Teismų Praktikos Skiriant Bausmes (BK 54-64 Straipsniai) Apžvalga

Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64
straipsniai) apžvalga
Įvadinės pastabos
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas

veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir
teisingas bausmes tada, kai nėra pagrindų atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar
bausmės, taikant tik baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones. Įstatymų leidėjas
nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų
padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę
daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų
ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Normos, kuriomis
vadovaujantis skiriama šiuos tikslus atitinkanti bausmė, išdėstytos Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) VIII ir XI skyriuose, todėl šioje apžvalgoje ir nagrinėjama
šių normų taikymo praktika.
Apžvelgta teismų praktika skiriant bausmes leidžia teigti, kad teismai susiduria su
sunkumais skirdami bausmes laikantis teisingumo principo, skirdami bausmes už kelias
nusikalstamas veikas, taip pat tais atvejais, kai bausmė skiriama už naują nusikalstamą veiką,
kuri padaryta neatlikus bausmės už anksčiau padarytą nusikaltimą. Nevieninga teismų praktika
skiriant bausmes atsižvelgiant į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kai šie yra
nusikalstamos veikos sudėties požymiai, skiriasi teismų praktika vertinant Baudžiamojo kodekso
normas, kuriose įtvirtintos kaltininko atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės.
Pažymėtina, kad teismai skirdami bausmes neskiria reikiamo dėmesio jų

individualizavimui, nustatant bei įvertinant nepilnamečių asmenų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas,
sveikatos būklę ir socialinę brandą. Nepakankamai dėmesio individualizuojant bausmes skiriama
nusikalstamos veikos padarymo kaltės ir bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką
formos ir rūšies nustatymui bei įvertinimui. Ne visada įvertinama situacija, kai nusikalstama
veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių priežasčių, taip pat kaltininko
atliktų nusikalstamų veiksmų pavojingumas, tai, kiek nusikalstamas ketinimas buvo
įgyvendintas, priežastys, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta.
Apibendrinimo metu buvo analizuota ir apibūdinta tik teismų praktika skiriant bausmes
fiziniams asmenims, kuri ne visada yra tinkama teismų praktikai skiriant bausmes juridiniams
asmenims apibūdinti.
Bausmės skyrimas pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio

atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Bausmės skyrimas laikantis
teisingumo principo
Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai paprastai skiria bausmes pagal Baudžiamojo kodekso
specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją,
o kitokias bausmes skiria tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse
nurodytiems pagrindams. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai nesant baudžiamajame įstatyme
numatytų pagrindų skirti kitokią bausmę, nei numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios
dalies straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, tokios bausmės
yra skiriamos.
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu V. M. ir I. M.
nuteisti vienodomis bausmėmis pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį –
3 MGL (375 Lt) bauda ir papildoma bausme 1 MGL (125 Lt) bauda, pagal BK 207 straipsnio
2 dalį – 4 MGL (500 Lt) bauda ir papildoma bausme 1 MGL (125 Lt) bauda, pagal BK
16 straipsnio 1 dalį ir 822 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 35 straipsnį, 45 straipsnio 2 dalies
4 punktą ir 6 dalies 2 punktą, 6 MGL (750 Lt) bauda, konfiskuojant jiems priklausančio turto
už 200 Lt. Pritaikius BK 42 straipsnį, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė
paskirta – 6 MGL (750 Lt) bauda su papildoma 1 MGL (125 Lt) bauda, konfiskuojant jiems
priklausančio turto už 200 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m.

birželio 10 d. nutartyje nurodė, kad iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog teismas
1961 m. BK 45 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas taikė tik kaltininkų veikai, kvalifikuotai
pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį ir 822 straipsnio 2 dalį, tuo tarpu 1961 m. BK
207 straipsnio 2 dalies (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) sankcijoje yra
nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų ir bauda. Taigi
apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes teisiamiesiems paskyrė bausmės
rūšį, kuri nenustatyta pritaikyto Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje (baudžiamoji byla
Nr. 2K-440/2003).
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal
kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra
pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo
numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam
baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.
Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal
BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams. Lietuvos
apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu šis apygardos teismo nuosprendis
pakeistas. D. M. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas
laisvės apribojimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, įpareigojant per šios bausmės
atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar
nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos
reikalingais asmenimis.
D. M. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos
nusikalstamos veikos padarymui, savo bute, esančiame Kaune (duomenys neskelbtini),
tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė K. K. į kairę pilvo sritį ir vieną kartą
keliu smogė K. K., sėdėjusiai ant lovos, į veidą; šiais savo veiksmais padarė K. K. tyčinį sunkų
sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo
29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeitė –
panaikino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą D. M. ir, pritaikiusi BK 62 straipsnio 2 dalies
1 punktą, paliko nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Pakeisdama
nuosprendį teisėjų kolegija nurodė, kad įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas
nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje
numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas skirdamas bausmę gali
išeiti už sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio
nuostatose. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės
paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę
bausmę remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis (baudžiamoji byla Nr. 2K-264/2005).
Pažymėtina, kad skirdami bausmes pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismai įvertina bylos
aplinkybes, atskleidžiančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu P. Š. nuteistas pagal BK
213 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį –
8 MGL (1000 Lt) bauda; bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta 62 MGL (7750 Lt) dydžio bauda.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio
4 d. nutartimi nuosprendį pakeitė: P. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK
213 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo į BK 213 straipsnio 2 dalį ir už šią nusikalstamą veiką
P. Š. paskyrė laisvės atėmimą ketveriems metams ir septyniems mėnesiams; vadovaudamasi BK
63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrino su bausme, paskirta Vilniaus
apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 8 MGL
(1000 Lt) dydžio bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą ketveriems
metams ir septyniems mėnesiams.
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu P. Š. nuteistas už tai, kad
veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus
(toliau – ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas), kaip bendravykdytojas, 2002 m.
balandžio–birželio mėnesiais, pasinaudodamas V. V. kompiuteriu, Vilniuje, savo rašaliniu
spausdintuvu atspausdino šešiasdešimt vieną netikrą 100 Lt nominalo banknotą, dvidešimt iš jų
– be bendrininko žinios, 2002 m. birželio–liepos mėnesiais, Vilniuje, pasinaudodamas V. B.
kompiuteriu, savo rašaliniu spausdintuvu atspausdino dešimt netikrų 100 Lt nominalo banknotų,
o 2002 m. rugpjūčio 3–20 d., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamasis
procesas nutrauktas, bei L. M. (B.), kaip bendravykdytojas (duomenys neskelbtini), kur gyveno
L. M. (B.) ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, pasinaudodamas L. M. (B.) tėvo
kompiuteriu, įdiegęs kompiuterinę programą „Photoshop 6.0“, savo rašaliniu spausdintuvu
atspausdino dvidešimt devynis netikrus 100 Lt nominalo banknotus ir imitavo vandens ženklą,
apsauginį siūlelį, mikroperforaciją. P. Š. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamintą
keturiasdešimt vieną netikrą 100 Lt nominalo banknotą perdavė realizuoti asmeniui, kuriam
baudžiamasis procesas nutrauktas, o likusius dvidešimt netikrų 100 Lt nominalo banknotų laikė
Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kol 2002 metų gegužės–birželio mėnesiais juos per du kartus
Vilniuje, (duomenys neskelbtini), realizavo T. P. skolon, skaičiuojant po 20 Lt už banknotą. P. Š.
Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamintus pinigus laikė savo piniginėje, o po to atidavė
realizuoti asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, taip pat šiam asmeniui paliko
realizuoti ir (duomenys neskelbtini) pagamintus pinigus.
Be to, P. Š. 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, veikdamas
bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, kaip
bendravykdytojas, maždaug 2002 m. rugpjūčio 3–15 d., šiam asmeniui paprašius, duodant
patarimus bei sudarius sąlygas, pasinaudodamas L. M. (B.) tėvo kompiuteriu ir kompiuterine
programa „Photoshop 6.0“, savo rašaliniu spausdintuvu, asmeniui, kuriam baudžiamasis
procesas nutrauktas, pagamino netikrą dokumentą – policijos pareigūno pažymėjimą ir įrašė į jį
melagingą tekstą: pažymėjimo numerį (duomenys neskelbtini), vyr. inspektoriaus V. L. duomenis
ir įklijavo asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, jam pateiktą nuotrauką.
Pažymėjimą jis atidavė asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų

kolegija 2007 m. balandžio 17 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio
4 d. nuosprendį ir, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 213 straipsnio 2 dalį
P. Š. paskyrė 100 MGL (12 500 Lt) baudą. Šią bausmę, vadovaudamasi BK 63 straipsnio
4 dalimi, subendrino su 8 MGL (1040 Lt) bauda, paskirta jam pagal BK 300 straipsnio 1 dalį,
iš dalies jas sudėdama, ir subendrintą bausmę P. Š. paskyrė 105 MGL (13 125 Lt) baudą.
Vadovaudamasi BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į P. Š. bausmės laiką įskaitė jo
laikino sulaikymo laiką nuo 2002 m. rugpjūčio 26 d. iki rugpjūčio 28 d., t. y. dvi dienas arba
4 MGL (500 Lt) ir galutinę subendrintą bausmę jam paskyrė 101 MGL (12 625 Lt) baudą.
Pakeisdama nuosprendį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad:
1. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos

(toliau – ir Konstitucija) preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatskiriamas nuo teisinės
valstybės imperatyvo ir yra viena svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų.
Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą,
išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos.
Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo,
tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1995 m.
kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai).
Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, kad tarp
siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo
pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to,
įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu
nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą,
turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo
numatyta bausmę (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Šie iš konstitucinio
teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte,
54 straipsnio 3 dalyje.
2. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, atskleisdamas teisinės atsakomybės esmę ir

paskirtį, konstatavo, jog tai yra kryptingi atitinkamose teisės normose numatyti asmens
suvaržymai dėl jo smerktino veikimo ar neveikimo, kuris tomis normomis yra draudžiamas
(Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė –
tai valstybės reakcija teisinėmis baudžiamosiomis, baudžiamosiomis procesinėmis prievartos
priemonėmis į nusikaltimą, ribojančiomis šią veiką padariusio asmens teises ir laisves. Todėl
baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu
atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų
įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista
nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)
2 straipsnis). Šios nuostatos yra garantija užtikrinant asmenų teisę į operatyvų, kiek įmanoma
trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.
Minėta, kad nuteistasis P. Š. nusikalstamą veiką padarė 2002 metų balandžio–rugpjūčio
mėnesiais, L. M. (B.) – 2002 m. rugpjūčio 1–20 d. P. Š. 2002 m. rugpjūčio 27 d. apklaustas
kaip įtariamasis, 2002 m. rugpjūčio 28 d. jis patrauktas ir apklaustas kaip kaltinamasis, šių
apklausų metu P. Š. visiškai pripažino savo kaltę. 2005 m. vasario 2 d. P. Š. pranešta apie
įtarimą ir jis apklaustas kaip įtariamasis. Šios apklausos metu P. Š. patvirtino jo 2002 m.
rugpjūčio 27 d., 2002 m. rugpjūčio 28 d., rugsėjo 6 d., gruodžio 16 d. apklausų metu duotus
parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003–2004 metais P. Š. jokiuose procesiniuose
veiksmuose jo byloje nedalyvavo, naujų faktinių duomenų, pagrindžiančių P. Š. kaltę, byloje per
šį laikotarpį iš esmės nebuvo negauta.
Taigi yra pagrindas tvirtinti, kad P. Š. baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas truko
nepateisinamai ilgai, jo teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta.
3. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą

konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai
delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės
priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93,
decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v.
Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tamás Kovács v. Hungary, no. 67660/01,
judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005
ir kiti).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės nepaneigė Vilniaus

apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendyje išdėstytų argumentų paskiriant P. Š.
bausmę. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad P. Š. prisipažino padaręs jam
inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tai, teismo nuomone, patvirtina ne tik
prisipažinimas, bet ir jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu: jis tęsė studijas, įgijo specialybę,
dirbo, „stengėsi palengvinti savo žiniomis ir darbu gyvenimo ir savišvietos sąlygas, buvusios jo
mokymo įstaigos bendrabutyje gyvenantiems studentams“. Todėl teismas konstatavo, kad byloje
nustatyta P. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Vilniaus apygardos teismas, skirdamas bausmę P. Š., įvertino ir kitas bylos aplinkybes: jo jauną
amžių, tai, „kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko ir jis siekė pasitaisyti“, neturi
santaupų, nekilnojamojo ar kito vertingo turto ir t. t.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, bausmės tikslai šioje byloje
gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies
5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi ir neskiriant P. Š. laisvės atėmimo bausmės (baudžiamoji byla
Nr. 2K-7-45/2007).
Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu K. P., pritaikius BK

54 straipsnio 3 dalį, buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dvejiems
metams, įpareigojant per šios bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos
ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais
ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
K. P. nuteistas už tai, kad tarpusavio nesutarimų dėl asmeninių paskatų metu, J. P.
paėmus iš banko įstaigos savo motinos pensiją ir tikėtina pragėrus, tyčia smogdamas rankomis
ir spardydamas kojomis, sudavė savo žmonai J. P., su kuria santuoka nutraukta, tačiau kartu
gyveno, keturis smūgius į krūtinės ląstos kairę ir dešinę puses, raktikaulį ir ne mažiau kaip
dvylika smūgių į galvą ir kaklą, bei ne mažiau kaip penkiolika smūgių į rankas, kojas, klubus,
nugarą, padarė jai kūno sužalojimą, dėl kurio J. P. rasta mirusi kaimynės T. P. pavėsinėje
(duomenys neskelbtini).
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio

3 dalį ir paskirdamas K. P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad mirtį sukėlęs kūno sužalojimas
nukentėjusiajai padarytas tik keturiais smūgiais, nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia,
kad nuteistasis veiką padarė susijaudinęs (gilios frustracijos būsenos), todėl tik iš dalies galėjo
valdyti savo veiksmus. K. P. nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai, šeimoje susidarius
nepalankiai ir iki tol nebuvusiai situacijai – J. P. pirmą kartą išleido svaigalams visus pinigus,
skirtus šeimos tikslams ir jos motinos priežiūrai, nebuvo dėl tokio elgesio sau kritiška; K. P.
anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, apibūdinamas teigiamai,
užaugino tris sūnus, kurių vienas nepilnametis; po J. P. mirties jos motina M. J., kuriai dėl
išeminės smegenų ligos reikalinga globa, toliau gyvena kartu su K. P. ir yra jo prižiūrima; jokių
naujų neigiamų duomenų apie K. P. elgesį per laiką, praėjusį po nusikaltimo padarymo,
negauta.
Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m.
balandžio 13 d. nuosprendį pakeitė ir paskyrė K. P. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad
apeliacinės instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas K. P. taikė tinkamai, tačiau
tinkamai neįvertino itin sunkių nusikalstamos veikos pasekmių, todėl yra pagrindas paskirti
mažesnės apimties nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę (baudžiamoji byla Nr. 2K-
594/2005).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirdami bausmes pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismai
įvertina visas bylos aplinkybes ir parenka ne tik nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko
asmenybę, bet ir kitas bylos aplinkybes atitinkančią bausmę.
Deramas dėmesys skiriamas nukentėjusių asmenų teisėtų interesų ir orumo apsaugai.
Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal
BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK
178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos

teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendis pakeistas. D. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies
5, 6 punktus nuteistas laisvės atėmimu dvidešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžiu
paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio
17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme
ir galutinė subendrinta bausmė D. K. paskirta laisvės atėmimas dvidešimčiai metų.
D. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. birželio 25 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini)
bute, tyčia, tarpusavio konflikto metu, itin žiauriai nužudė du žmones – A. S. ir I. S.; D. K. buto
virtuvėje sudavęs ranka A. S. vieną kartą į veidą bei metaliniu strypu vieną smūgį į galvą ir, šiai
pargriuvus ant grindų, koridoriuje sulaikė mėginančią iš buto pabėgti I. S., įstūmė ją į
miegamąjį ir tuo pačiu metaliniu strypu sudavęs ne mažiau kaip dvylika smūgių I. S. į galvą
paliko ją gulėti kambaryje. Sugrįžęs į virtuvę, jis tuo pačiu metaliniu strypu sudavė ne mažiau
kaip devynis smūgius ant grindų sėdinčiai A. S., jai nugriuvus, D. K. iš virtuvės paėmė peilį,
nuėjo į miegamąjį ir peiliu perpjovė I. S. dešinės rankos alkūnę, abiejų rankų dilbius. Po to jis
grįžo į virtuvę ir peiliu du kartus dūrė A. S. į pilvą, perpjovė dešinės rankos alkūnę, abiejų rankų
dilbius, kaklą. Dėl padarytų kirstinių kūno sužalojimų A. S. ir I. S. mirė. Be to, D. K. nužudymo
metu A. S. bei I. S. padarė kitus sužalojimus, neturėjusius reikšmės jų mirčiai.

