TEISMŲ PRAKTIKOS TAIKANT TURTO KONFISKAVIMĄ

(BK 72 STRAIPSNIS) APŽVALGA

 ĮVADINĖS PASTABOS

 Įsigaliojus 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui (toliau – BK), pasikeitė ne tik
turto konfiskavimo teisinė prigimtis, bet ir jo turinys. Skirtingai nei 1961 m. BK, kuriame
numatytos turto konfiskavimo bausmės turinį sudarė viso ar dalies kaltininkui nuosavybės teise
priklausančio turto paėmimas į valstybės pajamas, naujajame BK turto konfiskavimas neteko
bausmės statuso ir buvo priskirtas baudžiamojo poveikio priemonių institutui, o jo taikymas
susietas su nusikalstamu būdu gautu ar nusikalstamas veikas darant naudotu turtu. Įvykus šiems
pokyčiams teismai susidūrė su naujomis turto konfiskavimo taikymo problemomis ir jų
sprendimo paieškomis. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio taikymo patirtis kol kas nėra
išplėtota visais svarbiais klausimais, todėl šioje apžvalgoje nėra galimybių išanalizuoti visų
aspektų, su kuriais gali susidurti teismai taikydami turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, būtina
sekti Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, kurioje gali būti kuriami nauji BK 72 straipsnio
nuostatų aiškinimo precedentai.

Iš teismų praktikos matyti, kad taikant turto konfiskavimą dažnai nenurodomas jo teisinis
pagrindas – atitinkama BK 72 straipsnio dalis ir (ar) punktas, taip pat vadovaujantis BK 72
straipsniu konfiskuojami daiktai, dėl kurių sprendimas turėtų būti priimamas pagal BPK 94
straipsnio nuostatas. Be to, teismai susiduria su sunkumais suprasdami konfiskuotino turto
požymius. Nustatyta nemažai atvejų, kai iš bylos duomenų matyti, kad kaltininkas iš
nusikalstamos veikos gavo turtinės naudos, tačiau šio turto konfiskavimo klausimas
nesprendžiamas. Retai turtas konfiskuojamas ir iš kitų (trečiųjų) asmenų ar, neradus
konfiskuotino turto, išieškoma jo vertė iš kaltininko, nors baudžiamajame įstatyme numatyta
tokia galimybė.

Aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimą, atsižvelgtina į

Europos Sąjungos teisės aktų (toliau – ES), Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių
nuostatas dėl turto konfiskavimo. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš
nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl
neteisėtos narkotinių priemonių apyvartos, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų
plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei turto konfiskavimo, 2000 m.
Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir kituose
tarptautiniuose dokumentuose.

Vadovaujantis BK 1 straipsnio 3 dalimi ir kodekso priedo 4 bei14 punktais, baudžiamojo

įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą, yra suderintos ir su ES teisės aktais:
Tarybos pamatiniais sprendimais 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir
nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo bei
2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo.
Tačiau vertinant BK 72 straipsnį tenka konstatuoti, kad nėra įgyvendintos pastarojo Pamatinio
sprendimo nuostatos dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus
tarptautinės ir Europos Sąjungos teisėkūros procesus turto konfiskavimo srityje, galima manyti,
kad šio instituto reforma Lietuvoje dar nebaigta. Galiausiai teismai turi atkreipti dėmesį ir į tai,
kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) dėl turto konfiskavimo taikymo yra
priėmęs svarbių sprendimų, todėl, taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę iš esmės
analogiškomis aplinkybėmis, būtina vadovautis ir jais.

Šio apibendrinimo tikslas – atskleisti BK 72 straipsnio nuostatų prasmę, turinį ir kartu

siekti suvienodinti teismų praktiką taikant turto konfiskavimą. Apžvalgoje remiamasi daugiau
kaip 300 teismų sprendimų, priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 2006–2009
metais, analize bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis po naujojo BK
įsigaliojimo 2003 m. gegužės 1 d., kuriose sprendžiami turto konfiskavimo taikymo klausimai.

TURTO KONFISKAVIMO TAIKYMO SĄLYGOS

 Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio

priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir
padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris
naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau
– Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį
Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu
yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia
savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Tačiau šiame Konstitucinio Teismo nutarime nepasakyta, kad Konstitucija leidžia taikyti turto
konfiskavimą tik sunkių savanaudiškų nusikaltimų padarymo bylose, o akcentuota, kad turto
konfiskavimas visų pirma turi padėti užkirsti kelią sunkiems savanaudiškiems nusikaltimams.
Antra vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į teisinių sankcijų už padarytus teisės
pažeidimus taikymo principus gali būti daroma išvada, kad turto konfiskavimas dažniausiai
(paprastai) gali būti pritaikytas būtent savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymo atvejais
(kasacinė byla Nr. 2K-7-83/2010).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš

nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti
suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama
pilnamečiui ar nepilnamečiui asmeniui kartu su bausme, atleidus jį nuo baudžiamosios
atsakomybės ar bausmės (atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą), o esant
nustatytoms sąlygoms (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3, 4 dalys) – ir kitiems fiziniams ar
juridiniams asmenims.

BK 72 straipsnio nuostatos tiesiogiai orientuotos tiek į fizinį asmenį kaip nusikalstamos

veikos subjektą, tiek ir į juridinį asmenį. Juridiniams asmenims turto konfiskavimas gali būti
skiriamas kartu su paskirta bausme ir tais atvejais, kai juridinis asmuo netraukiamas
baudžiamojon atsakomybėn, tačiau valdo, naudoja arba disponuoja turtu, kuris buvo
nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar tokios veikos rezultatas, t. y. ši baudžiamojo poveikio
priemonė juridiniams asmenims mutatis mutandis taikoma esant BK 72 straipsnyje 2–7 dalyse
nustatytoms sąlygoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad taikant juridiniam
asmeniui turto konfiskavimą nėra būtina jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Didžioji dalis turto buvo rasta pas trečiuosius asmenis. Tokiu atveju teismas privalėjo
nustatyti ne tik BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, bet ir bent vieną iš šio straipsnio 3
dalyje nustatytų sąlygų: kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas
konfiskuojamas nepaisant to, ar tie asmenys patraukti baudžiamojo atsakomybėn, jeigu turtas
jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti; įgydami turtą, jie žinojo arba turėjo ir galėjo
žinoti, jog šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos.
Teismas, ištyręs įrodymus, konstatavo, kad tretieji asmenys – J. S., N. S., P. Z., E. Z., kuriems
buvo perduotas turtas, įgydami turtą turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas, pinigai ir už juos
naujai įgytos vertybės yra gautos iš M. S. nusikalstamos veikos. <...> Pagal BK 67 straipsnio 5
dalį turto konfiskavimas gali būti taikomas ir juridiniam asmeniui. Tokiu atveju neturi reikšmės,
ar juridinis asmuo patrauktas baudžiamojo atsakomybėn. Taigi teismas pagrįstai konfiskavo ir
UAB „Lea“ turtą (kasacinė byla Nr. 2K-198/2005).

Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai turto konfiskavimo taikymas kartu su bausme
traktuojamas kaip išimtis. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje nurodoma, kad
<...> Iš BK IX skirsnio, reglamentuojančio baudžiamojo poveikio priemones ir jų skyrimą,
normų išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių institutas gali būti taikomas
pilnamečiams asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais
pagrindais arba atleistiems nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, t. y. tais atvejais,
kai asmenims bausmė neskiriama. Uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo –
kaip baudžiamojo poveikio priemonių – skyrimas kartu su bausme numatytas kaip išimtis
(baudžiamoji byla Nr. 1A-193/2006).

Pažymėtina, kad turto konfiskavimo taikymo pagrindas – konfiskuotino turto buvimas pas
kaltininką ar kitus BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus asmenis, todėl baudžiamojo poveikio
priemonių teisinio teksto išdėstymo būdas baudžiamajame įstatyme neturėtų būti aiškinamas kaip
ribojantis turto konfiskavimo taikymą priklausomai nuo kaltininko baudžiamosios atsakomybės
realizavimo formos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo

nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas
atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72
straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos

teismas pagrįstai pripažino A. L. priklausantį automobilį „VW Golf“ nusikaltimo padarymo
priemone. Kasatoriaus argumentai, kad dėl negalios jis yra visiškai priklausomas nuo tėvų ir
prikaustytas prie invalido vežimėlio, o automobilis jam reikalingas gydymuisi ir reabilitacijos
tikslais, nes jis pats negali nuvykti į gydymo įstaigas, yra pagrįsti, tačiau BK 72 straipsnis
nenumato išimčių konfiskuojant turtą, kuris buvo nusikaltimo priemonė. Apeliacinės instancijos
teismas teisingai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl keisti teismo sprendimą dėl turto
konfiskavimo nėra pagrindo (kasacinė byla Nr. 2K-338/2007).

Sudėtingi turto konfiskavimo taikymo klausimai teismams iškyla tada, kai paaiškėja BPK
3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, tačiau yra turtas,
atitinkantis konfiskuotino turto požymius. Pasitaiko atvejų, kai vadovaudamiesi BK 67
straipsnyje nustatytais turto konfiskavimo taikymo pagrindais teismai daro išvadą dėl turto
konfiskavimo negalimumo. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta, kad
D. D. nėra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais
pagrindais. Ji taip pat nėra atleidžiama nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais
pagrindais. D. D. baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo
senačiai. Tai reiškia, kad ji nepripažįstama kalta. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonė –
turto konfiskavimas jai negali būti skiriama. Prokuroro apeliaciniame skunde, kuris buvo
paduotas dar esant procesinei galimybei priimti dėl D. D. apkaltinamąjį nuosprendį, yra
prašoma baudžiamojo poveikio priemonę – 1800 JAV dolerių (7200 Lt) konfiskavimą pakeisti į
900 JAV dolerių (3600 Lt) konfiskavimą. Šį prokuroro prašymą būtų galima tenkinti, jeigu būtų
procesinė galimybė D. D. taikyti iš nusikalstamos veikos gautų pinigų – 900 JAV dolerių (3600
Lt) konfiskavimą. Tačiau tokios galimybės dėl nurodytų šiame nuosprendyje priežasčių nėra
(baudžiamoji byla Nr. 1A-246/2006).

Pažymėtina, kad aptariamais atvejais BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos

sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį
ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos
rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tam tikrais
atvejais ši norma teismų praktikoje aiškinama kaip leidžianti taikyti turto konfiskavimą su
sąlyga, kad turtas (bet ne BK 72 numatytos jo skyrimo sąlygos) atitinka BK 72 straipsnio
reikalavimus. Tokio teisinio reguliavimo priežastis viena – proceso pabaiga negali būti pagrindas
turtui, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant
nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Galimybė taikyti turto konfiskavimą ir netraukiant
kaltininko baudžiamojon atsakomybėn atitinka turto konfiskavimo instituto paskirtį. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad savo esme iš nusikalstamos veikos gauto turto
konfiskavimas priartėja prie civilinio poveikio priemonių, nes paimama tik tai, kas neteisėtai
gauta. Kita vertus, turto konfiskavimas skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad
konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, kai tuo tarpu taikant civilinės atsakomybės priemones –
nukentėjusiajam (kasacinė byla Nr. 2K-270/2004). Teisės doktrinoje visuotinai pripažinta, kad iš
neteisės negali kilti teisė, todėl esant tokiam turto teisiniam statusui jis turi būti konfiskuojamas
nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas ir kiti asmenys, kuriems minėtas turtas perduotas, yra
patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Priešingu atveju šiems asmenims būtų sudaromos
prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu. Dėl to, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas
teismo sprendimu BPK 3 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, turtas,
jeigu jis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, gali būti konfiskuojamas pagal BPK 94
straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino

apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. S. pripažintas kaltu pagal 2000 m. BK
226 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio
senaties terminui. Teisėjų kolegija nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pabaigiamas
baudžiamasis procesas, visais atvejais turi būti išsprendžiamas daiktų klausimas. Pagal BPK 94
straipsnio 1 dalies 1 punktą priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos
įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nurodytus
požymius, konfiskuojami. Nagrinėjamu atveju teismas konfiskavo darant nusikalstamą veiką
panaudotus pinigus. Tai atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas nuostatas
(kasacinė byla Nr. 2K- 363/2005).

Tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir sprendžiant turto konfiskavimo klausimą,

kai procesas nutraukiamas kaltininkui mirus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija,
atmesdama kasatorių argumentus dėl turto konfiskavimo taikymo negalimumo, nurodė, kad
<...> Pirmosios instancijos teismas sprendimą konfiskuoti turtą pagrindė, be kitų normų, ir BPK
94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. rėmėsi norma, reglamentuojančia daiktų, turinčių reikšmės
nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimą priimant nuosprendį ar nutraukiant
procesą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės
ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius,
konfiskuojami. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas
yra teisėtas. Teismas konfiskuoto turto statusą suderino su BK 72 straipsnio reikalavimais ir
turtą konfiskavo teisėtai, nepažeisdamas BK 72 straipsnio ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto
nuostatų (kasacinė byla Nr. 2K-198/2005). Analogiškos praktikos laikėsi ir Vilniaus apygardos
teismas, nutartimi nutraukdamas baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu
mirusiajai ir BPK 94 straipsnio 1 dalies bei 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu konfiskavo
jos iš nusikalstamos veikos gautus pinigus įgytą automobilį (baudžiamoji byla Nr. 1-79/2007).

Svarbu pažymėti, kad aptariamais atvejais BK 72 straipsnis taikomas tik siekiant įsitikinti,
ar turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl BPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu
taikomas turto konfiskavimas nėra baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad BPK 94 straipsnyje nenustatyta
jokių savarankiškų turto konfiskavimo pagrindų. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas
sprendimas dėl daiktų, kaip įrodymų, konfiskavimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai
padaroma išvada, kad turtas turi būti konfiskuojamas BK 72 straipsnyje numatytu pagrindu
(kasacinė byla Nr. 2K-7-83/2010).

Paaiškėjus BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms bylos parengimo nagrinėti

arba jos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 235, 254 straipsnio 4
dalis). BPK nenumato galimybės tęsti procesą tam, kad būtų nustatyta, ar turtas atitinka BK 72
straipsnio 2 dalyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius. Vadinasi, BPK 94 straipsnio 1 dalies
nuoroda į BK 72 straipsnį reiškia ir tai, kad turto konfiskavimas nutraukus procesą galimas tik
tada, kai byloje esantys duomenys yra pakankami išvadai dėl turto atitikimo konfiskuotino turto
požymiams daryti. Turi būti užtikrinama, kad tokiais atvejais taikomas turto konfiskavimas
nepažeistų asmens, iš kurio jis konfiskuojamas, teisės į gynybą, nekaltumo prezumpcijos ir kitų
procesinių garantijų.

Pažymėtina, kad būtinybė taikyti turto konfiskavimą gali atsirasti ir tada, kai kaltininkui
taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Tačiau priverčiamųjų medicinos priemonių
taikymo procese turto konfiskavimo klausimas sprendžiamas tik tada, kai šis procesas baigiamas.
BPK 403 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar
bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų
valdyti, teismas bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą turi sustabdyti ir taikyti priverčiamąją
medicinos priemonę. Sustabdžius bylos nagrinėjimą turto konfiskavimas netaikomas.

Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad <...> T. S., nors ir padarė
baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, tačiau po
nusikalstamos veikos padarymo susirgo psichine liga, dėl kurios jis nebegali suprasti savo
veiksmų esmės ir juos valdyti. Kadangi procesas byloje dar nebaigtas, tai Kupiškio rajono
apylinkės teismas, nusprendęs konfiskuoti T. S. priklausantį lengvąjį automobilį „Nissan
Micra“, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis klausimas turi būti išspręstas pabaigus
baudžiamąjį procesą (BPK 94 straipsnio 1 dalis), jeigu bus nustatyta, kad yra pagrindas šį
automobilį konfiskuoti (baudžiamoji byla Nr. 1A-145-2006).

KONFISKUOTINAS TURTAS

 Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems
asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant
nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje
nurodoma, kad „konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar
nusikalstamos veikos rezultatas“. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo
proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo
baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu
kaltininkas gavo naudos, t. y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad
konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas, konstatuodamas kiekvieną iš D. Š. padarytų

25 nusikalstamų veikų, nė vienu atveju nepaminėjo, kad kaltininkas, darydamas atitinkamą
veiką, naudojosi savo automobiliu. Nuosprendyje esantis įrašas, kad iš įrodymų visumos matyti,
jog D.  Š. jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“ panaudojo kaip nusikaltimo priemonę, be
kurios negalėjo padaryti jam inkriminuotų nusikaltimų, yra bendrojo pobūdžio, deklaratyvus ir
nepagrįstas konkrečiais įrodymais. Šis įstatymo pažeidimas duoda pagrindą panaikinti tą
nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta minėtą automobilį konfiskuoti (kasacinė byla Nr. 2K-7-
67/2005).

Taikant turto konfiskavimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ne tik
BK 72 straipsnis, bet ir jo atitinkama dalis ar punktas, kuriame nurodytas turtas konfiskuojamas,
taip pat išvardijami konfiskuojami daiktai arba nurodoma konfiskuojamo turto vertė pinigais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atvejai, kai teismai nenurodo, kokia
baudžiamojo įstatymo norma remdamiesi priima sprendimą dėl turto konfiskavimo, neatitinka
nuosprendžio surašymo reikalavimų (kasacinė byla Nr. 2K-395/2008).

Pagal baudžiamąjį įstatymą konfiskuojamas ne bet koks su nusikalstamos veikos

padarymu siejamas turtas, bet tik atitinkantis BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino
turto požymius, todėl BK 72 straipsnio reikalavimų neatitinka atvejai, kai teismo baigiamųjų
aktų rezoliucinėse dalyse konfiskuojamas turtas įvardijamas kaip daiktiniai įrodymai ar kaip
nusikalstamos veikos dalykas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas iš asmens, nuteisto pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,
nusprendė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pneumatinį
šautuvą Nr. Y415805, konfiskuoti ir perduoti Valstybiniam ginklų fondui (baudžiamoji byla
Nr. 1-796-184/2006).

