VILNIAUS UNIVERSITETAS

PAULIUS VEREKYS

VERTINAMIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES POYMIAI

Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teis (01 S)

Vilnius, 2013

Disertacija rengta 2009 2013 metais Vilniaus universitete Mokslinis vadovas: doc. dr. Egidijus Bielinas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teis 01 S)

TURINYS SANTRUMP IR PAAIKINIM SRAAS................................................6 VADAS............................................................................................................ 7 I. VERTINAMOJO NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES POYMIO SAMPRATA.............................................................................. 23 1. Nusikalstamos veikos sudties ir jos poymi koncepcija...................... 23 2. Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio kilm ir evoliucija................................................................................................. 34 2.1. Lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas...................................... 34 2.2. Vartojimo teiskroje prieastys ir veiksniai................................... 42 2.3. Teorijos raida usienio ali baudiamojoje teisje......................... 49 2.4. Santykis su nullum crimen sine lege principu.................................. 55 3. Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio apibrimas ir pagrindins savybs.................................................................................63 3.1. Apibrimo problema....................................................................... 63 3.2. Santykinis poymio neapibrtumas ir jo aikinimo poreikis.......... 68 3.3. Teisins smons taka norminiam poymio turiniui....................... 85 II. VERTINAMIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES POYMIAI BAUDIAMOSIOS TEISS ALTINIUOSE...................... 94 1. Tyrimo dalies aktualumas, vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi identifikavimo problema ir sisteminimo poreikis...... 94 2. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika ir sklaida Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse..........................99 2.1. Klasifikavimas pagal identifikavimo altin..................................... 99 2.2. Klasifikavimas pagal lingvistin konstrukcij............................... 111 2.3. Klasifikavimas pagal vertinimo pobd ir laipsn.......................... 117 2.4. Klasifikavimas pagal nusikalstamos veikos sudties struktrinius komponentus............................................................. 123 2.5. Klasifikavimas pagal Baudiamojo kodekso specialiosios dalies skyrius ir straipsnius....................................................................... 130

2.6. Autentikas vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aikinimas........................................................................ 136 3. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raikos ir sklaidos kitimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse......... 144 3.1. Raikos ir sklaidos kitimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse po jo primimo dienos............................ 144 3.2. Senojo ir Naujojo baudiamj kodeks lyginamoji analiz vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aspektu........159 4. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika ir sklaida usienio ali, tarptautiniuose ir Europos Sjungos teiss aktuose.......169 4.1. Raika ir sklaida usienio ali baudiamuosiuose statymuose....169 4.2. Raika ir sklaida tarptautiniuose ir Europos Sjungos teiss aktuose............................................................................................ 179 III. VERTINAMJ NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES POYMI TURINYS IR JO ATSKLEIDIMO KRITERIJAI...............190 1. Tyrimo dalies aktualumas, apimtis ir ribos........................................... 190 2. Vertinamieji poymiai nusikalstam veik nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams sudtyse............................................. 198 2.1. Didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs........ 199 2.2. Didel ala...................................................................................... 205 2.3. Visuotinai pavojingas bdas.......................................................... 218 3. Vertinamieji poymiai nusikaltim mogaus gyvybei ir sveikatai sudtyse................................................................................................. 223 3.1. Bejgika bkl.............................................................................. 223 3.2. Kankinimas ar kitoks itin iaurus bdas........................................ 228 3.3. Chuliganikos paskatos.................................................................. 242 3.4. Fiziologinio afekto bsena ir itin eidiantis elgesys................... 245 4. Vertinamieji poymiai nusikalstam veik vieajai tvarkai sudtyse... 253 4.1. lus elgesys, grasinimai, patyios ir vandaliki veiksmai...........254 4.2. Necenzriniai odiai ir nepadorus elgesys................................... 258 4.3. Visuomens rimties ar tvarkos trikdymas ir sutrikdymas.............. 261
4

IV. VERTINAMJ NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES POYMI PERSPEKTYVOS LIETUVOS BAUDIAMOJOJE TEISJE....................................................................................................... 271 1. Teiskros perspektyvos....................................................................... 271 1.1. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai baudiamojo statymo patais projektuose..................................... 271 1.2. Identifikuot tendencij analiz ir galimi problem sprendimai... 277 2. Taikymo pagrindins tendencijos ir perspektyvos................................ 285 2.1. Teismo precedento reikm vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turinio atskleidimui............................................ 285 2.2. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi motyvavimas ir kiti procesiniai inkriminavimo ypatumai..............289 2.3. Specialij ini reikm vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turinio atskleidimui............................................ 296 IVADOS IR PASILYMAI..................................................................... 301 NAUDOT ALTINI RAAS............................................................. 304 AUTORIAUS MOKSLINS PUBLIKACIJOS DISERTACIJOS TEMA...338

Disertacijoje vartojam santrump ir paaikinim sraas ATPK Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas BBND bazinis bausmi ir nuobaud dydis BK Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas BPK Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas CK Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ES Europos Sjunga ETK mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ETT Europos mogaus Teisi Teismas JAV Jungtins Amerikos Valstijos LAT Lietuvos Aukiausiasis Teismas MGL minimalus gyvenimo lygis Naujasis BK Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968 (in., 2000, Nr. 89- 2741) RTFSR Rusijos Taryb Federacin Socialistin Respublika Senasis BK Lietuvos baudiamasis kodeksas, patvirtintas 1961 m. birelio 26 d. statymu (in., 1961, Nr. 18-147), su pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. gegus 1 d. SSRS Sovietini Socialistini Respublik Sjunga TBT Tarptautinis Baudiamasis Teismas

Disertacijoje atsivelgta teiss akt pakeitimus ir papildymus, padarytus iki 2013 m. liepos 1 d.

VADAS Temos problematika ir aktualumas. Teiss sistemoje materialioji baudiamoji teis pasiymi specifika, nulemiania ios teiss akos glaudias ssajas su valstybe. Baudiamoji teis yra pagrindinis valstybs rankis siekiant apsaugoti Konstitucijoje tvirtintas esmines atskiro individo, visuomens ir valstybs vertybes. Neatsitiktinai nacionalin baudiamoji teis net ir tarptautinje plotmje yra traktuojama kaip valstybs suvereniteto iraika1. Baudiamoji teis taip pat yra represinio pobdio teiss aka, o jos poveikio priemons yra paios grieiausios, labiausiai suvaranios paeidjo teises. Dl tos prieasties baudiamoji atsakomyb yra ultima ratio (paskutin priemon), kurios taikymas ribojamas specialij baudiamosios teiss princip. Tarp j ypating vaidmen atlieka nullum crimen sine lege (nra nusikaltimo be statymo) principas, kurio uuominos siekia paius seniausius raytinius baudiamosios teiss altinius 2 . Nullum crimen sine lege principo dka baudiamasis statymas yra pagrindinis baudiamosios teiss altinis, o jame pateiktas nusikalstamos veikos apraymas nusikalstamos veikos sudtis vienas formalij baudiamosios atsakomybs pagrind. I to seka, kad tradicikai Kontinentins teiss sistemos baudiamojoje teisje akcentuojamas teiss normos formalusis pobdis, o baudiamieji statymai konstruojami pasitelkiant tikslius ir aikius formaliuosius poymius, kuri interpretavimas yra varomas vis pirma baudiamojo statymo raids. Taiau ianalizavus vairi Kontinentins Europos valstybi

baudiamj statym teiss technik, matyti, kad j formalusis pobdis nra suabsoliutinamas. Atvirkiai nevengiama paraleliai formaliesiems

poymiams vartoti ir abstraki formuluoi, kuri turinys baudiamuosiuose statymuose nedetalizuojamas. Vienas i toki baudiamojo statymo teiss technikos
1

bd

vertinamj

poymi,

pasiymini

santykiniu

r. pvz.: VEDAS, Gintaras. Europos Sjungos teiss taka Lietuvos baudiamajai teisei. Teis, 2008, Nr. 74, p. 7-8. 2 r. pvz.: VINOGRADOFF, Paul. Outlines of Historical Jurisprudence: The Jurisprudence of the Greek City, vol. 2. Oxford: Oxford University Press, 1922, p. 139-140; DANGELO, S. Jus Digestorum, vol. 1. Pars Generalis. Rome: 1927, p. 157.

neapibrtumu, j norminio turinio priklausomybe nuo interpretatoriaus teisins smons bei faktini aplinkybi vertinimo ad hoc, vartojimas. Kaip ivardintos vertinamj poymi savybs dera su teistumo ir nullum crimen sine lege principais klausimas, kur atsakymo baudiamosios teiss mokslininkai nerado vis XX ami ir tebeieko iki iol. Be to, baudiamosios teiss doktrinoje yra usimenama apie vertinamj poymi ir kai kuri kit teiss princip koreliacijos problemas. Pavyzdiui, G. vedas kelia prielaid dl vertinamj poymi galimo prietaravimo konstituciniams teisins valstybs, asmens lygybs prie statym bei teist lkesi principams 3 . Panaios dvejons baudiamosios teiss moksle ireikiamos ir dl vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi atitikimo kalts (nullum crimen sine culpa) principui4. Plaiausiai vertinamj poymi problematika nagrinjama Rusijos baudiamosios teiss doktrinoje, i kurios yra perimtas ir vertinamojo poymio terminas (rus. ). Moksliniai altiniai rodo, kad pirmasis termin pavartojo S. Vilnianskis (rus. . )5 1956 metais. Nors vertinamojo poymio terminas kils i teiss teorijos, tai nesutrukd jam skmingai adaptuotis ir atskirose teiss akose, tarp j baudiamojoje teisje. Be S. Vilnianskio vertinamj poymi problema domjosi A. Traininas (rus. . . ), T. Kaanina (rus. . ), V. Piteckis (rus. . ), V. Kudriavcevas (rus. . ), A. Naumovas (rus. . ), J. Braininas (rus. . ), J. Vasiljeva (rus. . ), E. Kobzeva (rus. . ), O. umilina (rus. O. ), A. Malinovskis (rus. . ) ir kt. Lietuvos baudiamosios teiss tradicija, kaip ir didiosios dalies buvusios SSRS valstybi, yra permusi vertinamojo poymio termin. Kartu
3

VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 57. 4 r. pvz.: FEDOSIUK, Oleg. Savavaldiavimas kaip nusikalstama veika: ar baudiamojoje teisje reikalinga i norma. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 275; VOSYLIT, Andelika. Vagyst kvalifikuojanio poymio didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs samprata teiss moksle ir teism praktikoje. Teis, 2010, Nr. 75, p. 62-63. 5 , . . . . 7. , 1956. p. 3.

pastebtina, kad vertinamj poymi problematika nra susijusi vien su Lietuvos, Rusijos ar kit atskir valstybi baudiamosios teiss mokslu, o yra platesnio pobdio. Tai patvirtina plati Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ETT) jurisprudencija mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (in., 2011, Nr. 156-7390) (toliau ETK) 7 straipsnio (Nra bausms be statymo) bylose6. Ianalizavus ETT jurisprudencij, akivaizdu, kad vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi problematika, tiesa kitais pavadinimais ir formomis, yra palietusi daugel Kontinentins teiss sistemos valstybi baudiamosios teiss doktrin. Pavyzdiui, kaip pastebi lyginamosios baudiamosios teiss korifjus pranczas J. Pradel: Tokios doktrinoje vadinamos atviro tipo svokos teikia erdvs labai (netgi per daug) plaiai teisjo nuoirai. tai kodl doktrina vis laik buvo itin santri atvir tip atvilgiu, taip buvo, pavyzdiui, rengiant Lotyn Amerikos alims bding baudiamj kodeks7. Nepaisant ne itin plataus vertinamojo poymio termino paplitimo Vakar Europos baudiamosios teiss doktrinose, jo pasirinkimas aptariamam reikiniui apibdinti Lietuvos baudiamojoje teisje laikytinas logikai pagrstu. Vertinimas yra universalus terminas, kuris vartojamas daugelyje moksl: politikoje, vadyboje ir administravime, matematikoje, informatikoje, medicinoje ir pan. Nagrinjamai tematikai alia teisins paios svarbiausios yra aksiologin ir lituanistin vertinimo sampratos. Nors kiekviena atskira vertinimo samprata pasiymi specifika, visiems vertinimams bendra tai, jog jie parodo, kuo vertinimo dalykas yra reikmingas be savo objektyvi ir tiksliai imatuojam matmen. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, tvirtinti daugiau nei pusje vis Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (in., 2000, Nr. 89-2741) (toliau BK) specialiosios dalies straipsni. Nepaisant to, Lietuvos baudiamosios teiss doktrina
6

r. pvz.: ETT sprendimus: 2004 m. vasario 17 d. sprendimas byloje Maestri prie Italij; 2001 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Feldek prie Slovakij; 2001 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Streletz, Kessler and Krenz prie Vokietij; 1996 m. lapkriio 15 d. sprendimas byloje Cantoni prie Pranczij ir pan. 7 PRADEL, Jean. Lyginamoji baudiamoji teis. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 101.

vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aspektu yra itin skurdi bendrja i poymi problematika nra parayta n vieno atskiro mokslinio straipsnio8. Daugiau nei kelet pastraip vertinamj poymi problematikai baudiamojoje teisje savo moksliniuose veikaluose yra skyr M. Apanaviius su V. Paviloniu9, G. vedas10, A. Pikelis11, V. Mikelnas12 (tiesa, is autorius baudiamosios teiss problematik palieia tik i dalies), S. Bikelis savo disertacijoje 13 ir kai kurie kiti autoriai. Be to, atkreiptinas dmesys, kad G. vedas yra vienintelis i Lietuvos mokslinink pabands empirikai suskaiiuoti vertinamuosius poymius BK nusikalstam veik sudtyse14. Paprastai Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi tematikos gvildenimas apsiriboja tik konkrei nusikalstam veik sudi poymi analize. Atskirus

vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius yra analizav: R. Aliukonien (staiga labai susijaudinus; kankindamas ar kitaip itin iauriai), A. Vosylit (didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs), O. Fedosiuk (didel ala asmens teisms ar teistiems interesams savavaldiavimo sudtyje), L. Paktaitis (didel ala piktnaudiavimo sudtyje), E. Gruodyt (vieosios tvarkos paeidimo sudties vertinamieji poymiai), T. Girdenis (didel ala piktnaudiavimo sudtyje), K. Grineviit (iaurus elgesys su vaiku)15 ir kt.

Past. neskaitant prokuroro G. Buino dviej puslapi publikacijos Vertinamj poymi turinys 2007 m. Lietuvos policijos urnale, kurioje vertinamj poymi sampratos tema palieiama vos keliais sakiniais [BUINAS, Gediminas. Vertinamj poymi turinys. Lietuvos policijos urnalas. Kaunas: Policijos departamentas, 2007, Nr. 1, p. 12-13]. 9 APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980, p. 68-70. 10 VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 57, 87-88; VEDAS, Gintaras. Kai kurios baudiamojo statymo dispozicij konstravimo problemos. Teis, 1991, Nr. 25, p. 21. 11 PIKELIS, Alvydas. Baudiamj statym teiskra. Teisjo poiris. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 69-88. 12 MIKELNIEN, Dalia; MIKELNAS, Valentinas. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 153-154. 13 BIKELIS, Skirmantas. Tyin kalt baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, p. 27-28. 14 r. VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 57. 15 r. disertacijoje naudot altini sra.

10

Dalies mokslinink tarpe paplitusi nuomon, kad Lietuvoje yra gilios teisins tradicijos, bet vis dar nenusistovjusi teisin sistema16. Tai gali bti viena i prieasi, kodl daugiausia i Rusijos baudiamosios teiss mokslo perimtos ir tris keturis deimtmeius nepakitusios nusikalstamos veikos sudties poymio koncepcijos pagrindins dogmos traktuojamos kaip nepajudinamos. Vis dlto per pamint laikotarp i esms pakito ne tik Lietuvos politin terp, bet ir didioji dalis jos teisins bazs, dl ko nauji nusikalstamos veikos sudties poymio ir atskir jo ri (tarp j vertinamj poymi) teoriniai tyrimai yra btini. Taip pat pabrtina, kad tiriamoji problema jokiu bdu nra vien teorinio lygmens. Kaip rodo atliktas tyrimas, vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi baudiamajame statyme kasmet spariai daugja pastaruoju metu i tendencij labiausiai nulemia ES teiss akt

gyvendinimas. statym leidybos prasme vertinamj poymi teorijos nesuvokimas arba netinkamas suvokimas turi tiesiogin tak teiss sprag atsiradimui baudiamajame statyme, taip pat nauj norm neatitikimui konstituciniams teistumo ir nullum crimen sine lege principams, o kartu ir ETK 7 straipsniui bei ETT suformuluotai jurisprudencijai. Nors kol kas tokio precedento prie Lietuv dar nra buv17, bet daliai kit Europos valstybi jau yra tek atlyginti pareikjams al dl nepakankamai tiksli ar aiki baudiamojo statymo nuostat. Vertinamojo poymio terminas tiesiogiai vartojamas Lietuvos teism baudiamj byl praktikoje, kur taip pat yra suformuluotos specifins jo inkriminavimo taisykls. Pagal LAT, inkriminuojant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym, ne tik btina j isamiai pagrsti, susiejant su konkreiomis faktinmis aplinkybmis, bet ir ad hoc nurodyti jo turinio
16

r. pvz.: BAKEVIIEN, Rta Teiss vertinimo suvokimas Lietuvoje: istorins prieigos, iandien situacija, ateities gairs. Teis, 2004, Nr. 50, p. 23; LASTAUSKIEN, Giedr. Teism interpretacinis aismas ir jo doktrinins prielaidos. Jurisprudencija, 2012, Nr. 19(4), p. 1348. 17 r. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos susistemint apvalg byl prie Lietuv, kuriose ETT nustat ETK paeidim (-us). Prieiga internete: http://www.tm.lt/dok/EZTT/APZVALGOS_pazeidimai_2013-07-11.pdf

11

atskleidimo kriterijus. Be to, jeigu statym leidjas baudiamajai atsakomybei kilti yra nustats tam tikr vertinamj nusikaltimo sudties poym, tai veikoje ar jos padariniuose nustaius poym, jo specifikos pagrindu pripainti veik maareikme negalima. Nepaisant to, teism praktikoje ivest taisykli laikymasis atskirose bylose nra suabsoliutinamas, kadangi nesugebama identifikuoti taikomo nusikalstamos veikos sudties poymio pobdio. I to seka, kad vertinamasis poymis galutiniame teismo sprendime nra isamiai pagrindiamas, o tai gali lemti netinkam baudiamojo statymo pritaikym arba esmin baudiamojo proceso paeidim (vieni apeliacinio ir kasacinio skund pagrind). Atsivelgiant tai, disertacijoje sisteminama tarptautin ir nacionalin teism praktika vertinamj poymi bylose, daromi apibendrinimai, o j pagrindu pateikiami silymai ir rekomendacijos statym leidjui, teismams (taip pat prokuratrai, ikiteisminio tyrimo institucijoms) ir valstybs atstovams, derinantiems ES teiss akt projektus bendrose darbo grupse, siekiant isprsti vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi kontekste egzistuojanias praktines problemas. Tyrimo objektas. Tyrimo objekt apibdina disertacijos temos pavadinimas vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai.

Vertinamieji poymiai tarpdisciplinin ir teiss poiriu tarpakin kategorija. Atsivelgiant tai, tyrimas siejamas su materialija baudiamja teise, fakultatyviai pasiremiant logikos, lingvistikos, bendrojo mokslo apie teis disciplin, taip pat baudiamojo proceso teiss, nusikalstam veik kvalifikavimo ir keleto kit teiss ak ar j institut bei atitinkam doktrin iniomis. Vertinamieji poymiai baudiamosios teiss akoje vartojami ne viename jos institute. io tyrimo ribos grietai apibrtos analizuoti tik nusikalstam veik sudtyse egzistuojantys vertinamieji poymiai. Dl tos prieasties tyrimas neapima t vertinamj poymi, kurie nors ir tvirtinti baudiamajame statyme, bet nra nusikalstam veik sudi poymiai (pavyzdiui, baudiamj atsakomyb alinanias aplinkybes ar specialias
12

atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygas numatantys vertinamieji poymiai18). Apibriant tyrimo ribas kitu aspektu tyrimas orientuotas ne visus nusikalstamos veikos sudties poymius, o tik vien i daugelio j ri vertinamuosius. Tyrimo dalykas. Tyrimo dalykas yra vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi samprata, krimas, reglamentavimas ir taikymas baudiamojoje justicijoje. Disertacijos dstomj dal pradjus nuo bendrosios vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi sampratos pateikimo, toliau tyrimas orientuotas Lietuvos baudiamosios teiss atvejo analiz. Tarptautinis ir usienio ali reglamentavimas, teiskra ir taikymas dl griet formali reikalavim disertacijos turinio apimiai daugiausia analizuoti lyginamuoju aspektu. Baudiamojo statymo veikimas nra vienalytis, o atskiros jo kryptys nra vienodai susijusios su darbo tematika. Tyrimo dalykas siejamas su baudiamojo statymo represine funkcija. i specifin tyrimo krypt nulemia vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi pobdis pastarj norminis turinys detaliai atsiskleidia tik juos taikant baudiamojoje justicijoje vertinant faktines bylos aplinkybes ad hoc. Dl tos prieasties, nors prevencin baudiamojo statymo veikimo funkcija (kiek tai yra susij su vertinamaisiais nusikalstamos veikos sudties poymiais) darbe nra

eliminuojama, jai tenka fakultatyvus vaidmuo. Atsivelgiant vien i esmini vertinamj poymi savybi norminio turinio atskleidim ad hoc, tyrimo dalykas apima ir j inkriminavimo aspektus. Nusikalstamos veikos sudties inkriminavimas, kaip ir su juo tiesiogiai sveikaujantis nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kompleksiniai tarpakiniai institutai, susij ne tik su materialine baudiamja teise, bet ir su

18

Pavyzdiui, veikos maareikmikumo vertinamasis poymis, tvirtintas BK 37 straipsnyje (Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo); svarbios informacijos apie rengiam valstybs perversm vertinamasis poymis, numatytas BK 114 straipsnio (Valstybs perversmas) 3 dalyje ir pan.

13

kitomis teiss akomis, o ypa baudiamuoju procesu19. Atitinkama kryptimi orientuotas ir tyrimo dalykas. Vis dlto dert atkreipti dmes, kad suformuluotas temos pavadinimas nulemia tam tikr norminio bei faktinio element tarpusavio hierarchij tyrimo krypties aspektu. Nors nusikalstamos veikos kvalifikavimas sietinas tiek su normos turinio atskleidimu, tiek su fakt vertinimu, tiek j tarpusavio tapatinimu, tyrimo atramos takas yra ios triados norminis elementas t. y. sudties turinys. Faktai daugiausia analizuoti tik tiek, kiek jie susij ir padeda atskleisti normin nusikalstamos veikos sudties poymio turin, taip pat tekste pateikiami praktini pavyzdi pavidalu. Tyrimo tikslas. Tyrimo tikslas yra teorini ir praktini problem, susijusi su vertinamaisiais nusikalstamos veikos sudties poymiais, identifikavimas, j vertinimas ir kompleksin analiz bei galim sprendim ar rekomendacij pateikimas. Tyrimo udaviniai. Tyrimo tikslui pasiekti keliami ie udaviniai: 1) pateikti vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio samprat; 2) suformuluoti vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio apibrim; 3) itirti vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raik ir sklaid, j masyvo dinamik Lietuvos baudiamajame statyme, o lyginamuoju aspektu ir usienio ali, tarptautiniuose bei ES teiss altiniuose; 4) ianalizuoti Lietuvos baudiamojoje justicijoje daniausiai taikom nusikalstam veik sudi vertinamj poymi turin; identifikuoti j turinio atskleidimo kriterijus; 5) atskleisti pagrindines vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi krimo ir taikymo tendencijas Lietuvos baudiamojoje teisje ir vertinti j perspektyvas;

19

BIELINAS, Egidijus. Nusikalstam veik kvalifikavimo erdv ir definicijos. Teis, 2008, Nr. 69, p. 11.

14

6) pateikti identifikuot teorini ir praktini problem, siejam su vertinamaisiais nusikalstamos veikos sudties poymiais, galimus sprendimus ir (ar) rekomendacijas. Tyrimo altiniai. Pagrindinis tyrimo altinis yra Lietuvos

baudiamasis statymas. Taip pat remtasi kitais Lietuvos Respublikos teiss aktais (Lietuvos Respublikos Konstitucija (in., 1992, Nr. 33-1014) (toliau Konstitucija), statymais, postatyminiais teiss aktais), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau Konstitucinis Teismas) doktrina, vairiais Jungtini Taut, Europos Tarybos, Europos Sjungos (toliau ES) ir usienio ali teiss aktais. Be galiojani teiss akt didelis dmesys skirtas BK projekt ir j lydimj dokument analizei. Vienas i pai svarbiausi tyrimo altini tarptautini ir nacionalini teism jurisprudencija, kuri kiekybine prasme sudaro apie pus viso disertacijoje panaudot altini srao. Tarptautinje plotmje didiausias dmesys skirtas ETT jurisprudencijai, o Tarptautinio Baudiamojo Teismo (toliau TBT) ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija tirta lyginamuoju aspektu. Tarp nacionalini teism didiausias dmesys skirtas Lietuvos Aukiausiojo Teismo (toliau LAT), formuojanio vienod bendrosios kompetencijos teism praktik aikinant ir taikant statymus ir kitus teiss aktus 20 , nutartims. Taip pat analizuota Lietuvos apeliacinio teismo, apygard ir apylinki teism praktika. Be teiss akt ir teism jurisprudencijos darbe remtasi specialija usienio ir Lietuvos mokslinink literatra. Tarp usienio autori didiausi dal uima Rusijos (pavyzdiui, V. Piteckis (rus. . ), V. Kudriavcevas (rus. . ), O. umilina (rus. O. ) ir kt.), Vokietijos (pavyzdiui, J. Wessels, E. Wolf, G. Hegel ir kt.) ir Jungtini Amerikos Valstij (toliau JAV) (pavyzdiui, B. Van Schaak, Z. Price, J. Samaha ir kt.) mokslininkai. Kaip itin autoritetinga traktuota pranczo J. Pradel pozicija analizuojama tematika. I Lietuvos materialins baudiamosios teiss autori daugiausia remtasi G. vedo, E. Bielino, J. Prapiesio, V.
20

Lietuvos Respublikos teism statymo (in., 2002, Nr. 17-649) 23 straipsnio 2 dalis.

15

Pavilonio, M. Apanaviiaus, V. Piesliako, O. Fedosiuk, A. Abramaviiaus ir kt. moksliniais darbais. Tarp kit teiss ak specialist iskirtini E. Krio, V. Mikelno, G. Lastauskiens, R. Bakeviiens ir kt. moksliniai veikalai disertacijoje nagrinjama tematika. Tyrimo metodai. Darbo siekis kompleksikai ianalizuoti

vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius nulm, kad jame naudoti vairs moksliniai tyrimo metodai: loginis analitinis, lyginamasis, kalbotyros, sisteminis, istorinis, teleologinis ir kt. Loginis analitinis metodas darbe naudotas plaiausiai atlikta teiss akt, teism praktikos, mokslins literatros analiz. Atrinkti tik patys aktualiausi temai altiniai, iskirtos ir panaudotos esmins j nuostatos ir itraukos. Loginio analitinio metodo dka tekste daryti apibendrinimai, visi vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai klasifikuoti atskiras grupes, suformuluotas vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio apibrimas, o disertacijos pabaigoje bendrosios tyrimo ivados. Lyginamasis metodas naudotas lyginant tarpusavyje nacionalins ir tarptautins teiss altinius; galiojant ir netekus galios teisin reguliavim, teiss akt projektus; atskir vertinamj poymi lingvistini konstrukcij raik; skirting mokslinink idjas ir pan. Kalbotyros metodu tirta iorin vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi pus j lingvistin konstrukcija. Kalbotyros metodas skaidomas morfologin ir sintaksin metodus. Morfologinis metodas naudotas tiriant vertinamuosius poymius sudarani odi sandar ir daryb. io metodo pagalba taip pat padarytos reikmingos ivados pavyzdiui, kad nusikalstamos veikos sudties poymi formuluoi vertinamasis pobdis daniausiai susijs su kokybini bdvardi vartojimu jose. Sintakss metodas taikytas, tiriant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio termin sudarani odi tarpusavio ryius. Sisteminis metodas naudotas, tiriant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi visum (masyv). Tokiu bdu tirtos visos be iimties nusikalstam veik sudtys, tvirtintos BK. Sisteminio metodo pagrindu
16

ivedamos pagrindins vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi krimo ir taikymo tendencijos, vertinamos perspektyvos Lietuvos

baudiamosios teiss sistemos kontekste. Tyrimui ne maiau svarbs istorinis ir teleologinis metodai. Istorinis metodas padjo ianalizuoti vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio kilm ir evoliucij, nullum crimen sine lege principo raid ir pan. Tuo tarpu teleologinis metodas naudotas tiriant BK patais projekt lydimuosius dokumentus ir j pagalba interpretuojant vertinamj poymi turin. Darbo mokslinis naujumas. Disertacijoje pirm kart Lietuvos baudiamosios teiss moksle sistemikai ir kompleksikai nagrinjama vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi tema. Atskiri vertinamieji poymiai mokslinink publikacijose minimi neretai, taiau tik tiek, kiek tai lieia analizuojam specifini nusikalstam veik sudi turin, ir paprastai ne itin tiksliai suvokiant i poymi vartojimo prasm21. Pagrindins tezs vertinamj poymi kontekste tiek doktrinoje, tiek i jos persiklusios teism praktik iliko nepakitusios nuo M. Apanaviiaus ir V. Pavilonio 1980 m. ileisto leidinio Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai 22 laik, kuriame nepilnai trij puslapi apimtyje paaikinami vertinamj ir pastovi sudties poymi skirtumai, atskleidiama dalis vertinamj poymi savybi, akcentuojama pagrindin j vartojimo baudiamajame statyme prieastis, pateikiama keletas vertinamojo pobdio lingvistini konstrukcij pavyzdi. Po to laiko kiek plaiau vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius savo publikacijose apra vos keletas Lietuvos autori, tarp kuri pamintinas G. vedas, baudiamosios politikos kontekste nuosekliai primenantis apie egzistuojani vertinamj poymi

21

Pavyzdiui, G. Buinas skambiai pavadins savo dviej puslapi publikacij Lietuvos policijos urnale Vertinamj poymi turinys, apsiriboja vos keli vertinamj poymi turinio trumpu komentaru, o bendro vertinamj poymi turinio apskritai neanalizuoja, iskyrus pateiktus du ne visai tikslius ir logikai pagrstus teiginius: Tas aplinkybes, kurios keiia i poymi turin, vertina tyrjas, prokuroras, teismas. Todl ie poymiai vadinami vertinamaisiais poymiais arba vertinamaisiais kriterijais [BUINAS, Gediminas. Vertinamj poymi turinys. Lietuvos policijos urnalas. Kaunas: Policijos departamentas, 2007, Nr. 1, p. 12]. 22 APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980, p. 68-70.

17

problematik 23 . Kita vertus, Lietuvos baudiamosios teiss mokslinink publikacij vertinamj poymi tema trkumas yra savaime suprantamas, kadangi net ir usienio literatroje tvirtesn temos analizs atram surasti yra sunku, o ten egzistuojanti vertinamj poymi samprata taip pat nra nusistovjusi ar net prietaringa ir i esms priklauso nuo konteksto t. y. atskiros usienio valstybs baudiamosios teiss sistemos. Akcentuotieji aspektai rodo mokslini dogm vertinamj poymi tema sistemins periros, o kartu galimo j atnaujinimo ir (ar) papildymo poreik. i prielaid nebyliai patvirtina faktas, kad Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje iki iol nra pateikta vieningo ir nusistovjusio vertinamojo poymio apibrimo. Suvokiant analizuojamos temos teorijos kritin bkl ir sudting problematik, disertacija vis pirma orientuota ini apie vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius sukaupim,

sisteminim ir nuoseklios j sampratos, atitinkanios egzistuojani Lietuvos teisin baz, suformavim. Mokslin darbo naujum lemia ir gynimui teikiamos principins nuostatos bei teiginiai, kurie pirm kart pagrindiami arba naujai argumentuojami ir atskleidiami. Praktin darbo reikm. Dl disertacijos tyrimo kompleksiko pobdio adresatai, kuriems gali bti naudingi jo rezultatai, taip pat yra labai vairs. Vis pirma disertacija turt bti reikminga teiskros subjektams, konstruojantiems nusikalstam veik sudtis. Antrojoje disertacijos dstymo dalyje susistemintos inios apie vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raik ir sklaid BK turt pasitarnauti, iekant optimalios pusiausvyros tarp formalij ir vertinamj poymi sudtyse, nuoseklumo baudiamojo statymo formuluoi vartojime, be to, optimizuojant autentiko aikinimo bdus BK specialiojoje dalyje ir pan.
23

r. VEDAS, Gintaras. Kai kurios baudiamojo statymo dispozicij konstravimo problemos. Teis, 1991, Nr. 25; VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006; VEDAS, Gintaras; PRAPIESTIS, Jonas. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso deimtmetis: raidos pamokos ir perspektyvos. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011; VEDAS, Gintaras. Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika. Teis, 2012, Nr. 82.

18

Prijus prie ivados, kad vienas svarbiausi veiksni, skatinani vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi masyvo augim BK, yra ES teis, disertacijos ketvirtojoje dstymo dalyje pateikiamos rekomendacijos ir pasilymai dl jos perklimo nacionalin baudiamj teis. Atitinkamai dl tos prieasties tyrimas turt bti svarbus tiek Lietuvos atstovams, derinantiems ES teiss akt projektus, tiek ir specialistams, gyvendinantiems jau priimtus ES teiss aktus. Tyrimo rezultat reikm turt bti didiausia baudiamajai justicijai. is mokslinis darbas galt tapti metodine mediaga teisjams, prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareignams, inkriminuojantiems atskirus vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, taip pat asmenims, palaikantiems kaltinim privataus kaltinimo bylose. Susistemintoje mediagoje atkreipiamas dmesys esminius vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi inkriminavimo ypatumus, akcentuojamos baudiamojoje justicijoje

pasitaikanios toki poymi inkriminavimo klaidos, taip pat galimos procesins i klaid pasekms. Disertacija turt bti reikminga, ugdant teissaugos pareign teisin smon vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi taikymo aspektu, taip sumainant atskir teiss taikymo subjekt teisinio smoningumo skirtum, profesionalumo ir siningumo stokojimo veiksni nulemt praktin temos problematik. Disertacija turt bti svarbi ir baudiamosios teiss mokslui. Ji galt bti naudojama mokymo procese, dstant baudiamosios teiss bendrosios ir specialiosios dalies, taip pat nusikalstam veik kvalifikavimo disciplinas. io tyrimo adresatas taip pat yra kiekvienas paprastas asmuo, besidomintis nusikalstam veik apraymu baudiamajame statyme.

19

Disertacijos ginamieji teiginiai 1. Vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis tai

baudiamajame statyme ir jurisprudencijoje universaliais kriterijais neapibrtas nusikalstamos veikos sudties poymis, kurio kintantis norminis turinys igaunamas remiantis ne vien j nustatanio statymo tekstu ir (ar) jurisprudencija, bet ir vertinam fakt kontekste ad hoc j interpretuojanio subjekto teisine smone. 2. iuolaikinje baudiamojoje teisje vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai yra neivengiami ir neprietarauja nullum crimen sine lege principui. Taiau nusikalstam veik sudtyse jie turi bti vartojami tik tais atvejais, kai poymio turinio formalizavimas sudtyje yra teiss technikos poiriu nemanomas ir (arba) neracionalus. 3. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse pasiymi iomis pagrindinmis charakteristikomis: plaia sklaida, spariu augimu, taip pat nuoseklumo ir sistemikumo stoka. 4. Inkriminuojant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym, btinas detalus procesinis jo pagrindimas ne tik susiejant su teisikai vertinamomis konkreiomis faktinmis aplinkybmis, bet ir nurodant poymio turinio atskleidimo kriterijus. 5. Didioji dalis identifikuot vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi iai poymi riai gali bti priskiriami tik slyginai dl irykjusios teism praktikos krypties sieti j turin su tam tikrais empiriniais ir nekintamais ablonais. Tyrimo rezultat aprobavimas. Disertantas pareng keturis

mokslinius straipsnius, susijusius su ioje disertacijoje nagrinjama tematika. Trys i j buvo publikuoti Vilniaus universiteto Teiss fakulteto periodiniame mokslo leidinyje Teis (2008 2012 m.), vienas angl kalba Kauno technologijos universiteto mokslo urnale Socialiniai mokslai (2012 m.). Atlikto tyrimo rezultatais buvo aktyviai naudojamasi vedant mokymo disciplin Baudiamoji teis. Bendroji dalis, Nusikalstam veik
20

kvalifikavimo problemos ir Baudiamoji atsakomyb u atskiras nusikaltim ris seminarus dieninio skyriaus II, IV ir V kurso studentams Vilniaus universiteto Teiss fakultete, taip pat vadovaujant j kursiniams darbams (2009 2013 m.), rengiant ir derinant baudiamojo statymo patais projektus (2010 2012 m.)24. Darbo struktra. Darb sudaro titulinis lapas, turinys, santrump ir paaikinim sraas, vadas, keturios dstymo dalys, ivados, naudot altini sraas ir disertanto mokslini publikacij sraas. Atlikto tyrimo rezultatai pristatomi darbo dstyme, kur sudaro keturios savarankikos dalys. Pirmojoje dstymo dalyje atskleidiama vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio samprata: kilm, vystymosi genez, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teiskroje prieastys ir veiksniai, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai itiriamos pagrindins vertinamojo poymio savybs ir pan. J pagrindu suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio apibrimas. Antrojoje dstymo dalyje analizuojama vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika ir sklaida pirminiuose baudiamosios teiss altiniuose, iskirtinai akcentuojant Lietuvos baudiamj statym. ios dalies pirmajame skyriuje atskleidiama vertinamj poymi identifikavimo problema. Po to, naudojant vairius tyrimo kriterijus ir metodus, analizuojama vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika ir sklaida BK: 1) pagal vertinamj poymi identifikavimo altin; 2) pagal j lingvistin konstrukcij; 3) pagal vertinimo pobd ir laipsn; 4) pagal nusikalstamos veikos sudties struktrinius komponentus; 5) pagal BK specialiosios dalies skyrius ir straipsnius. ios dstymo dalies antrojo skyriaus pabaigoje atskleidiami ir analizuojami autentiko vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aikinimo atvejai. Treiajame skyriuje tiriama vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raikos ir sklaidos dinamika itirtos
24

r. pvz.: 2011 m. lapkriio 28 d. Teisingumo ministerijos pateikt Baudiamojo kodekso papildymo 2921 straipsniu ir kodekso priedo papildymo statymo projekto Nr. XIP-3895 aikinamj rat.

21

visos BK pataisos, be to, aktuali BK redakcija lyginta su 1961 m. Lietuvos BK. Antrosios dstymo dalies pabaigoje vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika ir sklaida lyginamuoju aspektu tirta Rusijos, Pranczijos ir Vokietijos baudiamuosiuose statymuose, tarptautins ir ES teiss aktuose. Treiojoje dstymo dalyje analizuoti vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turinio ypatumai. ios dstymo dalies pagrindas Lietuvos teism praktika, i esms nulemta LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijos. Dl formali disertacijos teksto apimties reikalavim tirti ne iimtinai visi vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, o tik tie, kurie tvirtinti daniausiai teismuose taikytose sudtyse: nusikaltim ir baudiamj nusiengim nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius); nusikaltim mogaus gyvybei ir sveikatai (BK XVII ir XVIII skyriai) bei nusikaltim ir baudiamj nusiengim vieajai tvarkai (BK XL skyrius). Tokia tyrimo apimtis, viena vertus, utikrina jo aktualum, antra vertus, yra pakankama bendro pobdio apibendrinim ivedimui. Ketvirtoji dstymo dalis yra skirta perspektyvinei vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi analizei. Joje analizuoti aktualiausi BK patais projektai, j lydimieji dokumentai, apibendrinama teism praktika, ivedamos pagrindins vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi krimo, reglamentavimo ir taikymo baudiamosios justicijos praktikoje tendencijos bei perspektyvos Lietuvos baudiamojoje teisje.

22

I.

VERTINAMOJO

NUSIKALSTAMOS

VEIKOS

SUDTIES

POYMIO SAMPRATA 1. Nusikalstamos veikos sudties ir jos poymi koncepcija Kontinentins teiss sistemos baudiamoji teis yra itin formalizuota teiss aka, kurioje svarbi reikm turi teistumo ir j konkretizuojantis nullum crimen sine lege principai 25 . I j kyla viena esmini baudiamosios atsakomybs nuostat padaryta veika privalo atitikti baudiamajame statyme aprayt nusikalstamos veikos sudt (lot. corpus delicti). i nuostata numatyta tiesiogiai baudiamajame statyme, dl to turi normin pagrind. Pavyzdiui, BK 2 straipsnio 4 dalyje tvirtinta, kad pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt. Tuo tarpu BK 33 straipsnio 3 dalyje vartojamas bendresnis, nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo sudi terminus apjungiantis nusikalstamos veikos sudties terminas [...] asmuo gali atsakyti pagal kodeks tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudtis. Nusikalstamos veikos sudtis, atvirkiai nei nusikalstama veika 26 , nra materialaus gyvenimo reikinys, o dirbtinis konstruktas abstrakcijos rezultatas. Kaip pastebi G. Lastauskien: nusikaltimo sudtis yra pavyzdys idealizuojaniojo abstrahavimo, kai tam tikr poymi pagrindu modeliuojami objektai, neegzistuojantys objektyvioje tikrovje27. Kita vertus, nusikalstamos veikos sudties kilm ir forma jokiu bdu nemenkina jos reikms nusikalstamos veikos sudtis yra pavojingos veikos prieingumo baudiamajai

25

r. VEREKYS, Paulius. Nullum crimen sine lege ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi koreliacijos problema. Teis, Nr. 85, Vilnius, 2012. 26 Past. BK 10 straipsnyje tvirtinta: Nusikalstamos veikos skirstomos nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. 27 LASTAUSKIEN, Giedr. Teisinis kvalifikavimas formaliosios logikos poiriu. Teis, 2009, Nr. 73, p. 43

23

teisei juridin iraika pagrindas29.

28

, o kartu teisinis baudiamosios atsakomybs

Nusikalstamos veikos sudtis, kaip baudiamosios atsakomybs teisinis pagrindas, nra vienalyt ir turi kelet pagrindini veikimo krypi (kitaip funkcij 30 ). Iki baudiamojo statymo paeidimo nusikalstamos veikos sudtis veikia tik prevenciniame lygmenyje, o paeidus baudiamj statym, sudtis taikoma baudiamojoje justicijoje taip pasireikia jos represinis veikimas. BK baudiamosios teiss mokslinink paprastai tiriamas tik represiniu aspektu, ignoruojant prevencin. E. Bielinas vienas i Lietuvos baudiamosios teiss mokslinink, kurie atkreipia dmes BK (o kartu ir atskir nusikalstam veik sudi) veikimo dvilypum ir reikm: is statymas, viena vertus, turi bti visiems pakankamai aikus, kad galt daryti prevencin poveik nusikalsti linkusiems asmenims. Kita vertus, kai prireikia taikyti j tiems asmenims, kurie nusikalstamas veikas vis dlto padar, baudiamoji justicija privalo turti maksimaliai tikslius toki veik teisinio vertinimo standartus kaip btin teisingumo gyvendinimo prielaid31. Nors disertacijoje didesnis dmesys skiriamas represiniam nusikalstamos veikos sudties veikimo aspektui 32 , nra ignoruojamas ir prevencinis. Atkreiptinas dmesys, kad nusikalstamos veikos sudties tyrimas prevenciniame lygmenyje, nesant jos taikymo praktikos baudiamojoje justicijoje, tampa vieninteliu bdu ianalizuoti sudties turin33.

28

PIESLIAKAS, Vytautas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1996, p. 32. 29 Tiesa, kaip pastebi V. Piesliakas, nusikalstamos veikos sudtis nra pakankamas teisinis pagrindas gyvendinti baudiamj atsakomyb: Taiau i ios ivados neiplaukia, kad nusikalstamos veikos sudtis yra pakankamas pagrindas gyvendinti baudiamj atsakomyb. [...] u kai kurias veikas gyvendinti reikia papildomos slygos nukentjusiojo asmens ar jo teisto atstovo pareikimo ar prokuroro reikalavimo [PIESLIAKAS, Vytautas. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2006, p. 177]. 30 r. pvz.: VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 30-34. 31 BIELINAS, Egidijus. Baudiamojo statymo blanketins dispozicijos ir j taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 114. 32 Past. t nulemia viena pagrindini vertinamojo poymio savybi vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinys visapusikai atsiskleidia tik j taikant baudiamojoje justicijoje, siejant su konkreiomis faktinmis bylos aplinkybmis. 33 Apie tai plaiau treiojoje dstymo dalyje.

24

Nusikalstamos veikos sudtis nra vienalytis darinys ne tik veikimo, bet ir turinio prasme. Lietuvos mokslinje literatroje paplits nusikalstamos veikos sudties apibrimas, kad tai yra baudiamajame statyme numatyt objektyvi ir subjektyvi poymi visuma34. Atsivelgiant tai, kvalifikuojant veik kaip nusikalstam ir traukiant asmen baudiamojon atsakomybn, btina inkriminuoti ne vien ar dal konkreios nusikalstamos veikos sudties poymi, o jai bding poymi visum. Nusikalstamos veikos sudties poymio, kaip ir paios sudties, terminas turi normin pagrind baudiamj statym. BK 59 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, kad skirdamas bausm, teismas neatsivelgia toki atsakomyb lengvinani aplinkyb, kuri statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis. Tuo tarpu 60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausm, teismas neatsivelgia toki atsakomyb sunkinani aplinkyb, kuri statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis. Pastebtina, kad nors paraidiui BK vartojamas tik nusikaltimo sudties poymio terminas, nusikalstamos veikos sudties poymio terminas, sistemikai interpretuojant baudiamojo statymo nuostatas, taip pat i jo kyla. Be to, iame kontekste pabrtina, kad nei nusikalstamos veikos sudties, nei jos poymio terminai baudiamajame statyme nra apibrti. Mintieji terminai apibriami baudiamosios teiss doktrinoje35, apibendrinus statymines nuostatas ir kit mokslo ak, pavyzdiui, logikos ir lingvistikos, sukauptas inias. Poymio kategorij tiria predikat logika. Predikat logika yra teorija, tirianti poymio priskyrimo objektui login raik. Pagal i teorij teigin sudaro objektas ir poymis, kuris tam objektui priskiriamas arba

nepriskiriamas. Plaiausija prasme objektas yra tai, k galima pavadinti.

34

r. pvz.: PAVILONIS, Vladas. et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis (Treiasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 149. 35 r. pvz.: APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980, p. 65; PAVILONIS, Vladas. et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis (Treiasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 145.

25

Poymis yra tai, kuo objektai yra panas arba skiriasi vienas nuo kito 36 . Remiantis predikat logikos teorija, poymis yra taip pat ir ym, kurios pagrindu galima tiek atskirti, tiek ir sutapatinti. Pastebtina, kad poymis ioje teorijoje dar kitaip vadinamas predikatu. Atitinkamai iskiriamos ir poymi rys: savybs, santykiai ir pavadinimai (vardai). Predikat logika tiria tik savybes ir santykius. ios poymi rys viena nuo kitos skiriasi tuo, kad savyb galima priskirti bent vienam objektui, o santyk maiausiai dviem. Atsivelgiant logikos dsnius, analogikai tiriama ir nusikalstamos veikos sudtis, kaip tam tikras objektas, kur sudaro poymi visuma. Nusikalstamos veikos sudties poymiai paprastai pasireikia kaip savybs, nes gali bti priskiriami ir vienai atskirai sudiai (pavyzdiui, nusikalstam padarini poymis moni sumaitis visame BK vartojamas tik vien kart BK 285 straipsnio 1 dalyje Melagingas praneimas apie visuomenei gresiant pavoj ar itikusi nelaim). Tiesa, i taisykl turi iimi, kai nusikalstamos veikos sudties poymis pasireikia santykio tarp skirting objekt pavidalu (pavyzdiui, BK 124 straipsnio Neteistas disponavimas informacija, kuri yra valstybs paslaptis dispozicijoje vartojamas poymis jeigu nebuvo nipinjimo poymi). Pagal predikat logikos taisykles galima tirti kiekvien konkrei nusikalstamos veikos sudt. Pavyzdiui, vagysts pagrindin sudt (kaip objekt pagal predikat logik) apibdina objekto (nuosavyb), dalyko (svetimas turtas), veikos (pagrobimas), padarini (materialin ala),

prieastinio ryio tarp veikos ir padarini, subjekto (fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 met) ir kalts (tyia) poymiai. Visi kartu jie sudaro teisin prielaid atitinkam veik kvalifikuoti kaip vagyst, o kiekvienas atskirai gali bti ir kitos nusikalstamos veikos sudties poymis. Pavyzdiui, svetimas turtas, kaip dalykas, yra priskiriamas ne tik vagystei, bet ir kitoms turtinio pobdio nusikalstamoms veikoms (pavyzdiui, sukiavimui, plimui ir pan.); pagrobimo veika taip pat yra plimo ar nipinjimo sudi poymis ir kt.

36

PLEKAITIS, Romanas. Logikos pagrindai. Vilnius: Tyto alba, 2009, p. 93.

26

Nusikalstamos veikos sudtis yra ne tik baudiamosios atsakomybs, bet ir juridinis nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindas37. Tai reikia, kad nusikalstamos veikos sudtyje tvirtint poymi visuma yra btina kvalifikuoti veik kaip nusikalstam. Kitaip sakant, jei sudtyje yra tvirtintas konkretus poymis, jis privalo bti inkriminuotas 38 , kad veik bt galima kvalifikuoti pagal toki sudt. Ir atvirkiai, jei poymio sudtyje nra, nereikia jo ir inkriminuoti. Tokiu bdu utikrinama, kad nusikalstamos veikos sudtyje esantys poymiai yra ne tik btini, bet ir pakankami39 nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos sudties poymi visuma yra svarbi ne tik nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bet ir sudi atribojimui. Konkreti nusikalstamos veikos sudtis, tvirtinta baudiamajame statyme, turi jai priskirtus poymius, kuri visuma objekt atriboja nuo kit nusikalstam veik sudi, nuo kit teiss paeidim sudi ar kazus. Idealiuoju atveju negali bti dviej identik nusikalstam veik sudi. Viena sudtis su kita gali nesutapti keliais ar net keliolika poymi, taiau privalo skirtis bent vienu. Dl ivardint prieasi net ir vienas nusikalstamos veikos sudties poymis turi atskir normin krv. Kita vertus, pabrtina ir tai, kad konkreioje nusikalstamos veikos sudtyje poymis, sveikaudamas su kitais jos poymiais, gyja nauj kokyb, kuri neirykja, tiriant tok poym pavieniui. Dl tos prieasties, aikinant nusikalstamos veikos sudties poymio turin, btina atsivelgti ne tik jo paties raik, bet ir sudties struktr bei viet baudiamosios teiss sistemoje

37

r. pvz.: APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980, p. 56. 38 Past. iimtis alternatyvij sudties poymi atveju. 39 Past. pakankami kvalifikavimui teisinio standarto prasme. Pavyzdiui, baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi atveju (btinoji gintis; btinasis reikalingumas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikmingi ir papildomi poymiai, tiesiogiai netvirtinti sudtyje. Kaip iame kontekste pastebi V. Piesliakas: Tam tikr veik, formaliai atitinkani BK numatyto nusikaltimo poymius, priskyrimo prie nenusikalstam veik pagrindas yra vieno i nusikalstamos veikos poymi veikos pavojingumo nebuvimas [PIESLIAKAS, Vytautas. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2008, p. 16].

27

 kaip atitinkam nusikalstamos veikos sudties poymio vartojimo kontekst40. Nusikalstamos veikos sudtis pagal j sudarani poymi pobd gali bti skaidoma atskirus struktrinius elementus (keturnaris skaidymas: objektas, objektyvioji pus, subjektas, subjektyvioji pus; arba dvinaris skaidymas: objektyvieji ir subjektyvieji poymiai). Kaip pastebi V. Piesliakas: Nusikaltimo sudties elementai yra tam tikro lygio abstrakcija. Jie rodinjami ne tiesiogiai, o per nusikaltimo sudties poymius, kurie statym leidjo naudojami nusikaltimo sudiai aprayti. Nusikaltimo sudties poymiai btinai priskiriami kuriam nors nusikaltimo sudties elementui 41 . Be to, nusikalstamos veikos sudties elementas, prieingai nei poymis, nra statyminis terminas. Kita vertus, elemento reikm nra vien teorinio lygmens, kaip gali pasirodyti i pirmojo vilgsnio. Konkretus elementas gali nulemti j sudarani poymi turinio atskleidimo ribas42. Atskleidiant nusikalstamos veikos sudties ir jos poymio koncepcij, btina atriboti savarankikus terminus: nusikalstam veik, nusikalstamos veikos sudt, baudiamosios teiss norm ir baudiamojo statymo straipsn. Praktikoje daugiausia problem kyla, identifikuojant nusikalstamos veikos sudties ir BK specialiosios dalies straipsnio (ypa jo dispozicijos) santyk. Pabrtina, kad nusikalstamos veikos sudtis ir BK straipsnis nesutampa tiek turinio, tiek formos prasme. Nors dauguma nusikalstamos veikos sudties poymi i ties yra tvirtinti baudiamojo statymo straipsnio dispozicijoje (pavyzdiui, didioji dalis objektyviosios puss poymi), kita dalis nepatenka dispozicijos rmus ir kyla i BK bendrosios dalies straipsni (pavyzdiui, subjekto fizinio asmens amiaus 43 ar kalts 44 poymiai), BK
40

r. pvz.: , . . . Mo: , 1972, p. 111-121. 41 PIESLIAKAS, Vytautas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1996, p. 36. 42 Plaiau apie tai ios dstymo dalies 3.2. poskyryje. 43 Past. iimtimi gali bti traktuojami BK specialiojoje dalyje tvirtinti tam tikri specialaus subjekto atvejai, kuri emutin baudiamosios atsakomybs amiaus riba realiai yra netgi auktesn nei numatytoji BK bendrosios dalies 13 straipsnyje. Pavyzdiui, BK komentare pastebima, kad dalis nusikalstam veik sudi sukonstruota taip, kad nusikalstamos veikos subjektui atsakomyb slygoja pilnametyst, t. y. u nusikaltimus, numatytus BK 159 str., 160 str., 161 str., 162 str., 261 str. , 264 str.

28

specialiosios dalies skyriaus pavadinimo (pavyzdiui, nusikalstamos veikos sudties objektas) arba i doktrinos (pavyzdiui, prieastinio ryio tarp veikos ir padarini poymis; subjekto fizinio asmens pakaltinamumo poymis 45 ). Lyginamuoju aspektu svarbu atkreipti dmes, kad 1961 met Lietuvos BK (redakcija in., 1982, Nr. 36-400) keletas atskir nusikalstam veik sudi poymi buvo tvirtinti netgi baudiamojo statymo straipsni sankcijose46. Be to, tam tikr objektyviosios puss poymi turinys gali bti atskleistas tik per kit baudiamojo statymo straipsn, jo dal, punkt arba apskritai kit teiss akt blanketini dispozicij atveju. Pavyzdiui, BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje minimos keli eismo saugumo ar transporto priemons eksploatavimo taisykls. i taisykli konkreios nuostatos nepatenka baudiamojo statymo straipsnio tekst, taiau patenka nusikalstamos veikos sudt ir yra btinas sudties poymis, be kurio nemanomas atitinkamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Atsivelgiant idstyt, konstatuotina, kad baudiamojo statymo straipsnis eksplicitikai neapima vis nusikalstamos veikos sudties poymi. Be to, prieingai nei baudiamojo statymo straipsnis, kuris gali turti apraymo, nukreipimo ar blanketikumo poymi, nusikalstamos veikos sudtis visada yra konkreti, isami ir ibaigta.

2 d., 307 str. 3 d., 308 str. 2 d., pagal baudiamj statym gali atsakyti ne jaunesnis kaip atuoniolikos met asmuo. Be to, asmens galjimas bti nusikaltimo subjektu atskirais atvejais siejamas su tam tikra statym numatyta pareiga, kurios atsiradim lemia tai, kad asmuo turi bti sulauks daugiau nei atuoniolikos met (pvz.: BK 314 str.) [PRAPIESTIS, Jonas. et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004, p. 100-101]. 44 Past. atskirais atvejais kalts poymis tiesiogiai nurodomas ir BK specialios dalies straipsniuose. Pavyzdiui, BK 100 straipsnio (Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis) dispozicija pradedama taip: Tas, kas tyia, vykdydamas ar remdamas [...]; tuo tarpu naujuosiuose BK 1472 (Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis) ir 1891 (Neteistas praturtjimas) straipsniuose vartojama baudiamosios teiss mokslinink kontraversikai vertinama ir kituose specialiosios dalies straipsniuose daugiau nepasitaikanti formuluot inodamas arba turdamas ir galdamas inoti. 45 Kaip rao G. vedas: Nors asmens pakaltinamumas yra btinas nusikalstamos veikos subjekto poymis, jo turin atskleidia ne baudiamasis statymas, bet baudiamosios teiss teorija tai asmens sugebjimas suvokti savo veiksm ar neveikimo esm ir juos valdyti [VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 93]. 46 Pavyzdiui, BK 2361 straipsnio (Neteistas karate mokymas) 1 dalies sankcijoje buvo numatytas savanaudiko suinteresuotumo sudties poymis: [...] baudiami laisvs atmimu iki dvej met, arba bauda iki trij imt rubli, o esant savanaudikam suinteresuotumui, bauda iki penki imt rubli.

29

Nusikalstamos veikos sudtis nra tapati ir teiss normai. Dert sutikti su M. Apanaviiaus ir V. Pavilonio nuomone: Teiss norma paliepia nedaryti neigiam veiksm. Ji mobilizuoja subjektus, kad jie tinkamai elgtsi. Kas kita yra sudtis. Joje nra kokio nors paliepimo subjektams, ji tik aprao nusikaltimo poymius, kuriuos btina nustatyti, traukiant asmen baudiamojon atsakomybn 47 . Kitaip sakant, sudtis yra tik nusikalstamos veikos poymi apraymas, tuo tarpu norma nra deskriptyvaus pobdio, be to, kiekybikai kur kas platesn, nes apima ne tik subjekto draudiam elges, taiau ir tokio elgesio prielaidas bei atsakomyb. Atriboti nusikalstamos veikos ir jos sudties poymius taip pat nra paprasta. Teorijoje vyrauja nuomon, kad veika tai atitinkam subjekt veikimas ar neveikimas, objektyvizuotas ir pasireikiantis iorje; nusikalstama veika teisei prieinga ir pavojinga veika, smoninga ir valinga, udrausta baudiamojo statymo48. Kaip akcentuota, nusikalstama veika realios tikrovs reikinys, dl to ji yra daug dinamikesn nei jos juridinis apraymas nusikalstamos veikos sudtis. Kitaip sakant, nusikalstamos veikos sudtis tai abstrahuota nusikalstama veika, supaprastintai formalizuota baudiamajame statyme. Nusikalstama veika, pati savaime pasireikdama faktinmis

aplinkybmis realiame gyvenime, yra sudaryta i daugybs poymi, i kuri tik nedidel dalis yra reikmingi kvalifikavimui ir kartu, bdami atitinkamai abstrahuoti, yra nusikalstamos veikos sudties poymiai. Taigi bendriausiuoju atveju nusikalstamos veikos sudties poymiai yra kil i nusikalstamos veikos poymi, kuriuos sudaro faktins aplinkybs. Tiesa, i tez turi nemaai iimi, kai prieingai faktini santyki, saugom baudiamosios teiss, atsiradim lemia naujai suformuotos nusikalstam veik sudtys. Tai gali lemti vairios technins naujovs, ES ir tarptautins teiss taka, taip pat vairs

47

APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980, p. 56. 48 r. pvz.: PAVILONIS, Vladas. et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis (Treiasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 118-119.

30

simbolins kriminalizacijos49 atvejai ir pan. Kita vertus, labiausiai ias iimtis slygoja jau anksiau tekste akcentuota baudiamojo statymo prevencin funkcija50. Nusikalstamos veikos sudties poymiai gali bti vairiais pagrindais klasifikuojami, o j ri egzistuoja nemaai (konkretus skaiius didija dalimi priklauso nuo vyraujanios baudiamosios teiss doktrinos). Visi nusikalstamos veikos sudties poymiai gali bti klasifikuojami pagal j altin (poymiai tvirtinti BK specialiojoje dalyje; bendrojoje dalyje; kylantys i jurisprudencijos; doktrinos ir pan.); pagal j realum: reals ir tiktini 51 (pavyzdiui, BK 257 straipsnyje suformuluotas padarini poymis: jeigu dl to galjo atsirasti sunki padarini); pagal login raik: pozityvieji ir negatyvieji52 ar pagal priklausym atitinkamai sudiai: nusikalstamos veikos pagrindins sudties poymiai; nusikalstam veik kvalifikuojantys ar itin kvalifikuojantys poymiai; nusikalstam veik privilegijuojantys poymiai ir kt. Lietuvos baudiamosios teiss moksle populiariausia nusikalstamos veikos sudties poymi klasifikacija yra j skirstymas pagrindinius ir fakultatyvius (papildomus). Tiesa, kaip pastebi A. Abramaviius: is skirstymas yra slyginis, kadangi konkreiai nusikaltimo sudiai visi joje nurodyti poymiai yra btini norint pripainti veik nusikaltimu. Taiau tarp nusikaltimo sudties poymi yra toki, kurie bdingi kiekvienai konkreiai nusikaltimo sudiai. Tokie poymiai vadinami pagrindiniais. Kai i poymi

49

Simbolin kriminalizacija tai tokia kriminalizacija, kai baudiamosios teiss instrumentas naudojamas ne turint tiksl apsaugoti ginam vertyb, o tik siekiant nuraminti visuomen ir parodyti, kad su atitinkamu reikiniu yra kovojama baudiamosios teiss priemonmis [NESSI, Giusseppe. et al. Child Labour in a Globalized World. Hampshire: Ashgate Publishing Limited, 2008, p. 321]. 50 Kaip rao G. vedas: [...] todl visikai pagrsta baudiamoji atsakomyb u tokias Lietuvoje praktikai nesutinkamas veikas kaip genocidas, agresija, antikonstitucini grupi krimas ar veikla ir pan. [VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 30]. 51 Kitaip eventuals. 52 Absoliuti dauguma baudiamajame statyme tvirtint poymi yra pozityvieji, kurie tvirtinti taip, kad ireikt atitinkamas teigiamas nusikalstamos veikos savybes. Poymiai, ireikti neigiamomis savybmis, vadinami negatyviaisiais. Nors negatyvieji poymiai yra vertingi nusikalstamos veikos kvalifikavimui, taiau kvalifikuojant veik negalima remtis vien negatyviaisiais poymiais. Daniausiai i poymi gramatin konstrukcija savyje talpina ne- priedl turint od.

31

nra, nra ir bendrosios nusikaltimo sudties

53

. Prie pagrindini

nusikalstamos veikos sudties poymi pagal i klasifikacij priskirtini objekto, veikos, pakaltinamumo, amiaus54 ir kalts poymiai. Vis dlto didiausias dmesys privalo bti skiriamas nusikalstamos veikos sudties poymi klasifikacijoms, kurios tiesiogiai susijusios su nagrinjama tema (t. y. viena i klasifikuojam poymi ri yra vertinamasis poymis). Toki klasifikacij skirtingose baudiamosios teiss doktrinose egzistuoja keletas: 1) pagal poymio kintamum laike (stabilum) visi poymiai gali bti skaidomi pastoviuosius ir kintamuosius (ie dar skaidomi blanketinius ir vertinamuosius 55 ); 2) pagal poymio apraym: deskriptyvs (apraomieji) ir norminiai (vertinamieji) 56 ; 3) pagal poymio apibrtumo lygmen: formals (tiksliai apibrti), neapibrti ir vertinamieji (vertinamai apibrti)57; 4) pagal konkretumo lygmen: konkrets ir vertinamieji58 ir pan. Akcentuotina, kad visos pamintos klasifikacijos i esms vienija tas paias poymi ris, tik iskiria skirtingas j savybes59. Nesigilinant teorinius diskursus dl tiksliausios klasifikacijos, toliau tekste pagrindine laikytina nusikalstamos veikos sudties poymi klasifikacija pagal nusikalstamos veikos sudties apibrtumo lygmen, t. y.

vertinamiesiems nusikalstamos veikos sudties poymiams pagrindiniu antonimu laikytinas formalusis nusikalstamos veikos sudties poymis (kuris,
53

PAVILONIS, Vladas. et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis (Treiasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 151. 54 Dert pastebti, kad amius ir pakaltinamumas, BK tvirtinus juridinio asmens atsakomyb, pagrindiniais poymiais vadintini tik slyginai. 55 Aptariant poymi klasifikavim pagal j kintamum laike, pamintina, kad pastovieji poymiai tokie, kurie nesikeiia, ar maai keiiasi bgant laikui. Kitaip sakant, pastovs poymiai yra tokie, kurie turi griet apibrt reikm, kuri nesikeiia samprotavimuose. Kintamieji poymiai prieingai per juos teis patenka vertybs, principai ir emocijos. Kintamieji poymiai dar skaidomi blanketinius ir vertinamuosius poymius, priklausomai nuo to, ar poymio turinys atskleidiamas per kitos teiss srities ar teiss akto normas (past. blanketiniai), ar turinys atskleidiamas ikiteisminiame tyrime arba teisme, vertinant konkreias faktines aplinkybes (past. vertinamieji). [r.: pvz.: APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980, p. 68-69]. 56 r. pvz.: WESSELS, Johannes. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 60-61. 57 r. pvz.: VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 84-89. 58 r. pvz.: Kauno apygardos teismo 2011 m. gegus 30 d. nutart baudiamojoje byloje 1A-312383/2011. 59 r. 1 paveiksl.

32

akcentuojant kitas jo savybes, kartu yra deskriptyvus, konkretus ir pastovus). Taip atsivelgiama formalj materialins baudiamosios teiss pobd ir vien pagrindini teiss normos poymi formalj apibrtum. Be to, i gradacija vyrauja Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje60. 1 paveikslas Nusikalstamos veikos sudties poymi rys pagal reikm prieingos vertinamiesiems poymiams Vertinamasis poymis Konkretusis poymis Apraomasis poymis Formalusis poymis Pastovusis poymis

iame kontekste dert akcentuoti, kad nra tikslu sutapatinti neapibrto ir vertinamai apibrto poymi. Neapibrtas poymis turt bti vertinamas kaip teiss spraga, kuri reikia itaisyti teiskros bdu 61 , o vertinamai apibrtas poymis kaip vienas teiss technikos bd, statym leidjui smoningai paliekant daugiau diskrecijos laisvs atskleisti poymio turin teismams ir kitiems teiss taikymo subjektams62. Atsivelgiant iame skyriuje idstyt, darytina ivada, kad nusikalstamos veikos sudtis yra savit struktr turintis baudiamosios atsakomybs, o kartu ir juridinis nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindas. Nusikalstamos veikos sudties struktrinis komponentas poymis tai savarankik normin krv turintis statyminis minimumas, kuris reikmingas nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir jos atribojimui nuo kit.
60

r. pvz.: JURGAITIS, Ramnas. Formalieji ir vertinamieji poymiai taikant supaprastint baudiamj procesin form. Jurisprudencija, 2003, t. 38(30); p. 57-66. 61 Plaiau apie tai irti antrosios dstymo dalies 2.6. poskyr. 62 Neapibrt termin nuo vertinamojo atriboja ir dalis baudiamosios teiss mokslinink, pavyzdiui, G. vedas, J. Prapiestis, M. Girdauskas ir pan. [r. pvz.: VEDAS, Gintaras. Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika. Teis, 2012, Nr. 82, p. 22-23; PRAPIESTIS, Jonas; GIRDAUSKAS, Mindaugas. Baudiamojo kodekso taikymo problemos Lietuvos Aukiausiojo Teismo jurisprudencijoje. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 204-211].

33

Idealiuoju atveju vienas nusikalstamos veikos sudties poymis yra btinas (iimtis dl alternatyvij poymi sudtyje), o kartu su kitais sudties poymiais pakankamas kvalifikuoti veik kaip nusikalstam, atriboti j nuo kit nusikalstamos veikos sudi, kit teiss paeidim sudi ar kazus. Atskleidiant tokio poymio turin, privalu j tirti sveikoje su kontekstu, nulemtu nusikalstamos veikos sudties struktros ir jos vietos baudiamosios teiss sistemoje. Mokslinio tyrimo vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi tema poreikis kyla i paties baudiamojo statymo. BK bendrojoje dalyje tvirtinta, kad nusikalstamos veikos sudtis yra vienas teisini baudiamosios atsakomybs pagrind, o i BK 59 ir 60 straipsni akivaizdu, kad ir vienas vienintelis sudties poymis turi normin krv. Nusikalstamos veikos sudties poymiai patys savaime nra vienalyiai ir vairiais aspektais gali bti klasifikuojami atskiras grupes. Teoriniame ir praktiniame lygmenyse i vis nusikalstamos veikos sudties poymi ri vienareikmikai didij dal problematikos sudaro vertinamieji poymiai, dl ko pastarieji verti isamesns analizs, paremtos vairiais mokslinio tyrimo metodais. 2. Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio kilm ir evoliucija 2.1. Lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas Analizuojant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio termino prasm, daugiausia remtasi trij skirting moksl lingvistikos, aksiologijos ir teiss metodika ir iniomis. vairiapusis tyrimas leidia atskleisti tiriamojo reikinio ypatumus, kurie sunkiai pasiekiami izoliuota nuo kit moksl analize. Remiantis sintakss mokslo 63 dsniais, vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis aikintinas kaip sudtinis
63

64

daiktavardinis

65

Sintaks gramatikos dalis, nagrinjanti odi tarpusavio ryius, sakini sandar, j sudarymo bdus ir taisykles [KNIKTA, Pranas, et al. Lietuvi kalbos inynas, Kaunas: viesa,1998, p. 225]. 64 Sudtinis odi junginys tai toks odi junginys, kur sudaro daugiau nei du savarankiki odiai, susij nemaiau kaip dviem sintaksiniais ryiais. 65 Daiktavardinis junginys, kadangi pagrindinis junginio dmuo daiktavardis.

34

prijungiamuoju sintaksiniu ryiu susijs penkiaodis terminas. Pagal J. Deulskien, sudtiniai terminai pagal pagrindinio dmens raik yra daiktavardiniai odi junginiai, kurie sudaryti i pagrindinio dmens, arba daiktavardins grups branduolio, yminio daikt (apibendrinta daikto svoka vadinami ir veiksm, bsen, ypatybi pavadinimai), kurie lituanistikoje ir t dar daikt

specifikuojani

modifikatori,

vadinami

modifikuojamaisiais odiais. odio (ar odi) modifikavimas tai pagrindinio dmens reikms susiaurinimas, ipltimas ar detalizavimas66. Aptariamo odi junginio pagrindinis narys (dmuo) yra penktasis odis poymis (past. paymimasis odis) daiktavardis, ireiktas vardininko linksniu. Visi kiti odiai iame junginyje yra priklausomieji nariai67 (past. priklausomj nari schema: dalyvis + dalyvis + daiktavardis + daiktavardis), priklausantys nuo pagrindinio odio ir atitinkamai tarpusavyje susij sintaksiniais ryiais68. Pastebtina, kad analizuojam penkiaod jungin vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis galima iskaidyti atskirus savarankik reikm turinius ir prijungiamuoju sintaksiniu ryiu susijusius odi junginius: 1) nusikalstama veika (pagrindinis dmuo veika); 2) nusikalstamos veikos sudtis (pagrindinis dmuo sudtis); 3) nusikalstamos veikos sudties poymis (pagrindinis dmuo poymis). Itin svarbi reikm iame odi junginyje turi ne tik paskutinysis, bet ir pirmasis junginio odis vertinamasis, kuris vienintelis su pagrindiniu odiu susijs derinimo ryiu. Visi kiti odiai su pagrindiniu odiu yra tarpusavyje susij valdymo ryiu 69 . odis vertinamasis yra vardiuotinis
66

DEULSKIEN, Judita. Prepozicin ir postpozicin modifikacija: triodi anglik ir lietuvik termin gretinamoji analiz. Kalbotyra, 2010, Nr. 62(3), p. 9. 67 Jais atsakoma klausim koks yra poymis. 68 r. 2 paveiksl. 69 Remiantis Lietuvi kalbos inynu, Derinimas yra toks prijungimo bdas, kai priklausomojo odio gimin, skaiius ir linksnis parenkami pagal pagrindin od. Valdymas yra toks prijungimo bdas, kai pagrindinis odis reikalauja tam tikro priklausomj odi linksnio arba linksnio su prielinksniu [KNIKTA, Pranas, et al. Lietuvi kalbos inynas, Kaunas: viesa, 1998, p. 227].

35

neveikiamasis

dalyvis.

Kaip

paymima

Lietuvi

kalbos

inyne:

Neveikiamosios ries dalyviai reikia daikto ypatyb ar bsen, kylani i kito veikjo veiksmo. Ypatybs turtojas neveikia, yra pasyvus70. Tuo tarpu vardiuotin dalyvio forma nurodo tam tikr pagrindinio odi junginio dmens poymio r. 2 paveikslas odi junginio vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis sintaksin struktra Vertinamasis

Poymis

Sudties

Veikos

Nusikalstamos

Dalyvis vertinamasis yra sukonstruotas i veiksmaodio vertinti. Remiantis Lietuvi kalbos odynu, odis vertinti turi tris pagrindines reikmes: 1) sprsti ko vertas, nustatyti kieno vert; 2) nustatyti kain, pinigin vert, kainoti; 3) pripainti kieno vert, reikm, branginti, gerbti 71 . Vertinimo termin specifiniais metodais tiria vairi srii specialistai: lituanistai, filosofai, teisininkai ir kt.72. Kalbotyroje vertinimo kategorija sutinkama itin danai. Pavyzdiui, B. Ryvityt vertinim supranta kaip ireikt kalbaniojo, raaniojo (adresanto) poir k nors kaip pageidaujam arba nepageidaujam73. S. Hunston ir G. Thompson vertinim apibria kaip kalbaniojo arba raaniojo nusistatym,

70 71

KNIKTA, Pranas, et al. Lietuvi kalbos inynas, Kaunas: viesa, 1998, p. 189. Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 72 I. Segaloviien rao, kad vertinimo svoka randama daugumoje mokslo krypi: edukologijoje, medicinoje, politikoje, matematikoje, informatikoje, vadyboje ir administravime ir kt. [SEGALOVIIEN, Irena. Vertinimas vieajame valdyme: samprata ir modeliai. Vieoji politika ir administravimas, 2011, T. 10, Nr. 3, p. 438]; R. Tidikis paymi: Be vertybi nra socialini moksl, kurie, pvz.: etika, edukologija, teiss teorija, politin ekonomija ir kt., kelia pagrindin udavin pagrsti ir tvirtinti tam tikras vertybes [TIDIKIS, Rimantas. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, p. 171]. 73 RYVITYT, Birut. Vertinimo raika lingvistini knyg recenzijose. mogus ir odis, 2005, Nr. 1, p. 96.

36

pozicij, poir arba jausmus reikini arba propozicij, apie kurias jis kalba, atvilgiu74. Dert pabrti, kad vertinim, jo pagrindus, parametrus, kriterijus, vertybi prigimt dar plaiau nei kalbotyra tiria aksiologija (kitaip vertybi teorija). Filosofijos odyne vertybs yra apibriamos kaip individualiai gyvensenai ir socialiniam bendradarbiavimui btinos taisykls, orientavimosi modeliai, elgesio normos, kuri, kaip objektyviai galiojani, mons privalo laikytis subjektyviai vertindami atitinkamus reikinius, mstydami ir kontroliuodami savo veiksmus 75 . Kaip pastebi R. Tidikis: Egzistuoja deimtys vertybs svokos samprat. Jos i esms maa kuo skiriasi, j esm yra viena: vertybe vadinamas daiktas, reikinys, kuris sukelia ms interes, nor, pastangas ir kt., arba, trumpiau, objektas, svarbus mogui ar grupei. Apibrimuose daniausiai pateikiama tokia samprata: tiesa mini savyb, teisingai atspindinti realyb, o vertyb pai daikt savyb, atitinkanti kakieno tikslus, ketinimus, planus ir t. t. 76 . Pasiremiant B. Kuzmicku, vertinimuose atsispindi daikt kokyb, kaip tam tikras savitikslis j reikmingumas mums. Vertinimai parodo, kuo daiktai yra mums reikmingi be savo objektyvi kiekybini (tiksliai imatuojam, struktrikai apraom 77 ) matmen78. Vertinimui prieintinos kategorijos konstatavimas (apraymas), painimas79 ir pan. Vertinamuosiuose tvirtinimuose objektas yra vertyb, tuo tarpu apraomuosiuose tiesa. Dl tos prieasties vertinamasis samprotavimas negali bti traktuojamas kaip teisingas ar klaidingas. Nepaisant to, net ir vertinamasis samprotavimas privalo turti ribas. aspekt yra akcentavs ir ETT 2001 m. liepos 12 d. sprendime byloje Feldek prie Slovakij. ETT
74 75

HUNSTON, Susan; THOMSPON, Geoff. Evaluation in Texts. Oxford, 2000, p. 5. HALDER, A. Filosofijos odynas. Vilnius, 2000, p. 229. 76 TIDIKIS, Rimantas. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, p. 172. 77 Past. tai yra tie matmenys, kurie kuo labiau nepriklausomi nuo painimo subjekto. 78 KUZMICKAS, Bronislovas. Vertinimas, privalomyb, norma. Jurisprudencija, 2006, Nr. 9(87), p. 7. 79 Remiantis Lietuvi kalbos odynu, odis konstatuoti reikia paymti fakt, neabejotin buvim, patvirtinti, paliudyti; painti filosofine reikme suvokti (daiktus, reikinius) [Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt].

37

iaikino, kad faktus galima patikrinti, o vertinim rodyti nemanoma, taiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turti pakankam faktin pagrind, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali bti traktuojami kaip perengiantys ribas80. Pabrtina, kad vertinimo terminas plaiai vartojamas ir teisje, o baudiamosios teiss akoje dl pastarosios formalaus pobdio pasireikia problematikos gausa. Pasak S. Vanseviiaus, vertinimas yra viena i trij pagrindini teisins smons 81 funkcij (alia paintins ir reguliavimo): Vertinimo funkcija ireikia tam tikr emocin asmens poir teisinio gyvenimo reikinius, remiantis patirtimi ir teiss praktika. Emocinis poiris pasireikia vertinant gaut ini reikm konkreiai situacijai arba numatomai ateiiai82. Kiekvien vertinim sudaro keturi esminiai komponentai: 1) vertinimo subjektas; 2) vertinimo dalykas; 3) vertinimo pobdis ir 4) vertinimo pagrindas. Vertinimo subjektas asmuo (arba grup asmen), teikiantis vertyb tam tikram objektui. Vertinimo dalykas objektas, kuriam suteikiama vert, arba objektai, kuri verts lyginamos. Vertinimo pobdis nurodymas absoliut arba lygiavertikum, taip pat kvalifikacij, suteikiam vertinimo objektui. Vertinimo pagrindas reikinys ar daiktas, pagal kur vertinama83. Manytina, kad vertinimo specifik baudiamojoje teisje geriausiai atskleidia pirmieji du i pamintj komponent, t. y. atsakymas klausimus: kas vertina ir k vertina. Atsakant pirmj klausim kas vertina, dert akcentuoti, kad vertinimo procedra manoma tiek prevenciniame, tiek ir represiniame baudiamojo statymo veikimo lygmenyse. Dl tos prieasties tik i dalies sutiktina su A. Vaivilos ir kit teiss mokslinink populiaria pozicija, pagal kuri vertinim gali atlikti tik specials teiss taikymo subjektai84. Neginijant
80 81

ETT 2001 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Feldek prie Slovakij. Plaiau apie teisins smons esm ios dstymo dalies 3.3. poskyryje. 82 VANSEVIIUS, Stasys. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p. 167. 83 r. pvz.: TIDIKIS, Rimantas. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, p. 172. 84 VAIVILA, Alfonsas. Teiss teorija. Antrasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2004, p. 174.

38

vertinimo procesinio formalumo svarbos, vis dlto, manytina, kad toks poiris yra kiek per siauras, eliminuojantis vertinimo sklaid baudiamojo statymo prevenciniame veikime. Baudiamojo statymo represiniame lygmenyje vertinimas yra

neatsiejama nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalis. Baudiamosios teiss srityje nusistovjusi tradicija, kad procesikai reikmingas (sukeliantis teisinius padarinius) yra tik teismo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigno ir tam tikrais atvejais kit proceso dalyvi
85

atliekamas kvalifikavimas (t. y.

oficialusis kvalifikavimas). T nulemia formalus argumentas kvalifikavimo proceso rezultatas oficialaus teisinius padarinius sukelianio dokumento primimas. Prevenciniame lygmenyje vertinim gali atlikti absoliuiai kiekvienas asmuo, besistengiantis suvokti vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin. Toks vertinimas yra neformalus, taiau nemaiau reikmingas ir svarbus, siekiant nustatyti, ar visuomen suvokia (jei taip kokiu mastu) nustatyt elgesio standart. Nuo atsakymo klausim gali tiesiogiai priklausyti, ar vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, kaip vienas teiss technikos bd, atitinka teistumo principo reikalavimus. Be to, tam tikrais atvejais neoficialus kvalifikavimas gali gauti ir procesin reikm, pretenduodamas oficialum. Tokio neoficialaus

kvalifikavimo praktin svarb ypa pabria E. Bielinas, pateikdamas pavyzd i baudiamojo sakymo proceso: Vis dlto BPK numato ir kitoki atvej galimyb, kai teismo, kaip veik kvalifikavusio subjekto, svarba santykikai nuvertinama. Antai teismui suraius baudiamj sakym, kuris teikiamas kaltinamajam, is, nesutikdamas su baudos paskyrimu, turi teis reikalauti surengti bylos nagrinjim teisme. Kaip nustatyta BPK 422 straipsnio 2 dalyje, jeigu kaltinamasis paduoda praym reikalaudamas surengti bylos

nagrinjim teisme, teismo baudiamasis sakymas negyja teisins galios. Vadinasi, susidrus teismo ir kaltinamojo pozicijai, taip pat ir dl veikos kvalifikavimo, pagal statym prioritetas teikiamas ne teismo, bet kaltinamojo
85

Pavyzdiui, privataus kaltintojo.

39

valiai. Toks reguliavimas visikai nedera su prastinmis teorinmis nuostatomis, apibrianiomis kvalifikavimo oficialumo nuorod vien tyrjus, prokurorus ar teism86. Atsakant ikelt klausim k kvalifikavimo subjektas vertina, btina apibrti nusikalstam veik kvalifikavimo termin. Vien i tikslesni pastarojo meto oficialaus nusikalstam veik kvalifikavimo apibrim yra pateiks E. Bielinas: Oficialusis nusikalstam veik kvalifikavimas tai asmen padarytos bent vienos socialiai alingos veikos poymi ir baudiamojoje teisje numatytos bent vienos nusikalstamos veikos sudties poymi optimalaus tapatumo nustatymas, atskleidimas ir konstatavimas baudiamojo proceso teiss nustatyta tvarka87. Pagal G. Lastauskien, teisin kvalifikavim sudaro trys stadijos: 1) fakt nustatymas; 2) bendrj teiss norm nustatymas; 3) bendrosios teiss normos ir faktins situacijos subsumpcija ir sprendimo primimas
88

. Su G. Lastauskien pateiktu

kvalifikavimo stadij eilikumu sutiktina tik i dalies dl baudiamojo statymo prevencinio veikimo krypties egzistavimo, manytina, kad

kvalifikavimo procedra pirmiausia turt bti pradedama nuo sudties turinio nustatymo, tik po to pereinant prie konkrei fakt vertinimo. Apibendrinant nusikalstam veik kvalifikavimo apibrimus, keltina prielaida, kad vertinimo procedra manoma visose trijose kvalifikavimo stadijose: tiek vertinant konkretaus nusikalstamos veikos sudties poymio turin; tiek paias faktines bylos aplinkybes; tiek teiss ir fakto tarpusavio atitikim. Nuo to, ar vertinamos faktins bylos aplinkybs, ar sudties poymi turinys, ar j tarpusavio atitikimas, priklauso vertinimo specifika. Dl fakt vertinimo principo pritartina G. Lastauskiens idjoms: Teisiniam kvalifikavimui reikmingus faktus logikos poiriu galima skirstyti dvi grupes: faktus nustatomus deskriptyviai ir faktus, nustatomus vertinamai.
86

BIELINAS, Egidijus. Nusikalstam veik kvalifikavimo oficialumas. In Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksui 10 met. Vilniaus universitetas, 2012, p. 62. 87 BIELINAS, Egidijus. Nusikalstam veik kvalifikavimo erdv ir definicijos. Teis, 2008, Nr. 69, p. 20. 88 LASTAUSKIEN, Giedr. Teisinis kvalifikavimas formaliosios logikos poiriu. Teis, 2009, Nr. 73, p. 38-53.

40

Deskriptyviai nustatomi faktai ireikiami teiginiu: X egzistuoja laike ir erdvje E. rodinjant tokius faktus, nra atliekamos jokios vertinamosios procedros faktai laikomi rodytais, jei nustatomi pirminiais vadinami ir jokiais rodymais nerodinjami faktai. [...] Faktai nustatomi vertinamai dviem etapais: pirmame etape konstatuojama, kad egzistuoja kakas, kas yra vertinimo objektas, o antrame etape is objektas yra vertinamas89. Teisikai reikmingi faktai (duomenys), t. y. tokie, kurie patvirtina arba paneigia bent vien aplinkyb, turini reikms bylai isprsti teisingai, baudiamajame procese vadinami rodymais. Lietuvos Respublikos

baudiamojo proceso kodekso (in., 2002, Nr. 37-1341) (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje tvirtintas pagrindinis rodym vertinimo principas: Teisjai rodymus vertina pagal savo vidin sitikinim, pagrst isamiu ir nealiku vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamiesi statymu. Kita vertus, fakt, o kartu ir rodym vertinimas nra esmin vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio savyb. Pabrtina, kad kvalifikavimo procese faktai vertinami tiek inkriminuojant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym, tiek ir formalj. iuo aspektu pritartina S. Bikelio komentarui, kuriuo autorius atriboja rodym vertinim ir vertinamojo pobdio svokos tiesiogin sry: S. Skliarov manymu, kalt yra vertinamojo pobdio, nes sprsdamas kalts klausim, teismas vertina rodymus [...]. Manyiau, toks poiris yra nepagrstas, nes rodym vertinimas yra procesin procedra, su kalts samprata neturinti nieko bendro. Pavyzdiui, sprendiant ar buvo padaryta veika, taip pat yra vertinami rodymai, bet teigti, kad veika yra vertinamojo pobdio svoka (tokia ivada logikai iplaukia i S. Skliarov teigini), a nedrsiau90. Akcentuotina, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio ypatumai atsiskleidia ne per faktinio poymio ar jo atitikimo sudiai vertinim, o per normin kvalifikavimo prielaidos komponent paties
89

LASTAUSKIEN, Giedr. Teisinis kvalifikavimas formaliosios logikos poiriu. Teis, 2009, Nr. 73, p. 43. 90 BIKELIS, Skirmantas. Tyin kalt baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, p. 41.

41

nusikalstamos veikos sudties poymio turinio vertinim ad hoc. Kitaip sakant, inkriminuojant vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, teismas turi ne tik motyvuotai atsakyti, ar byloje ufiksuoti faktiniai nusikalstamos veikos poymiai sutampa su konkreios nusikalstamos veikos sudties poymiais, taiau ir ad hoc vertinti (ne konstatuoti, kaip formalij poymi atveju) toki nusikalstamos veikos sudties poymi turin. 2.2. Vartojimo teiskroje prieastys ir veiksniai Doktrinoje visos vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo teiskroje prieastys paprastai skirstomos objektyvias ir subjektyvias. Pavyzdiui, pagal T. Kaanin (rus. . ) (taip pat pagal V. Piteck (rus. . ) ir kai kuriuos kitus autorius), objektyvios prieastys tai socialiniai faktoriai, nepriklausantys nuo statym leidjo valios, nulemti visuomens pltros. Tuo tarpu subjektyvios prieastys tai prieastys, tiesiogiai priklausanios nuo statym leidjo valios, arba socialiniai reikiniai, nesusij su visuomenine raida. Prie objektyvij aplinkybi minta autor priskiria: 1) didel socialini reikini vairov; 2) greit visuomeninio gyvenimo pltr, kintanius socialins tikrovs reikinius; 3) organin teiss ir morals sveik91. Neprietaraujant T. Kaaninos iskirtai klasifikacijai ir objektyvij aplinkybi padalinimui, keltina prielaida92, kad svarbiausiu veiksniu, lemianiu vertinamj poymi vartojim teiskroje, dert laikyti ne didel socialini reikini vairov, o spari j kait. Kitaip sakant, vertinamieji poymiai net ir baudiamajame statyme vartojami vis pirma siekiant, kad jo formuluots prisitaikyt prie besikeiiani gyvenimik aplinkybi 93 . i vertinamj poymi ypatyb neivengiamai reikalauja didelio teiss praktik

profesionalumo ir teisinio smoningumo lygmens. Kaip pastebi G. vedas, vertinamj poymi konkretizavimas ir tikslus apibdinimas tiek teissaugos
91

, . : . [...] . . . , 1974, p. 30-33. 92 Past. prielaida paremta ETT jurisprudencija. Plaiau irti ios darbo dalies 2.4. poskyr. 93 r. pvz.: ETT 1995 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Tolstoy Miloslavsky prie Jungtin Karalyst.

42

institucijoms, tiek teismams gali kelti tam tikr sunkum, nes veikos ir padarini vertinimas gali kisti priklausomai nuo socialini, ekonomini ir kit valstybs ir visuomens raidos aplinkybi94. Baudiamojo statymo pritaikymo prie faktini aplinkybi kaitos siek galima interpretuoti dar konkreiau tai baudiamojo statymo stabilumo, kaip vieno esmini baudiamojo statymo kriterij, utikrinimo siekis. Pabrtina, kad norm stabilumas taip pat ir vienas i svarbiausi teisins valstybs poymi
95

. Konstitucinis Teismas yra iaikins konstitucinio teisins

valstybs principo turin, atkreipdamas dmes teisinio reguliavimo stabilum kaip vien io principo reikalavim: Konstitucinis teisins valstybs principas suponuoja vairius reikalavimus statym leidjui, kitiems teiskros subjektams: [...] kad teisini santyki subjektai galt savo elges orientuoti pagal teiss reikalavimus, teisinis reguliavimas turi bti santykinai stabilus96. Antroji prieastis, lemianti vertinamj poymi vartojim

baudiamajame statyme, taip pat kyla i ETT jurisprudencijos ir yra dar labiau praktinio pobdio. Kaip minta, tai yra didel faktini aplinkybi, kurias siekiama sureguliuoti, vairov. Vienintelis bdas tokiais atvejais ivengti teisini sprag yra norminio pobdio formuluoi vartojimas. Pavyzdiui, 1988 m. byloje Olsson prie vedij ETT pabr, kad faktins aplinkybs, kai vaikas turi bti paimamas visuomens globai, gali bti tokios vairios, kad, vargu ar manoma, suformuluoti tok statym, kuris formaliai apibrt jas visas97. Pastaroji vertinamj poymi vartojimo baudiamajame statyme prieastis plaiai akcentuojama ir Lietuvos baudiamojoje teisje. Pavyzdiui, M. Apanaviius ir V. Pavilonis klausia: Kodl BK yra tiek daug vertinamj poymi? Taip yra dl to, kad jie galina atsivelgti tokias bylos aplinkybes,
94

VEDAS, Gintaras. Kai kurios baudiamojo statymo dispozicij konstravimo problemos. Teis, 1991, Nr. 25, p. 21; VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 87. 95 r. KRIS, Egidijus. Konstitucini princip pltojimas konstitucinje jurisprudencijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo etosios konferencijos Konstitucini princip pltojimas konstitucinje jurisprudencijoje mediaga. Neringa, 2001, p. 28. 96 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas. in., 2006, Nr. 7-254. 97 ETT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prie vedij (nr. 1), p 30-31, 62-63.

43

kuri negalima i anksto ufiksuoti teiss normoje98. iame kontekste domi E. Bielino, besiremianio J. Pradeliu, mintis: Visi statym leidjai baudiamj kodeks sudeda tik daugum klausim, bet niekuomet nesudeda j vis arba bgtaudami padaryti pernelyg stor tom, arba dl paprasiausio nesugebjimo, turint galvoje normini tekst vairov99. Be to, dert pabrti, kad teism praktikos ir doktrinos analiz galina iskirti tam tikras ablonines situacijas, pasiyminias faktini aplinkybi gausa, kai statym leidjas neivengiamai yra priverstas baudiamajame statyme tvirtinti vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius. Pavyzdiui, vertinamieji poymiai tampa pagrindiniu teiss technikos bdu, kai kalbama apie alos objektams, kurie neturi savo piniginio ekvivalento: gamtai, kultrai, garbei ir pan., nustatym. Treia vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo teiskroje prieastis per vertinamuosius poymius teis patenka vertybs 100 . ie poymiai neleidia teisei pernelyg sustabarti, tapti udara, suartina teis su moralinmis, etinmis nuostatomis101. Pastebtina, kad teiss ir morals normos yra paios svarbiausios socialins normos. Tiek teis, tiek moral reguliuoja socialin moni elges. Daniausiai teiss ir morals normos yra susipynusios ir sutampa, pavyzdiui, teiss paeidimas kartu yra ir amoralus veiksmas. Ir prieingai morals paeidimas yra kartu ir teiss paeidimas, taiau ne visada, kadangi teis tam tikrose sferose yra riboto pobdio socialinio elgesio reguliatorius (pavyzdiui, eiminiuose

santykiuose). Atsivelgiant tai, vertinamj poymi pobdis neleidia teisei atitolti vis pirma nuo moralini vertybi. Be to, formalios baudiamosios teiss ir vertybinio teiss lygmens suartjimo siekis nra vien teorin dogma, bet turi ir praktin reikm.
98

APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980, p. 69. 99 BIELINAS, Egidijus. Baudiamojo statymo blanketins dispozicijos ir j taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 121. 100 Past. apie vertybi samprat plaiau irti ios dstymo dalies 2.1. poskyr. 101 r. pvz.: , . : . [...] . . . ., 2003, p. 34.