kolegija 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d.
nuosprendį pakeitė, panaikindama nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Šiaulių apygardos teismo
2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendis ir paliko galioti šią Šiaulių apygardos teismo 2004 m.
lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį. Pakeisdama apeliacinės instancijos teismo nuosprendį
išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas
paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių,
kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusių
asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme
numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir
nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (baudžiamoji
byla Nr. 2K-7-576/2006).
Bausmės skyrimas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį
Iš apžvelgtų nuosprendžių matyti, kad teismai, skirdami bausmes, laikydamiesi BK

54 straipsnio 2 dalies reikalavimo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį,
paprastai įvertina kėsinimosi dalyką, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo būdą, laiką,
vietą, panaudotus įrankius bei priemones, žalos dydį ir kt.
Plungės r. apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal
BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. M. B. nuteistas už tai, kad
įsibrovė į stovintį gatvėje automobilį, sujungė užvedimo spynelės laidus, užvedė variklį ir
išvažiavo, taip jį pagrobė.
Skirdamas M. B. bausmę, teismas, be kita ko, atsižvelgė į pagrobto turto vertę, kad
automobilis buvo senas ir ilgą laiką stovėjo gatvėje beveik neužrakintas, jis buvo grąžintas
savininkui, į tai, kad buvo pagrobtas nepanaudojant jokių įrankių ar tam pritaikytų priemonių
(baudžiamoji byla Nr. 1-182-363/2005).
Bausmės skyrimas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos kaltės formą ir rūšį
Laikydamiesi BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo skiriant bausmę atsižvelgti

į nusikalstamos veikos kaltės formą ir rūšį, teismai nustato nusikalstamos veikos padarymo
kaltės formą ir rūšį, atsižvelgia į jas nuosprendžių aprašomosiose dalyse motyvuodami
parenkamos bausmės rūšį ir dydį.
Šiaulių r. apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu A. J. atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir
180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas; E. A. nuteistas
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
A. J. ir E. A. nuteisti už tai, kad A. J., nurodžius D. J. ir E. A. asmenį, iš kurio
panaudojus fizinį smurtą reikia atimti jam reikalingą mobiliojo ryšio telefoną, vietą, kur lauks
D. J. ir E. A. su pagrobtu telefonu, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, o E. A. ir D. J.,
A. J. parengus nusikalstamą veiką ir vadovavus šiai veikai, iš anksto susitarę ir veikdami
bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą prieš K. F. ir atimdami galimybę priešintis, iš
nukentėjusiojo K. F. kelnių kišenės ištraukė mobilųjį telefoną „Nokia 3310“, kurio vertė 80 Lt,
ir jį pagrobė, taip padarė nukentėjusiajam 80 Lt turtinę žalą.
Paskirdamas bausmę E. A. teismas, be kitų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo
padarytas nusikaltimas yra tyčinis, padarytas tiesiogine tyčia (baudžiamoji byla Nr. 1-163-
641/2005).
Vis dėlto pasitaiko nuosprendžių, kai teismai, nustatę nusikalstamos veikos kaltės formą
ir rūšį, neatsižvelgia į šias aplinkybes motyvuodami skiriamas bausmes.
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 25 d. nuosprendžiu N. M. nuteistas pagal BK
132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
N. M. nuteistas už tai, kad, norėdamas pagąsdinti nukreipęs šaunamojo ginklo vamzdį į
L. R. ir nuspaudęs nuleistuką, iššovė, padarydamas L. R. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio
L. R mirė, t. y. dėl neatsargumo atėmė jai gyvybę.
Nors aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad nusikaltimas padarytas dėl
nusikalstamo nerūpestingumo, tačiau motyvuodamas N. M. paskirtą bausmę teismas nenurodė,
kad skiriant bausmę būtų kaip nors atsižvelgta į nusikaltimo padarymo kaltės formą ar rūšį
Bausmės skyrimas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus
Apžvelgtų nuosprendžių analizė leidžia teigti, kad, vykdydami BK 54 straipsnio 2 dalies

3 punkto reikalavimą skiriant bausmę atsižvelgti į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus,
teismai paprastai nustato ir atsižvelgia į juos, nuosprendyje motyvuodami skiriamų bausmių rūšį
ir dydį.
Šakių r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu A. R. nuteista pagal BK
135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. A. R. nuteista už tai,
kad J. K. priklausančios sodybos gyvenamajame name metaliniu strypu tyčia sudavė vieną
smūgį J. K. į galvos sritį ir padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Paskirdamas bausmę A. R.
teismas, be kitų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas iš keršto ir pavydo
Bausmės skyrimas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos stadiją
Vykdydami BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, teismai nustato

nusikalstamos veikos padarymo stadiją ir atsižvelgia į ją motyvuodami skiriamos bausmės rūšį ir
dydį.
Molėtų r. apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu M. G. nuteistas pagal BK
178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. M. G. nuteistas už tai, kad įvairiomis
dienomis per du kartus, tęstiniu būdu pagrobė nukentėjusiajai V. B. priklausantį turtą, taip
padarė jai 960 Lt turtinę žalą. Paskirdamas M. G. bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad
nusikaltimas baigtas (baudžiamoji byla Nr. 1-74-611/2005).
Kita vertus, iš nuosprendžių matyti, kad skirdami bausmes už pasikėsinimą padaryti

nusikalstamą veiką teismai ne visada laikosi BK 57 straipsnio reikalavimų atsižvelgti į kaltininko
padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, į priežastis, dėl
kurių nusikalstama veika nebuvo baigta.
Alytaus r. apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu L. L. nuteistas pagal BK
22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
L. L. nuteistas už tai, kad nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje išdaužė

automobilio „Citroen ZX“ (duomenys neskelbtini), priklausančio V. M., vairuotojo durelių
150 Lt vertės stiklą ir pasikėsino pavogti 200 Lt vertės automagnetolą, tačiau nusikalstamos
veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Alytaus miesto
ir rajono policijos komisariato pareigūnų.
Nors iš bylos duomenų matyti priežastys, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta,
tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra jokių duomenų apie tai, kad paskirdamas bausmę
teismas būtų atsižvelgęs į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas
ketinimas įvykdytas, į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta (baudžiamoji byla
Nr. 1-317-448/2005).
Bausmės skyrimas atsižvelgiant į kaltininko asmenybę
Nuosprendžių apžvalga leidžia teigti, kad teismai, laikydamiesi BK 54 straipsnio 2 dalies

5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo,
nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo.
180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas; E. A. nuteistas
A. J. ir E. A. nuteisti už tai, kad A. J., nurodžius D. J. ir E. A. asmenį, iš kurio
panaudojus fizinį smurtą reikia atimti jam reikalingą mobiliojo ryšio telefoną, vietą, kur
lauks d. J. ir E. A. su pagrobtu telefonu, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, o E. A.
ir d. J., A. J. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovavus, iš anksto susitarę ir veikdami
bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą prieš K. F. ir atimdami galimybę priešintis, iš
nukentėjusiojo K. F. kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, kurio vertė
80 Lt, ir jį pagrobė, taip padarė nukentėjusiajam 80 Lt turtinę žalą.
Paskirdamas bausmę E. A. teismas, be kitų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad E. A. yra
teistas vieną kartą už analogišką tyčinį nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl
padarė nusikaltimą, neišnykus teistumui, apibūdinamas neigiamai, mokosi, tačiau dėl sistemingo
pamokų praleidinėjimo priverstas nuolat keisti mokymosi įstaigas, bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu net šešis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, nevykdė Šiaulių r.
apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirto teismo įpareigojimo būti
namuose nuo 20.00 iki 7.00 val., dėl to du kartus buvo įspėtas, pataisos inspekcijos teikimu buvo
siūloma panaikinti minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą (baudžiamoji
byla Nr. 1-163-641/2005).
Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio

2 dalį nuteisti: E. J. laisvės atėmimu ketveriems metams, A. V. laisvės atėmimu ketveriems
metams ir keturiems mėnesiams.
E. J. ir A. V. nuteisti už tai, kad 2005 m. gegužės 20 d., apie 0.30 val., veikdami
bendrininkų grupe, įsibrovė į gyvenamąją patalpą, t. y. butą, ir panaudodami fizinį smurtą prieš
nukentėjusiuosius R. B. ir R. R., R. B. suduodami rankomis ne mažiau kaip du kartus į veido
sritį bei smogdami peiliu į pilvo sritį ir kojas, taip padarė R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o
R. R. grasindami peiliu ir suduodami rankomis ne mažiau kaip vieną kartą į veidą ir ne mažiau
kaip du kartus į sprandą, pagrobė R. B. daiktus, kurių vertė 1000 Lt, bei R. R. daiktus, kurių
vertė 142 Lt, iš viso pagrobė turto už 1142 Lt.
Paskirdamas bausmę kaltininkams, teismas nurodė, kad atsižvelgia į kaltininkų

neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą,
garbę ir orumą, svetimą turtą, kuriuos rodo nusikalstamos veikos padarymo būdas – įsibrovimas
į gyvenamąją patalpą nakties metu, peilio panaudojimas (baudžiamoji byla Nr. 1-1673-
311/2005).
Tauragės r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu J. T. nuteistas pagal BK
149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, o pagal BK 150 straipsnio 1 dalį –
laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį,
5 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta
bausmė nustatyta – penkeri metai laisvės atėmimo.
Paskirdamas bausmę J. T., teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad kaltininkas slapstėsi
Įvykdydami BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, teismai įvertina ir

kaltininko amžių, ir jo socialinius ryšius.
Šiaulių m. apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. nuosprendžiu J. K. nuteistas pagal BK
178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Prie šios bausmės, pritaikius BK
64 straipsnį, pridėta dalis bausmės, neatliktos pagal ankstesnius nuosprendžius, ir galutinė
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.
J. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 15 d., apie 4.00 val., bute, esančiame
Šiauliuose (duomenys neskelbtini), iš L. Ž. priekinės kelnių kišenės pagrobė svetimą L. Ž. turtą –
650 Lt. Paskirdamas bausmę J. K., teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad J. K. nusikaltimą
padarė būdamas nepilnametis, tėvas miręs, J. K. augina vienerių metų vaiką (baudžiamoji byla
Nr. 1-697-167/2005).
Pažymėtina, kad vertindami kaltininko asmenybę teismai atsižvelgia į visas teigiamas ir

neigiamas kaltininką apibūdinančias aplinkybes ir jas vertina kaip visetą.
Šiaulių r. apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu D. U. nuteistas pagal
BK 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, taip pat jam uždrausta trejus
metus vairuoti transporto priemonę.
D. U. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 24 d., apie 20.0 val., Šiaulių rajone,
Mostaičių k., vairuodamas automobilį „Nissan Sunny“ (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių
eismo taisyklių (toliau – ir KET) 59, 68, 172 punktų reikalavimus, t. y. D. U., neturėdamas
teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neatsižvelgė į kelio
sąlygas ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo
kelio sankasos ir apsivertė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta
automobilio keleivės S. J. sveikata.
20 d. nutartimi, atmesdama nuteistojo D. U. kasacinį skundą, pažymėjo, kad iš pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, skirdamas D. U. laisvės atėmimo bausmę,
be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė ir į jo asmenybę: D. U. per
keturis su puse mėnesio padarė keturis šiurkščius KET pažeidimus; automobilį jau ne pirmą
kartą vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, kuris iš jo atimtas už vairavimą būnant
apsvaigusiam nuo alkoholio; už KET pažeidimus jam paskirtų baudų – 8700 Lt – nėra
sumokėjęs, nes nedirba; dėl padaryto nusikaltimo teismo posėdžio metu nesigailėjo;
nukentėjusiosios S. J. neatsiprašė; šeima nesirūpina, nuolat girtuokliauja. Vadinasi, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad D. U. sistemingai bei piktybiškai nesilaikė reikalavimo
nevairuoti transporto priemonės neblaiviam ir nėra visiškai įsitikinęs, jog „kaltinamasis vėl
nesės už vairo, nevairuos išgėręs ir nesukels avarijos su dar sunkesnėmis pasekmėmis sau ar
kitiems“, todėl nepasitiki D. U. ir „nemato kitos išeities, kaip sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų
nusikalstamų veikų darymo, tik skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę“. Taigi pirmosios
instancijos teismas, skirdamas D. U. už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo
padarymą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, mažesnę už šio BK straipsnio
2 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, vadovavosi baudžiamojo įstatymo
nuostatomis apie bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmių skyrimo
pagrindais (BK 54 straipsnis) ir tokį savo sprendimą motyvavo (baudžiamoji byla Nr. 2K-
207/2007).
Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį

nusikaltimą
Iš apžvelgtų baudžiamųjų bylų matyti, kad teismai asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų
ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Rokiškio r. apylinkės teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal BK
178 straipsnio 4 dalį areštu penkiolikai parų, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – areštu
devyniasdešimčiai parų, o D. R. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems
metams.
A. M. ir D. R., be kita ko, nuteisti už tai, kad, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai,
tiesioginių pokalbių metu naudodami psichinę prievartą, grasindami prieš nukentėjusįjį
panaudoti fizinį smurtą, vertė šešių susitikimų su V. K. metu jų naudai perduoti turtą ir gavo dalį
reikalauto turto, kurio vertė 300 Lt.
Paskirdamas A. M. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis apibūdinamas neigiamai,
baustas administracine tvarka daug kartų, jam pagal Lietuvos Respublikos organizuoto
nusikalstamumo užkardymo įstatymą taikytos prevencinio poveikio priemonės – oficialūs
įspėjimai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę
sunkinanti aplinkybė, kad veika padaryta bendrininkų grupės, tačiau atsižvelgęs į tai, kad A. M.
anksčiau neteistas, vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, skyrė A. M. su laisvės
atėmimu nesusijusią bausmę – areštą (baudžiamoji byla Nr. 1-143-128/2005).
Pažymėtina, kad pirmą kartą teisiamu asmeniu teismų praktikoje laikomas asmuo, kuris
neturi teistumo (teistumas išnykęs, panaikintas, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė ir pan.).
Šiaulių r. apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal
BK 178 straipsnio 2 dalį areštu dvidešimčiai parų, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį areštu
dvidešimt penkioms paroms. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, bausmės subendrintos
dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – trisdešimt penkios paros arešto. Tuo pačiu
nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį trisdešimčiai parų arešto, pagal
BK 187 straipsnio 2 dalį trisdešimt penkioms paroms arešto. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir
4 dalis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė penkiasdešimt
penkios paros arešto.
A. Ž. Ir D. B. nuteisti už tai, kad tyčia bendrai tarpusavyje susitarę pagrobė E. B.
priklausantį automobilį „Opel Ascona“ (duomenys neskelbtini) ir kitus daiktus, taip E. B.
padarė 1677,70 Lt turtinę žalą. Be to, A. Ž. ir D. B. nuteisti už tai, kad visuotinai pavojingu
būdu – padegdami, sunaikino pagrobtą E. B. priklausantį automobilį „Opel Ascona“ (duomenys
neskelbtini) ir kitus daiktus, taip E. B. padarė 1677,70 Lt turtinę žalą.
Paskirdamas bausmę A. Ž. ir D. B. teismas, be kitų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad jie
teisiami pirmą kartą. Iš bylos duomenų matyti, kad D. B. anksčiau buvo pripažintas kaltu pagal
BK 178 straipsnio 2 dalį, bet kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis),
baudžiamoji byla nutraukta ir D. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (baudžiamoji byla
Nr. 1-162-400/2005).
Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą
Iš apžvelgtų bylų matyti, kad pavojingiems recidyvistams už tyčinį nusikaltimą teismai paprastai
skiria laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą
numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Utenos r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu A. Š. ir R. K. nuteisti
pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, A. Š. laisvės atėmimu ketveriems metams, o R. K. laisvės
atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.
A. Š. ir R. K. nuteisti už tai, kad bendrai dalyvaudami, pastūmus duris ir parvertus ant
grindų duris iš vidaus atrakinusį J. N., įsibrovė į butą, sudavė smūgius nukentėjusiam J. N., taip
padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė 33 Lt vertės nukentėjusiojo J. N. turtą,
padarė jam tokio pat dydžio žalą.
Teismas, skirdamas bausmę R. K., įvertinęs R. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo

atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pripažino, kad jam, kaip pavojingam recidyvistui, skirtina
griežtesnė negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė (baudžiamoji byla Nr. 1-129-
373/2005).
Pažymėtina, kad taikydami BK 56 straipsnio 2 dalį ir skirdami bausmes pavojingiems

recidyvistams teismai skiria bausmes, mažesnes negu straipsnio sankcijoje už padarytą
nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tik esant BK 62 straipsnyje
numatytiems pagrindams. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai nukrypstama nuo tokios teismų
praktikos.
Šiaulių m. apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal BK
22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
R. S. nuteistas už tai, kad grasindamas žirklėmis panaudoti fizinį smurtą bei
panaudodamas fizinį smurtą prieš J. P. ir padarydamas J. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą,
pasikėsino pagrobti svetimą 525 Lt vertės turtą, priklausantį J. P., tačiau nusikalstamos veikos
dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių nebaigė, nes nukentėjusysis pasipriešino ir
jį sulaikė. Paskirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. teisiamas dešimtą kartą,
teismo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, turi
galiojančių administracinių nuobaudų. Pažymėtina ir tai, kad nors teismas skyrė bausmę už
pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė jokių duomenų
apie tai, kad skirdamas bausmę būtų atsižvelgęs į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į
tai, kiek nusikalstamas ketinimas įvykdytas, į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo
baigta (baudžiamoji byla Nr. 1-670-76/2005).
Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams
Be to, vykdydami BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimą, teismai paprastai

nustato bendrininkavimo formą ir rūšį ir atsižvelgia į jas skirdami bausmę.
Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal
BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK
302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir
2 dalis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės
atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal
BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį
laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, šios bausmės
subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas
dvejiems metams.
A. P. ir R. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, R. B. nurodžius butą, kurį
tikslinga apvogti, pro išimtą durų stiklą įsibrovė į patalpą – nukentėjusiajam A. S. priklausantį
butą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini), kur A. P. panaudojus fizinį smurtą prieš A. S.,
padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, iš buto pagrobė nukentėjusiajam A. S priklausantį
turtą, kurio vertė 1569 Lt, taip pat „AG Siemens“ priklausantį 238,74 Lt vertės turtą.
Be to, A. P. ir R. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe plėšimo iš A. S. buto,
esančio Kaune (duomenys neskelbtini), metu pagrobė fizinio asmens A. S. dokumentus –
Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pažymėjimą
Paskirdamas bausmes A. P. ir R. B. teismas pripažino jų atsakomybę sunkinančia

aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupe, ir atsižvelgė į ją
skirdamas bausmę (baudžiamoji byla Nr. 1-1674-043/2005).
Iš apžvelgtos teismų praktikos matyti, kad teismai vykdydami BK 58 straipsnio 1 dalies
reikalavimus paprastai nustato kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką
vaidmenį, rūšį, pobūdį ir į tai atsižvelgia skirdami bausmes.
Šakių r. apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas pagal BK
180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, o A. V. – laisvės atėmimu vieneriems
metams ir šešiems mėnesiams.
T. M. ir A. V. nuteisti už tai, kad, būdami neblaivūs, veikdami bendrininkų grupe,
panaudodami fizinį smurtą prieš V. R. J., T. M., suduodami smūgius ranka į veido sritį, atėmė
galimybę priešintis ir pagrobė iš V. R. J. 337 Lt vertės turtą.
Paskirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamųjų vaidmenis darant nusikaltimą, t. y.

į tai, kad T. M. buvo nusikaltimo iniciatorius ir jo vaidmuo pagrobiant nukentėjusiojo turtą buvo
dominuojantis, o A. V. darant nusikaltimą atliko tik antraeilį vaidmenį ir dėl to skyrė T. M.
griežtesnę bausmę negu A. V. (baudžiamoji byla Nr. 1-18-667/2005).
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai

gailisi arba padėjo išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis
Išanalizavus apžvelgtus nuosprendžius galima teigti, kad teismai paprastai pripažįsta BK

59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam
iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo
numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti
nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje
dalyvavusius asmenis.
Iš apžvelgtos teismų praktikos matyti, kad teismai nepripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies

2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės tais atvejais, kai kaltininkas
aiškindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio arba
nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų.
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, K. B. nuteistas

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu penkiolikai metų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario
8 d. nutartimi K. B. apeliacinis skundas atmestas.

lapkričio 14 d. nutartyje, nagrinėdama K. B. kasacinį skundą, kuriame jis prašė pripažinti jo
atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir
nuoširdžiai gailisi, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs K. B. atsakomybę
lengvinančios aplinkybės, nepadarė klaidos, o apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į
analogišką K. B. apeliacinio skundo argumentą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas
neturėjo jokio pagrindo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą ir
nuoširdų gailėjimąsi, nes apeliantas nepripažino netgi esminių teismo nustatytų bylos
aplinkybių, bandė kaltę versti pačiam nužudytajam, kaltindamas jį konflikto inicijavimu, tokius
parodymus teko paneigti kitais įrodymais ir būtent jais grįsti nuosprendį. Ši apeliacinės
instancijos teismo išvada teisinga, nes kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame
įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę
lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tada, kai asmuo savo noru
prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai
gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė
reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir
stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad jis nėra nustatomas vien
pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal
bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus
parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (baudžiamoji byla Nr. 2K-
539/2006).
Vilniaus r. apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal
BK 24 straipsnio 1, 2, 6 dalis, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu
trejiems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 9 dalimis, subendrintos šiuo ir
Vilniaus r. apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė
bausmė A. K. nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama

bylą pagal A. K. kasacinį skundą 2007 m. vasario 6 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes kaltininko
prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs
nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Bylos duomenimis, A. K. savo
parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti
savo nusikalstamos veikos apimtį ir atsakomybę, teigdamas, kad apie vagystę nežinojęs ir tik
padėjęs V. S. išsinuomoti automobilį; taigi kasatoriaus gailėjimasis (pasisakymas per paskutinį
žodį) ir dalinis prisipažinimas padarius nusikalstamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką,
nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio bylos tyrimo institucijų surinktų ir teisiamojo
posėdžio metu patikrintų įrodymų (baudžiamoji byla Nr. 2K-130/2007).
Pažymėtina, kad nenukrypstama nuo įprastos teismų praktikos, kai teismai esant kitoms
sąlygoms pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią
aplinkybę, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų
neesminių neigia.
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 30 d. nuosprendžiu G. S. nuteistas pagal BK
129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.
G. S. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, P. Ž. bute dėl asmeninių
nesutarimų ir pykčio, suduodamas smūgius kumščiais ir kojomis, padarė Č. Ž. kūno sužalojimus,
dėl kurių Č. Ž. mirė, t. y. tyčia nužudė Č. Ž. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino
kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą
veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes kaltininkas pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, nors
neigė norėjęs jį nužudyti (baudžiamoji byla Nr. 1-81-185/2005).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai nepripažįsta kaltininko BK 59 straipsnio 1 dalies

2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jeigu kaltininko nusikalstama veika
išaiškinama teisėsaugos institucijų ir dėl to kaltininkas apie ją duoda iš dalies teisingus
parodymus, siekdamas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu
sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
Utenos r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu A. Š. ir R. K. nuteisti
pagal BK 180 straipsnio 2 dalį A. Š. laisvės atėmimu ketveriems metams, o R. K. laisvės
atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.
A. Š. ir R. K. nuteisti už tai, kad bendrai dalyvaudami, pastūmus duris ir parvertus ant
grindų duris iš vidaus atrakinusį J. N., įsibrovė į butą, sudavė smūgius nukentėjusiajam J. N.,
taip padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė 33 Lt vertės nukentėjusiojo
J. N. turtą, padarydami jam tokio pat dydžio žalą.
Teismas, skirdamas bausmę R. K., atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia

aplinkybe tai, kad jis iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą, nes prisipažinimas vertintinas
daugiau kaip pastangos padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitam kaltinamajam, nes
nustatyta, kad jis prisipažino padaręs dalį veiksmų, kuriuos padarė A. Š., bei nepripažino tų
veiksmų, kuriuos padarė jis (baudžiamoji byla Nr. 1-129-373/2005).
Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą
Iš nuosprendžių apžvalgos matyti, kad teismai, laikydamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies

3 punkto reikalavimų, nusikalstama veika padaryta žala pripažįsta dėl nusikalstamos veikos
padarymo kilusius turtinius ir neturtinius žalingus padarinius. Praktikoje atsakomybę lengvinanti
aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą visą žalą, paprastai
pripažįstama ir tada, kai kaltininkas pats savo noru atlygina visą nusikalstama veika padarytą
žalą arba kaltininko pavedimu ar jo valia visą nusikalstama veika padarytą žalą atlygina kiti
asmenys.
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. nuosprendžiu N. P. nuteistas pagal
BK 181 straipsnio 2 dalį už turto prievartavimą iš D. V. laisvės atėmimu vieneriems metams
devyniems mėnesiams, už turto prievartavimą iš H. B. laisvės atėmimu vieneriems metams
aštuoniems mėnesiams, už turto prievartavimą iš E. M. laisvės atėmimu vieneriems metams
aštuoniems mėnesiams.
N. P. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, pagrindinėje
mokykloje, šios mokyklos kieme ir kitose vietose, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas
panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. V. ir jį panaudodamas, atvirai savo naudai vertė
nukentėjusįjį D. V. už tariamą apsaugą perduoti svetimą turtą – pinigus – ir per 51 kartą gavo
1390 Lt, taip užvaldė svetimą turtą – 1390 Lt, priklausantį nukentėjusiojo D. V. motinai G. V.
N. P. taip pat nuteistas už tai, kad panašiomis aplinkybėmis prievartavo turtą iš nukentėjusiojo
H. B., iš viso užvaldė 243 Lt, priklausančius nukentėjusiojo H. B. motinai J. B., iš
nukentėjusiojo E. M. iš viso užvaldė 40 Lt svetimo turto, priklausančio E. M. tėvui R. M.
Paskirdamas N. P. bausmę už turto prievartavimą iš D. V. teismas pripažino jo

atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo valia kiti asmenys atlygino padarytą žalą, nes
padarytą 1390 Lt žalą nukentėjusiojo D. V. motinai atlygino N. P. draugas (baudžiamoji byla
Nr. 1-88-349/2005).
Nuosprendžių analizė leidžia teigti, kad teismai paprastai pripažįsta atsakomybę

lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas savo noru pašalino nusikalstama veika padarytą žalą,
kai jis ar jo pavedimu kiti asmenys visiškai pašalina turtinius nusikalstamos veikos padarinius
atkurdami prieš nusikalstamos veikos padarymą buvusią padėtį.
Telšių r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu N. Š. nuteistas pagal BK
178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir, pritaikius BK
75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas tam pačiam laikui.
N. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. Š. ir A. M., dėl kurių ikiteisminis
tyrimas nutrauktas ir jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, iš P. K. buto (duomenys
neskelbtini) pagrobė svetimą P. K. priklausantį turtą – benzininį pjūklą, kurio vertė 765 Lt.
Paskirdamas bausmę N. Š., teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę,

kad jis pašalino nusikalstama veika padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltininkas,
veikdamas su bendrininkais, pagrobtą turtą pardavė pažįstamam vyrui, o po to, kai prasidėjo
ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo, benzininį pjūklą įsigijo atgal ir grąžino jį savininkui
Nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties
Iš teismų praktikos apžvalgos matyti, kad teismai retai nustato atsakomybę lengvinančią
aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės ar kitokios beviltiškos
kaltininko padėties. Svarstydami klausimą, ar yra minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė,
teismai paprastai atsižvelgia į nusikalstamos veikos aplinkybes, atskleidžiančias kaltininko
elgesio motyvus.
Utenos r. apylinkės teismo 2005 m. spalio 20 d. nuosprendžiu R. P. nuteista pagal BK
178 straipsnio 2 dalį ir kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius laisvės atėmimu trejiems metams.
R. P. nuteista už tai, kad pro nerakintas ir atidarytas duris įsibrovė į UAB (duomenys
neskelbtini) sekretoriato kabinetą Nr. 201 ir slapta iš po stalu padėtos A. S. rankinės pagrobė
144 Lt vertės turtą ir AB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys
neskelbtini), taip padarė nukentėjusiajai A. S. 144 Lt žalą. R. P. nuteista už tai, kad, įgijusi
vagystės būdu A. S. vardu išduotą AB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“
Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai ją laikė su savimi ir šį mokėjimo instrumentą pateikdama
kasininkei–pardavėjai panaudojo UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje įsigydama prekių už
307,69 Lt. Be to, R. P. nuteista už tai, kad, įgijusi vagystės būdu A. S. vardu išduotą AB Vilniaus
banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), ją panaudojo UAB
„Palink“ parduotuvėje, t. y. mokėjimo kortelę pateikė kasininkei–pardavėjai, prisistatydama
A. S. vardu ir pasirašydama už ją kasos čekiuose, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo
nedidelės vertės svetimą turtą už 274,38 Lt. Be to, R. P., įgijusi vagystės būdu A. S. vardu
išduotą AB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), ją
panaudojo parduotuvėje UAB „Topo centras“, t .y. išsirinkusi prekių salėje 399 Lt vertės
mobiliojo ryšio telefoną „Samsung C 200“, mokėjimo kortelę pateikė kasininkei–pardavėjai,
prisistatydama A. S. vardu, pasikėsino nusipirkti mobiliojo ryšio telefoną, bet jo neįsigijo, dėl
priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, nes mokėjimo kortelė buvo užblokuota, taip apgaulės
būdu pasikėsino įsigyti svetimą 399 Lt vertės A. S. turtą.
R. P. skųsdama nuosprendį apeliacine tvarka prašė sušvelninti jai Utenos r. apylinkės
teismo 2005 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę motyvuodama tuo, kad
nusikalstamas veikas ji padarė dėl sunkios materialinės padėties.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 22 d. nutartimi šį nuteistosios apeliacinio skundo
motyvą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydama, kad nuteistoji neteisėtai atsiskaitydama svetima
mokėjimo kortele pirko nebūtino naudojimo prekes – cigaretes, žiebtuvėlius, mobiliojo ryšio
telefoną (baudžiamoji byla Nr. 1A-389-337/2005).
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu J. A. nuteista pagal BK
180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu
trejiems metams.
J. A. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su G. K. ir V. S. (organizatorė
G. K.), panaudodama fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir atimdama jai galimybę priešintis,
pagrobė svetimą turtą stambiu mastu, t. y. 2003 m. balandžio 29 d., apie 18.30 val., Vilniuje,
G. K. tyčia atidarius UAB ,,Energetikos tiekimo bazė“ biuro duris, su V. S. įsibrovė į patalpas,
kuriose V. S., siekdama nuslėpti G. K. dalyvavimą darant plėšimą, surišo šiai lipnia juosta
rankas, o J. A. panaudojo fizinį smurtą prieš J. P. – surišo rankas, lipnia juosta užklijavo burną,
akis ir sudavė jai ne mažiau kaip septynis smūgius į galvą, kaklą, rankas, taip atėmė
nukentėjusiajai galimybę priešintis ir nežymiai sutrikdė sveikatą; be to, V. S. sudavė J. P. ranka
du smūgius į galvą ir, šiai nugriuvus, pagrobė iš jos rankinės mobilųjį telefoną ,,Motorola
T191“ ir 50 Lt; užvaldytais seifo raktais J. A. atrakino seifą ir kartu su V. S. pagrobė S. R.
priklausančius 88 400 JAV dolerių ir 191 200 Lt, taip buvo padaryta nukentėjusiajai J. P.
450 Lt žala, nukentėjusiajam S. R. – 467 087,56 Lt žala.