BK 72 straipsnio nuostatų ir jų teisminio aiškinimo (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-

339/2008) analizė leidžia daryti išvadą, kad konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę.
Jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas buvo menkaverčiai (pvz., kirvis,
peilis) ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pvz., aparatai naminei degtinei gaminti, netikri
pinigai, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami, bet iš
kaltininko paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK
94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais, o ne paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodoma BK
72 straipsnio 1 dalyje.

Kasatorius klaidingai nurodo, kad daiktiniai įrodymai buvo konfiskuoti. Teismas

nusprendė, kad 886 laikmenų (kompaktinių plokštelių) su fonogramų neteisėtomis kopijomis
apyvarta Lietuvos Respublikoje uždrausta, nes už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, nutraukus procesą turi būti perduodami valstybės
institucijoms arba sunaikinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl teismas,
vadovaudamasis BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktu, nusprendė šiuos daiktinius įrodymus
sunaikinti (kasacinė byla Nr. 2K-378/2005).

Konfiskuotino turto požymius atitinkantys ribotos civilinės apyvartos daiktai (pvz.,

šaunamasis ginklas), jeigu jais kaltininkas iki nusikalstamos veikos padarymo disponavo teisėtai,
konfiskuojami pagal BK 72 straipsnio nuostatas.

Išanalizavus teismų praktiką nustatyta, kad teismai šiuo aspektu dažnai netinkamai suvokia
turto konfiskavimo esmę ir taiko BK 72 straipsnį, nors sprendimas dėl daiktų turėtų būti
priimamas vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punkto nuostatomis.

Varėnos rajono apylinkės teismas iš asmens, nuteisto pagal BK 201 straipsnio 3 dalį,
vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu konfiskavo nusikalstamos veikos rezultatą – du
plastmasinius bakelius su namine degtine, iš viso 21,33 litro (baudžiamoji byla Nr. 1-112-
200/2008).

Kauno miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

skyrė R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos
veikos įrankį – reples, ir nurodė, nuosprendžiui įsiteisėjus, jas sunaikinti kaip bevertes
(baudžiamoji byla Nr. 1-1467-478/2008).

Teigiamos praktikos pavyzdys atribojant turto konfiskavimą nuo priemonių, kurių baigus
procesą imamasi dėl daiktų, išdėstytas Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje.

V. B. ir B. K. buvo nuteisti BK 270 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad
neteisėtai iškirto svetimą mišką. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. pjovė medžius benzininiu
pjūklu „Husqvarna“, o B. K. genėjo nukirstus medžius kirviu. Nuosprendyje nurodyta, kad
daiktiniai įrodymai – iš V. B. paimtas benzininis pjūklas „Husqvarna 254 XP“ ir kirvis –
laikytini nusikalstamų veikų padarymo įrankiais. Pjūklas „Husqvarna 254 XP“, kaip turintis
materialinę vertę daiktas, konfiskuotinas pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o kirvis, kaip
menkavertis, sunaikintinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktas (baudžiamoji
byla Nr. 1-101-762/2008).
  NUSIKALSTAMAI VEIKAI PADARYTI PANAUDOTO

TURTO KONFISKAVIMAS

(BK 72 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 IR 2 PUNKTAI)

 Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas
darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Konstitucinėje jurisprudencijoje
akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai –
konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti,
jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma,
kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams
daryti. Be to, kai kurios medžiagos ir daiktai kelia tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ir
saugumui, todėl įstatymuose pagrįstai nustatytas tokių daiktų konfiskavimas (Konstitucinio
Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, nusikalstamos veikos įrankių ir
priemonių samprata apibrėžiama specifiniais nusikaltimo padarymo palengvinimui pritaikytais
požymiais ir negali būti aiškinama plečiamai.

Kasatorius A. S. teisus teigdamas, kad nepagrįstai buvo konfiskuotas jo tėvui priklausantis
automobilis ,,VW Golf“. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs konfiskuoti automobilį ,,VW
Golf”, nuosprendyje tokio sprendimo motyvų nenurodė.

Pasikeitus turto konfiskavimo taikymo sąlygoms pagal naująjį BK, konfiskuotinas turtas
išvardijamas BK 72 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad konfiskuotinas tik tas turtas, kuris
buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje nustatyta, kad
automobilyje ,,VW Golf“, priklausančiame ne nuteistajam A. S., bet jo tėvui, nukentėjusioji R. V.
atpažino įmontuotas iš jos pagrobto automobilio ,,VW Golf“ dalis – kairės ir dešinės pusės
dureles bei sėdynes. Tačiau įvertinus tai, kad dėl R. V. priklausančio automobilio ,,VW Golf“
A. S. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, o R. V. pareikštas 5060 Lt
civilinis ieškinys visiškai patenkintas ir byloje nėra duomenų, kad automobilis ,,VW Golf“ būtų
buvęs nusikaltimo priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, kolegija sprendė, kad šis
automobilis BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu konfiskuotas nepagrįstai, todėl ši nuosprendžių
dalis pakeista (kasacinė byla Nr. 2K-58/2004).

Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti paprastai naudojamas kaltininkui

nuosavybės teise priklausantis (teisėtai įgytas) turtas, kurio konfiskavimas neišvengiamai riboja
nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai,
kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės
pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės
pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens
akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės
pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti
turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d.,
2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d.,
2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d.
nutarimai). Siekiant įgyvendinti šiuos imperatyvus, tais atvejais, kai taikomas teisėtai kaltininkui
priklausančio turto (nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės) konfiskavimas, atsižvelgtina į
šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme. Jeigu taikant turto
konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės
transporto priemonė, kuria buvo gabenami namų gamybos alkoholiniai gėrimai), į šią aplinkybę
teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę.
 Pasitaiko atvejų, kai gramatiškai aiškindami BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas teismai
daro išvadą, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinta tik nusikaltimo, bet ne baudžiamojo
nusižengimo įrankių ir priemonių konfiskavimo galimybė:

Šilalės rajono apylinkės teismo G. K. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį už tai, kad,
neturėdamas tikslo realizuoti, automobilyje „Ford Transit“ neteisėtai laikė ir gabeno 21,07 litro
namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų. Teismas šį automobilį konfiskavo kaip nusikaltimo
padarymo priemonę.

Klaipėdos apygardos teismas turto konfiskavimą panaikino, nurodydamas, kad įstatymo

leidėjas BK 72 straipsnyje išskyrė konfiskuotiną turtą pagal nusikalstamų veikų rūšį (BK 10
straipsnis), veikos padarymo įrankiai ir priemonės konfiskuojamos tik padarius nusikaltimus, o
už nusikaltimus bei nusižengimus konfiskuojamas taip pat ir nusikalstamos veikos rezultatas. G.
K. nuteistas už du nusižengimus, iš jo gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris yra
nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje nėra duomenų, kad minėta transporto priemonė yra
nusikalstamos veikos rezultatas, todėl nebuvo pagrindo taikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir
konfiskuoti automobilio (baudžiamoji byla Nr. 1A-199-106/2007).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad turi būti

konfiskuojamas darant nusikalstamą veiką (ne tik nusikaltimą) panaudotas turtas, todėl
sisteminis (ne tik gramatinis) baudžiamojo įstatymo aiškinimas nesudaro prielaidų išvadai, kad
nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimas gali būti taikomas priklausomai nuo
nusikalstamos veikos rūšies – tik padarius nusikaltimą.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) pripažįstami turintys

ekonominę vertę daiktai (pvz., prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kuris buvo
panaudotas darant nusikalstamą veiką.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 8 d. nuosprendžiu K. J., V. A. ir S. M.

nuteisti pagal BK 272 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, Nemune
neteisėtai žvejojo draudžiamomis priemonėmis – elektros žūklės aparatais ir padarė didelės
žalos gyvūnijai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuoti nusikaltimo
padarymo įrankiai: valtis, transportavimo vežimėlis, du elektros aparatai, žibintas ir du
akumuliatoriai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad
šie daiktai pagrįstai pripažinti nusikaltimo padarymo įrankiais ir konfiskuoti pritaikius BK 72
straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
privalėjo konfiskuoti ir skundžiamu nuosprendžiu konfiskavo darant nusikalstamą veiką
panaudotus materialią vertę turinčius daiktus. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos
nepadaryta (kasacinė byla Nr. 2K-376/2006).

Nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti

pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui
ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.
Teismų praktikoje nusikaltimo įrankiais paprastai pripažįstami šaunamieji ginklai ar kiti kūno
sužalojimams daryti naudojami įtaisai.

Kauno miesto apylinkės teismo T.  A. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad
viešojoje vietoje tyčia vieną kartą šovė pro automobilio ,,Fiat Ducato“ atidarytą langą iš dujinio
pistoleto ,,Ekol Special 99“ į A.  L. vairuojamą automobilį ,,VW Passat“ ir šiais savo įžūliais
veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
 Vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas skyrė T.  A. baudžiamojo
poveikio priemonę – dujinio pistoleto ,,Ekol Special 99“ konfiskavimą bei perdavė jį Lietuvos
Respublikos ginklų fondui (baudžiamoji byla Nr. 1-1997-478/2008).

Iš asmens, nuteisto už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, teismas gali paimti

šaunamuosius ginklus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės
įstatymo nuostatomis nepriklausomai nuo to, ar jie buvo panaudoti kaip nusikaltimo padarymo
įrankiai.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2

punktą B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis
nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte išaiškinta, kad
nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka
įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1
dalies 5 punktą policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų
dalis gali paimti, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę
nusikalstamą veiką. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar fabrikinės gamybos šaudmenys
realizuojami per Ginklų fondą arba įmones, turinčias teisę pardavinėti tokių rūšių ginklus, o per
10 dienų nuo jų realizavimo savininkams, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokama ginklo
kaina (minėto įstatymo 41 straipsnio 3 dalis). Kadangi R. G. buvo kaltinamas padaręs tyčinę
nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir už ją nuteistas, tai jis negali būti
laikomas nepriekaištingos reputacijos ir turėti šaunamųjų ginklų ar šaudmenų. Dėl to
apeliacinės instancijos teismo sprendimas paimti iš R.  G. šaunamuosius ginklus ir šovinius, juos
realizuoti įstatymo nustatyta tvarka, sumokant savininkui ginklo kainą, o ne konfiskuoti, kaip
neteisingai teigia kasatorius, yra teisėtas (kasacinė byla Nr. 2K-556/2007).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami

įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų
sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas
specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės.
Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė
laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz.,
įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti).

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo A. D. skundą dėl katerio „Amūr“

konfiskavimo nenustatęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė buvo pritaikyta neteisėtai ir
nepagrįstai. Nuosprendyje katerio „Amūr“ konfiskavimas yra tinkamai motyvuotas. Transporto
priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo
pritaikyta arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jeigu gabenimas be tokios
priemonės būtų negalimas. Šios sąlygos byloje nustatytos. <...> Laivas buvo pritaikytas ne
patogiai žvejybai, pramogoms, o didesniam kiekiui krovinių pervežti, jame pailginta galinė dalis,
paaukštinti bortai, pritaikytas atitinkamas variklis, yra tentas kroviniams uždengti; todėl toks
kontrabandos priemonės konfiskavimas atitinka BK 72 straipsnyje esančias turto konfiskavimo
taikymo taisykles (baudžiamoji byla Nr. 1A-423/2007).

Turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai
pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas
nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Pavyzdžiui, transporto priemonė laikoma panaudota
BK 199, 201 straipsniuose numatytai nusikalstamai veikai daryti ir tada, kai ji tiesiogiai
panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų
negalimas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone,
teismų praktikoje pagrįstai išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos
darymo procese aplinkybės, pvz., įvertinamas gabenamo dalyko kiekis.
 Kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio teismo argumentas, kad transporto priemonė
laikoma panaudota BK 201 straipsnio numatytai veikai daryti tik tuo atveju, kai joje įrengta
slėptuvė nusikaltimo dalykui gabenti. Šis požymis nagrinėjamu atveju nėra būtinas. Pažymėtina,
kad A. G. automobiliu gabeno didelį kiekį (600 plastmasinių 2 litrų talpos indų) techninio etilo
alkoholio skiedinio. Atsižvelgiant į tai, nerealu manyti, kad toks kiekis skiedinio galėjo būti
slepiamas specialioje slėptuvėje, kurios įrengimas būtų sunkiai techniškai įgyvendinama
užduotis. Kolegijos nuomone, teismo argumentas dėl slėptuvės, kaip būtino nusikaltimo
priemonės požymio, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Iš bylos medžiagos aišku, kad be minėtos
transporto priemonės nuteistasis nebūtų galėjęs gabenti didelio kiekio alkoholio, t. y. be
transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko gabenimas būtų neįmanomas
(kasacinė byla Nr. 2K-124/2007). Analogiškos praktikos pavyzdžiai išdėstyti ir kasacinėse
bylose Nr. 2K-30/2005, 2K-5/2007, 2K-50/2007.

Nurodytais kriterijais vadovaujamasi ir tais atvejais, kai transporto priemonė naudojama ne

tik privalomų pateikti muitinei daiktų, naminės degtinės, bet ir kitų nusikalstamų veikų,
pavyzdžiui, vagystės, dalykui gabenti.

N. K. priklausantis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes juo

nuteistasis atvyko į nusikaltimo vietą iš anksto numatydamas, kad naudos automobilį
pagrobtiems daiktams gabenti, taip pat gabeno pagrobtus daug sveriančius daiktus iš
nusikaltimo vietos į namus, o vėliau į metalo laužo supirkimo punktą. Taigi transporto priemonė
buvo panaudota nusikaltimui palengvinti ir be jos kaltininko tikslas pagrobti turtą negalėtų būti
įgyvendintas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos
teismas, neįtraukdamas į konfiskuotinų daiktų sąrašą N. K. priklausančio automobilio,
netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinė byla Nr. 2K-636/2007).

Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai

veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos
priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
konstatavo: <...> Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad D. T. savo automobiliu neteisėtai
gabeno techninį etilo alkoholį laikydamas jį automobilio salone, bet ne tam įrengtoje specialioje
slėptuvėje. Šioje byloje nėra duomenų, kad įvykio metu D. T. automobilis buvo specialiai
pritaikytas BK 201 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti arba techninio etilo
alkoholio gabenimas be D. T. automobilio būtų negalimas. Nusikaltimo įrankiais ar
priemonėmis laikomi tie daiktai, kurie buvo tiesiogiai panaudoti nusikalstamai veikai daryti. D.
T. automobilis nebuvo panaudotas darant nusikalstamą veiką ar ją slepiant. Vien tai, kad D. T.
nusikaltimą padarė vairuodamas savo automobilį, neduoda pagrindo laikyti šio automobilio
nusikaltimo priemone (kasacinė byla Nr. 2K-346/2004).

Pažymėtina, kad darant nusikalstamą veiką panaudotos transporto priemonės pripažinimas

šios veikos priemone nesiejamas vien tik su jos dalyko gabenimu. BK 72 straipsnio 2 dalies
reikalavimus atitinka ir tie atvejai, kai transporto priemonės panaudojimas kitokiu būdu sudaro
sąlygas nusikalstamai veikai padaryti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad visos nuteistajam inkriminuotos veikos buvo padarytos
panaudojant automobilį, t. y. kreipiantis dėl neva įvykdytos jo vagystės į policiją bei dėl
draudimo išmokos į draudimo bendrovę „Ergo Lietuva“. Kasatorius, teigdamas, kad tuo
laikotarpiu, kai buvo įvykdytos jam inkriminuotos veikos, jis automobiliu nesinaudojo, nes šis
buvo perduotas kitiems asmenims, bando pernelyg susiaurinti turto panaudojimo sąvoką ir taip
palengvinti savo padėtį. Turto, šiuo konkrečiu atveju – automobilio panaudojimas – tai ne tik jo
eksploatavimas (važinėjimas juo ar pan.), bet ir visi kiti veiksmai, kurie palengvina padaryti
nusikalstamą veiką, būtent turto teisinis režimas – priklausymas bendrąja jungtine nuosavybės
teise – leido įgyvendinti valdymo teisę – galimybę nuteistajam apdrausti šį turtą savo vardu, taip
sukuriant prielaidas nusikalstamam ketinimui įgyvendinti, o po to ir jį įgyvendinti. Šiuo atveju
automobilio paslėpimas, pranešimas apie nebūtą nusikaltimą policijai ir bandymas gauti
draudimo išmoką, nes be minėto automobilio šios veikos apskritai nebūtų įmanomos, kaip
nebūtų įmanoma įgyvendinti ir nuteistojo ketinimų. Taigi akivaizdu, kad automobilis buvo
panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai ne tik palengvinti, bet ir tiesiogiai ją padaryti.
Todėl BK 72 straipsnio 2 dalies prasme jis privalėjo būti konfiskuotas ir teismai šį straipsnį
taikė pagrįstai ir teisėtai (kasacinė byla Nr. 2K-339/2008).

Sprendžiant, ar turto panaudojimas sudarė sąlygas arba labai palengvino nusikalstamos

veikos padarymą, atsižvelgiama į šio konkretaus turto panaudojimo vaidmenį nusikalstamos
veikos darymo procese, todėl neturi reikšmės tai, kad tokia nusikalstama veika kitomis
aplinkybėmis galėjo būti padaryta ir naudojant kitas priemones.