44

Pavyzdiui, S. Bikelis akcentuoja, kad vien empirinio pobdio svokos baudiamojoje teisje gali bti nefunkcionalios: Vertinamasis pobdis reikia, kad svokos turinys aikinamas atsivelgiant socialinius vertybinius (baudiamuosius politinius, mogaus teisi ir pan.) aspektus. Vien empirinio objektyvaus pobdio svokos, bdingos gamtos mokslams, teisje gali bti nefunkcionalios102. Tuo tarpu G. vedas pateikia realaus gyvenimo pavyzd, kai vien formals poymiai neleist atskleisti tikrosios veikos prasms: pvz., [...] 500 Lt vagysts atveju i asmens, gyvenanio tik i pensijos, ir pasiturinio verslininko pasekms formaliai vienodos, taiau ala asmeniui, gyvenaniam tik i pensijos, ymiai reikmingesn103. Taip pat atkreiptinas dmesys, kad pagal ETT jurisprudenicj, vertinamj poymi vartojimas baudiamajame statyme taip pat yra paremtas teisingumo principo utikrinimo siekiu 104 . A. Baranskait ir J. Prapiestis, remdamiesi konstitucine jurisprudencija, bendroje publikacijoje paymjo: Konstitucinis teisingumo principas suponuoja, kad valstybje vykdomas teisingumas negali bti tik formalus, nes vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nra tas teisingumas, kur tvirtina, saugo ir gina Konstitucija. [...] jis yra vienas svarbiausi moralini vertybi ir teisins valstybs pagrind105. Dl subjektyvij vertinamj poymi vartojimo teiskroje

prieasi nuomons doktrinoje ymiai labiau isiskiria. Pavyzdiui, . Kaanina prie subjektyvij prieasi priskyr: 1) teiskros trkumus ir klaidas; 2) nepakankam teiss mokslo, teiss technikos, teisini instrument ir teiss taikymo isivystymo lygmen
106

. Tuo tarpu pagal V. Piteck

subjektyviosiomis aplinkybmis galima laikyti ribotas mogaus galimybes numatyti teisini santyki vystymsi, taip pat tam tikr teiskros tradicij,
102

BIKELIS, Skirmantas. Tyin kalt baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). - Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, p. 26-27, 41. 103 VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 88. 104 ETT 1996 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Goodwin prie Jungtin Karalyst, p. 497-498, 33. 105 BARANSKAIT, Agn; PRAPIESTIS, Jonas. Konstitucins teisingumo ir teisins santarvs dimensijos baudiamojoje teisje. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 45. 106 , . : . ... . . . , 1974, p. 33.

45

numatani vertinamuosius poymius, kaip konkret teiss technikos bd107. T. Kaaninos nuomon kritikuotina, kadangi pagal jos skirstym prie vertinamj poymi priskiriamos ir nesmoningos teiss spragos, dl ko ie poymiai traktuojami pernelyg plaiai. Pritartina kito autoriaus V. Piteckio nuomonei, kad vertinamieji poymiai tai vienas prast teiss technikos bd (tam tikra teiskros tradicija). Pabrtina, kad btina atriboti teiss spragos ir vertinamojo poymio kategorijas: pastarasis paprastai netraktuotinas teiss spraga ir atvirkiai. Tarp esmini vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo teiskroje veiksni btina akcentuoti tarptautins teiss ir ypatingai ES teiss tak nacionalinei teisei, kuri pastaraisiais metais yra labai iaugusi 108 . Nepaisant to, kad BK yra vientisas baudiamasis statymas, o nacionalinis statym leidjas turi iimtin kompetencij numatyti nusikalstam veik apibrimus ir bausmes 109 , Lietuva kartu yra vairi tarptautini organizacij ir ES nar ir, konstruodama nusikalstam veik sudtis, privalo atsivelgti tarptautins bendrijos priimtas teisines nuostatas, reikalaujanias numatyti baudiamj atsakomyb u tam tikras pavojingas veikas. Pavyzdiui, Lisabonos sutarties 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal prast teiskros procedr, gali nustatyti minimalias taisykles dl nusikalstam veik ir sankcij apibrimo ypa sunki nusikaltim, turini tarpvalstybin pobd, pasireikiant dl toki nusikaltim pobdio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, srityse. ios nusikaltim sritys yra: terorizmas, prekyba monmis bei seksualinis moter ir vaik inaudojimas, neteista prekyba narkotikais, neteista prekyba ginklais, pinig plovimas, korupcija, mokjimo priemoni klastojimas, kompiuteriniai

nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas. Atsivelgiant nusikalstamumo

107

, . : . ... . . . , 1979, p. 79. 108 r. pvz.: ABRAMAVIIUS, Armanas; MICKEVIIUS, Darius; VEDAS, Gintaras. Europos Sjungos teiss akt gyvendinimas baudiamojoje teisje. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005. 109 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada. in.,1995, Nr. 9-199.

46

raid, Taryba gali priimti sprendim, nustatant kitas nusikaltim sritis, atitinkanias ioje dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai110. Pastebtina, kad iuo metu ES teiskra nacionalinei baudiamajai teisei didiausi poveik daro antrini teiss akt direktyv pagalba. Direktyvos nra tiesioginio taikymo aktas, dl to turi bti perkeltos BK111. Nors nacionaliniai teiskros subjektai turi galimyb pasirinkti ES direktyv gyvendinimo bdus ir priemones, perkeliant j nuostatas BK, susiduriama su nemaais sunkumais. Vienas i toki sunkum direktyv formuluoi tinkamas interpretavimas ir atitikimo su BK terminais nustatymas. Direktyvos formuluots dokumento derinimo procese danai i labai konkrei tampa abstrakiomis, kad atitikt valstybi nari daugumos interesus. Tai natralus dsningumas, turint omenyje ES valstybi nari skaii (past. 28) ir labai skirtingas kiekvienos i j baudiamosios teiss tradicijas. Nors nacionalinis teiskros subjektas ir turi tam tikr pasirinkimo laisv, gyvendinant direktyv nuostatas, jam didel tak daro ne tik lingvistin termino konstrukcija 112, bet ir direktyvos tikslai (taip pat direktyvos preambuls nuostatos). Dl tos prieasties, pernelyg formalizavus direktyvos formuluot, valstybei narei ateityje dl netinkamo direktyvos gyvendinimo gali bti pradta paeidimo procedra. Vienas i susidariusios situacijos sprendimo bd vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi baudiamajame statyme vartojimas113,

110

Lisabonos sutartis, i dalies keiianti Europos Sjungos sutart ir Europos bendrijos steigimo sutart, 2007 m. gruodio 13 d., OL C 306, 2007. 111 Be to, kaip minta, be iimi visos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys materialiojoje baudiamojoje teisje gali bti taikomos tik per nacionalin baudiamj statym [r. pvz.: VEDAS, Gintaras. Tarptautins teiss reikm ir gyvendinimas Lietuvos baudiamojoje teisje. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 110]. 112 Pastebtina, kad dl netinkamo vertimo nacionalinje kalboje direktyvos formuluot gali gauti visai kit reikm nei dokumento originalo kalboje. r. pvz.: antrosios dstymo dalies 3.2. poskyr, kur analizuojama BK 147 straipsnio 1 dalies svokos paeidiamumas perklimo i ES teiss ypatumai. 113 Kita vertus, jais taip pat negali bti piktnaudiaujama. Plaiau apie minimo klausimo problematik irti antrosios dstymo dalies 4.2. poskyr ir ketvirtosios dstymo dalies 1.2. poskyr.

47

kurie galina direktyvos nuostat tinkam gyvendinim per teismin interpretavim114. Kaip pavyzd galima pateikti 2009 m. birelio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcij ir priemoni nelegaliai esani treij ali piliei darbdaviams btiniausi standartai115 gyvendinim. ios direktyvos pagrindu 2011 m. gruodio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso papildymo 2921 straipsniu ir kodekso priedo papildymo statymas (in., 2012, Nr. 4-115), kriminalizavs absoliuiai nauj Lietuvos Respublikoje nelegaliai esani treij ali piliei darbo nusikalstam veik. Naujojoje nusikalstamos veikos sudtyje yra tvirtinta net keletas vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi: verslikas darbinimas ir ypatingai inaudojamo darbo slygos. Pastarasis poymis yra unikalus ne tik BK tokios svokos apibrimo nra ir termin odynuose116. Perkeliant poym BK, statym leidjas atsidr dviprasmikoje situacijoje: perkelti aikumo ir tikslumo stokojani nuostat ar j konkretizuoti ir galimai netinkamai (t. y. per siaurai) gyvendinti ES teiss akt. Ieitis rasta, pasirmus vertinamojo poymio doktrina. Kaip aikinamojo rato 4.5.3. punkte pastebi statymo projekto rengjas, komentuodamas direktyvoje pateikt ypatingai inaudojamo darbo slyg apibrim: Direktyvos formuluot, tvirtinama sudtyje kaip vertinamasis poymis, kur teismas gals vertinti kiekvienoje byloje, atsivelgdamas konkreios bylos faktines aplinkybes. Pastebtina, kad

114

G. vedas vienoje savo publikacij daro ivad: Teiskros proceso kontekste tarptautins ir nacionalins baudiamosios teiss suderinimas gali bti vykdomas dviem bdais: a) statyminiu (teikiant Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti tarptautin sutart kartu pateikiant ir statymo projekt, kuriuo siloma inkorporuoti btinas tarptautins sutarties nuostatas nacionalin baudiamj statym papildant, pakeiiant arba panaikinant tam tikras Lietuvos Respublikos BK normas); arba b) teisminiu (koreguojant galiojani BK norm interpretavim teism praktikoje) [VEDAS, Gintaras. Tarptautins teiss reikm ir gyvendinimas Lietuvos baudiamojoje teisje. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 110-111]. 115 OL 2009 L 168, p. 24. 116 Maa to, paioje Direktyvoje pateikta svoka apibriama tik pavyzdiniais, bet ne universaliais kriterijais: ypatingai inaudojamo darbo slygos darbo slygos, skaitant tas slygas, kurios atsiranda dl diskriminacijos dl lyties ar kit prieasi, kai yra labai didel disproporcija, palyginus su teistai dirbani darbuotoj darbo slygomis, ir kai jos, pavyzdiui, daro poveik darbuotoj sveikatai bei saugai ir yra nesuderinamos su mogaus orumu.

48

Direktyvoje tarp svok yra pateiktas ypatingai inaudojamo darbo slyg apibrimas. Tai galt bti teismams orientyras ir pagrindiniai kriterijai, aikinant mintj poym117. Atsivelgiant iame poskyryje idstyt, darytina ivada, kad vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo baudiamajame statyme prieasi egzistuoja nemaai. Nors teorijoje iskiriamos

objektyviosios ir subjektyviosios prieastys, praktikoje toks skirstymas didels pridtins verts neturi. Disertacijoje laikomasi pozicijos, kad vertinamieji poymiai yra vienas teiss technikos bd, ir su jais negali bti tapatinamos nesmoningos teiss spragos, atspindinios teiskros klaidas ir trkumus. Tarp pagrindini vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo teiskroje prieasi iskirtina: siekis, kad baudiamojo statymo formuluots prisitaikyt prie besikeiiani gyvenimik aplinkybi; didel faktini aplinkybi, kurias siekiama sureguliuoti, vairov; teisingumo principo ir vertybinio baudiamosios teiss veikimo aspekto utikrinimo siekis. Be to, tarp naujausi ir pastaraisiais metais itin irykjusi vertinamj

nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo veiksni iskirtina ES ir tarptautins teiss taka nacionalinei teisei. 2.3. Teorijos raida usienio ali baudiamojoje teisje Vertinamieji poymiai, kaip vienas teiss technikos bd, Lietuvos ir usienio ali teiskroje yra inomas nuo pai seniausi jos laik. Kita vertus, isamiau ia tema mokslininkai pradjo domtis tik XIX amiuje. Vertinamasis poymis pradtas tirti bendrojo mokslo apie teis, vliau tyrimai specializavosi atskir teiss ak pagrindu. Baudiamojoje teisje vertinamj poymi tyrimai isiskiria problematikos gausa, kuri didija dalimi nulemia atitinkam poymi ir ioje teiss akoje stipriai veikiani teistumo ir nullum crimen sine lege princip tarpusavio derms klausimas.

117

Aikinamasis ratas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso papildymo 2921 straipsniu ir kodekso priedo papildymo statymo projekto. Nr. XIP-3895. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=412675

49

Atkreiptinas dmesys, kad vertinamojo poymio terminas retai vartojamas usienio ali baudiamojoje teisje. Terminas plaiausiai paplits tik Rusijos ir didiosios dalies kit buvusios SSRS valstybi teiss doktrinose. Tuo tarpu Vokietijos teiss doktrinoje vartojamas norminio poymio 118 , o Pranczijoje atviro tipo svokos 119 ir panas terminai, kurie pagal turin visikai arba tik i dalies atitinka vertinamojo poymio termin. Bendrosios teiss sistemos doktrinoje vertinamasis poymis taip pat nra vartojamas terminas. Vietoje to pasitaiko neaikaus (angl. vague), bendrojo (angl. general), neapibrto (angl. undefined), plataus (angl. broad) ar liberalaus (angl. liberal) termin120 vartojimas. Atsivelgiant tai, kad vertinamojo poymio terminas daniausiai vartojamas Rusijos baudiamosios teiss moksle, tiriant jo teorijos raid, tikslinga pradti nuo ios valstybs baudiamosios teiss mokyklos. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi teoriniai klausimai Rusijos baudiamosios teiss moksle pradti analizuoti XIX amiaus antroje pusje. Tyrimo problematika isirutuliojo i teisjo diskrecijos rib, atskleidiant nusikalstamos veikos sudties poymio turin. Taiau, kaip rao O. umilina (rus. O. ), mokslins problemos pobd vertinamj svok121 klausimas gavo tik XX amiaus viduryje (1950 1960 metais122). iuo periodu teisinje leksikoje atsirado terminas vertinamoji svoka, pasilytas jo apibrimas ir iskirtos pagrindins savybs123.
118

r. pvz.: WESSELS, Johannes. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 61. 119 r. pvz.: PRADEL, Jean. Lyginamoji baudiamoji teis. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 101. 120 r. pvz.: JEFFRIES, John. Legality, Vagueness, and the Construction of Penal Statutes, 71 Va. L. Rev, 1985; PRICE, Zachary. The Rule of Lenity as a Rule of Structure. Fordham Law Review, Vol. 72, Issue 4, 2004, p. 927. 121 Pastebtina, kad dalis Rusijos mokslinink kaip tikslesn silo vartoti ne vertinamojo poymio, o vertinamosios svokos termin. Autorius iam pasilymui nepritart, nes sudties poymio vertinimas vyksta ne tik lingvistins konstrukcijos pagrindu. Nors sudties poym gali sudaryti keli odiai ar svokos, taiau kvalifikuojant nusikalstam veik maiausi normin krv turi ne svoka, o poymis, kurio savitumas atsiskleidia ne tik per lingvistin konstrukcij, bet ir per sveik su kitais sudties poymiais ir faktinmis bylos aplinkybmis. 122 Past. 1956 m. S. Vilnianskis (rus. . ) pirm kart pavartojo vertinamojo poymio termin [, . . . . 7. , 1956, p. 3]. 123 , . : . [...] . . ., ., 2003, p. 27.

50

Vertinamj poymi tyrim pradioje 124 pagrindinis j tikslas buvo surasti sprendimus, kaip sumainti vertinamj poymi vartojim baudiamojo statymo teiskroje125. Vertinamieji poymiai traktuoti iimtinai kaip teiskros trkumas, teism savivals ir piktos valios priemon 126 . Manyta, kad despotikos valdios rankose vertinamieji poymiai gali tapti efektyvia asmens teisi paeidinjim priemone 127 . Kaip pastebi S. Bikelis: Juos (aut. past. vertinamuosius poymius) turjo pakeisti objektyvs gamtos moksl apraomi poymiai ir svokos, galimi patikrinti empirikai128. Vis dlto teoriniais postulatais kovoti prie vertinamuosius poymius Rusijos mokslininkams nesisek. i prieastis labiausiai ir nulm, kad mokslinink poiris vertinamuosius poymius, kaip tam tikr blog baudiamojoje teisje, ilgainiui pradjo kisti. Pastaraisiais deimtmeiais Rusijos baudiamosios teiss doktrinoje sivyravo nuomon, kad vertinamj poymi baudiamajame statyme ivengti nra manoma, be to, apskritai nra didels btinybs mainti j skaii. Pavyzdiui, N. Tagancevas (rus. . ) kadaise ra, kad straipsnio dispozicija neturi bti pernelyg kazuistinio pobdio, kad apimt visas veikos pasireikimo aplinkybes: jei pernelyg apibendrintas statymas duoda per daug erdvs teisj nuoirai (diskrecijai), tai iimtinis jo kazuistikumas visada tampa statymo neubaigtumo ir teism praktikos nenuoseklumo prieastimi129.
124

Past. tuo laikotarpiu Rusijos baudiamajame moksle egzistavo ir kiti alternatyvs terminai: situacins svokos (. ), situaciniai terminai (. ) ir pan., taiau labiausiai paplito ir iki i dien vartojamas vertinamojo poymio (svokos) terminas. 125 Tas pats pasakytina ir apie situacij kitose Kontinentins teiss sistemos valstybse. Pavyzdiui, kaip rao J. Pradel: XIX a. statym leidjas stengsi numatyti labai tikslias, itin precizikai suredaguotas sudtis. [...] Taiau XX a. tokio formalaus reikalavimo atsisakoma [PRADEL, Jean. Lyginamoji baudiamoji teis. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 102]. 126 r. pvz.: BIKELIS, Skirmantas. Tyin kalt baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, p. 26. 127 Kaip pavyzdys literatroje pateikiamas 1926 m. RTFSR baudiamasis kodeksas, kuriame buvo daug vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi, ir kuri pagalba reimui nepaklus nekalti asmenys buvo nuteisti mirties bausme ar itremti lagerius. Traukiant asmenis baudiamojon atsakomybn itin aktyviai remtasi statymikai neapibrtu kontrrevoliucini tiksl poymiu [, . : . ... . . ., ., 2003, p. 23]. 128 BIKELIS, Skirmantas. Tyin kalt baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, p. 26. 129 , . : . . 1994, p. 79.

51

Vokietijoje vertinamojo poymio problematika taip pat yra inoma nuo XIX amiaus. Tiesa, kaip minta, vietoje vertinamojo ia vartojamas norminio poymio terminas. Norminis poymis Vokietijos baudiamosios teiss doktrinoje suprieinamas deskriptyviajam (apraomajam) nusikalstamos veikos sudties poymiui. Remiantis J. Wessels: Apraomieji poymiai yra tokie, kurie tiesiogiai aprayti veikos sudtyje ir konkreiai, objektyviai parodo, kas yra draudiama arba pareigoja elgtis tam tikru bdu. Norminiai poymiai (= poymiai, kuriems reikalingas tam tikras vertinimas) tai tokios veikos aplinkybs, kurios turi prasm atsivelgiant normos logines prielaidas, ir j buvim teisjas gali nustatyti papildomai vertindamas iuos poymius130. Vokietijos baudiamosios teiss moksle istorikai egzistavo kelios skirtingos nuomons dl normini poymi vartojimo baudiamajame statyme. Pagal vien j, nusikalstam veik sudtyse joki normini poymi nra ir negali bti. Pavyzdiui, E. Beling nuomone, visi sudties poymiai savo esme yra objektyvs, dl to juos taikant negali bti jokio vertinimo. Dl tos prieasties, E. Beling nusikalstamos veikos sudties poymiais laik tik apraomuosius poymius
131

. Kita grup mokslinink neneig normini

poymi vartojimo nusikalstam veik sudtyse. Pavyzdiui, pagal M. Mayer neteisinga nusikalstamos veikos sudties poymius laikyti tik apraomaisiais, nes alia j vartojami ir normin pobd turintys sudties poymiai 132 . Tuo tarpu treioji pozicija yra, kad apskritai visi nusikalstamos veikos sudties poymiai yra norminio pobdio. Pavyzdiui, remiantis E. Wolf, visi nusikalstamos veikos sudties poymiai patys savaime yra norminio pobdio 133 . ios pozicijos alininku i dalies galima laikyti ir J. Wessels, kuris teigia, kad [...] negalima nepastebti ir to, kad ne visada manoma

130

WESSELS, Johannes. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 60-61. 131 BELING, Ernst. Die Lehre vom Verbrechen, Tbingen.1906, p. 80-82. 132 MAYER, . Der Allgemeine Teil des deutschen Strafrechts. Heidelberg, 1915, p. 184. 133 WOLF, Erik. Die Typen der Tatbestandsmigkeit, Verffentlichungen der SchleswigHolsteinischen Universitatsgesellschaft, 1931, p. 11.

52

grietai atskirti apraomuosius ir norminius poymius. Daniausiai ir apraomieji poymiai turi tam tikr normini bruo134. Pastaruoju metu Vokietijoje akcentuojama, kad vis baudiamajame statyme tvirtint sudties poymi apraymo lygis nra ir negali bti vienodas. Abstrakiau aprayti poymiai Vokietijos baudiamosios teiss moksle nebra kategorikai traktuojami kaip prietaraujantys esminiams baudiamosios teiss principams, o egzistuojanti poymi klasifikacija deskriptyvius ir norminius tampa vis labiau reliatyvi, argumentuojant, jog joks painimo objektas negali bti suvokiamas be tam tikro vertinimo135. Pranczijoje mokslininkai susiduria su atviro tipo svok (= vertinamj poymi) problematika. Pastebtina, kad 1994 m. Pranczijos baudiamojo kodekso 111-4 straipsnyje tiesiogiai tvirtintas grieto interpretavimo principas: Baudiamasis statymas aikinamas grietai136, kas atitinkamai suformuoja ir visos pranczikosios doktrinos krypt. Pranczijoje atviro tipo svokas nuo seno irta itin konservatyviai (past. daug konservatyviau nei Rusijos ar Vokietijos baudiamosios teiss doktrinose). Dl tos prieasties ilgainiui pasitaik ne vienas bandymas eliminuoti atviro tipo svokas i Pranczijos baudiamojo kodekso (arba bent jau sumainti j skaii). J. Pradel pastebi, kad i tendencija istorikai buvo juntama ne tik Pranczijoje: kad bt ivengta neaiki termin ir iplstini nusikaltimo sudi, tam tikrose jurisprudencijos sistemose buvo sukurtos teorijos, pagal kurias tokie terminai ir sudtys prietarauja auktesnms, konstitucinms normoms, tvirtinanioms teistum137. Jungtinse Amerikos Valstijose yra paplitusi neaikumo draudimo teorija (angl. The Void for Vagueness Doctrine), pagal kuri baudiamojo statymo teksto neaikumas paeidia Konstitucij. i doktrina isivyst i
134

WESSELS, Johannes. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 61. 135 Dert sutikti, kad tokia pozicija i ties turi racijos, ypa turint omenyje spari technikos evoliucij. Pavyzdiui, atsakymas, kas sudaro i pirmojo vilgsnio formalij poymi kompiuteris ar automobilis turin, atskirais atvejais gali bti itin sudtingas. 136 Prieiga internete: http://legislationline.org/download/action/download/id/1674/file/848f4569851e2ea7eabfb2ffcd70.htm/ preview 137 PRADEL, Jean. Lyginamoji baudiamoji teis. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 102.

53

konstitucinio teisingo proceso principo. Mintas principas tvirtintas Jungtini Amerikos Valstij Konstitucijoje, primus penktj ir keturioliktj pataisas. Penktoji Jungtini Amerikos Valstij Konstitucijos pataisa, priimta 1791 m., numat, kad niekam negali bti apribotas gyvenimas, laisv ar nuosavyb be teisingo baudiamojo proceso. Keturioliktoji Jungtini Amerikos Valstij pataisa (1868 m.) tvirtino nuostat kad jokia valstija negali apriboti asmens gyvenimo, laisvs ar nuosavybs be teisingo baudiamojo proceso
138

Apibendrinus, teisingas procesas tai konstitucinis garantas, kad teisiniai procesai bt teisingi, kad kiekvienas asmuo turt galimyb bti iklausytas, prie apribojant jo gyvenim, laisv ar turt. Tai taip pat yra konstitucinis garantas, kad baudiamasis statymas nebt savavalikas, neprotingas ir nepastovus. Konstitucini patais pagrindu ivystyta neaikumo draudimo teorija reikalauja, kad baudiamieji statymai bt suformuluoti tokia kalba, kuri yra pakankamai aiki vidutinio (prasto) intelekto mogui. Jeigu vidutinio intelekto asmuo negali suprasti, kokia tiksliai veika yra udrausta, arba kokia sankcija gresia u tos veikos padarym, toks baudiamasis statymas pripastamas konstitucikai neaikiu. Pastebtina, kad pagal neaikumo draudimo teorij tik teksto aikumas leidia pateikti pilieiams proting spjim, suteikiant jiems galimyb subjektyviai suvokti elgesio neteistum. Be to, baudiamojo statymo aikumas leidia apriboti teisj diskrecin gali139, utikrina statymo raids ir jo taikymo tarpusavio atitikim. Kaip pastebi J. Samaha, i doktrina apima du pagrindinius aspektus140. Pirmasis yra nukreiptas paprastus mones, siekiant, kad jie sulaukt tinkamo spjimo apie galim j veikos nusikalstam pobd. Antrasis aspektas nukreiptas baudiamosios justicijos pareignus, siekiant ivengti piktnaudiavimo jiems suteikta diskrecija141. Atkreiptinas dmesys,
138 139

Prieiga internete: http://www.usconstitution.net . r. Kanados Aukiausiojo Teismo byl Nova Scotia Pharmacentical, 1992, 2 RCS 606; taip pat JAV Aukiausiojo Teismo byl Papachristou c. City of Jacksonville, 1972, 405 US 156. 140 Past. tai yra tie patys anksiau darbe aptarti prevencinis ir represinis baudiamosios teiss veikimo aspektai. 141 SAMAHA, Joel. Criminal Law. Fourth Edition. West Publishing Company, 1997, p. 45.

54

kad pagal Jungtini Amerikos Valstij Aukiausiojo Teismo iaikinim antrasis doktrinos aspektas yra netgi svarbesnis142. Atsivelgiant iame poskyryje idstyt, konstatuotina, kad

vertinamj poymi traktuot skiriasi ne tik tarp skirting usienio ali doktrin, bet ir tarp vienos doktrinos skirting laikotarpi ar net to paties laikotarpio atskir autori. Nepaisant nesutampanio ir istorikai nuolat besikeiianio poirio vertinamuosius poymius, kartu pabrtina, kad daugumoje doktrin identifikuojama i esms ta pati su vertinamaisiais poymiais susijusi problematika: teiss taikytojo diskrecijos apimties ir rib problema; normatyvumo ir deskriptyvumo proporcijos baudiamajame statyme problema; o labiausiai koreliacijos su nullum crimen sine lege principu problema. 2.4. Santykis su nullum crimen sine lege principu Neapeliuojant aptartos neaikumo draudimo teorijos reikms, dert atkreipti dmes, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio sampratai didiausi tak padar kita doktrina nullum crimen sine lege (lot. nra nusikaltimo be statymo) 143 . Nullum crimen sine lege principo uuominos siekia seniausius raytinius baudiamosios teiss altinius, pavyzdiui, XVIII amiuje prie Krist gyvavus Hamurabio teisyn, Romos imperatori: Konstantino (306-337 m. po Kristaus), Anastazijaus (491-518 m. po Kristaus) ir Justiniano (527-565 m. po Kristaus) Konstitucijas bei Justiniano Novelas (535-539 m. po Kristaus)144. 1215 m. Anglijoje Didiosios laisvi chartijos (originalus pavadinimas Magna Carta) 39 straipsnyje nullum crimen sine lege principas pirm kart formaliai tvirtintas aukiausios teisins galios akte
145

. vietimo

laikotarpiu nullum crimen sine lege principas dar labiau ipltotas,

142 143

JAV Aukiausiojo Teismo byla Kolender v. Lawson, 461 U.S. 352, 357-8 (1983). Kita vertus, neginytina, kad nullum crimen sine lege doktrina turi labai daug ssaj su neaikumo draudimo teorija (angl. Void for Vagueness). 144 DANGELO, S. Jus Digestorum, vol. 1. Pars Generalis. Roma, 1927, p. 157. 145 LOUCAIDES, Loukis G. Essays on the Developing Law of Human Rights. Netherlands: Kluwer Academic Publishers, 1995, p. 32.

55

suformuluotas principo pavadinimas, kurio autoryst priklauso Vokietijos baudiamosios teiss pradininkui A. Feuerbachui. 1801 m. A. Feuerbachas knygoje Knikos bausms suformulavo ir apra princip nullum crimen, nullum poena sine praevia poenali, kuris netrukus po to perkeltas garsj Bavarijos kodeks. 1798 m. Jungtini Amerikos Valstij Aukiausiasis Teismas byloje Calder versus Bull detalizavo nullum crimen nulla poena sine lege (nra nusikaltimo, nra bausms be statymo) turin. Teismas priimtame sprendime konstatavo, kad statymas negalioja grtamai, esant nors vienai i keturi alternatyvi slyg: 1) teiss aktas priimtas po pavojingos veikos padarymo; 2) teiss aktas, didinantis nusikaltimo pavojingumo pobd; 3) teiss aktas, grietinantis baudiamj atsakomyb ir bausm u konkretaus nusikaltimo padarym; 4) teiss aktas, keiiantis baudiamj proces, kuris palengvina arba kitaip pakeiia konkretaus nusikaltimo rodinjimo taisykles. Netrukus po to buvo ivesta pagrindin i taisykli iimtis: velnesnis statymas baudiamojoje teisje turi grtamj gali146. XX-ame amiuje principas nullum crimen sine lege minimas svarbiausiuose tarptautiniuose mogaus teisi apsaugos dokumentuose. Pavyzdiui, princip galima rasti Visuotins mogaus teisi deklaracijos (in., 2006, Nr. 68-2497) 11(2) straipsnyje, Jungtini Taut Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto (in., 2002, Nr. 77-3288) 15 straipsnyje, ETK 7 straipsnyje, Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos statuto (in., 2003, Nr. 49-2165) (toliau Romos statutas) 22 straipsnyje, Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos (OL C 364, 2000) 49 straipsnyje147 ir kt. iuo metu nullum crimen sine lege principo suvokimas nra ribojamas ar tapatinamas vien tik su baudiamojo statymo galiojimo laike samprata. ETK 7 straipsnio Nra bausms be statymo 1 dalyje tvirtinta: Niekas negali bti nuteistas u veiksmus ar neveikim, kurie remiantis j padarymo
146

1798 m. Jungtini Amerikos Valstij Aukiausiojo Teismo sprendimas byloje Calder versus Bull. Prieiga internete: http://openjurist.org/3/us/386/calder-et-wife-v-bull-et-wife 147 Past. ios nuostatos turinys plaiai ipltotas Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje [r., pvz.: 2007 m. sprendim Advocaten voor de Wereld, C-303/05; 2004 m. sprendim X, C-60/02 ir pan.].

56

metu galiojusia nacionaline ar tarptautine teise nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali bti skiriama sunkesn bausm negu ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu. ETT jurisprudencijoje ETK 7 straipsnio 1 dalies turinys dar labiau detalizuotas. 1993 m. gegus 25 d. sprendime byloje Kokkinakis prie Graikij ETT konstatavo, kad ETK 7 straipsnis nra ribojamas vien draudimu retrospektyviai taikyti baudiamj statym kaltinamojo nenaudai. Jis taip pat apima princip, kad tik statymas gali apibrti nusikaltim ir nustatyti bausm (nullum crimen, nulla poena sine lege), ir princip, kad baudiamojo statymo negalima aikinti per daug plaiai kaltinamojo nenaudai, pavyzdiui, pagal analogij. I i princip seka, kad paeidimas turi bti tiksliai apibrtas statyme148. Atsivelgiant tai, ETT praktikoje ukoduota keturnar nullum crimen sine lege turinio gradacija: 1) nullum crimen sine lege praevia (asmuo gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn tik pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojus statym) 149 ; 2) nullum crimen sine lege scripta (veik kaip nusikalstam gali udrausti tik raytinis baudiamasis statymas); 3) nullum crimen sine lege certa (nusikalstamos veikos poymiai baudiamajame statyme turi bti tiksls ir aiks); 4) nullum crimen sine lege stricta (draudimas taikyti tiek statymo, tiek teiss analogij, nustatant veikos nusikalstamum)150. Atkreiptinas dmesys, kad tiek teorijoje, tiek ir praktikoje pati rykiausia yra vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ir nullum crimen sine lege certa bei scripta princip koreliacijos problema. Nullum crimen sine lege certa principas bendriausija prasme reikia, jog nusikalstamos veikos poymiai baudiamajame statyme turi bti tiksliai ir aikiai apibrti. Atsivelgiant tai, pagrindiniai io principo elementai yra nusikalstamos veikos sudties poymi tikslumas ir aikumas. Paymtina, kad
148 149

ETT 1993 m. gegus 25 d. sprendimas byloje Kokkinakis prie Graikij, Nr. 260-A, p. 19, 40. Pastebtina, kad Europos Sjungos Teisingumo Teismas yra ipltojs princip. Pavyzdiui, 2007 m. vasario 8 d. sprendime byloje C-3/06 P Groupe Danone prie Komisij Teismas pabr, kad ETK 7 straipsnio 1 dalis draudia ne tik paties baudiamojo statymo taikym atgaline data, bet ir nauj io statymo aikinim. 150 Ivertus i lotyn kalbos: praevia pirma einantis; scripta uraytas; certa tikras; stricta grietas.

57

kartais iskiriami ir kiti aptariamo principo elementai apibrtumas 151 , vienareikmikumas 152 (aikumo sudedamoji dalis) ir kt. Remiantis Termin odynu, tikslus iki smulkmen atitinkantis; smulkiai nusakomas; nedarantis nukrypim; taiklus; aikus lengvai suvokiamas, suprantamas153. Teisinje kalboje statymo aikumas reikia io statymo suvokim, supratim, t. y. akcentuojamas teksto turinys, o tikslumo reikalavimai nukreipti teisini apibrim formuluotes. Kokia i element tarpusavio hierarchija, atsakyti nra paprasta. Keltina prielaida, kad materialinje baudiamojoje teisje vis dlto svarbesnis yra aikumas, o baudiamajame procese didesn reikm turi tikslumas. Maa to, jei su konkreiomis teiss normomis daugiausia susiduria paprasti mons, jos turt bti pirmiausia aikios ir nedviprasmikos, tik po to tikslios. Ir atvirkiai, srityse kur teiss adresatai teiss specialistai, turt vyrauti norm tikslumas. Teisininkai suvokia teisin kalb aikiau nei eiliniai mons ir jiems aktualesn yra ne tikroji normos prasm, o bdai j pritaikyti. Konstatuotina, kad aikumo ir tikslumo element svarba baudiamojoje teisje yra labai didel, nes be j teis praranda nuspjamum. Tik ileidusi aiki ir tiksli norm, suprantam visuomenei ir atskiram jos nariui, valdia gali tiktis ir i asmens reikalaujamo elgesio. Ianalizavus gausi ir spariai evoliucionuojani ETT

jurisprudencij ETK 7 straipsnio 1 dalies bylose, identifikuotina nullum crimen sine lege doktrinos velninimo ir jos rib pltimo tendencija. Pavyzdiui, itin grietas nullum crimen sine lege certa veikimo efektas buvo suvelnintas 1993 m. gegus 25 d. sprendimu byloje Kokkinakis prie Graikij. ETT konstatavo, kad poreikis ivengti perteklinio grietumo ir neatsilikti nuo besikeiiani gyvenimik aplinkybi reikia, kad dauguma statym yra neivengiamai formuluojami terminais, kurie patys savaime

151 152

r. Tarptautinio Baudiamojo Teismo 2003 m. sprendim Prosecutor v. Staki, IT-97-24-T, 719. XANTHAKI, Helen. On Transferability of Legislative Solutions: The Functionality Test. In STEFANOU, Constantin; XANTHAKI, Helen. Drafting Legislation. A Modern Approach. Hampshire: Ashgate Publishing Limited, 1988, p. 11-12. 153 Termin odyno internetin versija. Prieiga internete: http://terminu.zodynas.info.

58

didesne ar maesne apimtimi nra aiks (apibrti). Toki statym taikymas ir aikinimas priklauso nuo teism praktikos154. 1996 m. kovo 27 d. sprendime Goodwin prie Jungtin Karalyst ETT eng dar toliau, iaikindamas, kad tikslumo stokojantys terminai baudiamajame statyme yra ne tik neivengiami, taiau ir pageidautini. ETT pabr: [...] itin sudtinga formuluoti statymus, laikantis precizinio tikslumo, ir tam tikras lankstumo laipsnis yra netgi pageidautinas, kad nacionaliniai teismai per vertinimo prizm gebt pltoti statymo taikym, siekdami utikrinti teisingum155. Atsivelgiant tai, grietosios nullum crimen sine lege scripta principo (klasikine prasme reikalaujanio, kad veik kaip nusikalstam udraust tik raytinis baudiamasis statymas) nuostatos jurisprudencijoje taip pat suvelnintos ir ipltotos, susiejant veikos nusikalstamumo nustatym ne tik su baudiamuoju statymu, bet ir su j aikinania teism praktika. Pavyzdiui, 2004 m. vasario 17 d. sprendime Maestri prie Italij ETT akcentavo, kad, nepaisant to, kaip aikiai teisin nuostata bt suformuluota statyme, jos taikymas neivengiamai apims teiss aikinimo element, kadangi visada yra btina iaikinti abejotinus normos turinio aspektus ir rasti jos atitikim su konkreiomis faktinmis aplinkybmis156. ETT savo sprendimuose suformavo precedent, kad terminas teis apima tiek i statym, tiek ir i jurisprudencijos kylani teis, ji implikuoja kokybinius reikalavimus, tarp kuri yra jos prieinamumas ir numatymas (angl. accessibility and foreseeability)157. 2004 m. kovo 30 d. sprendime Radio France prie Pranczij ETT pakartojo, jog ETK 7 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad nusikalstamos veikos bt aikiai apibrtos statyme, tai ir bna, kai indi154

ETT 1993 m. gegus 25 d. sprendimas byloje Kokkinakis prie Graikij, Nr. 260-A. Taip pat irti ETT sprendimus: 2004 m. vasario 17 d. sprendim byloje Maestri prie Italij (pareikimo Nr. 39748/98), 26; N.F. prie Italij (pareikimo Nr. 37119/97), 8; The Sunday Times prie Jungtin Karalyst (Nr. 1), (1979 m. balandio 26 d.), p. 31, 49; Rekvnyi prie Vengrij [GC] (pareikimo Nr. 25390/94), 34 ir kt. 155 ETT 1996 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Goodwin prie Jungtin Karalyst, p. 497-498, 33. 156 ETT 2004 m. vasario 17 d. sprendimas byloje Maestri prie Italij (pareikimo Nr. 39748/98), 26. 157 r. ETT sprendimus: 1995 m. liepos 13 d. sprendim byloje Tolstoy Miloslavsky prie Jungtin Karalyst, 37; Cantoni prie Pranczij (1996-V, sprendimo 29); 2001 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Streletz, Kessler and Krenz prie Vokietij [GC] (pareikimo nr. 34044/96) ir kt.

59

vidas i atitinkamo statymo teksto arba prireikus pasitelks teismin to statymo interpretavim turi galimyb inoti, kokie jo veiksmai ar neveikimas gali utraukti atsakomyb158. Atkreiptinas dmesys, kad atitinkama ETK 7 straipsnio 1 dalies jurisprudencija pltota ir ETT sprendimuose prie Lietuv. 2008 m. vasario 19 d. sprendime byloje Kuolelis, Bartoeviius ir Burokeviius prie Lietuv ETT akcentavo, kad: Konvencijos dalyvse valstybse progresyvus baudiamosios teiss formavimas per teism teiskr yra giliai tvirtinta ir btina teisins tradicijos dalis. Konvencijos 7 straipsnio negalima aikinti kaip draudianio teismams aikinti kintanias baudiamosios atsakomybs taikymo slygas, jei tik tokia raida atitinka paeidimo esm ir pagrstai gali bti numatyta159. Analogika kryptimi vystsi ir TBT jurisprudencija160. 2000 m. kovo 24 d. sprendime The Prosecutor v. Aleksovski TBT iaikino, kad nullum crimen sine lege neukerta kelio nei nacionaliniam, nei tarptautiniam teismui isprsti gino i esms kartu iaikinant tam tikro nusikaltimo turin161. Maa to, siekiant utikrinti statymo stabilum, esant spariai aplinkybi kaitai ir nuolatiniam teiss judjimui, gali kisti ir teism interpretavimas, o neapibrti statymai bsimiems paeidjams gali bti iaikinti netgi grieiau162. Atsivelgiant idstyt, pastarj met tarptautin jurisprudencija nubr aiki krypt, kad nusikalstamos veikos sudties poymio turinio atskleidimas per teism praktik yra legitimus bdas. Dl tos prieasties, tiriant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi atitikim nullum crimen sine lege principui, esmin reikm gyja ne baudiamojo statymo tikslumo ir
158

Taip pat r.: LAT 2004 m. balandio 20 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K218/2004; VEDAS, Gintaras. Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika. Teis, 2012, Nr. 82, p. 22. 159 ETT 2008 m. vasario 19 d. sprendimas Kuolelis, Bartoeviius ir Burokeviius prie Lietuv, 115. 160 VAN SCHAACK, Beth. Crimen Sine Lege: Judicial Lawmaking at the Itersection of Law and Morals. Georgetown Law Journal, Vol. 97, 2008, p. 51. 161 The Prosecutor v. Aleksovski, bylos Nr. IT-95-14/1-A, 126-127. 162 ETT 1995 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Tolstoy Miloslavsky prie Jungtin Karalyst, 37; VAN SCHAACK, Beth. Crimen Sine Lege: Judicial Lawmaking at the Intersection of Law and Morals. Georgetown Law Journal, Vol. 97, 2008, p. 56.

60

aikumo, o naujai ivest teiss prieinamumo ir numatymo kriterij turinio suvokimas. Prieinamumo kokybinis reikalavimas reikia, kad statymas turi bti deramai prieinamas: kiekvienas pilietis turi turti galimyb gauti nurodym (informacij), pagrst esamomis aplinkybmis, atitinkant elges draudianias teiss normas, kurios taikomos konkreioje byloje163. Tai yra reikalavimas, kad kaltinamasis, prie darydamas veik, bt informuotas apie veikos neteistum ir potencial baudiamum. Atitinkamas nurodymas (informacija) gali kilti tiek i statym, tiek i vieai prieinamos teism praktikos. Numatymo reikalavimas bendrja prasme reikia, kad asmuo i statymo turi tiksliai numatyti savo veikos teisinius padarinius (atsakomyb). Kaip parod teism praktika, padarini tikslumas ilgai ir sudtingai sprstas klausimas, kadangi j numatymo lygis skiriasi kiekvienoje byloje, priklausomai tiek nuo nusikalstamos veikos pobdio, tiek nuo subjekto, tiek nuo daugelio kit aplinkybi. ETT Maestri prie Italij byloje iaikino, kad numatymo reikalavimui negali bti keliamas absoliutaus tikslumo kriterijus, kadangi tai yra nepasiekiamas dalykas. ETT pabr, kad tam tikras abejoni lygmuo dl teisins nuostatos atitikimo faktams, savaime nereikia, kad jos taikymas neatitinka numatymo reikalavimo. Taip pat ir tai, kad teisin nuostata gali turti daugiau nei vien iaikinim, dar nereikia, kad ji neatitinka numatymo reikalavimo pagal ETK. Byl nagrinjimo funkcija, suteikta nacionaliniams teismams, ir yra isklaidyti tokias usilikusias teisminio interpretavimo abejones, atsivelgiant pokyius kasdienje praktikoje164. Interpretuodamas numatymo reikalavim (kartu ir teisinio teksto tikslumo laipsn), ETT taip pat nurod, kad io termino apimtis labiausiai priklauso nuo teisinio teksto turinio, veikimo srities ir nuo adresat, kuriems jis

163

Teisjo Morenilla atskiroji nuomon ETT 1992 m. spalio 29 d. sprendime byloje Open Door and Dublin Well Woman prie Airij (pareikim nr. 14234/88, 14235/88, 29/10/1992). 164 ETT 2004 m. vasario 17 d. sprendimas byloje Maestri prie Italij (pareikimo Nr. 39748/98), 26-27.

61

skirtas, skaiiaus bei statuso 165 . Pavyzdiui, specialistams ar ekspertams taikomo akto tikslumo laipsnis neturi bti toks didelis, kaip tikslumas teiss akto, taikomo paprastiems monms. Be to, ETT akcentavo, kad statymas vis dar gali atitikti numatymo reikalavim, net jeigu suinteresuotas asmuo, siekdamas vertinti jo veikos galimus padarinius, yra priverstas kreiptis teisins konsultacijos 166. Tai ypa pasakytina apie tam tikra profesine veikla usiimanius asmenis, kuriems prasta elgtis itin apdairiai vykdant savo profesines pareigas. Dl tos prieasties i j galima tiktis ypating atsargumo priemoni, vertinant savo veiklos rizik167. Pateiktinas pavyzdys i bylos Chauvy and others prie Pranczij, kurioje ETT kreipsi urnalistas, leidjas ir leidybos mon, Pranczijoje nuteisti u pono ir ponios Aubrac meiim knygoje apie rezistencijos judjim Lione. ETT nepatenkino j pareikimo konstatuodamas, kad nors pareikjai pagal galiojus reglamentavim ir galjo tiksliai nenumatyti savo veiklos pasekmi, atsivelgdami savo veiklos status, privaljo savarankikai isiaikinti, ar atitinkamas veikimas pagal statym neutrauks atsakomybs168. Apibendrinant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi atitikim nullum crimen sine lege scripta (reikalauja raytins baudiamojo statymo formos) bei nullum crimen sine lege certa (suponuoja baudiamojo statymo tikslumo ir aikumo reikalavimus), galima konstatuoti, kad ETT jurisprudencija iuos kriterijus gerokai suvelnino. Raytins teiss reikalavim ETT suvelnino papildomai prie jos pridjs formuluot arba prireikus pasitelks teismin to statymo interpretavim 169. Tuo tarpu baudiamojo statymo tikslum ir aikum i dalies pakeit naujai ivesti, gerokai lankstesni ir su teism jurisprudencija siejami kokybiniai teiss numatymo ir prieinamumo kriterijai.
165

ETT 1996 m. lapkriio 15 d. sprendimas byloje Cantoni prie Pranczij, p. 1629, 35; 2004 m. birelio 29 d. ETT sprendimas byloje Chauvy and Others prie Pranczij, 43; ETT 1993 m. rugpjio 25 d. ETT sprendimas byloje Chorherr prie Austrij, p. 35-36, 25 ir kt. 166 ETT 1995 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Tolstoy Miloslavsky prie Jungtin Karalyst, p. 71, 37; ETT 1997 m. lapkriio 25 d. sprendimas byloje Grigoriades prie Graikij, p.2587, 37 ir kt. 167 ETT 1996 m. lapkriio 15 d. sprendimas byloje Cantoni prie Pranczij, p. 1629, 35. 168 ETT 2004 m. birelio 29 d. sprendimas byloje Chauvy and Others prie Pranczij, 43. 169 ETT 2004 m. kovo 30 d. sprendimas byloje Radio France prie Pranczij, 20.

62

Reziumuojant ETT jurisprudencijos formuojam teisins minties krypt, darytina ivada, kad nullum crimen sine lege principo ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi koreliacijos problema sprstina taip: nors statym leidjas atramos pirmiausia privalo iekoti formaliuose poymiuose, kur teiss technikos poiriu to padaryti nemanoma ir (arba) neracionalu, pageidautina laikytis lankstumo ir baudiamajame statyme vartoti vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius. 3. Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio apibrimas ir pagrindins savybs 3.1. Apibrimo problema Vienas svarbiausi, taiau iki iol galutinai neisprst klausim yra vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio apibrimas.

Akcentuotina, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio terminas BK ne tik neapibrtas, bet nra jame apskritai vartojamas. i aplinkyb gerokai apsunkina atitinkamo poymio identifikavim170. Teism praktikoje vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio terminas yra vartojamas, taiau taip pat neapibriamas. Kita vertus, teism praktikoje yra identifikuojamos toki poymi savybs: 1) poymio turinys neapibrtas baudiamajame statyme 171 (vienose bylose akcentuojama, kad baudiamajame statyme nra pateikta universali kriterij jo turiniui nustatyti172 (atskirais atvejais kad nra pateikta apskritai joki kriterij173); kitose pabriama, kad universali kriterij nra suformuota ne tik statyme, bet ir teism praktikoje 174 ); 2) vertinamojo poymio turinys nustatomas teismo 175 (atskirais atvejais i savyb konkretizuojama, vartojant teismo
170

Pastebtina, kad tai nra tik Lietuvos BK ypatyb, kadangi usienio ali baudiamuosiuose statymuose vertinamojo (kaip ir norminio) poymio apibrimo pateikta taip pat nra. 171 r. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1A-57/2010. 172 r. pvz.: LAT 2007 m. lapkriio 20 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-715/2007. 173 r. pvz.: LAT 2012 m. sausio 3 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-72/2012. 174 r. pvz.: LAT 2009 m. sausio 20 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-25/2009. 175 r. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkriio 22 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1A-435/2010.

63

diskrecijos ar nuoiros terminus

176

); 3) vertinamojo poymio turinys

nustatomas kiekvienu individualiu atveju (ad hoc)177; 4) vertinamojo poymio turinys nustatomas, atsivelgiant faktines bylos aplinkybes 178 . Taip pat teismai pateikia tam tikras vertinamj poymi inkriminavimo ypatybes: 1) privalomas laikymasis teismo suformuot precedent 179 ; 2) inkriminuojam vertinamj poymi pagrindimas ir detalus motyvavimas nuosprendyje, susiejant j taikym su konkreiomis faktinmis aplinkybmis
180

; 3)

inkriminuojant vertinamj poym, btina nurodyti kriterijus, kuriais remiantis jis inkriminuojamas 181 ; 4) analogiko poymio aikinimo, pasiremiant kitos sudties iaikinimu, draudimas182 ir pan. Baudiamosios teiss moksle vertinamojo poymio apibrim, prieingai nei BK ar teism praktikoje, egzistuoja ne vienas. Vis dlto Lietuvos teiss doktrinoje apibdinant vertinamuosius poymius, paprastai apsiribojama tik tam tikr j savybi ivardinimu. Pavyzdiui, V. Mikelnas vertinamuosius poymius aprao kaip savaime neaikius, aikintinus atsivelgiant konkreias bylos aplinkybes183. G. vedas nurodo, kad vertinamojo nusikalstamos veikos poymio turinys tiesiogiai neiplaukia i baudiamojo statymo teksto; jo konstatavimas paliktas teism praktikai 184 . M. Apanaviius ir V. Pavilonis nurodo: Vertinamieji poymiai aikinami teisme. Teismas juos iaikina konkreioje byloje. Taip yra dl to, kad nei straipsnio dispozicija, nei kitoks teisinis aktas neatskleidia vertinamojo poymio turinio 185 . I pateikt pavyzdi akivaizdu, kad nors bendrasis vertinamojo poymio suvokimas

176 177

r. pvz.: LAT 2005 m. lapkriio 29 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-638/2005. r. pvz.: LAT 2011 m. birelio 14 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011. 178 r. pvz.: LAT 2012 m. balandio 3 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-174/2012. 179 r. pvz.: LAT 2005 m. lapkriio 29 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-638/2005. 180 r. pvz.: LAT 2012 m. rugsjo 25 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012. 181 r. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-34/2012. 182 r. pvz.: LAT 2007 m. balandio 17 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007. 183 MIKELNIEN, Dalia; MIKELNAS, Valentinas. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 153. 184 VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 87. 185 APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980, p. 69.

64

Lietuvos mokslinink tarpe pernelyg nesiskiria, akcentuojami skirtingi jo turinio aspektai. Usienio ali baudiamosios teiss doktrinose vertinamojo

nusikalstamos veikos sudties poymio apibrim egzistuoja ymiai daugiau, taiau vieningo ir stabilaus apibrimo taip pat trksta. Toki situacij didija dalimi nulemia tai, kad vertinamj poymi identifikavimas yra sudtingas, o kartais ir reliatyvus dalykas, be to, j identifikavimo ir atribojimo nuo formalij poymi kriterijai tiek teorijoje, tiek ir praktikoje nra vienareikmiai. Taip pat dert akcentuoti, kad spariai kintant visuomeniniam gyvenimui, tenka nuolat peririnti esamus apibrimus, kurie gali bti reikmingai pakit arba apskritai nebeaktuals. Pastebtina, kad tikslaus ir vieningo vertinamojo poymio apibrimo trkumas ne tik daro neigiam tak jo sampratai, bet tiesiogiai apsunkina toki poymi krim bei taikym. Vertinamojo poymio apibrimo problematikai daugiausia dmesio yra skyr Rusijos autoriai. klausim tarp Rusijos mokslinink akcentavo V. Kudriavcevas (rus. . ), A. Naumovas (rus. . ), V. Piteckis (rus. . ), T. Kaanina (rus. . ) ir kai kurie kiti. Pagal V. Kudriavcev, Vertinamj poymi turinys didija dalimi priklauso nuo teisininko, taikanio teis, kvalifikacijos lygmens, atsivelgiant baudiamojo statymo reikalavimus ir konkreias bylos aplinkybes. [...] Tokie poymiai reikmingi, nes leidia vertinti socialines politines aplinkybes ir konkreias bylos aplinkybes, kuri nemanoma atspindti ir tvirtinti statyme ar postatyminiame akte186. . Naumovas pateikia konkretesn apibrim Vertinamosios svokos baudiamosios teiss normose apima tuos nusikalstamos veikos sudties poymius, kurie atskleidiami ne statyme ar kitame postatyminiame akte, o per teisin smoningum asmens, kuris taiko konkrei baudiamosios teiss norm, remdamasis konkreiomis bylos aplinkybmis187.

186 187

, . . ., 1963, p. 124. , . - . , 1973, p. 97.

65

V. Piteckio apibrimas labai panaus A. Naumovo, taiau dar labiau konkretesnis, akcentuojant ne absoliut teisins smons ir vertinimo pobd, o tam tikras j ribas, numatytas baudiamajame statyme: Vertinamieji poymiai tokie poymiai, kuri turinys tiesiogiai atskleidiamas tik teiss taikymo procese, neperengiant statymo rib, vertinant kiekvieno atskiro atvejo aplinkybes ir remiantis subjekto, taikanio teis, teisiniu smoningumu188. T. Kaanina pateikia itin detal apibrim: Vertinamieji poymiai ymi teiss normose ireikt teisin paliepim, kuriame numatomi labiausiai paplit poymiai, savybs, kokybiniai ryiai ir elgesys skirting daikt, reikini, veiksm, proces, statym leidjo detaliai neiaikint, turint tiksl, kad j turinys atsiskleist vertinimo bdu taikant teis ir leist realizuoti konkrei visuomenini santyki individualj reglamentavim 189 . Nors is apibrimas itin stokoja tikslumo, jame ukoduota viena itin svarbi vertinamj poymi savyb statym leidjo smoningumas kuriant vertinamuosius poymius (kaip akcentuota ankstesniame darbo skyriuje vertinamieji poymiai traktuotini kaip vienas tradicini teiss technikos bd). Apibendrinus sukauptas ir susistemintas doktrinines ir jurisprudencijos inias, privalu gyvendinti vien i svarbiausi disertacijos tyrimo udavini suformuoti vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio apibrim, kuris bt tinkamas Lietuvos baudiamosios teiss sistemai. Apibrim kategorija yra logikos mokslo tyrimo dalykas. Doktrinoje apibrimo samprat egzistuoja nemaai. Pavyzdiui, R. Plekaitis pateikia kelias i j: Apibrimas yra loginis veiksmas, kuriuo: 1) nustatomi kriterijai tiriamajam objektui atskirti nuo kit objekt, nurodant jo specifik, 2) nustatoma vartojamos arba vedamos kalbines iraikos reikm. [...] Apibrimas yra veiksmas, taip atskleidiantis esminius objekto poymius, kad apibriamasis

188

, . : . [...] . . . , 1979, p. 44. 189 , . : . [...] . . . , 1974, p. 6-7.

66

objektas atskiriamas nuo gretim objekt190. N. Lomanien, remdamasi jau mintu R. Plekaiiu, iskiria eias esmines apibrimo taisykles: 1) tekste apibriamj iraik pakeitus apibrianija, teksto reikm turi ilikti ta pati; 2) vieno konteksto ribose apibriantj turi atitikti vienas ir tik vienas apibriamasis, bet ne atvirkiai; 3) apibrime neturi bti rato apibrianioje iraikoje neturi bti svok, nurodani apibriamj iraik; 4) negalima apibrti neinomo per neinom; 5) apibrime nevartotinos netikslios svokos, metaforins iraikos; 6) apibrimas neturi bti neigiamas (iimtis daroma tokiems odiams, kurie negali bti apibriami kitaip) 191 . Atsivelgiant logikos moksle ivestas apibrim formulavimo taisykles, tyrimo eigoje sukonstruotas toks vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio apibrimas: Vertinamasis baudiamajame nusikalstamos ir veikos sudties poymis tai

statyme

jurisprudencijoje

universaliais

kriterijais

neapibrtas nusikalstamos veikos sudties poymis, kurio kintantis norminis turinys igaunamas remiantis ne vien j nustatanio statymo tekstu ir (ar) jurisprudencija, bet ir vertinam fakt kontekste ad hoc j interpretuojanio subjekto teisine smone. I pateikto apibrimo iskirtinos abstrahuotos esmins vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio savybs, reikalaujanios gilesns analizs: santykinis poymio neapibrtumas; poymio norminio turinio atskleidimas, pasinaudojant plaia interpretatoriaus diskrecija remtis savo teisine smone; poymio norminio turinio atskleidimas, vertinant faktines bylos aplinkybes ad hoc192.

190 191

PLEKAITIS, Romanas. Logikos vadas. Vilnius: Mintis, 1978, p. 113. LOMANIEN, Nijol. Logika. Deduktyvaus samprotavimo analizs pagrindai. Vilnius: Justitia, 2001, p. 85. 192 Past. keltina prielaida, kad tai yra fakultatyvi vertinamojo poymio savyb, kadangi prevenciniame baudiamojo statymo veikimo lygmenyje poymio turinys privalo atsiskleisti ir nesant

67

3.2. Santykinis poymio neapibrtumas ir jo aikinimo poreikis Komentuojant pirmj vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio savyb santykin vertinamojo poymio neapibrtum dert pripainti, kad tai nra unikali vertinamojo poymio savyb, o kyla i bendrj teisins kalbos ir, tam tikra prasme, bendrins kalbos reikalavim. odis pats savaime (past. paprastai) nra matematikai tikslus. Kaip pastebi J. Samaha, apskritai odiai savo esme nra ir negali bti tokie tiksls kaip skaiiai 193 . Kiekvienas savarankikas odis turi savo atskir leksin reikm, ir ta reikm yra apibendrinamojo pobdio. Nors odiui bdinga atskira leksin reikm, taiau daugelis odi turi ne vien, o kelet (kai kurie net keliolika ar keliasdeimt) leksini reikmi194. R. Bakeviien 2001 metais ityrusi BK XVII XXIII skyrius kalbotyros prasme, konstatavo, kad iuose skyriuose pavartota net 47,66 procentai daugiareikmi odi 195 . Tokios paios ar panaios tendencijos atsispindi ir kituose BK skyriuose. Atsivelgiant tai, didiosios dalies BK vartojam odi prasm yra daugiau ar maiau priklausoma nuo j vartojimo konteksto. Be bendrosios leksikos ypatum, antrasis aspektas, lemiantis vertinamojo poymio apibrtumo stok, yra specifin teisin terminija. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymo (in., 1995, Nr. 41-991; 2006, Nr. 127-4823) 12 straipsnyje Teiss akto kalba numatyti tokie teiss akto kalbos reikalavimai: Teiss aktai raomi laikantis bendrins lietuvi kalbos norm ir teisins terminijos. Tarptautiniai odiai vartojami tik tada, kai lietuvi kalboje nra i odi atitikmen. Pastebtina, kad naujojo Lietuvos Respublikos teiskros

konkreios bylos faktini aplinkybi. Vis dlto j akcentuoti svarbu, kadangi isamiausiai atitinkamo poymio turinys irykja tik jo taikymo konkreioje byloje metu. Dl tos prieasties i vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio savyb plaiau analizuojama ne pirmojoje (t. y. ioje), o treiojoje dstymo dalyje. 193 SAMAHA, Joel. Criminal Law. Fourth Edition. West Publishing Company, 1997, p. 45. 194 Pastebtina, kad vienareikmi odi kalboje yra palyginti nedaug. Natralus kalbos funkcionavimas lemia t fakt, kad dauguma odi turi ry su dviem, trim ir daugiau denotat, ireikia ne vien, o kelias svokas. Tokie odiai yra daugiareikmiai. Prieiga internete: http://ualgiman.dtiltas.lt/zodziu_daugiareiksmiskumas.html 195 BAKEVIIEN, Rta. Teisin technika priemon pasiekti statym atitikt savo paskiriai (kai kurie baudiamj statym efektyvumo aspektai). Teis, 2002, Nr. 45, p. 13.

68

pagrind statymo (in., 2012, Nr. 110-5564), sigaliosianio 2014 m. sausio 1 d., o kartu pakeisianio ankstesnes nuostatas dl reikalavim teiss akt kalbai, 14 straipsnyje numatyta: Teiss akt projektai rengiami laikantis bendrins lietuvi kalbos norm ir teiss terminijos196. Teisin terminija paprastai savaime aiki ir suprantama bna tik teisininkams specialistams, o paprastiems asmenims ji turi bti iaikinta. V. Mikelnas priduria, kad palyginti su bendrine, teiss kalba pasiymi ypatumais, kurie dar labiau padidina poreik aikinti kalbos enklus197. Tarp toki prieasi V. Mikelnas iskiria: 1) teiss kalboje vartojamus specifinius terminus, inomus ir suprantamus specialistams; [...] 2) teiss kalba yra labiau internacionalizuota nei kasdien kalba, t. y. vartojama daugiau tarptautini odi ar teiss skolini; [...] 3) teisins kalbos oficialus kanceliarinis administracinis stilius, skiriantis j nuo nekamosios ar groins literatros bei mokslo kalbos; [...] 4) teiss kalbai nebdingas individualusis stilius, nes teiss normos formuluojamos kaip neapibrtam asmen ratui adresuojamos elgesio taisykls; [...] 5) teiss kalbai bdingas formalizmas [...]198. Ketvirtj teiss aikinimo prieast, iskirt V. Mikelno, dert akcentuoti kaip itin reikming nagrinjamai tematikai. Pritartina ir tolimesnei io autoriaus mini pltotei, kad teisje tvirtinta taisykl turi bti universali, t. y. ji turt apimti kuo daugiau gyvenimo situacij, kad kiekvienam veiksmui ar vykiui nereikt kurti specialios normos ir bt maiau teiss sprag199. Teiss universalumas atitinkamai nulemia jos normatyvum. Kaip pastebi E. Kris, faktas apibriamas deskriptyviai, teis normatyviai200. iuo aspektu pritartina ir S. Bikelio idjai, kuris teisini formuluoi pobd sieja su j
196

Past. naujajame statyme reikalavimai teisinei kalbai i esms ilieka tokie patys, iskyrus eliminuot nuostat dl tarptautini odi vartojimo, kas io tyrimo kontekste esmins reikms neturi. 197 MIKELNIEN, Dalia; MIKELNAS, Valentinas. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 148. 198 MIKELNIEN, Dalia; MIKELNAS, Valentinas. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 148-150. 199 MIKELNIEN, Dalia; MIKELNAS, Valentinas. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 153. 200 KRIS, Egidijus. Konstitucijos dvasia. Jurisprudencija, 2002, t. 30(22), p. 19.

69

paskirtimi: J paskirtis, skirtingai nuo gamtos moksl, yra ne aprayti ir paaikinti svarbiausius teisinius santykius, bet juos tinkamai sureguliuoti. Tinkamas teisinis reguliavimas galimas tik vadovaujantis visuomenje priimtomis vertybmis. Taigi teisinio reguliavimo pagrindu esanios svokos neretai turi pasiymti vertinamuoju pobdiu201. Atsivelgiant tai, santykin vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio neapibrtum vis pirma nulemia didelis teisini formuluoi abstrakcijos lygmuo tokia yra teisins taisykls formulavimo ir uraymo statyme technika202. BK specialiosios dalies straipsniai i ties paprastai yra idstyti bendraisiais teiginiais. Derinant konkreius faktus su BK straipsnio dispozicija visuomet reikia kategorikai atsakyti, ar is konkretus atvejis tikrai j atitinka. Dl tos prieasties pagalb pasitelkiamas teiss aikinimas. Kaip akcentuota ETT Maestri prie Italij sprendime: Reikia turti omenyje, kad ir kaip aikiai teisin nuostata bt suformuluota, jos pritaikymas apima neivengiam teisminio interpretavimo element. Abejoni keliani aspekt iaikinimo ir pritaikymo prie besikeiiani aplinkybi poreikis iliks visada
203

Analogikos pozicijos laikomasi ir Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje: [...] i statym aikinimas daniausiai taktikai reikia j taikymo sudedamj dal. Aikinimo reikalingi ne tik tie BK straipsniai, kurie blogai suredaguoti, neaiks, bet ir tie, kuriems i esms joki priekait nra. Skirtumas tik tas, kad esant aikiam statymo turiniui jis paprastai isiaikinamas greitai, danai neskiriant tam didesnio dmesio. Tuo tarpu tais atvejais, kai baudiamojo statymo turinys ne visai aikus (o tai bna pakankamai danai), jo aikinimas tampa sudtinga problema204.
201

BIKELIS, Skirmantas. Tyin kalt baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, p. 26. 202 Kita vertus, btina paminti ir prieing io klausimo pus. Pavyzdiui, kaip pastebi Harvardo universiteto profesorius S. Friedland, baudiamojo statymo formuluots negali bti ir per daug bendro pobdio, kad statymas netapt pernelyg neaikus, skatinantis valdios savival ir situacij, kai potencialus teiss paeidjas nra tinkamai informuotas, koks elgesys yra draudiamas [FRIEDLAND, Steven. Sum & Substance Quick Review of Criminal Law. 1993, p. 17]. 203 ETT 2004 m. vasario 17 d. sprendimas byloje Maestri prie Italij (pareikimo Nr. 39748/98), 26; ETT 2001 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Streletz, Kessler and Krenz prie Vokietij [GC] (pareikimo nr. 34044/96). 204 PAVILONIS, Vladas. et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis (Treiasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 104.

70

Atkreiptinas dmesys, kad santykinai nedidel dalis vis BK vartojam svok iaikinta paiame baudiamajame statyme. iuo aspektu taikliai pastebi E. Kris, komentuodamas autentiko aikinimo pltojimosi tendencijas: konstatuotina ir tai, kad, vertinant kiekybikai, autentikas aikinimas (ypa statym) yra itin retas reikinys (ne tik Lietuvoje), o laikui bgant pasikeitus atitinkamoje teiskros institucijoje pareigas uimantiems asmenims apskritai tampa tik nominaliai autentiku205. Autentiko aikinimo paplitimas ir raika BK detaliai ianalizuoti disertacijos antrosios dstymo dalies 2.6. poskyryje. 1 lentel
Doktrina ir BK projekt lydimieji dokumentai r. 7 Pvz.: moni Pvz.: 1996 m. gruodio Pvz.: Nacionalini Vadovliai, paveiksl; bankroto 9 d. Tarybos Vieai teism nutartys komentarai, taip pat: statymas; reglamentas (EB) Nr. neatskleistos ir nutarimai, kiti monografiBaudiamoj Alkoholio 338/97 dl laukins informacijos sprendimai; jos, o kodekso kontrols faunos ir floros ri konfidencialu teism atskiros [...], statymas; apsaugos mo praktikos publikacijos, sigaliojimo Cheminio kontroliuojant j utikrinimo ir apibendrinimo projekt ir ginklo prekyb; atskleidimo apvalgos ir aikinamieji gyvendinim udraudimo 1992 m. gegus 21 d. taisykls; rekomendacijos; ratai, kiti o tvarkos statymas, Tarybos direktyva Keli eismo tarptautini ir lydimieji statym Atliek 92/43/EEB dl taisykls ir kt. ES teism dokumentai (in., 2002, tvarkymo natrali buveini ir sprendimai ir ir kt. Nr. 112statymas ir laukins faunos bei kt. 4970). kt. floros apsaugos ir kt.

BK

Kiti statymai

BK vartojam svok aikinimo altiniai ES ir tarptautins Postatymi Teism teiss aktai niai teiss praktika aktai

Aikinant baudiamajame statyme vartojam termin ir svok turin, danu atveju pasitelkiamos ir kit fakultatyvi altini nuostatos. Tarp kit baudiamojo statymo formuluoi turinio atskleidimo altini pamintini: 1) kiti statymai (pavyzdiui, Cheminio ginklo udraudimo statymas (in., 1998, Nr. 90-2480), tiesiogiai nurodytas BK 267 straipsnio 2 dalyje); 2) ES ir tarptautins teiss aktai (pavyzdiui, 1996 m. gruodio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dl laukins faunos ir floros ri apsaugos kontroliuojant j prekyb (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136), tiesiogiai nurodytas BK 2771 straipsnyje); 3) postatyminiai
205

KRIS, Egidijus. Teismo precedentas kaip teiss altinis Lietuvoje: oficiali konstitucin doktrina, teisinio mstymo stereotipai ir kontrargumentai. Jurisprudencija. 2009, 2(116), p. 138.

71

teiss aktai (pavyzdiui, Keli eismo taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (in., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530)); 4) teism praktika (tiek nacionalin, tiek tarptautinio pobdio); 5) doktrina ir baudiamojo statymo patais projekt lydimieji dokumentai (pavyzdiui, statymo projekto aikinamasis ratas) ir pan. Vis dlto ivardint fakultatyvi altini reikm nusikalstamos veikos kvalifikavimui nra vienoda. I viso masyvo dert paminti BK straipsnius, turinius blanketines dispozicijas (t. y. atitinkam nuorod kit teiss akt). Atkreiptinas dmesys, kad blanketini dispozicij inkriminavimas pasiymi specifika, kuri lemia j identifikavimo svarb. Remiantis LAT senato nutarimu dl nuosprendio suraymo: kvalifikuojant veik pagal tok BK straipsn, kurio dispozicija blanketin, privalu nurodyti ne tik straipsn, bet ir statym ar kit teiss akt, jo straipsn, dal ar punkt, u kurio reikalavim ar draudim paeidim nustatyta baudiamoji atsakomyb206. E. Bielinas, aptardamas blanketini dispozicij turin, pastebi, kad iais atvejais baudiamosios teiss norm turinio svarbios dalys kildinamos ne tiesiogiai i baudiamojo statymo, bet i kit teiss altini 207 . P. vedas, savo disertacijoje isamiai ianalizavs BK straipsnius, turinius blanketines dispozicijas, visus juos suskaido eias slygines grupes: 1) BK straipsniai, kuri blanketikumas pasireikia vartojant svokas neteistas, neteistai ir pan.; 2) BK straipsniai, kurie nukreipia teiss aktus, u kuri paeidim kyla baudiamoji atsakomyb; 3) BK straipsniai, kurie nukreipia tarptautins teiss normas ar paproius, kuriuos paeidus kyla baudiamoji atsakomyb; 4) BK straipsniai, kuriuose neisamiai apraytas nusikaltimo objektas; 5) BK
206

LAT senato 2003 m. birelio 20 d. nutarimas Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanias nuosprendio suraym. Teism praktika, 2003, Nr. 19, p. 204. Kaip pastebi E. Bielinas: is reikalavimas, kaip rodo teism praktika, daniausiai bna tinkamai gyvendinamas, taiau nra suabsoliutintas. Pasitaiko, kad apsiribojama bendresnio pobdio ivada dl atitinkamos veikos neteistumo poymio buvimo padarytoje veikoje [BIELINAS, Egidijus. Baudiamojo statymo blanketins dispozicijos ir j taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 125]. 207 BIELINAS, Egidijus. Baudiamojo statymo blanketins dispozicijos ir j taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 114.

72

straipsniai, kuriuose neisamiai aprayti padariniai; 6) BK straipsniai, kurie turi kelis i aukiau ivardint blanketini dispozicij poymi208. Kita vertus, pabrtina, kad ne kiekvienas fakultatyvusis altinis, kurio pagalba atskleidiamas BK formuluoi turinys, kartu nulemia baudiamojo statymo straipsnio dispozicijos blanketikum. Didioji dalis i altini traktuotina kaip veik sudarani fakt pusje esantis komponentas. E. Bielinas, remdamasis LAT senato nutarimu, pateikia aunamojo ginklo, kaip plimo itin kvalifikuotos sudties poymio, traktuots baudiamojoje justicijoje pavyzd: Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2005 m. birelio 23 d. nutarimo [...] 18 punkte iaikinim patikslino taip: Neaunamojo ir aunamojo ginkl svok turinys atskleidiamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statyme Nr. IX-705 [...]. Taiau [...] apibrtos neaunamojo ir aunamojo ginklo bei sprogmens svokos negali bti tapatinamos su to paties pavadinimo BK 180 straipsnio poymiais, o turi bti vertinamos kaip metodin mediaga kriterijai, techniniai duomenys, naudojami nustatant neaunamojo, aunamojo ginklo ar sprogmens poym pagal BK 180 straipsn. Vadinasi, tam tikros galimos abejons buvo veiktos, o kvalifikavimo poiriu atitinkami statymai palikti veikos, t. y. fakt, o ne sudties poymio pusje209. iame kontekste btina atkreipti dmes, kad po Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. (in., 2006, Nr. 36-1292) ir 2006 m. gegus 9 d. (in., 2006, Nr. 51-1894) nutarimuose pateikt iaikinim, LAT senato nutarim ir Baudiamj byl skyriaus apvalg reikm i esms pakito. Konstitucinis Teismas konstatavo: [...] auktesns instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir t teism teisjai) negali kitis emesns instancijos bendrosios kompetencijos teism nagrinjamas bylas, teikti jiems koki nors privalom ar rekomendacinio pobdio nurodym, kaip turi bti sprendiamos atitinkamos
208

VEDAS, Pranas. Baudiamoji atsakomyb u literatros, mokslo, meno krinio ar gretutini teisi objekto neteist atgaminim, neteist kopij platinim, gabenim ar laikym: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). - Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, p. 102. 209 BIELINAS, Egidijus. Baudiamojo statymo blanketins dispozicijos ir j taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 125.

73

bylos ir pan.; tokie nurodymai (nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobdio) Konstitucijos atvilgiu bt vertintini kaip atitinkam teism (teisj) veikimas ultra vires. Pagal Konstitucij teism praktika formuojama tik teismams patiems sprendiant bylas. Kita vertus, kaip pastebi G. vedas ir J. Prapiestis: Taigi Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarim ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus apvalg reikm ir taka pasikeit, taiau visikai paneigti j takos negalima, nes apvalgose idstytos nuostatos atspindi daugumos Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj poir tam tikras teisines problemas ir atvejus. Niekas negali paneigti, kad i nuostat Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjai laikysis ir sprsdami konkreias baudiamsias bylas 210 . Pritarus autoritetingai pozicijai, toliau tekste mintieji altiniai nra absoliuiai ignoruojami, o vartojami subsidiariai teism praktikai, suformuotai konkreios bylos pagrindu. Apibendrinant, nors vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, atsivelgiant bendrins ir teisins kalbos bei BK sisteminius reikalavimus, savaime reikalauja iaikinimo, klaidinga bt teigti, kad jis yra absoliuiai neaikus ar neapibrtas. Dl tos prieasties, kaip esmin vertinamojo poymio savyb akcentuojamas neapibrtumo santykinumas. Tai reikia, kad vertinamojo poymio turinys nra beribis, o tokio poymio aikinimas turi i paties baudiamojo statymo kylanius saugiklius, kad interpretuojant nebt paeidiama poymio esm ir specialieji baudiamosios teiss principai. Manytina, kad vertinamojo poymio norminio turinio ribas labiausiai lemia jo lingvistin konstrukcija (lingvistinis aikinimas), vartojimo kontekstas t. y. poymio sisteminiai ryiai (sisteminis aikinimas), o tam tikrais atvejais ir statym leidjo ketinim reikalavimai (teleologinis aikinimas).

210

VEDAS, Gintaras; PRAPIESTIS, Jonas. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso deimtmetis: raidos pamokos ir perspektyvos. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 28-29.

74

Lingvistinis

aikinimas.

Baudiamosios

teiss

doktrinoje

akcentuojama, kad vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis turi iorin ir vidin puses. Iorin pus yra statin dalis, o vidin dinamin. Iorin pus matomoji poymio pus pati lingvistin konstrukcija. Vidin pus nematomoji pus vertinamojo poymio turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Iorin pus formuojama statym leidjo, o vidin per interpretatoriaus teisin smon. Atskleidiant tokio poymio turin, vienodai svarbios tiek iorin, tiek ir vidin poymio puss211. Atkreiptinas dmesys, kad vertinamojo poymio lingvistin

konstrukcija, kaip iorin jo pus (past. statin ir nekintanti), pati savaime apibria poymio turinio ribas. Dl tos prieasties, atskleidiant vertinamojo poymio turin, vis pirma dert remtis lingvistiniu teiss aikinimo metodu (principu). Kaip rao V. Mikelnas: Teis kuriama ir fiksuojama kalbos enklais. Taigi pirmiausia aikinimo objektas yra tekstas. tai kodl aikinimo metod gausoje dominuoja lingvistinis teiss aikinimo metodas212. Nors lingvistinio teiss aikinimo metodas nra tvirtintas paiame BK, jis aktyviai naudojamas baudiamojoje justicijoje, atskleidiant nusikalstamos veikos sudties poymi turin213. io metodo turinys iplaukia i Konstitucinio Teismo jurisprudencijos bei kit teiss akt. Konstitucinio Teismo

jurisprudencijoje akcentuojama, kad lingvistinio teiss aikinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai grietas statymo raids laikymasis taikant teis, daniausiai yra pagrstas; io teiss aikinimo metodo svarbos negalima

211

r. pvz.: , . : . [...] . . . .: , 2003, p. 90-92. 212 MIKELNAS, Valentinas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento. Jurisprudencija. 2009, 2(116), p. 84. 213 r. pvz.: LAT 2009 m. gruodio 29 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009: Itrauka i sprendimo motyvuojamosios dalies Dabartins lietuvi kalbos odynas (Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, Vilnius, 2000) od lus aikina kaip akiplikas, iurktus. Taip pat Klaipdos apygardos teismo 2012 m. lapkriio 15 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1A-618-417/2012 iaikinant savaeigs mainos termin: Tuo tarpu savaeigs mainos tai i vieno ar keli mechanizm sudarytas renginys energijai, mediagoms arba informacijai transformuoti, mechaniniams darbams atlikti (Dabartins lietuvi kalbos odynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000, p. 384). Lingvistinis statymo aikinimas leidia daryti ivad, kad BK 281 straipsnio 9 dalyje nurodytomis kitomis savaeigmis mainomis laikytinos bet kurios keli, statybins, ems kio ir kitos specialiosios mainos, skirtos specialiesiems darbams atlikti.

75

paneigti; taikant lingvistin teiss aikinimo metod (kartu su kitais) yra utikrinamas formali teiss reikalavim paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas214. Kitose teiss akose lingvistinio teiss aikinimo taisykls yra netgi reglamentuojamos. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (in., 2000, Nr. 74-2262) (toliau CK) I knygos 9 straipsnio ir Darbo kodekso (in., 2002, Nr. 64-2569) 10 straipsnio 2 dalyse tvirtintos identikos lingvistinio teiss aikinimo taisykls: kodekse vartojami odiai ir j junginiai aikinami pagal j bendrin reikm, iskyrus atvejus, kai i konteksto matyti, kad odis ar odi junginys vartojamas specialija teisine, technine ar kitokia reikme. Jeigu bendrin ir specialioji odio reikms nesutampa, pirmenyb teikiama specialiajai odio reikmei. V. Mikelnas, aptardamas lingvistinio teiss aikinimo taisykles, paymi: viena toki taisykli teigia, kad tais atvejais, kai neaiki odio reikm, reikia pasitelkti bendrins kalbos ar specializuotus odynus, t. y. teismas turi vadovautis visuotinai pripainta odio reikme, o ne imtis savavalikai kurti naujadarus215. Pastebtina, kad ypa Bendrosios teiss valstybi jurisprudencijoje yra paplits gailestingumo principas (angl. Rule of Lenity)216, reikiantis, kad baudiamieji statymai turi bti interpretuojami grietai, siekiant ivengti kaltinamojo teiss teising proces paeidimo. Tai kartu reikia, kad teismas visus baudiamojo statymo neaikumus turi interpretuoti kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo)217. Atkreiptinas dmesys, kad pastaroji taisykl taip pat yra tvirtinta ne viename tarptautinio pobdio teiss akte218. Remiantis teisini termin odynu, grietas interpretavimas reikia, jog statymas skaitomas ir interpretuojamas itin tiksliai. Taip interpretuojant statymo prasm atsiskleidia tiesiogiai paodiui; statymas neireikia nieko
214 215

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas. in., 2006, Nr. 36-1292. MIKELNAS, Valentinas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento. Jurisprudencija. 2009, 2(116), p. 84. 216 r. JAV Aukiausiojo Teismo byl US v. Bass, 404 US 336, 347 (1971). 217 r. pvz.: MULLINS, Morell. Coming to Terms with Strict and Liberal Construction. Albany Law Review, 2000. 218 Pavyzdiui, Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos statuto 22 straipsnio 2 dalies 2 sakinyje numatyta: Ikilus neaikumui, svoka aikinama tiriamojo, kaltinamojo ar nuteistojo naudai.

76

daugiau negu yra apibrta; teksto odiai naudojami bendrine j reikme; toks interpretavimas neleidia joki alik reikms svarstym ar poteksi 219 . Pastebtina, kad grietas interpretavimas, nors yra giminingas, bet nra tapatus paodiniam interpretavimui. M. Mullins teigia, kad grietas interpretavimas negali remtis vien tiesiogine paodine termino prasme, jei ji prietarauja pagrindiniam baudiamojo statymo tikslui. Pasak autoriaus, tiksli termino reikm dar nereikia paodins, tiesiogins termino reikms, jeigu skaitant paodiui ta reikm tampa absurdika. Kaip pavyzd galima paminti spausdinimo klaidas teisiniuose tekstuose220. Tokios paodins reikms turt bti eliminuotos221. Vadinasi, net ir grietas interpretavimas, nors ir sietinas su bendrine odio reikme, yra neatsiejamai susijs su odio vartojimo kontekstu. Nors pagal gailestingumo princip turt vyrauti vien grietas baudiamj statym interpretavimas, doktrinoje lygiagreiai iskiriamas ir laisvo interpretavimo metodas. Laisvas interpretavimas ipleia baudiamojo statymo reikm, kad apimt atvejus, kurie aikiai atitinka jo dvasi, bei spragoms itaisyti, su slyga, kad toks statymo aikinimas nra nesuderinamas su panaudota tekstine kalba. Tai reikia ne tai, kad terminai turi bti aikinami prieingai savo prastinei prasmei, bet tai, kad jie turt bti aikinami teisingai, siningai ir pagrstai, atsivelgiant teiss akto reguliavimo objekt ir tikslus222. Bendrosios teiss sistemos doktrinoje paplitusios skirtingos

mokslinink pozicijos dl grieto ir laisvo interpretavimo, o kartu dl gailestingumo principo laikymosi. Laikantis konservatyviosios pozicijos,
219

Black`s Law Dictionary. Definitions of the Terms and Phrases of American and English Jurisprudence, Ancient and Modern. By Henry Campbell Black, M. A. Abridged Fifth Edition. St. Paul, Minn.: West Publishing Co, 1983. 220 Pavyzdys 1961 m. BK (in., 1961, Nr. 18-147) originalios redakcijos 166 straipsnyje Neteistas naudojimasis preki enklais statym leidjo palikta klaida (bdvardis svetimas vietoj vienaskaitos nagininko linksnio pavartotas daugiskaitos kilmininko linksniu), i esms ikreipusi jo siektus kriminalizavimo tikslus: Neteistas naudojimasis svetimu preki enklu baudiamas pataisos darbais iki ei mnesi arba bauda iki trij imt rubli. Prieiga internete: http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=AE2C0A86-ABEC-46CB-84815A608482B781 221 MULLINS, Morell. Coming to Terms with Strict and Liberal Construction. Albany Law Review, 2000. 222 Ibid.

77

laisvo tipo interpretavimas baudiamajame statyme vertintinas neigiamai. Pavyzdiui, vienas didiausi laisvo interpretavimo prieinink A. Scalia mano, jog teismai, piktnaudiaudami laisvu interpretavimu, panaudoja j taip, kad galt pasiekti tikslus, kurie jiems naudingi. Ir niekam nedomi tikroji statymo prasm223. Laisvo interpretavimo alininkas R. A. Posner mano, jog aikinti statym vien grietai, reikia apriboti jo vidin apimt ir galiojimo trukm, priversti Kongres dirbti dvigubu pajgumu, kad pasiekt t pat efekt. Neatsitiktinai grietas interpretavimas yra politikai konservatyvus, o laisvas interpretavimas yra politikai liberalus224. Akcentuotina, kad suabsoliutintos grieto interpretavimo taisykls nebt efektyvios vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi atveju. Atskleidiant vertinamojo poymio turin, nepakanka taikyti lingvistin teiss aikinimo metod, o identifikuoti tok poym tik pagal jo lingvistin konstrukcij yra gantinai sudtinga (tam tikrais atvejais ir apskritai nemanoma). Toki prielaid galima kelti, atsivelgiant kalbotyros specialist, tiriani vertinim gramatiniuose tekstuose, nuomon. Pavyzdiui, B. Ryvityt akcentuoja: Tirti vertinamuosius elementus, vartojamus tekste, dl j raikos specifikumo, konteksto takos ir kit subjektyvi niuans, yra sunku. Labai danai susiduriama su problema, kad viename kontekste tas pats odis reikia akivaizd vertinim, kitame tiesiog vartojamas tiesiogine savo reikme, kuri pateikiama odyne. Todl vertinimo atpainimas remiasi palyginimo, subjektyvumo ir socialins verts signal nustatymu 225 . S. Hunston ir G. Thompson identifikuoja vertinimo lygmenis kalbotyroje: apie vertinim galima kalbti trimis lygiais: leksikos, gramatikos ir konteksto. Leksika: kai kurie leksiniai vienetai yra akivaizdiai vertinamojo pobdio, tai yra vertinimas yra j pagrindin funkcija ir prasm; tokie gali bti bdvardiai, prieveiksmiai,
223

daiktavardiai

ir

veiksmaodiai.

Gramatika:

vartojami

SCALIA, Antonin. A Matter of Interpretation: Federal Courts and The Law: an Essay. Princenton: Princenton University Press, 1997, p. 23. 224 POSNER, Richard A. Statutory Interpretation in the Classroom and in the Courtroom. The University of Chicago Law Review, 1983, p. 803. 225 RYVITYT, Birut. Vertinimo raika lingvistini knyg recenzijose. mogus ir odis, 2005, t. p. 97.

78

intensifikatoriai, komparatoriai (auktesnysis ir aukiausiasis laipsnis), subordinatoriai, modaliniai odiai. Tekstas: paprastai vertinimas eina per vis tekst ir nepriklauso kuriai vienai jo daliai226. Atsivelgiant idstyt, galima teigti, kad lingvistinis teiss aikinimas, nors yra pagrindinis vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio aikinimo metodas, nra ir negali bti suabsoliutinamas. Atskleidiant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin, btina vertinti ne tik jo lingvistin konstrukcij, bet ir kontekst t. y. atitinkamo poymio sveik su kitais sistemos dariniais. Sisteminis aikinimas. Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turiniui didel tak daro jo sisteminis aikinimas. is teisinio interpretavimo metodas (principas) taip pat nra tiesiogiai reglamentuojamas BK, o kyla i konstitucins jurisprudencijos ir teism praktikos, kurioje kartu su lingvistiniu metodu yra daniausiai naudojami teiss aikinimo principai227. Kaip akcentuota ios disertacijos dalies 1 skyriuje, nusikalstamos veikos sudtyje kiekvienas atskiras poymis (kaip teisin prielaida) yra btinas228, o kartu su kitais sudties poymiais pakankamas 229 nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Pagal M. Apanavii ir V. Pavilon: Besigrupuojantys poymiai sudaro tam tikr sudties element. Taigi sudi konstrukcij sudaro ne atskir poymi turinys, o j grupinis isidstymas
230

. Kadangi

nusikalstamos veikos sudtyje vien poym su kitais sieja tam tikri vidiniai ryiai, toks poymis gyja nauj kokyb, palyginus vien su jo lingvistins analizs rezultatu.

226 227

HUNSTON, Susan., THOMPSON, Geoff. Evaluation in Texts. Oxford, 2000, p. 13-20. r. pvz.: LAT 2012 m. balandio 10 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-194/2012, kurioje LAT, pasiremdamas sisteminiu interpretavimo metodu, atskleidia BK 40 straipsnio formuluots pirm kart padar nusikalstam veik turin: io straipsnio dispozicijoje esanios formuluots pirm kart padar nusikalstam veik lingvistinis ir sisteminis aikinimas leidia sprsti, kad jis taikytinas tik nustaius, jog nuteistasis anksiau yra neteistas ir padar tik vien nusikalstam veik, iskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealij sutapt sudaranias kelias nusikalstamas veikas. 228 Past. iskyrus alternatyviuosius poymius. 229 Past. teisinio standarto prasme. 230 APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980, p. 60.

79

I ios pastraipos iplaukia mintis, kad viena ir tapaia lingvistine konstrukcija ireiktas poymis skirtingose sudtyse gali turti visikai skirting reikm231. Pritartina A. Pikelio isakytai miniai: I ties kai kurios svokos kartojasi konkreiuose BK specialiosios dalies straipsniuose, BK bendrosios dalies normose arba atskiruose statymuose, taiau perkelti i svok reikmes i vienos BK dalies ar skyriaus kit, i kit teiss akt BK bt nevisikai tikslu ar netgi klaidinga, nes skiriasi nusikaltim rinis ar tiesioginis objektai, bendrosios ir specialiosios BK dali paskirtis, j tarpusavio santykis, norm kontekstas. Vartoti ne baudiamuosiuose

statymuose tvirtint svok reikmes taip pat nebt tikslu, nes tais statymais siekiama kit tiksl, todl juose idstyt svok turinys turi kit prasm232. Atsivelgiant tai, analogikas poymio aikinimas, pasiremiant kitos sudties iaikinimu, baudiamojoje teisje nra galimas233. Toks iaikinimas gali bti tik orientacinis 234 , bet ne saistantis. iame kontekste pateiktinas pavyzdys dl iauraus elgesio vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio. Vieni standartai bus taikomi iauriam elgesiui su gyvnu (BK 310 straipsnis) ir visikai kiti (t. y. grietesni) reikalavimai bus taikomi inkriminuojant iaur elges su vaiku (BK 163 straipsnis). Pavyzdiui, sudavimas gyvnui gali bti vertintas kaip gyvno aukljimo priemon, vaikui kaip iaurus elgesys ir pan. Pabrtina, kad sisteminis teiss aikinimas nra ribojamas vien konkreios sudties sisteminiais ryiais. Vertinamojo nusikalstamos veikos

231

Kaip rao B. Kuzmickas: Viena ir ta pati faktin bsena skirting poreiki poiriu gali bti vertinama labai nevienodai [KUZMICKAS, Bronislovas. Vertinimas, privalomyb, norma. Jurisprudencija, 2006, Nr. 9(87), p. 8]. 232 PIKELIS, Alvydas. Baudiamj statym teiskra. Teisjo poiris. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 79. 233 r. pvz.: LAT 2007 m. balandio 17 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007 (BK 213 straipsnio 2 dalies dispozicija nra nukreipianioji, todl jos turinys negali bti atskleistas pagal analogij per vertinamuosius poymius, numatytus BK 190 straipsnyje. Vadinasi, apeliacins instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ioje byloje sprsdamas klausim, ar pagamint netikr pinig kiekis laikytinas dideliu, neturjo remtis ir lyginti su BK 190 straipsnyje nustatytu turto verts kriterijumi baudiamosiose veikose, padarytose nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams, 250 MGL svokos iaikinimu). 234 r. pvz.: LAT 2012 m. spalio 30 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012 (Sutiktina ir su kasacinio skundo argumentais, kad Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statymo nuostatos laikytinos tam tikru orientyru aikinantis didelio kiekio poym).

80

sudties poymio turiniui didel tak daro baudiamosios teiss sistema (atitinkamai ir BK struktra) bei sudties vieta joje. Pavyzdiui, atskleidiant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin, btina akcentuoti sudties objekt235, kuris iplaukia i BK skyriaus pavadinimo. Naudojantis sisteminiu teiss aikinimo metodu, kaip minta, btina atkreipti dmes ir platesn teisin kontekst nei vien teiss aktas, kuriame vartojama aikintina svoka. Atskleidiant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin, didel tak turi ir fakultatyvs altiniai: kiti statymai, postatyminiai aktai, j tarpusavio ryys ir hierarchija236. Kaip pastebi LAT, aikindamas BK 142 straipsnio 1 ir 2 dali dispozicijose vartojam svok gydytojas, turintis teis daryti aborto operacijas, kontraindikacijos, sveikatos prieiros staiga turinio atskleidimo bd: svokos paiame

baudiamajame statyme nra iaikintos, todl j turinys, siekiant atskleisti tikrj baudiamojo statymo normos prasm, aikintinas analizuojant ne tik paios normos tekst, bet ir su ja susijusius kitus statymus bei emesns teisins galios aktus237. Atsivelgiant idstyt, konstatuotina, kad atskleidiant vertinamojo poymio turin, svarbi reikm turi ne tik leksin atskir odi reikm, bet ir kontekstas poymio sveika su kitais nusikalstamos veikos sudties poymiais, nusikalstamos veikos sudties vieta baudiamosios teiss sistemoje, svokos (-), apibdinanios (-i) vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym, turinio atskleidimo altinis (-iai) ir pan. Teleologinis aikinimas. Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin apibria ne tik jo odin forma ar sisteminiai ryiai, bet ir tokie nematerials kriterijai kaip statym leidjo ketinimai ir baudiamojo statymo paskirtis. Kaip aptarta ios dalies 2.4. poskyryje, nullum crimen sine lege scripta numato, kad veik kaip nusikalstam gali udrausti tik raytinis baudiamasis statymas. Pagal princip nusikalstamos veikos poymiai
235 236

Past. nuo jo tiesiogiai priklauso vertinimo ribos ir lankstumas. r. 1 lentel. 237 LAT 2009 m. spalio 20 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-226/2009.

81

idealiuoju atveju turt bti tvirtinti statyme ir laikantis statymo nustatytos tvarkos. Taiau tai tra iorin baudiamojo statymo pus, kurios, dl anksiau tekste ivardint prieasi, nepakanka, kad suvoktum statymo turin. Pasak E. Krio, vienas i svarbi teiss aikinimo metod, beje, danai nusveriantis verbalin lingvistin, yra ginijamo teisinio reguliavimo tiksl ir statym leidjo (ar kito teiskros subjekto) ketinim isiaikinimas238. Doktrinoje, o ypa baudiamosios teiss, teleologinio metodo naudojim, atskleidiant sudties poymio turin, iki iol velgiama rezervuotai. Pagrindinis tokio poirio alinink argumentas teleologinis metodas, kuriuo remiamasi aikinant teis, nea daugiau painiavos nei aikumo. Pavyzdiui, V. Mikelno nuomone, teismui savavalikai aikinti teis dar labiau rankas atria tokie abstrahuoti teiss aikinimo kanonai, kaip statymo tikslas ir statym leidjo ketinimai. ie metodai neretai leidia teismui manipuliuoti statymo tekstu, atsisakyti lingvistinio aikinimo metodo ir suteikti odiams toki reikm, kokios galbt statym leidjas niekada neturjo omenyje239. Antra problema, kuri kelia is teiss aikinimo metodas jo integralumas. Doktrinoje pripastama, kad teleologin metod galima apibrti dviejomis prasmmis. Kaip rao J. Pradel: reikia isiaikinti, ar is (aut. past. teleologinis metodas) turi bti pagrstas statymo teksto dvasia, jo galutiniu tikslu, ar statymo leidjo ketinimu (kuris bt iekomas statymo istorijoje, o ypa parengiamuosiuose darbuose). Pagal pirmj koncepcij dmesys sutelkiamas teksto prasm (objektyvioji tez), tuo tarpu pagal antrj atsivelgiama statym leidjo vali tuo metu, kai jis statym priiminjo (subjektyvioji tez). is ginas yra svarbus sprendiant, ar galima statymo teksto ribas itaisyti interpretavimu240.

238

r. KRIS, Egidijus. Teiss ir fakto tyrimo persipynimas konstitucins justicijos bylose. Tarptautins konferencijos Teis ir faktas konstitucinje jurisprudencijoje mediaga. Vilnius, 2005, p. 5. 239 MIKELNAS, Valentinas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento. Jurisprudencija. 2009, 2(116), p. 85. 240 PRADEL, Jean. Lyginamoji baudiamoji teis. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 100.

82

Plaiau nesigilinant aptariamo metodo integralumo problematik, dert paminti, kad teleologinis teiss aikinimo metodas Lietuvos teismuose, nors ir ribotai bei iimtinai, yra taikomas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodyta, kad [...] kita vertus, lingvistinis teiss aikinimo metodas nra vienintelis ar universalus, jo reikm neturi bti perdedama. iame kontekste paymtina, kad, kaip savo aktuose (inter alia 2004 m. gegus 25 d., 2004 m. gruodio 13 d. nutarimuose) ne kart yra konstatavs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos negalima aikinti vien paodiui, vien taikant lingvistin (verbalin) metod, kad aikinant Konstitucij privalu taikyti vairius teiss aikinimo metodus: sistemin, bendrj teiss princip, login, teleologin, statym leidjo ketinim, precedent, istorin, lyginamj ir kt. Konstatuota ir tai, kad tas pats pasakytina ir apie vis emesns galios teiss akt aikinim241. Pateiktina keletas teleologinio metodo taikymo pavyzdi: teism praktikoje pripastama, kad neturtin al galima priteisti ir dl nusikaltimo, ir dl baudiamojo nusiengimo padarymo, nors statyme nurodytas tik nusikaltimas. LAT iaikino, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis242 turi bti aikinama ne vien tik lingvistikai, bet ir pasitelkus kitus teiss aikinimo metodus: darytina ivada, kad iame straipsnyje nurodomas neturtins alos atlyginimas tiek tuo atveju, kai ala padaryta nusikaltimu, tiek ir tuo atveju, kai ala padaryta baudiamuoju nusiengimu243. Kitas pavyzdys BK 227 straipsnio 4 dalies (2007 m. birelio 28 d. redakcija; in., 2007, Nr. 81-3309) interpretavimas. LAT 2009 m. vasario 3 d. nutartyje244 iaikino specialiosios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ries papirkimo atveju taikymo slygas, taip suformuodamas teism praktik. LAT laiksi nuomons, kad aikinant BK 227 straipsnio 4 dalies turin, turi bti taikomas ne tik formalus lingvistinis, bet ir teleologinis teiss aikinimo metodas. BK 227 straipsnio 4 dalies nuostatos neturi bti taikomos tais
241 242

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas. in., 2006, Nr. 36-1292. Neturtin ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dl asmens gyvybs atmimo bei kitais statym nustatytais atvejais. 243 r. pvz. LAT 2006 m. vasario 7 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-60/2006. 244 LAT 2009 m. vasario 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-11/2009.

83

atvejais, kai apie kyio reikalavim, provokavim duoti ky asmuo pranea ne savo noru, o priremtas baudiamojo proceso metu surinkt rodym, suvokdamas, kad teissaugos institucijoms jau yra inoma apie kyio davimo fakt, yra duomen, kurie leidia baudiamj persekiojim vykdyti tiek papirkim vykdiusio, tiek kyininkavusio asmens atvilgiu245. Poskyrio pabaigoje pateiktinas teleologinio teiss aikinimo pavyzdys, tiesiogiai susijs su vertinamaisiais nusikalstamos veikos sudties poymiais. Netolygiai engiant BK ir Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso (in., 1985, Nr. 1-1) (toliau ATPK) reformoms, baudiamoji justicija susiduria su rykia administracini ir baudiamj norm konkurencijos sprendimo problema, ypa tais atvejais, kai konkuruoja normos su vertinamaisiais poymiais. Vienas i problemini tak narkotini ar psichotropini mediag laikymo nedideliais kiekiais246 be tikslo parduoti ar kitaip platinti kvalifikavimas, pasirenkant BK 259 straipsnio 2 dalies ar ATPK 44 straipsnio 1 dalies taikym. Sprsdama klausim, 2012 m. kovo 13 d. nutartyje LAT iplstin septyni teisj kolegija i esms pasirm teleologiniu aikinimo metodu: Taigi darytina ivada, kad ATPK 9 straipsnio 2 dalies formalus suvokimas, t. y. aikinimas taip, kad be veikos pavojingumo vertinimo visais atvejais turt bti taikomas BK (taip i esms eliminuojant galimyb taikyti ATPK), neatitikt ATPK 9 straipsnio 2 suformuluotos nuostatos prasms247. Atsivelgiant idstyt, nors baudiamojoje teisje teleologinis metodas dl ia veikianio nullum crimen sine lege principo gali bti taikomas tik iimtiniais atvejais, jo takos vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turiniui atmesti negalima. Tokiu bdu vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinys ir jo ribos priklauso ne tik nuo jo lingvistins

245

Dert atkreipti dmes, kad statym leidjas 2011 m. birelio 28 d. pakeitimais (in., 2011, Nr. 81-3959) isklaid visas abejones dl tinkamo BK 227 straipsnio nuostat interpretavimo teism praktikoje, dar detaliau apras atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygas, praplt jas teism praktikoje iaikinto savanoriko praneimo poymiu. 246 Past. vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis (r. LAT 2K-224/2007; 2K-33/2006). 247 LAT 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-7-76/2012.

84

konstrukcijos ar sistemini ryi, bet ir nuo statym leidjo ketinim bei baudiamojo statymo paskirties. 3.3. Teisins smons taka norminiam poymio turiniui Antra esmin vertinamojo nusikalstamo veikos sudties poymio savyb poymio turinio atskleidimas, pasinaudojant plaia teiss taikytojo diskrecija remtis savo teisine smone. Filosofijos mokslo prasme terminas smon tikrovs atspindjimo mogaus smegenyse procesas, apimantis visas psichins veiklos formas ir slygojantis tiksling mogaus veikl248. Pagal A. Vaivil, smon apskritai tai speciali, tik mogui bdinga reakcija iorin aplink siekiant i painti, o painus - joje orientuotis, valdyti j mogaus egzistencijos tvirtinimo interesais249. Teisins smons apibrim doktrinoje egzistuoja taip pat ne vienas. Pavyzdiui, remiantis Rusijos mokslinink gretose populiariu apibrimu, Teisin smon tai viena i visuomenins smons, kuri sudaro poiri, idj, koncepcij, vertinim, jausm, moni emocij visuma juridins veiklos atvilgiu, form 250 . S. Vanseviius pateikia dar detalesn teisins smons apibdinim: Teisin smon yra pair, idj, jausm, nuotaik teiss atvilgiu visuma. Ji apima teiss samprat, poir teiss vaidmen, teiss institucij vaidmen visuomenje ir valstybje, mogaus teisi idjas, jo atsakomyb kitiems monms, visuomenei ir valstybei251. Nagrinjamos temos kontekste svarbu atkreipti dmes, kad teisin smon pasireikia keliomis pagrindinmis veikimo kryptimis. alia paintins ir reguliavimo funkcij viena i pagrindini teisins smons funkcij yra vertinimas. Kitaip sakant, teisin smon ir vertinimas tiesiogiai koreliuoja tarpusavyje. S. Vanseviius, analizuodamas teisins smons samprat, detalizuoja jos vertinimo funkcij: Vertinimo funkcija ireikia tam tikr emocin asmens poir teisinio gyvenimo reikinius, remiantis patirtimi ir
248

Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 249 VAIVILA, Alfonsas. Teiss teorija. Antrasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2004, p. 169. 250 , .; , . . ., 2000, p. 315. 251 VANSEVIIUS, Stasys. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p. 163.

85

teiss praktika. Emocinis poiris pasireikia vertinant gaut ini reikm konkreiai situacijai arba numatomai ateiiai. [...] Pagrindinis teisins smons komponentas, kuriantis tam tikr elges, yra statym vertinimas
252

Atsivelgiant tai, teisin smon, be vis kit jos funkcij, yra ir nusikalstamos veikos sudties bei atskir sudties poymi vertinimo priemon. Teisin smon nra vienalyt ir turinio prasme gali bti skaidoma atskiras ris vairiais klasifikavimo pagrindais. Pagal turim teisin kompetencij teisin smon teorijoje skirstoma paprastj, profesionalij (profesin) ir mokslin. Esmin tak nagrinjamai temai turi profesin teisin smon. Jei paprastojoje (arba masinje) teisinje smonje vyrauja stichikumas, emocij virenyb, tai profesionali teisin smon formuojasi sistemingai ir mokslikai studijuojant teiss doktrinas, galiojani teis ir jos taikymo praktik. ia puikiai dera psichologiniai ir ideologiniai elementai253. Profesin smon paprastai pasireikia per teisinink teisin smon. Pasak S. Vanseviiaus: Tik teisininkai gali teisingai nustatyti faktines bylos aplinkybes, parinkti reikiam teiss norm, iaikinti jos prasm, nusprsti taikyti statymo ar j papildanio akto norm ir priimti teist ir teising teiss taikymo akt254. Kitas itin svarbus teisins smons klasifikavimo pagrindas pagal subjekt. Pagal subjekt teisin smon gali bti skaidoma individualij, grupin (arba kolektyvin) ir visuomenin teisin smon. Remiantis teoriniais postulatais, apibendrintai galima teigti, kad individualioji teisin smon tai atskir asmen teisin smon; grupin teisin smon susijusi su tam tikros moni grups, organizacijos ar susivienijimo teisine smone; visuomenin teisin smon visuomens daugumos teisin smon. Tematikos prasme aktualiausia ir atskiros analizs reikalauja individualioji ir grupin teisin smon, kadangi vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinys

252 253

VANSEVIIUS, Stasys. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p. 167. VAIVILA, Alfonsas. Teiss teorija. Antrasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2004, p. 169. 254 VANSEVIIUS, Stasys. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p. 167.

86

atskleidiamas ad hoc konkreioje byloje, kurioje poymio vertinim atliek konkrets byl tiriantys ir nagrinjantys baudiamosios justicijos subjektai. Neapeliuojant prokuror ar ikiteisminio tyrimo pareign teisinio smoningumo svarbos, galutin sprendim byloje paprastai priima teismas. Dl tos prieasties teisjo teisin smon, atskleidiant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin, neabejotinai yra pati reikmingiausia. Teisjo nepriklausomumo principas, kylantis i Konstitucijos ir j detalizuojanio Teism statymo (in., 2002, Nr. 17-649) (toliau Teism statymas), leidia kelti prielaid dl individualios teisins smons virenybs kolektyvins smons atvilgiu, atskleidiant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin. Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje tvirtinta: Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi. Teism statymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta: Teisjai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvi, teism administracijos, kit teisj, valstybs valdios institucij, pareign bei kit asmen. Teisjams negali bti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteistas poveikis, kuris galt turti takos j sprendimams. io straipsnio 4 dalyje papildyta: Niekas neturi teiss reikalauti, kad teisjas atsiskaityt dl konkreioje byloje priimto sprendimo. Kita vertus, neprietaraujant konstitucinmis teisj nepriklausomumo garantijomis, negalima atmesti, kad teisin smon gauna kolektyvikumo bruo, kai baudiamoji byla yra nagrinjama teism kolegijose. Teism statymo 36 straipsnyje ir BPK 40 straipsnyje numatyta, kokia teismo sudtis gali nagrinti baudiamsias bylas atskir instancij bendrosios kompetencijos teismuose
255

. Remiantis iuo reglamentavimu, tam tikr byl atvejais

255

BPK 40 straipsnyje tvirtinta, kad Teismas yra: apylinks teismo teisjas ar apylinks teismo teisj kolegija, apygardos teismo teisjas ar apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija, Lietuvos apeliacinio teismo teisjas ar io teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija, apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo miri Baudiamj byl skyriaus ir Civilini byl skyriaus trij teisj kolegija, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus trij ar iplstin septyni teisj kolegija arba Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija, arba miri Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus ir Civilini byl skyriaus trij ar iplstin septyni teisj kolegija, arba Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarin sesija, nagrinjantys ir priimantys sprendimus iame Kodekse numatytais klausimais. Bylos

87

sprendimas priimamas kolegialiai trij, septyni, plenarins skyriaus ar viso teismo kolegijos (sesijos) teisj dauguma. BPK 299 straipsnio 5 dalyje tvirtinta daugumos taisykls iimtis: Nuosprendio primimo metu klausimai isprendiami bals dauguma, iskyrus dl laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm kaltinamajam gali bti paskirta tik bendru sutarimu. Atsivelgiant tai, atskleidiant vertinamj poymi turin,

individualaus teisjo teisins smons suabsoliutinti negalima btina akcentuoti ir grupin teism kolegij teisin smon. Maa to, BPK 302 straipsnio 2 dalyje tvirtintas savotikas grupins teisins smons virenybs prie individualij principas: Nuosprend pasirao visi j prim teisjai, o teisjas, kuris laikosi kitos nuomons, taip pat turi pasirayti priimt nuosprend256. iame kontekste atkreiptinas dmesys kit svarb aspekt, susijus su teism kolegij teisiniu smoningumu ir jo taka, atskleidiant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turin. Baudiamajame procese egzistuojanios bylos nagrinjimo stadijos (past. pirmoji, apeliacin ir kasacin), kuriose t pat klausim sprendia skirtingi subjektai, galina teism patikrinti baudiamojoje justicijoje egzistuojani atskir vertinamj

nusikalstamos veikos sudties poymi traktuot. Maa to, aukiausios kompetencijos teismas gali suaukti septyni teisj kolegij, jeigu vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinys turi bti naujai iaikinamas, arba Baudiamj byl skyriaus plenarin sesij, jeigu btina pakeisti esam vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio traktuot 257 . Atsivelgiant tai, teism kolegij grupin teisin smon turi
teisjams paskirstomos ir teisj kolegijos sudaromos laikantis nustatytos byl paskirstymo ir teisj kolegij sudarymo tvarkos. 256 Past. kaip savotik gr individualiajai teisinei smonei galima traktuoti BPK 384 straipsnio 10 dalies nuostatas dl atskirosios nuomons idstymo kasacinje instancijoje: Teisjas, kuris nutarties primimo metu laiksi kitos nuomons, turi teis j idstyti ratu. Atskiroji nuomon neskelbiama, bet pridedama prie bylos. 257 BPK 378 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta: 1. Trij teisj kolegijos nagrinjama kasacin byla gali bti perduota nagrinti iplstinei septyni teisj kolegijai, jeigu tinkamas baudiamojo ar baudiamojo proceso statymo pritaikymas byloje reikt nauj teiss normos aikinim teism praktikoje. 2. Trij teisj kolegijos nagrinjama kasacin byla gali bti perduota nagrinti Lietuvos

88

didel tak ne tik atskleidiant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turin, bet ir j koreguojant. Be to, pamintina, kad 2011 metais primus Teism statymo ir BPK pakeitimus 258 dl miri kolegij sudarymo galimybs, baudiamsias bylas sprendiani teism kolegij teisin smon iplsta kokybine prasme, t. y. papildant j reikmingomis iniomis apie civilin teis. Kita vertus, individualaus teisjo ar teismo kolegijos teisinio smoningumo suabsoliutinti negalima, kadangi vertinamuosius poymius baudiamojoje justicijoje taiko ir kiti subjektai vis pirma ikiteisminio tyrimo pareignai ir prokuroras. Ne paslaptis, kad labai danai vertinamojo poymio turin nulemia jau pradinio kvalifikavimo subjekto teisin smon, kuris turi galimyb asmenikai dirbti su faktais, atriboti kvalifikavimui reikmingus faktus nuo nesvarbi. Maa to, nuo prokuror, o ypa tyrj veiksm, nustatant reikmingus faktus bei jais pagrindiant vertinamojo poymio buvim, didija dalimi priklauso tolimesn bylos skm teisme259. Be to, kaip paminta ios darbo dalies 2.1. poskyryje, taip pat negalima eliminuoti ar nuvertinti paprastosios teisins smons reikms. Pripainus skirting subjekt teisins smons svarb, neivengiamai tenka susidurti su individualios teisins smons skirtum problema. Kaip teigia V. Piteckis (rus. . ): Kadangi vis teiss taikytoj teisins smons negalima privesti prie bendro vardiklio, tai ir kriterijai, kuriais teiss

Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarinei sesijai, jeigu pritaikius byloje baudiamj ar baudiamojo proceso statym byloje atsirast pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos. 258 Baudiamojo proceso kodekso 40, 320, 323, 366 ir 373 straipsni pakeitimo statymas (in., 2011, Nr. 85-4127); Teism statymo 36, 37, 93, 94, 120 straipsni pakeitimo ir statymo papildymo 37(1) straipsniu statymas (in., 2011, Nr. 85-4128). 259 Pavyzdiui, LAT 2011 m. birelio 14 d. nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011 paymjo, kad emesni instancij teismai tinkamai taik baudiamj statym, nekonstatav vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio buvimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai j pagrindiani faktini duomen: Atsakant kasacinio skundo argumentus, paymtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemoni nustatyti, kokia ala buvo padaryta konkretiems fiziniams, juridiniams asmenims ar valstybei, kiek ir koki veiksm buvo atlikta konkreiose bylose, kuri tyrimas uvilkintas, koki reikjo imtis priemoni usitsusi tyrim trkumams paalinti ir koki tai pareikalavo procesini, organizacini, mogikj itekli ar kitoki snaud. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti konkrets duomenys apie alos padarym ir padarini dyd, tai teismams nebuvo procesini prielaid konstatuoti valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams padaryt al bei vertinti jos dyd.

89

taikytojai apibria vertinamj svok turin, gali skirtis260, maa to, danai skiriasi i esms. Tokiu bdu teisin taisykl praranda nuspjamum, kas leidia kelt prielaid dl ETT praktikoje detalizuoto nullum crimen sine lege principo paeidimo. Teisinio smoningumo skirtum praktin svarba yra gantinai didel. Pirmiausia, jie gali nulemti veikos kvalifikavim pagal skirting nusikalstamos veikos sudt. Pavyzdiui, nuudymo atveju chuliganik paskat vertinamojo poymio inkriminavimas lemia veikos kvalifikavim pagal kvalifikuot nuudymo sudt 261 . Teisinio smoningumo skirtumai taip pat gali lemti skirtingos teisins atsakomybs ries taikym, pavyzdiui, atribojant BK 201 straipsnio 1 dal nuo ATPK 177 ar 177(2) straipsni 262 , arba net apskritai prieing pozicij dl veikos teistumo klausimo 263 . Kita vertus, akcentuoti teisinio smoningumo skirtumai yra neivengiamas dalykas, kadangi apskritai skirtingi mons labai vairiai suvokia juos supani aplink ne iimtis ir teisinink luomas. Dl tos prieasties suvienodinti individualij teisin smon nra manoma, o galima tik nukreipti j siekiama kryptimi tam tikr suformuot gairi pagrindu264. Be teisinio smoningumo skirtum, individualios teisins smons problematik, atskleidiant vertinamojo poymio turin, taip pat lemia teiss taikytoj profesionalumo ir siningumo aspektai. Subjekt profesionalumo ir siningumo problema, atskleidiant vertinamj poymi turin, inoma tiek baudiamosios teiss doktrinoje, tiek ir praktikoje. Pavyzdiui, E. Kobzeva (rus. - . ) pastebi, kad teiss taikytoj profesionalumas didija

260

, . . . . , 1977, p. 110. 261 r. pvz.: LAT 2003 m. birelio 3 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-441/2003; 2008 m. balandio 15 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-187/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-156/2010. 262 r.: pvz.: Klaipdos apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 1A103-417/2008. 263 Pvz., rodius esant svarbi (pateisinam) prieast, nekilt atsakomyb nei pagal BK 238, BK 242 ar BK 322 straipsnius (kur tvirtintas vertinamasis poymis be svarbios prieasties), nei kit teiss akt pagrindu. 264 Apie tai plaiau ketvirtosios dstymo dalies 2.1.; 2.2. ir 2.3. poskyriuose.

90

dalimi nulemia tinkam vertinamojo poymio turinio atskleidim

265

Atkreiptinas dmesys, kad teisinis profesionalumas neapsiriboja vien teisinmis iniomis, bet apima ir gebjim jas taikyti. Dl Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje primirtos vertinamojo poymio koncepcijos, Lietuvos teism praktikoje susiduriama su dideliais sunkumais tiek apskritai suvokiant vertinamuosius poymius, tiek sugebant juos tinkamai pritaikyti. Pateiktinas pavyzdys, kokias problemas praktikoje kl ir tebekelia BK 270 straipsnyje tvirtinti vertinamieji didels alos orui, emei, vandeniui, gyvnams ar augalams ir kit sunki padarini aplinkai poymiai. 2010 m. Generalin prokuratra band inicijuoti baudiamojo statymo pakeitimus, argumentuodama i vertinamj poymi neapibrtumu ir j turinio atskleidimo metodikos nebuvimu. Generalin prokuratra ivadose

Teisingumo ministerijos parengtam baudiamojo statymo patais projektui paymjo: Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinjimo metu susiduriama su problema, kad nesant statyme aikiai apibrtos didels alos gyvnijai, augmenijai ar kit sunki padarini aplinkai nustatymo metodikos ir tikslios pinigins iraikos, koki materialin al reikt laikyti atitinkani tokius kriterijus, tiek teismai, tiek ikiteisminio tyrimo institucijos skirtingai j vertina ir dl to sunku asmenis, padariusius tokias veikas, patraukti baudiamojon atsakomybn. vertinusi problemas, su kuriomis susiduria teissaugos institucijos, tirdamos ir nagrindamos tokios kategorijos bylas nesant normini akt tiksliai apibrtos alos nustatymo metodikos, Generalin prokuratra silo svarstant mint projekt svarstyti ir BK 2771 str. papildym nauja dalimi, kurioje bt numatyta didels alos gyvnijai, augmenijai ar kit sunki padarini aplinkai nustatymo tvarka266. Nepaisant

265

, . . : XXI : - 29-30 2004 . - ., 2004, p. 99. 266 r. 2010 m. gruodio 10 d. Teisingumo ministerijos parengt Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 7, 25, 26, 27, 97, 196, 197, 217, 218, 250, 250(1), 251, 252, 253, 254, 256, 257(1), 267, 267(1), 270, 270(1), 271, 277(1), 288, 295, 310 straipsni ir Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 224(1), 249(1), 250(2), 250(3), 250(4), 250(5), 252(1) ir 270(2) straipsniais statymo ir Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 51(23), 84(4), 224, 237, 241(1), 242 ir 259(1) straipsni pakeitimo statymo projekt derinimo paym. Prieiga internete:

91

idstyt argument, Generalins prokuratros pateiktam pasilymui statymo projekto svarstymo eigoje pritarta nebuvo. Manytina, kad Generalins prokuratros ikeltas klausimas tai ne teiskros, o baudiamosios justicijos darbo organizavimo, suderinimo tarpusavyje ir, kas svarbiausia, profesionalumo problema. iuo atveju u statymo pakeitimus efektyvesn ir naudingesn priemon, kurios gali imtis valdia, yra organizacin pavyzdiui, teiss taikymo subjekt mokymas ir teisinio smoningumo lygmens klimas 267 . Be to, akcentuotina pastaba, kad nra racionalu, o tam tikrais atvejais ir apskritai manoma formalizuoti vertinamj poymi, smoningai statym leidjo tvirtint BK. Kitas pamintinas aspektas teiss taikymo subjekt siningumo problema. Analizuojant korupcini reikini dsningumus, akivaizdu, kad kuo didesn diskrecija, tuo didesn rizika ja piktnaudiauti. Ne iimtis ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi taikymas, susijs su ypa plaia teiss taikymo subjekt diskrecija, remiantis teisiniu smoningumu atskleisti toki poymi turin. Diskrecija 268 , remiantis tarptautiniu odi odynu, pareigno ar valstybs organo teis sprsti kok nors klausim savo nuoira 269 . Kaip vaizdiai apibdino R. Dworkin: Diskrecija nelyginant skyl pyraglyje egzistuoja tik kaip erdv, palikta j juosiani suvarym saito270. Taip pat pritartina V. Kudriavcevo (rus. . ) miniai, kad teiss taikytojo diskrecija yra objektyvi savo prigimtimi, kadangi priklauso nuo faktini bylos aplinkybi, ir yra subjektyvi pagal reali fakt atspindjimo charakter pareign smonje
271

. Teisin smon ir diskrecija glaudiai

sveikaujantys terminai: teisin smon atveria teisini ini vairovs taikymo

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=65694&p_query=&p_tr2=&p_org=&p_fix=n& p_gov=n 267 Pabrtina, kad apiuopiama nauda praktikams taip pat yra vienas i svarbiausi disertacijos tiksl. 268 Past. kituose altiniuose vietoje diskrecijos sinonimikai vartojamos nuoiros terminas. 269 Tarptautini odi odyno internetin versija. Prieiga internete: http://www.zodziai.lt 270 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004, p. 60. 271 , . . .,1963, p. 122.

92

galimybes, o diskrecija nustato jo ribas. I esms tai yra dvi skirtingos vieno medalio puss. Remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2010 m. spalio 27 d. atlikto tyrimo duomenimis, neaiki ir nevienareikmik teiss norm interpretavimas yra vienas svarbiausi aspekt, su kuriais yra susij korupciniai veiksmai. Maa to, iame tyrime pabriama, kad korupcijos rizika taip pat sustiprja, [...] jeigu taisykls, kuri pagrindu priimami sprendimai, yra netikslios, dviprasmikos ar palieka vietos vertinimui valstybs tarnautojo nuoira272. Diskrecija vertinti vertinamj poymi turin ad hoc nra iimtis. Prieingai, vertinamj poymi atvejis yra geras pavyzdys, patvirtinantis taisykl istorikai doktrinoje kaip vienas didiausi vertinamj poymi trkum btent ir nurodoma pernelyg didels teiss taikytoj savivals ir asmenini interes patekimo teis rizika273. Atsivelgiant iame poskyryje idstyt, konstatuotina, kad nors teisin smon yra pagrindin priemon, atskleidiant vertinamojo

nusikalstamos veikos sudties poymio turin, ji kartu pasiymi specifika, nulemiania vertinamj poymi taikymo sunkumus. Atskir teiss taikymo subjekt teisinio smoningumo skirtumai, profesionalumo ir siningumo stoka leidia suformuoti prielaid, kad atskleidiant vertinamj poymi turin ad hoc nei vieno subjekto diskrecija remtis teisine smone neturi bti berib. Tokiu bdu svarb vaidmen privalo prisiimti LAT ir emesni instancij teismai formuodami teism praktik, numatani pagrindinius vertinamj poymi turinio atskleidimo kriterijus. Prie kit teiss taikytoj diskrecij ribojani saugikli pamintini procesiniai vertinamojo

nusikalstamos veikos sudties poymio inkriminavimo aspektai, kit mokslo ak inios bei ekspert ir specialist taka, atskleidiant vertinamojo poymio turin (r. ketvirtj dstymo dal).
272

Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Maiau reguliavim maiau korupcijos: Usienio valstybi patirtis. 2010, p. 7. Prieiga internete: http://files.lrinka.lt/analitiniai%20darbai/Ma%C5%BEiau_reguliavimu.pdf 273 r. pvz.: , . . : XXI : - 29-30 2004 . - ., 2004, p. 100.

93

II.

VERTINAMIEJI

NUSIKALSTAMOS

VEIKOS

SUDTIES

POYMIAI BAUDIAMOSIOS TEISS ALTINIUOSE 1. Tyrimo dalies aktualumas, vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi identifikavimo problema ir sisteminimo poreikis Disertacijos antrosios dstymo dalies tyrimo dalykas yra vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi iorin forma t. y. atitinkam poymi raikos ir sklaidos (taip pat j kitimo) Lietuvos ir usienio baudiamuosiuose statymuose, tarptautiniuose ir ES teiss aktuose analiz. Kaip akcentuota pirmosios dstymo dalies 3.2. poskyryje, iorin vertinamojo poymio pus yra statin (nekintama) jo dalis, savaime apibrianti poymio interpretavimo ribas. Dl tos prieasties vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi kompleksin tyrim, aptarus atitinkam poymi samprat, btina tsti j iorins puss analize. Disertacijos tema suponuoja, kad tyrimo dalykas yra ne pavienis vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, o j masyvas (visuma). Pavienio poymio analiz neleist atskleisti bendr vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi formos tendencij, kadangi i poymi iorin raika yra labai skirtinga, o skirtingos poymi lingvistins konstrukcijos

formuojamos, pasiremiant vairiomis kalbos dalimis; vienu, keletu ar net daugiau odi. Pastebtina, kad neretai doktrinoje ir teism praktikoje vertinamieji poymiai suvokiami supaprastintai ir kiek per siaurai t. y. iai kategorijai priskiriant tik poymius, kuri norminis turinys yra susijs su kiekybiniu vertinimu, visikai ignoruojant kokybin 274 . Vis dlto antrojoje dstymo dalyje atliktos analizs rezultatai rodo prieingas tendencijas kiekybiniai vertinamieji nusikalstamos veikos poymiai baudiamajame statyme yra netgi retesni u kokybinius275. Akcentuotina, kad ios disertacijos dalies indlis usibrtam tyrimo tikslui pasiekti yra vienas reikmingiausi. Jos rezultatai pateikia susistemint
274

r. pvz.: BUINAS, Gediminas. Vertinamj poymi turinys. Lietuvos policijos urnalas. Kaunas: Policijos departamentas, 2007, Nr. 1, p. 12-13. 275 Plaiau irti ios dalies 2.3. poskyr.

94

ini apie vis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi masyv. Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio santykis su j visuma palygintinas su atskiros nusikalstamos veikos ir nusikalstamumo santykiu. Tiriamojo reikinio konteksto suvokimas ugdo teisin smon, reikming tiek kuriant baudiamuosius statymus, tiek juos taikant ir interpretuojant ar mokslikai analizuojant. Atskir vertinamj poymi keliamos problematikos sprendimas be j visumos (konteksto) suvokimo traktuotinas kaip netoliaregis, o tam tikrais atvejais ir stokojantis sistemikumo bei nuoseklumo276. Prie atliekant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raikos ir sklaidos tyrim, btina juos identifikuoti. Atkreiptinas dmesys, kad is udavinys yra vienas problemikiausi. Identifikavimo problem vis pirma nulemia bendroji vertinimo atpainimo koncepcijos specifika. Vertinimo atpainimas ne tik teisiniuose tekstuose traktuojamas kaip vienas

sudtingiausi dalyk, reikalaujantis ne vien dideli ini, bet ir patyrimo. Filolog B. Ryvityt atkreipia dmes, kad vertinimo atpainimas remiasi palyginimo, subjektyvumo ir socialins vertybs signal nustatymu277. Autor taip pat pabria, kad konceptualaus poirio vertinim pranaumas yra tas, kad neapsiribojama, k galima laikyti vertinimu, o io poirio trkumas, kad ginas, k laikysime vertinimu, niekada nesibaigia278. I to galima ivesti antrj prieast, nulemiani sudting vertinamj poymi identifikavim, nors teorijoje yra ivesti tam tikri lingvistiniai vertinimo identifikavimo kriterijai
279

, idealus koncepcinis

atitikimas tarp vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio lingvistins konstrukcijos, kaip tokio poymio iorins formos, ir jo turinio neegzistuoja. Jau usiminta, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinys priklauso ne tik nuo jo lingvistins konstrukcijos, taiau ir nuo jo sistemini ryi, statym leidjo ketinim ir pan., be to, visapusikai atsiskleidia tik
276

Apie teiskros sistemikumo ir nuoseklumo trkumus vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo kontekste plaiau irti ios dalies dstymo eigoje. 277 RYVITYT, Birut. Vertinimo raika lingvistini knyg recenzijose. mogus ir odis, 2005, Nr. 1, p. 97. 278 Ibid. 279 r. pirmosios dstymo dalies 1 skyri ir 3.2. poskyr.

95

taikant poym ad hoc. Vadinasi, lingvistin vertinamojo poymio forma nra ir negali bti vienintelis kriterijus j identifikuojant, o kartu atribojant nuo formalij poymi. T patvirtina ir faktas, kad vienoje nusikalstamos veikos sudtyje tapaia lingvistine konstrukcija ireiktas poymis gali bti traktuojamas kaip vertinamasis, kitoje kaip formalusis. Pavyzdiui, didel vert BK 213 straipsnyje yra vertinamasis poymis, o analogikos lingvistins konstrukcijos poymis, tvirtintas BK 184 straipsnyje, formalusis. Treia toki poymi identifikavimo sudtingumo prieastis vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio apibrimo problematika bei jo altinio specifika. Kaip minta, vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio terminas nra tvirtintas statyme, o kyla i teism praktikos ir baudiamosios teiss doktrinos, taiau ir ia nra pateikta vienareikmio ir nusistovjusio jo apibrimo. Be to, nusikalstamos veikos sudties poymio pobdio identifikavimo uduot gerokai apsunkina, o dan tyrj suklaidina baudiamojo statymo kalbos raika ir ypatumai. Kaip jau pastebta pirmosios dstymo dalies 3.2. poskyryje, dl aukto teiss normos abstrakcijos lygmens, bendrins kalbos ir teisins terminijos ypatum santykinai neapibrtais galima laikyti tiek vertinamuosius, tiek ir didij dal formalij nusikalstamos veikos sudties poymi. Taiau santykinis neapibrtumas dar nereikia poymio vertinamumo280, o vien pagal abstraktaus pobdio poymio form negalima konstatuoti, kad jis turi bti vertinamas, atsivelgiant faktines bylos aplinkybes ad hoc. Pagrindinis skirtumas tarp vertinamj ir formalij nusikalstamos veikos sudties poymi irykja nusikalstam veik kvalifikavimo procese, t. y. atliekant nusikalstamos veikos sudties ir fakto tapatinimo procedr. Kad bt manoma rasti tapatum, arba pasakyti, kad jo nra, privaloma tiek isiaikinti sudties turin, tiek ir atlikti fakt vertinim. Jei formalij nusikalstamos veikos sudties poymi turinys gali bti atskleidiamas atsietai
280

Vertinamumas parodo, ar vertinimas apskritai galimas, o jei taip koks jo laipsnis [PATTON, M. Q. Utilization-focused Evaluation: The New Century Text. Thousand Oaks, CA: Sage, 1997].

96

nuo fakt, tai vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turinys pilnai atskleidiamas tik per faktini aplinkybi vertinim kiekvienu individualiu atveju ad hoc281. Atsivelgiant tai ir identifikuojant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym, vienu pagrindini kriterijumi dert laikyti ne tik jo lingvistin konstrukcij, bet ir reali galimyb pasireikti teiss taikytojo diskrecijai remtis savo teisiniu smoningumu, atskleidiant poymio turin ad hoc. Kitaip sakant, individuali teisin smon 282 yra vienas i pagrindini vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinio atskleidimo altini, konkuruojantis su kolektyvins teisins smons formaliai

ufiksuotomis iniomis. I to galima kelti prielaid, kad identifikuojant vertinamuosius poymius, po j lingvistins analizs turt sekti baudiamosios justicijos analiz. Manytina, kad vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi tinkamas identifikavimas, o kartu atribojimas nuo formalij, didija dalimi priklauso nuo teism praktikos egzistavimo ir jos kokybs, pagrindiant atskirus vertinamuosius poymius. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi atpainim itin apsunkina situacijos, jeigu konkretaus poymio taikymo praktika nra isami ar apskritai neegzistuoja. I ties per naujojo BK gyvavimo laikotarp ne visos nusikalstam veik sudtys buvo bent kart inkriminuotos. Kita vertus, net ir egzistuojanioje teism praktikoje vertinamojo poymio terminas teism vartojamas itin retai beveik iimtinai tik aukiausios kompetencijos teism suformuot precedent pagrindu. Tai nulemia, kad apie vertinamojo elemento buvim ar nebuvim sudtyje vis tiek daniausiai tenka sprsti tik i negyvos poymio lingvistins konstrukcijos ir fakultatyvi j aikinani altini, toki kaip doktrina. Taiau esama doktrina vertinamj poymi srityje stokoja nuoseklumo: mokslinink nuomons dl vieno ar kito poymio pobdio danai nesutampa, o kartais netgi esmingai skiriasi. Atsivelgiant tai, darytina
281

Past. kalbama apie represin vertinamojo poymio veikimo aspekt. Kita vertus, tik iame lygmenyje detaliai atsiskleidia tokio poymio turinys. 282 Iimtis vairi teismo kolegij ar plenarini sesij atveju.

97

ivada, kad identifikuojant vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, matematinio tikslumo nra ir negali bti. Klasifikuojant vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius atskiras grupes, pagrindiniu sisteminimo (klasifikavimo) kriterijumi pasirinkta iorikai matoma poymio lingvistin konstrukcija. Kita vertus, isikelto udavinio gyvendinim apsunkina baudiamajame statyme

egzistuojantys teiss technikos trkumai. Pavyzdiui, BK vartojama gantinai vairi ir galutinai nesuvienodinta teisin terminija, o teiss technikos klaid skaiius proporcingai didja, primus kiekvien nauj BK patais283. Ianalizavus BK, Lietuvos bendrosios kompetencijos teism praktik ir specialij literatr, gauti rezultatai, kurie didija dalimi atspindi kokybin ir kiekybin vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo baudiamajame statyme charakteristik. Atkreiptinas dmesys, kad

rezultatams nra taikomas imtaprocentinio tikslumo kriterijus, kadangi daugumos vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi

identifikavimas, atsivelgiant j savybes, taip pat yra iimtinai vertinimo dalykas284. Tiksliai suskaiiuoti manoma baudiamajame statyme vartojamus odius, terminus, svokas, bet ne nusikalstamos veikos sudties poymius. Atsivelgiant tai, ios disertacijos dalies tyrimo siekiamyb yra ne vis iimtinai vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi identifikavimas, o pagrindini j vartojimo tendencij Lietuvos ir usienio baudiamuosiuose statymuose irykinimas.

283

Akivaizdios tendencijos, kad pavieni straipsni pakeitimai ardo BK sistem, kadangi nra sistemikai suderinti, skiriasi projekt rengjai ir pan. [VEREKYS, Paulius. Nusikalstamos veikos sudties poymio samprata ir j lemiantys veiksniai. Teis, Nr. 82, Vilnius, 2012, p. 199]. 284 Bet koks vertinimas visais atvejais bus slyginis, nes jam bdingas mogikasis elementas, kurio negalima patikrinti objektyvios tikrovs kriterijumi [LAT 2008 m. spalio 27 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008].

98

2. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika ir sklaida Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse 2.1. Klasifikavimas pagal identifikavimo altin Analizuojant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raik ir sklaid BK, pastebtina, kad egzistuoja nemaai galim tyrimo krypi ir klasifikavimo kriterij. Atsivelgiant ankstesniame poskyryje sudliotus loginius akcentus, pagal svarb dert iskirti teism praktikos vaidmen, atskleidiant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turin. Dl tos prieasties pirmoji vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi klasifikacija yra paremta j identifikavimo altiniu285: 1) vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, identifikuoti Lietuvos teism praktikoje; 2) nusikalstamos veikos sudties poymiai Lietuvos teism praktikoje neidentifikuoti kaip vertinamieji, taiau, atsivelgiant fakultatyviais altiniais286 paremt j turinio analiz, tokiais laikytini. Kitaip sakant, pirmajai grupei priskirtini tokie nusikalstamos veikos sudties poymiai, kurie vadinami vertinamaisiais teism sprendim motyvuojamosiose dalyse
287

ir inkriminuojami taikant specialias teism

praktikos suformuotas taisykles. Manytina, kad i grup patenkani poymi vertinamumas (t. y. teisj diskrecijos ribos remtis savo teisine smone, atskleidiant nusikalstamos veikos sudties poymio turin ad hoc) yra didiausias, o j vertinimasis pobdis kelia maiausiai abejoni.
285 286

r. 2 lentel. T. y. doktrina, teiss akt projektai, j lydimieji dokumentai, vykdomosios valdios institucij ataskaitos, konsultacijos, tarptautins ir ES teiss aktai ir pan. 287 Pastebtina, kad tam tikr poymi atveju nors teismas ir tiesiogiai nenurodo, kad tai vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, bet i jo argumentacijos akivaizdu, kad poymiui inkriminuoti taikomos specialiosios vertinamj poymi inkriminavimo taisykls (jie 2 lentelje paymti viena vaigdute). Pavyzdiui, atskleisdamas sistemingo bauginimo poymio turin, LAT tiesiogiai nenurod, jog tai vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, taiau pabr, kad norint veik kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dal inkriminuojant sistemingo bauginimo poym, btina aikiai ir konkreiai nustatyti bei aprayti aplinkybes, kuriomis buvo grasinama, kokiu bdu pasireik tie grasinimai ir sistemingumas, vadinasi, nusikalstamos veikos konstatavimui nepakanka vardyti tik tai, kiek kart, nukentjusiojo manymu, buvo grasinama, reikia tuos grasinimus konkreiai apibdinti ir nurodyti j aplinkybes (t. y. visais atvejais byloje turi bti rodytos vykio aplinkybs: laikas, vieta, bdas, rankiai ir priemones, padariniai ir kt.) [LAT 2011 m. gruodio 13 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-586/2011].

99

Antrajai grupei priskirtini tie poymiai, kurie pagal savo turin galimai atitikt io darbo pirmosios dstymo dalies 3.1. poskyryje ivestas vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi savybes, taiau Lietuvos teism praktikoje atskirai neidentifikuoti kaip vertinamieji poymiai. i grup patenkantys poymiai vertinamaisiais vadinami tik doktrinoje ar kituose fakultatyviuose altiniuose (atskirais atvejais toki altini apskritai

neegzistuoja), o Lietuvos teismuose arba dar netaikyti, arba taikyti, bet sprendimuose neakcentuojant j vertinamojo pobdio. i grup yra savotika pilkoji zona, t. y. j patenkani poymi pripainimas vertinamaisiais paprastai yra teorinio lygmens diskusij objektas. Tyrimo rezultatai (r. 2 lentel) rodo, kad vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai yra plaiai paplit ir danai vartojami BK, nepaisant teorins problematikos gausos ir dano autoriaus neigiamo poirio288 juos. Pagal lingvistini konstrukcij tapatum (panaum) BK 289 identifikuotos 51 vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ris ir 333 vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai290.

288

Pavyzdiui, A. Gutauskas vienoje savo publikacij teigia: Bendras nusikalstam veik kvalifikavimo principas kuo maiau vertinamj nusikaltimo sudties poymi numatyta statyme, tuo baudiamasis statymas aikesnis ir tuo maiau yra galimybi piktnaudiauti statymu j taikant [GUTAUSKAS, Aurelijus. Korupcinio pobdio nusikalstam veik baudiamojo teisinio vertinimo aspektai. Verslo ir teiss aktualijos, 2008, Nr. 2, p. 30]. Tuo tarpu O. Fedosiuk, komentuodamas didels alos vertinamj poym savavaldiavimo sudtyje, paymi: Danoje Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacinje nutartyje konstatuojama, kad statymas nepateikia universali kriterij didels alos mastui nustatyti, todl kiekvienu konkreiu atveju apie jos turin ir dyd sprendia teismas [...]. Tokie konstatavimai tarsi priekaitas statym leidjui u tai, kad baudiamasis draudimas nra konkretus ir baudiamojo proceso rezultatas sunkiai prognozuojamas, nes priklauso ne tiek nuo nustatyt fakt, kiek nuo subjektyvaus vertinimo [FEDOSIUK, Oleg. Savavaldiavimas kaip nusikalstama veika: ar baudiamojoje teisje reikalinga i norma. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 269]. 289 Past. tirta 2013 m. birelio 12 d. BK redakcija (in., 2013, Nr. 62-3057). 290 Past. gautiems rezultatams taikoma tokia paklaida: (+/-) 5 vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi rys ir (+/-) 30 vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi.

100

2 lentel
Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi rys pagal j identifikavimo altin291
I. Rys identifikuotos Lietuvos teism praktikoje skai BK Vertinamojo nusikalstamos ius straipsniai, Pavyzdinis identifikavimo altinis veikos sudties poymio ris BK kuriuose jie 292 tvirtinti Didel; nedidel; labai didel ala (ireikta tiek teigiamomis, tiek neigiamomis savybmis; tiek reali, tiek eventuali) 43
BK 106, 123, 123(1), 179, 181, 186, 188, 196, 197, 217, 218, 228, 229, 239, 241, 270, 271(1), 272, 274, 278, 280, 281, 285, 294, 300-303. BK 173, 204, 213, 224, 253, 254, 259, 260, 263, 265, 266, 272, 274, 300302, 309. BK 111, 114, 176, 239, 250, 251, 256, 257, 270, 280, 316321, 325-327 r. pvz.: 2007 m. sausio 4 d. Teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalg.

1.

2.

3.

4.

5. 6.

291

Sisteminant ir klasifikuojant vertinamuosius poymius remtasi iomis taisyklmis: 1. Daryta prezumpcija, kad baudiamojo statymo specialiosios dalies straipsnis nra tapatus nusikalstamos veikos sudiai. Vienas straipsnis gali apimti keli sudi poymius: pavyzdiui, pagrindins, kvalifikuotos ir privilegijuotos. Jose pavartotas tapatus vertinamasis poymis skaiiuotas atskirai. 2. Atitinkamai vertinamasis poymis pagrindinje sudtyje gali bti ireiktas tekstine iraika, o kvalifikuotoje numanomas, taiau ir joje skaiiuotas kaip atskiras poymis, nes kvalifikuojant privalo bti inkriminuotas. 3. Vertinamojo poymio gramatin konstrukcija gali bti sudaryta tiek i vienos, tiek i daugiau svok. Taiau jei viena svoka yra vertinamojo pobdio, vertinamuoju laikytas ir visas poymis, nors kitos svokos bt aikiai apibrtos. 4. Neskaiiuoti tie BK specialiojoje dalyje vartojami poymiai, kurie nors ir yra vertinamieji, taiau nra sudties poymiai (tai gali bti specialios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ar baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs, slygos (pavyzdiui, svarbi informacija BK 114 str.). 5. Alternatyvs ir kumuliatyvs tos paios ries vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai traktuoti kaip atskiri poymiai. 6. Poymiai 2 lentelje surikiuoti pagal j vartojimo danum, o vienodo danumo atveju abcls tvarka. 292 Skaiius, parodantis, kiek visame BK pavartota analogik konstrukcij. 293 Vertinamojo poymio terminas sprendimuose tiesiogiai neminimas, bet i teism motyvavimo akivaizdu, kad tai vertinamasis poymis. Nors teism praktikoje identifikuotas kaip vertinamasis poymis, taiau jo priskyrimas iai kategorijai diskutuotinas.

Nr.

Didelis; nedidelis; labai didelis kiekis

23

r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. liepos 1 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-209/2008.

Sunks; labai sunks padariniai (ireikti tiek

teigiamomis, tiek neigiamomis savybmis; tiek reals, tiek eventuals) - (tiesiog) sunks padariniai (14); - kitokie (kiti) sunks padariniai (5); - kiti sunks padariniai aplinkai (2).

21

r. pvz.: iauli apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1-21-354/2010.

Tikslas realizuoti (parduoti; kitaip platinti; perduoti) 293 Bejgika bkl Didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs

13

BK 119, 170, 201, 258, 260, 275, 276, 309 BK 129, 135, 138, 149, 150 BK 178, 180185, 187, 188, 189

r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. sausio 20 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-4/2009. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. gruodio 16 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-472/2008. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012

11 11

101

7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15.

Kankinimai (Itin) eidiantis bdas; poelgis; eidimas Grasinimai (j realumas); grasinantis bdas Itin iauriai; iauriai; iauriu elgesiu Patyios; tyiojimasis Stambus; didelis mastas Verslikai iurkiai Visuomens rimties ar vieosios tvarkos (su)trikdymas Chuliganikos paskatos

8 7 6 6 6 5 5 4 4

BK 99, 100, 103, 129, 135, 138, 140, 310 BK 130, 136, 155, 170 (2), 290 BK 147, 147(1), 147(2), 171, 284 BK 129, 133, 135, 138, 163, 310 BK 127, 170, 171, 284, 311 BK 100, 103, 202, 203 BK 202, 292(1), 301, 302, 302(1) BK 170(2), 283

BK 170(2), 284

r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. spalio 19 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-534/2004. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-271/2008 r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 21 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-243/2006. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. spalio 19 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-534/2004. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 21 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-243/2006. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. balandio 3 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-174/2012. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. lapkriio 29 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-574/2011. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. spalio 4 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-393/2005. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-34/2008. r. pvz.: 1999 m. birelio 18 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 18 aprobuot Nuudym baudiamj byl nagrinjimo teism praktikos apibendrinimo apvalg, Teism praktika Nr. 11, p. 244. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 21 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-243/2006. r. pvz.: Panevio apygardos teismo 2011 m. lapkriio 11 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1-99-350/2011. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. balandio 17 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 21 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-243/2006. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-34/2008. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. spalio 12 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-537/2004. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. gruodio 13 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-586/2011. r. pvz.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-271/2008.

16.

BK 129, 135, 138

17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24.

Vandaliki veiksmai Didel sprogstamoji galia Didel vert lus elgesys; veiksmai Necenzriniai odiai Nepadorus elgesys; veiksmai Sistemingai Staiga labai susijaudins

3 2 2 2 2 2 2 2

BK 106, 284, 312 BK 253, 254

BK 213, 224

BK 171, 284

BK 171, 284

BK 171, 284

BK 145, 270

BK 130, 136

1.
(25)

2.
(26)

I viso - 193 II. Rys neidentifikuotos Lietuvos teism praktikoje BK skai Vertinamojo nusikalstamos straipsniai, ius Pavyzdinis identifikavimo altinis veikos sudties poymio ris kuriuose jie BK tvirtinti r. pvz.: , . 27 BK 100, 103, Sunkus; nesunkus; neymus 135- 140, 239, sveikatos sutrikdymas 271(1), 275, (sualojimas; 276, 278, 280 : . susargdinimas): 282 [...] . . . ., 2003, p. 110 - Sunkus (19) - Nesunkus (6) - Neymus (2) r. pvz.: FEDOSIUK, Oleg. Baudiamosios 17 BK 143, 145, Psichin prievarta; smurtas
148, 151, 172, teiss (specialiosios dalies) dalyko paskaitos

Nr.

102

3.
(27)

Pavojingas bdas; pavojaus grsm

[visuotinai (1); kit moni gyvybei (3); sukeldamas pavoj nukentjusiojo asmens gyvybei (5); sukeldamas pavoj nukentjusiojo asmens sveikatai (1); sukl pavoj kitam asmeniui usikrsti pavojinga infekcine liga (1); sukl pavoj daugelio moni gyvybei ar sveikatai (1); rimtas pavojus savo laivui, jo gulai ir keleiviams (1)]

13

181, 191, 254, 263, 287, 294, 308, 320 BK 129, 135, 138, 144, 146, 147, 157, 187, 250, 270, 277, 292, 299

Nusikaltimai pavojingi mogaus gyvybei ir sveikatai 27 skaidr. r. pvz.: DRAKIEN, Anna. BK 187 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 373.

4.
(28)

Niekinimas; iniekinimas

11

BK 103, 127, 128, 170, 250(1), 311, 312, 329 BK 196, 197, 198, 198(1), 250

5.
(29)

6.
(30)

Strategins (didels) reikms duomenys; informacin sistema; objektas eminimas

BK 103, 155, 232, 320

7.
(31)

Aikus; akivaizdus

BK 111, 208, 276, 317, 321

8.
(32)

Be svarbios; pateisinamos prieasties; nepateisinamai

BK 107, 108, 208, 238, 242, 322

9.
(33)

10.
(34)

Pornografinio turinio dalykai, renginiai, produkcija Priklausomumas

BK 162, 309

r. pvz.: GARNELIEN, Laima. BK 312 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010, p. 567. r. pvz.: MOCKEVIIUS, Remigijus. BK 196 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 424. r. pvz.: PRAPIESTIS, Jonas. BK 232 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010, p. 152. r. pvz.: VEDAS, Gintaras. BK 317 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010, p. 583. r. pvz.: PRAPIESTIS, Jonas. BK 242 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010, p. 204-205. r. pvz.: urnalist etikos inspektoriaus 2009 m. veiklos ataskait, pateikt Seimui 2010 m. balandio 1 d. ratu Nr. S-190. r. pvz.: MICKEVIIUS, Darius. BK 147 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 165. r. pvz.: PRAPIESTIS, Jonas. BK 232 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010, p. 154. r. pvz.: VEDAS, Gintaras. BK 320 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010, p. 588. r. pvz.: FEDOSIUK, Oleg. Baudiamosios teiss (specialiosios dalies) dalyko paskaitos Nusikaltimai moni laisvei 58 skaidr. r. pvz.: BIELINAS, Egidijus. BK 171 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 252.

BK 147, 151, 152, 308

11.
(35)

Ugaulus bdas

BK 155, 170, 232

12.
(36)

Terorizavimas

BK 145, 239, 320

13.
(37)

Nemonikas elgesys; slygos Laidotuvi rimties; valstybs pripaintos religins bendruomens ar bendrijos pamald ar kit apeig arba ikilmi sutrikdymas Paeidiamumas

3 2

BK 103, 147(1)

14.
(38)

BK 171, 313

15.
(39)

BK 147

r. pvz.: MICKEVIIUS, Darius. BK 147 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr

103

16.
(40)

Aktyvus dalyvavimas riause

BK 239

17.
(41)

18.
(42)

Dalykai, kuriuose tyiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti moni grup ar jai priklausant asmen dl lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair arba kurstoma smurtauti, fizikai susidoroti su tokia moni grupe ar jai priklausaniu asmeniu Didelis amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumas

BK 170

centras, 2009, p. 165-166. r. pvz.: PRAPIESTIS, Jonas. BK 239 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010, p. 192. r. pvz.: urnalist etikos inspektoriaus 2009 m. veiklos ataskait, pateikt Seimui 2010 m. balandio 1 d. ratu Nr. S-190.

BK 151(1)

19.
(43)

Ypatingai inaudojamo darbo slygos Kitos apkvaiinanios nenarkotins priemons

BK 292(1)

20.
(44)

BK 160

21.
(45)

Klastingas elgesys

BK 133

22.
(46)

Pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bti vykdytas Palikdamas ilg laik be prieiros

BK 145

23.
(47)

BK 163

24.
(48)

Reikminga taka rinkim ar referendumo rezultatams

BK 175

25.
(49)

Visuomens veikjas

BK 288

26.
(50)

27.
(51)

Vulgars ar panas veiksmai, pasilymai ar uuominos moni sumaitis

BK 152

BK 285

I viso 140 (333)

r. pvz.: 2010 m. birelio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto posdio protokol dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo statymo projekto (Nr. XIP-1715(2)). r. pvz.: Aikinamj rat Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso papildymo 2921 straipsniu ir kodekso priedo papildymo statymo projekto. Nr. XIP-3895. r. pvz.: MICHAILOVI, Ilona. BK 160 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 213. r. pvz.: NOCIUS, Juozas. BK 133 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 129. r. pvz.: NOCIUS, Juozas. BK 145 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 153. r. pvz.: SAKALAUSKAS, Gintautas. BK 163 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 223. r. pvz.: BIELINAS, Egidijus. BK 173 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 263. r. pvz.: DRAKIEN, Anna. BK 288 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 468. r. pvz.: VEREKYS, Paulius. Baudiamosios atsakomybs u seksualin priekabiavim Lietuvoje problemos. Teis, Nr. 68, Vilnius, 2008, p. 192. r. pvz.: FEDOSIUK, Oleg. BK 285 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010, p. 448.

104

Lietuvos

teism

sprendimuose

(past.

pagal

naujj

BK)

identifikuotos 24 skirtingos rys vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi: 1) didel (nedidel; labai didel) ala; 2) didelis (nedidelis; labai didelis) kiekis; 3) sunks (labai sunks) padariniai; 4) tikslas realizuoti (parduoti; kitaip platinti; perduoti); 5) bejgika bkl; 6) didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs; 7) kankinimai; 8) (itin) eidiantis bdas; poelgis; eidimas; 9) grasinimai (j realumas); grasinantis bdas; 10) iauriai (iauriu elgesiu; itin iauriai); 11) patyios; 12) stambus (didelis) mastas; 13) verslikai; 14) iurkiai; 15) visuomens rimties ar vieosios tvarkos trikdymas (sutrikdymas); 16) chuliganikos paskatos; 17) vandaliki veiksmai; 18) didel sprogstamoji galia; 19) didel vert; 20) lus elgesys (veiksmai); 21) necenzriniai odiai; 22) nepadorus elgesys (veiksmai); 23) sistemingai; 24) staiga labai susijaudins. I vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi, identifikuot Lietuvos teism praktikoje, BK vairi konstrukcij pavidalu daugiausia vartojamas didels (nedidels; labai didels) alos 294 poymis 43 kartai; didelio (nedidelio; labai didelio) kiekio295 poymis 23 kartai; ir sunki (labai sunki) padarini296 poymis 21 kartas.

294

Didels alos poymis BK ireiktas tiek teigiamomis, tiek neigiamomis savybmis; tiek realus, tiek eventualus; taip pat graduojamas pagal dyd (nedidel didel labai didel) ar alos pobd: (tiesiog) ala (12 kart); turtin ala (7); turtin ala (nukentjusiam / kitam) asmeniui (8); turtin ala kalinimo staigai (1); ala orui, emei, vandeniui, gyvnams ar augalams (2); ala gyvnijai (1); ala (ypatingai) saugom ri laukini gyvn ries apsaugos bklei (2); ala (ypatingai) saugom ri laukini augal ar gryb ries apsaugos bklei (2); ala asmens teisms ar teistiems interesams (1); ala valstybei (Europos Sjungai, tarptautinei vieajai organizacijai) arba fiziniam ar juridiniam asmeniui; ala Lietuvos Respublikos interesams (6); ala aplinkai (1). 295 Didelio kiekio rys BK: audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag (2); narkotini ar psichotropini mediag (4); aguon, kanapi ar kit narkotini ir psichotropini mediag sra traukt augal (1); ypatingai saugom ri laukini gyvn (1); saugom ri laukini gyvn, j dali ar gamini i j (1); saugom ri laukini augal, gryb, j dali ar gamini i j (1); ypatingai saugom ri laukini augal ar gryb (1); rinkim ar referendumo netikr biuleteni (2); preki (2); inomai netikr ar suklastot Lietuvos ar kitos valstybs apyvartoje esani pinig ar vertybini popieri (2); netikr ar suklastot pato enkl, vaiavimo ar kitoki biliet, banderoli ar kit oficiali ymjimo enkl (1); pirmos kategorijos narkotini ar psichotropini mediag pirmtak (prekursori) (2); netikr (suklastot) asmens tapatybs korteli, pas, vairuotojo paymjim ar valstybinio socialinio draudimo paymjim (1); netikr ar suklastot antspaud, spaud ar grietos atskaitomybs blank (1); pornografinio turinio dalyk, kuriuose vaizduojamas maametis vaikas (1). 296 Sunks (dideli) padariniai BK ireikti tiek teigiamomis, tiek neigiamomis savybmis; tiek reals, tiek eventuals; pagal pobd: (tiesiog) sunks padariniai (14); kitokie (kiti) sunks padariniai (5); kiti sunks padariniai aplinkai (2).

105

Pastebtina, kad nors teism praktikoje identifikuojami esminiai ir daniausiai pasitaikantys BK vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, taiau tai sudaro tik apie pus vis BK vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ri (konstrukcij) tik 24 i 51. Maa to, manytina, kad pritaikius kiek lankstesnius vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi atrankos kriterijus, i proporcija galt bti dar didesn teism praktikoje identifikuot poymi nenaudai. To prieastis labiausiai nulemia keletas aplinkybi. Pirmiausia prastas kai kuri sudi taikymas 297 , nulemtas teiss technikos trkum, simbolins kriminalizacijos ir pan. Antra, kaip minta, net ir

susiformavusioje nusikalstam veik sudi taikymo praktikoje, teismai retai (paprastai tik aukiausios kompetencijos teism suformuot precedent pagrindu) savo sprendimuose link akcentuoti, jog vienas ar kitas nusikalstamos veikos sudties poymis yra vertinamojo pobdio. Poymio vertinamasis inkriminavimas, gali sprendime svari nenurodant, praktin jog tai yra

poymis,

turti

reikm.

Byloje

neidentifikavus, kad inkriminuojamas sudties poymis yra vertinamasis, paprastai neivengiama BPK ir suformuotos teism praktikos paeidim 298 . Pavyzdiui, 2008 m. rugpjio 18 d. nuosprendyje Kauno apygardos teismo teisj kolegija konstatavo: kaltinime bei apylinks teismo nuosprendyje minimi vertinamieji poymiai didel ala augmenijai bei kiti sunks padariniai aplinkai, nra pakankamai motyvuoti ir pagrstai argumentuoti. Toki ivad kolegij daro dl to, jog nei kaltinamajame akte nei apylinks teismo nuosprendyje nenurodyta, kokiais kriterijai vadovaujantis

konstatuojama, jog kaltinamj veiksmais buvo padaryta didel ala augmenijai, o aplinkai atsirado kiti sunks padariniai299.

297

Pavyzdiui, BK 152 straipsnis (Seksualinis priekabiavimas) [r. VEREKYS, Paulius. Baudiamosios atsakomybs u seksualin priekabiavim Lietuvoje problemos. Teis, Nr. 68, Vilnius, 2008, p. 192]. 298 Plaiau irti ketvirtosios dstymo dalies 2.2. poskyr. 299 Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjio 18 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-219317/2008.

106

Prastam

vertinamj

nusikalstamos

veikos

sudties

poymi

identifikavimui teismuose didel tak daro ir tai, jog tik mauma BK vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi egzistuoja grynuoju pavidalu. Visi kiti yra slyginiai (pseudo) vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, kurie i dalies yra reguliuojami formalaus pobdio altini. Mintieji altiniai, nors ir numato tam tikrus poymio turinio atskleidimo kriterijus, bet jais nepanaikina, o tik apriboja teiss taikytojo diskrecij remtis savo teisine smone, atskleidiant tokio poymio turin ad hoc. Pavyzdiui, itin taikliai didelio kiekio aguon, kanapi ar kit narkotini ir psichotropini mediag sra traukt augal vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym komentavo A. Baranskait: Aguon kanapi ar kit narkotini ir psichotropini mediag sraus traukt augal didelis kiekis nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodio 14 d. sakymu Nr. V-1033 [...]. iuo sakymu nustatyti dydiai yra tik rekomendacinio, orientacinio pobdio. Taigi aguon, kanapi ar kit narkotini ir psichotropini mediag sraus traukt augal kiekis yra slyginis vertinamasis kriterijus, todl teismas, sprsdamas, ar konkretus aguon, kanapi ar kit narkotini ir psichotropini mediag sraus traukt augal kiekis gali bti pripastamas dideliu kiekiu, turi atsivelgti taip pat ir visas kitas aplinkybes300. iame kontekste esmin reikm turi E. Bielino mintis, isakyta analizuojant blanketini dispozicij inkriminavimo ypatybes: Vadinasi, kai kada tam tikras teisinis reglamentavimas, neivengiamai reikmingas prireikus kvalifikuoti padarytas veikas, traktuotinas ne kaip taikomos nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties poymis, bet kaip veik sudarani fakt pusje esantis komponentas, leidiantis pagrsti tam tikr padarytos veikos savyb, kuri atitinka sudties poym301.

300

BARANSKAIT, Agn. BK 265 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010, p. 265. 301 BIELINAS, Egidijus. Baudiamojo statymo blanketins dispozicijos ir j taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 122.

107

vairios rekomendacijos, metodikos klaidina teisjus ir kitus teiss taikymo subjektus dl savo formalios teisins galios, dl ko viena i esmini slygini (pseudo) vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi taikymo sprag aklas rmimasis tokiais altiniais, eliminuojant diskrecij remtis savo teisine smone. Kita prasto vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi taikymo prieastis ankstesni teism sprendim (past. net ir ne precedentinio pobdio) suabsoliutinimas. Vertinamieji poymiai reikalauja, kad j turinys atsikleist ad hoc, t. y. priklausyt nuo besikeiiani socialini realij. Tai teismuose labai danai ignoruojama. Atsivelgiant tai, nors statym leidjas smoningai suteikia teis vertinti poymio turin j taikant, bet tokie poymiai nedelsiant susaistomi teisine patirtimi, priimant sprendimus, vilktus ankstesnij rmus. Tokiuose sprendimuose

pradingsta poymio vertinamumas. Atsivelgiant idstyt, baudiamajame statyme egzistuoja nemaa dalis nusikalstamos veikos sudties poymi, kurie vertinamaisiais

identifikuojami tik doktrinoje ar kituose fakultatyviuose altiniuose. Teism praktikoje neidentifikuot vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi grupje iskirtos tokios poymi rys (konstrukcijos): 1) sunkus (nesunkus; neymus) sveikatos sutrikdymas (sualojimas; susargdinimas) BK vartojamas 27 kartus; 2) psichin prievarta (smurtas) 17 kart; 3) pavojingas bdas 13 kart; 4) niekinimas; iniekinimas 11 kart; 5) strategins (didels) reikms duomenys (informacin sistema; objektas) 9 kartus; ir pan. (r. 2 lentel). Akcentuotina, kad danas i i poymi dl platesnio ar siauresnio reguliavimo masto vertinamuoju gali bti laikomas tik slyginai (pseudo vertinamasis poymis). Be to, pastebtina, kad vieni j neginytinai traktuotini vertinamaisiais, o dl kit pobdio kyla didesni ar maesni diskusij. Pagal kiekybin kriterij ioje grupje isiskiria net 27 kartus BK vartojama sunkaus; nesunkaus; neymaus sveikatos sutrikdymo (sualojimo;

108

susargdinimo) lingvistin konstrukcija

302

. Doktrinoje dl io poymio

pobdio yra nemaai diskusij. Nuomon, kad sveikatos sutrikdymo rys tai vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai303, nra vyraujanti klaidina postatyminis aktas, numatantys i poymi turinio atskleidimo kriterijus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegus 23 d. sakymu Nr. V-298/158/A1-86 Dl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykli patvirtinimo (in. 2003, Nr. 52-2357) patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykls (toliau Taisykls) numato sveikatos sutrikdymo masto sunkaus, nesunkaus ir neymaus nustatymo medicininius kriterijus. Taisykli 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo fakt ir mast bei bendrojo darbingumo praradimo mast, iskyrus i taisykli 6.9. punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi iomis taisyklmis ir Dl sualojim prarasto bendrojo darbingumo procent nustatymo lentele. Maa to, antrasis dano autoriaus argumentas dl sunkaus (nesunkaus; neymaus) sveikatos sutrikdymo blanketinio, o ne vertinamojo pobdio, yra praktin patirtis 2003 m. gegus 1 d. sigaliojus naujajam BK, senosios Kno sualojimo sunkumo nustatymo teismo medicinos laikinosios taisykls304 nebeatitiko jo termin, o nauj Taisykli dar nebuvo priimta beveik vis mnes (past. priimtos tik 2003 m. gegus 23 d., o sigaliojo gegus 31 d.), kas tuo laikotarpiu faktikai sustabd (ar bent jau pristabd) baudiamj justicij sveikatos sutrikdym bylose305.

302 303

Sunkus 19 kart; nesunkus 6 kartai; neymus 2 kartai. r. pvz.: , . : . [...] . . ., .: , 2003, p. 110. 304 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. balandio 10 d. nutarimu Nr. 261 Dl kno sualojimo sunkumo nustatymo teismo medicinos laikinj taisykli tvirtinimo (in. 1992, Nr. 17-493) patvirtintos Kno sualojimo sunkumo nustatymo teismo medicinos laikinosios taisykls. 305 Kaip pastebi I. Zdanaviit: Taiau 2003 m. gegus 1 d. sigaliojus naujajam BK, sveikatos sutrikdymo masto nustatymo klausimas sukl praktinio pobdio problem. Naujajame BK pakeista sveikatos sutrikdym klasifikacija, todl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininiai kriterijai turjo bti nurodyti specialiose, naujai parengtose taisyklse. Taiau tik nuo 2003 m. gegus 31 d. sigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybs galiot institucij ministr sakymu Nr. V298/158/A1 86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykls [ZDANEVIIT, Ieva.

109

Vis dlto pozicij, kad atitinkamo masto sveikatos sutrikdymai yra vertinamieji poymiai, galima paremti j lingvistine raika, kaip pirmuoju identifikavimo kriterijumi, tai triodiai terminai, sudaryti i bdvardio ir dviej daiktavardi. Kaip usiminta pirmosios dstymo dalies 3.2. poskyryje, kai kurie leksiniai vienetai yra akivaizdiai vertinamojo pobdio, t. y. vertinimas yra j pagrindin funkcija ir prasm tarp j pirmoje vietoje akcentuojami kokybiniai bdvardiai306 (dar plaiau apie tai ios dalies 2.2. poskyryje). I to keltina prielaida, kad pagal savo kilm sunkus (nesunkus, neymus) sveikatos sutrikdymas yra vertinamojo pobdio terminas. Be to, Taisykli negalima suabsoliutinti, nes jos tik susiaurina, bet galutinai nepanaikina teisj diskrecijos savarankikai vertinti sunkaus (nesunkaus, neymaus) sveikatos sutrikdymo poymio turin. Specialist ivada ar ekspertizs aktas tra teisins ivados prielaida ir viena i rodym viseto ri307. Maa to, ne visi BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje308 vartojami sunkaus sveikatos sutrikdymo poymiai yra detaliai formalizuoti iose taisyklse. Pavyzdiui, nepataisomai subjauroto nukentjusio asmens kno poymis Taisykli 6.12. punkte atskleidiamas taip: nepataisomas kno subjaurojimas kai prie toki ivad prieina teissaugos institucija, atsivelgdama teismo medicinos eksperto ivad dl kno sualojimo pasekmi paalinimo galimybs. Atsivelgiant tai, net ir po postatyminiame akte pateikto iaikinimo nepataisomas kno subjaurojimas neginijamai ilaiko savo vertinamj pobd. Kita vertus, ne dl vis poymi, patenkani teism praktikoje neidentifikuot vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi grup, pobdio teorijoje kyla diskusij. Dl dalies j susiformavusi vieninga nuomon. Pavyzdiui, doktrinoje beveik nediskutuojama dl strategins
Baudiamosios atsakomybs u transporto eismo saugumo taisykli paeidimus problemos pagal naujj Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks. Jurisprudencija, 2003, t. 45(37), p. 120]. 306 Pastebtina, kad odiai sunkus, nesunkus ir neymus yra kokybiniai bdvardiai. 307 Plaiau apie tai ketvirtosios dstymo dalies 2.3. poskyryje. 308 Tas, kas sualojo ar susargdino mog, jeigu dl to nukentjs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, ntumo ar kitaip buvo sunkiai suluointas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga, realiai gresiania gyvybei ar stipriai sutrikdania mogaus psichik, arba prarado didel dal profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentjusio asmens knas.

110

(didels) reikms duomen (informacins sistemos; objekto) poymio, BK specialiojoje dalyje vartojamo 9 kartus, pobdio. Kaip rao O. Fedosiuk: Apie objekto strategin reikm sprendiama kiekvienu konkreiu atveju, atsivelgiant teiss aktus, reglamentuojanius vairi objekt status, faktin objekto ekonomin, socialin arba politin reikm, taip pat padarinius, kurie atsirado arba galjo atsirasti po teroro akto309. Be to, atkreiptinas dmesys, kad pateiktos vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi klasifikacijos pagal j identifikavimo altin antrojoje grupje yra nemaai naujadar, t. y. poymi, tvirtint BK tik pastaraisiais metais: pavyzdiui, ypatingai inaudojamo darbo slygos (BK 2921 straipsnio 1 dalis) (in., 2012, Nr. 4-115) ar didelis amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumas310 (BK 1511 straipsnio 5 dalis) (in., 2010, Nr. 864540). Tai atspindi tendencij, kad teism praktika, inkriminuojant vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, dar nra galutinai susiformavusi. Atsivelgiant tai, vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi identifikavimas ateityje turi perspektyv plstis ne tik doktrinoje ar kituose fakultatyviuose altiniuose, bet ir teism sprendimuose. 2.2. Klasifikavimas pagal lingvistin konstrukcij Antrasis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi

klasifikavimo pagrindas j lingvistin raika. Tai yra iorin vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio pus, kuri pati savaime, be detalesnio vidins puss tyrimo, negali nulemti tiriamojo poymio pobdio. Nepaisant to, lingvistin konstrukcija ilieka pagrindin vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi identifikavimo prielaida, o jos analiz leidia ivesti svarbias vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo BK tendencijas.

309

FEDOSIUK, Oleg. BK 250 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010, p. 236. 310 Nors tai nra tiesioginis nusikalstamos veikos sudties poymis, o greiiau baudiamj atsakomyb alinanti aplinkyb, klasifikacij jis trauktas dl tos prieasties, kad daro tiesiogin tak tiek nusikalstamos veikos sudties subjekto, tiek nukentjusiojo poymi turiniui ir inkriminavimui.

111

Kalbotyroje iskiriama tam tikra kalbos dali grup, kuri pati savaime pasiymi vertinamosiomis savybmis. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai sudaryti i termin, svok, odi. Vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis itin retai bna ireiktas vienu odiu, paprastai keliais odiais, kartais daugiaodiu junginiu. Toki jungini vertinamum nulemia ne visi junginio dmenys, o vienas arba keli odiai, reikiantys tam tikr vertinamj ypatyb. Kokia kalbos dalis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi konstrukcijose nulemia j vertinamj pobd, yra vienas svarbiausi i poymi identifikavimo klausim. Dl tos prieasties atliktas vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi tyrimas, naudojant morfologin kalbotyros metod (r. 3 paveiksl ir 3 lentel). 3 paveikslas
Poymi vertinamum nulemianios kalbos dalys (santykis pagal ri skaii)
Daiktav ardiai 13% Veiksm aodiai ir j formos 17% Prieveik smiai 28%

Poymi vertinamum nulemianios kalbos dalys (santykis pagal odi skaii)

Daiktav ardiai 9%

Veiksm aodiai ir j formos 16% Bdvard iai 42%

Prieveik smiai 21%

Bdvar diai 54%

112

3 lentel Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi klasifikacija pagal vertinamas kalbos dalis
Kalbos dalys
Nr. Sk. Sk. Sk. Sk.

Daiktavardis tikslas platinti grasinimai

Bdvardis didelis (-) (80) nedidelis (-) (9) sunkus

Prieveiksmis sunkiai (19) nesunkiai (6) labai

Veiksmaodis312 (i-) niekino (10) iniekins (1) (su-) trikd313 (7) sutrikdyta (3) sutrikdant (1) kankindamas (4) kankino (3) kankinant (1) emino (5) (pa-)emins (3) eidiantis tyiojosi (3) pasityiojo (1) terorizavo (2) terorizavs (2) nepateisinamas apkvaiinantis

311

1. 2.

13 6

89 21

25 7

11 11

3. priklausomumas 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. I viso 31 patyios paeidiamumas visuomens veikjas moni sumaitis 6 2 2 1 1 psichinis (-) bejgika pornografinis strateginis (-) pavojingas chuliganikas nemonikas svarbi vandalikas lus necenzrinis nepadorus stambus ugaulus ilgas klastingas pakankamas reikminga rimtas vulgarus iaurus I viso 17 11 6 5 4 3 3 3 3 2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 182 itin verslikai iauriai akivaizdiai iurkiai ugauliai aikiai nepateisinamai neymiai sistemingai staiga aktyviai ypatingai 5 5 5 4 4 4 3 3 2 2 2 1 1

8 8 4 4 4 3 1

I viso

73

I viso

54

311

Past. skaiius, parodantis, kiek kart analogikas odis vartojamas vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi konstrukcijose BK. Gali bti ireiktas tiek tekstine iraika, tiek numanomas. 312 Past. i grup apima veiksmaodius ir vairias i j kylanias formas: dalyvius (tiek veikiamuosius, tiek neveikiamuosius; vairi laik), pusdalyvius, padalyvius ir pan. 313 Past. iskyrus sveikat.

113

Tyrimo rezultatai atspindi akivaizdi tendencij, kad daniausiai nusikalstamos veikos sudties poymio vertinamj pobd nulemia bdvardio vartojimas odi junginyje. Ityrus 2 lentelje identifikuotus vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, iskirtos 54 skirting reikm turinios odi rys ir 340 atskir vertinamojo pobdio odi, tarp kuri: 23 bdvardi rys (i viso 182 bdvardiai); 15 prieveiksmi ri (i viso 73 prieveiksmiai); 9 veiksmaodi (ir i jo ivest vairi form dalyvi, padalyvi, pusdalyvi) rys (i viso 54 odiai); 7 daiktavardi rys (i viso 31 daiktavardis). Gauti rezultatai rodo, kad tarp vertinamojo pobdio kalbos dali, vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi lingvistinse konstrukcijose, dominuoja bdvardiai ir prieveiksmiai. Bdvardiai 314 sudaro daugiau nei pus vis vertinamojo pobdio odi (54 %) bei iek tiek maiau nei pus (42 %) vertinamojo pobdio odi ri, vartojam BK. Bdvardiai kalbotyroje skaidomi dvi ris: kokybinius ir santykinius. Kokybini bdvardi esmin savyb j vertinamasis pobdis. Kaip raoma Lietuvi kalbos inyne: Bdvardi reikiamos daikto ypatybs nevienodos: vienos vidins, kintamos, vairiai vertinamos ir keiiamos, pvz.: geras vaikas, graus oras, protinga moteris. Vieniems tas pats daiktas gali bti geras, kitiems labai geras, tretiems apygeris, o dar kitiems geriausias. Pagaliau tas pats daiktas vienomis aplinkybmis gali bti geras, o kitomis blogas. Tokie bdvardiai, kuri reikiama ypatyb yra kintama ir gali bti vairiai vertinama, vadinama kokybiniais315. Pateiktinas gyvenimikas pavyzdys, parodantys kokybini ir santykini bdvardi skirtumus: terminas graios alios moters akys. Moters akis ia apibdina du savarankiki bdvardiai: alios ir graios. alios reikia moters aki ypatyb, kurios reikm visiems ir visais atvejais yra tapati, dl to paprastai nevertinama. Graios atvirkiai atspindi vertinam moters aki
314

Bdvardis kalbos dalis, reikianti daikto ypatyb [r. pvz.: KNIKTA, Pranas, et al. Lietuvi kalbos inynas, Kaunas: viesa, 1998, p. 118]. 315 KNIKTA, Pranas, et al. Lietuvi kalbos inynas, Kaunas: viesa, 1998, p. 119.

114

ypatyb. Susiejant tai su baudiamuoju procesu tyrjui alios moters akys gali bti graios, prokurorui labai graios, o teisjui apskritai negraios. is pavyzdys vaizdiai parodo, kaip gali isiskirti atskir subjekt nuomons, dirbant su vertinamojo pobdio svokomis316. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi lingvistinse konstrukcijose daniausiai (t. y. net 89 kartus) vartojamas kokybinis bdvardis didelis (-). Moterika gimine is bdvardis vartojamas 62 kartus, vyrika 27 kartus; teigiama forma 80 kart, neigiama (su priedliu ne-) 9 kartus. Bdvardis didelis (-) bendrinje kalboje turi net 10 reikmi. Pirmoji ir pagrindin reikm, pateikta Lietuvi kalbos odyne: didelis (-) ymus savo apimtimi, dydiu (aukiu, ilgiu, ploiu, storiu)317. Antroje vietoje pagal danum tarp bdvardi sunkus, vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi lingvistinse konstrukcijose vartojamas 21 kart. Visose konstrukcijose vartojamas daugiskaitine forma, vyrika gimine, odi junginyje su daiktavardiu padariniai. Lietuvi kalbos odyne pateikiama net 19 kokybinio bdvardio sunkus reikmi. Bendrinje kalboje tos reikms yra gantinai skirtingos, dl to privalu atsivelgti kontekst. Kadangi odi junginyje sunkus vartojamas su odiu padariniai, manytina iame kontekste tiksliausia etoji odyne pateikiama reikm: sunkus susijs su svarbiu dalyku, didelis318. Pastebtina, kad i bdvardio sunkus padaryta prieveiksmio319 forma sunkiai daniausiai sutinkama tarp vertinamojo pobdio prieveiksmi 25 kartus. Prieveiksmis sunkiai 19 kart pavartotas teigiama forma, 6 neigiama (su priedliu ne-). Tai yra bdo prieveiksmis, kuris atsako klausim kaip? Akcentuotina, kad tarp 15 identifikuot vertinamojo pobdio prieveiksmi ri net 14 yra bdo prieveiksmiai, ir tik vienas prieveiksmis staiga,
316

Past. apie teisins smons skirtum problematik plaiau irti pirmosios disertacijos dalies 3.3. poskyryje. 317 Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 318 Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 319 Prieveiksmis savarankika nekaitoma kalbos dalis, reikianti veiksmo aplinkyb ar ypatybs ypatyb [r. pvz.: KNIKTA, Pranas, et al. Lietuvi kalbos inynas, Kaunas: viesa, 1998, p. 199].

115

pavartotas 2 kartus, savo esme yra laiko prieveiksmis. Pagal kiekyb tarp vertinamojo pobdio prieveiksmi dar dert iskirti bdo prieveiksm labai (vartojamas 7 kartus), kuris, remiantis Lietuvi kalbos odynu turi net 6 reikmes (labai 1. nepaprastai, ypatingai; 2. smarkiai, daug320 ir pan.). Aptariant kitas vertinamojo pobdio kalbos dalis veiksmaodius ir daiktavardius, vartojamus vertinamj nusikalstamos veikos sudties

poymi lingvistinse konstrukcijose, dert atkreipti dmes, kad nors jie ir sudaro maum (30 % - vis odi ri; 25 % - vis odi), taiau taip pat atspindi tam tikras tendencijas. Pavyzdiui, tyrimo duomenys rodo, kad tarp vertinamojo tipo daiktavardi daniausiai sutinkami abstraktieji daiktavardiai 321 (pavyzdiui, paeidiamumas, priklausomumas, sumaitis ir kt.). Kalbant apie veiksmaodius322 ir vairius darinius i j, pastebtina, kad veiksmaodis vartojamas 31 kart, paprastai btojo kartinio laiko forma; 11 kart vartoti vairi laik veikiamieji dalyviai (pavyzdiui, emins); 6 kartus vairi laik neveikiamieji dalyviai (pavyzdiui, nepateisinamas); 4 kartus pusdalyviai (pavyzdiui, kankindamas); 2 kartus padalyviai (pavyzdiui, sutrikdant). Apibendrinant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi klasifikacijos pagal vertinamas kalbos dalis rezultatus, akivaizdu, kad vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius sudaro ir j vertinamj pobd nulemia kalbos dalys, kurios reikia tam tikras daikt, reikini (pavyzdiui, kokybinis bdvardis ar abstraktusis daiktavardis) arba veiksm (pavyzdiui, bdo ar laiko prieveiksmis) kintamas ypatybes. Nors lingvistin raika nra vienintelis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi identifikavimo kriterijus, vis dlto j dert laikyti btinu ir paiu

320

Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 321 Daiktavardis kalbos dalis reikianti daikt. Daiktavardiai, reikiantys pojiais suvokiamus daiktus, yra konkretieji, o visi kiti priklauso abstrakij daiktavardi klasei. J turin sudaro vairs veiksmai, ypatybs, reikiniai, visa tai, kas sivaizduojama kaip savarankika [KNIKTA, Pranas, et al. Lietuvi kalbos inynas, Kaunas: viesa, 1998, p. 84]. 322 Veiksmaodis kalbos dalis, reikianti veiksm. [KNIKTA, Pranas, et al. Lietuvi kalbos inynas, Kaunas: viesa, 1998, p. 159].

116

pirmuoju kriterijumi, atribojaniu vertinamj pobd turinias ir tokio pobdio neturinias lingvistines konstrukcijas. 2.3. Klasifikavimas pagal vertinimo pobd ir laipsn Doktrinoje egzistuoja dar viena vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi klasifikacija pagal j vertinimo pobd ir laipsn. Pagal vertinimo pobd visus vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius galima skaidyti kokybinius ir kiekybinius. i klasifikacija daugiausia paremta G. Hgelio filosofija. G. Hgelis savo darbuose yra iveds saiko dsn, pagal kur saikas tai kokybs apibrtumas kiekybe. Perengus saik, vyksta tam tikras lis ir kiekyb pavirsta nauja kokybe. G. Hgelis pateikia pavyzdius su metalo oksidais, vandens virsmu garais ar ledu bei mogaus gimimu ir mirtimi. Cituojant G. Hgel: Paimkime vanden. Keiiantis temperatrai, jis netampa tik daugiau ar maiau iltas, bet pereina per kiet, skyst ir gar bsenas. ios bsenos neatsiranda palaipsniui, bet prieingai paprasiausias laipsnikas temperatros kitimas, pasiekus tam tikr tak, yra pertraukiamas staigiu virsmu naujos kokybs bsen323. Remiantis Lietuvi kalbos odynu: kokyb daikto ypatyb, savyb; kiekyb kategorija, charakterizuojanti iorinio pasaulio daiktus ir reikinius pagal didum, apimt ir skaii 324 . Kokybini vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi atveju vertinama ar apskritai egzistuoja konkreti savyb. Kiekybinis vertinimas skiriasi nuo kokybinio, kadangi pasiymi tam tikr dydi vertinimo laipsniu, t. y. vertinamas ne tam tikros savybs buvimas ar nebuvimas, o jos laipsnis (past. lyginamasis dydis). Be to, ityrus vis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aib, dert pritarti V. Piteckio (rus. . ) ir kit mokslinink nuomonei, kad be kokybini ir kiekybini vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi, taip pat

323

HEGEL, Georg Wilhelm Friedrich. The Science of Logic. Cambridge University Press, 2010, p. 321-322. 324 Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt .

117

egzistuoja mirieji poymiai, siejami tiek su kokybiniu, tiek ir kiekybiniu poymio turinio vertinimu325. Esminis skirtumas tarp kiekybini, kokybini ir mirij vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi yra tas, kad mirieji poymiai yra vertinami ne tik pagal skal daugiau maiau, kaip vertinami kiekybiniai poymiai, bet ir pagal skal yra nra, kaip vertinami kokybiniai poymiai. Vadinasi, inkriminuojant miriuosius vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, yra atliekamas dvigubo pobdio vertinimas: 1) vertinamas ar apskritai egzistuoja daikto, reikinio, veiksmo ypatyb; 2) vertinamas tos ypatybs laipsnis. Pavyzdiui, nustatant didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybi poymio turin, pirmiausia btina vertinti, ar tiriami daiktai apskritai turi mokslin, istorin ar kultrin reikm326, o po to (jeigu nustatoma, kad tokia reikm egzistuoja) ir jos dyd (laipsn)327. Atsivelgiant tai ir lyginant skirtingas vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ris tarpusavyje, mirij vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi inkriminavimas yra technikai pati sudtingiausia vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi inkriminavimo ris.

325

, . : . ... . . . , 1979, p. 40. 326 Pastebtina, kad BK 106 straipsnyje vartojamas nacionalins vertybs poymis, kuris vertinamas tik kokybikai, o kiekybikai ne. 327 Ir atvirkiai, vertinant didels alos (kiekybinis poymis) turin, vertinimas atliekamas tik dl alos dydio. ala pati savaime be konkretaus dydio iraikos gali bti sudties poymis, taiau jis nra vertinamas. Tiesa, teorijoje taip pat egzistuoja nuomon, kad kai inkriminuojama neturtin ala, visais atvejais atliekamas kokybinio pobdio vertinimas [, . : . ... . . . , 1979, p. 40].

118

4 lentel Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi klasifikacija pagal vertinimo laipsn
Miraus vertinimo parametras (-ai) Vertybs mokslin, istorin ar kultrin reikm ir jos dydis Bdo pavojingumas ir visuotinumas Duomen; informacins sistemos; objekto reikmingumas ir strateginis pobdis Vertinimo laipsnis (-ai) 1) nacionalin, mokslin, istorin ar kultrin reikm 2) didel mokslin, istorin ar kultrin reikm 1) pavojingas 2) visuotinai pavojingas reikmingi duomenys; informacin sistema; objektas strategikai reikmingi duomenys; informacin sistema; objektas 1) iauriai 2) itin iauriai 1) eidiantis 2) itin eidiantis 1) susijaudins 2) labai susijaudins 1) inaudojamas darbas 2) ypatingai inaudojamas darbas 1) pagrindas manyti, kad grasinimas gali bti vykdytas 2) pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bti vykdytas Kiekybinio vertinimo parametras Vertinimo laipsnis (-ai) 1) nedidel alos dydis 11 10 1 Kiekio dydis 2) didel 3) labai didel 1) nedidelis 2) didelis 3) labai didelis 1) neymus Sveikatos sutrikdymo mastas (sunkumas) 9 2) nesunkus 3) sunkus 1) sunks 2) labai sunks stambus
Nr. Sk. Sk.

4 38 1 5 16 2 2 6 19 19 2 5

1.

2.

3.

4. 5.

Bdo iaurumas Elgesio eidiantis pobdis Susijaudinimo bsena Darbo inaudojamasis pobdis

3 3 2 2 0 2 0

Padarini sunkumas Masto stambumas Sprogstamosios galios dydis

6.

didel

7.

Verts dydis 1

didel

8.

Pagrindas manyti, kad grasinimas gali bti vykdytas

0 Amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumo dydis 1 Laiko be prieiros trukm takos rinkim ar referendumo rezultatams reikmingumas didelis 1

9.

ilgas

10.

reikminga

119

Gauti rezultatai rodo, kad nors didioji dalis lingvistini konstrukcij, kuriomis ireikti vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, yra kokybinio pobdio, taiau lyginant bendr vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aib BK specialiojoje dalyje, skirtumas tarp kokybinio ir kiekybinio vertinimo nra toks didelis (r. 4 paveiksl ir 4 lentel). Kitaip sakant, itin isiskiria kokybini vertinamj poymi lingvistini konstrukcij vairov (kokybini poymi rys 33; kiekybini 10; mirij 8), o bendras poymi skaiius yra santykinai panaus (i viso kokybini poymi 162; kiekybini 126, o mirij 48). Kartu i pateikt duomen matyti, kad mirieji vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai nusikalstam veik sudtyse vartojami reiausiai. 4 paveikslas
Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi atskir lingvistini konstrukcij santykis pagal j pobd
Miraus tipo 16% Kiekybi niai 19% Kokybi niai 65%

Bendras vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi santykis pagal j pobd

Miraus tipo 14% Kokybi niai 48%

Kiekybi niai 38%

Aptariant vertinimo laipsn, ianalizuotieji duomenys rodo, kad mirij vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi atveju j savybi gradacija visais atvejais vyksta dviej padal lygmeniu (pavyzdiui, iauriai itin iauriai), tuo tarpu kiekybini poymi atveju laipsniavimas vyksta vieno (pavyzdiui, stambus mastas), dviej (pavyzdiui, sunks labai sunks padariniai) ar net trij padal (pavyzdiui, nedidel didel labai didel ala) pagrindu. Keltina prielaida, kad kuo didesn poymio gradacija, tuo sudtingesnis tokio poymio vertinimas ir vieno lygmens atribojimas nuo kito (-). Atsivelgiant tai, egzistuojant dviej ar trij padal norminio pobdio

120

laipsniavimui, rekomenduotina, kad teism praktikoje bt suformuoti bent minimals vertinimo lygmen atribojimo kriterijai. Poymio laipsniavimas pagal dyd, mast, kiekyb ir kitus parametrus yra reikmingas praktikoje. Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio kiekybins iraikos vertinimas vis pirma gali lemti veikos kvalifikavim pagal pagrindin, kvalifikuot ar privilegijuot sudt. Idealus pavyzdys BK 213 straipsnyje vartojamos didelio ir nedidelio kiekio netikr ar suklastot Lietuvos ar kitos valstybs apyvartoje esani pinig ar vertybini popieri vertinamasis poymis. BK 213 straipsnio 1 dalies dispozicijoje dalyko kiekybin iraika apskritai nenurodyta, io straipsnio 2 dalies dispozicijoje tvirtintas didelio kiekio poymis, o 3 dalies dispozicijoje nedidelis kiekis328. Tinkamai vertinti kiekybin vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym trij padal pagrindu yra sudtingas udavinys net aukiausios kompetencijos teisjams. Dl tos prieasties analizuojamais atvejais itin svarb vaidmen vaidina savalaikis teism precedent formavimas. Ne veltui io pobdio bylose per pastaruosius penkerius metus auktos dvi iplstins septyni teisj kolegijos (sprendim Nr.: 2K-7-45/2007 ir 2K-7-48/2012), skirtos suformuoti teism praktik329. Pavyzdiui, LAT 2012 m. balandio 24 d. sprendime akcentuota, kad kvalifikuojant nusikalstam veik pagal BK 213 straipsnio 2 dal, esmin reikm turi poymio didelis kiekis iaikinimas. Kadangi io nusikalstam veik kvalifikuojanio poymio turinio baudiamasis statymas neatskleidia, teism praktikoje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. balandio 17 d. nutartyje Nr. 2K-7-45/2007) apibendrinti iki tol taikyti netikr pinig kiekio nustatymo kriterijai ir iaikinta, kad is vertinamasis poymis nustatomas kiekvienoje byloje atsivelgiant ne tik pagamint, laikyt ar realizuot netikr pinig kiek, bet ir j nominali vert, gaminant
328

Past. tiriamuoju aspektu analogikas pavyzdys sutinkamas ir BK 179 straipsnyje Neteistas naudojimasis energija ir ryi paslaugomis, kurio 1 dalyje vartojamas turtins alos poymis; 2 dalyje didels turtins alos poymis; o 3 dalyje nedidel turtin ala. 329 BPK 378 straipsnio 1 dalis: Trij teisj kolegijos nagrinjama kasacin byla gali bti perduota nagrinti iplstinei septyni teisj kolegijai, jeigu tinkamas baudiamojo ar baudiamojo proceso statymo pritaikymas byloje reikt nauj teiss normos aikinim teism praktikoje.

121

panaudot rang, gaminimo technologij, aliav pobd, kiek bei kitas bylos aplinkybes330. Kiekybinio vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio vertinimas taip pat gali lemti skirtingos teisins atsakomybs ries taikym. Kvalifikavimo subjektai daniausiai susiduria su baudiamosios ir

administracins atsakomybs atribojimo problemomis. Pavyzdiui, BK 202 straipsnio (Neteistas vertimasis kine, komercine, finansine ar profesine veikla) 1 dalies ir ATPK 173 straipsnio (Neteistas vertimasis komercine, kine, finansine ar profesine veikla) vienas alternatyvi atribojimo kriterij atitinkamos veiklos masto stambumo vertinimas. Atsivelgiant esam reglamentavim, stambus mastas utraukia baudiamj atsakomyb,

nestambus administracin. Be to, kiekybinis poymio vertinimas tam tikrais atvejais gali lemti net veikos teistumo klausimo sprendim. Pavyzdiui, BK 163 straipsnyje tvirtintas vaiko palikimo ilg laiko be prieiros poymis turi bti vertintas itin kruopiai, nes trumpas vaiko palikimas be prieiros (neturint tikslo vaiku atsikratyti) apskritai nra pavojingas ir baudiamas. BK 163 straipsnio dispozicijoje numatyta: Tas, kas piktnaudiavo tvo, motinos, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis fizikai ar psichikai gniudydamas vaik, palikdamas j ilg laik be prieiros ar panaiai iauriai elgdamasis su vaiku. Pasak G. Sakalausko: Ilg laik reikia, kad vaikas be prieiros paliekamas tokiam laikui, kuris, priklausomai nuo jo amiaus ir poreiki, slygoja ilgalaik fizin ar psichologin nepatogum, diskomfort, dl kurio kyla grsm jo psichologinei bsenai, fizini, psichini ir socialini poreiki patenkinimui 331 . Apvelgus teism sprendimus ios kategorijos bylose, akivaizdu, kad ilgas laikas be prieiros nra siejamas vien su faktiniu laiko tarpu, bet ir su kitomis aplinkybmis (pavyzdiui, vaiko

330 331

LAT 2012 m. balandio 24 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2012. SAKALAUSKAS, Gintautas. BK 163 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 223.

122

amiumi ir palikimo slygomis 332 ). I to seka, kad vaiko amius tiesiogiai proporcingas jo gebjimui bti vienam be prieiros atitinkam laiko tarp. Pavyzdiui, 2011 m. kovo 23 d. Panevio apygardos teismo nutartyje akcentuojama: Nors apeliantas teigia, kad dukra ilgam laikui be prieiros palikta nebuvo, taiau visuotinai inoma, kad tik gimusiam kdikiui yra btina motinos prieira, ypa savalaikis maitinimas, o kdikio palikimas be atitinkamos prieiros net trump laiko tarp jam gali bti pavojingas333. Atsivelgiant idstyt, nors baudiamajame statyme pagal skaii dominuoja kokybiniai vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, sudtingesni inkriminavimo atvejai yra susij su miriaisiais poymiais, kai alia kokybinio atliekamas ir kiekybinis vertinimas, taip pat kiekybiniais vertinamaisiais poymiais, pasiyminiais statymikai reikmingu dviej ar net daugiau padal laipsniavimu. G. Hgelio suformuotas saiko dsnis pasitvirtina baudiamojoje justicijoje, kai savybs kiekybinis vertinimas gali nulemti veikos kvalifikavim pagal kokybikai kit nusikalstamos veikos sudt, utraukti kokybikai kit teisins atsakomybs r, ar net lemti veikos teistumo klausimo sprendim. 2.4. Klasifikavimas pagal nusikalstamos veikos sudties struktrinius komponentus Kaip minta pirmosios darbo dalies 1 skyriuje, nusikalstamos veikos sudtis turi savit struktr, kuri sudaro kokybikai skirtingo pobdio poymi visuma. Sudties poymiai pagal bendras savybes doktrinoje klasifikuojami tam tikras grupes elementus. Darbe nuosekliai remiamasi keturnare nusikalstamos veikos sudties poymi struktra, iskiriant keturis elementus: objekt, objektyvij pus, subjekt ir subjektyvij pus. Pagal tai objekto element sudaro: objekto (past. teisinis gris), dalyko ir
332

K. Grineviit dar labiau detalizuoja io poymio turinio atskleidimo kriterijus: Elgesio trukms, t. y. ilgo laiko, vertinimas priklauso nuo aplinkybi vaiko amiaus, jo fizinio, dvasinio isivystymo bei sveikatos bkls, tokio elgesio fizinio ar emocinio poveikio [GRINEVIIT, Kristina. iauraus elgesio su vaiku samprata baudiamojoje teisje. Jurisprudencija, 2008, Nr. 11(113), p. 111]. 333 Panevio apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1A-201366/2011.

123

nukentjusiojo poymiai; objektyvij pus sudaro: veika, padariniai, prieastinis ryys, bdas, rankiai, priemons, laikas, vieta, kitos aplinkybs; subjekto element sudaro: amius, pakaltinamumas ir specialaus subjekto poymiai; subjektyvij pus: kalt, motyvas ir tikslas. Pateiktoje klasifikacijoje visi vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai sugrupuoti pagal keturis sudties elementus ir juos sudarani poymi ris. Atkreiptinas dmesys, kad nors ioje klasifikacijoje iskirtas bendras vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi skaiius sutampa su 2.1. poskyryje (Klasifikavimas pagal identifikavimo altin) iskirtais poymiais (t. y. i viso identifikuoti 333 vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai), j ri skaiius nra tapatus (ia iskirtos 67 vertinamj poymi rys, o klasifikacijoje pagal identifikavimo altin 51). neatitikim nulemia poymi skaiiavimo ypatumai: odis ar odi junginys, pavartotas skirtinga gramatine forma, gali lemti jo priskyrim skirtingai nusikalstamos veikos sudties poymio (ar net elemento) kategorijai (pavyzdiui, patyiomis bdas, tyiojosi veika; vandalikais veiksmais bdas, atliko vandalikus veiksmus veika; priklausomas asmuo nukentjusysis, pasinaudodamas priklausomumu bdas; ir pan.). Gauti rezultatai atspindi itin svarbi tendencij didioji dauguma vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi slypi nusikalstamos veikos sudties objektyviojoje pusje 73 %. Atitinkamai ioje aibje objekto element sudarantys vertinamieji poymiai 21 %, subjektyviosios puss 5 %, subjekto 1 %. Labai panaus keturi element santykis gautas ir skaiiuojant ne pavienius vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, o atskiras vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ris: 75 %, 19 %, 3 % ir 3 %334.

334

r. 5 paveiksl.

124

5 lentel
Vertinamj poymi raika nusikalstamos veikos sudties objektyviojoje pusje OBJEKTYVIOJI PUS
Nr. 1. VEIKA Iniekinimas; niekinimas: (11) 336
- nukautj palaik (2) - Lietuvos valstybs vliavos ar herbo (1) - oficialiai ikabint usienio valstybs herb ar vliav, Europos Sjungos arba tarptautins vieosios organizacijos vliav (1) - mirusiojo palaik (2)iniekino kap ar kit vieosios pagarbos viet (2) - dalinio vliavos (1) - teroro auk (1) moni grups ar jai priklausanio asmens dl lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair (1)

BDAS (Pa)naudodamas psichin prievart; kitoki psichin prievart; psichin smurt (17)

PADARINIAI Didel; nedidel; labai didel ala: (43)

- (tiesiog) ala (12) - turtin ala (7) - turtin ala (nukentjusiam; kitam) asmeniui (8) - turtin ala kalinimo staigai (1) - ala orui, emei, vandeniui, gyvnams ar augalams (2) - ala gyvnijai (1) - ala (ypatingai) saugom ri laukini gyvn ries apsaugos bklei (2) - ala (ypatingai) saugom ri laukini augal ar gryb ries apsaugos bklei (2) - ala asmens teisms ar teistiems interesams (1) - ala valstybei (ES, tarptautinei vieajai organizacijai) arba fiziniam ar juridiniam asmeniui - ala Lietuvos Respublikos interesams (6) - ala aplinkai (1)

KITA335 Be svarbios prieasties (2) (aplinkybs) :

- laiku neprane (1) - laiku negro (1)

2.

eminimas (8)

Pavojingas bdas: (10)

- visuotinai (1) - kit moni gyvybei (3) - sukeldamas pavoj nukentjusiojo asmens gyvybei (3) -sukeldamas pavoj nukentjusiojo asmens sveikatai (1) - sukl pavoj kitam asmeniui usikrsti pavojinga infekcine liga (1) - sukl pavoj daugelio moni gyvybei ar sveikatai (1)

Sunkus; nesunkus; neymus sveikatos sutrikdymas (sualojimas; susargdinimas): (27)

- Sunkus (19) - Nesunkus (6) - Neymus (2)

Staiga (2) (laikas)

3.

Kankinimas (4)

Grasinimais; grasinaniu bdu (6)

Sunks; labai sunks padariniai (ireikti tiek teigiamomis, tiek neigiamomis savybmis; tiek reals, tiek eventuals): (21)
- (tiesiog) sunks padariniai (14) - kitokie (kiti) sunks padariniai (5) - kiti sunks padariniai aplinkai (2)

Sunki ekonomin padtis, kai akivaizdiai grs bankrotas (2) (aplinkybs)

4.

Terorizavimas (4)

Itin iauriai; iauriai; iauriu elgesiu (6): - itin (3) - tiesiog (3)

Visuomens rimties ar vieosios tvarkos sutrikdymas (3)

Didelis amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumas (1) (aplinkybs)

335 336

Past. kiti objektyviosios puss poymiai. Past. skaiius skliausteliuose parodo kiek visame BK pavartota analogik konstrukcij.

125

5.

Tyiojosi; pasityiojo (4) eidimas (3)

Ugauliai; ugauliu bdu (6) Nepateisinamai; be pateisinam prieasi (5)

- vilkino (2) - pigiai pardav turt (1) - be pateisinam prieasi nustatytu laiku neatvyko dalin ar tarnybos viet (2)

Laidotuvi rimties sutrikdymas (1) Reikminga taka rinkim ar referendumo rezultatams (1)

6.

Ilgas laikas be prieiros (1) (aplinkybs) Ypatingai inaudojamo darbo slygos (1) (aplinkybs)

7.

Sukl pavoj (3)

Stambiu; dideliu mastu (5)

8.

Atliko vandalikus veiksmus (1)

Verslikai (5)

Valstybs pripaintos religins bendruomens ar bendrijos pamald ar kit apeig arba ikilmi sutrikdymas (1) moni sumaities kilimas (1)

Kitokios nemonikos slygos (1) (aplinkybs)

9.

Visuomens rimties ar vieosios tvarkos trikdymas (1)

Kankindamas (4)

Kitos apkvaiinanio s nenarkotins priemons (1) (priemons) Pakankamas pagrindas manyti kad grasinimas gali bti vykdytas (1) (aplinkybs)

10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. I vi so % 40 (9) 12 % (13,4 %)

Pasinaudodamas nukentjusio asmens priklausomumu (4) iurkiai (4)

- paeid viej tvark (2) - menkino (2)

eidianiu bdu (2) liu elgesiu; liais veiksmais (2) Necenzriniais odiais (2) Nepadoriu elgesiu; nepadoriais veiksmais (2) Nemonikai elgsi (2) Pasinaudodamas nukentjusio asmens paeidiamumu (2) Patyiomis (2) Sistemingai (2) Vandalikais veiksmais (2) Aktyviai dalyvavo riause (1) Fizikai ar psichikai gniudydamas vaik (1) Klastingu elgesiu (1) Vulgariais ar panaiais veiksmais, pasilymais ar uuominomis (1)

94 (24) 98 (8) 28,2 % (35,8 %) 29,4 % (11,9 %) 244 (50) 73,3 % (74,6 %)

12 (9) 3,6 % (13,4 %)

126

Nusikalstamos veikos sudties objektyvioji pus tai iorin pavojingo ksinimosi, kuriuo paeidiami baudiamojo statymo saugomi teisiniai griai, pasireikimo pus337. V. Pavilonis akcentavo, kad objektyviajai nusikalstamos veikos pusei, kaip ioriniam elgesio aktui, bdinga, kad juo ksinamasi baudiamj statym saugom objekt, t. y. kad iuo aktu padaroma ala arba sukeliama grsm padaryti al objektui 338 . Tai objektyviai ufiksuojami nusikalstamos veikos sudties poymiai. Kalbant apie j juridin apraym, didioji dauguma objektyviosios puss poymi aprayti BK specialiosios dalies straipsni dispozicijose. Ianalizavus vertinamj poymi raik nusikalstamos veikos sudties objektyviojoje pusje, irykja kelios svarbiausios tendencijos. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausiai vertinamai ireikta glaudiai tarpusavyje susij bdo ir veikos poymiai 40,2 % (bdas 28,2 %; veika 12 %), taip pat nusikalstam padarini poymis, vertinamj poymi aibje sudarantis net 29,4 %339. Antroji tendencija, kad padarini vertinamj poymi charakteristika enkliai skiriasi nuo veikos ir bdo. Padariniai iskirtiniai tuo, jog ia santykinai didel dal sudaro vienintelio vertinamojo poymio didels alos (43 i 98) lingvistin konstrukcija. Tuo tarpu veikos ir bdo vertinamj poymi raikos atveju rykiai dominuojanio ar keli dominuojani poymi nra. Kitas rykus skirtumas atskir vertinamojo pobdio lingvistini konstrukcij, ireikiani padarinius, yra santykinai maai vos 8, o veika ir bdas kartu apima net 33 atskiras lingvistines konstrukcijas. Taip pat atkreiptinas dmesys tai, kad jeigu veika ir bdas paprastai vertinami per kokybs prizm, tai padarini vertinimas 94 % atvej yra kiekybinio pobdio. Kiti objektyvij pus sudarantys poymiai vertinamumu pasiymi ymiai reiau visi kartu bendrame vertinamj poymi masyve tesudaro 3,6 %. Tarp j pamintini: kitos aplinkybs (pavyzdiui, kitokios nemonikos
337

r. pvz.: PAVILONIS, Vladas. et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis (Treiasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 170. 338 APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo procesas ir j atribojimas. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1983, p.79. 339 r. 5 lentel.

127

slygos),

priemons

(pavyzdiui,

kitos

apkvaiinanios

nenarkotins

mediagos) ar laikas (pavyzdiui, staiga). 6 lentel

Vertinamj poymi raika nusikalstamos veikos sudties objekto elemente OBJEKTAS
Nr. 1. DALYKAS Didelis; nedidelis; labai didelis kiekis: (23)
- audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag (2) - narkotini ar psichotropini mediag (4) - aguon, kanapi ar kit narkotini ir psichotropini mediag sra traukt augal (1) - ypatingai saugom ri laukini gyvn (1) - saugom ri laukini gyvn, j dali ar gamini i j (1) - saugom ri laukini augal, gryb, j dali ar gamini i j (1) - ypatingai saugom ri laukini augal ar gryb (1) - rinkim ar referendumo netikr biuleteni (2) - preki (2) - inomai netikr ar suklastot Lietuvos ar kitos valstybs apyvartoje esani pinig ar vertybini popieri (2) - netikr ar suklastot pato enkl, vaiavimo ar kitoki biliet, banderoli ar kit oficiali ymjimo enkl (1) - pirmos kategorijos narkotini ar psichotropini mediag pirmtak (prekursori) (2) - netikr (suklastot) asmens tapatybs korteli, pas, vairuotojo paymjim ar valstybinio socialinio draudimo paymjim (1) - netikr ar suklastot antspaud, spaud ar grietos atskaitomybs blank (1) - pornografinio turinio dalyk, kuriuose vaizduojamas maametis vaikas (1)

NUKENTJUSYSIS Bejgikos bkls mogus (11)

2. 3.

Didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs (11) Strategins reikms nacionaliniam saugumui duomenys; informacin sistema; objektas (5)
- duomenys (2) - informacin sistema (2) - objektas (1)

Kitaip priklausomas asmuo (2) Aikiai i mio pasitrauks kombatantas (1)

4.

Didels reikms duomenys; informacin sistema: (4)

- valstybs valdymui, kiui ar finans sistemai turinios informacins sistemos elektroniniai duomenys (1) - valstybs valdymui, kiui ar finans sistemai turiniai informacin sistema (2) valstybs valdymui, kiui ar finans sistemai turintys neviei elektroniniai duomenys (1)

5.

Pornografinio turinio dalykai (4):

- tiesiog (2) - kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas (1) - pornografinio turinio dalyk, kuriuose vaizduojamas maametis vaikas (1)

6. 7. 8. 9.

Aikiai neteistas sakymas (2) Akivaizdiai netinkama, kenksminga mogaus sveikatai ar gyvybei mediaga (2) Didel sprogstamoji galia (2) Didels verts: (2)
- netikri ar suklastoti pinigai arba vertybiniai popieriai (1) - netikr ar suklastot pato enkl, vaiavimo ar kitoki biliet, banderoli ar kit oficiali ymjimo enkl (1)

10.

Dalykai, kuriuose tyiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti moni grup ar jai priklausant asmen dl lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair arba kurstoma smurtauti, fizikai susidoroti su tokia moni grupe ar jai priklausaniu asmeniu (1)

I vi so %

56 (10) 16,8 % (14,9 %) 70 (13) 21 % (19,4 %)

14 (3) 4,2 % (4,5 %)

128

5 paveikslas
Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi santykis pagal sudties elementus
Subjekty vioji pus 5% Objektas 21% Objekty vioji pus 75%

Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ri santykis pagal sudties elementus

Subjektas

Subjektas 1%

3%

Subjekty vioji pus 3% Objektas 19%

Objektyv ioji pus 73%

Be objektyviosios puss poymi santykinai danai vertinami objekto elemento poymiai 21 % (tarp kuri sudties dalykui tenka 16,8 %, o nukentjusiojo poymiui 4,1 %) vis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi340. Nusikalstamos veikos dalykas tai konkrets materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant daroma ala teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm341. Didioji dalis nusikalstamos veikos dalyk ireikiani vertinamj poymi yra ne kokybiniai, o kiekybiniai arba mirieji, dl ko vertinamojo pobdio dalyko inkriminavimas yra pakankamai sudtingas. Tarp dalyko ir nukentjusiojo poymi isiskiria net 23 kartus baudiamajame statyme vartojamas didelio (nedidelio; labai didelio) kiekio poymis, kuris pagal kiekyb vis vertinamojo pobdio lingvistini konstrukcij aibje uima treij viet; taip pat pamintini didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybi ir nukentjusiojo bejgikos bkls poymiai, vartojami po 11 kart. Subjekto ir subjektyviosios puss element poymiai vertinamumu pasiymi itin retais atvejais ir visoje vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aibje kartu tesudaro apie 6 % 342 . i tendencija yra nesunkiai paaikinama: kadangi subjektyviosios puss elementui priskirtini poymiai tiesiogiai neufiksuojami iorje, j faktinis rodinjimas yra savaime labai
340 341

r. 6 lentel ir 5 paveiksl. r. pvz.: PAVILONIS, Vladas. et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis (Treiasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 170. 342 Subjektyvioji pus: tikslas realizuoti (parduoti; kitaip platinti; perduoti) - 13 kart; chuliganikos paskatos 3; subjekto elementas: labai susijaudins 2; visuomens veikjas 1.

129

sudtingas ir daniausiai paremtas tik netiesioginiais rodymais. Dl tos prieasties atitinkam poymi juridinis apraymas privalo bti itin tikslus ir aikus, dar labiau formalizuotas nei iorje pasireikiani ir objektyviai ufiksuojam nusikalstamos veikos poymi. Apibendrinant iame poskyryje aptartus duomenis, konstatuotina, kad nors vertinamieji poymiai gali pasitaikyti bet kuriame nusikalstamos veikos sudties elemente, apie 90 % vis j yra sutelk kelios poymi rys: veika, bdas, padariniai ir dalykas. 2.5. Klasifikavimas pagal Baudiamojo kodekso specialiosios dalies skyrius ir straipsnius Tiriant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raik ir sklaid pagal atskirus BK specialiosios dalies skyrius, gauti rezultatai rodo343, kad bent vienas vertinamasis ar slyginis (pseudo) vertinamasis poymis vartojamas 136 i 249 BK344 specialiosios dalies straipsni, kas sudaro 55 %345. Tai rodo santykinai nema vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi paplitimo lyg BK, atsivelgiant j keliam problematik. Be to, i gaut duomen atsispindi tendencija, kad struktrikai vertinamieji

nusikalstamos veikos sudties poymiai BK specialiojoje dalyje pasiskirst gantinai tolygiai. I 32 BK specialiosios dalies skyri nei vieno vertinamojo poymio nevartojama tik 1 skyriuje; iki deimties vertinamj poymi vartojama 17 skyri; vienuolika dvideimt vertinamj poymi vartojama 10 skyri; vir dvideimt vertinamj poymi 4 skyriuose. Tuo tarpu

343 344

r. 7 lentel. Tirta 2013 m. birelio 12 d. BK redakcija (in., 2013, Nr. 62-3057). 345 Tiesa, G. vedas, atliks panaius skaiiavimus pirmaisiais BK sigaliojimo metais gavo kiek konservatyvesnius duomenis: [...] naujajame BK 2000 m. rugsjo 26 d. buvo numatytos 359 nusikalstam veik sudtys, i kuri 175 sudtyse buvo panaudotas bent vienas blanketinis poymis, 91 vertinamasis poymis, kurio turinio neatskleidia baudiamajame statyme tvirtintos svokos. [VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 57]. Past. skaiiavimo neatitikim galjo nulemti autori pasirinkta skirtinga vertinamj poymi skaiiavimo metodika (pavyzdiui, kaip minta pirmosios dstymo dalies 1 skyriuje, vienas BK specialiosios dalies straipsnis gali apimti keli sudi poymius ir pan.).

130

vertinamj poymi vidurkis viename BK specialiosios dalies skyriuje yra 10,4 (r. 7 lentel ir 6 paveiksl). 7 lentel
Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika pagal atskir Baudiamojo kodekso skyri ir straipsn
Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. BK str. 99 100 103 106 107 108 111 114 119 123 123(1) 127 128 129 130 133 135 136 137 138 139 140 143 144 145 146 147 147(1) 147(2) 148 149 150 151 151(1) 152 155 VP skaiius 1 4 14 2 1 1 2 1 1 1 1 2 1 5 2 2 6 3 3 6 2 3 1 1 4 1 7 3 1 1 4 4 4 1 2 3 BK skyrius VP skaiius ir santykis su visu BK

XV skyrius Nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai

25 (7,5 %)

XVI skyrius Nusikaltimai Lietuvos Valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai

7 (2,1 %)

XVII skyrius Nusikaltimai mogaus gyvybei

9 (2,7 %)

XVIII skyrius Nusikaltimai mogaus sveikatai

23 (6,9 %)

XIX skyrius Nusikaltimai, pavojingi mogaus sveikatai ir gyvybei

6 (1,8 %)

XX skyrius Nusikaltimai mogaus laisvei

13 (3,9 %)

XXI skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui XXII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens garbei ir orumui XXIII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vaikui ir eimai XXV skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens lygiateisikumui ir sins laisvei XXVI skyrius Nusikaltimai asmen rinkim teisms ir Lietuvos Respublikos

15 (4,5 %)

3 (0,9 %) 6 (1,8 %) 20 (6 %) 3 (0,9 %)

37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45.

157 160 162 163 170 170(2) 171 172 173

1 1 1 3 4 10 6 1 1

131

46.

175

47.

176

Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybi taryb rinkim ar referendum tvarkai XXVII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens socialinms teisms

1 (0,3 %)

48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80. 81. 82. 83. 84. 85. 86. 87. 88. 89. 90. 91. 92. 93. 94. 95. 96.

178 179 180 181 182 183 184 185 186 187 188 189 191 196 197 198 198(1) 201 202 203 204 208 213 217 218 224 228 229 232 238 239 241 242 250 250(1) 251 253 254 256 257 258 259 260 263 265 266 270 271(1) 272

1 2 1 5 1 1 1 1 1 2 4 1 1 4 4 2 2 2 2 1 2 5 3 1 1 2 2 1 2 1 5 1 1 3 1 1 2 3 1 1 1 1 4 3 1 2 6 3 5

XXVIII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams

21 (6,3 %)

XXIX skyrius Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei XXX skyrius Nusikaltimai elektronini duomen ir informacini sistem saugumui XXXI skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai ekonomikai ir verslo tvarkai XXXII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai finans sistemai XXXIII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams XXXIV skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai teisingumui

1 (0,3 %) 12 (3,5 %)

12 (3,6 %)

7 (2,1 %) 3 (0,9 %)

10 (3 %)

XXXV skyrius Nusikaltimai visuomens saugumui XXXVI skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu ginklais, audmenimis , sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis mediagomis arba karine ranga XXXVII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingomis ar stipriai veikianiomis mediagomis XXXVIII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai aplinkai ir moni sveikatai

5 (1,5 %)

8 (2,4 %)

11 (3,3 %)

26 (7,8 %)

132

97. 98. 99. 100. 101. 102. 103. 104. 105. 106. 107. 108. 109. 110. 111. 112. 113. 114. 115. 116. 117. 118. 119. 120. 121. 122. 123. 124. 125. 126. 127. 128. 129. 130. 131. 132. 133. 134. 135. 136.

274 275 276 277 278 280 281 282 283 284 285 287 288 290 292 292(1) 294 299 300 301 302 302(1) 303 308 309 310 311 312 313 316 317 318 319 320 321 322 325 326 327 329

4 4 3 1 5 3 4 1 2 8 2 1 1 1 1 2 2 1 4 3 3 2 1 2 6 2 4 4 1 1 2 1 1 5 3 2 1 1 1 1

XXXIX skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo saugumui XL skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vieajai tvarkai XLI skyrius Nusikaltimai valstybs tarnautojo ar vieojo administravimo funkcijas atliekanio asmens veiklai XLII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai XLIII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai, susij su dokument ar matavimo priemoni klastojimu XLIV skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai dorovei XLV skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mirusiojo atminimui

13 (3,9 %) 12 (3,6 %) 3 (0,9 %) 6 (1,8 %)

13 (3,9 %)

10 (3 %) 9 (2,7 %)

XLVI skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai krato apsaugos tarnybai

19 (5,7 %)

133

6 paveikslas Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi skaiius BK pagal jo skyrius

30 25 20 15 10 5 0
XV XVI XVII XVIII XIX XX XXI XXII XXIII XXIV XXV XXVI XXVII XXVIII XXIX XXX XXXI XXXII XXXIII XXXIV XXXV XXXVI XXXVII XXXVIII XXXIX XL XLI XLII XLIII XLIV XLV XLVI
mediana

Daugiausia vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi tvirtinta BK XXXVIII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai aplinkai ir moni sveikatai 7,8 %, XV skyriuje Nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai 7,5 %, XVIII skyriuje Nusikaltimai mogaus sveikatai 6,9 % ir XXVIII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams 6,3 %. Tik po vien vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym aptikta BK XXVII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens

socialinms teisms ir XXIX skyriuje Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei. Vieninteliame BK XXIV skyriuje Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo nelieiamumui neidentifikuotas n vienas vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis. Lyginant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi

isidstym konkreiuose straipsniuose, didioji dauguma j teturi po vien ar du vertinamuosius poymius (61 %). Tris eis vertinamuosius poymius turi 36 % toki straipsni. Keturi straipsniai (kas sudaro 3 % vis straipsni su vertinamaisiais poymiais) isiskiria i kit tuo, jog juose tvirtinti septyni ar

134

daugiau vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi: BK 103 straipsnis (Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimas, kankinimas ar kitoks nemonikas elgesys su jais ar j turto apsaugos paeidimas), BK 147 straipsnis (Prekyba monmis), BK 1702 straipsnis (Vieas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistins Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, j neigimas ar iurktus menkinimas), ir BK 284 straipsnis (Vieosios tvarkos paeidimas). Pateikus statistinius faktus, taip pat atkreiptinas dmesys, kad vertinamj poymi skaiius nusikalstamos veikos sudtyje pats savaime dar nelemia jos inkriminavimo sudtingumo. iuo aspektu labiau akcentuotinas nusikalstamos veikos sudties poymi tarpusavio ryys ir sveika. Pavyzdiui, jei sudtyje yra keletas vertinamj poymi, kurie suformuluoti kaip vienas kito alternatyva, bendras sudties vertinamumas bus maesnis. T. y. tokiu atveju vienas vertinamasis poymis gali apibrti kito alternatyvaus vertinamojo poymio inkriminavimo ribas. Pavyzdiui, BK 213 straipsnio 2 dalies dispozicijoje tvirtinta: Tas, kas pagamino, suklastojo, gijo, laik arba realizavo didel kiek arba didels verts netikr ar suklastot Lietuvos ar kitos valstybs apyvartoje esani ar oficialiai patvirtint, bet apyvart dar neileist pinig arba vertybini popieri. Didelis kiekis ir didel vert vienas kitam alternatyvs vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai. LAT yra iaikins, kad io straipsnio 2 dalyje tvirtintas nusikaltim kvalifikuojantis poymis netikr pinig didelis kiekis paprastai suponuoja ir didel j bendr nominali vert. Alternatyvus nusikaltim kvalifikuojantis poymis netikr pinig didel vert gali bti ireiktas ir nedidelio kiekio, bet stambaus nominalo netikrais banknotais346. Tuo tarpu jeigu vertinamieji poymiai sudtyje suformuluoti kumuliatyviai (abu btini nusikalstamos veikos kvalifikavimui), bendras sudties vertinamumas, o kartu inkriminavimo sudtingumas, bus didesnis. Pavyzdiui, kumuliatyvia galima laikyti BK 130 ir 136 straipsniuose vartojam
346

LAT 2007 m. balandio 17 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007.

135

formuluot staiga labai susijaudins dl neteisto ar itin eidianio j ar jo artim asmen nukentjusio asmens poelgio. Tai itin sudtingos konstrukcijos kompleksinis nusikalstamos veikos sudties poymis, kuriam inkriminuoti btina vertinti: 1) tiek kilusio susijaudinimo dyd; 2) tiek jo kilimo momento staigum; 3) tiek nukentjusiojo asmens poelg, dl kurio kilo nusikalstamos veikos subjekto susijaudinimas347. Atsivelgiant idstyt, darytina ivada, kad vertinamieji

nusikalstamos veikos sudties poymiai skirtingu mastu ir formomis yra paplit visoje BK specialiojoje dalyje. Kita vertus, konkreios sudties vertinamumo lyg ir inkriminavimo sudtingum nulemia ne vien vertinamj poymi skaiius joje, bet ir nusikalstamos veikos sudties poymi tarpusavio ryys ir sveika. I to galima kelti prielaid, kad vertinimas BK specialiojoje dalyje yra neatsiejamas nuo konkreios sudties specifikos ir galimai paplits dar labiau nei t geba parodyti vien sausi statistiniai skaiiai, be to, nepretenduojantys matematin tikslum. 2.6. Autentikas vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aikinimas Autentikas aikinimas BK pasiymi savita specifika. BK specialiojoje dalyje vartojam svok turinys paiame baudiamajame statyme gali bti atskleidiamas keliais bdais
348

. Vis pirma BK specialiojoje dalyje

vartojamos svokos gali bti iaikintos atskiroje specialiosios dalies straipsnio dalyje (pavyzdiui, BK 281 straipsnio 8 dalyje numatyta: Laikoma, kad asmuo yra apsvaigs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promils ir daugiau alkoholio, o 9 dalyje iaikinta: iame straipsnyje nurodytos keli transporto priemons yra vis ri automobiliai, traktoriai, kitos savaeigs mainos, troleibusai, motociklai ir kitos mechanins transporto priemons). Be to, dalis svok, vartojam BK specialiojoje dalyje, yra iaikintos BK bendrojoje dalyje. Pavyzdiui, kalts formos; amius, nuo kurio asmuo
347

Plaiau apie vertinamj poymi tarpusavio ry ir sveik nusikalstamos veikos sudtyje irti treiosios dstymo dalies 3.4. poskyryje. 348 r. 7 paveiksl.

136

atsako pagal baudiamuosius statymus; bendrininkavimo formos; bendrinink rys ir pan. BK bendrojoje dalyje apibrti terminai ir svokos yra aktuals visai specialiajai daliai beveik be iimi. Taip pat dert paminti atvej, kai BK specialiosios dalies dispozicijoje vartojamo termino ar svokos turinys atskleidiamas to paties straipsnio kitos dalies dispozicijoje arba apskritai kito BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Pavyzdiui, kas yra eidimas, apibria BK 155 straipsnio 1 dalies dispozicija: tai yra ugaulus mogaus paeminimas veiksmu, odiu ar ratu (Tas, kas vieai veiksmu, odiu ar ratu ugauliai paemino mog). BK 155 straipsnio 2 dalies dispozicijoje jau yra pateiktas nedetalizuotas eidimo terminas: Tas, kas nevieai eid mog. BK 290 straipsnio dispozicijoje taip pat vartojamas eidimo terminas, kuris interpretuojamas, remiantis bendrja norma, suformuota BK 155 straipsnio 1 dalyje. Analogika situacija ir analizuojant sunk sveikatos sutrikdym (terminas apibrtas BK 135 straipsnio 1 dalyje, o kitose jo dalyse ar apskritai kituose BK straipsniuose vartojamas nedetalizuotas sveikatos sutrikdymo terminas), meiim (BK 154 straipsnis), savavaldiavim (BK 294 straipsnis) ir kelet kit BK specialiosios dalies termin ir svok. Akcentuotina, kad ketvirtasis autentiko teiss aikinimo bdas, vertas detalesns analizs, tam skirti atskiri BK specialiosios dalies straipsniai, kurie neatsitiktinai pavadinti Svok iaikinimas. Toki straipsni visoje BK specialiojoje dalyje yra atuoni: 141, 190, 212, 230, 248, 269, 277(1) ir 330 straipsniai. Remiantis bendruoju nullum crimen sine lege stricta principu, draudianiu analogij (analogija tai tie atvejai, kai teisins nuostatos taikomos statymo nesureguliuotiems ar pagal statymo prasm neapimtiems santykiams349) baudiamojoje teisje, pamint svok iaikinim straipsni nuostatos paprastai turt bti taikomos tik tam BK specialiosios dalies skyriui, kuriame jie yra tvirtinti. Identika pozicija atsispindi ir atskiruose
349

r. VEREKYS, Paulius. Nullum crimen sine lege ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi koreliacijos problema. Teis, Nr. 85, Vilnius, 2012, p. 201.

137

teism sprendimuose. Pavyzdiui, LAT baudiamojoje byloje Nr. 2K-745/2007 pabr, kad BK 213 straipsnio 2 dalies dispozicija nra nukreipianioji, todl jos turinys negali bti atskleistas pagal analogij per vertinamuosius poymius, numatytus BK 190 straipsnyje350. Vis dlto btina atkreipti dmes, kad pastaraisiais metais justi analogijos draudimo baudiamojoje teisje principo specifin transformacija351. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavs, kad teiss sprag (neiskiriant n legislatyvins omisijos) paalinimas yra atitinkamo

(kompetentingo) teiskros subjekto kompetencijos dalykas. [...] galutinai paalinti teiss spragas galima tik teis kurianioms institucijoms ileidus atitinkamus teiss aktus. Taiau vien tai, kad atitinkamas teiskros subjektas tam tikr santyki laiku nesureguliuoja teisikai arba juos teisikai sureguliuoja nepakankamai, nereikia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimyb teismams tam tikru mastu teiss spragas upildyti ad hoc ir taikant teis (inter alia naudojantis teiss analogija, taikant bendruosius teiss principus, taip pat auktesns galios teiss aktus, pirmiausia Konstitucij). Kita vertus, minta teism galimyb upildyti teiss spragas ad hoc nereikia, kad statym leidjas neturi pareigos per proting laik, paisydamas Konstitucijos, statymu nustatyti deram atitinkam santyki teisin reguliavim352. R. Aubalyt, analizuodama teiss sprag alinimo baudiamojoje teisje ir baudiamajame procese tendencijas, daro kelet esmini ivad: Doktrinos ir teism praktikos analiz leidia teigti, kad teismai, nagrindami baudiamsias bylas, gali taikyti ir taiko krybik tiek papildant (interpretatio praeter legem), kai teiss aikinimas neprietarauja teiss normos tekstui; tiek taisant, kai teiss aikinimas neatitinka teiss normos teksto (contra legem) baudiamojo proceso ir baudiamojo kodekso nuostat

350 351

LAT 2007 m. balandio 17 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007. r. AUBALYT, Rima. Baudiamojo proceso principai: teiss sprag alinimas. In Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksui 10 met. Vilniaus universitetas, 2012, p. 13-34. 352 Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkriio 29 d. nutarimas. in., 2010, Nr. 141-7217.

138

aikinim353. Be to, toliau tekste autor, remdamasi Konstitucinio Teismo ir LAT jurisprudencija, konstatuoja: teiss ar statymo spragos atveju teismas, nagrindamas baudiamj byl, gali taikyti analogij354; ir iveda iimtinius atvejus, kai analogija baudiamojoje teisje vis dlto yra draudiama: teismui paprastai nepripastama teis taikyti analogijos ir upildyti teiss sprag, kai tai yra susij su pagrindini mogaus teisi ir laisvi ribojimu355. Pritariant didiajai daliai autors idj, konstatuotina, kad tokiu bdu klasikinis analogijos draudimo baudiamojoje teisje principas i bendrojo ir absoliutaus transformuojasi ribotai taikom princip. Vis dlto materialins baudiamosios teiss kontekste traktuoti, kad analogijos draudimas, nustatant veikos nusikalstamum, yra taisykls iimtis, nebt tikslu 356 . Tiksliau yra teigti, kad iimtiniais atvejais, siekdama utikrinti efektyv justicijos funkcionavim (o kartu teisingumo vykdymo funkcij), teism praktika nukrypsta nuo analogijos draudimo, nustatant veikos nusikalstamum, principo. Analizuojamame autentiko teiss aikinimo BK kontekste aktualus vienas naujesni Konstitucinio Teismo nutarim, kurio motyvuojamoje dalyje357 konstatuota, kad BK 248 straipsnio svok iaikinimas taikomas ir 129 ar 135 (t. y. kito BK skyriaus) straipsniams
353

358

: [...] Lietuvos

AUBALYT, Rima. Baudiamojo proceso principai: teiss sprag alinimas. In Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksui 10 met. Vilniaus universitetas, 2012, p. 23. 354 AUBALYT, Rima. Baudiamojo proceso principai: teiss sprag alinimas. In Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksui 10 met. Vilniaus universitetas, 2012, p. 29. 355 AUBALYT, Rima. Baudiamojo proceso principai: teiss sprag alinimas. In Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksui 10 met. Vilniaus universitetas, 2012, p. 30. 356 r. PIKELIS, Alvydas. Baudiamj statym teiskra. Teisjo poiris. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 79. 357 ioje vietoje dert atkreipti dmes, kad Konstitucinis Teismas yra iaikins: Leidiant naujus, keiiant, papildant jau priimtus statymus, kitus teiss aktus, juos leidianias valstybs institucijas saisto Konstitucinio Teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje idstyta Konstitucijos nuostat samprata, kiti teisiniai argumentai [Konstitucinio Teismo 2003 m. gegus 30 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai]. Kaip apibendrina A. Pikelis, Konstitucinis Teismas, pltodamas teiskros veikl, nustat, kad privalom reikm turi ne tik rezoliucin Konstitucinio Teismo nutarimo dalis, bet ir motyvai, kuriais sistemikai kuriama doktrininio pobdio teorija, projektuojama perspektyvj visuomens santyki reguliavim [PIKELIS, Alvydas. Baudiamj statym teiskra. Teisjo poiris. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 87]. 358 Past. iki cituojamo Konstitucinio Teismo nutarimo buvo gana daug dvejoni dl io klausimo sprendimo. Pavyzdiui, 2006 m. rugpjio 10 d. Seimo nario pateikto BK 42, 60, 67, 129, 135 ir 138 straipsni pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 72(1) ir 72(2) straipsniais statymo projekto Nr. XP-1592 derinimo stadijoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateik ivad dl artimojo giminaiio ir eimos nario poymi apibrimo BK 248 straipsnyje. ioje ivadoje

139

Aukiausiojo Teismo, formuojanio bendrosios kompetencijos teism praktik, nutartyse [...] BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2008 m. birelio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2008 m. birelio 12 d. redakcija) esanios svokos artimasis giminaitis, eimos narys aikinamos ir taikomos pagal BK 248 straipsnio 1, 2 dali nuostatas359. 7 paveikslas
Atskiri BK specialiosios dalies svok iaikinimo straipsniai (pvz.: BK 141 str.)

Atskira straipsnio dalis, skirta iaikinti jame vartojam svok (pvz.: BK 281 str. 8 d.)

Autentiko svok turinio atskleidimo bdai BK

Svokos turinys tiesiogiai iplaukia i sistemini atskir straipsni ar j dali ryi (pvz.: BK 155 ir 290 straipsni ryys)

Tam tikri BK bendrosios dalies straipsniai (pvz.: BK 16 str. Neatsargus nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas)

Atkreiptinas dmesys, kad analizuojamuose BK specialiosios dalies svok iaikinimo straipsniuose atskleidiamas ir kai kuri vertinamojo pobdio svok turinys. Pavyzdiui, BK 190 ir 248 straipsniuose iaikinamas didels verts poymis (BK 190 straipsnio 1 dalis: iame skyriuje numatytas turtas yra didels verts, kai jo vert virija 250 MGL360
Teisingumo ministerija atkreip dmes, kad BK 248 straipsnyje pateikta artimojo giminaiio ir eimos nario svokos sietinos tik su BK XXXIV skyriuje numatytomis nusikaltim sudtimis. Kitame skyriuje dstomos svokos nebtinai turi bti aikinama analogikai [r. Lietuvos Respublikos Teiss ir teistvarkos komiteto 2007 m. sausio 11 d. ivad Baudiamojo kodekso 42, 60, 67, 129, 135 ir 138 straipsni pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 72(1) ir 72(2) straipsniais statymo projektui Nr. XP-1592. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=290485 ]. 359 Konstitucinio Teismo 2012 m. birelio 4 d. nutarimas. in., 2012, Nr. 64-3246. 360 Pabrtina, kad MGL (minimalus gyvenimo lygis) nuo 2008 m. rugpjio 1 d. pakeistas BBND (Bazin bausmi ir nuobaud dyd). r.: Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo umokesio dydi, socialins apsaugos imok ir bazinio bausmi ir nuobaud dydio indeksavimo nustatymo statym

140

dydio sum, ir nedidels verts kai jo vert virija 1 MGL, bet nevirija 3 MGL dydio sumos); BK 212 straipsnyje atskleidiamas didels turtins alos (iame skyriuje nurodyta didel turtin ala yra 150 MGL dydio sum virijanti ala) ir namini stipri alkoholini grim (io skyriaus 201 straipsnyje nurodyti naminiai stiprs alkoholiniai grimai yra alkoholiniai grimai, kuri trin etilo alkoholio koncentracija virija 18 procent) poymi turinys; BK 2771 straipsnyje iaikinama, kad ypatingai saugomi laukiniai gyvnai, augalai ir grybai yra blanketinis poymis ir nurodomi jo turin atskleidiantys aktai. Pastebtina, kad ivardintais atvejais vertinamoji poymio konstrukcija formalizuojama, taip panaikinant ir poymio vertinamj pobd361. Remiantis analizs metu gautais statistiniais duomenimis, paiame BK formalizuoti 36 vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai: didels verts 20 poymi362; didels turtins alos 4 poymiai; namini stipri alkoholini grim 4 poymiai; ypatingai saugom laukini gyvn, augal ir gryb 8 poymiai. Tai sudaryt apie 10 % vis BK vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi. Be to, atkreiptinas dmesys, kad svok iaikinimas BK nra vienalytis ir skiriasi pagal pobd. Pavyzdiui, BK 141 straipsnyje nurodoma, koks postatyminis aktas apibdina skirtingo sveikatos sutrikdymo masto poymius (io skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatyt sveikatos sutrikdym poymius apibdina Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykls); o BK 269 straipsnyje nedidel, didel ir labai didel kiek narkotini ar psichotropini mediag, taip pat pirmos kategorijos narkotini ir
(in., 2008, Nr. 83-3294); Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2008 m. spalio 14 d. nutarim Nr. 1031 Dl bazinio bausmi ir nuobaud dydio patvirtinimo (in., 2008, Nr. 121-4608). 361 Kaip pastebi G. vedas, komentuodamas BK 212 straipsnio 1 dal: Kai kuriais atvejais statym leidjas formalizuoja vertinamj poym ir baudiamajame statyme atskleidia jo turin, pvz., naujojo BK 212 str. 1 dalis nustato, kad [...] nurodyta didel turtin ala yra 150 MGL [...] dydio sum virijanti ala. Pamintu atveju vertinamasis poymis faktikai tampa blanketiniu, nes jo turinys yra tiksliai apibrtas postatyminiame akte, nustataniame vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio iraik litais [VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 87]. 362 Past. 18 BK XXVIII skyriuje ir 2 BK XXXIV skyriuje.

141

psichotropini mediag pirmtak (prekursori) 363 . iais atvejais, nors ir pateikiama nuoroda kit teiss akt, poymi turinys atskleidiamas panaudojant ne universalius ir bet kok vertinim panaikinanius kriterijus, o tik rekomendacinio ar metodologinio pobdio kriterijus, kurie patys savaime nepanaikina poymio vertinamumo. Vadinasi, akcentuotus sudties poymius galima traktuoti kaip slyginius (pseudo) vertinamuosius poymius. Kalbant apie BK 141 straipsn, apeliuotina jo vieta BK specialiosios dalies sistemoje. Formalus nukreipimas sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, atskleidiant sveikatos sutrikdymo masto turin, daromas tik BK 135, 138 ir 140 straipsni atvilgiu, nors vairaus laipsnio sveikatos sutrikdymo vertinamasis poymis plaiai vartojamas visoje BK specialiojoje dalyje 364 . Tokia situacija leidia ikelti klausim ar sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklmis vadovaujamasi atskleidiant, pavyzdiui, BK 281 straipsnio (Keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimas) 3 dalyje tvirtinto sunkaus sveikatos sutrikdymo poymio turin. Pervelgus jurisprudencij, konstatuotina, kad teism praktika ir iuo atveju yra nukreipta praktini poreiki utikrinimo linkme. Remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teism praktikos apvalga: I teism praktikos matyti, kad BK 281 straipsnio 14 dalyse numatyti padariniai nesunkus ir sunkus sveikatos sutrikdymai nustatomi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklmis [...]. ios Taisykls i esms apibdina BK XVIII skyriaus Nusikaltimai mogaus sveikatai 135, 138 ir 140 straipsniuose nustatyt sveikatos sutrikdym poymius, nes tai numatyta BK 141 straipsnyje pateiktame svok iaikinime. Tuo tarpu BK XXXIX skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo saugumui nuoroda dl analogik svok iaikinimo nepateikiama. Taiau atsivelgiant tai, kad BK 281 straipsnis traktuojamas kaip specialioji
363

Tai nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis; nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs galiotos staigos, atsakingos u veiklos, susijusios su pirmos kategorijos narkotini ir psichotropini mediag pirmtakais (prekursoriais) licencijavim, patvirtintomis rekomendacijomis. 364 r. 2-6 lenteles.

142

nusikalstam veik, kuriomis ksinamasi mogaus sveikat, norma, analogika tvarka teism praktikoje pagrstai taikoma ir nustatant sveikatos sutrikdymo mast, kai jis padaromas paeidiant keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykles365. I pacituotos LAT pozicijos akivaizdu, kad situacija yra panai BK 248 straipsnyje apibrt artimj giminaii ir eimos nari poymi vartojimo atvejui. BK 141 ir 248 straipsniuose pateikti iaikinimai, kuri taikymas nra ribojamas atitinkamu BK skyriumi, irykina teismams paliktas sprsti teiskros spragas, kurios per Konstitucinio Teismo minim proting laik366 statym leidjo privalo bti itaisytos. Atsivelgiant idstyt, autentikas aikinimas, atskleidiant

vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin, nra labai paplits BK ir apima tik apie 10 % vis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi. I to akivaizdu, kad statym leidjas vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius paiame baudiamajame statyme detalizuoja tik iimtiniais atvejais. Maa to, BK naudojamo autentiko aikinimo bdo negalima suabsoliutinti, kadangi ne visada svok iaikinimas absoliuiai panaikina iaikinto poymio vertinamj pobd, o danai tik pateikia rekomendacinius ar metodologinius tokio poymio turinio atskleidimo kriterijus. Konstatuotina ir tai, kad BK specialiosios dalies atskirame skyriuje pateiktas svokos iaikinimas teism praktikoje tam tikrais atvejais taikomas ne tik atitinkamam skyriui, bet pagal analogij ir kitiems BK specialiosios dalies skyriams. Toki teism praktikos krypt i esms nulemia baudiamosios justicijos efektyvaus funkcionavimo utikrinimo poreikis.

365

LAT 2009 m. kovo 24 d. Teism praktikos keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo (baudiamojo kodekso 281 straipsnis) baudiamosiose bylose apvalga. Teism praktika, Nr. 30. 366 Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkriio 29 d. nutarimas. in., 2010, Nr. 141-7217.

143

3. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raikos ir sklaidos kitimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse Ianalizavus galiojaniame BK vartojam nusikalstamos veikos sudties poymi raikos ir sklaidos lyg, taip pat btina itirti j dinamik. Dinamika, naudojant kiek skirting metodologij, tirta keliais chronologikai fiksuotais skersiniais pjviais: 1) 2000 m. BK originalios redakcijos pakeitim lyginamuoju aspektu; ir 2) 1961 m. Lietuvos BK367 (toliau Senasis BK) lyginamuoju aspektu. Gauti tyrimo rezultatai leidia daryti ivadas dl vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo baudiamajame statyme pokyi ir, atsivelgiant tai, prognozuoti bsim i poymi vartojimo raid. 3.1. Raikos ir sklaidos kitimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse po jo primimo dienos iuo metu galiojantis BK po primimo 2000 m. rugsjo 26 dien keistas 42 kartus368. I i pakeitim net 34 tiesiogiai susij su BK specialija dalimi. Atkreiptinas dmesys, kad dvi BK pataisos padarytos dar iki io akto sigaliojimo 2003 m. gegus 1 d.: 1) 2002 m. spalio 31 d. (in., 2002, Nr.1124973) ir 2) 2003 m. balandio 10 d. (in., 2002, Nr. 38-1733). Be to, pastebtina, kad pus baudiamojo statymo pakeitim padaryti 2010 2012 metais369. Tarp pastarj net 16 i 20 yra tiesiogiai susij su BK specialija dalimi. Atsivelgiant tai, pateikti duomenys ne tik identifikuoja suaktyvjusi BK teiskros tendencij 370 , bet ir jos specifin kryptingum koreguoti nusikalstam veik sudtis ir sankcijas.

367

Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, in., 1961, Nr. 18-147 (su pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. gegus 1 d., in., 2002, Nr. 112-4970). 368 r. 8 paveiksl. Duomenys imtinai iki 2013 m. birelio 12 d. BK redakcijos (in., 2013, Nr. 623057). 369 Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=111555&p_rys_id=1 370 Nors kaip rodo statistiniai duomenys 2013 m. pirmasis pusmetis buvo savotikas baudiamojo statymo teiskros atoslgis, kuris galimai susijs su statym leidiamosios valdios pasikeitimu ir pasirengimu pirmininkauti ES.

144

8 paveikslas
Naujojo BK pataisos 2000 - 2013 metais
I viso nauj redakcij per metus
10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0

Naujos redakcijos, keitusios BK specialij dal 9

7 7

7 6 5 4 3 3 2 1 1 1 1 2 1 0 3 3 5

2 2 1 0 0
2000

0 0
2001

0
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

2013

Kiekybs kitimas. Suaktyvjusios BK teiskros tendencija daro tiesiogin tak ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raidai. Atkreiptinas dmesys, kad net 20 i 42 vis BK patais, yra tiesiogiai susijusios bent su vieno vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio pakeitimu371. Be to, net 12 i 21 (57 %) pastarj BK pakeitim keiia (t. y. tvirtina BK ar ibraukia i jo) vien, kelet ar net keliolika vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi. Palyginimui i pirmj 21 BK pakeitim tik 8 tiesiogiai susij su vertinamaisiais nusikalstamos veikos sudties poymiais, kas procentine iraika tesudaro 38 %. Didioji dauguma i pakeitim, kaip ir visa Lietuvos baudiamojo statymo teiskra, atsivelgiant istorin jos vystymsi, orientuota vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi kriminalizavim, dekriminalizavimui paliekant tik pavienius atvejus372. Tyrimo rezultatai rodo
(r. 8 lentel), kad vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi

dekriminalizavimas nuo BK primimo dienos tesudaro apie 10 % kriminalizavimo (t. y. 85 kriminalizavimo atvejai prie 9 dekriminalizavimo).
371 372

r. 8 lentel. Kaip rao G. vedas: Nepriklausomos Lietuvos Respublikos baudiamj statym raida parodo ymiai intensyvesn kriminalizacijos tendencij prie dekriminalizacij [VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 33]. V. Piesliakas pastebi, kad Teorikai ir pasaulyje, ir Lietuvoje populiarios veik dekriminalizavimo idjos. Taiau praktikai per pastaruosius daugiau kaip trisdeimt 1961 met BK galiojimo met (iki nepriklausomybs paskelbimo 1990 m.) realiai dekriminalizuotos buvo vos kelios veikos. [PIESLIAKAS, Vytautas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1996, p. 28].

145

8 lentel
Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi kokybs ir kiekybs kitimas BK galiojimo metu
BK pakeitimo statymas, redakcija ir skelbimo altinis Keiiami BK straipsniai, turintys vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi BK 186 BK 187 Naujai kriminalizuot vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi pobdis ir skaiius Dekriminalizuot vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi pobdis ir skaiius

2003-04-10 statymas Nr. IX1495 (nuo 2003 05 01) (in., 2003, Nr. 38-1733)

BK 250

2003-07-04 statymas Nr. IX1706 (nuo 2003 07 25) (in., 2003, Nr. 74-3423) 2004-07-05 statymas Nr. IX2314 (nuo 2004 07 13) (in., 2004, Nr. 108-4030) 2004-11-11 statymas Nr. IX2570 (nuo 2004 11 26) (in., 2004, Nr. 171-6318) 2005-06-23 statymas Nr. X-272 (nuo 2005 06 30) (in., 2005, Nr. 812945)

BK 176 BK 281

didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs 1) pavojus daugelio moni gyvybei ar sveikatai; 2) strategins reikms objektas kitokie sunks padariniai 1) didel turtin ala; 2) sunkiai sutrikdyta kito mogaus sveikata turjimas galimybs suteikti pagalb

didel turtin ala

1 -

1 2

BK 144 BK 248 (246)373 250(1)

1 didel vert (2)

2 -

teroro auk niekinimas

BK 147

BK 147(1) BK 270

BK 272 BK 274 2006-01-20 statymas Nr. X-511 (nuo 2006 02 11) (in., 2006, Nr. 17605) BK 300 BK 302

1) grasinimai (2); 2) priklausomumas (2); 3) paeidiamumas (2); 1) grasinimai (2); 2) nemonikos slygos 1) sukl pavoj daugelio moni sveikatai ir gyvybei; 2) didel ala gyvnijai, augmenijai; 3) kiti sunks padariniai didel ala gyvnijai didel ala gryb, augal populiacijai didelis kiekis didelis kiekis

3 3

1 1 1 1

sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens veikla

BK 302(1)

1) verslikai; 2) didel ala valstybei

373

Formuluot tebevartojama BK 246 straipsnio 2 dalyje, bet po 2004 m. liepos 13 d. pakeitim (in., 2004, Nr. 108-4030) apibrta BK 248 straipsnyje (Svok iaikinimas).

146

2006-06-22 statymas Nr. X-711 (nuo 2006 07 14) (in., 2006, Nr. 772961) 2007-06-28 statymas Nr. X1233 (nuo 2007 07 21) (in., 2007, Nr. 81-3309)

BK 162 BK 309 BK 178

arba fiziniam ar juridiniam asmeniui pornografinio pobdio renginys 1) tikslas platinti; 2) didelis kiekis didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs; didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs; didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs 1) strategin reikm nacionaliniam saugumui; 2) didel reikm valstybs valdymui, kiui ar finans sistemai; 3) nedidel ala 1) strategin reikm nacionaliniam saugumui; 2) didel reikm valstybs valdymui, kiui ar finans sistemai; 3) nedidel ala 1) strategin reikm nacionaliniam saugumui; 2) didel reikm valstybs valdymui, kiui ar finans sistemai; 1) strategin reikm nacionaliniam saugumui; 2) didel reikm

1 2 1

BK 180

BK 181

BK 182

BK 183

BK 184

BK 185

BK 189

BK 196

BK 197

BK 198

BK 198(1)

147

BK 312 2009-07-09 statymas Nr. XI-330 (nuo 2009 07 23) (in., 2009, Nr. 873663) 2009-12-17 statymas Nr. XI-579 (nuo 2010 01 05) (in., 2010, Nr. 1-1) BK 170

valstybs valdymui, kiui ar finans sistemai; kitos vieosios pagarbos vietos iniekinimas 1) tikslas platinti; 2) dalykai, kuriuose tyiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta 1) nebuvo padaryta didels alos; 2) nedidelis kiekis; 3) didelis kiekis 1) nebuvo padaryta didels alos; 2) nedidelis kiekis; 3) didelis kiekis 1) iurkiai menkino (2); 2) grasinantis bdas (2); 3) ugaulus bdas (2); 4) eidiantis bdas (2); 5) sutrikdyta vieoji tvarka (2) 1) didelis kiekis; 2) labai didelis kiekis

1 2

BK 272

BK 274

2010-06-15 statymas Nr. XI-901 (nuo 2010 06 29) (in., 2010, Nr. 753792)

BK 170(2)

10

2010-06-30 statymas Nr. XI-974 (nuo 2010 07 20) (in., 2010, Nr. 864527) 2010-07-02 statymas Nr. XI-994 (nuo 2010 07 15) (in., 2010, Nr. 844403) 2010-07-02 statymas Nr. XI-989 (nuo 2010 07 20) (in., 2010, Nr. 864540) 2011-03-22 statymas Nr. XI1291 (nuo 2011 03 31) (in., 2011, Nr. 38-1805)

BK 266

BK 271(1)

BK 151(1)

1) sunkiai sutrikdyta mogaus sveikata; 2) didel ala aplinkai; 3) didel turtin ala asmeniui didelis amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumas

BK 103

BK 106 BK 111 2011-06-21 statymas Nr. XI1472 (nuo 2011 07 05) (in., 2011, Nr. 81-3959) 2011-12-22 statymas Nr. XI1901 (nuo 2012 01 01) (in., 2011, Nr. 163-7777) 2011-12-23 BK 226

1) nemonikas elgesys; 2) bauginimo ir teroro priemons; 3) didelis mastas; 4) ugauliai; 5) emino vandaliki veiksmai saugoma kultros vertyb

1 1 nedidels verts kyis

BK 270

sistemingai

1) nedidel ala; 2) kiti nesunks padariniai

BK 292(1)

1) verslikai;

148

statymas Nr. XI1917 (nuo 2012 01 06) (in., 2012, Nr. 4-115) 2012-06-30 statymas Nr. XI2198 (nuo 2012 07 13) (in., 2012, Nr. 82-4276)

2) ypatingai inaudojamo darbo slygos BK 147 sukeldamas pavoj nukentjusiojo asmens gyvybei grasinimai sukeldamas pavoj nukentjusiojo asmens gyvybei 1 -

BK 147(2) BK 157

1 1

2012-11-08 statymas Nr. XI2393 (nuo 2013 01 01) (in., 2012, Nr. 133-6759)

BK 173

BK 174

reikminga taka rinkim ar referendumo rezultatams reikminga taka rinkim ar referendumo rezultatams

Apvelgus gautus duomenis, akivaizdi statym leidjo pozicija didinti vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo skaii naujajame BK. Be to, 2010 2012 metais vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi augimas BK buvo beveik dvigubas, lyginant su pirmaisiais BK galiojimo metais. Manytina, kad i tendencija yra itin svarbi ir verta detalesns analizs. Analizuojant statistikai fiksuotus vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi augimo duomenis, atkreiptinas dmesys, kad dauguma i BK pakeitim, susijusi su vertinamaisiais nusikalstamos veikos sudties poymiais, kartu gyvendino ir ES teiss aktus. Net 8 i 11 statym, papildiusi BK pried gyvendintais ES teiss aktais, buvo tiesiogiai susij su nauj vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi kriminalizavimu374. Maa to, ie statymai gyvendino net 19 i 24 (t. y. beveik 80 %) BK priede nurodyt ES akt. Tokie rezultatai leidia ikelti kelias prielaidas: 1) pastaraisiais metais suaktyvjusi vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi teiskr didija dalimi nulm ES teiss akt gyvendinimas; 2) egzistuoja tiesioginis prieastinis ryys tarp ES teiss takos augimo nacionalinei teisei ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi pltros BK.
374

r. BK pried (in., 2004, Nr. 72-2492; 2013, Nr.62-3057) ir 8 lentel.

149

Kiekybine prasme tiriant pavienius baudiamojo statymo pakeitimus, atkreiptinas dmesys vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi prasme rezultatyviausias 2007 m. birelio 28 d. BK pataisas 375 . iais pakeitimais baudiamasis statymas papildytas net 21 vertinamuoju

nusikalstamos veikos sudties poymiu, be to, i BK nepaalinta n vieno atitinkamos ries poymio376. Aptariamas baudiamojo statymo pakeitimas yra kompleksinio pobdio t. y. priimtas, sujungus kelet atskir baudiamojo statymo pakeitimo projekt. Tarp i pirmini baudiamojo statymo pakeitimo projekt dert iskirti Kultros ministerijos parengt ir 2006 m. balandio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikt Baudiamojo kodekso 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 199, 312 straipsni pakeitimo statymo projekt Nr. XP-1303377. Kultros ministerijos parengtas projektas yra iskirtinis, kadangi jo pagrindu BK XXVIII skyrius (Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams) papildytas net 8 vertinamaisiais didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turini vertybi 378 poymiais (i viso BK vartojama 11 ios konstrukcijos vertinamj poymi). Tyrimo rezultatai rodo, kad didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turini vertybi vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio vartojimas BK jo pakeitim metu iplstas labiausiai. Atkreiptinas dmesys, kad minta lingvistin konstrukcija nra naujadaras BK, nes originalioje BK redakcijoje didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs tvirtintas BK 188 straipsnyje, o dar iki sigaliojant naujajam BK, kriminalizuotas ir BK 187 straipsnyje379. Dl to, kaip
375

Baudiamojo kodekso 7, 38, 47, 63, 66, 70, 75, 82, 93, 129, 166, 167, 172, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 194, 196, 197, 198, 198(1), 198(2), 199, 202, 213, 214, 215, 225, 227, 228, 231, 233, 235, 252, 256, 257, 262, 284, 285, 312 straipsni, priedo pakeitimo ir papildymo, XXVI, XXX skyri pavadinim pakeitimo ir Kodekso papildymo 256(1), 257(1) straipsniais 2007 m. birelio 28 d. statymas Nr. X-1233 (in., 2007, Nr. 81-3309). 376 Taip pat atkreiptinas dmesys, kad iais pakeitimais BK priedas papildytas keturiais naujais punktais, t. y. gyvendino net keturis ES teiss aktus. Tai tik patvirtina ankstesnje pastraipoje ikeltas prielaidas dl tiesiogins ES teiss takos vertinamj poymi pltrai. 377 Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=274151 378 Past. diskutuotina, ar i formuluot BK vartojama tinkama gramatine forma. Apie tai plaiau treiosios dstymo dalies 2.1. poskyryje. 379 2003-04-10 statymas Nr. IX-1495 (sigaliojo nuo 2003-05-01) (in., 2003, Nr. 38-1733).

150

vien i svarbiausi io vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio pltros baudiamajame statyme prieasi, nors projekto rengjai

aikinamajame rate to tiesiogiai ir nenurodo, galima vardinti BK sistem (t. y. jo sistemini struktrini ryi reikalavimus). Kitaip sakant, statym leidjas aptariamu pakeitimu siek suvienodinti veik kvalifikuojanius poymius rinse turtinio pobdio nusikalstam veik sudtyse 380 . Be to, kaip pastebi A. Vosylit: io poymio nustatym lm atitinkam Lietuvos Respublikos tarptautini konvencij, reglamentuojani kultros vertybi apsaug, ir Lietuvos teiss akt, susijusi su kultrinmis vertybmis, nuostat gyvendinimas381. Tiriant baudiamojo statymo pakeitim metu naujai kriminalizuotas nusikalstamos veikos sudtis, kiekybine vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo prasme, pamintinas BK 1702 straipsnis (Vieas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistins Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, j neigimas ar iurktus menkinimas), sigaliojs 2010 m. birelio 29 d. 382 . Pastarajame straipsnyje tvirtinta net 10 vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ir 5 atskiros j rys: iurkiai menkino; grasinantis bdas; ugaulus bdas; eidiantis bdas; sutrikdyta vieoji tvarka. Kita vertus, ios nusikaltimo sudties bendr vertinamum gerokai menkina sudties poymi sisteminiai ryiai ir j tarpusavio sveika383. Atsivelgiant idstyt, konstatuotina, kad fiksuotinas enklus vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi kiekybs augimas BK.

380

Pastebtina, kad aspekt sukritikavo Darbo grup Baudiamojo kodekso taikymo problemoms nagrinti, 2006 m. lapkriio 15 d. posdyje apsvarsiusi Baudiamojo kodekso 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 199, 312 straipsni pakeitimo statymo projekt XP-1303. Ji ivadoje nurod, kad projekte silomais pakeitimais i esms nesukuriama nauj teisini santyki, keliam problem galima sprsti taikant galiojanias BK normas. [...] Paymtina, kad iuo metu BK 187 ir 188 straipsniuose nustatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudtis didels mokslins, mokslins, istorins arba kultrins reikms turinias vertybes buvo siejama su turto sunaikinimu ar sugadinimu, tai yra negrtamu kultros vertybs praradimu. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=288335&p_query=&p_tr2=2 381 VOSYLIT, Andelika. Baudiamoji atsakomyb u kvalifikuot vagyst: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). - Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009, p. 221. 382 2010-06-15 statymas Nr. XI-901 (sigaliojo nuo 2010-06-29) (in., 2010, Nr. 75-3792) 383 Plaiau irti ios dalies 2.5. poskyr.

151

augim didija dalimi nulm suaktyvjusi ES teiskra baudiamosios teiss srityje, taip pat baudiamojo statymo sisteminiai reikalavimai. Kokybs kitimas. Apvelgus visas BK pataisas, jose identifikuota net deimt originalioje (t. y. pirmojoje) BK redakcijoje neegzistavusi vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ri: 1) pavojus daugelio moni gyvybei ar sveikatai; 2) strategin reikm; 3) didel reikm valstybs valdymui, kiui ar finans sistemai; 4) turjimas galimybs suteikti pagalb; 5) paeidiamumas; 6) pornografinio pobdio renginys; 7) dalykai, kuriuose tyiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta; 8) didelis amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumas; 9) nemonikas elgesys; slygos; 10) ypatingai inaudojamo darbo slygos. Tai sudaro 20 % vis iuo metu BK vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ri. Palyginimui pakeitim metu i BK panaikinta tik kiekybikai (ne kokybikai) atskira vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio forma kiti nesunks padariniai (BK 270 straipsnio pakeitimas384). Kokybin vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi pltros analiz yra pranaesnis j tyrimo kriterijus nei kiekybin tuo aspektu, kad galina tyrj gerokai tiksliau itirti naujai baudiamajame statyme tvirtint vertinamj poymi slygas, prieastis, statym leidjo tikslus, be to, leidia ivesti tam tikras tendencijas dl j vartojimo BK nuoseklumo. Kokybinei kilms ir turinio analizei atsitiktine tvarka pasirinkti ie naujadarai ypatingai inaudojamo darbo slygos; didelis amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumas; paeidiamumas. Ypatingai inaudojamo darbo slygos pati naujausia vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio ris, vartojama BK 2921 straipsnyje, kuris sigaliojo 2012 m. sausio 6 d. 385 . Teisingumo ministerijos parengto Baudiamojo kodekso papildymo 2921 straipsniu ir Kodekso priedo papildymo

384 385

2011-12-22 statymas Nr. XI-1901 (sigaliojo nuo 2012-01-01) (in., 2011, Nr. 163-7777). 2011-12-23 statymas Nr. XI-1917 (sigaliojo nuo 2012-01-06) (in., 2012, Nr. 4-115).

152

statymo projekto aikinamojo rato386 4.5.3. punkte projekto rengjai nurodo: Ypatingai inaudojamo darbo slygos Direktyvos
387

formuluot,

tvirtinama sudtyje kaip vertinamasis poymis, kur teismas gals vertinti kiekvienoje byloje, atsivelgdamas konkreios bylos faktines aplinkybes. Pastebtina, kad Direktyvoje tarp svok yra pateiktas ypatingai inaudojamo darbo slyg apibrimas. Tai galt bti teismams orientyras ir pagrindiniai kriterijai, aikinant mintj poym. Pagal Direktyv, ypatingai inaudojamo darbo slygos darbo slygos, skaitant tas slygas, kurios atsiranda dl diskriminacijos dl lyties ar kit prieasi, kai yra labai didel disproporcija, palyginus su teistai dirbani darbuotoj darbo slygomis, ir kai jos, pavyzdiui, daro poveik darbuotoj sveikatai bei saugai ir yra nesuderinamos su mogaus orumu. Pacituota itrauka i projekto aikinamojo rato rodo, kad iuo konkreiu atveju projekto rengjai smoningai tvirtino ypatingai inaudojamo darbo slyg vertinamj poym BK, nurod jo kilm ir taikymo ypatumus. Didelis amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumas
388

vertinamasis poymis, vartojamas BK 1511 straipsnyje, sigaliojusiame 2010 m. liepos 20 d.389. Pastebtina, kad didelio amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumo poymis nebuvo numatytas pirminiame BK patais projekte. is poymis projekte atsirado tik prie pat j priimant t. y. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komitetui atsivelgus 2009 m. lapkriio 30 d.

386

Aikinamasis ratas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso papildymo 2921 straipsniu ir kodekso priedo papildymo statymo projekto Nr. XIP-3895. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=412675 387 Past. 2009 m. birelio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcij ir priemoni nelegaliai esani treij ali piliei darbdaviams btiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24). 388 Past. Nors dl io poymio vertinamojo pobdio klausim nekyla, diskutuotina, ar j dert traktuoti kaip nusikalstamos veikos sudties poym, ar kaip baudiamj atsakomyb alinani aplinkyb. Autoriaus nuomone, didelis amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumo poymis galt bti laikomas privalomuoju nusikaltimo sudties poymiu, nors jis tiesiogiai ir nra tvirtintas BK 1511 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, o kyla i straipsnio 5 dalies: io straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksm dalyvi nra didelio amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumo. Atkreiptinas dmesys, kad inkriminuojant BK 1511 straipsnio 1 dal, kiekvienu atveju btina vertinti ne tik subjekto ir nukentjusiojo ami ir pakaltinamum, bet ir specialj didelio amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumo tarp subjekto ir nukentjusiojo poym, kurio buvimas daro tiesiogin tak tiek subjekto, tiek nukentjusiojo poymi charakteristikai. 389 2010-07-02 statymas Nr. XI-989 (sigaliojo nuo 2010-07-20) (in., 2010, Nr. 86-4540).

153

Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas. Teisingumo ministerija savo pastabose akcentavo: [...] Pamatiniu sprendimu yra nesiekiama reguliuoti savanorik lytini santyki tarp vaik, skaitant ir tuos, kurie nesulauk amiaus, nuo kurio gali duoti sutikim lytikai santykiauti (Pasilymo 2 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 straipsnio 2 dalis). Pasilymo 2 straipsnio 2 dalyje atkreipiamas dmesys nedidel amiaus skirtum tarp vaik, taip pat i vaik brand, kaip tuos faktus, kuriuos yra btina atsivelgti sprendiant, ar lytinis santykiavimas gali bti laikomas savanoriku. Todl darytina ivada, kad tik formalus amiaus nustatymas, laikant j vieninteliu kriterijumi, kuris leist sprsti dl nusikalstamos veikos buvimo fakto, nevertinus kit svarbi aplinkybi, turt bti vertinamas neigiamai390.
I aptart pavyzdi akivaizdu, kad statym leidjas, prie tvirtindamas

ypatingai inaudojamo darbo slyg ir didelio amiaus, dvasins ir fizins brandos skirtumo poymius BK, aikiai suvok, jog jie yra vertinamojo
pobdio, taip smoningai suteikdamas teiss taikymo subjektams plai diskrecij atskleisti mint poymi turin ad hoc pagal faktini bylos aplinkybi visum.

Analizuojant kito vertinamojo poymio paeidiamumo (BK 147 straipsnio Prekyba monmis 1 dalyje tvirtintas 2005 m. birelio 23 d. BK patais metu391) vartojimo BK kilm, susidurta su tinkamo ES teiss akt vertimo problema. Pastebtina, kad pirminiame baudiamojo statymo pakeitimo projekte 392 atitinkamos paeidiamumo svokos nebuvo, vietoj jos vartojant kit vertinamojo pobdio svok pasinaudojim nukentjusiojo asmens bejgika bkle. Paeidiamumas statymo projekte atsirado Lietuvos
390

r. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2010 m. birelio 16 d. ivad Baudiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo bei Kodekso papildymo 151(2) straipsniu statymo projektui, Nr. XIP-943. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=375341 391 2005 m. birelio 23 d. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsni ir priedo pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 1471, 1991, 1992, 2671, 2701, 3081 straipsniais statymas (in., 2005, Nr. 81-2945). 392 Baudiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsni ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 147(1), 199(1), 199(2), 267(1), 270(1) ir 308(1) straipsniais statymo projektas Nr. XP-418. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=253935

154

Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komitetui atsivelgus gautas LAT ir Mykolo Romerio universiteto pastabas 393 . Kaip pastebjo LAT: Svarbus klausimas yra ir paties sprendim tekst vertimo lietuvi kalb problema, kuri kuo glaudiausiai susijusi su sprendim gyvendinimo mechanizmo klausimu. Tenka pastebti, kad nemaai atskir termin ar isireikim lietuvi kalb iversti klaidingai (pavyzdiui, Tarybos pamatiniame sprendime Nr.

2001/413/TVR juridinio asmens atsakomybs slygos veriamos kitaip nei Tarybos pamatiniame sprendime Nr. 2003/80/TVR, kai tuo tarpu originalo tekstai identiki; lietuvi kalba spausdintame Tarybos pamatinio sprendimo 1 straipsnio 1 dalies c punkto tekste anglikas odis vulnerability veriamas kaip pasinaudojimas asmens bejgika padtimi, kai tuo tarpu tikroji io odio reikm paeidiamumas). Dert sutikti su LAT argumentais ir pridurti, kad asmens bejgika bkl yra nors ir gimininga, bet ne tapati ir gerokai pavojingesn bsena nei asmens paeidiamumas. Asmuo yra paeidiamas tiek pirmuoju, tiek ir antruoju atveju. Esminis skirtumas yra tas, kad bejgikos bkls atveju nukentjusysis absoliuiai negali suvokti ir pasiprieinti prie j daromai pavojingai veikai, o paeidiamumo bkls atveju asmens pavojingos veikos suvokimas ir gebjimas prieintis yra ne absoliuiai nemanomi, o tik apriboti. Atsivelgiant tai, ES ir tarptautins teiss akt oficialus vertimas laikytinas vienu i vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turinio atskleidimo altini, nuo kurio priklauso ne tik poymio vertinimo ypatumai, bet ir jo turinio prasm. Atliekant kokybin analiz, be naujadar kriminalizavimo svarbu atkreipti dmes vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ris, patais metu inykusias i BK. Nors vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi dekriminalizavimo praktika yra skurdi, tam tikras tendencijas velgti yra manoma.
393

r. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2005 m. birelio 17 d. ivad Baudiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsni ir priedo pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 147(1), 199(1), 199(2), 267(1), 270(1), 308(1) straipsniais statymo projektui Nr. XP-418(2). Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=257844

155

8 lentels duomenys rodo, kad i viso BK pakeitim metu dekriminalizuoti devyni vertinamieji nusikalstamos sudties poymiai: didel turtin ala (ibraukta i BK 186 straipsnio); didel vert (2004 m. liepos 13 d. pakeitimais (in., 2004, Nr. 108-4030) tvirtinta BK 246 straipsnio 2 dalyje, kartu apibriant j BK 248 straipsnyje); sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens veikla (ibraukta i BK 302 straipsnio); nedidels verts kyis (ibrauktas i BK 226 straipsnio); nedidel ala (ibraukta i BK 270 straipsnio); kiti nesunks padariniai (ibraukti i BK 270 straipsnio); reikminga taka rinkim ar referendumo rezultatams (ibraukta i BK 173 ir 174 straipsni). Verta pastebti, kad i duomen analiz atskleidia statym leidjo nuoseklumo, sistemikumo ir pagrstumo trkum, vartojant vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius394. Pirmiausia nuoseklumo trksta dl apsisprendimo tvirtinti ar panaikinti tam tikr vertinamojo pobdio lingvistin konstrukcij BK. Pavyzdiui, pamintina didels turtins alos vertinamojo poymio lingvistin konstrukcija. Vien BK patais metu ji tvirtinama naujose sudtyse (pavyzdiui, BK 281 straipsnyje 395 ar BK 2711 straipsnyje396), o kit BK patais metu i sudi ibraukiama (pavyzdiui, BK 186 straipsnyje397 2003 m. balandio 10 d. pakeitimais vertinamasis didels turtins alos poymis pakeistas formaliuoju turtins alos poymiu). Be to, teiskros nuoseklumo, sistemikumo ir pagrstumo trkumas juntamas ir sprendiant vertinamj poymi formalizavimo klausim. Pavyzdiui, vertinamasis didels verts poymis, vartojamas BK 246 straipsnyje, 2004 m. liepos 5 d. statymu Nr. IX-2314398 formalizuotas BK 248 straipsnyje, nurodant, kad iame skyriuje numatytas turtas yra didels verts,
394

Analogik teiskros problem 2011 m. publikacijoje buvo pastebjs ir LAT teisjas A. Pikelis. Pasak jo: Identifikuojant ms valstybs legislatyvin tikrov tenka konstatuoti, kad visuomenini santyki reguliavim statym leidjas stengiasi gyvendinti ir tobulinti intensyviai keisdamas statymus, taiau ios statym leidybos praktikos turinys nra nuosekliai apibrtas. Vienais atvejais ileidiamos abstraktaus turinio normos, tekste neretai vartojamos svokos ir poymiai neatskleidiant j turinio, nevardinant kriterij, btin joms atskleisti, kitais atvejais normins taisykls pernelyg detalizuojamos, taip itin susiaurinant j taikymo srit [PIKELIS, Alvydas. Baudiamj statym teiskra. Teisjo poiris. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 77]. 395 2003-07-04 statymas Nr. IX-1706 (sigaliojo nuo 2003-07-25) (in., 2003, Nr. 74-3423). 396 2010-07-02 statymas Nr. XI-994 (sigaliojo nuo 2010-07-15) (in., 2010, Nr. 84-4403). 397 2003-04-10 statymas Nr. IX-1495 (sigaliojo nuo 2003-05-01) (in., 2003, Nr. 38-1733). 398 2004-07-05 statymas Nr. IX-2314 (sigaliojo nuo 2004-07-13) (in., 2004, Nr. 108-4030).

156

kai jo vert virija 250 MGL dydio sum 399 . Kita vertus, BK 213 ir 224 straipsniuose didels verts poymis nra formalizuotas ir toliau vartojamas kaip vertinamasis. statymo projekto 400 rengj motyvai, kodl taip skiriasi poiris skirtinguose straipsniuose vartojam didels verts poym, nra tikinantys. ia tik lakonikai paymima, kad Projekte [...] tobulinamos Baudiamojo kodekso 144, 194, 201, 204, 246, 287 ir kit straipsni dispozicijos 401 . Pervelgus statymo projekto derinimo Lietuvos Respublikos Seime stadij, matyti, kad poreikis formalizuoti didels verts poym statym leidjui kilo tik po 2004 m. gegus 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teiss departamento pateiktos ivados Nr. IXP-3519, kurios 5 punkte konstatuota: Projekto 35 straipsniu siloma BK 246 straipsn papildyti 2 dalimi. ioje dalyje vartojamas vertinamasis poymis didels verts turtas, taiau BK 248 straipsnyje, kuriame yra pateikiamas BK 34 skyriaus svok iaikinimas, ios svokos iaikinti nesiloma, nors, pavyzdiui, BK 190 straipsnyje yra pateikiamas turto verts iaikinimas BK 28 skyriuje402. I pateiktos citatos akivaizdios ivad rengj sisteminio poirio spragos (t. y. pasitelkus lyginamj analiz pastebtas BK 190 straipsnis, kur didels verts poymis formalizuotas, bet nepastebti BK 213 ir 224 straipsniai, kur analogikas poymis vartojamas kaip vertinamasis), i esms ir

399

is pakeitimas sistemikai nesuderintas dar ir ta prasme, kad analogikas poymis vartojamas ne visame BK XXXIV skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai teisingumui, o tik viename skyriaus straipsnyje BK 246 (Aprayto ar aretuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybs teiss apribojimas, perleidimas, paslpimas, sunaikinimas ar sugadinimas). Dl tos prieasties autentikai atskleidiant svokos turin, tikslinga pasiremti BK sistema ir svokos iaikinime nurodyti ne vis BK skyri, o tik konkret BK straipsn. 400 2004 m. gegus 6 d. Baudiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 91, 92, 93, 95, 97, 144, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220, 221, 222, 223, 230, 236, 246, 263, 287 straipsni pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 228(1) straipsniu statymo projektas Nr. IXP-3519. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=232777 401 2004 m. gegus 6 d. Baudiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 91, 92, 93, 95, 97, 144, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220, 221, 222, 223, 230, 236, 246, 263, 287 straipsni pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 228(1) straipsniu statymo projekto aikinamasis ratas. Prieiga internete http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=232779 402 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teiss departamento ivada Nr. IXP-3519 Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 91, 92, 93, 95, 97, 144, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220, 221, 222, 223, 230, 236, 246, 263, 287 straipsni pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 228(1) straipsniu statymo projekto. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=233422

157

nulmusios sistemikai nenuosekl baudiamj statym didels verts vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio atveju. Nuoseklumo, sistemikumo ir pagrstumo teiskroje trksta ne tik atskir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ri vartojimo mastu, bet ir atskir BK pakeitim mastu. Pavyzdiui, 2012 m. sausio 1 d. sigaliojusi nauja baudiamojo statymo redakcija 403 BK 270 straipsnyje kriminalizavo retai visame BK vartojam ir prietaringai vertinam sistemingumo vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym, o kartu tame paiame straipsnyje dekriminalizavo plaiai visame BK vartojamus nedidels alos ir kit nesunki padarini vertinamuosius poymius (taip pat r. 2 lentel). Atsivelgiant idstyt, galima konstatuoti tyrimu atskleist tendencij nors statym leidjas vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi BK vartoja vis daugiau, jis nra nuoseklus nei naujai tvirtindamas BK vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, nei retais atvejais juos i ten panaikindamas. Be to, teiskros nuoseklumo, sistemikumo ir argumentacijos trksta tiek atskir BK patais mastu, tiek atskir lingvistini konstrukcij vartojimo mastu, tiek dl autentiko vertinamj poymi iaikinimo. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo nuoseklumo trkumas savaime sujaukia vis BK sistem ir sukelia nuogstavim dl vis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi, kaip savito teiss technikos bdo, atitikimo nullum crimen sine lege principui. Manytina, kad nors teoriniai nuogstavimai ir turi racijos, loginis j akcentas turt bti dedamas kitoje vietoje. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai patys savaime nelemia baudiamojo statymo neaikumo ir netikslumo. Gauti tyrimo rezultatai rodo, jog kertin baudiamojoje teisje nullum crimen sine lege princip galimai paeidia ne pats vertinamj poymi teiss technikos bdas, o toki poymi vartojimo sisteminis nepagrstumas ir nenuoseklumas.
403

2011-12-22 statymas Nr. XI-1901 (sigaliojo nuo 2012-01-01) (in., 2011, Nr. 163-7777).

158

3.2. Senojo ir Naujojo baudiamj kodeks lyginamoji analiz vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aspektu Lietuvos baudiamj statym lyginamajai analizei vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aspektu pasirinktos tyrimo metu aktuali galiojanio BK redakcija 404 (toliau iame poskyryje Naujasis BK) ir paskutin 1961 m. BK redakcija (in., 1961, Nr. 18-147; 2003, Nr. 10-340), galiojusi nuo 2003 m. sausio 9 d. iki 2003 m. balandio 30 d. (toliau Senasis BK 405 ). Analizs gairs vien daniausiai Naujajame BK vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi lingvistini konstrukcij (didel ala; didelis kiekis; sveikatos sutrikdymo mastas; sunks padariniai; didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs; pavojingas bdas; iaurus bdas; stambus mastas) raikos ir sklaidos palyginimas su Senuoju BK. Taip pat iame poskyryje atkreipiamas dmesys kai kurias Senajame BK vartotas, taiau Naujajame BK nebeilikusias vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi lingvistines konstrukcijas (pavyzdiui, didiai susijaudinus; kompromituojanios inios; emos paskatos; itvirkavimas; smurto iaurumo kultas) ir j panaikinimo prieastis. Poskyrio pabaigoje formuluojamos ivados dl vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi kiekybs ir kokybs kitimo, j vartojimo nuoseklumo ir sistemikumo pokyi, gyvendinus Naujojo BK reform. Atkreiptinas dmesys, kad tiksliai identifikuoti vertinamj reformavus

nusikalstamos veikos sudties poymi

kiekybs pokyt,

baudiamj statym, yra itin sudtingas, o kartu nereikalautinas udavinys, nes i esms pasikeit BK sistema, nusikalstam veik sudi skaiius, j pobdis, turinys, net sudi konstravimo technika ir teisin kalba. Dl ios prieasties lyginamajai analizei pasirinktos ne iimtinai visos, o tik kiekybine kokybine prasme daniausiai Naujajame BK vartotos vertinamojo pobdio
404 405

2013 m. birelio 12 d. BK redakcija (in., 2013, Nr. 62-3057). Pastebtina, kad Naujasis ir Senasis BK yra oficials trumpiniai, vartojami Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994 sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo (in., 2002, Nr. 112-4970) 2 straipsnyje.

159

lingvistins konstrukcijos, kurios atspindi real vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo baudiamajame statyme lyg. Atrinkti lyginamajai analizei poymiai sudaro apie pus vis baudiamajame statyme vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi Naujajame BK 151 poymis; Senajame BK 170 poymi. Nors Naujajame BK vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ufiksuota maiau, keliolikos poymi skirtumas yra per menkas daryti bent kiek tvirtesnes ivadas dl j vartojimo kiekybinio pokyio. Prieingai, manytina, kad vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi kiekyb Naujajame BK iliko labai panai.
9 lentel
Naujojo BK ir Senojo BK kiekybin ir kokybin lyginamoji analiz vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo aspektu Vertinamojo Vertinamojo Vertinamojo nusikalstamos veikos nusikalstamos veikos nusikalstamos veikos sudties poymio sudties poymio sudties poymio poriai ir laipsniai poriai ir laipsniai vertinimo parametrai Naujajame BK Senajame BK nedidel 4 ymi didel 38 didel alos dydis stambi labai didel 1 esmin Sveikatos sutrikdymo neymus 2 lengvas (kno sualojimo) nesunkus 6 apysunkis mastas sunkus 19 sunkus nedidelis 5 Kiekio dydis didelis 16 didelis labai didelis 2 kenksmingos sunks 19 Padarini (pasekmi) sunkios sunkumas labai sunks 2 itin sunkios
Skaiius

Skaiius

Nr.

1.

2.

4 26 2 3 7 9 19 3 2 44 4 6 0 8 1 1 2 4 1 1 4 19 170

3.

4.

5.

Mokslins, istorins ar kultrins vertybs reikm ir jos dydis

nacionalin, mokslin, istorin, ar kultrin vertybs reikm didel mokslin, istorin ar kultrin vertybs reikm

3 11 10 1 1 3 3 3 2 151

turinios istorin kultrin reikm vertybs; meno vertybs; nacionalins vertybs didel mokslin, istorin ar kultrin vertybs reikm

6.

Bdo pavojingumas

kit moni gyvybei, sveikatai daugelio moni gyvybei ar sveikatai visuotinai pavojingas

7.

Bdo iaurumas ir jo dydis Masto stambumas (dydis)

iauriai (-us) itin iauriai didelis stambus I viso

8.

kit moni gyvybei, sveikatai daugelio moni gyvybei ar sveikatai kitoks visuotinai pavojingas iauriai (-us) iaurus kankinimas itin iauriai ymus didelis stambus I viso

160

Tyrimo rezultatai rodo

406

, kad kiekybine prasme vertinamj

nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimas, 2000 m. reformavus baudiamj statym, pakito itin neymiai. Pavyzdiui, Naujajame BK daniausiai vartota didels alos lingvistin konstrukcija 43 kartus, o Senajame BK i konstrukcija vartota 35 kartus. Pagal vartojimo danum didel ala Senajame BK yra antroje vietoje po sunki pasekmi vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio, vartojamo 50 kart. Tuo tarpu sunki pasekmi atitikmuo sunks padariniai Naujajame BK vartoti 21 kart ir pagal kiekybinius vartojimo rodiklius yra ketvirtoje vietoje. Kodl vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimas, reformavus baudiamj statym, kiekybine prasme iliko beveik nepakits, atsakyti nra paprasta. Autorius linkt prie nuomons, jog t didija dalimi nulm pasirinktas Naujojo BK specialiosios dalies konstravimo bdas didioji dalis naujj nusikalstam veik sudi technikai konstruotos ant senj sudi rm. Kitaip sakant, tik dalis Senojo BK nusikaltim sudi formuluoi buvo i esms pakeistos, likusioji dalis apskritai nekoreguotos arba keistos tik neymiai (past. toki sudi Lietuvos mokslininkai suskaiiuoja apie 80 % 407 ). Kaip pastebi E. Bielinas: Sudtingiausi problem kyla analizuojant abu BK, pagal kuriuos tam tikros veikos buvo ir iliko nusikalstamos. I principo tai didioji dalis veik, nes abiej baudiamj kodeks specialiosios dalys, kaip jau bandme apibdinti bent apytikriais skaiiais ir procentais, daug kuo panaios408. Pervelgus BK projektus ir j lydimuosius dokumentus, akivaizdu, kad vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo klausimas Naujojo BK rengimo stadijoje apskritai nebuvo analizs ir diskusij objektas, dl ko tiktis rykesni teigiam BK reformos rezultat analizuojamoje srityje yra labai sunku.
406 407

r. 9 lentel. r.: BIELINAS, Egidijus. Baudiamj statym taikymo problemos ir j sprendimas sigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui. Jurisprudencija, 2003, Nr. 45(37), p. 25; JOVAIAS, Karolis; MISINAS, Jonas. Naujojo ir senojo baudiamj kodeks lyginamoji analiz. Teiss problemos, 2002, Nr. 1-2(35). 408 BIELINAS, Egidijus. Baudiamj statym taikymo problemos ir j sprendimas sigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui. Jurisprudencija, 2003, Nr. 45(37), p. 25.

161

Senajame BK pastebtini analogiki vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo trkumai, tarp kuri isiskiria rykus

nenuoseklumas formalizuojant vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius paiame baudiamajame statyme t. y. specialiuose svok iaikinimo straipsniuose. Pavyzdiui, didels (ymios, stambios, esmins) alos vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis Senajame BK vartojamas 42 kartus: 35 kartus kaip vertinamasis, 7 kaip formalusis; stambaus (didelio, ymaus) masto vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis vartojamas 36 kartus: 24 kartus kaip vertinamasis, 12 kaip formalusis; didelis kiekis kodekse vartojamas 11 kart: 3 kaip vertinamasis, 8 kaip formalusis ir pan. I pateikt pavydi akivaizdu tai, kad Senajame BK vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai nebuvo kryptingai, nuosekliai ir proporcingai formalizuojami. Prieingai, viena ir ta pati lingvistin konstrukcija vienu atveju galjo bti beveik absoliuiai vertinamojo pobdio (didels alos poymio raikos pavyzdys); kitu akivaizdiai dominuoti autentikas poymio turinio iaikinimas (didelio kiekio poymio raikos pavyzdys). Lyginamajai atskir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raikos kitimo analizei pasirinkti labiausiai kokybikai ir kiekybikai pakit poymiai. Lyginamoji analiz pradedama nuo didels alos poymio. Pastebtina, kad nors kiekybin io vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio vartojimo pus enkliai nepakito (42 kartai Naujajame BK ir 35 kartai Senajame BK; 4 atvejais formalizuotas Naujajame BK ir 7 atvejais Senajame BK), kokybinis tyrimas rodo didesnius pokyius. Pirmiausia atkreiptinas dmesys, kad tiek Senajame, tiek Naujajame BK didels alos poymis yra kiekybinis vertinamasis poymis su tam tikrais mirij poymi bruoais
409

. Kita vertus, lyginamuose kodeksuose

akivaizdiai isiskiria alos vertinimo parametrai ir laipsniai. Jei Naujajame BK galima velgti vieno vertinimo parametro ir trij vertinimo laipsni skal
409

Kalbant apie didels neturtins alos poymio pobd, keltina prielaida, kad tai yra mirusis vertinamasis poymis, nes turi bti vertintas ne tik alos dydis, bet ir jos pobdis. Plaiau apie tai treiosios dstymo dalies 2.2. poskyryje.

162

(t. y. vertinimo parametras alos dydis; laipsniai pagal dyd: 1) nedidel; 2) didel; 3) labai didel), tai Senajame BK formaliai egzistavo net keturi alos vertinimo parametrai (alos ymumas; alos dydis; alos stambumas; alos esmingumas) ir tik vienas vertinimo laipsnis (ymi ala; didel ala; stambi ala; esmin ala). Kodl Senojo BK statym leidjas pasirinko net keturis alos vertinimo parametrus, atsakyti nra paprasta. Remiantis Lietuvi kalbos odynu, odis didelis, atsivelgiant jo vartojimo kontekst, yra ymus savo apimtimi, dydiu (aukiu, ilgiu, ploiu, storiu...); ymus svarbus, reikmingas, didelis; stambus ymus, reikmingas, didelis, smarkus, ypatingas; esminis priklausantis esmei 410 . Atsivelgiant i odi leksin reikm, akivaizdu, kad trys i keturi bdvardi (t. y. didelis, ymus ir stambus) vartojamame kontekste yra sinonimai. Manytina, kad toki sinonimini bdvardi viename kontekste gaus vis pirma nulm ilgas Senojo BK gyvavimo laikotarpis (t. y. net 42 m.) ir jo metu padarytos nenuoseklios ir sistemikai nederanios paviens BK straipsni pataisos. Kita vertus, Senajame BK vartojami alos vertinimo parametrai lingvistikai skirtingai konstruoti ne vien dl prastos teiss technikos, nors j ir dert laikyti pagrindine to prieastimi. ios prieasties suabsoliutinti negalima dl Senajame BK trimis atvejais vartoto esmins alos vertinamojo poymio, kurio leksin reikm atitinkamame kontekste, palyginus su kitais trimis bdvardiais, skiriasi. Esmins ir didels alos reikminiai skirtumai pastebti ir Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje. Pavyzdiui, L. Paktaitis kritikuoja esmins alos poymio atsisakym tam tikrose nusikalstam veik sudtyse: Verta paminti, kad 1961 m. BK piktnaudiavimo tarnyba sudtyje buvo vartojama svoka esmin ala valstybs ar visuomens interesams arba piliei teisms ar teistiems interesams411. Nors statymo kategorija esmin ala taip pat
410

Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 411 Past. Naujajame BK piktnaudiavimo sudtis siejama ne su esmine, o su didele ala, kaip nusikalstam padarini poymiu.

163

vertinamoji, taiau gramatikai ji labiau atitiko nusikaltimo esm ir tiksliau apibr nusikaltimo padarinius. Esmine ala laikyta ala, kuri kildavo piliei konstitucinms teisms, teistiems interesams, taiau komentaras pateik ir tam tikr apiuopiam jos iraik. Komentaras esmin al aikino taip: dl piktnaudiavimo tarnybine padtimi pilieiams padaryt materialin al reikt laikyti esmine, jei nukentjusiojo nuostoliai virija jo mnesin darbo umokest. Akivaizdu, kad tokio dydio ala realiai atspindi asmeniui padaryt al, utraukiani kaltininkui baudiamj atsakomyb412. Dert sutikti su L. Paktaiio nuomone, o kartu ikelti prielaid, kad nors baudiamojo statymo termin vienodinimas technikai laikytinas pozityviu dalyku, taiau jo jokiu bdu negalima suabsoliutinti. T puikiai iliustruoja aptartas pavyzdys, kai sisteminis Naujojo BK alos poymio vertinimo parametr suvienodinimas nebeatitinka atskir nusikalstam veik sudi prasms. statym leidjui taip pat nedert pamirti, kad nusikalstamos veikos sudties poymio turinys didija dalimi priklauso nuo jo sistemini ryi su kitais sudties poymiais ir sudties vietos BK struktroje, dl ko baudiamajame statyme vienodinant vartojamus terminus, taip pat privalu atsivelgti kiekvienos atskiros sudties specifik. Dl tos prieasties autorius laikytsi pozicijos, kad statym leidjui nusikalstam veik sudtyse lingvistikai konstruojant alos vertinimo parametrus, bt tikslinga palikti tiek didel, tiek ir esmin al. Analizuojant antrojo vertinamojo poymio didelio kiekio raikos kait, akivaizdu, kad ji pakito i esms. Jei Naujajame BK atitinkamas poymis kaip vertinamasis vartojamas 23 kartus, Senajame BK tik 3 kartus. Be to, pastebtina, kad Naujajame BK didelis kiekis universaliais kriterijais neapibrtas n karto, tuo tarpu Senajame BK didelis kiekis formalizuotas net 7 i 10 atvej. Apvelgiant vertinimo parametrus ir laipsnius, taip pat matomi esminiai skirtumai: Naujajame BK 1 vertinimo parametras (kiekio dydis) ir 3

412

PAKTAITIS, Laurynas. Piktnaudiavimo kriminalizavimo, vertinimo bei normos tobulinimo problemos. Jurisprudencija, 2006, Nr. 7(85), p. 97.

164

laipsniai (nedidelis didelis labai didelis); Senajame BK 1 vertinimo parametras (kiekio dydis) ir tik 1 laipsnis (didelis). Aikinantis i pokyi prieastis, ianalizuoti atvejai, kai BK reformos metu didelio kiekio poymio pobdis pasikeit i formalaus vertinamj. Gauti rezultatai rodo, kad didelio kiekio konstrukcija tiesiogiai i formalios vertinamj pasikeit tik vienos nusikalstamos veikos sudties mastu Senojo BK 1354 straipsn Rinkim ar referendumo netikr biuleteni pagaminimas pakeitus Naujojo BK 173 straipsniu Rinkim ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkim ar referendumo dokumento panaudojimas. Kompleksin i norm analiz leido ikelti prielaid, kad vien konkretus biuleteni skaiius (pavyzdiui, tkstantis vienet ar daugiau), kaip formali sudties dalyko iraika, be kit aplinkybi visumos vertinimo, negali tiksliai atspindti veikos pavojingumo (plaiau apie tai ketvirtosios dstymo dalies 1.2. poskyryje). Analizuojant treiojo vertinamojo poymio sunki padarini raikos kait reformavus baudiamj statym, pastebtina, kad Senajame BK analogikos lingvistins konstrukcijos apskritai nebuvo. ia vartotas kitas terminas sunkios pasekms, kuris vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi paplitimo aibje um pirmj viet 50 poymi. Tiek kart nevartota jokia kita vertinamojo pobdio lingvistin konstrukcija nei Senajame BK, nei Naujajame BK. Tuo tarpu sunks padariniai (sunki pasekmi atitikmuo) Naujajame BK vartojamas daugiau nei du kartus reiau tik 21 kart. Taip pat atkreiptinas dmesys, kad Senajame BK nra vartojama n viena sunki padarini vertinamojo poymio lingvistin konstrukcija, o Naujojo BK specialiojoje dalyje nebeliko sunki pasekmi413. Remiantis Lietuvi kalbos odynu, pasekm idava, padarinys, rezultatas; o padarinys rezultatas 414 . Atsivelgiant odi semantin struktr, manytina, kad sunki padarini terminas yra nors ir sinoniminis
413

Pridurtina, kad Naujojo BK bendrojoje dalyje yra vartojamas pasekmi terminas. r.: BK 46 straipsnio 7 dal; BK 74 straipsn; BK 83 straipsnio 2 dal ir BK 89 straipsn. 414 Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt .

165

sunkioms pasekmms, bet pagal jo vartojimo kontekst lingvistikai tikslesnis. Dl tos prieasties pritartina statym leidjo pozicijai pakoreguoti aptariamo poymio lingvistin konstrukcij. Kita vertus, tiek sunki padarini, tiek ir sunki pasekmi odi junginiuose vertinamasis dmuo yra kintamj daiktavardio ypatyb nusakantis bdvardis, o ne BK reformos metu pakits daiktavardis. Dl tos prieasties sinonimini daiktavardi pasikeitimas analizuojamo vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turiniui esmins takos nedaro. enkl kiekybin sunki padarini vertinamojo poymio vartojimo sumajim baudiamajame statyme galimai nulm pasikeitusios

nusikalstam veik sudi konstrukcijos, taip pat atskir sudi atveju atitinkamo poymio dekriminalizavimas ar pakeitimas kitu vertinamuoju poymiu didele ala. Dert akcentuoti, kad poymio apibrtumo prasme sunks padariniai ar sunkios pasekms yra viena i pai abstrakiausi baudiamojo statymo formuluoi, kurios turinio reikm yra itin plati, danai apimanti ir kit nusikalstamos veikos sudties poymi turin 415 . Dl tos prieasties galima kelti prielaid, kad vien ymus sunki padarini (pasekmi) vartojimo sumainimas prisidjo prie viso BK formalumo iaugimo. Naujojo BK formalum padidino ir ymus praktikoje sunkiai interpretuojamo stambaus masto vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio vartojimo sumainimas. Jei Naujajame BK stambaus (didelio) masto vertinamasis poymis vartojamas tik 5 kartus, tai Senajame BK net 24. Be to, tai yra ketvirta pagal vartojimo danum vertinamojo pobdio lingvistin konstrukcija Senajame BK, o Naujajame nepatenka net pirmj dvideimtuk. Aptariant stambaus masto kokybin raik, matyti, kad sisteminio suderinamumo ir nuoseklumo tebetrksta, kaip trko ir Senajame BK. Nra pagrstas skirtingos leksikos, siekiant ireikti tapat poym, vartojimo tikslingumas. Pavyzdiui, didelio ir stambaus (taip pat ymaus Senajame BK)
415

Pateiktinas 1961 m. BK 257 straipsnio 1 dalies dispozicijos pavyzdys Aikiai neteisto sakymo davimas ar vertimas tok sakym vykdyti, taip pat jo vykdymas, sukl sunk kno sualojim, padar didel materialin al arba kitas sunkias pasekmes. Akivaizdu, kad ioje nusikaltimo sudtyje sunkios pasekms yra platesnis poymis nei kiti ivardinti padarini poymiai ir apima tiek sunk kno sualojim, tiek didel materialin al, tiek ir kitokio pobdio padarinius.

166

bdvardi dubliavimas vertinamojo pobdio lingvistinse konstrukcijose. Atsivelgiant odio mastas (= umojis, apimtis, kontekstas 416 ) semantin struktr ir vartojimo kontekst, manytina, kad tinkamiausia vartoti yra stambaus masto lingvistin forma. ia taip pat dert atkreipti dmes, kad Naujajame BK stambus mastas ireikia tik bdo poym 417 , tuo tarpu Senajame BK tiek bdo, tiek ir dalyko418. Apvelgus likusi vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ri kait, atkreiptinas dmesys, kad 2000 m. BK reformos metu i baudiamojo statymo daugiau atskir vertinamj poymi ri inyko nei buvo sukurta naujadar. Tarp inykusi lingvistini konstrukcij galima paminti: didiai susijaudinus (i viso 2 kartai; Senojo BK 107 str. ir 113 str.); kompromituojanios inios (i viso 2 kartai; Senojo BK 132 str. ir 142 str. 2 d.); emos paskatos (i viso 2 kartai; Senojo BK 127 str. ir 2171 str. 2 d.); itvirkavimas (i viso 1 kartas; Senojo BK 239 str. 2 d.) ar smurto iaurumo kultas (i viso 1 kartas; Senojo BK 2421 str.) ir pan. Vien darini inykim nulm teiss technikos ir teisins kalbos tobulinimas baudiamajame statyme (pavyzdiui, didiai susijaudinus pakeistas labai susijaudinus pakito forma, o turinys iliko toks pats), kit statym leidjo siekis konkretizuoti itin abstraki svok (pavyzdiui, emos paskatos panaikintos, nes dl savo pernelyg abstraktaus pobdio atskir veik atveju nepagrstai iplt baudiamosios atsakomybs taikymo ribas). Atsivelgiant lyginamosios analizs metu gautus ir iame poskyryje aptartus vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi kokybs ir kiekybs kitimo duomenis, darytini nevienareikmiai apibendrinimai. Viena vertus, nors bendras vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi skaiius beveik nepakito, fiksuoti ryks pokyiai atskir vertinamojo pobdio lingvistini konstrukcij mastu. Pavyzdiui, enkliai sumaintas itin
416

Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 417 Pavyzdiui, BK 202 straipsnio 1 dalyje stambaus masto poymiu apibdinama veika Tas, kas verslikai ar stambiu mastu msi kins, komercins, finansins ar profesins veiklos neturdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteistu bdu. 418 Pavyzdiui, 1961 m. BK 273 straipsnio 3 dalyje vartojamas veik kvalifikuojantis dalyko poymis esant stambaus masto turtiniam reikalavimui.

167

abstraktaus pobdio sunki pasekmi ir stambaus masto poymi vartojimas vien is faktas padidina viso Naujojo BK formalum. Be to, Naujajame BK justi vertinimo parametr mainimo siekis, kas laikytina teigiamu akcentu, siekiant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo nuoseklumo ir sistemingumo. Kita vertus, vertinimo parametr sumainim kompensuoja vertinimo laipsni enklus ipltimas Naujajame BK atskir vertinamj poymi mastu egzistuoja net trij laipsni kiekybinis vertinimas. Toks detalus laipsniavimas Senajame BK fiksuotas tik ireikiant kilusius padarinius sveikatai. Vertinimo laipsni ipltimas apsunkina kiekybini vertinamj poymi inkriminavim. Be to, nors ir juntama sistemin vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo pertvarka (pavyzdiui, tvarkant teisin kalb, mainant sinonimus ir pan.), Naujasis BK vis dar nra absoliuiai nuoseklus ir tvarkingas, kalbant apie vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojim ir j santyk su formaliaisiais poymiais. fakt idealiai iliustruoja statym leidjo neapsisprendimas dl autentiko poymi iaikinimo tiek dl jo sklaidos ir proporcingumo, tiek dl turinio atskleidimo kriterij pobdio. Nors ir reiau, bet vis dar pasitaiko skirting lingvistini konstrukcij tai paiai poymio prasmei ireikti vartojimas. Apibendrinant Senojo ir Naujojo BK lyginamosios analizs rezultatus, vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimas baudiamajame statyme gavo teigiam poslinki, daugiausia tvarkant ir vienodinant baudiamojo statymo teisin kalb. Kita vertus, ie poslinkiai nra pakankami vis dar pasigendama deramo statym leidjo dmesio nusikalstamos veikos sudties poymi specifikai, o tebeegzistuojanios teisinstechnins,

sistemingumo ir nuoseklumo spragos komplikuoja atitinkam sudties poymi samprat ir tinkam bei nuosekl j taikym praktikoje.

168

4. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika ir sklaida usienio ali, tarptautiniuose ir Europos Sjungos teiss aktuose Nors disertacijos branduolys yra Lietuvos baudiamosios teiss atvejo analiz, usienio ali, tarptautini ir ES teiss altini tyrimas vertinamj poymi aspektu yra reikmingas, siekiant visapusikai atskleisti darbo tem. Lyginamosios teistyros kryptis yra vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika ir sklaida norminiuose baudiamosios teiss altiniuose. Analizs rezultatai irykina Lietuvos baudiamojo statymo formuluoi privalumus ir trkumus, dl to vis pirma turt bti aktuals teiskros subjektams. 4.1. Raika ir sklaida usienio ali baudiamuosiuose statymuose Usienio ali BK lyginamajai analizei vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aspektu pasirinktos trys svarbiausios valstybs, atstovaujanios Kontinentin teiss sistem, o kartu padariusios didiausi tak Lietuvos baudiamosios teiss raidai: Pranczija, Vokietija ir Rusija. Visi lyginti usienio ali baudiamieji kodeksai pagal apimt yra stambesni u Lietuvos BK, kurio apimt sudaro apie 40 000 odi. Tuo tarpu Vokietijos ir Rusijos BK apima apie 70 000 odi, o stambiausias yra Pranczijos BK, kur sudaro net apie 100 000 odi. Kita vertus, skirting kalb leksika neleidia daryti kategorik ivad dl baudiamj statym tekst apimties
419

Pavyzdiui, Lietuvos BK vertimas angl kalb apima net apie 10 000 (t. y. 25 %) daugiau odi u jo originalij redakcij. Rusijos baudiamasis kodeksas. Lyginamoji analiz pradta nuo Rusijos baudiamosios teiss sistemos, dl to, kad i ios alies teiss doktrinos yra perimtas vertinamojo poymio terminas. Analizuota Rusijos baudiamojo kodekso (toliau Rusijos BK) 2012 m. gruodio 30 d. redakcija420. Gautieji rezultatai rodo, kad Rusijos BK vertinamj nusikalstamos veikos sudties
419 420

Iskyrus tik dl Pranczijos BK akivaizdaus apimties iskirtinumo. Rusijos baudiamojo kodekso, sigaliojusio 1996 m. birelio 13 d., 2012 m. gruodio 30 d. redakcija. Prieiga internete: http://www.ug-kodeks.ru/

169

poymi paplitimas yra neymiai didesnis nei Lietuvos baudiamajame statyme. Kadangi Rusijos mokslininkai skiria daugiau dmesio vertinamj poymi tyrinjimams, j baudiamosios teiss moksle atitinkamai egzistuoja ne vienas bandymas tiksliai suskaiiuoti Rusijos BK vartojamus

vertinamuosius poymius. Pavyzdiui, O. umilina (rus. O. ) nurodo, kad Rusijos BK egzistuoja net 160 ri vertinamj poymi, vartojam 260 straipsni, o tas sudaro 72 % vis Rusijos BK straipsni 421 . Tiesa, pateikti skaiiai apima tiek bendrj, tiek ir specialij Rusijos BK dal. Atsivelgiant tai, kad disertacijos tyrimo objektas apima tik nusikalstam veik sudi poymius, bendras vertinamj poymi vartojimas Lietuvos BK skaiiuotas nebuvo. Kaip konstatuota ios darbo dalies 2.5. poskyryje, vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai vartojami 55 % vis BK specialiosios dalies straipsni. Kita vertus, akivaizdu, kad vertinamieji poymiai yra bdingesni normatyvaus pobdio BK bendrosios dalies straipsniams. Dl tos prieasties 72 % vis Rusijos BK straipsni rodiklis neturt atrodyti labai iskirtinai. Prieingai, manytina, kad nors vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai Rusijos BK ir virija Lietuvos BK duomenis, is skirtumas turt bti apytiksliai ne keliolika, o apie deimt procent. Ityrus visus Rusijos BK specialiojoje dalyje vartojamus

vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, gauti rezultatai rodo, kad daniausiai pasitaikanti vertinamojo pobdio lingvistin konstrukcija ia yra sunkios pasekms (rus. ). Sunki pasekmi vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis Rusijos BK vartojamos net 85 kartus, paprastai kaip kvalifikuotos ar itin kvalifikuotos sudties poymis. Pastebtina, kad is skaiius keturis kartus didesnis nei Naujajame Lietuvos BK ir daugiau nei 1,5 karto lenkia Senj Lietuvos BK. Be to, atkreiptinas dmesys, kad sunki pasekmi vertinamasis poymis visame Rusijos BK nra n karto autentikai iaikintas. Kita vertus, sunkias pasekmes
421

, . : . [...] . . . ., 2003, p. 3.

170

paprastai konkreioje sudtyje i dalies apibria alternatyvs sudties poymiai: pavyzdiui, mogaus mirtis, didel materialin ala ir pan. iuo aspektu sunki pasekmi raika Rusijos BK yra itin panai analogiko poymio raik Senajame Lietuvos BK. Maa to, sunkios pasekms taip pat yra vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, sulaukia kuris dl savo turinio plaios apimties dmesio.

vienareikmikai

didiausio

Rusijos

mokslinink

Pavyzdiui, J. Vasiljeva (rus. . ) atkreipia dmes, kad tai yra itin plataus pobdio vertinamasis poymis, sukeliantis daugyb praktini problem, o kartu reikalaujantis formalaus jo turinio atskleidimo. Autors nuomone, sunki pasekmi formalizavimas statym leidjo prerogatyva btina konkretizuoti poym specialiuose BK straipsniuose422. Pastebtina, kad cituota autor vertinamj poymi Bendrojo formalizavimo koncepcijos alinink. Ji, kaip ir pavyzdiui, A. Malinovskis (rus. . ) palaiko nuomon, kad vertinamieji poymiai, kiek manoma, turt bti konkretizuoti BK bendrojoje dalyje ir taikomi visai jo specialiajai daliai423. Atkreiptinas dmesys, kad Rusijos baudiamosios teiss moksle vyrauja dvi pagrindins vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi formalizavimo koncepcijos: 1) Bendrojo formalizavimo koncepcija ir 2) Tiesioginio formalizavimo koncepcija. Pagal antrj koncepcij vertinamasis poymis turi bti formalizuojamas ne BK bendrojoje dalyje, o konkreiame specialiosios dalies straipsnyje 424 . Atsivelgiant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio specifik ir didel nusikalstamos veikos sudties konteksto tak jo turiniui, manytina, kad labiau mokslikai pagrsta ir tinkama vertinamj poymi atveju yra Tiesioginio formalizavimo koncepcija. Tokios paios nuomons laikosi, pavyzdiui, O. umilina, pastebdama, kad ...viena
422

, . . , . : . , 2000, p. 30-31. 423 r. , . . . : , , : . . , 2001, p. 268. 424 Pavyzdiui, Rusijos BK 185 straipsnyje (Piktnaudiavimas vertybini popieri emisija) vartojamas didels alos pilieiams, organizacijoms ar valstybei poymis ia pat ir iaikintas: didel ala vien milijon rubli virijanti ala; labai didel ala du su puse milijono rubli virijanti ala.

171

i labiausiai baudiamajame statyme paplitusi vertinamj svok yra sunkios pasekms. Negatyvs rezultatai, kurie pakeiiami sunki pasekmi poymiu baudiamajame statyme pasiymi didele empirini savybi vairove. Dl to visikai akivaizdu, kad sunkios pasekms mogaus pagrobimo sudtyje [...], i esms skiriasi nuo informacini tinkl eksploatacijos taisykli paeidimo sunki pasekmi [...]425. Tiesioginio formalizavimo koncepcijos idealus pavyzdys didels alos (rus. ) vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio raika Rusijos BK. Nors, kaip minta, tai yra labiausiai Lietuvos BK paplits vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, Rusijos BK situacija yra prieinga. Pastebtina, kad nors pati lingvistin didels alos konstrukcija Rusijos BK vartojama net daniau nei Lietuvos BK, t. y. 50 kart, paprastai is poymis yra detalizuotas tame paiame BK straipsnyje, kuriame ir yra tvirtintas (past. Lietuvos BK didel ala formalizuota tik 4 kartus). Dl ios prieasties didel ala, kaip vertinamasis poymis, visame Rusijos BK vertinamj poymi masyve sudaro tik neymi procentin dal. Be to, atkreiptinas dmesys, kad alos poymis Rusijos BK formuluojamas, pasitelkiant du vertinimo parametrus (dydis ir reikmingumas) ir du laipsnius (didel ala ir labai didel ala). Rusijos BK egzistuojantis reikmingos alos poymis pagal reikm yra ios disertacijos dalies 3.2. poskyryje aptarto esmins alos poymio atitikmuo. Atsivelgiant praeito poskyrio pastebjimus, tokia teisin-technin alos poymio raika Rusijos BK traktuotina pozityviai. I viso Rusijos BK identifikuota apie 60 ri vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi. Lyginant su galiojaniu Lietuvos BK tai apie 10 ri daugiau. ia vartojamos vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi lingvistins konstrukcijos yra labai panaios, o danai ir identikos Lietuvos BK formuluotms. Tarp vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi, vartojam Rusijos BK, bet nevartojam Lietuvos BK,
425

, . : . [...] . . . ., 2003, p. 144.

172

pamintina: psichikos sutrikimo bkl nepanaikinanti pakaltinamumo (rus. , ) (Rusijos BK 106 straipsnis); besitsianti psichotraumuojanti situacija (rus. ) (pavyzdiui, Rusijos BK 107 straipsnis); antaas (rus. ) (pavyzdiui, Rusijos BK 127(2) straipsnio 2 dalis) ir pan. Pagal gautus kiekybins analizs rezultatus, Rusijos BK vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi tvirtinta santykinai daugiau. is aspektas nulemia, kad Rusijos BK yra kiek labiau abstraktesnio pobdio baudiamasis statymas nei Lietuvos BK. Viena vertus, tokia teiss technika ukerta keli teiss sprag atsiradimui, nes faktinei situacijai nesunku pritaikyti vien ar kit abstraktaus pobdio sudt, antra vertus, pasunkja tokio baudiamojo statymo taikymas. i ivad patvirtina Rusijos postatyminiuose aktuose egzistuojanti daugyb metodini nurodym, rekomendacij ir taisykli dl Rusijos BK atskir sudi ir (ar) j poymi taikymo. Be to, konstatuotina ir tai, kad vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi autentiko iaikinimo prasme Rusijos BK yra daug nuoseklesnis nei Lietuvos BK. Rusijos statym leidjas paprastai laikosi tvirto apsisprendimo dl vienos ar kitos vertinamojo pobdio lingvistins konstrukcijos iaikinimo paiame BK. Pavyzdiui, sunki pasekmi poymis Rusijos BK nra n karto iaikintas, o didel ala atvirkiai praktikai be iimi formalizuota. Tuo tarpu atvejais, kai konkretus vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis nra formalizuojamas, Rusijos BK stengiamasi jo ribas bent minimaliai apibrti alternatyviaisiais sudties poymiais. Ivardintos Rusijos BK teiskros tendencijos leidia paprasiau prognozuoti ir ateities perspektyvas dl vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi kiekybini ir kokybini rodikli kitimo ioje alyje. Kadangi lengvai prognozuojamas ir nuspjamas baudiamasis statymas vienas i teistumo principo gyvendinimo garant, ioje alyje teoriniai samprotavimai dl vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi neatitikimo teistumo principui, darosi vis retesni. Atsivelgiant tai, Rusijos BK galt bti
173

tinkamas pavyzdys Lietuvos statym leidjui dl atskir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi autentiko iaikinimo kryptingumo. Pranczijos baudiamasis kodeksas. Tsiant usienio ali

lyginamj analiz vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aspektu, tirta Pranczijos baudiamosios teiss sistema. Analizuotas Pranczijos

pagrindinis

Pranczijos

baudiamosios

teiss

altinis

baudiamasis kodeksas426 (toliau Pranczijos BK). Pastebtina, kad analizuoti vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius Pranczijos atveju yra nelengvas udavinys, kadangi alia Pranczijos BK egzistuoja nemaai fakultatyvi teiss altini, kuriuose lygiagreiai formuojami nusikalstamos veikos sudties poymiai
427

. E.

Bielinas, lyginamuoju aspektu apvelgs blanketini nusikalstamos veikos sudties poymi vartojim, pastebi, kad Pranczijos atvejo analiz yra iskirtin: Kiek kitaip i tematika galt atrodyti baudiamosios teiss teorijoje t valstybi, kuriose greta BK yra ir gauss kiti baudiamosios teiss altiniai. Pavyzdiui, visikai nestebina tai, kad Pranczijos baudiamosios teiss vadovliuose skyreli ar bent paragraf apie blanketines dispozicijas nra. Jie ir nelabai reikalingi inant, kad Pranczijos BK toli grau neisemia baudiamosios teiss specialiosios dalies, kuri, bent jau 1998 m. duomenimis, sudar apie 15 000 norm, turini baudiamsias sankcijas428. Atsivelgiant teiss technikos reikalavim, keliam baudiamajam statymui ir emesns galios teiss aktams, ypatumus, manytina, kad fakultatyvi Pranczijos baudiamosios teiss altini analiz neduot konkreioms ivadoms reikming rezultat. Dl tos prieasties analizei pasirinktas tik Pranczijos BK, kaip pagrindinis Pranczijos baudiamosios

426

Pranczijos baudiamasis kodeksas, priimtas 1992 m.; sigaliojs 1994 m. kovo 1 d.; 2005 m. gruodio 10 d. redakcija. Prieiga internete: http://legislationline.org/documents/section/criminal-codes 427 Be to, kaip minta, Pranczijos teisinje sistemoje nevartojamas vertinamojo poymio terminas. ia egzistuoja atvirojo tipo svokos analogas, kuris savo reikme yra iek tiek platesnio turinio nei klasikinis vertinamasis poymis. 428 BIELINAS, Egidijus. Baudiamojo statymo blanketins dispozicijos ir j taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 122.

174

teiss altinis, formuojantis ne visus, bet, paymtina, didesnij dal vis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi. Pirmiausia atkreiptinas dmesys, kad Pranczijos BK teksto apimtis du su puse karto virija Lietuvos BK apimt (Lietuvos BK sudaro apie 40 000 odi, o Pranczijos BK apie 100 000). Tai lemia, jog Pranczijos BK formuluots yra konkretesns ir labiau kazuistinio pobdio. Atsivelgiant tai, Pranczijos BK egzistuoja beveik 2 kartus maiau vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ri apie 30
429

. Maa to,

vertinamieji poymiai tra tvirtinti 12 % vis Pranczijos BK straipsni, t. y. apie 5 kartus reiau nei Lietuvos BK. Nors vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ri Pranczijos BK egzistuoja santykinai nedaug, o tankumas yra itin maas, j kokybin pus rykiai skiriasi nuo atitinkam poymi kokybs raikos Lietuvos BK. Pavyzdiui, ia pasitaiko ne viena vertinamojo pobdio lingvistin konstrukcija, nevartojama nei Lietuvos, nei iame poskyryje lygintos Rusijos baudiamuosiuose statymuose: ypatingas paeidiamumas (pavyzdiui, Pranczijos BK 322-3 straipsnis); piktybikumas (pavyzdiui, Pranczijos BK 222-16 straipsnis); ar net tokie saviti poymiai kaip reguliarus ir nesaikingas alkoholini grim vartojimas (pavyzdiui, Pranczijos BK 227-19 straipsnis); atlyginimas akivaizdiai neatitinkantis atlikto darbo reikmingumo (pavyzdiui, Pranczijos BK 225-13 straipsnis) ir pan. Pateikti pavyzdiai patvirtina, kad Pranczijos BK nusikalstamos veikos sudtys apraomos isamiai, kazuistikai, o formuluots, net ir tos, kurios yra slyginai vertinamojo pobdio, sudtingos ir daugiaods. Tarp daniausiai pasitaikani vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ri Pranczijos BK galima paminti ypating

paeidiamum, vartojam 17 kart; sistemingum (pavyzdiui, Pranczijos BK 212-1 straipsnis), vartojam 10 kart; ir iaurum (pavyzdiui, Pranczijos BK 311-10 straipsnis), vartojam 8 kartus. I i ir kit tyrimo metu gaut
429

Past. kaip ir Lietuvos ar Rusijos BK, Pranczijos BK vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi pobdis nra vienalytis dalis j yra klasikiniai vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, kiti slyginiai (pseudo), t. y. dalinai paties statym leidjo formalizuoti.

175

duomen matyti, kad Pranczijos BK didij dal vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ia sudaro veikos ir bdo poymiai. Be to, prieingai nei Lietuvos ar Rusijos BK, vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aibje santykinai ma dal sudaro vertinamieji nusikalstam padarini poymiai. Atsivelgiant tyrimo rezultatus, darytina ivada, kad Pranczijos BK yra gerokai formalesnis baudiamasis statymas nei Lietuvos ar Rusijos baudiamieji statymai, k didija dalimi nulm istorin Pranczijos baudiamosios teiss tradicija 430 . Kazuistinio pobdio formuluots maina vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi skaii431, bet kartu labai ipleia bendrj baudiamojo statymo apimt. Kaip disertacijos pirmosios dstymo dalies 2.3. poskyryje atskleista, Pranczijos BK 111-4 straipsnyje tiesiogiai tvirtintas grieto interpretavimo principas, panaikinantis bet kokias abejones dl pleiamojo Pranczijos BK nuostat interpretavimo galimybs. is principas i esms apibria ne tik teiss taikytojo diskrecij, bet kartu yra grietos ribos statym leidjui, konstruojaniam nusikalstam veik sudtis. Mintas straipsnis smarkiai prisideda prie to, kad itin plaios apimties Pranczijos BK yra sistemikai tvarkingas ir nuoseklus, ypa kalbant apie nusikalstam veik apraym. Atsivelgiant pavyzd, teoriniame lygmenyje inicijuotinos diskusijos dl specialij baudiamosios teiss princip platesnio detalizavimo Lietuvos BK bendrojoje dalyje. Keltina prielaida, kad tai galt bti vienas i galim sprendimo bd, kaip optimizuoti vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi krim ir reglamentavim, o kartu palengvinti atitinkam poymi turinio interpretavim ad hoc.

430 431

r. PRADEL, J. Lyginamoji baudiamoji teis. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 102. Past. tai yra savaime suprantama, turint omenyje vien i esmini vertinamj poymi savybi j santykin neapibrtum

176

Vokietijos

baudiamasis
432

kodeksas.

Ianalizavus

Vokietijos

baudiamj kodeks

(toliau Vokietijos BK), gauti vertinamj

nusikalstamos veikos sudties poymi433 vartojimo rezultatai esmingai skiriasi nuo prie tai analizuoto Pranczijos BK. Vokietijos BK vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojama 65 % vis straipsni434. is procentinis santykis yra panaus Lietuvos ir Rusijos baudiamj statym duomenis, kartu enkliai lenkia Pranczijos BK. velgiant istoriniu aspektu, normini poymi vartojimas Vokietijos baudiamajame statyme augo vis XX ami, o augimo atoslgio nra justi ir XXI amiaus pradioje. Tok augim, manytina, didija dalimi nulm Vokietijos baudiamosios teiss mokslinink liberalesnis teiss aikinimo rib traktavimas435. Tiriant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raik Vokietijos BK436, analizuotas ne originalus, o verstiniai angl ir rus kalbas dokumentai. Dl ios prieasties susidurta su fakultatyvia problema precizikai tikslaus teiss akto vertimo trkumu 437 . Paprastai teiss akt vertim tikslumo trkum nulemia vertj, ne teiss specialist, teisini ini stoka. Analogikas terminas visame baudiamajame statyme danai

veriamas, pasitelkiant du, tris, o tam tikrais atvejais net ir daugiau sinonimini termin. Lingvistine prasme sinonimai i ties pagyvina teiss akto kalb, taiau teisine prasme ikrinta i formalaus baudiamojo statymo konteksto. Teiss akt vertim, kaip vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi altini, trkumus nulemia ir kitos prieastys, pavyzdiui, veriamos kalbos ypatumai. Lyginant dvi atskiras usienio kalbas, nesudtinga aptikti
432

Vokietijos baudiamasis kodeksas, priimtas 1998 m. lapkriio 13 d.; 2009 m. spalio 2 d. redakcija. Prieiga internete: http://legislationline.org/documents/section/criminal-codes 433 Kaip minta, Vokietijos baudiamosios teiss doktrinoje vartojamas normini poymi atitikmuo. 434 , . : . [...] . . . ., 2003, p. 52. 435 r. VEREKYS, Paulius. Nullum crimen sine lege ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi koreliacijos problema. Teis, Nr. 85, Vilnius, 2012, p. 201-202. 436 Past. kartu atkreiptinas dmesys, kad Vokietijos baudiamosios teiss sistemoje (panaiai kaip Pranczijos) vientisos nusikalstam viek apraymo kodifikacijos nra. Dl tos prieasties dalis nusikalstam veik gali bti apraytos ir ne Vokietijos BK, o atskiruose statymuose. 437 Apie tikslaus ir tinkamo vertimo reikm vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turiniui detaliau usiminta ios darbo dalies 3.1. poskyryje.

177

didesnius ar maesnius jose vartojam odyn skirtumus. Todl ivertus konkret teisin termin usienio kalb, dl pastarosios odyno ypatum, iversto termino reikm gali susiaurti, arba prieingai isiplsti. Kadangi vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinio ribas vis pirma nulemia jo lingvistin konstrukcija, dl to poym sudaranio odio ar odi pokytis gali atitinkamai pakoreguoti ir jo turin. Atskir odi reikminiai skirtumai dar labiau irykja, kai originalioji dokumento redakcija lyginama ne su vienu, o su kelias vertimais skirtingas usienio kalbas (past. kaip iuo konkreiu atveju rus ir angl). Dl pamintj prieasi, analizuojant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raik ne originaliose altini redakcijose, o j vertimuose, visus gautus duomenis galima vertinti tik gana abstrakiai. Kita vertus, nors tiksli duomen Vokietijos BK analiz neatskleidia, ji leidia identifikuoti pagrindines vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo tendencijas. Gauti duomenys rodo, kad nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektais vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika Vokietijos BK esmingai nesiskiria nei nuo Lietuvos, nei Rusijos BK. Didioji dauguma populiariausi Lietuvos BK vertinamojo pobdio lingvistini konstrukcij tvirtintos ir Vokietijos BK. Daniausiai ia vartojami vertinamojo pobdio didels verts ir didelio kiekio poymiai atitinkamai 25 ir 24 kartus. Kadangi tai yra kiekybiniai vertinamieji poymiai, svarbu atkreipti dmes vertinimo parametr ir laipsni skaii. Pagal tyrimo rezultatus, Vokietijos BK paprastai apsiribojama vienu vertinimo parametru (pavyzdiui, verts dydis) ir vienu arba keliais vertinimo laipsniais (pavyzdiui, daikto vert gali bti didel (pavyzdiui, Vokietijos BK 263 straipsnio 3 dalies 5 punktas) ar maareikm (pavyzdiui, Vokietijos BK 243 straipsnio 2 dalis)). Vokietijos BK taip pat yra vartojama keletas autentik vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi, kuri nevelgtina prie tai analizuotuose baudiamuosiuose statymuose. Galima atkreipti dmes tokius Vokietijos BK vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius kaip: finansinis sunkumas (pavyzdiui, Vokietijos BK 263 straipsnio 3 dalies 3
178

punktas); dideli finansiniai nuostoliai (pavyzdiui, Vokietijos BK 267 straipsnio 3 dalies 2 punktas); nepagrstai didel subsidija (pavyzdiui, Vokietijos BK 264 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir pan. Be to, autentik lingvistini form, lyginant su prie tai aptartais baudiamaisiais statymais, Vokietijos BK nra daug. Tai leidia daryti ivad, kad vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi paplitimas ir raika Vokietijos BK yra kompromisinio pobdio, nenukrypstantys nuo bendrojo vidurkio n vienu lyginamuoju aspektu. Kita vertus, konstatuotina, kad Vokietijos BK Lietuvos statym leidjui galt tapti geru pavyzdiu, kaip konstruoti kiekybinius vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, o kartu vienodinti vis baudiamojo statymo teisin kalb. Vertinimo parametr ir laipsni, sinonimini termin, kit lingvistini form mainimas prisideda prie bendrojo baudiamojo statymo aikumo ir tikslumo. Dl tos prieasties, nors vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika ir sklaida Vokietijos BK yra panai Lietuvos BK, ios usienio alies baudiamj statym galima laikyti kiek labiau formaliu ir sistemikai suderintu teiss aktu. 4.2. Raika ir sklaida tarptautiniuose ir Europos Sjungos teiss aktuose Analizuojant tarptautinio pobdio ir ES tess akt raik tematikai reikmingais aspektais, susidurta su keliomis esminmis problemomis. Vis pirma tarptautiniai ir ES teiss aktai paprastai yra kompleksinio pobdio aktai, apimantys keli nacionalins teiss ak reguliavimo srit, o su baudiamja teise, dl pastarosios itin glaudaus ryio su nacionaline teiss sistema, bna susij palyginti retai. Kita vertus, net ir i siaur tarptautinio pobdio teiss akt aib reikt dalinti per pus, kadangi tyrimo objektas apima tik baudiamosios teiss normas, susijusias su nusikalstamos veikos apraymu, taiau neapima sankcijas numatani norm. Maa to, ES kompetencija teiskroje yra ribota atskir rini sudi mastu 438 . Kaip pastebi G. vedas: baudiamosios teiss derinimas ES paengs labai netoli,
438

Apie tai plaiau pirmosios darbo dalies 2.2. poskyryje.

179

nes yra paliets tik nedaug nusikaltim sudi. Be to, ie nusikaltimai ES teiss aktuose danai apibdinami minimalistiniais terminais arba suteikiant valstybms narms ilyg (pareikim) teis439. Antra, kadangi joki tarptautins ar ES teiss akt nacionalinje materialinje baudiamojoje teisje tiesioginis taikymas nra galimas440, ia net teorikai negali bti suformuota vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi, kuri viena i esmini savybi turinio atskleidimas teiss taikymo metu. Dl tos prieasties, analizuojant tarptautinio pobdio ir ES teiss aktus, galima iskirti tik labiau detalizuotas (formalizuotas), maiau detalizuotas (formalizuotas) arba absoliuiai abstraktaus pobdio formuluotes. Nenuostabu kuo bendresnio pobdio tarptautins ar ES teiss aktas, tuo daniau jame vyrauja abstraktesns, itin sunormintos formuluots. ias formuluotes perklus nacionalin teis, dalis j virsta vertinamaisiais nusikalstamos veikos sudties poymiais. Atsivelgiant tai, konstatuotina, kad toki kategorij kaip

vertinamasis poymis ar nusikalstamos veikos sudtis tarptautinio pobdio plotmje neegzistuoja, o normos, numatanios reikalavimus nusikalstam veik apraymui nacionalinje teisje, pasitaiko santykinai retai. Tai atitinkamai nulemia ir suformuoja lyginamosios analizs dalies, susijusios su tarptautiniais ir ES teiss aktais, krypt ir ribas. Tarptautiniai teiss aktai. Aptariant vien svarbiausi tarptautins teiss dokument ETK, atkreiptinas dmesys, kad is dokumentas suformuluotas ypa bendro pobdio nuostatomis principais, didioji dalis kuri perkelti ne statymo, o konstitucin lygmen. Nors grynj materialins baudiamosios teiss nuostat ia nra, kai kurie straipsniai daro tiesiogin
439

VEDAS, Gintaras. Europos Sjungos teiss taka Lietuvos baudiamajai teisei. Teis, 2008, Nr. 74, p. 11-12. Taip pat r.: VEDAS, Gintaras. Europos Sjungos baudiamosios teiss tendencijos ir perspektyvos. In Teis besikeiianioje Europoje: Liber Amicorum Pranas Kris. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008, p. 816. 440 Pavyzdiui, G. vedas vienoje savo publikacij daro griet ivad: Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys tiesiogiai gali bti taikomos tik baudiamajame procese ir bausmi vykdyme, o materialiojoje baudiamojoje teisje tik per nacionalin baudiamj statym [VEDAS, Gintaras. Tarptautins teiss reikm ir gyvendinimas Lietuvos baudiamojoje teisje. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 110].

180

tak nacionalini baudiamj statym formulavimui ne tik sankcij, bet ir nusikalstam veik apraymo srityje (pavyzdiui, ETK 2 11 straipsniai). Analizuojant iuos straipsnius, akivaizdu, kad tam tikros j formuluots paodiui perkeltos baudiamj statym ir ia gauna vertinamj pobd. Pavyzdiui, ETK 3 straipsnis Kankinimo udraudimas numato, kad Niekas negali bti kankinamas, patirti nemonik ar eminant jo orum elges arba bti taip baudiamas. Kankinimai; nemonikas elgesys; eminantis elgesys BK vartojami terminai, pagal savo pobd priskirtini vertinamiesiems poymiams. Lietuvos baudiamosios teiss raidai didel tak padar Romos statutas. Tai specialus akinis tarptautins baudiamosios teiss aktas, kuriame yra nemaai materialins baudiamosios teiss nuostat, o nusikalstam veik apibrimas ir baudiamosios atsakomybs sritis vieni pagrindini jo tiksl. Tai yra ymiai konkretesnio pobdio teiss aktas nei ETK, susijs su specifinmis nusikalstamomis veikomis. Romos statuto 5 straipsnyje tvirtinta: Pagal Statut Teismo jurisdikcijai priklauso ie nusikaltimai: a) genocido nusikaltimas; b) nusikaltimai monikumui; c) karo nusikaltimai; d) agresijos nusikaltimas. Reikalavimai mintoms nusikalstamoms veikoms suformuoti Romos statuto 6 8 straipsniuose. Romos statute vartojama nemaai abstraktaus pobdio termin, kurie perkelti BK gavo vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi status. Pavyzdiui, pamintini kankinimai, nemonikas elgesys, sunkus kno sualojimas, didel ala psichinei ar fizinei sveikatai ir pan. Be to, atkreiptinas dmesys, kad dauguma ia vartojam abstraktaus pobdio svok iaikintos atskirose Romos statuto nuostatose. Pavyzdiui, Romos statuto 7 straipsnio (Nusikaltimai monikumui) 2 dalyje apibrta, k reikia civili upuldinjimas, naikinimas, pavergimas ir pan. Pastebtina, kad Lietuvos statym leidjas, perkls Romos statuto nuostatas BK, dal ia vartojam autentik termin ilaik, o kit dal modifikavo. Vis dlto atsivelgiant tai, kad BK XV skyriuje Nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai vartojami net 25 vertinamieji nusikalstamos
181

veikos sudties poymiai (pagal vertinamj poymi skaii tai yra antra vieta tarp vis BK specialiosios dalies skyri), akivaizdu, kad Lietuvos statym leidjas laiksi gan atsargios Romos statuto nuostat perklimo politikos, dl ko normatyvaus pobdio Romos statuto formuluots didioje daugumoje atvej ilaik savo originalij form. Treia grup tarptautini teiss akt tokie, kuriuose nusikalstam veik apibrimai yra ne tarp pagrindini, o tik tarp fakultatyvi teiss akto tiksl. Pavyzdiui, pamintina Jungtini Taut jr teiss konvencija (in., 2003, Nr. 107-4786) (toliau Jr teiss konvencija), ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsjo 9 d. statymu Dl Jungtini Taut jr teiss konvencijos ir susitarimo dl 1982 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut jr teiss konvencijos XI dalies gyvendinimo ratifikavimo. Jr teiss konvencijos 100 straipsnyje tvirtinta pareiga visoms valstybs, Jr teiss konvencijos narms, kiek manoma, bendradarbiauti ukertant keli

piratavimui atviroje jroje arba bet kokioje kitoje vietoje, esanioje u valstybi jurisdikcijos rib. Jr teiss konvencijos 101 straipsnyje yra pateikiamas piratavimo, kaip nusikalstamos veikos, apibrimas
441

, kur

Lietuva yra sipareigojusi perkelti nacionalin teis. Perklus ias nuostatas pilna apimtimi, greiiausiai nebt ivengta naujos sudties baudiamajame statyme tvirtinimo
442

, kartu pasitelkiant tam tikrus vertinamuosius

nusikalstamos veikos sudties poymius. Pavyzdiui, galima prognozuoti, kad BK atsirast pirat laivo ar orlaivio vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio naujadaras. Apibendrinus, konstatuotina, kad nors dalis tarptautini teiss akt gana detaliai aprao nusikalstam veik poymius, dauguma yra skirti formuoti
441

Jr teiss konvencijos 101 straipsnis Piratavimo svoka: Piratavimu laikomas bet koks i i veiksm: a) bet kokie neteisti prievartos ar sulaikymo veiksmai arba bet koks grobimas, kur asmeniniais tikslais vykdo privataus laivo ar privataus orlaivio gula ar keleiviai ir kuris yra nukreiptas: i) atviroje jroje prie kit laiv ar orlaiv arba prie asmenis ar nuosavyb, esanius tokiame laive ar orlaivyje; ii) prie laiv, orlaiv, asmenis ar nuosavyb, esanius u valstybi jurisdikcijos rib; b) bet koks savanorikas dalyvavimas naudojant laiv ar orlaiv inant faktus, dl kuri tas laivas ar orlaivis laikomas pirat laivu ar orlaiviu; c) bet koks veiksmas, skatinantis ar smoningai padedantis atlikti veiksmus, kurie yra aprayti a ar b punkte. 442 r. Baudiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 151, 151(1), 153, 162, 307, 308, 309 straipsni pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 100(1), 100(2), 152(1) ir 252(1) straipsniais ir Kodekso priedo papildymo statymo projekto Nr. XIP-4796 aikinamj rat.

182

bendrojo pobdio principams, dl ko j nuostatos yra itin abstraktaus pobdio. gyvendinant ratifikuotas tarptautines sutartis materialins

baudiamosios teiss srityje, btina jas perkelti nacionalin teis, danai neivengiant ir baudiamojo statymo pakeitim. Apvelgus konkrei tarptautini dokument perklimo nacionalin teis praktik, akivaizdu, kad statym leidjas retai rytasi formalizuoti abstraktaus pobdio tarptautins teiss akt formuluotes, dl ko nacionalinje baudiamojoje teisje daugja vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo. Atsivelgiant tai, tarptautin teis pagrstai galima laikyti vienu svarbiausi vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo baudiamajame statyme veiksni. Europos Sjungos teiss aktai. Analizuojant ES teiss akt raik, apraant nusikalstam veik poymius, vis pirma atkreiptinas dmesys skirting atskir ES teiss akt pobd. Kaip pastebi G. vedas: Pirmieji ES teiss aktai baudiamosios teiss klausimais buvo tradicins tarptautins sutartys, pavyzdiui, Konvencija dl Europos Bendrij finansini interes apsaugos, Konvencija dl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrij pareignais ar Europos Sjungos valstybi nari pareignais, Konvencija dl Europos Sjungos valstybi nari savitarpio pagalbos baudiamosiose bylose ir t. t. O tai paskutiniaisiais metais baudiamosios teiss klausimai sprendiami i esms antrins teiss aktais (direktyvomis, pagrind sprendimais)443. Nusikalstam veik apraymo aspektu Lietuvos materialinei

baudiamajai teisei reikming tak yra padariusios dvi ES konvencijos: Konvencija dl Europos Bendrij finansini interes apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sjungos sutarties K.3 straipsniu (su papildomais protokolais) (in., 2004, Nr. 112-4178) (toliau Konvencija dl Europos Bendrij finansini interes apsaugos) ir Konvencija dl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrij pareignais ar Europos Sjungos valstybi nari
443

VEDAS, Gintaras. Europos Sjungos teiss taka Lietuvos baudiamajai teisei. Teis, 2008, Nr. 74, p. 11.

183

pareignais, parengta vadovaujantis Europos Sjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu (in., 2004, Nr. 154-5601) (toliau Konvencija dl kovos su korupcija). Konvencija dl Europos Bendrij finansini interes apsaugos analizuojama kartu su jos protokolais. Konvencijos dl Europos Bendrij finansini interes apsaugos 1 straipsnyje apibrtas sukiavimas, o 2 straipsnyje numatytos bausms u i veik. Atkreiptinas dmesys, kad 2 straipsnio 1 dalyje vartojamas abstraktusis poymis stambus sukiavimas, kuris ia pat apibriamas stambiu sukiavimu yra laikomas toks sukiavimas, kuris yra susijs su tam tikra maiausia suma, kuri turi nustatyti kiekviena valstyb nar. i maiausia suma negali bti nustatyta didesn kaip 50 000 ekiu. Tuo tarpu io straipsnio 2 dalyje numatytas maareikmio sukiavimo terminas: maareikmio sukiavimo atvejais, susijusiais su bendra suma, kuri yra maesn kaip 4000 ekiu, ir pagal valstybs nars statymus nesiejamais su ypa sunkiomis aplinkybmis, ji gali nustatyti kitas bausmi ris, nei nustatytosios io straipsnio 1 dalyje. BK atitinkamos nuostatos yra pavirtusios didels verts ir nedidels verts sukiavimo sudties (BK 182 straipsnis) dalyko poymius, formalizuotus BK 190 straipsnyje. Konvencijos dl Europos Bendrij finansini interes apsaugos pirmojo protokolo 2 ir 3 straipsniuose apibriama, kas yra pasyvioji ir aktyvioji korupcija. Atkreiptinas dmesys, kad analogiki pasyviosios ir aktyviosios korupcijos apibrimai pateikiami ir Konvencijos dl kovos su korupcija 2 ir 3 straipsniuose. iuose apibrimuose vartojamas nepagrsto atlygio terminas pagal savo lingvistin konstrukcij atitikt vertinamj poymi bruous. BK nepagrstas atlygis tiesiogiai nra tvirtintas kaip atskiras nusikalstamos sudties poymis. Vis dlto po 2011 m. birelio 21 d. BK patais (in., 2011, Nr. 81-3959) nepagrsto atlygio terminas vartojamas BK 230 straipsnio (Svok iaikinimas) 4 dalyje kaip vienas i bruo, apibdinani kyio svok444.

444

Apie ios svokos problematik plaiau irti ketvirtosios dstymo dalies 1.2. poskyr.

184

Aptariant antrins ES teiss akt raik, apraant nusikalstam veik poymius, pritartina iame poskyryje cituotai G. vedo nuomonei ir konstatuotina, kad pastaruoju metu ne pirmin, o antrin ES teis daro didiausi tak Lietuvos materialinei baudiamajai teisei. Analizuotos trys vliausios materialins baudiamosios teiss srityje priimtos direktyvos: 2009 m. birelio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcij ir priemoni nelegaliai esani treij ali piliei darbdaviams btiniausi standartai445 (toliau Direktyva 2009/52/EB); 2011 m. balandio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dl prekybos monmis prevencijos, kovos su ja ir auk apsaugos, pakeiianti Tarybos pamatin sprendim 2002/629/TVR
446

(toliau

Direktyva

2011/36/ES) ir 2011 m. gruodio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dl kovos su seksualine prievarta prie vaikus, j seksualiniu inaudojimu ir vaik pornografija, kuria pakeiiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR
447

(toliau Direktyva 2011/92/ES).

Atkreiptinas dmesys, kad pirmsias dvi direktyvas Lietuva jau yra gyvendinusi, padarius atitinkamus BK pakeitimus 448 , tuo tarpu treiosios direktyvos perklimo bdai ir priemons dar yra svarstym stadijoje449. Tiriant Direktyv 2009/52/EB, pastebtina, kad nusikalstamos veikos poymiai aprayti 9 straipsnyje Nusikaltimas 1. Valstybs nars utikrina, kad 3 straipsnyje nurodyto draudimo paeidimas laikomas nusikaltimu, kai padaromas tyia, kiekviena i i aplinkybi, kaip nustatyta nacionalinje teisje: a) paeidimas tsiasi arba nuolat pasikartoja; b) paeidimas padaromas tuo paiu metu darbinant daug nelegaliai esani treij ali piliei; c) paeidim papildo ypatingai inaudojamo darbo slygos; d) paeidim padaro darbdavys, kuris nors nebuvo apkaltintas padarius paeidim pagal Pamatin
445 446

OL 2009 L 168, p. 24. OL 2011 L 101, p. 1. 447 OL 2011L 335, p. 1-14. 448 r. BK pried. 449 r. Baudiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 151, 151(1), 153, 162, 307, 308, 309 straipsni pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 100(1), 100(2), 152(1) ir 252(1) straipsniais ir Kodekso priedo papildymo statymo projekt Nr. XIP-4796. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=433459

185

sprendim 2002/629/TVR arba dl to pripaintas kaltu, naudojasi nelegaliai esanio treiosios alies pilieio darbu arba paslaugomis inodamas, kad jis yra prekybos monmis auka; e) paeidimas yra susijs su nelegaliu nepilnamei darbu. 2. Valstybs nars utikrina, kad u kurstym ir padjim vykdyti 1 dalyje nurodyt tyin veik bt baudiama kaip u nusikaltim. Pamintame Direktyvos 2009/52/EB straipsnyje tvirtinta nemaai abstraki svok, kurios direktyvos gyvendinimo procese statym leidjui sukl vairiausi galvoski. Pavyzdiui, direktyvoje vartojamos tokios abstrakios svokos kaip nuolatinis pasikartojimas, tuo paiu metu darbinant daug asmen ar ypatingai inaudojamo darbo slygos, i kuri tik treiosios svokos apibrimas pateiktas paiame direktyvos tekste. Direktyvos 2009/52/EB 2 straipsnio i) punkte nurodyta, kad ypatingai inaudojamo darbo slygos darbo slygos, skaitant tas slygas, kurios atsiranda dl diskriminacijos dl lyties ar kit prieasi, kai yra labai didel disproporcija, palyginus su teistai dirbani darbuotoj darbo slygomis, ir kai jos, pavyzdiui, daro poveik darbuotoj sveikatai bei saugai ir yra nesuderinamos su mogaus orumu. Vis dlto pateiktas apibrimas svokos aikumui didesns pridtins verts nesuteikia ir poymio neformalizuoja. Tuo tarpu kas yra nuolatinis pasikartojimas; tas pats darbinimo metas; ar daug asmen nra paaikinta ne tik paios Direktyvos 2009/52/EB, bet ir jos preambuls tekste. Kaip tiksliai gyvendinti tokias abstraktaus pobdio direktyv formuluotes nacionalinje teisje, kad nebt pradta paeidimo procedra, nra aiku. iuo konkreiu atveju statym leidjas pasirinko mir teiss technikos bd vienas svokas formalizavo, kitas paliko abstraktaus pavidalo, baudiamajame statyme tvirtindamas naujus vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius
450

. Taip BK 2921 straipsnyje

kriminalizavus nelegaliai esani treij ali piliei darbo nusikaltimo sudt, BK pasipild visikai nauju ypatingai inaudojamo darbo slyg ir jau
450

r. Aikinamj rat Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso papildymo 2921 straipsniu ir kodekso priedo papildymo statymo projekto Nr. XIP-3895. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=412675

186

prie tai baudiamajame statyme egzistavusiu verslikumo vertinamaisiais nusikalstamos veikos sudties poymiais. Tuo tarpu Direktyvos 2009/52/EB tekste vartota daug asmen formuluot baudiamajame statyme detalizuota konkreiu skaiiumi asmen penki ar daugiau. Toks skirtingas direktyvos abstraktaus pobdio formuluoi

gyvendinimas pateisintinas disertacijoje ivestu principu: kur manoma ir racionalu nusikalstamos veikos sudties poymiai turi bti formalizuoti, kur tai nemanoma ir (ar) neracionalu, turi bti vartojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai. Atsivelgiant tai, Direktyvos 2009/52/EB formuluot daug asmen formalizuota tikslingai, kadangi pagal sudties kontekst tokio poymio pavojingumas ir turinys i esms priklauso tik nuo konkretaus darbuotoj skaiiaus. Taip pat pabrtina, kad nors valstybs nars gali paios pasirinkti ES direktyv gyvendinimo bdus ir priemones, taiau klausimas, ar formalizavus itin abstraktaus pobdio direktyvos formuluot, kartu nesusiaurinamas jos veikimas, lieka atviras. Manytina, kad tokios absoliuiai neapibrtos direktyv formuluots kaip daug ar maai, pavartotos kontekste, kur to galima ivengti, yra ydingos ES teiskros pavyzdys. Atsivelgiant tai, atsakomyb dl toki formuluoi netinkamo gyvendinimo turt kristi ne ant statym leidjo pei, o ant ES institucijose deleguot Lietuvos atstov, derinusi direktyvos projekto tekst jos pradinse svarstymo stadijose, pei. Aptariant kit dokument t. y. Direktyv 2011/36/ES, pastebtina, kad jos 2 straipsnyje tvirtintas su prekyba monmis susijusi nusikalstam veik sraas: Valstybs nars imasi btin priemoni utikrinti, kad bt baudiama u toliau nurodytas tyines veikas. Asmen verbavimas, veimas, perdavimas, laikymas ar primimas, skaitant t asmen kontrols permim ar perdavim, grasinant arba panaudojant jg ar kitoki prievart, pagrobiant, sukiaujant arba apgaule, piktnaudiaujant padtimi arba pasinaudojant asmens paeidiamumu, duodant arba gaunant pinig ar naudos siekiant kit asmen kontroliuojanio asmens sutikimo, kai ios veikos tikslas yra inaudojimas. Dauguma iame straipsnyje aprayt nusikalstamo elgesio form yra tiesiogiai
187

perkeltos BK. Be to, dalis i formuluoi BK tvirtintos kaip vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, pavyzdiui, asmens paeidiamumas. Nors Direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio 2 dalyje ir nurodyta, kad paeidiamumas padtis, kai atitinkamas asmuo neturi tikro arba priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti prievartai, manytina, kad toks abstraktus apibrimas asmens paeidiamumo poymio vertinamojo pobdio

nepanaikina (analogikai kaip ir prie tai aptarto ypatingai inaudojamo darbo slyg poymio atveju)451. Analizuojant treij dokument, t. y. Direktyv 2011/92/ES, nusikalstamos veikos poymiai aprayti jos 3 6 straipsniuose, taip pat i dalies 7 9 straipsniuose. Kadangi is ES dokumentas dar negyvendintas, sunku vertinti galimus jo gyvendinimo bdus ir priemones, o kartu numatyti, kurios teksto formuluots statym leidjo bus tiesiogiai perkeltos, kurios ne452. Vis dlto potenciali vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi Direktyvoje 2011/36/ES pateikiamuose nusikalstam veik apibrimuose yra ne vienas. Pavyzdiui, Direktyvos 2011/92/ES 3 straipsnio 5 dalies ii) punkte vartojama formuluot itin paeidiama vaiko padtis. Pastebtina, kad Direktyvos 2011/92/ES 9 straipsnio a) punkte numatytas pavyzdinis sraas atvej, kada gali bti konstatuota itin paeidiama vaiko padtis: vaikas, turintis protin ar fizin negali, vaikas, esantis priklausomumo bklje, arba vaikas, esantis fizins ar protins negalios bsenoje. Kita vertus, toks pavyzdinis sraas nepateikia baigtinio empirini atvej, kuriuos galt apimti minima direktyvos formuluot, srao, o kartu nepanaikina itin paeidiamos vaiko padties poymio vertinamumo nusikalstamos veikos sudtyje. Be to, pamintinos Direktyvos 2011/92/ES 9 straipsnio g) punkte vartojamos sunkaus smurto ir ypa didels alos formuluots, kurios,
451

Kita vertus, bet koks baudiamj statym tiesiogiai neperkeltas direktyvos apibrimas, interpretuojant BK nuostatas, paprastai galt bti vertinamas tik kaip orientacinis. 452 Pastebtina, kad Teisingumo ministerija 2012 m. rugsjo 25 d. yra pateikusi Seimui Baudiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 151, 151(1), 153, 162, 307, 308, 309 straipsni pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 100(1), 100(2), 152(1) ir 252(1) straipsniais ir Kodekso priedo papildymo statymo projekt Nr. XIP 4796, kuriuo gyvendinama Direktyva 2011/36/ES. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=433459. Taiau projektui ustrigus svarstymo Seimo komitetuose stadijoje, neatmestina, kad Direktyvos 2011/36/ES gyvendinimo bdas ir priemons gali i esms keistis.

188

perkeltos

paodiui,

galimai

praplst

BK

vartojam

vertinamj

nusikalstamos veikos sudties poymi ri vairov. Atsivelgiant iame poskyryje idstyt, konstatuotina, kad iaugs baudiamojo statymo patais, susijusi su ES teiss akt gyvendinimu, skaiius tiesiogiai suaktyvina vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi BK pltr. Toliau vystantis atitinkamoms vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi augimo tendencijoms, netolimoje ateityje

prognozuotini nauji sudtingomis formuluotmis perkrauto BK taikymo sunkumai453.

453

Apie ios problemos sprendim toliau irti ketvirtosios disertacijos dalies 1 skyri.

189

III.

VERTINAMJ

NUSIKALSTAMOS

VEIKOS

SUDTIES

POYMI TURINYS IR JO ATSKLEIDIMO KRITERIJAI 1. Tyrimo dalies aktualumas, apimtis ir ribos Be iorins vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi puss (t. y. j lingvistins konstrukcijos) raikos analizs ne maiau svarbu itirti atskir vertinamj poymi vidin pus t. y. j turin. Toki prielaid suponuoja jau anksiau tekste akcentuota idja, kad viena ir tapaia lingvistine konstrukcija ireiktas vertinamasis poymis skirtingose nusikalstam veik sudtyse gali turti visikai skirting reikm. Teism praktikoje ir doktrinoje nurodoma, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinys vertinamas ad hoc454. Lotyn kalboje terminas ad hoc reikia konkreiai situacijai; tik iuo atveju; tik kart. Tai reikia, kad tokio poymio turinys atskleidiamas, vertinant konkreios bylos faktines aplinkybes455. Be to, tai taip pat reikia, kad teismas nagrindamas byl su vertinamuoju poymiu vis pirma turi iaikinti tokio poymio normin turin, o j iaikins, vertinti j konkrei faktini bylos aplinkybi kontekste456. Kaip pastebi M. Apanaviius ir V. Pavilonis: Taigi teismas ir turi nustatyti tokio poymio turin, o po to pasakyti, ar konkreiu atveju yra tas poymis457. Antras svarbus aspektas inkriminuojant vertinamj poym, jo turinys atskleidiamas, vertinus ne pavienio poymio charakteristikas, o reikming bylos aplinkybi visum 458 . Pavyzdiui, LAT plenarin sesija,

454

r. pvz.: LAT 2007 m. lapkriio 20 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-715/2007 (Tokia ala turi bti kiekvienu atveju ad hoc vertinama konkreioje byloje, nes statymas ir teism praktika universali kriterij, kaip apskaiiuoti jos dyd, nepateikia). 455 Kartu akcentuotina, kad i vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio savyb galima traktuoti tik kaip fakultatyvi, kadangi prevenciniame baudiamojo statymo veikimo lygmenyje toki poymi vertinimas vyksta nedirbant su konkreiais faktais. 456 r. pvz.: LAT 2006 m. balandio 11 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-376/2006. 457 APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980, p. 69. 458 Baudiamojo proceso kontekste, nagrindamas proceso per kuo trumpiausi laik vertinamojo poymio samprat, aplinkybi visumos aspekt vaizdiai apibdina R. Jurka: Visi ie veiksniai, kuri visuma vertintina pagal konkreios bylos faktines aplinkybes, leidia matyti analizuojamo principo visumin paveiksl, kurio spalvinius potpius ir galima vardyti kaip konkreius bylos duomenis

190

aikindama vertinamojo didelio kiekio audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag poymio turin, konstatavo: Atsakant klausim, ar disponuojama dideliu audmen kieki, kaip ir kitose bylose (dl kit nusikaltim padarymo), kuriose veikos kvalifikuojamos naudojant didelio kiekio poym (pvz., kasacins nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-7-48/2012), turi bti vertinamos visos reikmingos bylos aplinkybs, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybin iraika459. Kadangi vertinamj poymi turinys gali kisti priklausomai nuo kiekvienos atskiros bylos aplinkybi, o kartu ir nuo individualaus teiss taikytojo teisins smons, jo ribos tampa labai plaios. Siekiant nustatyti bent minimalias tokio poymio turinio ribas, svarb vaidmen atlieka teism praktikoje ivesti vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinio atskleidimo kriterijai. Toki kriterij pobdis gali skirtis i esms. Visi nusikalstamos veikos sudties poymiai gali bti atskleidiami tiek pateikiant universalaus, tiek vertinamo tipo kriterijus. Remiantis Lietuvi kalbos odynu odis universalus reikia daug kur pritaikomas, visuotinis460. Vokietijos mokslininkas E. Wolf visus nusikalstamos veikos sudties poymius skirsto norminius siaurja ir norminius plaija prasme. Pirmiesiems egzistuoja tvirti turinio atskleidimo kriterijai. Antrajai grupei tvirt turinio atskleidimo kriterij neegzistuoja, dl ko svarbiausiu altiniu tampa teiss taikymo subjekto subjektyvi teisin smon461. Teism praktikoje pabriama, kad kalbant apie vertinamj poym nei statyme, nei teism praktikoje nra pateikta universali kriterij jo turiniui nustatyti462. Universali turinio atskleidimo kriterij nebuvimas tai yra ypatyb, atribojanti vertinamj poym, kaip neturint toki kriterij, nuo formaliojo poymio, kuris paprastai bna apibrtas universaliais kriterijais.
[JURKA, Raimundas. Proceso per kuo trumpiausi laik teisinis principas: samprata ir realizavimo problemos. Teiss problemos, 2009, Nr. 1 (63)]. 459 LAT 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012. 460 Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 461 WOLF, Erik. Die Typen der Tatbestandsmigkeit. Verffentlichungen der SchleswigHolsteinischen Universitatsgesellschaft, 1931, p. 58. 462 r. pvz.: LAT 2011 m. birelio 14 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011; 2007 m. lapkriio 20 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-715/2007.

191

iame kontekste dert sugrti prie minties, kad baudiamasis statymas pats savaime, o kartu kiekviena atskira jo sudtis turi represin ir prevencin veikimo aspektus. Ankstesnse disertacijos dalyse akcentuota, kad didioji tyrimo dalis orientuota represin sudties veikimo aspekt, pabriant esmin jo tak vertinamojo poymio suvokimui 463. Kita vertus, prevencinio elemento svarbos vertinamj poymi turiniui atmesti taip pat negalima, ypa tiriant j vidin pus. Pavyzdiui, dalis BK vartojam nusikalstam veik sudi iki ios dienos nra taikytos baudiamojoje justicijoje, dl ko veikia tik prevenciniame lygmenyje. Tokiu bdu, atskleidiant atitinkam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turin, tenka remtis tik fakultatyviais altiniais, tokiais kaip doktrina ar baudiamojo statymo projekt lydimieji dokumentai. Be to, vertinamojo poymio suvokimas represiniame ir prevenciniame lygmenyse gali skirtis, o danai ir skiriasi i esms. Atsivelgiant ankstesnje pastraipoje pateiktas valgas, atitinkamai apibrtos ios dalies tyrimo ribos. Vidins puss analiz orientuota daniausiai baudiamojoje justicijoje taikyt nusikalstam veik

vertinamuosius poymius, atskleidiant ir analizuojant ia identifikuotus j turinio atskleidimo kriterijus. Tuo tarpu prevenciniame baudiamojo statymo veikimo lygmenyje pasirinkt vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turinio iraika daugiausia tirta lyginamuoju aspektu. Taip pat dert atkreipti dmes, kad ypa baudiamojo statymo veikimo prevenciniame lygmenyje irykja vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ir kalts (nullum crimen sine culpa) principo koreliacijos problema. Vienas svarbiausi baudiamosios atsakomybs princip,

eliminuojantis objektyv pakaltinamum kalts principas detalizuotas BK 2 straipsnio 3 dalyje: Asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padars nusikalstam veik ir tik jeigu veikos padarymo metu i jo galima buvo reikalauti statymus atitinkanio elgesio. BK 14 16 straipsniuose tvirtinti kalts form ir atskir j ri apibrimai. Daniausiai nusikalstamos veikos sudtyse pasitaikanti, o kartu
463

Plaiau irti, pavyzdiui, pirmosios dstymo dalies 1 skyri ir antrosios dstymo dalies 1 skyri.

192

sudtingiausiai rodintina kalts forma yra tyia464. Tyios turin sudaro du momentai intelektinis ir valinis. Neginytina, kad didioji dalis

problematikos yra susij su intelektiniu tyios turinio momentu. Intelektinis tyios turinio momentas yra veikos pavojingumo pobdio suvokimas 465 . Lietuvos baudiamosios teiss moksle vyrauja nuomon, kad atitinkamas suvokimas apima poymi, nusakani nusikalstam veik objekt (dalyk) ir objektyvij pus, suvokim 466 . Be to, kaip pastebi G. Ivoka, veikos pavojingumo pobdio suvokimo apimtis nustatoma konkreios nusikalstamos veikos sudties poymiais467. Atsivelgiant tai, suvokiamas turi bti ne tik visos veikos bendrasis pavojingumo pobdis, bet ir atskiri nusikalstamos veikos sudties objekto ir objektyviosios puss element poymiai. K tiksliai reikia ir apima suvokimo terminas, baudiamojoje teisje iki iol vieningos nuomons nra. Detaliau nesigilinant io termino turinio problematik, vis dlto manytina, kad suvokimo samprata turt bti siejama ne tik su tiesiogine, bet ir netiesiogine tyia. Tokiu bdu pritartina S. Bikeliui, kuris inkriminuojam tyins nusikalstamos veikos sudties poymi suvokim sieja su j inojimu (past. tiesiogin tyia) ar laikymu realiai galimais (tiktinais) (past. netiesiogin tyia)
468

. Tokiai pozicijai

neprietarauja ir didioji dalis kit autori, pavyzdiui, A. Vosylit,

464

BK 15 straipsnyje detalizuota tyin nusikalstamos veikos padarymo forma: 1. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra tyinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyia. 2. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia, jeigu: 1) j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir norjo taip veikti; 2) j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir j norjo. 3. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas netiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir nors j nenorjo, bet smoningai leido jiems atsirasti. 465 Past. Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje pasitaiko ir kitoki tyios intelektinio momento apibrim [r. pvz.: BIKELIS, Skirmantas. Tyin kalt baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, p. 87-94]. 466 r. pvz.: PAVILONIS, Vladas. et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis (Treiasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 206; PRAPIESTIS, Jonas. et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004, p. 106. 467 PRAPIESTIS, Jonas. et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004, p. 106. 468 BIKELIS, Skirmantas. Tyin kalt baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, p. 85-86.

193

analizavusi vertinamojo didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turini vertybi pagrobimo suvokim469. Kita vertus, baudiamojoje justicijoje teorin suvokimo termino problematika dar labiau isipleia, o rodinjimo procese aptartos suvokimo dogmos i esms modifikuojasi. Vieningos teism praktikos krypties analizuojamu klausimu nebuvim tiksliai apibendrino S. Bikelis: [...] vienus kvalifikuojanius poymius kaltininkas privalo suvokti (kad nukentjusysis buvo bejgikos bkls, itin iaur gyvybs atmimo bd, bdo pavojingum daugelio moni gyvybei), arba net inoti (kad nuudo savo motin, tv ar vaik, kurie tokie jam yra pagal kilm470), o kit gali ir nesuvokti, su slyga, kad jis turjo galimyb poym suvokti (kad nukentjusysis dar neturi 14 met, kad nukentjusioji moteris buvo nia) 471 . Atsivelgiant tai, nors kalts principas reikalaut, kad kiekvienas inkriminuojamas tyins nusikalstamos veikos sudties poymis turt bt kaltininko suvoktas, teism praktikoje i taisykl nra suabsoliutinama. Problema ryki ir nagrinjamos tematikos t. y. vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi inkriminavimo atvejais. Pavyzdiui, O. Fedosiuk, analizuodamas savavaldiavimo sudties (BK 294 straipsnis) poymius, rao: Nesant objektyvij (veikos ir padarini) poymi

informatyvumo, neutikrinamas ir asmens kaltumo principas (lot. nullum crimen sine culpa), nes tyins kalts formul reikalauja nustatyti, kad savavaldiautojas suvok ir numat iuos poymius. Taiau kaip asmuo gali suvokti teiss vykdymo neteistum, kai jis aikja tik analizuojant teiss principus ir is klausimas danai yra tikras galvoskis net teiss ekspertams? Kaip numatyti didels alos atsiradim, jei apie tai galima sprsti tik atsivelgus visas bylos aplinkybes, vertinus paeist teisi ir interes svarb
469

VOSYLIT, Andelika. Baudiamoji atsakomyb u kvalifikuot vagyst: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). - Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009, p. 206-220. VOSYLIT, Andelika. Vagyst kvalifikuojanio poymio didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs samprata teiss moksle ir teism praktikoje. Teis, 2010, Nr. 75, p. 62-63. 470 Past. pastaroji norma iuo metu yra pakeista (r. aktualios BK redakcijos 129 straipsnio 2 dalies 3 punkt). 471 BIKELIS, Skirmantas. Tyin kalt baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, p. 82.

194

ir pan.? is nekonkretumas skatina kalt nustatinti formaliai, tiesiog procesiniuose dokumentuose konstatuojant, kad kaltinamasis visk suvoks ir visk numats472. A. Vosylit atkreipia dmes kit nullum crimen sine culpa ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi problem. Autor rao, kad tik ekspertai, remdamiesi specialia metodika bei nustatytais kriterijais, gali nustatyti, ar vertybs turi didel reikm mokslui, istorijai ar kultrai. Todl kyla klausimas, ar iuo atveju nereikalaujama rodyti, ko kaltininkas faktikai negali suvokti, nes neturi speciali ini ir nesinaudoja specialiomis metodikomis. Dl to diskutuotina, ar tokio poymio numatymas baudiamajame statyme neprietarauja kalts principui473. Neprietaraujant cituot autori nuomonms, kad kalts principo ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi tarpusavio atitikimo problema ypa praktikoje yra ryki, pateiktinas kontrargumentas, kad identifikuota problema nra susijusi vien su vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi rimi, o lygiai tokiu paiu mastu lieia ir blanketinius474 ar net formaliuosius nusikalstamos veikos sudties poymius. Pavyzdiui, E. Bielinas konstatuoja: Nepaisant skeptiko poirio blanketines dispozicijas kaip tokias, kurios, paios savaime nebdamos pakankamai aikios, apsunkina baudiamojo statymo ir jame formuluojam draudim suvokim, j
472

FEDOSIUK, Oleg. Savavaldiavimas kaip nusikalstama veika: ar baudiamojoje teisje reikalinga i norma. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 275. 473 VOSYLIT, Andelika. Vagyst kvalifikuojanio poymio didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs samprata teiss moksle ir teism praktikoje. Teis, 2010, Nr. 75, p. 63. 474 Pacituotina analizuojamame kontekste reikminga E. Bielino mintis: Jeigu manome, kad baudiamojo statymo informacin-prevencin funkcija gali bti efektyviai realizuota tik tada, kai potencialus kaltininkas sugeba sivaizduoti, koks elgesys yra udraustas, tai blanketins dispozicijos gali daryti poveik tik tokiam mogui, kuris turi ini apie alia BK egzistuojanius atitinkamus teiss aktus ir j turin. Reikalo neimananiam asmeniui blanketins dispozicijos perskaitymas nieko naudingo neduos. Jeigu vis dlto atitinkama veika padaroma, tai iai veikai kvalifikuoti taikomos nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties elementas subjektas tokiu atveju turt bti specialus, t. y. toks, kuris pagal savo status ino ar bent jau privalo t inoti apie tam tikr teisinio reguliavimo srit. Baudiamj statym leidyboje pasukus iuo keliu visa tolydio isakoma kritika, kad baudiamasis statymas, turintis blanketini dispozicij, yra neaikus ir dl to teisingumo poiriu labai abejotinas, prarast nema dal taigumo [BIELINAS, Egidijus. Baudiamojo statymo blanketins dispozicijos ir j taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 122-123].

195

vartojimas bent jau Lietuvos baudiamuosiuose statymuose ilieka ar net darosi vis danesnis475. Idealus formalij nusikalstamos veikos sudties poymi ir kalts principo koreliacijos pavyzdys nios moters, kaip nukentjusiosios nuudymo kvalifikuotoje sudtyje, poymio inkriminavimas. Vargu, ar kas idrst teigti, kad nioji moteris yra vertinamasis poymis. Prieingai tai yra formaliojo poymio pavyzdys 476 . Praktikoje kaltinamojo suvokimas, jog nuudytoji moteris buvo nia477, atskirais atvejais gali bti rodomas daug sudtingiau nei atskir vertinamj kvalifikuotos nuudymo sudties poymi (pavyzdiui, bejgikos bkls ar itin iauraus bdo). LAT netiesiogiai pripasta egzistuojant io poymio subjektyviosios puss rodinjimo problem ir nios moters nuudymo atveju taiko ne tik suvokimo (t. y. tyios), bet ir turjimo ir galjimo suvokti (t. y. neatsargumo) kriterij: Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punkt (nios moters) tik tuo atveju, kai kaltininkas inojo arba pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo suvokti, kad nukentjusioji yra nia
478

. Tokiu bdu inkriminuojamo poymio

rodinjimo procedra yra i esms supaprastinama. Atsivelgiant tai, kalts klausimo problema baudiamojoje teisje neturt bti identifikuojama vien per vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius. Manytina, kad tai yra daug bendresnio pobdio klausimas, apskritai susijs su nusikalstamos veikos subjektyviosios puss rodinjimo problematika. Dl tos prieasties, nors ir pripastama egzistuojant kalts klausimo problem, tyrimo dalyko kontekste is klausimas laikomas fakultatyviu. Treiosios disertacijos dalies tyrimo branduol sudaro Lietuvos teism praktikos analiz. Tokiu bdu atsivelgiama dalies Lietuvos mokslinink
475

BIELINAS, Egidijus. Baudiamojo statymo blanketins dispozicijos ir j taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 121. 476 Past. moteris arba yra nia, arba ne, ir joki kitoki vertinim ia negali bti. 477 Pavyzdiui, pirmasis ntumo mnesis, kai ymi iorini ntumo simptom dar nesimato. 478 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. birelio 18 d. senato nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose, Teism praktika, Nr. 21.

196

ireikt pozicij, kad vertinamieji poymiai turi likti baudiamojo statymo tekste, kita vertus, teism praktika turi atskleisti ir tam tikrus kriterijus, kuriais remiantis bus nustatomas vertinamojo poymio turinys 479 . Atsivelgiant galimus atskir proceso dalyvi teisinio smoningumo skirtumus ir j reikm, atskleidiant vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterijus, kaip pagrindin iskiriama teismo, o papildomos kit proceso dalyvi pozicijos dl konkretaus vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinio. Lyginamuoju aspektu taip pat analizuoti fakultatyvs altiniai, kuri reikm ir vaidmuo nra vienareikmiai: baudiamojo statymo patais projektai ir j lydimieji dokumentai, vairi valstybini institucij ratai ir ataskaitos, doktrina, taip pat paprastoji teisin smon ir bendroji visuomens opinija (pavyzdiui, j atspindintys urnalistiniai straipsniai480). Vidins puss analizei atskiri vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai atrinkti, atsivelgiant ne lingvistin konstrukcij (tai yra j iorins puss tyrimo dalykas), bet pagal j veikimo erdv t. y. rines nusikalstamos veikos sudtis ir atitinkamo pobdio byl pirmosios instancijos teismuose danum. Kitaip sakant, tirtos tik tos rins sudtys, kuri pagrindu gaunam baudiamj byl pirmosios instancijos teismuose kasmet yra daugiau nei tkstantis (ivestas paskutini deimties met statistini duomen481 vidurkis). Pastarasis atrankos kriterijus utikrina tyrimo aktualum ir praktin naud.

479

VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006, p. 88. 480 Tiesa, A. Dobryninas atkreipia dmes, kad nusikaltimai iniasklaidoje pateikiami ikreiptai: iuo atveju reikia kalbti ne apie kriminalins situacijos atspind iniasklaidoje, bet apie jos specifin transformacij [DOBRYNINAS, Aleksandras. Virtuali nusikaltim tikrov. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 36]. 481 Prieiga internete: http://www.teismai.lt/lt/teismai/teismai-statistika/

197

Remiantis oficialia statistine informacija482, per 2012 metus pirmosios instancijos teismuose daugiausia gauta nauj byl, priskirt ioms

kategorijoms: 1) nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius) 7169; 2) nusikaltimai mogaus gyvybei ir sveikatai (BK XVII ir XVIII skyriai) 5277483; 3) nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vieajai tvarkai (BK XL skyrius) 1900. Kartu atkreiptinas dmesys, kad ioje disertacijos dalyje tiriami BK specialiosios dalies skyriai pagal juose vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi skaii yra tarp pirmaujani viso BK kontekste, o bendras vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi skaiius juose sudaro net penktadal vis BK vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ir ketvirtadal vis atitinkam poymi ri484. 2. Vertinamieji poymiai nusikalstam veik nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams sudtyse BK XXVIII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei 485 , turtinms teisms ir turtiniams interesams vartojamas 21 vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, kas sudaro 6,3 % atitinkam poymi visumos baudiamajame statyme. Daugiausia

vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi tvirtinta BK 181 straipsnyje Turto prievartavimas 5 ir BK 188 straipsnyje Turto sunaikinimas ar sugadinimas dl neatsargumo 4. iame skyriuje labiausiai
482

Nacionalins teism administracijos pateikta Baudiamj byl nagrinjimo ataskaita. Byl procesas (I instancijos teismuose), 2012, forma Nr. 0201. Prieiga internete: http://www.teismai.lt/lt/teismai/teismai-statistika/ 483 Past. skaii sudaro 199 nusikaltim mogaus gyvybei bylos ir 5078 nusikaltim mogaus sveikatai bylos. 484 r. 7 lentel ir 6 paveiksl. 485 Nuosavyb, kaip teiss institutas, yra istorin kategorija. Pagal daugel valstybs kilms teorij, valstyb kaip tik ir atsirado, kad apsaugot i pagrindin teis [NEKROIUS, Vytautas; NEKROIUS, Ipolitas; VLYVIS, Stasys. Romn teis (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Justitia, 1999, p. 123].

198

paplitusios vertinamj poymi rys: didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs; didel turtin ala ir visuotinai pavojingas bdas. 2.1. Didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs Didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios

vertybs486 yra mirusis vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, kuris BK vartojamas 11 kart ir, pastebtina, visus kartus viename BK XXVIII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams. is vertinamasis poymis tvirtintas BK 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 187, 188 ir 189 straipsniuose. Atkreiptinas dmesys, kad daugumoje atvej tai yra kvalifikuot nusikaltimo sudi poymis, taiau radinio pasisavinimo (BK 185 straipsnis) ir turto sunaikinimo ar sugadinimo dl neatsargumo (BK 188 straipsnis) atvejais atitinkamas poymis tvirtintas pagrindinse sudtyse. Atkreiptinas dmesys, kad bylos, kuriose bt inkriminuotas didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybi poymis, kol kas nra danos, o teism praktika pradta formuoti tik pastaraisiais metais 487 . iuo aspektu itin svarbi 2012 m. sausio 31 d. LAT nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012 488 . Nors ioje nutartyje LAT tiesiogiai ir nenurod, kad didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs yra vertinamasis poymis, taiau apibr pagrindinius io poymio inkriminavimo ypatumus, kurie leidia kelti prielaid dl jo vertinamojo pobdio. Vis pirma LAT atribojo didel vert ir didel mokslin, istorin ar kultrin vertybi reikm kaip du skirtingus ir savarankik reikm turinius
486

Past. didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs lingvistikai netikslus terminas. Nors tai oficialus BK terminas, toliau iame poskyryje jis vartojamas be odio turinios. Manytina, kad tokia forma yra lingvistikai tikslesn. Atsivelgiant tai, ateityje privalu pakoreguoti BK redakcij atitinkamo termino vartojimo aspektu. 487 A. Vosylit, tyrinjusi iuos poymius, dar 2009 m. ra: Pabrtina, kad Lietuvos teism praktikoje baudiamj byl, kuriose i vertybi pagrobimai bt kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dal, kol kas nebuvo [VOSYLIT, Andelika. Baudiamoji atsakomyb u kvalifikuot vagyst: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). - Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009, p. 226]. 488 LAT 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012.

199

poymius, akcentuodamas, kad didel turtin vert nebtinai sutampa su didele moksline, istorine ar kultrine reikme ir atvirkiai489. Analogikos pozicijos laikomasi ir Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje. A. Drakien, komentuodama vagyst itin kvalifikuojanius poymius, atkreipia dmes tam tikr j hierarchij: [...] iuo atveju svarbi ne daikto vert, bet didel jo reikm.[...] Tokiu atveju btina nustatyti, ar pavogtas daiktas turi didel mokslin, istorin ar kultrin reikm. Paprastai kartu nustatoma ir jo verts pinigin iraika, taiau lemiam reikm ji turs tik tada, jeigu pavogtas daiktas nebus pripaintas didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinia vertybe490. Antrasis LAT akcentuotas didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybi inkriminavimo aspektas tai, ar pagrobtos vertybs turi didel mokslin, istorin ar kultrin, reikm, paprastai nustatoma remiantis atitinkamos srities specialist ivadomis (ekspertizs aktais) 491 . Kartu LAT byloje Nr. 2K-6/2012 pabria, kad galimos ir tokios teisins situacijos, kai didel pagrobt vertybi mokslin, istorin ar kultrin reikm jau yra konstatuota iki tokios bylos nagrinjimo teisme pradios asmens (asmen), turinio speciali ini atitinkamoje srityje ivadose. Kita vertus, tai jokiu bdu negali panaikinti teismo diskrecijos atskleisti io poymio turin ad hoc: Kilus abejoni dl toki ivad, jas pateik asmenys turi bti apklausiami
489

LAT konstatavo: BK 178 straipsnio 3 dalyje yra tvirtinti vagyst kvalifikuojantys poymiai inter alia didels verts svetimo turto arba didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turini vertybi pagrobimas. Minti vagyst kvalifikuojantys poymiai gali sutapti pagrobtos didel mokslin, istorin ar kultrin reikm turinios vertybs gali bti pripaintos ir didels verts turtu (jeigu j vert virija 250 MGL dydio sum). Taiau ie poymiai gali ir nesutapti. Tai, kad pagrobtos vertybs turi didel mokslin, istorin ar kultrin reikm, savaime dar nereikia, jog jos kartu yra ir didels verts turtas j vert gali ir neviryti 250 MGL dydio sumos. Be to, vien tai, kad pagrobt vertybi vert virija 250 MGL dydio sum, savaime nesuponuoja j pripainimo vertybmis, turiniomis didel mokslin, istorin ar kultrin reikm. Taigi didel pagrobto svetimo turto vert ar didel pagrobt vertybi mokslin, istorin ar kultrin reikm tai alternatyvs, savarankik turin turintys poymiai [LAT 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012]. 490 DRAKIEN, Anna. BK 178 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 297. 491 Analogikas aspektas akcentuotas ir LAT 2012 m. rugsjo 7 d. Teism praktikos sukiavimo baudiamosiose bylose (Baudiamojo kodekso 182 straipsnis) apvalgoje Nr. AB-36-1, Teism praktika Nr. 36, p. 394-436: Sprendiant, ar sukiavimo bdu gytos vertybs turi didel mokslin, istorin ar kultrin reikm (BK 82 straipsnio 2 dalis), atsivelgtina toki vertybi teisin reglamentavim (pvz., Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos statymas). i aplinkyb paprastai nustatoma remiantis atitinkamos srities specialisto (eksperto) ivada.

200

teismo posdyje, o nepaalinus abejoni praoma specialisto ivados (skiriama ekspertiz 492 ). Atkreiptinas dmesys, kad analizuojamoje byloje remtasi Lietuvos nacionalinio muziejaus Rinkini komplektavimo komisijos protokolu. Jame iskirtos pagrindins pagrobt muziejaus eksponat savybs, dl kuri jie pripainti kaip turintys didel istorin ir kultrin vert 1) unikalumas istoriniu kultriniu aspektu ir 2) nekainojama muziejin vert. Treias aptariamoje LAT nutartyje identifikuotas didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybi inkriminavimo aspektas poymio turinio atskleidimas, remiantis atitinkam vertybi teisiniu reglamentavimu. LAT paymjo: Sprendiant dl pagrobt vertybi didels mokslins, istorins ar kultrins reikms, atsivelgtina ir toki vertybi teisin reglamentavim. Antai, pavyzdiui, teisiniai santykiai, susij su kilnojamj kultros vertybi apsauga, disponavimu jomis, reguliuojami 1996 m. sausio 23 d. priimtame Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statyme (in., 2008, Nr. 81-3183), 1995 m. birelio 8 d. sigaliojusiame Lietuvos Respublikos muziej statyme (in., 2003, Nr. 59-2638) ir kituose teiss aktuose. Kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrtas kilnojamosios kultros vertybs terminas pagal paskirt ir prigimt kilnojamieji mogaus veiklos mediaginiai kriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultrin vert ir traukti valstybin kilnojamj kultros vertybi apskait. Muziej statymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muziejin vertyb archeologiniu, istoriniu, meniniu, etniniu, religiniu, mokslo, memorialiniu arba kitokiu kultros poiriu vertingas daiktas, muziej kaupimo, saugojimo, tyrimo ir eksponavimo objektas. Atkreiptinas dmesys, kad iuose statymuose pateikiami termin apibrimai BK vartojamo termino reikm atitinka tik i dalies. Tai reikia, kad kultrine vertybe BK 178 straipsnio 3 dalies prasme gali bti pripaintas ir konkretus daiktas, netrauktas valstybin kilnojamj kultros vertybi
492

Past. BPK 208 straipsnyje tvirtinta: Ekspertiz skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismas nusprendia, jog nusikalstamos veikos aplinkybms nustatyti btina atlikti special tyrim, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios inios.

201

apskait. Dl tos prieasties fakultatyviuose statymuose numatytus mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybi apibrimus galima laikyti tik vienu i analizuojamo vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterij altini, bet jokiu bdu ne vieninteliu. Atsivelgiant idstyt, pagal LAT byloje Nr. 2K-6/2012 suformuot praktik didel mokslin, istorin ar kultrin reikm negali bti tapatinama su didele verte. Didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinys paprastai nustatomas, remiantis specialist ivada ar, prireikus, ekspertizs aktu, taip pat atsivelgus galiojant atitinkam vertybi teisin

reglamentavim. Kita vertus, pastebtina, kad LAT precedentinje nutartyje nesuformavo kriterij, pagal kuriuos bt nustatoma vertybs didel mokslin, istorin ar kultrin reikm, t palikdamas kompetentingiems atitinkam srii specialistams. Lietuvos Respublikos kultros ministro 2009 m. vasario 2 d. sakymu Nr. V-42 patvirtintas Silom rayti kultros vertybi registr kilnojamj daikt vertinimo kriterij apraas (in., 2009, Nr.: 15-606) (toliau Apraas) LAT nutartyje Nr. 2K-6/2012 nepamintas, nors jo reikm analizuojamame kontekste yra nemenka (past. iais kriterijais vadovaujasi atitinkam srii specialistai, vertindami kilnojamosios kultros vertybs reikms dyd). Aprao 4 punkte nurodyta: Registr gali bti silomi rayti Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymo 3 straipsnyje ivardinti kilnojamieji daiktai, atitinkantys bent vien Aprao 5 punkte nustatyt vertinimo kriterij bei netraukti muziej ir bibliotek kilnojamj kultros vertybi apskaitos dokumentus ir Nacionalinio

dokument fondo apskaitos dokumentus. Aprao 5 punkte nustatyti keturi esminiai kilnojamj kultros vertybi vertinimo kriterijai: tipikumo charakteringumo kriterijus, geriausiai iliustruojantis kultros proceso raidos etapus ar atskiro kilnojamojo daikto tipo poymius; svarbumo takos kriterijus, rodantis svarb visuomens ir valstybs vystymosi, kultros sklaidos procesams;
202

 retumo kiekybinis kriterijus, kuriuo apibdinamas negausiai iliks ar nedanai pasitaikantis kilnojamasis daiktas; unikalumo kokybinis ir kiekybinis kriterijus, kuriuo apibdinama iskirtin kultrin vert. Taip pat pamintinas Aprao 6 punktas, kuriame numatyta, kad Registr silom rayti kilnojamj daikt vertinim sudaro: amiaus cenzo ir autentikumo poymi patikra; kilnojamj daikt kultrins verts

nustatymas pagal Aprao 5 punkte nurodytus vertinimo kriterijus. Aprao 10 punkte akcentuojama, kad Nustatant kilnojamojo daikto kultrin vert jo bkl negali bti pripastama kaip kultrin vert menkinanti aplinkyb. Remiantis idstytu ir atskleidiant didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs vertinamojo poymio turin, formalizuot turtins verts kriterij pakeiia vertinamojo pobdio daikto tipikumo, svarbumo, retumo ir unikalumo kriterijai. Kadangi poymio turiniui atskleisti reikalingos specialiosios mokslo, istorijos ar meno inios, kuri teisininkai neturi ar turi nepakankamai, iuos kriterijus pagal savo profesin kompetencij paprastai turt vertinti specialistas ar ekspertas493, o kiekvienos ivados ar ekspertizs akto pagrstum privalo patikrinti teismas494. Analizuojant gynybos, kaip baudiamojo proceso alies, teisin smoningum, atskleidiant didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs poymio turin, matyti, kad jis danai i esms skiriasi nuo suformuotos teism praktikos krypties ir doktrinos. Pavyzdiui, nuteistj gynjai analizuotoje muziejini vertybi vagysts byloje apeliavo pirmosios instancijos teismo inkriminuot didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs poym, argumentuodami didels verts poymio nebuvimu ar netinkamu apskaiiavimu, ityrimu. Pacituotini tam tikri gynybos puss teiginiai: teismui nebuvo pateikta joki ekspert ivad ar liudijim apie eksponat vert; byloje nra joki duomen, patvirtinani, kad pagrobto
493

Aprao 2 straipsnyje numatyta, kad Apraas taikomas Kilnojamj kultros vertybi vertinimo komisijai, Valstybinei kultros paveldo komisijai teikiant ivadas ir kultros ministrui priimant sprendimus rayti Registr kilnojamuosius daiktus ar ibraukti i Registro kilnojamsias kultros vertybes. 494 Apie tai plaiau irti ketvirtosios dstymo dalies 2.3. poskyr.

203

turto vert yra 70 000 Lt; byloje nra joki duomen, kad ias didel istorin ir kultrin vert turinias vertybes muziejus sigyt pagal pirkimo pardavimo sandor; byloje nra joki duomen apie i vertybi sukrimo, sigijimo katus; byloje nra i vertybi joki pajamavimo dokument ir pan.495. Pastebtina, kad panaiai didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs poymio turin suvok ir dalis institucij, derinusi BK pakeitimus, kuriais itin iplstas atitinkamo poymio vartojimas BK XXVIII skyriuje496. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos generalin prokuratra nurod: kvalifikuojant poym, t. y. didel reikm btina bus rodinti, siekiant nubausti nusikalstam veik padarius asmen. Todl silome papildyti Baudiamj kodeks atskiru straipsniu, kuriame bt iaikinta didels reikms turinios vertybs svoka, susiejant j su materialins verts konkreiu dydiu. Turtins verts akcentavimas, informuojant visuomen apie didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs vagyst, juntamas ir urnalistiniuose straipsniuose. Daniausiai naujienos praneimas pradedamas apraant konkret turtin nuostol, o tik po to nurodoma vertybs istorin (kultrin ar mokslin) reikm. Pavyzdiui, taip pradedamas muziejini arv vagysts apraymas viename dienratyje: Keliomis deimtimis tkstani lit vertinam XVII XVIII a. arv pasigesta vasario 20-osios vakar. I ekspozicijos dingo pora pirtini, almas, krtins ir dilbi arvai497. I pateikt pavyzdi akivaizdu, kad vertinamj didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs pobd sunkiai suvokia ir nuo formaliojo turtins verts poymio geba atriboti ne tik paprasti pilieiai, bet ir dalis aukiausios kompetencijos teisinink. Dl tos prieasties LAT suformuotas precedentas, apras pagrindinius didels mokslins, istorins ar
495

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birelio 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1A-678172/2011. 496 r. 2006 m. gruodio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto ivad Nr. Dl Baudiamojo kodekso 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 199 ir 312 straipsni pakeitimo statymo projekto Nr. XP-1303. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=288335&p_query=&p_tr2=2 497 JANINAS, Paulius. Muziejaus arvais susigund paaugliai. Respublika, 2008-05-14. Prieiga internete: http://www.balsas.lt/naujiena/195887/muziejaus-sarvais-susigunde-paaugliai

204

kultrins reikms vertybs inkriminavimo ypatumus, net ir nepaisant tam tikr anksiau tekste ivardint trkum, vertintinas teigiamai. Tiktina, kad i LAT nutartis duos postm teism praktikos vystymuisi ne tik vagysi, bet ir kit turtinio pobdio nusikaltim, susijusi su didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybi paeidimu, bylose498. 2.2. Didel ala Didel ala yra kiekybinis vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, kuris BK XXVIII skyriuje vartojamas 6 kartus BK 179, 181, 186 ir 188 straipsniuose
499

. iame odi junginyje vertinamasis dmuo yra

moterikos gimins kokybinis bdvardis didel, kuris analizuojamame BK skyriuje ireiktas dviem laipsniais 1) nedidel; 2) didel. Tiesa, galima iskirti ir treij alos vertinimo laipsn numanom vidutin turin al. Apie tai plaiau poskyrio eigoje. Svarbu akcentuoti, kad nusikalstama veika padarytos alos pobdis gali bti labai vairus, taiau baudiamajame procese esmin reikm turi alos skirstymas turtin ir neturtin al 500 . alos samprata apibrta LAT Baudiamj byl skyriaus 2008 m. rugsjo 21 d. Teiss norm, reguliuojani nusikalstama veika padarytos alos atlyginim, taikymo baudiamosiose bylose apvalgoje: Nusikalstama veika padaryta ala tai baudiamojo statymo saugom asmenini ir turtini vertybi sunaikinimas arba pakenkimas, sukls neigiam pasekmi, kurias galima vertinti turtine iraika. ala padaroma baudiamosios teiss ginamoms vertybms. Pagal BPK 109 straipsn civilinio iekinio dalykas baudiamojoje byloje yra turtin ir (ar) neturtin ala501.
498

r. pvz.: Jonavos rajono apylinks teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1-33-814/2013. 499 BK 179 ir 188 straipsniuose didels turtins alos poymis vartojamas po du kartus. 500 Atkreiptinas dmesys, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje vartojami kitokie terminai alai apibdinti: materialin ir moralin ala. Pastarj reikm yra nors ir labai panai kituose teiss aktuose vartojamiems terminams turtinei ir neturtinei alai, bet ne tapati. Neturtin ala yra iek tiek platesn svoka nei moralin ala, nes apima ne tik moralin, bet ir fizin ar kitoki neturtinio pobdio al. 501 LAT Baudiamj byl skyriaus 2008 m. rugsjo 21 d. Teiss norm, reguliuojani nusikalstama veika padarytos alos atlyginim, taikymo baudiamosiose bylose apvalga.

205

Pastebtina, kad BK Nusikaltim ir baudiamj nusiengim nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams skyriuje vartojamas didels alos poymis visais atvejais yra siejamas tik su turtine jos iraika502. Turtins alos samprata kyla i CK 6.249 straipsnio 1 dalies, kurioje tvirtinta, kad ala yra asmens turto netekimas arba sualojimas, turtos ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Pinigin alos iraika yra nuostoliai. Jeigu alis nuostoli dydio negali tiksliai rodyti, tai j dyd nustato teismas. Be to, pagal io straipsnio 4 dal: Be tiesiogini nuostoli ir negaut pajam, nuostolius skaiiuojamos: 1) protingos ilaidos, skirtos alos prevencijai ar jai sumainti; 2) protingos ilaidos, susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu; 3) protingos ilaidos, susijusios su nuostoli iiekojimu ne teismo tvarka. Prieingai nei didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybs, didels alos poymis yra ne tik daniausiai BK vartojamas, bet ir vienas i labiausiai teism praktikoje ipltot vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi. io poymio turinio atskleidimo kriterijai atskir kategorij bylose skiriasi i esms. Dl tos prieasties, atskleidiant didels alos vertinamojo poymio turin itin svarbus analizuojamas kontekstas, t. y. vis pirma rin nusikalstamos veikos sudtis. Kaip minta, nusikaltim ir baudiamj nusiengim nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams sudtyse turtins alos poymis graduojamas didel ir nedidel. Tiesa, BK 179 straipsnio (Neteistas naudojimasis energija ir ryi paslaugomis) 1 dalyje vartojamas tiesiog turtins alos poymis, kur (atsivelgiant io straipsnio struktr BK 179 straipsnio 2 dalyje vartojamas didels turtins alos, o 3 dalyje nedidels turtins alos poymis) galima traktuoti kaip numanom vidutinio dydio alos poym. BK 179 straipsnio struktra nulemia, kad 1 dalyje tvirtinta turtin ala turi bti maesn u 2 dalies turtin al, bet kartu didesn nei
502

Turtas tai pinigais kainojam materialij ir nematerialij vertybi visuma, taip pat galimas gauti pelnas [FEDOSIUK, Oleg; SINKEVIIUS, Edvardas. Turto problema baudiamojoje teisje. Vilnius: Justitia, 1999, p. 55].

206

turtin ala pagal straipsnio 3 dal. Kadangi BK 179 straipsnyje susiduriama su vieno parametro trij pakop kiekybiniu vertinimu, konstatuotina, kad io straipsnio atskir dali atribojimas, nesant joki formalij kriterij, yra itin sudtingas dalykas. Baudiamajame statyme atskir sudi mastu didels alos kiekybinis vertinimas daniausiai siejamas tik su vieno laipsnio vertinimu, retesniais atvejais dviej (pavyzdiui, didel nedidel ala), o tripakopis vertinimas pasitaiko iimtiniais atvejais. Pastebtina, kad net ir esant dviem alos dydio vertinimo laipsniams, poymio inkriminavimas pasunkja. Atsivelgiant tai, teismai praktikoje susiduria su tam tikromis didels (nedidels) turtins alos vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio inkriminavimo problemomis. Kaip pagrindin trkum dert vardinti netinkam, BK 190 straipsnio svok iaikinimo analogija pagrst didels (nedidels) alos vertinamojo poymio turinio atskleidim. BK 190 straipsnyje i ties pateikiamas svok iaikinimas, taiau jis siejamas su turto verts, o ne alos, dydiu: iame skyriuje numatytas turtas yra didels verts, kai jo vert virija 250 MGL dydio sum, ir nedidels verts kai jo vert virija 1 MGL, bet nevirija 3 MGL dydio sumos. Dl ios prieasties turto verts poymis praranda savo vertinamj pobd ir visame BK XXVIII skyriuje yra formalizuotas. Tuo tarpu turtins alos iaikinimo BK 190 straipsnyje pateikta nra. Atsivelgiant tai, absoliutus didels turtins alos poymio sutapatinimas su formaliai iaikintu didels turtins verts dydiu neatitinka statym leidjo ketinim ir traktuotinas kaip nullum crimen sine lege principo draudiama statymo analogija. Ypa danai i tendencija pastebima, inkriminuojant BK 179 straipsnio 3 dalyje ir 186 straipsnio 2 dalyje tvirtint nedidels turins alos poym. Pavyzdiui, Vilniaus miesto 1 apylinks teismas viename savo nuosprendi konstatavo: Kaltinamojo padarytos alos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 190 str. atitinka nedidels alos svok. Atsivelgiant tai, tokia kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip baudiamasis nusiengimas, numatytas

207

Lietuvos Respublikos BK 186 str. 2 d. 503 . Kitoje byloje Kauno apygardos teismas konstatavo: Veikos kvalifikavim pagal BK 179 str. 3 d. lemia nedidels turtins alos padarymas. LR BK 190 str. nedidels verts turtu laiko turt, kurio vert virija 1 MGL (125 Lt), bet nevirija 3 MGL dydio sumos. iuo gi atveju, teismo nustatytoji 2, 78 Lt. turtin ala nesiekia 1 MGL dydio, tad nra ir i nusikaltim kvalifikuojanio poymio nedidels alos 504 . Analogik teism sprendim skirtingose teism grandyse pasitaiko neretai, o tai parodo menk atskir teisj teisins smons lyg, kalbant konkreiai apie nedidels alos poym BK XXVIII skyriuje ir bendrai apie vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius. Panaus ir i esms klaidingas nedidels turins alos traktavimas sutinkamas ir tam tikr autori mokslinse publikacijose ir komentaruose505. Lyginamuoju aspektu svarbu atkreipti dmes , nors ir senokai, suformuot Lietuvos teism praktik dl didels turtins alos poymio inkriminavimo turto prievartavimo bylose. LAT dar 1996 metais iaikino (past. is iaikinimas iki iol nepakito), kad didels turtins alos vertinamojo poymio negalima tapatinti su kito poymio stambus mastas iaikinimu: Didel materialin ala, sukelta turto prievartavimu, nra tolygi BK 280 straipsnio 1 dalyje duotam stambaus masto svokos iaikinimui. Kiekvienu konkreiu atveju apie alos dyd sprendiama atsivelgiant ne tik alos pinigin iraik, bet ir nukentjusiojo materialin padt, ilaikytini buvim ir kitas aplinkybes 506 . is iaikinimas yra svarbus, nes iskiria pagrindinius didels turtins alos turinio atskleidimo kriterijus turto
503

Vilniaus miesto 1 apylinks teismo 2011 m. balandio 12 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-266-536/2011. 504 Kauno apygardos teismo 2006 m. balandio 4 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr.1A-234120/2006. 505 Pavyzdiui, E. Sinkeviius rao: Turtins alos padarymo apgaule kaip baudiamojo nusiengimo sudtis yra tuomet, kai nusikalstami padariniai pasireikia kaip nedidel turtin ala, t. y. alos dydis pinigine iraika nevirija 3 MGL dydio sumos [SINKEVIIUS, Edvardas. BK 186 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 365-366]. is autoriaus teiginys nra pagrstas jokiu formaliu altiniu. Pagal iaikinime pasirinktus MGL dydius, galima kelti prielaid, jog komentare autorius nedidels turins alos poym interpretuoja, remdamasis neleistina nedidels turtins verts poymio iaikinimo, pateikto BK 190 straipsnyje, analogija. 506 LAT senato 1996 m. birelio 21 d. nutarimas Nr. 43 Dl teism praktikos nagrinjant turto prievartavimo baudiamsias bylas. Teism praktika, 1996, Nr. 3-4, p. 92.

208

prievartavimo bylose ir nurodo, kad alos pinigin iraika yra ne absoliutus ir vienintelis, o tik vienas i keli kriterij, kuriuos teismai privalo vertinti. Nors teisinis reguliavimas nuo 1996 m. gerokai pasikeit, taiau turto prievartavimo naujoji kvalifikuota sudtis (BK 181 str. 2 d.) isaugojo didels turtins alos vertinamj poym. 2006 m. lapkriio 7 d. nutartyje LAT pabr, kad didels turtins alos traktuot naujojo BK turto prievartavimo sudtyje nepakito: I ios bylos matyti, kad A. B. yra nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dal u 1994 metais padaryt turto prievartavim, kuris, be kita ko, yra susijs su didels turtins alos padarymu nukentjusiajam. Prokuroras kasaciniame skunde pagrstai nurodo, kad tokia veika nusikaltimo padarymo metu atitiko 1961 m. BK 150 straipsnio 3 dal, o atsivelgiant vlesnius 1961 m. BK pakeitimus 1961 m. BK 273 straipsnio 3 dal. Naujajame Baudiamajame kodekse atsakomyb u turto prievartavim, kuriuo

nukentjusiajam padaroma didel turtin ala, numatyta io kodekso 181 straipsnio 2 dalyje507. Atkreiptinas dmesys, kad kitos ries nusikalstam veik sudi taikymo praktikoje didels turtins alos vertinamojo poymio turinys atskleistas detaliau, pateikiant daugiau ir vairesni jo atskleidimo kriterij. Nors tokios praktikos suabsoliutinti, atskleidiant nusikaltim ir baudiamj nusiengim nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams svokas, negalima, tai gali bti itin svarbus fakultatyvus altinis toliau vystant praktik ir turtinio pobdio nusikalstam veik bylose. Tiesa, tam tikri didels alos turinio iaikinimai gali bti pritaikyti bendrai visoms byloms, nepriklausomai nuo rinio sudties objekto. Pavyzdiui, labai svarbi LAT 2005 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 2K-153/2005, kurioje teismas iaikina didels turtins alos poymio turin piktnaudiavimo bylose: 1961 m. BK 290 straipsnyje buvo nustatyta, kad didel ala yra laikoma valstybei ar kitiems asmenims padaryta turtin ala, virijanti 250 MGL dydio sum. Naujieji baudiamieji statymai tokio konkretaus alos dydio sumos nenustato, todl teism praktikoje 250

507

LAT 2006 m. lapkriio 7 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-598/2006.

209

MGL dydio ala paprastai pripastama didele ala, taiau is dydis negali bti laikomas formalia ir neginijama riba, nustatant turtins alos dyd508. Apvelgus specialij literatr, pamintinas A. Drakiens

komentaras, kuriuo akcentuojamas didels turtins alos vertinamasis pobdis nusikaltim ir baudiamj nusiengim nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams skyriuje. Autor, komentuodama BK 190 straipsn, akcentuoja: Nedidel turtin ala [...] yra vertybin kategorija. Ji paprastai siejama su turto verte, kuri virija 1 MGL, bet nevirija 3 MGL dydio sumos. Taiau be turto verts teismas dar turi atsivelgti nusikalstamos veikos dalyko reikmingum nukentjusiajam, pagrobt daikt kiek, dyd ir kt. iuo atveju reikminga ir nukentjusiojo socialin padtis. Nevienodai turt bti vertinama padaryta ala (dl prarasto turto virijanio 1 MGL dydio sum) verslininkui ar valstybs tarnautojui ir asmeniui gaunaniam socialin paalp arba esaniam valstybini ar nevyriausybini organizacij globos nam ilaikytiniu509. Atsivelgiant idstyt, iskirtini tokie pagrindiniai didels turtins alos vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterijai nusikaltim ir baudiamj nusiengim nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams bylose: alos pinigin iraika; nukentjusiojo materialin padtis; nusikalstamos veikos dalyko reikmingumas nukentjusiajam; pagrobt (sugadint, sunaikint) daikt kiekis, dydis; nukentjusiojo ilaikytini buvimas, skaiius; nukentjusiojo nuomon510 ir pan.

508 509

LAT 2005 m. vasario 15 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-153/2005. DRAKIEN, Anna. BK 190 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 390-391. 510 r. pvz.: LAT 1996 m. birelio 21 d. apvalga statym dl baudiamosios atsakomybs u turto prievartavim taikymo teism praktikos apibendrinimas. Prieiga internete: http://www2.lat.lt/lat_web_test/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.aspx?id=26634

210

Didels turtins alos poymis kituose BK skyriuose. Didels turtins alos 511 vertinamasis poymis plaiai vartojamas ir kituose BK specialiosios dalies skyriuose, o jo taikymo praktika juose yra gerokai labiau ipltota nei nusikaltim ir baudiamj nusiengim nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams bylose. Iskirtina daniausiai pasitaikanti ir isamiausia teism praktika BK 281 straipsnio (Keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimas), BK 228 straipsnio (Piktnaudiavimas) ir BK 294 straipsnio

(Savavaldiavimas) baudiamosiose bylose. Nagrinjame kontekste didel reikm turi LAT 2009 m. kovo 24 d. Teism praktikos keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo (baudiamojo kodekso 281 straipsnis 512 ) baudiamosiose bylose apvalga513 (toliau 2009 m. LAT apvalga). 2009 m. LAT apvalgoje pateikiama turtins alos samprata, akcentuojamas didels turtins alos poymio pobdis, pagrindiniai jo turinio atskleidimo kriterijai, suformuojami procesiniai didels turtins alos inkriminavimo reikalavimai, taip pat pabriamos inkriminavimo problemos, trkumai ir kt. 2009 m. LAT apvalgoje akcentuota: Baudiamajame statyme nepateiktas oficialus BK 281 straipsnio 2 dalies poymio didel turtin ala iaikinimas [...]. Didels turtins alos poymis yra vertinamasis, todl teismas kiekvienu atveju sprendia, ar padaryta ala laikytina didele. Nepritartina teism praktikai, kai, nenurodant motyv, didele pripastama tokia turtin ala, kurios pinigin iraika nedidel. Teismai neturt
511

Dert paminti, kad vienu atveju BK alos dydis yra ireiktas dar auktesniu laipsniu labai didel turtin ala, vartojama BK 278 straipsnio (Transporto priemoni ar keli, juose esani rengini netinkama prieira ar remontas) 2 dalyje. Tai yra kvalifikuotos nusikaltimo sudties poymis. BK 278 straipsnio 2 dalyje numatyta Tas, kas padar io straipsnio 1 dalyje numatyt veik, jeigu dl to uvo mogus arba buvo sunkiai sualoti mons, arba padaryta labai didels turtins alos, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki atuoneri met. 512 BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta: Tas, kas vairavo keli transporto priemon bdamas apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag ir paeid keli eismo saugumo ar transporto priemons eksploatavimo taisykles, jeigu dl to vyko eismo vykis, dl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito mogaus sveikata arba nukentjusiam asmeniui padaryta didels turtins alos. 513 LAT 2009 m. kovo 24 d. Teism praktikos keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo (baudiamojo kodekso 281 straipsnis) baudiamosiose bylose apvalga. Teism praktika, Nr. 30.

211

nuosprendiuose apsiriboti bendra nuoroda, kad kaltininkas nukentjusiam asmeniui padar didel turtin al, o turt nurodyti: 1) konkret alos dyd pinigine iraika bei 2) motyvus, dl kuri padaryta ala pripastama didele. Tuo tarpu analizuotoje teism praktikoje dani atvejai, kai eismo vykiu padarytos turtins alos pripainimas didele nemotyvuojamas. Pasitaiko ir toki byl, kuriose i nuosprendio net neaikus tikslus padarytos turtins alos dydis. ios citatos esminis akcentas teism praktikoje suformuoti specifiniai didels turtins alos inkriminavimo reikalavimai t. y.: 1) privalomas pinigins alos iraikos nurodymas 514 ir 2) motyvavimas 515 , kodl padaryta ala pripastama didele. LAT 2006 m. lapkriio 21 d. nutartimi baudiamojoje byloje Nr. 2K601/2006 suformavo didels turtins alos vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterijus BK 281 straipsnio bylose: Teismas, sprsdamas, ar atsiradusi turtin ala yra didel, pirmiausia turi atsivelgti sugadinto turto vert, jo reikalingum, pataisymo galimybes ir ilaidas. Padarytos alos dydis vertinamas neatsivelgiant vlesnius kaltininko veiksmus ar jis atlygino padaryt al ar ne. Nukentjusiojo asmens turtin padtis gali turti takos vertinant, ar padaryta turtin ala yra didel tik tada, kai sugadinto turto vert palyginti nedidel516. Analogikos nuostatos akcentuojamos ir 2007 m. sausio 4 d. Teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229

514

Teism sprendim analiz parod, kad didele buvo pripainta dl eismo vykio padaryta 2000 Lt turtin ala (Utenos rajono apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-185-455/2006); 3600 Lt turtin ala (Klaipdos apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1A-250-107/2007); 4100 Lt turtin ala (Rokikio apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-65-762/2006); 4200 Lt turtin ala (Panevio apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-153-27/2006); 5000 Lt turtin ala (Jonavos rajono apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-184-657/2006); 7365 Lt turtin ala (Alytaus rajono apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-174-297/2006); 14305 Lt turtin ala (Panevio apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-509-591-2006); 10038,64 Lt ir 12000 Lt turtin ala padaryta dviej moni turtui (kasacin byla Nr. 2K-601/2006). 515 Past. Teismo nuosprendio motyvavimas - svarbus etapas suraant nuosprend. Neretai nuo to, kaip gerai suraomi nuosprendio motyvai, priklauso, ar nuosprendis bus tikinamas, nekels abejoni dl jame padaryt ivad pagrstumo [LAT 2003 m. birelio 20 d. Teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanias nuosprendio suraym, apvalga. Teism praktika, Nr. 19]. 516 LAT 2006 m. lapkriio 21 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-601/2006.

212

straipsniai) apibendrinimo apvalgoje: Sprendiant klausim, ar turtin ala yra didel, atsivelgiama ne tik alos pinigins iraikos dyd, bet ir tai, kiek ji reikminga toki al patyrusiam asmeniui (pvz., nukentjusiajam, kurio materialin padtis yra sunki, didel ala pripastama ir tokia ala, kuri pagal jos pinigin iraik nra didel517). Be to, 2009 m. LAT apvalgoje papild iuos kriterijus ir akcentavo dar vien principin nuostat io BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojamojo poymio nustatym lemia padarytos turtins alos pinigin iraika, tuo tarpu kitas aplinkybes teismas gali atsivelgti tik kaip papildomas 518 . I pateikt pavyzdi akivaizdu, kad teism praktikoje vertinamojo didels turtins alos poymio taikymo bylose yra ivestas pinigins alos iraikos kriterijaus virenybs kit turinio atskleidimo kriterij atvilgiu principas. Atsivelgiant idstyt, darytina ivada, kad didels turtins alos poymio vertinamasis pobdis yra pakankamai ribotas, nors turinio atskleidimo kriterij teism praktikoje identifikuojama nemaai ir pai vairiausi. Poymio vertinamum siaurina nusikalstamos veikos sudties poym sudaraniame odi junginyje terptas bdvardis turtin, kuris savaime lemia, kad kilusi ala gali bti tik materialinio pobdio, t. y. susijusi su konkreia pinigine iraika. Pagal tai turtins alos pinigin iraika yra pagrindinis didels turtins alos poymio vertinimo kriterijus, bendru atveju vienas savaime nusveriantis likusius: nukentjusiojo asmens turtin padt; daikto reikalingum; pataisymo galimybes bei ilaidas ir pan. Dl to inkriminuojant didel turtin al procesiniame dokumente privalo bti

517

LAT 2007 m. sausio 4 d. Teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga. Teism praktika, Nr. 26. 518 LAT 2009 m. kovo 24 d. Teism praktikos keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo (baudiamojo kodekso 281 straipsnis) baudiamosiose bylose apvalga. Teism praktika, Nr. 30.

213

nurodytas tikslus 519 jos dydis pinigine iraika ir motyvai, kodl konkret dyd galima laikyti didele turtine ala ad hoc. Didels neturtins alos poymis kituose BK skyriuose. Daug dinamikesnis didels alos vertinamojo poymio turinys ir sudtingesnis jo atskleidimas, kai alos pobdis siejamas ne vien su turtine jos iraika520. Taip yra daugiausia dl to, kad pinigins iraikos kriterijaus iuo atveju nebegalima laikyti esminiu. Neturtin ala yra i esms skirtingo pobdio terminas nei turtin ala, ir j tapatinti negalima. T patvirtina egzistuojantis teisinis reguliavimas, taip pat suformuota teism praktika521. Be to, akcentuotina, kad didel neturtin ala, skirtingai nei didel turtin ala, yra ne kiekybinis, o mirusis vertinamasis poymis, o tai dar labiau apsunkina jo inkriminavim. Atsivelgiant tai, teiss taikytojas,

inkriminuodamas didel neturtin al, privalo vertinti ne tik jos dyd, bet ir kitus neturtins alos atpainimo kriterijus. Neturtin ala nra apibriama paiame BK, jos samprata kyla i CK 6.250 straipsnio: Neturtin ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais. Be to, teism praktikoje paymima, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtins alos poymiai yra vertinamieji, ir juos vertina teismas nustatydamas neturtins alos dyd522.
519

Past. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Iimtiniais atvejais, kai negalima civilinio iekinio tiksliai apskaiiuoti neatidjus baudiamosios bylos nagrinjimo ar negavus papildomos mediagos, teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend, gali pripainti civiliniam iekovui teis iekinio patenkinim, o klausim dl iekinio dydio perduoti nagrinti civilinio proceso tvarka. Tokiais iimtiniais atvejais apkaltinamajame nuosprendyje nra ir negali bti pakankamo tikslumo dl alos dydio pinigins iraikos. Kita vertus, kaip nurodyta LAT 2008 m. teism praktikos apvalgoje: Nurodyta iimtimi pasinaudojama tada, kai civilinio iekinio negalima tiksliai apskaiiuoti neatidjus baudiamosios bylos nagrinjimo ar negavus papildomos mediagos ir jeigu neisprstas turtins alos dydis neturi takos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui [LAT Baudiamj byl skyriaus 2008 m. rugsjo 21 d. Teiss norm, reguliuojani nusikalstama veika padarytos alos atlyginim, taikymo baudiamosiose bylose apvalga. Teism praktika, Nr. 29]. 520 Pavyzdiui, LAT yra akcentavs: Daug sunkiau nustatyti al ir vertinti jos dyd tais atvejais, kai tarnybos pareig neatlikimu padaroma ne turtin ar fizin, o moralin, politin, organizacin ala [LAT 2011 m. birelio 14 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011]. 521 LAT yra iaikins: Turtin ir neturtin ala yra savarankiki, i esms vienas nuo kito nepriklausantys dydiai [LAT 2006 m. sausio 31 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006]. 522 LAT 2008 m. rugsjo 23 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-245/2008.

214

Neturtines vertybes, kurioms gali bti padaroma neturtin ala, galima suskirstyti : 1) asmenines neturtines teises, utikrinanias fizin ir psichin asmenybs vientisum: gyvyb, sveikata, teis fizin ir psichin nelieiamyb, teis saugi aplink, teis laisvai pasirinkti gyvenamj viet ir pan.; 2) teises, utikrinanias asmens individualum visuomenje: garb, orumas, teis vard, atvaizd, dalykin reputacij; 3) teises, utikrinanias privataus gyvenimo nelieiamum: laisvs, bsto nelieiamumas ir kt.; 4) teises, utikrinanias intelektualins veiklos rezultat apsaug: autori, gretutini teisi subjekt (atlikj) autorins teiss ir pan.523. Neturtin ala kaip nusikalstamos veikos sudties poymis pasiymi savita specifika ir vairove. BK vartojamos tokios lingvistins konstrukcijos, bent i dalies siejamos su neturtine ala: didel ala; didel ala aplinkai; didel ala orui, emei, vandeniui, gyvnams ar augalams; didel ala gyvnijai; didel ala (ypatingai) saugom ri laukini gyvn ries apsaugos bklei; didel ala (ypatingai) saugom ri laukini augal ar gryb ries apsaugos bklei; didel ala asmens teisms ar teistiems interesams; didel ala valstybei (Europos Sjungai, tarptautinei vieajai organizacijai) arba fiziniam ar juridiniam asmeniui; didel ala Lietuvos Respublikos interesams. Kaip rodo pateikti pavyzdiai, didels neturtins alos turinys ir jo atskleidimo kriterijai ypa priklauso nuo rins nusikalstamos veikos sudties. Kita vertus, teism praktika, atskleidiant didels neturtins alos turin ir jo kriterijus, atskir kategorij bylose ipltota netolygiai. Akcentuotina daniausiai pasitaikanti ir isamiausia teism praktika nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams (BK XXXIII skyrius); savavaldiavimo (BK 294 straipsnis) ir aplinkos apsaugos arba gamtos itekli naudojimo taisykli paeidim (BK 270 straipsnis) baudiamosiose bylose.

523

r. LAT Baudiamj byl skyriaus 2008 m. rugsjo 21 d. Teiss norm, reguliuojani nusikalstama veika padarytos alos atlyginim, taikymo baudiamosiose bylose apvalg.

215

Analizuojant teism praktik nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose, LAT atskleid neturtins alos samprat: kitokio pobdio ala yra fizin, moralin, organizacin ar kito neturtinio pobdio ala, padaryta teiss ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybs tarnybos autoritetui ir pan.)524. ia taip pat ivesti didels alos vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinio atskleidimo kriterijai: alos pobdis; kokiais teiss aktais ginami interesai paeisti; nukentjusij skaiius; nusikalstamos veikos laikas ir trukm; kaltininko einam pareig svarba ir kt. 525.

Naujausioje teism praktikoje detalizuota ir i kriterij vertinimo tvarka. LAT 2011 m. birelio 14 d. nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K305/2011 iaikino: Kadangi tokio pobdio ala turi ne konkrei materiali, o abstraki nemateriali form, todl ypa svarbus yra vertinamasis atsiradusi padarini aspektas. Sprendiant klausim pirmiausia reikia nustatyti, kurioje valstybs tarnybos srityje ir kokioms vertybms padaryta ala, po to vertinti jos dyd ir paeist objekt reikmingum526. Teism praktikoje, taikant didels alos poym savavaldiavimo bylose, be pamintj nurodomi ir kai kurie specifiniai didels alos turinio atskleidimo kriterijai, pavyzdiui, padarytos veikos pobdis ar padaryti teisti ar aikiai neteisti veiksmai527. Be to, sprendiant, ar kaltininkas savo neteistais veiksmais padar didel neturtinio pobdio al asmens teisms ar

524

LAT 2007 m. sausio 4 d. Teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga. Teism praktika, Nr. 26. 525 LAT 2007 m. sausio 4 d. Teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga. Teism praktika, Nr. 26. 526 LAT 2011 m. birelio 14 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011. 527 LAT 2009 m. balandio 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-215/2009.

216

teistiems interesams, reikia vertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimyb iuos padarinius suvokti528. Taip pat aktuali suformuota teism praktika aplinkos apsaugos arba gamtos itekli naudojimo taisykli paeidim (BK 270 straipsnis) bylose. Atkreiptinas dmesys, kad iame straipsnyje tvirtintos didels alos specifika esmingai skiriasi nuo specifikos kit ri sudtyse, dl ko teism praktikoje formuojami ir kiek kitokio pobdio jos turinio atskleidimo kriterijai529. Be to, pastebtina, kad LAT, suvokdamas itin sudting didels neturtins alos inkriminavim, precedento pagrindu formalizuoja tam tikrus io poymio turinio atskleidimo kriterijus. Kaip didel ala nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams bylose paprastai pripastamas valstybs tarnautoj piktnaudiavimu padarytas mogaus konstitucini teisi ar laisvi suvarymas 530 , valstybs institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas 531 , taip pat jeigu piktnaudiaujant tarnyba padaroma dar ir kita nusikalstama veika532. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtint teisi ir laisvi paeidimas, valstybs tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai alingi padariniai paprastai pripastami didele ala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei533. Tokiu bdu atitinkamo pobdio bylose smarkiai apribojamas didels alos poymio vertinamasis pobdis.

528 529

LAT 2009 m. balandio 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-215/2009. LAT pabr: Vien neteisto miko ikirtimo faktas ir padarytos turtins alos vertinimas pagal ikirstos medienos kietmetrius nra pakankamas pagrindas ivadai, kad padaryta BK 270 straipsnyje nurodyta ala gyvnijai, augmenijai ar aplinkai. Konstatuojant toki padarini buvim, atsivelgtina ne tik materialini nuostoli dyd, bet ir aplinkos apsaugos taisykli paeidimo pobd, alos ekosistemai pobd ir dyd, gamtos objekt, kuriems buvo padaryta ala, vertingum, alos mast, galimybes atkurti tai, kas buvo suniokota, sualota ir pan. [LAT 2011 m. kovo 1 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-54/2011, Teism praktika Nr. 35]. 530 Pastebtina, kad analogikai aikinama ir didel neturtinio pobdio ala savavaldiavimo (BK 294 straipsnis) bylose. r. pvz.: LAT 2009 m. balandio 30 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K215/2009. 531 r., pvz., leidinyje Teism praktika Nr. 22 skelbtas LAT nutartis baudiamosiose bylose Nr. 2K622/2004; 2K-512/2004. 532 LAT 2009 m. gegus 5 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-199/2009. 533 LAT 2007 m. sausio 4 d. Teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga. Teism praktika, Nr. 26.

217

Atsivelgiant idstyt, konstatuotina, kad didel neturtin ala, palyginus su didele turtine ala, yra atskiras, abstraktesnio pobdio ir dl to ymiai sudtingiau inkriminuojamas vertinamasis poymis. Be to, didels neturtins alos specifika itin smarkiai skiriasi, priklausomai nuo rins nusikalstamos veikos sudties, dl ko teism praktikoje formuojama daug ir pai vairiausi io poymio turinio atskleidimo kriterij. Prieingai nei didels turtins alos atveju (kur pagrindinis kriterijus turtins alos pinigin iraika), tarp identifikuot didels neturtins alos turinio atskleidimo kriterij paprastai nra vieno dominuojanio ir ugoianio kitus. Nesant formalios atramos, teiss taikymo subjektai susiduria su didels alos inkriminavimo sunkumais. Dl tos prieasties teism praktika precedent pagrindu dal didels alos turinio atskleidimo kriterij formalizuoja, taip palengvindama teism darb, bet kartu susiaurindama j diskrecij atskleisti vertinamojo

nusikalstamos veikos sudties poymio turin ad hoc. 2.3. Visuotinai pavojingas bdas Visuotinai pavojingas bdas, kaip veik kvalifikuojantis bdo poymis, vartojamas vienintelje BK 187 straipsnio Turto sunaikinimas ar sugadinimas 2 dalyje. Nors jo vartojimas BK yra retas, is turto sunaikinimo ar sugadinimo kvalifikuotos sudties mirusis vertinamasis poymis pasiymi savita turinio atskleidimo specifika, dl kurios jis vertas isamesns analizs. Nusikalstamos veikos bdo pavojingumas visame BK specialiojoje dalyje apibriamas gana vairiai: kit moni gyvybei pavojingas bdas (pvz.: BK 129 straipsnio 2 dalis); daugelio moni gyvybei ir sveikatai (pvz.: BK 250 straipsnio 3 dalis); rimtas pavojus laivui, jo gulai ir keleiviams (pvz.: BK 299 straipsnis) ir pan., ir tik vienu BK 187 straipsnio 2 dalies atveju534 vartojamas visuotinai pavojingas bdas kaip pati abstrakiausia pavojingo bdo iraika. Analizuojant visuotinai pavojingo bdo kilm turto sunaikinimo ar sugadinimo sudtyje, matyti, kad analogikas poymis buvo vartojamas ir
534

Atkreiptinas dmesys, kad visuotinai pavojingo bdo poymis dar vartojamas BK bendrosios dalies 60 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kur visuotinai pavojingas bdas numatytas kaip viena i atsakomyb sunkinani aplinkybi.

218

Senojo BK 278 straipsnio (Turto sunaikinimas ar sualojimas tyia) 2 dalyje535. Pastebtina, kad ia visuotinai pavojingas bdas vartotas kaip kito sudties poymio alternatyva padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu bdu. Atsivelgiant tai padegimas savaime traktuotas kaip visuotinai pavojingas bdas. Tokia visuotinai pavojingo bdo traktuot susiaurindavo jo vertinimo ribas, o kartu palengvindavo inkriminavim
536

. Kita vertus,

Naujajame BK turto sunaikinimo ar sugadinimo sudties raika pasikeit ir padegimo bdo alternatyvos joje neliko. Atsivelgiant tai, pakito ir visuotinai pavojingo bdo taikymo ypatumai. A. Drakien, komentuodama BK 187 straipsnio 2 dal, akcentuoja, kad bdo pavojingumo negalima sieti vien su konkreiais veiksmais, taiau btina vertinti ir j padarymo viet537. Nusikalstamos veikos padarymo vieta, kaip vienas pagrindini io poymi turinio atskleidimo kriterij,

akcentuojama ir teism praktikoje. Be to, ia iskiriama ir paros laiko svarba. Pavyzdiui byloje Nr. 2K780/2001 LAT taip motyvavo visuotinai pavojingo bdo buvim nuteistojo veikoje: Nuteistasis, bdamas arti, dienos metu, gatvje, netoli kit nam, ov nukentjusiojo automobil [...] 538 . Esminis akcentas, vertinant veiksm padarymo viet ir laik ar buvo, o jei nebuvo ar realiai galjo bti konkreioje vietoje ir konkreiu laiku moni, kurie potencialiai galjo nukentti. Teism praktikoje akcentuojami ir kiti visuotinai pavojingo bdo turinio atskleidimo kriterijai. Vis pirma atribojama bdo ir padarini poymi specifika: iuo atveju tyin turto sugadinim kvalifikuojantis poymis yra veikos padarymo bdas (pavojing padarini nukentti monms

535

Ta pati veika, padaryta padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu bdu, arba iardant ar sugadinant ryi, elektros, duj, ilumos ar vandens ki renginius, arba sunaikinant ar sualojant turinias istorin kultrin reikm vertybes, arba padariusi nukentjusiajam didel turtin al, baudiama laisvs atmimu iki septyneri met su bauda ar be baudos. 536 Taip pat irti disertacijos antrosios dalies 2.5. poskyr. 537 Pavyzdiui, namo padegimas mieste ar gyvenvietje neabejotinai pavojingas bdas. Taiau ant eero kranto paliktos valties sudeginimas, jeigu tokie kaltininko veiksmai nesukl kit padarini, gali bti ir nepripaintas visuotinai pavojingu bdu [DRAKIEN, Anna. BK 187 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 376-377]. 538 LAT 2001 m. spalio 16 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-780/2001.

219

atsiradimas nra btinas, svarbu, kad kilo reali j grsm)539. Kitas aspektas veikos bdo visuotinio pavojingumo suvokimas: Nusikaltimo padarymas visuotinai pavojingu bdu yra atsakomyb sunkinanti aplinkyb, kai kaltininkas suvokia, jog jis panaudoja tok bd, kuris yra pavojingas ne vieno, o dviej ar daugiau asmen gyvybei ar sveikatai
540

. Kitaip sakant,

inkriminuojant visuotinai pavojing bd, privalo bti rodytas subjektyvusis momentas tyia ne tik bendrai visos veikos, bet ir atskirai visuotinai pavojingo bdo atvilgiu. Tyia iuo konkreiu atveju gali bti tiek tiesiogin, tiek netiesiogin. Atsivelgiant idstyt, identifikuotini visuotinai pavojingo bdo vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinio atskleidimo kriterijai: veiksm pobdis; o padegimas; o sprogdinimas; o (su)griovimas; o audymas; o ir pan. veiksm padarymo vieta; veiksm padarymo laikas; reali pavojing padarini kilimo grsm (patys padariniai bdo inkriminavimui nra btini) ir pan. Be to, atkreiptinas dmesys, kad visuotinai pavojingo bdo turinys Naujajame BK taip pat yra ribojamas sudties, kurioje jis yra tvirtintas, konteksto. Pastebtina, kad BK 187 straipsnio 2 dalyje vartojamas alternatyvusis bdo poymis iardydamas ar sugadindamas rengin ar agregat, jeigu dl to galjo nukentti mons, kuris yra viena i formalizuot visuotinai pavojingo bdo form. Formalizuota bdo poymio alternatyva menkina visuotinio pavojingumo vertinamj pobd. Kita vertus, renginio ar
539 540

LAT 2013 m. vasario 26 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-57/2013. LAT senato 1999 m. gruodio 23 d. nutarimo Nr. 23 Dl teism praktikos taikant bendruosius bausmi skyrimo pradmenis 26 punktas. Teism praktika, Nr. 12.

220

agregato sugadinimas praktikoje pasitaiko labai retai, prieingai nei padegimo atvejai, sudarantys didesnij dal visuotinai pavojingo bdo inkriminavimo praktikoje. Dl tos prieasties diskutuotinas atitinkamo alternatyvaus pavojingo bdo iskyrimo ir formalizavimo reikalingumas BK 187 straipsnio 2 dalyje. Analizuojant prevencin baudiamojo statymo veikimo aspekt, visuomenje visuotinai pavojingo bdo poymis, nors ir yra vertinamojo pobdio, suvokiamas pakankamai gerai, o neoficialusis jo kvalifikavimas pernelyg nesiskiria nuo oficialiojo. T pirmiausia nulemia tai, jog nepaisant visuotinai pavojingo bdo iraikos form teorins vairovs, praktikoje jis daniausiai pasireikia tik keli pagrindini form pavidalu: padegimu, sprogdinimu ar audymu. Be to, ia itin didel reikm turi 2004 m. birelio 18 d. LAT senato nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose541, kurio 18 punkte atskleidiamas kit moni gyvybei pavojingu bdu kvalifikuoto nuudymo nusikalstamos veikos sudties poymio turinys. ia akcentuojama, kad pavojus kit moni gyvybei paprastai kyla, kai nuudoma sprogdinant, padegant, audant, jei alia nukentjusiojo esama kit moni, apnuodijant maist ar vanden, kur vartoja ir kiti mons, ir pan.. I to akivaizdu, kad nors lingvistin konstrukcija skiriasi, kit moni gyvybei pavojingu bdo ir visuotinai pavojingo bdo turinio atskleidimo kriterijai praktikoje i esms sutampa. Tokia situacija kritikuotina.

Analizuojant jos prieastis, galima kelti dvi pagrindines prielaidas: 1) perteklinis atskir termin vartojimas; 2) per siauras teiss taikymas. Autoriaus nuomone, atsivelgiant sudties konstrukcij, praktikoje visuotinai pavojingo bdo turinys traktuojamas kiek per siaurai. Manytina, kad pavojingumo visuotinumas turt apimti ne tik grsm mogaus gyvybei ar sveikatai, taiau ir kitoms vertybms tokioms kaip valstybs saugumas; aplinka; papildoma svetima nuosavyb, turtins teiss ar interesai ir pan.

541

LAT 2004 m. birelio 18 d. senato nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose, Teism praktika, Nr. 21.

221

Atsivelgiant iame darbo skyriuje idstyt, konstatuotina, kad skirtingas vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi pobdis nulemia ir j inkriminavimo ypatumus. Paprasiausias inkriminavimas yra tais atvejais, kai vertinamojo poymio turinys siejamas su teism praktikoje iskirt jo turinio atskleidimo kriterij, tarp kuri vienas yra pagrindinis, o kiti fakultatyvs, vertinimu. Tokie pavyzdiai nusikalstam veik nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams sudtyse yra didels turtins alos poymis, pirmiausia siejamas su konkreia turtins alos pinigine iraika, o kitas aplinkybes yra atsivelgiama tik kaip papildomas. Analogikas principas taikomas ir atskleidiant visuotinai pavojingo bdo vertinamojo poymio turin, kur poymio charakteristik vis pirma nulemia nusikalstam veiksm pobdis: padegimas, sprogdinimas, audymas ir pan. Su didesniais vertinamj poymi inkriminavimo sunkumais

nusikalstam veik kvalifikavimo subjektai susiduria tais atvejais, kai konkretaus vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterijai yra

lygiareikmiai ar panaios svarbos didels neturtins alos inkriminavimo atvejis. Tokiais atvejais teism praktika yra linkusi engti dalinio

formalizavimo keliu ir tam tikras faktines situacijas savaime, be papildomo vertinimo, sutapatinti su didele ala. Pavyzdiui, didele ala paprastai pripastamas valstybs tarnautoj piktnaudiavimu padarytas mogaus konstitucini teisi ar laisvi suvarymas, valstybs institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas, taip pat jeigu piktnaudiaujant tarnyba padaroma dar ir kita nusikalstama veika ir pan. Kita vertus, statistiniai skaiiai rodo, kad teism praktika sunkiausiai formuojama didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybi inkriminavimo atvejais. Toki situacij i esms nulemia kelios esmins io vertinamojo poymio charakteristikos. Pirma tai vertinamasis poymis, kurio turin taikymo subjektas gali nustatyti paprastai tik pagalb pasitelks tinkam mokslini, istorini ar kultrini ini turinius kvalifikuotus specialistus ar ekspertus. Antra, didels mokslins, istorins ar kultrins

222

reikms vertybs yra mirusis vertinamasis poymis, dl ko privalo bti vertinta tiek kokybin, tiek ir kiekybin jo puss. 3. Vertinamieji poymiai nusikaltim mogaus gyvybei ir sveikatai sudtyse BK XVII skyriuje Nusikaltimai mogaus gyvybei ir XVIII skyriuje Nusikaltimai mogaus sveikatai vartojama 9,6 % vis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi. ie BK skyriai tiriami kartu, kadangi didioji dauguma juose vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi tiek kokybine, tiek kiekybine prasmmis sutampa. Daugiausia vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojama BK 135 straipsnyje (Sunkus sveikatos sutrikdymas), BK 138 straipsnyje (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) po 6; ir BK 129 straipsnyje (Nuudymas) 5. 3.1. Bejgika bkl Bejgika bkl, kaip kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudties poymis, visame BK vartojamas 11 kart, o nusikaltim mogaus gyvybei ir sveikatai skyriuose 3 kartus: BK 129, 135 ir 138 straipsni 2 dalyse. Bejgika bkl savo prigimtimi 542 yra vertinamasis poymis 543 . T netiesiogiai akcentuoja ir LAT: apie bejgikumo bsen teismas sprendia pagal konkreias nukentjusiojo fizin ar psichin bkl apibdinanias aplinkybes 544 . Susiedamas bejgikos bkls turin su konkrei faktini aplinkybi vertinimu, LAT kartu suformuoja ir pagrindinius io vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterijus. Pripastant asmen kaltu padarius nusikalstam veik prie bejgikos bkls mog turi bti vertinamos
542

, . : . [...] . . ., ., 2003, p. 109. 543 Nors, pavyzdiui, V. Mikelnas rao, kad bejgika bkl yra ne vertinamasis poymis, o abstraktaus pobdio terminas: statymuose vartojami ir specials teiss terminai, kurie, nors ir bdami ne vertinamieji, taiau abstrakts ir nusakydami rin tam tikr objekt grup patys reikalingi aikinti detalizuoti, pavyzdiui, [...] bejgika bkl [MIKELNIEN, Dalia; MIKELNAS, Valentinas. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 153154]. 544 r. pvz.: LAT 2008 m. gruodio 16 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-472/2008.

223

aplinkybs, susijusios su tuo, ar nukentjusysis galjo gintis, aktyviai pasiprieinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvok bejgik nukentjusiojo bkl545. Nepaisant atskleist vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterij ir jo inkriminavimo ypatum, teism praktika engia dar toliau ir iskiria tam tikras faktines situacijas, kurios paprastai nulemia nukentjusiojo bejgik bkl. Pagal teism praktik nukentjusiojo bejgika bkl gali bti dl: ligos; invalidumo; senatvs; miego; praradus smon; apalpus; dl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio; dl stipraus apsvaigimo nuo narkotik ar kit psichik veikiani mediag ir pan.546. Vis dlto daugum i bsen formaliomis laikyti galima tik i dalies, kadangi jos nepaneigia kit faktini aplinkybi vertinimo btinybs ir tra viena i prielaid bejgikos bkls poymio inkriminavimui. Kaip iaikino Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. spalio 13 d. nuosprendyje: Taiau vien tik aplinkyb, kad asmuo yra senyvo amiaus ar kad serga kokia nors liga, nra pakankamas pagrindas pripainti, kad pastarasis buvo bejgikos bkls. Tokios bkls asmuo turi bti objektyviai547. Lyginamuoju aspektu verta paminti iaginimo ir seksualinio prievartavimo byl praktik, kuriose bejgikai bklei inkriminuoti vienas i
545

r. LAT nutartis: 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-77/2010; 2009 m. balandio 21 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-98/2009; 2008 m. gruodio 16 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-472/2008 ir kt. 546 r. LAT nutartis: 2008 m. gruodio 16 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-472/2008; 2009 m. balandio 21 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-98/2009. 547 Kolegijos nuomone, kaltinimas dl bejgikos bkls asmens nuudymo nepasitvirtino. Kaltinime nukentjusiojo (79 met) bejgika bkl buvo siejama tik su jo senyvu amiumi, taiau bylos duomenys tokios bkls nepatvirtina. Nustatyta, kad nukentjusysis dar turjo pakankamai fizini jg, jo gyvenimo bdas buvo gana aktyvus, jis pats tvark nam k, augino gyvulius. Nra nustatyta, kad bt sirgs tokiomis ligomis, kurios rodyt aiki jo fizin negali [Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 13 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-733/2003].

224

svarbiausi kriterij yra ne senyvas, o jaunas nukentjusiojo amius. 2004 m. gruodio 30 d. LAT senato nutarimo Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose 10 punkte iaikinta, kad: Lytinis santykiavimas ar lytins aistros tenkinimas su maameiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejgika nukentjusiojo bkle, iskyrus atvejus, kai nukentjusysis pagal savo fizin ir psichin isivystym bei socialin brand suvok darom su juo veiksm esm ir dav sutikim tokiems santykiams arba tie veiksmai vyko maameio asmens (nukentjusiojo) iniciatyva 548 . Pagal tai maametyst ir bejgika bkl yra savarankiki ir, nors ir glaudiai susij, bet atskirai inkriminuotini nusikalstamos veikos sudties poymiai549. Atsivelgiant pateiktus pavyzdius, konstatuotina, kad paprastai nukentjusiojo senyvas (ar jaunas) amius arba sunki liga yra pirmin prielaida konstatuojant jo bejgik bkl. Nors iais atvejais faktini aplinkybi visumos vertinimas, atskleidiant bejgikos bkls turin, negali apskritai inykti, kitos nukentjusiojo fizin ar psichin bkl apibdinanios aplinkybs vertinamos tik tiek, kiek siekiama patvirtinti arba paneigti pirmin prielaid. Dl tos prieasties, manytina, kad bejgikos bkls inkriminavimas nukentjusiojo ligos, invalidumo ar senatvs atvejais, palyginus su kitais, nra itin sudtingas.
548

LAT 2004 m. gruodio 30 d. senato nutarimas Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose. Teism praktika, Nr. 22. Pastebtina ir tai, kad A. Abramaviius ir G. vedas bendroje publikacijoje kritikuoja nepilnameio fizinio ir psichinio isivystymo ir brandos kriterijus dl pastarj vertinamojo pobdio: Tokia Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija kelia tam tikr abejoni. Pirma, asmens fizinis ir psichinis isivystymas, socialin branda kaip kriterijai, kuriais remiantis galima atskirti maameio asmens iaginim ar seksualin prievartavim nuo maameio asmens tvirkinimo, yra vertinamojo pobdio ir i dalies priklauso nuo pareigno ir teismo, taikanio BK norm, valios. iuos kriterijus nustatyti itin sunku ne tik teisininkams, bet ir specialistams bei ekspertams [ABRAMAVIIUS, Armanas; VEDAS, Gintaras. Kai kurios baudiamosios atsakomybs u nusikaltimus vaik seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui reglamentavimo problemos. Teis, 2008, Nr. 66(1), p. 13]. 549 Tiesa, pasitaiko baudiamj byl, kuriose gynybos pus apeliuoja tai, jog teismas konstatavs maametyst, kartu formaliai, t. y. nevertins kit bylos aplinkybi, konstatuodavo ir nukentjusiosios bejgik bkl. Pavyzdiui, baudiamojoje byloje Nr. 2K-560/2012 kasatorius D. K. savo kasacin skund argumentavo taip: [...] kasatoriaus nuomone, teism nuosprendi motyvas, kad vien tik maametysts fakto pakanka D. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 149 ir 150 straipsni 4 dalis, prietarauja suformuotai teism praktikai, kad nukentjusiojo asmens bejgikumas yra vertinamasis kriterijus. Kasatoriaus nuomone, vien ta aplinkyb, jog konstatuodami L. V. bejgik bkl teismai rmsi tik nepilnametysts kriterijumi, rodo nuosprendi nepagrstum [LAT 2012 m. lapkriio 13 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-560/2012].

225

Sudtingesnis bejgikos bkls inkriminavimas yra tais atvejais, kai nuudomas (arba sutrikdoma sveikata) nuo alkoholio, narkotik ar kit psichik veikiani mediag apsvaigs asmuo. Pagal suformuot teism praktik apsvaigimas nuo alkoholio, narkotik ar kit psichik veikiani mediag turi bti sunkus. Sunkus apsvaigimas fakto klausimas, nesiejamas vien su konkreiomis alkoholio kiekio kraujyje promilmis, bet vertinamas pagal konkrei faktini aplinkybi visum. Teism praktikoje pripastama, kad bejgika bkle gali bti pripaintas tik toks apsvaigimo laipsnis, kai asmuo dl to negali suvokti aplinkos, su juo darom veiksm esms arba negali pasiprieinti550. Vadinasi, nepakanka konstatuoti nukentjusiojo asmens apsvaigimo fakto, o btina kiekvienu atveju ad hoc vertinti tokio apsvaigimo laipsn ir jo tak darom pavojing veiksm suvokimui bei realiam gebjimui jiems aktyviai pasiprieinti, apsiginti ar ivengti pavojaus. Tokiais atvejais paprastai pasitelkiami specialij ini turintys specialistai ar ekspertai. Kita vertus, nuo senatvs, ligos ar apsvaigimo nuo alkoholio, narkotini ar psichotropini mediag atvej (kai bejgik bkl teismas privalo vertinti ad hoc pagal konkreias nukentjusiojo fizin ar psichin bkl apibdinanias aplinkybes) bejgikos bkls inkriminavimo prasme skiriasi miego, apalpimo ar smons praradimo faktins situacijos. Pastebtina, kad baudiamojoje justicijoje miego, apalpimo ar smons praradimo atvejais bejgika nukentjusiojo bkl paprastai konstatuojama551. Atkreiptinas dmesys, kad smons praradimo atvej kvalifikavimas pasiymi keliomis papildomomis ypatybmis. Kvalifikuojant veik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkt, kai nukentjusysis prarado smon dl paties kaltininko veiksm, svarbu isiaikinti nusikalstamo sumanymo nuudyti
550

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandio 2 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A158/2012. 551 Past. procesiniuose sprendimuose paprastai apsiribojama tik nurodant konkrei bsen t. y. nukentjusiojo mieg, o tuo pagrindu bejgika bkl yra tiesiog konstatuojama, papildomai nenurodant joki kit io poymio turinio atskleidimo kriterij. Pavyzdiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartyje konstatuota: Abiej nuteistj veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. pripastant, kad R. R. buvo nuudytas bejgikoje bklje. Abu nuteistieji patvirtino, kad pagal i anksto parengt nusikalstamos veikos plan, nuteistojo R. R. tvas ir kiti eimos nariai turjo bti nuudyti jiems miegant, peiliu perpjaunant miego arterij, kad negalt gintis ir aktyviai pasiprieinti [Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr.1A-59/2006].

226

kilimo moment. LAT yra iaikins: Negali bti kvalifikuojamas is poymis, kai nuudomas nukentjusysis, taps bejgikos bkls dl kaltininko panaudoto smurto jau turint sumanym nukentjusj nuudyti. [...] Taiau jei sumanymas nuudyti nukentjusj kilo po to, kai dl kaltininko panaudoto smurto nukentjusysis tapo bejgikos bkls, tokio asmens nuudymas kvalifikuojamas pagal poym552. Atsivelgiant idstyt, teism praktika yra detaliai atskleidusi bejgikos bkls inkriminavimo ypatumus. Vienais atvejais bejgikos bkls inkriminavimas yra pakankamai sudtingas (pavyzdiui, sunkaus apsvaigimo nuo alkoholio atveju), kitais paprastesnis (pavyzdiui, nustaius, kad nukentjusysis miegojo, jo bejgika bkl savaime konstatuojama). Pagal tai galima daryti ivad, kad bejgikos bkls turinys yra nevienalytis, dl to tik dalinai vertinamojo pobdio. Manytina, daugiausia dl ios prieasties bejgikos bkls pobdio atpainimas doktrinoje yra vertinamas

prietaringai, o teism sprendim apraomosiose dalyje nra linkstama pabrti, kad bejgika bkl yra vertinamasis poymis. Aptariant prevencin baudiamojo statymo veikimo aspekt,

pastebtina, kad bejgikos bkls vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio suvokimas tiek teisinink specialist, tiek paprast moni tarpe nra prastas. iuo aspektu verta priminti R. Bakeviiens 2001 metais atlikt tyrim, kuriame autor, analizuodama baudiamojo statymo teiss technikos tak jo efektyvumui, kartu ityr ir bejgikos bkls, kaip daugiareikmio termino, visuotin suvokim. Apklausti 248 vairiausi socialini sluoksni respondentai, jiems pateikus BK vartojam termin ir 5 j apibdinanius atsakym variantus (past. paymti galima buvo vien, kelet ar net visus atsakym variantus). Uduoties klausimai ir atsakymai R. Bakeviiens suformuluoti taip: Bejgika bkl apibdina asmen kaip: 1) fizikai bejg; 2) turint psichins veiklos sutrikim; 3) nesugebant pasiprieinti; 4) nesugebant suvokti savo atvilgiu darom veiksm; 5) kita. Pagal gautus
552

Teism praktikos bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei apvalga, patvirtinta LAT 2004 m. birelio 18 d. senato nutarimu Nr. 46. Teism praktika, Nr. 21.

227

rezultatus, bejgik bkl, kaip nesugebjim pasiprieinti arba nesuvokim savo atvilgiu darom veiksm nurod 72,6 % respondent 553 . Gauti rezultatai, atitinkantys teism praktikos iaikinim, leidia kelti prielaid, kad visuomen tinkamai suvokia bejgikos bkls termino turin. Ikelta prielaida yra itin svarbi praktiniu aspektu. Teism sprendim analiz rodo, kad praktikoje inkriminuojant bejgik bkl, sudtingiausiai rodomas asmens kalts intelektinis momentas t. y. kaltinamojo suvokimas, kad nukentjusiojo bkl nusikaltimo darymo metu yra bejgika. R. Bakeviiens tyrimo rezultatai, kad 3 i 4 vairi sluoksni visuomens nari tiksliai suvokia bejgikos bkls termino turin, turt pasitarnauti baudiamajai justicijai, palengvinant atitinkamo vertinamojo poymio

subjektyviosios puss rodinjim, o kartu ir jo inkriminavimo argumentavim. 3.2. Kankinimas ar kitoks itin iaurus bdas Kankindamas ar kitaip itin iauriai formuluot, vartojama BK 129, 135, 138, 140554 straipsni 2 dalyse. Atkreiptinas dmesys, kad nei doktrinoje, nei teism praktikoje galutinai nesutariama, ar tai vienas kompleksinis, ar du atskiri ir savarankiki nusikalstamos veikos sudties poymiai. Autoriaus nuomone, sprendiant klausim, pagrindin atrama turt bti svokos lingvistin login konstrukcija. I jos akivaizdu, kad kankinimas ir kitoks ypatingas iaurumas sudtyje tvirtinti kaip du atskiri alternatyvs bdo poymiai, konkuruojantys tarpusavyje kaip dalis ir visuma555 (t rodo tekstinis dviej dmen sujungimo bdas ar kitaip). Pagal tai kankinimas yra specifin itin iauraus bdo atmaina.

553

BAKEVIIEN, Rta. Teisin technika priemon pasiekti statym atitikt savo paskiriai (kai kurie baudiamj statym efektyvumo aspektai). Teis, 2002, Nr. 45, p. 14-15; 6 pav. 554 Past. iame straipsnyje kaip bdo poymis tvirtintas tik kankinimas: 2. Tas, kas io straipsnio 1 dalyje nurodyt veik padar maameiui arba kankindamas nukentjus asmen, baudiamas laisvs atmimu iki dvej met. 555 Apie norm konkurencij plaiau irti PAVILONIS, Vladas; BIELINAS, Egidijus. Nusikaltim kvalifikavimas esant j daugetui ir baudiamosios teiss norm konkurencijai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1984, p. 11-15, 21.

228

Vis dlto teismai sunkiai atriboja kankinimo ir kitaip itin iauriai poymius ir neretai juos inkriminuoja kartu neatsietai 556 . Tokia praktika kritikuotina. Pritartina kitai jurisprudencijos krypiai kad kankinimas ir itin iaurus bdas yra du atskiri ir savarankikai inkriminuotini nusikalstamos veikos sudties poymiai. Pavyzdiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkriio 30 d. nuosprendyje paymjo: Kaip matyti, apygardos teismas I. I. veiksmus vertino kaip nuudym, padaryt ir kankinant, ir kitaip itin iauriai, nors statyme ios svokos nra vartojamos kaip sinonimai, jos atskirtos jungtuku ar, o tai reikia, kad statym taikantis subjektas, vertindamas bylos aplinkybes, turi nusprsti, kokiu bdu buvo padarytas nusikaltimas kankinant ar itin iauriai557. Kankinimas. 2004 m. birelio 18 d. LAT senato nutarimo 17 punkte iaikinta, kad: Kankinimas tai tam tikr laik trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kanias nukentjusiajam tiesioginiu poveikiu jo kn arba sudarantys slygas kilti tokioms kanioms (dl skausmo, alkio, trokulio, alio, kario, veriant atlikti nukentjusj eminanius veiksmus ir pan.)558. Suformuluotas apibrimas yra svarbus, nes atskleidia pagrindinius kankinimo, kaip nuudymo ar atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikalstamos veikos sudties poymio, turinio atskleidimo kriterijus: veikos trukm (tam tikr laik trunkantys veiksmai); dideli fizini ar dvasini kani nukentjusiajam suklimas; tiesioginio poveikio nukentjusiojo kn darymas arba slyg kilti tokioms kanioms suklimas.
556

Pastebtina, kad analogikas aptariamos formuluots traktavimas pasitaiko ir doktrinoje. Pavyzdiui, R. Aliukonien kankinim ir itin iaur bd sunkaus sveikatos sudtyje (BK 135 straipsnis) traktuoja kaip vien poym: LR baudiamasis kodeksas kankinim ar kitok ypating iaurum numato kaip poym, sunkinant baudiamj atsakomyb u sunk sveikatos sutrikdym [ALIUKONIEN, Rita. Kankinimas ar kitoks ypatingas iaurumas kaip poymis, kvalifikuojantis sunk sveikatos sutrikdym. Teis, 2005, Nr. 54, p. 25]. 557 Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkriio 30 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A486/2006. 558 LAT 2004 m. birelio 18 d. senato nutarim Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose. Teism praktika, Nr. 21. Taip pat irti: LAT nutartis: 2009 m. lapkriio 17 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K454/2009; 2011 m. gegus 10 d. nutart baudiamojoje byloje 2K-252/2011.

229

Nors kankinimo svoka teism praktikoje ir apibrta, manytina, kad LAT pateiktas apibrimas poymio vertinamumo nepanaikina, o tik dalinai apriboja. I trij suformuot kankinimo turinio atskleidimo kriterij tik tiesioginis poveikis mogaus kn yra formalaus pobdio, tuo tarpu veiksm trukm ir fizini ar dvasini kani dydis vertinamas kiekvienu konkreiu atveju, priklauso nuo aplinkybi visumos ir yra vertinamojo pobdio. Paprastai iuos kriterijus vertina reikiam ini turintys teismo medicinos specialistai ar ekspertai. Kaip rodo teism praktikos analiz, pastarieji savo ivadose, ekspertizs aktuose ar apklausose pasisako, ar nukentjusiojo patirti sualojimai yra kankinanio pobdio, ar ne559. Prielaid dl kankinimo vertinamojo pobdio galima patvirtinti, lyginamuoju aspektu ityrus fakultatyvius tarptautins teiss altinius, tiesiogiai atskleidianius kankinimo samprat (tiesa, ne materialins baudiamosios teiss kontekste). Pavyzdiui, Jungtini Taut konvencijos prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim (in., 2006, Nr. 80-3141) (toliau iame poskyryje Konvencija) 1 straipsnyje pateiktas kankinimo apibrimas tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas arba kania siekiant igauti i jo ar treiojo asmens informacij arba prisipainim, nubausti j u kok nors veiksm, kur jis arba treiasis asmuo vykd ar yra tariamas j vykds, arba bauginti ar priversti j arba treij asmen k nors padaryti, arba dl bet kurios kokiu nors diskriminavimu grindiamos prieasties, kai tok skausm ar kani sukelia vieosios valdios pareignas ar kitas oficialias pareigas einantis asmuo arba kai jis sukeliamas jam kurstant arba sutinkant ar jo tyliu pritarimu560. Atkreiptinas dmesys, kad teism praktikoje atskleisti kankinimo turinio atskleidimo kriterijai tik i dalies sutampa su Konvencijos
559 560

r. pvz.: LAT 2009 m. lapkriio 17 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-454/2009. Pamintina, kad ir ETT jurisprudencijoje (ETK 3 straipsnio kontekste) kankinimo samprata taip pat yra ipltota. ETT akcentuoja, kad [...] pirmiausia nagrinjant byl yra nustatoma, ar auka patyr skausm arba kani, o paskui, ar jis buvo sunkus pagal JT konvencijos 1 straipsn. ETT mano, kad is sunkumas yra reliatyvus; jis priklauso nuo vis bylos aplinkybi, tame tarpe lyties, amiaus, aukos sveikatos bkls ir kt. [r. pvz.: ETT 2001 m. balandio 19 d. sprendimas Nr. 28524/95 byloje Peers prie Graikij].

230

nuostatomis 561 . Kadangi tarptautinje plotmje kankinimo samprata yra kiek labiau ipltota ir detalesn nei nacionalinje baudiamojoje teisje, jos nuostatos gali bti labai vertingu fakultatyviu altiniu teismams,

atskleidiantiems baudiamajame statyme vartojamo ir teism praktikoje tik slyginai apibrto termino turin ad hoc. Nagrinjamam poskyriui svarbi R. Drako ir R. Valutyts 2009 m. parengta publikacija Kankinimo samprata tarptautinje teisje. Joje autoriai analizuoja kankinimo turinio atskleidimo kriterijus, tarp j stipr skausm ar kani (poymius, kurie yra itin reikmingi nagrinjamame kontekste): Kvalifikuojant tam tikrus veiksmus kaip kankinim pagal KPK562, svarbs ir toki veiksm padariniai, t. y. asmeniui turi bti sukeliami stiprus fizinis ar psichinis skausmas arba kania. Taigi, kad pagal Konvencij asmuo bt pripaintas buvs kankintas reikia rodyti, jog: 1) asmuo patyr skausm arba kani; 2) skausmas ar kania buvo fizin arba psichin ir 3) skausmas ar kania buvo stiprs563. ia pat R. Drakas su R. Valutyte pastebi: Nesant objektyvi kriterij nustatyti skausmo ar kanios stiprum nra lengva uduotis. Todl vertinimas kiekvienu atveju priklausomai nuo bylos aplinkybi gali skirtis564. Atsivelgiant tai, konstatuotina, kad kankinimais sukeliam kani sunkumas kaip vertinamasis poymis traktuojamas tiek nacionalinje, tiek ir tarptautinje jurisprudencijoje. Kaip minta, kankinimais gali bti sukeliamos didels skirtingo pobdio kanios fizins arba dvasins. Didels fizins kanios Lietuvos teism praktikoje suvokiamos nevienareikmikai. Didel fizin kani paprastai rodo paties nukentjusiojo reakcija (pavyzdiui, aukimas, rkimas,

561

Tiesa, labiau kategorik nuomon iuo klausimu turi R. Drakas ir R. Valutyt: Akivaizdu, kad ios LAT skirtingu metu pateiktos svokos yra nevienodos nei savo turiniu, nei apimtimi ir ne visais aspektais atitinka kankinimo samprat tarptautinje teisje [DRAKAS, Romualdas; VALUTYT, Regina. Baudiamosios atsakomybs u kankinim nustatymo ir gyvendinimo problemos Lietuvoje. Teis, 2010, Nr. 74, p. 49]. 562 Past. Jungtini Taut konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim. 563 DRAKAS, Romualdas; VALUTYT, Regina. Kankinimo samprata tarptautinje teisje. Teis, 2009, Nr. 71, p. 20. 564 DRAKAS, Romualdas; VALUTYT, Regina. Kankinimo samprata tarptautinje teisje. Teis, 2009, Nr. 71, p. 20.

231

dejavimas 565 ir pan.) arba kaltininko elgesio su nukentjusiuoju pobdis (pavyzdiui, smaugimas, metimas alt vanden 566 , marinimas badu 567 , sunkiai sualoto nukentjusiojo palikimas be pagalbos, pavyzdiui, udarymas automobilio bagainje 568 ir pan.). Kankinimais sukeliamos didels dvasins kanios taip pat gali pasireikti paiomis vairiausiomis faktinmis

situacijomis. R. Aliukonien pastebi, kad dvasins kanios gali bti sukeltos cinikai elgiantis nukentjusiojo atvilgiu, veriant nukentjusj aloti save pat, grasinant susidoroti su jo artimaisiais, iaginant nukentjusiojo artimuosius iki nusikaltimo ar nusikaltimo darymo metu ir kt.569. Kitas vertinamojo pobdio kankinim turinio atskleidimo kriterijus tam tikr laik trunkantys veiksmai yra gana prietaringas. R. Drakas ir R. Valutyt kritikuoja teism praktikos ivest kriterij, kuris pasak j neatitinka tarptautini teiss akt reikalavim, be to, yra beprasmis: Pabrtina, kad kiekvienas veiksmas ar vykis trunka tam tikr laik. odiai tam tikr laik trunkantys i principo nenusako absoliuiai nieko nei btino veiksm ilgalaikikumo, nei, atvirkiai, j trumpalaikikumo, nes tiek trumpalaikikumas, tiek ilgalaikikumas gali bti apibdinti kaip tam tikr laik trunkantys570. Teism praktikoje veiksm trukm, pakankama kankinimui

inkriminuoti, smarkiai diferencijuojama ir jokios formalios atramos neturi. Vienais atvejais apraant kankinim trukm apsiribojama abstrakia formuluote: tssi tam tikr laiko tarp ir todl laikomas kankinimu 571 ar

565

r. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birelio 1 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 1A134/2012. 566 r. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkriio 30 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr.1A-486/2006. 567 r. pvz.: Kauno apylinks teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1205593/2013. 568 r. pvz.: Kauno apygardos teismo 2010 m. gegus 28 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1129-81/2010. 569 ALIUKONIEN, Rita. Kankinimas ar kitoks ypatingas iaurumas kaip poymis, kvalifikuojantis sunk sveikatos sutrikdym. Teis, 2005, Nr. 54, p. 24. 570 DRAKAS, Romualdas; VALUTYT, Regina. Baudiamosios atsakomybs u kankinim nustatymo ir gyvendinimo problemos Lietuvoje. Teis, 2010, Nr. 74, p. 49. 571 r. Klaipdos apygardos teismo 2010 m. spalio 10 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1-139174/2010.

232

truko pakankamai ilg laik572. Kitais atvejais kankinim trukm apraoma detaliau ir susiejama su konkreia byloje nustatyta nukentjusiojo kani trukme, kuri gali bti labai vairi nuo keli ar keliolikos minui573 iki keli dien 574 ar net daugiau. Manytina, kad jeigu byloje faktikai ufiksuota nukentjusiojo fizini ar dvasini kani trukm, j privalu ir nurodyti, motyvuojant kankinim inkriminavim575. Atsivelgiant tai, teism praktikos analizs rezultatai rodo, kad tam tikro laiko kriterijus didels pridtins verts, atskleidiant kankinim poymio turin, neturi. Lygiai toks pats tam tikras laikas baudiamja teisine prasme yra tiek kelios dienos, tiek ir kelios minuts. Tai patvirtina R. Drako ir R. Valutyts mint, kad terminas tam tikr laik trunkantys nenusako nieko konkretaus. Dl tos prieasties teism praktika analizuojamame kontekste koreguotina dviem alternatyviomis kryptimis: 1) performuluojant arba 2) apskritai atsisakant (kaip rekomenduoja R. Drakas ir R. Valutyt576) tam tikro laiko trukms kaip kankinim identifikuojanio kriterijaus577. Kitoks itin iaurus bdas. Itin iaurus nusikalstamos veikos padarymo bdas mirusis vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis. Jurisprudencijoje susiformavusi pozicija, kad i svoka yra ne medicinin, o teisin 578 . Vadinasi, visais atvejais itin iaur nuudym (ar sveikatos sutrikdym) konstatuoja teismas, remdamasis teismo medicinos

572

r. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1-11218/2009. 573 r. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birelio 1 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 1A134/2012. 574 r. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodio 9 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 1A181/2011. 575 Past. mintis ipltota ketvirtosios dstymo dalies 2.2. poskyryje. 576 DRAKAS, Romualdas; VALUTYT, Regina. Baudiamosios atsakomybs u kankinim nustatymo ir gyvendinimo problemos Lietuvoje. Teis, 2010, Nr. 74, p. 49. 577 Autoriaus nuomone, optimalesnis sprendimo variantas slypi pirmojoje alternatyvoje. Silytina kankinimus susieti su atliekamos veikos pobdiu. Pavyzdiui, kankinimus apibrti ne kaip tam tikr laik trunkanius veiksmus, o kaip trunkamojo pobdio veik. 578 Pavyzdiui, baudiamojoje byloje Nr. 1A-44/2009 apeliacins instancijos teismo posdyje apklaustas ekspertas Tadas Bimba parod, kad negali atsakyti ar nukentjusysis buvo nuudytas itin iauriai, taiau teig, kad nukentjusiojo kne kankinanio pobdio sualojim nenustatyta [r. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandio 24 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1A44/2009].

233

ivadomis ir objektyviai nustatytomis vykio aplinkybmis 579 . Sudtinga poymio konstrukcija ir didelis aktualumas (t. y. santykinai danas jo inkriminavimas baudiamosiose bylose, palyginus su kitais nuudym ar sunk (nesunk) sveikatos sutrikdym kvalifikuojaniais poymiais 580) nulemia tai, kad teism praktikoje didelis dmesys skirtas itin iauraus bdo turinio atskleidimo kriterij (r. 10 lentel), orientuojani teiss taikymo subjektus, kokias faktines aplinkybes reikia vertinti, ivedimui. 10 lentel Kitaip itin iauriai vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterijai 1. Panaudoto smurto pobdis 2. Panaudoto smurto trukm 3. Panaudoto smurto intensyvumas 4. rankiai, priemons 5. Padaryt sualojim kiekis 6. Padaryt sualojim lokalizacija581 Dert paminti, kad tarp teism praktikoje iskirt itin iauriai poymio turinio atskleidimo kriterij egzistuoja neformali hierarchija. Baudiamoji justicija, inkriminuodama poym, labiausiai orientuojasi padaryt sualojim kiek kaip kiekybin aspekt, ir io bdo didel skausmingum kaip kokybin aspekt. ie aspektai kaip patys pagrindiniai nurodomi ir 2004 m. birelio 18 d. LAT senato nutarime: Nuudymas kitaip itin iauriai yra tada, kai gyvyb atimama itin skausmingu bdu (pvz., nuodijant skausmingai veikianiais nuodais, deginant, ukasant, numetant i didelio aukio ir pan.) arba padarant nukentjusiajam daug kno sualojim582. Pagal tai kokybinis itin iauriai poymio aspektas siejamas su tam tikromis ablonikomis situacijomis, kuri buvimas leidia tarti egzistavus didel skausm, o kartu ir itin iaur bd.

579

r. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegus 22 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1A-218/2009. 580 r. Nacionalins teism administracijos pateikt Baudiamj byl nagrinjimo ataskait. Byl procesas (I instancijos teismuose), 2012, forma Nr. 0201. Prieiga internete: http://www.teismai.lt/lt/teismai/teismai-statistika/ 581 r. pvz.: LAT 2004 m. spalio 19 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-534/2004. 582 LAT 2004 m. birelio 18 d. senato nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose, Teism praktika, Nr. 21.

234

Kita vertus, iaikinime pateiktas itin skausmingo bdo sraas nra baigtinis. Be to, skausmo dydis tai medicinin kategorija, kuri vertinama, vadovaujantis specialiomis medik metodikomis. iame kontekste svarbu akcentuoti, kad skausm slopinti gali apsvaigimas nuo alkoholio, narkotini ar psichotropini mediag. R. Aliukonien atkreipia dmes, kad analizuojant teism praktik dana situacija, kai nukentjusysis vykio metu yra apsvaigs nuo alkoholio. Esant stipriam apsvaigimui nuo alkoholio, mogus maiau jautrus skausmui. i nukentjusiojo bkl turi bti konstatuota teismo medicinos specialisto ivadoje nurodant, kad nukentjusysis, bdamas stipriai apsvaigs nuo alkoholio, ypating kani nejaut583. Jeigu kokybinis aspektas teism praktikoje bandomas formalizuoti tam tikromis pavyzdinmis empirinmis situacijomis, kai itin iaurus bdas galt bti konstatuojamas net be didesnio kit faktini aplinkybi vertinimo (pavyzdiui, imetimas pro lang i didelio aukio), tai kiekybinis itin iauraus bdo aspektas nra siejamas su jokiais ablonais ir dl to yra dar painesnis. Termino daug kno sualojim reikms teism praktikoje iaikinta nra584. Atsivelgiant tai, inkriminuojant atitinkam poym, nra formalios kiekybins jo norminio turinio atramos, nors teism praktikoje daniausiai pasitaiko, kad daugini kno sualojim padarymas (aktyviais veiksmais) nukentjusiajam yra beveik vienintelis pagrindas kvalifikuoti kaltininko veik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkt585. Dl daugini kno sualojim paprastai sprendia teismo medicinos ekspertai. Vis dlto net ir atitinkamas formalus ekspertizs aktas, kad nukentjusiojo sualojimai yra dauginiai, imperatyviai nesaisto teismo, nes tai tra vienas i keleto itin iauraus bdo vertinimo kriterij. Tiksl pavyzd savo publikacijoje pateikia R. Aliukonien: Teism praktikoje gali pasitaikyti ir toki atvej, kai nukentjusiajam sunkiai
583

ALIUKONIEN, Rita. Kankinimas ar kitoks ypatingas iaurumas kaip poymis, kvalifikuojantis sunk sveikatos sutrikdym. Teis, 2005, Nr. 54, p. 23. 584 Kita vertus, i teism praktikos analizs akivaizdu, kad vienas ar keli kno sualojimai paprastai nepripastami dauginiais [r. pvz.: LAT 1999 m. birelio 18 d. Nuudym baudiamj byl nagrinjimo teism praktikos apibendrinimo apvalg Nr. B2-9, Teism praktika Nr. 11]. 585 ALIUKONIEN, Rita. Kankinimas ar kitoks ypatingas iaurumas kaip poymis, kvalifikuojantis sunk sveikatos sutrikdym. Teis, 2005, Nr. 54, p. 22.

235

sutrikdoma sveikata suduodant vien du smgius, pavyzdiui, galv, o vliau, jam nualpus ir nebejauiam skausmo, kaltininkas tai suprasdamas ir inodamas, suduoda dar keliasdeimt smgi kitas nukentjusiojo kno vietas. Tokiais atvejais sunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto kankinant ar kitaip itin iauriai, kvalifikuoti negalima586. Be to, pasitaiko byl, kuriose dauginius kno sualojimus

nukonkuruoja trumpas j padarymo laiko tarpas: Teismo medicinos ekspertizs ivada yra nustatyta, kad sualojimai E. . yra padaryti 25 traumini poveiki paskoje, ir kad mirtis vyko keli keliolikos minui laikotarpyje. Kaltinamasis M. M. paaikino, kad tai truko (smgiavo) apie penkiolika sekundi. Teismas kaltinamojo paaikinimus pripaino kaip objektyvi ties atitinkanius. Teismas vadovaujasi kaltinamojo parodymais, ir daro ivad, kad alojimas truko trump laik, ir nukentjusioji E. . nuo patirt sualojim mir per trump laiko tarp587. Be padaryt sualojim skausmingumo, kiekio ir trukms teismai paprastai dar turi vertinti panaudoto smurto pobd, intensyvum, sualojim lokalizacij, panaudotus rankius ir priemones. Taip pat mintame LAT senato nutarime yra pateiktos alternatyvios situacijos, kai padarytas nuudymas gali bti pripastamas itin iauriu: kai prie atimant gyvyb ar jos atmimo metu i nukentjusiojo buvo tyiojamasi (jis veriamas pats save aloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyia trukdo suteikti pagalb jo sualotam nukentjusiajam, arba kai nuudoma suardant mogaus kno anatomin vientisum (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentjusysis nuudomas jo artimj akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kanias588. Nemaiau svarbus ir subjektyvusis itin iauraus bdo momentas kaltininko suvokimas, kad veikia itin iauriu bdu. Kadangi subjektyvioji nusikalstamos veikos pus rodinjama, remiantis objektyviai ufiksuotais
586

ALIUKONIEN, Rita. Kankinimas ar kitoks ypatingas iaurumas kaip poymis, kvalifikuojantis sunk sveikatos sutrikdym. Teis, 2005, Nr. 54, p. 23. 587 Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-60383/2010. 588 LAT 2004 m. birelio 18 d. senato nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose, Teism praktika, Nr. 21.

236

duomenimis, praktikoje rodinjant kaltininko itin iauraus bdo suvokim, svarbu konstatuoti, kad pastarasis itin iauraus pobdio smurt naudoja nukentjusiajam dar esant gyvam589. Analizuojant teiss techniniu aspektu, dert atkreipti dmes, kad nusikaltim mogaus gyvybei ir sveikatai sudtyse vartojama ir iauraus bdo (elgesio) forma, nenaudojant prieveiksmio itin. BK 133 straipsnyje (Sukurstymas nusiudyti ar privedimas prie saviudybs) numatyta: Tas, kas sukurst mog nusiudyti arba iauriu ar klastingu elgesiu prived mog prie saviudybs. Atsivelgiant tai, svarbu ianalizuoti itin iauraus bdo ir iauraus elgesio skirtumus. Remiantis Lietuvi kalbos odynu, bdvardis iaurus turi kelet reikmi baisus, siaubingas, nuomus, negailestingas 590 . Prieingai nei kankinim svoka, iauraus elgesio apibrimas nepateikiamas tarptautinio pobdio dokumentuose, susijusiuose su mogaus teisi apsauga, nors juose ir yra tvirtintas. Pavyzdiui, pamintinas ETK 3 straipsnis: Niekas negali bti kankinamas, patirti nemonik ar eminant jo orum elges arba bti taip baudiamas. Interpretuojant ETK 3 straipsn, bandoma nustatyti santyk tarp kankinim, nemoniko, iauraus ir eminanio elgesio
591

. Daniausiai

pasitaikanti nuomon, kad egzistuoja tam tikra i svok hierarchija, t. y. pavojingiausia netinkamo elgesio forma laikomas kankinimas, po to seka sinonimikai vartojamos nemoniko 592 ir iauraus elgesio formos ir pati lengviausia forma eminantis elgesys593. K. McCourt ir M. Lambert rao, kad [...] pagal toki logik, kai pasiekiamas atitinkamas veikos pavojingumo
589

Teism praktikos bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei apvalga, patvirtinta LAT 2004 m. birelio 18 d. senato nutarimu Nr. 46. Teism praktika, Nr. 21. 590 Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 591 Tiesa, atkreiptinas dmesys, kad ETK 3 straipsnio interpretavimu darbe galima vadovautis tik lyginamuoju aspektu, kadangi jis nra tiesiogiai susijs su baudiamja teise ir nusikalstam veik apraymu. Kita vertus, tai gali bti vienas i papildom altini, kuriais teisjas pasirems ad hoc aikindamas aptariam BK svok turin. 592 Pastebtina, kad nemonikas elgesys, kaip nusikalstamos veikos sudties poymis, yra tvirtintas BK 103 straipsnio (Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimas, kankinimas ar kitoks nemonikas elgesys su jais ar j turto apsaugos paeidimas) 1 dalyje. 593 eminimo poymis taip pat vartojamas BK specialiojoje dalyje: 103, 155, 232 ir 320 straipsniuose.

237

laipsnis, veika gali bti kvalifikuojama kaip eminantis elgesys. eminantis elgesys pasieks dar didesn pavojingumo laipsn gali bti perkvalifikuojamas nemonik (aut. past. iaur) elges, kuris atitinkamai vliau gali virsti kankinimu. Skirtumai tarp i svok priklauso nuo kiekvienos atskiros bylos aplinkybi. Jungtini Taut mogaus teisi komitetas pabr, kad nra reikalo tvirtinti tikslaus i skirting veik atribojimo, kuris turi priklausyti nuo taikomos nusikalstamos veikos sudties pobdio, paskirties ir sunkumo 594 . Maa to, dalis mogaus teisi ekspert mano, kad turi bti apskritai vengiama nustatyti formali hierarchij tarp lyginam svok595. Vis dlto palaikytina pozicija, kad skirtinga termin lingvistin konstrukcija turi bti pagrindiama. Vienas i toki pagrindimo bd ir galt bti ankstesnje pastraipoje aptarta poymi hierarchija, pagal kuri pavojingiausia elgesio forma traktuotinas kankinimas, kuris sistemikai analizuojant BK, prilyginamas ypatingam iaurumui. Po to pagal pavojingum sekt iaurus ir nemonikas elgesys596, o eminantis elgesys kaip velniausia kankinim forma. Kartu dert paymti, kad vis i poymi atribojimas yra vertinamojo pobdio, priklauso nuo nacionalins baudiamosios teiss sistemos, kiekvienos bylos faktini aplinkybi ir, pridurtina, konkreios nusikalstamos veikos sudties konteksto. I to seka, kad iaurus elgesys yra itin plataus turinio svoka, o jos turinio ribos nulemtos jos vartojimo konteksto (pavyzdiui, konkreios nusikalstamos veikos sudties). Pastebtina, kad BK iauraus elgesio poymis vartojamas ne tik BK 133 straipsnyje (Sukurstymas nusiudyti ar privedimas prie saviudybs), bet ir 163 (Piktnaudiavimas tv, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis), ir 310 straipsniuose (iaurus elgesys su gyvnais).
594

MCCOURT, Kersty; LAMBERT, Manuel. Interpretation of the Definition of Torture or Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment in the Light of European and International Case Law: the Need to Preserve Legal and Jurisprudential Evolutions and Acquis. World Organisation Against Torture, 2004, p. 8. 595 r. Association for the Prevention of Torture. The Definition of Torture. Proceedings of an Expert Seminar, APT, Geneva, 2001, p. 18. 596 Autoriaus nuomone, kad nors nemoniko ir iauraus elgesio sinonimai pagrindiami tarptautins teiss kilme, BK tokia teiss technika turt bti vengiama, atitinkamai statymo tekste pasirenkant vartoti tik vien i i sinonimini termin.

238

Privedimo prie saviudybs (BK 133 straipsnis) sudties kontekste iaurus elgesys suvokiamas gana plaiai ir siejamas tiek su fizine, tiek ir psichine prievarta prie nukentjusj, jeigu tokia prievarta buvo esmin slyga nulmusi nukentjusiojo ketinim nusiudyti597. ioje vietoje pastebtina, kad iauriu elgesiu vien psichin prievarta pripastama iimtiniais atvejais. Be to, kai asmens ketinim nusiudyti nulemia ne tik iauraus pobdio kito asmens elgesys, bet ir kitos prieastys, jos savaime nepaneigia iauraus elgesio ir kilusi padarini prieastinio ryio, taiau tokiu atveju privaloma vertinti saviudybs prieasi visum ir kiekvienos j svarb598. Kartu pastebtina, kad BK 133 straipsnio dispozicijoje iaurus elgesys vartojamas kaip alternatyvusis bdo poymis. io poymio alternatyva klastingas elgesys yra taip pat vertinamojo pobdio poymis 599 . Remiantis Lietuvi kalbos odynu, bdvardis klastingas reikia turintis klastos, suktas, apgaulingas; daiktavardis klasta apgaul, pinkls, pikta valia600. J. Pekaitis ir L. Radaviius nurodo, kad Klastingas elgesys susij su vairaus vertybinio, dorovinio pobdio manipuliacijomis, tai ne kas kita kaip apgaulingas, skaudinantis, dvasikai lugdantis kit mog elgesys 601 . Kaip minta disertacijos antrosios dstymo dalies 2.5. poskyryje, vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio alternatyvos paprastai susiaurina tokio poymio vertinamum. Tokiu bdu, sveikaudami tarpusavyje, iauraus ir klastingo elgesio poymi turinys privedimo prie saviudybs sudtyje supanaja.

597

Pavyzdiui, J. Pekaitis ir L. Radaviius taip apibria iaur elges privedimo prie saviudybs sudties kontekste: iaurus elgesys tai daniausiai muimas, kankinimas, vairs kno sualojimai, neteistas laisvs atmimas, neteistas udarymas psichiatrin ligonin, vertimas dirbti nepakeliamus darbus, atlikti neteistus ar amoralius veiksmus, tyiojimasis, meiimas, eidinjimas. iaurus elgesys gali pasireikti ir neveikimu, pvz., neduodant valgyti, gerti, kur gyventi [PEKAITIS, Justinas; RADAVIIUS, Liaudginas Erdvinas. Saviudybs medicininiai ir teisiniai aspektai. Vilnius: Jurisprudencija, 2004, Nr. 59(51), p. 65]. 598 r. pvz.: Alytaus rajono apylinks teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. N1-39-572/2011. 599 Atkreiptinas dmesys, kad klastingas elgesys visame BK vartojamas tik vien kart BK 133 straipsnyje. Deja, Lietuvos teism jurisprudencija, atskleidiant klastingo elgesio samprat dar nra susiformavusi. 600 Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 601 PEKAITIS, Justinas; RADAVIIUS, Liaudginas Erdvinas. Saviudybs medicininiai ir teisiniai aspektai. Vilnius: Jurisprudencija, 2004, Nr. 59(51), p. 65.

239

BK 163 straipsnyje (Piktnaudiavimas tv, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis) yra konkretizuojamas iauraus elgesio objektas vaikas. BK 163 straipsnio dispozicija 602 taip pat isiskiria tuo, kad iaurus elgesys dalinai formalizuotas alternatyviais sudties poymiais. Pagal sudties konstrukcij iaurus elgesys su vaiku yra viena i piktnaudiavimo tvo, motinos, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis form. Kitaip sakant, pagal BK 163 straipsnio dispozicij atitinkamu piktnaudiavimu pripastama: 1) fizinis ar psichinis vaiko gniudymas; 2) vaiko palikimas ilg laik be prieiros; 3) panaus iaurus elgesys su vaiku. I to akivaizdu, kad nors ir nra baigtiniu srau konkretizuota, iaurus elgesys prie vaik apima daug platesn rat faktini situacij nei iaurus elgesys kit nukentjusij atvilgiu603. Atkreiptinas dmesys, kad iauraus elgesio su vaiku poymio turinys yra ipltotas doktrinoje. Pavyzdiui, K. Grineviit, nagrinjusi iauraus elgesio su vaiku samprat, tiksliai pastebi, kad is poymis yra vertinamasis, dl ko autor ne tik iveda poymio apibrim, bet ir pateikia pagrindinius jo turinio atskleidimo kriterijus: iaurus elgesys yra kiekvienas netoleruotinas, pavojingas tyinis elgesys, sukeliantis fizin ar psichin skausm vaikui. Elgesio pripainimas iauriu priklauso nuo objektyvi ir subjektyvi aplinkybi: tokio elgesio trukms, jo fizinio ar emocinio poveikio, aukos lyties, amiaus bei sveikatos bkls604. iauraus elgesio vertinamojo poymio raikos kontekste absoliuiai prieinga situacija yra iauraus elgesio su gyvnu sudties (BK 310 straipsnis) atveju. ioje sudtyje iauraus elgesio objektas yra gyvnas, atitinkamai dl to vertinamojo poymio turinys (past. nors jo lingvistin konstrukcija tapati) yra ymiai siauresnis ir siejamas tik su gyvno kankinimu, arba tam tikrais
602

Past. BK 163 straipsnio dispozicija: Tas, kas piktnaudiavo tvo, motinos, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis fizikai ar psichikai gniudydamas vaik, palikdamas j ilg laik be prieiros ar panaiai iauriai elgdamasis su vaiku. 603 Past. viena vertus, tai yra savaime suprantama dl vaiko, kaip nukentjusiojo, socialinio statuso vaikas nra pilnai savarankikas asmuo ir yra priklausomas nuo tv ir globj, turini statymin pareig juo rpintis. 604 GRINEVIIT, Kristina. iauraus elgesio su vaiku samprata baudiamojoje teisje. Jurisprudencija, 2008, Nr. 11(113), p. 111.

240

sunkiais padariniais gyvno timi ar suluoinimu 605 . Atsivelgiant tai, akivaizdu, kad konkreti sudtis ir jos vieta BK struktroje didija dalimi nulemia iauraus bdo vertinamojo poymio turinio ribas ir kriterijus. I to, kas idstyta, taip pat darytina ivada dl itin iauraus bdo ir iauraus elgesio formuluoi turinio skirtum. Akivaizdu, kad itin iauraus bdo turinys, nors tai yra kvalifikuota iauraus bdo forma, kokybikai menkai tesiskiria nuo iauraus ar nemoniko elgesio poymi turinio. T pagrindia analizs rezultatai: vienose sudtyse kankinimas prilyginamas itin iauriam bdui (pavyzdiui, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kitose iauriam elgesiui (pavyzdiui, BK 310 straipsnis). Maa to, iauraus elgesio turinys ir jo ribos patys savaime gali itin smarkiai skirtis, priklausomai nuo konkreios sudties konteksto. Specifins itin iauraus bdo lingvistins konstrukcijos formulavimo logika slypi jos vartojimo kontekste. Dar 1999 m. apvalgoje LAT yra atkreips dmes, kad nuudymo bdas yra savaime iaurus 606. Teisine prasme bet koks nuudymas ar tyinis sveikatos sutrikdymas yra iaurus aktas, bet ne bet kuris nuudymas ar tyinis sveikatos sutrikdymas gali bti laikomas itin iauriu. i prezumpcija lemia tai, kad BK 129, 135 ir 138 straipsni 2 dali 6 punktuose vartojamas itin iauraus bdo nuudym ar tyin sveikatos sutrikdym kvalifikuojantis poymis. Itin iauraus bdo kvalifikuotu nusikalstamos veikos sudties poymiu siekiama diferencijuoti atsakomyb u praktikoje pasitaikanius itin vairaus pobdio nuudymo ar tyinio sveikatos sutrikdymo padarymo mechanizmus, kartu parodanius ir nevienod atskir subjekt pavojingum.

605

Past. BK 310 straipsnio dispozicija: Tas, kas iauriai elgsi su gyvnu, jeigu dl to gyvnas uvo arba buvo suluointas, arba kankino gyvn. 606 r. pvz.: LAT 1999 m. birelio 18 d. Nuudym baudiamj byl nagrinjimo teism praktikos apibendrinimo apvalg Nr. B2-9, Teism praktika Nr. 11.

241

3.3. Chuliganikos paskatos Chuliganikos paskatos vienas i nedaugelio subjektyviosios puss elemento vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi, vartojamas BK 129, 135 ir 138 straipsni 2 dali 8 punktuose. Tai vienas pai abstrakiausi baudiamojo statymo termin. Pastebtina, kad nors naujajame BK neliko itin prietaringai vertintos chuliganizmo 607 sudties (j pakeit vieosios tvarkos paeidimo sudtis), chuliganikas paskatas, kaip trij atskir nusikalstam veik sudi kvalifikuojant poym, statym leidjas ilaik. Teism praktikoje dar galiojant Senajam BK yra pateiktas ir naujausiuose teism sprendimuose nepakits chuliganik paskat

apibrimas. Pripastama, kad nuudymas dl chuliganik paskat yra tada, kai jis padaromas dl aikaus mogaus ar visuomens negerbimo, kai kaltininko elgesys yra atviras ikis visuomeninei tvarkai, siekiant priepastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinant poir juos, arba nuudymas visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekst savo veiksmams maareikm dingst
608

. Motyvas chuliganikos paskatos paprastai

pasireikia neiprovokuota agresija, nukentjusiojo upuolimu ir jo nuudymu (ar tyiniu sveikatos sutrikdymu) be tarpusavio santyki prieasties arba panaudojant tam menkavert dingst. ioms paskatoms bdingas veikos beprieastingumas, akivaizdus neadekvatumas609. Kita vertus, dert atkreipti dmes, kad tokio apibrimo pridtin vert yra labai menka, kadangi didioji dalis j sudarani kriterij taip pat yra vertinamojo pobdio. Chuliganik paskat vertinamasis pobdis netiesiogiai akcentuojamas dar 1999 m. LAT apvalgoje: Apibendrint byl nuosprendi analiz rodo, kad teism praktikoje nra apibrt kriterij, kuriais remiantis tyinio nuudymo paskatos bt laikomos chuliganikomis, t. y. kaip kilusios dl aikaus visuomens visuotini morals ir elgesio norm negerbimo, siekimo
607

Chuliganizmas iurktus visuomeninio elgesio norm paeidimas. Lietuvi kalbos odynas (t. I XX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 608 r. kasacines nutartis Nr. 2K-441/2003, 2K-187/2008, 2K-7-156/2010, 2K-410/2011. 609 r. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1A234/2013.

242

pademonstruoti paniek aplinkiniams ir nesiskaitym, pasireikus smurto pavartojimu be dingsties ar pasinaudojant menkaverte dingstimi, kaip atitinkamu pretekstu610. Naujausios teism praktikos analizs rezultatai rodo, kad situacija iose bylose per 15 met evoliucionavo. Teismai savo sprendimuose pamau pradjo formuoti kriterijus, kuriuos btina atsivelgti, inkriminuojant chuliganik paskat poym nuudym ar tyini sveikatos sutrikdym bylose. Pavyzdiui, viename naujesni sprendim nuudym dl chuliganik paskat bylose 2013 m. kovo 7 d. nuosprendyje Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad sprendiant, ar nuudymas padarytas dl chuliganik paskat, btina itirti faktinius duomenis apie: nuteistojo ir nukentjusiojo asmenybes; j bendravim; tarpusavio santykius; nustatyti, ar nuteistasis ir nukentjusysis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo pastami; kaip tarpusavyje bendravo; ar tarp j buvo konflikt; asmeninio pobdio gin, nesutarim; pagrindo pykio, pavydo ar kitoki asmenini paskat kilimui611. Nepaisant papildom turinio atskleidimo kriterij radimosi teism praktikoje, kartu pastebtina, kad bendroji poymio traktuot iliko nepakitusi. Pagal tai chuliganikos paskatos, nors ir yra priskiriamos nusikalstamos veikos sudties motyvo poymiui, taiau inkriminuojamos paprastai tada, kai nusikalstama veika padaryta be aikiai suvokiamo motyvo. Tais atvejais, kai kaltininko padaryt smurtin veik pirmiausia nulm konkretus motyvas, pavyzdiui: pavydas, kertas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dl kaltininko ir nukentjusiojo asmenini ir panaaus pobdio (dalykini, tarnybini) santyki, chuliganik paskat kvalifikuojanti aplinkyb paprastai neinkriminuojama612. Aikios dingsties ar paskatos nebuvimas formalaus pobdio chuliganik paskat turinio atskleidimo kriterijus. I teism praktikos analizs akivaizdu, kad be jokio motyvo daniausiai smurt prie kitus naudoja nuo
610

LAT 1999 m. birelio 18 d. Nuudym baudiamj byl nagrinjimo teism praktikos apibendrinimo apvalg Nr. B2-9, Teism praktika Nr. 11. 611 Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendis baudiamojoje byloje 1A-234/2013. 612 r. pvz.: LAT 2008 m. kovo 4 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008.

243

alkoholio apsvaig asmenys 613 . Taiau galimi atvejai, kai be jokio motyvo smurtauja ir blaivs asmenys paprastai turintys kriminalins patirties, suformavusios nusikaltlio mentalitet614. Be to, smurtas be dingsties gali bti naudojamas kaip tam tikra ikreiptos pramogos forma615 ir pan. Atkreiptinas dmesys, kad baudiamojoje justicijoje daugiau sunkum kyla ad hoc vertinant kit alternatyvij chuliganik paskat turinio savyb pasinaudojim menkaverte (maareikme) dingstimi (paskata). LAT BK 37 straipsnio (Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo) bylose yra suformavs praktik, kad maareikmikumo terminas yra vertinamasis616. Pagal tai ir motyvo maareikmikumo (dar kitaip menkavertikumo) turinys vertinamas, atsivelgiant faktini bylos aplinkybi visum ad hoc. Pastebtina, kad teism praktikoje nra bandoma formalizuoti menkaverts dingsties vertinamojo poymio. Prieingai, itin danai pasitaiko, kad menkaverts dingsties svoka teism sprendimuose neatribojama nuo kitos svokos be dingsties. Tokiai jurisprudencijai nepritartina. Manytina, kad didesn veikos pavojingum rodo atvejai, kai smurtas naudojamas apskritai be jokios dingsties, nei atvejai, kai nusikalstamos veikos motyvas egzistuoja, nors ir yra maareikmis. Skirtumas tarp nusikalstamos veikos motyvo nebuvimo ir jo menkavertikumo yra tas, kad pirmu atveju asmuo yra sunkiau nuspjamas, neprognozuojamas, dl to aplinkiniams kelia didesn pavoj. Tuo tarpu antru atveju kaltininkas smurtiniais veiksmais reaguoja neadekvaiai esamai

613

Pavyzdiui, vienoje byloje nustatyta, kad R. K. pasikviet S. V. savo namus igerti alaus, jiems begeriant be jokios prieasties smog kumiu S. V. veid ir nuverts nuo kds spyr ne maiau kaip 10 kart vairias kno vietas [LAT 2011 m. balandio 19 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K 182/2011]. 614 Pavyzdiui, kitoje LAT byloje nustatyta, kad P. K. prijo prie automobilyje sdinio jam nepastamo . V., papra pridegti cigaret. Nukentjusiajam atsakius, kad jis nerko, kasatorius, pams u lango stiklo, pradjo purtyti automobil, o nukentjusiajam ilipus i automobilio, puol j kumiais, suduodamas ne maiau kaip keturis smgius galv ir kitas kno vietas, taip padarydamas nukentjusiajam nesunk sveikatos sutrikdym [LAT 2012 m. liepos 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-399/2012]. 615 Pavyzdiui, pagal nustatytus faktinius duomenis Kauno apygardos teismo byloje, du asmenys (vienas nepilnametis, kitas 18 met) tyia apipyl daugiabuio laiptinje miegojus benam benzinu ir padeg j degtukais, dl ko pastarasis mir [Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-157-60/2008]. 616 r. pvz.: LAT 2007 m. sausio 26 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-80/2007.

244

situacijai, pavyzdiui, smarkiai sieids, kad kolega su pastaruoju atsisako vartoti alkohol 617 ; dl igirstos kritins pastabos 618 ; taip pat praktikoje itin populiarus atvejis ukliudymas vienas kit peiu prasilenkiant 619 ir pan. Taiau, kaip minta, ie atvejai tra pavyzdiniai, priklauso nuo faktini aplinkybi visumos, ir precedento sukurti negali. Pavyzdiui, vienoje byloje nukentjusiojo replika gali itin eisti kaltinink, kitoje bt traktuojama kaip menkavert. 3.4. Fiziologinio afekto bsena ir itin eidiantis elgesys Nuudymo labai susijaudinus (BK 130 straipsnis) ir sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus (BK 136 straipsnis) nusikaltim sudtyse vartojamas kompleksinis vertinamasis poymis staiga labai susijaudins dl neteisto ar itin eidianio j ar jo artim asmen nukentjusio asmens poelgio. is vertinamasis poymis susideda i trij savarankik dmen, kuri kiekvienas privalo bti vertintas: 1) padarytas neteistas ar itin eidiantis kaltinink ar jo artim asmen nukentjusiojo asmens poelgis; 2) kaltininkas turi bti staiga labai susijaudins (t. y. fiziologinio afekto bsenoje); 3)
nedelsiant vykdytas atsakas (t. y. nuudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas)620.

Tai yra kumuliatyvs dmenys tik esant vis ivardint slyg visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip nuudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas staiga labai susijaudinus. Nuudymas labai susijaudinus yra privilegijuotas nuudymas, kur vis pirma iprovokuoja paties nukentjusiojo neteistas ar itin eidiantis elgesys. Pagal formuluots lingvistin raik (panaudotas jungtukas ar) sprstina, kad nukentjusiojo veiksm pobdis norminiu lygmeniu gali bti vertintas dviej alternatyv pagrindu 1) neteistumo ir 2) itin didelio eidimo.

617

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A99/2013. 618 Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A119/2012. 619 r. pvz.: Utenos rajono apylinks teismo 2013 m. kovo 31 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1-76-455/2011. 620 r. pvz.: LAT 2009 m. birelio 30 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-294/2009.

245

Neteistas asmens poelgis tai bet koks prie kaltinink ar jo artim asmen nukreiptas prieingas teisei nukentjusiojo elgesys, kuris gali reiktis ksinimusi asmens gyvyb, sveikat, turt (tyia ar dl neatsargumo), smgi sudavimu, kankinimu, laisvs atmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu grasinimu panaudoti smurt, tyiojimusi, antau ir kitaip 621 . Atkreiptinas dmesys, kad neteistas poelgis, remiantis P. vedo valgomis, yra blanketinis poymis: Daugiau kaip pus BK straipsni su blanketinmis dispozicijomis yra tokie, kuri blanketikumas pasireikia vartojant svok neteistai, neteistas [...]. Neteistumas reikia, kad teiss norma retrospektyviu poiriu gali bti aktyvinama paeidus bet kokius teiss aktus622. Neprietaraujant P. vedo nuomonei, vis dlto negalima absoliuiai atmesti ir dalies mokslinink pozicijos, kad neteistumo poymis atskirose sudtyse gyja vertinimo bruo. io klausimo tyrinjimams daug dmesio yra skyrs O. Fedosiuk. Pavyzdiui, analizuodamas neteisto vertimosi kine, komercine, finansine ar profesine veikla sudt (BK 202 straipsnis), autorius orientuojasi atitinkamos veiklos neteistumo poymio suvokimo problem. Kaip paymi O. Fedosiuk: Dl paios ekonomins veiklos sampratos esmini gin nekyla, bet ios veiklos teistumo neteistumo klausimas yra daug sudtingesnis. Ypa tai pasakytina apie poym kitokiu neteistu bdu, kuris gali bti vairiai interpretuojamas objektyvios
623

Tuo

tarpu

nagrindamas O. Fedosiuk

savavaldiavimo

sudties

puss

poymius,

samprotauja: Giliau pavelgus aikja, kad joki konkrei tvark, kaip turi bti gyvendinamos atskir ri teiss, daniausiai nra ir negali bti ios nepaprastai plaios teisins erdvs tiesiog nemanoma sureguliuoti tvarkomis. Pavyzdiui, kur aprayta tvarka, kurios turi laikytis kreditorius, norintis

621

r. LAT 2004 m. birelio 18 d. senato nutarim Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose, Teism praktika, Nr. 21. 622 VEDAS, Pranas. Blanketins dispozicijos Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse. Teis, 2010, Nr. 77, p. 185-186. 623 FEDOSIUK, Oleg. Baudiamoji atsakomyb u vertimsi neteista komercine, kine, finansine ar profesine veikla: optimali kriterij beiekant. Jurisprudencija, 2013, Nr. 20(1), p. 305.

246

priversti skolinink grinti skol?

624

. Pastebtina, kad analizuojam

nuudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo sudi kontekste neteisto poelgio poymio traktuot pripainti nesant vertinamojo pobdio taip pat galima tik slyginai625. Nepaisant vis teorini diskurs dl neteisto poelgio poymio pobdio problematikos, toliau darbe is poymis tiriamas tiek, kiek savo egzistavimu siaurina sudtyje jam alternatyvaus vertinamojo poymio itin eidianio poelgio turinio ribas. Kaip rao R. Aliukonien: Pabrtina, kad itin eidianio poelgio svoka paiame baudiamajame statyme

nenurodoma, paliekant vertinim teismo diskrecijai. iuo poiriu daugelio teiss teoretik nuomons sutampa, nurodoma, kad itin eidiantis poelgis yra vertinamoji svoka [...]626. Dert atkreipti dmes, kad baudiamojoje justicijoje itin eidiantis ir neteistas poelgiai pakankamai nesudtingai atribojami, prieingai nei, pavyzdiui, io skyriaus 2 poskyryje analizuoti kankinimo ir ypatingo iaurumo alternatyvieji poymiai. Kita vertus, sudtinga itin eidianio poelgio lingvistin konstrukcija (tai mirusis vertinamasis poymis) lemia jo inkriminavimo sudtingum. Dl tos prieasties, 2004 m. birelio 18 d. LAT senato nutarimo 24 punkte iskirti trys pagrindiniai itin eidianio poelgio turinio atskleidimo kriterijai, kuriuos teiss taikymo subjektas,

inkriminuodamas itin eidiant poelg, kiekvienu atveju privalo vertinti: kiek nukentjusiojo tyiniai veiksmai esmingai prietarauja morals bei dorovs principams; kiek paeidia mogaus garb ir orum;

624

FEDOSIUK, Oleg. Savavaldiavimas kaip nusikalstama veika: ar baudiamojoje teisje reikalinga i norma. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 267. 625 Pavyzdiui, keltinas klausimas, ar nukentjusiojo asmens skolos negrinimas kaltinamajam galt bti traktuojamas neteistu poelgiu BK 130 ar 136 straipsni kontekste. 626 ALIUKONIEN, Rita. Sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus (Baudiamojo kodekso 136 straipsnis) poymiai. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 309.

247

 kaip tai paveikia kaltinink, atsivelgiant jo individualias asmenines savybes627. Dert atkreipti dmes, kad teism praktika BK 130 ir 136 straipsni taikymo bylose yra gana skurdi, dl tos prieasties pavyzdini faktini situacij, atitinkani nurodytus vertinamojo pobdio turinio atskleidimo kriterijus nra daug 628 . Pavyzdiui, kaip itin eidiantis poelgis Lietuvos teism sprendimuose buvo pripaintas nukentjusiojo priekabiavimas, intymaus pobdio santyki siekimas su kaltininkui artimu asmeniu629. Tuo tarpu jurisprudencija, nepripastanti konkretaus faktinio

nukentjusiojo poelgio itin eidianiu, yra ymiai turiningesn. Pavyzdiui, LAT 2009 m. sausio 12 d. nutartyje itin eidianiu poelgiu nepripaintas nukentjusiojo stumdymasis, nes teismas konstatavo, kad jam trko intensyvumo
630

. Kitoje byloje LAT nepripaino itin eidianiais

nukentjusiojo odi pakasti kaltininko vaikus. LAT rmsi byloje nustatytais faktais ir argumentavo, kad nuteistasis su nukentjusiuoju buvo geri draugai, gerai inojo kaip nukentjusysis elgiasi bdamas girtas ir nebuvo jokio pagrindo manyti, kad nukentjusysis sieks gyvendinti savo odius631. Baudiamosios teiss moksle sutinkama nuomon, kad apie poelgio eidiamj pobd sprstina vadovaujantis subjektyviuoju kriterijumi kaip jis paveikia kaltinink, nes moni jautrumas yra skirtingas, t. y. vienam tie patys veiksmai ar odiai gali nesukelti joki emocij, kitam atvirkiai. Tai priklauso nuo mogaus temperamento, charakterio, isilavinimo ir pan.632. Su tokia pozicija galima sutikti, kaip ir su nuomone, kad inkriminuojant
627

LAT 2004 m. birelio 18 d. senato nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose, Teism praktika, Nr. 21. 628 Pastebtina, kad daug daniau nei itin eidiantis poelgis io pobdio bylose inkriminuojamas blanketinis neteisto poelgio poymis [r. pvz.: Anyki rajono apylinks teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1-25-913/2013]. 629 r. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 1A20/2013. 630 Nors nukentjusysis S. L. ir atliko prieingus teisei veiksmus prie nuteistj, t. y. eidamas automobil paimti alaus, j pastm, o vliau, eidamas lauk parkyti, j dar kart pastm ir, tiktina, spyr, taip padarydamas nuteistajam neym sveikatos sutrikdym, taiau ie veiksmai negaljo sukelti staigaus didelio susijaudinimo bsenos, nes nebuvo intensyvs ir labai eidiantys [LAT 2009 m. sausio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K22/2009]. 631 LAT 2008 m. liepos 4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-271/2008. 632 NOCIUS, Juozas. Nusikaltimai mogui. Mokomoji priemon. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998, p. 30-31.

248

vertinamj itin eidianio poelgio poym svarbiausia yra ne poelgio iraikos forma (padori ar nepadori), bet tai, kad eidiantis poelgis sukl afekto bsen eistajam633. I to akivaizdus nuudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus sudtis sudarani vertinamj poymi tarpusavio sryis ir sveika. Pavienio itin eidianio poelgio poymio vertinimas praranda prasm, jei nevertiname jo kontekste, t. y. kartu su kitais vertinamaisiais poymiais kaltininko susijaudinimo dydiu ir staigumu bei atsako greitumu. Staigus didelis susijaudinimas dar kitaip literatroje vadinamas afekto bsena634. Afekto bsena skirstoma fiziologin ir patologin. Analizuojam sudi inkriminavimo prasme reikmingas yra fiziologinis afektas, kadangi patologinis afektas apskritai neutraukia baudiamosios atsakomybs. Staigus didelis susijaudinimas taip pat yra vertinamasis poymis. LAT yra suformavs praktik, kad staigaus didelio susijaudinimo bsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto ivada arba skiriama teismo psichologin, teismo psichologin psichiatrin ar kitokia ekspertiz
635

. Specialiosios inios padeda teismui vertinti pagrindinius

fiziologinio afekto bsenos turinio atskleidimo kriterijus: kaltininko emocin bkl nusikaltimo metu; tos bkls tak kaltininko elgesiui; kaltininko psichikos bkl; nukentjusiojo elgesio tak kaltininko emocinei bsenai; ivad, ar ities smurtavusiam mogui esant kritinei situacijai buvo sunku rasti tinkam ieit636.

633

ALIUKONIEN, Rita. Sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus (Baudiamojo kodekso 136 straipsnis) poymiai. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 310. 634 Atkreiptinas dmesys, kad pagal R. Bakeviiens atlikt tyrim, didel susijaudinim kaip afekto bsen suvokia tik kiek daugiau nei 43 % respondent. Pagal tyrimo duomenis visuomen labiau tapatina poym su savikontrols praradimu. [BAKEVIIEN, Rta. Teisin technika priemon pasiekti statym atitikt savo paskiriai (kai kurie baudiamj statym efektyvumo aspektai). Teis, 2002, Nr. 45, p. 15; 6 pav.]. 635 LAT 2008 m. liepos 4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-271/2008. 636 LAT 2011 m. gegus 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-226/2011.

249

Kita vertus, nors pavyko identifikuoti teism praktikoje iskirtus atskirus didelio susijaudinimo bkls ir itin eidianio poelgio kriterijus, praktikoje ios dvi slygos paprastai vertinamos kartu, kadangi, kaip minta, daro tiesiogin tak viena kitos turiniui. iuo aspektu itin svarbi reikm turi LAT 2011 m. gegus 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-226/2011, kurioje detaliai nurodyti bendri faktini aplinkybi vertinimo kriterijai BK 130 ir 136 straipsni bylose. Teismai privalo atkreipti dmes : kaltininko ir nukentjusiojo tarpusavio santykius; kilusio konflikto prielaidas ir eig; kiek nukentjusiojo tyiniai veiksmai prietarauja morals bei dorovs principams, paeidia mogaus garb bei orum ir koki tak tai turi kaltininkui, paisant ir jo individuali savybi; ar susijaudinimui ir smurto protrkiui turjo takos suvartotas alkoholis; ankstesnius nukentjusiojo smurtavimo prie kaltinink ir jo eidinjimo faktus; i asmen elges iki vykio, jo metu ir i karto po jo637. Treioji slyga, btina BK 130 ar 136 straipsnio inkriminavimui, kaltininko veiksmai turi bti greitas atsakas nukentjusiojo asmens neteist ar itin eidiant poelg. Pagal LAT, nors statymas nenustato laiko, per kur kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, taiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kur lydi didelis susijaudinimas, tsiasi trump laiko tarp638. Koks laiko tarpas yra pakankamai trumpas, koks nepakankamai, priklauso nuo kiekvienos atskiros bylos faktini aplinkybi visumos. Atsivelgiant tai, trumpas laiko tarpas taipogi yra vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis. Nors teism praktikoje is poymis nra formalizuotas konkreiu laiko momentu, taiau jei yra inkriminuotas,

637 638

LAT 2011 m. gegus 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-226/2011. LAT 2008 m. gruodio 16 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-428/2008.

250

procesiniame sprendime privalo bti susietas su konkreiu faktiniu fiziologinio afekto trukms laiku639. Apibendrinant, gauti teism praktikos analizs duomenys atskleidia, kad BK 130 ir 136 straipsniai inkriminuojami retai. Kita vertus, is faktas neleidia daryti ivados, kad baudiamoji justicija atitinkamos kategorijos bylose yra sustojusi. Prieingai, nuudym ar sunki sveikatos sutrikdym bylose gynybos pus itin danai skundia teism sprendimus, siekdama veikos perkvalifikavimo i sunkesnio privilegijuotus BK 130 ar 136 straipsnius. Be to, tokio pobdio skundai neretai atkeliauja net iki kasacins instancijos, kurioje ad hoc detaliai suformuoti pagrindiniai aptariam kumuliatyvi vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turinio atskleidimo kriterijai. Vis dlto pastebtina ir tai, kad LAT dar nra patenkins gynybos skund dl veikos perkvalifikavimo i pagrindins privilegijuot nuudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus sudt640. is faktas leidia kelti prielaid, kad prevenciniame lygmenyje BK 130 ir 136 straipsniuose vartojam vertinamj poymi teisikai ir socialiai reikmingas turinys nra absoliuiai tiksliai suvokiamas. Antra vertus, represiniame baudiamojo statymo veikimo lygmenyje BK 130 ir 136 straipsniai yra vieni i sudtingiausiai inkriminuotin ir pagrindiam. T i esms nulemia aplinkyb, kad staiga labai susijaudins dl neteisto ar itin eidianio j ar jo artim asmen nukentjusio asmens poelgio yra kumuliatyvus vertinamasis poymis, susidedantis net i trij savarankik vertinamojo pobdio dmen, reikalaujani i teiss taikytojo itin didelio teisinio smoningumo lygmens, be to, paprastai ir specialij ini turjimo. Atsivelgiant tai, kas iame skyriuje idstyta, konstatuotina, kad daugum vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi, vartojam nusikaltim mogaus gyvybei ir sveikatai BK skyriuose, galima traktuoti
639

Pavyzdiui, pateiktina itrauka i LAT nutarties Nr. 2K-226/2011: Kasaciniame skunde teisingai pastebta, kad nutartyje neaptarti bylos duomenys apie T. V. veiksmus tuoj po nuudymo, nevertinta, kiek ilgai jis buvo nevalingos bsenos, kaip greitai jis sugro normali veikl [LAT 2011 m. gegus 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-226/2011]. 640 Past. tirtos bylos pagal Naujj BK.

251

slyginiais vertinamaisiais poymiais. Toki poymi norminis turinys i dalies susietas su tam tikromis abloninmis situacijomis. Pavyzdiui, nukentjusiojo miegas paprastai lemia ir jo bejgik bkl; gyvo mogaus sudeginimas itin iaur gyvybs atmimo bd; veikos motyvo nebuvimas chuliganikas paskatas ir pan. Be to, atskleidiant iame skyriuje analizuot poymi turin, didel tak turi ekspert ir specialist, ypa teismo medik ir psichiatr, vaidmuo. Teismai paprastai pasitelkia iuos ekspertus, nes neturi pakankamai medicinos ar psichiatrijos ini atskleisti baudiamajame statyme vartojamus medicinos ar psichiatrijos moksl terminus. Treias domus aspektas iame skyriuje analizuot vertinamj poymi lingvistini konstrukcij integralumo klausimas. Esant dviem atskiriems ir savarankikiems nusikalstamos veikos sudties poymiams, kiekvienas j turi bti savarankikai vertintas ir pagrstas faktiniais duomenimis. Dl tos prieasties alternatyvij poymi atribojimas yra itin svarbus tiek materialins, tiek procesins teiss prasme ir gali lemti netinkam baudiamojo statymo pritaikym arba esmin baudiamojo proceso paeidim. Nekvestionuotina, kad bejgika bkl ir chuliganikos paskatos yra vientisi poymiai. Tuo tarpu kitas analizuotas poymis kankindamas ar kitaip itin iauriai susideda i dviej alternatyviai sukonstruot vertinamj poymi. Dar kitokia situacija yra nuudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus sudi aspektu. Jose vartojami trys atskiri kumuliatyviai sukonstruoti vertinamieji poymiai: itin eidiantis elgesys; didelis

susijaudinimas; staigus atsakas. iuo konkreiu atveju nors kiekvienas j turi atskirus turinio atskleidimo kriterijus, praktikoje ymiai efektyviau tokius kriterijus vertinti visus kartu ir neatsietai. Be to, i baudiamosios justicijos analizs akivaizdu, kad alternatyvs vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai inkriminuojami paprasiau alternatyvi poymi buvimas yra kaip formali atrama, siaurinanti vienas kito turinio ribas. Tuo tarpu kumuliatyvij vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi atveju yra atvirkiai j inkriminavimas sudtingesnis, o keli kumuliatyviai vartojam vertinamj
252

poymi vertinimo ribos yra platesns nei vertinant kiekvien j pavieniui ir atskirai. 4. Vertinamieji poymiai nusikalstam veik vieajai tvarkai sudtyse BK XL skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vieajai tvarkai vartojama tik 12 vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi, kas sudaro 3,6 % vis BK vartojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi. Kita vertus, net 8 i 12 vertinamj poymi n karto nepasikartodami vartojami viename BK 284 straipsnyje (Vieosios tvarkos paeidimas). Atsivelgiant tai, vieosios tvarkos paeidimo kaip nusikaltimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir baudiamojo nusiengimo (BK 284 straipsnio 2 dalis) sudtys yra vienos retesni baudiamojo statymo sudi, kuriose vertinamieji poymiai tiek kokybine, tiek kiekybine prasmmis aikiai ugoia formaliuosius. Vien BK 284 straipsnyje vartojamos tokios vertinamojo pobdio lingvistins konstrukcijos kaip: lus elgesys, grasinimai, patyios, vandaliki veiksmai, necenzriniai odiai, nepadorus elgesys, visuomens rimties ar vieosios tvarkos trikdymas ir sutrikdymas. Be to, BK 283 straipsnyje (Riaus) tvirtintas autentikas visame BK iurktaus vieosios tvarkos paeidimo vertinamasis poymis, o BK 285 straipsnyje (Melagingas praneimas apie visuomenei gresiant pavoj ar itikusi nelaim) jokioje kitoje sudtyje nepasitaikantis moni sumaities vertinamasis poymis. Didel vieosios tvarkos paeidimo sudties aktualum parodo jos taikymo danumas (pagal gaut byl skaii pirmosios instancijos teismuose 2012 metais vieosios tvarkos paeidimo kaip nusikaltimo sudtis (BK 284 straipsnio 1 dalis) patenka tarp trij daniausiai taikom nusikalstam veik sudi 1838 bylos 641 ). Atsivelgiant tai, teigtina, kad nemaa dalis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi taikymo ypatum atsiskleidia per vieosios tvarkos paeidimo sudties taikymo praktik. iose bylose ne tik tiksliai identifikuojamas vertinamasis nusikalstamos veikos
641

r. Nacionalins teism administracijos pateikta Baudiamj byl nagrinjimo ataskaita. Byl procesas (I instancijos teismuose), 2012, forma Nr. 0201. Prieiga internete: http://www.teismai.lt/lt/teismai/teismai-statistika/

253

sudties poymi pobdis, bet ir vienas nuo kito detaliai atribojami atskiri vertinamieji poymiai sudtyje, iskiriami isams kiekvieno j turinio atskleidimo kriterijai, be to, vertinamj poymi pagrindu sprendiama BK ir ATPK norm konkurencija. 4.1. lus elgesys, grasinimai, patyios ir vandaliki veiksmai lus elgesys, grasinimai, patyios ir vandaliki veiksmai keturi alternatyvs vertinamieji bdo poymiai, vartojami vieosios tvarkos paeidimo kaip nusikaltimo sudtyje (BK 284 straipsnio 1 dalis). iame kontekste itin svarbi LAT 2012 m. rugsjo 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012, kurioje susisteminta teism praktika ir vienoje byloje pateikti vis keturi alternatyvij vieosios tvarkos paeidimo bdo poymi apibrimai642 (past. to itin pasigesta ankstesnse nutartyse). Tai savarankiki poymiai, todl teismo nuosprendyje turi bti nurodoma, kokie konkrets veiksmai pripastami liais, kokie grasinimais, o kokie patyiomis ar vandalikais veiksmais643. ios teism praktikoje suformuotos taisykls lemia, kad kiekvieno i pamint alternatyvij poymi turinys yra individualus, dl ko privalo bti atskleistas savarankikais turinio atskleidimo kriterijais. Pagal LAT: lus elgesys reikia agresyv, morals poiriu nepriimtin, aplinkinius okiruojant veikim ar neveikim, kuriuo sutrikdoma visuomens rimtis ar vieoji tvarka. Toks elgesys gali bti fizinis smurtas prie mog, trukdymas kitiems monms dirbti, mokytis, ilstis ir pan. 644 . Kasacins instancijos teismo praktikoje ls veiksmai asmeniui

inkriminuojami paprastai tada, kai jie susij su akivaizdiu, demonstratyviu agresyvumu 645 . laus elgesio turinys glaudiai susietas su vieosios vietos samprata
646

. Ne vieoje vietoje padaryti ls veiksmai paprastai

642 643

LAT 2012 m. rugsjo 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012. r. LAT 2012 m. rugsjo 25 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012. 644 LAT 2012 m. rugsjo 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012. 645 LAT 2009 m. gruodio 29 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009. 646 Pagal LAT: Veika laikoma padaryta vieoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dl laisvo prijimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dl kaltininko veiksm patirs

254

inkriminuojami ne pagal BK 284 straipsnio 1 dal, o kitus baudiamojo statymo straipsnius, pavyzdiui, BK 140 straipsn (Fizinio skausmo suklimas ar neymus sveikatos sutrikdymas). Taip pat svarbu atkreipti dmes LAT iaikinim: Smgio sudavimas nepatikusiam mogui vieai net ir ne moni minioje reikia lius veiksmus ir nepagarb aplinkiniams [...]647. Nors i keturi alternatyvij bdo poymi, tvirtint BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ls veiksmai yra daniausiai baudiamojoje justicijoje inkriminuotas poymis, teism sprendimuose pasitaiko ir

prietaringai vertintino io poymio traktavimo. Pavyzdiui, baudiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010 laus elgesio poymis neleistinai tapatinamas su vandalikais veiksmais (lus elgesys yra tais atvejais, kai panaudojamas fizinis smurtas, vandaliki veiksmai, sunaikinamas, sugadinamas turtas 648 ), nors tai yra du savarankiki, alternatyvs ir, kas svarbiausia, skirtingo turinio vertinamieji poymiai. Analogikos klaidos praktikoje pasitaiko ir neleistinai tapatinant lius veiksmus su grasinimais649. Praktikoje l elges sunku atriboti ne tik nuo kit alternatyvi BK 284 straipsnio 1 dalies bdo poymi, taiau ir nuo BK 284 straipsnio 2 dalyje tvirtinto nepadoraus elgesio vertinamojo poymio. Problema labai panas turinio atskleidimo kriterijai ir plaios j vertinimo ribos. Kita vertus, fizinis smurtas, nepaprastas lumas, panieka, cinizmas visada bus pripastami liais veiksmais, tuo tarpu nepadorus elgesys daniausiai susijs su mogaus ir visos visuomens isiaukljimo lygiu (pavyzdiui, vieas lapinimasis). Be to, lumui pripainti labai svarbi ir neteisto elgesio trukm bei supanti aplinka. Antras alternatyvusis vieosios tvarkos paeidimo kaip nusikaltimo poymis grasinimai. Nors tai yra plaiai paplits terminas BK, jo turinio
nepatogum [LAT 2002 m. spalio 8 nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002, Teism praktika Nr. 18]. 647 LAT 2007 m. spalio 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007. 648 LAT 2010 m. spalio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010. 649 rodomoji bylos mediaga patvirtina, kad V. L. elgsi liai: jis dl menkaverts dingsties upuol nepastam asmen, jam grasino, du kartus smog kumiu galv, pldo necenzriniais odiais [LAT 2005 m. lapkriio 8 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-535/2005].

255

specifika itin smarkiai priklauso nuo konteksto ir sveikos su kitais sudties poymiais 650 . Dl tos prieasties analizuojamame kontekste privalu remtis grasinim samprata, ivesta vieosios tvarkos paeidim bylose. Pagal tai, grasinimas tai moni bauginimas odiais ar veiksmais (garsus rkimas, audymas, pavoj keliani daikt demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.) 651 . Praktikoje grasinimai paprastai pasireikia grasinant smurtu. aspekt pastebi ir E. Gruodyt: Grasinimai, atsivelgiant analizuojamos nusikalstamos veikos ypatumus, paprastai pasireikia grasinant smurtu 652 . Palyginus su prie tai aptartu vertinamuoju poymiu, grasinim inkriminavimas dideli sunkum teiss taikytojams nekelia. Treias alternatyvusis bdo poymis patyios. Patyios be BK 284 straipsnio dar vartojamas BK 171 straipsnyje, o BK 127, 170 ir 311 straipsniuose vartojamas veiksmaodis tyiojosi. Pamintina, kad patyi, kaip ir grasinim, poymio turinys yra glaudiai susijs su nusikalstamos veikos objektu. Vieosios tvarkos paeidimo kaip nusikaltimo sudtyje patyios tai demonstratyvus cinikas moni orumo ir garbs eminimas vairiais odiais ir veiksmais (vadinant mog eidianiais odiais, atliekant eidianius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysiu ar apspjaudant, juokiantis i negalaus, ligonio ar nusenusio mogaus ir pan.)653. Praktikoje patyias sunku atriboti nuo necenzrini odi vertinamojo poymio, vartojamo BK 284 straipsnio 2 dalyje. Pritartina E. Gruodyts nuomonei dl i poymi atribojimo: Esminiu skiriamuoju poymiu reikt laikyti tai, kiek asmenikai tie necenzriniai odiai yra taikomi nukentjusiajam ir ar jais galjo bti sumenkintas asmens orumas ir garb. Pavyzdiui, jeigu bus tyiojamasi i mogaus fizini ar psichini

650

Pavyzdiui, grasinimas valstybs tarnautojui ar vieojo administravimo funkcijas atliekaniam asmeniui savaime sudaro netgi atskir sudt (BK 287 straipsnis). 651 LAT 2012 m. rugsjo 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012. 652 GRUODYT, Edita. Takoskyra tarp administracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos vieosios tvarkos sektoriuje. Jurisprudencija, 2007, t. 8(98), p. 91. 653 LAT 2012 m. rugsjo 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012.

256

savybi (asmens trkum), j apibdinat necenzriniais odiais, paprastai tai turt bti laikoma tyiojimusi ir kvalifikuojama pagal straipsnio 1 dal654. Ketvirtas alternatyvusis vieosios tvarkos paeidimo sudties bdo poymis vandaliki veiksmai. LAT baudiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010 yra iaikins, kad vandalizmas tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultros, meno vertybi, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapini, kultros ir kulto pastat, nam fasad, vitrin ir kitoki objekt dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsivelgiant jo viet, paskirt, kultrin, ininerin ir socialin vert, gadinimas negali bti vertinamas kaip vandalizmas655. Paymtina, kad paprastas turto sugadinimas ar sunaikinimas, neturint tyios sutrikdyti viej tvark, paprastai turt bti kvalifikuojamas pagal kitus baudiamojo statymo straipsnius, pavyzdiui, BK 187 straipsn (Turto sunaikinimas ar sugadinimas)656. Vieosios tvarkos paeidimo kaip nusikaltimo sudties objektyviojoje pusje be alternatyvij bdo poymi numatytas nepagarbos aplinkiniams demonstravimo poymis (past. veika). Vien pagal poymio lingvistin raik nepagarbos aplinkiniams demonstravim bt galima laikyti vertinamuoju poymiu. Kita vertus, vieosios tvarkos paeidimo sudties kontekste io poymio vertinamumo nelieka: vertinus alternatyvius laus elgesio, grasinim, patyi ir vandalik veiksm poymius, nepagarbos aplinkiniams demonstravimas savaime konstatuojamas. Kitaip sakant, lus elgesys, vandaliki veiksmai, grasinimai ar patyios visada bus ir atitinkama nepagarbos aplinkiniams demonstravimo forma657. Tai nulemia, kad veikos ir bdo objektyviosios puss poymiai ioje sudtyje vertinami kartu ir neatsietai. Visikai prieinga situacija, analizuojant bdo ir padarini, kaip privalomj vieosios tvarkos paeidimo kaip nusikaltimo sudties poymi,
654

GRUODYT, Edita. Takoskyra tarp administracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos vieosios tvarkos sektoriuje. Jurisprudencija, 2007, t. 8(98), p. 91. 655 LAT 2010 m. lapkriio 16 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K513/2010. 656 Pavyzdiui, baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012 teismas, vadovaudamasis ankstesniu iaikinimu, vandalikais veiksmais nepripaino dviej lauke stovjusi svetim kilnojam alykini nugriovimo ir sulankstymo; o baudiamojoje byloje Nr. 2K513/2010 vandalikais veiksmais nebuvo pripaintas svetimai monei priklausani tvoros vart sugadinimas, atsitrenkus juos automobiliu. 657 Danai bylose galima rasti toki vientis formuluot liais veiksmais nepagarbos aplinkiniams demonstravimas [r. pvz.: LAT 2009 m. liepos 16 d. nutart baudiamojoje byloje 2K-205/2009].

257

tarpusavio sveik. lus elgesys, grasinimai, patyios arba vandaliki veiksmai visada demonstruoja nepagarb aplinkiniams, taiau nebtinai sukelia padarinius t. y. visuomens rimties ar tvarkos sutrikdym. LAT byloje Nr. 2K-563/2009 yra iaikins principin nuostat, kad ls, taiau nusikalstam padarini nesukl veiksmai turi bti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 2 dal. ioje dalyje numatyto baudiamojo nusiengimo sudtis yra formali. Baudiamoji atsakomyb pagal BK 284 straipsnio 2 dal taikoma tais atvejais, kai necenzriniais odiais ar nepadoriais veiksmais visuomens rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma 658 . Atsivelgiant tai, vieosios tvarkos paeidimo kaip nusikaltimo sudties kontekste bdo ir padarini poymiai privalo bti vertinti atsietai vienas nuo kito pagal atskirus j turinio atskleidimo kriterijus. 4.2. Necenzriniai odiai ir nepadorus elgesys BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje tvirtinti vieosios tvarkos paeidimo kaip baudiamojo nusiengimo sudties poymiai: Tas, kas vieoje vietoje necenzriniais odiais ar nepadoriu elgesiu trikd visuomens rimt ar tvark, padar baudiamj nusiengim. Prieingai nei nusikaltimo sudtis, vieosios tvarkos paeidimo kaip baudiamojo nusiengimo sudtis yra formali, t. y. sietina tik su nusikalstama veika, nesuklusia visuomens rimties ar vieosios tvarkos sutrikdymo padarini. Dl tos prieasties veikos ir bdo poymi tinkamas vertinimas ioje sudtyje gyja dar didesn santykin svor. Analizuojamame kontekste pastebtina, kad praeitame poskyryje cituotoje LAT nutartyje Nr. 2K-563/2009 iaikinta ne tik pozityviai vertintin aspekt (t. y. bdo ir padarini poymi atribojimas, kas atitinka bendrj nusikalstamos veikos sudties poymio koncepcij), taiau ir toki, kurie vertintini prietaringai. Pavyzdiui, kritikai vertintina LAT pozicija, kad ls veiksmai, nesukl padarini, kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 2 dal. Atkreiptinas dmesys, kad BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje laus elgesio ar veiksm poymio tvirtinta nra. Vadinasi, teorikai LAT
658

LAT 2009 m. gruodio 29 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009.

258

suvienodina BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalis veikos aspektu, nors skirtingas nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo sudi apraymas leidia abejoti, ar esama teism praktikos kryptis atitinka statym leidjo ketinimus. lus elgesys, necenzriniai odiai ir nepadorus elgesys yra skirtingi ir savarankiki sudties poymiai ne tik lingvistine, bet ir norminio turinio prasme. J integralum ir savarankikum vienas nuo kito galima pagrsti sistemine baudiamojo statymo analize. Pavyzdiui, atkreiptinas dmesys BK 171 straipsnio (Trukdymas atlikti religines apeigas ar religines ikilmes) dispozicij, kurioje ie trys bdo poymiai vartojami kartu alternatyviai: Tas, kas necenzriniais odiais, liais veiksmais, grasinimais, patyiomis ar kitais nepadoriais veiksmais sutrikd valstybs pripaintos religins

bendruomens ar bendrijos pamaldas ar kitas apeigas arba ikilmes, padar baudiamj nusiengim. Atitinkamas pavyzdys parodo, kad hierarchijos tarp li veiksm ir necenzrini odi ar nepadori veiksm nra, be to, tai yra ne tik kiekybikai, bet ir kokybikai atskiri poymiai. Pastebtina, kad toje paioje LAT formuojamoje teism praktikoje nepadorus elgesys apibriamas kiek kitaip nei lus elgesys. LAT baudiamojoje byloje Nr. 2K-537/2004 yra iaikins: nepadorus elgesys yra vertinamasis poymis, [...] BK prasme juo laikomas visuomenje netoleruojamas, akivaizdiai begdikas, aplinkini jausmus ir orum eminantis elgesys 659. Remiantis Lietuvi kalbos odynu, bdvardis nepadorus nepaisantis doros norm, nemoralus; negero elgesio, nemandagus660. Pagal apibrimus, akivaizdu, kad tiek lingvistine, tiek teisine prasmmis nepadorus elgesys ir lus elgesys yra du skirtingi poymiai, konkuruojantys ne tik veiksm intensyvumu, trukme (t. y. kiekybiniu aspektu) bet ir kokybine prasme ne kiekvienas nepadorus elgesys yra lus ir atvirkiai. Dl ivardint prieasi lus elgesys savaime neapima necenzrini odi ar nepadoraus elgesio, o pastarj dviej poymi traktavimas laus
659 660

LAT 2004 m. spalio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-537/2004. Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt .

259

elgesio turinio dalimi nra pagrstas sistemikai ir neatitinka nusikalstamos veikos sudties poymio teorijos. Tai lemia, kad norint inkriminuoti BK 284 straipsnio 2 dal, faktines bylos aplinkybes btina tapatinti ne su laus elgesio, o necenzrini odi ar nepadoraus elgesio poymiais. Tuo tarpu lus elgesys, nesukls visuomens rimties ar vieosios tvarkos sutrikdymo, nors negalt bti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 2 dal, taiau neatmestina, utraukt baudiamj atsakomyb pagal kitus baudiamojo statymo straipsnius, pavyzdiui, BK 140 ar 155. Necenzriniai odiai antrasis alternatyvusis bdo poymis vieosios tvarkos paeidimo kaip baudiamojo nusiengimo sudtyje. Remiantis Lietuvi kalbos odynu, bdvardis necenzrinis reikia nepadorus. Vadinasi, necenzriniai odiai nuo nepadoraus elgesio skiriasi i esms tik turinio ireikimo bdu arba odiais, arba elgesiu. Plaija prasme elgesys apima tuos paius odius, dl to, manytina, kad necenzriniai odiai BK 284 straipsnio 2 dalies kontekste yra perteklinis poymis. Kita vertus, jeigu elgesio termin ir traktuotume siaurj prasme, kuri neapimt odi, necenzrini odi ydingu vartojimu neleidia suabejoti ATPK 174 straipsnis (Nedidelis chuliganizmas), kuriame is terminas taip pat yra tvirtintas661. Atsivelgiant idstyt, kritikuotina vieosios tvarkos paeidimo sudi (BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalys) objektyvios puss raika veikos aspektu. Perdtas alternatyvi vertinamojo pobdio lingvistini konstrukcij vartojimas (past. per abi sudtis net ei alternatyvs bdo poymiai) didels pridtins verts sudi aikumui nesuteikia, o prieingai padaro neaiki j tarpusavio konkurencij. Tai kartu nulemia ikreipt sudi taikym praktikoje vieosios tvarkos paeidimo kaip baudiamojo nusiengimo sudtis, nors yra maiau pavojinga nei nusikaltimo sudtis, praktikoje taikoma net apie trisdeimt kart reiau662.

661

r. 2012 m. balandio 24 d. Baudiamojo kodekso 47, 272, 273, 281, 284 straipsni pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 176(1) ir 273(1) straipsniais statymo projekt Nr. XIP-3602(2). 662 2012 m. I instancijos teismuose gautos 1838 naujos bylos pagal BK 284 straipsnio 1 dal ir 55 naujos bylos pagal BK 284 straipsnio 2 dal [Nacionalins teism administracijos pateikta

260

4.3. Visuomens rimties ar tvarkos trikdymas ir sutrikdymas Taikant vieosios tvarkos paeidimo sudt, vienas sudtingiausi klausim yra visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymo (BK 284 straipsnio 1 dalies poymis) inkriminavimas, taip pat io poymio atribojimas nuo visuomens rimties ar tvarkos trikdymo (BK 284 straipsnio 2 dalis) bei paeidimo (ATPK 174 straipsnis). Visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymas yra vertinamasis padarini poymis vieosios tvarkos paeidimo kaip nusikaltimo sudtyje. Teism praktikoje identifikuota, kad tai vertinamasis poymis, kurio turinys nustatomas vertinus veikos padarymo aplinkybes ir atsiradusius padarinius 663 . Kaip akcentuota ios dalies 4.1. poskyryje, vien veikos padarymo aplinkybs savaime negali lemti padarini poymio egzistavimo, nes tai yra du savarankiki poymiai. Padariniai vertintini atskirai nuo veikos. Maa to, LAT akcentuoja, kad vieosios tvarkos sutrikdymas turi bti realus664. Isami teism praktika vieosios tvarkos paeidim bylose ne tik identifikavo visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymo poymio vertinamj pobd, taiau ir iskyr pagrindinius jo turinio atskleidimo kriterijus bei tam tikras tipines situacijas, kai paprastai visuomens rimtis ar tvarka bna sutrikdyta: veiksmai, kai prie asmen buvo panaudotas fizinis smurtas665; aplinkiniai pasijuto iurkiai paeminti ar okiruoti; buvo nutrauktas moni poilsis ar darbas; padaryta ymi materialin ala; sutrikdyta normali moni ar staig veikla; monms sukeltas didelis igstis ar kilo sumaitis666;

Baudiamj byl nagrinjimo ataskaita. Byl procesas (I instancijos teismuose), 2012, forma Nr. 0201.Prieiga internete: http://www.teismai.lt/lt/teismai/teismai-statistika/ ]. 663 LAT 2008 m. vasario 12 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-34-2008. 664 r. pvz.: LAT 2012 m. rugsjo 25 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012. 665 Dl io kriterijaus ssaj su nusikalstamos veikos padarini poymi keltina abejon, kadangi tai yra labiau l elges apibdinantis kriterijus. Kaip minta, savarankiki bdo ir padarini poymiai negali sutapti, dl to ir j turinio atskleidimo kriterijai turi bti atriboti. 666 Pastebtina, kad moni sumaitis BK 285 straipsnio (Melagingas praneimas apie visuomenei gresiant pavoj ar itikusi nelaim) 1 dalyje yra savarankikas vertinamasis nusikalstamos veikos

261

 nutrauktas monms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Kadangi visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymas nra formalusis poymis, pamintos situacijos nra ir negali bti isamios sprendiant, ar kaltininko veiksmai sukl visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymo padarinius, kiekvienu atveju privalo bti vertinti ie pagrindiniai kriterijai: aplinkini reakcija; nukentjusij skaiius; neteistos veikos trukm667. Paviense bylose dar akcentuojamas nusikalstamos veikos motyv kriterijus, kartu pabriant, kad j suabsoliutinti taip pat negalima: Tai yra vertinamieji poymiai, kuri turinys priklauso nuo daugelio aplinkybi, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyv, taiau motyvai (nagrinjamos bylos kontekste konkreiai chuliganikos paskatos) nra btinas BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo poymis668. Motyv akcentavimas svarbus, nes paprastai visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymas padaromas dl chuliganik paskat. Kita vertus, chuliganikos paskatos nra btinas ios sudties poymis, dl to j inkriminavimas vieosios tvarkos paeidimo byloje nra privalomas669. Analizuojant visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymo turinio atskleidimo kriterijus, akivaizdu, kad pirmasis aplinkini reakcijos kriterijus nra vienalytis, priklauso nuo vyk maiusi asmen amiaus, jiems usifiksavusi neigiam spdi, reakcijos pobdio (okas, igstis, paeminimas, pasimetimas ar kt.) ir pan. Pavyzdiui, vaikus okiruoti ar net

sudties poymis. moni sumaities kilimu yra laikoma stichin moni reakcija praneim, kuri pasireikia j bgimu i pastato, skubiu savo darbo viet palikimu, panikavimu, ir pan. [r. pvz.: Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1A-35-120/2011]. 667 r. pvz.: kasacines nutartis Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K563/2009, 2K513/2010 ir kt. 668 LAT 2010 m. lapkriio 23 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-450/2010. 669 Kaip pastebi LAT: Asmeninio pobdio paskat buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos prieingum vieajai tvarkai. Pavyzdiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams sprsti pasirinko viej viet ir bd, kuriuo akivaizdiai sutrikd visuomens rimt, pademonstravo nepagarb aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dal [LAT 2013 m. balandio 9 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-182/2013].

262

igsdinti bet koks neigiamas vykis gali daug labiau nei suaugusius 670 . Nukentjusij skaiiaus kriterijus, inkriminuojant visuomens rimties ar tvarkos sutrikdym taip pat nra formalizuotas. Teism praktikos analiz rodo, kad is kriterijus gali bti susietas tiek su vienu ar keliais paaliniais monmis, tiek su didele minia. Vis dlto, autoriaus nuomone, vien kiekybinis aplinkini skaiiaus kriterijus nra pakankamas. Kartu su juo kiekvienu atveju dert vertinti ne tik vyk maiusij asmen skaii, bet ir j individualias savybes (vaikai, senyvi mons ir pan.), taip pat paios vieosios vietos specifik 671 . Neteist veiksm trukm praktikoje taip pat nra apibrtas kriterijus. Teism sprendimuose motyvuojant poym arba nurodomas konkretus laiko tarpas 672 arba abstrakti formuluot, pavyzdiui veiksmai truko gana ilg laik673; truko trumpai674 ir pan. Manytina, kad jeigu byloje nustatyta konkreti veiksm trukm, ji turt bti ir nurodyta pagrindiant inkriminuojam vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym. Visuomens rimties ar tvarkos trikdymas vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, tvirtintas BK 284 straipsnio 2 dalyje. Inkriminuojant vieosios tvarkos paeidimo kaip baudiamojo nusiengimo sudt, statymas nereikalauja, kad dl kaltininko elgesio btinai bt sutrikdyta visuomens rimtis ir tvarka, pakanka to, kad kaltininkas savo veiksmais sukelia pavoj, kad visuomens rimtis ir tvarka bus sutrikdyti675. Atkreiptinas dmesys, kad teism praktika, iaikinant visuomens rimties ar tvarkos trikdymo poymio turin yra ymiai skurdesn, lyginant su ia ipltotomis iniomis apie visuomens rimties ar tvarkos sutrikdym. Viena
670

2013 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytos tokios faktins aplinkybs: vaikai stovjo nusteb, isigand (akis ipt), visi stebjosi, kas ten darosi, viskas sustojo, irjo kas vyksta, vaikai buvo pasimet, visi buvo pasibaisj tokiu elgesiu. Tai turjo neigiamos takos varyb dalyvi emociniam nusiteikimui, vaikai po to aptarinjo vyk labiau nei varybas [Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1A-186-579/2013]. 671 Pavyzdiui, net ir esant daug aplinkini moni kovos klube padaryti ls veiksmai turt maiau okiruoti aplinkinius nei analogiki veiksmai padaryti apytuiame sporto klube ir pan. 672 r. pvz.: Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1A-186579/2013. 673 r. pvz.: Pasvalio rajono apylinks teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-121 -500/ 2012. 674 Klaipdos apygardos teismo 2011 m. lapkriio 3 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-403106/2011. 675 LAT 2010 m. balandio 13 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-142/2010.

263

vertus, tai savaime suprantama atitinkamas poymis yra akivaizdiai reiau taikytas; kita vertus, tokia situacija kritikuotina, kadangi pagrindiant visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymo poym, btina j atriboti nuo atvej, kai visuomens rimties ar tvarkos trikdymas sutrikdym neperauga. LAT 2007 m. lapkriio 6 d. nutartyje yra iaikins, kad visuomens rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dl kuri aplinkiniai asmenys pasijuto paeminti ar okiruoti ir pan. Apie visuomenins tvarkos trikdym gali rodyti tai, kad buvo trikdoma normali pareign, vykdani savo pareigas, veikla ir pan. 676 . Pagal iuos argumentus visuomens rimties ar tvarkos trikdymas nuo sutrikdymo skiriasi i esms tik reliatyviai, t. y. jeigu pagal BK 284 straipsnio 1 dal paprastai kvalifikuotinas iurktus aplinkini

paeminimas ar okiravimas, tai pagal BK 284 straipsnio 2 dal ir LAT pozicij paprastas aplinkini paeminimas ar okiravimas. Bdvardis iurktus priklauso kokybini bdvardi riai, pasiyminiai vertinamosiomis

savybmis. Atsivelgiant tai, visuomens rimties ar tvarkos trikdymo ir sutrikdymo atribojimas taip pat yra vertinimo dalykas, didija dalimi priklausantis nuo poymius interpretuojanio subjekto teisins smons. Kita vertus, taip pat diskutuotina, ar visuomens rimties ar tvarkos trikdymo poymis sudtyje ilaiko savo vertinamj pobd. Prieingai nei visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymas, kuris yra savarankikas padarini poymis, trikdymas veikos poymis, k pagrindia teism praktikos iaikinimas, kad vieosios tvarkos paeidimas kaip baudiamasis nusiengimas yra formalioji sudtis677. Atsivelgiant tai, keltina prielaida, kad veikos poym atskleidia alternatyvs bdo poymiai necenzriniai odiai ir nepadorus elgesys. Tokiu bdu, rodius vien i alternatyvij bdo poymi, papildomai rodinti visuomens rimties ar tvarkos trikdymo nereikt, nes jis bt konstatuojamas. Tokia prielaida pasitvirtint, jeigu neegzistuot ATPK 174 straipsnis (Nedidelis chuliganizmas678), kuris nuo
676 677

LAT 2007 m. lapkriio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-631/2007. LAT 2009 m. gruodio 29 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009. 678 Pagal ATPK 174 straipsn: Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzriniai odiai ar gestai vieosiose vietose, eidiamas kibimas prie moni ar kiti panas veiksmai, paeidiantys viej

264

BK 284 straipsnio 2 dalies skiriasi i esms tik pagal veikos apibrim paeidimas ATPK atveju ir trikdymas BK. Atsivelgiant tai, manytina, kad BK 284 straipsnio 2 dalyje vartojamas visuomens rimties ar tvarkos trikdymo poymis vis dlto ilaiko savo vertinamj pobd. Vieosios tvarkos paeidimo poymis ir jo santykis su vieosios tvarkos (su)trikdymu. BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio, kuri objektyvij poymi iorin forma i pirmo vilgsnio yra identika, atribojimas679 idealus pavyzdys vienos i sudtingiausi Naujojo BK taikymo problem administracini teiss paeidim ir nusikalstam veik sudi atribojimo tik pagal vertinamuosius poymius. Tokiu bdu, sprendiant BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio atribojimo klausim, vis pirma pravartu vadovautis Konstitucinio Teismo doktrina. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kart akcentuota: vertinant ar teisin atsakomyb priskirtina administracinei ar baudiamajai teisei, pabrtina, kad tarp administracins ir baudiamosios teisins atsakomybs esama nemaa panaum, bet yra ir esmini skirtum. Administracini teiss paeidim ir nusikalstam veik pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinn arba baudiamojon atsakomybn padariniai; teiss doktrina visuotinai pripasta, kad

administracinio teiss paeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesn nusikaltimo pavojingum nulemia ne tik objekto, bet ir kit objektyvi bei subjektyvi poymi visuma680. Be to, LAT baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012 yra iaikins: Kadangi administracins ir baudiamosios atsakomybs skirtumus lemia ir
tvark ir moni rimt, utraukia baud nuo vieno imto iki trij imt lit arba administracin aret iki trisdeimties par. 679 O. Fedosiuk vienoje naujausi savo publikacij ireikia kategorik nuomon iuo klausimu: Su ultima ratio principu nedera ir BK normos, kurios tiesiog dubliuojasi su Administracini teiss paeidim kodekso draudimais. [...] Pirmiausia iame srae pamintinas nedidelis vieosios tvarkos paeidimas (BK 284 str. 2 d.), pasireikiantis necenzrine kalba ar nepadoriu elgesiu vieojoje vietoje. ios nusikalstamos veikos tiesiog nemanoma atriboti nuo analogiko administracinio teiss paeidimo nedidelio chuliganizmo (ATPK 174 str.) [FEDOSIUK, Oleg. Baudiamoji atsakomyb kaip kratutin priemon (ultima ratio): teorija ir realyb. Jurisprudencija, 2012, Nr. 19(2), p. 725]. 680 r. Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriio 13 d. ir 2005 m. lapkriio 10 d. nutarimus.

265

administracinio teiss paeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis i veik didesnis ar maesnis pavojingumas, todl, atribojant administracin teiss paeidim nuo baudiamojo nusiengimo, itin svarbs tampa padidint ar sumaint pavojingum leidiantys nustatyti kriterijai681. LAT taip pat akcentavo, kad BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio dispozicijose numatytos veikos apibdintos panaudojant i esms tuos paius vertinamuosius poymius, apibrt baudiamosios ir

administracins atsakomybs atribojimo kriterij nra, todl atribojant reikt vadovautis ne vien BK ir ATPK norm tekstais, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata682, reikalaujania atsivelgti konkreios veikos pobd, t. y. kiekvienu konkreiu atveju atsivelgti : kaltininko veiksm intensyvum; kaltininko veiksm trukm; nukentjusi asmenyb; nukentjusij skaii; kilusius padarinius; vieosios vietos specifik (pavyzdiui, apeig atlikimo vieta ar
neformalaus bendravimo vieta)683.

681 682

LAT 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012. Atkreiptinas dmesys, kad LAT yra iaikins, [] kad ATPK 9 straipsnio 2 dalies formalus suvokimas, t. y. aikinimas taip, kad be veikos pavojingumo vertinimo visais atvejais turt bti taikomas BK (taip i esms eliminuojant galimyb taikyti ATPK), neatitikt ATPK 9 straipsnio 2 suformuluotos nuostatos prasms [LAT 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-776/2012]. 683 r. pvz.: LAT 2005 m. vasario 15 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-178/2005; taip pat 2010 m. balandio 13 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-142/2010. Pastarojoje byloje LAT, atsivelgs idstytus vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterijus, taip argumentavo BK 284 straipsnio 2 dalies, o ne ATPK 174 straipsnio taikym: I baudiamosios bylos mediagos matyti, kad D. M. atliko nevienkartinius, gana ilg laik besitsusius veiksmus (praomas palikti nepageidaujanius su juo bendrauti mones, kaltininkas nenujo, palikus j prie stalelio vien, jis persdo nukentjusiojo A. G. viet, o iam grus, atsisak j uleisti, nukentjusiesiems persdus prie kito stalo, prijo prie kito stalo vartodamas necenzrinius odius, ukabino stalel, grasino M. J.), kai kurie jo veiksmai buvo susij su nukentjusij kno nelieiamumo paeidimu (stumd P. M. ir M. P., grasino suduoti ranka M. M.). Atlikdamas tokius veiksmus D. M. trikd visuomens rimt ir tvark, paeisdamas atuoni nukentjusij interesus tokiu metu, kai tikimasi didesns tolerancijos ir pagarbos kitiems monms, t. y. per Kaldas; dl D. M. veiksm nukentjusieji buvo priversti nutraukti savo vent ir kreiptis teissaugos institucijas. Nors vykis vyko neformalioje aplinkoje, kolegijos nuomone, anksiau aptartos veikos padarymo aplinkybs leidia teigti, kad jo elgesys negali bti vertintas kaip nedidelis chuliganizmas, nes aikiai pranoksta ATPK 174 straipsnio dispozicijoje apraytos veikos pobd.

266

Ianalizavus

vieosios

tvarkos

paeidimo

kaip

baudiamojo

nusiengimo ir nedidelio chuliganizmo kaip administracinio teiss paeidimo vertinamojo pobdio atribojimo kriterijus, akivaizdu, kad jie beveik identiki kriterijams, pagal kuriuos praktikoje atskiriamos vieosios tvarkos paeidimo kaip nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo sudtys. Tokiu bdu veikos kvalifikavim pagal ATPK 174, BK 284 straipsnio 1 ar 2 dalis ir atitinkam sudi atribojim didija dalimi nulemia teiss taikytojo nuoira. Atsivelgiant tai, vieosios tvarkos paeidimo sudtis pagrstai traktuotina kaip maiausiai formali visame BK, kurios taikymo gairs yra labai plaios, o dl teisinio reglamentavimo nenuoseklumo (pavyzdiui, tebestringanios ATPK reformos) galimai ir prietaringos. iurktaus vieosios tvarkos paeidimo poymis ir jo santykis su vieosios tvarkos (su)trikdymu. iurktus vieosios tvarkos paeidimas vertinamasis poymis 684 , vartojamas riaui nusikaltimo sudtyje (BK 283 straipsnis). Pastebtina, kad analogikos lingvistins konstrukcijos kituose BK straipsniuose nra685. Riaui sudtyje iurktus vieosios tvarkos paeidimas tvirtintas kaip alternatyva vieam smurtui ar turto niokojimui. Pagal sudties login konstrukcij, akivaizdu, kad vieas smurtas ar turto niokojimas savaime iurkiai paeidia viej tvark kitaip sakant, tai yra formalizuoti iurktaus vieosios tvarkos paeidimo atvejai. Kokie yra kiti iurktaus vieosios tvarkos paeidimo atvejai, paliekama sprsti teismui. Atkreiptinas dmesys, kad teism praktika BK 283 straipsnio taikymo bylose nra labai isami, dl to iurktaus vieosios tvarkos paeidimo vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterijai nra galutinai susiformav. Kita vertus, egzistuojanti teism praktika riaui bylose rodo, kad iurktaus vieosios tvarkos paeidimo turiniui didel tak turi vieosios tvarkos paeidimo sudties poymi iaikinimai. I esms iurktus vieosios tvarkos
684

Past. kad tai vertinamasis poymis identifikuota LAT nutartyje 2K-7-393/2005: Kitas poymis iurktus vieosios tvarkos paeidimas yra vertinamasis, taiau magistralini keli blokavimas, dl kurio sustabdomas eismas, institucij darbo trikdymas, yra pakankamas pagrindas pripainti, kad vieoji tvarka buvo iurkiai paeista. 685 Tiesa, BK 1702 straipsnyje vartojamas prieveiksmis iurkiai.

267

paeidimas prilyginamas visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymo poymiui. Vieosios tvarkos paeidimo iurktumas lemia tiek BK 283, tiek 284 straipsni inkriminavim. tai atkreipia dmes LAT vienoje naujausi ios kategorijos byl: ie poymiai, taip pat ir viej tvark paeidiani veiksm iurktumas, yra svarbs teisikai vertinant kaltinink veikas pagal BK 283 (riaus) ar 284 (vieosios tvarkos paeidimas) straipsnius arba kitus BK specialiosios dalies straipsnius686. Tiesa, pasitaiko teism sprendim, kuriuose veika perkvalifikuojama i BK 283 straipsnio 1 dalies BK 284 straipsnio 1 dal, argumentuojant, kad vieoji tvarka paeista nepakankamai iurkiai: [...] nagrinjamu atveju vieos tvarkos sutrikdymas nebuvo pasieks tok lyg, nuo kurio j bt pagrindas vertinti kaip labai iurkt. Nors viea tvarka ir buvo paeista, taiau smurtinis incidentas utruko vos 3 minutes laiko, pataisos nam, kaip kalinimo staigos, prastas funkcionavimas i esms nebuvo sutrikdytas, turtas nebuvo niokojamas, nukentjusieji patyr tik neymius sveikatos sutrikdymus [...]. Dl aptart aplinkybi bei dl to, jog kaltinamiesiems inkriminuotos veikos pagal LR BK 283 str. 1d. savo faktinmis aplinkybmis i esms nesiskiria nuo veikos numatytos LR BK 284 str. 1d., kaltinimas nuteistiesiems keistinas lengvesn LR BPK 256 str. 4d. tvarka. S. P., S. J., A. M., V. K. bei L. V. nusikalstama veika i LR BK 283 str. 1 d. perkvalifikuotina LR BK 284 str. 1 d.687. Vis dlto pacituoto sprendimo argumentai nra tikinantys. Prieingai, manytina, kad jame palikta keletas logini argumentavimo klaid. Pavyzdiui, prie argument, kodl reikia inkriminuoti BK 284 straipsnio 1 dal, teismas nurodo, jog nebuvo sutrikdytas kalinimo staigos funkcionavimas, be to incidentas utruko vos 3 minutes laiko. Kaip minta, vienas pagrindini kriterij, rodani, kad vieoji tvarka ne tik trikdyta, bet ir sutrikdyta atvejai, kai sutrikdyta normali moni ar staig veikla. Be to, paeidimo trukm taip

686 687

LAT 2012 m. gruodio 4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-552/2012. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandio 5 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-137317/2011.

268

pat yra vertinamojo pobdio kriterijus 688 , pagal kur atribojame BK 284 straipsnio 1-j dal nuo 2-osios. Dl ivardint prieasi, nepritartina poymi hierarchijai, pagal kuri iurktus vieosios tvarkos paeidimas yra pavojingesn padarini forma u vieosios tvarkos sutrikdym. Prieingai, manytina, kad pagal pavojingumo kriterij ie du poymiai yra vieno lygmens. 9 paveikslas

Vieosios tvarkos paeidimas

Vieosios tvarkos trikdymas

iurktus vieosios tvarkos paeidimas

Vieosios tvarkos sutrikdymas

Dl tos prieasties kyla abejoni, ar pagrstai statym leidjas varijuoja skirtingais terminais BK XL skyriuje, jeigu j vartojimo reikm ir kontekstas sutampa. Maa to, iurktus vieosios tvarkos paeidimas lingvistine forma labiau koreliuoja su ATPK vartojamais terminais, pavyzdiui, ATPK 174 straipsnio vieosios tvarkos paeidimu. iurktus vieosios tvarkos paeidimas yra kvalifikuota vieosios tvarkos paeidimo forma, analogikai kaip vieosios tvarkos sutrikdymas yra kvalifikuota vieosios tvarkos trikdymo forma (r. 9 paveiksl). Kitaip sakant, vieosios tvarkos paeidimu trikdoma vieoji tvarka, tuo tarpu iurktaus paeidimo atveju i tvarka yra sutrikdoma. Atsivelgiant tai, kas iame skyriuje idstyta, konstatuotina, kad vieosios tvarkos paeidimo sudties analiz geriausiai atspindi daugum vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi taikymo problem. ios sudties taikymo praktikoje bandyta iaikinti ne tik atskir vertinamj poymi turinio atskleidimo kriterijus, bet ir sprsti j tarpusavio
688

Past. kita vertus, tai yra natralus dalykas, kadangi motyvuojant vertinamsias svokas, neivengiamai remiamasi vertybmis [r. pvz.: TIDIKIS, Rimantas. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, p. 172].

269

konkurencijos ir atribojimo klausimus. Kaip rodo vieosios tvarkos paeidimo taikymo patirtis, vertinamasis poymis danai tampa pagrindiniu rankiu, sprendiant problemas, su kuriomis nesusitvarko statym leidjas. Pavyzdiui, daugiau nei du deimtmeius stringant ATPK reformai ir paraleliai baudiamojo statymo vieosios tvarkos paeidimui egzistuojant nedideliam chuliganizmui, tvirtintam ATPK, vertinamojo poymio lankstus pobdis leidia teismams praktikos pagalba ilaviruoti, atribojant dvi i pirmojo vilgsnio tapaias normas. Vieosios tvarkos paeidimo sudties analiz taip pat atskleidia, kad itin danas skirting vertinamj poymi vartojimas sudtyje sukelia ir kitokio pobdio problem. Pavyzdiui, atskleidiant atskir vertinamj poymi turin, panaudojami tapats kriterijai. Dl tos prieasties keli vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai danai vertinami bendrai, nors yra savarankiki ir integrals. Tai rodo, jog teismams trksta kriterij identifikuoti skirtingus vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties

poymius. Pavyzdiui, smurtiniai veiksmai vieoje vietoje pagal teism praktik gali lemti tiek laus elgesio buvim, tiek visuomens rimties ar tvarkos sutrikdym. Tokios situacijos prietarauja poymio teorijai ir leidia kelti prielaidas dl teiss technikos tobulinimo ioje srityje. Atsivelgiant tai, darytina ivada, kad nusikalstamos veikos sudtyje privalo egzistuoti proporcinga formali atsvara, o sudi konstravimas vien vertinamj poymi pagrindu laikytinas prastos teiss technikos pavyzdiu.

270

IV.

VERTINAMJ

NUSIKALSTAMOS LIETUVOS

VEIKOS

SUDTIES

POYMI TEISJE

PERSPEKTYVOS

BAUDIAMOJOJE

1. Teiskros perspektyvos 1.1. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai baudiamojo statymo patais projektuose Ianalizavus vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raikos ir sklaidos kitim Lietuvos baudiamajame statyme, konstatuota ryki j pltros tendencija pastaraisiais metais, taip pat teiskros nuoseklumo ir sistemikumo spragos
689

. Prognozuojant tolimesnes teiskros kryptis

vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo aspektu, atlikta j vartojimo perspektyvin analiz. Perspektyvins analizs objektas Lietuvos Respublikos Seime pateikti ir uregistruoti BK pakeitim ar papildym projektai. ie projektai i vis j gausos yra labiausiai priartj prie finalins teiskros stadijos teiss akto primimo, dl to turi didiausi tikimyb ateityje virsti privalomomis normomis, o kartu kriminalizuoti ar dekriminalizuoti atskirus vertinamuosius poymius. Tyrimo ribos susiaurintos projekt specifika tirti tik BK specialiosios dalies pakeitim ir (ar) papildym projektai, ir tiriamuoju laikotarpiu analizuoti tik atitinkami projektai, uregistruoti Seime nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. Be to, neanalizuoti iki atlikto tyrimo 690 atmesti ar atsiimti, taip pat jau priimti BK pakeitim ir (ar) papildym projektai; kaip vienas projektas skaiiuotas kelios to paties projekto redakcijos ir svarstymo Seime stadijoje apjungti projektai. Tokiu bdu ianalizuoti 26 BK pakeitim ir (ar) papildym projektai 9 i kuri uregistruoti naujojo 11-ojo (2012 2016 m.) Seimo691 kadencijos metu (past. projekto numerio pradia XIIP), o lik

689 690

r. antrosios dstymo dalies 3 skyri. Tyrimas atliktas 2013 m. birelio mnes. 691 r. prieig internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8787&p_k=1

271

17 yra iki iol aktuals 10-ojo (2008 2012 m.) Seimo kadencijos metu uregistruoti projektai (past. projekto numerio pradia XIP). 11 lentel
Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi raika BK specialiosios dalies pakeitimo ir (ar) papildymo projektuose
Projekto uregistra vimo data ir numeris
2013-06-27; XIIP-443(2)

Projekto pavadinimas Baudiamojo kodekso 140, 145, 148, 149, 150, 151 ir 165 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas Baudiamojo kodekso 178 ir 187 straipsni pakeitimo statymo projektas

Projekto teikjas
692

Nauj vertinamj poymi pobdis ir skaiius projekte -

Naikinam vertinamj poymi pobdis ir skaiius projekte

Seimo Teiss ir teistvark os komitetas Seimo Teiss ir teistvark os komitetas Seimo Teiss ir teistvark os komitetas

2013-06-27; XIIP-302(2)

2013-06-21; XIP-925(2)

Baudiamojo kodekso 7, 25, 250, 250(1), 251 straipsni ir priedo pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 249(1), 250(2), 250(3), 250(4), 250(5), 252(1) straipsniais statymo projektas

Strategin reikm nacionaliniam saugumui Svarbi reikm nacionaliniam saugumui Didelis mastas Didels reikms valstybs valdymui, kiui ar finans sistemai turinti informacin sistema ar elektronini duomen saugumas Sunks padariniai Nesunkus sveikatos sutrikdymas Sunkus sveikatos sutrikdymas Auk niekinimas Pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bti vykdytas Netiesioginis l ar kitokio turto rinkimas, kaupimas arba teikimas

1 1

1 1 1 1 1

2013-06-11; XIIP-687

2013-05-31; XIIP-655

Baudiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo statymo projektas Baudiamojo kodekso 199 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 160(1), 276(1), 276(2)

Seimo nari grup Seimo narys Kitoks asmens pratinimas ne gydymo tikslais vartoti Lietuvos Respublikos tam tikr dopingo mediag

692

Past. remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsniu, statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. statym leidybos iniciatyvos teis turi taip pat Lietuvos Respublikos pilieiai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti.

272

2013-05-23; XIIP-329(2)

2013-03-27; XIIP-400

2013-03-10; XIIP-338

2013-03-01; XIIP-309

2012-11-27; XIIP-47

2012-10-19; XIP-4930

2012-09-25; XIP-4796

ir 276(3) straipsniais statymo projektas Baudiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo statymo projektas Baudiamojo kodekso 149, 150, 153 straipsni pakeitimo ir 95 straipsnio papildymo statymo projektas Baudiamojo kodekso 135, 142 straipsni pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 131(1) straipsniu statymo projektas Baudiamojo kodekso papildymo 247(1) straipsniu statymo projektas Baudiamojo kodekso 201 straipsnio pakeitimo statymo projektas Baudiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo statymo projektas Baudiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 151, 151(1), 153, 162, 307, 308, 309 straipsni pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 100(1), 100(2), 152(1) ir 252(1) straipsniais ir Kodekso priedo papildymo statymo projektas

kontrols statyme nurodytas mediagas Seimo narys -

Seimo nari grup

Seimo nari grup

Seimo nari grup Seimo narys

Seimo narys

Vyriausy b

msi konkrei veiksm, kad vykt susitikimas Pornografinio pobdio renginys Kitokia psichin prievarta Kitas mogaus gyvybei ar sveikatai pavojingas rankis ar priemon Labai sunks padariniai Pornografinio turinio dalykai, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas

1 2 1

1 1

2012-07-26; XIP-4688

2012-06-12; XIP-4535

Baudiamojo kodekso 307 ir 308 straipsni pakeitimo statymo projektas Baudiamojo kodekso 7, 216 ir 237 straipsni pakeitimo, Kodekso papildymo 224(1) straipsniu ir 189 straipsnio pripainimo

Seimo narys

Vyriausy b

273

2012-06-11; XIP-4524

netekusiu galios statymo projektas Baudiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo statymo projektas

Seimo narys

Lietuvos Respublikos energetins nepriklausomybs ir energetinio saugumo interesams prietaraujanti veika Didel ala

2012-05-16; XIP-4439

2012-05-09; XIP-4399

2012-05-02; XIP-4376

2012-04-24; XIP3602(2)

Baudiamojo kodekso 235 straipsnio 2 dalies papildymo statymo projektas Baudiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo statymo projektas Baudiamojo kodekso papildymo 299(1) straipsniu statymo projektas Baudiamojo kodekso 47, 272, 273, 281, 284 straipsni pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 176(1) ir 273(1) straipsniais statymo projektas

Seimo nari grup Seimo nari grup Seimo nari grup Vyriausy b Piktybikai tyiodamasis

1 -

2012-03-28; XIP-4261

2012-03-02; XIP-4144

2012-01-19; XIP-4045

2012-01-09; XIP-4023

2011-10-19; XIP-3766

2011-09-13; XIP-3568

2011-06-09; XIP-3306

Baudiamojo kodekso papildymo 227(1) straipsniu statymo projektas Baudiamojo kodekso 129 straipsnio papildymo statymo projektas Baudiamojo kodekso 187 straipsnio pakeitimo statymo projektas Baudiamojo kodekso 154 straipsnio pakeitimo statymo projektas Baudiamojo kodekso papildymo 229(1) straipsniu statymo projektas Baudiamojo kodekso papildymo 143(1), 143(2) ir 153(1) straipsniais statymo projektas Baudiamojo kodekso 189(1) straipsnio pakeitimo ir papildymo statymo projektas

Seimo narys

Nepagrsta nauda

1 Patyiomis Necenzrini ais odiais Nepadoriu elgesiu Visuomens rimties ar tvarkos trikdymas 1

1 1 1 1

Seimo narys

Seimo narys

Seimo narys

Seimo narys

Seimo nari grup

Psichin prievarta

Vyriausy b

274

Atliktos BK pakeitimo ir (ar) papildymo projekt analizs rezultatai (r. 11 lentel) akivaizdiai rodo tolimesnes vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi augimo perspektyvas baudiamajame statyme. I 26 tirt BK pakeitimo ir (ar) papildymo projekt bent vienu nauju vertinamuoju nusikalstamos veikos sudties poymiu baudiamj statym siekia papildyti 8 projektai (31 %) ir tik vienas 2012 m. balandio 24 d. Baudiamojo kodekso 47, 272, 273, 281, 284 straipsni pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 176(1) ir 273(1) straipsniais statymo projektas Nr. XIP-3602(2) 693 susijs su tam tikr vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi dekriminalizavimu
694

. I viso mintieji BK patais projektai siekia

baudiamajame statyme tvirtinti 26 naujus vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius, o paalinti tik 4 atitinkamus poymius. Itirti BK patais projektai isiskiria vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi naujadar gausa siekiama BK tvirtinti 19 skirting vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi ri, i kuri net 6 (t. y. 32 %) yra naujadarai. Tokia naujadar gausa baudiamojo statymo pakeitimo ir (ar) papildymo projektuose neturt kelti nuostabos, kadangi net 19 i 26 (t. y. 73 %) tirt projekt rengj yra pavieniai Seimo nariai ar j grups 695 . Pavieni Seimo nari pateikt projekt kokyb paprastai yra pati prasiausia 696 , kas nulemia, kad naujadarai baudiamojo statymo patais projektuose danai sukuriami nepagrstai, nesilaikant teiss technikos reikalavim ir neatsivelgiant baudiamosios teiss sistem bei BK struktr.

693

Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=422909&p_query=&p_tr2=2 694 Pastebtina, kad is perspektyvinio dekriminalizavimo atvejis yra nukreiptas ne tiesiogiai vertinamj poymi atsisakym, o siekiant panaikinti prastai praktikoje veikiani ir ATPK 174 straipsnio nukonkuruot BK 284 straipsnio 2 dal. 695 A. Pociens 2012 m. atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pavieni Seimo nari iniciatyvos keisti baudiamj statym tradicikai yra vyraujanios: Toliau analizuojant matyti, kad i sudaryto srao aktyviausi BK patais rengjai yra: pavieniai Seimo nariai, Seimo Teiss ir teistvarkos komitetas, LR teisingumo ministerija ir LR vidaus reikal ministerija. Seimo nari pateikt patais skaiius kiekvienais metais (su retomis iimtimis 1997 m., 2000 m., 2004 m. ir 2008 m.) gerokai lenkia kit rengj parengt patais skaii [POCIEN, Aura. et al. Baudiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Vilnius: Teiss institutas, 2012, p. 89]. 696 r. oficiali Seimo darbo statistik. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=252&p_k=1

275

Be to, pastebtina, kad 3 i 8 projekt (t. y. 38 %), numatani nors vien nauj vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym, gyvendina ES teiss akt (-us). Tai taip pat patvirtina prie tai ikeltas prielaidas dl tiesiogins ES teiss akt gyvendinimo ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi pltros tarpusavio priklausomybs. iame kontekste verta iskirti rezultatyviausi vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi aspektu projekt 2013 m. birelio 21 d. Baudiamojo kodekso 7, 25, 250, 250(1), 251 straipsni ir priedo pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 249(1), 250(2), 250(3), 250(4), 250(5), 252(1) straipsniais statymo projekt Nr. XIP-925(2) 697 , numatant net 8 skirtingus vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius. Atkreiptinas dmesys, kad is projektas gyvendina net du ES teiss aktus: 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatin sprendim 2008/841/TVR dl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL 2008 L 300, p. 42) ir 2008 m. lapkriio 28 d. Tarybos pamatin sprendim 2008/919/TVR, i dalies keiiant Pamatin sprendim 2002/475/TVR dl kovos su terorizmu (OL 2008 L 330, p. 21). Vertinti baudiamojo statymo patais projektus kokybine prasme yra sudtinga dl jau mint teiss technikos trkum, vyraujani pavieni Seimo nari statym projektuose. Be to, rykesni tendencij velgti neleidia faktas, kad tapati vertinamojo pobdio lingvistin konstrukcija analizuotose projektuose pasikartoja daugiausia tik du kartus, o keiiami BK straipsniai yra struktrikai idstyti skirtinguose BK specialiosios dalies skyriuose. Atsivelgiant idstyt, prognozuotina tolimesn vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi pltra ir augimas baudiamajame statyme, daugiausia nulemti nauj ES teiss akt materialins baudiamosios teiss srityje gyvendinimo. Dl tos prieasties rekomenduotinos tam tikros organizacins priemons (pavyzdiui, mokymai), keliant teiskros, teiss aikinimo ir taikymo subjekt teisinio smoningumo lyg nusikalstam veik sudi ir atskir j poymi krimo, taikymo ir interpretavimo klausimais.
697

Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=451634&p_query=&p_tr2=2

276

1.2. Identifikuot tendencij analiz ir galimi problem sprendimai ES teiskrai lygiavertis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi dekriminalizavimo veiksnys, kaip rodo BK patais projekt analizs rezultatai, iuo metu neegzistuoja. Dl tos prieasties, siekiant ilaikyti optimali formalij ir vertinamj poymi proporcij sudtyse, o kartu baudiamojo statymo formalj pobd, btina optimizuoti ES teiss akt derinimo ES institucijose ir gyvendinimo baudiamajame statyme praktik. Vis pirma rekomenduotina Lietuvos atstovams, derinantiems ES teiss aktus ES institucijose, principingai ir nuosekliai atstovauti Lietuvos pozicij, siekiant, kad ES teiss aktuose vartojamos formuluots esmingai nesiskirt nuo BK straipsni dispozicijose vartojam termin ir svok. Taip pat privalu siekti, kad galutinje ES pasilymo redakcijoje, kiek manoma, nelikt dviprasmik ir itin abstraktaus pobdio svok, toki kaip antrosios dstymo dalies 4.2. poskyryje aptarta formuluot daug asmen. Kaip minta, vargu ar gyvendinant atitinkamas direktyv ar kit ES teiss akt formuluotes, tinkamiausias bdas yra j detalizavimas BK toks ES teiss akto nuostat gyvendinimas gali bti traktuojamas kaip per siauras ir neatitikti jo tiksl. Antra vertus, baudiamajame statyme palikus dviprasmik ar itin abstraktaus pobdio svok, labai apsunkinamas jos taikymas ar netgi kyla rizika, kad tokia sudtis apskritai nebus taikoma ir BK egzistuos tik simbolikai. iame kontekste pastebtinas ir kitas aspektas formalij kriterij trkumas ES antrins teiss akt gyvendinimo valstybse narse kontrols mechanizmui. 2008 m. publikacijoje G. vedo valga dl antrins ES teiss gyvendinimo tebra aktuali: Kita vertus, Europos Komisija tik dabar sprendia klausim, kokia vertinimo metodika turt bti taikoma: ar pagrind sprendimai turi bti gyvendinami [...] tiksliai ir precizikai, ar vis dlto laikytina, kad nacionalini nuostat formuluots gali skirtis nuo pagrind sprendimo, bet nacionalins teiss nuostatuose turi atsispindti jo tikslas ir

277

esm 698 . Kaip rodo praktika, konkretaus ES teiss akto gyvendinimo tinkamum ar netinkamum paprastai nulemia Lietuvos valdios atstov laikysena ES vertinim metu699. Be to, atsivelgiant antrosios dstymo dalies 3.1. poskyrio pastebjimus, iskirtinis dmesys privalo bti skiriamas ES teiss akt oficialij vertim kokybei, kurios, kaip rodo praktiniai pavyzdiai700, danai pasigendama. Pabrtina, kad netikslus ES teiss akto vertimas daro tiesiogin tak norminiam vertinamojo poymio turiniui. Suvokiant, kad baudiamosios teiss ini reikalavimas ES teiss akt vertjams yra nepasiekiamas dalykas, btina sugrietinti toki vertim perir. Kitaip sakant, reikalautina, kad ES teiss akt darbo grupse derins valstybs atstovas ar atstov grup detaliai sutikrint original ES dokument su jo vertimu lietuvi kalb, o ypa termin ir svok raik, dar prie oficial tokio vertimo paskelbim. Tik utikrinus tiksl ES teiss akto vertim, galima tiktis tinkamo jo gyvendinimo. statym leidjui, gyvendinant ES teiss aktus, rekomenduotina labiau atsivelgti baudiamosios teiss sistem ir aktyviau naudotis turima diskrecija savarankikai pasirinkti direktyvos gyvendinimo bdus ir priemones. Kitaip sakant, gyvendinant direktyv ar kit ES teiss akt, btina atsivelgti ne tik formal baudiamojo statymo tekst, bet ir suformuot teism praktik ir BK pataisas daryti tik tada, kai kompleksins analizs rezultatai rodo, kad perkeliama norma turinio prasme Lietuvos teiss sistemoje i ties yra nauja.

698

VEDAS, Gintaras. Europos Sjungos baudiamosios teiss tendencijos ir perspektyvos. In Teis besikeiianioje Europoje: Liber Amicorum Pranas Kris. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008, p. 818. 699 Past. autoriui yra tek dalyvauti viename i ES atliekam valstybi nari vertinim (Penktasis savitarpio vertinimas Finansiniai nusikaltimai ir finansini nusikaltim tyrimas), atstovaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerij. Organizuoto nusikalstamumo tarpdisciplinins grups (ONTG) ekspert vizitas Lietuvoje vyko 2011 m. birelio 27 liepos 1 dienomis. vertinimo ataskaitos prieiga internete: http://www.parlament.gv.at/PAKT/EU/XXIV/EU/07/85/EU_78562/imfname_10025664.pdf 700 r. pvz.: Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2005 m. birelio 17 d. ivad Baudiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsni ir priedo pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 147(1), 199(1), 199(2), 267(1), 270(1), 308(1) straipsniais statymo projektui Nr. XP-418(2). Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=257844

278

Prijus prie ivados, kad BK pataisos vis dlto yra neivengiamos701, visas dmesys privalo bti sutelktas statymo projekto kokybei. Kadangi vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai yra sunkiai praktikoje inkriminuojami poymiai, tai btina atsivelgti jau pradinse teiskros stadijose. Pastebtina, kad statym leidjas turi pakankamai nemenkus svertus, galinius nulemti ne tik toki poymi iorin form, bet ir perspektyvin j taikym praktikoje. Akivaizdus to pavyzdys teisminis teiss aikinimas, paremtas teleologiniu metodu 702 . Atkreiptinas dmesys, kad statym leidjo tikslai ir ketinimai gali bti arba numanomi, arba tiesiogiai deklaruoti statymo projekto lydimuosiuose dokumentuose. Numanomi statym leidjo tikslai

interpretuojami labai vairiai ir nauj teiss norm taikymo paprastai nepalengvina, tuo tarpu oficialiai deklaruotieji tampa nemenka toki norm taikymo atrama. Siekiant ivengti teorini diskusij dl teleologinio metodo taikymo baudiamojoje teisje teistumo ir efektyvumo, o kartu ir praktini su tuo susijusi problem (pavyzdiui, teism praktikos ir teisinio

reglamentavimo tarpusavio neatitikimo), rekomenduotina atkreipti dmes baudiamojo statymo patais projekt ir j lydimj dokument, o ypa aikinamj rat, kokyb ir isamum. Lietuvos Respublikos Seimo statuto (in., 1999, Nr. 5-97) 135 straipsnio 3 dalyje numatyta eiolika struktrini reikalavim kartu su statymo projektais pateikiamiems aikinamiesiems ratams. ios dalies 2 punktas reikalauja i projekt rengj aikinamajame rate nurodyti parengto projekto tikslus ir udavinius, o 4 punktas kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuot klausim teigiamos savybs ir koki teigiam rezultat laukiama. Atsivelgiant tai, siekiant baudiamj
701

Kaip pastebi A. Abramaviius: [...] i tarptautini dokument (pvz., Europos Sjungos teiss akt) kylantys reikalavimai gali lemti btinyb keisti BK tvirtint teisin reguliavim koreguoti esamas BK normas, papildyti BK naujomis normomis. Taiau tai neturi tapti savitiksliu dalyku, toks teisinio reguliavimo keitimas negali ikreipti, paneigti baudiamosios teiss norm paskirties, j esms [ABRAMAVIIUS, Armanas. Europos Sjungos teiss standartai Lietuvos Respublikos baudiamojoje teisje. In Teis besikeiianioje Europoje: Liber Amicorum Pranas Kris. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008, p. 541]. 702 r. pirmosios dstymo dalies 3.2. poskyr.

279

statym papildyti vertinamojo pobdio naujadaru, rekomenduotina projekto aikinamojo rato 2 punkte projekto tikslus ir udavinius apibrti itin detaliai, o 4 punkte ne tik nurodyti atitinkam naujj sudties poym, bet ir pateikti bent minimalius jo turinio atskleidimo kriterijus703, tokiu bdu suformuojant naujojo vertinamojo poymio taikymo gaires baudiamajai justicijai ir panaikinant bet kokias dvejones dl tikrj statym leidjo ketinim ar baudiamojo statymo paskirties. Nemaiau svarbus Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 10 punktas, pagal kur i statymo projekto rengjo reikalaujama nurodyti, ar statymo projektas atitinka ETK nuostatas bei ES dokumentus. Baudiamojo statymo patais projekt analiz rodo, kad j aikinamuosiuose ratuose 10 punktas paprastai apraomas vienodai lakonikai, nepateikiant jokios argumentacijos: Projektas atitinka Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sjungos teisei neprietarauja. Vis dlto vertinamj nusikalstamos veikos poymi tvirtinimo atveju, atsivelgiant pirmosios dstymo dalies 2.4. poskyryje padaryt ivad, manytina, kad io punkto argumentacija yra labai svarbi. Argumentacijos kryptis kodl vietoje vertinamojo poymio nra manoma, ar netikslinga konkreioje sudtyje vartoti formaliojo. Argumentuotai atsakius klausim, bt isprsta nemaai perspektyvini taikymo problem, susijusi su naujuoju vertinamuoju poymiu. Analizuojant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi teiskros perspektyvas, taip pat svarbu atkreipti dmes teisins kalbos reikalavim laikymsi. Tyrimo duomenys rodo, kad terminai ir svokos, priimant naujus pakeitimus, nra precizikai tiksliai suderinti tarpusavyje, atsivelgiant baudiamojo statymo sistem. teigin akivaizdiai iliustruoja BK vartojam sinonim gausa704, gramatini form vairov705 ir pan. Tai daro

703

Kaip tinkam pavyzd irti: 2011 m. lapkriio 28 d. Teisingumo ministerijos pateikt Baudiamojo kodekso papildymo 2921 straipsniu ir kodekso priedo papildymo statymo projekto Nr. XIP-3895 aikinamj rat. 704 Pavyzdiui, pamintini tokie vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai kaip stambus mastas (vartojamas BK 202 straipsnio 1 dalyje) ir didelis mastas (vartojamas BK 100 straipsnyje) .

280

tiesiogin neigiam tak ne tik vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi iorinei raikai, bet ir j norminiam turiniui. Pastebtina, kad vertinamj poymi, ireikt sinoniminiais terminais, aikinimas turi tendencij isiskirti, nors statym leidjo valia to ir nenumato706. Atsivelgiant tai, siekiant ivengti baudiamojo statymo sistemos griovimo, o kartu skirtingos teism praktikos formavimosi, btina ne maesn dmes nei norminei statymo projekto pusei (patais prieastys, tikslai, udaviniai, naujos nuostatos, laukiamas rezultatas ir pan.) skirti techninei jo daliai ypa projekto teisins terminijos sisteminiam suderinamumui. Antrasis teisins terminijos sisteminio suderinamumo BK poreik pagrindiantis pavyzdys autentiko vertinamj poymi aikinimo BK trkumai, ianalizuoti antrosios dstymo dalies 2.6. ir 3.1. poskyriuose. Bendroji vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi formalizavimo paiame baudiamajame statyme perspektyva vertintina neigiamai, iskyrus tam tikr vertinamojo pobdio naujadar savalaik iaikinim. Tuo tarpu plaiai BK paplitusios vertinamojo pobdio konstrukcijos autentikas iaikinimas paprastai palieka vien ar kit teisin sprag. aspekt yra atkreip dmes G. vedas ir J. Prapiestis, bendroje publikacijoje aptar BK deimtmeio raidos pamokas ir perspektyvas: Kita vertus, pamintini ir tie naujojo BK pakeitim ir papildym aspektai, kurie vertintini kritikai arba bent jau nevienareikmikai, [...] kai kuri nusikalstam veik vertinamj poymi iaikinimas baudiamajame statyme nustatant grietai apibrtas formalias ribas 707 . Pateiktinas pavyzdys i prekybos poveikiu sudties (BK

705

Pavyzdiui, BK vartojamos skirtingos grasinim morfologins formos: grasinimais (pavyzdiui, BK 171 straipsnis) daiktavardis; ir grasindamas (pavyzdiui, BK 159 straipsnis) pusdalyvis. 706 Tiesa, pasitaiko ir kitoki nuomoni dl sinonim vartojimo baudiamajame statyme, kurioms autorius i esms nepritart. Pavyzdiui, R. Brzgien savo publikacijoje daro toki ivad: Kad teiss dokument kalba tapt aikesn, tikslesn ir taisyklingesn, reikt drsiau atsisakyti prast teisinio ir kalbinio mstymo tamp: [...] 2. Vengti nereikalingo kartojimosi, veiksmaodini abstrakt, iekoti sinonim, vietoj gausi paymini vartoti iplstines konstrukcijas, alutinius sakinius ir kt.. [BRZGIEN, Rta. Naujojo Lietuvos baudiamojo kodekso kalba. Jurisprudencija, 2002, t. 33(25), p. 128-129]. 707 VEDAS, Gintaras; PRAPIESTIS, Jonas. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso deimtmetis: raidos pamokos ir perspektyvos. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 21-22.

281

226 straipsnis), pakoreguotos 2011 m. birelio 21 d. 708 . i patais metu formalizuota vertinamoji nedidels verts kyio svoka, nurodant konkret dyd 1 MGL, be to, BK 230 straipsnio 4 dalyje pateiktas kyio svokos apibrimas. Tokiu bdu prekybos poveikiu sudties kvalifikavimas
709

priklauso nuo konkretaus turtinio kyio dydio nustatymo, nors pagal tuo paiu BK pakeitimu pateikt kyio apibrim, is nebra siejamas vien su turtine nauda710. Privalu aptarti ir atvirkios situacijos, t. y. formalij nusikalstamos veikos sudties poymi virsmo vertinamaisiais, perspektyvas baudiamajame statyme. E. Bielinas, komentuodamas BK 173 straipsnio (Rinkim ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkim ar referendumo dokumento panaudojimas) 1 dalyje vartojamo didelio kiekio poymio turin, atkreipia dmes poymio pobdio pasikeitim. Kaip rao autorius: Naujojo BK 173 str. nra iaikinta, koks netikr biuleteni kiekis laikytinas dideliu. Senojo BK 1354 str. 3 dalyje is poymis buvo apibrtas tiksliai: didelis kiekis kai rinkim ar referendumo netikr biuleteni skaiius virija vien tkstant vienet. Manytina, jog nra klii ir taikant Naujj statym orientuotis kriterij711. Vis dlto antrasis citatos sakinys dl didelio kiekio vertinamojo poymio traktuots rinkim ar referendumo dokumento suklastojimo arba suklastoto rinkim ar referendumo dokumento panaudojimo sudtyje kritikuotinas. Teiss technikos prasme (kuri vis pirma reikalauja statymo raids tikslumo ir aikumo), esant tik vienam sudties poym

identifikuojaniam kriterijui, bt daug racionaliau paioje sudtyje j formalizuoti konkreia kiekybine iraika, o ne palikti abstraki didelio kiekio
708 709

2011-06-21 statymas Nr. XI-1472 (in., 2011, Nr. 81-3959). Past. kartu nuo to priklauso nusikaltimo (BK 226 straipsnio 1 4 dalys) ir baudiamojo nusiengimo (BK 226 straipsnio 5 dalis) sudi atribojimas. 710 BK 230 straipsnio 4 dalyje numatyta: iame skyriuje nurodytas kyis yra bet kokios turtins ar kitokios asmenins naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinios ekonomin vert rinkoje ar tokios verts neturinios) forma ireiktas neteistas ar nepagrstas atlygis u pageidaujam valstybs tarnautojo ar jam prilyginto asmens teist ar neteist veikim arba neveikim vykdant galiojimus. 711 BIELINAS, Egidijus. BK 173 str. komentaras. In Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009, p. 262.

282

formuluot. Dert laikytis pirmojoje dstymo dalyje ivestos taisykls, kad poymio formalizavimas yra pateisinamas visur, kur tik jis manomas, o vertinamojo poymio vartojimas tik ten, kur nemanomas ir (arba) neracionalus tikslus formalizavimas. Ir atvirkiai, jeigu statym leidjas sudtyje tvirtino atitinkam poym kaip vertinamj, bet kok formal jo turinio atskleidimo kriterij galima laikyti tik orientaciniu, bet ne formaliai saistaniu. iuo konkreiu atveju reikt sutikti, kad vertinamojo poymio tvirtinimas sudtyje vis dlto turi tam tikros racijos. Biuleteni kiekio dydis tiesiogiai susijs su vykusi rinkim pobdiu ir mastu, dl to pateisinamai gauna vertinamj pobd. Pavyzdiui, balsavus dideliam procentui rinkj, santykinai maesn reikm turs suklastot biuleteni skaiius ir atvirkiai. Pervelgus kitus Naujojo BK straipsnius, kuriuose vartojamas didelio kiekio vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis, palaikytina statym leidjo pozicija ios formuluots atveju krypti deformalizavimo link. Kita vertus, tais atvejais, kai sudties specifika nereikalauja vertinti dalyko poymio pagal jo santyk su kitais sudties poymiais, didelis kiekis (past. ir kiti analogiki vertinamieji poymiai) turt bti formalizuotas, taiau ne atskiruose straipsniuose papildomai iaikinant jo turin, o paioje sudtyje nurodant konkret jo dyd712. Be to, atsivelgiant antrosios dstymo dalies 2.3. poskyryje padarytas valgas, tam tikr papildom ribojim privalu laikytis, konstruojant kiekybinius ir miriuosius vertinamuosius poymius, susijusius su tam tikr dydi vertinimo laipsniu (pavyzdiui, nedidelis didelis labai didelis ir pan.). Kuo didesnis laipsniavimas, tuo sudtingesnis poymio pagrindimas. Atsivelgiant tai, baudiamajame statyme rekomenduotina vartoti vieno ar keli laipsni kiekybinius vertinamuosius poymius, o didesn laipsniavim
712

Pavyzdiui, BK 2702 straipsnyje vartojamas formalus dalyko poymis, apibdinantis jo kiekyb, penkiasdeimt ton arba didesnis kiekis. iuo konkreiu atveju nusikalstamos veikos pavojingumo pobdis priklauso tik nuo gabenam nepavojing atliek kiekio, dl to sudtyje pagrstai nurodytas konkretus gabenam atliek dydis. Analogiki pavyzdiai susij ir su nusikalstamos veikos dalyko verts dydio formalizavimu. Pavyzdiui, BK 219 straipsnyje (Mokesi nesumokjimas) didel nesumokt mokesi vert siejama su 500 MGL virijania verte, ir tai tiesiogiai nurodyta straipsnio dispozicijoje.

283

naudoti tik iimtiniais atvejais ir tik statymo projekto lydimuosiuose dokumentuose motyvuotai pagrindiant kiekvieno i laipsni atribojimo kriterijus. Taip pat rekomenduotina, kad konkrets vertinimo parametrai ir dydiai statym leidjo bt pasirenkami, atsivelgiant BK termin viset. Apibendrinant baudiamojo statymo teiskros perspektyvas,

konstatuotina, kad pernelyg kazuistinis baudiamojo statymo formulavimas lemia dan jo kait, o tai negali utikrinti jo stabilumo kaip vieno esmini statymo kokybs garant. Be to, kiekvienos naujos BK pataisos atveju, kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, yra didel teiskros klaid bei BK sistemos ardymo rizika (kadangi skiriasi patais projekt rengjai, j profesionalumas ir pan.). Dl tos prieasties vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vaidmuo baudiamajame statyme yra reikmingas, gaunantis vis didesn svor, kartu utikrindamas BK stabilum ir sistemin veikim. Kita vertus, esama ES teiss akt gyvendinimo praktika puikiai iliustruoja ir prieing teiskros atvej. Pastaraisiais metais baudiamajame statyme tvirtinama itin daug vertinamojo pobdio formuluoi, kas daro j perkraut sudtingais terminais ir svokomis, o kartu vis labiau stokojant aikumo ir tikslumo. Kaip rodo vieosios tvarkos paeidimo sudties pavyzdys, sudi konstravimas, paremtas vien vertinamaisiais poymiais, itin apsunkina toki sudi taikym praktikoje. Atsivelgiant idstyt, vienas pagrindini statym leidjo udavini baudiamosios teiskros srityje yra optimalios pusiausvyros tarp formalij ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi suradimas.

284

2. Taikymo pagrindins tendencijos ir perspektyvos 2.1. Teismo precedento reikm vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turinio atskleidimui Nors klasikine prasme vertinamj poymi forma turt bti tik viena i keli jo turinio atskleidimo priemoni, Lietuvos teism praktikoje irykjusi precedentinio formalizavimo kryptis, ribojant atskir vertinamj poymi turinio atskleidim ad hoc ankstesni byl precedentais. Remiantis LAT suformuota teism praktika, vertinamojo poymio samprata labai priklauso nuo teismo nuoiros, taiau visikos interpretavimo laisvs, kurios nevaryt sukaupta teism praktika, nra. Galimyb pritaikyti tok poym nukrypstant nuo susiklosiusio praktinio traktavimo manoma tik apvelgus baudiamosiose bylose sukaupt patirt ir idsius motyvus, kodl i patirtis nra tinkama konkreiam atvejui713. Teism statymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Teismai, priimdami sprendimus atitinkam kategorij bylose, yra saistomi savo pai sukurt teiss aikinimo taisykli, suformuluot analogikose ar i esms panaiose bylose. emesns instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkam kategorij bylose, yra saistomi auktesns instancijos teism teiss aikinimo taisykli, suformuluot analogikose ar i esms panaiose bylose. Teism praktika atitinkam kategorij bylose turi bti keiiama ir naujos teiss aikinimo taisykls analogikose ar i esms panaiose bylose gali bti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neivengiama ar objektyviai btina. Svarbu atkreipti dmes, kad teism praktikos suformuotos taisykls saisto ne tik teismus. ia iskirtin vaidmen atlieka LAT. Teism statymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas, formuodamas vienod bendrosios kompetencijos teism praktik aikinant ir taikant statymus ir kitus teiss aktus, skelbia skyri plenarini sesij nutartis, taip pat trij ir iplstini septyni teisj kolegij nutartis, dl kuri paskelbimo pritar dauguma atitinkamo skyriaus teisj. Lietuvos
713

LAT 2005 m. lapkriio 29 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-638/2005.

285

Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika paskelbtose nutartyse esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss aktus. Vis dlto LAT vaidmuo, formuojant teism praktik ir aikinant baudiamajame statyme vartojamos svokos turin, kaip usiminta pirmosios dstymo dalies 3.2. poskyryje, nra beribis. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime iaikino, kad teism praktikos formavimas yra galimas tik konkreios bylos pagrindu, taip eliminuodamas LAT senato nutarim kaip teism praktikos formavimo priemon. Konstitucinis Teismas iame nutarime taip pat pabr, kad Bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkam kategorij bylose, yra saistomi savo pai sukurt precedent sprendim analogikose bylose; emesns instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkam kategorij bylose, yra saistomi auktesns instancijos bendrosios kompetencijos teism sprendim precedent t kategorij bylose; auktesns instancijos bendrosios kompetencijos kompetencijos teismai, teism perirdami sprendimus, emesns privalo tuos instancijos bendrosios vertinti

sprendimus

vadovaudamiesi visuomet tais paiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi bti aiks ir ex ante inomi teiss subjektams, inter alia emesns instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teism jurisprudencija turi bti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teism praktika atitinkam kategorij bylose turi bti koreguojama ir nauji teismo precedentai t kategorij bylose gali bti kuriami tik tada, kai tai yra neivengiamai, objektyviai btina; toks bendrosios kompetencijos teism praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisiusi ankstesni precedent ir nauj precedent krimas) visais atvejais turi bti deramai (aikiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teism sprendimuose 714 . Atsivelgiant tai, konstitucin

714

Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas. in., 2006, Nr. 51-1894.

286

jurisprudencija galino tiek vertikalaus, tiek ir horizontalaus pobdio precedent, kaip teiss altin. LAT vienoje naujesni savo nutari yra detalizavs precedento esm ir iaikins, k reikia panaios bylos, kurioje privalu vadovautis precedentu, terminas. ioje byloje LAT pabr, kad teismo precedento esm sudaro stare decisis principas, grindiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapaias vlesnes bylas btina sprsti taip, kaip isprsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teiss aikinimo metodas reikia, kad aikintis tikrj teiss normos prasm panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos paios teiss normos aikinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri i esms panai ankstesn, t. y. t, kurioje iaikinta ta pati teiss norma, taikoma panaioms faktinms aplinkybms. Kitaip tariant, panaia pripaintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinjamos bylos ratio faktinmis bylos aplinkybmis, kurioms taikyta teiss norma nurodant jos iaikinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio pagrindas, prieastis, motyvas)715. Kita vertus, net ir is LAT iaikinimas precedent formavimo problematik Lietuvos teismuose suvelnina tik neymiai. I esms pritartina LAT teisjo A. Pikelio miniai, kad precedento kaip teiss altinio galia Lietuvoje tebra ribota. Vienu teigin pagrindiani argument autorius laiko tai, kad precedento taisykls yra kuriamos pagal tam tikras konkreias bylos aplinkybes, todl jos yra glaudiai susietos ir pritaikytos konkreiai aplinkybi ir teisini fakt kombinacijai, kuri daniausiai yra unikali (situacin), nra pripaint metod, kurie leist identifikuoti precedento isprstas ir sprendiamas situacijas analogikomis, dl i prieasi ir nedidelio abstrakcijos laipsnio precedento pavyzdiai yra sunkiai pritaikomi kaip tam tikros taisykls kitose bylose, o galimybes kurti labiau apibendrintas statymo aikinimo taisykles remiantis siaura byloje idstytos veikos fabula

715

LAT 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012.

287

varo procesiniai statymai 716 . Atsivelgiant tai, reali precedent (ypa horizontalaus pobdio) galia ir efektyvumas Lietuvos teism sistemoje yra riboto pobdio daugiausia dl to, kad praktikoje kyla nema sunkum identifikuojant analogikas ar i esms panaias bylas 717 . i problema ypa akivaizdi vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi inkriminavimo bylose, pasiyminiose vertintin faktini bylos aplinkybi gausa. Kita su precedentais susijusi praktin problema horizontalaus pobdio teismo precedent prieinamumas, kaip vienas esmini teiss kokybini kriterij, suformuot ETT praktikos 718 . Nors iuo metu jau yra diegta Lietuvos teism informacins sistemos (LITEKO) viea sprendim paieka 719 , dl vairiausio pobdio statymini ribojim, toli grau ne visi emesnij instancij teism sprendimai yra vieai prieinami. Atsivelgiant idstyt, nors vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin, o kartu teiss taikytojo diskrecij remtis savo teisine smone, riboja teism kuriami precedentai analogikose ar i esms panaiose bylose, praktikoje toki precedent galia yra ribota dl analogik ar i esms panai byl nustatymo, taip pat horizontalaus pobdio precedent prieinamumo sudtingumo. Be to, kaip minta LAT nutartyje Nr. 2K-7638/2005, precedentin ankstesni sprendim, atskleidiant vertinamj poymi turin, galia gali bti veikta teismo motyvavimu, kodl j patirtis nra tinkama konkreiam atvejui.

716

PIKELIS, Alvydas. Baudiamj statym teiskra. Teisjo poiris. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 78. 717 Past. tai taip pat yra vertinimo dalykas, didija dalimi priklausantis nuo atskiro teisjo teisins smons. 718 r. pirmosios dstymo dalies 2.4. poskyr. 719 Prieiga internete: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska

288

2.2. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi motyvavimas ir kiti procesiniai inkriminavimo ypatumai Teiss taikytoj diskrecij remtis savo teisine smone, atskleidiant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin, riboja ir tam tikri procesiniai reikalavimai. Kadangi vertinamj poymi turinys visapusikai atsiskleidia tik juos taikant ad hoc, inkriminuojant tokius poymius, iimtinai svarbi reikm gyja detalus j motyvavimas ir pagrindimas. Pavyzdiui, LAT Baudiamj byl skyriaus teisj plenarin sesija pagrind iskirtin motyv reikm savavaldiavimo bylose, atskleidiant vertinamojo didels alos poymio turin. LAT nutarties motyvuojamoje dalyje pabr: [...] BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicija yra pakankamai abstrakti, pagrindiniai savavaldiavimo objektyvieji poymiai (kaltininko vykdomos teiss ris, tvarka, kurios nesilaikoma, didels alos kriterijai) nesukonkretinti. [...] Todl savavaldiavimo bylose ypating reikm turi didels alos poymio motyvavimas, taip atskleidiant padarytos veikos pavojingum ir atribojant baudiamj ir kit ri teisines (civilin, administracin, drausmin) atsakomybes720. Imperatyvus nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvavimas kyla i BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendio apraomojoje dalyje idstomi nusikalstamos veikos

kvalifikavimo motyvai ir ivados. Maa to, i konstitucins jurisprudencijos akivaizdu, kad nuosprendio, o kartu nusikalstamos veikos kvalifikavimo, motyvavimo reikalavimas kyla i paios Konstitucijos. Konstitucinis Teismas yra konstatavs: Konstituciniai imperatyvai [...] suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi bti grindiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi bti racionalus teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi bti tiek argument, kad j pakakt iam nuosprendiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrsti. iame kontekste paymtina, kad i konstitucinio teisins

720

LAT 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011.

289

valstybs principo kylantis teisinio aikumo reikalavimas inter alia reikia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali bti ir nutylt argument, nenurodyt aplinkybi, turini reikms teisingo nuosprendio (kito baigiamojo teismo akto) primimui721. Maa to, Konstitucinis Teismas pabr, kad i Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reikia ir tai, kad tokio akto rezoliucin dal visuomet, be joki iimi, privalu grsti aplinkybmis ir argumentais, expressis verbis idstytais apraomojoje ir (arba)

motyvuojamojoje dalyse (jeigu pagal statymus turi bti atskira apraomoji arba motyvuojamoji dalis) 722 . I pateikto teisinio reglamentavimo akivaizdu,
kad teismas galutiniame sprendime privalo nurodyti isamius motyvus, labai

aikiai ir nedviprasmikai paaikinanius teismo ivad dl veikos, kurios padarymu kaltinamasis pripastamas kaltu, atitikties BK nustatytiems nusikalstamos veikos poymiams723. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi motyvavimas, be k tik aptart bendrj reikalavim, pasiymi tam tikrais ypatumais. Inkriminuojant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym, ne tik btina j isamiai pagrsti, susiejant su konkreiomis faktinmis aplinkybmis724, bet ir nurodyti kriterijus, kuriais remiantis jis inkriminuojamas725. Pastarasis aspektas i esms atitinka Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo iaikinim, kad sprendimai vertintini vadovaujantis visuomet tais paiais teisiniais kriterijais, kurie turi bti aiks ir ex ante inomi teiss subjektams726. Vadinasi, praktikoje procesinis vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio pagrindimas i esms turt bti sudarytas i trij neformali stadij: 1) vertinamojo poymio apibrimo pateikimo; 2) vertinamojo poymio turinio atskleidimo kriterij nurodymo; 3) vertinamojo poymio
721

Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, in., 2006, Nr. 7-254; 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas in., 2006, Nr. 102-3957. 722 Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas in., 2006, Nr. 102-3957. 723 r. pvz.: LAT 2012 m. rugsjo 25 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012. 724 r. pvz.: LAT 2012 m. rugsjo 25 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012. 725 Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A34/2012; taip pat r. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjio 18 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1A-219-317/2008. 726 Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, in., 2007, Nr. 111-459.

290

inkriminavimo (ivados) isamaus motyvavimo, pagrindiant jo turin konkreiomis faktinmis bylos aplinkybmis (r. 12 lentel). 12 lentel
Stadijos eils Nr.

Stadijos pavadinimas
Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio apibrimo pateikimas Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turinio atskleidimo kriterij nurodymas

Stadijos turinio praktinis pavyzdys727

BK 260 straipsnyje numatytas narkotini ar psichotropini mediag tikslas parduoti ar kitaip platinti yra suprantamas kaip smoningas siekis u atlyg ar be jo tokias mediag perduoti kitiems asmenims. Sprendiant, ar kaltininkas turjo tiksl parduoti arba kitaip platinti narkotines ar psichotropines mediagas, svarbi reikm turi i mediag kiekis, j gijimo, laikymo, suradimo aplinkybs, paruot vartoti dozi skaiius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja ias mediagas, ar anksiau jas yra platins, ir kiti objektyvs bylos duomenys. Tikslo turjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus rodymus bendrajame bylos kontekste (kasacins nutartys Nr. 2K166/2010, 2K-4/2009, 2K- 225/2008, 2K-145/2003 ir kt.). Darydamas ivad dl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudties poymio tikslo platinti teismas pagrstai atsivelg tai, kad . A. namuose atliktos kratos metu rastos elektronins svarstykls bei savadarbis samtelis, 15 vnt. polietilenini uspaudiam maieli su narkotinmis mediagomis, ir tai, kad kasatorius anksiau yra platins tokias mediagas kitiems nuteistiesiems.

1.

2.

3.

Vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio inkriminavimo (ivados) isamus motyvavimas, pagrindiant jo turin konkreiomis faktinmis bylos aplinkybmis

Deja, ianalizavus vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi taikymo praktik, tenka konstatuoti, kad isamaus vertinamojo poymio motyvavimo principo praktikoje nra precizikai laikomasi. Tokie procesiniai paeidimai tam tikrais atvejais gali bti traktuojami kaip netinkamas baudiamojo kodekso pritaikymas, kitais kaip esminiai BPK paeidimai. Atkreiptinas dmesys, kad ios dvi alternatyvios slygos yra tiek apeliacinio, tiek kasacinio skundo pagrindai. BPK 369 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikjo daryti 728 . Pagal io straipsnio 3 dal Esminiais io
727 728

LAT 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-113/2011. r. pvz.: Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjio 18 d. nuosprend baudiamojoje byloje Nr. 1A-219-317/2008 (Kolegija konstatuoja, jog kaltinime bei apylinks teismo nuosprendyje minimi vertinamieji poymiai - didel ala augmenijai bei kiti sunks padariniai aplinkai, nra pakankamai

291

Kodekso paeidimais laikomi tokie io Kodekso reikalavim paeidimai, dl kuri buvo suvarytos statym garantuotos kaltinamojo teiss ar kurie sukliud teismui isamiai ir nealikai inagrinti byl ir priimti teising nuosprend ar nutart729. Analizuojant konkret atvej, praktikoje ypa silpnai pagrindiamas chuliganik paskat vertinamasis poymis (past. poymio turinys aptartas treiosios dstymo dalies 3.3. poskyryje). Teism sprendimuose tik iimtiniais atvejais nurodomi io poymio turinio atskleidimo kriterijai, kuriais vadovautasi konkreius faktus pripastant chuliganikomis paskatomis. Be to, nors ir reiau nei prie tai akcentuoti atvejai, bet pasitaiko ir toki teism sprendim, kuriuose chuliganikos paskatos tiesiog konstatuojamos,

nepagrindiant j faktiniais duomenimis, kas paprastai turt bti laikoma esminiu baudiamojo proceso paeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nors netinkamas procesinis vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi (kaip iuo atveju chuliganik paskat) pagrindimas yra ne tik vienas apeliacinio ar kasacinio skundo pagrind, bet ir itin plati nia gynybos ar kaltinimo skundams argumentuoti, procesiniuose skunduose tai dmesys atkreipiamas slyginai retai. I to seka, kad nepakankamai gerai suvokdamos vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turin ir j inkriminavimo ypatumus, proceso alys nesugeba pasinaudoti savo procesinmis teismis. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi inkriminavimo procesinio pagrindimo negalima sieti vien su teismo nuosprendiu ar kitu
motyvuoti ir pagrstai argumentuoti. [...]Kolegija byloje nerado objektyviai pagrst, motyvuot ir argumentuot faktini duomen, patvirtinani nuosprendyje padaryt ivad, kad kaltinime nurodytos teritorijos reljefas ar kratovaizdis buvo tiek saviti ir unikals, kad ems nustumdymas ir vyro ikasimas sukl sunki padarini aplinkai. Darytina ivada, kad apylinks teismas vertinamj kriterij vertino netinkamai ir padar bylos aplinkybi neatitinkani ivad, jog kaltinamieji padar ne LR ATPK numatytus teiss paeidimus, o LR BK 270 str. 2d. numatyt nusikalstam veik). 729 r. pvz. LAT 2011 m. spalio 25 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011 (Kaip matyti i teism sprendim turinio, konstatuodami V. . veikos chuliganikas paskatas fizinio smurto naudojim dl maareikms dingsties, teismai i ivad nemotyvavo, visikai neatskleid vykio aplinkybi, i kuri bt galima sprsti apie vienokias ar kitokias kasatoriaus paskatas, jam inkriminuot veik subjektyviuosius poymius. [...] I naujo nagrindamas byl apeliacins instancijos teismas privalo ias bylos aplinkybes patikrinti ir padaryti dl j motyvuotas ivadas. Tik atskleidus veiksm paskatas apibdinanius faktus, kasacins instancijos teismas gali sprsti klausim, ar tinkamai taikytas baudiamasis statymas. [...] Padaryti BPK paeidimai yra esminiai, nes sukliud apeliacins instancijos teismui priimti teising nutart ar nuosprend (BPK 369 straipsnio 3 dalis)).

292

baigiamuoju aktu. Svarb vaidmen ia taip pat atlieka svarbiausias ikiteisminio tyrimo dokumentas kaltinamasis aktas. Kaip pastebi G. Goda: Nuo kaltinamojo akto suraymo labai priklauso tolimesnis bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme. Dl ios prieasties kaltinamasis aktas turi bti suraomas itin kruopiai, kad tiek turinio, tiek akto formos poiriais nebt esmini trkum730. Ianalizavus BPK 219 straipsn ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijas Dl kaltinamojo akto suraymo ir perdavimo teismui, reikalavimai nusikalstamos veikos apraymui kaltinamajame akte apibdinti gana lakonikai. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkt, kaltinamajame akte turi bti nurodyta: nusikalstamos veikos apraymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybs; duomenys apie nukentjusj; tariamojo atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacij Dl kaltinamojo akto suraymo ir perdavimo teismui 10 punkte numatyta: Siekiant nepaeisti tariamojo teiss gynyb, BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalaujamas nusikalstamos veikos apraymas turi atitikti BPK 187 straipsnyje numatyto praneimo apie tarim turin (neivardijamos tik tariamojo teiss). Apraius nusikalstam veik turi bti nurodytas ir BPK 219 straipsnio 1 dalies 5 punkte reikalaujamas Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK) straipsnis (jo dalis ir punktas), kuriame numatyta atsakomyb u padaryt veik. Taip pat turi bti nurodomi duomenys apie nukentjusj (ie duomenys gali bti nurodyti ir paiame veikos aprayme); tariamojo atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs731. Nors tiesiogiai pacituotose nuostatuose ir nepaminta, manytina, kad kaltinamajame akte nurodyti vertinamieji nusikalstamos veikos sudties
730

GODA, Gintaras; et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. I IV dalys. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003, p. 219. 731 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijos Dl kaltinamojo akto suraymo ir perdavimo teismui, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11 d. sakymu Nr. I-47 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. gruodio 13 d. sakymo Nr. I179 redakcija) (in., 2003, Nr. 39-1805; 2007, Nr. 134-5443).

293

poymiai privalo bti isamiai motyvuoti. Tokia nuomon grindiama teism jurisprudencija. Pavyzdiui, LAT 2011 m. spalio 20 d. nutarties baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011 apraomojoje dalyje pastebi, kad Nagrinjamoje byloje A. P. nuteista u savavaldiavim pagal BK 294 straipsnio 1 dal, taiau esminis ios nusikalstamos veikos poymis didels alos padarymas nei kaltinamajame akte, nei teism nuosprendyje ir nutartyje neatskleistas, konstatuotas formaliai, be motyv732. I ties danai netinkamas vertinamj poymi motyvavimas (atskirais atvejais apskritai jokio motyvavimo) bna nulemtas prasto ikiteisminio tyrimo pareign darbo (t. y. pats pirminis nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra pagrindiamas itin skurdiai, o kartais ir dviprasmikai). Dl tos prieasties, inkriminuojant vertinamj poym, jo isamus

motyvavimas yra itin svarbus jau pirminje proceso stadijoje ikiteisminiame tyrime. Tai, viena vertus, utikrina tariamojo teiss gynyb gyvendinim, kita vertus, sustiprina suformuot tarim ir kaltinim pagrstum, o kartu gali nulemti ir tolimesn bylos eig. Atkreiptinas dmesys, kad remiantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraytas i esms io Kodekso 219 straipsnio reikalavim neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kit esmini baudiamojo proceso paeidim, kurie trukdo nagrinti byl. iame kontekste taip pat aktuals atvejai, kai ikiteisminis tyrimas byloje neatliekamas t. y. privataus kaltinimo byl procesas (BPK XXX skyrius). Nors is procesas yra ribotas atskir nusikalstam veik sudi apimtimi 733, jose yra tvirtintas ne vienas vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis 734 , reikalaujantis specifinio pagrindimo. Kadangi privataus kaltinimo bylose skund paduoda ir kaltinim teisme palaiko nukentjusysis, teisme gyjantis privataus kaltintojo status (BPK 408 straipsnio 1 dalis),
732 733

LAT 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011. BPK 407 straipsnyje tvirtinta: Baudiamj byl dl nusikalstam veik, numatyt Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentjusiojo skundas ar jo teisto atstovo pareikimas. 734 r. antrosios dstymo dalies 2.5. poskyr ir 7 lentel.

294

iskirtin reikm gyja io subjekto, paprastai neturinio speciali teisini ini, gebjimai tinkamai motyvuoti vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius. Privatiems kaltintojams dert atsivelgti tai, kad vertinamj poymi teorija ir praktika yra pakankamai silpnai ivystyta, dl to pagrst kontrargument i prieingos bylos alies gali bti ir nesulaukta. Atsivelgiant tai, kuo detalesnis ir motyvuotas vertinamj poymi pagrindimas nukentjusiojo skunde ar jo teisto atstovo pareikime yra vienas svarbesni tokio skundo ar pareikimo formalij primimo735, o kartu ir visos privataus kaltinimo bylos skms teisme, kriterij. Aptariant kitus procesinius vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi inkriminavimo ypatumus, dert pabrti, kad LAT yra suformavs praktik jeigu statym leidjas baudiamajai atsakomybei kilti yra nustats tam tikr vertinamj nusikaltimo sudties poym [...], tai veikoje ar jos pasekmse nustaius poym, jo specifikos pagrindu pripainti veik maareikme negalima736. Nusikaltimo sudties poymiai: ymi ala, didel ala, sunkios pasekms ir pan., yra konkretaus nusikaltimo btinasis poymis. Nustaius fakt, kad jie padarytoje veikoje yra, iuos poymius vertinti daugiau ar maiau pavojingais negalima, nes j vertinim jau yra davs statym leidjas, konstruodamas baudiamj statym737. Atsivelgiant idstyt, darytina ivada, kad teiss taikymo subjekto diskrecij remtis savo teisine smone, atskleidiant vertinamojo poymio turin, praktikoje siaurina grieti procesiniai tokio poymio inkriminavimo reikalavimai,
735

vis pirma procesinis

toki poymi

motyvavimas

ir

BPK 412 straipsnyje numatyta: 1. Skundas ar pareikimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas ratu. 2. Skunde ar pareikime turi bti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esmins aplinkybs; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareikime idstytas aplinkybes; nukentjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu tariamo asmens bei liudytoj vardai, pavards ir gyvenamoji vieta. Skundas turi bti pasiraytas nukentjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareikimas nukentjusiojo teisto atstovo. 3. io straipsnio reikalavim neatitinkantis skundas nepriimamas ir grinamas j padavusiam asmeniui. 4. io straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai taikomi ir nukentjusiojo teisto atstovo pareikimui. 736 r. LAT 2005 m. kovo 8 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K- 190/2005; (taip pat kaip fakultatyv altin LAT senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarim Nr. 29 Dl teism praktikos veikas pripastant maareikmmis). 737 Teism praktikos veikas pripastant maareikmmis apvalga, patvirtinta LAT senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimu Nr. 29.

295

pagrindimas. Inkriminuojant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym, ne tik btina j isamiai pagrsti, susiejant su konkreiomis faktinmis aplinkybmis, bet ir nurodyti kriterijus, kuriais remiantis jis inkriminuojamas. Tokie reikalavimai keltini ne tik teisminei bylos nagrinjimo stadijai, bet ir ikiteisminiam tyrimui. 2.3. Specialij ini reikm vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turinio atskleidimui Vertinamj poymi atveju teiss taikymo subjekt diskrecij riboja ne tik isamaus motyvavimo ar precedent laikymosi reikalavimai, bet ir itin danai specialist ivados ar ekspertizs aktai. Pavyzdiui, kaip raoma Baudiamosios teiss specialiosios dalies vadovlyje: Yra straipsni, kuri lakonikas tekstas veria iekoti papildomos mediagos, kad galima bt sitikinti jame apraytos sudties tikslumu
738

. O. umilina (rus. O.

) akcentuoja, kad teiss taikytoj inios, btinos vertinamj svok turiniui konkretizuoti, privalo bti nepaprastai vairiapuss. Dl tos prieasties, akivaizdu, kad teiss taikytojas negali isiaikinti dalies vertinamj svok turinio, nesikreipdamas kitas mokslo sritis: medicin, psichiatrij, menotyr, psichologij, pedagogik ir kt. 739 . Vienais atvejais teiss taikymo subjektas geba pats atsirinkti ir tinkamai panaudoti toki papildom informacij, kitais subjekto kompetencija nra pakankama, dl ko, atskleidiant nusikalstamos veikos sudties poymio turin, jis yra priverstas kreiptis kompetentingus specialistus, praydamas ivados, ar ekspertus ekspertizs. Kita vertus, nors specialiosios inios, atskleidiant atskir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turin, neabejotinai turi svarbi

738

ABRAMAVIIUS, Armanas. et al. Baudiamoji teis. Specialioji dalis. Pirma knyga. Vilnius: Eugrimas, 2000, p. 25. 739 , . : . [...] . . , ., 2003, p. 86.

296

reikm 740 , j suabsoliutinti negalima. Dert akcentuoti, kad specialiosios inios tra tik fakultatyvi vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio savyb, kadangi ne kiekvieno vertinamojo poymio turinio atskleidimas i teiss taikymo subjekto reikalauja papildom specialij ini turjimo, be to, ekspert ir specialist funkcijos procese nra ir negali bti siejamos su oficialiu nusikalstamos veikos kvalifikavimu (t. y. teisiniu veikos vertinimu). Ekspert ir specialist misija baudiamajame procese statymo apribota fakt, bet ne teiss, nustatymu. Generalinio prokuroro

rekomendacij Dl uduoi specialistams ir ekspertams skyrimo 7.1. punkte is aspektas itin akcentuojamas: Duomen procesinis rodomasis vertinimas, kalts ar kit nusikalstamos veikos sudties element nustatymas, veiksm kvalifikavimas ir teisins atsakomybs ries nustatymas nepriklauso nei specialist, nei ekspert kompetencijai 741 . vertinti, ar konkretus faktas atitinka sudties poym ir atvirkiai, taip pat paties vertinamojo poymio turin, turi teismas742 (taip pat ikiteisminio tyrimo pareignas ir prokuroras). Atkreiptinas dmesys, kad pagal LAT suformuot iaikinim, rmimasis vien tik specialisto (eksperto) ivada, inkriminuojant konkret nusikalstamos veikos sudties poym, gali lemti netinkam baudiamojo statymo pritaikym. LAT 2009 m. kovo 24 d. teism praktikos apvalgoje paymjo: Ekspertizs aktas (arba specialisto ivada) BPK 20 straipsnio prasme gali bti priskirtas prie rodym, nustatinjant kalt asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyt nusikaltim. Taiau eismo vykio ekspertizs akte pateikiamos ivados yra tik prielaida teisinei ivadai. Tuo tarpu teism praktikoje pasitaiko nemaai atvej, kai nustatant
740

Pasak G. vedo: prie vertinamj poymi priskirtini ir tie atvejai, kai veikos nusikalstamum nustato specialistai [VEDAS, Gintaras. Kai kurios baudiamojo statymo dispozicij konstravimo problemos. Teis, 1991, Nr. 25, p. 21]. 741 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijos Dl uduoi specialistams ir ekspertams skyrimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. sakymu Nr. I-14 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. liepos 10 d. sakymo Nr. I-235 redakcija). 742 LAT nutartyje Nr. 2K-142/2008 iaikino: Nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalyje, poymiai sunkus sveikatos sualojimas ar susargdinimas yra medicininio pobdio, todl pagal Taisykli 2 punkt sveikatos sutrikdymo fakt ir mast nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi iomis taisyklmis. Teismo medicinos eksperto ivados vertinimas yra teismo kompetencija [LAT 2008 m. balandio 22 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-142/2008].

297

prieastin ry tarp kaltininko padaryt keli eismo taisykli paeidim ir eismo vykio metu kilusi padarini apsiribojama i ivad atkartojimu. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra konstatavs, kad prieastinis ryys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudties poymis, todl jo rodinjimas yra teismo, o ne ekspert kompetencija, o rmimasis vien tik eksperto ivada gali lemti netinkam baudiamojo statymo pritaikym743. Atsivelgiant tai, ekspertizs aktas ar specialisto ivada tra tik teisins ivados prielaida ir viena i rodym viseto ri. Kaip minta, teisjai rodymus vertina pagal savo vidin sitikinim744, pagrst isamiu ir nealiku vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamiesi statymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Maa to, specialisto ivados ar ekspertizs akto negalima suabsoliutinti dar ir ta prasme, kad teismas turi teis isikviesti ivad pateikus specialist apklaus ar paskirti pakartotin ekspertiz745. BPK 286 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad vertins ekspertizs akt kaip nepakankamai isam ar nepakankamai pagrst, teismas turi teis paskirti nauj ekspertiz ir pavesti j daryti tam paiam ar kitam ekspertui. Be to, LAT sveikatos sutrikdym bylose yra iaikins, kad kilus abejonms dl specialisto ivados ar ekspertizs akto pagrstumo, teismai turt tiesiogiai remtis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklmis ir sprsti dl nauj specialij ini poreikio746. BK egzistuoja nemaai nusikalstam veik sudi, kuri turinys atskleidiamas pagalb pasitelkus atitinkam srii specialistus ar ekspertus.
743

LAT 2009 m. kovo 24 d. Teism praktikos keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo (baudiamojo kodekso 281 straipsnis) baudiamosiose bylose apvalga. Teism praktika, Nr. 30. 744 Kaip rao G. Goda, vidinis sitikinimas turi turti objektyv pagrind ir negali bti tapatinamas su vidine nuojauta, intuicija ar laisve vertinti rodymus pagal savo asmenikus norus. Teisjo vidinis sitikinimas susiformuoja jam paiam kruopiai inagrinjus ir atskirai patikrinus i kiekvieno altinio gaunam informacij, palyginus j su informacija, gaunama i kit altini. Btina vidinio sitikinimo objektyvumo slyga yra rodymus vertinanio subjekto nepriklausomumas vykdant jam pavestas procesines pareigas [GODA, Gintaras; et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. I IV dalys. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003, p. 47]. 745 Remiantis Ekspertizi atlikimo nuostat, patvirtint Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsjo 4 d. sakymu Nr. 1R-327 (in., 2007, Nr. 96-3902) 6.3. punktu: Pakartotin ekspertiz (tyrimas) ekspertiz (tyrimas), atliekama teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigno pavedimu dl pirminio tyrimo ivad nepagrstumo ar prietaravimo kitai ikiteisminio tyrimo ir (ar) bylos mediagai. 746 r. pvz.: LAT 2008 m. sausio 8 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008.

298

Pavyzdiui, teismo medikai, psichiatrai pasitelkiami vertinti mogaus sveikatos susargdinimo ar sualojimo mast, paveldosaugos specialistai pasitelkiami vertinti daikto mokslin, istorin ar kultrin reikm747, aplinkos apsaugos specialistai vertinti, kokia ala padaryta aplinkai748, ir pan. Pateiktinas urnalist etikos inspektoriaus, kaip specialisto, vaidmens baudiamajame procese pavyzdys. urnalist etikos inspektoriaus vaidmuo turi nema reikm, atskleidiant keli i esms skirtingo turinio nusikalstamos veikos sudties poymi turin, pavyzdiui pornografinio turinio dalyko ar pornografinio turinio dalyk, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas (BK 309 straipsnio poymiai). urnalist etikos inspektoriui Lietuvos Respublikos visuomens informavimo kompetencija statymo (in., 2006, Nr. 82-3254) dl pagrindu spaudos suteikta leidini,

organizuoti

ekspertin

vertinim

audiovizualini krini, radijo ir televizijos program ar laid, informacins visuomens informavimo priemoni ar kit visuomens informavimo priemoni ir (ar) j turinio erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobdio informacijos kategorijoms priskyrimo. Remiantis Visuomens informavimo statymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, urnalist etikos inspektorius vadovaudamasis ekspert ivadomis
749

, priskiria spaudos

leidinius, audiovizualinius krinius, radijo ir televizijos programas ar laidas, informacins visuomens informavimo priemones ar kitas visuomens informavimo priemones ir (ar) j turin erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobdio kategorijoms ir informuoja Valstybin mokesi inspekcij prie

747 748

r. treiosios dstymo dalies 2.1. poskyr. r. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsikirtim Generalins prokuratros pastab 2010 m. gruodio 10 d. derinimo paymoje (TAPIS Nr. 10-2028-03) Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 7, 25, 26, 27, 97, 196, 197, 217, 218, 250, 250(1), 251, 252, 253, 254, 256, 2571, 267, 267(1), 270, 270(1), 271, 277(1), 288, 295, 310 straipsni ir Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 224(1), 249(1), 250(2), 250(3), 250(4), 250(5), 252(1) ir 270(2) straipsniais statymo ir Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 51(23), 84(4), 224, 237, 241(1), 242 ir 259(1) straipsni pakeitimo statymo projekt: Praktikoje, nustatant kokia ala padaryta aplinkai, gali bti pasitelkiami aplinkos apsaugos specialistai (analogikai kaip ir kit vertinamj nusikaltimo sudties poymi nustatymo atvejais). 749 Remiantis Visuomens informavimo statymo 49 straipsnio 9 dalimi, inspektorius, priimdamas sprendim, gali pasitelkti ekspert grupes (ekspertus), kurios teikia ivadas.

299

Finans ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobdio spaudos leidinius. Kaip paymima urnalist etikos inspektoriaus 2009 m. veiklos ataskaitoje
750

, praktikoje urnalist etikos inspektorius pasitelkiamas

ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro, atliekant ikiteismin tyrim ir siekiant vertinti, ar vieojoje erdvje pateikta informacija gali bti priskirta pornografinio pobdio informacijai
751

Maa to,

ioje ataskaitoje

akcentuojama, kad ikiteisminiai tyrimai dl ivardint nusikalstam veiksm nesant ekspert ivad paprastai neatliekami752. Inagrintas pavyzdys atitinka praktines realijas ekspert ar specialist vaidmuo, atskleidiant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin, itin danai suabsoliutinamas (ypa ikiteisminiame tyrime), o tai traktuotina kaip vienas baudiamojo proceso teiss paeidim ir galimai nulemia netinkam baudiamojo statymo pritaikym. Atsivelgiant tai, konstatuotina, kad nors atskleidiant dalies vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turin, btina pasiremti specialiomis iniomis, galutinis sprendimas dl tokio poymio turinio priklauso teismui. Teismas turi bti iniciatyvus ir idealiuoju atveju neturt aklai pasikliauti vien ekspert ar specialist iniomis, o jas taip pat vertinti per savo vidinio sitikinimo prizm. Analogikai traktuotina ir prokuroro bei ikiteisminio tyrimo pareigno teisins smons pltojimosi kryptis,

atskleidiant vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio turin ikiteisminiame tyrime.

750

urnalist etikos inspektoriaus 2009 m. veiklos ataskaita, pateikta Seimui 2010 m. balandio 1 d. ratu Nr. S-190. Vilnius, p. 7. 751 r. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 1-187312/2008 (urnalist etikos inspektoriaus tarnybos 2008-04-17 ekspertizs aktu Nr. EA-18 ( t. 3, b. l. 130-131) pasitvirtina, kad tyrimui pateiktoje kompaktinje ploktelje ufiksuotame (raytame) vaizdo dokumente 2005 gruodis.mpg esanti vaizdin mediaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. iame vaizdo dokumente esanti vaizdin mediaga atitinka Visuomens informavimo statymo 2 straipsnio 38 dalyje pateikt pornografinio pobdio informacijos apibrim ir iai informacijos kategorijai bdingus poymius. Informacija, esanti mintame vaizdo dokumente, yra pornografinio pobdio). 752 urnalist etikos inspektoriaus 2009 m. veiklos ataskaita, pateikta Seimui 2010 m. balandio 1 d. ratu Nr. S-190. Vilnius, p. 23.

300

IVADOS IR PASILYMAI 1. Nusikalstamos veikos sudties struktrinis komponentas poymis tai savarankik normin krv turintis statyminis minimumas, kuris reikmingas nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir jos atribojimui nuo kit. Idealiuoju atveju vienas nusikalstamos veikos sudties poymis yra btinas (iimtis dl alternatyvij poymi sudtyje), o kartu su kitais sudties poymiais pakankamas kvalifikuoti veik kaip nusikalstam, atriboti j nuo kit nusikalstamos veikos sudi, kit teiss paeidim sudi ar kazus. 2. Vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis tai baudiamajame statyme ir jurisprudencijoje universaliais kriterijais neapibrtas nusikalstamos veikos sudties poymis, kurio kintantis norminis turinys igaunamas remiantis ne vien j nustatanio statymo tekstu ir (ar) jurisprudencija, bet ir vertinam fakt kontekste ad hoc j interpretuojanio subjekto teisine smone. 3. iuolaikinje baudiamojoje teisje vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai yra neivengiami ir neprietarauja nullum crimen sine lege principui. Taiau nusikalstam veik sudtyse jie turi bti vartojami tik tais atvejais, kai poymio turinio formalizavimas sudtyje yra teiss technikos poiriu nemanomas ir (arba) neracionalus. 4. Bent vienas vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis vartojamas daugiau nei pusje BK specialiosios dalies straipsni, ir didiojoje daugumoje atvej apraant nusikalstamos veikos objektyvij pus. Toki poymi lingvistin konstrukcij paprastai sudaro kalbos dalys, reikianios tam tikras daikt, reikini (kokybinis bdvardis ar abstraktusis daiktavardis) arba veiksm (bdo ar laiko prieveiksmiai) kintamas ypatybes.

301

5. 2000 m. BK reformos teigiami pokyiai vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojimo aspektu yra susij ne su j problematikos akcentavimu, o su bendru sisteminiu BK teiss technikos ir kalbos tvarkymu. Atskiro statym leidjo dmesio vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi problematikai pasigendama iki iol. Naujojo BK pataisoms stinga nuoseklumo, sistemikumo ir argumentacijos tiek tvirtinant naujus

vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius BK, tiek retais atvejais juos i ten panaikinant ar autentikai iaikinant. 6. Vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi augimas BK 2010 2012 metais yra dvigubas, lyginant su pirmaisiais Naujojo BK galiojimo metais. Prognozuotina ir tolimesn i poymi pltra baudiamajame statyme, daugiausia nulemta nauj ES teiss akt gyvendinimo. 7. Siekiant optimizuoti vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi vartojim BK, rekomenduotina: Lietuvos atstovams, derinantiems ES teiss aktus, principingai siekti ne tik kuo didesnio j atitikimo Lietuvos baudiamajam statymui, bet ir itin abstraki formuluoi, apraani nusikalstamas veikas, ivengimo; Lietuvos statym leidjui aktyviau naudotis turima diskrecija

savarankikai pasirinkti ES direktyv gyvendinimo bdus bei priemones ir BK pataisas daryti tik tada, kai tai yra i ties neivengiama; BK patais projekt rengjams, atitinkamame projekte numaius vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio naujadar,

aikinamojo rato 4 punkte nurodyti bent minimalius jo turinio atskleidimo kriterijus, taip palengvinant bsimos teism praktikos formavimsi. 8. Inkriminuojant vertinamj nusikalstamos veikos sudties poym, btinas detalus procesinis jo pagrindimas ne tik susiejant su teisikai vertinamomis konkreiomis faktinmis aplinkybmis, bet ir nurodant poymio turinio atskleidimo kriterijus.

302

9. Nors atskleidiant dalies vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi turin, btina pasiremti specialiomis ekspert ar specialist iniomis, galutinis sprendimas dl tokio poymio turinio priklauso teismui. Teismas turi bti iniciatyvus ir idealiuoju atveju neturt aklai pasikliauti vien ekspert ar specialist ivadomis, kurios tra teisins ivados prielaida, o jas taip pat vertinti per savo vidinio sitikinimo prizm. 10. Daniausiai BK vartojamas (net 43 kartus) vertinamasis nusikalstamos veikos sudties poymis didel ala pagal savo pobd yra nevienalytis. Iskirtos didel turtin ir didel neturtin ala skiriasi ne tik pagal turin, bet ir pagal inkriminavimo ypatumus. Didels turtins alos atveju jos pinigin iraika yra pagrindinis turinio atskleidimo kriterijus, paprastai vienas savaime viresnis u likusiuosius. Didel neturtin ala ymiai abstraktesnis ir sudtingiau inkriminuotinas poymis, pasiymintis lygiaveri turinio

atskleidimo kriterij, kurie priklauso nuo rins nusikalstamos veikos sudties konteksto, vairove. 11. Vieosios tvarkos paeidimo (tiek nusikaltimo, tiek baudiamojo nusiengimo) sudtys (BK 284 straipsnis) labiausiai vertinamaisiais poymiais perkrautos sudtys visame BK. Daugiausia kritikos nusipelno i sudi objektyvios puss raika, o ypa perteklinis alternatyvi vertinamj bdo poymi vartojimas. Ydinga vieosios tvarkos paeidimo sudi konstrukcija, paremta vien vertinamaisiais poymiais, nulemia tiek neaiki i sudi tarpusavio konkurencij (kartu atribojim nuo nedidelio chuliganizmo kaip administracinio teiss paeidimo sudties), tiek ir ikreipt j taikym praktikoje vieosios tvarkos paeidimo kaip baudiamojo nusiengimo sudtis, nors yra maiau pavojinga nei nusikaltimo sudtis, praktikoje taikoma net apie trisdeimt kart reiau. 12. Didioji dalis identifikuot vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi iai poymi riai gali bti priskiriami tik slyginai dl irykjusios teism praktikos krypties sieti j turin su tam tikrais empiriniais ir nekintamais ablonais.

303

NAUDOT ALTINI SRAAS NORMINIAI ALTINIAI Tarptautiniai ir regioniniai teiss aktai 1. 2. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas, in., 2002, Nr. 77-3288. Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos statutas, in., 2003, Nr. 492165. 3. 4. 5. Jungtini Taut jr teiss konvencija, in., 2003, Nr. 107-4786. Visuotin mogaus teisi deklaracija, in., 2006, Nr. 68-2497. Jungtini Taut konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim, in., 2006, Nr. 80-3141. 6. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, in., 2011, Nr. 156-7390. 7. Lisabonos sutartis, i dalies keiianti Europos Sjungos sutart ir Europos bendrijos steigimo sutart, 2007 m. gruodio 13 d., OL C 306, 2007. 8. Konvencija dl Europos Bendrij finansini interes apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sjungos sutarties K.3 straipsniu (su papildomais protokolais), in., 2004, Nr. 112-4178. 9. Konvencija dl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrij pareignais ar Europos Sjungos valstybi nari pareignais, parengta vadovaujantis Europos Sjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu, in., 2004, Nr. 154-5601. 10. Europos Sjungos pagrindini teisi chartija, OL C 364, 2000. 11. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dl laukins faunos ir floros ri apsaugos kontroliuojant j prekyb, OL 2004 m. specialusis leidimas. 12. Tarybos direktyva 92/43/EEB dl natrali buveini ir laukins faunos bei floros apsaugos, OL 1992 L 206. 13. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcij ir priemoni nelegaliai esani treij ali piliei darbdaviams btiniausi standartai, OL 2009 L 168.

304

14. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dl prekybos monmis prevencijos, kovos su ja ir auk apsaugos, pakeiianti Tarybos pamatin sprendim 2002/629/TVR, OL 2011 L 101. 15. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dl kovos su seksualine prievarta prie vaikus, j seksualiniu inaudojimu ir vaik pornografija, kuria pakeiiamas Tarybos pamatinis sprendimas

2004/68/TVR, OL 2011 L 335. Nacionalins teiss aktai 16. Lietuvos Respublikos Konstitucija, in., 1992, Nr. 33-1014. 17. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, in., 2000, Nr. 89-2741. 18. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, in., 1961, Nr. 18-147 (su pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. gegus 1 d., in., 2002, Nr. 1124970). 19. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas, in., 1985, Nr. 1-1. 20. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, in., 2000, Nr. 74-2262. 21. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas, in., 2002, Nr. 371341. 22. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, in., 2002, Nr. 64-2569. 23. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas, in., 1995, Nr. 41-991; 2006, Nr. 127-4823. 24. Lietuvos Respublikos cheminio ginklo udraudimo statymas, in., 1998, Nr. 90-2480. 25. Lietuvos Respublikos Seimo statutas, in., 1999, Nr. 5-97. 26. Lietuvos Respublikos teism statymas, in., 2002, Nr. 17-649. 27. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994 sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymas, in., 2002, Nr. 112-4970. 28. Lietuvos Respublikos muziej statymas, in., 2003, Nr. 59-2638.
305

29. Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymas, in., 2006, Nr. 82-3254. 30. Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas, in., 2008, Nr. 81-3183. 31. Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo umokesio dydi, socialins apsaugos imok ir bazinio bausmi ir nuobaud dydio indeksavimo nustatymo statymas, in., 2008, Nr. 83-3294. 32. Lietuvos Respublikos teiskros pagrind statymas, in., 2012, Nr. 1105564. 33. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. balandio 10 d. nutarimas Nr. 261 Dl kno sualojimo sunkumo nustatymo teismo medicinos laikinj taisykli tvirtinimo, in. 1992, Nr. 17-493. 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gruodio 11 d. nutarimas Nr. 1950 Dl Keli eismo taisykli patvirtinimo, in., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530. 35. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 Dl bazinio bausmi ir nuobaud dydio patvirtinimo, in., 2008, Nr. 121-4608. 36. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegus 23 d. sakymas Nr. V-298/158/A1-86 Dl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykli patvirtinimo, in. 2003, Nr. 52-2357. 37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsjo 4 d. sakymas Nr. 1R-327 Dl Ekspertizi (tyrim) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizs centre nuostat patvirtinimo, in., 2007, Nr. 96-3902. 38. Lietuvos Respublikos kultros ministro 2009 m. vasario 2 d. sakymu Nr. V-42 patvirtintas Silom rayti kultros vertybi registr kilnojamj daikt vertinimo kriterij apraas, in., 2009, Nr.: 15-606. 39. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijos Dl kaltinamojo akto suraymo ir perdavimo teismui, patvirtintos Lietuvos
306

Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11 d. sakymu Nr. I-47 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. gruodio 13 d. sakymo Nr. I-179 redakcija), in., 2003, Nr. 39-1805; 2007, Nr. 1345443. 40. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijos Dl uduoi specialistams ir ekspertams skyrimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. sakymu Nr. I-14 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. liepos 10 d. sakymo Nr. I-235 redakcija), in., 2011, Nr. 8-379; 2012, Nr. 82-4315. Usienio ali teiss aktai 41. Jungtini Amerikos Valstij Konstitucija. Prieiga internete:

http://www.usconstitution.net/constamrat.html 42. Pranczijos baudiamasis kodeksas, priimtas 1992 m.; sigaliojs 1994 m. kovo 1 d. (2005 m. gruodio 10 d. redakcija). Prieiga internete: http://legislationline.org/documents/section/criminal-codes 43. Rusijos baudiamasis kodeksas, sigaliojs 1996 m. birelio 13 d. (2012 m. gruodio 30 d. redakcija). Prieiga internete: http://www.ug-kodeks.ru/ 44. Vokietijos baudiamasis kodeksas, priimtas 1998 m. lapkriio 13 d. (2009 m. spalio 2 d. redakcija). Prieiga internete:

http://legislationline.org/documents/section/criminal-codes Teiss akt projektai ir j lydimieji dokumentai; kiti institucij ratai 45. 2013 m. birelio 27 d. Baudiamojo kodekso 140, 145, 148, 149, 150, 151 ir 165 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas Nr. XIIP443(2). 46. 2013 m. birelio 27 d. Baudiamojo kodekso 178 ir 187 straipsni pakeitimo statymo projektas Nr. XIIP-302(2). 47. 2013 m. birelio 21 d. Baudiamojo kodekso 7, 25, 250, 250(1), 251 straipsni ir priedo pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 249(1), 250(2), 250(3), 250(4), 250(5), 252(1) straipsniais statymo projektas Nr. XIP-925(2).

307

48. 2013 m. birelio 11 d. Baudiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo statymo projektas Nr. XIIP-687. 49. 2013 m. gegus 31 d. Baudiamojo kodekso 199 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 160(1), 276(1), 276(2) ir 276(3) straipsniais statymo projektas Nr. XIIP-655. 50. 2013 m. gegus 23 d. Baudiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo statymo projektas Nr. XIIP-329(2). 51. 2013 m. kovo 27 d. Baudiamojo kodekso 149, 150, 153 straipsni pakeitimo ir 95 straipsnio papildymo statymo projektas Nr. XIIP-400. 52. 2013 m. kovo 10 d. Baudiamojo kodekso 135, 142 straipsni pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 131(1) straipsniu statymo projektas Nr. XIIP-338. 53. 2013 m. kovo 1 d. Baudiamojo kodekso papildymo 247(1) straipsniu statymo projektas Nr. XIIP-309. 54. 2012 m. lapkriio 27 d. Baudiamojo kodekso 201 straipsnio pakeitimo statymo projektas Nr. XIIP-47. 55. 2012 m. spalio 19 d. Baudiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo statymo projektas Nr. XIP-4930. 56. 2012 m. rugsjo 25 d. Baudiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 151, 151(1), 153, 162, 307, 308, 309 straipsni pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 100(1), 100(2), 152(1) ir 252(1) straipsniais ir Kodekso priedo papildymo statymo projektas Nr. XIP-4796. 57. 2012 m. liepos 26 d. Baudiamojo kodekso 307 ir 308 straipsni pakeitimo statymo projektas Nr. XIP-4688. 58. 2012 m. birelio 12 d. Baudiamojo kodekso 7, 216 ir 237 straipsni pakeitimo, Kodekso papildymo 224(1) straipsniu ir 189 straipsnio pripainimo netekusiu galios statymo projektas Nr. XIP-4535. 59. 2012 m. birelio 11 d. Baudiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo statymo projektas Nr. XIP-4524. 60. 2012 m. gegus 16 d. Baudiamojo kodekso 235 straipsnio 2 dalies papildymo statymo projektas Nr. XIP-4439.
308

61. 2012 m. gegus 9 d. Baudiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo statymo projektas Nr. XIP-4399. 62. 2012 m. gegus 2 d. Baudiamojo kodekso papildymo 299(1) straipsniu statymo projektas Nr. XIP-4376. 63. 2012 m. balandio 24 d. Baudiamojo kodekso 47, 272, 273, 281, 284 straipsni pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 176(1) ir 273(1) straipsniais statymo projektas Nr. XIP-3602(2). 64. 2012 m. kovo 28 d. Baudiamojo kodekso papildymo 227(1) straipsniu statymo projektas Nr. XIP-4261. 65. 2012 m. kovo 2 d. Baudiamojo kodekso 129 straipsnio papildymo statymo projektas Nr. XIP-4144. 66. 2012 m. sausio 19 d. Baudiamojo kodekso 187 straipsnio pakeitimo statymo projektas Nr. XIP-4045. 67. 2012 m. sausio 9 d. Baudiamojo kodekso 154 straipsnio pakeitimo statymo projektas Nr. XIP-4023. 68. 2011 m. spalio 19 d. Baudiamojo kodekso papildymo 229(1) straipsniu statymo projektas Nr. XIP-3766. 69. 2011 m. rugsjo 13 d. Baudiamojo kodekso papildymo 143(1), 143(2) ir 153(1) straipsniais statymo projektas Nr. XIP-3568. 70. 2011 m. birelio 9 d. Baudiamojo kodekso 189(1) straipsnio pakeitimo ir papildymo statymo projektas Nr. XIP-3306. 71. 2006 m. rugpjio 10 d. Baudiamojo kodekso 42, 60, 67, 129, 135 ir 138 straipsni pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 72(1) ir 72(2) straipsniais statymo projektas Nr. XP-1592. 72. 2006 m. balandio 19 d. Baudiamojo kodekso 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 199, 312 straipsni pakeitimo statymo projektas Nr. XP1303. 73. 2005 m. balandio 14 d. Baudiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsni ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo

309

147(1), 199(1), 199(2), 267(1), 270(1) ir 308(1) straipsniais statymo projektas Nr. XP-418. 74. 2004 m. gegus 6 d. Baudiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 91, 92, 93, 95, 97, 144, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220, 221, 222, 223, 230, 236, 246, 263, 287 straipsni pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 228(1) straipsniu statymo projektas Nr. IXP-3519. 75. 2011 m. gruodio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dl prekybos monmis prevencijos, kovos su ja ir auk apsaugos, pakeiianti Tarybos pamatin sprendim 2002/629/TVR ir Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 147, 147(1), 157, 303 straipsni pakeitimo, Kodekso papildymo 147(2) straipsniu ir Kodekso priedo papildymo bei Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 212 straipsnio pakeitimo statymo projekto atitikties lentel. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=416071 76. 2011 m. lapkriio 28 d. Teisingumo ministerijos pateiktas Baudiamojo kodekso papildymo 2921 straipsniu ir kodekso priedo papildymo statymo projekto Nr. XIP-3895 aikinamasis ratas. Prieiga internete:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=412675 77. 2010 m. gruodio 10 d. Teisingumo ministerijos parengta Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 7, 25, 26, 27, 97, 196, 197, 217, 218, 250, 250(1), 251, 252, 253, 254, 256, 257(1), 267, 267(1), 270, 270(1), 271, 277(1), 288, 295, 310 straipsni ir Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 224(1), 249(1), 250(2), 250(3), 250(4), 250(5), 252(1) ir 270(2) straipsniais statymo ir Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 51(23), 84(4), 224, 237, 241(1), 242 ir 259(1) straipsni pakeitimo statymo projekt derinimo payma. Prieiga internete: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=65694&p_query= &p_tr2=&p_org=&p_fix=n&p_gov=n
310

78. 2010 m. birelio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto ivada Baudiamojo kodekso 151(1), 153 straipsni papildymo ir pakeitimo statymo projektui Nr. XIP-1715(2). Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=375345&p_que ry=&p_tr2=2 79. 2010 m. birelio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto ivada Baudiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo bei Kodekso papildymo 151(2) straipsniu statymo projektui Nr. XIP-943. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=375341 80. urnalist etikos inspektoriaus 2009 m. veiklos ataskaita, pateikta Seimui 2010 m. balandio 1 d. ratu Nr. S-190. Vilnius. 81. 2007 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Teiss ir teistvarkos komiteto ivada Baudiamojo kodekso 42, 60, 67, 129, 135 ir 138 straipsni pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 72(1) ir 72(2) straipsniais statymo projektui Nr. XP-1592. Prieiga internete:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=290485 82. 2006 m. gruodio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto ivada Dl Baudiamojo kodekso 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 199 ir 312 straipsni pakeitimo statymo projekto Nr. XP1303. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=288335&p_que ry=&p_tr2=2 83. 2005 m. birelio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto ivada Baudiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsni ir priedo pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 147(1), 199(1), 199(2), 267(1), 270(1), 308(1) straipsniais statymo projektui Nr. XP418(2). Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=257844

311

84. 2004 m. gegus 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teiss departamento ivada Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 91, 92, 93, 95, 97, 144, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220, 221, 222, 223, 230, 236, 246, 263, 287 straipsni pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 228(1) straipsniu statymo projekto Nr. IXP-3519. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=233422 SPECIALIOJI LITERATRA 1. ABRAMAVIIUS, Armanas. et al. Baudiamoji teis. Specialioji dalis. Pirma knyga. Vilnius: Eugrimas, 2000. 2. ABRAMAVIIUS, Armanas; MICKEVIIUS, Darius; VEDAS,

Gintaras. Europos Sjungos teiss akt gyvendinimas baudiamojoje teisje. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005. 3. ABRAMAVIIUS, Armanas. Europos Sjungos teiss standartai Lietuvos Respublikos baudiamojoje teisje. In Teis besikeiianioje Europoje: Liber Amicorum Pranas Kris. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008. 4. ABRAMAVIIUS, baudiamosios Armanas; VEDAS, u Gintaras. vaik Kai kurios

atsakomybs

nusikaltimus

seksualinio

apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui reglamentavimo problemos. Teis, 2008, Nr. 66(1). 5. ALIUKONIEN, Rita. Kankinimas ar kitoks ypatingas iaurumas kaip poymis, kvalifikuojantis sunk sveikatos sutrikdym. Teis, 2005, Nr. 54. 6. ALIUKONIEN, Rita. Sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus (Baudiamojo kodekso 136 straipsnis) poymiai. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011.

312

7.

APANAVIIUS,

Martynas;

PAVILONIS,

Vladas.

Nusikaltim

kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1980. 8. APANAVIIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltim

kvalifikavimo procesas ir j atribojimas. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1983. 9. AUBALYT, Rima. Baudiamojo proceso principai: teiss sprag alinimas. In Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksui 10 met. Vilniaus universitetas, 2012. 10. Association for the Prevention of Torture. The Definition of Torture. Proceedings of an Expert Seminar, APT, Geneva, 2001. 11. BAKEVIIEN, Rta. Teisin technika priemon pasiekti statym atitikt savo paskiriai (kai kurie baudiamj statym efektyvumo aspektai). Teis, 2002, Nr. 45. 12. BAKEVIIEN, Rta Teiss vertinimo suvokimas Lietuvoje: istorins prieigos, iandien situacija, ateities gairs. Teis, 2004, Nr. 50. 13. BARANSKAIT, Agn; PRAPIESTIS, Jonas. Konstitucins teisingumo ir teisins santarvs dimensijos baudiamojoje teisje. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011. 14. BELING, Ernst. Die Lehre vom Verbrechen, Tbingen, 1906. 15. BIELINAS, Egidijus. Baudiamj statym taikymo problemos ir j sprendimas sigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui. Jurisprudencija, 2003, Nr. 45(37). 16. BIELINAS, Egidijus. Nusikalstam veik kvalifikavimo studij orientyrai. Teis, 2008, Nr. 66 (1). 17. BIELINAS, Egidijus. Nusikalstam veik kvalifikavimo erdv ir definicijos. Teis, 2008, Nr. 69. 18. BIELINAS, Egidijus. Nusikalstam veik kvalifikavimo oficialumas. In Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksui 10 met. Vilniaus universitetas, 2012.
313

19. BIELINAS, Egidijus. Baudiamojo statymo blanketins dispozicijos ir j taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. 20. BIKELIS, Skirmantas. Tyin kalt baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007. 21. Black`s Law Dictionary. Definitions of the Terms and Phrases of American and English Jurisprudence, Ancient and Modern. By Henry Campbell Black, M. A. Abridged Fifth Edition. St. Paul, Minn.: West Publishing Co, 1983. 22. BRZGIEN, Rta. Naujojo Lietuvos baudiamojo kodekso kalba. Jurisprudencija, 2002, t. 33(25). 23. BUINAS, Gediminas. Vertinamj poymi turinys. Lietuvos policijos urnalas. Kaunas: Policijos departamentas, 2007, Nr. 1. 24. DANGELO, S. Jus Digestorum, vol. 1. Pars Generalis. Roma, 1927. 25. DOBRYNINAS, Aleksandras. Virtuali nusikaltim tikrov. Vilnius: Eugrimas, 2001. 26. DRAKAS, Romualdas; VALUTYT, Regina. Kankinimo samprata tarptautinje teisje. Teis, 2009, Nr. 71. 27. DRAKAS, Romualdas; VALUTYT, Regina. Baudiamosios

atsakomybs u kankinim nustatymo ir gyvendinimo problemos Lietuvoje. Teis, 2010, Nr. 74. 28. DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004. 29. DEULSKIEN, Judita. Prepozicin ir postpozicin modifikacija: triodi anglik ir lietuvik termin gretinamoji analiz. Kalbotyra, 2010, Nr. 62(3). 30. FEDOSIUK, Oleg; SINKEVIIUS, Edvardas. Turto problema

baudiamojoje teisje. Vilnius: Justitia, 1999.

314

31. FEDOSIUK, Oleg. Savavaldiavimas kaip nusikalstama veika: ar baudiamojoje teisje reikalinga i norma. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011. 32. FEDOSIUK, Oleg. Baudiamoji atsakomyb kaip kratutin priemon (ultima ratio): teorija ir realyb. Jurisprudencija, 2012, Nr. 19(2). 33. FEDOSIUK, Oleg. Baudiamoji atsakomyb u vertimsi neteista komercine, kine, finansine ar profesine veikla: optimali kriterij beiekant. Jurisprudencija, 2013, Nr. 20(1), p. 305. 34. FRIEDLAND, Steven. Sum & Substance Quick Review of Criminal Law. 1993. 35. GIRDENIS, Tomas. Didels alos darymas valstybei, tarptautinei vieajai organizacijai, juridiniam arba fiziniam asmeniui kaip piktnaudiavimo sudties poymis. Vilnius: Jurisprudencija, 2006, Nr. 7(85). 36. GODA, Gintaras; et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. I IV dalys. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003. 37. GRINEVIIT, Kristina. iauraus elgesio su vaiku samprata baudiamojoje teisje. Jurisprudencija, 2008, Nr. 11(113). 38. GRUODYT, Edita. Takoskyra tarp administracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos vieosios tvarkos sektoriuje. Jurisprudencija, 2007, t. 8(98). 39. GUTAUSKAS, Aurelijus. Korupcinio pobdio nusikalstam veik baudiamojo teisinio vertinimo aspektai. Verslo ir teiss aktualijos, 2008, Nr. 2. 40. HALDER, A. Filosofijos odynas. Vilnius, 2000. 41. HEGEL, Georg Wilhelm Friedrich. The Science of Logic. Cambridge University Press, 2010. 42. HUNSTON, Susan; THOMSPON, Geoff. Evaluation in Texts. Oxford, 2000. 43. JEFFRIES, John. Legality, Vagueness, and the Construction of Penal Statutes, 71 Va. L. Rev, 1985;
315

44. JOVAIAS, Karolis; MISINAS, Jonas. Naujojo ir senojo baudiamj kodeks lyginamoji analiz. Teiss problemos, 2002, Nr. 1-2(35). 45. JURGAITIS, Ramnas. Formalieji ir vertinamieji poymiai taikant supaprastint baudiamj procesin form. Jurisprudencija, 2003, t. 38(30). 46. JURKA, Raimundas. Proceso per kuo trumpiausi laik teisinis principas: samprata ir realizavimo problemos. Teiss problemos, 2009, Nr. 1 (63). 47. KNIKTA, Pranas, et al. Lietuvi kalbos inynas, Kaunas: viesa, 1998. 48. KUZMICKAS, Bronislovas. Vertinimas, privalomyb, norma.

Jurisprudencija, 2006, Nr. 9(87). 49. KRIS, Egidijus. Konstitucini princip pltojimas konstitucinje jurisprudencijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo etosios konferencijos

Konstitucini princip pltojimas konstitucinje jurisprudencijoje mediaga. Neringa, 2001. 50. KRIS, Egidijus. Konstitucijos dvasia. Jurisprudencija, 2002, t. 30(22). 51. KRIS, Egidijus. Teiss ir fakto tyrimo persipynimas konstitucins justicijos bylose. Tarptautins konferencijos Teis ir faktas

konstitucinje jurisprudencijoje mediaga. Vilnius, 2005. 52. KRIS, Egidijus. Teismo precedentas kaip teiss altinis Lietuvoje: oficiali konstitucin doktrina, teisinio mstymo stereotipai ir

kontrargumentai. Jurisprudencija, 2009, 2(116). 53. LASTAUSKIEN, Giedr. Teisinis kvalifikavimas formaliosios logikos poiriu. Teis, 2009, Nr. 73. 54. LASTAUSKIEN, Giedr. Teism interpretacinis aismas ir jo doktrinins prielaidos. Jurisprudencija, 2012, Nr. 19(4). 55. LOMANIEN, Nijol. Logika. Deduktyvaus samprotavimo analizs pagrindai. Vilnius: Justitia, 2001. 56. LOUCAIDES, Loukis G. Essays on the Developing Law of Human Rights. Netherlands: Kluwer Academic Publishers, 1995.
316

57. MAYER, . Der Allgemeine Teil des deutschen Strafrechts. Heidelberg, 1915. 58. MCCOURT, Kersty; LAMBERT, Manuel. Interpretation of the Definition of Torture or Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment in the Light of European and International Case Law: the Need to Preserve Legal and Jurisprudential Evolutions and Acquis. World Organisation Against Torture, 2004. 59. MIKELNAS, Valentinas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento. Jurisprudencija. 2009, 2(116). 60. MIKELNIEN, Dalia; MIKELNAS, Valentinas. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. 61. MULLINS, Morell. Coming to Terms with Strict and Liberal Construction. Albany Law Review, 2000. 62. NEKROIUS, Vytautas; NEKROIUS, Ipolitas; VLYVIS, Stasys. Romn teis (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Justitia, 1999. 63. NESSI, Giusseppe. et al. Child Labour in a Globalized World. Hampshire: Ashgate Publishing Limited, 2008. 64. NOCIUS, Juozas. Nusikaltimai mogui. Mokomoji priemon. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998. 65. PAKTAITIS, Laurynas. Piktnaudiavimo kriminalizavimo, vertinimo bei normos tobulinimo problemos. Jurisprudencija, 2006, Nr. 7(85). 66. PATTON, M. Q. Utilization-focused Evaluation: The New Century Text. Thousand Oaks, CA: Sage, 1997. 67. PAVILONIS, Vladas; BIELINAS, Egidijus. Nusikaltim kvalifikavimas esant j daugetui ir baudiamosios teiss norm konkurencijai. Vilnius: LTSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1984. 68. PAVILONIS, Vladas. et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis (Treiasis pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius: Eugrimas, 2003.

317

69. PEKAITIS,

Justinas;

RADAVIIUS,

Liaudginas

Erdvinas.

Saviudybs medicininiai ir teisiniai aspektai. Vilnius: Jurisprudencija, 2004, Nr. 59(51). 70. PIESLIAKAS, Vytautas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1996. 71. PIESLIAKAS, Vytautas. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2006. 72. PIESLIAKAS, Vytautas. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2008. 73. PIKELIS, Alvydas. Baudiamj statym teiskra. Teisjo poiris. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011. 74. PLEKAITIS, Romanas. Logikos vadas. Vilnius: Mintis, 1978. 75. PLEKAITIS, Romanas. Logikos pagrindai. Vilnius: Tyto alba, 2009. 76. POCIEN, Aura. et al. Baudiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Vilnius: Teiss institutas, 2012. 77. POSNER, Richard A. Statutory Interpretation in the Classroom and in the Courtroom. The University of Chicago Law Review, 1983. 78. PRADEL, Jean. Lyginamoji baudiamoji teis. Vilnius: Eugrimas, 2001. 79. PRAPIESTIS, Jonas. et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004. 80. PRAPIESTIS, Jonas. et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2009. 81. PRAPIESTIS, Jonas. et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius: V Registr centras, 2010. 82. PRAPIESTIS, Jonas; GIRDAUSKAS, Mindaugas. Baudiamojo kodekso taikymo problemos Lietuvos Aukiausiojo Teismo jurisprudencijoje. In
318

Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011. 83. PRICE, Zachary. The Rule of Lenity as a Rule of Structure. Fordham Law Review, Vol. 72, Issue 4, 2004. 84. RYVITYT, Birut. Vertinimo raika lingvistini knyg recenzijose. mogus ir odis, 2005, Nr. 1. 85. SAMAHA, Joel. Criminal Law. Fourth Edition. West Publishing Company, 1997. 86. SCALIA, Antonin. A Matter of Interpretation: Federal Courts and The Law: an Essay. Princenton: Princenton University Press, 1997. 87. SEGALOVIIEN, Irena. Vertinimas vieajame valdyme: samprata ir modeliai. Vieoji politika ir administravimas, 2011, T. 10, Nr. 3. 88. VEDAS, Gintaras. Kai kurios baudiamojo statymo dispozicij konstravimo problemos. Teis, 1991, Nr. 25. 89. VEDAS, Gintaras. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2006. 90. VEDAS, Gintaras. Europos Sjungos teiss taka Lietuvos baudiamajai teisei. Teis, 2008, Nr. 74. 91. VEDAS, Gintaras. Europos Sjungos baudiamosios teiss tendencijos ir perspektyvos. In Teis besikeiianioje Europoje: Liber Amicorum Pranas Kris. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008. 92. VEDAS, Gintaras; PRAPIESTIS, Jonas. Lietuvos Respublikos

baudiamojo kodekso deimtmetis: raidos pamokos ir perspektyvos. In Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: V Registr centras, 2011. 93. VEDAS, Gintaras. Tarptautins teiss reikm ir gyvendinimas Lietuvos baudiamojoje teisje. In Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. 94. VEDAS, Gintaras. Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika. Teis, 2012, Nr. 82.
319

95. VEDAS, Pranas. Blanketins dispozicijos Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse. Teis, 2010, Nr. 77. 96. VEDAS, Pranas. Baudiamoji atsakomyb u literatros, mokslo, meno krinio ar gretutini teisi objekto neteist atgaminim, neteist kopij platinim, gabenim ar laikym: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). - Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011. 97. TIDIKIS, Rimantas. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003. 98. VAIVILA, Alfonsas. Teiss teorija. Antrasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2004. 99. VAN SCHAACK, Beth. Crimen Sine Lege: Judicial Lawmaking at the Itersection of Law and Morals. Georgetown Law Journal, Vol. 97, 2008. 100. VANSEVIIUS, Stasys. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. 101. VEREKYS, Paulius. Baudiamosios atsakomybs u seksualin priekabiavim Lietuvoje problemos. Teis, Nr. 68, Vilnius, 2008. 102. VEREKYS, Paulius. Nusikalstamos veikos sudties poymio samprata ir j lemiantys veiksniai. Teis, Nr. 82, Vilnius, 2012. 103. VEREKYS, Paulius. Nullum crimen sine lege ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi koreliacijos problema. Teis, Nr. 85, Vilnius, 2012. 104. VINOGRADOFF, Paul. Outlines of Historical Jurisprudence: The Jurisprudence of the Greek City, vol. 2. Oxford: Oxford University Press, 1922. 105. VOSYLIT, Andelika. Baudiamoji atsakomyb u kvalifikuot vagyst: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). - Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009. 106. VOSYLIT, Andelika. Vagyst kvalifikuojanio poymio didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs samprata teiss moksle ir teism praktikoje. Teis, 2010, Nr. 75.

320

107. WESSELS, Johannes. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius: Eugrimas, 2003. 108. WOLF, Erik. Die Typen der Tatbestandsmigkeit, Verffentlichungen der Schleswig-Holsteinischen Universittsgesellschaft, 1931. 109. XANTHAKI, Helen. On Transferability of Legislative Solutions: The Functionality Test. In STEFANOU, Constantin; XANTHAKI, Helen. Drafting Legislation. A Modern Approach. Hampshire: Ashgate Publishing Limited, 1988. 110. ZDANEVIIT, Ieva. Baudiamosios atsakomybs u transporto eismo saugumo taisykli paeidimus problemos pagal naujj Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks. Jurisprudencija, 2003, t. 45(37). 111. , . . , . :

. , 2000. 112. , . . . . 7. , 1956. 113. , . : . [...] . . . , 1974. 114. , . . : XXI : -

29-30 2004 . - ., 2004. 115. , .

. ., 1963. 116. , . . Mo: , 1972. 117. , .; , . . Mo, 2000.

321

118. , . . . : ,

, : . . , 2001. 119. , . - . , 1973. 120. , . . . . , 1977. 121. , . : . [...] . . . , 1979. 122. , . : . . 1994. 123. , .

: . [...] . . ., ., 2003. TEISM PRAKTIKA Tarptautini teism praktika 1. Europos mogaus Teisi Teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Kuolelis, Bartoeviius ir Burokeviius prie Lietuv. 2. ETT 2004 m. birelio 29 d. sprendimas byloje Chauvy and Others prie Pranczij. 3. ETT 2004 m. kovo 30 d. sprendimas byloje Radio France prie Pranczij. 4. 5. 6. 7. ETT 2004 m. vasario 17 d. sprendimas byloje Maestri prie Italij. ETT 2001 m. rugpjio 2 d. sprendimas byloje N.F. prie Italij. ETT 2001 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Feldek prie Slovakij. ETT 2001 m. balandio 19 d. sprendimas Nr. 28524/95 byloje Peers prie Graikij.

322

8.

ETT 2001 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Streletz, Kessler and Krenz prie Vokietij.

9.

ETT 1999 m. gegus 20 d. sprendimas byloje Rekvnyi prie Vengrij.

10. ETT 1997 m. lapkriio 25 d. sprendimas byloje Grigoriades prie Graikij. 11. ETT 1996 m. lapkriio 15 d. sprendimas byloje Cantoni prie Pranczij. 12. ETT 1996 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Goodwin prie Jungtin Karalyst. 13. ETT 1995 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Tolstoy Miloslavsky prie Jungtin Karalyst. 14. ETT 1993 m. rugpjio 25 d. sprendimas byloje Chorherr prie Austrij. 15. ETT 1993 m. gegus 25 d. sprendimas byloje Kokkinakis prie Graikij. 16. ETT 1992 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Open Door and Dublin Well Woman prie Airij. 17. ETT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prie vedij (nr. 1). 18. ETT 1979 m. balandio 26 d. sprendimas byloje The Sunday Times prie Jungtin Karalyst (Nr. 1). 19. Europos Sjungos Teisingumo Teismo 2007 m. gegus 3 d. sprendimas byloje C-303/05 Advocaten voor de Wereld. 20. Europos Sjungos Teisingumo Teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendime byloje C-3/06 P Groupe Danone prie Komisij. 21. Europos Sjungos Teisingumo Teismo 2004 m. sausio 7 d. sprendimas byloje C-60/02. 22. Tarptautinio Baudiamojo Teismo 2003 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Prosecutor v. Staki, IT-97-24-T. 23. Tarptautinio Baudiamojo Teismo 2000 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Prosecutor v. Aleksovski, IT-95-14/1-A.

323

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika 24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birelio 4 d. nutarimas, in., 2012, Nr. 64-3246. 25. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkriio 29 d. nutarimas. in., 2010, Nr. 141-7217. 26. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, in., 2007, Nr. 111-459. 27. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas, in., 2006, Nr. 102-3957. 28. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegus 9 d. nutarimas, in., 2006, Nr. 51-1894. 29. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., in., 2006, Nr. 36-1292. 30. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, in. 2006, Nr. 7-254. 31. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkriio 10 d. nutarimas, in., 2005, Nr. 134-4819. 32. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas, in., 2005, Nr. 9-289. 33. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegus 30 d. nutarimas, in., 2003, Nr. 53-2361. 34. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriio 13 d. nutarimas, in., 1997, Nr. 104-2645. 35. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada, in., 1995, Nr. 9-199. Nacionalini bendrosios kompetencijos teism praktika 36. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. balandio 9 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-182/2013. 37. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-57/2013.

324

38. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. gruodio 4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-552/2012. 39. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. lapkriio 13 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-560/2012. 40. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012. 41. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. rugsjo 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012. 42. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-399/2012. 43. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. balandio 24 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2012. 44. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. balandio 10 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-194/2012. 45. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. balandio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-174/2012. 46. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-7-76/2012. 47. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012. 48. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-72/2012. 49. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. gruodio 13 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-586/2011. 50. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. lapkriio 29 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-574/2011. 51. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011 52. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011.

325

53. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011. 54. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. birelio 14 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011. 55. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. gegus 10 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-252/2011. 56. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. gegus 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-226/2011. 57. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. balandio 19 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-182/2011. 58. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-54/2011, Teism praktika Nr. 35. 59. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-113/2011. 60. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. lapkriio 23 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-450/2010. 61. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. lapkriio 16 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K513/2010. 62. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010. 63. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-156/2010. 64. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. balandio 13 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-142/2010. 65. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-77/2010; 66. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. gruodio 29 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009. 67. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. lapkriio 17 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-454/2009.

326

68. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. lapkriio 10 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-412/2009. 69. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-226/2009. 70. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-205/2009. 71. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. birelio 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-294/2009. 72. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. gegus 5 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-199/2009. 73. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. balandio 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-215/2009. 74. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. balandio 21 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-98/2009. 75. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-11/2009. 76. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-25/2009. 77. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-4/2009. 78. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K22/2009. 79. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. gruodio 16 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-472/2008. 80. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008. 81. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. rugsjo 23 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-245/2008. 82. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-271/2008.

327

83. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-209/2008. 84. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. birelio 19 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-248/2008. 85. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. balandio 29 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-210/2008. 86. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. balandio 22 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-142/2008. 87. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. balandio 15 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-187/2008. 88. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008. 89. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-34/2008. 90. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008. 91. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. lapkriio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-715/2007. 92. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. lapkriio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-631/2007. 93. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007. 94. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. balandio 17 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007. 95. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-80/2007. 96. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. lapkriio 21 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-601/2006. 97. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. lapkriio 7 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-598/2006.

328

98. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. balandio 11 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-376/2006. 99. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 21 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-243/2006. 100. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-60/2006. 101. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006. 102. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. lapkriio 29 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-638/2005. 103. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. lapkriio 8 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-535/2005. 104. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. spalio 4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-393/2005. 105. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. birelio 14 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-397/2005; 106. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. kovo 8 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-190/2005; 107. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-178/2005; 108. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-153/2005. 109. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. gruodio 14 d. nutartis baudiamojoje byloje 2K-512/2004. 110. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. spalio 19 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-534/2004. 111. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-537/2004. 112. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. spalio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-622/2004.

329

113. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. balandio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-218/2004. 114. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. sausio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-6/2004. 115. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. birelio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-441/2003; 116. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. spalio 8 nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002, Teism praktika Nr. 18. 117. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-780/2001. 118. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. rugsjo 7 d. Teism praktikos sukiavimo baudiamosiose bylose (Baudiamojo kodekso 182

straipsnis) apvalga Nr. AB-36-1, Teism praktika, Nr. 36. 119. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teism praktikos keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo (baudiamojo kodekso 281 straipsnis)

baudiamosiose bylose apvalga. Teism praktika, Nr. 30. 120. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2008 m. rugsjo 21 d. Teiss norm, reguliuojani nusikalstama veika padarytos alos atlyginim, taikymo baudiamosiose bylose apvalga. Teism praktika, Nr. 29. 121. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. Teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga. Teism praktika, Nr. 26. 122. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. birelio 18 d. Teism praktikos bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei apvalga. Teism praktika, Nr. 21. 123. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. birelio 20 d. Teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanias nuosprendio suraym, apvalga; Teism praktika Nr. 19.
330

124. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. gruodio 21 d. Teism praktikos veikas pripastant maareikmmis apvalga. Teism praktika Nr. 14. 125. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. birelio 18 d. Nuudym baudiamj byl nagrinjimo teism praktikos apibendrinimo apvalga Nr. B2-9, Teism praktika Nr. 11. 126. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1996 m. birelio 21 d. statym dl baudiamosios atsakomybs u turto prievartavim taikymo teism praktikos apibendrinimas apvalga. Teism praktika, Nr. 3-4. 127. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. gruodio 30 d. senato nutarimas Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose. Teism praktika, Nr. 22. 128. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. birelio 18 d. senato nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose, Teism praktika, Nr. 21. 129. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003 m. birelio 20 d. nutarimas Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanias nuosprendio suraym. Teism praktika, Nr. 19. 130. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas Nr. 29 Dl teism praktikos veikas pripastant maareikmmis. Teism praktika, Nr. 14. 131. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodio 23 d. nutarimas Nr. 23 Dl teism praktikos taikant bendruosius bausmi skyrimo pradmenis. Teism praktika, Nr. 12. 132. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1996 m. birelio 21 d. nutarimas Nr. 43 Dl teism praktikos nagrinjant turto prievartavimo

baudiamsias bylas. Teism praktika, Nr. 3-4. 133. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendis

baudiamojoje byloje 1A-234/2013. 134. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-99/2013.

331

135. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1A20/2013. 136. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birelio 1 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1A-134/2012. 137. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandio 2 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-158/2012. 138. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-119/2012. 139. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-34/2012. 140. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodio 9 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1A-181/2011. 141. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkriio 22 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-435/2010. 142. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-57/2010. 143. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegus 22 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-218/2009. 144. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandio 24 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-44/2009. 145. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkriio 30 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr.1A-486/2006. 146. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr.1A-59/2006. 147. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 13 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-733/2003. 148. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birelio 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1A-678-172/2011. 149. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-112-18/2009.

332

150. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1-187-312/2008. 151. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1A-186-579/2013. 152. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegus 30 d. nutartis baudiamojoje byloje 1A-312-383/2011. 153. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandio 5 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-137-317/2011. 154. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-35-120/2011. 155. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegus 28 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-129-81/2010. 156. Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendis

baudiamojoje byloje Nr. 1-60-383/2010. 157. Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-157-60/2008. 158. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjio 18 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-219-317/2008. 159. Kauno apygardos teismo 2006 m. balandio 4 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr.1A-234-120/2006. 160. Klaipdos apygardos teismo 2012 m. lapkriio 15 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-618-417/2012. 161. Klaipdos apygardos teismo 2011 m. lapkriio 3 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-403-106/2011. 162. Klaipdos apygardos teismo 2010 m. spalio 10 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-139-174/2010. 163. Klaipdos apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 1A-103-417/2008. 164. iauli apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-21-354/2010.

333

165. Panevio apygardos teismo 2011 m. lapkriio 11 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-99-350/2011. 166. Panevio apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 1A-201-366/2011. 167. Utenos rajono apylinks teismo 2013 m. kovo 31 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-76-455/2011. 168. Anyki rajono apylinks teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-25-913/2013 169. Jonavos rajono apylinks teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-33-814/2013. 170. Kauno apylinks teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1205-593/2013. 171. Pasvalio rajono apylinks teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-121-500/2012. 172. Vilniaus miesto 1 apylinks teismo 2011 m. balandio 12 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-266-536/2011. 173. Alytaus rajono apylinks teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. N1-39-572/2011. 174. Panevio apylinks teismo nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-15327/2006. 175. Panevio apylinks teismo nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-509591/2006. 176. Alytaus rajono apylinks teismo nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1174-297/2006. 177. Utenos rajono apylinks teismo nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1185-455/2006. 178. Jonavos rajono apylinks teismo nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1184-657/2006. 179. Rokikio apylinks teismo nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-65762/2006.

334

Usienio ali teism praktika 180. Jungtini Amerikos Valstij Aukiausiojo Teismo byla Kolender v. Lawson, 1983, 461 US 352, 357-8. 181. Jungtini Amerikos Valstij Aukiausiojo Teismo byla Papachristou c. City of Jacksonville, 1972, 405 US 156. 182. Jungtini Amerikos Valstij Aukiausiojo Teismo byla US v. Bass, 1971, 404 US 336, 347. 183. Jungtini Amerikos Valstij Aukiausiojo Teismo byla Calder versus Bull, 1798 m. Prieiga internete: http://openjurist.org/3/us/386/calder-etwife-v-bull-et-wife 184. Kanados Aukiausiojo Teismo byla Nova Scotia Pharmacentical, 1992, 2 RCS 606. KITI ALTINIAI IR PRIEIGOS INTERNETE 1. Europos Sjungos teiss akt paiekos sistema. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.forma_l 2. Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendim paiekos sistema. Prieiga internete: http://curia.europa.eu/jcms/jcms/j_6/ 3. Europos mogaus Teisi Teismo sprendim paiekos sistema. Prieiga internete: http://hudoc.echr.coe.int 4. FEDOSIUK, Oleg. Baudiamosios teiss (specialiosios dalies) dalyko paskaitos Nusikaltimai pavojingi mogaus gyvybei ir sveikatai. 5. FEDOSIUK, Oleg. Baudiamosios teiss (specialiosios dalies) dalyko paskaitos Nusikaltimai moni laisvei. 6. JANINAS, Paulius. Muziejaus arvais susigund paaugliai. Respublika, 2008-05-14. Prieiga internete: http://www.balsas.lt/naujiena/195887/muziejaus-sarvais-susigundepaaugliai 7. Konstitucinio Teismo aktuose vartojam lotynik posaki odynlis. Prieiga internete: http://www.lrkt.lt/Statistika4.html

335

8.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenis Teism praktika. Prieiga internete: http://www.lat.lt/lt/biuletenis-teismu-praktika_112.html

9.

Lietuvi kalbos inynas internete. Prieiga: http://ualgiman.dtiltas.lt

10. Lietuvi kalbos odynas (t. IXX, 19412002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . 11. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Maiau reguliavim maiau korupcijos: Usienio valstybi patirtis. 2010. Prieiga internete:

http://files.lrinka.lt/analitiniai%20darbai/Ma%C5%BEiau_reguliavimu.pdf

12. Lietuvos Respublikos

Seimo darbo statistika.

Prieiga internete:

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=252&p_k=1 13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos susisteminta apvalga byl prie Lietuv, kuriose ETT nustat ETK paeidim (-us). Prieiga internete: http://www.tm.lt/dok/EZTT/APZVALGOS_pazeidimai_201307-11.pdf 14. Nacionalins teism administracijos pateikta Baudiamj byl

nagrinjimo ataskaita. Byl procesas (I instancijos teismuose), 2012, forma Nr. 0201.Prieiga internete: http://www.teismai.lt/lt/teismai/teismaistatistika/ 15. Nusikalstam veik inybinis registras, tvarkomas Informatikos ir ryi departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos. Prieiga internete: http://www.ird.lt/viewpage.php?page_id=152 16. Organizuoto nusikalstamumo tarpdisciplinins grups (ONTG) ekspert vizito Lietuvoje, vykusio 2011 m. birelio 27 liepos 1 d., vertinimo ataskaitos prieiga internete: http://www.parlament.gv.at/PAKT/EU/XXIV/EU/07/85/EU_78562/imfn ame_10025664.pdf 17. Tarptautini odi odyno internetin versija. Prieiga internete: http://www.zodziai.lt 18. Teiss akt ir Seime registruot teiss akt projekt paiekos sistema. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm

336

19. Teiss akt registro teiss akt paiekos sistema. Prieiga internete: http://tar.tic.lt/ 20. Teiss portalas INFOLEX. Prieiga internete: http://www.infolex.lt 21. Termin odyno internetin versija. Prieiga internete:

http://terminu.zodynas.info 22. Usienio ali teiss akt paiekos internetinis portalas. Prieiga internete: http://legislationline.org/ 23. Valstybs ir savivaldybi institucij teiss akt projekt paiekos sistema. Prieiga internete: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.forma_l?p_fix=n 24. Viea Lietuvos teism sprendim paiekos sistema. Prieiga internete: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska

337

AUTORIAUS MOKSLINS PUBLIKACIJOS DISERTACIJOS TEMA 1. VEREKYS, Paulius. Baudiamosios atsakomybs u seksualin priekabiavim Lietuvoje problemos. Teis, Nr. 68, Vilnius, 2008. 2. VEREKYS, Paulius. Nusikalstamos veikos sudties poymio samprata ir j lemiantys veiksniai. Teis, Nr. 82, Vilnius, 2012. 3. VEREKYS, Paulius. Nullum crimen sine lege ir vertinamj nusikalstamos veikos sudties poymi koreliacijos problema. Teis, Nr. 85, Vilnius, 2012. 4. VEREKYS, Paulius. Liberal Construction of the Composition of the Criminal Act and the Maxim Nullum Crimen Sine Lege: the Intersection and the Solution. Socialiniai mokslai, Nr. 2 (76), Kaunas, 2012.

338