rugsėjo 21 d. nutartimi, nagrinėdama nuteistosios J. A. kasacinį skundą, kuriame ji, be kitų
motyvų, prašė pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamą veiką
padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties, konstatavo, jog aplinkybę, kad
nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės (beviltiškos) padėties, nuteistoji nurodė tik
apeliacinio teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismo posėdyje ji nurodė, kad ryžosi įvykdyti
nusikaltimą tam, kad užtikrintų savo dukterų ateitį. Kasaciniame skunde, taip pat kaip ir
apeliaciniame, J. A. nurodė, kad sunki turtinė (beviltiška) padėtis susidarė dėl to, kad ji 2003 m.
pavasarį neteko darbo ir su savo dukterimis liko be pragyvenimo lėšų. Apeliacinis teismas šį
klausimą svarstė ir nusprendė, kad laikinas darbo neturėjimas ir mažamečių vaikų auginimas
nėra sunki turtinė arba beviltiška padėtis. Teisėjų kolegija pritaria tokiai išvadai, nes byloje iš
tiesų nėra duomenų, kad kasatorės turtinė padėtis būtų buvusi labai sunki ir beviltiška – vaikai
buvo prižiūrėti, lankė mokyklą, be to, socialiai remtiniems asmenims prireikus teikiama
valstybės parama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatorė 2002 m. gegužės mėn. už nemažą
pinigų sumą pardavė motinos dovanotą namų valdą Vilniaus mieste, o pagrobtus pinigus leido
ne pirmojo būtinumo poreikiams patenkinti (baudžiamoji byla Nr. 2K-430/2004).
Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens

elgesys
Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio

asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies
nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį.
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 30 d. nuosprendžiu G. S. nuteistas pagal BK
129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.
G. S. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, P. Ž. bute dėl asmeninių
nesutarimų ir pykčio suduodamas smūgius kumščiais ir kojomis padarė Č. Ž. kūno sužalojimus,
nuo kurių Č. Ž. mirė, t. y. tyčia nužudė Č. Ž.
Paskirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę,

kad veikos padarymui įtakos turėjo netinkamas, provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, nes
nukentėjusysis Č. Ž. pradėjo šaipytis iš G. S., kad P. Ž. motina turėjusi su Č. Ž. vyresniuoju
broliu nesantuokinių ryšių ir kad Č. Ž. vyresnysis brolis esąs P. Ž. tėvas (baudžiamoji byla
Nr. 1-81-185/2005).
Būtina pažymėti, kad teismai, nustatydami šią kaltininko atsakomybę lengvinančią

aplinkybę, turėtų būti itin atidūs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms.
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 20 d. nuosprendžiu D. J. nuteistas
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per penkis
mėnesius atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytus nuostolius, per tą laiką neatlygintinai
išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios
rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, trisdešimt
valandų.
D. J. nuteistas už tai, kad sužalojo A. K. Č. vieną kartą spyręs jam į kairįjį šoną ir taip
tyčia nesunkiai sutrikdęs jam sveikatą.
Paskirdamas bausmę Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas pripažino, kad kaltininko

veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nes
prieš įvykį kaltininkas buvo sumuštas nukentėjusiojo (prakirstas antakis), o kaltininką
nukentėjusysis A. K. Č. įžeidinėjo vadindamas įžeidžiančiais žodžiais (baudžiamoji byla Nr. 1-
1035-536/2005).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 20 d. nuosprendį
pakeitė. D. J. buvo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant
dvejiems metams ir įpareigojant kaltininką atsiprašyti nukentėjusiojo.
Paskirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas ištyrė papildomus įrodymus ir

nustatė, kad D. J. buvo konflikto iniciatorius, nes per garsiai klausė muzikos, nereagavo į
pastabas, pats pirmas užpuolė nukentėjusįjį A. K. Č., todėl net ir pripažinus, kad A. K. Č.
pasakė kokių nors įžeidžiančių žodžių, D. J. suduotas smūgis buvo jo paties sukelto konflikto
tęsinys ir todėl A. K. Č. elgesys nebuvo rizikingas, juolab – provokuojantis (baudžiamoji byla
Nr. 1A-18/2006).
Teismo teisė pripažinti atsakomybę lengvinančiomis BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas

aplinkybes
Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai naudodamiesi BK 59 straipsnio 2 dalyje

įtvirtinta teise pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio
1 dalyje nenurodytas aplinkybes, kai kada kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe
pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis.
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal
BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vienuolikai metų, R. K. pagal BK
129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu šešeriems metams, N. V. pagal BK
129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.
M. B., R. K. ir N. V. nuteisti už tai, kad N. V. pastebėjęs taku einantį neblaivų K. S.,
M. B. ir R. K. pasakė, kad šis asmuo iš benamių atiminėjo pinigus ir pasiūlė K. S. sumušti.
M. B. ir R. K. N. V. sumanymui pritarė – jie visi trys pasivijo K. S., kiekvienas sudavė smūgius,
po jų K. S. paliko gulėti. Praėjus 20–30 min. jie sugrįžo ir sėdinčiam K. S. sudavė dar po keletą
smūgių, t. y. padarė pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, nuo kurio K. S. mirė, taip tyčia dėl
chuliganiškų paskatų nužudė K. S.
Paskirdamas bausmes R. K. ir N. V. teismas pripažino jų atsakomybę lengvinančiomis

aplinkybėmis tai, kad nusikaltimą jie padarė būdami nepilnamečiai (baudžiamoji byla Nr. 1-11-
107/2005).
Reikėtų pažymėti, kad tokie teismų sprendimai, nors ir pasitaiko retai, tačiau tai reiškia,
jog teismai, skirdami bausmes, ne visada atsižvelgia į BK XI skyriaus normas, specialiai skirtas
nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimams.
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
Veiką padarė bendrininkų grupė

Iš nuosprendžių matyti, kad teismai paprastai pripažįsta, jog nusikalstamą veiką padarė
bendrininkų grupė, ir atsižvelgia į šią aplinkybę kaip į atsakomybę sunkinančią, kai darant
nusikalstamą veiką dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra nusikalstamos veikos
vykdytojai.
Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal
BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK
302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir
2 dalis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės
atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal
BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį
laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, šios bausmės
subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas
dvejiems metams.
A. P. ir R. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, R. B. nurodžius butą, kurį
tikslinga apvogti, pro išimtą durų stiklą įsibrovė į patalpą – nukentėjusiajam A. S. priklausantį
butą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini), kur A. P. panaudojus fizinį smurtą prieš A. S.,
padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, iš buto pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausantį
turtą, kurio vertė 1569 Lt, taip pat „AG Siemens“ priklausantį 238,74 Lt vertės turtą.
Be to, A. P. ir R. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe plėšimo iš A. S. buto,
esančio Kaune (duomenys neskelbtini), metu pagrobė fizinio asmens A. S. dokumentus –
Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pažymėjimą
Paskirdamas bausmes A. P. ir R. B. teismas pripažino jų atsakomybę sunkinančia

aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupe, ir atsižvelgė į ją
skirdamas bausmę (baudžiamoji byla Nr. 1-1674-043/2005).
Atkreiptinas dėmesys, kad, be minėto reikalavimo, teismai pripažįsta, jog nusikalstama

veika padaryta bendrininkų grupės, jei nustato, kad bent du bendrininkų grupės nariai vykdytojai
atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, keliamus padarytos nusikalstamos veikos subjektui.
Vis dėlto pasitaiko ir teismų sprendimų, nukrypstančių nuo teismų praktikos.
Marijampolės r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu M. R. nuteistas

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
M. R. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 15 d., apie 6.31 val., Marijampolėje, UAB
(duomenys neskelbtini) kazino patalpose, turėdamas išankstinį tikslą apiplėšti nukentėjusįjį,
reikalavo iš M. J. pinigų, o šiam jų neatidavus, panaudojo fizinį smurtą – smogė
nukentėjusiajam per ranką ir pagrobė iškritusius ant grindų 80 Lt monetomis. Tęsdamas
nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tą pačią dieną, apie 6.40 val., prie UAB
(duomenys neskelbtini) kazino pastato, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu
nenustatytu asmeniu, iš M. J. kelnių kišenės pagrobė 120 Lt, vėliau, apie 7.18 val., prie UAB
(duomenys neskelbtini) kazino pastato, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė
M. J. smūgį kumščiu į skruostą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. R. nuo M. J.
rankos piršto pagrobė 240 Lt vertės vestuvinį žiedą. Iš viso M. R. iš M. J. pagrobė turto už
440 Lt.
gegužės 4 d. nutartimi Marijampolės r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį
pakeitė, be kitų sprendimų, panaikindama nuosprendyje pateikiamą nuorodą, kad nusikalstama
veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir tai pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia
aplinkybe. Pakeisdama nuosprendį šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nesurinkta
duomenų, kurie būtų pagrindas pripažinti M. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybę, numatytą
BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – veika, padaryta veikiant bendrininkų grupe.
Bendrininkavimo samprata yra pateikta BK 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją bendrininkavimas
yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių
Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant
nusikalstamą veiką. Tuo tarpu iš Marijampolės r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d.
nuosprendžio matyti, kad nustatyta, jog M. R. nusikalstamą veiką padarė kartu su ikiteisminio
tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Nuosprendyje nenustatyta, ar tas asmuo buvo pakaltinamas,
ar jis sulaukė amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Dėl to BK
24 straipsnio 1 dalies normos taikymas, esant nurodytoms aplinkybėms, yra nepagrįstas
(baudžiamoji byla Nr. 2K-357/2007).
Veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų
Teismai iš esmės teisingai taiko BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus ir

pripažįsta, kad nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, kai veika
padaroma šiais motyvais ir jie nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis ar neišreiškia
nusikalstamos veikos esmės.
Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio

2 dalį nuteisti V. S. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, o R. B. laisvės
atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, kaltininkams paskirtų
bausmių vykdymas atidėtas.
V. S. ir R. B. nuteisti už tai, kad, būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupe,
panaudodami fizinį smurtą ir peilį ir taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė iš
nukentėjusiojo V. N. svetimą turtą – I. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele,
bendros 634 Lt vertės, padarydami I. N. 634 Lt turtinę žalą.
Paskirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad kaltininkai padarė savanaudišką

nusikaltimą, tačiau savanaudiškų nusikaltimo paskatų kaltininkų atsakomybę sunkinančia
aplinkybe nepripažino (baudžiamoji byla Nr. 1-117-478/2005).
Veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių
medžiagų, jeigu apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui
Iš nuosprendžių matyti, kad teismai paprastai pripažįsta kaltininko atsakomybę

sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką kaltininkas padarė būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, kai byloje nustatyta, kad toks apsvaigimas
turėjo realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir ši aplinkybė nėra įstatyme numatyta kaip
nusikalstamos veikos sudėties požymis. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepripažįstama
savaime, o tik tada, kai ji turi realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu M. T. nuteistas pagal BK
129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.
Byloje teismas nustatė kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą

kaltininkas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Išvadą apie tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, teismas
motyvavo tuo, kad M. T. pripažino, kad gėrė alkoholinius gėrimus ir nenurodė jokių logiškų
priežasčių, dėl ko sumušė nukentėjusįjį K. B. (baudžiamoji byla Nr. 1-85-64/2005).
Pažymėtina, kad teismai spręsdami klausimą, ar nusikalstama veika padaryta esant

aptariamai šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, turėtų būti itin atidūs nusikalstamos veikos
padarymo situacijai, nes kai kurie teismų praktikoje pasitaikantys atvejai, kai nebuvo nustatyta
aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kelia abejonių.
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu S. M. nuteistas pagal
BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.
S. M. nuteistas už tai, kad A. G. priklausančiame name, būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, tarpusavio konflikto su P. Z. dėl nevienkartinio netinkamo pastarojo elgesio su jo
motina J. M. metu, tyčia sudavė kumščiu P. Z. du kartus į veidą, taip padarė sveikatos
sutrikdymą, nuo kurio P. Z. mirė, t. y. tyčia jį nužudė.
Byloje teismas atsisakė pripažinti kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe

apsvaigimą nuo alkoholio, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog apsvaigimas turėjo
įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau detaliau šio sprendimo nemotyvavo. Iš bylos
medžiagos matyti, kad įtakos teismo sprendimui galėjo turėti kaltininko pareiškimas teisiamojo
posėdžio metu, jog apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos veikos padarymui, nes net ir
būdamas blaivus jis būtų pasielgęs lygiai taip pat (baudžiamoji byla Nr. 1-48-174/2005).
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 25 d. nuosprendžiu N. M. nuteistas pagal BK
132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
N. M. nuteistas už tai, kad gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, norėdamas pagąsdinti, nukreipęs šaunamojo ginklo (5.6 mm kalibro graižtvinio
šautuvo TO3-8M) vamzdį į L. R. ir nuspaudęs nuleistuką iššovė, padarydamas L. R. sunkų
sveikatos sutrikdymą, nuo kurio L. R. mirė, t. y. dėl neatsargumo atėmė jai gyvybę.
Paskirdamas bausmę N. M. teismas atsisakė pripažinti kaltininko atsakomybę

sunkinančia aplinkybe jo apsvaigimą nuo alkoholio, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis neigė
jautęsis apsvaigęs nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo išgėręs tik apie 100 g naminės
degtinės. Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad į nukentėjusiąją buvo nutaikytas ginklas ir ją
norėta pagąsdinti, nes nukentėjusioji priekaištavo N. M. dėl to, kad šis vartoja alkoholinius
gėrimus (baudžiamoji byla Nr. 1-75-300/2005).
Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
Iš apžvelgtų nuosprendžių matyti, kad teismai skirdami bausmes paprastai atsižvelgia į
atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kai šios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo ar bylos
nagrinėjimo teisme metu, tuo tarpu atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kai jos nenurodytos
pareikštuose įtarimuose ar kaltinamajame akte, teismų yra nustatomos tik tada, kai jas sudarantys
faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti
aplinkybė. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus
kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, teismai jos atsakomybę sunkinančia
paprastai nepripažįsta. Atvejai, kai, esant galimybei nustatyti atsakomybę lengvinančias ar
sunkinančias aplinkybes, jos nenustatomos ir į jas neatsižvelgiama skiriant bausmę, laikytini
nukrypstančiais nuo teismų praktikos.
Tauragės r. apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK

178 straipsnio 2 dalį M. V. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, o
A. V. – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos ir
pradėti mokytis.
M. V. ir A. V. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta,
įsibrovė į (duomenys neskelbtini) rezervato administracines patalpas ir pavogė kompiuterinę
įrangą, kurios vertė 4809 Lt.
Paskirdamas bausmę teismas nesvarstė galimybės pripažinti kaltininkų atsakomybę
sunkinančia aplinkybe to, kad nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupe, nors tai, kad
nusikaltimas padarytas bendrininkų grupės, buvo nurodyta pareikštuose įtarimuose, taip pat
kaltinamajame akte, todėl nebuvo procesinių kliūčių teisme nustatyti šią atsakomybę sunkinančią
aplinkybę bei į ją atsižvelgti skiriant bausmę (baudžiamoji byla Nr. 1-145-377/2005).
Teismai, skirdami bausmes, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių

aplinkybių, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jei yra nustatyta abiejų rūšių aplinkybių, įvertina
kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio
2 dalyje nurodytas aplinkybes ir skiria švelnesnę ar griežtesnę bausmę. Kartu pažymėtina, kad
BK 61 straipsnio 2 dalis teismų praktikoje aiškinama tik kaip bausmės skyrimo taisyklė, kuria
gali būti remiamasi, tačiau tai nėra reikalavimas skirti griežtesnę ar švelnesnę negu bausmės
vidurkis bausmę, atsižvelgiant į tai, kaip įvertinamos atsakomybę lengvinančios ir (ar)
sunkinančios aplinkybės.
Panevėžio m. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal
BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. R. G.
nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 24 d., apie 3.00 val., Panevėžio m., Ramygalos g.
(duomenys neskelbtini) kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, pasikėsino pagrobti R. S. priklausantį 1000 Lt vertės automobilį, tačiau nusikaltimo
nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Byloje nenustatyta R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta viena

atsakomybę sunkinanti – tai, kad R. G. buvo apsvaigęs ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos
padarymui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi

bylą kasacine tvarka, nurodė, kad BK 61 straipsnio 2 dalyje neribojama teismo teisės pasirinkti
BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau
reikalaujama motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodoma, kad bausmės dydis turi būti
skaičiuojamas nuo jos vidurkio. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicijos, kaip reikalaujančios
skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės
rūšies vidurkis, aiškinimas nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo
metodo į bausmės dydį. Įstatymo tekste įsakmiai nereikalaujama skirti tik tokią bausmę, kuri yra
didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį (baudžiamoji byla Nr. 2K-209/2006).
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu nuteisti:
G. D. laisvės atėmimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį vieneriems metams, pagal BK

300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – šešiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta
laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK
75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės
vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
V. P. laisvės atėmimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį vieneriems metams, pagal BK

300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – šešiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta
laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK
75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės
vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
E. R. laisvės atėmimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį devyniems
mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.
įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
4 dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, kurios
vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be
institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos
ilgiau kaip septynioms paroms.
G. D., V. P. ir E. R. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, G. D. ir V. P.
būdami valstybės tarnautojai (G. D. – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius, V. P. –
(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas ūkio ir administracijos reikalams), padedant
E. R. (UAB „K“ Vilniaus filialo direktorius), siekdami turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine
padėtimi, suklastojo tikrą dokumentą ir dėl to didelės žalos patyrė juridinis asmuo.

gegužės 15 d. nutartyje, nagrinėdama prokuroro kasacinį skundą, kuris buvo motyvuojamas tuo,
kad teismas skirdamas žymiai švelnesnės negu atitinkamų bausmių vidurkis, netgi artimas
minimumui, bausmes kaltininkams pažeidė BK 61 straipsnyje nustatytas bausmių skyrimo
nuostatas, nurodė, kad BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę,
atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių
aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina
kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs
atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį,
taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar
griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši
baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti
parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija
neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės
rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad
bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Kasatorius šią dispoziciją supranta kaip
reikalavimą skirti bausmę, artimą taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros
bausmės rūšies vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši norma reguliuoja bausmės dydžio
apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (baudžiamoji byla Nr. 2K-
320/2007)
Bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai
Pateiktų apibendrinti baudžiamųjų bylų analizė rodo, kad skiriant nepilnamečiams

bausmes dažnai tik deklaratyviai atsižvelgiama į jų socialinę brandą, nes apžvelgtose
baudžiamosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad teismas būtų aiškinęsis, koks yra
nepilnamečio gebėjimas suvokti savo kaip visuomenės nario elgesiui keliamus reikalavimus.
Teismai ne visada atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos

būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas aplinkybes, nors tai
teismus įpareigoja atlikti BK 91 straipsnio 2 dalis.
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal
BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vienuolikai metų, R. K. pagal BK
129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu šešeriems metams, N. V. pagal BK
129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.
M.B., R. K. ir N. V. nuteisti už tai, kad N. V., pastebėjęs taku einantį neblaivų K. S.,
M. B. ir R. K. pasakė, kad šis asmuo iš benamių atiminėjo pinigus ir pasiūlė K. S. sumušti.
M. B. ir R. K. N. V. sumanymui pritarė ir visi trys K. S. pasivijo, kiekvienas sudavė smūgius, po
jų paliko K. S. gulėti. Praėjus 20–30 min. jie sugrįžo ir sėdinčiam K. S. sudavė dar po keletą
smūgių, kuriais padarė pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, nuo kurio K. S. mirė, taip tyčia dėl
chuliganiškų paskatų nužudė K. S.
Paskirdamas bausmes nepilnamečiui R. K. teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad jo
gyvenimo ir auklėjimo sąlygos buvo nepalankios – R. K. gyveno šeimoje, kurioje buvo apie
20 žmonių, mokėsi specialiojoje internatinėje mokykloje, kad pedagoginio poveikio priemonės,
kuriomis siekta priversti jį mokytis, teigiamo poveikio nepadarė; į sveikatos būklę – R. K. turėjo
kontaktų su tuberkulioze sergančiu giminaičiu, bet aktyvia tuberkulioze nesirgo, jam
diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (baudžiamoji byla Nr. 1-11-107/2005).
Pažymėtina, kad teismai skirdami laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui paprastai

detaliai motyvuoja, kodėl yra pagrindas skirti būtent tokią bausmės rūšį.
180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, E. A. nuteistas
Paskirdamas bausmę E. A. teismas, be kitų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad jis yra teistas
vieną kartą už analogišką tyčinį nusikaltimą, nusikaltimą vėl padarė bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu, neišnykus teistumui, kelerius metus augo vaikų globos namuose, mokosi, tačiau dėl
sistemingo pamokų praleidinėjimo priverstas nuolat keisti mokymosi įstaigas, bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpiu net šešis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, nevykdė Šiaulių
r. apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirto teismo įpareigojimo būti
namuose nuo 20.00 iki 7.00 val., dėl to du kartus buvo įspėtas, pataisos inspekcijos teikimu buvo
siūloma panaikinti minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Kadangi po
nuosprendžio priėmimo E. A. išvadų nepadarė, anksčiau taikytos poveikio priemonės
neveiksmingos, kitos rūšies bausmių nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, jam
skirtina laisvės atėmimo bausmė (baudžiamoji byla Nr. 1-163-641/2005).
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
Iš apžvelgtų teismų nuosprendžių matyti, kad jeigu yra padarytos kelios nusikalstamos
veikos, teismai, vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 1 dalimi, paskiria bausmę už kiekvieną
nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdami galutinę
subendrintą bausmę teismai gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Bausmių
apėmimą teismai taiko tada, kai yra bent viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytų aplinkybių:
1) ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal
pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal
kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės
atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Apžvelgus teismų praktiką galima teigti, kad teismai esant BK 63 straipsnio 5 dalyje
nustatytoms aplinkybėms už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrina apėmimo
būdu, tačiau pasitaiko šios normos taikymo klaidų, kai nenustatoma, kad nusikalstamos veikos
sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, neįvertinama, kad nusikalstamos veikos priskiriamos
skirtingoms rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius ir labai skiriasi pagal
pavojingumą.
Panevėžio m. apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu G. P. nuteistas pagal
BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK
302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams.
Panevėžio apygardos teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu Panevėžio m.

apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis pakeistas ir, nustačius G. P. atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė sumažinta iki
dvejų metų trijų mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė ir bausmė,
paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė
nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
G. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 31 d., naktį iki 4.00 val. ryto, pro balkono
duris įsibrovė į patalpą – butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė
svetimą nukentėjusiojo A. S. turtą už 6771 Lt, taip pat Lietuvos Respublikos piliečio pasą,
išduotą A. S. vardu.

kovo 8 d. nutartimi Panevėžio m. apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį ir
Panevėžio apygardos teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeitė. Vadovaudamasi BK
63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą G. P. Panevėžio m. apylinkės
teismo 2004 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą
vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, ir bausmę, paskirtą G. P. Panevėžio apygardos teismo
2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą dvejiems
metams ir trims mėnesiams, subendrino jas apimdama ir subendrintą bausmę paskyrė laisvės
atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams. Pakeisdama nuosprendžius teisėjų kolegija
nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog G. P. tikslas, įsibraunant į nukentėjusiojo butą, buvo
turto vagystė. G. P. darė vieną veiką – vogė nukentėjusiojo turtą, o tarp kitų daiktų radęs
asmens dokumentą pagrobė ir jį. Idealioji sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika padaro
dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose. Dėl to laikytina,
kad kaltininkas padarė nusikaltimus esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tokiu atveju
subendrinant bausmes reikia taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir bausmes apimti
Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. kovo 23 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal
2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 1961 m. BK
312 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė
paskirta laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui.

spalio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeitė. A. Z.
pagal 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalį bei pagal 1961 m. 312 straipsnio 1 dalį paskirtas
bausmes subendrino, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, taikydama bausmių
apėmimo būdą, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams.
Kolegija pakeisdama nuosprendį nurodė, kad kontrabanda ir pagal veikos padarymo metu
galiojusį baudžiamąjį įstatymą, ir pagal 2000 m. BK 11 straipsnį yra sunkus nusikaltimas, o
2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas nėra sunkus, taigi veikos labai
skiriasi pagal pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas paskirtas bausmes
bendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ir taikyti bausmių apėmimą
Iš apžvelgtos teismų praktikos matyti, kad nusikalstamų veikų priskyrimas skirtingoms,

tačiau gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, savaime nesuteikia pagrindo už atskiras
nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, ne mažiau svarbu, kad
nusikalstamos veikos taip pat labai skirtųsi pagal pavojingumą.
Šalčininkų r. apylinkės teismo 2004 m. liepos 26 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal
BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims
mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmus bausmes paskirta subendrinta
bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, kurios vykdymas atidėtas.

sausio 4 d. nutartimi Šalčininkų r. apylinkės teismo 2004 m. liepos 26 d. nuosprendį pakeitė:
V. M. paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio
1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį subendrino, remdamasi BK 63 straipsnio 4 dalimi iš dalies
jas sudėdama, ir galutinę bausmę paskyrė – vienerius metus ir du mėnesius laisvės atėmimo.
Pakeisdama nuosprendį teisėjų kolegija nurodė, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte
nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą, būtent: padarytos
nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir jos priskiriamos skirtingoms
nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Nustatyta, kad V. M.
padarytos veikos yra nusikaltimai, priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms.
Nusikalstamos veikos, kurias įstatymų leidėjas priskyrė greta esančioms nusikaltimų
kategorijoms, pagal savo pavojingumą gali būti laikomos ir labai skirtingomis. Todėl
sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina
vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne tai pačiai
kategorijai pagal BK 11 straipsnį, bet ir įvertinti konkrečių nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir
laipsnį. Nors įstatymų leidėjas neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu priskyrė
pavojingesniems nusikaltimams negu pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tačiau V. M. veika,
numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje,
atsižvelgiant į konkrečias jos padarymo aplinkybes – V. M. veikė bendrininkų grupe, iš anksto
susitaręs, buvo siekiama melagingai pranešus apie nebūtą plėšimą (audinių kailių pagrobimą)
turėti materialios naudos (parduoti duotus bendrininkams pervežti iš Lietuvos į Baltarusiją
audinių kailius), ši veika ne mažiau pavojinga už nusikalstamą veiką, numatytą BK
253 straipsnio 1 dalyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-26/2005).
Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai, subendrindami už atskiras nusikalstamas veikas

paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 1, 5 dalis apėmimo būdu, t. y. kai griežtesnė bausmė
apima švelnesnę bausmę, subendrina ne tik tos pačios rūšies skirtingo dydžio bausmes, bet ir
skirtingų rūšių bausmes. Spręsdami, kuri bausmės rūšis švelnesnė, kuri – griežtesnė, teismai
atsižvelgia į BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktą bausmių sąrašą, tačiau pasitaiko atvejų, kai
teismai padaro klaidų.
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu S. L. nuteistas
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams,
pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės
subendrintos apėmimo būdu, paskiriant laisvės atėmimo vieneriems metams aštuoniems
mėnesiams bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies
1 punkto a papunkčiu, minėta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus m. 2-ojo
apylinkės teismo 2004 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, galutinę
bausmę nustatant laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams dešimčiai dienų.
S. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 27 d., apie 18 val., prie namo Nr. (duomenys
neskelbtini), esančio Vilniuje, sudaužęs automobilio „VW Transporter“ (duomenys neskelbtini),
priklausančio Lenkijos Respublikos piliečiui M. B., priekinių keleivio pusės durelių stiklą,
įsibrovė į automobilį, iš kur pagrobė nukentėjusiajam priklausančią 800 Lt vertės
automagnetolą „Sony“. Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, vagystės iš M. B. automobilio
metu, tyčia akmeniu išdauždamas automobilio priekinių keleivio pusės durelių lango stiklą,
sugadino nukentėjusiajam priklausantį 250 Lt vertės turtą.
15 d. nutartimi nuteistojo S. L. kasacinį skundą atmetė, be kita ko, nurodydama, kad
subendrindamas už dvi veikas paskirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes teismas tinkamai
pritaikė BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto
a papunktį (baudžiamoji byla Nr. 2K-213/2005).
Varėnos r. apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendžiu M. T. nuteistas pagal BK
281 straipsnio 2 dalį trisdešimčiai parų arešto, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį vieneriems
metams dviem mėnesiams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis,
5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta
bausmė M. T. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams.