Remdamiesi teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, teismai pagrįstai nustatė, kad,
darydamas veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, R. K. naudojosi jam nuosavybės teise
priklausančiu automobiliu „Renault Laguna“. Šiuo automobiliu jis neteisėtai gabeno
nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius. Teismai pagrįstai pripažino šį automobilį nusikaltimo
padarymo priemone, motyvuodami tuo, kad be transporto priemonės R. K. negalėjo nugabenti
106 butelių nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio iš Mažeikių į kaimą, esantį Akmenės rajone.
Tai reiškia, kad automobilis ne tik palengvino nusikaltimo padarymą, bet ir tai, kad be
transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko gabenimas būtų neįmanomas.
Sprendžiant, ar transporto priemonė pripažintina nusikaltimo padarymo priemone, neturi
reikšmės, ar nusikaltimas galėjo būti padarytas kita transporto priemone, nes šiuo atveju svarbu
yra tai, kokia konkreti transporto priemonė buvo nusikaltimo padarymo priemonė. Pripažinę
automobilį „Renault Laguna“ nusikaltimo padarymo priemone, teismai pagrįstai taikė BK 72
straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir konfiskavo kaltininkui priklausantį turtą (kasacinė byla
Nr. 2K-653/2006). Analogiškai šis klausimas išspręstas ir kasacinėje byloje Nr. 2K-124/2007.

Teismas turi įvertinti turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių
realizavimui. Tai yra būtina sąlyga turto pripažinimui nusikalstamos veikos priemone.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad
kaltinamieji į nusikaltimo vietą vyko ne aiškintis dėl žalos atlyginimo, o siekdami tiesiog
panaudoti smurtą. Automobilį „Audi 80“ parinko V. M. ir I. M. Būtent jų vairuojamais
automobiliais ir jų surinkti asmenys atvykę į nusikaltimo vietą tiesiogiai pradėjo nukentėjusiųjų
užpuolimą: savo automobiliais persekiojo, o vėliau kelyje blokavo R. B. vairuojamą automobilį
ir iš karto pradėjo naudoti smurtą – daužė automobilį ir žalojo nukentėjusiuosius.
Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai pripažino, kad automobilius BMW 525 bei BMW 730
V. M. ir I. M. panaudojo kaip transporto priemones į numatytą nusikaltimo vietą nuvykti ir
nukentėjusiesiems persekioti, t.  y. panaudojo kaip nusikaltimo padarymo priemonę (kasacinė
byla Nr. 2K-404/2007).

Nenustačius, kad turto panaudojimas buvo būtinas nusikalstamai veikai padaryti, jo

konfiskavimas netaikomas.

Klaipėdos apygardos teismas pripažino nepagrįstu apelianto prašymą konfiskuoti

automobilį „Alfa Romeo“, kaip materialinę vertę turintį daiktą, kuris buvo panaudotas
nusikalstamai veikai padaryti. Kolegijos nuomone, šis automobilis nebuvo aptariamų
nusikaltimo padarymo įrankis ar priemonė. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad
kaltininkai iš anksto būtų planavę padaryti nusikaltimą, tuo tikslu apsirūpinę transporto
priemone ir ja atvykę į nusikaltimo vietą. Kaltinamųjų parodymais bei bylos įrodymais
patvirtintais objektyviais kaltininkų veiksmais nustatyta, kad kaltininkų tyčia apiplėšti
nukentėjusįjį susiformavo staiga, pamačius tamsiu paros metu nuošalioje vietoje vieną einantį
vaikiną. Savo nusikalstamus veiksmus kaltininkai pradėjo lauke, gatvėje, ten pagrobdami dalį
turto, ir tik vėliau, jėga įsodinę nukentėjusįjį į automobilį, panaudojo automobilį kaip vietą savo
nusikalstamiems veiksmams užbaigti, nors turėjo visas galimybes baigti nusikaltimą
nusikalstamų veiksmų pradėjimo vietoje. Nenustačius, kad automobiliu buvo iš anksto
rengiamasi vykti daryti nusikaltimo ir juo išgabenti pagrobtą turtą ar kad automobilio
panaudojimas buvo būtina aptartų nusikaltimų padarymo sąlyga, pripažinti automobilį
nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone nėra pakankamo pagrindo (baudžiamoji byla Nr. 1A-
557/2005).

Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemone pripažįstami ir pinigai, kuriuos

kaltininkas panaudojo nusikalstamai veikai daryti, pavyzdžiui, įsigijo narkotinių medžiagų ar
kitokiu būdu panaudojo nusikalstamai veikai padaryti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nenustatytas nusikaltimo bendrininkas davė

D. D. 1000 Lt pradinei įmokai sumokėti už apgaule norimą įsigyti kompiuterį, todėl šiuos bei
kratos metu pas D. D. rastus pinigus pagrįstai pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir
konfiskavo (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007).

Turto konfiskavimas baudžiamajame įstatyme nesiejamas su nusikalstamos veikos

baigtumu, tačiau iš teismų praktikos matyti, kad nusikalstamos veikos stadija gali turėti reikšmės
taikant BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto turto konfiskavimą.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad automobiliu

„Mercedes Benz“ iš Estijos į Lietuvą buvo vežamos mobiliųjų telefonų detalės, todėl pripažino
minėtą automobilį nusikaltimo priemone. Panašius motyvus šiuo klausimu išdėstė ir apeliacinės
instancijos teismas, papildydamas tuo, kad toks privalomojo konfiskavimo pagrindas nurodytas
BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Byloje yra duomenų, kad minėtu automobiliu A. S. iš Estijos į Lietuvą atveždavo mobiliųjų
telefonų detales, tačiau nei ikiteisminio bylos tyrimo metu pareikštuose įtarimuose, nei teismo
nuosprendyje išdėstytose įrodytomis pripažintose nusikalstamos veikos aplinkybėse nenurodyta,
kokie veiksmai darant nusikaltimą buvo atliekami šiuo automobiliu. Pagal įrodytomis
pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes A. S. neteisėtas vertimasis ūkine–komercine veikla
buvo mobiliųjų telefonų detalių siuntimas į užsienį pasinaudojant bendrovės TNT paslaugomis.
Detalių gabenimas iš Estijos į Lietuvą nėra nusikalstama veika, tokius veiksmus galima būtų
traktuoti kaip rengimąsi padaryti nusikaltimą, tačiau BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkte
nustatyta, kad konfiskuojami daiktai, panaudoti darant nusikalstamą veiką. Be to, pagal BK 21
straipsnio 1 dalį asmuo atsako už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o BK
202 straipsnio 1 dalis priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.

Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis „Mercedes Benz“ buvo specialiai pritaikytas
prekėms gabenti ar kad gabenimas be šio automobilio būtų neįmanomas. Iš daiktų apžiūros
protokolo matyti, kad ritiniai su mikroschemomis, paimti iš automobilio „Mercedes Benz“,
nebuvo paslėpti ir buvo tokio dydžio, kad nesunkiai tilptų vidutinio dydžio rankinėje. Todėl
kolegija laiko, kad automobilis „Mercedes Benz“ nebuvo priemonė ar įrankis A. S. padarant
nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006).

Jeigu nusikalstama veika nebaigiama dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių,
teismo išvada dėl šios veikos įrankio ar priemonės konfiskavimo priklauso nuo nusikalstamo
ketinimo įgyvendinimo laipsnio.

Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 72

straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, V. V. paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę –
konfiskavo 500 Lt, kurie buvo skirti vogtam automobiliui pirkti ir kurie buvo paimti iš jo
sulaikymo metu. Ši poveikio priemonė nuteistajam V. V. paskirta neteisėtai. Remiantis BK 72
straipsniu gali būti konfiskuojami ir pinigai, tačiau pinigai turi būti nusikaltimo įrankis ar
nusikalstamos veikos rezultatas. V. V. savo nusikalstamos veikos, kaip nustatyta teisminio
nagrinėjimo metu, nebaigė, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pinigai rasti pas
patį nuteistąjį V. V., kitiems asmenims jis pinigų neperdavė, t. y. pinigai kieno nors kito
nuosavybėn neperėjo, vogto automobilio V. V. įsigyti nesuspėjo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio
2 dalies 2 punktu. konfiskuojami tik tie pinigai, kurie darant nusikaltimą buvo panaudoti. V. V.
pinigų nepanaudojo, už vogtą automobilį nesumokėjo. Nepagrįstai paskirtas turto konfiskavimas
naikintinas (baudžiamoji byla Nr. 1A-167-462/2006).

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį
kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to paprastai nusikalstamos
veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas
panaudotas turtas. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai nusikaltimo padarymo priemone
pripažįstama transporto priemonė, kuria padaromas neatsargus – BK 281 straipsnyje numatytas –
nusikaltimas. Tokiai teismų praktikai nepritartina.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2

dalį už tai, kad, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, sankryžoje
nepraleido pagrindiniu keliu iš dešinės pusės važiavusio automobilio „Citroen Xantia“,
vairuojamo K. K., ir taip pažeisdamas KET 53, 68, 196 punktų reikalavimus su juo susidūrė,
padarydamas B. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka nurodė: kadangi iš
bylos medžiagos matyti, kad automobilį, kurį vairavo neblaivus K. J. ir kuriuo jis padarė BK 281
straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įsigijo pats nuteistasis, tikslinga taikyti K. J.
BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto, kuriuo
buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimą (BK 72 straipsnio 2 dalis) (baudžiamoji byla
Nr. 1A-666-317/2008). Analogiška pozicija šiuo klausimu išdėstyta ir Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. N1-675-536/2008.

NUSIKALSTAMOS VEIKOS DALYKO KONFISKAVIMAS

 Nusikalstamos veikos dalykas kaip savarankiška konfiskuotino turto rūšis BK 72

straipsnyje expressis verbis nenurodytas, todėl gali būti konfiskuojamas, jeigu atitinka kitų šiame
straipsnyje nurodytų konfiskuotino turto rūšių požymius. Teismų praktikoje nusikalstamų veikų
dalykas paprastai pripažįstamas darant nusikalstamą veiką panaudotu turtu (BK 72 straipsnio 2
dalies 2 punktas).

A. K. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti, per
20 kartų iš viso įgijo 210 000 litrų denatūruoto etilo alkoholio, kurį neteisėtai gabeno į
automobilių stovėjimo aikštelę ir neteisėtai realizavo visą šio alkoholio kiekį UAB ,,Svaja“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad šio nusikaltimo dalykas –
denatūruotas etilo alkoholis – yra privalomai konfiskuotinas BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu (kasacinė byla Nr. 2K-404/2005).

Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 straipsnis), nusikalstamu
būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo (BK 216 straipsnis) dalykas yra iš nusikalstamos veikos
gautas turtas (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šios konfiskuotino turto rūšies požymius
atitinka ir nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams dalykas,
kuris tampa nusikalstamu būdu gautu turtu kaltininkui neteisėtai jį užvaldžius. Kai kurių
nusikalstamų veikų dalykas (pavyzdžiui, kyšis – kyšininkavimo ir papirkimo atveju) gali atitikti
ir iš nusikalstamos veikos gauto turto (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir darant
nusikalstamą veiką panaudoto turto (BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas) požymius, tai priklauso
nuo jo funkcijos atliekant nusikalstamą veiką.
 Pasvalio rajono apylinkės teismo R. A. buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už
tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio Pasvalio rajono policijos komisariatui
priklausančiame tarnybiniame automobilyje, siekdamas neteisėtos paperkamų policijos
pareigūnų veikos vykdant įgaliojimus, Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnams davė
80 eurų kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių
eismo taisyklių 68 punkto reikalavimo nevykdymą, t. y. automobilio vairavimą esant neblaiviam.
Teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 80 eurų nusprendė konfiskuoti
kaip pinigus, panaudotus darant nusikalstamą veiką (baudžiamoji byla Nr. 1-68 -500/2008).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra priėmęs reikšmingų sprendimų
kontrabandos dalyko konfiskavimo klausimu, todėl teismai turėtų jais vadovautis taikydami šią
baudžiamojo poveikio priemonę esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms1[1] .

 IŠ NUSIKALSTAMOS VEIKOS GAUTO TURTO KONFISKAVIMAS

(BK 72 STRAIPSNIO 2 DALIES 3 PUNKTAS)

 Pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas (BK
72 straipsnio 2 dalis) arba iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys
daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Iš nusikalstamos veikos gauto turto samprata pateikiama ir Europos Sąjungos teisės

aktuose bei Lietuvos ratifikuotose tarptautinėse konvencijose, skirtose kovai su nusikalstamumu.
Tarybos pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo
priemonių ir turto konfiskavimo iš nusikalstamos veikos gautas turtas reiškia bet kokią
ekonominę naudą iš nusikalstamos veikos. Iš esmės analogiški reikalavimai nusikalstamu būdu
gauto turto turiniui nustatyti ir 1990 m. Europos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu
būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje
prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą.

Nuoroda į ES teisės aktus atskleidžiant iš nusikalstamos veikos gauto turto sampratą (taip
pat ir kitas turto konfiskavimo sąlygas) svarbi todėl, kad Europos Bendrijų Teisingumo
Teismas2[2] 2005 m. birželio 16 d. sprendime Pupino (C-105/03, Rink. p. I-5285) išaiškino, kad,
taikydamas nacionalinę teisę, nacionalinis teismas turi ją aiškinti, kiek įmanoma atsižvelgdamas į
pamatinio sprendimo nuostatas ir tikslus, kad pasiektų juo siekiamą rezultatą bei laikytųsi ES
sutarties 34 straipsnio 2 dalies b punkto3[3]. BK 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio kodekso
nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede,
nuostatomis (inter alia su 2005 m. Pamatiniu sprendimu). Atsižvelgiant į tai, sprendžiant

1[1] Žr. metodinę medžiagą „Kai kurie nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai“.
Europos Žmogaus Teisių Teismo santraukos. Teismų praktika 32.

2[2] Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

3[3] 3 Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, teisminis bendradarbiavimas

baudžiamosiose bylose reglamentuojamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115/47) Trečiosios
dalies V antraštinės dalies 4 skyriuje.

 
klausimą dėl konfiskuotino turto apimties, atsižvelgtina ne tik į BK 72 straipsnio tekstą, bet ir į
Pamatinio sprendimo nuostatas bei tikslus.

BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus

pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus turi būti aiškinamas sistemiškai su BK 72
straipsnio 1 dalimi, kur nurodoma, kad turi būti konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas. Tai
atitinka 2005 m. Pamatinį sprendimą, pagal kurį nusikalstamu būdu gautas turtas gali būti
įvairios formos – materialus ir nematerialus, kilnojamasis ir nekilnojamasis, ir teisiniai
dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę arba interesą į tokį turtą. Iš teismų praktikos matyti,
kad dažniausiai konfiskuojami pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai, tačiau pavieniai
atvejai rodo, kad pripažįstama įvairios teisinės formos turto konfiskavimo galimybė.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį;

vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas konfiskavo iš V. K. paimtus 980 Lt,
350  JAV dolerių, 400 vnt. „American Express Travelers Cheque“ 500 eurų nominalo čekių
200  000 eurų sumai (kasacinė byla Nr. 2K-7-226/2007).

Apžvelgta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas
suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo
pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš
nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami
valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (kasacinės bylos
Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006).

Siekiant konfiskuoti visą kaltininko iš nusikalstamos veikos gautą naudą ir įgyvendinti

turto konfiskavimo paskirtį, nusikalstamu būdu gauto turto turinį sudaro: a) tiesiogiai iš
nusikalstamos veikos gautas turtas, b) iš šio turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai,
pinigai ar kitas turtas.

Teismų praktikoje dažniausiai konfiskuojamas tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas

turtas. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad R. G. iš A. M. gavo 2100 Lt už parduotą
pistoletą „Walther“ bei 1300 Lt už „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą TT. Pagal BK 72
straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir
kitus materialinę vertę turinčius daiktus. R. G. iš nusikalstamos veikos gavo 3400 Lt, todėl
teismas, pritaikęs imperatyviąją įstatymo normą, pagrįstai konfiskavo iš nusikalstamos veikos
gautus pinigus (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2007).

Iš nusikalstamos veikos gautu turtu laikomas ir toks turtas, kurį kaltininkas gavo kaip
atlygį už nusikalstamos veikos padarymą. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas BK 72
straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu konfiskavo 700 Lt, kuriuos kaltininkas gavo už tai, kad,
būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas pataisos įstaigoje ir žinodamas, jog draudžiama
neteisėtai perduoti nuteistiesiems daiktus, į pataisos įstaigą įnešė mobiliojo ryšio telefoną ir
perdavė jį nuteistajam, t. y. padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą
(baudžiamoji byla Nr. 1-592-119/07).

BK 72 straipsnio reikalavimus atitinka ir tokie atvejai, kai konfiskuojamas turtas, į kurį

paverčiamas iš nusikalstamos veikos gautas turtas, pavyzdžiui, pagrobtas turtas parduodamas, t.
y. vietoj turto natūra gaunama jo piniginė išraiška. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų
kolegija konstatavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog R  Č., pavogęs iš V. B. priklausančios
lauko virtuvės garso stiprintuvą ir garso kolonėlę, šiuos daiktus pardavė S. J. už 140 Lt. Taigi
teismas teisingai nustatė, kad kasatorius gavo iš šios nusikalstamos veikos 140 Lt ir taikydamas
BK 72 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus įstatymo nuostatų nepažeidė (kasacinė byla Nr. 2K-
308/2005). Taip pat ir priešingi atvejai, kai konfiskuojamas turtas, kurį asmuo įgijo už
nusikalstamu būdu gautus pinigus. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis BK 72
straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš I. G., kuri buvo nuteista pagal BK 189 straipsnį, konfiskavo
automobilį „Ford Mondeo“, kurį ji įsigijo už 5000 Lt, gautus iš M. G., žinodama, kad šie pinigai
yra vogti (baudžiamoji byla Nr. 1-65/2007).

Nagrinėjamu klausimu aktuali ir kasacinio teismo pozicija, sprendžiant turto konfiskavimo

ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo santykio problemą. Patenkinus nukentėjusiojo
civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos, išskyrus
atvejus, jei pagrobtas turtas parduodamas ar kokiu kitu būdu jį panaudojus gaunama materiali
nauda. Tokiu atveju turtui taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos (pvz., kasacinės bylos
Nr. 2K-632/2004, 2K-70/2005). Vadinasi, kaltininko naujai įgyti daiktai ar kitas turtas
konfiskuotini ir tada, kai jų vertė didesnė nei tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gauto turto.

Pažymėtina, kad nusikalstama turtinė nauda gali būti ne tik kaip bet kokio pavidalo turto
įgijimas, bet ir kaip turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas (išlaidų sutaupymas).
Tokią išvadą galima daryti iš teismų praktikos, suformuotos, pavyzdžiui, kyšininkavimo,
tarpininko kyšininkavimo ir papirkimo baudžiamosiose bylose. Šių nusikalstamų veikų dalykas –
kyšis –suprantamas kaip neteisėtai gautas ar siekiamas gauti nepagrįstas atlygis, t. y. bet koks
turtas, inter alia turtinės paslaugos, pavyzdžiui, nemokamas automobilio ar namo remontas,
neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių sumažinimas ir kt. (Teismų praktikos nusikaltimų ir
baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose
(BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apžvalga. Teismų praktika 26). Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra nurodęs, kad kyšio turinys ir teisinė forma gali būti įvairūs, įskaitant ir tariamas ar
tikras civilines sutartis su paperkamuoju (kasacinė byla Nr. 2K-7-48/2009). Tokio pobūdžio
kaltininko gauta nauda taip pat atitinka iš nusikalstamos veikos gauto turto požymius, todėl
vykdant BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto imperatyvą turėtų būti konfiskuojama. Kadangi
aptariama nauda – turtinės prievolės išvengimas, tai teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5
dalimi, iš kaltininko išieško jos vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl skirtingų tos pačios nusikalstamos veikos
epizodų gali būti sudaromos prielaidos konfiskuoti tą patį iš nusikalstamos veikos gautą turtą
daugiau kaip vieną kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią praktiką pripažino
neatitinkančia BK 72 straipsnio nuostatų bei prieštaraujančia protingumo ir teisingumo
principams.

Kasatoriaus teiginys dėl dvigubo konfiskavimo (57 500 JAV dolerių, atitinkančių
230  000 Lt, ir analogiškos pinigų sumos, gautos už benziną) pagrįstas. Bylos duomenimis
nustatyta, kad kontrabandos dalyką – 57 500 JAV dolerių – L. B. Rygoje pervedė į TŪB ,,Avus
Trading Ltd.“ sąskaitą, apmokėdamas už benziną, kurį kontrabandos būdu įvežė į Lietuvą.
Pinigus pakeitus į benziną, pakito kontrabandos dalyko materialinė išraiška, tačiau jo vertė
išliko ta pati, t. y. nuteistasis L. B. neteisėtai praturtėjo tik 230 000 Lt. Kadangi konfiskuotino
turto vertė nepadidėjo, teismas neturėjo teisės iš kaltininko išieškoti dvigubos konfiskuotino turto
vertę atitinkančios pinigų sumos. Toks dvigubas turto konfiskavimas neatitinka BK 72 straipsnio
nuostatų ir prieštarauja teisingumo bei protingumo principams, t. y. tam tikriems vertybiniams
kriterijams, leidžiantiems konkrečiu atveju užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir atsižvelgti
į šios situacijos ypatumus. Tuo pagrindu konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma
mažintina 230 000 Lt, o teismų procesiniai sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo
įstatymo taikymo (kasacinė byla Nr. 2K-P-444/2005).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad turto konfiskavimo klausimas

negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais
atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų
platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos
be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant
buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamą veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti
verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja
tokios veiklos nusikalstamumą.

Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu UAB „Gvidonas“ direktorius L. B. nuteistas

pagal BK 202 straipsnį už tai, kad, neturėdamas licencijos, šios bendrovės vardu sudarė 19
krovinių pervežimo sandorių su įvairiomis UAB, iš viso už 353 647,25 Lt, bei užtikrino jų
vykdymą, t.  y. versliškai vykdė tokią komercinę veiklą, kuriai pagal Lietuvos Respublikos kelių
transporto kodekso (1996 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. I-1628) nuostatas reikalinga licencija.
Už šį nusikaltimą nuteistas ir UAB „Gvidonas“.

Šiaulių apygardos teismas atmetė prokuroro apeliacinio skundo prašymą konfiskuoti iš

UAB „Gvidonas“ pagal sutartis už suteiktas transporto paslaugas gautas pajamas – 353 647,25
Lt, kaip iš nusikalstamos veikos gautą turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atmesdama prokuroro

kasacinį skundą dėl turto konfiskavimo nurodė, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog gali
būti konfiskuojamas tik toks turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos
veikos rezultatas. Kaltinamajame akte ir apeliaciniame bei kasaciniame skunduose nurodoma
UAB „Gvidonas“ vykdant pervežimus gauta suma – 353 647,25 Lt – negali būti laikoma
konfiskuotinu turtu. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nurodyta suma yra UAB
„Gvidonas“nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2008 m. sausio 31 d. vykdytų ir buhalteriniuose
dokumentuose užfiksuotų pervežimo paslaugų kaina. Nagrinėjamoje byloje, be specialisto
išvadoje paminėtos pervežimo paslaugų kainos, iš viso nebuvo įrodinėjama ir jokiame
procesiniame dokumente nebuvo teigiama, kad darant nusikalstamą veiką buvo įgytas tam tikros
vertės konfiskuotinas turtas. Žemesnės instancijos teismai, remdamiesi teismo posėdžių metu
apklaustos specialistės paaiškinimais, turėjo pagrindą konstatuoti, kad UAB „Gvidonas“
pajamas deklaravo, mokesčius valstybei apskaičiavo ir sumokėjo teisingai, žalos valstybei
nepadarė. Tai reiškia, kad prokuroro procesiniuose dokumentuose nurodyti 353 647,25 Lt nėra
ta suma, kuria UAB  „Gvidonas“ neteisėtai praturtėjo. Esant tokiai situacijai, deklaruotų
pervežimo paslaugų kaina negali būti prilyginama nusikalstamos veikos rezultatams (kasacinė
byla Nr. 2K-7-83/2010).

Jeigu konfiskuotino turto požymius atitinka teisėsaugos institucijų nusikalstamai veikai

atskleisti naudotos lėšos (pvz., pinigai, kuriuos NVIM dalyvis sumoka kaltininkui už narkotines
medžiagas), toks turtas pagal BK 72 straipsnį nekonfiskuojamas, bet grąžinamas savininkui BPK
108 straipsnyje nustatyta tvarka.

Už psichotropinių medžiagų pardavimą buvo sutarta sumokėti 2250 Lt, tačiau pinigų

perdavimo metu K. B. buvo sulaikytas ir paimta 600 Lt, nes kitų pinigų pirkėjas nespėjo jam
perduoti. Šie pinigai grąžinti operatyviniams darbuotojams, nes tai buvo operatyviniams
tikslams skirtos lėšos (kasacinė byla Nr. 2K-176/2006).

Kai tokio turto nerandama (pvz., pinigų perdavimo metu kaltininkas nesulaikomas),
teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško jo vertę atitinkančią
pinigų sumą.

TURTO NUSIKALSTAMOS KILMĖS NUSTATYMAS

 BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus

ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti
motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Kaltininko pasipelnymo iš
nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos
susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. BPK nenustatyta specialių,
būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl minėtos aplinkybės nustatomos
pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (pvz., liudytojų, kaltinamojo parodymais, ekspertų
išvadomis). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti
įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjų kolegija konstatavo: <...> Asmens kratos metu, kuri buvo padaryta sulaikius
kasatorių, pas jį buvo rasta ir paimta, be kitų daiktų, 100 JAV dolerių ir 320 Lt grynaisiais.
Vėliau teismas šias pinigų sumas nuosprendžiu konfiskavo konstatavęs, kad pinigai yra gauti iš
nusikalstamos veikos. 100  JAV dolerių nusikalstama kilmė teismo nuosprendyje nekelia abejonių
– tai iš turto prievartavimo gauti pinigai. Tačiau nuosprendyje niekur nepasisakoma dėl
kasatoriaus piniginėje rastų 320 Lt ryšio su nusikalstama veika, kai tuo tarpu įstatymas suteikia
teisę konfiskuoti tik iš nusikalstamos veikos gautus pinigus. Todėl kolegija keičia šią teismų
sprendimų dalį, nes ji neatitinka BK 72 straipsnio reikalavimų (kasacinė byla Nr. 2K-459/2004).

Nustatyta atvejų, kai teismai, taikydami turto konfiskavimą, nuosprendžiuose apsiriboja

nuoroda į BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau nepagrindžia, kodėl konfiskuojamas turtas
pripažįstamas iš nusikalstamos veikos gautu turtu. Tai sudaro prielaidas aukštesnės instancijos
teismams tokius teismų sprendimus pripažinti neatitinkančiais BK 72 straipsnio reikalavimų.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu UAB „T.“ direktorius ir vyr.
finansininkė buvo nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe
apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Bylos tyrimo metu atliekant UAB „T.“
patikrinimą, įmonės kasoje rasti 12 434 JAV doleriai (49 736 Lt). Teismas nurodė, kad
baudžiamojoje byloje nustatyta, kad į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos neįvykusios
ūkinės finansinės operacijos pagal suklastotus kasos išlaidų orderius – iš viso 33 783,32 Lt,
bendrovės kasoje neužfiksuoti 1888 Lt, taip pat nefiksuotos lėšos, kurios naudotos be apskaitos
(4169,61 Lt, 24  819,61 Lt, 8519,59 Lt, 9419,59 Lt, 36 795,59 Lt, 65 587,59 Lt, 71 067,63 Lt,
55  432,35 Lt). Kaip numatyta BK 72 straipsnio 2 dalies 3 pynkte, iš nusikalstamos veikos gauti
pinigai turi būti konfiskuoti, todėl UAB „T.“ surasti ir paimti 12 434 JAV doleriai konfiskuotini
(baudžiamoji byla Nr. 1-4-628/2008).

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, turto konfiskavimą
panaikino motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrindė, kaip
konkrečiai šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, nenustatė jų nusikalstamos kilmės ir
dėl to juos konfiskavo nepagrįstai (baudžiamoji byla Nr. 1A-533/2008).

Kita vertus, nustatyti ir gana dažni atvejai, kai iš bylos medžiagos matyti, kad kaltininkas
iš nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, gavo turtinės naudos, tačiau turto konfiskavimo
klausimas nesvarstomas arba konfiskuojamas menkavertis turtas, neatitinkantis realios kaltininko
gautos turtinės naudos.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2

dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsteigė
individualią įmonę, kuriai 2003m. sausio 1 d.–2005 m. balandžio 26 d. laikotarpiu vadovavo ir
kurią naudojo neteisėtai veiklai nuslėpti, pridėtinės vertės mokesčiui išvengti, t. y. jos vardu
išrašinėjo fiktyvias PVM sąskaitas–faktūras, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys,
ir tokiu būdu padėjo juridiniams asmenims išvengti turtinės prievolės – 101 409,03 Lt vertės
mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio. Bylos duomenimis nustatyta, kad, ūkio
subjektams pagal šias sąskaitas–faktūras pervedus pinigus už neva pirktas prekes, gautas
paslaugas į įmonės sąskaitą, A. T. šiuos pinigus paimdavo iš banko sąskaitos ir grąžindavo atgal
ūkio subjektams, pats sau pasilikdamas 5–15 proc. nuo PVM sąskaitose–faktūrose išrašytos
bendros sumos. Tais atvejais, kai atsiskaitymą įformindavo grynais pinigais, A. T. išrašydavo
kasos pajamų orderį sąskaitoje–faktūroje nurodytai sumai, tačiau realiai negaudavo jame
nurodytos pinigų sumos, o tik kaip atlygį už šią paslaugą paimdavo 5–15 proc. nuo pajamų
orderyje nurodytos sumos.
 Tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3
punktu, kaip iš nusikalstamos veikos gautą turtą konfiskavo A. T. įmonės lėšas – 23,80 Lt,
esančias banko sąskaitoje (baudžiamoji byla Nr. 1-1196-651/2008).

Nagrinėjamu klausimu teisingesnė tokia teismų praktika, kai byloje, kurioje kaltininko
veika buvo padėti išvengti PVM, teismas nustatė jo iš nusikalstamos veikos gautą naudą ir ją
konfiskavo.

Kauno miesto apylinkės teismas baudžiamajame įsakyme nurodė, kad kaltinamasis R.  S.
jo, kaip įtariamojo, apklausų metu parodė, kad N. B. nuo išgrynintos sumos sau pasilikdavo apie
3  procentus. Vadovaujantis specialisto išvada nustatyta, kad UAB „B.“ kitai UAB „V.“ iš viso
išmokėjo 66 847 Lt. Nuo šios sumos 3 proc. yra 2005,41 Lt. Šiuos pinigus kaltinamasis N. B.
gavo iš nusikalstamos veikos, todėl jie konfiskuotini BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu
(baudžiamoji byla Nr. 1-2094-478/2008).

Iš BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų kyla pareiga ikiteisminio tyrimo pareigūnui,

prokurorui ir teismui pagal kompetenciją imtis priemonių galimam turto konfiskavimui
užtikrinti: nustatyti kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktą bei dydį, surasti iš
nusikalstamos veikos gautą turtą arba jo vertę atitinkantį kaltininkui ar kitiems BK 72 straipsnio
3 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims priklausantį turtą ir apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK
151 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino nepagrįstu apygardos teismo sprendimą dėl turto
konfiskavimo taikymo asmenims, nuteistiems pagal BK 307 straipsnio 1, 2 dalis. Kolegijos
nuomone, taikant BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 5 dalį šiose normose esančios sąlygos
turi būti įrodytos bylos duomenimis, kaip ir kitos įrodinėtinos bylos aplinkybės.

Jei jau nustatyta, kad S. L. ir A. A. neteisėtai praturtėjo iš kitų asmenų prostitucijos, tai
siekiant taikyti turto konfiskavimą dar ikiteisminio tyrimo metu privalėjo būti nustatyti konkretūs
duomenys, rodantys tokį praturtėjimą (rastas ir aprašytas konkretus iš nusikalstamos veikos
gautas turtas, pinigai, kurių nuteistieji negali pateisinti kitais teisėtais įgijimo šaltiniais), bei
kaltinimuose nurodyta konkreti skaitmeninė išraiška, rodanti tokio praturtėjimo mastą. Be to,
šiuo atveju norint įžvelgti sąlygas, esančias BK 72 straipsnio 5 dalyje, turi būti nustatytos
konkrečios aplinkybės, kad iš nusikalstamos veikos gautos piniginės pajamos buvo kaltininkų
suvartotos, priklauso tretiesiems asmenims arba jų negalima paimti dėl kitų priežasčių. Tokių
duomenų byloje nėra. Byloje nesiimta jokių priemonių pajamoms, gautoms iš prostitucijos,
nustatyti ir atriboti nuo asmeninio nuteistųjų turto, turėto iki nusikalstamų veikų padarymo,
teisėtu būdu gautų pajamų.

Esant tokiai padėčiai, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pats sukuria

prielaidomis paremtą metodiką, kaip apskaičiuoti konkrečias nuteistųjų pajamas, gautas iš kitų
asmenų prostitucijos (skaičiuojama, kad viena prostitutė per dieną turėjo tik vieną klientą ir tik
vienai valandai). Tokia metodika akivaizdžiai nėra objektyvi ir neišlaiko kritikos, kad ir tokios,
kokia išdėstyta nuteistųjų skunduose nurodant įvairias aplinkybes, kurios leidžia mažinti teismo
apskaičiuotas pajamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, apygardos
teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto
konfiskavimo taikymo yra prielaidinio pobūdžio ir nepagrįstos, dėl to buvo netinkamai
pritaikytas baudžiamasis įstatymas (baudžiamoji byla Nr. 1A-345-2005).

Tuo tarpu kai kurie teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad turto konfiskavimas netaikomas
dėl to, jog nenustatomos reikšmingos turtinės naudos gavimą pagrindžiančios aplinkybės. Iš
dalies tą lemia ir tai, kad kaltininko pasipelnymo fakto ir dydžio nustatymas sukuria naują
įrodinėjimo kryptį baudžiamojoje byloje, kuri ne visada sutampa su nusikalstamos veikos
sudėties požymių įrodinėjimu.
 Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamoji nuteista pagal BK
182 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai apgaule įgijo didelės vertės turtą – laisvus valstybinės
žemės sklypus, konstatuota, kad bylos duomenimis yra nustatyta, jog kaltinamoji V. P. tris žemės
sklypus, esančius Vilniuje, pardavė, tačiau duomenų, kad ji už parduotą žemę gavo pinigų,
byloje nėra, todėl jai neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas
(baudžiamoji byla Nr. 1-84/2006).

BK 72 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi

nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Ši norma įpareigoja
apskaičiuoti kaltininko gautą naudą, įvertinant ją pinigine išraiška. Nesant galimybių tiksliai
nustatyti nusikalstamos turtinės naudos dydžio, teismai pagrįstai vadovaujasi principu – visos
abejonės kaltinamojo naudai.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas konstatavo, kad tikslaus iš nusikalstamos veikos
D. S. gautų pajamų dydžio nenustatyta , tačiau kaltinamoji nurodė, kad kaip atlygį iš viso gavo
mažiausiai 7000 Lt bei spausdintuvą, kurio vertė 250 Lt. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš
D. S. konfiskuotini 7250 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-651/2008).

Paprastai bylos duomenimis nustatoma, kokią turtinę naudą kaltininkas gavo padaręs
nusikalstamą veiką, ir šis turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Jeigu turto konfiskavimas natūra dėl įvairių priežasčių negalimas, taikomas jo vertės
konfiskavimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5

dalimi, iš R. P., kuri nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, išieškojo iš
nusikalstamos veikos gauto turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1810 Lt, nes byloje surinktais
duomenimis nustatyta, kad ji iš nusikalstamos veikos, t. y. už narkotinių medžiagų neteisėtą
atgabenimą iš Maskvos, iš viso per du kartus gavo 1810 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-52-
238/2008).

Sudėtingų klausimų teismams kyla tais atvejais, kai bylos tyrimo metu randama tam tikro
turto, kurio kilmė kelia abejonių, todėl sprendžiama dėl jo pripažinimo iš nusikalstamos veikos
gautu turtu. Iš teismų praktikos matyti, kad, nustatant, ar turtas gautas iš nusikalstamos veikos,
gali būti atsižvelgiama ir į kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad jis nenurodo
šio turto įgijimo aplinkybių (ar pateikia neteisingą informaciją apie jas), neturi legalaus
pragyvenimo šaltinio ir pan.

Lietuvos apeliacinis teismas, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnį, 300 straipsnio
2 dalį, 2321 straipsnio 5 dalį nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, konstatavo, kad iš
skundžiamame nuosprendyje esančios nuorodos į BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą matyti, jog
teismas padarė išvadą, kad pinigai (9750 eurų ir 22 630 Lt), rasti A. G. bute, yra gauti iš
nusikalstamos veikos ir todėl šį turtą konfiskavo. Nors teismas savo išvadų nemotyvavo, tačiau
kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo sprendimu. A. G. nurodė, kad rasti pinigai jam
nepriklauso. Jie esą priklauso V. P. Apelianto teigimu, minėta liudytoja ir liudytoja S. G. šią
aplinkybę patvirtina. Iš 2003 m. birželio 10 d. kratos protokolo matyti, kad šio procesinio
veiksmo metu dalyvavo A. G. ir S. G., tačiau šie jokių pastabų dėl rastų pinigų priklausomybės
nepareiškė, nors pinigų priklausomybės kitam asmeniui atveju be jokios abejonės tai būtų
pažymėję kratos protokole. Liudytoja V. P. nurodė, kad užsienio valiutą – eurus – ji perdavė
S.  G. 2000 m. sausio mėn., o litus – 2002 m. sausio 10 d. (nors savo pareiškime teigė, kad tai
buvo padaryta prieš kelias dienas iki kratos atlikimo). Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad
tik keturi – 10, 20, 50, 100 Lt – nominalios vertės banknotai buvo išleisti į apyvartą iki 2002 m.
sausio 10 d. Visi kiti banknotai į apyvartą išleisti po nurodytos datos. Taip pat byloje yra
nepaneigiamų duomenų, kad tik 2002 m. sausio 1 d. dvylikoje euro zonos valstybių į apyvartą
buvo išleisti grynieji eurų banknotai ir monetos. Taigi V. P. ir jos parodymus patvirtinanti S. G.
melavo, aiškindamos pinigų atsiradimo A. G. bute aplinkybes. Tai reiškia, kad šie pinigai
priklauso A.  G. Iš to, kad A. G. šią aplinkybę kategoriškai neigia, išplaukia, kad jis negali
nurodyti jokio legalaus pinigų kilmės šaltinio. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. G. su
kitais šioje byloje nuteistais asmenimis užsiėmė psichotropinių medžiagų gamybos ir realizavimo
verslu. Tokiu atveju galima daryti tik vieną išvadą – pinigai, rasti pas A. G., gauti iš
nusikalstamos veikos (baudžiamoji byla Nr. 1A-71/2007)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija tokį teismo sprendimą pripažino teisingu ir
nurodė, kad kasatoriaus A.  G. teiginys dėl netinkamo BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto
taikymo, konfiskuojant jo bute kratų metu rastus pinigus (9750 eurų ir 22 680 Lt), pripažinus,
kad jie gauti kaip nusikalstamos veikos rezultatas, pagrįstas argumentu, jog dėl tokio sprendimo
nėra pagrįstų įrodymų. Šis argumentas taip pat buvo pareikštas nuteistojo apeliaciniame
skunde. Dėl jo apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė. A. G. keliama
versija, kad šie pinigai priklausę kitam asmeniui – liudytojai V. P., ištirta ikiteisminio tyrimo bei
teisminių nagrinėjimų metu ir atmesta. Konstatuota, kad rasti piniginiai banknotai į apyvartą
išleisti vėliau (2001–2002 m.), negu teigė juos įgijusi liudytoja V. P. Atmetant šį kasatoriaus
argumentą atsižvelgtina ir į liudytojo A. K. parodymus, kad jis su A. G. ir G. M. susipažino
2001 m. pavasarį darbo reikalais, kūrė bendrą verslą – medžio apdirbimo įmonę, durų ir langų
gamybą. Sukurti verslo jiems nepavyko, nes nesutvarkė dokumentų. Kokiais pinigais buvo
finansuojama, jis nežino, pinigus įmonei kurti jam duodavo A. G., kuris kartu su G. M. duodavo
nurodymus. Taigi, atmetus V.  P. parodymus, byloje neliko jokių duomenų apie legalius A. G.
bute rastų pinigų įgijimo šaltinius, tą pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas
(kasacinė byla Nr. 2K-472/2007).

 TURTO KONFISKAVIMO TAIKYMAS, KAI NUSIKALSTAMA VEIKA

PADAROMA ŽALA

 Teismų praktikoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai kaltininkas iš nusikalstamos

veikos gauna turto, o nukentėję asmenys (turto savininkai) dėl šio turto netekimo patiria turtinę
žalą, todėl turi būti sprendžiamas ir tokios žalos atlyginimo klausimas. Su turto konfiskavimu
glaudžiai susijusi ir viena iš žalos atlyginimo formų – daiktų ir dokumentų grąžinimas. BPK 108
straipsnyje nustatyta, kad teismas, įsitikinęs, jog proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės
priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po
nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Nukentėjusiajam (savininkui) priklausantys
daiktai ar vertybės dažnai būna kaltininko nusikalstamų veikų rezultatai, todėl atitinka ir BK 72
straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą vieną iš konfiskuotino turto rūšių. BK 72 straipsnio 2 dalies
3 punkto nuostata konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę
turinčius daiktus yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas
(Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja
bei įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinis kodeksas bei kiti
teisės aktai. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas
nukentėjusiuoju, turi teisę inter alia gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o
CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas.

Spręsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo koliziją

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas
turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir
108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis
ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3
punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos.

BK 72 straipsnio nuostata – konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus

materialią vertę turinčius daiktus, turi būti taikoma tik kyšio, kontrabandos ir panašiems
dalykams. Plėšimo ir panašių nusikaltimų dalykams BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5
dalies nuostatos negali būti taikomos, nes kaltininkas plėšimo būdu užvaldęs turtą tik neteisėtai
jį valdo. Iš kaltininko paimti pagrobti pinigai ir kiti materialią vertę turintys (bei jos neturintys)
daiktai, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo turi būti grąžinami teisėtam jų
savininkui, o ne konfiskuojami. Jeigu negalima minėtų daiktų konfiskuoti, tai ir nesant šių daiktų
negalima iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Nesant
pagrobtų daiktų, iš kaltininko nukentėjusiajam priteisiama tų daiktų vertę atitinkanti pinigų
suma žalai atlyginti (kasacinė byla Nr. 2K-95/2004). Analogiškai nagrinėjamas klausimas
išspręstas ir kasacinėse bylose Nr. 2K-213/2004, 2K-551/2003, 2K- 573/2003, 2K-270/2004,
2K-632/2004.

Iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę

kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti.
Dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš
nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir
paskirties, nes paverčia ją bausme.

Įsigaliojus 2000 m. BK turto konfiskavimas neteko bausmės savybių. Savo esme jis
priartėjo prie civilinio poveikio priemonių, nes paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Kita
vertus, turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, skiriasi nuo civilinio poveikio
priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, kai tuo tarpu taikant civilinės
atsakomybės priemones – nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui). Kadangi nusikalstamu būdu
gautą turtą teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, įpareigojo grąžinti nukentėjusiajam, tai
konfiskuodamas to paties dydžio turtą valstybės naudai teismas iš esmės jau nubaudė kasatorę,
nes išieškojo tą pačią pinigų sumą antrą kartą (kasacinė byla Nr. 2K-270/2004). Analogiškai
šiuo klausimu pasisakyta ir kasacinėje byloje Nr. 2K-486/2006.

Toks BK 72 straipsnio nuostatų aiškinimas siejamas ir su būtinybe užtikrinti

nukentėjusiųjų teisę į žalos atlyginimą. Turto pasisavinimo baudžiamojoje byloje Lietuvos
apeliacinis teismas konstatavo, kad turto konfiskavimo taikymas, esant būtinybei atlyginti
nusikalstama veika padarytą žalą, aiškiai prieštarautų nukentėjusiojo, civilinio ieškovo
interesams (baudžiamoji byla Nr. 1A-382/2006).

Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiems

asmenims arba pareiškiami civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos, susijusios su tokio turto
praradimu, atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo pagrobtą turtą
ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą
kaltininkas gavo tik tuo atveju, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo
didesne kaina nei jo vertė. Tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš
kaltininko papildomai išieškoma tokią naudą atitinkanti pinigų suma.

Pavogtas ar kitokiu nusikalstamu būdu užvaldytas svetimas turtas netampa kaltininko

nuosavybe ir turi būti grąžinamas savininkui. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo
padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors
priežasčių dingsta, kaltininkas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Patenkinus
nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti
taikomos tuo atveju, jeigu kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs pagrobtą turtą, negavo
didesnės materialinės naudos nei patenkinta civilinio ieškinio suma. Byloje nustatyta, kad T.  N.,
pardavęs nukentėjusiojo A. G. mobiliojo ryšio telefoną, gavo 100 Lt. Ši suma yra mažesnė nei
nukentėjusiajam A. G. priteista suma (1000 Lt), todėl 100 Lt vertės T. N. turtas konfiskuotas
nepagrįstai, netinkamai pritaikius BK 72 straipsnį (kasacinė byla Nr. 2K-70/2005). Analogiška
pozicija išdėstyta ir kasacinėje byloje Nr. 2K-135/2005.
 Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų praktika šiuo klausimu
nevienoda.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog
nuteistasis A. B. iš nukentėjusiųjų pagrobtus daiktus realizavo žymiai mažesnėmis kainomis nei
jų vertė, todėl teigti, kad jis gavo materialinės naudos, kuri viršija pagrobtų daiktų vertę, nėra
objektyvaus pagrindo. Patenkinus nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius ir priteisus jiems
iš nuteistųjų pagrobtų daiktų vertę atitinkančią pinigų sumą, nebuvo pagrindo nuteistajam A. B.
taikyti BK 72 straipsnio nuostatų (baudžiamoji byla Nr. 1A-1149/2005).

Tačiau pasitaiko atvejų, kai teismai, patenkinę nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl
nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimą taiko ir tada, kai kaltininkas,
pardavęs ar kitaip realizavęs nusikalstamu būdu užvaldytą turtą, gauna mažesnės turtinės naudos
nei tokio turto vertė (priteista atlyginti turtinė žala). Tokiai teismų praktikai nepritartina.

Panevėžio apygardos teismo R. R. buvo nuteistas už tai, kad įsibrovęs į butą slapta
pagrobė svetimą turtą, taip padarydamas nukentėjusiajam A. P. 1651 Lt turtinę žalą. Bylos
tyrimo metu pas kaltininką nerasta pagrobtų daiktų, tačiau buvo nustatyta, kad dalį pagrobtų
daiktų jis pardavė už 300 Lt. Todėl, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendė iš teisiamojo išieškoti 300  Lt ir kartu priteisė 1651 Lt nukentėjusiajam žalai atlyginti
(baudžiamoji byla Nr.1-53-337/2006).

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu E. S. buvo nuteista pagal BK 178
straipsnio 2 dalį už tai, kad iš nukentėjusiosios J. B. rankinės pagrobė 800 Lt vertės mobiliojo
ryšio telefoną „Samsung SGH-E500“ , kurį vėliau pardavė nenustatytiems asmenims už 100 Lt.

Teismas tenkino civilinį ieškinį, priteisė iš E. S. 800 Lt nukentėjusiajai padarytai turtinei
žalai atlyginti ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskavo iš E. S. 100  Lt,
gautų pardavus pagrobtą telefoną (baudžiamoji byla Nr. 1-1130-654/2008).

Kartu pažymėtina, kad tais atvejais, kai civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos
žalos atlyginimo nereiškiamas, tačiau kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs iš nusikalstamos
veikos gautą turtą, gauna mažesnės turtinės naudos nei jo vertė, laikoma, kad jo pasipelnymas iš
nusikalstamos veikos atitinka realią užvaldyto turto vertę (rinkos vertę), o ne mažesnę vertę,
kurią jis gavo realizavęs tokį turtą. Turto pardavimas mažesne kaina, kaip ir jo praradimas ar
suvartojimas, negali sumažinti nusikalstamo praturtėjimo dydžio. Dėl to, vadovaujantis BK 72
straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškoma visa pagrobto turto vertė, o ne tik pinigų suma, kurią
jis gavo pardavęs tokį turtą.

Iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo ir turtinės žalos atlyginimo kolizijos

įveikimas sudėtingas ir dėl to, kad pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos
žalos atlyginimo nukentėjusysis gali tiek baudžiamajame, tiek civiliniame procesuose. Išimtiniais
atvejais pats teismas ieškinio dydžio klausimą gali perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka
(BPK 115 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė,
todėl jo skyrimo klausimas turi būti išsprendžiamas baudžiamojoje byloje. BK 72 straipsnio 2
dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatų taikymas priklauso nuo to, ar nukentėjusiajam (civiliniam
ieškovui), kuriam priklausė kaltininko iš nusikalstamos veikos gautas turtas, turi būti atlyginama
dėl šio turto praradimo padaryta turtinė žala, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl tokios žalos
atlyginimo paprastai turi būti išnagrinėjamas baudžiamojoje byloje (t. y. BPK 115 straipsnio 2
dalis, pagal kurią nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) pripažįstama teisė į ieškinio
patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka,
netaikoma).
 Teismų praktikoje suformuotos turto konfiskavimo taikymo taisyklės esant būtinybei
atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą suponuoja teismo pareigą tais atvejais, kai yra
pagrindas taikyti turto konfiskavimą, itin atidžiai išnagrinėti nusikalstama veika padarytos žalos
atlyginimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija panaikino apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo ir perdavė šią bylos dalį iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje sprendžiant
pasisavinto turto konfiskavimo klausimą esminė aplinkybė yra ta, ar nuteistasis G. Š. atlygino
UAB ,,Brukas“ padarytą žalą. Tuo tarpu bylos aplinkybės dėl padarytos žalos atlyginimo
UAB ,,Brukas“ apeliacinio teismo nebuvo ištirtos. Tik išsamiai ištyręs ir įvertinęs jas, teismas
galės priimti sprendimą dėl turto konfiskavimo taikymo (kasacinė byla Nr. 2K-208/2008).

Teismų praktikos pavyzdį, kai sprendimas dėl turto konfiskavimo priimtas tik išsprendus
klausimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, teikia ir Vilniaus apygardos teismo
nagrinėta baudžiamoji byla:

Bylos duomenys patvirtina, kad A. N. nusikalstamu būdu įgijo 10 000 Lt, iš kurių 4700  Lt
jis turėjo su savimi, o likusius 5300 Lt jau buvo perdavęs tretiesiems asmenims. Baudžiamojoje
byloje nustatyti Jungtinių Amerikos Valstijų bankai ir jų mokėjimo kortelės, nuo kurių
magnetinės kortelės buvo nuskaityta bankams priklausančių kortelių informacija, tačiau byloje
nenustatyti mokėjimo kortelių vartotojai ir tai, ar jie patyrė turtinės žalos. Vadovaujantis
tarptautinėmis sutartimis dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos
teisėsaugos institucijos kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijas, siekdamos
išsiaiškinti, ar šioje baudžiamojoje byloje panaudotų mokėjimo kortelių valdytojai patyrė turtinę
žalą, nurodydamos, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jie turi teisę pareikšti civilinius
ieškinius, tačiau nebuvo sulaukta jokio atsakymo. Dėl to darytina išvada, kad šioje
baudžiamojoje byloje nukentėjusieji nenustatyti, civiliniai ieškiniai nepareikšti. Šie bylos
duomenys rodo, kad A. N., panaudojęs suklastotas Jungtinių Amerikos Valstijų banko korteles ir
apgaulės būdu užvaldęs 10 000 Lt, nepagrįstai praturtėjo, todėl ši pinigų suma, įskaitant
ikiteisminio tyrimo pareigūnų saugomus 4700 Lt, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3
punktu ir 5 dalimi, iš A. N. konfiskuotina (baudžiamoji byla Nr. 1A-784/2006).

Nepritartina teismų praktikai, kai, nustačius, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos gavo
turto, o kiti asmenys dėl to patyrė turtinės žalos, teismo baigiamajame akte nesprendžiamas nei
šio turto konfiskavimo, nei jo grąžinimo savininkui (ar jo vertę atitinkančios žalos atlyginimo)
klausimas. Minėta, kad pagal BK 72 straipsnį iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas
yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas
jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių
netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Dėl to nustačius, kad
kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, visais atvejais būtina spręsti
klausimą dėl jo konfiskavimo arba žalos atlyginimo. Jeigu tokiais atvejais turtas buvo grąžintas
savininkui (ar buvo atlyginta jo vertę atitinkanti žala) iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje
priėmimo, teismas tai turi nurodyti nuosprendyje.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl
netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo neskiriant turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis),
taip pat dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo
panaikinimo, yra pagrįsti. Šioje byloje teismas nuteistuosius A. A. ir S. Š. pripažino kaltais pagal
BK 183 straipsnio 2 dalį ir padarė išvadą, kad jie pasisavino ir pasidalijo tarpusavyje iš viso
68  518,60 Lt valstybės pinigų. Tačiau iš nuo-sprendžio matyti, kad teismas net nesvarstė BK 72
straipsnio taikymo ir turto konfiskavimo klausimo. Nuosprendyje išdėstyti teismo teiginiai, kad
civilinis ieškinys byloje nepareikštas, o duomenų, kad kaltinamieji turtą būtų įsigiję už
nusikalstamu būdu gautas lėšas, byloje nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad nuosprendžiui
įsiteisėjus turi būti panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistųjų turtui. Tai, kad
byloje nepareikštas civilinis ieškinys, ne tik nepaneigia valstybei padarytos turtinės žalos, kuri
iki šiol neatlyginta, bet ir patvirtina, kad ši aplinkybė kaip tik yra pagrindas turto konfiskavimui
taikyti, nes pagal jau suformuotą teismų praktiką BK 72 straipsnis paprastai netaikomas, jeigu
byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Kadangi civilinis ieškinys šioje
byloje nepareikštas, o turtinė žala neatlyginta, teismas turėjo spręsti klausimą dėl iš
nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimo. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto
reikalavimus iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus
teismas privalo konfiskuoti. Šioje byloje toks privalomai konfiskuotinas turtas būtų nuteistųjų iš
darbuotojų surinkti ir pasisavinti valstybės pinigai (baudžiamoji byla Nr. 1A-157/2009).

Jeigu nustatyta, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos gavo turto, kuris negrąžintas
teisėtiems savininkams BPK 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba baudžiamojoje byloje
nereiškiamas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo, teismas,
vykdydamas imperatyvų BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimą, tokį turtą privalo
konfiskuoti.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. Č., pavogęs iš V. B. priklausančios lauko virtuvės garso
stiprintuvą ir garso kolonėlę, šiuos daiktus pardavė S. J. už 140 Lt. Taigi teismas teisingai
nustatė, kad kasatorius gavo iš šios nusikalstamos veikos 140 Lt (BK 72 straipsnio 2 dalies 3
punktas). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas,
priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko,
jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto
vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš lauko virtuvės pavogti nukentėjusiojo daiktai jam buvo
grąžinti ikiteisminio tyrimo metu, todėl nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė. Tokiu atveju,
taikydamas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus, teismas įstatymo nuostatų nepažeidė
(kasacinė byla Nr. 2K-308/2005).

Jeigu iš nusikalstamos veikos gautas turtas dėl įvairių priežasčių negrąžinamas

nukentėjusiesiems, jis netampa kaltininko nuosavybe net ir atlyginus jiems padarytą žalą, todėl,
vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turi būti konfiskuojamas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3

dalį už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Sport line“ turtą, kurio bendra vertė 3570 Lt.

Teismas nusprendė, kad kratos metu paimti sportiniai bateliai „Adidas“, kapri kelnės,
sportinės kelnės, sportinis kostiumas ir bliuzonas buvo įgyti nusikalstamu būdu (pasisavinti iš
UAB „Sport line“), tačiau negali būti grąžinti UAB „Sport line“, nes už jų pasisavinimą žala
buvo atlyginta, todėl turi būti konfiskuoti (baudžiamoji byla Nr. 1-833-719/2006).

Sprendžiant turto konfiskavimo taikymo klausimą, svarbu nustatyti, ar yra pagrindas

asmenis, dėl nusikalstamos veikos netekusius turto, pripažinti nukentėjusiaisiais baudžiamojoje
byloje. Pavyzdžiui, asmenys, iš kurių buvo reikalaujama ar kurie buvo provokuojami duoti kyšį
ir jį davę nedelsdami apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms, atleidžiami nuo baudžiamosios
atsakomybės už papirkimą pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, o baudžiamojoje byloje dėl kitų
asmenų kyšininkavimo yra pripažįstami ne nukentėjusiaisiais, kuriems padaryta turtinė žala, bet
liudytojais. Atsižvelgiant į tai, turtas, kuris buvo perduotas kaip kyšis, negali būti grąžinamas
tokiems asmenims, bet turi būti konfiskuojamas pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 2 arba 3
punktus, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys kyšį davė su teisėsaugos institucijų žinia.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad 8000 JAV dolerių (32 000 Lt) yra
konfiskuotini, vadovaujantis 2000 m. BK 72 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais. Asmenys, iš kurių
buvo reikalaujama ar kurie buvo provokuojami duoti kyšį ir jį davę nedelsdami apie tai pranešė
teisėsaugos institucijai, atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, o
baudžiamojoje byloje dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų dėl disponavimo kyšio dalyku yra
pripažįstami ne nukentėjusiaisiais, kuriems padaryta turtinė žala, o liudytojais; šioje byloje
asmenys, per tarpininką davę D. G. kaip kyšiui skirtus pinigus, kuriuos ji apgaule pasisavino,
buvo teisėtai pripažinti ne nukentėjusiaisiais, o liudytojais. Taigi apeliacinės instancijos teismas
savo nuosprendyje teisingai nurodė, kad 8000 JAV dolerių (32 000 Lt) iš nuteistosios priteistini
valstybei (kasacinė byla Nr. 2K-314/2007).

Iš konfiskuotino turto negali būti atlyginama nusikalstama veika padaryta žala, kuri
nesusijusi su kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtine nauda (pvz., žala, atsiradusi
vagystės iš buto metu sugadinus buto duris, arba gydymosi išlaidos plėšimo metu sutrikdžius
nukentėjusiajam sveikatą, taip pat neturtinė žala). Tokios žalos atlyginimas iš nusikalstamu būdu
gauto turto sudarytų prielaidas kaltininkui pasipelnyti iš nusikalstamos veikos (išvengti turtinės
prievolės), nes priešingu atveju jis turėtų prievolę atlyginti žalą iš teisėtai įgyto turto, vadinasi,
turėtų nuostolių.

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl nusikalstama veika padarytos žalos
atlyginimo negali būti tenkinami ir iš nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir turto, suteikto
nusikalstamai veikai daryti (BK 72 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Tokiais atvejais
nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas taikomas nepriklausomai nuo turto
konfiskavimo.

Radviliškio rajono apylinkės teismas nusprendė konfiskuoti G. T. automobilį BMW 520 ir

jį perduoti civiliniams ieškiniams padengti. Šio savo sprendimo jokia materialine ar procesine
įstatymo norma teismas nepagrindė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo,
kad automobilis buvo areštuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, todėl jį konfiskuoti
teismas galėjo tik remdamasis BK 72 straipsnio nuostatomis ir paskyręs šiame straipsnyje
numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokiu atveju konfiskuotas automobilis perduodamas
valstybės nuosavybėn, o ne civiliniams ieškiniams padengti. Taigi teismo priimtas sprendimas
neatitinka nei BK 72 straipsnio, nei BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, todėl yra
neteisėtas ir naikintinas. Nukentėjusiųjų pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti pakanka
laikino nuosavybės teisės į turtą apribojimo (kasacinė byla Nr. 2K-217/2005). Analogiškai šis
klausimas išspręstas ir kasacinėje byloje Nr. 2K-263/2006.

Pažymėtina, kad nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas gali būti
sprendžiamas teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo, o ne šios baudžiamojo
poveikio priemonės skyrimo stadijoje. CPK 755 straipsnyje nurodyta, kad, vykdant teismo
nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti
po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių
turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Jeigu teismo sprendime
išvardyti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami
išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali
būti išieškoma, arba kai jo neužtenka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškojimas galimas tik
iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto, tai savaime panaikina galimybę taikyti šią
normą, kai konfiskuojamas nusikalstamu būdu gautas turtas, kuris negali būti pripažįstamas
kaltininko nuosavybe.

TURTO KONFISKAVIMAS IŠ TREČIŲJŲ ASMENŲ

 Pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalies 1 punkte

arba 4 dalyje nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir
iš kitų fizinių ar juridinių asmenų. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai konfiskuojami
nusikaltimo padarymo įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatai, kurie kaltininko
buvo perduoti fiziniams ar juridiniams asmenims, nepatrauktiems baudžiamojon atsakomybėn.
Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalies norma yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną
turtą: tai turtas, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos
rezultatas. Taigi konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį,
priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą remiamasi BK 72 straipsnio 3 dalimi, o ne šio
straipsnio 2 dalimi (kasacinė byla Nr. 2K-395/2008).

Per turto konfiskavimo institutą į baudžiamosios teisės reguliavimo sferą įtraukiami

asmenys, tarp kurių ir valstybės nesusiklosto baudžiamieji teisiniai santykiai dėl nusikalstamos
veikos padarymo. Nepaisant to, kad tokie asmenys nėra kaltinami nusikalstamos veikos
padarymu, konfiskuojant turtą ribojama teisė į nuosavybę, todėl jiems turi būti suteikiamos
tinkamos procesinės garantijos. Pagal galiojančias BPK nuostatas trečiasis asmuo, iš kurio gali
būti konfiskuojamas turtas, iš esmės neturi aiškaus procesinio statuso ikiteisminio tyrimo
stadijoje ir proceso pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau sprendžiant turto konfiskavimo
klausimą turi būti imamasi visų priemonių siekiant garantuoti tokio asmens teisių apsaugą:
nustatomos reikšmingos aplinkybės, asmeniui suteikiama galimybė išdėstyti savo poziciją,
pateikti atitinkamus argumentus ir pan. Išsprendus turto konfiskavimo klausimą pirmosios
instancijos teismo nuosprendžiu, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma
konfiskuoti, turi teisę apskųsti nuosprendį dėl šio sprendimo apeliacine tvarka (BPK 312
straipsnio 4 dalis). Toks asmuo taip pat turi teisę paduoti kasacinį skundą (BPK 367 straipsnio 1
dalis).

 Kitiems asmenims priklausančio turto, kurį kaltininkas naudojo darydamas

nusikalstamą veiką (ar kuris buvo šiuo tikslu suteiktas kaltininkui), konfiskavimas

 Konstitucinėje jurisprudencijoje konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad

kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos, yra vienas nuosavybės teisę
ribojančių požymių. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi
bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims
(Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Teismų praktikoje susiduriama su
situacijomis, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims
priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius.
Tokiais atvejais taikant turto konfiskavimą turi būti atsižvelgiama į kitų (trečiųjų) asmenų kaltės
ar rūpestingumo laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Asmens, kurio
turtas konfiskuojamas, psichinis santykis su turto panaudojimu darant atitinkamą nusikalstamą
veiką turėtų būti nustatomas ne formaliai, bet kruopščiai įvertinus šiuo aspektu svarbias faktines
aplinkybes.

Pagal baudžiamąjį įstatymą perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai

daryti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas)
konfiskuojami, jeigu kaltininkas, naudodamas šį turtą, padaro nusikalstamą veiką (pasikėsina
(rengiasi) ją padaryti) nepriklausomai nuo to, ar turtą perdavęs asmuo (savininkas) yra patrauktas
baudžiamojon atsakomybėn kaip padaryto nusikaltimo bendrininkas, ar ne (pvz., jis teismo
nenustatytas arba negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kitų priežasčių).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nenustatytas nusikaltimo bendrininkas davė

D. D. 1000 Lt pradinei įmokai sumokėti už apgaule norimą įsigyti kompiuterį, todėl šiuos bei
kratos metu pas D. D. rastus pinigus pagrįstai pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir
konfiskavo. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina bylos duomenys: apklausiamas
kaip įtariamasis D. D. parodė, kad 1000 Lt gavo iš nenustatytų bendrininkų pradinei įmokai
sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 1000 Lt D.  D. gavo iš
nusikalstamos veikos. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 2
dalies 1 punkto nuostatas (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007).

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą turtas konfiskuojamas tais atvejais, kai

nustatoma, kad turto savininkas šį turtą suteikė kitiems asmenims nusikalstamai veikai daryti,
tačiau tokie asmenys dėl įvairių priežasčių nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn (pvz.,
esant tarpinio vykdymo situacijai (BK 24 straipsnio 3 dalis), kai jie savanoriškai atsisako
pabaigti nusikalstamą veiką). Laikoma, kad turtas buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti,
jeigu turto savininkas jį perdavė kitiems asmenims žinodamas, kad jis bus naudojamas darant
nusikalstamą veiką, tačiau nereikalaujama, kad jam būtų žinoma konkreti nusikalstama veika ar
jos padarymo aplinkybės.

Tuo tarpu pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų

turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir
galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas
laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 72
straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai transporto priemonė priklausė kitiems
fiziniams ar juridiniams asmenims, ji konfiskuojama neatsižvelgiant į tai, ar ją perdavęs asmuo
yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad ši
priemonė gali būti panaudota darant kontrabandos nusikaltimą (BK 72 straipsnio 4 dalis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų
praktikos kontrabandos bylose“ 8.2.2 punktas). Iš teismų praktikos matyti, kad šios kitiems
asmenims priklausančio turto konfiskavimo taisyklės nuosekliai laikomasi ir kitose bylose.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonė, kuria A. G. gabeno alkoholį, nuosavybės teise
priklausė R.  V. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims
perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra
patrauktas baudžiamojon atsakomybės, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali
būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Byloje nėra faktinių duomenų,
patvirtinančių, kad R. V. turėjo ir galėjo žinoti, jog jo automobilis gali būti panaudotas
nusikalstamai veikai. Darytina išvada, kad R. V. transporto priemonė, nesant duomenų, kad jis
turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis gali būti panaudotas A.  G. darant nusikaltimą, negali būti
konfiskuota (kasacinė byla Nr. 2K-124/2007). Analogiškos praktikos pavyzdys ir kasacinėje
byloje Nr. 2K-185/2005.

Spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant
nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes. Turėjimas ar galėjimas žinoti, kad
perduotas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, pasireiškia
neatsargumu (neapdairumu), todėl būtina nustatyti, ar turtą perduodantis asmuo turėjo pareigą
bei realią galimybę žinoti, kad šis turtas galės būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir asmens, perdavusio turtą,
neatsargumo ar neapdairumo laipsnį, toks turtas gali būti konfiskuojamas teismo nuožiūra.

Panevėžio apygardos teismas, teisingai kvalifikavęs M. J. veiką, nepagrįstai paskyrė jam
baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio „Fiat Ducato“) konfiskavimą, todėl ši
apeliacinio skundo dalis tenkintina. Nagrinėjamoje byloje automobilis „Fiat Ducato“ buvo
panaudotas nuteistajam darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Nuteistasis M. J. šiuo automobiliu neteisėtai gabeno pagrobtas nerūdijančio metalo talpyklas.
Taigi automobilis „Fiat Ducato“ pagrįstai pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone,
tačiau vien to nepakanka turto konfiskavimui pagrįsti.

Byloje nustatyta, kad automobilį „Fiat Ducato“ pirko ir jo savininkė buvo nuteistojo M. J.
motina L. J., kuri patvirtino, jog šį automobilį ji pati pirko bei registravo savo vardu, o sūnui
M.  J. leisdavo tik pasinaudoti automobiliu.

Pagal VĮ „Regitra“ teismui pateiktus duomenis, automobilis „Fiat Ducato“ buvo

registruotas L.  J. vardu, o 2008 m. lapkričio 13 d. parduotas I. S. Automobilis niekada nebuvo
registruotas M. J. vardu. Taigi šie duomenys taip pat patvirtina nuteistojo M. J. tvirtinimą, kad
automobilio„ Fiat Ducato“ savininkė buvo jo motina L. J.
 Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas
gali būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas
baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti
panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kolegija konstatuoja, kad nėra duomenų,
patvirtinančių, jog L. J., prieš M. J. padarant nusikalstamas veikas, turėjo ir galėjo žinoti, kad
automobilis „Fiat Ducato“ gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Taigi konfiskuoti
šią transporto priemonę taip pat nėra pagrindo. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis dėl
nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Fiat Ducato“ – konfiskavimo naikintina dėl
netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (baudžiamoji byla Nr. 1A-546-337/2008).

Viena iš aplinkybių, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad turto savininkas turėjo ir galėjo
žinoti, jog jo turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, yra jo turimi
duomenys apie kaltininką (pvz., ankstesni teistumai, priklausymas nusikalstamai grupuotei).

Nors darant nusikalstamą veiką panaudotas automobilis formaliai registruotas S. G.

vardu, tačiau iš liudytojų D. T., R. Š., J. K. parodymų matyti, kad faktiškai automobiliu
naudojosi nuteistasis I. K.; sulaikius šį automobilį buvo rasti I. K. priklausantys dokumentai.
Tuo tarpu S.  G. parodė, kad automobilis tik registruotas jos vardu, ji juo nevažinėjo, net neturi
vairuotojo pažymėjimo. Faktiškai perduodant naudotis automobiliu ,,Audi 100 Avant“ I. K., ne
kartą teistam ir baustam administracinėmis nuobaudomis už neteisėtą disponavimą akcizais
apmokestinamomis prekėmis, automobilį perdavęs asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad šis
automobilis, kaip numatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje, gali būti panaudotas darant sunkų ar
labai sunkų nusikaltimą (baudžiamoji byla Nr. 1A-208/2007).

Tokia išvada gali būti daroma ir nustačius, kad faktiškai perduotą turtą valdė ir juo
naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu. Nors tokiais
atvejais nuosavybės teisė faktiniam naudotojui nėra perėjusi, teismas atsižvelgia į tai, kad
savininkas, duodamas kitam asmeniui naudotis savo turtu, prisiima ir riziką dėl tokio turto
panaudojimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas nusikaltimo priemonės – kitam asmeniui

priklausančio katerio, kuris buvo panaudotas kontrabandai gabenti, konfiskavimą, be kita ko,
atsižvelgė ir į tai, kad nors kateris buvo registruotas nuteistojo sugyventinės vardu, tačiau jis su
šiuo kateriu galėjo elgtis savo nuožiūra, ir patvirtino šią byla pirmąja instancija nagrinėjusio
Klaipėdos apygardos teismo išvadą, kad katerio savininkei buvo nesvarbu, kaip kaltinamasis
katerį naudojo, todėl taip elgdamasi ji turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas gali būti panaudotas
kontrabandai – sunkiam nusikaltimui padaryti (baudžiamoji byla Nr. 1A-423/2007).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai, nustačius, kad asmuo nuosavybės
teisę į turtą, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, perleidžia fiktyviai, teismai turto
priklausomumo klausimus sprendžia vadovaudamiesi sandorių negaliojimo instituto nuostatomis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo K. B., kitų
kaltinamųjų bei liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog K. B.
darydamas nusikaltimą naudojosi automobiliu BMW. Siekiant užtikrinti galimą turto
konfiskavimą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu šis automobilis, kuris
nuosavybės teise priklauso Ž. G. ir kurio vertė turto apraše nurodyta 2000 Lt, areštuotas. Ž. G.
ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad šį automobilį K.  B.
paprašytas fiktyviai įregistravo savo vardu, realiai jis priklausė ir juo naudojosi K. B. Be to, K.
B., apklausiamas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai buvo apvogtas
jo automobilis, fiktyviai perrašė jį draugo Ž. G. vardu – neva pardavė, ir toliau pats juo
naudojosi. Tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, sudarytas sandoris yra niekinis ir
negalioja (CK 1.86 straipsnis). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą
teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Įvertinus byloje
esančią medžiagą nustatyta, kad sandoriu, kuriuo K. B. perleido BMW automobilio nuosavybės
teisę Ž.  G., jos šalys neketino sukurti jokių teisinių pasekmių ir jų nesukūrė, todėl jis laikytinas
niekiniu. Automobilis BMW yra nusikalstamos veikos priemonė, palengvinusi ir sudariusi
palankias sąlygas K. B. nusikalstamiems veiksmams atlikti, todėl, vadovaujantis BK 72
straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuotinas (baudžiamoji byla Nr. 1-102-89/2006).

Jeigu darydamas nusikalstamą veiką kaltininkas kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą,
kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis
nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant
klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir
galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl
bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas
gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad automobilis, kurio konfiskavimas buvo taikytas,
priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam ir jo sutuoktinei, kuri apie daromą
nusikalstamą veiką nežinojo, todėl toks turtas negalėjo būti konfiskuotas natūra, nebent galėjo
būti konfiskuota kasatoriui priklausančios turto dalies vertė pinigais. Kolegija pažymi, kad
baudžiamajame procese įstatymai nenumato galimybės spręsti sutuoktinių turto padalijimo ar
panašių klausimų, be to, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei turto dėl kokių nors
priežasčių negalima konfiskuoti natūra, tai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų
suma, o ne šio turto dalis, net ir tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas nepriklauso kaltininkui. Šiuo
konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti šio straipsnio 5 dalies, nes netenkinamos nustatytos
sąlygos, todėl turtas natūra konfiskuotas pagrįstai. Be abejo, jei vienas sutuoktinių nuostolingai
tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir
šeimos interesams, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo (CK 3.124
straipsnis) ir tokiu būdu gauti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Tačiau sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji
jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios
jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-339/2008).

 Turto konfiskavimas iš asmenų, kurie įgydami turtą žinojo arba turėjo ir galėjo
žinoti, kad jis gautas iš nusikalstamos veikos

 Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punktą turto konfiskavimas taikomas tada, kai

kaltininkas iš nusikalstamos veikos gautą turtą perduoda tretiesiems asmenims. Šie asmenys
netraukiami baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, iš kurios jie gautą turtą įgijo,
todėl prielaidos taikyti turto konfiskavimą atsiranda nustačius, kad jie žinojo arba turėjo ir galėjo
žinoti apie įgyjamo turto nusikalstamą kilmę. Šis BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punkto
reikalavimas suponuoja tiek turtą įgyjančio asmens tyčią, tiek neatsargumą (neapdairumą,
nerūpestingumą). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad toks turto įgijimas nesukuria jo
įgijėjui nuosavybės teisių, nes Kons-titucija negina tokio asmens teisių, kuris turtą, savininko
prarastą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, įgyja tai žinodamas arba turėdamas
žinoti, t. y. elgdamasis nesąžiningai, neteisėtai (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d.
nutarimas). Tačiau pažymėtina, kad žinomai iš nusikalstamos veikos gauto turto įgijimas,
naudojimasis juo ar realizavimas atitinka atskiro BK 189 straipsnyje numatyto nusikaltimo
požymius.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnio 1 dalį svarbu yra tai, kad R. S.
suvokė, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu (pavogtas iš nukentėjusiosios V. G. buto), ir tai
žinodamas šį turtą perleido tretiesiems asmenims. Asmens suvokimas, kad turtas yra gautas
nusikalstamu būdu, ir noras su šiuo turtu atlikti BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje
įvardytus veiksmus išreiškia tiesioginės tyčios turinį asmens veikoje. Iš teismo nuosprendžio
matyti, kad R. S. kartu su A. L. buvo nuėjęs prie jau išlaužtų nukentėjusiosios V. G. buto durų,
todėl R. S. suprato, kad daiktai, kuriuos A. L. parsinešė iš V. G. buto, yra pavogti. Taigi R. S.,
gavęs iš A. L. vogtus daiktus ir perleisdamas žinomai vogtus daiktus kitam asmeniui, veikė
tiesiogine tyčia, todėl teismas pagrįstai R. S. pripažino kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį
(kasacinė byla Nr. 2K-271/2006).

Jeigu asmuo, įgydamas iš nusikalstamos veikos gautą turtą, padaro BK 189 straips-nyje
numatytą nusikaltimą, jis negali būti laikomas „kitu asmeniu“ BK 72 straips-nio 3 dalies prasme,
todėl turtas iš jo gali būti konfiskuojamas pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo išvada apie tai, jog turtą
įgijęs asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie nusikalstamą turto kilmę, yra susijusi su
faktinių aplinkybių tyrimu ir tuo pagrindu atliktu įrodymų vertinimu (kasacinė byla Nr. 2K-
198/2005). Šiuo tikslu vertinamos tiek objektyvios aplinkybės, apibūdinančios turto perdavimą
(pvz., turtas parduodamas daug mažesne nei rinkos kaina, jį perduodantis asmuo nedirba ir neturi
pajamų, kad galėtų įgyti perduodamą turtą, neatskleidžia informacijos apie turto įsigijimo
aplinkybes, nepateikia turto įsigijimo dokumentų), tiek ir subjektyvios aplinkybės: ar turtą įgijęs
asmuo pagal savo išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, taip pat įvertinęs šio turto perdavimo
aplinkybes, turėjo ir galėjo suprasti, kad šis gautas iš nusikalstamos veikos, ar jis elgėsi apdairiai
ir rūpestingai.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad butas, esantis
Klaipėdoje, įsigytas S. K. už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Teismas nustatė, kad S. K. nuo
2001 m. birželio 7 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. niekur nedirbo. Tai, kad būtent S. K. pirko
butą, mokėjo už jį pinigus, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino V. K. ir R. L. Liudytoja I. D.
patvirtino, kad S. K. sumokėjo pinigus už perkamą butą per kelis kartus nuo 2003 m. lapkričio
iki 2004 m. vasario mėnesio. Ši aplinkybė iš dalies patvirtinta ir pastoviais nukentėjusiojo K. D.,
liudytojų V. V., A.  D. parodymais, kad S. K. pasakojo, jog nusipirko butą. S. K. nuteistas už
nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 186
straipsnio 1 dalyje, padarytas 2003 m. gruodžio–2005 m. sausio mėn. laikotarpiu. Šių duomenų
visumos pagrindu padaryta išvada, kad ginčo butas įsigytas S. K. už nusikalstamu būdu gautas
lėšas, yra pagrįsta, atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Tačiau šio buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su S. K., bet su V. K. ir

R. L. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį buto dalį iš V. K. nusipirko R. L. Taigi butas, įsigytas už
nusikalstamu būdu gautas lėšas, t. y. kaip nusikalstamos veikos rezultatas, buvo perduotas
kitiems asmenims. Jau minėta, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punktą kitiems fiziniams ar
juridiniams asmenims perduotas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tie asmenys patraukti
baudžiamojon atsakomybėn, jeigu, įgydami turtą, jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis
turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos.

Kasatorius iš esmės be pagrindo tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė

savo sprendime tos aplinkybės, kad R. L., kurios vardu sudaryta buto pirkimo–pardavimo
sutartis pagal 2005 m. kovo 21 d. sandorį, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas yra
gautas iš nusikalstamos veikos.

Apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir ikiteisminio tyrimo metu R. L. duotus
parodymus, nes jie buvo skirtingi nuo duotų teisme, nuosprendyje nurodė, kad R. L. ikiteisminio
tyrimo metu parodė, jog: „2004 metais S. K. už savo pinigus nusipirko butą, tačiau pirkimo–
pardavimo sutartis buvo surašyta jos ir V. K. vardu. Taip įforminti buto pirkimą siūlė pats S.  K.
Jis aiškino, kad iš jo butą gali atimti. <...> S. K. 2003–2005 metais niekur nedirbo, jokio verslo
neturėjo, skolindavosi iš žmonių pinigus ir iš tų pinigų gyvendavo“.

Iš teismo pacituotų R. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad ji

žinojo, jog S. K. niekur nedirbo, o savo pragyvenimui skolinosi pinigus iš kitų žmonių, todėl ji
turėjo ir galėjo žinoti, kad ir butas buvo pirktas už pasiskolintus pinigus. R. L. patvirtino, kad S.
K. buto pirkimo sutarties sudarymą ne savo, bet V. K. ir jos vardu, aiškino būtinybe apsisaugoti
nuo galimo buto paėmimo iš jo ateityje. Taigi R. L., kaip žmogus, turintis gyvenimišką patirtį,
privalantis elgtis protingai ir apdairiai, turėjo ir galėjo žinoti, kad S. K. pinigus pirkti butą gavo
iš nusikalstamos veikos. Juolab kad ir teisiamajame posėdyje R. L. parodė, jog „S. K. sakė, kad
turi skolų, tačiau nedaug. Be to, man pasakė, kad aš neklausinėčiau“. Iš ikiteisminio tyrimo
metu duotų R. L. parodymų („su S. K. santykiai buvo blogi, nes aš jam visą laiką sakiau, kad jis
niekur nedirba, jis nenorėjo dirbti ir niekur nedirbo“) taip pat akivaizdu, kad ji, būdama S.  K.
sutuoktinės L. K. motina, žinojo apie padėtį dukters šeimoje. Ar R. L. konkrečiai žinojo, kokią
būtent nusikalstamą veiką padarė S. K., sprendžiant šį klausimą neturi reikšmės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai konfiskuojamo turto kilmės aplinkybes

išnagrinėjo išsamiai ir savo išvadas pagrindė išnagrinėtų įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių
visuma (kasacinė byla Nr. 2K-395/2008).

Šie kasacinės nutarties motyvai rodo, kad nereikalaujama, jog tokiems asmenims būtų
žinoma konkreti nusikalstama veika, iš kurios buvo gautas turtas, ar jos padarymo aplinkybės,
pakanka nustatyti, kad jie suvokė, jog šis turtas gautas neteisėtai.

Turtas gali būti įgyjamas pagal sandorį – veiksmą, kuriuo sukuriamos, pakeičiamos arba
panaikinamos civilinės teisės ir pareigos. Iš teismų praktikos matyti, kad, spręsdami klausimą, ar
turtą įgijęs asmuo žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie nusikalstamą tokio turto kilmę teismai
pagrįstai įvertina sandorių sudarymo aplinkybes, analizuoja sandorio šalių valios išraišką.
Sandorių šalių tikrosios valios nebuvimas (jeigu faktiniai sandorio padariniai iš tikrųjų yra
kitokie nei jame nurodyti, nei turėjo atsirasti pagal sandorį, sudarydamos tokį sandorį šalys siekia
sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą ir
sandoris realiai nėra vykdomas) yra viena iš aplinkybių, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad jie
žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai išaiškino

teisės normų, reglamentuojančių turto konfiskavimą, prasmę. Teismas analizavo R. Dz. ir jos
sutuoktinio bei sūnaus sudarytus turto perleidimo sandorius (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir
kt.) BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punkto normos kontekste. Būtent tokiu aspektu šios normos
nuostatų taikymo klausimas buvo keliamas ir nuteistosios apeliaciniame skunde bei apeliacinės
instancijos teismo detaliai išanalizuotas, aiškinant BK 72 straipsnio normas, remiantis byloje
surinktais įrodymais. Atlikta kruopšti faktinių bylos duomenų analizė, atskleistas jų tarpusavio
ryšys, įvertintas įrodymų visetas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtus
nekilnojamojo turto sandorius, rėmėsi ne tik baudžiamojo įstatymo normomis (BK 72
straipsniu), bet ir civiliniu įstatymu, t. y. bendrosiomis sandorių sudarymo nuostatomis,
laikydamasis BPK 113 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nuosprendyje išsamiai išnagrinėti
valiniai sandorių sudarymo aspektai, įvertintas nuteistosios valios momentas (pvz., nors 2002 m.
gruodžio 6 d. turto dalybų sutartimi abiem sutuoktiniams priklausęs turtas atiteko A. Dz., tačiau
R. Dz. iki šiol juo naudojasi). Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas BK 72 straipsnio
nuostatų taikymo klausimą, negalėjo apeiti sandorių sudarymo aplinkybių. Dėl to apeliacinio
skundo ribos nebuvo peržengtos. Atsižvelgdama į tai, kolegija nepagrįstu laiko kasatorės
argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės pasisakyti dėl nekilnojamojo turto
sandorių, tačiau pritaria skundo teiginiui, kad teismas negalėjo sutarčių vadinti fiktyviomis.
Fiktyviu (tariamu) sandoriu yra laikomas sandoris, kuris sudarytas tik dėl akių (neketinant
sukurti teisinių pasekmių). Teismas gali pripažinti sandorį negaliojančiu esant įstatymo
nustatyta tvarka pateiktam asmens ieškiniui. Vis dėlto faktinių bylos duomenų kontekste
neteisingai pavartotas terminas „fiktyvus sandoris“ procesinio sprendimo teisėtumui įtakos
neturi. Vertinant įrodymus esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nepadaryta. Tai
nepažeidžia nuteistosios R. Dz. teisių ir nekliudys civilinio proceso tvarka ginčyti kito asmens
ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
 Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė nuteistosios
argumentą, kad jos sutuoktinis ir sūnus apie nusikalstamas veikas nieko nežinojo. Nuosekliai
išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymus (nuteistosios, liudytojų parodymus, turto deklaracijas, žemės
ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės duomenų banko išrašus,
disponavimo vėliau teismo konfiskuotu turtu aplinkybes patvirtinančias sutartis, kitus faktinius
duomenis) apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvada,
jog nuteistosios sutuoktinis ir sūnus žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jiems perleistas
nekilnojamasis turtas, gautas iš R. Dz. nusikalstamos veikos, yra pagrįsta. Kolegija taip pat
pritaria apeliacinės instancijos teismo teiginiui, kad ta aplinkybė, jog teisminio bylos
nagrinėjimo metu nebuvo apklausti R. Dz. sutuoktinis ir sūnus, kurių vardu buvo registruota
didžioji dalis konfiskuotino turto, teisingo nuosprendžio priėmimui esminės reikšmės neturėjo.
Šie asmenys – nuteistosios šeimos nariai arba artimieji giminaičiai, o BPK 82 straipsnio 2
punkte nustatyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai iš viso gali
neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Iš šios bylos duomenų
(nutarimo areštuoti turtą bei ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo) matyti, kad
R. Dz. sutuoktinis ir sūnus atsisakė dalyvauti tyrimo veiksmuose bei išreiškė nenorą duoti
paaiškinimus apie jiems žinomas bylos aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-445/2007).

Nenustačius, kad kiti asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog įgyjamas turtas,
pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos, šio turto
konfiskavimas netaikomas.

Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš kaltinamojo V. V. konfiskuoti 300  Lt,
kuriuos šis gavo iš V. S. už leidimą svetimame miške iškirsti medžius ir juos išsivežti, nes tai iš
nusikalstamos veikos gauti pinigai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apie 95 kub. metrai
medienos, esančios pas brolius Z. ir V. S., nekonfiskuotini, nes šią medieną V. S. pirko iš V.  V.,
nežinodamas, kad ši yra vogta (baudžiamoji byla Nr. 1-47-646/2008).

Jeigu tokiais atvejais nėra savininko (nukentėjusiojo), kuriam šis turtas turi būti
grąžinamas arba nereiškiamas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos
atlyginimo, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šio turto vertę atitinkančią
pinigų sumą išieško iš kaltininko. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs,
jog kai savininkas turtą praranda dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tai
nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku.
Pagal Konstituciją savininkas turi teisę susigrąžinti savo turtą, prarastą dėl kito asmens (kitų
asmenų) padaryto nusikaltimo; ši jo teisė yra svarbi konstitucinė nuosavybės teisių apsaugos
garantija (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas).

KONFISKUOTINO TURTO VERTĖS IŠIEŠKOJIMAS

(BK 72 STRAIPSNIO 5 DALIS)

 BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas,
suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš
kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško
konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šia turto konfiskavimo nuostata visų pirma
siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs
konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo.

Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad byloje nustatyta, jog S. S.
apgaulės būdu užvaldytą pjūklą užstatė už 180 Lt, o gautus pinigus išleido gėrimams. Kadangi
šiuos pinigus S. S. gavo iš nusikalstamos veikos, tai toks turto dydis konfiskuotinas BK 72
straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies pagrindu (baudžiamoji byla Nr. 1-125-762/2006).
 Iš teismų praktikos matyti, kad turto vertės konfiskavimas dažnai taikomas tada, kai
kaltininkas nesulaikomas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo ar nusikalstama veika, iš
kurios gaunamas turtas, yra tęstinio pobūdžio ir vėliau proceso metu tokio turto natūra pas jį
nerandama.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 1

dalį, 228 straipsnio 2 dalį G. V. buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe,
būdamas sargybos būrio pasienietis, kitiems asmenims neteisėtai padėjo per valstybės sieną
gabenti užsieniečius. Už šiuos atliktus veiksmus G. V. gavo piniginį atlygį – 2576 JAV dolerius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija konstatavo, kad nuosprendžiu nustatyta, jog G.  V.
iš nusikalstamos veikos gavo 2576 JAV dolerius, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė
konfiskuoti šias iš nusikalstamos veikos gautas lėšas, išieškant turto vertę atitinkančią pinigų
sumą – 6932 Lt. Kasatorius nenurodė jokių teisinių argumentų, kad jam neteisėtai pritaikytas
turto konfiskavimas (kasacinė byla Nr. 2K-102/2009).

Pasvalio rajono apylinkės teismo D. S. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 ir 5
dalis, 225 straipsnio 2 dalį (keli epizodai) už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas,
nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, pažeidėjams tariamai paskirdavęs
administracines baudas, kurias šie sumokėdavo vietoje, dalį sumokėtų pinigų pasisavindavo.

Byloje nustatyta, kad dalį gautų pinigų, materialinių vertybių D.  S. panaudojo savo
reikmėms: 1000 Lt, gautų iš V.  Ž.; 400 Lt, gautų iš S. V.; 200 Lt, gautų iš R.  A.; turto už
33,90  Lt, gauto iš A.  T.; turto už 350 Lt, gauto iš A. K.; 200 Lt, gautų iš A. M. Atsižvelgdamas į
tai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, teismas iš D. S. išieškojo
konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2183,90 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-1-
765/2008).

Turto vertės išieškojimą teismai turėtų taikyti ir tada, kai jo paimti negalima dėl kitų
priežasčių arba tą padaryti netikslinga (pvz., kaltininkas už nusikalstamu būdu gautus pinigus
įsigijo kosmetikos, drabužių). Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 72
straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 6 dalimi, konfiskavo iš nusikalstamos veikos gautus pinigus
kaltininko įgytą žieminę striukę (baudžiamoji byla Nr. N-1-337-229/08).

Jeigu turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto nerandama, ir
nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72
straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti
lygiomis dalimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos

teismas, taikydamas turto konfiskavimą, vadovavosi BK 72 straipsnio nuostatomis ir savo
išvadas apie tai išsamiai argumentavo. Nuosprendyje teisingai nurodyta, kad pagal BK 72
straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotino turto, kuris yra nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72
straipsnio 2 dalis), negalima paimti iš kaltininko ar jo bendrininkų, išieškoma konfiskuotino
turto vertę atitinkanti pinigų suma. Teismų sprendimais nustatyta, kad S. Š. ir A. A., veikdami
bendrininkų grupe, iš viso pasisavino 68 518,60 Lt, todėl būtent ši pinigų suma ir konfiskuota.
Kadangi neįmanoma nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo minėtą
turtą, teismas nusprendė konfiskuoti jį lygiomis dalimis, t.  y. iš kiekvieno po 34 259,30 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas turto konfiskavimą, vadovavosi BK 72 straipsnio
nuostatomis ir savo išvadas apie tai išsamiai argumentavo (kasacinė byla Nr. 2K-68/2010).

Pagal baudžiamąjį įstatymą nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai
veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant sunkų
ar labai sunkų nusikaltimą (BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis), šio turto
konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš
kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas nesudaro
prielaidų kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims
priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas, ir kartu ginamos turto savininkų, kurie
su savo turtu elgiasi sąžiningai ir apdairiai, teisės.

Šiuo konkrečiu atveju skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje

konstatuota, kad kasatorius automobiliu „Opel Vivaro“ neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą,
todėl automobilis pripažintas nusikaltimo padarymo priemone. Nustatyta, kad nusikaltimo
padarymo metu šio automobilio naudotojas buvo UAB „Merseros autotransportas“, o
savininkas UAB „NORD LB lizingas“. Byloje nenustatyta jų sutikimo naudoti automobilį
narkotinėms medžiagoms gabenti. Dėl to, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, kad
kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieškoma tokio turto
vertę atitinkanti pinigų suma, pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo 58 000 Lt
valstybei. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam sprendimui.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis minėtu automobiliu kaip turima
priemone specialiai pasinaudojo vien tam, kad įgyvendintų sumanymą įgyti heroino, nugabenti jį
į reikiamą vietą ir parduoti. Tokiomis aplinkybėmis teismai automobilį pagrįstai pripažino
nusikaltimo padarymo priemone. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas BK 72
straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas pritaikė tinkamai (kasacinė byla Nr. 2K-514/2007)4[4].

IŠVADOS

 1. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė,
kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant
nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės
nuosavybėn ir kuri skiriama pilnamečiui, nepilnamečiui ar juridiniam asmeniui kartu su bausme,
atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (atidėjus paskirtos laisvės atėmimo
bausmės vykdymą), o esant nustatytoms sąlygoms (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3, 4
dalys), – ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Įstatyme nurodytais atvejais turto
konfiskavimo taikymas privalomas.

2. Nuosprendžio (nutarties), kuriuo taikomas turto konfiskavimas, aprašomojoje dalyje turi

būti nurodomi pagrindžiantys teismo išvadą motyvai, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas
nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Rezoliucinėje
dalyje nurodoma BK 72 straipsnio atitinkama dalis ir (ar) punktas, taip pat išvardijami
konfiskuojami daiktai arba nurodoma konfiskuojamo turto vertė pinigais.

3. Jeigu nusikalstamos veikos rezultatas, įrankis ar priemonė buvo menkaverčiai (pvz.,

kirvis, peilis) ar civilinėje apyvartoje uždrausti daiktai (pvz., aparatai naminei degtinei gaminti,
netikri pinigai, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, savadarbis ginklas), jie ne
konfiskuojami, bet iš kaltininko paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami
vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais.

Konfiskuotino turto požymius atitinkantys ribotos civilinės apyvartos daiktai (pvz.,

šaunamasis ginklas), jeigu kaltininkas iki nusikalstamos veikos padarymo jais disponavo teisėtai,
konfiskuojami pagal BK 72 straipsnio nuostatas.

4[4] Kasacinė byla Nr. 2K-7-186/2010, kurioje taip pat iškilo klausimas dėl turto, kuris buvo panaudotas
kaip nusikalstamos veikos priemonė, vertės išieškojimo iš kaltininko, apžvalgos rengimo metu yra perduota
nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinėi septynių teisėjų kolegijai.

 
 4. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) pripažįstami
turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį
kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką.

Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina

šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui. Pritartina
teismų praktikai, kai nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai
veikai daryti pritaikytas turtas (pvz., transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos
veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas
būtų labai apsunkintas (pvz., pinigai, už kuriuos įsigyjamos narkotinės medžiagos, transporto
priemonė, kuri buvo būtina privalomiems pateikti muitinei daiktams gabenti), taip pat kai kurių
nusikalstamų veikų (pvz., papirkimo (BK 227 straipsnis) dalykas.

4.1. Turi būti konfiskuojami tiek nusikaltimo, tiek baudžiamojo nusižengimo įrankiai ir
priemonės.

4.2. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines

nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nepritartina teismų praktikai, kai pagal BK 72 straipsnio
2 dalies 2 punktą konfiskuojama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padarė BK
281 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

5. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį
kaltininkas gavo padaręs nusikalstamą veiką (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai,
kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas). Jeigu padarius nusikalstamą veiką išvengiama
turtinės prievolės ar ji panaikinama (pvz., apgaule išvengiama į valstybės biudžetą mokėtino
PVM, valstybės tarnautojui kaip kyšis nemokamai suteikiamos turtinės paslaugos), teismas,
vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško jos vertę atitinkančią pinigų
sumą.

Tačiau tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas
savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta
tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę
atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos
netaikomi.

5.1. Turi būti konfiskuojamas tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas (pvz.,
pinigai, gauti pardavus narkotines medžiagas, perduoti kaltininkui kaip kyšis ar atlygis už
nusikalstamos veikos padarymą, pajamos iš pelnymosi iš prostitucijos), taip pat iš šio turto naujai
įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas.

5.2. Jeigu iš nusikalstamos veikos gauto turto vertei nustatyti reikia specialių žinių, tai
pavedama atlikti specialistui arba, jeigu būtina, skiriama ekspertizė.

6. Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda ir jos dydis visais atvejais yra
baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo
taisykles. Sprendžiant, ar turtas gautas iš nusikalstamos veikos, gali būti atsižvelgiama ir į
kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad jis nenurodo šio turto įgijimo
aplinkybių (ar pateikia neteisingą informaciją apie jas), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir
pan.

Nepritartina teismų praktikai, kai, nepaisant to, kad iš bylos duomenų matyti, jog
kaltininkas iš nusikalstamos veikos gavo turtinės naudos, šio turto konfiskavimo klausimas
nesvarstomas.
 7. Iš BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų kyla pareiga ikiteisminio tyrimo
pareigūnui, prokurorui ir teismui pagal kompetenciją imtis priemonių galimam turto
konfiskavimui užtikrinti: surasti iš nusikalstamos veikos gautą turtą arba jo vertę atitinkantį
kaltininkui ar kitiems BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims priklausantį
turtą ir apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 151 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Jeigu asmenys, kuriems priklausė iš nusikalstamos veikos gautas turtas, atsisako žalos
atlyginimo arba nustatoma, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavęs ar kitaip
panaudojęs gavo didesnės turtinės naudos nei jiems padaryta žala, šis turtas (arba
nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) padarytą žalą viršijanti jo dalis) konfiskuojamas pagal BK
72 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

8.1. Jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavęs ar kitaip panaudojęs
gavo mažesnę nei jo vertė pinigų sumą ir nėra nukentėjusiojo (savininko), kuriam šis turtas turi
būti grąžinamas, arba nereiškiamas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos
atlyginimo, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško pradinę iš
nusikalstamos veikos gauto turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8.2. Jeigu iš nusikalstamos veikos gautas turtas negrąžintas nukentėjusiajam (savininkui)

BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka, jis turi būti
konfiskuojamas pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir tuo atveju, kai jam padaryta žala
buvo atlyginta.

8.3. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatų taikymas priklauso nuo to, ar
nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui), kuriam priklausė kaltininko iš nusikalstamos veikos
gautas turtas, turi būti atlyginama dėl šio turto praradimo padaryta turtinė žala, todėl pareikštas
civilinis ieškinys dėl tokios žalos atlyginimo paprastai turi būti išnagrinėjamas baudžiamojoje
byloje (t. y. BPK 115 straipsnio 2 dalis, pagal kurią nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui)
pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti
civilinio proceso tvarka, netaikoma).

8.4. Nepritartina teismų praktikai, kai, nustačius, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos
gavo turto, o kiti asmenys dėl to patyrė turtinės žalos, teismo baigiamajame akte nesprendžiamas
nei šio turto konfiskavimo, nei jo grąžinimo savininkui (ar jo vertę atitinkančios žalos
atlyginimo) klausimas. Jeigu tokiais atvejais turtas buvo grąžintas savininkui (ar buvo atlyginta
jo vertę atitinkanti žala) iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo, teismas tai turi
nurodyti nuosprendyje.

8.5. Nepritartina teismų praktikai, kai, taikant nusikalstamos veikos įrankių ar priemonių
konfiskavimą (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), šis turtas nuosprendžiu nukreipiamas
baudžiamojoje byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams padengti.

Nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) priteistos žalos išieškojimas iš konfiskuotų daiktų

galimas tik vykdant teismo sprendimą dėl turto konfiskavimo ir tik tada, kai kaltininkas neturi
kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka (CPK 755 straipsnio 2 dalis).

9. Jeigu valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį papirkęs asmuo atleidžiamas nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, turtas, kuris buvo panaudotas kaip
kyšis, konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, išskyrus atvejus, kai
toks asmuo davė kyšį su teisėsaugos institucijų žinia.

10. Jeigu konfiskuotino turto požymius atitinka teisėsaugos institucijų nusikalstamai veikai
atskleisti naudotos lėšos (pvz., pinigai, kuriuos NVIM dalyvis sumoka kaltininkui už narkotines
medžiagas), toks turtas pagal BK 72 straipsnį nekonfiskuojamas, bet grąžinamas savininkui BPK
108 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kai tokio turto nerandama (pvz., pinigų perdavimo metu kaltininkas nesulaikomas),
teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško jo vertę atitinkančią
pinigų sumą.

11. Tais atvejais, kai kaltininkas nusikalstamai veikai padaryti naudojo kitiems asmenims
priklausantį turtą, šio turto konfiskavimas gali būti taikomas tik esant BK 72 straipsnio 2 dalies 1
punkte, 3 dalies 1 punkte arba 4 dalyje nustatytiems pagrindams.

12. Perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigai ar kiti

ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas) konfiskuojami, jeigu
kaltininkas, naudodamas šį turtą, padaro nusikalstamą veiką (pasikėsina (rengiasi) ją padaryti)
nepriklausomai nuo to, ar turtą perdavęs asmuo (savininkas) yra patrauktas baudžiamojon
atsakomybėn kaip padaryto nusikaltimo bendrininkas, ar ne (pvz., jis teismo nenustatytas arba
negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kitų priežasčių).

13. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą turtas konfiskuojamas tada, kai nustatoma,
kad turto savininkas šį turtą suteikė kitiems asmenims nusikalstamai veikai daryti, tačiau tokie
asmenys dėl įvairių priežasčių nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn (pvz., esant tarpinio
vykdymo situacijai (BK 24 straipsnio 3 dalis), kai jie savanoriškai atsisako pabaigti nusikalstamą
veiką).

Laikoma, kad turtas buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti, jeigu turto savininkas jį
perdavė kitiems asmenims žinodamas, kad jis bus naudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau
nereikalaujama, kad jam būtų žinoma konkreti nusikalstama veika ar jos padarymo aplinkybės.

14. Turto konfiskavimas gali būti taikomas ir tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau
turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas,
suteiktas laikinai naudotis) gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 72
straipsnio 4 dalis).

Spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį
nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui,
kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos). Tokia išvada gali
būti daroma ir nustačius, kad faktiškai perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o
savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu.

15. Jeigu darydamas nusikalstamą veiką kaltininkas kaip įrankį ar priemonę panaudojo
turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis
nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant
klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir
galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką.

Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei

nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

16. Jeigu iš nusikalstamos veikos gautas turtas perduotas kitiems asmenis, jis gali būti
konfiskuojamas nustačius, kad, įgydami tokį turtą, šie asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti,
jog šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos (BK 72
straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nereikalaujama, kad tokiems asmenims būtų žinoma konkreti
nusikalstama veika, iš kurios buvo gautas turtas, ar jos padarymo aplinkybės, pakanka nustatyti,
kad jie suvokė, jog šis turtas gautas neteisėtai.
 16.1. Sprendžiant, ar asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas gautas iš nusikalstamos
veikos, vertinamos tiek objektyvios aplinkybės, apibūdinančios turto perdavimą (pvz., turtas
parduodamas daug mažesne nei rinkos kaina, jį perduodantis asmuo nedirba ir neturi pajamų, iš
kurių galėtų įgyti perduodamą turtą, neatskleidžia informacijos apie turto įsigijimo aplinkybes,
nepateikia turto įsigijimo dokumentų), tiek ir subjektyvios aplinkybės (ar turtą įgijęs asmuo
pagal savo išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, taip pat įvertinęs šio turto perdavimo aplinkybes,
turėjo ir galėjo suprasti, kad jis gautas iš nusikalstamos veikos).

16.2. Išvada, kad asmuo turėjo ir galėjo žinoti, jog turtas gautas iš nusikalstamos veikos,
gali būti daroma ir tada, kai dėl šio turto sudarant sandorį nebuvo išreikšta tikroji šalių valia
(pvz., nepaisant to, kad buvo sudaryta pirkimo–pardavimo ar dovanojimo sutartis, tokiu turtu ir
toliau naudojasi kaltininkas).

17. Nenustačius, kad kiti asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad įgyjamas turtas,
pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gauti iš nusikalstamos veikos, šio turto
konfiskavimas netaikomas. Jeigu tokiais atvejais nėra savininko (nukentėjusiojo), kuriam šis
turtas turi būti grąžinamas, arba nereiškiamas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios
žalos atlyginimo, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šio turto vertę atitinkančią
pinigų sumą išieško iš kaltininko.

18. Kai konfiskuotino turto pas kaltininką ar kitus BK 72 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse

nurodytus asmenis nerandama (toks turtas paslėptas, suvartotas ir pan.), taip pat kai jo paimti
negalima dėl kitų priežasčių arba tą padaryti netikslinga (pvz., kaltininkas už nusikalstamu būdu
gautus pinigus įsigijo asmeninio naudojimo daiktų, drabužių), teismas, vadovaudamasis BK 72
straipsnio 5 dalimi, iš šių asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

19. Kai baudžiamasis procesas nutraukiamas teismo sprendimu BPK 3 straipsnio 1 dalies
2, 4 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, taip pat teismui priėmus nutartį priverčiamųjų
medicinos priemonių taikymo procese (BPK 403 straipsnis), turtas, jeigu jis atitinka BK 72
straipsnyje nurodytus požymius, gali būti konfiskuojamas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1
punktą.

Teismų praktikos apibendrinimo departamentas

 Svarstyta Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pasitarimuose. Pritarta spausdinti Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 32.