lapkričio 29 d. nutartimi Varėnos r. apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeitė ir
M. T. paskyrė trisdešimties parų arešto bausmę. Pakeisdama nuosprendį teisėjų kolegija nurodė,
kad teismas, subendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pažeidė BK
63 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią galutinė subendrinta bausmė, paskirta apėmimo
būdu, prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Sprendžiant
bausmių griežtumo klausimą, turi būti vadovaujamasi bausmių sistemos sąrašu, išdėstytu BK
42 straipsnyje, kuriame bausmės išvardijamos nuosekliai – nuo švelniausios (viešųjų teisių
atėmimo) iki griežčiausios (laisvės atėmimo iki gyvos galvos). M. T. paskirta galutinė
subendrinta bausmė arešto bausmės atžvilgiu pagal BK 42 straipsnį vertintina kaip švelnesnė.
Taigi teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatą (baudžiamoji byla Nr. 2K-
538/2005).
Jei teismai, vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes visiškai sudeda, prie

griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos už
kitas veikas paskirtos bausmės. Jei teismai, vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes
iš dalies sudeda, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų,
prideda bent dalį kiekvienos švelnesnės bausmės, paskirtos už kitą (ar kitas) veiką (veikas).
Kokią dalį pridėti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.
Jeigu paskirtos bausmės yra skirtingų rūšių, teismai prie griežčiausios bausmės prideda
kitas bausmes, kurios prieš tai keičiamos į griežčiausios bausmės rūšį pagal BK 65 straipsnyje
išdėstytas bausmių sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis taisykles. Bauda nekeičiama ir
skiriama kartu su kita bausme. Bausmės, kurioms netaikomos bausmių sudėjimo ir keitimo
kitomis bausmėmis taisyklės (pvz., atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą), subendrinamos
apėmimo būdu arba skiriamos kartu su kita bausme (BK 42 straipsnio 4 dalis).
Plungės r. apylinkės teismo 2004 m. birželio 7 d. nuosprendžiu K. S. nuteistas už

28 nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, pagal BK
22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį įvairaus dydžio baudos (nuo 3 iki 15 MGL), arešto
(10 parų) ir laisvės atėmimo (nuo keturių mėnesių iki vienerių metų) bausmėmis. Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė
paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

kolegija 2005 m. kovo 15 d. nutartimi Plungės r. apylinkės teismo 2004 m. birželio 7 d.
nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeitė:
vadovaudamasi BK 63 straipsnio 4 dalimi, K. S. už 28 nusikalstamas veikas paskirtas bausmes
subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę dvejus metus laisvės
atėmimo ir 20 MGL (2500 Lt) baudą. Kolegija pakeisdama nuosprendį nurodė, kad
Baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja dalinio bausmių sudėjimo taikymo taisyklių,
palikdamas teismui aiškinti ir taikyti BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Įstatymas
nedetalizuoja, kokias bausmes ir kokią dalį bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas,
teismas turi pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių. Kartu būtina pažymėti, kad įstatymas
kelia dalinio sudėjimo būdui keturis reikalavimus: 1) kad kitos bausmės būtų pridedamos prie
griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, 2) kad iš dalies būtų
pridedamos švelnesnės bausmės nuo visų paskirtų bausmių, 3) kad bendrinant paskirtas už
kelias nusikalstamas veikas bausmes būtų paskirta viena galutinė bausmė arba vadovaujantis
BK 42 straipsnio 4 dalimi – dvi bausmės, 4) kad galutinė subendrinta bausmė būtų didesnė
(griežtesnė) už griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių. Kolegija
atkreipė dėmesį į tai, kad byloje teismas taikydamas dalinio sudėjimo būdą iš dalies sudėjo
paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius, o baudos iš viso nepridėjo (nebendrino), todėl ne
visai tinkamai aiškino BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-
131/2005)
Jei bausmės subendrinamos visiško ar dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą

bausmę teismai skiria didesnę už griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas
bausmių.
Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje nustatytos bausmių subendrinimo taisyklės

taikytinos ir tada, kai priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio
priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką. Šiais atvejais bausmių subendrinimo praktiką
formavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m.
gegužės 10 d. nutartis Nr. 2K-P-282/2005, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama
praktika buvo pakoreguota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi Nr. 2K-P-193/2007.
Šilalės r. apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK
178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK
63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie šios bausmės iš dalies pridėta bausmė pagal Šilalės r.
apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendį ir R. K. paskirta galutinė subendrinta
bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m.

gegužės 22 d. nutartimi prokuroro kasacinį skundą atmetė. Paduotame kasaciniame skunde
prokuroras prašė pakeisti Šilalės r. apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį dėl
bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio nuostatas ir prie nuosprendžiu pagal BK
178 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies
pridėti Šilalės r. apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio
1 dalį paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir devynių mėnesių laisvės atėmimo
bausmę, paskirtą apėmus bausmes pagal BK 214 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį; R. K.
paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Prašymą kasatorius
motyvavo tuo, kad teismas, skirdamas R. K. galutinę subendrintą bausmę, pažeidė BK
63 straipsnio 9 dalies reikalavimus, nes už minėtą veiką paskirtą bausmę subendrino tik su
bausme pagal 2006 m. vasario 10 d. nuosprendį, nors turėjo bendrinti su bausmėmis,
paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas, išskyrus paskirtas pagal BK 214 straipsnį ir
182 straipsnio 1 dalį.
Koreguodama išaiškinimą, pateiktą 2005 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. 2K-P-

282/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nurodė,
kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių
nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas,
paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta
bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme.
Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant
nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis ar 63 straipsnio
1, 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje
bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu
nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu,
bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės
pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie
griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu
nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu
paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu,
teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo,
dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant
vieną nuosprendį.
Pasikeitusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika matyti ir iš pateikiamos bylos.
Joniškio r. apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas laisvės
atėmimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už traktoriaus starterio vagystę – šešiems mėnesiams,
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už rapso sėklos vagystę – vieneriems metams, pagal BK
178 straipsnio 1 dalį už traktoriaus vagystę – dvejiems metams, pagal BK 159 straipsnį –
šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos,
prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta
laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4,
9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių m. apylinkės teismo
2005 m. spalio 13 d., Šiaulių r. apylinkės teismo 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. gegužės 22 d.
nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės
atėmimas penkeriems metams. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas A. L. laikino sulaikymo laikas
nuo 2005 m. liepos 25 d. iki liepos 27 d. ir bausmės laikas, atliktas pagal Šiaulių m. apylinkės
teismo 2005 m. spalio 13 d., Šiaulių r. apylinkės teismo 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m.
gegužės 22 d. nuosprendžius.

gegužės 25 d. nutartimi Joniškio r. apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeitė:
vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, A. L. Joniškio r.
apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK
178 straipsnio 1 dalį (traktoriaus vagystė) ir 159 straipsnį subendrino apėmimo būdu ir
paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams; vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis,
prie Šiaulių r. apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos
ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo šia nutartimi paskirtą
subendrintą bausmę ir Joniškio r. apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtas
bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (starterio vagystė) bei 178 straipsnio 2 dalį ir galutinę
subendrintą bausmę A. L. paskyrė laisvės atėmimą ketveriems metams vienuolikai mėnesių
20 dienų. Pakeisdama nuosprendį, pažymėjusi, kad pasikeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktika bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnį, teisėjų kolegija nurodė, kad BK
63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali
nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena
veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose
BK straipsniuose. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamu 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžiu
A. L. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi – traktoriaus vagystė ir vaiko
įtraukimas į šią nusikalstamą veiką – sudaro idealiąją sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos
nusikaltimus, pirmiau turėjo būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis), o tada
prie 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės (minėtas plenarinės
sesijos išaiškinimas, be to, tai griežčiausia bausmė ir tokia tvarka nustatyta BK 63 straipsnio
4 dalyje) dalinio sudėjimo būdu pridedama ši subendrinta ir kitos pagal BK 178 straipsnio
1 dalį (starterio vagystė) bei 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės. Kadangi pirmosios
instancijos teismas 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžiu už keturias nusikalstamas veikas
paskirtas bausmes bendrindamas dalinio sudėjimo būdu padarė minėtą klaidą, tai galutinė
subendrinta bausmė A. L. skirtina švelnesnė, nes teismas, skirdamas subendrintą bausmę,
pridėjo tam tikrą dalį bausmių, paskirtų už kiekvieną iš keturių nusikalstamų veikų. Be to, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis
BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2005 m. spalio 13 d. ir 2006 m. sausio 24 d.
nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą
ketveriems metams šešiems mėnesiams. 2005 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė,
vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2004 m. vasario
23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad
2004 m. vasario 23 d. nuosprendžiu A. L. paskirta ir neatlikta bausmė liko nesubendrinta. A. L.
nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu bei Šiaulių r. apylinkės teismo 2006 m.
sausio 24 d. ir 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžiais, padarė prieš priimant pirmąjį –
Šiaulių m. apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. nuosprendį, todėl teismas, bendrindamas
bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi ir į bausmės laiką įskaitė bausmes,
atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius (baudžiamoji byla Nr. 2K-351/2007).
Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 9 dalimi teismai įskaito visiškai ar iš dalies atliktą

bausmę pagal ankstesnį nuosprendį į galutinės subendrintos bausmės laiką.
Šilutės r. apylinkės teismo 2005 m. vasario 8 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal BK
294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas prieš J. Ž.) laisvės atėmimu vieneriems metams
šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK
178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį
(savavaldžiavimas prieš K. Č) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK
63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, o vėliau BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės
subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
1, 4, 9 dalimis, trejų metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šilutės r. apylinkės teismo
2004 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

gruodžio 20 d. nutartimi Šilutės r. apylinkės teismo 2005 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeitė:
vadovaudamasi BK 63 straipsnio 4, 6, 9 dalimis, R. G. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir
178 straipsnio 4 dalį paskirtą apėmimo būdu subendrintą bausmę iš dalies sudėjo su kitomis
šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės
atėmimą ketveriems metams; į bausmės laiką nutarė įskaityti pagal Šilutės r. apylinkės teismo
2004 m. lapkričio 2 d. nuosprendį atliktą bausmę nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2005 m.
vasario 8 d. Pakeisdama nuosprendį teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas
Šilutės r. apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su
skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir nenurodė, kad į paskirtąją bausmę įskaito pagal
ankstesnį nuosprendį iš dalies atliktą bausmę (baudžiamoji byla Nr. 2K-673/2005).
Jeigu bausmė, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, buvo švelninama dėl amnestijos akto
ar kitais įstatymo numatytais pagrindais, tai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę teismai
subendrinama tik su sušvelnintos bausmės dalimi. Jeigu nuteistasis tokiu būdu buvo visiškai
atleistas nuo bausmės, ši bausmė nebendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme. Jeigu
ankstesnio nuosprendžio vykdymo metu paskirta bausmė, kurios nuteistasis neatliko, buvo
pakeista kita bausme, teismai nauju nuosprendžiu subendrina tik neatliktą pakeistos bausmės
dalį.
Bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį iki naujo nuosprendžio priėmimo,
teismų subendrinama su bausmėmis, paskirtomis už kiekvieną nusikalstamą veiką nauju
nuosprendžiu, ir įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laiką.
Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
Iš teismų nuosprendžių matyti, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują
nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to
vadovaudamiesi BK 64 straipsniu šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar
iš dalies jas sudėdami.
Panevėžio m. apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas

pagal BK 201 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK
64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu
subendrinta su Panevėžio m. apylinkės teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta
bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta aštuoniasdešimt parų arešto.
A. T. nuteistas už tai, kad jis nuo 2006 m. balandžio mėn. pradžios iki balandžio 14 d.
12.00 val. daiktų saugojimo saugykloje, esančioje Panevėžyje, Ukmergės g. 2, UAB „Kauptė“
teritorijoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo realizuoti, laikė 15 vnt. 1 l talpos plastikinių butelių
su 13 955 kub. cm nedenatūruoto etilo alkoholiu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija
96,8 proc., kol jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

gruodžio 22 d. nutartimi nuteistojo A. T. kasacinį skundą atmetė. Atmesdama kasacinį skundą
teisėjų kolegija nurodė, kad pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, kai asmuo, kuriam bausmės
vykdymas buvo atidėtas, naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą,
bausmes subendrina visiškai arba iš dalies jas sudėdamas. BK 64 straipsnio 3 dalyje
įtvirtinta, kad tada, kai neatlikta bausmė yra didesnė, teismas, bendrindamas bausmes dalinio
sudėjimo būdu, prie šios bausmės prideda nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Iš
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad prie didesnės Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos septyniasdešimt parų arešto
bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, todėl teismas šias normas
pritaikė tinkamai (baudžiamoji byla Nr. 2K-739/2006).
Pažymėtina, kad jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro
naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik
po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis.
Nustatydami neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris nėra atlikęs paskirtos bausmės,
teismai neatliktos bausmės dalies laiką skaičiuoja nuo tos dienos, nuo kurios dėl naujos
nusikalstamos veikos priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Neatlikta bausmės dalis
nuteistajam, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, teismų
pripažįstama visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė. Neatlikta bausmės dalis asmeniui,
kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą arba kuris buvo lygtinai paleistas iš
pataisos įstaigos, teismų laikoma likusi realiai neatlikta bausmės dalis.
Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu E. R. nuteistas

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta neatlikta bausmės dalis
(4 mėnesiai), paskirta Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2002 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
birželio 20 d. nutartimi nuteistojo R. R. kasacinį skundą atmetė. Atmesdama kasacinį skundą
teisėjų kolegija nurodė, kad, pagal BK 64 straipsnį naują nusikalstamą veiką padarius iki galo
neatlikus bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, teismas prie bausmės, paskirtos už naują
nusikalstamą veiką, prideda visą ar dalį neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu.
Teismas pats sprendžia, kokią neatliktos bausmės dalį pridėti prie paskirtos bausmės už naują
nusikaltimą. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2002 m. vasario 19 d. nuosprendžiu E. R. buvo
nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams. Kauno apygardos teismo
2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jo nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš 1961 m.
BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį, o paskirta laisvės atėmimo
bausmė sumažinta iki trejų metų ir šešių mėnesių. Marijampolės r. apylinkės teismo 2003 m.
lapkričio 5 d. nutartimi E. R. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs vienerių metų
keturių mėnesių ir septynių dienų laisvės atėmimo bausmės. Naują nusikalstamą veiką, už kurią
nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. R. padarė 2004 m. gruodžio 26 d., taigi lygtinio
paleidimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2005 m. vasario 1 d.
nutartimi E. R. panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti likusios bausmės dalies, jos
pradžią skaičiuojant nuo 2005 m. vasario 1 d. Taigi neatliktos bausmės dalis Kaišiadorių r.
apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dieną, pridėjus nuo 2005 m. vasario 1 d. iki rugsėjo
27 d. atliktą bausmės laiką, buvo aštuoni mėnesiai ir dešimt dienų. Kadangi E. R. naują
nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepasibaigus lygtinio
paleidimo terminui, tai teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskyrė bausmę už
naują nusikalstamą veiką ir ją subendrino su neatlikta bausmės dalimi, paskirta ankstesniu
nuosprendžiu. Teismas prie paskirtos vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo
bausmės už naują nusikalstamą veiką iš dalies pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir
neatliktos bausmės dalį – keturis mėnesius – ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė dvejus
metus laisvės atėmimo. Kolegija laiko, kad teismas šioje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą (baudžiamoji byla Nr. 2K-476/2006).
Jeigu bausmė, kurios nuteistasis neatliko, buvo švelninama dėl amnestijos akto taikymo
ar kitais įstatymo numatytais pagrindais, teismai subendrina tik neatliktą sušvelnintos bausmės
dalį.
Varėnos r. apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK
178 straipsnio 2 dalį (dėl A. F. turto vagystės, įsibraunant į patalpą) laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1994 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos
trejų metų dviejų mėnesių aštuoniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis
bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė nustatyta
laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.

gegužės 29 d. nutartimi nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestas. Kolegija, atmesdama
kasacinį skundą, nurodė, kad kasatoriaus argumentas, jog pirmosios instancijos teismas
neturėjo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su neatlikta bausmės dalimi
pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1994 m. gegužės
30 d. nuosprendį, nes, jo manymu, lygtinio paleidimo laikas pasibaigė 2006 m. rugsėjo 25 d.,
nepagrįstas. Bylos duomenimis, A. K. yra nuteistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus kolegijos 1994 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 105 straipsnio 8 punktą
laisvės atėmimu penkiolikai metų, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 11 d.
dekretu „Dėl malonės suteikimo“ bausmė sumažinta dvejais metais. A. K. 2003 m. liepos 15 d.
paleistas iš pataisos namų lygtinai prieš trejų metų dviejų mėnesių aštuoniolikos dienų terminą
Alytaus r. apylinkės teismo 2003 m. liepos 7 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos bausmių
vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnį. Taigi A. K. laisvės atėmimo terminas būtų
pasibaigęs 2006 m. rugsėjo 25 d. ir jis būtų laikomas atlikęs bausmę (BK 77 straipsnio 4 dalis),
tačiau 2006 m. balandžio 10 d. jis padarė naują nusikaltimą. BK 77 straipsnio 6 dalyje
nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, per neatliktos
bausmės laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso
64 straipsnyje numatytas taisykles. BK 64 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai
neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai
nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu lygtinai atleistas
nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį
nusižengimą, bausmes subendrina visiškai ar iš dalies sudėdamas. Kai bausmės iš dalies
sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis.
Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos
bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, pridėdamas dalį
(tris mėnesius ir dvylika dienų) už naują nusikaltimą paskirtos bausmės prie neatliktos bausmės
dalies (trejų metų dviejų mėnesių aštuoniolikos dienų), bausmių bendrinimo taisyklių, nustatytų
BK 64 straipsnyje, nepažeidė (baudžiamoji byla Nr. 2K-423/2007).
Jeigu tokiu būdu nuteistasis buvo visiškai atleistas nuo bausmės, ši bausmė nebendrinama
su nauju nuosprendžiu paskirta bausme.
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendžiu L. J. nuteistas pagal BK

138 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK
187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK
63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. L. J. pagal BK
178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas
veikas.
Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos

teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalis dėl L. J. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio
2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo L. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio
2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė
dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d.
nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, 187 straipsnio 2 dalį
paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems
metams šešiems mėnesiams.

vasario 20 d. nutartyje, atmesdama prokuroro kasacinio skundo dalį dėl bausmių, paskirtų
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo
2006 m. kovo 10 d. nuosprendžiu subendrinimo su Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. sausio
26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme pagal BK 64 straipsnio nuostatas, nurodė,
kad bylos duomenys patvirtina (jie užfiksuoti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
įžanginėje dalyje), kad L. J. visos Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. sausio 26 d.
nuosprendžiu jam paskirtos septynerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmės neatliko.
Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2001 m. vasario 1 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš
įkalinimo įstaigos, neatlikęs vienerių metų septynių mėnesių dvidešimt septynių dienų laisvės
atėmimo bausmės. L. J. 1998 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pabaiga buvo
nustatyta 2002 m. rugsėjo 30 d., o 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė
2002 metų rugsėjo 22–23 dienomis, t. y. dar nepasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos
bausmės laikui. Dėl to jam turėjo būti taikomos BK 64 straipsnio nuostatos ir prie skundžiamais
nuosprendžiais paskirtos subendrintos bausmės bent iš dalies turėjo būti pridėta neatlikta
bausmė. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą (netaikydamas BK bendrosios dalies normos, esant pagrindui ją taikyti). Tačiau iki
bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teismo posėdyje padėtis pasikeitė – nuteistasis L. J.
pateikė kasacinės instancijos teismui Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartį.
Šis dokumentas patvirtina, kad tą dieną BPK 362 1 straipsnio nustatyta tvarka Klaipėdos
apygardos teismas išnagrinėjo L. J. prašymą dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir
bausmių sušvelninimo ir nutarė: Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. sausio 26 d.
nuosprendžiu nustatytas nuteistojo L. J. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš 1961 m. BK
225 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės
atėmimo bausmę, iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 272 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK
22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti šešerių metų šešių mėnesių laisvės
atėmimo bausmę; pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, bausmes subendrinti
apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems
mėnesiams. Teismui įstatymo nustatyta tvarka sutrumpinus 1998 m. sausio 26 d. nuosprendžiu
L. J. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmę šešiais mėnesiais, neliko pagrindo
teigti, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė dar nepasibaigus
ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės laikui. Septynerių metų trukmės laisvės atėmimo
bausmės pabaiga buvo nustatyta 2002 m. rugsėjo 30 d., sutrumpinus šią bausmę šešiais
mėnesiais, jos pabaigos terminas persikėlė į 2002 m. kovo 30 dieną. Vagystė, už kurią L. J. buvo
nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, buvo padaryta 2002 metų rugsėjo 22–23 dienomis,
t. y. jau pasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės laikui. Esant tokioms
aplinkybėms, šiuo metu taikyti nuteistajam L. J. BK 64 straipsnio nuostatas, pridedant dalį
1998 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, nėra pagrindo (baudžiamoji byla Nr. 2K-
14/2007).
Jeigu ankstesnio nuosprendžio vykdymo metu paskirta bausmė, kurios nuteistasis

neatliko, buvo pakeista kita bausme, nauju nuosprendžiu subendrinama neatlikta pakeistos
bausmės dalis.
Mažeikių r. apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. nuosprendžiu P. K. nuteistas pagal
BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta
su 2005 m. gegužės 23 d. Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio
2 dalį paskirtu šešių mėnesių laisvės apribojimu, kuris 2005 m. rugpjūčio 29 d. Mažeikių r.
apylinkės teismo nutartimi pakeistas devyniasdešimties parų areštu, ir paskirta galutinė
subendrinta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
P. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 14 d., apie 7.45 val., Mažeikiuose (duomenys
neskelbtini) neteisėtai gabeno 115 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių – neturėdamas
tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

spalio 4 d. nutartimi Mažeikių r. apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeitė: šiuo
nuosprendžiu paskirtą septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasi BK
64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino dalinio sudėjimo būdu su Mažeikių r. apylinkės teismo
2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtu šešių mėnesių laisvės apribojimu, kuris 2005 m.
rugpjūčio 29 d. Mažeikių r. apylinkės teismo nutartimi pakeistas į devyniasdešimties parų
areštą, ir P. K. paskyrė galutinę subendrintą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pakeisdama nuosprendį teisėjų kolegija nurodė, kad Mažeikių r. apylinkės teismas, priimdamas
2006 m. sausio 25 d. nuosprendį P. K., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – galutinę
subendrintą bausmę nuteistajam skyrė vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, nors
buvo pagrindas taikyti BK 64 straipsnį. BK 63 straipsnis taikomas skiriant bausmę už kelias
nusikalstamas veikas tada, kai konstatuojama idealioji ar realioji nusikalstamų veikų sutaptis.
Šioje byloje P. K. skirdamas galutinę subendrintą bausmę Mažeikių r. apylinkės teismas
2006 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtą septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, bendrino su 2005 m. gegužės 23 d.
nuosprendžiu paskirtu šešių mėnesių laisvės apribojimu, 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi
pakeistu į devyniasdešimties parų areštą. Pabrėžtina, kad pagal BK 63 straipsnį subendrinta
bausmė gali būti skiriama ir tada, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki
nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį
nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). P. K. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas 2006 m.
sausio 25 d. nuosprendžiu, padarė 2005 m. liepos 14 d., t. y. ne iki, o po nuosprendžio
pirmojoje byloje priėmimo (2005 m. gegužės 23 d.). Vadinasi, P. K. skirtina bausmė,
vadovaujantis BK 64 straipsnio, numatančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaroma
nauja nusikalstama veika, nuostatomis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, P. K.
Mažeikių r. apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta septynių mėnesių
laisvės atėmimo bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su Mažeikių r. apylinkės teismo
2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtu šešių mėnesių laisvės apribojimu, Mažeikių r.
apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pakeistu į devyniasdešimties parų areštą,
paskiriant galutinę subendrintą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (baudžiamoji byla
Nr. 2K-484/2006).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bendrindami bausmes pagal šias taisykles, teismai
nekeičia ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Bendrindami bausmes pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, kai neatlikus bausmės padaroma

nauja nusikalstama veika, teismai bausmes tik visiškai ar iš dalies sudeda. Subendrinimo būdą
teismai motyvuotai parenka kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdami į bendruosius bausmių
skyrimo pagrindus. Jei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmės dalis visiškai
sudedamos, teismai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės prideda visą neatliktą bausmės
dalį. Jei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmės dalis sudedamos iš dalies,
teismai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies prideda neatliktos bausmės dalį,
nebent neatlikta bausmės dalis yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo atveju
teismai prie neatliktos bausmės dalies prideda nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.
Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2006 m. sausio 12 d. nuosprendžiu K. A. nuteistas pagal
BK 178 straipsnio 4 dalį trisdešimčiai parų arešto. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies
1 a punktu, paskirtoji bausmė pakeista į vieną mėnesį laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK
64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies pridėta prie Kauno r. apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo
21 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalies (vienuolikos mėnesių laisvės
atėmimo) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.

rugsėjo 19 d. nutartimi Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2006 m. sausio 12 d. nuosprendį
pakeitė: vadovaudamasi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie
Kauno r. apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių
metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo 2006 m. sausio 12 d. nuosprendžiu
paskirtos bausmės dalį – 10 dienų laisvės atėmimo – ir galutinę subendrintą bausmę K. A.
paskyrė – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams 10 dienų. Pakeisdama
nuosprendį teisėjų kolegija nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog skundžiamu
nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką K. A. padarė bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtą
bausmę subendrino su Kauno r. apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir
neatlikta bausme. Tačiau teismas, bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, privalėjo
vykdyti BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatą – tai, kad jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė,
prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Kadangi 2004 m. rugsėjo 21 d.
nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis
didesnė, tai prie jos iš dalies pridėtina skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ir pakeistos bausmės
dalis – 10 dienų laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, nevykdydamas BK
64 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepagrįstai pakeitė Kauno r. apylinkės teismo 2004 m.
rugsėjo 21 d. nuosprendį, t. y. sumažino šiuo nuosprendžiu paskirtą K. A. bausmę (baudžiamoji
byla Nr. 2K-485/2006).
Galutinę subendrintą bausmę teismai skiria tik tos rūšies, kokia buvo paskirta bent vienu
iš nuosprendžių. Jeigu nuosprendžiais paskirtos bausmės yra skirtingų rūšių, teismai prie
griežčiausios bausmės prideda kitas bausmes, kurios prieš tai keičiamos į griežčiausią bausmės
rūšį pagal BK 65 straipsnyje išdėstytas bausmių sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis
taisykles.
Panevėžio m. apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas

pagal BK 201 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK
64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu
subendrinta su Panevėžio m. apylinkės teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta
bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta aštuoniasdešimt parų arešto.

gruodžio 22 d. nutartimi nuteistojo A. T. kasacinį skundą atmetė. Atmesdama kasacinį skundą
teisėjų kolegija, be kita ko, nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu A. T. paskirtas laisvės
apribojimas trims mėnesiams. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio nuostatą
dvi laisvės apribojimo paros prilyginamos vienai arešto parai. BK 65 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinta, kad, bendrinant bausmes pagal BK 63 ir 64 straipsnius, švelnesnė bausmė keičiama į
griežtesnę bausmę. Pagal BK 42 straipsnį arešto bausmė yra griežtesnė už laisvės apribojimo,
todėl nuteistajam paskirtas laisvės apribojimas pagrįstai pakeistas areštu. Pagal BK
65 straipsnio nuostatas A. T. paskirtas trijų mėnesių laisvės apribojimas galėjo būti pakeistas į
45 paras arešto, tačiau pritaikius dalinio bausmių sudėjimo būdą galutinė subendrinta bausmė
paskirta aštuoniasdešimt parų arešto. Taigi BK 65 straipsnis pritaikytas tinkamai (baudžiamoji
byla Nr. 2K-739/2007).
Pažymėtina, kad jei viena iš nuosprendžiais paskirtų bausmių yra bauda, teismai šios
bausmės nekeičia ir skiria kartu su kita bausme. Bausmės, kurioms netaikomos bausmių
sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis taisyklės (pvz., atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą),
taip pat skiriamos kartu su kita bausme (BK 42 straipsnio 4 dalis).
Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal
BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su
Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme,
galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems
mėnesiams ir 12 MGL (1500 Lt) dydžio baudą.

spalio 24 d. nutartimi nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmetė. Atmesdama kasacinį skundą
teisėjų kolegija, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2006 m. vasario
13 d. nuosprendžiu D. K. paskirtą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę BK
64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu subendrino su ankstesniu Kauno m. apylinkės teismo
2005 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 12 MGL dydžio (1500 Lt) baudos
bausme, visiškai šias bausmes sudedant, t. y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos vienerių metų
keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridedant pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą
ir neatliktą bausmę – 12 MGL (1500 Lt) baudą. Teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnį, nes
D. K. nebuvo sumokėjęs visos baudos (buvo sumokėta tik 50 Lt (T. 1, b. l. 259). D. K. pagal
ankstesnį nuosprendį sumokėta 50 Lt suma nesudaro net 1 MGL. Taigi jis nėra atlikęs net dalies
jam paskirtos baudos bausmės (baudžiamoji byla Nr. 2K-588/2006)
Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtosios bausmės, padaro kelias nusikalstamas veikas,

teismai iš pradžių už jas paskirtas bausmes subendrina pagal BK 63 straipsnio taisykles, o vėliau
nauju nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrina su neatlikta bausmės dalimi pagal
BK 64 straipsnio taisykles.
Alytaus r. apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas laisvės
atėmimu už dešimt vagysčių pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir keturis dokumentų pagrobimus
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuo vienerių metų iki
dvejų metų šešių mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos
dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems
metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio
1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos
teismo 2004 m. birželio 11 d., Alytaus r. apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. nuosprendžiais
paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems
metams.
R. K. nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. liepos 10 d. iki lapkričio 13 d. Alytuje įvykdė
dešimt vagysčių, įsibraudamas į nukentėjusiųjų S. Č., G. S., A. P., E. G., V. P., V. N., K. P.,
J. U., T. M. butus bei nukentėjusiojo R. S. sandėliuką, taip pat už tai, kad tuo pačiu laiku, kai
darė vagystes iš S. Č., A. P., V. P., V. N. butų, pagrobė S. Č., K. B., A. P., V. P., D. P., V. N.
pasus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m

sausio 10 d. nutartimi Alytaus r. apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeitė.
Pakeisdama nuosprendį, be kita ko, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal BK 63 straipsnio
taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo
iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį
nusižengimą. Alytaus r. apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu R. K. buvo
nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas nuo 2004 m. liepos 10 d. iki lapkričio 13 d., t. y.
dalis nusikaltimų padaryta iki 2004 m. spalio 7 d. nuosprendžio, dalis – po jo, tačiau visi – po
2004 m. birželio 11 d. nuosprendžio. Šiuo atveju teismas turėjo nurodytais nuosprendžiais
paskirtas bausmes subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis,
vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 64 straipsniu. Vis dėlto ši teismo sprendimo dalis
nekeistina, nes byla nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, (baudžiamoji byla Nr. 2K-34/2006).
Išanalizavus teismų praktiką, pažymėtina:
1. Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant Baudžiamojo kodekso

specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos
ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio
1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.
2. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę
pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą
nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo
principui.
Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK

54 straipsnio 3 dalimi, teismai nurodo, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje
numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami
švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK 62 straipsnio 1 arba
2 dalimi, teismai išdėsto atitinkamoje šio straipsnio dalyje numatytas ir byloje nustatytas sąlygas
bei pagrindžia, kokios nustatytos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę.
3. Teismai, skirdami bausmes, remdamiesi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į

nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: įvertina kėsinimosi dalyką, nusikalstamos veikos
padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius bei priemones, žalos dydį ir kt.
4. Įstatymo nuostata, kuria reikalaujama atsižvelgti į kaltės formą ir rūšį, teismų
praktikoje suprantama kaip imperatyvas nustatyti, kokia kaltės forma (tyčia ar neatsargumu) ir
konkrečios formos rūšimi (tiesiogine ar netiesiogine, apibrėžta ar neapibrėžta, staiga
susiformavusia ar iš anksto apgalvota tyčia, nusikalstamu pasitikėjimu ar nusikalstamu
nerūpestingumu) padaryta nusikalstama veika.
5. Įstatymo nuostata, kuria reikalaujama atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos

motyvus ir tikslus, teismų praktikoje suprantama kaip imperatyvas nustatyti kaltininko suvoktas
vidines paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą, kaltininko siektus objektyvios
tikrovės pasikeitimus.
6. Skirdami bausmes, teismai taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, t. y.
įvertina, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas (ar nusikalstama veika nutrūko rengiantis,
kėsinantis ją padaryti, ar ji buvo baigta) ir, jei nusikalstama veika nebuvo baigta, – į jos
nebaigimo priežastis.
7. Vertindami nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, teismai išskiria asmenybės

požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko
pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės
nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką
veikiančių medžiagų vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.),
nusikalstamos veikos padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar
blaivus ir pan.) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis,
padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.).
Įvertindami kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdami bausmės rūšį ir dydį, teismai
atkreipia dėmesį ir į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba
nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo
susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko
gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Skirdami švelnesnę bausmę teismai taip pat atsižvelgia ir į kitus asmenybę

apibūdinančius požymius: amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Paprastai
šie požymiai turi reikšmės ir nurodomi skiriant švelnesnę bausmę.
8. Teismai pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą kaltininkui

daugeliu atvejų taiko BK 54–55 straipsnių nuostatas ir skiria bausmę, švelnesnę negu
terminuotas laisvės atėmimas. Skirdami terminuoto laisvės atėmimo bausmę teismai tai
motyvuoja savo sprendimuose, įvertindami šiose straipsniuose numatytas sąlygas, taip pat
bausmės paskirtį ir byloje nustatytas aplinkybes.
9. Tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui, kuris yra recidyvistas, teismai paprastai

skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skirdami tokiam asmeniui švelnesnę, negu
terminuotas laisvės atėmimas, bausmę, teismai tai motyvuoja.
10. Jeigu pavojingas recidyvistas padaro tyčinį nusikaltimą, jam skiriama griežtesnė

bausmė negu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje
numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kitokia bausmė, t. y. mažesnė, negu straipsnio
sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK
56 straipsnio 2 dalis, 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas), jam skiriama tik esant BK 62 straipsnio
1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams.
11. Remdamiesi BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 58 straipsniu, teismai atsižvelgia į

kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį (vykdytojas, organizatorius,
kurstytojas, padėjėjas), jo vaidmenį (veiksmų reikšmingumas ir indėlis) ir pobūdį (veiksmų
intensyvumas, aktyvumas), taip pat į bendrininkavimo formą (bendrininkų ar organizuota grupė).
12. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų

bausmės individualizavimo sąlygų.
Teismai visuomet pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tada, kai ji nebuvo

nurodyta pareikštuose įtarimuose ar kaltinamajame akte. Šiuose procesiniuose aktuose
nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai
yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė
(pvz., kad asmuo, nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei
atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar
nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia.
13. Teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažįsta tik vieną

atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų:
1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi;
2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir
padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis.
Kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų

neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo
numatytą veiką.
Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko

nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš
dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir
kartu sušvelninti savo atsakomybę.
Teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik
prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
14. Teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę

lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys
nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus
– iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Kai vienas ar keli kaltininkai ar jų valia kiti asmenys atlygina ar pašalina grupės asmenų
padarytą visą žalą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik visą žalą atlyginusiems ar
pašalinusiems bendrininkams, arba tik bendrininkams, kurių valia kiti asmenys atlygino ar
pašalino grupės asmenų padarytą visą žalą.
15. Teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustato atsakomybę

lengvinančią aplinkybę tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto
praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Jei tokios aplinkybės
susiklostė dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, jos atsakomybę lengvinančiomis
aplinkybėmis nepripažįstamos.
16. Remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismai, spręsdami, ar veikos

padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai
atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo
elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį,
buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).
17. Teismai nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nusikalstamą veiką
padarė nepilnametis. Į šią aplinkybę atsižvelgiama taikant BK XI skyriuje numatytus
baudžiamosios atsakomybės ypatumus.
18. Vadovaudamiesi BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismai nustato, kad

nusikalstama veika yra padaryta bendrininkų grupės, kai darant nusikalstamą veiką dalyvauja
bent du teismo nustatyti ir bendrininkų požymius atitinkantys nusikalstamos veikos vykdytojai.
19. BK 60 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nustatytos atsakomybę sunkinančios

aplinkybės teismų pripažįstamos tik tada, kai jos nėra nusikalstamos veikos sudėties požymiai
arba neišreiškia nusikalstamos veikos esmės (pvz., BK 178, 180, 181 straipsniai).
20. Remdamiesi BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teismai atsakomybę sunkinančią

aplinkybę nustato tada, kai kaltininkas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių
medžiagų ir apsvaigimas turėjo realios įtakos nusikalstamai veikai padaryti (pvz., sustiprino
kaltininko pasiryžimą padaryti nusikalstamą veiką, nulėmė neatsargų kaltininko elgesį) ir ši
aplinkybė nėra įstatyme numatyta kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis.
21. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi,

aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai už šią veiką
kaltininkui skiriama bausmė, ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą
numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, arba bausmė, švelnesnė negu
terminuotas laisvės atėmimas (BK 61 straipsnio 4 dalis).
22. Atskirais atvejais, jei yra pagrindas, teismai, vadovaudamiesi BK 54 straipsnio

2 dalimi, BK 61 straipsnio 2 dalimi, skiria bausmę, mažesnę kaip sankcijoje numatytas bausmės
vidurkis, net ir tais atvejais, kai kaltininko veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet
nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
23. Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai atsižvelgia ir į šias BK 91 straipsnio

2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir
socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį
po nusikalstamos veikos padarymo.
24. Teismai, skirdami bausmes esant nusikalstamų veikų sutapčiai, iš pradžių paskiria

bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o vėliau, šias bausmes subendrindami, skiria
galutinę subendrintą bausmę.
25. BK 42 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytos bausmės išdėstytos pagal principą nuo

švelniausios iki griežčiausios, todėl teismai, subendrindami bausmes apėmimo būdu, kai
griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę, atsižvelgia į bausmių eiliškumą, įtvirtintą šiame
straipsnyje.
Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias

(pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis
nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, teismai pripažįsta, kad
veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. Jei
nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis
nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus
nusikaltimas, šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (t. y.
palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.).
26. Kai teismai, vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes visiškai sudeda,

prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos
už kitas veikas paskirtos bausmės. Jeigu paskirtos bausmės yra skirtingų rūšių, teismai prie
griežčiausios bausmės prideda kitas bausmes, kurios prieš tai keičiamos į griežčiausios bausmės
rūšį pagal BK 65 straipsnyje išdėstytas bausmių sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis
taisykles. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Bausmės, kurioms netaikomos
bausmių sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis taisyklės (pvz., atėmimas teisės dirbti tam tikrą
darbą), subendrinamos apėmimo būdu arba skiriamos kartu su kita bausme (BK 42 straipsnio
4 dalis).
Kai teismai, remdamiesi BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes iš dalies sudeda, prie

griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedama bent dalis
kiekvienos švelnesnės bausmės, paskirtos už kitą (ar kitas) veiką (veikas). Kokią dalį pridėti,
kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, tačiau galutinė subendrinta bausmė skiriama
didesnė už griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių.
27. Kai priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo
dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją
subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu
subendrintos, – su subendrinta bausme.
Jei nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų
sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis ar 63 straipsnio 1, 9 dalys) ir paskirta
subendrinta bausmė, teismai nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bendrina tik tas,
kurios turi būti apimamos, o po to jas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta
subendrinta bausme.
Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu

nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina
apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos
nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė,
– prideda prie šios bausmės.
28. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 9 dalimi, teismai įskaito visiškai ar iš dalies

atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį į galutinės subendrintos bausmės laiką.
Jeigu bausmė, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, buvo švelninama dėl amnestijos akto
ar kitais įstatymo numatytais pagrindais, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama tik
sušvelnintos bausmės dalimi. Jeigu nuteistasis tokiu būdu buvo visiškai atleistas nuo bausmės, ši
bausmė nebendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme.

bausmės dalis.
Bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį iki naujo nuosprendžio priėmimo,
subendrinama su bausmėmis, paskirtomis už kiekvieną nusikalstamą veiką nauju nuosprendžiu,
ir įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laiką.
29. Kai pripažįstama, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, iš kurių vieną ar
kelias jis padarė nepilnametis, o kitą ar kitas – jau sulaukęs pilnametystės, tada teismai iš
pradžių paskiria bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, padarytas nepilnamečio (pagal BK
90 straipsnį), o vėliau, vadovaudamiesi BK 63 straipsniu, jas subendrina su kitomis bausmėmis
ir skiriama galutinė subendrinta bausmė.
Kai pripažįstama, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, už kurių vieną ar
kelias teismai taiko švelnesnę negu numatyta įstatymo bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis,
62 straipsnis), o už kitą ar kitas minėtų straipsnių nuostatų netaiko, tada teismai iš pradžių
paskiria bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, už kurias skiriama švelnesnė negu įstatymo
numatyta bausmė, o vėliau, remdamiesi BK 63 straipsniu, jas subendrina su kitomis bausmėmis
ir skiriama galutinė subendrinta bausmė.
30. Jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką,
teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to vadovaudamiesi BK
64 straipsniu šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami.
Jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują

nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to,
kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis.
31. Teismai, remdamiesi BK 64 straipsniu, nustatydami neatliktos bausmės dalį

asmeniui, kuris nėra atlikęs paskirtos bausmės, neatliktos bausmės dalies laiką skaičiuoja nuo tos
dienos, nuo kurios dėl naujos nusikalstamos veikos priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Neatlikta bausmės dalis nuteistajam, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo
atidėjimo metu, teismų pripažįstama visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė. Neatlikta
bausmės dalis asmeniui, kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ar kuris buvo
lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, teismų laikoma likusi realiai neatlikta bausmės dalis.
Jeigu bausmė, kurios nuteistasis neatliko, buvo švelninama dėl amnestijos akto taikymo
ar kitais įstatymo numatytais pagrindais, subendrinama neatlikta sušvelnintos bausmės dalis.
Jeigu nuteistasis tokiu būdu buvo visiškai atleistas nuo bausmės, ši bausmė nebendrinama su
nauju nuosprendžiu paskirta bausme.

bausmės dalis.
Bendrindami bausmes pagal šias taisykles, teismai nekeičia ankstesniu nuosprendžiu

paskirtos bausmės.
32. Bendrindami bausmes pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, kai neatlikus bausmės

padaroma nauja nusikalstama veika, teismai bausmes tik visiškai ar iš dalies sudeda.
Subendrinimo būdą teismai motyvuotai parenka kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdami į
bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.
Kai nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmės dalis visiškai sudedamos,
teismai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės prideda visą neatliktą bausmės dalį.
Kai nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmės dalis sudedamos iš dalies,
teismai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies prideda neatliktos bausmės dalį,
nebent neatlikta bausmės dalis yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo atveju
teismai prie neatliktos bausmės dalies prideda nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.
Galutinė subendrinta bausmė skiriama tik tos rūšies, kokia buvo paskirta bent vienu iš
nuosprendžių.
Jeigu nuosprendžiais paskirtos bausmės yra skirtingų rūšių, teismai prie griežčiausios
bausmės prideda kitas bausmes, kurios prieš tai keičiamos į griežčiausią bausmės rūšį pagal BK
65 straipsnyje išdėstytas bausmių sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis taisykles. Bauda
nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Bausmės, kurioms netaikomos bausmių sudėjimo ir
keitimo kitomis bausmėmis taisyklės (pvz., atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą), skiriamos
kartu su kita bausme (BK 42 straipsnio 4 dalis).
33. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtosios bausmės, padaro kelias nusikalstamas

veikas, teismai iš pradžių už jas paskirtas bausmes subendrina pagal BK 63 straipsnio taisykles, o
vėliau nauju nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrina su neatlikta bausmės dalimi
pagal BK 64 straipsnio taisykles.

Teismų Praktikos Skiriant Bausmes (BK 54-64 Straipsniai) Apžvalga

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Teismų Praktikos Skiriant Bausmes (BK 54-64 Straipsniai) Apžvalga

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas

Pažymėtina, kad teismai skirdami bausmes neskiria reikiamo dėmesio jų

Bausmės skyrimas pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų

1. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos

2. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, atskleisdamas teisinės atsakomybės esmę ir

3. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės nepaneigė Vilniaus

Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu K. P., pritaikius BK

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio

Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų

Deramas dėmesys skiriamas nukentėjusių asmenų teisėtų interesų ir orumo apsaugai.

Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų

Bausmės skyrimas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį

Iš apžvelgtų nuosprendžių matyti, kad teismai, skirdami bausmes, laikydamiesi BK

Bausmės skyrimas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos kaltės formą ir rūšį

Laikydamiesi BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo skiriant bausmę atsižvelgti

Bausmės skyrimas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus

Apžvelgtų nuosprendžių analizė leidžia teigti, kad, vykdydami BK 54 straipsnio 2 dalies

Bausmės skyrimas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos stadiją

Vykdydami BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, teismai nustato

Kita vertus, iš nuosprendžių matyti, kad skirdami bausmes už pasikėsinimą padaryti

L. L. nuteistas už tai, kad nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje išdaužė

Bausmės skyrimas atsižvelgiant į kaltininko asmenybę

Nuosprendžių apžvalga leidžia teigti, kad teismai, laikydamiesi BK 54 straipsnio 2 dalies

Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio

Paskirdamas bausmę kaltininkams, teismas nurodė, kad atsižvelgia į kaltininkų

Įvykdydami BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, teismai įvertina ir

Pažymėtina, kad vertindami kaltininko asmenybę teismai atsižvelgia į visas teigiamas ir

Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį

Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą

Teismas, skirdamas bausmę R. K., įvertinęs R. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo

Pažymėtina, kad taikydami BK 56 straipsnio 2 dalį ir skirdami bausmes pavojingiems

Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams

Be to, vykdydami BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimą, teismai paprastai

Paskirdamas bausmes A. P. ir R. B. teismas pripažino jų atsakomybę sunkinančia

Paskirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamųjų vaidmenis darant nusikaltimą, t. y.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai

Išanalizavus apžvelgtus nuosprendžius galima teigti, kad teismai paprastai pripažįsta BK

Iš apžvelgtos teismų praktikos matyti, kad teismai nepripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, K. B. nuteistas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai nepripažįsta kaltininko BK 59 straipsnio 1 dalies

Teismas, skirdamas bausmę R. K., atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia

Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą

Iš nuosprendžių apžvalgos matyti, kad teismai, laikydamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies

Paskirdamas N. P. bausmę už turto prievartavimą iš D. V. teismas pripažino jo

Nuosprendžių analizė leidžia teigti, kad teismai paprastai pripažįsta atsakomybę

Paskirdamas bausmę N. Š., teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę,

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m.

Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens

Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio

Paskirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę,

Būtina pažymėti, kad teismai, nustatydami šią kaltininko atsakomybę lengvinančią

Paskirdamas bausmę Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas pripažino, kad kaltininko

Paskirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas ištyrė papildomus įrodymus ir

Teismo teisė pripažinti atsakomybę lengvinančiomis BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas