MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Tomas Girdenis

NUSIKALSTAM VEIK DAUGETAS

LIETUVOS BAUDIAMOJOJE
TEISJE
Daktaro disertacija
Socialiniai mokslai, teis (01 S)

Vilnius, 2010

Disertacija rengta 20062010 metais Mykolo Romerio universitete.

Mokslinis vadovas:
prof. habil. dr. Vytautas Piesliakas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai,
teis 01 S)

TURINYS
VADAS............................................................................................................ 4
TYRIM APVALGA................................................................................... 6
DARBO METODOLOGIJA.......................................................................... 7
1. NUSIKALSTAM VEIK DAUGETO SAMPRATA............................ 8
1.1. Nusikalstam veik daugeto sampratos problema.................................. 8
1.2. Nusikalstam veik daugeto poymiai.................................................... 17
1.3. Nusikalstam veik daugeto santykis su baudiamj teiss norm
konkurencija................................................................................................... 26
2. PAVIENS NUSIKALSTAMOS VEIKOS SAMPRATA IR RYS... 29
2.1. Paviens nusikalstamos veikos samprata................................................. 29
2.2. Trunkamoji nusikalstama veika............................................................... 31
2.3. Tstin nusikalstama veika...................................................................... 37
2.4. Nusikalstama veika su alternatyviais pavojingos veikos poymiais....... 58
2.5. Sudtin nusikalstama veika.................................................................... 61
3. NUSIKALSTAM VEIK DAUGETO FORMOS................................. 77
3.1. Idealioji nusikalstam veik sutaptis....................................................... 77
3.1.1. Idealiosios nusikalstam veik sutapties samprata........................... 77
3.1.2. Idealiosios nusikalstam veik sutapties poymiai........................... 78
3.1.3. Idealiosios nusikalstam veik sutapties atribojimas nuo paviens
nusikalstamos veikos................................................................................... 96
3.2. Realioji nusikalstam veik sutaptis (nusikalstam veik
pakartotinumas).............................................................................................. 104
3.2.1 Realiosios nusikalstam veik sutapties (nusikalstam veik
pakartotinumo) samprata............................................................................. 104
3.2.2. Realiosios nusikalstam veik sutapties (nusikalstam veik
pakartotinumo) poymiai............................................................................. 105
3.3. Idealiosios nusikalstam veik sutapties ir realiosios nusikalstam
veik sutapties termin vartojimo problema.................................................. 108
4. NUSIKALSTAM VEIK DAUGETO TAKA BAUDIAMAJAI
ATSAKOMYBEI............................................................................................. 110
4.1. Nusikalstam veik daugeto taka bausms skyrimui............................. 110
4.1.1. Bendri bausms skyrimo, esant nusikalstam veik daugetui,
klausimai..................................................................................................... 110
4.1.2. Idealiosios nusikalstam veik sutapties taka bausmi
bendrinimui.................................................................................................. 115
4.1.3. Realiosios nusikalstam veik sutapties (nusikalstam veik
pakartotinumo) taka bausmi bendrinimui................................................ 118
4.2. Nusikalstam veik daugeto taka sprendiant kitus baudiamosios
atsakomybs klausimus.................................................................................. 146
IVADOS.......................................................................................................... 151
PASILYMAI.................................................................................................. 153
SUMMARY...................................................................................................... 156
NAUDOTOS (CITUOTOS) LITERATROS SRAAS........................... 170
4

VADAS
Tiriamoji problema. iame darbe tiriama nusikalstam veik daugeto
instituto problematika. Nusikalstam veik daugetas kaip baudiamosios teiss
institutas pasiymi tuo, kad jungia tiek nusikalstam veik kvalifikavimo, tiek ir
baudiamosios atsakomybs individualizavimo problemas. Su nusikalstam veik
kvalifikavimo problemomis susiduriama tada, kai sprendiami paviens
nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstam veik daugeto klausimai.
Konstatavus nusikalstam veik daugeto egzistavim, btina pereiti prie kitos
problemos sprendimo baudiamosios atsakomybs individualizavimo.
Baudiamosios atsakomybs individualizavimas priklauso nuo nusikalstam veik
daugeto formos. Taigi bendrai teism praktikai formuoti btini vienodi ir aiks
nusikalstam veik daugeto form skyrimo bei tarpusavio atribojimo kriterijai.
Apibrus nusikalstam veik daugeto formas, btina nustatyti ir j tak asmens,
padariusio nusikalstamas veikas, baudiamajai atsakomybei. inoma, pagrindin
taka baudiamajai atsakomybei pasireikia per bausmi bendrinimo taisykles,
taiau reikia nepamirti ir kit aktuali klausim (toki kaip bausms vykdymo
atidjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir
neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme,
apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis ir t. t.), kuri sprendimas vienaip ar
kitaip priklauso nuo nusikalstam veik daugeto buvimo. Negana to, kartais tenka
isprsti ir nusikalstam veik daugeto atribojimo nuo kit panai baudiamosios
teiss institut (nusikalstam veik recidyvo, baudiamosios teiss norm
konkurencijos) problemas. Taigi visi tie klausimai ir sudaro pagrindin io darbo
tyrimo problem. Nuo tinkamo ir vienodo j isprendimo priklauso ir teisingumo
principo gyvendinimas baudiamosiose bylose.
Darbo aktualumas, naujumas ir reikm. Nusikalstam veik daugetas yra
gana danas reikinys Lietuvos teism praktikoje, neretai asmenys yra teisiami ne
u vien, o u kelias nusikalstamas veikas. Taiau baudiamosios teiss moksle vis
dar nra prieita prie vienodo poirio nusikalstam veik daugeto problematik.
Vis pirma nevienodai suvokiama nusikalstam veik daugeto samprata, skiriamos
skirtingos nusikalstam veik daugeto formos, keiiasi j interpretacija, nesutampa
paviens nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstam veik daugeto
kriterijai (gana danai jie priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos ries).
Atskiro dmesio nusipelno ir baudiamosios atsakomybs individualizavimo
procesas, esant nusikalstam veik daugetui. Teism praktikoje pastebima, kad
prokurorai vis daniau skundia emesni instancij teism sprendimus dl
netinkamo bausmi bendrinimo. Bausmi bendrinimo procesas teism praktikoje
tapo umirtas, neretai bausmes bendrinant tik formaliai (prie grieiausios
bausms pridedant 36 mn. laisvs atmimo), visikai nemotyvuojant pridedam
bausmi dydio parinkimo. Be to, 2003 m. gegus 1 d. sigaliojus naujajam
Baudiamajam kodeksui, keiiantis teism praktikai ir baudiamosios teiss
moksle sitvirtinant naujoms idjoms, tapo btina perirti senas nusistovjusias
nusikalstam veik daugeto nuostatas. Taigi, nors nusikalstam veik daugeto
problematika yra nagrinjama jau palyginti seniai, iame disertaciniame tyrime bus
5

pateiktas gana naujas tiek autoriaus, tiek ir kit mokslinink poiris

nusikalstam veik daugeto institut, kartu apibendrinant (kartais vertinant j
kritikai) ir naujai besiformuojani teism praktik. Be to, atsivelgiant tai, kad
dauguma nusikalstam veik daugeto klausim (iskyrus bausmi skyrim) nra
sureguliuoti Baudiamajame kodekse, j sprendim paliekant teism praktikai ir
mokslui, is darbas gali turti ir nemaos praktins reikms vis kintaniai ir vis dar
besiformuojaniai Lietuvos teism praktikai tiek, kiek tai susij su nusikalstam
veik daugeto problematika.
Darbo tikslas ir udaviniai. Disertacinio darbo tikslas apibendrinant
mokslo ir teism praktikos pasiekimus bei patirt, suformuoti vienod
(baudiamosios teiss teorijos ir teism praktikos poreikius atitinkant) poir
nusikalstam veik daugeto institut ir su juo susijusi problem sprendim.
Disertacinio darbo udaviniai:
1)
Apibrti nusikalstam veik daugeto instituto samprat ir
poymius, atribojant j nuo kit panai baudiamosios teiss institut
(nusikalstam veik recidyvo, baudiamj teiss norm konkurencijos);
2)
Suformuoti vienodus (apibendrinant ir su konkretinant jau esanius
ar pasilant naujus) paviens nusikalstamos veikos ri atribojimo nuo
nusikalstam veik daugeto kriterijus;
3)
Apvelgus nusikalstam veik daugeto form vairov, paplitusi
baudiamosios teiss moksle, iskirti Lietuvos teism praktikos poreikius
atitinkanias nusikalstam veik daugeto formas, apibrti jas, iskiriant ir
apibdinant j poymius, suformuojant vienodus ir aikius tarpusavio
atribojimo kriterijus;
4)
Nustatyti pagrindines problemas, susijusias su nusikalstam veik
daugeto taka baudiamosios atsakomybs individualizavimui, ir pasilyti
tinkamiausius i problem sprendimo bdus.
5)
Suformuoti pasilymus statym leidjui ir teismams dl
nusikalstam veik daugeto instituto tobulinimo bei su juo susijusi
problem sprendimo.
Ginamieji disertacijos teiginiai:
1)
Nusikalstam veik daugetas turi bti sietinas ne su keli
nusikalstam veik padarymo faktu, o su io fakto teisiniu vertinimu
traukimu baudiamojon atsakomybn u keli nusikalstam veik
padarym.
2)
Recidyvas nelaikytinas savarankika nusikalstam veik daugeto
forma ir turi bti vertinamas i kaltininko asmenybs pozicij.
3)
Paviens nusikalstamos veikos ir nusikalstam veik daugeto
atribojimas teism praktikoje neretai yra kazuistinio pobdio (priklauso
nuo konkreios byl kategorijos), neturintis aiki, teism praktikoje
nusistovjusi, kriterij ir tokiu bdu paeidiantis teisingumo princip.
4)
Pagrindiniai paviens nusikalstamos veikos bruoai yra vienos
konkreios baudiamojo kodekso normos saugomos tiesiogins vertybs ar
vertybi visumos paeidimas ir vieningas kalts turinys.

5)

Pastarj met teism praktika, prapleianti idealiosios

nusikalstam veik sutapties suvokim, formuoja nenuosekli, iimtimis
pagrst teism praktik.
6)
Bausmi skyrimo taisykls, esant nusikalstam veik daugetui,
varo teism laisv ir trukdo tinkamai individualizuoti bausm, todl
btina tobulinti statymus.
7)
Bausmi bendrinimo procesas teism praktikoje yra umirtas ir
danai neatspindi viso padaryt nusikalstam veik pavojingumo, todl
btini statym pakeitimai, orientuojantys teismus baudiamosios
politikos poiriu tinkam teism praktik.

TYRIM APVALGA
Nusikalstam veik daugeto institutas Lietuvos baudiamojoje teisje buvo
analizuojamas jau tarpukario laikotarpiu. 1925 m. V. Stankeviiaus baudiamosios
teiss vadovlyje buvo iskirtas atskiras skyrius apie nusikaltim daugum.
Vlesniu laikotarpiu, jau galiojant 1961 m. Baudiamajam kodeksui, nusikaltim
daugetui kaip baudiamosios teiss institutui atskiro dmesio skyr A. Klimka savo
1970 m. knygoje Nusikaltim kvalifikavimas, o dar vliau ir V. Pavilonis su E.
Bielinu, 1984 m. knygoje Nusikaltim kvalifikavimas esant j daugetui ir
baudiamosios teiss norm konkurencijai. Atkrus Lietuvos Respublikos
nepriklausomyb, pagrindiniu nusikalstam veik daugeto problematikos tyrju
tapo prof. V. Piesliakas. iuo klausimu jis para ne vien mokslin publikacij,
papildomo dmesio iam klausimui skirdamas ir habilitaciniame darbe. sigaliojus
2000 m. Baudiamajam kodeksui, reikmingiausiu indliu nusikalstam veik
daugeto instituto tiek teorin, tiek praktin analiz tapo prof. V. Piesliako ileistas
vadovlis Lietuvos baudiamoji teis (tiek pirmoji, tiek ir antroji knygos).
Paymtinas ir A. Neveros dviej reikming publikacij indlis nusikalstam
veik daugeto instituto tobulinim po 2000 m. Baudiamojo kodekso sigaliojimo.
Kiti lietuviki vadovliai ar BK komentarai, nagrindami nusikalstam veik
daugeto klausimus, apsiribojo glausta teorine analize, pernelyg nesigilinant io
instituto praktines ir teorines problemas.
Kadangi nusikalstam veik daugeto institutas yra labai artimas Rusijos teisje
sitvirtinusiam nusikaltim daugetui, tai paymtini Rusijos mokslininkai, tyrinj
i problematik. Iskirtinai nusikalstam veik daugeto instituto problem
analizei itin nusipeln yra V. N Kudriavcev, T. Eh. Karajev, V. P. Malkov, T. G.
Chernenko ir A. M. Jakovlev. Paymtini ir kiti Rusijos mokslininkai, tik
pradedantys tyrinti ar skyr tam tikro dmesio nusikalstam veik daugetui: Ju. A.
Krasikov, V. V. Savin, E. A. Borisenko, R. B. Petukhov, M. V. Plotinkova, Eh. G.
Shkredova, N. N. Rogova, O. Ju. Bojeva, T. A. Kalinina, N. B. Gulieva, E. G.
Vasileva, I. B. Agaev, T. M. Kafarov, R. A. Saninskij, M. N. Stanovskij, Sh. S.
Salikhov, M. I. Bazhanov, A. S. Gorelik, A. S. Nikiforov, E. I. Majorova, R.
Akhmetishin, Eh. Gafurova, N. N. Kulichenko, A. M. Orazdurdyev, P. Jani, E. N.
Shvec, V. V. Piteckij, D. M. Molchanov, A. V. Kozlov, K. U. Umarova, N. K.
7

Semernova, G. P. Novosiolov, Z. A. Nikolaeva, A. A. K. Manna, F. Brazhnik, M.

Babsun, N. Kuznecova, V. Morozov, S. Dubchenko, L. Inogamova-Khegaj, A.
Shnitenkov, B. Volzhenkin, K. A. Panko, Ju. Pudovochkin, D. Garbatovich, A.
Tarbagaev, V. Shumikhin, N. I. Mancev, R. D. Sharapov, G. V. Verina, M. S.
Rybak, N. Ogorodnikova, V. A. Emeljanov, V. Shhepelkov, I. Bikeev, S. Spivak ir
kiti. Nusikalstam veik daugeto klausimai panaiai vertinami ir kit usienio ali
mokslinink. Paymtini tokie Didiosios Britanijos mokslininkai kaip M. Newark,
A. Samuels, S. White, J. Sprack, B. Mitchell; Australijos A. Lovegrove, V.
Campbell, I. G. Campbell; Lenkijos P. Kardas, W. Zalewski, G. Rejman, A. Zoll
ir kiti.

DARBO METODOLOGIJA
Disertacinio tyrimo metu buvo panaudoti vairs mokslinio tyrimo metodai:
loginis, kritikos, lyginamasis, istorinis, lingvistinis, sisteminis, dokument analizs
ir kiti.
Vis pirma iame darbe gana plaiai buvo taikomi loginis ir kritikos metodai.
Taikant login metod buvo daromi atitinkami apibendrinimai, ivados, kuri
pagrindu buvo siekiama tobulinti nusikalstam veik daugeto institut.
Nevengiama ir kritikos metodo kritikuojama teism praktika, mokslinink
nuomons, i nuomoni argumentacijos trkumas ir t. t. Pasitelkus kritikos ir
login metodus buvo prieita prie galutini disertacinio tyrimo ivad, suformuluoti
pasilymai dl statym pakeitimo, teism praktikos tobulinimo.
Itin daug dmesio buvo skiriama ir lyginamajam metodui. Remiantis iuo
metodu buvo lyginamos mokslins koncepcijos, vairi mokslinink nuomons.
Siekiant pasisemti patirties, buvo analizuojami ir lyginami usienio valstybi
statymai, usienio teism praktika. Pasitelkus istorini metod buvo atskleisti
ankstesns (galiojant 1961 m. BK) teism praktikos ir ankstesni statym
trkumai, apvelgtos nusikalstam veik daugeto instituto itakos, kai kuri
termin atsiradimo istorija.
Remiantis lingvistiniu metodu analizuojama nusikalstam veik daugeto
form (idealioji ir realioji nusikalstam veik sutaptys) pavadinimai, j atitikimas
tikrosios prasms. Pasilytas atitinkam i termin pakeitimo variantas, kuris
lingvistikai labiau atitinka nusikalstam veik daugeto form prasm.
Darbe taip pat naudojamas ir sisteminis metodas, kuriuo remiantis buvo
atskleista nusikalstam veik daugeto instituto struktra, jo elementai, j
tarpusavio santykis ir vieta baudiamosios atsakomybs pagrind sistemoje.
Sisteminiu metodu taip pat buvo nustatyti tam tikr svok trkumai, perteklini
poymi vartojimas.
Pagrindinis tyrime taikytas empirinis metodas yra dokument analiz. Kadangi
net Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje yra gana daug neatitikim ir
tarpusavio prietaravim, tai pagrindiniu altiniu buvo pasirinktos btent io teismo
nutartys, nutarimai ir apibendrinimai, priimti tiek galiojant 1961 m., tiek ir 2000 m.
baudiamiesiems kodeksams. Taiau tyrime neapsiribota tik Lietuvos
8

Aukiausiojo Teismo praktika. Anlalizuojama ir Europos mogaus Teisi,

Lietuvos apeliacinio, Vilniaus bei Panevio apygardos, iauli miesto apylinks
teism praktika.

1. NUSIKALSTAM VEIK DAUGETO SAMPRATA

1.1. Nusikalstam veik daugeto sampratos problema
Nusikalstam veik daugeto problematikos nagrinjim reikia pradti nuo
nusikalstam veik daugeto sampratos apibrimo. Moksle yra paplitusi nuomon,
jog nusikalstam veik daugeto samprata suprantama daugma vienodai ir
nusikalstam veik daugeto apibrimo problemos i esms nra 1. Taiau tai
nevisikai tikslu, nes btent dl nusikalstam veik daugeto sampratos
nevienodumo baudiamosios teiss moksle ir yra susiformavusi tokia didel
nusikalstam veik daugeto form vairov. Tik tinkamai suvokus nusikalstam
veik daugeto samprat, galima pradti kalbti apie nusikalstam veik daugeto
formas ir j tak baudiamajai atsakomybei.
Taigi kaip reikia suvokti nusikalstam veik dauget ir kaip jis suvokiamas
baudiamosios teiss moksle bei usienio alyse? Vis pirma reikia atkreipti
dmes tai, kad nusikalstam veik daugeto institutas yra ne vis valstybi
baudiamojoje teisje. Paprastai bendrosios teiss sistemos valstybi (Didioji
Britanija, JAV, Australija) baudiamojoje teisje nusikalstam veik daugeto
institutas neegzistuoja, taiau dalis nusikalstam veik daugeto klausim priskirtini
bausmi skyrimo institutui (teisei).
tai Didiosios Britanijos teisje, atsivelgiant tai, kad nebuvo speciali
bausmi skyrimo taisykli, esant nusikalstam veik daugetui, ilg laik bausms
buvo arba visikai sudedamos (angl. consecutive sentences), arba visikai
apimamos (angl. concurent sentences), taip paskiriant net protu nesuvokiamas
bausmes, kaip atsitiko 1951 m. Morris byloje2, kur nuteistajam buvo paskirta 10
116 met nelaisvs atlikti du kartus. 3 Vliau buvo suvokta, kad galutin bausm
gali bti neproporcinga padaryt nusikalstam veik pavojingumui. Tad iai
problemai sprsti Didiosios Britanijos teisje atsirado absoliutumo principas
(angl. totality principle). Pagal princip teismas turi atsivelgti visas
padarytas nusikalstamas veikas ir paskirti galutin bausm, kuri atitikt padaryt
veik pavojingum, o ne paskirti aritmetin bausmi sum. is absoliutumo
principas buvo tvirtintas 1991 m. Kriminalinio teisingumo akte (angl. Criminal
Justice Act)4. Taip pat jis liko galioti ir naujojoje 2003 m. io akto redakcijoje
niekas negali udrausti teismui [...] suvelninti bausm, pritaikant visiems
nuosprendiams bet koki statym taisykl, bylose, kuriose paeidjas yra
pripaintas kaltu u dar vien ar kelias nusikalstamas veikas 5. is principas
1

Nevera, A. Nusikalstam veik daugeto formos ir j reikm skiriamai bausmei .

Jurisprudencija. 2003, 45 (37): 41.
2
Kiekvienas kontrabanda pervetas dalykas buvo vertinamas kaip atskira nusikalstama veika ir
u jas paskirtos bausms buvo sudtos.
3
Newark, M.; Samuels, A.; White S. Sentencing the Multiple Offender: Concurrent and
Consecutive Sentences. Northern Ireland Legal Quarterly. 1972, 23: 144.
4
Sprack, John. Emmins on Criminal Procedure. Eighth Edition. London, 2000.
5
Criminal Justice Act [interaktyvus], 2003 [irta: 2008 06 30]. <http://www.opsi.gov.uk/acts/acts2003/ukpga_20030044_en_15#pt12-ch1-pb9-l1g166>.

10

taikytinas ir Australijos6 bei Naujosios Zelandijos7 teisje. Taiau atkreiptinas

dmesys tai, kad tiek Didiosios Britanijos 8, tiek ir Australijos9 bei Naujosios
Zelandijos10 teismams yra paliekama didiul laisv skiriant bausmes u keli
nusikalstam veik padarym, i dalies j suvarant tik teism praktikoje
formuluojamomis taisyklmis. Taiau JAV11, skirtingai nei Didiojoje Britanijoje ar
Australijoje, stengiamasi kuo detaliau sureglamentuoti bausmi skyrimo, padarius
kelias nusikalstamas veikas, taisykles, tvirtinant jas Bausmi skyrimo vadove,
sukurtame pagal JAV teism praktik12. ios bausmi skyrimo taisykls apribojo
federalini teisj diskrecij skiriant bausmes 13 ir buvo patvirtintos daugumos
valstij kaip turinios tik rekomendacin 14 ar privalomj pobd.15
Kalbant apie kontinentins teiss sistemos valstybes, pasakytina, kad ne visos
valstybs vartoja nusikalstam veik daugeto termin. tai nusikalstam veik
daugeto klausimus Vokietijos baudiamojoje teisje nagrinja dalis mokymo apie
konkurencij (vok. Konkurrenzlehre). Tai, kas pagal Lietuvos teis yra vardijama
kaip teiss norm konkurencija, Vokietijos teisje sudaro kit mokymo apie
konkurencij dal. Nusikalstam veik daugeto klausimai yra reglamentuoti
Vokietijos BK 52 (viena veika paeidiamos kelios normos) ir 53 (keliomis
veikomis paeidiamos kelios normos). 16 Vokietijos baudiamojoje teisje yra
galimos dvi konkurencijos (sietinos su nusikalstam veik daugetu aut. past.)
rys. Idealioji konkurencija siejama su vienu poelgiu, o realioji konkurencija su
keliais poelgiais. Idealioji konkurencija Vokietijos teisje bna dviej ri: 1)
vienar kai vienu poelgiu kelis kartus paeidiamas tas pats statymas ir 2)
nevienar kai vienu poelgiu paeidiami keli statymai. Realioji konkurencija
6

Lovegrove A., Sentencing the Multiple Offender: Judicial Practice and Legal Principle.
Research and Public Policy Series. 2004, 59: 1427.
7
Sentencing Policy and Guidance. The Ministry of Justice in New Zealand [interaktyvus],
[irta:
2008
06
30].
<http://www.justice.govt.nz/pubs/reports/1997/sentence_guide/chapter_8.html>.
8
Newark, M.; Samuels, A.; White S., supra note 3, p. 133149.
9

Lovegrove A., supra note 6, p. 1427.

Sentencing Policy and Guidance. The Ministry of Justice in New Zealand [interaktyvus],
[irta:
2008
06
30].
<http://www.justice.govt.nz/pubs/reports/1997/sentence_guide/chapter_8.html>.
11
Apie bausmi skyrim, padarius kelias nusikalstamas veikas, JAV teisje plaiau irti:
Girdenis, T. Bausmi skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas JAV teisje. Jurisprudencija.
Mokslo darbai. 2008, 11 (113): 5057.
12
United States Sentencing Commission. Federal Sentencing Guidelines Manual. 1998 Edition.
St. Paul, MN: West Group, 1998, p. 111.
13
Wilmot, K. A.; Spohn, C. Prosecutorial Discretion and Real-Offense Sentencing: An Analysis
of Relevant Conduct Under the Federal Sentencing Guidelines. Criminal Justice Policy Review. 2004,
15: 324325.
14
Tad kai kuriose valstijose vis dar pasitaiko atvej, kai asmenys nuteisiami atlikti laisvs
atmimo iki gyvos galvos bausm kelis kartus.
15
Nicholson-Crotty, S. The Impact of Sentencing Guidelines on State-Level Sanctions: An
Analysis Over Time. Crime&Delinquency. 2004, July: 396.
16
Zhalinskij, A. Eh. Sovremennoe nemeckoe ugolovnoe pravo [Modern Criminal Law of
Germany]. Moskva: Prospekt, 2006, p. 287.
10

11

bna tais atvejais, kai asmuo padaro kelias savarankikas baudiamsias veikas, u
kurias gali bti teisiamas kartu.17
Vokikoji teiss doktrina dar gana stipri tak Europos valstybi (tarp j ir
Rusijos (SSRS)) baudiamosios teiss vystymuisi. Todl Rusijos (SSRS)
baudiamosios teiss moksle paplits nusikalstam veik daugeto institutas savo
esme yra labai artimas Vokietijos teisje sitvirtinusiam baudiamosios teiss
norm konkurencijos institutui. O kadangi ilg laikotarp Lietuvoje ir kitose
valstybse galiojo Rusijos (SSRS) statymai, tai jos teiss vystymasis turjo didel
tak Lietuvos bei kit postsovietini ali baudiamajai teisei. Btent dl i
istorini vyki nusikalstam veik daugeto institutas paplito postsovietinse
valstybse (Rusija18, Latvija19, Lietuva, Baltarusija20, Ukraina21, Azerbaidanas22 ir
t. t.). Todl analizuojant nusikalstam veik dauget, pagrindinis dmesys bus
skirtinas valstybms, turinioms atskir institut (i esms Lietuvos ir Rusijos
mokslinink darbams).
Analizuojant nusikalstam veik daugeto samprat reikia pastebti tai, kad
nusikalstam veik daugetas gali bti suprantamas dviem prasmmis kaip
situacija, kai padaromos dvi nusikalstamos veikos, nepaisant to, ar asmuo teistas u
ankstesn, ar ne, ir kaip situacija, kai asmuo padaro dvi nusikalstamas veikas iki
apkaltinamojo nuosprendio primimo. Tokia skirtinga nusikalstam veik daugeto
samprat interpretacija priklauso tiek nuo mokslinink poirio nagrinjam
problematik, tiek ir nuo baudiamojo statymo, kuris orientuoja baudiamosios
teiss moksl vien ar kit pus. Btent remiantis iuo pagrindiniu nusikalstam
veik daugeto samprat skirstymo kriterijumi ir bus bandoma atskleisti
nusikalstam veik daugeto samprat.
Pirmosios nusikalstam veik daugeto23 sampratos grups atstovai
nusikalstam veik dauget sieja su dviej ar daugiau nusikalstam veik
padarymu, nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo teistas u ankstesnes
nusikalstamas veikas, ar ne. i nuomon yra paplitusi postsovietini valstybi
baudiamosios teiss moksle bei Lietuvoje, galiojus senajam 1961 met
Baudiamajam kodeksui. Taigi vis pirma kaip nusikalstam veik daugetas
suprantama situacija, kai padaromos dvi ir daugiau nusikalstam veik. Kai kurie
17

Wessels, J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius:
Eugrimas, 2003, p. 254257.
18
Rarog, A. I., et al. Ugolovnoe pravo Rossii. Chasti obshhaja i osobennaja. Uchebnik
[Criminal Law of Russia. General and Special Parts. Textbook]. Moskva: Prospekt, 2008, p. 4146.
19
Latvijos baudiamojo kodekso 24 straipsnis [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].
<http://www.legislationline.org/download/action/download/id/1683/file/4b5d86c3826746957aa40089
3abc.htm/preview>.
20
Baltarusijos baudiamojo kodekso 7 skyrius [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].
<http://pravo.levonevsky.org/kodeksby/uk/20100505/str2.htm>.
21
Ukrainos baudiamojo kodekso 7 skyrius [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].
<http://pravo.levonevsky.org/bazaua09/kodeks/text00013/index2.htm>.
22
Maksimov, V. Novoe ugolovnoe Zakonodatelstvo Azerbajdzhanskoj respubliki (voprosy
obshhej chasti). Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2001, 4: 50.
23
Analizuojant 1961 m. LR BK bei Rusijos (ar TSRS) BK, vietoj nusikalstam veik daugeto
sampratos turt bti vartojama nusikaltim daugeto samprata, taiau dl terminijos vienodumo
darbe nusprsta vartoti dabartinje Lietuvos teisje paplitusius analogikus terminus.

12

baudiamosios teiss mokslininkai ir apsiribodavo tokia nusikalstam veik

daugeto samprata24, u k buvo kritikuojami 25. Taiau praktikai visi ios pozicijos
atstovai nusikalstam veik dauget apibrdavo plaiau, samprat traukdami ir
kit poym btent tai, kad tos padarytos kelios nusikalstamos veikos turi bti
nepraradusios savo juridins reikms 26. Tai reikia, kad nusikalstam veik
daugetu nelaikomos situacijos, kai sujo apkaltinamojo nuosprendio primimo ar
apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminai, baigsi ar teismo buvo
panaikintas teistumas.27 Kai kurie mokslininkai nusikalstam veik daugeto
poymius traukdavo ir procesini klii baudiamajam persekiojimui
nebuvim,28 ir tai dar tiksliau atspindjo nusikalstam veik daugeto prasm. Be
i daugiau ar maiau visuotinai pripaint nusikalstam veik daugeto poymi,
kai kurie autoriai vardijo ir kitus, maiau reikmingus, didesnio pripainimo
nesulaukusius poymius: nusikalstamas veikas padaro vienas asmuo 29, u kelias
nusikalstamas veikas yra grietinama baudiamoji atsakomyb 30, padarytos veikos
gali bti tapaios, vienars ar vairiars31, nusikalstamos veikos padaromos
24

Krasikov, Ju. A. Mnozhestvennost prestuplenij (poniatije, vidy, nakazanije). Uchebnoje

posobie [Multiple Offenses (Concept, Types, Punisment). Textbook]. Moskva, 1988, p. 6; Kudriavcev,
V. N. Obshhaja teorija kvalifikacii prestuplenij. Izdanije Vtoroe [General Theory of Indictment.
Second Edition]. Moskva, 1999, p. 242.
25
Pavilonis, V.; Bielinas, E. Nusikaltim kvalifikavimas esant j daugetui ir baudiamosios
teiss norm konkurencijai. Vilnius, 1984, p. 37.
26
Karajev, T. Eh. Povtornost Prestuplenij [Repeated Offenses]. Moskva, 1983, p. 21; Malkov, V.
P. Sovokupnost prestuplenij (Voprosy kvalifikacii i naznachenija nakazanija) [Aggregation of
Offenses (Questions of Indictment and Sentencing)]. Kazan, 1974, p. 11.
27
Karajev, T. Eh., op. cit., p. 21; Savin, V. V. Naznachenie nakazanija pri mnozhestvennosti
prestuplenij. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Sentencing Multiple Offenses. Dissertation
of Candidate of Law Science]. Moskva, 2003, p. 26; Chernenko, T. G. Mnozhestvennost prestuplenij
po Rossijskomu ugolovnomu pravu. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Multiple Offenses in
Russian Criminal Law. Dissertation of Candidate of Law Science]. Kemerovo, 2001, p. 5665.
28
Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 37.; Savin, V. V., op. cit., p. 25; Borisenko, E. A.
Naznachenie nakazanija pri mnozhestvennosti prestuplenij. Dissertacija kandidata juridicheskikh
nauk [Sentencing Multiple Offenses. Dissertation of Candidate of Law Science]. Krasnodar, 2006, p.
36; Petukhov, R. B. Mnozhestvennost prestuplenij po ugolovnomu kodeksu RF. Dissertacija kandidata
juridicheskikh nauk [Multiple Offenses in Criminal Code of Russian Federation. Dissertation of
Candidate of Law Science]. Moskva, 1999, p. 20; Plotinkova, M. V. Neodnokratnost prestuplenij v
ugolovonom prave Rossii. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Repeated Offenses in Criminal
Law of Russia. Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 2003, p. 3940; Shkredova, Eh.
G. Neodnokratnost prestuplenij i ejo ugolovno-pravovye posledstvija. Dissertacija kandidata
juridicheskikh nauk [Repeated Offenses and Their Consequences in Criminal Law. Dissertation of
Candidate of Law Science]. Moskva, 1999, p. 41; Rogova, N. N. Sovokupnost prestuplenij: voprosy
teorii i praktiki. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Aggregation of Offenses: Questions of
Theory and Practice. Dissertation of Candidate of Law Science]. Ekaterenburg, 2003, p. 18 ir t. t.
29
Bojeva, O. Ju. Mnozhestvennost prestuplenij sovershajemykh v sfere ekonomiki. Dissertacija
kandidata juridicheskikh nauk [Multiple Offenses Comitted in Economy Sphere. Dissertation of
Candidate of Law Science]. Nizhnij Novgorod, 2005, p. 16; Kalinina, T. A. Formy i vidy edinogo
prestuplenija i otgranichenie ikh ot mnozhestvennosti prestuplenij. Dissertacija kandidata
juridicheskikh nauk [Types and Forms of a Single Offense and Its Distinction from Multiple Offenses.
Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 2005, p. 59.
30
Rogova, N. N., supra note 28, p. 22; Kalinina, T. A., supra note 29, p. 60.

13

viena ar keliomis veikomis32, nusikalstamos veikos padaromos tuo paiu metu ar

sekoje33, teistumo buvimas ar nebuvimas 34 ir t. t. Taiau dauguma i papildom
poymi neapibdina nusikalstamo veik daugeto esms ar neiskiria daugeto i
kit baudiamosios teiss institut, tad darbe plaiau nebus nagrinjami.
ios nusikalstam veik daugeto sampratos grups atstovai daugiau ar maiau
sutar dl sampratos, o skirstydami nusikalstam veik daugeto formas praktikai
kiekvienas mokslininkas turdavo savo nusikalstam veik daugeto form
klasifikacij. tai T. E. Karajev skiria dvi nusikalstam veik daugeto formas
idealioji sutaptis ir bendrasis nusikaltim pakartotinumas. Tuo tarpu bendrasis
nusikaltim pakartotinumas apima: 1) nusikaltim pakartotinum, kai padaromi
keli nusikaltimai iki nuteisimo fakto (gali pasireikti nevienkartikumo,
sistematikumo ir verslikumo formomis); 2) specialj nusikaltim recidyv, kai
teisto asmens padaromas kitas ar kiti panas ar tapats nusikaltimai; 3) realij
sutapt, kai padaromi keli nepanas ar panas, kai nra numatytas pakartotinumas
kaip kvalifikuojantis poymis, nusikaltimai, u kuriuos asmuo nra teistas; 4)
bendrj recidyv, kai padaromi nepanas ar panas, kai nra numatytas
pakartotinumas kaip kvalifikuojantis poymis, nusikaltimai, i kuri u bent vien
asmuo buvo teistas.35 V. P. Malkov taip pat skiria tik dvi nusikalstam veik
daugeto formas idealij sutapt ir pakartotinum, taiau pakartotinum
detalizuoja kiek kitaip ir skiria dvi ris: 1) pakartotinumas, susijs su nuteisimu u
anksiau vykdyt nusikaltim (recidyvas) ir 2) pakartotinumas, nesusijs su
ankstesniu nuteisimu (pastaroji forma apima nevienkartikum, sistematikum,
verslikum ir realij sutapt).36 Vlesniuose jo darbuose pakartotinumas
iskaidomas kitas ris realioji nusikaltim sutaptis, vieno asmens padaromi du
ar daugiau nusikaltim, numatyt BK specialiojoje dalyje kaip aplinkybs,
lemianios grietesn bausm, nusikaltim recidyvas, nuosprendi sutaptis ir
naujo nusikaltimo padarymas asmens, turinio teistum, kur neatsivelgiama
pripastant recidyvu.37 Kiti pateikia dar paprastesn skirstym nusikaltim
sutaptis (skirstoma idealij ir realij) bei nusikaltim recidyvas 38 ar idealioji
sutaptis ir realioji sutaptis (nevienkartikumas, sistematikumas, verslikumas,
recidyvas)39. Kartais pasitaiko, kai vardijamos keturios nusikalstam veik
daugeto formos nusikaltim sutaptis, nevienkartikumas, pakartotinumas ir
31
Gulieva, N. B. Sostavnye prestuplenija v rossijskom ugolovnom prave. Dissertacija kandidata
juridicheskikh nauk [Composite Offenses in Russian Criminal Law. Dissertation of Candidate of Law
Science]. Kemerovo, 2006, p. 109.
32
Borisenko, E. A., supra note 28, p. 49.
33
Ibid.
34
Ibid.
35
Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 26.
36
Malkov, V. P., supra note 26, p. 1427.
37
Malkov, V. K voprosu o formakh i vidakh mnozhestvennosti prestuplenij po ugolovnomu
pravu Rossii. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2009, 1: 32.
38
Borisenko, E. A., supra note 28, p. 172173; Vasileva, E. G. Formy mnozhestvennosti
prestuplenij po deistvujushhemu ugolovnomu zakonodatelstvu. Dissertacija kandidata juridicheskikh
nauk [Forms of Multiple Offenses in Current Criminal Legislation. Dissertation of Candidate of Law
Science]. Stavropol, 2005, p. 6096; Rogova, N. N., supra note 28, p. 26.
39
Kalinina, T. A., supra note 29, p. 64.

14

recidyvas.40 T. ernenko nusikalstam veik daugeto formas skiria atsivelgdamas

nuteisimo fakt nusikalstam veik daugetas, susijs su ankstesniu nuteisimu
(nusikaltim recidyvas ir nusikaltimo padarymas asmens, turinio teistum, bet
nesant recidyvo poymi), ir nusikalstam veik daugetas, nesusijs su ankstesniu
nuteisimu (idealioji ir realioji sutaptis). 41 Taiau plaiausiai baudiamosios teiss
moksle buvo sitvirtinusios trys nusikalstam veik daugeto formos nusikaltim
sutaptis, recidyvas, pakartotinumas 42 ( ar nevienkartikumas43).
Galiojant 1961 m. Baudiamajam kodeksui, didiausio pripainimo Lietuvoje
sulauk trinar nusikalstam veik daugeto sistema, kai buvo skiriamos trys
nusikalstam veik daugeto formos: nusikaltim sutaptis, nusikaltim
pakartotinumas ir nusikaltim recidyvas. 44 Kaip nusikaltim sutaptis buvo
suprantami atvejai, kai asmuo padar du ar daugiau nusikaltim, kvalifikuojam
atskirai, ir n u vien i j anksiau nebuvo patrauktas baudiamojon
atsakomybn45. Nusikaltim sutaptis galjo bti dvejopa: idealioji nusikaltim
sutaptis ir realioji nusikaltim sutaptis. Idealioji nusikaltim sutaptis buvo
suprantama kaip situacija, kai kaltininkas viena veika padaro du nusikaltimus,
numatytus skirtingose baudiamojo statymo normose 46, o kaip realioji nusikaltim
sutaptis suprantama situacija, kai asmuo keliais savarankikais veiksmais padaro du
ar daugiau nusikaltim, numatyt skirtinguose BK specialiosios dalies
straipsniuose47. Pakartotinumas ir recidyvas tai tarpusavyje susipynusios
40

Kudrjavcev, V. N. Teoreticheskie osnovy kvalifikacii prestuplenij [Theoretical Basis of

Indictment]. Moskva, 1963, p. 284.
41
Chernenko, T. Formy mnozhestvennosti prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2008,
4: 55, 58.
42
Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 24; Jakovlev, A. M. Sovokupnost prestuplenij po
Sovetskomu ugolovnomu pravu [Aggregation of Offenses in the Soviet Criminal Law]. Moskva, 1960,
p. 3653; Klimka, A. Nusikaltim kvalifikavimas. Vilnius, 1970, p. 83; Abramaviius A., et al.
Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 3-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Eugrimas, 2003, p.
312334; Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note 25, p. 45; Agaev, I. B. Ponjatie sovokupnosti
prestuplenij. Ugolovnoje pravo [Criminal Law]. 2003, 3: 4; Bojeva, O. Ju., supra note 29, p. 27;
Kafarov, T. M. Problemy recidiva v sovetskom ugolovnom prave [Problems of Recidivism in the
Soviet Criminal Law]. Baku, 1972, p. 89; Latvijos BK 24 str. 2 d., supra note 19; Baltarusijos BK 7
skyrius, supra note 20; Ukrainos BK 7 skyrius, supra note 21.
43
Saninskij, R. A. Teoretiko-zakonodatelnye i pravoprimenitelnye aspekty mnozhestvennosti
prestuplenij. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Theoretical Legislative and Law
Enforcement Aspects of Multiple Offenses. Dissertation of Candidate of Law Science]. SanktPeterburg, 2004, p. 64129; Petukhov, R. B., supra note 28, p. 62-157; Stanovskij, M. N.
Naznachenie nakazanija pri sovokupnosti prestuplenij. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk
[Sentencing for Aggregation of Offenses. Dissertation of Candidate of Law Science]. SanktPeterburg, 1995, p. 122; Salikhov, Sh. S. Problemy mnozhestvennosti prestuplenij pri kvalifikacii
ubistv. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Problems of Multiple Offenses During Indictment
of Murders. Dissertation of Candidate of Law Science].Moskva, 2005, p. 182; Maksimov, V., supra
note 22, p. 50.
44
Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 45.; Nevera, A., supra note 1, p. 41; Klimka A. op. cit.,
p. 83.
45
Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 45.
46
Abramaviius A., et al., op. cit., p. 323; Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 46.
47
Abramaviius A., et al., supra note 42, p. 325; Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note 25, p.
50.

15

nusikaltim daugeto formos, nes bet koks recidyvo atvejis drauge buvo laikomas ir
pakartotinumu, bet ne atvirkiai. Tiek nusikaltim pakartotinumas, tiek ir j
recidyvas, galiojant 1961 m. BK, kai kuriose normose buvo tvirtinti kaip
kvalifikuojantys poymiai.48 Taigi kaip pakartotinumas buvo suprantama situacija,
kai asmuo padaro du ar daugiau savarankik nusikaltim. Paprastai
pakartotinumas buvo skirstomas dvi ris: bendrasis (paprastasis) pakartotinumas,
kai padaromi du ar daugiau savarankiki nusikaltimai, ir specialusis
pakartotinumas, kai padaromi du arba daugiau tapats ar vienariai nusikaltimai. 49
Pakartotiniu nusikaltimas bdavo pripastamas, neatsivelgiant tai, ar asmuo
buvo teistas u ankstesn nusikaltim, ar ne, svarbu, kad nebt inykusios
juridins ankstesnio nusikaltimo pasekms (teistumas, senatis ir t. t.). Recidyvas
buvos skiriamas kaip atskira daugeto forma ir buvo suprantamas kaip nusikaltimo
padarymas po nuteisimo u ankstesn nusikaltim. Jis taip pat buvo skirstomas
bendrj ir specialj50, penitencin51 recidyv.
Galiojant 1961 m. BK i sistema iplauk i BK nuostat, nes kai kuri
nusikaltim sudtys numat kvalifikuojanius poymius pakartotinum (pvz.,
1961 m. BK 272 str. 2 d.), recidyv (pvz., 1961 m. BK 272 str. 3 d.), o tai
pareigojo teism kvalifikuojant veik atsivelgti ankstesni nusikaltim
padarym ir asmens turimus teistumus. Taiau i nusikaltim daugeto sistema
buvo itin paini, joje buvo daug trkum, tad ji susilauk nemaos Lietuvos
mokslinink kritikos.52 Vis pirma, esant tokioms nusikaltim daugeto formoms ir
tuo metu susiformavusiai teism praktikai, nusikaltim kvalifikavimas, o kartu ir
bausms skyrimas priklaus ne nuo padaryt nusikaltim pavojingumo, bet nuo
keist sisenjusi kvalifikavimo taisykli. tai, pavyzdiui, tais atvejais, kai
pakartotinumas buvo tvirtintas kaip kvalifikuojantis poymis (pvz., 1961 m. BK
27 str. 2 d. plimas pakartotinai), pirmasis padarytas nusikaltimas susilaukdavo
atskiros kvalifikacijos (pvz., 1961 m. BK 272 str. 1 d.), o visi kiti pakartotiniai io
nusikaltimo vykdymo atvejai buvo kvalifikuojami pagal t norm, kuri numat
pakartotinum kaip kvalifikuojant poym. 53 itaip, neatsivelgiant tai, kiek
paskesni nusikaltim padar asmuo, visi kiti nusikaltimai buvo vertinami kaip
vienas nusikaltimas (pvz., 1961 m. BK 272 str. 2 d.). tai O. V. nuteistas u tris
nusikaltimus 2000 m. kovo 26 d. vykdyt vagyst, 2000 m. lapkriio 16 d.
48
Ir iomis dienomis yra autori, palaikani toki BK norm konstrukcij (Plaiau irti:
Chernenko, T. Formy mnozhestvennosti prestuplenij i ikh otrazhenie v kvalifikacii prestuplenij.
Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2000, 4: 43; Bikeev, I. Aktualnye problemy otvestvennosti za
mnozhestvennost prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2001, 4: 1314), bet drauge galima
sutikti ir mokslinink, manani, kad taip yra paeidiamas teisingumo principas (Plaiau irti:
Volzhenkin, B. Princip sprevedlivosti i problemy mnozhestvennosti prestuplenij po UK RF.
Zakonnost [Legitimacy]. 1998, 12: 5).
49
Abramaviius A., et al., op. cit., p. 328329; Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 5455.
50
Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 55.
51
Abramaviius A., et al., op. cit., p. 331.
52
Piesliakas V. Nusikaltim daugetas ir jo baudiamojo teisinio vertinimo probleminiai
klausimai. Kriminalin justicija. Lietuvos policijos akademijos mokslo darbai. 1996, 5: 135139;
Nevera, A., supra note 1, p. 4145.
53
Piesliakas V. Ugolovno-pravovaja ocenka mnozhestvennosti dejanij, podpadajushhikh pod
odnu statju ugolovnogo kodeksa. Lietuvos auktj mokykl mokslo darbai. Teis. 1989, 22: 2930.

16

skirtingose vietose ir skirtingu laiku vykdytus du plimus. Jo nusikaltimai

kvalifikuoti tik pagal du BK straipsnius, t. y. pagal BK 271 str. 1 d ir BK 272 str. 2
d.54 Tokia pati praktika bdavo ir tais atvejais, kai pakartotinumas nebdavo
kvalifikuojaniu poymiu, t. y. jei asmuo padarydavo kelis tapaius nusikaltimus,
kiekvienas io nusikaltimo padarymas buvo vardijamas kaip atskiras epizodas, o
visos veikos kvalifikuojamos pagal vien BK straipsn. 55 tai . L. buvo
kaltinamas 3 met laikotarpyje vykds 11 piktnaudiavimo tarnyba nusikaltim,
taiau jo veiksmai buvo vertinami pagal vien BK straipsn BK 285 str. 1 d. 56
Kartais susiklostydavo absurdika situacija, kai asmens vykdyti pakartotiniai
nusikaltimai dl tam tikr aplinkybi (bendrininkavimo fakto ar dl veikos
nutrkimo parengtinje stadijoje) nebuvo vertinami pagal vien BK straipsn, o
bdavo kvalifikuojami atskirai. tai Kauno miesto apylinks teismo 2001 m.
birelio 4 d. nuosprendiu V. S. nuteistas u tai, kad veikdamas bendrinink
grupje bei pakartotinai pagrob kelias antenas nuo skirting nam, kas buvo
kvalifikuota pagal BK 271 str. 2 d., taip pat jis nuteistas u vliau vykus padjim
pagrobti turt sibraunant gyvenam patalp pagal BK 18 str. 6 d. ir 271 str. 3
d.57 Toks nusikaltim kvalifikavimas ilg laik buvo taikomas ir Rusijos teism
praktikoje, ir tai kl daug problem 58, kol 2003 m. Rusijos BK buvo panaikintas
nevienkartikumo poymis 59. Vis pirma vykdavo taip, kad keli vienodomis
slygomis padaryti nusikaltimai galjo gauti skirtingas nusikaltim daugeto
formas, o tai turjo didels takos skiriamai bausmei, nes bausms skyrimo
taisykls, esant nusikaltim sutapiai ir nusikaltim pakartotinumui, buvo
nevienodos. Be to, keli nusikaltim padarymas ne visada atsispinddavo
kvalifikuojant nusikaltimus, dl to bdavo sudtinga nustatyti, kiek nusikaltim
asmuo vykd. Taip pat neisprstas buvo ir bausmi skyrimo klausimas, esant
nusikaltim daugetui. Esant tiek idealiajai, tiek realiajai nusikaltim sutapiai
bausms buvo skiriamos pagal tas paias taisykles, teism nuoirai paliekant
klausim dl bausmi apmimo bdo. Visa tai teismams kl labai daug
problem.60
54

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. kovo 4
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-172/2003).
55
Abramaviius A., et al., supra note 42, p. 313, 328.
56
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sausio
29 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-24/2002).
57
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sausio
15 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-54/2002).
58
Inogamova-Khegaj, L. Noeodnokratnost i konkurencija norm: nekotorye spornye voprosy
kvalifikacii prestuplenij i naznachenija nakazanija. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2002, 2: 3033;
Shhepelkov, V. Problemy konstruirovanija instituta mnozhestvennosti prestuplenij. Ugolovnoe pravo
[Criminal Law]. 2001, 1: 4244.
59
Spivak, S. Ponjatie sovokupnosti prestuplenij i ee vidy. Ugolovnoe pravo [Criminal Law].
2005, 5: 54.
60
Piesliakas V., supra note 52, p. 134136; Piesliakas V., Baudiamojo statymo principins
nuostatos ir j gyvendinimas naujame LR baudiamajame kodekse. Habilitacinis darbas: socialiniai
mokslai, teis (6F). Vilnius, 1995, p. 99106; Piesliakas, V. Bausms skyrimas. Baudiamj
statym komentaras. Teiss problemos. 1995, 1: 1925.

17

Taigi visi ios pozicijos atstovai i esms buvo teiss taip apibrdami
nusikalstam veik dauget, nes tiek TSRS, tiek 1961 m. LR BK buvo tvirtin
pakartotinum ir recidyv kaip nusikalstamas veikas kvalifikuojanius poymius,
dl to nusikalstam veik daugetas ir turjo bti aikinamas plaija prasme kaip
dauget vertinant ir situacijas, kai asmuo, teistas u nusikalstamos veikos
padarym, padaro nauj nusikalstam veik. Taiau 2003 m. gegus 1 d.
sigaliojus naujajam 2000 m. Baudiamajam kodeksui, buvo atsisakyta toki
nusikalstam veik kvalifikuojani poymi kaip pakartotinumas ir recidyvas, o
tai savo ruotu suformavo nauj poir nusikalstam veik dauget.
Antrosios pozicijos atstovai nusikalstam veik dauget sieja su situacija, kai
sprendiamas klausimas dl patraukimo baudiamojon atsakomybn u kelias
veikas, kurios padarytos iki apkaltinamojo nuosprendio u jas primimo. i
pozicija gijo didesn teisin svor sigaliojus naujajam 2000 m. Baudiamajam
kodeksui. ios pozicijos Lietuvoje pradininku reikt laikyti prof. V. Piesliak,
kuris jau 1995 m. sil atsisakyti recidyvo kaip daugeto formos 61 ir dauget siejo su
situacija, kai asmuo padaro kelis nusikaltimus, kuriuos ir reikia teisikai vertinti. 62
Anot prof. V. Piesliako, nusikalstam veik dauget reikia suprasti kaip teisin
situacij, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas, dl kuri sprendiamas jo
patraukimo baudiamojon atsakomybn klausimas. 63 Panaios nuomons yra ir A.
Nevera, teigdamas, kad nusikalstam veik daugetas yra tada, kai padaromos
kelios nusikalstamos veikos ir nra teisini klii kaltinink patraukti
baudiamojon atsakomybn bent u dvi i j 64, nusikalstam veik dauget
pripastant tik tada, kai kas nors padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik ir dl
j padarymo kaltinamuoju nuosprendiu nuteisiamas paskiriant subendrint
bausm65. itaip taip pat siloma atsisakyti recidyvo kaip daugeto formos.
Sprendiant apie nusikalstam veik daugeto samprat, reikia pradti nuo io
instituto poreikio baudiamojoje teisje. Visas Baudiamasis kodeksas yra
orientuotas baudiamj atsakomyb u vien nusikalstam veik. Taigi tik
padarius kelias nusikalstamas veikas atsiranda speciali taisykli poreikis btent
nusikalstam veik daugeto instituto poreikis. Nusikalstam veik daugeto
instituto paskirtis yra isprsti kelias pagrindines problemas: 1) nusikalstam veik
kvalifikavimo problem, atribojant nusikalstam veik dauget nuo paviens
nusikalstamos veikos (veika turi bti kvalifikuojama pagal vien BK specialiosios
dalies straipsn, esant pavienei veikai, ar kelis straipsnius, esant nusikalstam veik
daugetui), ir 2) baudiamosios atsakomybs individualizavimo problem (reikia
nustatyti nusikalstam veik daugeto r ir jos tak baudiamajai atsakomybei).
Tais atvejais, kai asmuo, teistas u nusikalstam veik, padaro nauj nusikalstam
veik, sprendiamas klausimas dl tokio asmens patraukimo baudiamojon
atsakomybn pagal bendras taisykles (t. y. padarius vien nusikalstam veik), o
61
Piesliakas V., Baudiamojo statymo principins nuostatos ir j gyvendinimas naujame LR
baudiamajame kodekse, op. cit., p. 103.
62
Piesliakas V., supra note 52, 133144.
63
Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Aplinkybs, daranios tak
baudiamajai atsakomybei ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia, 2008, p. 123.
64
Nevera, A., supra note 1, p. 41.
65
Ibid., p. 43.

18

ankstesnis teistumas gali bti vertinamas pasitelkiant kaltininko asmenybs

institut (jam priskiriant nusikaltim recidyv). Taigi perasi logika ivada, kad
kaltininko asmenybs vertinim prijungti prie keli nusikalstam veik vertinimo
problemos yra netikslinga. Juo labiau kad 2000 m. Baudiamasis kodeksas
panaikino recidyv ir pakartotinum kaip nusikalstam veik kvalifikuojanius
poymius.
Todl nusikalstam veik daugeto samprat silyiau sieti ne su keli
nusikalstam veik padarymo faktu, k silo daugelis autori, tarp j ir antrosios
pozicijos atstovas A. Nevera, bet su teisinio sprendimo primimu dl keli
nusikalstam veik vertinimo. Todl reikt pritarti prof. V. Piesliako nuomonei,
kad nusikalstam veik daugetas tai teisin situacija, kai asmuo padaro kelias
nusikalstamas veikas, dl kuri sprendiamas jo patraukimo baudiamojon
atsakomybn klausimas66. Taigi nusikalstam veik dauget siejant ne su keli
nusikalstam veik padarymu, o su j vertinimu, galima tinkamiau atskleisti
nusikalstam veik daugeto prigimt ir paskirt. Kartu isprendiama ir recidyvo
vieta baudiamojoje teisje, priskiriant j prie kaltininko asmenybs instituto, nes
recidyvo atveju vertinama yra tik viena nusikalstama veika ir j padariusio asmens
asmenyb (t. y. ankstesnis teistumas).
Taigi nusikalstam veik dauget silyiau apibrti itaip tai tokia teisin
situacija, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias
nusikalstamas veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i
j primimo.
Tokia nusikalstam veik daugeto samprata i esms atitinka baudiamosios
teiss moksle paplitusi nusikalstam veik sutapties samprat bei poymius. 67 Tai
yra natralu, nes keli nusikalstam veik padarymas iki apkaltinamojo
nuosprendio primimo visada buvo vertinamas kaip nusikalstam veik sutaptis.
Taigi, atsisakius recidyvo kaip nusikalstam veik daugeto formos ir naujai
apibrus nusikalstam veik daugeto samprat, nusikalstam veik sutaptis turi
prarasti savo dabartin prasm ir turi bti prilyginta nusikalstam veik daugetui.

1.2. Nusikalstam veik daugeto poymiai

Siekiant detaliau suvokti nusikalstam veik daugeto samprat, tikslinga
vardyti iuos nusikalstam veik daugeto poymius:
1) asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas
veikas;
2) tos nusikalstamos veikos yra padarytos iki apkaltinamojo nuosprendio u
jas primimo.
Pirmasis nusikalstam veik daugeto poymis tai, kad asmuo yra
traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas. Tai
66

Piesliakas, V., supra note 63, p. 123.

Piesliakas V., op. cit., p. 125; Bazhanov, M. I. Naznachenie nakazanija po sovokupnosti
prestuplenij i sovokupnosti prigovorov. Uchebnoe posobie [Sentencing for Aggregation of Offenses
and for Aggregation of Sentences: Textbook]. Kharkov, 1977, p. 3; Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra
note 25, p. 45; Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 45; Abramaviius A., et al., supra note 42, p. 323.
67

19

reikia, kad asmuo turi padaryti dvi ar daugiau veik, kurios atitinka BK
specialiojoje dalyje tvirtintos nusikalstamos veikos sudties poymius. Gali bti
padaromos tiek skirtingos nusikalstamos veikos, tiek ir atitinkanios t pat BK
straipsn. Visos padarytos nusikalstamos veikos turi bti kvalifikuojamos atskirai,
net ir tuo atveju, jei padaromos nusikalstamos veikos, atitinkanios t pat BK
straipsn. tai L. P. buvo nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 178 str.
2 d. u tris vagystes, vykdytas skirtingu laiku. 68 Kaip nusikalstama veika
vertinamos ir veikos, nutrkusios pasiksinimo ar rengimosi (daryti sunk ar labai
sunk nusikaltim) stadijoje, bei nusikalstamos veikos, vykdytos
bendrininkaujant, neatsivelgiant bendrininko vaidmen. Taip pat reikia paymti,
kad nusikalstam veik daugetas gali pasireikti kaip nusikaltim daugetas,
nusikaltim ir baudiamj nusiengim daugetas ar tik kaip baudiamj
nusiengim daugetas.
Taiau nusikalstam veik daugetu nelaikoma situacija, kai padaroma
nusikalstama veika ir kitas teiss paeidimas (administracinis teiss paeidimas,
drausminis nusiengimas ar civilins teiss paeidimas). Teisin vertinim sunkina
administracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos daugeto problema 69.
Sunkum kyla ir dl to, kad i teiss paeidim sutaptis negali bti isprsta
vienoje baudiamojoje byloje. Nei BPK, nei ATPK nenumato, jog nagrinjant
baudiamj byl bt galima isprsti administracins atsakomybs klausim.
Administracins atsakomybs klausimai turi bti sprendiami atskiru
administraciniu procesu. Be procesini nepatogum, tokie dvigubi procesai gali
sukelti neigiam pasekmi asmeniui, traukiamam atsakomybn. Kadangi nra
numatytas administracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos daugetas, gali
susidaryti paradoksali situacija, kai esant administracinio teiss paeidimo ir
nusikalstamos veikos idealiajai sutapiai, asmuo bus nubaustas u abi veikas, o
nesant skirting atsakomybs ri bausmi bendrinimo taisykli, jis patirs
didesnius suvarymus, nei esant nusikalstam veik idealiajai sutapiai, kai
velnesn bausm yra apimama grietesns. Nepaisant to, kad traukimas
administracinn ir baudiamojon atsakomybn, esant idealiajai keli teiss
paeidim sutapiai, neprietarauja principui non bis in idem (ETT byla Oliveira
prie veicarij)70, tai prietarauja elementariai logikai. Tokiu atveju sankcijos
turt bti subendrintos apmimo bdu, taiau tai gyvendinti bt itin sudtinga
dl atskir baudiamojo ir administracinio proces. Atsivelgiant tai, kad
baudiamoji atsakomyb yra grietesn u administracin, baudiamoji sankcija
visada turt apimti administracin nuobaud. Tada ikyla klausimas dl traukimo
administracinn atsakomybn tikslingumo. Todl siekiant sutaupyti valstybinius
iteklius (tiek mogikuosius, tiek ir materialinius) ir siekiant isprsti susidariusi
nelogik situacij, silytina ATPK papildyti 33(1) straipsniu, jame numatant,
kad, esant nusikalstamos veikos ir administracinio teiss paeidimo idealiajai
68
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. vasario
5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-60/2008).
69
Piesliakas V., supra note 63, p. 123124.
70
ETT sprendimas byloje Oliveira prie veicarij [interaktyvus], [irta 2009 08 18].
<http://ius.info/EUII/EUCHR/dokumenti/1998/07/CASE_OF_OLIVEIRA_v._SWITZERLAND_30_
07_1998.html> .

20

sutapiai, asmuo yra netraukiamas administracinn atsakomybn. inoma,

paaikjus kad asmuo nebuvo patrauktas baudiamojon atsakomybn u
nusikalstam veik, kuri sudar idealij sutapt su administraciniu teiss
paeidimu, tok asmen, vadovaujantis ATPK 35 str. 2 d., bus galima patraukti
administracinn atsakomybn. Juo labiau kad panai praktika jau pasitaiko. tai
iauli miesto apylinks teismo nuosprendiu A. B. buvo nuteistas u vagyst
sibraunant saugykl pagal BK 178 str. 2 d., nes 2008 06 12 sibrov automobil
VW Golf, priklausant A. O., idaudamas deins puss orlaids stikl, kurio
vert 50 Lt, pagrob turto u 650 Lt. 71 Nepaisant to, kad A. B. buvo patrauktas
baudiamojon atsakomybn u vagyst, administracins atsakomybs klausimas u
tyin turto sugadinim, nepadarius ymios alos (ATPK 50(3) str.), nebuvo
sprstas, nors teisinio pagrindo netraukti administracinn atsakomybn nra.
Identikai situacija buvo isprsta ir kitose panaiose bylose. 72
Daugelis autori kaip btin nusikalstam veik sutapties ar nusikalstam
veik daugeto poym vardija juridini klii patraukti baudiamojon
atsakomybn nebuvim.73 Paprastai kaip juridins klitys yra vardijamos:
apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties sujimas 74, atsakomybs u
rengimsi daryti nesunk ar apysunk nusikaltim nebuvimas 75, savanorikas
atsisakymas nuo nusikalstamos veikos padarymo 76, atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs 77, baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi buvimas 78,
statymo, naikinanio veikos nusikalstamum primimas 79, amnestija80, procesini
klii baudiamajam persekiojimui buvimas 81. Daniausiai pasitaikanti procesin
klitis baudiamajam persekiojimui tai nukentjusiojo skundo nebuvimas,
bylose, kur toks skundas yra btinas. inoma, praktikoje gali pasitaikyti ir kit
juridini klii, pavyzdiui, imuniteto nuo valstybs baudiamosios jurisdikcijos
buvimas, asmen idavusios valstybs sutikimo teisti u kit nusikalstam veik
nebuvimas, kai teisiamas asmuo iduotas pagal praym dl ekstradicijos ar pagal
Europos areto order (specialumo taisykls taikymas) ir t. t. Baigtinio juridini
71
iauli miesto apylinks teismo 2008 spalio 14 d. nuosprendis baudiamojoje byloje (bylos
Nr. 1-612-409/2008).
72
iauli miesto apylinks teismo 2007 gruodio 19 d. nuosprendis baudiamojoje byloje (bylos
Nr. 1-776-167/2007); iauli miesto apylinks teismo 2008 lapkriio 14 d. nuosprendis
baudiamojoje byloje (bylos Nr. 1-675-771/2008).
73
Piesliakas V., supra note 63, p. 125; Nevera, A., supra note 1, p. 41; Abramaviius A., et al.,
supra note 42, p. 323.
74
Piesliakas V., op.cit., p. 125.; Savin, V. V., supra note 27, p. 28; Emeljanov, V. A. O poniatii
sovokupnosti prestuplenij. Kategorialnyj aparat ugolovnogo prava i procesa. Jaroslavskij
gosudarstvenyj universitet [Categorical Apparatus of Criminal Law and Procedure. The State
University of Jaroslavl]. Jaroslavl, 1993, p. 136.
75
Savin, V. V. op. cit., p. 27; Petukhov, R. B., supra note 28, p. 38
76
Savin, V. V. op. cit., p. 27; Petukhov, R. B., op. cit., p. 3839.
77
Savin, V. V. op. cit., p. 27; Chernenko, T. G., supra note 27, p. 6572; Saninskij, R. A., supra
note 43, p. 38; Emeljanov, V. A., op. cit., p. 136.
78
Saninskij, R. A., op. cit., p. 38.
79
Petukhov, R. B., op. cit., p. 39; Kalinina, T. A., supra note 29, p. 60
80
Petukhov, R. B., op. cit., p. 39; Kalinina, T. A., op. cit., p. 60.
81
Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note 25, p. 37; Emeljanov, V. A., op. cit., p. 136.

21

klii patraukti baudiamojon atsakomybn srao pateikti, ko gero, nemanoma

ir nebtina.
Taiau btina ikelti io poymio iskyrimo reikalingumo klausim ar tikrai
is poymis yra btinas ir ar jis atspindi nusikalstam veik daugeto esm? tai M.
I. Baanov nepritaria, kad bt iskiriamas toks atskiras poymis, ir analizuodamas
nusikalstam veik sutapties poymius teigia, jog apkaltinamojo nuosprendio
primimo senaties sujimas ar kit klii bvimas tai bendrosios klitys,
panaikinanios galimyb asmen patraukti baudiamojon atsakomybn, ne tik esant
nusikalstam veik sutapiai, bet ir asmeniui padarius pavien nusikalstam
veik.82 Su tokia pozicija negalima nesutikti. I ties visos juridins klitys,
neleidianios asmens patraukti baudiamojon atsakomybn u kelias
nusikalstamas veikas yra ne kas kita, kaip juridins klitys, apskritai neleidianios
asmens patraukti baudiamojon atsakomybn, apskritai neatsivelgiant tai, kiek
nusikalstam veik yra padaryta. Taigi is poymis niekaip neapibdina
nusikalstam veik daugeto ir sietinas su bet kokia situacija, kai asmuo yra
traukiamas baudiamojon atsakomybn. tai niekam net nekyla mini teigti, kad
vagyst tai svetimo turto pagrobimas, kai nra juridini klii asmen patraukti
baudiamojon atsakomybn. Vadovaujantis tokia logika, galima daryti ivad, kad
poymis, neatspindintis reikinio esms, yra nebtinas. Be to, siekiant ivengti
neapibrtumo ar interpretacij galimybs, pirmj nusikalstam veik daugeto
poym silytina sieti ne su keli nusikalstam veik padarymo faktu, o su
situacija, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias
nusikalstamas veikas. Taip faktas, kad asmuo yra traukiamas baudiamojon
atsakomybn, paalina galimyb kaip nusikalstam veik dauget vertinti
situacijas, kai asmuo padar kelias nusikalstamas veikas, taiau yra juridini
klii j traukti baudiamojon atsakomybn.
Taip pat btina, kad kelios nusikalstamos veikos, u kurias asmuo yra
traukiamas baudiamojon atsakomybn, bt padarytos iki apkaltinamojo
nuosprendio u bent vien i j primimo. Btent remiantis iuo poymiu
tampa manoma nusikalstam veik dauget atriboti nuo nusikaltim recidyvo.
Keli nusikalstam veik padarymas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien
i j primimo gali pasireikti keliomis pagrindinmis situacijomis:
1) Kai padaromos kelios nusikalstamos veikos, u kurias yra traukiama
baudiamojon atsakomybn vienu nuosprendiu:
83

1
82

Bazhanov, M. I., supra note 67, p. 6.

1 padaryta pirma nusikalstama veika;
2 padaryta antra nusikalstama veika;
3 priimtas apkaltinamasis nuosprendis u pirm ir antr nusikalstamas veikas, subendrinant
bausmes pagal BK 63 str.
83

22

2) Kai padaromos kelios nusikalstamos veikos iki apkaltinamojo

nuosprendio primimo u bent vien i j, taiau priimant sprendim dl
patraukimo baudiamojon atsakomybn u visas nusikalstamas veikas dl bent
vienos i nusikalstam veik yra jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

23

84

Toki atvej praktikoje pasitaiko, nes skirtingos nusikalstamos veikos gali bti
padarytos skirtingose vietose, skirtingu laiku, todl vyksta ir skirtingi teismo
procesai, kurie baigiasi keliais nuosprendiais. Tai taip pat yra nusikalstam veik
daugetas, nepaisant to, kad atskiruose procesuose buvo sprendiamas klausimas dl
asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn tik u vien nusikalstam veik.
Taip yra todl, nes visuose, iskyrus pirmj, nuosprendiuose teismas, sprsdamas
asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn klausim u vien veik, yra BK
63 str. 9 d. pareigotas subendrinti bausmes su ankstesniais nuosprendiais
paskirtomis bausmmis ir paskirti galutin bausm. Svarbu yra nustatyti tai, kad
visos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki pirmojo apkaltinamojo
nuosprendio primimo datos. tai L. J. 2002 m. rugsjo 2223 d. padar
nusikaltim numatyt BK 178 str. 2 d., o 2002 m. lapkriio 17 d. vykd
nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 5, 7, 8 p. bei BK 187 str. 2 d. Vis
pirma jis buvo nuteistas Klaipdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d.
nuosprendiu u veikas, vykdytas 2002 m. lapkriio 17 d., o vliau Lietuvos
apeliacinio teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendiu ir u vagyst, vykdyt 2002
m. rugsjo 2223 d., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendiu bausms buvo
subendrintos remiantis BK 63 str.85
3) Kai asmuo, slyginai atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, padaro
nauj nusikalstam veik ir jam yra naikinamas sprendimas dl atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs.
86

1
84

1 padaryta pirma nusikalstama veika;

2 padaryta antra nusikalstama veika;
3 priimtas apkaltinamasis nuosprendis u pirm nusikalstam veik;
4 priimtas apkaltinamasis nuosprendis u antr nusikalstam veik, subendrinant bausmes
pagal BK 63 str. su pirmu nuosprendiu paskirta bausme.
85
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario
20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-14 / 2007).
86
1 padaryta pirma nusikalstama veika;
2 asmuo yra slyginai atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs u pirmj nusikalstam
veik;
3 padaryta antra nusikalstama veika;
4 naikinamas slyginis atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u pirmj nusikalstam
veik ir asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u pirm ir antr nusikalstamas veikas,
subendrinant bausmes pagal BK 63 str.

24

Nagrinjant i situacij, i pirmo vilgsnio gali susidaryti spdis, kad joje yra
ne nusikalstam veik daugetas, bet nusikaltim recidyvas. Toks klaidingas spdis
gali susidaryti dl to, kad vlesn nusikalstama veika yra padaroma po
nuosprendio u pirmj primimo, tad asmuo padaro nauj nusikalstam veik po
to, kai jo pirmoji nusikalstama veika jau teismo buvo vertinta. Taiau pirmosios
veikos atveju asmeniui yra priimamas ne apkaltinamasis nuosprendis, o
nuosprendis, kuriuo yra atleidiama nuo baudiamosios atsakomybs. Esant
slyginiam atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs ir paeidus atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs slygas (BK 38 str. 3 ir 4 d. bei BK 40 str. 7 ir 8 d.),
teismas turi (gali) naikinti sprendim, kuriuo asmuo buvo atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs ir sprsti dl io asmens baudiamosios atsakomybs
u visas padarytas nusikalstamas veikas. Sprendiant tokio asmens atsakomybs
klausim akivaizdu, kad u pirmj nusikalstam veik jis yra neteistas, todl
teismas, priimdamas galutin nuosprend, privalo vertinti abi nusikalstamas veikas
ir paskirti galutin subendrint bausm, remdamasis BK 63 str. nuostatomis. Tok
baudiamojo statymo taikym patvirtina ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo
praktika septyni teisj kolegijos priimtoje nutartyje:
R. A. 2004 m. vasario mnes vykd vagyst (BK 178 str. 2 d.) dl kurios jis
buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiam
asmeniui susitaikius pagal BK 38 str., 2004 m. kovo 28 R. A. vl vykdo vagyst
(BK 178 str. 2 d.), dl kurios jis 2005 m. gegus 16 d. Skuodo rajono apylinks
teismo nuosprendiu buvo nuteistas. Vliau jis vykd dar kelet nusikalstam
veik. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, aikindamas bausmi skyrimo ir
bendrinimo etapus, nustat, kad bausmes u ias dvi padarytas nusikalstamas
veikas reikia bendrinti vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, nes ios dvi
veikos tarpusavyje sudaro realij nusikaltim sutapt.87
Taigi nusikalstam veik daugetas yra tada, kai kelios nusikalstamos veikos
padaromos ne iki nuosprendio primimo, o btent iki apkaltinamojo nuosprendio
u bent vien i j primimo.
Analizuojant nusikalstam veik daugeto poym, galima velgti gana
rimt problem atribojant nusikalstam veik dauget nuo nusikalstam veik
recidyvo88. Ikyla klausimas kaip vertinti nusikalstam veik, padaryt po
apkaltinamojo nuosprendio primimo, taiau jam dar nesiteisjus? Ar kaip
nusikalstam veik dauget? Ar kaip recidyv? Atsakym klausim galima rasti
isprendus teistumo pradios momento problem.
tai A. O. Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo 2005 m. birelio 27 d.
nuosprendiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dal laisvs atmimu dvejiems
metams u veik, vykdyt 2004 m. vasario 20 d. Be to, jis Vilniaus apygardos
teismo 2003 m. gruodio 24 d. nuosprendiu yra nuteistas u dvi labai sunkias (BK
87

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus septyni teisj kolegijos 2006 m.
gruodio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-7-686/2006).
88
Darbe vartojama nusikalstam veik recidyvo samprata turt bti suprantama plaiausia
prasme kaip faktinis recidyvas, t. y. kaip nusikalstamos veikos padarymas po nuteisimo u
ankstesn nusikalstam veik. ios svokos nereikia tapatinti su nusikaltim recidyvo samprata,
tvirtinta BK 27 str.

25

249 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 129 straipsnio 1 dalis), vien (BK 253
straipsnio 2 dalis) sunki, dvi (1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio
2 dalis) apysunkias ir vien (BK 259 straipsnio 1 dalis) nesunki
nusikalstamas veikas. Taiau is (2003 m. gruodio 24 d.) nuosprendis buvo
apskstas ir byla Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos inagrinta buvo tik 2005 m. kovo 1 d. ir pirmosios instancijos teismo
nuosprendis dl nuteistojo A. O. nebuvo pakeistas. Taigi Vilniaus apygardos teismo
2003 m. gruodio 24 d. nuosprendis siteisjo tik 2005 m. kovo 1 d. A. O. nauj
nusikalstam veik padar dar nesiteisjus pirmesniam nuosprendiui ir jam
nepradjus atlikinti iuo nuosprendiu paskirtos bausms.89
Todl ikilo problema dl bausmi bendrinimo bdo jas bendrinti reikia
remiantis BK 63 str. ar BK 64 str.? Pripainus, kad bausm u nusikalstam veik,
padaryt po apkaltinamojo nuosprendio primimo, bet jam dar nesiteisjus, su
ankstesnio nuosprendio bausme turi bti bendrinama vadovaujantis BK 63 str.
nuostatomis, mes prieisime ivad, kad tai turi bti laikoma nusikalstam veik
daugetu. Tokiu atveju nusikalstam veik daugetas bt tada, kai asmuo
traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas, padarytas
iki apkaltinamojo nuosprendio sigaliojimo u bent vien i j. Taiau nusprendus,
kad iuo atveju bausms turi bti bendrinamos remiantis BK 64 str., kartu bt
konstatuojama, kad tai yra recidyvas ir kad nusikalstam veik daugetas yra tada,
kai nusikalstamos veikos padaromos iki apkaltinamojo nuosprendio primimo, o
ne jo siteisjimo dienos.
Mintoje byloje Lietuvos Aukiausias Teismas prijo ivad, kad pagal du
nuosprendius paskirtos bausms turjo bti subendrintos vadovaujantis ne BK 64
straipsnio, bet BK 63 straipsnio nuostatomis90. Tuo paiu prieidamas ivad, kad
asmuo, kuriam yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, yra laikomas neteistu tol,
kol tas nuosprendis nesigalioja. Taip pat situacija buvo sprendiama ir vlesnje
Lietuvos Aukiausio Teismo nagrinjamoje kasacinje byloje 91. Analogikas
teistumo pradios momento traktavimas susilauk palaikymo ir baudiamosios
teiss moksle.92 ios pozicijos atstovai pabria, kad bet kokios teisins pasekms,
89

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m.

balandio 25 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-287/2006).
90
Ibid.
91
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m.
balandio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-279/2007).
92
Agaev, I. B. Juridicheskie priznaki povtornosti prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law].
2005, 4: 6; Chernenko, T. G., supra note 27, p. 276; Gorelik, A. S. Naznachenie nakazanija po
sovokupnosti [Sentencing for Aggregation]. Krasnojarsk, 1975, p. 100102; Borisenko, E. A., supra
note 28, p. 151152; Vasileva, E. G., supra note 38, p. 65; Kafarov, T. M., supra note 42, p. 218-219;
Bojeva, O. Ju., supra note 29, p. 34; Semernova, N. K.; Novosiolov, G. P.; Nikolaeva, Z. A.
Mnozhestvennost prestuplenij: kvalifikacija i naznachenie nakazanija [Multiple Offenses: Indictment
and Sentencing]. Sverdlovsk, 1990, p. 41; Panko, K. A. Voprosy obshhej teorii recidiva v sovetskom
ugolovnom prave [Questions about Common Theory of Recidyvism in Soviet Criminal Law].
Voronezh, 1998, p. 15; Tarbagaev, A. Spornyj vopros naznachenija nakazanija po sovokupnosti
prigovorov. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2008, 2: 7880; Ogorodnikova, N, Borisenko, E.
Aktualnye problemy naznachenija nakazanija pri mnozhestvennosti prestuplenij. Ugolovnoe pravo
[Criminal Law]. 2004, 3: 61.

26

kurias sukelia nuosprendis, atsiranda tik nuosprendiui siteisjus: iki to momento

nuosprendis, net ir j paskelbus, negalioja. 93 Prieingu atveju bt paeidiamas
konstitucinis94 nekaltumo prezumpcijos principas95, pagal kur asmuo yra laikomas
nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas
siteisjusiu teismo nuosprendiu. Be to, tokiu atveju yra pabloginama kaltinamojo
teisin padtis, nes jam jau nebegali bti taikomas bausmi apmimo metodas ir
bausmi sudjimo maksimali riba yra didesn.96
Taiau, autoriaus nuomone, toki Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicij
iose dviejose bylose reikt laikyti abejotina ir neiplaukiania i statymo. Kartu
kritikos nusipelno ir anksiau mint mokslinink poiris i problem.
Klaidinti gali BK 97 str. formuluot, kurioje teigiama, kad turiniais teistum
laikomi u nusikaltimo padarym nuteisti asmenys, kuriems siteisjo Lietuvos
Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis 97. Tokia statymo
formuluot pareigoja teism teistu asmen pripainti tik tada, kai yra siteisjs
apkaltinamasis nuosprendis. Taiau tai yra siejama su baudiamuoju procesu,
numatant, kad, teismas negali pripainti asmens teistu tol, kol nesigalioja kitas
teismo apkaltinamasis nuosprendis, t. y. teismas negali priimti sprendimo kitoje
byloje. Tiesiog juridinis faktas (teistumo faktas) yra pripastamas tik siteisjusiu
teismo nuosprendiu, nors tai nereikia, kad pats juridinis faktas (nuteisimas) vyko
siteisjimo dien. Taigi negalima teigti, jog asmuo, kuris pripaintas kaltu
apkaltinamuoju nuosprendiu, yra laikomas teistu ne nuo nuosprendio primimo,
o nuo jo sigaliojimo datos. Tokiai pozicijai atstovauja ir prof. V. Piesliakas,
teigdamas, kad teistais asmenys pripastami ir teistumas skaiiuojamas ne nuo
nuosprendio siteisjimo, o nuo jo primimo dienos98. Panaios pozicijos,
analizuodami nusikaltim sutapties atribojimo nuo nuosprendi sutapties
klausim, laikosi ir kai kurie Rusijos mokslininkai 99 bei Rusijos Federacijos
Aukiausiasis Teismas100, o tai Lenkijos BK 85 str. yra net imperatyviai
pasisakyta, kad nusikalstam veik sutaptis yra tada, kai kelios nusikalstamos
veikos padaromos iki apkaltinamojo nuosprendio primimo, o ne sigaliojimo 101.
Taip pat klausim sprendia ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senatas
2007 m. birelio 28 d. apvalgoje dl teism praktikos skiriant bausmes (BK 5464
straipsniai). Teigiama, kad jei nuteistasis po nuosprendio primimo, bet iki jo
93

Gorelik, A. S., supra note 92, p. 100102.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. [interaktyvus]. [irta: 2009 10 12].
<http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm>.
95
Borisenko, E. A., supra note 28, p. 151152.
96
Tarbagaev, A., supra note 92, p. 80.
97
LR BK 97 str. 1 d.
98
Piesliakas V., supra note 63, p. 433.
99
Nikiforov, A. S. Sovokupnost prestuplenij [Aggregation of Offenses]. Moskva, 1965, p. 130;
Krasikov, Ju. A., supra note 24, p. 64; Malkov, V. P., supra note 26, p. 35; Stanovskij, M. N., supra
note 43, p. 129; Bazhanov, M. I., supra note 67, p. 34.
100
Pudovochkin, Ju. Priznaki sovokupnosti prestuplenij v sovremennoj sudebnoj praktike.
Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2009, 4: 54.
101
Lenkijos BK 85 str. irti: Ugolovnyj kodeks Polshy [The Polish Penal Code]. SanktPeterburg: Juridicheskij centr Press, 2001.
94

27

siteisjimo padaro nauj nusikalstam veik, teismai bausmes bendrina

vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, taiau tik po to, kai siteisja ankstesnis teismo
nuosprendis102. Taip yra utikrinamas ir nekaltumo prezumpcijos principo
gyvendinimas teismas yra pareigojamas laukti ankstesnio nuosprendio
siteisjimo dienos. Be to, bausmi bendrinimas vadovaujantis BK 64 str.
nagrinjamu atveju parodo, kad susiduriama su nusikalstam veik recidyvu, o ne
j daugetu. Analogikas sprendimas silomas ir Lietuvos Aukiausio Teismo
teisj senato 2008 m. vasario 15 d. apvalgoje dl teism praktikos taikant
bausmi vykdymo atidjim (BK 75 ir 92 straipsniai). Sprsdamas bausms
vykdymo atidjimo pradios klausim, Lietuvos Aukiausiasis Teismas pastebi,
kad iuo klausimu teism praktika yra nevienoda, bet pritaria tokiai teism
praktikai, kai nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodoma, kad laisvs atmimo
bausms vykdymo atidjimo termino pradia skaiiuojama nuo nuosprendio
paskelbimo, o ne nuo jo siteisjimo dienos103. Taigi padarius nauj nusikalstam
veik po apkaltinamojo nuosprendio, kuriuo buvo atidtas bausms vykdymas,
primimo, tursime faktin nusikalstam veik recidyv, o ne j dauget. Ir
remiantis minta apvalga tokiu atveju bausms turt bti bendrinamos
vadovaujantis BK 64 str. Todl ir vl teistumo pradia reikt laikyti ne
nuosprendio sigaliojimo, o jo paskelbimo dat.
Taigi akivaizdu, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje yra
prietaravim dvi pateiktos bylos neatitinka Lietuvos Aukiausiojo Teismo
teisj senato pateikt apvalg. Tai galima paaikinti tuo, kad ios kasacins bylos
buvo isprstos iki 2007 m. birelio 28 d. apvalgos dl teism praktikos skiriant
bausmes (BK 5464 straipsniai) bei 2008 m. vasario 15 d. apvalgos dl teism
praktikos taikant bausmi vykdymo atidjim (BK 75 ir 92 straipsniai). Todl
remiantis mintomis apvalgomis galima teigti, kad teismai turt vadovautis
nuostata, jog asmuo baudiamojoje teisje yra laikomas teistu nuo apkaltinamojo
nuosprendio primimo, o ne nuo sigaliojimo dienos, tik sprendim dl ankstesnio
teistumo takos asmens baudiamajai atsakomybei teismas gali priimti po
ankstesnio nuosprendio sigaliojimo.
Taigi apibendrinus Lietuvos teism praktik ir baudiamosios teiss moksle
paplitusias nuomones, silytina nusikalstam veik dauget suprasti kaip teisin
situacij, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias
nusikalstamas veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i
j primimo.

102
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. birelio 28 d. Teism
praktikos skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai) apvalga. Teism praktika. 2007, Nr. 27.
103
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2008 m. vasario 15 d. Teism
praktikos taikant bausmi vykdymo atidjim apvalga (BK 75 ir 92 straipsniai). Teism praktika.
2008, Nr. 28.

28

1.3. Nusikalstam veik daugeto santykis su baudiamj teiss

norm konkurencija
nusikalstam veik daugeto institut yra labai panaus baudiamosios teiss
norm konkurencijos institutas. Daugelis autori juos nagrinja greta 104, o tai
Vokietijos baudiamojoje teisje problemos, priskirtinos nusikalstam veik
daugetui, nagrinjamos kaip speciali norm konkurencijos ris. 105 Teiss teorijoje
kaip teiss norm konkurencija suprantama situacija, kai kuri nors teiss
normomis reguliuojama veika atitinka keliose teiss normose apraytus kai kuriuos
jos poymius106. Baudiamosios teiss norm konkurencija suprantama kaip
situacija, kai kelios normos atitinka vien padaryt nusikalstam veik 107. Taigi gali
ikilti klausimas ar nusikalstam veik daugetas yra atskiras institutas ir ar tai
nra tam tikra norm konkurencijos atmaina? Nes tiek nusikalstam veik daugeto
(esant idealiajai sutapiai), tiek baudiamosios teiss norm konkurencijos atveju
galima susidurti su panaia situacija, kai viena veika atitinka kelias Baudiamojo
kodekso normas. Taiau tarp i dviej institut yra vienas esminis skirtumas.
Esant baudiamosios teiss norm konkurencijai, kai viena veika atitinka dvi
normas, sprendiamas klausimas dl vienos i konkuruojani norm parinkimo. 108
Ir parenkama ta norma, kuri tiksliausiai atitinka padarytos visuomenei pavojingos
veikos socialin ir juridin prigimt 109. Vienoje normoje tvirtinti nusikalstamos
veikos sudties poymiai visikai atitinka padaryt nusikalstam veik. 110 Esant
nusikalstam veik daugetui, sprendiamas klausimas dl keli norm taikymo, o
ne vienos i j parinkimo. Viena baudiamojo statymo norma savo nusikalstamos
veikos sudties poymiais tiesiog neapima vis padarytos veikos aspekt, tam
reikalingos kelios Baudiamojo kodekso normos. 111
Baudiamosios teiss literatroje daniausiai yra iskiriamos trys
baudiamosios teiss norm konkurencijos rys: 1) bendrosios ir specialiosios
norm konkurencija; 2) specialij norm konkurencija; 3) visumos ir dalies
konkurencija. 112 Nors kai kurie autoriai, nepateikdami joki argument 113 ar
visumos ir dalies konkurencij priskirdami prie bendrosios ir specialiosios norm
konkurencijos114, skiria tik dvi: 1) bendrosios ir specialiosios norm konkurencij ir
2) specialij norm konkurencij.
104
Abramaviius A., et al., supra note 42, p. 312-344; Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note
25; Klimka, A., supra note 42.
105
Zhalinskij, A. Eh., supra note 16, p. 286292; Wessels, J. supra note 17, p. 247263.
106
Vaivila, A. Teiss teorija. Vadovlis. Treiasis, pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius:
Justitia, 2009, p. 297.
107
Abramaviius A., et al., op.cit., p. 335; Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit, p. 4.
108
Abramaviius A., et al., op.cit., p. 335; Vasileva, E. G., supra note 38, p. 69.
109
Pavilonis, V.; Bielinas, E., op.cit., p. 11; Rogova, N. N., supra note 28, p. 86.
110
Chernenko, T. G., supra note 27, p. 177178.
111
Ibid., p. 178.
112
Abramaviius A., et al., supra note 42, p. 335344; Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note
25, p. 1011; Kudriavcev, V. N., supra note 24, p. 213.
113
Vasileva, E. G., supra note 38, p. 6769; Salikhov, Sh. S., supra note 43, p. 5255.
114
Bojeva, O. Ju., supra note 29, p. 36; Rogova, N. N., supra note 28, p. 96.

29

Pirmos dvi baudiamosios teiss norm konkurencijos rys (bendrosios ir

specialios norm konkurencija bei specialij norm konkurencija) realiai nekelia
rimtesni problem atribojant nuo nusikalstam veik daugeto, tad detaliau nebus
nagrinjamos. Didesni problem kelia visumos ir dalies konkurencija, nes ji yra
glaudiai susijusi su sudtine paviene nusikalstama veika bei jos atribojimu nuo
idealiosios nusikalstam veik sutapties.
Su visumos ir dalies konkurencija susiduriama tada, kai viena i norm
visikai apima padaryt nusikalstam veik, o kita norma i veik atitinka tik i
dalies.115 Tokiu atveju turi bti taikoma ta norma, kuri savo poymi visuma labiau
atitinka padaryt nusikalstam veik.116 Kaip pavyzdys tradicikai pateikiama
plimo norma (BK 180 str. 1 d.). Darant plim danai yra panaudojamas ir
smurtas. Panaudotas smurtas, atsivelgiant padaryto sveikatos sutrikdymo laipsn,
gali bti kvalifikuojamas pagal BK 135 str., 138 str., 140 str. kaip tyinis sveikatos
sutrikdymas. Taiau sveikatos sutrikdym udraudianios normos tik i dalies
atspindi vis padaryt nusikalstam veik, nes turto pagrobimas tokiu atveju lieka
nevertintas. Plimo norma iuo atveju platesn ir tik dl jos mes galime visikai
vertinti vis veik (ir smurt, ir turto pagrobim). Todl padarytas turto
pagrobimas, panaudojant sumurt, turi bti kvalifikuojamas kaip plimas
(visuma), o ne kaip sveikatos sutrikdymas (dalis). Kartu pastebima, kad jei dalies
norma numato sunkesn atsakomyb nei visumos norma, tai padaryta veika turi
bti kvalifikuojama kaip abiej norm sutaptis.117
Nesigilinant detalesn visumos ir dalies konkurencijos analiz 118, reikia
pastebti vien svarb aspekt. Dauguma mokslinink, nagrindami visumos bei
dalies norm konkurencij ir aikindami j, vartoja sudtins normos bei
idealiosios nusikalstam veik sutapties svokas, nustato j atribojimo kriterijus. 119
Tai yra kalbdami apie baudiamosios teiss norm konkurencij, jie i esms
sprendia nusikalstam veik daugeto problematik paviens nusikalstamos
veikos atribojimo nuo nusikalstam veik daugeto klausimus. Taip susipina
nusikalstam veik daugeto ir baudiamosios teiss norm konkurencijos institutai.
inoma, kai kurie mokslininkai ia problemos nemato 120, taiau, autoriaus
nuomone, ji yra. Negali bti toleruojama tokia situacija, kai du atskiri
baudiamosios teiss institutai (kad ir susij) nustato taisykles tai paiai problemai
sprsti. Toks dubliavimas yra betikslis, tad btina apsisprsti dl ios problemos
priskyrimo vienam i institut.
Siekiant isprsti i dubliavimosi problem, reikia prisiminti pagrindinius
klausimus, kuriuos kelia abu institutai. Baudiamosios teiss norm konkurencijos
115
Blagov, E. Kvalifikacija prestuplenij pri konkurencii chasti i celogo. Ugolovnoe pravo
[Criminal Law]. 2003, 1: 11; Verina, G. V., Rybak, M. S. Nekotorye aspekty kvalifikacii prestuplenij:
problemy teorii i praktiki. Pravovedenie [Jurisprudence]. 2000, 3: 171.
116
Chernenko, T. G., supra note 27, p. 185186; Verina, G. V., Rybak, M. S., op. cit., p. 171.
117
Chernenko, T. G., op. cit., p. 188; Shnitenkov, A. Problemy kvalifikacii pri sovokupnosti
prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2005, 2: 70.
118
I esms i problema bus analizuojama vliau darbe, nagrinjant sudtin nusikalstam veik
ir jos atribojim nuo nusikalstam veik daugeto.
119
Chernenko, T. G., supra note 27, p. 185188.
120
Rogova, N. N., supra note 28, p. 9697.

30

instituto paskirtis yra atsakyti klausim kuri i keli norm reikia taikyti?
Sprendiant veik kvalifikavimo klausimus, esant nusikalstam veik daugetui,
btina atsakyti kit klausim kiek norm reikia taikyti? Analizuojant mint
problem, galima pastebti, kad jos sprendimas susideda i dviej etap: 1)
nustatymas, kuri norma yra pagrindin (visuma), kuri alutin (dalis) bei 2)
sprendimo, kiek norm reikia taikyti (tik pagrindin ar ir pagrindin, ir alutin),
primimas. Atsivelgiant t fakt, kad pirmasis etapas yra pagalbinis,
gyvendinant antrj, galima daryti pagrst ivad, kad turime reikal su
nusikalstam veik daugeto atribojimo nuo paviens nusikalstamos veikos
problema, o ne baudiamosios teiss norm konkurencija. Todl silytina visumos
ir dalies konkurencijos nelaikyti baudiamosios teiss norm konkurencijos
rimi, nes tai savo esme yra sudtins nusikalstamos veikos atribojimo nuo
idealiosios nusikalstam veik sutapties problema (t. y. nusikalstam veik
daugeto problema).

31

2. PAVIENS NUSIKALSTAMOS VEIKOS SAMPRATA IR

RYS
2.1. Paviens nusikalstamos veikos samprata
Pavien nusikalstama veika yra nusikalstam veik daugeto instituto
struktrinis elementas, nes nusikalstam veik daugetas susideda i atskir
pavieni nusikalstam veik. Pavien nusikalstama veika io darbo poiriu yra
aktuali tiek, kiek tai susij su pirmo nusikalstam veik daugeto problematikos
klausimo isprendimu nusikalstam veik daugeto atribojimu nuo pavieni
nusikalstam veik. Remiantis iuo pagrindu, paviens nusikalstamos veikos gali
bti skirstomos paprastas ir sudtingas 121. Paprastos nusikalstamos veikos
pasiymi tuo, kad jos nekelia joki atribojimo nuo nusikalstam veik daugeto
problem. Daniausiai tokiais atvejais atliekama viena pavojinga veika, kyla vienas
padarinys, yra vienas prieastinis ryys ir panaiai. Sudtingos paviens
nusikalstamos veikos (kurios ir bus plaiau analizuojamos iame darbe) pasiymi
tuo, kad jos formaliai atitinka kelias nusikalstam veik sudtis, taiau dl tam
tikro objektyvij ir subjektyvij poymi vienodumo jos yra vertinamos kaip
viena nusikalstama veika.
Nesigilinant paviens nusikalstamos veikos esm, j galima apibrti gana
paprastai tai visuotinai pavojinga veika, atitinkanti vienos nusikalstamos veikos
sudties poymius122. Analizuojant mokslinink darbus galima vardyti tokius
paviens nusikalstamos veikos poymius: objekto (baudiamojo statymo
saugomos vertybs aut. past.) vienodumas123, viena veika (ar keletas vienari
veiksm) sukelia vienus padarinius (ar kelet vienari padarini) 124, susideda i
vieno veiksmo (neveikimo) ar keli veiksm 125, vieninga kalt126 ar kalts forma 127,
vienas tikslas ir motyvas 128, vidinio ryio tarp veik buvimas 129, socialins
(socialins-politins130) i veik savybs (veik paplitimas, pakartotinumas,
121
Rogova, N. Otdelnoe (edinichnoe) prestuplenie kak sostavnaja chast sovokupnosti
prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2010, 4: 52.
122
Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 6.
123
paviens nusikalstamos veikos poym vardijo N. S. Tagancev (citata i Chernenko, T. G.,
supra note 27, p. 18); Kulichenko, N. N. Ugolovno-pravovaja ocenka edinichnogo slozhnogo
prestuplenija. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Criminal-Legal Evaluation of a Single
Complex Offense. Dissertation of Candidate of Law Science]. Omsk, 2006, p. 73.
124
Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 2122.
125
Chernenko, T. G., op. cit., p. 2122; Kalinina, T. A., supra note 29, p. 18; Kulichenko, N. N.,
op. cit., p. 73; Gulieva, N. B., supra note 31, p. 19.
126
Jakovlev, A. M., op. cit., p. 22; Kulichenko, N. N., op. cit., p. 73.
127
Chernenko, T. G., op. cit., p. 22.
128
Kalinina, T. A., op. cit., p. 18.
129
Kudriavcev, V. N., supra note 24, p. 239; Kalinina, T. A., op. cit., p. 18; Gulieva, N. B., op.
cit., p. 19; Chernenko, T. G., op. cit., p. 2122; Rogova, N., op. cit., p. 53.
130
Klimka, A., supra note 42, p. 82.

32

tipingumas, padidintas pavojingumas), atsispindinios teiss normoje 131, sudaro

vien nusikalstamos veikos sudt132.
Konkreios paviens nusikalstamos veikos sampratos, padedanios atriboti
nuo nusikalstam veik daugeto, suformulavimas yra gana sudtingas procesas.
Dauguma autori vis skirtingai bando apibrti pavien nusikalstam veik,
pateikdami nemaai vairi poymi tiek konkrei, tiek ir abstraki, taip
suformuluodami per siaurus, neatspindinius vis paviens nusikalstamos veikos
pasireikimo atvej, ar per daug abstrakius 133, ar per daug kazuistinius134
apibrimus.
Bandant suformuluoti paviens nusikalstamos veikos apibrim, reikia
paminti pagrindinius jos bruous, kurie kartu yra ir kriterijai, padedantys atriboti
pavien nusikalstam veik nuo nusikalstam veik daugeto. Vis pirma visuotinai
pripainta ir akivaizdu yra tai, kad pavien nusikalstama veika yra tokia, kuri
kvalifikuojama tik pagal vien BK specialiosios dalies norm (konkrei
nusikalstamos veikos sudt). inoma, ji gali atitikti ir keli nusikalstamos veikos
sudi poymius (sudtin nusikalstama veika, baudiamosios teiss norm
konkurencija), taiau galiausiai yra prieinama ivada dl vienos nusikalstamos
veikos sudties buvimo. Taigi viena nusikalstamos veikos sudtis bei jos poymiai
ir yra pagrindas pavien nusikalstam veik atriboti nuo nusikalstam veik
daugeto.
Kadangi konkreti BK norma yra skirta apsaugoti vienai ar kelioms
baudiamojo statymo saugomoms vertybms, tai reikia pritarti mokslininkams 135,
manantiems, kad paviens nusikalstamos veikos iskirtinis bruoas yra vienos
baudiamojo statymo saugomos vertybs paeidimas. Todl logika manyti, kad
keli skirting tiesiogini baudiamojo statymo saugom vertybi paeidimas turi
bti vertinamas i nusikalstam veik daugeto pozicij vienkartinis konkreios
BK normos inkriminavimas yra nepakankamas. inoma, io poymio vardijimas
nusipeln pagrstos kritikos, atkreipiant dmes tai, kad kartais pavienei
nusikalstamai veikai bdingas ir keli vertybi (tarkim, plimo atveju)
paeidimas136. i kritika yra pagrista tiek, kiek tai yra susij su netinkama io
paviens nusikalstamos veikos poymio formuluote negalima io poymio sieti
tiesiog su viena vertybe, btina atsivelgti konkreios BK normos apsaugos
apimt. Konkreti BK norma saugo kelias vertybes, o pavienei nusikalstamai veikai
yra bdingas konkreios (vieno baudiamojo teisinio santykio rmuose) i
vertybi visumos paeidimas. Tai yra jei paeidiamos kelios skirtingos vertybs
(tarkim, sveikata ir nuosavyb, plimo atveju), kurios yra saugomos vienos BK
normos (BK 180 str. 1 d.) ir yra vieno baudiamojo teisinio santykio dalis
(paeidiama vieno mogaus sveikata ir jo nuosavybs teis), galima konstatuoti,
131
Klimka, A., supra note 42, p. 82; Kudriavcev, V. N., supra note 24, p. 240; Chernenko, T. G.,
supra note 27, p. 2223; Kalinina, T. A., supra note 29, p. 18; Gulieva, N. B., supra note 31, p. 19.
132
Chernenko, T. G., op. cit., p. 23; Kalinina, T. A., op. cit., p. 18; Gulieva, N. B., op. cit., p. 19;
Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note 25, p. 38.
133
Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 6.
134
Kulichenko, N. N., supra note 123, p. 73.
135
N. S. Tagancev (citata i Chernenko, T. G., op. cit., p. 18).
136
Chernenko, T. G., op. cit., p. 19.

33

jog padaryta tik viena nusikalstama veika. Ir jei yra paeidiamos kelios skirtingos
vertybs, saugomos vienos BK normos, bet nra to paties teisinio santykio dalis
(apipliami skirtingi asmenys), tai susiduriama su nusikalstam veik daugetu.
Taip pat btina atsivelgti ir konkreios BK normos vertybs apsaugos apimt. Jei
konkreios vertybs paeidimas yra tokio laipsnio, kad analizuojamos BK normos
apsauga yra nepakankama, tai toks vertybs paeidimas taip pat turi bti
vertinamas i nusikalstam veik daugeto pozicij.
Dl kito paviens nusikalstamos veikos poymio vardijimo sutaria praktikai
visi mokslininkai. Pavienei nusikalstamai veikai bdingas kalts vieningumas
visus objektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius sieja vienas kalts
turinys. Jei kalts turinys keiiasi ir susiformuoja nauja kalt, tai galime kalbti
apie vieno baudiamojo teisinio santykio nutrkim ir naujo pradjim, todl
atskiros veikos turi bti vertinamos kaip nusikalstam veik daugetas.
i poymi i esms pakanka, kad bt galima tinkamai apibrti pavien
nusikalstam veik, nes tik jais manoma pavien nusikalstam veik atriboti nuo
nusikalstam veik daugeto. Kiti baudiamosios teiss mokslo suformuoti
poymiai nra btini, nes net jei ir papildomai apibdina pavien nusikalstam
veik, tai niekaip nepadeda j atriboti nuo nusikalstam veik daugeto.
Apibendrinant galima pateikti tok paviens nusikalstamos veikos apibrim:
pavien nusikalstama veika tai tokia pagal vien baudiamojo kodekso norm
kvalifikuojama nusikalstama veika, kuriai bdingas vienos konkreios
baudiamojo kodekso normos saugomos tiesiogins vertybs ar vertybi visumos
paeidimas, susietas vieningu kalts turiniu.
Moksle pasitaiko labai daug paviens nusikalstamos veikos ri: sudtins
nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos su alternatyviais veiksmais
(sudtimis), nusikalstamos veikos su alternatyviais padariniais, nusikalstamos
veikos su papildomais sunkiais padariniais, nusikalstamos veikos su dviem kalts
formomis, nusikalstamos veikos, kuri pagrindas yra neteista, antivisuomenin
veikla, trunkamosios nusikalstamos veikos, tstins nusikalstamos veikos,
nusikalstamos veikos su keliais objektais.137 Taiau, autoriaus nuomone, dauguma
paviens nusikalstamos veikos ri tarpusavyje susipina ir dubliuoja viena kit,
tad darbe bus aptariamos tik pagrindins, teorijoje bei Lietuvos teism praktikoje
prigijusios paviens nusikalstamos veikos rys.

2.2. Trunkamoji nusikalstama veika

Pirmoji paviens nusikalstamos veikos ris, kuri kelia tam tikr atribojimo
nuo nusikalstam veik daugeto problem, yra trunkamoji 138 nusikalstama veika. Ji
paprastai suvokiama kaip situacija, kai asmuo nuolat paeidia baudiamj
statym. Trunkamoji nusikalstama veika kaip paviens nusikalstamos veikos ris
pripastama ir usienio ali teisje (Rusija (rus. )139,
137

Rogova, N., supra note 121, p. 54.

Tarpukario laikotarpiu jie buvo vadinami tolydiniais nusikaltimais. Plaiau irti:
Stankeviius, V. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925, p. 81.
139
Rarog, A. I., et al., supra note 18, p. 41.
138

34

Didioji Britanija (angl. Continuing Offences)140, Vokietija (vok. Das

Dauerdelikt)141 ir t. t.). Ianalizavus daugumos mokslinink darbus, galima
ivardyti iuos trunkamosios nusikalstamos veikos poymius 142:
1)
trunkamoji nusikalstam veika prasideda nuo tam tikro veiksmo
atlikimo ar neatlikimo (nusikalstamo neveikimo atveju);
2)
trunkamoji nusikalstama veika yra susijusi su kaltininkui udt
pareig nevykdymu;
3)
trunkamoji veika pasireikia kaip nenutrkstamas baigtos
nusikalstamos veikos sudties gyvendinimas;
4)
trunkamj veik darantis asmuo ir jo daroma veika yra pavojingi
vis veikos darymo laik;
5)
trunkamoji nusikalstama veika turi pabaig.
Taigi vis pirma svarbu yra nustatyti trunkamosios nusikalstamos veikos
pradios moment. Atsivelgiant tai, kad trunkamoji nusikalstama veika yra
galima tiek veikimu, tiek ir neveikimu, galima teigti, kad ji prasideda nuo tam tikro
veiksmo atlikimo ar neatlikimo (nusikalstamo neveikimo atveju). inoma,
neveikimo atveju pradia turi bti siejama ne su pareigos atsiradimo momentu, o su
galimybs j gyvendinti atsiradimu.
Antra, trunkamoji nusikalstama veika yra susijusi su kaltininkui udt
pareig nevykdymu. Ilg laik Lietuvoje buvo paplitusi nuomon, kad trunkamoji
nusikalstama veika turi bti suprantama kaip toks veikimas ar neveikimas, kuris
susijs su anksiau kaltininkui udt pareig nevykdymu 143. Trunkamojo
nusikaltimo ypatumas yra tas, kad kaltininkas, inodamas apie atsiradusi pareig
veikti ar neveikti tam tikru bdu, nieko daugiau nedaro, i pareiga yra tarytum
pakibusi ties juo ir trunka tam tikr laik. 144 Toks trunkamosios veikos siejimas su
udt pareig nevykdymu yra kildinamas i TSRS Aukiausiojo teismo Plenumo
suformuluotos praktikos ir yra paplits moksle 145. Numatytos pareigos
nevykdymas, kai trunkamoji veika padaryta veikimu, yra suprantamas kaip
pareigos, atsiradusios atlikus veiksm, taip nesielgti nevykdymas (pavyzdiui, kai
asmuo neteistai laiko ginkl, jis nevykdo pareigos atiduoti ginkl, kuriam neturi
leidimo)146.
140

Newark, M.; Samuels, A.; White S., supra note 3, p. 138.

Wessels, J. supra note 17, p. 250.
142
V. umichin kaip vien i trunkamosios nusikalstamos veikos poymi vardija nusikalstamo
tikslo buvim, taiau, autoriaus nuomone, tai negali bti trunkamosios nusikalstamos veikos poymis,
nes niekaip neapibdina trunkamosios nusikalstamos veikos ir nepadeda jos atriboti nuo kit panai
veik, todl is poymis nuodugniau nebus aptarinjamas. Plaiau irti: Shumikhin, V. Priznaki
dljashhegosja prestuplenija. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2010, 2: 95.
143
Abramaviius A., et al., supra note 42, p. 318; Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note 25, p.
42.
144
Abramaviius A., et al., supra note 42, p. 318.
145
Abramaviius A., et al., op. cit., p. 318; Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note 25, p. 42;
Majorova, E. I. Neodnokratnost prestuplenij po ugolovonomu pravu. Dissertacija kandidata
juridicheskikh nauk [Repeated Offenses in Criminal Law. Dissertation of Candidate of Law Science].
Moskva, 1999, p. 7071; Salikhov, Sh. S., supra note 43, p. 2223; Saninskij, R. A., supra note 43, p.
57; Chernenko, T. G., supra note 27, p. 26 ir t. t.
146
Chernenko, T. G., op. cit., p. 26.
141

35

Kai kalbama apie neveikimu daromas trunkamsias veikas, tai tokia svoka
lyg ir tinka, taiau visikai neaiku, kodl veikimu daromas trunkamsias veikas
reikia aikinti kaip pareigos taip nesielgti nevykdym. Atlikus trunkamosios
nusikalstamos veikos pirmin veiksm, jokia pareiga (t veiksm nutraukti)
neatsiranda, tam asmeniui galioja ta pati pareiga kaip ir visiems asmenims, kurie
nieko draudiamo dar nevykd, t. y. laikytis baudiamajame statyme numatyt
draudim ir atsakyti, jei jie yra paeidiami. Prieingu atveju nusikalstam veik,
padaryt veikimu, visada reikt pripainti kaip padaryt neveikimu, nes asmuo,
veiksmu darantis nusikalstam veik, nesilaiko pareigos jos nedaryti. Taigi netikslu
veikimu daromas nusikalstamas veikas aikinti kaip neveikim, todl reikt
atsisakyti tokios trunkamosios nusikalstamos veikos interpretacijos.
Kai kurie mokslininkai kaip trunkamosios nusikalstamos veikos poym
vardija tai, kad veiksmo atlikimas arba neatlikimas (neveikimo atveju) visikai
gyvendina nusikalstamos veikos sudt, t. y. trunkamoji veika pasireikia kaip
nenutrkstamas baigtos nusikalstamos veikos sudties gyvendinimas.147
Asmuo, darantis trunkamj nusikalstam veik, nuolat nusikalsta. 148 iai bsenai
prasidjus, nusikalstamos veikos sudtis jau yra visikai gyvendinta ir, nepaisant
to, kokiu momentu i veika bus nutraukta, asmeniui visada bus inkriminuojama
baigtos nusikalstamos veikos sudtis.149 Moksle pasitaiko nuomon 150, kad
trunkamosios veikos pradios momentas yra vadinamas juridiniu trunkamosios
veikos pabaigos momentu, nes visa sudtis jau bna gyvendinta.
Taip pat atkreiptinas dmesys, kad trunkamoji nusikalstama veika gali bti
laikinai sustabdoma tiek kaltininko iniciatyva, tiek ir neatsivelgiant jo vali.
Daniausiai taip gali atsitikti, kai trunkamoji nusikalstama veika daroma
neveikimu. Tokiu atveju net ir esant nuolatinei pareigai veikti, tam tikrais
laikotarpiais gali dingti galimyb veikti, kas sustabdo trunkamosios nusikalstamos
veikos darym. I naujo atsiradus galimybei veikti, trunkamoji nusikalstama veika
tsiasi, o atskiri neveikimo laikotarpiai turt bti vertinami i tstins
nusikalstamos veikos pozicij, t. y. susiformavus naujai kaltei, kiekvienas naujas
neveikimo atvejis, turt bti vertinamas i nusikalstam veik daugeto pozicij.
Kalbant apie trunkamosios nusikalstamos veikos poym, norisi atkreipti
dmes tam tikr problem. Toks trunkamosios nusikalstamos veikos aikinimas
atspindi trunkamosios nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstam veik
daugeto problem, t. y. kaip vertinti situacijas, kai visikai gyvendinus
nusikalstamos veikos sudt, ta sudtis ir toliau gyvendinama kaip vien veik ar
nusikalstam veik dauget? Tai ir yra esminis trunkamosios nusikalstamos veikos
iskyrimo pagrindas. Taiau galimi ir atvejai, kai asmuo yra atliks tam tikr
veiksm ar neatliks jo (neveikimo atveju) taip pat papuola nusikalstam bsen,
taiau visikai sudties negyvendina (j gyvendina tik i dalies). Pavyzdiui,
147

Kalinina, T. A., supra note 29, p. 48; Chernenko, T. G., op. cit., p. 26; Savin, V. V., supra note
27, p. 47.
148
Shumikhin, V., supra note 142, p. 95.
149
Akhmetishin, R; Gafurova, Eh. Moment okonchanija dljashhegocja prestuplenija (na primere
zakhvata zalozhnikov). Ugolovnoje pravo [Criminal Law]. 2007, 2: 1011.
150
Savin, V. V., op. cit., p. 47; Kulichenko, N. N., supra note 123, p. 158.

36

mama nevykdo pareigos maitinti savo kdik, dl to po kurio laiko jis nuo bado ir
isekimo mirta. ia susiduriama su nuudymu padarytu neveikimu, kuris truko
tam tikr laik. Taiau iki padarini kilimo (kdikio mirties), nusikalstamos veikos
sudtis dar nebuvo visikai gyvendinta. Taigi ikyla klausimas ar tai galima
laikyti trunkamja nusikalstama veika? Atsakant klausim, darosi akivaizdu,
kad tokiose situacijose nra visai joki problem atribojant pavien nusikalstam
veik nuo nusikalstam veik daugeto, taiau kartu susiduriama su faktu, kad
asmuo papuola nusikalstam bsen, kuri trunka tam tikr laiko tarp. Autoriaus
nuomone, visais atvejais, kai asmuo papuola nusikalstam bsen, kuri pasireikia
kaip objektyvaus pavojingos veikos poymio gyvendinimas, tai reikt laikyti
trunkamja nusikalstama veika, neatsivelgiant tai, ar tai susij su nusikalstam
veik daugetu, ar ne. Prieingu atveju veikoms, kurios trunka tam tikr laik, taiau
ikart nusikalstamos veikos sudtis nra visikai gyvendinama, reikt sukurti
nauj termin, o tai tikrai nra btina. Paprasiau yra praplsti trunkamosios
nusikalstamos veikos samprat, pritaikant j ir tiems atvejams, kai tai nra susij su
nusikalstam veik daugeto problematika, taiau aktualu sprendiant kitus
baudiamosios atsakomybs (veikos baigtumo, baudiamj statym galiojimo
laike, apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties ir t. t.) klausimus. Taigi
trunkamosios nusikalstamos veikos atveju asmuo papuola nusikalstam
bsen, kuriai esant yra nuolatos gyvendinamas objektyvusis pavojingos veikos
poymis.
Anot kai kuri mokslinink, kaip ketvirt trunkamosios nusikalstamos veikos
poym reikia vardyti tai, kad trunkamj veik darantis asmuo ir jo daroma
veika yra pavojingi vis veikos darymo laik, nes nuolat yra gyvendinama
nusikalstamos veikos sudtis ir paeidiama baudiamojo statymo saugoma
vertyb151 ar sukeliama tiesiogin alos grsm. Todl laikoma, kad veika trunka
vis trunkamosios veikos darymo (neveikimo) laikotarp, nepaisant to, kad sudtis
bna gyvendinta jau veikos darymo pradioje. i nuostat pagrindia ir Lietuvos
Aukiausiasis Teismas 2002 m. gruodio 20 d. senato nutarime Nr. 38 Dl teism
praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj
statym galiojim laiko atvilgiu, kuriame teigiama, kad [...] trunkamojo
nusikaltimo padarymo atveju nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai
asmuo dar baudiamajame statyme numatytas veikas, taiau [...] veika
kvalifikuojama pagal statym, galiojus tuo metu, kai nusikalstama veika buvo
pabaigta arba nutraukta152. Kadangi nuolat buvo paeidinjama baudiamojo
statymo saugoma vertyb, tik nuo faktinio trunkamosios veikos pabaigos momento
pradedami skaiiuoti ir patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties
terminai.153
Nagrinjant trunkamosios nusikalstamos veikos poym, atkreiptinas
dmesys tai, kad jis savo esme yra ivestinis ir perteklinis. Jo vardijimo
151
Kalinina, T. A., supra note 29, p. 49; Chernenko, T. G., supra note 27, p. 27; Shumikhin, V.,
supra note 142, p. 95.
152
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimas Nr. 38 Dl
teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym
galiojim laiko atvilgiu. Teism praktika. 2002, Nr. 18.
153
Kulichenko, N. N., supra note 123, p. 157.

37

pagrstumas yra abejotinas, nes tai, kad veika ir j darantis asmuo yra pavojingi
vis veikos darymo laik, atsispindi kitame trunkamosios nusikalstamos veikos
poymyje, kuriuo remiantis asmuo yra nusikalstamoje bsenoje, kuriai esant yra
nuolatos gyvendinamas objektyvusis pavojingos veikos poymis.
Paskutiniu trunkamosios nusikalstamos veikos poymiu reikia laikyti tai,
kad ji turi pabaig. Daugumos mokslinink nuomone, trunkamoji veika i esms
gali baigtis trimis bdais kaltininkas pats nutraukia nusikalstamos veikos darym,
atsiranda aplinkybs, trukdanios toliau tsti nusikalstamos veikos darym, arba
dingsta pareiga veikti.154 Tai gali bti vadinama faktiniu trunkamosios veikos
pabaigos momentu.155 Aplinkybs, trukdanios toliau tsti nusikalstamos veikos
darym, gali bti labai vairios trunkamj veik gali nutraukti teissaugos
institucijos ar kiti asmenys (pvz., surandamas neteistai laikomas ginklas), j gali
ubaigti ir gamtos jgos (pvz., narkotikai sudega kartu su namu, kuriame buvo
laikomi) ir t. t. O kai trunkamoji nusikalstama veika yra daroma neveikimu, tai j
taip pat gali ubaigti ir pareigos veikti pasibaigimas (pvz., vengimas ilaikyti vaik
(BK 164 str.) yra galimas, kol yra pareiga t vaik ilaikyti (pvz., iki kol vaikui
sukaks 18 met, ar jam mirus)).
Atskiro dmesio nusipelno situacijos, kai trunkamj nusikalstam veik
nutraukia teissaugos institucijos. Paprastai, kai trunkamoji nusikalstama veika yra
daroma veikimu, veikos baigtumo momento nustatymas nekelia joki problem
veika yra baigta, kai iimamas i disponavimo daiktas, kurio laikymas yra
draudiamas (narkotikai, ginklai ir t. t.), ilaisvinamas kaitas ir t. t. Taiau teism
praktikoje kyla nema problem, kai susiduriama su neveikimu daroma
nusikalstama veika, nes iaikinus nusikalstam neveikim, pareiga veikti niekur
nedingsta, todl ikyla klausimas iki kada trunka tokia nusikalstama veika? Jei
neveikimu yra daroma nusikalstama veika, numatyta materialioje nusikalstamos
veikos sudtyje, tai trunkamosios veikos pabaiga reikt laikyti moment, kai
nebekeliama grsm baudiamojo statymo saugomai vertybei (pvz., pradedama
rpintis kdikiu, kuriuo mama nesirpino). Taiau visai kitaip turi bti vertinamos
situacijos, kai teissaugos institucijoms nustaius nusikalstamo neveikimo fakt ir
pradjus ikiteismin tyrim, asmuo nepradeda veikti, dl to baudiamojo statymo
vertybei ir toliau yra daroma ala (pvz., BK 164 str. vengimas ilaikyti vaik).
tai Vilniaus rajono apylinks teismo 2006 m. kovo 2 d. nuosprendiu A. P.
buvo nuteista pagal BK 164 str. u tai, kad veng ilaikyti savo dvi dukras
laikotarpiu nuo 2003 m. vasario 21 d. iki 2005 m. lapkriio 1 d. (ir kaltinime
nenurodytas laikotarpis nuo 2005 m. lapkriio 1 d iki 2006 m. kovo 23 d),
paskiriant bausm ir atidedant jos vykdym. Bausms vykdymo atidjimo
laikotarpiu ji ir toliau veng ilaikyti dukras, ko paskoje Vilniaus rajono apylinks
teismo 2008 m. kovo 18 d. nuosprendiu ji ir vl buvo nuteista pagal BK 164 str. u
vengim ilaikyti vaikus, laikotarpiu nuo 2003 m. vasario 21 d (2006 m. kovo 23
d.)156 iki 2007 m. gruodio 1 d.
154
Chernenko, T. G., op. cit., p. 2627; Kalinina, T. A., op. cit., p. 4849; Vasileva, E. G., supra
note 38, p. 39; Saninskij, R. A., supra note 43, p. 5758.
155
Savin, V. V., supra note 27, p. 47; Kulichenko, N. N., op. cit., p. 158.

38

Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija 2008 m.

birelio 10 d. nutartimi panaikino 2008 m. kovo 18 d. apkaltinamj nuosprend ir
nutrauk baudiamj byl prie A. P. dl principo non bis in idem paeidimo, tuo
paiu konstatuodama, kad A. P. padar tik vien trunkamj nusikalstam veik,
kurios pabaiga bausms atlikimo momentas.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija konstatavo, kad nevykdydama
pareigos ilaikyti savo vaikus, A. P. padar nauj trunkamj nusikalstam veik,
dl kurios prajus beveik metams po jos nuteisimo 2006 m. kovo 2 d. apylinks
teismo nuosprendiu buvo pradtas ikiteisminis tyrimas. Ir kad apeliacins
instancijos teismas padar neteising ivad, kad BK 2 straipsnio 6 dalyje, 63
straipsnio 10 dalyje esanios teiss normos neleidia nubausti A. P. u kaltinime
nurodyt laikotarp (nuo 2006 m. kovo 23 d. iki 2007 m. gruodio 1 d.). 157
Analizuojant i byl, galima pastebti, kad tunkamosios nusikalstamos veikos
pabaiga Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija laik ne apkaltinamojo
nuosprendio primimo (2008 m. kovo 2 d.), bet jo sigaliojimo dat (2008 m.
kovo 23 d.). Tokia teisj kolegijos pozicija yra kritikuotina, nes neatitinka
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos dl teistumo pradios momento 158.
Atsivelgiant tai, kad asmuo yra laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendio
primimo momento (inoma, tik tada, jei apkaltinamasis nuosprendis siteisja),
manytina, kad tokiu atveju trunkamoji nusikalstama veika yra nutraukiama
priimant apkaltinamj nuosprend (t. y. kai asmuo valstybs vardu yra
pasmerkiamas dl pareigos nevykdymo), o ne jam siteisjus. Prieingu atveju
susidaryt paradoksali situacija, kai teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend,
negalt nustatyti daromos veikos pabaigos momento, nes jis bus aikus tik
nuosprendiui siteisjus. Todl nemanomas ir tinkamas baudiamosios
atsakomybs individualizavimas, nes sprendiant baudiamosios atsakomybs
klausimus reikia atsivelgti vis asmens padaryt nusikalstam veik. Pripainus,
kad trunkamosios nusikalstamos veikos pabaiga yra apkaltinamojo nuosprendio
siteisjimas, dalis159 asmens daromos nusikalstamos veikos likt nevertinta.
Taip pat atkreiptinas dmesys, kad apkaltinamojo nuosprendio primimas
nra aplinkyb, trukdanti toliau tsti nusikalstamos veikos darym, todl
konstatuotina, kad trunkamoji nusikalstama veika baigiasi, kai kaltininkas pats
nutraukia nusikalstamos veikos darym, atsiranda aplinkybs, trukdanios
toliau tsti nusikalstamos veikos darym, dingsta pareiga veikti ar dl jos yra
priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Kalbant apie trunkamj veik, praktikoje gali ikilti problem dl
bendrininkavimo galimybs, kai veika yra trunkamoji. Baudiamosios teiss
156

Data pataisyta Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos, 2008
m. birelio 10 d. nutartimi.
157
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario
24 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-7-68/2009).
158
Detali teistumo pradios nustatymo analiz pateikta iame darbe, nagrinjant nusikalstam
veik daugeto samprat.
159
Atsivelgiant apeliacinio proceso trukm, gali susidaryti tokia situacija, kad net dauguma
trunkamosios veikos likt nevertinta.

39

teorijoje pasitaiko nuomon 160, kad bendrininkavimas be iankstinio susitarimo po

to, kai prasidjo trunkamoji veika, yra negalimas, nes nusikalstamos veikos sudtis
jau yra gyvendinta. Tokius atvejus siloma laikyti prisidjimu prie nusikalstamos
veikos. Taiau su tokia nuomone reikt nesutikti. Tam, kad bt galima isprsti
i problem, reikia pavelgti atsakomybs esant bendrininkavimui esm.
Pagrindinis motyvas bausti bendrininkus yra tai, kad j veiksmai turi prieastin
ry su padaryta nusikalstama veika. Todl jeigu bendrininko veiksmai padeda
toliau daryti nusikalstam veik (yra prieastiniame ryyje), tai turi bti
pripastama bendrininkavimu, nepaisant to, kad nusikalstamos veikos sudtis jau
buvo gyvendinta, tik trunkamajai veikai prasidjus. Pavyzdiui, asmuo vengia
pagal teismo sprendim ilaikyti vaik, slpdamas savo pajamas ir turt. fakt
suinojs draugas pasilo geresn ir saugesn bd, kaip paslpti turimas las.
Akivaizdu, kad tokie draugo veiksmai turi tiesiogin prieastin ry su tolimesniu
vengimu ilaikyti vaik, tad jis turt bti pripastamas padjju, nepaisant to, kad
tai nebuvo i anksto paadta ir kad jau pirminis turto bei pajam slpimas visikai
gyvendino BK 164 str. sudt. Todl galima daryti ivad, kad trunkamosios
veikos atveju bendrininkavimas yra galimas iki pat faktinio trunkamosios veikos
pabaigos momento, t. y. iki to momento, kai veika yra nutraukiama.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad trunkamoji nusikalstama veika tai
tokia nusikalstama veika, kai atliks tam tikr veiksm ar jo neatliks (neveikimo
atveju) asmuo papuola nusikalstam bsen, kai yra nuolatos gyvendinamas
objektyvusis pavojingos veikos poymis tol, kol kaltininkas pats nutraukia
nusikalstamos veikos darym, atsiranda aplinkybs, trukdanios toliau tsti
nusikalstamos veikos darym, dingsta pareiga veikti ar dl jos yra priimamas
apkaltinamasis nuosprendis.

2.3. Tstin nusikalstama veika

Tstins nusikalstamos veikos samprata. Prie aptariant tstins
nusikalstamos veikos samprat ir poymius, btina suvokti tstins nusikalstamos
veikos esm. O esm yra paprasta tstin nusikalstama veika yra pavien
nusikalstama veika, pasiyminti visais paviens nusikalstamos veikos bruoais.
Taiau esminis jos skirtumas nuo paprastosios paviens nusikalstamos veikos yra
tai, kad tstin nusikalstama veika dl tam tikr objektyvi prieasi atliekama ne
viena pavojinga veika, o keliomis. inoma, atliekant kelias pavojingas veikas,
galima kelis kartus gyvendinti ir kitus fakultatyviuosius objektyviuosius
nusikalstamos veikos sudties poymius, kurie glaudiai susij su kiekvienos
pavojingos veikos darymu. Pavyzdiui, tstine veika vagiant turt i vieno buto yra
kelis kartus gyvendinamas pavojingos veikos (grobimo) poymis, natralu, kad
kelis kartus gyvendinamas ir bdas (sibraunant patalp), kiekvien kart yra
pagrobiama tam tikro turto dalis, todl galima ir dalyk suskaidyti atskiras dalis.
Taiau tas atskiras veikas vien visum turi sieti kiti pavojing veik (ne asmen,
darant nusikalstam veik) apibdinantys pagrindiniai sudties poymiai viena
160

40

Kulichenko, N. N., supra note 123, p. 158160.

kalt, viena baudiamojo statymo saugoma vertyb. Btent atsivelgiant tai, kad
tstinei nusikalstamai veikai bdingas glaudus atskir pavojing veik ryys, ir turi
bti konstruojama tstins nusikalstamos veikos samprata.
Atkreiptinas dmesys tai, kad tstin nusikalstama veika kaip paviens veikos
ris pripastama daugelio valstybi (Rusija (rus.
)161, Ukraina162, Gruzija163, Vokietija (vok. Die Fortgesetzte
Handlung)164, Lenkija165). Kitose valstybse (Didiojoje Britanijoje (angl.
Simultaneous Identical Offences arba Separate Identical Offences)166, JAV167)
panas atvejai gali bti vertinami ne kaip pavien nusikalstama veika, bet kaip
kelios nusikalstamos veikos, taiau tokiais atvejais, bendrinant bausmes, paprastai
taikomas bausmi apmimo metodas 168 ar nedidinamas bendras paeidimo lygis 169.
Baudiamosios teiss teorijoje kol kas nra suformuluota vieningo tstins
nusikalstamos veikos apibrimo. vairs autoriai skirtingai suvokia tstins
nusikalstamos veikos poymius ir pai tstins veikos esm. Anksiau netgi buvo
laikomasi nuomons, kad tstin nusikalstama veika tai yra daugeto ris, o ne
pavien nusikalstama veika. A. F. Kistiakovskij teig, kad yra tokios nusikaltim
sutapi rys: a) idealioji, b) realioji, c) tstinis nusikaltimas. 170 A. A. Piontkovskij
nuomone, tstinis nusikaltimas gali bti tiek daugeto ris, tiek pavienis
nusikaltimas.171 Lenkijos moksle ir iki iol yra diskutuojama dl tstins
nusikalstamos veikos priskyrimo prie paviens nusikalstamos veikos ar
nusikalstam veik daugeto klausimo 172. Taip pat atkreiptinas dmesys tai, kad
tstins nusikalstamos veikos (lenk. czyn cigy) reikia nepainioti su Lenkijos
baudiamojoje teisje paplitusiu nusikalstam veik tstinumu (lenk. cig
przestpstw).173 Taiau pastaruoju metu beveik visi baudiamosios teiss
specialistai sutinka, kad tstin nusikalstama veika yra paviens veikos ris.
Lietuvos baudiamosios teiss teorijoje tstins 174 nusikalstamos veikos
poymiams ir sampratai nebuvo skirtas iskirtinis dmesys, apsiribota trumpa
161

Rarog, A. I., et al., supra note 18, p. 41.

Ugolovnyj kodeks Ukrainy. Nauchno-prakticheskij kommentarij. 3 izdanie [Ukranian
Criminal Code. Scientific-Practical Comment . 3 Edition]. Kiev, 2003, p. 66.
163
Kuznecova, N. F. Sravnitelnyj analiz instituta prestuplenija po ugolovnym kodeksam stran
SNG i Baltii. Vestink Moskovskogo universtieta [The Moscow University Herald]. 2003, 3: 32.
164
Zhalinskij, A. Eh., supra note 16, p. 289.
165
Lenkijos BK, supra note 101, p. 50.
166
Newark, M.; Samuels, A.; White S., supra note 3, p. 139142.
167
Girdenis, T., supra note 11, p. 5057.
168
Didioji Britanija.
169
JAV.
170
Malinin, V. B, et. al. Ehnciklopedija ugolovnogo prava. T. 3. Ponjatie prestuplenija
[Encyclopedia of Criminal Law. T.3. Concept of Crime]. Sankt-Peterburg: Izdanie prof. Malinina V.
B., 2005, p. 301; Malkov, V. Povtornost prestuplenij (Ponjatie i ugolovnoe-pravovoe znachemie)
[Repeated Offenses (Concept and Significance in Criminal Law]. Kazan, 1970 p. 83.
171
Malinin, V. B., et. al., supra note 170, p. 301.
172
Zalewski, W. Przestpstwo cige de lege lata i de lege ferenda. Prokuratura i Prawo
[Prosecution and Law]. 2003, 4: 8089.
173
Rejman, G. Czyn cigy. Problemy prawa i procesu karnego [Problems of Criminal Law and
Procedure]. Warszawa, 2008: 255256.
162

41

analize. Vilniaus universiteto baudiamosios teiss vadovlyje pateikiamas toks

apibrimas tstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda i tapai
veiksm, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. 175 Pagal prof. V.
Piesliako knygoje176 pateiktus tstins nusikalstamos veikos poymius galima
suformuluoti kiek tikslesn tstins nusikalstamos veikos apibrim. Tstin
nusikalstama veika tai tokia veika, kuri susideda i keli kno judesi, i kuri
kiekvienas atskiras kno judesys turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje
aprayt veikos poym, o atskirai pamus, t. y. net nesant kit kno judesi, yra
pagrindas laikyti veik esant nusikalstam, be to, visi tie kno judesiai yra
nukreipti t pai baudiamojo statymo saugom vertyb ir padaryti i vieno
altinio, be to, visus tuos judesius sieja vieninga kaltininko tyia. is apibrimas i
esms atitinka ir Lietuvos teism praktikoje formuluojam tstins nusikalstamos
veikos samprat bei jos poymius. Taiau daugumos autori pateikiama tstins
nusikalstamos veikos samprata, manytume, nra visikai tiksli ir neapima vis
tstins veikos pasireikimo galimybi.
Taigi norint tinkamai suformuluoti tstins nusikalstamos veikos apibrim,
reikia kuo tiksliau ir isamiau apibrti tstins nusikalstamos veikos poymius,
kurie leidia pastarj atriboti nuo kit paviens veikos ri ir nusikalstam veik
daugeto.
Tstins nusikalstamos veikos poymiai. Baudiamosios teiss teorijoje
vairs autoriai skirtingai vertina tstin nusikalstam veik ir nurodo skirtingus
tstins veikos poymius. Nurodomi tokie tstins veikos poymiai: keletas tapai
ar vienari nusikalstam veiksm, tie veiksmai turi bti nusikalstami 177 (arba gali
bti ir teiss paeidimas178), nusikalstam padarini vienodumas 179, vieninga
tyia180, (vieninga kalt181, vieningas sumanymas 182, i anksto apgalvotas planas183),
vienodas motyvas184 ir tikslas185, vienas objektas186, vienas teisinis gris187, vienas
174
Tarpukario Lietuvoje, tstin nusikalstama veika taip pat buvo vadinama kartotiniu
nusikaltimu. Plaiau irti: Stankeviius, V., supra note 138, p. 81.
175
Abramaviius A., et al., supra note 42, p. 317.
176
Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Baudiamasis statymas ir
baudiamosios atsakomybs pagrindai. Vilnius: 2006. p. 252.
177
Piesliakas, V., supra note 176, p. 252; Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji
knyga. Baudiamasis statymas ir baudiamosios atsakomybs pagrindai. Antroji pataisyta ir
papildyta laida. Vilnius: Justitia, 2009, p. 264.
178
Malinin, V. B., et. al., supra note 170, p. 10; Rejman, G., supra note 173, p. 252253.
179
Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 24; Kuznecova, N. F. et. al. Kurs ugolovnogo prava.
Obshhaja chast. T.1. [Criminal Law Course. General Part. T.1.]. Moskva: Zercalo, 2002, p. 513514.
180
Piesliakas, V., supra note 176, p. 252; Piesliakas, V., supra note 177, p. 264; Gaukhman, L.
D., et. al. Ugolovnoje pravo. Chast obshhaja. Chast osobennaja. Uchebnik [Criminal Law. General
Part. Special Part. Textbook]. Moskva, 1999, p. 71; Rogova, N. N., supra note 28, p. 40; Bavsun, M.;
Kulichenko, N. Ubijstvo dvukh i bolee lic: sovokupnost ili edinoe prestuplenie? Ugolovnoe pravo
[Criminal Law]. 2007, 3: 1215.
181
Abramaviius A., et al., op. cit., p. 317; Zhalinskij, A. Eh., supra note 16, p. 289.
182
Rakhummulovich, G. R., et. al. Ugolovnoje pravo Rossii. Chast obshhaja. [Criminal Law of
Russia. General Part]. Moskva, 2005, p. 326; Stankeviius, V., op. cit., p. 81.
183
Newark, M.; Samuels, A.; White S., supra note 3, p. 140.
184
Malinin, V. B., et. al., supra note 170, p. 302.

42

dalykas188, tas pats ksinimosi altinis 189, vienas nukentjusysis 190, veiksm
tstinumas191, neilgas laiko tarp atskir veiksm tarpas 192, tas pats veiksm atlikimo
bdas193, teisini klii patraukti baudiamojon atsakomybn u epizodus
nebuvimas194 ir t. t.
Kaip matome, teorijoje jauiamas labai skirtingas ir nevienalytis tstins
nusikalstamos veikos suvokimas. Lietuvos teism praktikoje tstin nusikalstama
veika taip pat nra suprantama vienodai kartais vienus poymius priskiriant
tstinei nusikalstamai veikai, kartais ne. inoma, didiul tak vienodinant tstins
nusikalstamos veikos samprat Lietuvos teism praktikoje turjo 2007 m. spalio 18
d Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos
priimta nutartis, kurioje ir buvo suformuluota tstins nusikalstamos veikos
samprata, taip pat vardyti jos poymiai. Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo
formuojam praktik tstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda
i dviej ar daugiau tapai ar vienari veiksm, i kuri kiekvienas, vertinamas
atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo
ar baudiamojo nusiengimo objektyviuosius poymius, taiau jie visi yra jungiami
vieno sumanymo (vieningos tyios). Tstiniu nusikaltimu pripastami keli tapats
laiko poiriu vienas nuo kito nenutol veiksmai, padaryti analogiku bdu,
analogikomis aplinkybmis, gyvendinant vien sumanym dl to paties dalyko
(pavyzdiui, grobiant turt i to paties altinio, padarant al tam paiam
savininkui ir t. t. Kasacin byla Nr. 2K-307/2007).195 Kadangi tiek baudiamosios
teiss moksle, tiek ir Lietuvos teism praktikoje pasitaiko tokia gausyb tstins
nusikalstamos veikos poymi, tikslinga juos apibendrintai aptarti.
Vis pirma praktikai visuotinai pripastama, kad tstin nusikalstama veika
susideda i keli veiksm, vardijam epizodais. tai mintoje Lietuvos
Aukiausiojo Teismo plenarinje nutartyje teigiama, kad tstin nusikalstama
veika tai tokia veika, kuri susideda i dviej ar daugiau tapai ar vienari
185
Malinin, V. B., et. al., op. cit., p. 302; Garbatovich, D. Otdelnye problemy kvalifikacii
mnozhestvennosti prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2009, 5: 28.
186
Piesliakas, V., supra note 176, p. 252, Piesliakas, V., supra note 177, p. 264.
187
Zhalinskij, A. Eh., supra note 16, p. 289.
188
Malinin, V. B., et. al., op. cit., p. 302.
189
Malinin, V. B., et. al., op. cit., p. 303; Piesliakas, V., supra note 176, p. 252.
190
Lenkijos BK, supra note 101 p. 50; United States Sentencing Commission. Federal
Sentencing Guidelines Manual [interaktyvus], 2007 [irta: 2008 06 30] <http://www.ussc.gov/2007guid/CHAP3.pdf>.
191
Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 25.
192
Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 84; Bavsun, M.; Kulichenko, N., supra note 180, p. 1215;
Kuznecova, N. F. et. al., supra note 176, p. 513514.
193
Malinin, V. B., et. al., op. cit., p. 302-304; Orazdurdyev, A. M. Prodolzhaemoe prestuplenie
po Sovetskomu ugolovnomu pravu. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Continuous Offense in
the Soviet Criminal Law. Dissertation of Candidate of Law Science]. Kazan, 1984, p. 59; Zhalinskij,
A. Eh., op. cit., p. 289.
194
Rakhummulovich, G. R., et. al., supra note 182, p. 326.
195
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m. spalio
18 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-412/2007).

43

veiksm196. Panai nuomon paplitusi ir baudiamosios teiss moksle, kur kaip

pirmasis tstins nusikalstamos veikos poymis vardijami keli tapai ar
vienari veiksm atlikimas 197, veiksm tapatumas 198, keli kno judesi
padarymas 199. Taiau sieti tstin nusikalstam veik su veiksm ar kno judesi
padarymu nra visikai tikslu, nes tokia formuluot leidia suprasti, kad tstin
nusikalstama veika gali bti padaroma tik veikimu, o tai nra tiesa. Todl reikt
pritarti mokslininkams, kurie tstin nusikalstam veik sieja su keli veik (kurios
gali bti padaromos tiek veikimu, tiek ir neveikimu) padarymu 200.
Kaip antras poymis yra vardijama tai, kad ios kelios veikos, vertinant
atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo objektyviuosius poymius 201 (veikos
poym202). Kai kurie autoriai poym vardija juridiniu veik tapatumu. 203
Btent is poymis ir yra tstins nusikalstamos veikos iskyrimo kaipo tokios
pagrindas, nes esant tokioms aplinkybms, kai yra daromos tapaios ar panaios
veikos, atitinkanios vien BK straipsn, ikyla paviens veikos atribojimo nuo
daugeto problema. Kadangi tstin nusikalstama veika yra paviens veikos ris,
tai atliekant atskirus kno judesius ar neveikimus turi bti gyvendinama tik viena
nusikalstamos veikos sudtis, todl btina, kad visi tstins nusikalstamos veikos
epizodai atitikt to paties BK straipsnio dispozicijoje aprayt veikos poym.
teigin puikiai iliustruoja Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato nutarimas
Nr. 49 dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo
baudiamosiose bylose, kuriame raoma, jog negali bti laikomas vienu tstiniu
nusikaltimu toks atvejis, kai asmuo turdamas viening sumanym padaro BK 149
ir 150 straipsniuose numatytas veikas, t. y. lytikai santykiauja ir tenkina lytin
aistr su nukentjusiuoju204.
Kalbant apie juridin veik tapatum (atitikim to paties BK straipsnio), reikia
atkreipti dmes, kad jis turi bti suprantamas kaip nusikalstamos veikos
pagrindins sudties tapatumas, pripastant ir kvalifikuojanius poymius. 205 Taigi
tais atvejais, kai tame paiame BK straipsnyje yra numatyta ir kvalifikuota sudtis
(pvz., BK 178 str. 3 d. vagyst stambiu mastu, BK 129 str. 2 d. 5 p. nuudymas
dviej ar daugiau moni ir t. t.), tstin veika gali peraugti i paprastos

196

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m. spalio
18 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-412/2007).
197
Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 24; Vasileva, E. G., supra note 38, p. 38.
198
Abramaviius A., et al., supra note 42, p. 317.
199
Piesliakas, V., supra note 176, p. 252; Piesliakas, V., supra note 177, p. 264.
200
Chernenko, T. G., supra note 27, p. 33; Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 10; Orazdurdyev, A.
M., supra note 193, p. 8485.
201
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m. spalio
18 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-412/2007).
202
Piesliakas, V., supra note 176, p. 252; Piesliakas, V., supra note 177, p. 264.
203
Rogova, N. N., supra note 28, p. 4041; Chernenko, T. G., op. cit., p. 3334.
204
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 12 30 nutarimas Dl teism praktikos
iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosios bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 22.
205
Saninskij, R. A., supra note 43, p. 52.

44

nusikalstamos veikos sudties kvalifikuot ir turi bti kvalifikuojama pagal

sunkiausi kvalifikuojant poym.
Taiau paymtina, kad reikalavimas, jog kiekviena atskirai paimta veika turi
atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje aprayt veikos poym, yra nevisikai
tikslus. Vis pirma Baudiamajame kodekse gali bti numatyta toki atvej, kai
kvalifikuotos sudtys bus tvirtintos kitame BK straipsnyje, taip, pavyzdiui, buvo
1961 m. BK, kai pagrindin nuudymo sudtis buvo numatyta BK 104 straipsnyje,
o kvalifikuotas dviej ar daugiau asmen nuudymas 105 straipsnyje. Antra, kai
kurios nusikalstamos veikos pagal padarini sunkum gali bti iskirtos atskirus
Baudiamojo kodekso straipsnius, pavyzdiui, smurtiniai veiksmai iskiriami
atskirus BK straipsnius, atsivelgiant kilusi padarini sunkum (BK 140 str.
Fizinio skausmo suklimas ar neymus sveikatos sutrikdymas, BK 138 nesunkus
sveikatos sutrikdymas, BK 135 str. sunkus sveikatos sutrikdymas ir 129 str.
nuudymas). Taigi pakartotiniai smurtiniai veiksmai, siekiant tam tikro apibrto
galutinio sveikatos sutrikdymo laipsnio, atskirai pamus gali ir nesudaryti siekiamo
sveikatos sutrikdymo laipsnio, taiau j visuma galutin rezultat pasiekia.
Pavyzdiui, siekiant nunuodyti asmen taip, kad niekas netart, jis yra nuodijamas
maomis dozmis, kuri kiekviena atskirai nesunkiai sutrikdo sveikat, taiau
galutinis rezultatas asmuo mirta dl kno intoksikacijos. Kiekvienas atskiras
veiksmas, t. y. nuod dozs davimas, nekreipiant dmesio tyi, sudaro BK 138
straipsnio sudt, taiau visi kartu jie jau turt bti kvalifikuojami kaip vienas
tstinis nusikaltimas, t. y. nuudymas pagal BK 129 straipsnio 1 dal.
Siekiant isprsti mint problem autoriaus buvo pasilyta io tstins
nusikalstamos veikos poymio interpretacija, numatant iimt, kad kai dl
kiekybikai apibrt padarini ar dalyko kvalifikacija keiiasi, veika gali atitikti ir
keliuose BK straipsniuose numatytas sudtis 206. Toks problemos sprendimo
variantas i esms yra teisingas, taiau dl to pirmasis tstins nusikalstamos
veikos poymis tapo gremzdikas ir sudtingas. Todl btina i problem
pairti kitaip ir nustatyti, kas yra bendro tarp veik, kurios savo esme yra
juridikai panaios, bet skiriasi kiekybine savo padarini ar dalyko iraika ir
numatytos skirtinguose BK straipsniuose. O bendra yra tai, kad kiekviena atskirai
paimta veika yra tik galutins veikos etapas, t. y. visos tstins nusikalstamos
veikos sudtin dalis. Taigi kiekviena atskirai paimta veika gali bti vertinama kaip
atskira baigta nusikalstama veika arba atsivelgiant tyi kaip pasiksinimas
vykdyti galutin tstin veik. Todl tais atvejais, kai tstins nusikalstamos
veikos epizodai dl padarini sunkumo atitinka ne t pat BK straipsn kaip
galutin veika, juos galime vertinti kaip pasiksinim padaryti galutin tstin
nusikalstam veik. Prisiminkime anksiau pateikt pavyzd, kai asmuo yra
nuodijamas maomis dozmis, kuri kiekviena atskirai nesunkiai sutrikdo sveikat,
o galutinis rezultatas yra mogaus mirtis. Kiekvienas nuodijimo epizodas atitinka
BK 138 str. 1 d., taiau atsivelgus galutin tyi jis taip pat gali bti vertinamas
ir kaip pasiksinimas nuudyti pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. Todl kiekviena
206
Girdenis T., Tstins nusikalstamos veikos samprata ir poymiai. Jurisprudencija. Mokslo
darbai. 2007, 8(98): 2934.

45

veika atskirai pamus atitinka t pat BK straipsn tik pasiksinimo stadijoje.

Galima tai pavaizduoti schematikai207:

Veika I
(nuodijimas)

Veika II
(nuodijimas)

Veika III
(nuodijimas)

BK 138 str.1 d.

BK 138 str.1 d.

BK 138 str.1 d.

BK 22 str. 1 d.
ir 129 str. 1 d.

BK 22 str. 1 d.
ir 129 str. 1 d.

BK 22 str. 1 d.
ir 129 str. 1 d.

Galutiniai
padariniai
(mirtis)

BK 129 str. 1 d.

BK 129 str. 1 d.

Todl silytina poym suformuluoti taip ios kelios veikos atskirai

pamus gali bti vertinamos kaip savarankika baigta nusikalstama veika ar,
atsivelgiant tyi, kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam veik pagal t pat
BK straipsn.
Kaip treiasis tstins nusikalstamos veikos poymis mokslinje literatroje
yra paplits teiginys, kad atskirai paimtos veikos turi bti nusikalstamos.208 Tai
reikia, kad kiekviena atskirai paimta veika jau gyvendina nusikalstamos veikos
sudties objektyviuosius poymius. Taiau tokia io poymio formuluot ir vl nra
visikai tiksli, nes teism praktikoje pasitaiko atvej, kai atskiri kno judesiai dl
sukelt padarini ar dalyko kiekybins iraikos nesudaro nusikalstamos veikos
sudties objektyvij poymi visumos. Tai ypa bdinga tais atvejais, kai
analogikos veikos gali utraukti ir administracin (ar drausmin), ir baudiamj
atsakomyb. i problem puikai iliustruoja Lietuvos Aukiausiojo Teismo
praktikos pavyzdys:
V. S. nuteistas u tai, kad per 16 kart laikotarpiu nuo 2003 m. birelio 28 d.
iki 2003 m. liepos 6 d. vairiose Kauno miesto ir rajono degalinse pagrob vair
kiek benzino. Kartais prisipildavo degal u maesn nei 1 MGL sum, o kartais
u didesn.209 Tai reikia, kad vienais atvejais V.S. atskiri veiksmai turjo tik
administracinio teiss paeidimo poymi, o kitais jau ir baudiamojo nusiengimo
207

Kiekviena rodykl ymi atskir tstins nusikalstamos veikos epizod (pirma eilut), kuriuos
atskirai pamus galima vertinti kaip nesunk sveikatos sutrikdym (antra eilut) ar atsivelgus tyi
kaip pasiksinim nuudyti (treia eilut). Taiau kartu pamus, jos yra vertinamos kaip viena tstin
nusikalstama veika pagal BK 129 str. 1 d. (galutinis kvadratas)
208
Piesliakas, V., supra note 176, p. 252; Piesliakas, V., supra note 177, p. 264; Abramaviius
A., et. al., supra note 42, p. 317; Jani, P. Prodolzhaemoe prestuplenie. Zakonnost [Legitimacy]. 2003,
1: 32.

46

poymi. Lietuvos Aukiausiasis Teismas ioje byloje teig, kad tstinio [...]
nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne itisai, o susideda i atskir
veiksm, kurie kitomis aplinkybmis sudaro savarankikus nusikaltimus 210, taiau
net tais atvejais, kai atskiri veiksmai atitikdavo tik administracinio teiss paeidimo
poymius, ioje byloje tai buvo vertinta kaip vieno tstinio nusikaltimo epizodai.
Tokiu atveju reikt sutikti su kai kuriais baudiamosios teiss specialistais, kad
atskiri veiksmai gali bti ne tik nusikalstami, bet gali atitikti ir kitokio teiss
paeidimo poymius211 (nagrinjamu atveju administracin teiss paeidim, o,
pavyzdiui, piktnaudiavimo atveju, BK 228 str. drausmin nusiengim).
Taiau ikyla klausimas ar tikrai btina tstins nusikalstamos veikos
sampratoje vardyti tai, kad atskirai paimtos veikos gali bti vertinamos ne tik kaip
nusikalstamos, bet gali sudaryti ir kitok teiss paeidim, k ir silo daryti
dauguma autori212? Galima atsakyti, kad tai yra nebtina. iuo atveju mums gali
pagelbti jau anksiau pateikta tstins nusikalstamos veikos poymio formuluot,
pagal kuri ios kelios veikos atskirai gali bti vertinamos kaip savarankika baigta
nusikalstama veika ar, atsivelgus tyi, kaip pasiksinimas padaryti
nusikalstam veik pagal t pat BK straipsn. Jei pairtume k tik aptar
byl213, tai pastebsime, kad atskiri veiksmai, kai pagrobiama kuro, kurio vert
nesiekia 1 MGL, gali bti vertinami ne kaip nusikalstama veika, o kaip
administracinis teiss paeidimas pagal ATPK 50 str. (smulkusis svetimo turto
pagrobimas), taiau kartu, atsivelgus viening tyi, juos galima vertinti kaip
pasiksinim vykdyti vagyst pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. Analogikai
galime vertinti ir kitas situacijas, kai vienas i tstins nusikalstamos veikos
epizod sudaro ne nusikalstamos veikos sudt, o teiss paeidim.
Atkreiptinas dmesys, kad visi trys poymiai apibdina t pat tstins
nusikalstamos veikos bruo, o btent tai, kad i veika atliekama etapais, kuriuos ir
yra sunku atriboti nuo nusikalstam veik daugeto. Kadangi antrasis ir treiasis
poymiai patikslina pirmj, silytina visus juos sujungti ir vardyti kaip vien
tstins nusikalstamos veikos poym padarytos kelios pavojingos veikos,
kiekvien i kuri atskirai pamus gali bti vertinama kaip savarankika baigta
nusikalstama veika ar, atsivelgus tyi, kaip pasiksinimas padaryti
nusikalstam veik pagal t pat BK straipsn.
Kaip kitas tstins nusikalstamos veikos poymis yra vardijama tai, kad visus
kno judesius turi sieti vieninga kaltininko tyia. Toks reikalavimas
suformuluotas net tik baudiamosios teiss teorijoje, bet ir Lietuvos teism
praktikoje214. Vieninga tyia reikia, kad kaltininkas turi vien sumanym ir visus
kno judesius suvokia ne kaip atskiras veikas, o kaip vien veik, vien
209

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m.

gegus 25 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2k-307/2004).
210
Ibid.
211
Malinin, V. B., et. al., supra note 170, p. 304; Vasileva, E. G., supra note 38, p. 36;
Shkredova, Eh. G., supra note 28, p. 3132; Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 10.
212
Orazdurdyev, A. M., supra note 193, p. 84; Malinin, V. B., et. al., op. cit., p. 304; Vasileva, E.
G., op. cit., p. 36; Shkredova, Eh. G., op .cit., p. 3132; Karajev, T. Eh., op. cit., p. 10.
213
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m.
gegus 25 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2k-307/2004).

47

nusikalstam veik.215 Be to, paymtina, kad kaltininko tyia turi susiformuoti iki
pirmos veikos darymo pradios arba jos darymo metu. Tais atvejais, kai tyia
susiformuoja i naujo po kiekvienos veikos atlikimo, nusikalstama veika negali
bti laikoma tstine ir sudaro nusikalstam veik dauget. Mint teigin galima
pagrsti Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacine byla, kurioje D. . buvo
kaltinamas tuo, kad per keturis kartus sibraudamas patalp i kaimyn pagrob
atitinkamai 300 lit, 200 lit, 420 lit ir 280 lit. Lietuvos Aukiausiasis Teismas
nustat, kad iuo atveju veika nebuvo tstin, nes kaltininko tyios vieningum
paneigia ir paties kasatoriaus parodymai, kad jis nusprsdavo sibrauti
nukentjusiosios nam tik tada, kai jam prireikdavo pinig. Tai rodo, kad kiekvienu
vagysts atveju susiformuodavo savarankika tyia 216. Tapaiai situacija
vertinama ir bylose, susijusiose su narkotini mediag platinimu tais atvejais,
kai asmuo kelis kartus tam paiam asmeniui parduoda narkotini mediag,
nerodius vieningos tyios, vertinami kaip nusikalstam veik daugetas:
nuteistasis . . kelis kartus psichotropines mediagas gijo, jas laik turdamas
tiksl parduoti ar kitaip platinti ir atitinkamai kelis kartus jas pardav. Pats . .
neparod, kad jis veik vieninga tyia, t. y. buvo i anksto suplanavs savo
nusikalstam veik tsti ateityje ir atlikti kelis analogikus veiksmus, to
nepatvirtina ir kiti byloje surinkti rodymai. Prieingai, kaip matyti i . .
parodym, jam kildavo naujas sumanymas pakartoti nusikalstam veik, skmingai
pardavus psichotropines mediagas. . . psichotropini mediag kiekvien kart
gaudavs i ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, jas parduodavo, po to i
to paties asmens vl gydavo psichotropini mediag. Esant tokioms aplinkybs,
vertinus nuteistojo . . veikos pobd, o btent kiekvien kart naujai
susiformavusi tyi dl veiksm nevienkartikumo, kolegija laiko, jog nra
pagrindo pripainti, kad . . nusikalstama veika yra tstinio pobdio. . .,
kiekvien kart neteistai gydamas ir laikydamas, turint tiksl platinti ir
parduodamas psichotropines mediagas, veik turdamas savarankik sumanym,
tai yra padar kelis savarankikus nusikaltimus.217 Paprastai kaip vieninga tyia
bylose, susijusiose su narkotini mediag platinimu yra vertinami tokie atvejai,
kai pagal susitarim su pardavju asmuo vien kart nupirktas psichotropines ar
narkotines mediagas i jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumans
pasigaminti tam tikr mediag kiek, jas gamina kelis kartus; kai kart sigijs
mediag, turdamas tiksl parduoti, jas pardavinja, ne vien kart parduodamas
dalimis vienam ir tam paiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan.218
214

Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl

teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 21; Lietuvos
Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1998 12 22 nutarimas su pakeitimais, padarytais 1999 06 18,
Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose (BK
274 ir 275 str.). Teism praktika. 1998, Nr. 10 ir Nr. 11.
215
Piesliakas, V., supra note 176, p. 252; Piesliakas, V., supra note 177, p. 264.
216
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2001 09 25 d.
nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-671/2001).
217
Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. kovo 10 d.
nuosprendis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 1A-29, 2006).

48

Analizuojant viening tyi, kaip tstins nusikalstamos veikos poym, btina

sigilinti jos turin ir nusprsti ar bet kokia i anksto sugalvota tyia gali
parodyti, kad asmuo atlieka pavien nusikalstam veik? Tyia gali bti apibrta,
konkreiai numanant siektin rezultat, ir neapibrta, nekonkretizuojant galutinio
rezultato. Prie nusprendiant, kokia tyia (apibrta ar neapibrta) yra bdinga
tstinei nusikalstamai veikai, btina prisiminti tstins veikos esm. Tstin
nusikalstama veika yra pavien veika, kuri dl tam tikr objektyvi prieasi
negali bti atlikta vienu veiksmu ir todl yra atliekama etapais. Todl ikyla
natralus klausimas ar i anksto sugalvotas sprendimas nuolat usiimti
nusikalstama veikla, t. y. nuolat daryti tapaias nusikalstamas veikas, parodo, kad
visos tolimesns veikos turi bti laikomos paviene nusikalstama veika? Kai kurie
autoriai mano, taip pat ir teigia, kad tstin nusikalstama veika gali bti padaroma
ir neapibrta tyia. 219 Taiau, autoriaus giliu sitikinimu, tstinei nusikalstamai
veikai turi bti bdingas visos veikos ir kalts vieningumas t. y. asmuo,
praddamas daryti veik, turi i anksto suvokti ir numatyti vis galutin rezultat,
be to, tik dl tam tikr objektyvi prieasi nusprsti, kad norint pasiekti io
rezultato, btina vis veik iskaidyti atskirus etapus (epizodus). Kartu pritartina
tokiai mokslinei pozicijai220 bei teism praktikai221, pagal kuri reikalaujama tam
tikro tyios apibrtumo (pvz., siekiant pagrobti apibrto dydio turt222), norint
veik pripainti tstine. Todl negalima laikyti tstine nusikalstama veika toki
atvej, kai asmuo, darydamas pirm veik, nenumato daugiau ar maiau apibrto
galutinio rezultato, o tik abstrakiai nusprendia usiimti tokio pobdio
nusikalstama veikla tol, kol manoma. inoma, galutinio rezultato suvokimas neturi
bti itin konkretizuotas, ia galimas ir tam tikras neapibrtumas, svarbu, kad
asmuo savo atskirus veiksmus nukreipt galutinio rezultato siekim. Pavyzdiui,
asmuo, nusprends apvogti but, gali ir nesuvokti tikslios grobiam daikt verts ar
kokius btent daiktus planuoja ineti, taiau jis suvokia savo galutin rezultat,
kuris yra apribotas bute esaniais daiktais. Analogikai vertintina ir situacija, kai
asmuo bando sukiavimo bdu pasisavinti visus pinigus, esanius banko kortelje,
nors tikslios j sumos ir neino.223 Ir prieingai, neturt bti galima pripainti
218

Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2002 06 21 nutarimas Dl teism praktikos

nagrinjant psichotropini ar narkotini mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos
kategorijos pirmtak (prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar
kitokio platinimo baudiamsias bylas (BK 2321, 2322, 2325, 23210 str.). Teism praktika. 2002, Nr.
17.
219
Majorova, E. I., supra note 145, p. 65; Kuznecova, N. Kvalifikacija slozhnykh sostavov
prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2000, 1: 32.
220
Kozlov, A. P. Uchenie o stadijakh prestuplenija [Teaching about Stages of a Crime]. SanktPeterburg, 2002, p. 108 (citata i Garbatovich, D., supra note 185, p. 28).
221
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m.
gruodio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-649/2006); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-454/2008).
222
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m.
gruodio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-649/2006).
223
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. spalio 4
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-516/2005).

49

tstine nusikalstama veika toki atvej, kai asmuo net abstrakiai nenumato
galutinio rezultato. Pavyzdiui, G. S. nuteistas u tai, kad veikdamas bendrinink
grupe su A. J., pasinaudodamas kit asmen, taip pat ir pareign, padarytais
veiksmais, vardais, asmens dokumentais ir paraais, priedangos monmis pagal
suklastotas deklaracijas apgaule savo naudai kaip grinam PVM permok per
laikotarp nuo 1996 m. spalio 1 d. iki 1997 m. kovo 6 d. atskirais veiksmais gijo
atskiras PVM skirtumo sumas: 97 301 Lt, 94 937 Lt, 111 600 Lt, 111 978 Lt, 99 000
Lt ir 99 000 Lt. Lietuvos Aukiausiasis Teismas tai vertino kaip nusikalstam
veik dauget ir nuteistj veiksmus kvalifikavo kaip eis sukiavimo stambiu
mastu atvejus pagal BK 182 str. 2 d.224 Taiau Lietuvos Aukiausiasis Teismas,
iuos sukiavimus vertindamas kaip nusikalstam veik dauget, neneig
vieningos tyios buvimo, o rmsi kitais abejotinais argumentais 225. Autoriaus
nuomone, iuo atveju yra akivaizdus nusikalstam veik daugetas, nes nra tyios
vieningumo kaip tstins nusikalstamos veikos poymio. Nuteistieji, darydami
atskirus sukiavimo stambiu mastu atvejus, neturjo i anksto apibrtos tyios,
nukreiptos galutin rezultat, j tyia akivaizdiai buvo neapibrta ir nukreipta
kuo didesn naudos gavim, t. y. usimim nusikalstama veikla tol, kol manoma.
Kitoje byloje Panevio apygardos teismo 2008 m. balandio 29 d. nuosprendiu
nutraukus T. G. byl sujus baudiamosios atsakomybs senaties terminui, buvo
konstatuota, kad jis yra padars BK 225 straipsnio 4 dalyje numatyt veik.
Bdamas valstybs tarnautojas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato
vieosios policijos patrulis, 2004 m. birelio 9 d., laikotarpiu nuo 17.41 val. iki 18.46
val., tarnybos metu (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje Volvo 460
(duomenys neskelbtini), turdamas viening tyi, kyininkavo, savo naudai tiesiogiai
reikalaudamas kyio bei priimdamas ky i Keli eismo taisykles (toliau KET)
paeidusi asmen u neteist veikim nenubaudim pagal Lietuvos Respublikos
administracini teiss paeidim kodekso (toliau ATPK) 124 straipsn dl
nustatyto greiio virijimo. Tarp 17.41 ir 17.47 val. i KET paeidusio A. J.,
vairavusio automobil Opel Vivaro" (duomenys neskelbtini), T. G. reikalavo 60 Lt
kyio ir prim 50 Lt ky. Tsdamas savo nusikalstam veik, tarp 18.26 ir 18.35
val. i KET paeidusio I. M. (I. M.), vairavusio automobil Mercedes Benz 200
(duomenys neskelbtini), reikalavo 125 Lt kyio, po to reikalaujam kyio sum
sumaino iki 50 Lt ir prim 20 Lt ky.226 ioje byloje policijos komisariato vieosios
policijos patrulis buvo pripaintas padars vien tstin nusikalstam veik, turdamas
viening tyi. Taiau akivaizdu, kad policijos pareignas, atvykdamas tarnyb net
nebuvo garantuotas, jog ufiksuos KET paeidim ir pareikalaus kyio, juo labiau
nenuman, kiek toki veiksm jis atliks, todl kyla abejoni, ar galima kalbti apie
viening tyi, siejani atskirus veiksmus, kai asmuo, darydamas pirm veiksm, net
nenumano, koks bus antras ir ivis ar jis bus. Todl, autoriaus nuomone, ioje byloje
224

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. kovo
13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-111/2007).
225
i byla bus aptarta vliau analizuojant vien dalyk kaip tstins nusikalstamos veikos
poym.
226
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m.
lapkriio 4 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-478/2008).

50

Panevio apygardos teismas bei Lietuvos Aukiausiasis Teismas nepagrstai

pripaino, kad pareigno T. G. veiksmus jung vieninga tyia, nes neapibrtos tyios
usiimti nusikalstama veikla nereikt laikyti tstins nusikalstamos veikos poymiu.
Asmens noras usiimti nusikalstama veikla, t. y. daryti nusikalstamas veikas kuo
daugiau, buvo pripaintas kaip vieninga tyia ir kitose bylose: kai per vien mnes
buvo imami kyiai i skirting asmen u invalidumo grups nustatymus 227, ar
sistemingai, verslikai buvo piktnaudiaujama tarnyba, siekiant gauti kuo daugiau
pinig i palkan u skirtingus terminuotus indlius228, ar kai tam paiam asmeniui
nuolat buvo pardavinjami narkotikai, norint iplatinti kuo didesn tos
psichotropins mediagos kiek, siekiant kuo daugiau udirbti 229. Taiau teism
praktika iuo poiriu taip pat nra vienoda, nes kai kuriose bylose noras iplatinti kuo
daugiau narkotini mediag nebuvo pripaintas pakankamu pagrindu laikyti tai
vieninga tyia,230 kaip ir nuolatinis (truks ketverius metus) mergaits seksualinis
prievartavimas neaikiais motyvais buvo iskaidytas devynis (po bylos inagrinjimo
kasacine tvarka penkis) tstinius nusikaltimus231.
Taigi apibendrinant, galima daryti ivad, kad Lietuvos teism praktika i esms
pripasta tyi padaryti kuo daugiau tstins nusikalstamos veikos poymiu, taiau,
autoriaus nuomone, vieninga tyia, kaip tstins nusikalstamos veikos poymis, turi
bti apibrta, numatant galutin veikos rezultat. inoma, i taisykl netaikoma tais
atvejais, kai pati BK specialios dalies norma yra sukonstruota taip, kad yra
udraudiama ne konkreti veika, o nusikalstama veikla, kuri tsiasi tam tikr laiko
tarp. Kaip pavyzd galima pateikti ias normas BK 202 (neteistas vertimasis
kine, komercine, finansine ar profesine veikla), 203 str. (neteista juridinio asmens
veikla), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir t. t. Tokiais atvejais veika gali bti
pripainta tstine net ir tada, kai asmuo veikia neapibrta tyia.
Taip pat paymtina, kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas ir visa Lietuvos
teism praktika kaip tstins nusikalstamos veikos poym pripasta tik viening
tyi. Remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 46 dl teism
praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose 16 punktu nuudymas
kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkt (dviej ar daugiau
moni), kai kaltininkas nuudo bent du asmenis [...] skirtingu laiku, veikdamas
tiesiogine tyia pagal bendr nusikalstam sumanym nuudyti bent du
asmenis232. Neatsargus gyvybs atmimas dviem ir daugiau asmen
227

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m.

gegus 17 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-309/2005).
228
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2010 m. kovo
18 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-82/2010).
229
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. vasario
9 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-40/2010).
230
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. kovo
23 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-148/2010); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. balandio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-232/2010).
231
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio
12 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-396/2007).
232
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl
teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 21.

51

kvalifikuojamas pagal BK 132 str. 2 d. tada, kai gyvyb atimama ne maiau kaip
dviem monms viena kaltininko veika233, o tai i esms reikia, kad neatsargus
gyvybs atmimas dviem ir daugiau asmen negali bti tstinis ir susidti i keli
atskir veik. Nors kai kurie autoriai savo darbuose teigia, kad tstiniai
nusikaltimai gali bti padaromi ne tik tyia, bet ir neatsargiai. 234 Kaip pavyzd
galima pateikti situacij, kai medicinos sesel, nerpestingai elgdamasi, paima
netinkamus vaistus ir suleidia juos trims pacientams, dl to jie mirta. Akivaizdu,
kad ia padarytos trys skirtingos veikos, taiau visas jas jungia tas pats
nusikalstamas nerpestingumas, kuris pasireik neatsargiai paimant netinkamus
vaistus, todl tas nerpestingumas, sukls trij asmen mirtis, turt bti
vertinamas kaip tstinis neatsargus nusikaltimas pagal BK 132 straipsnio 2 dal
kaip neatsargus gyvybs atmimas dviem ir daugiau asmen. Lietuvos teism
praktikoje pasitaiko atvej, kai teismai kelias neatsargiai padarytas veikas
kvalifikuoja kaip vien, bet nevertina jos kaip tstins. Geriausiai tai iliustruoja BK
223 str. taikymo praktika. L. J., bdamas mons direktoriumi, nedarydamas
mons kasos knygoje ra, vyr. buhalterei perdav UAB (duomenys neskelbtini)
pinig sumas 2002 m. liepos 19 d. 69 605,88 Lt, 2002 m. rugpjio 19 d. 252
705,88 Lt, 2002 m. spalio 1 d. 49 000 Lt, ioms sumoms neira kasos pajam ir
ilaid orderi, k teismas vertino kaip vien aplaid buhalterins apskaitos
tvarkym.235 Kaip matome, tris ne vienu metu buhalterini ra nedarymo
epizodus sieja vieningas aplaidumas, t. y. viena neatsargi kalt. Kaip kit tstins
nusikalstamos veikos pavyzd galima pateikti ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo
nutart kasacinje byloje, kurioje J. P. nuteistas u tai, kad 1998 m. nuo kovo 21 d.
iki kovo 28 d. savo individualios sveikatos prieiros mons (duomenys
neskelbtini) patalpose, esaniose Vilniuje (duomenys neskelbtini), ligons D. K.
melanomos diagnozs nepatvirtins jokiais morfologiniais tyrimais ir neinodamas
naviko iplitimo laipsnio, nepakankamai ityrs ligons bendr sveikatos bkl,
nevertins galim komplikacij pavojaus, nesims joki priemoni j ivengti ir
tinkamai neinformavs D. K. apie galimas komplikacijas ir j poymius, nesant
reikalo skirti chemoterapijos, atliko D. K. prieoperacins chemoterapijos kurs
daugiau nei dvigubai virydamas vienkartin ir sumin didiausias pasaulinje
praktikoje leistinas dozes, nederindamas su kitais vaistais paskyr per penkis
kartus suleisti D. K. ven medicininio preparato VELBE (vinblastino) po 10 mg
kiekvienkart. Pavaldiam medicinos personalui tai vykdius, D. K. prasidjo
komplikacijos agranuliocitoz ir sepsis, ir tuo D. K. dl neatsargumo buvo
nuudyta236. Vertinant i byl atkreiptinas dmesys tai, kad D. K. neatsargus
gyvybs atmimas buvo sukeltas ne vienu veiksmu, bet keliomis netinkamai
paskirtomis ir atliktomis chemoterapijomis, per penkis kartus suleidiant VELBE
233

Ibid.
Fedosiuk, O. Turto prievartavimas ir jo kvalifikavimas. Vilnius, 2002. p. 156; Malinin, V. B.,
et. al., supra note 170, p. 304305; Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 10; Chernenko, T. G., supra note
27, p. 38.
235
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. rugsjo
12 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-458/2006).
236
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m.
gegus 28 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-453/2002).
234

52

vaist. Taigi pacients mirt sukl vis i atskir veiksm visuma, kuri sieja ta
pati neatsargi J. P. kalt. Taigi tok J. P. elges galima vertinti kaip tstin neatsarg
gyvybs atmim, nors Lietuvos Aukiausiasis Teismas nuomons apie tok
vertinim nepareik.
Todl, autoriaus nuomone, reikt pritarti kai kuri baudiamosios teiss
mokslinink nuomonei, kad tstin nusikalstama veika gali bti padaroma ir
neatsargiai. Taiau kaip tada tinkamai suformuluoti subjektyv tstins
nusikalstamos veikos poym, kuris siet visas atskiras veikas ir kuriuo remiantis
bt galima konstatuoti buvus tstin nusikalstam veik. tai moksle paplitusi
nuomon, kad tstinis nusikaltimas gali bti padaromas vieninga kalts forma. 237
Taiau tokia formuluot yra per plati ir neatskleidia tstins nusikalstamos veikos
esms, nes vieninga kalts forma gali bti bet kuriuose veiksmuose, kurie
tarpusavyje gali bti ir visai nesusij. Tad, autoriaus nuomone, reikt pritarti T. E.
Karajevo nuomonei, kuris vietoj vieningos tyios silo naudoti vieningos kalts
formos, kuri savo turiniu sieja visus epizodus, poym 238. Kadangi vieningas kalts
turinys yra manomas tik esant tai paiai kalts formai, tai papildomai minti kalts
form tstins nusikalstamos veikos apibrime netikslinga. Todl atsivelgus
idstytus motyvus, silytina keisti viening tyi kaip tstins nusikalstamos
veikos poym ir teism praktikoje bei baudiamosios teiss teorijoje subjektyvj
tstins nusikalstamos veikos poym suformuluoti taip visas veikas turi sieti
vieningas kalts turinys. I to iplaukia, kad jei vienos veikos yra padaromos
neatsargiai, o kitos tyia, kalbti apie tstin nusikalstam veik negalime, o toki
situacij reikia vertinti kaip nusikalstam veik dauget. Be to, autoriaus nuomone,
net esant situacijai, kai atskiras veikas sieja ta pati kalts forma, taiau skirtingos
kalts rys (pvz., vienas veikas sieja tiesiogin tyia, o kitas netiesiogin tyia
arba atitinkamai nusikalstamas nerpestingumas ir nusikalstamas pasitikjimas),
mes negalime kalbti apie kalts turinio vieningum, nes ties skirtingomis
veikomis susiformuoja naujas kalts turinys, kas parodo, kad susidurta su
nusikalstam veik daugetu.
Kai kurie autoriai alia vieningos tyios kaip tstins nusikalstamos veikos
poym vardija ir vien tiksl239 ar net vien motyv 240. Kadangi tikslas yra
fakultatyvusis subjektyvusis nusikalstamos veikos sudties poymis, jis gali bti ir
nenurodytas BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, vadinasi, kad jis
negali turti reikms kvalifikuojant veik. Be to, pasak A. M. Jakovlevo,
skirtingas veikas gali lemti skirtingi tikslai, taiau ta pati kalt, kas neturt
paneigti tstins nusikalstamos veikos galimybs. 241 Tikslo kaip tstins
nusikalstamos veikos poymio iskyrimas yra kritikuotinas ir dl to, kad jis yra
237

Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 24; Vasileva, E. G., supra note 38, p. 38; Shkredova, Eh.
G., supra note 28, p. 3132.
238
Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 10.
239
Saninskij, R. A., supra note 43, p. 52; Shvec, E. N. Sovokupnost prestuplenij: ponjatie, vidy,
nakazuemost). Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Aggregation of Offenses: Concept, Types,
Punishing. Dissertation of Candidate of Law Science]. Sankt-Peterburg, 2005, p. 26; Rarog, A. I., et
al., supra note 18, p. 41; Kalinina, T. A., supra note 29, p. 43.
240
Kalinina, T. A., op. cit., p. 43.
241
Jakovlev, A. M., op. cit., p. 2425.

53

nebdingas neatsargioms nusikalstamoms veikoms, tad toks poymis neapibdint

neatsargi tstini nusikalstam veik. inoma, vienas tikslas kaip poymis,
siejantis visas atskiras pavojingas veikas, yra btinas sudtyse, kuriose tikslas yra
numatytas kaip nusikalstamos veikos sudties poymis, taiau tai yra labiau iimtis
ir neapibdina tstins nusikalstamos veikos esms. Iskyrus tiksl kaip atskir
tstins nusikalstamos veikos poym, reikt iskirti ir visus kitus
fakultatyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius. Taip pat reikia
pastebti, kad kalbant apie tstin nusikalstam veik, kartais tikslas nra
suprantamas kaip nusikalstamos veikos sudties poymis, o yra siejamas su
galutinio rezultato siekimu. 242 Taiau pagal baudiamosios teiss teorij tai turi bti
vertinama ne kaip tikslas, o kaip tyios apibrtumas ar kryptingumas. Kadangi
vieningas kalts turinys kaip silomas tstins nusikalstamos veikos poymis
apima ir tyios kryptingum, autoriaus nuomone, tikslo ar motyvo nereikt laikyti
tstins nusikalstamos veikos poymiu.
Kitas tstins nusikalstamos veikos poymis yra siejamas su tuo faktu, kad
visos veikos (kno judesiai)243 yra nukreiptos vien baudiamojo statymo
saugom vertyb244 (objekt)245, dalyk246 ar padarytos i vieno altinio247. io
poymio aikinimas sukelia nemaai problem tiek teorijoje, tiek praktikoje.
Analizuojant Lietuvos teism praktik pastebta, kad ie poymiai nra visuotinai
pripastama tiesa ir neretai analogikose bylose pats Lietuvos Aukiausiasis
Teismas priima skirtingus sprendimus.
Paprastai vieno altinio poymis yra taikomas turtinms nusikalstamoms
veikoms. Taiau skirtingose bylose teismai ne visada vienodai vertina vieno
altinio poym. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas, kasacinje nutartyje
inagrinjs D. . kasacin skund, konstatavo, kad vienas i tstinio nusikaltimo
poymi yra grobimas i vieno altinio (vieno savininko) 248, kitoje byloje
Lietuvos Aukiausiasis Teismas, paneigdamas kasatoriaus teigin, kad jo veika
yra tstin, kaip argument vardijo tai, kad buvo sibrauta skirtingus
nukentjusij namus ir pagrobti skirting nukentjusij daiktai 249, tokiu bdu
patvirtindamas vieno altinio poym tstinse veikose. Nors nagrindamas kitas
bylas250, tarp j ir jau mint byl 251, kai V. S. buvo nuteistas u tai, kad per 16
kart, laikotarpiu nuo 2003 m. birelio 28 d. iki 2003 m. liepos 6 d., vairiose
242

Kalinina, T. A., supra note 29, p. 4345; Karajev, T. Eh., supra note 26, p . 8283.
Piesliakas, V., supra note 176, p. 252; Piesliakas, V., supra note 177, p. 264.
244
Ibid.
245
Orazdurdyev, A. M., supra note 193, p. 55.
246
Malinin, V. B., et. al., supra note 170, p. 302.
247
Piesliakas, V., supra note 176, p. 252; Piesliakas, V., supra note 177, p. 264; Chernenko, T.
G., supra note 27, p. 36.
248
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. rugsjo
25 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-671/2001).
249
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. kovo 6
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K181/2007).
250
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. kovo 6
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K159/2007).
251
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m.
gegus 25 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-307, 2004).
243

54

Kauno miesto ir rajono degalinse pagrob vair kiek benzino, vieno altinio kaip
tstins nusikalstamos veikos poymio netaik. Analizuojant V. S. byl akivaizdu,
kad iuo atveju nra vienos tstins nusikalstamos veikos, nes kaltininkas kur
vog i skirting degalini, priklausani skirtingiems savininkams, t. y. i
skirting altini. Jei vagysi bylose galima teigti, kad vieno altinio poymis
paprastai yra taikomas, tai visai kitokia padtis yra plim bylose. Tais atvejais,
kai nusikaltimo metu yra apipliami keli asmenys (keli nukentjusieji), Lietuvos
Aukiausiasis Teismas neaikiais motyvais vieno altinio poymio gana danai
netaiko252. Taiau galima rasti byl, kur tas pats Lietuvos Aukiausiasis Teismas,
esant analogikiems plimo atvejams, jau taiko vieno altinio poym 253. Kalbant
apie turto prievartavimo bylas, tai vieno altinio poymis nors tiesiogiai ir
nevardytas, taiau yra vartojamas Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato
nutarime dl teism praktikos nagrinjant turto prievartavimo baudiamsias
bylas. Jame teigiama, jog jei turtas prievartaujamas i keli nukentjusij tuo
paiu metu ir motyvu, bet i kiekvieno atskirai, veika kvalifikuojama kaip
pakartotin254, tai reikia, kad keli altini (nukentjusij) buvimas nusikaltimo
pripainim tstiniu daro negalim, net ir tuo atveju, jei yra vieninga tyia.
Sumaities gali sukelti kitas minto nutarimo teiginys, kad prievartavimas i keli
asmen vertinamas kaip vienas nusikaltimas, kai reikalavimas buvo pareiktas
vienu metu keliems dalyvaujantiems asmenims255, kuris lyg ir paneigia vien
altin kaip poym, taiau tai yra ne tiesa. Antruoju atveju apskritai nra tstins
nusikalstamos veikos, nes nra pirmojo tstins nusikalstamos veikos poymio
keli tapai veiksm. Turto prievartavimas yra baigtas nuo neteisto reikalavimo
pareikimo, kuris gali bti pareiktas ir keliems asmenims vienu metu. Tai visai
netinka vagysi ir plim bylose, kur skirting daikt i skirting asmen
grobimas visada sudaro atskiras veikas, nors tie grobimai gali bti padaromi ir tuo
paiu metu, toje paioje vietoje, panaudojant t pat grasinim. Tokia skirtinga
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika kl daug problem, nes buvo neaiku, ar
altinis yra tstins nusikalstamos veikos poymis, ar ne. i problem turjo
isprsti 2007 m. spalio 18 d Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus plenarins sesijos priimta nutartis, kurioje teismas pasisak, kad tstin
nusikalstama veika yra padaroma grobiant turt i to paties altinio, padarant
252

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m.

rugsjo 19 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-505/2006); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-459/2007); Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2007 m. balandio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-73/2007); Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. balandio 19 d. nutartis
baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-328/2007).
253
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. sausio
20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-99/2004); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. lapkriio 27 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-743/2007).
254
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1996 06 21 nutarimas Dl teism praktikos
nagrinjant turto prievartavimo baudiamsias bylas. Teism praktika. 1996, Nr. 3-4.
255
Ibid.

55

al tam paiam savininkui256. Taiau Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje

vis dar pasitaiko byl, prietaraujani mintai nutariai ir netaikani altinio kaip
tstins nusikalstamos veikos poymio.257
Jei vieno altinio samprata yra vartojama turtinms nusikalstamoms veikoms,
tai kitokio pobdio veikoms vietoj vieno altinio paprastai yra vartojama vieno
nukentjusiojo svoka, o keli nukentjusij buvimas paneigia tstins
nusikalstamos veikos galimyb. Remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj
Senato nutarimu Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio
prievartavimo baudiamosiose bylose yra teigiama, kad jei asmuo per tam tikr
laiko tarp kelis kartus lytikai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytin aistr
su tuo paiu nukentjusiuoju prie jo vali esant vieningai tyiai, keli lytiniai
santykiavimai arba keli lytins aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas
tstinis nusikaltimas. [...] Jei asmuo lytikai santykiauja ar tenkina lytin aistr su
keliais nukentjusiaisiais, padarytos veikos sudaro nusikaltim sutapt ir kiekvieno
nukentjusiojo iaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip
atskiras nusikaltimas.258 Iimtis sudaro tie atvejai, kai paioje normoje yra
numatyta, kad nukentjusiaisiais gali bti keli asmenys (pavyzdiui, nuudymas
dviej ar daugiau asmen BK 129 str. 2 d. 5 p.), tada vieno altinio ar
nukentjusiojo poymis netaikomas, nes i statymo norma saugo ne vien, o kelias
gyvybes.
Kartais kaip tstins nusikalstamos veikos poymis yra vardijamas vienas
dalykas259. Toks poymis pasitaiko ir Lietuvos teism praktikoje. tai G. S.
nuteistas u tai, kad su A. J., veikdami bendrinink grupe, pasinaudodami kit
asmen, taip pat ir pareign, padarytais veiksmais, vardais, asmens dokumentais
ir paraais bei steigtomis priedangos monmis pagal suklastotas deklaracijas
apgaule laikotarpyje nuo 1996 m. liepos 26 d. iki 1996 m. rugpjio 14 d. savo
naudai kaip grinam PVM permok gijo valstybs pervestas sumas: 246 889 Lt,
123 358 Lt, 308 767 Lt, 281 646 Lt. Tokiu bdu jie keturiomis veikomis apgaule
savo naudai gijo didels verts svetim (valstybs) turt. J veiksmai kvalifikuoti
kaip keturi sukiavimo stambiu mastu atvejai pagal BK 182 str. 2 d. 260 Lietuvos
Aukiausiasis Teismas, neneigdamas kit tstins nusikalstamos veikos poymi,
toki kaip nusikalstam ksl, valios juos gyvendinti vieningumas, vieningas
ksinimosi objektas, atlikt atskir veiksm vieningumas, vieningas prieastinis
ryys su atsiradusiomis pasekmmis, tas pats taikomas baudiamasis statymas261
buvimo, i situacij laiko nusikalstam veik daugetu, atsivelgdamas
256

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m. spalio
18 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-412/2007).
257
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo
24 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-86/2009).
258
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 12 30 nutarimas Dl teism praktikos
iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosios bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 22.
259
Malinin, V. B., et. al., supra note 170, p. 302.
260
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m.
birelio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-451/2006).
261
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. birelio
20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-451/2006).

56

nusikalstam veik dalyko aspekt. Tokio pobdio bylose jis yra labai svarbus
ar net lemiamas. Kaltinamajame akte aikiai iskirtos keturios nusikalstamos
veikos, kuriomis apgaule gytos atskiros PVM skirtumo sumos: 246 889 Lt; 123
358 Lt; 308 767 Lt ir 281 646 Lt. Dl kiekvienos i nurodyt sum, sudarani
atskir nusikalstamos veikos dalyk, yra detaliai aprayti visi atlikti veiksmai ir j
dalyviai. [...]Todl j vertinimas kaip atskir nusikalstam veik, sudarani
nusikaltim reali sutapt, su visais i tokios kvalifikacijos sekaniais juridiniais
padariniais atitinka baudiamojo statymo nuostatas.262 Analogikas sprendimas
analogikais motyvais priimtas ir anksiau darbe analizuotoje byloje. 263 Toki
Lietuvos Aukiausioje Teismo pozicija yra kritikuotina, nes turtiniuose
nusikaltimuose dalyko poymis netaikomas, o taikomas yra vieno altinio
(nukentjusiojo) poymis. Vertinti iuos sukiavimo atvejus kaip atskiras
nusikalstamas veikas dl to, kad pagrobtos kelios atskiros sumos, prietarauja
paiai tstins nusikalstamos veikos esmei. Nemanoma pagrobti turto atskirais
veiksmais, nepagrobiant atskir sum. Kiekvien atskir veik (tstins
nusikalstamos veikos epizod) visada lydi ir kiti t veik detalizuojantys
fakultatyvieji objektyvieji poymiai bdas, dalykas, aplinkybs ir t. t. Todl,
autoriaus nuomone, iuo atveju yra visi tstins nusikalstamos veikos poymiai,
iskyrus viening tyi. Remiantis jau anksiau darbe mintais argumentais, ias
veikas reikjo pripainti nusikalstam veik daugetu ne dl to, kad pagrobtos
atskiros sumos (dalykai), o todl, kad nuteisti asmenys veik i anksto sugalvota,
bet nekonkretizuota tyia, nesiekiant galutinio rezultato. Kitoje byloje ir vl
dalykas pripastamas esminiu veiksniu atribojant nusikalstam veik dauget nuo
tstins nusikalstamos veikos. Antai R. R. ir V. S. nuteisti u tai, kad dirbdami
valstybs tarnyboje, R. R. Kauno rajono savivaldybs administracijos keli ir
transporto skyriaus vedju, V. S. Kauno rajono mero patarju bei keleivinio keli
transporto organizavimo ir kontrols komisijos pirmininku, grubiai paeisdami
valstybs tarnyb reglamentuojani statym reikalavimus, veikdami susitar ir
bendrinink grupe provokavo duoti, reikalavo ir prim kyius: R. R. ir V. S. 2004
m. spalio 27 lapkriio 2 dienomis savo tarnybiniuose kabinetuose Kauno rajono
savivaldybje susitar ir vykdydami susitarim i anksto suderintais, neteistais ir
provokuojaniais veiksmais igauti i vairi keleivi perveimu usiimani
moni ir bendrovi vadov kyius iuos vadovus tam provokavo; lapkriio 3 d. i
UAB Sabaridana direktoriaus R. S. R. R. su V. S. ireikalavo 1500 Lt ky;
lapkriio 9 d. i UAB Neklauada direktoriaus V. K. 1500 Lt ky; gruodio
pradioje i mons savininks V. O. 1000 Lt ky; gruodio 22 d. i UAB
Garliavos taksi direktoriaus G. J. 199 Lt verts viskio butel ir 500 Lt pinigin
ky; 2005 m. sausio 6 d. i mons savininks V. O. 2000 Lt ky ir i UAB
Merula savininko V. V. 6000 Lt ky; taip pat R. R. i UAB Merula savininko
V. V. pam per tris kartus skirtingose Kauno miesto ir rajono vietose 2004 m.
spalio 8 d. 2000 Lt, lapkriio 5 d. 3000 Lt ir gruodio 8 d. 3000 Lt, i viso 8000 Lt
262

Ibid.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. kovo
13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-111/2007).
263

57

dydio ky264. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, atmesdamas kasatoriaus skund

dl i veik pripainimo tstine nusikalstama veika, rmsi iais argumentais:
Kasatorius skunde pabria, kad jam inkriminuotas veikas padar tais paiais
veiksmais, vadovaudamasis tais paiais motyvais ir siekdamas to paties tikslo,
vieninga tyia. Taiau jis nemini ir nevertina nusikalstamos veikos dalyko aspekto,
kuris iuo konkreiu atveju byloje yra lemiamas. Kaltinamajame akte yra aikiai
iskirtos septynios nusikalstamos veikos. Dl kiekvienos kyio sumos, sudaranios
atskir nusikalstamos veikos dalyk, yra detaliai aprayti visi atlikti veiksmai ir j
dalyviai, kadangi kiekvieno kyio pamimas buvo organizuojamas ir
gyvendinamas atskirai, skirtingu laiku, i skirting moni vadov, jiems nurodant
skirtingas kyio reikalavimo prieastis.265 Kaip pagrindin nepripainimo tstine
nusikalstama veika prieastis vardyti skirtingi dalykai (kyiai).
Taigi kas bendro tarp vieno altinio, vieno nukentjusiojo ir vieno dalyko kaip
tstins nusikalstamos veikos poymi? Ar visi ie poymiai turi teis gyvuoti?
Siekiant atrasti bendr i poymi vardikl ir vl reikia pavelgti tstins
nusikalstamos veikos esm. Tstin nusikalstama veika yra pavien veika, kuria
yra gyvendinama viena nusikalstamos veikos sudtis. Jos atribojimo nuo
nusikalstam veik daugeto problem sudaro tai, kad ji yra atliekama keliomis
laiko tarpais atskirtomis veikomis. Todl reikia sutikti su A. M. Orazdurdyjev
nuomone, jog tstin nusikalstama veika yra paprastosios paviens veikos
moduliacija, nulemta negaljimu pabaigti nusikalstamos veikos vienu pavojingos
veikos aktu. Visi kiti tstins nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji
poymiai yra artimi paprastajai pavienei nusikalstamai veikai. Tokiu bdu visi
tstins nusikalstamos veikos atskiri elgesio aktai paeidia vien konkretizuot
visuomenini santyki element. 266 Tai reikia, kad visos pavojingos veikos,
sudaranios tstins nusikalstamos veikos turin, turi paeisti t pai tiesiogin
baudiamojo statymo saugom vertyb.267 Ir jeigu apvelgtume skirtingas byl
kategorijas, tai pastebtume, kad tais atvejais, kai byloje yra nukentjusysis,
tiesiogin baudiamojo statymo saugoma vertyb yra siejama su konkretaus
asmens teismis ir laisvmis, todl, kai ala padaroma keliems nukentjusiesiems,
kartu yra paeidiamos kelios tiesiogins baudiamojo statymo saugomos
vertybs, todl tokie veiksmai turi bti vertinami kaip nusikalstam veik daugetas.
Problem gali kilti tais atvejais, kai daromos nusikalstamos veikos, neturinios
tiesioginio nukentjusiojo. Tokiais atvejais vis vien turi bti taikomas vienos
tiesiogins baudiamojo statymo saugomos vertybs poymis. tai mintose
kyininkavimo bylose268 kaip kriterijus atribojant tstin nusikalstam veik nuo
nusikalstam veik daugeto turt bti pripainta ne skirtingi kyiai kaip dalykai, o
264

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. rugsjo
30 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-319/2008).
265
Ibid.
266
Orazdurdyev, A. M., supra note 193, p. 5556.
267
Piesliakas V., supra note 63, p. 145; Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 80.
268
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. rugsjo
30 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-319/2008); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. lapkriio 4 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-478/2008).

58

tai, kad valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, u ky atlikdamas tam

tikrus veiksmus ar neveikdamas, kiekvien kart paeidia valstybs interes, kad
tam tikroje situacijoje bt laikomasi siningumo principo. Todl i esms
kiekviena nauja valstybs tarnautojo ar jam prilyginto asmens paslauga paeidia
skirting tiesiogin baudiamojo statymo saugom vertyb ir turi bti vertinama
kaip nusikalstam veik daugetas. Pavyzdiui, kontrabandos bylose tiesiogin
baudiamojo statymo saugoma vertyb yra sietina su valstybs biudetiniais
interesais, surenkant muitus, ir siningos konkurencijos prekyboje utikrinimu,
todl praktikai bet koki preki, iskyrus numatyt BK 199 str. 2 d., veimas
visada paeis t pai vertyb. Dl to skirting preki, gabenam atskirais
veiksmais, kontrabanda gali bti pripastama tstine nusikalstama veika, jei tik
iuos veiksmus sieja i anksto suplanuota, galutiniu rezultatu apibrta tyia.
Problematikas io poymio taikymas yra nusikalstamose veikose nuosavybei,
kur veikos tstinumas yra siejamas su platesne, nei nukentjusysis, svoka vienu
altiniu. altinis paprastai tapatinamas su vienu nukentjusiuoju, viena patalpa,
saugykla ir pan. Taigi kaip vertinti atvejus, kai turtas yra pagrobiamas i vienos
patalpos ar saugyklos, kuriose buvo saugomas keli asmen turtas? Kadangi
tstinei nusikalstamai veikai yra bdingi bendrieji nusikalstamos veikos bruoai, tai
tokiu atveju reikia nustatyti, ar subjektyvieji nusikalstamos veikos poymiai
atitinka objektyviuosius, t. y. reikia nustatyti, jog kaltininkas suvok grobis turt i
skirting nukentjusij ir taip paeidis kelias tiesiogines baudiamojo statymo
saugomas vertybes. Jei kaltininkas suvok grobis turt i keli asmen, tokiu
atveju turime nusikalstam veik dauget, jei ne tstin nusikalstam veik
(inoma, jei yra visi kiti tstins nusikalstamos veikos poymiai). Be to, tam, kad
bt galima pripainti esant nusikalstam veik dauget, grobiant turt i vienos
patalpos ar saugyklos (altinio), btina tai, kad kiekviena atskira veika bt
grobiamas atskiro savininko turtas, nes jei keli asmen turtas pagrobiamas viena
veika, mes turime paprastj pavien nusikalstam veik. Be to, kalbant apie
turtines nusikalstamas veikas, reikia pastebti, kad jei keliomis veikomis yra
pagrobiamas ar kitaip neteistai pasisavinamas turtas, kuris bendrai priklauso
keliems asmenims, paeidiama tik viena tiesiogin baudiamojo statymo
saugoma vertyb t. y. keli asmen nuosavyb, nepaisant to, kad yra keli
nukentjusieji.
Atsivelgiant tai, kad dalykas, altinis ar nukentjusysis ne visada tiksliai
ireikia tstins nusikalstamos veikos esm, silytina i poymi nevartoti, o
vietoj j kaip tstins nusikalstamos veikos poym vartoti tiesiogin baudiamojo
statymo saugom vertyb. Minti poymiai gali bti vartojami tik kaip pagalbiniai,
t. y. padedantys nustatyti, kiek tiesiogini vertybi buvo paeista.
Be i iki iol aptart tstins nusikalstamos veikos poymi, moksle bei
Lietuvos teism praktikoje pasitaiko ir ie: nusikalstam padarini

59

vieningumas269, tas pats veiksm atlikimo bdas 270, analogikos aplinkybs271,

neilgas laiko tarp atskir veiksm tarpas272.
Nusikalstam padarini vieningumo kaip tstins nusikalstamos veikos
poymio vardijimas yra perteklinis, nes bendri padariniai tik detalizuoja kit
tstins nusikalstamos veikos poym vien tiesiogin baudiamojo statymo
saugom vertyb. Sukeliant skirtingus padarinius yra paeidiamos ir kelios
tiesiogins baudiamojo statymo saugomos vertybs, todl siekiant optimizuoti
tstins nusikalstamos veikos samprat tikslinga neiskirti kit poymi, kurie
apibdina ne pai tstin nusikalstam veik, o tik padeda geriau apibdinti vien
i jos poymi.
Analogiko bdo ar analogik aplinkybi iskyrimas kaip atskir tstins
nusikalstamos veikos poymi kelia labai daug abejoni. ie poymiai yra
pateikiami mintoje 2007 m. spalio 18 d Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos priimtoje nutartyje, taiau j
vardijimo btinumas yra visikai nemotyvuotas. Taip pat ir moksle autoriai tiesiog
vardija bd kaip tstins nusikalstamos veikos poym, taiau savo teigini
neargumentuoja273. Tad gantinai sunku yra paneigti teiginius, kurie yra
neargumentuoti. Analizuojant i problem labai svarbu suvokti, ar turta omeny,
kad bdas ir aplinkybs yra tstins nusikalstamos veikos poymiai tik tada, kai jie
yra tvirtinti kaip sudties poymiai, ar visada. Jei visais atvejais, tai yra tstins
nusikalstamos veikos poymis, tad toks jo skyrimas yra visikai neaikus, nes tuos
paius nusikalstamos veikos poymius galima gyvendinti vairiausiais bdais ir
aplinkybmis. Negi tai turi lemti nusikalstam veik dauget? Negi i anksto
suplanuotas dviej asmen nuudymas, vien asmen paduriant, o kit nuaunant,
jau turi bti vertinamas kaip nusikalstam veik daugetas? Jei taip, tai kokie tokio
vertinimo motyvai, nes sudtis gyvendinama tik viena? Be to, sprendiant tstins
nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstam veik daugeto problem,
pagrindinis kriterijus yra tai, kiek sudi yra gyvendinta. O sprendiant, kiek
sudi yra gyvendinta, autoriaus nuomone, negalima remtis poymiais, kurie nra
nusikalstamos veikos sudties poymiai nagrinjamu atveju. Jei bdas ir aplinkyb
yra tstins nusikalstamos veikos poymiai tik tada, kai jie yra numatyti sudtyje,
tai nesant bdo ar aplinkybs, kurie yra btini sudiai gyvendinti, negalima
kalbti apie pirmojo tstins nusikalstamos veikos poymio buvim. Tokiu atveju
nra padarytos kelios pavojingos veikos, kurios atskirai gali bti vertinamos kaip
baigta nusikalstama veika ar pasiksinimas padaryti nusikalstam veik pagal t
269

Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 24; Saninskij, R. A., supra note 43, p. 52.
Malinin, V. B., et. al., supra note 170, p. 302-304; Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 80;
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m. spalio 18 d.
nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-412/2007).
271
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m. spalio
18 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-412/2007).
272
Karajev, T. Eh., op. cit., p. 84; Kuznecova, N. F. et. al., supra note 176, p. 513514; Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m. spalio 18 d. nutartis
baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-412/2007).
273
Karajev, T. Eh., op. cit., p. 80.
270

60

pat BK straipsn, tad nra ir tstins nusikalstamos veikos. Taigi analogiko bdo
ir analogik aplinkybi nereikt laikyti tstins nusikalstamos veikos poymiais.
Paskutinis moksle274 ir teism praktikoje paplits poymis tai neilgas laiko
tarpas tarp atskir veiksm. Taiau io poymio btinumas taip pat yra
kritikuotinas. Vis pirma laiko tarpas tarp atskir veiksm nra nusikalstamos
veikos sudties poymis, o kaip jau anksiau minta, autoriaus nuomone, negalima
remtis tokiais poymiais, kurie nra nusikalstamos veikos sudties poymiai,
siekiant nusprsti, kiek sudi buvo gyvendinta. Visi tokio atribojimo kriterijai
turi iplaukti i konkreios nusikalstamos veikos sudties. Antra, pripainus tai
poymiu, lieka neaiku, kas yra neilgas laiko tarpas 275. Jei nusikalstamos veikos
pabaigimas usitsia kelerius metus dl objektyvi prieasi (pavyzdiui, dl
sunkios kaltinamojo ligos), ar tai paneigia tstins nusikalstamos veikos galimyb,
esant visiems kitiems tstins nusikalstamos veikos poymiams? Manytina, kad ne.
I ties ilgas laiko tarpas tarp atskir veik gali bti tik rankis teismo rankose,
nusprendiant, kad i atskir veik nesieja vieningas kalts turinys, bet tai ne
tstins nusikalstamos veikos poymis.
Apibendrinant, galima suformuluoti tokius tstins nusikalstamos veikos
poymius:
1) padarytos kelios pavojingos veikos, kiekvien i kuri atskirai pamus
gali bti vertinama kaip savarankika baigta nusikalstama veika ar,
atsivelgus tyi, kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam veik pagal
t pat BK straipsn;
2) visas veikas turi jungti vieningas kalts turinys;
3) visos veikos turi paeisti t pai tiesiogin baudiamojo statymo
saugom vertyb.
Tstin nusikalstama veika tai tokia veika, kuri susideda i keli pavojing
veik, kiekvien i kuri atskirai pamus gali bti vertinama kaip savarankika
baigta nusikalstama veika ar, atsivelgiant tyi, kaip pasiksinimas padaryti
nusikalstam veik pagal t pat BK straipsn, susiet vieningu kalts turiniu ir
paeidiani t pai vien tiesiogin baudiamojo statymo saugom vertyb.

2.4. Nusikalstama veika su alternatyviais pavojingos veikos

poymiais
LR BK yra pasitaiko nusikalstamos veikos sudi, kuriose yra apraomos
kelios alternatyvios veikos (pvz., BK 201 str., 237 str., 253 str., 259 str. ir t. t.).
274

Moksle net buvo pasilym apibrti laiko tarp, nustatant, kad tarp tstins nusikalstamos
veikos epizod negali praeiti ilgesnis nei 6 mnesi laiko tarpas. Plaiau irti: Rejman, G., supra
note 173, p. 260.
275
Lenkijos Aukiausiojo Teismo praktikoje kilo namaai problem bandant apibrti neilg
laiko tarp, to padaryti taip ir nepavyko. Pagrindiniu motyvu veik pripainti tstine vardytas
iankstinio sumanymo buvimas. Plaiau irti: Zoll, A. Glosa do postanowienia SN z 9.03.2006 r. V
KK 271/105. Orzecznictwo Sdow Polskich [Jurisprudence of Polish Courts]. 2007, 1: 17.

61

Tokios sudtys yra vadinamos sudtimis su alternatyviais veikos poymiais. J

ypatumas yra tas, kad kiekvienas atskiras alternatyvus veikos poymis gali sudaryti
baigtos nusikalstamos veikos sudt, taiau paprastai keli toki alternatyvi veik
padarymas yra kvalifikuojamas pagal vien BK straipsn kaip pavien nusikalstama
veika. Dauguma baudiamosios teiss mokslinink maai dmesio skiria
nusikalstamoms veikoms su alternatyviais pavojingos veikos poymiais,
apsiribodami vienintele taisykle, kad keli veik, kurios yra numatytos vienoje
nusikalstamos veikos sudtyje kaip alternatyvios, padarymas nekvalifikuotinas
pagal nusikalstam veik daugeto taisykles, o sudaro pavien nusikalstam
veik.276 Toki nuostat galima rasti ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj
Senato 2002 m. birelio 21 d. nutarime Nr. 37 Dl teism praktikos nagrinjant
psichotropini ar narkotini mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos
kategorijos pirmtak (prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo,
siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudiamsias bylas (BK 232 1, 2322,
2325, 23210 str.). Jame teigiama, kad psichotropini ar narkotini mediag
gaminimas ar gijimas ir tolesnis t pai psichotropini ar narkotini mediag
laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas nesudaro
nusikaltim pakartotinumo, ir veika kvalifikuojama kaip vienas nusikaltimas277.
Analogikai sprendiamos ir kitos bylos, susijusios su nusikalstam veik su
alternatyviais pavojingos veikos poymiais padarymu. tai, V. K. be kit
nusikalstam veik taip pat nuteistas pagal BK 201 str. 1 d. u tai, kad jis
neteistai gijo, gabeno ir laik techninio etilo alkoholio skiedin, o btent: 2007
m. kovo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, turgavietje, esanioje (duomenys
neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), turdamas tiksl realizuoti
atsiskaityti su darbininkais bei talkininkais u atliktus kio darbus i nenustatyto
asmens u 210 Lt neteistai gijo 31,2 litro 95,4 procent techninio etilo alkoholio
skiedinio, kur neteistai pargabeno savo sodyb, esani (duomenys neskelbtini)
kaime, ir neteistai laik gyvenamojo namo prieangyje iki 2007 m. kovo 29 d.
20.50 val., kol kratos metu j rado ir pam (duomenys neskelbtini) policijos
komisariato pareignai.278 Taigi techninio etilo alkoholio skiedinio neteistas
gijimas, gabenimas ir laikymas kvalifikuoti kaip pavien nusikalstama veika.
Taiau teism praktikoje ne visada yra laikomasi mintos taisykls. Kitose bylos
Lietuvos Aukiausiasis Teismas, nepateikdamas joki motyv, palieka galioti
nuosprendius, kuriuose alternatyvi veik padarymas kvalifikuojamas kaip
atskiros nusikalstamos veikos, t. y. nusikalstam veik daugetas. tai Lietuvos
Aukiausiasis Teismas paliko galioti Panevio apygardos teismo Baudiamj
byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nuosprend, kuriuo T. E.
276

Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note 25, p. 41; Chernenko, T. G., supra note 27, p. 47;
Kulichenko, N. N., supra note 123, p. 7273 ir t. t.
277
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2002 06 21 nutarimas Dl teism praktikos
nagrinjant psichotropini ar narkotini mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos
kategorijos pirmtak (prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar
kitokio platinimo baudiamsias bylas (BK 2321, 2322, 2325, 23210 str.). Teism praktika. 2002, Nr.
17.
278
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo
10 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-75/2009).

62

nuteistas pagal BK 201 str. 1 d. ir 201 str. 2 d. u tai, kad 2005 m. gegus mn.,
ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, neteistai pagamino ir savo namo
rsyje iki 2005 m. birelio 21 d., 11.25 val., laik aparat nam gamybos stipriems
alkoholiniams grimams gaminti. Be to, 2005 m. birelio 19 d., apie 20.00 val.,
turdamas tiksl realizuoti, neteistai pagamino ir savo namo rsyje iki 2005 m.
birelio 21 d., 11.25 val., laik stipr alkoholin grim 51,97 l namins degtins
bei 400 l brogos, tinkamos namins degtins gaminimui, i kurios ksinosi
pagaminti 53,8 l 100 proc. stiprumo absoliutaus etilo alkoholio arba 134,5 l 40,0
trio proc. etilo alkoholio, taiau dl nuo jo valios nepriklausani aplinkybi
nusikalstamos veikos nebaig, nes j atskleid policijos pareignai. 279 Analogikas
sprendimas priimtas ir kitoje baudiamojoje byloje, kurioje A. P. nuteistas pagal
BK 201 str. 1 d. u neteist aparato nam gamybos stipriems alkoholiniams
grimams laikym ir BK 22 str. 1 d., 201 str. 3 d. u pasiksinim pasigaminti ne
maiau kaip 10 litr nam gamybos stiprij grim 280. Tokia teism praktika
neatitinka baudiamosios teiss teorijos, todl yra klaidinga.
Sprendiant bylas, susijusias su sudtimis, kuriose yra tvirtintos alternatyvios
veikos, reikt sutikti su prof. V. Piesliako nuomone 281, pritariania Lietuvos
Aukiausiojo Teismo pozicijai, kuri buvo ireikta dar galiojant 1961 m. BK. G.
M. nuteistas pagal 1961 m. LR BK 310 str. 1 d. ir BK 16 str. 2 d., 310 str. 6 d. u
tai, kad 2001 m. gegus 20 d. Taurags rajone, mike, pasigamino aparat
naminei degtinei gaminti ir laik j tame mike iki 2001 m. gegus 25 d. Be to, G.
M. nuteistas ir u tai, kad veikdamas kartu su V. R. ir D. M., 2001 m. gegus 25 d.
Taurags rajone, mike, pagamino 1 500 l brogos, skirtos naminei degtinei
gaminti, i kurios pasiksino pagaminti 127,5 l namins degtins, taiau degtins
nepasigamino, nes sulaik policijos darbuotojai. Lietuvos Aukiausiojo Teismo
teisj kolegija paymjo, kad teismai nepagrstai kasatoriaus veiksmus vertino ne
kaip vien nusikaltim, o kaip nusikaltim dauget, t. y. dviej nusikaltim realij
sutapt ir nepagrstai kvalifikavo padaryt veik pagal du BK straipsnius, t. y. BK
310 str. 1 d. ir BK 16 str. 2 d. ir 310 str. 6 d. BK 310 str. 1 d. numato baudiamj
atsakomyb u namins degtins, brogos ar kit nam gamybos stipri alkoholini
grim gaminim, laikym, gabenim, pardavim ar kitok realizavim, taip pat ir
aparat jiems gaminti gaminim, laikym, gabenim, pardavim ar kitok
realizavim. BK 310 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas yra namin degtin,
broga, kiti nam gamybos stiprs alkoholiniai grimai ir aparatai tokiems
grimams gaminti. Baudiamoji atsakomyb u namins degtins ir aparat jiems
gaminti gaminim, laikym, gabenim, pardavim ar kitok realizavim numatyta
vienoje ir toje paioje BK 310 str. 1 dalyje. Be to, visi aukiau ivardyti veiksmai
dl namins degtins ir jai gaminti aparat statyme numatyti kaip alternatyviniai,
todl baudiamajai atsakomybei pakanka bent vieno i j padarymo. Jei asmuo
padaro kelis BK 310 str. apraytus veiksmus, jo veika vertintina kaip vienas
279

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. sausio
16 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-36/2007).
280
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio
5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-461/2007).
281
Piesliakas V., supra note 63, p. 136138.

63

nusikaltimas, jeigu BK 310 str. 1 d. aprayti veiksmai padaryti dl vieno ir to

paties nusikaltimo dalyko. Antai, jei asmuo pagamina tam tikr kiek namins
degtins, po to j laiko, gabena, o vliau ir parduoda, visi padaryti veiksmai
vertintini kaip vienas nusikaltimas. Veika gali bti laikoma vienu nusikaltimu ir tuo
atveju, jei asmuo padaro BK 310 str. 1 d. numatytas veikas dl skirting BK 310
str. 1 d. numatyt nusikaltimo dalyk, taiau visas padarytas veikas apima bendras
sumanymas ir vieninga tyia. Antai, asmuo pagamina aparat naminei degtinei
gaminti tam, kad tuo aparatu pasigamint namin degtin. iuo atveju
nusikaltimas gali turti tstinio nusikaltimo poymi, jei kaltininko veiksmai apimti
vieninga tyia. Viening tyi galima konstatuoti tada, kai jau gamindamas
aparat asmuo numato kad vliau juo gamins namin degtin. Tokiu atveju vis
padaryti veiksmai vertintini kaip vienas tstinis nusikaltimas ir kvalifikuojami
pagal vien BK straipsn. Aparato naminei degtinei gaminti pagaminimas ir vliau
juo gaminimas namins degtins sudaryt kelis nusikaltimus, jei ias veikas
neapimt bendras sumanymas ir vieninga tyia. Antai, asmuo pagamina aparat
naminei degtinei gaminti tikslu j parduoti, o nepavykus jo parduoti, sugalvoja juo
pasigaminti namins degtins.282 Analogikas sprendimas priimtas ir kitoje
byloje283. Kaip matome, Lietuvos Aukiausiasis Teismas kaip papildom
nusikalstamos veikos su alternatyviomis veikomis poym veda vieningos tyios
buvim, tokiu bdu priartindamas nusikalstam veik su alternatyviais veiksmais
prie tstins nusikalstamos veikos. Kitose byloje Lietuvos Aukiausiasis Teismas
netgi sulygina ias veikas teigdamas, jog keli alternatyvi veiksm atlikimas
kvalifikuotinas kaip viena tstin nusikalstama veika 284, ar keli alternatyvi
veiksm atlikimas kvalifikuotinas kaip viena tstin nusikalstama veika, jeigu
jas jungia vieningas kaltininko sumanymas.285 Toki Lietuvos Aukiausiojo
Teismo pozicij reikt laikyti teisinga, nes i ties nusikalstamos veikos su
alternatyviomis veikomis visikai atitinka tstins nusikalstamos veikos poymius
atliekamos kelios veikos, kurios atitinka vien BK straipsn, jas sieja vieningas
kalts turinys ir jos paeidia vien tiesiogin baudiamojo statymo saugom
vertyb. Dl tokios ivados galima konstatuoti, kad nusikalstamos veikos su
alternatyviomis veikomis kaip paviens nusikalstamos veikos ries vardijimas
praranda prasm. O nusikalstamoms veikoms su alternatyviais veikos poymiais
turi bti taikomos tstins nusikalstamos veikos taisykls.

2.5. Sudtin nusikalstama veika

282

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m.

balandio 2 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-285/2002).
283
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m.
lapkriio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-927/2002).
284
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. sausio
26 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-124/2007).
285
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. rugsjo
23 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-322/2008).

64

Baudiamajame kodekse yra sutinkama nusikalstam veik, kurios savyje

apjungia kelias atskiras nusikalstamas veikas. Paprastai moksle tokios veikos yra
vadinamos sudtinmis. Analogika paviens nusikalstamos veikos ris paplitusi
ir usienio valstybse. Rusijoje 286 tai vadinama 287,
Vokietijoje Das Zusammengesetzt Delikt288. Didiojoje Britanijoje taip pat
susiduriama su panaiomis sudtines nusikalstamomis veikomis, taiau j
vertinimas teism praktikoje yra labai nevienareikmis. 289 JAV analogikos veikos
vertinamos kaip atskiros, taiau atsivelgiant tai, kad viena nusikalstama veika
yra kitos nusikalstamos veikos specifinis bruoas, ji negrietina baudiamosios
atsakomybs.290
Kalbant apie sudtini nusikalstam veik samprat, reikia pastebti, kad
mokslininkai laikosi skirting nuomoni. tai pirma grup mokslinink291 kaip
sudtines nusikalstamas veikas laiko susidedanias i keli veik, kurios atskirai
pamus gali bti laikomos savarankikomis nusikalstamomis veikomis. Kartais
samprata yra papildoma tuo, kad tos atskiros veikos paeidia vien ar kelias
baudiamojo statymo saugomas vertybes. 292 Taip statym leidjas viena
baudiamosios teiss norma tvirtina nusikalstam veik sutapt. Taiau toks ios
grups mokslinink poiris buvo kritikuojamas 293 u per siaur sudtins
nusikalstamos veikos samprat ir u tai, kad pagal tok apibrim jos tampa
nemanoma atriboti nuo tstins nusikalstamos veikos, kurios atskiri epizodai taip
pat gali bti laikomi nusikalstamais. Atsivelgiant mintas pastabas, antra grup
mokslinink294 kaip sudtines nusikalstamas veikas sil suprasti tokias, kurios
susideda i keli nevienari veiksm 295 (ir neveikim296), sukeliani
nevienarius padarinius. Be to, A. M. Jakovlev teig, kad tuos veiksmus ir
padarinius sieja viena kalts forma. 297 Dar plaiau sudtin nusikalstam veik
apibria T. E. Karajev, kurio nuomone, sudtin nusikalstama veika tai pavien
veika, apimanti ankstesnes nusikalstamos veiklos stadijas arba savarankikas
286

Rusijos BK yra net atskir norm, kuriose akivaizdiai yra sujungiamos dvi nusikalstamos
veikos vien (pvz., nuudymas, susijs su plimu, turto prievartavimu ar banditizmu). Plaiau
skaityti: Morozov, V.; Dubchenko, S. Osobennosti kvalifikacii ubijstv, soprjazhennykh s razboem,
vymogatelstvom ili banditizmom. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2007, 4: 5254; Bavsun, M;
Vishnjakova, N. Problemy kvalifikacii ubijstva soprjazhennogo s inymi prestuplenijami. Ugolovnoe
pravo [Criminal Law]. 2004, 4: 79.
287
Rarog, A. I., et al., supra note 18, p. 42; Rarog, A.; Gracheva, Ju. Zakonodatelhye konstrukcii
i kvalifikacija prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2003, 2: 62.
288
Wessels, J. supra note 17, p. 250.
289
Mitchell, B. Multiple Wrongdoing and Offence Structure: A Plea for Consistency and Fair
Labelling. The Modern Law Rewiew. 2001, 64: 393412.
290
Girdenis, T., supra note 11, p. 52.
291
Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note 25, p. 40; Salikhov, Sh. S., supra note 43, p. 22.
292
Chernenko, T. G., supra note 27, p. 41; Kalinina, T. A., supra note 29, p. 27; Gulieva, N. B.,
supra note 31, 3038.
293
Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 27.
294
Jakovlev, A. M., op. cit., p. 27; Shkredova, Eh. G., supra note 28, p. 23.
295
Jakovlev, A. M., op. cit., p. 27.
296
Shkredova, Eh. G., op. cit., p. 23.
297
Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 27; Shkredova, Eh. G., supra note 28, p. 23.

65

nusikalstamas veikas, kurios buvo nusikalstamos veikos vykdymo bdas, taip pat
nusikalstama veika, kurios sudtis pagal statym sieja dvi ar daugiau skirting
nusikalstam veik, kuriomis ksinamasi skirtingas baudiamojo statymo
saugomas vertybes, sukelianias skirtingas pasekmes, taiau susiet vidiniu
bendrumu.298 Taip T. E. Karajev kaip sudtins nusikalstamos veikos sudedamj
dal papildomai vardija ir tas nusikalstamas veikas, kurios buvo nusikalstamos
veikos vykdymo bdas. Pasitaiko ir kitoks poiris sudtines nusikalstamas
veikas tai prof. V. Piesliakas analogikas veikas vadina ne sudtinmis
nusikalstamomis veikomis, o nusikalstam veik sudtimis, sauganiomis kelias
vertybes.299
Baudiamosios teiss moksle yra paplits bandymas klasifikuoti sudtines
nusikalstamas veikas. tai V. P. Malkov, sudtin nusikalstam veik laikydamas
statymu susieta sutaptimi, mini dvi sudtins nusikalstamos veikos ris: 1)
sudtins nusikalstamos veikos, kuri pagrind sudaro du ne tuo paiu metu atlikti
veiksmai (statymu tvirtinta realioji sutaptis) ir 2) sudtines nusikalstamas veikas,
kurios padaromos vienu veiksmu, sukelianiu kelias skirtingas pasekmes (statymu
tvirtinta idealioji sutaptis). Kai kurie mokslininkai ipleia V. P. Malkovo
klasifikacij ir iskiria keturias sudtini nusikalstam veik ris: 1) sudtins
nusikalstamos veikos, kurios susideda i keli nevienari pavojing veik (pvz.,
plimas); 2) sudtins nusikalstamos veikos, kurios susideda i keli vienari
pavojing veik (pvz., nuudymas dviej ir daugiau asmen); 3) sudtins
nusikalstamos veikos, kurios susideda i vienos pavojingos veikos ir keli
padarini ir 4) sudtins nusikalstamos veikos, kurios susideda i dviej pavojing
veik, viena i kuri yra kitos padarymo bdas. 300 Toks skirstymas nra tikslus, nes
sudtini nusikalstam veik, kurios susideda i keli vienari pavojing veik,
vardijimas sutapatina tstin nusikalstam veik ir sudtin nusikalstam veik, o
tai metodologikai yra klaidinga. Moksle taip pat pasitaiko ir kitoki sudtini
nusikalstam veik klasifikacij vairiais pagrindais (pavyzdiui, pagal objekt,
pagal kalts form ir t. t.) 301, taiau, autoriaus nuomone, tokios klasifikacijos
visikai neatspindi sudtins nusikalstamos veikos problematikos ir yra betiksls
(klasifikavimas dl klasifikavimo).
Atkreiptinas dmesys, kad i paviens nusikalstamos veikos ris kartais yra
suvokiama ne kaip sudtin nusikalstama veika, bet kaip sudtin baudiamojo
kodekso norma302. Toks suvokimas turi tam tikr pagrind, nes paviens
nusikalstamos veikos atribojimo problema kyla btent dl konkreios baudiamojo
kodekso normos konstrukcijos ypatum vienas i konkreios normos poymi
tuo paiu atitinka ir kit norm. Taiau su tokiu aikinimu nortsi nesutikti, nes
taip vardijamos sudtins normos ne visada kelia paviens nusikalstamos veikos
atribojimo nuo nusikalstam veik daugeto problem. Ta norma gali bti
298

Karajev, T. Eh., supra note 26, p. 9.

Piesliakas, V., supra note 176, p. 220229.
300
Kalinina, T. A., supra note 29, p. 29; Kulichenko, N. N., supra note 123, p. 99101.
301
Gulieva, N. B., supra note 31, p. 84106.
302
Piteckij, V. V. Sostavnye normy v ugolovnom prave Rossii. Avtoreferat dissertacii kandidata
juridicheskikh nauk [Composite Norms in Criminal Law of Russia. Summary of Dissertation of
Candidate of Law Science]. Krasnojarsk, 2004, 1011.
299

66

paeidiama ir nerealizuojant konkretaus poymio, kuris tuo paiu gali atitikti ir

kit nusikalstam veik. Tokiu atveju, nra ir nusikalstam veik daugeto
atribojimo nuo paviens nusikalstamos veikos problemos, kas yra paviens
nusikalstamos veikos ries iskyrimo pagrindas. Tarkim, padaromas iaginimas,
kitaip atimant galimyb prieintis (BK 149 str. 1 d.). Pati iaginimo norma yra lyg
ir sudtin, nes joje tvirtintas fizinio smurto poymis, kuris atitinka kitas
nusikalstamas veikas (BK 140 str., 138 str. ir t. t.), taiau iuo atveju padaryta
nusikalstama veika nekelia joki nusikalstam veik daugeto problem. Taigi,
autoriaus nuomone, tinkamesnis yra sudtins nusikalstamos veikos terminas,
nes remiantis juo analizuojamos bt ne konkreios BK normos, o btent tos
nusikalstamos veikos, kai vienas i padarytos konkreios nusikalstamos veikos
sudties poymi tuo paiu atitinka ir kit nusikalstam veik.
Apvelgus daugumos mokslinink nuomon dl sudtins nusikalstamos
veikos sampratos ir pritaikius j nuomon Lietuvos Respublikos baudiamajam
kodeksui, btina aptarti sudtins nusikalstamos veikos bruous.
Sudtinms nusikalstamoms veikoms bdinga tai, kad jos saugo kelias
baudiamojo statymo saugomas vertybes 303. is poymis yra esminis,
padedantis atriboti sudtin nusikalstam veik nuo tstins ir trunkamosios
nusikalstam veik, kur yra paeidiama viena baudiamojo statymo saugoma
vertyb. Taip pat btina pabrti, kad visos sudtins nusikalstamos veikos turi
kelias baudiamojo statymo saugomas vertybes, taiau ne visos nusikalstamos
veikos, kurios saugo kelias baudiamojo statymo saugomas vertybes, yra
sudtins. Sudtinei nusikalstamai veikai yra btina ir tai, kad papildomos vertybs
paeidimas galt sudaryti atskir nusikalstam veik. Nes jei papildoma vertybe
negali sudaryti atskiros nusikalstamos veikos, tai tokiu atveju nra ir daugeto
problemos, todl tokia veika yra laikoma ne sudtine, o tiesiog veika su keliomis
baudiamojo statymo saugomomis vertybmis. Pavyzdiui, kontrabanda (BK 199
str.) saugo kelias baudiamojo statymo saugomas vertybes sining
konkurencij ir biudetinius valstybs interesus surenkant muitus, taiau n viena
i i vertybi negali sudaryti atskiros nusikalstamos veikos, todl tai yra pavien
veika su keliomis baudiamojo statymo saugomomis vertybmis, bet ne sudtin
nusikalstama veika. Taigi sudtin nusikalstama veika saugo dvi ar daugiau
baudiamojo statymo saugom vertybi.
Tos baudiamojo statymo saugomos vertybs skirstomos pagrindin ir
papildom.304 Pagrindin vertyb priklauso ne nuo ios vertybs svarbumo, o nuo
jos glaudaus ryio su rine baudiamojo statymo saugoma vertybe. Nuo
pagrindins vertybs priklauso ir tos nusikalstamos veikos vieta Baudiamajame
kodekse (jo skyriuje). Papildoma vertyb yra tokia, kuri yra visada paeidiama ar
jai kyla pavojus, ksinantis pagrindin baudiamojo statymo saugom
vertyb.305 Taiau papildoma baudiamojo statymo saugoma vertyb yra susijusi
jau su kita (kito BK skyriaus) rine baudiamojo statymo saugoma vertybe.
303

Chernenko, T. G., supra note 27, p. 41; Kalinina, T. A., supra note 29, p. 26; Gulieva, N. B.,
supra note 31, p. 3038.
304
Piesliakas, V., supra note 176, p. 221.
305
Piesliakas, V., supra note 176, p. 227.

67

Pavyzdiui, iaginimo norma saugo kelias vertybes seksualin nelieiamyb ir

sveikat. Siekiant nusprsti, kuri vertyb yra pagrindin, tenka pavelgti, tai kuri
vertyb atspindi ios nusikalstamos veikos esm, o btent reikia nustatyti, su kokia
rine vertybe ji yra susijusi. Kadangi iaginimo norma yra dta XXI skyri
Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mogaus seksualinio apsisprendimo
laisvei ir nelieiamumui, tai pagrindine vertybe reikt laikyti seksualin
nelieiamyb, o sveikata savo ruotu tampa papildoma baudiamojo statymo
saugoma vertybe.
Pagrindin ir papildomos vertybs nustatymas nra savitikslis, nes btent is
ingsnis yra pagrindas atribojant pavien sudtin nusikalstam veik nuo
nusikalstam veik daugeto. Nustaius, kuri vertyb yra pagrindin, o kuri yra
papildoma, reikia nustatyti, kokia apimtimi yra saugoma papildoma baudiamojo
statymo saugoma vertyb. 306 Norint to pasiekti, reikia remtis baudiamojo
statymo saugom vertybi svarbos lyginimu. 307 Kuri vertyb yra statym leidjo
labiau saugoma, galima nustatyti lyginant sankcijas kuo grietesn sankcija, tuo
vertyb yra svarbesn. Taigi esant sudtinei nusikalstamai veikai, reikia lyginti jos
ir nusikalstamos veikos, kuri saugo papildom vertyb, sankcijas. Jei pagrindins
veikos sankcija yra grietesn ar lygi nusikalstamos veikos, kuri saugo papildom
vertyb, sankcijai, tai tokiu atveju konstatuojama, jog pavien sudtin
nusikalstama veika visikai apima alutins (kuria yra saugoma papildoma vertyb)
nusikalstamos veikos sudt, tada atskira kvalifikacija nereikalinga. Jei
nusikalstamos veikos, kuri saugo papildom vertyb, sankcija yra grietesn, tai
tokiu atveju pagrindins normos apsaugos apimtis nra pakankama, todl
susiduriama su nusikalstam veik daugetu.
tai Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2005 m. birelio 23 d.
nutarime Nr. 52 Dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose,
kalbant apie fizin smurt, panaudot plimo metu, yra nustatyta, kad fizinio
smurto padariniai gali bti fizinio skausmo suklimas, neymus ar nesunkus
sveikatos sutrikdymas308. Jei plimo metu padaromas sunkus sveikatos
sutrikdymas, veika turi bti kvalifikuojama pagal atitinkam BK 180 straipsnio
dal (nepriklausomai nuo to kokie yra plim kvalifikuojantys poymiai) ir pagal
BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkt, nes BK 180 straipsnio 3 dalis neapima
sunkaus sveikatos sutrikdymo padarini, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto
dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dl savanaudik paskat,
taiau nenumato nuosavybs pagrobimo. 309 Be to nuudymas, padarytas plimo
ar turto prievartavimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9
punkt ir atitinkamas BK 180 ar 181 straipsnio dalis priklausomai nuo
kvalifikuojamj poymi arba pagal BK 254 straipsnio 2 dal, 256 straipsn ar
306

Ibid., p. 223.
Kuznecova, N., supra note 219, p. 26; Mancev, N.I.; Sharapov, R. D. Osnovy kvalifikacii
slozhnykh nasilstvennykh prestuplenij po sovokupnosti ugolovno-pravovykh norm i pri ikh
konkurencii. Pravovedenie [Jurisprudence]. 2005, 4: 7071.
308
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2005 06 23 nutarimas Nr. 52 Dl teism praktikos
vagysts ir plimo baudiamosiose bylose. Teism praktika. 2005, Nr. 23.
309
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2005 06 23 nutarimas Nr. 52 Dl teism praktikos
vagysts ir plimo baudiamosiose bylose. Teism praktika. 2005, Nr. 23.
307

68

263 straipsnio 2 dal, jei plimo ar turto prievartavimo dalykas yra daiktai,
numatyti iose normose, ir veikos, padarytos dl savanaudik paskat310.
Analogikai situacija yra sprendiama ir nusikaltimuose seksualinei laisvei jei
dl iaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto
nukentjusiajam padaromas nesunkus ar neymus sveikatos sutrikdymas arba
sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140
straipsn nekvalifikuojama. Taiau jei dl panaudoto fizinio smurto nukentjusiojo
pasiprieinimui palauti jam padarytas tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas,
padaryta veika kvalifikuojama kaip keli nusikaltim idealioji sutaptis pagal BK
149 ar 150 straipsn ir 135 straipsnio atitinkam dal. Nuudymas iaginimo ar
seksualinio prievartavimo metu priklausomai nuo nuudymo padarymo laiko
kvalifikuojamas kaip nusikaltim idealioji ar realioji sutaptis pagal BK 129
straipsnio atitinkam dal ir BK 149 ar 150 straipsnio atitinkam dal.311 Taigi
pagal pateiktus pavyzdius matome, kad tais atvejais, kai alutins nusikalstamos
veikos, sankcija312 yra maesn (ar lygi), palyginti su pagrindins veikos
sankcija313, mes turime sudtin nusikalstam veik, kuri apima mintus padarinius.
Ir atvirkiai, tais atvejais, kai nusikalstamos veikos, sauganios papildom
baudiamojo statymo saugom vertyb, sankcija yra didesn nei pagrindins
veikos (BK 180 str. 1 d. laisvs atmimas iki 6 met, o BK 138 str. 2 d. 9 p. ir BK
129 str. 2 d. 9 p., atitinkamai 12 met bei laisvs atmimas iki gyvos galvos), mes
turime nusikalstam veik dauget. Analogikai galima lyginti sankcijas ir
iaginimo bei seksualinio prievartavimo atvejais.
Lyginant sankcijas reikia atkreipti dmes tai, kad lyginti reikia pagrindins
veikos (su keliomis baudiamojo statymo saugomomis vertybmis) pagrindins
(ne kvalifikuotos) nusikalstamos veikos sudties sankcij su alutins
nusikalstamos veikos (sauganios papildom baudiamojo statymo saugom
vertyb) sankcija. Lyginimas su pagrindine sudtimi yra btinas tam, kad bt
galima nustatyti tikrj papildomos vertybs pagrindinje nusikalstamoje veikoje
apsaugos apimt, nes kvalifikuojantys poymiai padidina veikos pavojingum dl
kit aplinkybi, todl tampa nemanoma nustatyti, kiek yra saugoma papildoma
vertyb, o kiek sankcijai tak daro kvalifikuojantys poymiai.
Taip pat atkreiptinas dmesys tai, kad lyginant pagrindins ir alutins
nusikalstam veik sankcijas, reikia atsivelgti ne tik maksimal bausms dyd,
bet apskritai sankcij grietum. Todl kritikuotina reikt laikyti teism
praktik314, pagal kuri piktnaudiavimas tarnyba (BK 228 str. 1 d.) apima BK 140
310
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl Teism
praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 21.
311
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 12 30 nutarimas Dl teism praktikos
iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosios bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 22.
312
Fizinio skausmo suklimas ar neymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.) baudiami
vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met, o
nesunkus sveikatos sutrikdymas i savanaudik paskat (BK 138 str. 2 d. 9 p.) baudiamas iki 5
met nelaisvs.
313
BK 180 str. 1 d. sankcija aretas ar laisvs atmimas iki 6 met
314
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teism
praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams

69

str. numatyt fizinio skausmo suklim ar neymaus sveikatos sutrikdymo

padarym. Lyginant sankcijas, akivaizdu, kad numatytos laisvs atmimo bausms
sankcija u piktnaudiavim yra grietesn nei BK 140 straipsnyje. Taiau BK 140
str. nenumatyta galimyb skirti baudos ar teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti
tam tikra veikla atmimo bausmi. I to iplaukia ivada, kad tais atvejais, kai
piktnaudiaujant yra padaroma ir BK 140 str. numatyta veika, baudiant tik pagal
BK 228 str., yra nepagrstai velninama kaltininko teisin padtis, nes teismui
paliekama galimyb skirti velnesnes bausmes, nei jos numatytos BK 140 str.
Apibendrinus galima suformuluoti tok sudtins nusikalstamos veikos poym
papildomos ios normos baudiamojo statymo saugomos vertybs apsauga yra
lygi ar maesn nei pagrindins.
Kaip kit sudtins nusikalstamos veikos poym dauguma mokslinink
vardija tai, kad sudtin nusikalstama veika turi susidti i dviej ar daugiau
atskir (vertinant jas izoliuotai) paprastj pavieni nusikalstam veik 315 ar
atskir pavojing veik316 ar net tik i atskir veiksm 317, kurie atskirai
pamus gali bti nusikalstami. Kaip tradicinis sudtins nusikalstamos veikos
pavyzdys yra pateikiama plimo norma, kurioje galima aptikti keli nusikalstam
veik sudi poymius vagysts, sveikatos sutrikdymo ar net grasinimo
nuudyti (BK 145 str. 1 d.). Dl io poymio sutaria i esms visi minti autoriai ir
kai kurie pabrdami io poymio svarb teigia, jog iaginimas nra sudtin
nusikalstama veika, nes lytinis santykiavimas prie nukentjusiojo vali nra
nusikalstamas ir tik smurtas ar grasinimas panaudoti smurt gali sudaryti atskiros
nusikalstamos veikos sudt.318 ie mokslininkai i esms yra teiss, nes lytinis
santykiavimas prie nukentjusiojo vali be grasinimo, smurto ar pasinaudojimo
bejgikumu i tikrj nra nusikalstamas, todl ioje nusikalstamoje veikoje nra
pirmojo sudtins nusikalstamos veikos poymio keli veik, kurios atskirai
pamus turi bti nusikalstamos. Taiau taip teigdami ie mokslininkai visikai
nepasisak dl iaginimo priskyrimo bent vienai i sudtingos paviens veikos
ri. Taip iaginimo norma, kuri savyje tikrai slepia atribojimo nuo
nusikalstam veik daugeto problem, tarsi paliekama nuoalyje, nematant
problemos. Natralu, kad remiantis tokiu sudtins nusikalstamos veikos poymiu,
iaginimo nusikalstamos veikos mes negalime priskirti prie sudtins veikos
sampratos. Galima rasti ir kit panai pavyzdi 319, kur vienoje nusikalstamos
veikos sudtyje nra tvirtintos dvi veikos, kurios gali bti vertinamos kaip
nusikalstamos, taiau vienas i sudties poymi gali bti vertinamas kaip atskira
nusikalstama veika, o tai automatikai kelia i veik atribojimo nuo nusikalstam
veik daugeto problem. Tad jeigu paviens veikos rys yra skiriamos tam, kad
baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga. Teism
praktika. 2007, Nr. 26.
315
Chernenko, T. G., supra note 27, p. 40; Kalinina, T. A., supra note 29, p. 26; Pavilonis, V.;
Bielinas, E., supra note 25, p. 40; Salikhov, Sh. S., supra note 43, p. 22 ir t. t.
316
Malkov, V. P. Mnozhestvennost prestuplenij i ee formy po sovetskomu ugolovnomu pravu
[Multiple Offenses and Its Forms in Soviet Criminal Law]. Kazan, 1982, p. 16.
317
Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 27; Rarog, A. I., et al., supra note 18, p. 42.
318
Shkredova, Eh. G., supra note 28, p. 24; Kulichenko, N. N., supra note 123, p. 102.
319
BK 181 str., 182 str. ir t. t.

70

suformuluot kriterijus, kuriais remiantis bt galima atriboti jas nuo nusikalstam

veik daugeto, tokios veikos reikalauja atitinkamo vertinimo. inoma tokiu atveju
galima kurti nauj paviens veikos r arba siekiant optimalumo iek tiek pakeisti
sudtins nusikalstamos veikos traktavim, nesiejant jos su idealiosios sutapties
tvirtinimu vienoje normoje, t. y. keli nusikalstam veik sujungimo. Tad,
autoriaus nuomone, tikslinga io sudtins nusikalstamos veikos poymio nesieti su
keli savarankik pavieni veik tvirtinimu vienoje normoje. Sudtinei
nusikalstamai veikai bdinga tai, kad jos nusikalstamos veikos sudties poymiai
visikai apima kitos nusikalstamos veikos sudties poymius. Paprastai vienos
nusikalstamos veikos objektyvusis sudties poymis (pavojinga veika, jos
padarymo bdas ar pavojingi padariniai) gali bti vertinamas kaip atskira
nusikalstama veika.
Baudiamajame kodekse yra numatyta nemaai 320 nusikalstam veik, kuri
vienas i poymi sudaro ar gali sudaryti atskir nusikalstam veik. tai plimo
(BK 180 str. 1 d.) normoje galima aptikti net tris objektyviuosius poymius, kurie
gali bti vertinami kaip atskira nusikalstama veika. Vis pirma svetimo turto
pagrobimas gali bti kvalifikuojamas pagal BK 178 str. 1 d. kaip vagyst, antra,
fizinio smurto panaudojimas gali atitikti net keli straipsni sudtis BK 140 str. 1
ar 2 d. (fizinio skausmo suklimas ar neymus sveikatos sutrikdymas) ar 138 str. 1
ar 2 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir treia, grasinimas tuoj pat panaudoti
smurt gali atitikti BK 145 str. 1 d. (grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti
sveikat). Taiau plimo normoje tvirtinta baudiamojo statymo saugoma
vertyb savo apimti apima ias veikas, todl jos atskirai nekvalifikuojamos.
Maiausiai problem teism praktikoje kyla tada, kai alutin nusikalstama
veika sutampa su pagrindins nusikalstamos veikos objektyviuoju poymiu.
Tokiais atvejais statym leidjas aikiai pasisako, kad konkreti nusikalstama veika
yra sudtin ir kad konstruojant i teiss norm buvo atsivelgta ir alutin
nusikalstam veik. Labiausiai LR BK paplits objektyvusis poymis, kuris
visikai atitinka kit nusikalstam veik tai fizinio smurto naudojimas. is
poymis paplits daugelyje nusikalstam veik BK 146 str. 2 d., 147 str., 147(1)
str., 149 str., 150 str., 165 str., 180 str., 181 str. 2 d., 231 str. 2 d., 233 str. 3 d., 234
str., 240 str., 241 str. 2 d., 251 str. 2 d., 254 str. 2 d., 263 str., 283 str., 286 str., 287
str. 2 d., 294 str. 2 d., 318 str., 319 str., 320 str. 2 d. Drauge smurto naudojimas
visikai atitinka BK 140, 138, 135 ir 129 straipsniuose tvirtintas veikas. Todl
gyvendinus fizinio smurto poym visada turi bti keliamas klausimas, kokius
smurtinius padarinius apima nagrinjama sudtin nusikalstama veika. Atkreiptinas
dmesys, kad fizinio smurto panaudojimas kaip pagrindins normos poymis gali
apimti tik tas alutines smurto pasekmes, kurios, kaip ir fizinis smurtas, yra
padaromos tyia. Todl reikia pritarti tokiai pozicijai 321, pagal kuri, jei dl fizinio
smurto padaromas neatsargus sveikatos sutrikdymas, tai jis turi bti
320

Atsivelgiant sudtini nusikalstam veik atribojimo nuo nusikalstam veik daugeto

problematikum, autoriaus nuomone, reikt pritarti kai kuri mokslinink silymui mainti
sudtini norm skaii Baudiamajame kodekse, daniau taikant idealiosios nusikalstam veik
sutapties taisykles. Plaiau irti: Babij, N. Principy postroenija ugolovnogo zakona i kvalifikacija
prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2006, 3:7.
321
Mancev, N.I.; Sharapov, R. D., supra note 307, p. 69.

71

kvalifikuojamas atskirai, kaip idealioji nusikalstam veik sutaptis. Analogikos

praktikos prisilaiko ir Lietuvos teismai pagal sutapt turi bti kvalifikuojama
veika, kai plimo metu yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas dl
neatsargumo ar neatsargus gyvybs atmimas322, nors tiek BK 137 str. 1 d., tiek ir
BK 132 str. 1 d. sankcijos yra velnesns nei plimo 323. iai grupei taip pat
priskirtinos nusikalstamos veikos, kuriose vienas i poymi yra neteistas laisvs
atmimas (BK 100 str., 147 str., 181 str. 2 d. atitinka BK 146 str. numatyt
nusikalstam veik), udymas (BK 99 str., 100 str., 101 str. atitinka BK 129
str.) ir kitos panaios veikos, kurios visikai atitinka tam tikras konkreias
nusikalstam veik sudtis.
Kitais atvejais alutin nusikalstama veika tik i dalies atitinka kitos
nusikalstamos veikos objektyvj poym, ir tai kelia daugiau problem Lietuvos
teism praktikoje. Teism praktikoje nra susiformav aiks kriterijai, kuriais
vadovaujantis bt galima nustatyti, kada alutin nusikalstama veika yra
sudedamoji sudtins nusikalstamos veikos dalis, o kada ji turi bti vertinama i
nusikalstam veik daugeto pozicij. Tokiais atvejais pagrindinis argumentas,
kodl alutin nusikalstama veika neturi bti kvalifikuojama atskirai, yra
vardijama tai, kad ji yra sudtins nusikalstamos veikos vieno i objektyvij
poymi gyvendinimo bdas.
Labai danai suklastoto dokumento panaudojimas (BK 300 str.), jei tai yra
vieno i nusikalstamos veikos poymio gyvendinimo bdas i sutapties, yra
nekvalifikuojamas.324 tai, vadovaujantis 1998 m. gruodio 22 d. Lietuvos
Aukiausiojo Teismo teisj Senato nutarimu Nr. 8 Dl teism praktikos
sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose (BK 274
ir 275 str.), suklastot oficiali dokument panaudojimas sukiaujant i sutapties
pagal BK 207 str. (2000 m. BK i veika atitinka BK 300 str. aut. pastaba)
nekvalifikuotinas, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemon turtui
uvaldyti325. Analogika praktika yra ir kontrabandos bylose, kur suklastotos
muitins deklaracijos pateikimas, taip pat kit suklastot dokument, reikaling
muitins procedrai atlikti, pateikimas atitinka kitok muitins kontrols ivengimo
poym. Todl suklastotos muitins deklaracijos ar kit dokument, reikaling
muitins procedrai forminti ir atlikti, pateikimas kvalifikuojamas tik pagal BK
199 straipsnio 1 ar 2 dal.326 Taigi ir vl, kadangi suklastoto dokumento
pateikimas atitinka vien i kontrabandos objektyvij poymi kitoks muitins
322
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2005 m. birelio 23 d. nutarimas Nr. 52 Dl teism
praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose. Teism praktika. 2005, Nr. 23.
323
Deja negalima daryti kategorikos ivados iuo klausimu, nes Lietuvos Aukiausiasis
Teismas visikai nepasisak dl neatsargaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo padaryto plimo metu
vertinimo.
324
Analogikai i problema yra sprendiama ir Rusijos baudiamojoje teisje. Plaiau irti:
Blagov, E., supra note 115, p. 12.
325
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1998 12 22 nutarimas su pakeitimais,
padarytais 1999 06 18, Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo
baudiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.). Teism praktika. 1998, Nr. 10 ir Nr. 11.
326
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2003 12 29 nutarimas Nr. 43 Dl teism
praktikos kontrabandos bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 20.

72

kontrols ivengimas ir yra io poymio gyvendinimo bdas, tai atskirai jis

nekvalifikuojamas. Taip pat reikt atkreipti dmes tai, kad kontrabandos norma
apima tik suklastoto dokumento panaudojim. Dokumento suklastojimas visada
kvalifikuojamas atskirai asmuo, suklastojs muitins deklaracij ar kit
dokument ir pateiks juos muitiniam tikrinimui, atsako pagal BK 199 straipsnio 1
ar 2 dal ir BK 300 straipsnio 1 ar 2 dal.327 Panai praktika yra ir bylose,
susijusiose su vieosios tvarkos paeidimu. Vienas i vieosios tvarkos paeidimo
(BK 284 str. 1 d.) poymi yra ls veiksmai, o vienas i bd gyvendinti
poym yra smurto naudojimas, nors ie poymiai nevisikai atitinka vienas kit.
Remiantis Lietuvos teism praktika, fizinio skausmo suklimas ar neymus
sveikatos sutrikdymas eina vieosios tvarkos paeidimo sudt ir atskirai
nekvalifikuojamas. tai D. . nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. u tai, kad 2007 m.
sausio 6 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabuio namo laiptinje,
liu elgesiu demonstravo nepagarb aplinkai ir sutrikd namo gyventoj rimt
bei tvark, t. y. nukentjusiajai N. . papraius pritildyti muzik, atidars buto
duris, liudytojo akivaizdoje sudav jai vien smg veid, taip padar neym
sveikatos sutrikdym dl nosies kaul lio ir vartojo necenzrinius odius. 328
Kaip matome, neymus sveikatos sutrikdymas atskirai pagal BK 140 str. 1 d.
nekvalifikuotas. Taip pat pagal teism praktik paprastai atskirai nekvalifikuojamas
grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikat, jei sudtinje nusikalstamoje
veikoje yra tvirtintas grasinimo panaudoti fizin smurt ar psichins prievartos
poymis. Toki situacij puikiai iliustruoja BK 181 str. (turto prievartavimo)
taikymo praktika. tai, remiantis 1996 m. birelio 21 d. Lietuvos Aukiausiojo
Teismo teisj Senato nutarimu Nr. 43 Dl teism praktikos nagrinjant turto
prievartavimo baudiamsias bylas, BK 273 straipsnyje (2000 m. BK tai atitinka
181 str. aut. pastaba) nurodytas poymis grasinimas panaudoti fizin smurt,
apima grasinim nuudyti ar padaryti sunk kno sualojim, ir tokie veiksmai
papildomai nekvalifikuojami329. Tokia pat praktika taikoma ir sigaliojus 2000 m.
BK. Antai R. P. nuteistas pagal BK 181 str. 1 d. u tai, kad 2006 m. balandio 3 d.,
apie 16.00 val., Panevyje, Respublikos g., 45a-ojo namo kieme, neturdamas
teisto pagrindo, atvirai, panaudodamas prie nukentjusj P. K. psichin
prievart grasindamas j umuti; t pai dien, apie 16.30 val., prie Puzino g.
27-ojo namo, vl grasindamas prie nukentjusj panaudoti fizin smurt j
umuti bei sunaikinti nukentjusiojo turt (subadyti automobilio padangas,
padegti namus), apie 17.20 val., skambindamas telefonu Nr. (duomenys
neskelbtini) nukentjusiajam mobiliojo ryio telefon, kurio Nr. (duomenys
neskelbtini), ir pokalbio metu dar kart grasindamas prie j panaudoti fizin
smurt nukentjusj umuti, atvirai reikalavo savo naudai perduoti 250 Lt. 330
327
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2003 12 29 nutarimas Nr. 43 Dl teism
praktikos kontrabandos bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 20.
328
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo
10 d nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K97/2009).
329
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1996 06 21 nutarimas Dl teism praktikos
nagrinjant turto prievartavimo baudiamsias bylas. Teism praktika. 1996, Nr. 3-4.
330
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. rugsjo
11 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K522/2007).

73

Taigi grasinimas umuti atitiko psichins prievartos poym ir atskirai pagal BK

145 str. 1 d. nebuvo kvalifikuotas. Analogikas silymas sprsti i situacij
pasitaiko ir doktrinoje331. Atskirai nekvalifikuotinas ir BK 165 str. numatytas
neteistas asmens bsto nelieiamumo paeidimas, kai tai yra susij su poymio
sibraunant patalp gyvendinimu (BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d.).
Baudiamajame kodekse yra nemaai norm, kurios kaip vien i
nusikalstamos veikos sudties poymi vardija sunki padarini kilim 332,
didels alos padarym 333, kurie yra aikinami gana plaiai, kartu, priklausomai
nuo i poymi aikinimo, atitikdami ir kitas BK normas, kuriose taip pat yra
udraustas tam tikr, tik jau sukonkretint, padarini suklimas (nuudymas,
vairaus sunkumo sveikatos sutrikdymai, turto sugadinimas ar sunaikinimas ir
pan.). Tokios nusikalstamos veikos taip pat laikytinos sudtinmis, nes vienas i
objektyvij poymi taip pat atitinka kit (alutin) nusikalstam veik.
Apvelgus vairi kategorij bylas, gali susidaryti spdis, kad tais atvejais, kai
alutin nusikalstama veika yra kitos veikos poymio gyvendinimo bdas,
kvalifikavimo problem nekyla, taiau is spdis yra klaidingas. Jei kalbsime
apie situacijas, kai susiduriama su objektyviaisiais vienos nusikalstamos veikos
poymiais, kurie tik i dalies atitinka kitos nusikalstamos veikos objektyvj
poym, tai toki veik vertinimas teism praktikoje yra itin nevienodas ir
analogikose situacijose taikomos skirtingos taisykls.
tai panagrinkime tas paias kontrabandos bylas, kuriose suklastoto
dokumento panaudojimas atitinka kitok muitins kontrols ivengimo poym ir
yra vienas i io poymio gyvendinimo bd, todl atskirai nekvalifikuojamas.
Taiau analogikoje situacijoje neteistas Lietuvos Respublikos valstybs sienos
perjimas (BK 291 str.), kuris savo esme atitinka vien i objektyvij
kontrabandos poymi nepateikim muitins kontrolei ir yra io poymio
gyvendinimo bdas, jau privalo bti kvalifikuojamas atskirai. Tok imperatyv
nustato 2003 m. gruodio 29 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato
nutarimas Nr. 43 Dl teism praktikos kontrabandos bylose, kuriame teigiama,
kad neteistas privalom pateikti muitiniam tikrinimui daikt gabenimas, taip pat
aunamj ginkl, audmen, sprogmen, sprogstamj, radioaktyvij mediag
ar kit strategini preki, nuodingj, stipriai veikiani, narkotini,
psichotropini mediag arba narkotini ar psichotropini mediag pirmtak
(prekursori) gabenimas be leidimo per Lietuvos Respublikos valstybs sien,
susijs su neteistu Lietuvos Respublikos valstybs sienos perjimu,
kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dal ir BK 291 straipsnio 1 dal334.
Taigi analogikoje situacijoje, kai vieno i kontrabandos poymio gyvendinimo
bdas gali bti vertinamas kaip atskira nusikalstama veika, Lietuvos Aukiausiasis
Teismas silo skirtingas vertinimo taisykles. Panai problema kyla ir vagysi bei
plim, susijusi su sibrovimu patalp, bylose, kai sibrovimo patalp metu yra
331

Fedosiuk O., supra note 234, p. 124.

BK 114 str. 2 d., 176 str., 250 str., 251 str. ir t. t.
333
BK 123 str., 196 str., 197 str., 228 str. ir t. t.
334
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2003 12 29 nutarimas Nr. 43 Dl teism
praktikos kontrabandos bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 20.
332

74

sugadinamas ar sunaikinamas svetimas turtas (BK 187 str.). Turto sugadinimas ar

sunaikinimas taip pat galt bti vertinamas kaip sibrovimo patalp sudedamoji
dalis, t. y. sibrovimo bdas. Taiau Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra kitokios
nuomons jei sibraunant patalp, saugykl ar saugom teritorij, ne tik
pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika
kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstam veik, numatyt BK 178 ar 180 ir 187
straipsniuose, sutaptis335. Dar neaikesns yra taisykls, kai teismai priima
sprendimus bylose, susijusiose su nusikaltimais valstybs tarnybai ir vieiesiems
interesams. tai, vadovaujantis 2007 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo
pateikta teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs
tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228,
229 straipsniai) apibendrinimo apvalga, jeigu nukentjusiajam sukeliamas fizinis
skausmas ar neymiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama tik pagal BK
228 straipsn336. Tai reikia, kad piktnaudiavimo tarnyba ar galiojim virijimo
poymiai apima ir smurto vartojim, o tai yra vienas i i poymi gyvendinimo
bd. Taiau jei smurtas atitinka piktnaudiavimo tarnybine padtimi ar galiojim
virijimo poym, kodl io poymio negali atitikti ir kitos veikos vagyst,
sukiavimas ir t. t. ios veikos taip pat gali pasireikti kaip vienas i
piktnaudiavimo bd. Taiau pagal teism praktik jeigu valstybs tarnautojas
ar jam prilygintas asmuo piktnaudiaudamas padaro, pvz., kontraband (BK
199 straipsnis), sukiavim (BK 182 straipsnis), pagrobia svetim turt arba j
pasisavina ar ivaisto (BK 178, 183, 184 straipsniai), veikos kvalifikuojamos kaip
nusikalstam veik sutaptis337. Be to, jeigu piktnaudiaujant nukentjusiajam
padaromas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas arba atimama gyvyb, veikos
kvalifikuojamos kaip nusikalstam veik sutaptis338. inoma, galima manyti, kad
fizinio skausmo suklimas ar neymus sveikatos sutrikdymas gali bti apimami ne
piktnaudiavimo tarnyba ar galiojim virijimo poymiais, bet didels alos
valstybei, tarptautinei vieajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui
padarymu. Taiau tokiu atveju tampa neaiku, kodl BK 229 (Tarnybos pareig
neatlikimo) numatyta nusikalstama veika neapima neatsargiai sukelto nesunkaus
sveikatos sutrikdymo. Mintame apibendrinime pateikiama tokia taisykl jeigu
dl tarnybos pareig neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybs, sunkiai ar nesunkiai
sutrikdoma jo sveikata ir jeigu kaltininkas numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo
gali atsirasti toki padarini, taiau lengvabdikai tikjosi j ivengti, arba, nors
ir nenumat, taiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir
turjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstam veik sutaptis (pagal
BK 229 straipsn ir 132, 137 arba 139 straipsnio atitinkamas dalis). Taigi kyla
335

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2005 06 23 nutarimas Nr. 52 Dl teism praktikos

vagysts ir plimo baudiamosiose bylose. Teism praktika. 2005, Nr. 23.
336
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teism
praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams
baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga. Teism
praktika. 2007, Nr. 26.
337
Ibid.
338
Ibid.

75

natralus klausimas tai koks gi yra BK 228 ir 229 straipsni kaip pavieni
sudtini nusikalstam veik atribojimo nuo nusikalstam veik daugeto
kriterijus?
Nei studijuotoje mokslinje literatroje, nei analizuotoje Lietuvos teism
praktikoje i sudtins nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstam veik
daugeto problema nenagrinjama. Taiau akivaizdu, kad sudtins nusikalstamos
veikos atribojimas nuo nusikalstam veik daugeto negali bti toks skirtingas,
neargumentuotas ir taip priklausyti nuo byl kategorij. ios problemos sprendimui
reikia rasti bendr kriterij, kuris padt suvienodinti Lietuvos teism praktik. Ir
toks kriterijus randamas pasitelkus login metod. Tam, kad alutin nusikalstama
veika, kuri yra kitos nusikalstamos veikos vieno i objektyvij poymi
gyvendinimo bdas, eit sudtin nusikalstam veik ir nebt atskirai
kvalifikuojama yra btina, kad ta alutin nusikalstama veika visada atitikt
sudtins nusikalstamos veikos nagrinjam objektyvj poym. Tai reikia, kad
alutin nusikalstama veika atskirai nekvalifikuotina tik tada, kai ji visada yra
tik vienas i pagrindins normos objektyvaus poymio gyvendinimo variant
(alutins veikos padarymas visada reikia ir pagrindins normos lyginamo
objektyvaus poymio gyvendinim). O jei alutin nusikalstama veika gali bti
padaroma ir negyvendinant pagrindins normos nagrinjamo objektyvaus
poymio, vadinasi, ji nra vien tik pagrindinio poymio gyvendinimo bdas ir turi
bti kvalifikuojama atskirai. Remiantis ia taisykle galima paanalizuoti
(paaikinant ir schematikai339) anksiau pateiktas ir teism praktikoje nevienodai
aikinamas situacijas:
1) Suklastoto dokumento panaudojimas visada reikia ir apgaul, todl
suklastoto dokumento panaudojimas sukiavimo atveju yra apimamas apgauls
poymiu ir atskirai neturt bti kvalifikuojamas. Taiau dokumento suklastojimas
dar nereikia apgauls, todl visada turi bti kvalifikuojamas atskirai, o tai ir
atitinka dabartin Lietuvos teism formuluojam praktik;
Apgaul

Suklastoto dokumento
panaudojimas

2) Suklastoto dokumento panaudojimas ne visada gali bti tapatinamas su

kitokiu muitins kontrols ivengimu, tad kontrabandos atveju suklastoto
dokumento panaudojimas turt bti kvalifikuojamas atskirai kaip idealioji
nusikalstam veik sutaptis;

339
Storesne linija apibrauktas pagrindins nusikalstamos veikos objektyvusis poymis, kuris
atitink alutin nusikalstam veik. Punktyrine linija apibraukta alutin nusikalstama veika.

76

Muitins
kontrols
ivengimas

Suklastoto dokumento
panaudojimas, ivengiant
muitins kontrols

Suklastoto
dokumento
panaudojimas

3) Neteistas sienos perjimas (BK 291 str.) visada yra susijs su muitins
kontrols ivengimu, todl neteistas sienos perjimas eina muitins kontrols
ivengimo poym ir atskirai neturt bti kvalifikuojamas;

Muitins kontrols ivengimas

Neteistas sienos
perjimas

4) Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikat (BK 145 str. 1 d.) visada
atitinka grasinimo panaudoti fizin smurt bei psichins prievartos poymius, tad
yra i poymi sudedamoji dalis ir atskirai nekvalifikuotina;

Psichin prievarta (grasinimas panaudoti

smurt)

Grasinimas nuudyti ar
sunkiai sutrikdyti
sveikat

5) Fizinis smurtas visada atitinka li veiksm poym (BK 284 str.), todl
yra sudedamoji i veiksm dalis;

ls veiksmai

Fizinis smurtas

6) Turto sugadinimas ar sunaikinimas (BK 187 str.) ne visada yra siejamas su

sibrovimu patalp, saugykl ar saugom teritorij, todl visada turi bti
kvalifikuojamas atskirai;
77

sibrovimas
patalp,
saugykl ar
saugom
teritorij

Turto sugadinimas ar
sunaikinimas, sibraunant
patalp, saugykl ar
saugom teritorij

Turto
sugadinimas ar
sunaikinimas

7) Neteistas asmens bsto nelieiamumo paeidimas visada siejamas ir su

sibrovimu patalp, todl laikytinas sibrovimo patalp sudedamja dalimi;

sibrovimas patalp

Neteistas asmens bsto

nelieiamumo
paeidimas

8) Fizinis smurtas ar kitos nusikalstamos veikos taip pat ne visada reikia

piktnaudiavim tarnybine padtimi ar galiojim virijim, todl turi bti
kvalifikuojamos atskirai.

Piktnaudiavima
s tarnyba ar
galiojim
virijimas

Piktnaudiavimas tarnyba
ar galiojim virijimas,
susijs su fizinio smurto
panaudojimu

Fizinis smurtas

9) Didel ala fiziniam asmeniui, kaip piktnaudiavimo poymis, visikai

atitinka sveikatos sutrikdymo padarym jam, taiau, kaip jau ir buvo minta
anksiau, dl sankcij skirtumo toks piktnaudiavimas negali bti laikomas
sudtine nusikalstama veika.
Didel ala fiziniam asmeniui

78

Sveikatos sutrikdymas

Ta pati taisykl taip pat tinka ir tai grupei objektyvij poymi, kurie visikai
sutampa su kitomis nusikalstamomis veikomis. Taiau jos taikymas tampa
beprasmikas, nes lyginami poymiai yra identiki (pavyzdiui, fizinis smurtas
BK 180 str. ir 140 str.), tad visada atitinka vienas kit.
Be to, reikia pastebti, kad V. P. Malkov sudtine nusikalstama veika laiko
aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobim
(LR BK 254 str. aut. pastaba). Anot jo, aunamojo ginklo, audmen, sprogmen
ar sprogstamj mediag pagrobimas yra neivengiamai susijs su i dalyk
laikymu, o tai gali bti vertinama kaip atskira nusikalstama veika (LR BK 253 str.
aut. pastaba). Todl, V. P. Malkov, nuomone aunamojo ginklo, audmen,
sprogmen ar sprogstamj mediag laikymas neturi bti kvalifikuojamas
atskirai, bet turi tapti sudedamja aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar
sprogstamj mediag pagrobimo dalimi. 340 Lietuvos teism praktika iuo
klausimu yra gana vairi. tai vienais atvejais teismai aunamojo ginklo pagrobim
ir laikym vertino tik pagal vien 341 BK 254 straipsn (aunamojo ginklo,
audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobimas), o kitais jau
inkriminavo kelias nusikalstamas veikas342 BK 254 str. (aunamojo ginklo,
audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobimas) ir BK 253 str.
(neteistas disponavimas aunamaisiais ginklais, audmenimis, sprogmenimis ar
sprogstamosiomis mediagomis). Tokia prietaringa Lietuvos Aukiausiojo
Teismo praktika aikumo problemos sprendimui nesuteikia. V. P. Malkov i esms
yra teisus, teigdamas, jog daikt pagrobimas visada yra susijs su j laikym, todl
laikymas atskirai lyg ir nekvalifikuotinas. Taiau pamirtamas yra vienas labai
svarbus faktas vairi draudiam daikt (ginklo, narkotini mediag ir t. t.)
laikymas yra trunkamoji nusikalstama veika, kuri nesibaigia kartu su pagrobimo
veiksmu. Laikymas gali trukti ir kelet met po pagrobimo. Tad, remiantis V. P.
Malkov formuluojama taisykle, gali susiklostyti absurdika situacija, kai ginkl
pagrobusiam asmeniui gali sueiti senatis u ginklo pagrobim, nors jis vis dar
neteistai disponuoja ginklu. Taigi atskirai nekvalifikavus trunkamosios
nusikalstamos veikos neteisto ginklo laikymo, asmens, neteistai turinio
ginkl, nebus galima patraukti baudiamojon atsakomybn. Tad drsiai galima
daryti ivad, kad trunkamoji nusikalstama veika negali bti sudtins
nusikalstamos veikos dalimi ir visada privalo bti kvalifikuojama atskirai.
Apibendrinus Lietuvos teism praktik bei baudiamosios teiss moksle
paplitusias nuomones, galima suformuluoti iuos sudtins nusikalstamos veikos
poymius:
340

Malkov, V. P., supra note 316, p. 105.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m.
balandio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K260/2007); Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutartis baudiamojoje
byloje (bylos Nr. 2K209/2008); Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2009 m. birelio 23 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-197/2009).
342
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m.
lapkriio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K647/2007); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K- 148/ 2007).
341

79

1)
2)
3)
4)
5)

i nusikalstama veika saugo dvi ar daugiau baudiamojo statymo

saugom vertybi;
papildomos ios nusikalstamos veikos baudiamojo statymo
saugomos vertybs apsauga yra lygi ar maesn nei pagrindins;
objektyvusis sudtins nusikalstamos veikos sudties poymis gali
bti vertinamas kaip atskira (alutin) nusikalstama veika;
alutin nusikalstama veika visada yra vienas i pagrindins
normos objektyvaus poymio gyvendinimo variant;
alutin nusikalstama veika nra trunkamoji.

Taigi sudtin nusikalstama veika tai tokia nusikalstama veika, kuri saugo
dvi ar daugiau baudiamojo statymo saugom vertybi, i kuri papildoma yra
lygiai ar maiau saugoma nei pagrindin, o bent vienas i objektyvij poymi
gali bti vertinamas kaip atskira nusikalstama veika, kuri visada yra tik vienas i
io poymio gyvendinimo variant ir nra trunkamoji.

80

3. NUSIKALSTAM VEIK DAUGETO FORMOS

3.1. Idealioji nusikalstam veik sutaptis
3.1.1. Idealiosios nusikalstam veik sutapties samprata
Idealioji nusikalstam veik sutaptis tai viena i nusikalstam veik daugeto
form. Idealiosios nusikalstam veik sutapties termin ar jo analog vartoja
dauguma autori. Taiau, atsivelgiant autoriaus pozicij, valstybs doktrin,
kuriai jis atstovauja, ar laikotarp, poiris idealij nusikalstam veik sutapt
skiriasi. Apibendrinus mokslinink pozicijas iuo klausimu, galima vardyti dvi
koncepcinio poirio idealij nusikalstam veik sutapt grupes:
1.
idealioji sutaptis yra suprantama kaip viena nusikalstama veika;
2.
idealioji sutaptis yra suprantama kaip kelios nusikalstamos veikos
(nusikalstam veik daugetas).
Pirmosios grups atstovai teigia, jog idealioji sutaptis yra tokia situacija, kai
viena asmens viena veika atitinka kelias nusikalstam veik sudtis, nors i tikrj
yra padaroma tik viena nusikalstama veika, taiau mintyse (idjoje) j galima
padalyti kelias nusikalstamas veikas. Btent i io poirio ir kildinama
idealiosios sutapties samprata sutaptis idjoje. 343 Toks poiris kilo i
vokikosios doktrinos ir buvo paplits XIX a. pabaigojeXX a. pradioje Rusijos
mokslinink darbuose344 bei Lietuvoje tarpukario laikotarpiu (tuo metu buvo
vartojamas idealinio nusikaltim susidjimo terminas) 345. is poiris egzistuoja
ir i laik doktrinoje. Pagal Vokietijos baudiamj teis, esant idealiajai
konkurencijai (vok. Idealkonkurrenz), vienu poelgiu yra padaroma tik viena
nusikalstama veika, kuri paeidia kelias normas (jei vienu poelgiu keliskart
paeidiama ta pati norma, susiduriama su vienare idealija konkurencija, jei
vienu poelgiu paeidiamos kelios skirtingos normos, turime nevienar idealij
konkurencij)346. Panaus poiris idealij sutapt pasitaiko ir Lenkijos 347,
Ispanijos348 teisje.
io poirio laikosi ir kai kurie Rusijos mokslininkai. tai, prietaraudamas
beveik visai rusikosios baudiamosios teiss mokyklos doktrinai, D. M. Molanov
palaiko analizuojam pozicij. Pabrdamas nusikalstamos veikos skirtum nuo
nusikalstamos veikos sudties bvimo, jis teigia, kad jei asmens veiksmuose
randama nusikalstamos veikos sudtis, tai galima teigti, jog jis padar nusikalstam
veik, taiau jeigu tuose paiuose jo veiksmuose mes randame dar vien
nusikalstamos veikos sudt, tai visai nereikia, kad jis padar dvi nusikalstamas
343

Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 56.

Molchanov, D. M. Sovokupnost prestuplenij. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk
[Aggregation of Offenses. Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 2000, p. 5758.
345
Stankeviius, V., supra note 138, p. 7981.
346
Zhalinskij, A. Eh., supra note 16, p. 290; Wessels, J. supra note 17, p. 254256.
347
Lenkijos BK 11 str., supra note 101.
348
Ispanijos baudiamasis kodeksas (77 str.) [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].
<http://noticias.juridicas.com/base_datos/Penal/lo10-1995.l1t3.html#a77>
344

81

veikas, bet tai reikia, kad iai jo padarytai nusikalstamai veikai btinas papildomas
teisinis vertinimas skiriant bausm. 349 Idealioji nusikalstam veik sutaptis yra
vardijama kaip teisin fikcija350 ir yra tarpin tarp paviens nusikalstamos veikos ir
realiosios sutapties.351 Asmuo padaro dvi nusikalstamas veikas tik todl, kad
statym leidjas nenumat tokio veikos vystymosi ir netvirtino to vienoje
nusikalstamos veikos sudtyje.352
i pozicija susilauk arios Rusijos mokslinink kritikos. Teigiama, jog
idealioji nusikalstam veik sutaptis visada yra reali, o ne tik kaip idja. Asmuo
padaro dvi nusikalstamas veikas, skirtumas pasireikia tik tuo, keliais veiksmais tai
padaroma.353 Siloma nepainioti veiksmo ir nusikalstamos veikos samprat, nes
vienas veiksmas negali tapti dviem veiksmais, taiau gali tapti dviem
nusikalstamomis veikomis.354 Be to, jei asmuo, darydamas veik, supranta, kad ia
veika sukels kelis pavojingus padarinius ir taip gyvendins kelias BK specialiojoje
dalyje numatytas nusikalstam veik sudtis, ir valingai to siekia, tai akivaizdu,
kad yra susiduriama su nusikalstam veik sutaptimi, o ne su viena nusikalstama
veika.355 Asmuo gali tyia pasinaudoti veikos savybe sukelti kelis baudiamajame
statyme numatytus padarinius, tad toks asmuo turi bti patrauktas baudiamojon
atsakomybn u keli nusikalstam veik padarym. 356
Taigi antrosios mokslinink grups atstovai idealij nusikalstam veik
sutapt laiko viena i nusikalstam veik daugeto form. is poiris yra prigijs ir
Lietuvoje. Idealij nusikalstam veik sutapt ios grups mokslininkai apibria
i esms vienodai. Kaip idealioji nusikalstam veik sutaptis yra suprantama tokia
situacija, kai asmuo viena veika padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas
skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Esant idealiajai nusikalstam
veik sutapiai, padarytos veikos neapima viena baudiamojo statymo norma, tad
siekiant tinkamai vertinti nusikalstam elges, btina j vertinti kaip nusikalstam
veik sutapt.357

3.1.2. Idealiosios nusikalstam veik sutapties poymiai

Ianalizavus daugelio ios teorins pozicijos atstov darbus galima paminti
du daniausiai pasitaikanius idealiosios nusikalstam veik sutapties poymius:
349

Molchanov, D. M., supra note 344, p. 75.

Ibid., p. 78.
351
Ibid., p. 71.
352
Ibid., p. 66.
353
Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 56
354
Kozlov, A. V. Otvetstvennost za sovokupnost prestuplenij. Dissertacija kandidata
juridicheskikh nauk [Liability for Aggregation of Offenses. Dissertation of Candidate of Law
Science]. Moskva, 2006, p. 47.
355
Shvec, E. N., supra note 239, p. 60.
356
Umarova, K. U. Sovokupnost prestuplenij: pravovye i socialnye aspekty kvalifikacii i
nakazanija. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Aggregation of Offenses: Legal and Social
Aspects of Indictment and Punishment. Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 1984, p.
37, Rogova, N. N., supra note 28, p. 70.
357
Molchanov, D. M., supra note 344, p. 38.
350

82

1. viena veika yra padaromos kelios nusikalstamos veikos;

2. gyvendintos sudtys yra numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies
straipsniuose.
Taigi idealiajai nusikalstam veik sutapiai yra bdinga tai, kad viena veika
yra gyvendinamos dviej ar daugiau nusikalstam veik sudtys. Esm yra ta,
kad objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, apibdinantys pavojing
veik, sutampa viename asmens veiksme ar neveikime. Taiau idealiosios
nusikalstam veik sutapties nereikia suprasti per siaurai. Vienos veikos termino
nereikia tapatinti su vienu kno judesiu. Viena veika gali pasireikti vienu kno
judesiu, taip pat gali pasireikti ir kaip kno judesi sistema, ar net kaip pavojingas
neveikimas.
Daniausiai teism praktikoje susiduriama su pirmuoju atveju, kai vienas
veiksmas atitinka keli nusikalstamos veikos sudi pavojingos veikos
poymius. Esant tokiai situacijai, neretai ta pati veika sukelia ir kelis skirtingus
baudiamajame statyme numatytus padarinius. Kaip tradicinis idealiosios
nusikalstam veik sutapties pavyzdys 358 daug met pateikiama situacija, kai
asmuo, padegdamas nam, kuriame yra mogus, vienu veiksmu vykdo dvi
nusikalstamas veikas nuudym (BK 129 str.) ir tyin turto sunaikinim (BK 187
str.). Analizuojant i situacij, akivaizdu, kad vienas veiksmas padegimas,
atitinka dviej nusikalstam veik sudi objektyviuosius pavojingos veikos
poymius: nuud (BK 129 str.) ir sunaikino(BK 187 str.). is veiksmas
(padegimas) turi prieastin ry ir su dviem skirtingomis pasekmmis mogaus
mirtimi ir turto sunaikinimu. Tokiu bdu iuo vieninteliu veiksmu visikai
gyvendinamos dvi skirtingos nusikalstam veik sudtys, sudaranios idealij
nusikalstam veik sutapt.
Danai idealij nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems
interesams bei kit nusikalstam veik sutapt sudaro nusikalstamos veikos,
padaromos valstybs tarnautojo ar jam prilyginamo asmens. Taip atsitinka tada, kai
valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo tarnybos metu vykdo
nusikalstam veik, nes jis kartu ir piktnaudiauja tarnybine padtimi arba virija
galiojimus, o tai yra vertinama pagal BK 228 str. 1 ar 2 dal. Tokia pozicija yra
paplitusi Lietuvos Aukiausiojo Teismo pateiktoje teism praktikos nusikaltim ir
baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams
baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo
apvalgoje. Remiantis ja, jeigu valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo
piktnaudiaudamas padaro, pvz., kontraband (BK 199 straipsnis), sukiavim
(BK 182 straipsnis), pagrobia svetim turt arba j pasisavina ar ivaisto (BK
178, 183, 184 straipsniai), veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstam veik
sutaptis359. Analogikai vertinamos ir smurtins nusikalstamos veikos, padarytos
piktnaudiaujant jeigu piktnaudiaujant nukentjusiajam padaromas sunkus ar
358

Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 58.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teism
praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams
baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga. Teism
praktika. 2007, Nr. 26.
359

83

nesunkus sveikatos sutrikdymas arba atimama gyvyb, veikos kvalifikuojamos kaip

nusikalstam veik sutaptis360. Ta pati situacija ir su tarnybos pareig neatlikimu
jeigu dl tarnybos pareig neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybs, sunkiai ar
nesunkiai sutrikdoma jo sveikata, [...] veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstam
veik sutaptis (pagal BK 229 straipsn ir 132, 137 arba 139 straipsnio atitinkamas
dalis)361. Kaip idealioji nusikalstam veik sutaptis taip pat yra vertinami atvejai,
kai valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kaip ky priima daiktus, kuri
gijimas sudaro atskiros nusikalstamos veikos sudt. Jeigu valstybs tarnautojas
ar jam prilygintas asmuo kyininkaudamas padaro dar ir kitas nusikalstamas
veikas, [...] kaip ky priima jam inomai nusikalstamu bdu gyt turt (BK
189 straipsnis) [...] jos kvalifikuojamos kaip nusikalstam veik sutaptis362. Nors
mintoje teism praktikos apibendrinimo apvalgoje dl sutapties ries danai yra
nepasisakoma, galima pagrstai teigti, jog paprastai yra kalbama apie idealij
nusikalstam veik sutapt. Toki ivad galima daryti atsivelgus tai, jog
sutampa dvi veikos kyio primimas ir nusikalstamu bdu gyto turto
gijimas363, kontrabandos gabenimas ir piktnaudiavimas tarnybine padtimi,
sveikatos sutrikdymas ir galiojim virijimas ir t. t.
inoma, tokios situacijos teism praktikoje nesukelia joki didesni problem
ir yra sprendiamos palyginti lengvai. Taiau gana danai pasitaiko ir toki atvej,
kai vienai nusikalstamai veikai vykdyti yra btini ar galimi ir keli kno
judesiai (veikos). Reikia paminti tokius atvejus, kai vienos nusikalstamos veikos
sudiai gyvendinti yra btini ar galimi keli kno judesiai (veikos):
1) kai susiduriame su nusikalstam veik sudtimis, kurioms gyvendinti
nepakanka vienos veikos, o btinas tam tikr veik kompleksas (tai tokios
nusikalstam veik sudtys, kur baudiamajai atsakomybei kilti yra
btinas keli veik padarymas 364, ar pavojinga veika ir tam tikras
pavojingas tos veikos padarymo bdas, pasireikiantis veiksmais ar
neveikimu365);
2) kai susiduriame su nusikalstam veik sudtimis, kuriose yra tvirtintos
kelios alternatyvios veikos366 ar keli alternatyvs tos veikos padarymo
bdai367 ir asmuo vieninga kalte gyvendina kelis i j;
3) kai susiduriame su tstine nusikalstama veika.
Baudiamajame kodekse yra numatyta nemaai nusikalstam veik sudi,
kurioms gyvendinti nepakanka vienos veikos, bet btinas tam tikr veik
kompleksas. Retais atvejais tam, kad kilt baudiamoji atsakomyb, turi bti
360

Ibid.
Ibid.
362
Ibid.
363
Beje, analogikai vertinamos ir situacijos, kai kaip kyis yra priimamos kitoks neteistas
dalykas, u kurio gijim numatyta baudiamoji atsakomyb (BK 253 str., 259 str. ir t. t.).
364
Pavyzdiui, BK 252 str.
365
Pavyzdiui, BK 147 str., 149 str., 150 str.,178 str. 2 d. (vagyst sibraunant patalp, saugykl
ar saugom teritorij), 180 str., 181 str. ir t. t.
366
Pavyzdiui, BK 201 str., 213 str.,
367
Pavyzdiui, BK 147 str.,
361

84

padarytos kelios pavojingos veikos368, taiau gana danai Baudiamajame kodekse

galima rasti nusikalstam veik, kuriose, be pavojingos veikos, btina atlikti
veiksmus, vertintinus kaip tos pavojingos veikos padarymo bdas 369. Tokiais
atvejais nusikalstamos veikos padarymo bdas drauge gali atitikti ir kitos
nusikalstamos veikos sudties pavojingos veikos poym, todl ios abi
nusikalstamos veikos turt bti vertinamos kaip padarytos esant idealiajai
nusikalstam veik sutapiai. Tai ypa aktualu nusikalstam veik sudtyse,
kuriose smurtas yra vienas i nusikalstamos veikos padarymo bd. 370 tai,
remiantis 2004 m. gruodio 30 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato
nutarimu Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo
baudiamosiose bylose jei dl panaudoto fizinio smurto nukentjusiojo
pasiprieinimui palauti jam padarytas tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas,
padaryta veika kvalifikuojama kaip keli nusikaltim idealioji sutaptis pagal BK
149 ar 150 straipsn ir 135 straipsnio atitinkam dal.371 Analogikai
sprendiamos ir plimo bylos, kuriose smurto vartojimas yra bdas pagrobti turt.
Jei plimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi bti
kvalifikuojama pagal atitinkam BK 180 straipsnio dal (priklausomai nuo to,
kokie yra plim kvalifikuojantys poymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9
punkt, nes BK 180 straipsnio 3 dalis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo
padarini, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos
sutrikdymo pasekmes dl savanaudik paskat, taiau nenumato nuosavybs
pagrobimo. Taip pat pagal sutapt turi bti kvalifikuojama veika, kai plimo metu
yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo ar neatsargus
gyvybs atmimas.372
Vienas i vagyst kvalifikuojani poymi yra vagyst sibraunant patalp,
saugykl ar saugom teritorij, u kuri baudiamoji atsakomyb yra numatyta BK
178 str. 2 d. sibrovimas patalp, saugykl ar saugom teritorij yra vagyst
kvalifikuojantis bdas. Taiau is bdas (sibrovimas (neteistas patekimas)) gali
bti susijs su svetimo turto sugadinimu ar sunaikinimu t. y. gyvendindamas
sibrovimo poym asmuo kartu sugadina ar sunaikina svetim turt. Vadovaujantis
2005 m. birelio 23 d Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato nutarimu Nr.
52 Dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose, visai
pagrstai konstatuojama, kad jei sibraunant patalp, saugykl ar saugom
teritorij, ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas

368

Pavyzdiui, BK 252 str. pagrob (pavojinga veika) mog ir u jo paleidim reikalavo

(antroji btinoji pavojinga veika).
369
Pavyzdiui, BK 180 str. 1 d. grobiamas (pavojinga veika) turtas, panaudojant (veikos
padarymo bdas) smurt.
370
Panaudotas smurtas yra vertinamas i idealiosios nusikalstam veik sutapties pozicij tik
tuo atveju, jei sudtin nusikalstama veika savo poymiais neapima smurto padarini. Apie sudtins
nusikalstamos veikos atribojim nuo nusikalstam veik daugeto irti kitame io darbo skyriuje.
371
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 12 30 nutarimas Dl teism praktikos
iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosios bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 22
372
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2005 06 23 nutarimas Nr. 52 Dl teism praktikos
vagysts ir plimo baudiamosiose bylose. Teism praktika. 2005, Nr. 23.

85

turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstam veik, numatyt BK 178 ar

180 ir 187 straipsniuose, sutaptis373.
Antruoju ir treiuoju atvejais keli veik kompleksas yra vertinamas kaip
viena pavojinga veika, atitinkanti t pai nusikalstamos veikos sudt (veika su
alternatyviais veiksmais ir tstin nusikalstama veika). Taiau natralu, kad
darant vien i veik, sudarani kno judesi (ar neveikimo) kompleks, kartu
galima gyvendinti ir kitos nusikalstamos veikos sudt, o tai taip pat turt bti
vertinama kaip idealioji nusikalstam veik sutaptis. Tai ypa aktualu, kai
susiduriama su tstine nusikalstama veika, kuri paprastai isitsia laike. Tokiais
atvejais reikt pritarti V. P. Malkovo nuomonei, kad i aplinkyb nenaikina
nagrinjamo veiksmo savybs bti viena veika, o keli nusikaltim (nusikalstam
veik aut. past.) padarymas tokiu veiksmu nepaveria idealiosios sutapties
realij374. Pavyzdiui asmuo, liais veiksmais trikdo viej tvark tam tikr
laiko tarp ir, darydamas eilin vieosios tvarkos trikdymo (BK 284 str. 1 d.)
epizod, jis nesunkiai sutrikdo praeivio sveikat. Vieosios tvarkos sutrikdymas yra
sudtin nusikalstama veika, kuri apima tam tikr smurto panaudojim, taiau ji
neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todl nesunkus sveikatos sutrikdymas
(BK 138 str. 2 d. 8 p.) turi bti kvalifikuojamas atskirai kaip padarytas esant
idealiajai vieosios tvarkos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo i
chuliganik paskat sutapiai. Tos paios taisykls taikytinos ir tais atvejais, kai
padaromi keli alternatyvs veiksmai, numatyti toje paioje nusikalstamoje veikoje.
tai, jei asmuo, gijs narkotini mediag, vieninga tyia jas laiko ir gabena, tai
yra vertintina kaip viena nusikalstama veika. O jei tokiu atveju narkotini
mediag gabenimas vyksta per valstybs sien, tai jis atitinka dviej nusikalstam
veik sudtis (BK 199 str. 2 d ir 259 str. ar 260 str. atitinkam dal) ir vertintinas
kaip padarytas esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai. 375
Taip pat galima ir situacija, kai darant vien tstin nusikalstam veik, visi j
sudarantys atskiri epizodai kartu atitinka ir kit nusikalstam veik, taip pat yra
tos kitos nusikalstamos veikos epizodais, t. y. kai tarpusavyje sutampa dvi
tstins nusikalstamos veikos. tai A. A. ir S. . Vilniaus apygardos teismo
2008 m. kovo 28 d. nuosprendiu bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj
byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. liepos 8 d. nuosprendiu, kuriuo pakeistas
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendis, buvo nuteisti pagal BK
228 str. 2 d. ir 183 str. 2 d. u tai, kad piktnaudiavo tarnybine padtimi ir
pasisavino j inioje buvus didels verts svetim turt, t. y. 1998 m. rugsjo 28
d. 2006 m. gruodio 31 d. laikotarpiu (59 epizodai) A. A. priimdavo
(ileisdavo) sakymus i sutaupyto darbo umokesio fondo imokti VSDFV
(duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams priemokas u papildomai atliktus
darbus ir padidint darbo krv bei paalpas dl sunkios turtins padties ir
373

Ibid.
Malkov, V. P., supra note 26, p. 159.
375
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m.
balandio 13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K116/2010); Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudiamojoje
byloje (bylos Nr. 2K71/2010); Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2010 m. gegus 11 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-298/2010).
374

86

nurodydavo S. ., kad ias imokas gav darbuotojai grint jam visus arba
didij dal imokt pinig. S. . darbuotoj grintas pinig sumas perduodavo
A. A. ir jas vliau tarpusavyje pasidalydavo.376 Taigi tokiu bdu 9 metus buvo
daromi du tstiniai nusikaltimai, kurie tarpusavyje sutapo, todl teismo jie buvo
pagrstai vertinti kaip padaryti esant idealiajai nusikaltim sutapiai.
Moksle taip pat danai kyla diskusij dl to, kaip gali pasireikti idealioji
nusikalstamos veik sutaptis tik vienu veikimu, ar galima ir vienu neveikimu,
ar net manoma, kad vienas veikimas kartu yra ir neveikimas.
Vienareikmikai yra pritariama, kad idealioji nusikalstam veik sutaptis paprastai
yra padaroma vienu veiksmu. Taiau ar manoma tokia situacija, kad idealioji
nusikalstam veik sutaptis btu padaroma vienu neveikimo aktu? Manytina, kad
taip. tai, A. V. Kozlov mano, kad manoma gyvendinti dviej nusikalstam veik
sudtis vienu neveikimu. Jo nuomone tai pasireikia tais atvejais, kai viena
nusikalstamos veikos sudtis yra formali, o kita materiali. 377 Kaip pavyzd galima
pateikti toki situacij, kai tvas palieka vaik ilgam laikui be prieiros, dl to
vaikas nuo bado ir isekimo mirta. LR BK numato dvi nusikalstamos veikos
sudtis, kurias tvas gyvendina vienu neveikimo aktu. Vis pirma yra tvirtinta
formali nusikalstamos veikos sudtis, numatanti baudiamj atsakomyb u tvo
pareig nevykdym t. y. piktnaudiavim tvo teismis ir pareigomis fizikai
gniudant vaik, paliekant j ilg laik be prieiros (BK 163 str.). Taiau i formali
nusikalstamos veikos sudtis visikai nenumato joki padarini, todl visi io
elgesio padariniai turi bti kvalifikuojami atskirai. Taigi, jeigu dl tvo io
ilgalaikio neveikimo vaikas mirta, mirties suklimas, atsivelgiant kalt, turt
bti kvalifikuojamas atskirai kaip tyinis savo maameio vaiko nuudymas
kankinant (pagal BK 129 str. 2 d. 1, 3 ir 6 p.) ar neatsargus gyvybs atmimas
(pagal BK 132 str. 1 d.).
Taiau tas pats A. V. Kozlov mano, kad negali bti padaroma dviej materiali
nusikalstamos veikos sudi idealioji sutaptis vienu neveikimu. 378 Su tokia
autoriaus pozicija reikt nesutikti, nes tikrai yra manomi atvejai, kai vienos
pareigos nevykdymas gali sukelti kelis skirtingus baudiamajame statyme
numatytus padarinius. Pavyzdiui, ugniagesys, matydamas degant kaimyno nam
ir inodamas, kad jame yra sunkiai sergantis kaimynas, kuris pats negals i jo
ibgti, tyia nevykdo savo pareigos gesinti gaisr, nes taip siekia ivengti
sipareigojimo savo kaimynui grinti paskol, tokiu bdu yra sunaikinamas
didels verts svetimas turtas ir sta mogus. Nustaius btinj prieastin ry
tarp tokio neveikimo bei kilusi padarini ir nesant baudiamj atsakomyb
alinani aplinkybi, toks neveikimas turt bti kvalifikuojamas kaip idealioji
BK 129 str. 2 d. 2, 6, 7 ir 9 p. bei 187 str. 2 d. numatyt nusikaltim sutaptis.
Kartais baudiamosios teiss moksle pasitaiko pozicija, kad idealioji
nusikalstam veik sutaptis yra galima ir tais atvejais, kai vienas veiksmas kartu
atitinka ir neveikimo poymius, taip gyvendinant dvi nusikalstamos veikos
376

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. sausio
26 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-68/2010).
377
Kozlov, A. V., supra note 354, p. 53.
378
Kozlov, A. V., supra note 354, p. 55-56.

87

sudtis. tai, anot A. M. Jakovlev 379, (pritaikius jo pateikt pavyzd LR BK

nuostatoms), asmuo, kuris sigyja nusikalstamu bdu gaut turt (BK 189 str. 1 d.)
ir ino, kad is turtas yra gautas darant labai sunk nusikaltim, kartu gyja pareig
praneti apie tai teissaugos staigai arba teismui. Jei to nepado, jis turi bti
patrauktas baudiamojon atsakomybn ir u nepraneim apie nusikaltim pagal
BK 238 str. 1 d. Taigi, pasak A. M. Jakovlev, sigijus tok turt, kartu nevykdoma
ir pareiga praneti apie labai sunk nusikaltim. Su ia pozicija nesutinka kai kurie
mokslininkai, teigdami, kad idealioji nusikalstam veik sutaptis yra negalima tiek
veikimu, tiek neveikimu380, taiau rimtesni argument nepateikia. Mano nuomone,
nagrinjamu atveju abi nusikalstamos veikos neatitinka Lietuvos moksle
paplitusios idealiosios nusikalstam veik sutapties slyg, nes neveikimas
(nepraneimas apie nusikaltim) nesutampa laike su veikimu (nusikalstamu bdu
gauto turto gijimu). Pareiga praneti apie labai sunk nusikaltim atsiranda ne
gyjant mint turt, bet suinojus apie jo neteist kilm. O gijimas ir suinojimas
yra dvi skirtingos veikos, kurias skiria tegul ir nedidelis laiko tarpas. Be to, reikia
atkreipti dmes tai, kad neveikimu padaromos nusikalstamos veikos yra
vykdomos ne pareigos atsiradimo momentu, bet jos negyvendinimo momentu.
Taigi pareiga praneti apie labai sunk nusikalstim atsiranda suinojus daikto
kilm, taiau i veika yra padaroma tik tada, kai asmuo gyja reali galimyb
praneti ir to nepadaro, ne pareigos atsiradimo momentu. iuo poiriu yra domi
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika bylose, kai neatsargiai padarius al
asmeniui ir kilus pareigai juo rpintis, jis yra paliekamas be pagalbos. tai E. K.
nuteistas u tai, kad 2006 m. lapkriio 8 d., apie 17.00 val., Kaune, Taikos pr.,
vairuodamas automobil ,,Mersedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
ir vaiuodamas nuo Pramons pr. link Gara gatvs, ties namu, kurio Nr. 88,
paeid Keli eismo taisykli (toliau KET) 53, 75, 269.3, 269.4 punkt
reikalavimus tuo, kad nesilaik vis btin atsargumo priemoni, nesielg taip,
kad nekelt pavojaus kitiems eismo dalyviams, j turtui, netrukdyt eismui,
artdamas prie nereguliuojamos psij perjos nesultino greiio ir nesustojo,
nepraleido jo vaiavimo kryptimi i kairs puss pagal jo vaiavimo krypt jusio
psiojo K. J. K., kur partrenk ir mirtinai sualojo. Turdamas pareig rpintis
nukentjusiu asmeniu jam nepagelbjo, kai grs pavojus io mogaus gyvybei,
nesim vis reikiam priemoni, kad bt suteikta pirmoji medicinos pagalba
nukentjusiajam, neikviet medicinos pagalbos, neprane apie eismo vyk
policijai, nepasiliko eismo vykio vietoje, nors toki galimyb turjo. 381 E. K. buvo
pripaintas kaltu padars dvi nusikalstamas veikas (BK 281 str. 5 d. ir BK 144 str.),
esant idealiajai sutapiai. Analogikas sprendimas priimtas ir kitoje i esms
tapaioje byloje.382 Atsivelgiant ias bylas, galima daryti ivad, kad teismas
pareigos atsiradimo moment sutapatina su jos negyvendinimu ir todl pripasta
379

Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 64.

Kozlov, A. V., op. cit., p. 53; Molchanov, D. M., supra note 344, p. 88.
381
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario
3 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-32/2009).
382
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m.
gegus 8 d nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K237/2009 ).
380

88

veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai. Taiau kitose

analogikose bylose praktika skiriasi ir toks nusikalstam veik padarymas jau
nepripastamas idealija nusikalstam veik sutaptimi. 383 Vis dl to reikt sutikti
su ta Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika, kai tai nelaikoma idealija
nusikalstam veik sutaptimi, nes nors pareiga rpintis nukentjusiuoju atsiranda
neatsargiai suklus padarinius, taiau neveikimo atveju asmuo traukiamas
baudiamojon atsakomybn ne u pareig, o u jos nevykdym, o tai laiko
poiriu yra padaroma vliau, t. y. jau atsiradus pareigai ir turjus galimyb j
gyvendinti, taip pat jos negyvendinant. Taigi iais aptartais atvejais idealioji
veikimo ir neveikimo sutaptis yra negalima, taiau to nepakanka, kad bt galima
padaryti kategorik ivad, jog tai apskritai yra nemanoma, kaip tai daro anksiau
minti384 mokslininkai.
Taip pat atkreiptinas dmesys tai, kad norint pripainti, jog kelios
nusikalstamos veikos yra padarytos esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai,
btina, kad visi veiksmai (ar neveikimas), kuriais yra padaroma viena
nusikalstama veika, kartu bt pakankami tam, kad visikai gyvendint kitos
nusikalstamos veikos sudt. Negalima laikyti idealija nuskalstam veik
sutaptimi toki situacij, kai darant vien nusikalstam veik yra atliekami
veiksmai (ar neveikimas), kurie tik i dalies gyvendina kitos nusikalstamos veikos
sudt. O kad bt galima visikai gyvendinti kitos nusikalstamos veikos sudt,
btini papildomi veiksmai. Tarkim, asmuo, grasindamas tuoj pat panaudoti smurt,
lytikai santykiauja su nukentjusija prie jos vali ir pagrobia jos turt. Tokiu
bdu padaromi du nusikaltimai plimas (BK 180 str.) ir iaginimas (BK 149
str.). Analizuojant ia veikas, galima pastebti, kad grasinimas tuoj pat panaudoti
smurt yra tiek plimo, tiek iaginimo vienas i sudties poymi ir yra
padaromas ta paia veika. Taiau turto grobimas ir lytinis santykiavimas prie
nukentjusiosios vali yra padaromi atskirais veiksmais, todl ios nusikalstamos
veikos yra padarytos esant nusikalstam veik pakartotinumui, o ne idealiajai
nusikalstam veik sutapiai. Taigi idealiajai nusikalstam veik sutapiai
konstatuoti svarbu yra tai, kad gyvendinant vien i konkreios nusikalstam
veik sudties poymi (pavojingos veikos ar pavojingo veikos padarymo bdo),
kartu yra visikai gyvendinama ir kita (ar kitos) nusikalstamos veikos sudtis.
Beje, btina pastebti, kad esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai
gali bti gyvendinamos ne tik dviej nusikalstam veik sudtys, bet gali bti
padaromos trys ir daugiau nusikalstam veik. tai V. I., be kit nusikalstam
veik, taip pat buvo nuteistas pagal BK 187 str. 1 d., 302 str. 1 d. bei 178 str. 2 d.
u tai, kad 2005 m. balandio 10 d., apie 9.00 val. sugadino UAB (duomenys
neskelbtini) priklausanio automobilio ,,Renault Espace, deins puss priekini
dureli spynel, idau deins puss dureli priekin trikamp stikl
(padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 400 Lt turtins alos) taip veik
383

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 2
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-555/2007); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos
Nr. 2K-284/2009); Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009
m. spalio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-296/2009).
384
Kozlov, A. V., supra note 354, p. 53; Molchanov, D. M., supra note 344, p. 88.

89

automobilio mechanines apsaugos priemones, sibrov saugykl UAB

(duomenys neskelbtini) priklausant automobil ,,Renault Espace, ir i ten pagrob
svetim turt G. A. priklausanias 50 Lt verts vyrikas odines pirtines bei
juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) spaud.385 Tokiu bdu V. I.,
darydamas vien vagyst, gyvendino trij nusikalstam veik (BK 187 str. 1 d.,
302 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. ) sudtis.
Idealij nusikalstam veik sutapt sudaranios veikos gali bti
padaromos vairi kalts form deriniais. Kai kurie mokslininkai net bando
skirstyti idealij nusikalstam veik sutapt viena kalts forma padarom
idealij sutapt ir skirtingomis kalts formomis padarom idealij sutapt 386, nors
tai, autoriaus nuomone, nebtina, nes toks skirstymas realiai neturi jokios prasms
(visikai nedaro takos baudiamajai atsakomybei) ir savo esme yra tik skirstymas
dl skirstymo. Taigi asmuo viena veika gali vykdyti kelias nusikalstamas veikas,
dl abiej veikdamas tiesiogine tyia. Pavyzdiui, asmuo kaip ky priima
narkotines mediagas. Kartais galima situacija, kai asmuo siekia padaryti vien
nusikalstam veik, t. y. veikia tiesiogine tyia, taiau kartu yra sukeliami alutiniai
padariniai, dl kuri kilimo asmuo buvo visikai abejingas, t. y. jie sukelti veikiant
netiesiogine tyia. Kaip pavyzdys tikt anksiau minta situacija, kai tiesiogine
tyia siekiamas sunaikinti namas (turtas) yra padegamas, todl netiesiogine tyia
yra nuudomas ir jo savininkas. inoma, galima net ir tokia situacija, kai keli
skirting ar tik alutini padarini atvilgiu yra ir neatsargi kalt (tyia padegamas
namas, lengvabdikai tikintis, kad eimininko nebus, arba dl neatsargumo
padegamas namas ir taip kartu neatsargiai nuudomas jo eimininkas).
Atskiro dmesio reikalauja situacijos, kai rengiantis daryti nusikaltim yra
padaromi veiksmai, kurie sudaro kitos baigtos nusikalstamos veikos sudt. Ar
toki veiksm atlikimas sudaro idealij ar realij nusikalstam veik sutapt?
iuo atveju reikia sutikti su D. M. Molianov pozicija 387, kuris teigia, kad
nusikalstam veik sutapties ries klausimas priklauso nuo pagrindins
nusikalstamos veikos (tai, kuriai buvo rengtasi) stadijos, t. y. jei pagrindin veika
yra nutraukiama rengimosi stadijoje, tai atskiri rengimosi veiksmai, kurie sudaro
baigt nusikalstamos veikos sudt, turi bti kvalifikuojami kaip idealioji
nusikalstam veik sutaptis su rengimusi daryti pagrindin nusikalstam veik.
Taiau jei pagrindin nusikalstama veika yra baigta, tai rengimosi veiksmai, kurie
sudaro baigt nusikalstamos veikos sudt, turi bti kvalifikuojami atskirai kaip
padaryti esant realiajai nusikalstam veik sutapiai. Kaip pavyzd galima paimti
toki situacij, kai asmuo neteistai sigyja aunamj ginkl tam, kad nuudyt
kit mog. Jeigu nuudymas nutrksta rengimosi stadijoje, tai neteistas
aunamojo ginklo sigijimas (BK 253 str. 1 d.) visikai sutampa su veiksmais
rengiantis nuudyti (ranki iekojimu), todl padaryti veiksmai turi bti vertinami
kai idealioji BK 253 str. 1 d. bei BK 21 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. sutaptis. Taiau jei
pavyksta nuudyti kit mog ar bent pasiksint j, tada neteistas aunamojo
385

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m.

lapkriio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K584/2006).
386
Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 65.
387
Molchanov, D. M., supra note 344, p. 9394.

90

ginklo gijimas nebesutampa su nuudymo veika, nes nuudymo veika

pasiksinimo ar baigto nusikaltimo atveju pasireikia kaip smurtinis poveikis
mogaus kn. Todl tokie kaltininko veiksmai pagal dabartin teorij turt bti
kvalifikuojama kaip realioji BK 253 str.1 d. bei 129 str. 1 d. (ar BK 22 str. 1 d. ir
129 str. 1 d.) sutaptis.
Apibendrinus pirmj idealiosios nusikalstam veik sutapties poym, kuriuo
remiantis viena veika turi bti gyvendinamos kelios nusikalstam veik sudtys,
galima pastebti, kad jis nra visikai tikslus ir neatskleidia visos idealiosios
nusikalstam veik sutapties esms. Vadovaujantis tokiu aikinimu btina, kad
viena veika bt gyvendinamos kelios nusikalstam veik sudtys. Taiau
idealij sutaptimi laikomi ir tie atvejai, kai viena veika yra visikai gyvendinama
viena nusikalstamos veikos sudtis, o kitai yra btini ir papildomi veiksmai 388.
Svarbu tik, kad darant vien nusikalstam veik, tais paiais veiksmais (neveikimu)
visikai bt gyvendinama ir kita nusikalstamos veikos sudtis. Taigi atsivelgiant
tai, silytina detalizuoti pirmj idealiosios nusikalstam veik sutapties poym,
laikant, kad idealioji nusikalstam veik sutaptis galima tada, kai gyvendinant
vienos nusikalstamos veikos sudties objektyviuosius poymius, tais paiais
veiksmais ar neveikimu yra visikai gyvendinama ir kita nusikalstamos veikos
sudtis.
Nauja vienos veikos kaip idealiosios nusikalstam veik sutapties
poymio interpretacija. Kalbant apie idealij nusikalstam veik sutapt iki iol
buvo analizuojama tradicin idealiosios nusikalstam veik sutapties samprata, kai
viena veika gyvendinamos kelios nusikalstam veik sudtys, numatytos
skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Taiau pastaruoju metu Lietuvos
baudiamosios teiss moksle bei Lietuvos teism praktikoje idealiosios
nusikalstam veik sutapties suvokimas m keistis ir nebeatitinka klasikinio
poirio. tai, vadovaujantis 2004 m. gruodio 30 d. Lietuvos Aukiausiojo
Teismo teisj Senato nutarimu Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir
seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose, jei asmuo su nukentjusiuoju
lytikai santykiavo ir i karto po to tenkino lytin aistr arba atvirkiai, padarytos
veikos sudaro idealij iaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltim
sutapt.389 Taigi mes susiduriame su situacija, kai dvi atskiros nusikalstam veik
sudtys yra gyvendinamos dviem atskirais veiksmais (t. y. ne viena veika), kuriuos
skiria nors ir nedidelis, bet laiko tarpas 390. Panaiai vertinamos ir situacijos, kai
asmuo, sibrovs patalp ar saugykl, grobia ne tik svetim turt, bet ir kitus
daiktus, kuri grobimas vertinamas kaip atskira nusikalstama veika (pavyzdiui,
aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobimas
(BK 254 str.), narkotini ar psichotropini mediag pagrobimas (BK 263 str.),
dokumento pagrobimas (BK 302 str.) ir t. t.) ir neeina vagysts sudt. Vertinant
tokias situacijas bei vadovaujantis tradiciniu poiriu, idealioji nusikalstam veik
388
Pavyzdiui, smurtas, kuris naudojamas plimo metu, vertintinas kaip veika, kuri visikai
atitinka tik sveikatos sutrikdymo norm, taiau jis yra nepakankamas plimo normai. Plimo
sudiai yra btina, kad bt grobiamas ir turtas.
389
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 12 30 nutarimas Dl teism praktikos
iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosios bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 22.
390
Piesliakas V., supra note 63, p. 139.

91

sutaptis galima tik tokiu atveju, kai svetimas turtas ir kiti daiktai, kuri grobimas
vertinamas kaip atskira nusikalstama veika, yra pagrobiami vienu grobimo
veiksmu. tai pagal BK 178 straipsnio 1 dal ir 214 straipsnio 1 dal V. B.
nuteistas u tai, kad 2007 m. rugpjio 22 d., apie 23.00 val., ,,duomenys
neskelbtini, pagrob svetim J. R. priklausant turt kelionin krep, kuriame
buvo vairi daikt, kuri vert 940 Lt. Pagrobdamas kelionin krep su
daiktais, neteistai gijo svetim J. R. elektronin mokjimo priemon AB
Hansabankas mokjimo kortel Visa Electron.391Taiau, kai vagyst vyksta
vienoje patalpoje, bet svetimas turtas grobiamas vienu veiksmu, o kiti iimti i
apyvartos daiktai grobiami kitu veiksmu, nors tuos veiksmus skiria ir labai
nedidelis laiko tarpas, akivaizdu, jog tai neatitinka klasikins idealiosios
nusikalstam veik sutapties sampratos ir turt bti vertinama i realiosios
nusikalstam veik sutapties pozicij. Lietuvos Aukiausiasis Teismas ir iuo
atveju nesilaiko tradicinio poirio. Antai D. G. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d.,
178 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. u tai, kad kartu su R. S. 2004 m. kovo 4 d. apie 23 val.,
ilaus krovininio automobilio Mercedes Benz vairuotojo puss dureli
spynel, pagrob 900 Lt verts UAB T turt bei UAB T antspaud. D .G. taip
pat nuteistas u tai, kad ilaudamas io automobilio vairuotojo puss dureli
spynel, sugadino 450 Lt verts UAB T turt. 392 Apie UAB T turto bei UAB
T antspaudo pagrobim atskirais veiksmais Lietuvos Aukiausiojo Teismo
septyni teisj kolegija ireik ne tradicin poir idealij nusikalstam veik
sutapt nors UAB T antspaudo ir turto pagrobimas kvalifikuoti pagal
skirtingus BK Specialiosios dalies straipsnius, taiau ie nusikaltimai nevertintini
kaip reali nusikalstam veik sutaptis. Nusikaltim, numatyt BK 178 straipsnio 1
dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios puss poymis veika yra
analogikas pagrobimas. Tiek UAB T antspaudas, tiek turtas buvo pagrobti
vienu ir tuo paiu metu ir tai reikia, kad ie nusikaltimai buvo padaryti viena
veika ir sudaro ideali nusikalstam veik sutapt.393
Toje paioje byloje atsispindi ir naujasis Lietuvos Aukiausiojo Teismo
poiris atvejus, kai vykdant paprast vagyst, numatyt BK 178 str. 1 d. 394, tyia
sugadinamas turtas (BK 187 str. 1 d.). Visos trys nusikalstamos veikos buvo
atliktos skirtingais veiksmais, taiau jos buvo vertintos kaip idealioji nusikalstam
veik sutaptis. Anot Lietuvos Aukiausiojo Teismo septyni teisj kolegijos,
nors D. G. atliko kelis veiksmus, atitinkanius skirtinguose BK straipsniuose
numatyt nusikalstam veik sudi objektyvisias puses, taiau visi veiksmai
sek vienas paskui kit, buvo padaryti per labai trump laiko tarp, esant bendram
sumanymui pagrobti svetim turt. iuo atveju automobilio dureli sugadinimas
391

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo
19 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-92/2009).
392
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 1
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-92/2005).
393
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 1
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-92/2005).
394
Beje, autoriui nesuprantama, kodl teismas vagyst sibraunant automobil, apsaugot
mechaninmis apsaugos priemonmis, vertino kaip paprast vagyst pagal BK178 str. 1 d., o ne kaip
vagyst sibraunant saugykl pagal BK 178 str. 2 d.

92

nebuvo savitiksliu dalyku; tai buvo tik tam tikras etapas siekiant konkretaus tikslo
pagrobti svetim turt. Aiku, laudamas automobilio dureles, D. G. suvok, kad
gadina svetim didesns nei 3 MGL dydio verts turt, ir to norjo, t. y. veik
tiesiogine tyia, todl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1
dalyje, sudtis. Taiau i nusikalstama veika buvo sudtin dalis veiksm, kuriais
buvo pagrobtas svetimas turtas: ilauiant automobilio dureles buvo veikta klitis,
trukdanti gyvendinti iankstin sumanym pagrobti svetim turt, todl iuo
atveju UAB T turto sugadinimas ir turto pagrobimas vertintini kaip ideali
nusikalstam veik sutaptis.395 Panaiai vertintinos ir situacijos, kai asmuo
neteistai panaudoja mokjimo instrument (BK 214 str.), suklastoja kasos ek
(BK 300 str. 1 d.) ir taip sukiavimo bdu uvaldo svetima turt (BK 182 str. 1 d.).
tai, esant mintai situacijai, Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija
iaikino, kad svetimo mokjimo instrumento panaudojimas ir tikr dokument
klastojimas nebuvo savitiksliu dalyku; tai buvo tik tam tikras etapas siekiant
konkretaus tikslo apgaule gyti svetim turt [...] ios nusikalstamos veikos buvo
sudtin dalis veiksm, kuriais buvo gyvendinama vieninga tyia: apgaule
gyjamas svetimas turtas. Dl i prieasi visi [...] atlikti nusikalstami veiksmai
vertintini kaip ideali nusikalstam veik sutaptis.396
Akivaizdu, jog tokia Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija nebeatitinka
tradicins idealiosios nusikalstam veik sutapties sampratos, taiau ji nra visikai
nauja. Panaus analogik situacij vertinimas pasitaiko ir usienio ali teisje.
tai bendrosios teiss alyse, esant panaioms situacijoms, taip pat kaip ir dabar
Lietuvoje, paprastai yra taikomas bausmi apmimo metodas. Didiojoje
Britanijoje, esant vienalaikms panaioms nusikalstamoms veikoms (angl.
simultaneous similar offences), t. y. tais atvejais, kai kelios panaios nusikalstamos
veikos padaromos tuo paiu metu ir yra to paties poelgio dalis 397 ar kai vienos
veikos padarymas yra praktikai nemanomas nepadarant ir antros 398, paprastai399
bausms turt bti bendrinamos apmimo bdu 400. Remiantis Australijos teism
praktika, bausmi apmimas taip pat paprastai 401 taikomas, kai kelios
395

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 1
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-92/2005).
396
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. spalio 4
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-516/2005).
397
Pavyzdiui, 1966 m. Brotherton byloje teismas paskyr dvi bausmes, jas apimant, u pinig
gavim, panaudojant apgaul, ir pinig gavim, panaudojant suklastot dokument, nes abi
nusikalstamos veikos buvo to paties poelgio skirtingi etapai, siekiant parduoti naudot automobil.
398
Pavyzdiui, 1969 m. Sills byloje teismas paskyr dvi bausmes, jas apimant, u vogtos recept
formos gijim ir jos panaudojim gyjant vaistus.
399
inoma yra ir iimi. Pavyzdiui, pagal Didiosios Britanijos teism praktik (1966 m.
Botton and Haward , 1966 m. Farmer ir kitos bylos), esant vienalaikms panaioms nusikalstamoms
veikoms, bausms paprastai turi bti sudedamos, jei viena i sudedamj veik yra susijusi su ginkl
ar sprogmen laikymu.
400
Newark, M.; Samuels, A.; White S., supra note 3, p. 143145.
401
Viena ar kelios bausms u nusikalstamas veikas, kurios sudaro vien nusikalstam veik
grup (poelg), gali bti pridtos prie galutins bausms, jei: 1) elgesys, dl kurio buvo padaryta
nusikalstama veika, prisidjo prie aukos traumos ir bausmi apmimas sumenkint to elgesio tak
(ORourke byla); 2) padaryta nusikalstama veika yra sunki ir aikiai padidina bendr visos veikos

93

nusikalstamos veikos padaromos vienu poelgiu (angl. transaction).402 O vienu

poelgiu pripastami atvejai ne tik tada, kai viena veika padaromi keli paeidimai,
bet ir tada, kai keli paeidimai padaromi skirtingomis veikomis madaug toje
paioje vietoje, tuo paiu laiku, tam paiam nukentjusiajam, ar kai tos veikos sek
viena paskui kit.403 Labai panaus vertinimas pateiktas ir JAV Bausmi skyrimo
vadove404, kuriuo vadovaujantis, veikos priskirtinos vienai grupei ir bendras
paeidimo lygis nedidja, kai nusikalstamos veikos yra nukreiptos prie vien
nukentjusj ir atliktos viena veika ar poelgiu 405. Ispanijos teisje idealiajai
sutapiai taip pat prilyginami atvejai, kai vienos nusikalstamos veikos padarymas
yra btinas kitai nusikalstamai veikai padaryti. 406 Lenkijos BK 91 str. yra tvirtintas
panaus nusikalstam veik tstinumo institutas (lenk. cig przestpstw).407
Taiau Lietuvos teisje tokia idealiosios nusikalstam veik sutapties
interpretacija yra nauja ir reikalauja detalesns analizs. Naujos idealiosios
nusikalstam veik sutapties sampratos poreik Lietuvos baudiamojoje teisje
pirmasis apra A. Nevera 408. Jis pastebjo, kad vienos veikos terminas mintais
atvejais nebeatitinka teism praktikos, nepaisant to, kad veiksmai atliekami vienas
po kito. Jo nuomone, vietoj vienos veikos termino reikt vartoti vieno poelgio
termin, kuris yra kur kas imlesnis, todl labiau tenkint ios dienos poreik. 409 O
idealioji sutaptis turi bti suvokiama kaip situacija, kuomet asmuo vienu poelgiu
padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, numatyt skirtinguose baudiamojo
kodekso straipsniuose410. Beje, btina pastebti, kad apibrdamas idealij sutapt
A. Nevera jau ir anksiau vartojo vieno poelgio poym, nors tuo metu detalesns
io poymio analizs nepateik.411
Taigi teism praktikoje susiformavo nauji idealiosios sutapties poymiai,
papildantys tradicin idealiosios nusikalstam veik sutapties samprat 1)
veiksmai seka vienas paskui kit ir viena i nusikalstam veik yra tik etapas
tikslui pasiekti 2) padaromi per labai trump laiko tarp, 3) esant bendram
sumanymui. Taiau tok nauj idealiosios nusikalstam veik sutapties sampratos
traktavim Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje reikt laikyti kritikuotinu ir
nenuosekliu.

pavojingum (Mantini byla); 3) veika, nuo kurios prasidjo nusikalstama veika, nesiderina su
tolimesne nusikalstamo poelgio eiga (Jennings and Morgan byla); 4) viena veika sukl (ar galjo
sukelti) kelias sunkias pasekmes (Kursunlu byla). Plaiau irti: Lovegrove A., supra note 6, p. 125.
402
Lovegrove A., supra note 6, p. 3436.
403
Ibid, p. 36.
404
United States Sentencing Commission. Federal Sentencing Guidelines Manual, supra note
190, p. 349.
405
Pavyzdiui, asmuo nuteisiamas u ekio padirbim ir to paties ekio paleidim apyvart.
406
Ispanijos BK 77 str. 1 d. supra note 86.
407
Rejman, G., supra note 173, p. 255256.
408
Nevera, A. Nusikalstam veik idealiosios bei realiosios sutapties atribojimo ir bausmi
skyrimo problemos. Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2006, 7 (85): 26.
409
Nevera, A., supra note 408, p. 26.
410
Ibid.
411
Nevera, A., supra note 1, p. 42.

94

Vis pirma pastebtina, kad teismai pradeda vartoti naujj idealiosios

nusikalstam veik sutapties teorij net ir tais atvejais, kai to daryti nebtina, nes
atitinkamos veikos turi bti vertinamos kaip idealioji sutaptis ir pagal klasikin
teorij. i problema pasitaiko tais atvejais, kai asmuo daro vagyst sibraudamas
patalp, saugykl ar saugom teritorij ir tuo paiu sugadina svetim turt.
Analizuojant toki situacij, akivaizdu, kad jei turtas yra gadinamas sibrovimo
metu, tai ie du poymiai (sibrovimas ir turto sugadinimas) sutampa
gadinant turt kartu yra braunamasi patalp. Naujosios idealiosios nusikalstam
veik sutapties teorijos taikymas yra perteklinis ir neatitinka tikrovs, nes
sibrovimas ir turto sugadinimas yra padaromi viena veika, o ne atskiromis
viena paskui kit einaniomis veikomis: teismas nustat, kad nuteistieji,
sibraudami V. priklausant gyvenamj nam, atliko kelis veiksmus, atitinkanius
skirtinguose BK straipsniuose numatyt nusikalstam veik sudi objektyviosios
puss poymius, taiau visi veiksmai sek vienas paskui kit, buvo padaryti per
labai trump laiko tarp, esant bendram sumanymui pagrobti svetim turt. iuo
atveju namo dur sugadinimas nebuvo savitikslis, nes buvo tik etapas siekiant
konkretaus tikslo. inoma, laudami duris R. B. bei V. M. suvok, kad gadina
svetim didesns nei 1 MGL verts turt ir to norjo, t. y. veik tiesiogine tyia,
todl j veikoje yra baudiamojo nusiengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3
dalyje, sudtis. Taiau i veika buvo sudtin dalis veiksm, kuriais pagrobtas
svetimas turtas: ilauiant duris veikta klitis, trukdanti gyvendinti iankstin
sumanym, todl iuo atveju V. turto sugadinimas ir turto pagrobimas vertintini
kaip ideali nusikalstam veik sutaptis.412
Taip pat pastebtina, kad teism praktika yra nenuosekli, nes vien kategorij
bylose reikalaujama, kad viena nusikalstama veika bt etapas (ji neturi bti
savitiksl) kitos nusikalstamos veikos padaryme 413, o kit kategorij bylose io
poymio nustatyti nebtina414.
tai D. K. nuteistas u tai, kad 2004 m. lapkriio 1 d., apie 2 val. nakties,
veikdamas bendrinink grupje kartu su T. K., panaudodami fizin smurt
nukentjusiosios E. T. atvilgiu, T. K. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz
prievarta nusive nukentjusij (duomenys neskelbtini) esant mik, kur E. T.
pabandius pabgti i automobilio, T. K. ir D. K. spyr nukentjusiajai vairias
kno vietas ne maiau kaip du kartus bei pagrasino, kad E. T. atsisakius su jais
lytikai santykiauti bei tenkinti lytin aistr oraliniu bdu, ji bus paskandinta alia
esaniame tvenkinyje ir iaginta deimties nepastam vaikin, tokiu bdu
412
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. birelio
6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-401/2006).
413
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 1
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-92/2005); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. spalio 4 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos
Nr. 2K-516/2005); Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007
m. kovo 27 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-241/2007).
414
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. birelio
27 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-437/2006); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. lapkriio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-670/2007).

95

palauus nukentjusiosios vali, T. K. atliko vien prievartin lytin akt

automobilyje Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) su E. T. prie jos vali,
t. y. j iagino. D. K., tsdamas nusikalstam veik, ilipus nukentjusiajai E. T. i
automobilio, mike, pams E. T. u plauk ir palenks jos galv prie savo lytinio
organo, tenkino savo lytin aistr oraliniu bdu su E. T. prie jos vali, t. y. j
seksualiai prievartavo. Seksualiai iprievartavs nukentjusij E. T., D. K., toje
paioje vietoje ir tuo paiu metu atliko vien prievartin lytin akt su gulinia ant
ems E. T. prie jos vali, t. y. j iagino.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija konstatavo, kad sprendiant
klausim, koki nusikalstam veik sutapt sudaro lytinis santykiavimas ir lytins
aistros tenkinimas, reikia vertinti: a) kiek veik padar kasatorius; b) ar veika
kelis kartus paeistas tas pats ar paeisti skirtingi BK straipsniai; c) ar tarp veik
yra laiko tarpas ir ar galima padarytas veikas vertinti kaip padarytas tuo pat
metu; d) ar padarytas veikas sieja vieningas sumanymas (pabraukta autoriaus).
Priklausomai nuo i poymi sprendiama, ar padarytos veikos sudaro reali ar
ideali nusikalstam veik sutapt.
Jei asmuo su nukentjusiuoju lytikai santykiavo ir i karto po to tenkino lytin
aistr arba atvirkiai, padarytos veikos sudaro idealij iaginimo ir seksualinio
prievartavimo sutapt. Toks lytinis santykiavimas ir lytins aistros tenkinimas
laikomi padarytais tuo paiu metu, jei kaltininkas i pradi tenkina lytin aistr
oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio slyio bdu, taiau nebaigs tenkinti lytins
aistros (neiliejs spermos), i karto po to jis pradeda su nukentjusija lytikai
santykiauti arba atvirkiai. Kaip idealioji iaginimo ir seksualinio prievartavimo
sutaptis vertintini taip pat tokie atvejai, kai asmuo baigia lytin akt su moterimi ir
i karto po to, be pertraukos, imasi lytins aistros tenkinimo oraliniu, analiniu ar
kitokio fizinio slyio bdu arba atvirkiai. Tuo tarpu, jei lytinis santykiavimas ir
lytins aistros tenkinimas padaryti keliomis skirtingomis veikomis, tarp j yra laiko
tarpas ir skirtingi sumanymai, padarytos veikos sudaro realij nusikaltim
sutapt.415
Analizuojant i byl, galima pastebti, kad atribojant idealij nusikalstam
sutapt nuo realiosios reikia atsivelgti tik du poymius laiko tarp ir bendr
sumanym. Lytinis santykiavimas po to tenkinat lytin aistr ar atvirkiai negali
bti laikoma vienas kito etapu, nes nei vienas, nei kitas nepalengvina kitos veikos
padarymo ir daniausiai yra savitiksliai, t. y. abiem veiksmais siekiama seksualinio
pasitenkinimo. Taigi seksualini nusikaltim byloms taikomi kiti kriterijai nei
turtinms nusikalstamos veikoms, kas vertintina kaip nenuosekli teism praktika.
Baudiamojoje teisje bendrosios dalies taisykls neturt priklausyti nuo
nusikalstam veik kategorijos, jos turt bti bendros visiems atvejams.
Vadovaujantis teism praktika iaginimo bei seksualinio prievartavimo bylose,
kaip idealioji nusikalstam veik sutaptis turi bti pripastamos visos
nusikalstamos veikos, kuri neskiria ilgas laiko tarpas ir kurios yra padarytos turint
iankstin sumanym. Tokiu bdu visikai nepagrstai bt iplstas idealiosios
nusikalstam veik sutapties taikymas kaip idealij nusikalstam veik sutapt
415
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. birelio
27 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-437/2006).

96

reikt vertinti i anksto suplanuot iaginim, nukentjusiosios turto pagrobim

ir jos nuudym, siekiant ivengti baudiamosios atsakomybs, padarytus
atskiromis veikomis, taiau einaniomis viena paskui kit, esant trumpam laiko
tarpui tarp atskir veiksm. Taip pat turt bti vertinami skirtingiems asmenims
atskirais, vienas paskui kit einaniais veiksmais padaryti skirting dydi
sveikatos sutrikdymai ir kiti panas atvejai.
Jei dar manoma suvokti toki poymi kaip veiksmai seka vienas paskui kit
ir viena i nusikalstam veik yra tik etapas tikslui pasiekti ar bendras
sumanymas iskyrim, nes jie slyginai parodo maesn asmens, daranio
nusikalstamas veikas, pavojingum (nepastebimas asmens polinkis kartoti
nusikalstamas veikas), tai neilgo laiko tarpo tarp atskir veiksm poymio
iskyrimas yra labai abejotinas, nes is poymis niekaip neatspindi nei maesnio
bendro veik pavojingumo, nei maesnio asmens, daranio nusikalstamas veikas,
pavojingumo. Tuomet ikyla natralus klausimas kodl nusikalstami pasirengimo
veiksmai, kuriuos nuo pagrindins nusikalstamos veikos skiria ilgesnis laiko
tarpas turi bti vertinami i realiosios sutapties pozicij? Taip pat neaiku, kaip turi
bti suvokiamas neilgo laiko tarpo tarp atskir veiksm poymis. tai pagal
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktik reikia suprasti, kad 2 valandos jau turt
bti suvokiamas kaip ilgas laiko tarpas.
S. A. pagal BK 214 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. nuteistas u tai, kad 2006 m.
balandio 15 d., apie 6.30 val., Plungje i UAB (duomenys neskelbtini) patalp
pagrob V. J. 10 Lt verts pinigin, kurioje buvo 20 Lt, vairuotojo paymjimas, AB
banko Hansabankas ir AB SEB Vilniaus bankas kortels. Po to, tsdamas
nusikalstam veik ir turdamas viening nusikalstam sumanym gyti svetim
turt, 2006 m. balandio 15 d., apie 8.25 val., AB banko DnB NORD bankomate
Plungje, Teli g. 5, ir 9.01 val. AB SEB Vilniaus bankas bankomate Plungje,
Senamiesio a. 1, panaudojo nukentjusiojo AB SEB Vilniaus bankas kortel
finansinms operacijoms inicijuoti pam pinigus i mokjimo kortels sskaitos:
ved kortels PIN kod, pateikdamas save, kaip asmen, turint teis atlikti tokias
operacijas, apgaule i bankomat im 800 Lt ir 300 Lt bei apgaule gijo 1100 Lt,
taip padar nukentjusiajam 1130 Lt turtin al.
Klaipdos apygardos prokuratros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegijos kasaciniame skunde pra ias
nusikalstamas veikas pripainti kaip padarytas esant idealiajai sutapiai. 416
Analizuojant i byl galima pastebti, kad abi nusikalstamos veikos yra
padarytos viena paskui kit, viena i nusikalstam veik yra tik etapas tikslui
pasiekti, esant bendram sumanymui, taiau jas skiria 2 val. laiko tarpas.
Prokuroro kasacinis skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad S. A. antr
nusikaltim padar po to, kai buvo baigtas daryti pirmas nusikaltimas. Darytina
ivada, kad S. A. skirtingu laiku ir skirtingais savarankikais veiksmais padar du
nusikaltimus, numatytus skirtinguose Baudiamojo kodekso specialiosios dalies

416
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. kovo
27 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-241/2007).

97

straipsniuose. Toki nusikaltim sutapt teorijoje ir praktikoje priimta laikyti

realija.417
Analogikai buvo vertinama ir situacija, kai tarp neteisto mokjimo
instrumento gijimo ir jo panaudojimo, bandant sukiauti, prajo tik apie 7 minutes.
tai M. B. pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. nuteistas u tai,
kad 2007 m. sausio 15 d., apie 11.00 val., Kaune, turdamas tiksl panaudoti
svetim elektronin mokjimo priemon bankomate, neteistai gijs, t. y. rads
svetim I. S. vardu iduot Snoro lizingas + Senuk prekybos centras
mokjimo kortel, Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatyb
patvirtinimo priemons duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti
PIN kodu, juos pas save neteistai laik, ne trumpiau kaip iki 2007 m. sausio
15 d., 11.09 val., kai pradjo inicijuoti bankines operacijas. Vliau, btent 2007 m.
sausio 15 d., nuo 11.07 val. iki 11.09 val., ddamas kortel bankomat ir
patvirtindamas jos naudotojo tapatyb suvesdamas PIN kod, neteistai
inicijavo septynias finansines operacijas, kuri metu num 440 Lt.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija konstatavo, kad PIN kodo
suvedimas bankomat, taip inicijuojant septynias finansines operacijas, kuri
metu buvo nuimta 440 Lt. yra vertintinas kaip idealioji nusikalstam veik,
numatyt BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., sutaptis. Taiau tuo paiu buvo
konstatuota, kad BK 214 str. 1 d. numatytas nusikaltimas santykyje su BK 215 str. 1
d. ir 182 str. 1 d sudaro realij sutapt. i ivada grindiama tuo, kad kasatorius
svetim mokjimo kortel su jos PIN kodu rado 2007 m. sausio 15 d., apie 11.00
val., o i kortel ir jos PIN kod bankinms operacijoms inicijuoti panaudojant
apgaul panaudojo 2007 m. sausio 15 d., nuo 11.07 val. iki 11.09 val. Taigi
kasatoriaus padaryt BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyt nusikalstam veik ir
kitas dvi BK 215 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje numatytas
nusikalstamas veikas skyr laiko tarpas. Be to, nusikaltimai buvo padaryti
skirtingomis pavojingomis veikomis.418
Ne gana to, kad io dvi bylos parodo sunkumus, nustatant naujosios idealiosios
nusikalstam veik sutapties poymio neilgas laiko tarpas prasm, kartu ios
bylos yra kritikuotinos dl nepagrsto klasikins idealiosios nusikalstam veik
sutapties netaikymo. Siekiant pagrsti teigin, paanalizuokime antrj byl 419. Joje
teisj kolegija konstatavo, kad BK 214 str. 1 d. numatytas nusikaltimas sudaro
realij sutapt su BK 215 str. 1 d. ir 182 str.1 d. numatytomis nusikalstamomis
veikomis. Taiau tokia ivada neatitinka faktini bylos aplinkybi. BK 214 str. 1 d.
numatyta nusikalstama veika, kuri susideda i alternatyvi veiksm. Jei asmuo
vieninga tyia gyvendina kelias alternatyvias veikas, numatytas tame paiame
straipsnyje, tai yra laikoma paviene nusikalstama veika. M. B., rasdamas svetim
mokjimo kortel, j laikydamas, o vliau ir panaudodamas j sukiaujant,
vieninga tyia gyvendino tris alternatyvias veikas, numatytas BK 214 str. 1 d.,
neteistai gijo, laik ir panaudojo svetim mokjimo instrument finansinei
417

Ibid.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. kovo
30 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-183/2010).
419
Ibid.
418

98

operacijai inicijuoti. Tokiu bdu jis padar vien nusikalstam veik su skirtingais
veiksmais (j galima laikyti ir tstine). Taigi darydamas vien i ios nusikalstamos
veikos epizod svetimo mokjimo instrumento panaudojim finansinei operacijai
inicijuoti, M. B. ta paia veika gyvendino ir kitas dviej nusikalstam veik
sudtis. Btent neteistai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis inicijuodamas
finansin operacij mokjimo instrumentu, kas atitinka BK 215 str. 1 d., ir apgaule
savo naudai gijo svetim turt, t. y. sukiavo (BK 182 str. 1 d.). Tad galima daryti
ivad, kad visos trys nusikalstamos veikos sudaro idealij nusikalstam veik
sutapt. Toks bylos sprendimas visikai atitikt teism praktik narkotik
kontrabandos bylose, kai per valstybs sien yra gabenamos narkotins mediagos,
kurios prie tai buvo gytos ir laikytos. 420
Taigi, atsivelgiant anksiau idstytus argumentus, nauja vienos veikos
kaip idealiosios nusikalstam veik sutapties poymio interpretacija, atsirandanti
Lietuvos teism praktikoje, yra kritikuotina, nes formuoja nenuosekli, iimtimis
pagrst teism praktik. Todl silytina grti prie klasikins idealiosios
nusikalstam veik sutapties sampratos.
Antrasis reikalavimas idealiajai nusikalstam veik sutapiai yra tai, kad viena
veika gyvendintos nusikalstam veik sudtys yra numatytos skirtinguose BK
specialiosios dalies straipsniuose. is poymis padeda atriboti idealij
nusikalstam veik sutapt nuo situacij, kai asmuo viena veika gyvendina kelis
skirtingus to paties BK specialiosios dalies straipsnio skirtingose dalyse numatytus
poymius. Tokiu atveju susiduriama su bendros ir specialios ar keli specialij
baudiamosios teiss norm konkurencija. Kai asmuo gyvendina paprastos ir
kvalifikuotos ar kvalifikuotos ir itin kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudties
poymius, tai ji turi bti kvalifikuota pagal t dal, kuri numato pavojingiausi
veikos apibdinim421. Analogikos pozicijos laikomasi ir teism praktikoje.
Remiantis 1998 m. gruodio 22 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato
nutarimu Nr. 8 Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba
ivaistymo baudiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.), kai asmens veikoje yra
keli kvalifikuojantys poymiai, numatyti skirtingose BK 274 ar 275 straipsni
dalyse, teismas veik kvalifikuoja pagal sunkiausi kvalifikuojant poym.
Kvalifikuojantys poymiai, pagal kuriuos veika nebuvo kvalifikuota, turi bti
nurodyti nuosprendio apraomojoje dalyje, idstant nusikalstamos veikos,
pripaintos rodyta, aplinkybes422. BK specialiosios dalies straipsnio skirtingos
dalys byloje gali bti taikomos tik kvalifikuojant padarytas atskiras nusikalstamas

420

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m.

balandio 13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K116/2010); Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudiamojoje
byloje (bylos Nr. 2K71/2010); Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2010 m. gegus 11 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-298/2010).
421
Pavilonis, V.; Bielinas, E., supra note 25, p. 19.
422
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1998 12 22 nutarimas su pakeitimais,
padarytais 1999 06 18, Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo
baudiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.). Teism praktika. 1998, Nr. 10 ir Nr. 11.

99

veikas, sudaranias realij sutapt.423 Ta pati taisykl kartojama ir kit kategorij

bylose.424
Moksle kaip idealiosios nusikalstam veik sutapties poymis vardijama ir
tai, kad kai yra idealioji nusikalstam veik sutaptis, ala padaroma skirtingiems
objektams (baudiamojo statymo saugomoms vertybms aut. past.).425 iuo
poymiu bandoma atriboti keli specialij norm konkurencij nuo idealiosios
nusikalstam veik sutapties. Taiau iuo atveju reikia pritarti A. M. Jakovlev
pozicijai, kritikai vertinaniai tokio poymio vardijim 426, nes realiai idealioji
nusikalstam veik sutaptis yra galima ir tuo atveju, kai paeidiama ta pati
baudiamojo statymo saugoma vertyb, taiau gyvendinamos kelios
nusikalstamos veikos sudtys. Pavyzdiui, asmuo, veikdamas be tyios nuudyti,
susprogdina utais, dl to sualojami du asmenys vienam padaromas nesunkus
sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.), o kitam sunkus sveikatos sutrikdymas (BK
135 str.). Abi nusikalstamos veikos paeid t pai vertyb sveikat. Arba tai yra
manoma ir tais atvejais, kai viena veika padaroma ala tai paiai baudiamojo
statymo saugomai vertybei, bet skirtingomis kalts formomis. Pavyzdiui 427,
mogus, siekdamas nuudyti kit mog, nuudo ne tik j, bet dl neatsargumo
atima gyvyb ir kitam asmeniui.
Taiau visikai atmesti io poymio nereikt. Vadovaujantis anksiau darbe
iskirtais bendrais paviens nusikalstastamos veikos atribojimo nuo nusikalstam
veik poymiais (vienos tiesiogins baudiamojo statymo saugomos vertybs ar
vertybi visumos bei vieningo kalts turinio buvimas), bt galima svarstyti
idealiosios nusikalstam veik sutapties galimyb tais atvejais, kai viena veika yra
paeidiamas tas pats straipsnis, bet nukenia kelios tiesiogins baudiamojo
statymo saugomos vertybs. Pavyzdiui, tuo paiu metu, vienu reikalavimu yra
prievartaujamas turtas i keli asmen. Pagal dabartin teism praktik 428 tai turi
bti vertinama kaip vienas nusikaltimas. Taiau pakeitus bausmi skyrimo
taisykles, esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai 429, bei nepareigojant teismo
visada taikyti bausmi apmim, bt galima svarstyti dl idealiosios nusikalstam
423

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. vasario 22 d. Teism

praktikos nusikalstamo susivienijimo baudiamosiose bylose apibendrinimo apvalga. Teism
praktika. 2007, Nr. 26.
424
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2002 06 21 nutarimas Dl teism praktikos
nagrinjant psichotropini ar narkotini mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos
kategorijos pirmtak (prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar
kitokio platinimo baudiamsias bylas (BK 2321, 2322, 2325, 23210 str.). Teism praktika. 2002, Nr.
17; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2009 m. kovo 24 d. Teism praktikos
keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo
(baudiamojo kodekso 281 straipsnis) baudiamosiose bylose apvalga. Teism praktika. 2009, Nr.
30.
425
Shvec, E. N., supra note 239, p. 63., Kuznecova, N. F. et. al., supra note 176, p. 527.
426
Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 6566.
427
Ibid., p. 66.
428
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1996 06 21 nutarimas Dl teism praktikos
nagrinjant turto prievartavimo baudiamsias bylas. Teism praktika. 1996, Nr. 3-4.
429
Vliau darbe bus silomas atitinkamas bausmi skyrimo taisykli pakeitimas. Plaiau irti
4.1.2. skyri.

100

veik sutapties galimybs ir tais atvejais, kai viena veika paeidiamos kelios
tiesiogins baudiamojo statymos saugomos vertybs, kuri paeidimas
kvalifikuotinas pagal vien straipsn.
Taiau kol kas tiksliau Lietuvos teism praktikoje pripainimo susilaukusios
idealiosios nusikalstam veik sutapties esm atspindi daugumos autori pritarimo
susilaukusi pozicija, kad viena veika yra gyvendinamos kelios nusikalstam veik
sudtys, numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

3.1.3. Idealiosios nusikalstam veik sutapties atribojimas nuo

paviens nusikalstamos veikos
Kartais statym leidjas skirtingas nusikalstamas veikas sujungi vien
Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsn. Tai yra vadinama statyme
tvirtinta idealioji sutaptis430, nusikalstamos veikos sudtis su keliomis baudiamojo
statymo saugomomis vertybmis 431 arba sudtin nusikalstama veika432. Sudtin
nusikalstama veika yra paviens veikos ris, tad nevertinama kaip nusikalstam
veik daugetas.433 inoma, jei pagrindins baudiamojo statymo saugomos
vertybs apsaugos apimtis neaprpia alutins nusikalstamos veikos pavojingumo,
alutin nusikalstama veika kvalifikuojama atskirai ir vertinama kaip padaryta
esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai.
Atskiro dmesio nusipelno situacijos, kai darant vien nusikalstam veik
sukeliami tarpiniai padariniai434, kurie, atskirai pamus, galt bti vertinami
kaip savarankika nusikalstama veika. Analizuojant i situacij, galima paminti
tokius jos pasireikimo variantus, nuo kuri priklauso tokio asmens baudiamoji
atsakomyb:
1) tyia siekiant sukelti sunkesnius padarinius, pavyksta sukelti tik tarpinius;
2) tyia sukeliami sunkesni padariniai, taiau kartu sukeliami ir tarpiniai;
3) tyia sukeliami tarpiniai padariniai, taiau kartu neatsargiai sukeliami ir
sunkesni padariniai.
Pirmuoju atveju, kai siekiant sukelti sunkesnius padarinius, pavyksta sukelti
tik tarpinius, veikos kvalifikavimas priklauso nuo to, ar sunkesni padariniai atitinka
t pai nusikalstamos veikos sudt kaip ir tarpiniai, ar jie jau yra numatyti
kvalifikuotoje ar labiau kvalifikuotoje nusikalstamos veikos sudtyje nei tarpiniai.
Jei sunkesni padariniai atitinka t pai nusikalstamos veikos sudt kaip ir
tarpiniai, tai veika kvalifikuojama kaip baigta nusikalstama veika u sukeltus
tarpinius padarinius. Kadangi ksinimasis sukelti sunkesnius padarinius atitinka t
pai nusikalstamos veikos sudt kaip ir tarpini padarini suklimas, tai jis
430

Shvec, E. N., supra note 239, p. 62, Umarova, K. U., supra note 356, p. 3738.
Piesliakas, V., supra note 176, p. 220229.
432
Abramaviius A., et al., supra note 42, p. 319.
433
Apie sudtins nusikalstamos veikos atribojim nuo idealiosios nusikalstam veik sutapties
raoma 2.5 io darbo skyriuje.
434
Kaip tarpinius padarinius reikt suprasti tokius, kurie sukeliami atlikus veik, taiau yra ne
galutiniai. Galutiniai padariniai yra tos paios ries kaip ir tarpiniai, kurie kyla dl tos paios veikos,
toliau vystantis tam paiam prieastiniam ryiui.
431

101

atskirai nekvalifikuotinas. inoma, fakt, kad buvo siekiama sukelti sunkesnius

padarinius nei pavyko, turi bti atsivelgiama skiriant bausm. Taiau jei sunkesni
padariniai yra numatyti kvalifikuotoje ar labiau kvalifikuotoje nusikalstamos
veikos sudtyje nei tarpiniai, tai tokia veika turi bti kvalifikuojama kaip
pasiksinimas sukelti sunkesnius padarinius. Tarpiniai padariniai atskirai
nekvalifikuotini. Toks statymo aikinimas iplaukia i Lietuvos Aukiausiojo
Teismo praktikos.
tai S. R. buvo nuteistas u tai, kad 1997 m. balandio 15 d. apie 12 val.
upuol beieinani i buto io buto eiminink J. S., rms jai peil kakl,
stm vid ir pareikalavo atiduoti pinigus. Nukentjusiajai atsakius, kad pinig
nra, ir nurodius brangenybes, S. R. udar j tualete ir liep ten bti, kur j
saugojo ir grasino pistoletu vliau but js nuteistasis S. P., po ko kartu su S. P.
uvald nukentjusiajai priklausanius daiktus, kuri vert 12 210 Lt. Taip pat jis
pasiksino uvaldyti ir pasiruo isineti daikt u 9720 Lt, bet nusikaltimo
nebaig dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios, nes, atvykus policijos
darbuotojams, ioko i balkono ir pabgo. Pirmos instancijos teismas dl turto
dalies, kuri nuteistasis isine i buto okdamas per balkon (12 210 Lt), veik
kvalifikavo kaip baigtin plim (BK 272 str. 3 d), o dl t daikt, kurie buvo
paruoti ineti, taiau j uvaldyti nepavyko (9720 Lt), kaip pasiksinim
padaryti plim (BK 16 str. 2 d ir 272 str. 3 d). 435 Lietuvos Aukiausiasis Teismas
toki kvalifikacij pripaino klaidinga, nurodydamas tokius argumentus: buvo
padaryta viena veika, esant vieningai tyiai pagrobti turto u 21 930 lit. ioje
situacijoje veika galjo bti kvalifikuota kaip vienas baigtinis plimas arba kaip
pasiksinimas padaryti plim. Jei kaltininko tyia buvo nukreipta padaryti
plim stambiu mastu, numatyt BK 272 str. 3 dalyje, ir jam nepavyko uvaldyti
turto stambiu mastu, jo veika vertinama kaip pasiksinimas padaryti plim
stambiu mastu. Jei kaltininko tyia plimo masto poiriu buvo neapibrta, jo
veika kvalifikuojama pagal pasekmes. iuo atveju byloje nra duomen apie tyios
pagrobti turt stambiu mastu, t. y. didesn kaip 250 MGL, buvim. Realiai
pagrobto ir paruoto pagrobti turto vert nevirijo 250 MGL. Taigi net jei pavykt
pagrobti vis turt, veika vis vien nebt kvalifikuojama kaip plimas, padarytas
stambiu mastu. Esant neapibrtai tyiai, plimas yra baigtas nusikaltimas, jei
bent dalis svetimo turto buvo uvaldyta. Realiai dalis turto buvo uvaldyta.
Uvaldyto turto vert leidia kvalifikuoti veik kaip baigt plim. Be to,
atkreiptinas dmesys tai, kad S. R. inkriminuotas ne BK 272 str. 3 dalies poymis
stambus mastas, o sibrovimas gyvenamj patalp. Plimas, sibraunant
gyvenamj patalp, laikomas baigtu uvaldius bent dal svetimo turto. Taigi
kolegija laiko, kad veika esamomis slygomis, kai dalis turto jau uvaldyta, o kita
dalis paruota pagrobti, bet dar neuvaldyta kaip atskiras nusikaltimas
nekvalifikuojama.436 Analogikai vertinamos ir situacijos, kai yra ksinamasi kito
mogaus gyvyb. Vadovaujantis 2004 m. birelio 18 d. Lietuvos Aukiausiojo
435

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 1999 m. kovo 2
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K82/1999).
436
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 1999 m. kovo 2
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K82/1999).

102

Teismo teisj Senato nutarimu Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus

gyvybei bylose tyinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei
apibrtai tyiai atimti gyvyb, kvalifikuojamas kaip pasiksinimas nuudyti pagal
BK 22 straipsnio 1 dal ir 129 straipsn, 130 ar 131 straipsnius437. Tarpinis
padarinys (t. y. sveikatos sutrikdymas) atskirai nekvalifikuotinas.
Taiau iai lyg ir aikiai taisyklei akivaizdiai prietarauja tas pats 2004 m.
birelio 18 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato nutarimas Nr. 46 Dl
teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose. Remiantis juo, vieno
mogaus nuudymas ir rengimasis ar pasiksinimas nuudyti kit, kai yra
sumanymas nuudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2
dal ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkt. Taigi vietoj
sunkiausi padarini asmeniui inkriminuojami ir tarpiniai padariniai (nuudymas
(BK 129 str. 1 ar 2 d.)), ir galutinio rezultato siekis (pasiksinimas nuudyti du
asmenis (BK 129 str. 2 d. 5 p.)), todl asmuo baudiamas u dviej nusikaltim
sutapt. Tokia Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija turbt galt bti
paaikinama tam tikru jautrumu socialiniam nuudymo aspektui, nes laikantis
bendrosios praktikos, vieno mogaus nuudymas lyg ir lieka teisikai nevertintas.
Taiau su tokia Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija reikt nesutikti, nes ji
ikreipia bendrj taisykl, kad veika visada kvalifikuojama pagal sunkiausi
kvalifikuojant poym ir asmuo, nuuds vien asmen, bet pasiksins nuudyti
du, nepagrstai yra teisiamas u dvi nusikalstamas veikas, nors realiai pasiksino
padaryti tik vien. iuo poiriu senesnioji Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija
labiau atitiko teorines nuostatas. Remiantis 1999 m. birelio 18 d. Lietuvos
Aukiausiojo Teismo teisj Senato nutarimu Nr. 18 Dl teism praktikos
nuudym bylose Vieno mogaus nuudymas ir rengimasis ar pasiksinimas
nuudyti kit, esant sumanymui nuudyti du asmenis, nra baigtas nusikaltimas,
kadangi nusikalstamas sumanymas nuudyti du mones nebuvo gyvendintas dl
prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. iuo atveju veika kvalifikuojama
kaip rengimasis ar pasiksinimas nuudyti du asmenis pagal BK 16 str. 2 d. ir
105 str. 2 p. Kai ksinamasi nuudyti du asmenis, taiau abiej nuudyti
nepavyksta dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios, veika taip pat
kvalifikuojama pagal BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 2 p. Tuomet kai kaltininko
sumanymas buvo nuudyti tris ar daugiau asmen, bet pavyko nuudyti bent du
asmenis, o kitus tik pasiksinta, veika kvalifikuojama kaip baigtas nuudymas
pagal BK 105 str. 2 p.438. O domiausia tai, kad 2006 m. lapkriio 14 d. nutartimi
Lietuvos Aukiausiojo Teismo trij teisj kolegija nesilaiko 2004 m. birelio 18
d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato nutarimo suformuluotos
nuostatos, todl R. R. veiksmai (vienas mogus buvo nuudytas, o kitus buvo
pasiksinta) buvo vertinti pagal BK 22 straipsnio 1 dal, 24 straipsnio 4 dal, 129
straipsnio 2 dalies 2, 3, 5, 9 punktus.439
437
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl
teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 21.
438
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1999 m. birelio 18 d. nutarimas nr. 18 Dl
teism praktikos nuudym bylose. Teism praktika. 1999, Nr. 11.
439
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m.
lapkriio 14 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K561/2006).

103

Antruoju atveju, kai tyia sukeliami sunkesni padariniai, kartu sukeliant ir

tarpinius, teism praktikoje joki problem nekyla. Tokiu atveju nra nusikalstam
veik idealiosios sutapties, o veika kvalifikuojama kaip pavien tik pagal sukeltus
sunkiausius padarinius. Tarpiniai padariniai atskirai nekvalifikuotini. Pavyzdiui,
tstins vagysts atveju per du kartus pagrobus po 200 MGL turto (i viso 400
MGL), veika yra kvalifikuojama tik kaip vagyst stambiu mastu pagal BK 178 str.
3 d. Arba tyinis sveikatos sutrikdymas, dl kurio mogus yra tyia nuudomas,
taip pat atskirai nekvalifikuotinas. Tokie veiksmai yra vertinami tik kaip tyinis
nuudymas pagal BK 129 straipsnio atitinkam dal.
Taiau nemaai nesutarim kyla teism praktikoje, susidrus su treiu atveju,
kai tyia sukeliami tarpiniai padariniai, kartu neatsargiai sukeliant ir sunkesnius
padarinius. iuo klausimu teism praktika yra gana nevienoda. tai Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija nagrinjo
kasacin skund dl Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nuosprendio, kuriuo G. V. pripaintas kaltu ir
nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dal bei pagal BK 132 straipsnio 1 dal 440 u
tai, kad jis tarpusavio konflikto metu supyks dl L. E. girtumo tyia sudav jai
smg kair ak. Nuo galvos rotacinio judesio, kuris vyko dl io smgio, plyus
deinio smegen pusrutulio ievs kraujagyslei ir dl to kraujui isiliejus po
kietuoju galvos smegen dangalu, L. E. ligoninje mir. Lietuvos apeliacinio
teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 23 d.
nuosprendiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis i dalies buvo pakeistas,
perkvalifikuojant G. V. nusikalstam veik i BK 135 straipsnio 1 dalies ir 132
straipsnio 1 dalies BK 129 straipsnio 1 dal.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija
palaik Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
priimt nuosprend, patvirtindama, kad L. E. gyvyb buvo atimta veikiant
netiesiogine tyia.441 Nesigilinant kalts klausimus 442 (detaliau apie tai apie tai
ra prof. V. Piesliakas443), reikia pastebti, kad plenarin sesija ioje nutartyje
suformavo ir kit svarbi taisykl. Buvo konstatuota, kad L. E. ir sunk sveikatos
sutrikdym, ir mirt sukl vienas tiesioginis G. V. smgis galv, o sunkus
sveikatos sutrikdymas buvo tik tarpinis smgio padarinys. Tokiu atveju kaltininko
veika priklausomai nuo kalts formos turi bti kvalifikuojama kaip tyinis
nuudymas ar neatsargus gyvybs atmimas. [...] Veika gali bti kvalifikuojama
pagal BK 135 ir 132 straipsniuose numatyt nusikaltim sutapt tik tada, kai
vienais veiksmais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, taiau mirt sukelia
kiti kaltininko veiksmai, kuriuos darydamas asmuo numat, kad jo veika gali
sukelti kito mogaus mirt, taiau lengvabdikai tikjosi i padarini ivengti, ar
440

Tuo paiu nuosprendiu jis nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 2 dal.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2009 m. spalio
20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-247/2009).
442
Autoriaus nuomone, G. V. veiksmai turjo bti vertinti kaip tyinis sunkus sveikatos
sutrikdymas sutaptyje su neatsargiu gyvybs atmimu pagal BK 135 str. 1d. ir 132 str. 1 d., taiau,
kadangi ios problemos analiz nra io darbo tikslas, detalesni argument nebus pateikiama.
443
Piesliakas, V. Kalts turinio nustatymo problemos bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei ir
sveikatai. Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 728.
441

104

nenumat, kad jo veika gali atimti gyvyb kitam mogui, nors pagal veikos
aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir turjo tai numatyti.444
Remiantis tokiu Lietuvos Aukiausiojo Teismo aikinimu galima prieiti prie
ivados, kad tarpinis padarinys niekada negali bti kvalifikuojamas atskirai. Jei
sukeliamas sunkesnis padarinys, tai veika visada turi bti kvalifikuojama tik pagal
sukelt sunkesnj padarin. iuo atveju, atsivelgiant kalt kaip tyinis
nuudymas ar neatsargus gyvybs atmimas. Padarytas sunkus sveikatos
sutrikdymas atskirai negali bti kvalifikuotinas, nes jis yra tarpinis padarinys.
Sunkus sveikatos sutrikdymas atskirai gali bti kvalifikuojamas tik tuo atveju, jei
su neatsargiu gyvybs atmimu sudaro realij sutapt (vienais veiksmais
padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, taiau mirt sukelia kiti kaltininko
veiksmai445).
Tokia Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarin
sesijos pozicija yra kritikuotina. ios bylos pagrindu tarpinio padarinio (sunkaus
sveikatos sutrikdymo) nekvalifikavimas atskirai yra vertintinas teisingai,
atsivelgiant t fakt, kad plenarin sesija konstatavo, jog galutinis padarinys
(mirtis) buvo sukeltas netiesiogine tyia. Kai yra tokia padtis, akivaizdu, kad, kaip
jau ir buvo minta anksiau, kai tyia sukeliami sunkesni padariniai, kartu
sukeliant ir tarpinius, tarpiniai padariniai atskirai nekvalifikuotini. Taiau nesutikti
reikt su ta vieta, kur plenarin sesija konstatavo, jog tarpinis padarinys apskritai
niekada negali bti kvalifikuojamas atskirai, neatsivelgiant tai, ar galutinio
padarinio atvilgiu yra tyin ar neatsargi kalt. Veika visada turi bti
kvalifikuojama tik pagal galutin padarin, atsivelgiant kalts form jo atvilgiu
([...] sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tik tarpinis smgio padarinys. Tokiu
atveju kaltininko veika priklausomai nuo kalts formos turi bti kvalifikuojama
kaip tyinis nuudymas ar neatsargus gyvybs atmimas.446). Neigiama bet kokia
idealiosios nusikalstam veik sutapties galimyb tarp tarpinio ir galutinio
padarinio, net jei tarp j yra ir skirtingos kalts formos.
Su tokia plenarins sesijos pozicija nesutiko Lietuvos Aukiausiojo Teismo
teisjas prof. V. Piesliakas, kuris pareik atskirj nuomon dl ios nutarties. 447
Neigdamas G. V. netiesiogin tyi L. E. gyvybs atmimo poiriu ir pritardamas
Vilniaus apygardos teismo priimtam sprendimui dl neatsargaus L. E. gyvybs
atmimo, kartu palaik pozicij, pagal kuri yra manoma tyin sveikatos
sutrikdym kvalifikuoti sutaptyje su neatsargiu gyvybs atmimu. Atskirojoje
nuomonje teigiama: Dl to laikau teistu Vilniaus apygardos teismo nuosprend.
Manau, kad kasacinis skundas turjo bti tenkintas ir veika ioje konkreioje
situacijoje turjo bti kvalifikuota taip, kaip numatyta Lietuvos Aukiausiojo
Teismo senato patvirtintame 2004 m. birelio 18 d. nutarime Nr. 46 Dl teism
444

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2009 m. spalio
20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-247/2009).
445
Ibid.
446
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2009 m. spalio
20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-247/2009).
447
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjo Vytauto Piesliako atskiroji nuomon dl Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutarties nr.
2K-P-247/2009

105

praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose, kurio 27 punktas teigia, kad jei
asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito mogaus gyvybei ir nenumat, kad
dl jo veikos bus atimta gyvyb kitam mogui, taiau suprato ir numat, kad dl jo
veikos gali bti sutrikdyta kito mogaus sveikata, ir taip veikdamas padar
sveikatos sutrikdymus, suklusius nukentjusiojo mirt, veika kvalifikuojama pagal
BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatyt nusikaltim sutapt, jeigu dl
mogaus gyvybs atmimo yra neatsargi kalt, ir kuriuo rmsi Vilniaus apygardos
teismas.448
Autoriaus nuomone, reikt pritarti tokiai prof. V. Piesliako pozicijai, i kurios
iplaukia, kad tarpinis ir galutinis padariniai gali bti kvalifikuojami kaip padaryti
esant idealiajai sutapiai, jei su tarpiniais padariniais yra tyinis kalts santykis, o
su galutiniais neatsargus. Toki pozicij patvirtina ir atskirojoje nuomonje
mintas Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato patvirtinto 2004 m. birelio 18 d.
nutarimo Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose 27
punktas449 ir kai kurios Lietuvos Aukiausiojo Teismo bylos 450.
Ir i ties plenarins sesijos priimtoje nutartyje, kurioje sprendiamas tarpini
ir galutini padarini santykio klausimas, galima velgti tam tikr prietaravim.
Be to, kad i nutartis neatitinka Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato patvirtinto
2004 m. birelio 18 d. nutarimo, ji taip pat bt nesuderinama ir su teism praktika
kitose bylose. Tarkime, asmuo, kuris viena veika tyia nuudo vien asmen, kartu
neatsargiai sukeldamas kito mirt 451, pagal mint nutart turt bti baudiamas
arba u dviej asmen tyin nuudym, arba u neatsarg gyvybs atmim dviem
asmenims. Tarpinis padarinys (vieno asmens nuudymas) negali bti atskirai
kvalifikuotas. Taip pat reikt vertinti ir situacijas, kai asmuo, viena veika tyia
sugadins vien turt bei neatsargiai kit turt 452, turt bti baudiamas u bendr
sugadinto turto vert, pasirenkant vien i kalts form (tyi ar neatsargum).
Remiantis minta plenarine nutartimi, problemikas tapt ir BK 142 str. numatyt
nusikaltim vertinimas tais atvejais, kai darant neteist abort bt padaromas ir
neatsargus sveikatos sutrikdymas ar gyvybs atmimas. Kadangi ntumo
nutraukimas yra tyinis tarpinis padarinys (prilyginamas sunkiam sveikatos
sutrikdymui453), tai dl jo sukeltas neatsargus sveikatos sutrikdymas ar gyvybs
448

Ibid.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl
teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 21.
450
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m.
gegus 8 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-354/2007).
451
Pavyzdiui, asmuo siekia nuudyti kaimyn. Lengvabdikais veiksmais sitikins, kad
kaimynas yra vienas, jis padega jo nam. Sudegus namui, paaikja, kad palpje buvo dar vienas
mogus, kuris taip pat uvo. Akivaizdu, kad namo eimininkui gyvyb buvo atimta tyia, o palpje
buvusio mogaus neatsargiai. eimininko tyinis nuudymas yra tarpinis padarinys, nes galutinis
dviej moni mirtis.
452
Pavyzdiui, tyia padegus vien nam, dl staiga pakilusio vjo neatsargiai sudeginamas ir
kitas namas.
453
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro ir Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegus 23 d.
sakymas Nr.V-298/158/A1-86 Dl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykli patvirtinimo.
Valstybs inios. 2003, Nr. 52-2357.
449

106

atmimas negali bti vertinamas atskirai. Toks aborto padarymas turt bti
vertinamas tik kaip neatsargus sveikatos sutrikdymas ar gyvybs atmimas pagal
BK 132 str., 137 str. ar 139 str., o BK 142 str. taikymas yra negalimas. Taiau reikia
pastebti, kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas, nagrindamas byl dl panaios
situacijos454, nevertino kritikai galimybs neteist abort suklus neatsarg
sunk sveikatos sutrikdym kvalifikuoti kaip idealij BK 142 str. ir 137 str.
sutapt.
Taip pat reikt prisiminti, kad toks skirtingas kalts santykis su tarpiniais ir
galutiniais padariniais buvo tvirtintas ir galiojant 1961 m. Baudiamajam
kodeksui. tai 1961 m. BK 111 str. 2 d. numat baudiamj atsakomyb u tyin
sunk kno sualojim, suklus nukentjusiojo mirt. Analogika situacija ir 1961
m. BK 124 straipsnio 3 dalyje, kurioje buvo numatyta atsakomyb u neteist
aborto padarym, suklus nukentjusiajai ilgalaik sveikatos sutrikim ar mirt. Tai
parodo, kad toks tarpini ir galutini padarini santykis su skirtingomis kaltmis
buvo laikomas kaip galimas. Panaikinus ias normas yra logika manyti, kad
neatsargiai sukeltus padarinius tiesiog reikia kvalifikuoti i sutapties.
Be to, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarin
sesijos pozicija, kuria remiantis veika visada turi bti kvalifikuojama tik pagal
galutinius padarinius, atsivelgiant kalts santyk tik su jais ([...] sunkus
sveikatos sutrikdymas buvo tik tarpinis smgio padarinys. Tokiu atveju kaltininko
veika priklausomai nuo kalts formos turi bti kvalifikuojama kaip tyinis
nuudymas ar neatsargus gyvybs atmimas.455) yra kritikuotina ir dl kit
motyv. Toks tyini tarpini ir neatsargi galutini padarini kvalifikavimo kartu
galimybs neigimas taip pat trukdo tinkamai individualizuoti baudiamj
atsakomyb. Asmuo, kuris tyia sukelia tarpinius nusikalstamus padarinius
(tarkime, sunk sveikatos sutrikdym), kartu neatsargiai sukeldamas galutinius
(tarkime, neatsargiai atimama gyvyb), anot plenarins sesijos, turi bti
baudiamas tik u neatsargumu sukeltus galutinius padarinius. Tokiu bdu visikai
nepagrstai yra velninama asmens, padariusio nusikalstam veik, baudiamoji
atsakomyb. Taip yra dl to, kad tyinis nusikalstamas elgesys i esms lieka
nevertintas. inoma, teismas, skirdamas bausm u neatsargiai sukeltus
padarinius, turbt atsivelgs tyin veikos aspekt. Taiau nereikia pamirti, kad
BK tvirtintos sankcijos u tyines nusikalstamas veikas paprastai yra grietesns
nei sankcijos u neatsargiai sukeltus padarinius. tai u tyin sunk sveikatos
sutrikdym yra numatyta galimyb paskirti laisvs atmim net iki 10 met, tuo
tarpu u neatsarg gyvybs atmim tik iki ketveri. Taip pat gana stipriai
skiriasi ir baudiamosios atsakomybs taikymas, atsivelgiant tai, ar veika yra
tyin, ar neatsargi456. Tai tampa dar aktualiau, kai tyin veika priskirtina prie
sunkaus nusikaltimo kategorijos, todl nebt galima taikyti daugelio institut,
454
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus septyni teisj kolegijos 2009
m. spalio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K7226/2009).
455
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2009 m. spalio
20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-247/2009).
456
BK 38 str. 3 ir 4 dalys, BK 39 str., BK 40 str. 7 ir 8 dalys, BK 75 str., BK 95 str., BK 97 str. ir
t. t.

107

kurie velnina kaltininko teisin padt457. Taigi susidaro tokia paradoksali situacija,
jog asmeniui, daraniam tyin nusikalstam veik, apsimoka, kad dl neatsargumo
kilt sunkesni padariniai, nes tokiu atveju patraukimo baudiamojon atsakomybn
klausimas bt sprendiamas vadovaujantis velnesnmis taisyklmis, nei tai bt,
jei sunkesni padariniai nebt kil.
Apibendrinat tarpini padarini kvalifikavimo atskirai nuo galutini galimyb,
galima pasakyti, kad teism praktika iuo klausimu yra gana prietaringa.
Remiantis teism praktika, tarpiniai padariniai paprastai atskirai nekvalifikuotini.
Taiau, autoriaus nuomone, jei su tarpiniais padariniais, kuri suklimas gali
bti vertintinas kaip savarankika nusikalstama veika, yra tyinis kalts santykis,
o su galutiniais neatsargus, tai tokiu atveju tyia ir neatsargiai sukelti
padariniai turi bti vertinami atskirai ir kvalifikuojami kaip padaryti esant
idealiajai nusikalstam veik sutapiai.
Apibendrinant dabartin Lietuvos teism praktik, galima suformuluoti tok
idealiosios nusikalstam veik sutapties (ar tiesiog nusikalstam veik sutapties)
apibrim. Idealioji nusikalstam veik sutaptis (nusikalstam veik sutaptis)
tai situacija, kai asmuo vienu poelgiu padaro kelias nusikalstamas veikas,
numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. inoma, poelgio
samprata sujungia du atvejus: 1) kai viena veika yra gyvendinamos kelios
nusikalstam veik sudtys; 2) kai keliomis veikomis yra gyvendinamos kelios
nusikalstam veik sudtys, taiau 1) veiksmai vyksta vienas paskui kit (viena i
nusikalstam veik yra tik etapas tikslui pasiekti), 2) padaromi per labai trump
laiko tarp, 3) esant bendram sumanymui.
Taiau atsivelgiant anksiau idstytus argumentus, vis dl to silytina grti
prie senosios idealiosios nusikalstam veik sutapties sampratos, j truput
pakoreguojant, idealij nusikalstam veik sutapt (nusikalstam veik sutapt)
suprantant kaip situacij, kai gyvendinant vienos nusikalstamos veikos sudties
objektyviuosius poymius, tais paiais veiksmais ar neveikimu visikai
gyvendinama ir kita nusikalstamos veikos sudtis, numatyta kitame BK
specialiosios dalies straipsnyje.

3.2. Realioji nusikalstam veik sutaptis (nusikalstam veik

pakartotinumas)
3.2.1 Realiosios nusikalstam veik sutapties (nusikalstam veik
pakartotinumo) samprata
Kita nusikalstam veik daugeto forma,
praktikoje tai realioji nusikalstam veik
pakartotinumas). Kalbant apie i nusikalstam
pastebti, kad realiosios nusikaltim sutapties

457

108

BK 38 str., BK 40 str., BK 55 str., BK 75 str. ir t. t.

pasitaikanti Lietuvos teism

sutaptis (nusikalstam veik
veik daugeto form, reikia
samprata buvo vartojama ir

tarpukario laikotarpiu (realinis susidjimas) 458, ir galiojant 1961 m.

Baudiamajam kodeksui. Taiau tuo metu, kaip jau ir buvo minta anksiau, greta
buvo vardijamos ir kitos nusikaltim daugeto formos pakartotinumas ir
recidyvas. Anksiau realioji nusikaltim sutaptis buvo suvokiama kaip situacija,
kai asmuo keliais savarankikais veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltim,
numatyt skirtinguose BK Specialiosios dalies straipsniuose, ir u juos traukiamas
baudiamojon atsakomybn 459. O kaip nusikaltim pakartotinumas buvo vertinami
atvejai, kai asmuo kelis kartus paeidia t pat ar tapaiam prilygint statym, ir
toks paeidimas yra laikomas atskira kvalifikuota nusikaltimo padarymo forma 460.
Kai tas pats nusikaltimas buvo padaromas kelis kartus, nesant pakartotinumo
kaip kvalifikuojanio poymio, tai visi tolesni nusikaltimai nebuvo laikomi
savarankikais ir buvo laikomi pirmojo nusikaltimo epizodais. 461 Taigi pastebtina,
kad dabar teism praktikoje vartojamas nusikalstam veik realiosios sutapties
terminas visikai apima realiosios nusikaltim sutapties ir i dalies 462 nusikaltim
pakartotinumo terminus, kurie buvo vartojami galiojant 1961 m. BK.
Taiau akivaizdu, kad sigaliojus 2000 m. Baudiamajam kodeksui ir perjus
prie dvinars nusikalstam veik daugeto sistemos, realioji nusikalstam veik
sutaptis reikalavo naujo apibrimo. tai prof. V. Piesliakas realij nusikalstam
veik sutapt apibria kaip situacij, kai asmuo kelis kartus padaro (kartoja)
veik, numatyt viename BK straipsnyje ar per tam tikr laiko tarp (kelis kartus)
padaro kelias veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose 463. Anot A.
Neveros, nusikalstam veik pakartotinumu reikt pripainti atvejus, kai kas
nors prie priimant kaltinamj nuosprend skirtingomis veikomis padaro dvi ar
daugiau tapai, vienari ar vairiari nusikalstam veik 464. Panas
apibrimai pasitaiko ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje, pagal kuri
realioji nusikalstam veik sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis
savarankikomis veikomis, esant tarp j laiko tarpui, padaro dvi ar daugiau
nusikalstam veik, numatyt tiek skirtinguose, tiek tuose paiuose Baudiamojo
kodekso specialiosios dalies straipsniuose ar straipsni dalyse465, arba kai asmuo
keliais savarankikai veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltim, numatyt BK
Specialiosios dalies straipsniuose, ir u juos traukiamas baudiamojon
atsakomybn466.
458

Stankeviius, V., supra note 138, p. 8182.

Abramaviius A., et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2-asis pataisytas ir papildytas
leidimas. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 319.
460
Ibid., p. 322.
461
Ibid.
462
Tiek, kiek tai susij su nusikalstamomis veikomis, padarytomis iki priimant apkaltinamj
nuosprend.
463
Piesliakas V., supra note 63, p. 129.
464
Nevera, A., supra note 1, p. 46.
465
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. birelio
27 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-437/2006); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. lapkriio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K647/2007).
466
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario
6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-115/2007).
459

109

3.2.2. Realiosios nusikalstam veik sutapties (nusikalstam veik

pakartotinumo) poymiai
Atsivelgiant susiklosiusi teism praktik ir pastaruoju metu paplitusius
realiosios nusikalstam veik sutapties apibrimus, manoma vardyti tokius jos
poymius:
1)
padaromos kelios savarankikos veikos467;
2)
tarp t veik yra laiko tarpas468;
3)
iomis veikomis padaromos kelios nusikalstamos veikos469;
4)
padarytos kelios nusikalstamos veikos yra tapaios, vienars ar
vairiars (numatytos tiek skirtinguose, tiek tuose paiuose Baudiamojo
kodekso specialiosios dalies straipsniuose ar straipsni dalyse) 470.
Taigi remiantis pirmuoju poymiu, realioji nusikalstam veik sutaptis
(nusikaltim pakartotinumas) yra tada, kai padaromos kelios savarankikos
veikos. is poymis padeda atriboti realij nusikalstam veik sutapt nuo
idealiosios, nes pastarosios iskirtinis bruoas yra tai, kad kelios nusikalstamos
veikos padaromos viena veika, o ne keliomis. 471 Remiantis iuo poymiu,
nusikalstam veik pakartotinum galima atriboti ir nuo paviens nusikalstamos
veikos, kuri taip pat yra padaroma viena veika. Atribojant pavien nusikalstam
veik nuo nusikalstam veik pakartotinumo, tam tikr sunkum kyla tada, kai
susiduriame su tstine nusikalstama veika ar atribojama nuo veikos su
alternatyviais poymiais.472
Jei ilg laik didesni problem, apibriant realij nusikalstam veik
sutapt, nebuvo, tai iuo metu is poymis nra visikai tikslus. Teism praktikoje
sigalint naujajai idealiosios nusikalstam veik sutapties sampratai, tapo
problematika j atriboti ir nuo realiosios nusikalstam veik sutapties. Senieji
poymiai nelabai tinka, nes idealioji nusikalstam veik sutaptis taip pat yra
galima, kai kelios nusikalstamos veikos padaromos keliomis atskiromis veikomis
(veiksmams einant vienas paskui kit, esant trumpam laiko tarpui bei bendram
sumanymui). Taigi pagal dabartin teism praktik tiek idealioji, tiek realioji
nusikalstam veik sutaptys yra galimos, kai asmuo padaro kelias veikas.
467

Visuotinai pripastamas poymis.

Piesliakas V., supra note 63, p. 129, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegijos 2006 m. birelio 27 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K437/2006); Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m.
lapkriio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K647/2007).
469
Visuotinai pripastamas poymis.
470
Nevera, A., supra note 1, p. 46; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegijos 2006 m. birelio 27 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K- 437/2006);
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. lapkriio 6 d.
nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K647/2007).
471
Idealiosios nusikalstam veik sutapties atribojimo nuo realiosios problemos i esms
aptartos nagrinjant idealij nusikalstam veik sutapt.
472
Paviens nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstam veik pakartotinumo problemos
buvo aptartos antrame io darbo skyriuje.
468

110

Akivaizdu, kad realiosios nusikalstam veik sutapties apibrimas turi bti

pakeistas, pritaikant j dabartinms realijoms.
iuo klausimu dmesio nusipelno A. Neveros pateiktas pasilymas, bandant
isprsti iuo metu susiklosiusi idealiosios ir realiosios nusikalstam veik
sutapi samprat tarpusavio neatitikimo problem. Jau anksiau buvo minta, kad
A. Nevera, kalbdamas apie idealij nusikalstam veik sutapt, silo vietoj
vienos veikos vartoti vieno poelgio termin, kartu keiiant ir nusikalstam
veik pakartotinumo samprat. Anot jo, nusikalstam veik pakartotinum reikia
apibrti taip473 tai situacija, kada asmuo keliais savarankikais poelgiais padaro
dvi ar daugiau nusikalstam veik, numatyt skirtingose baudiamojo kodekso
normose474. Ir i ties vieno poelgio ar keli poelgi termin vartojimas
paalina prietaravimus tarp idealiosios ir realiosios nusikalstam veik sutapties
apibrim, todl reikia pritarti j vartojimui.
Atsivelgiant dabartin teism praktik, pirmasis realiosios nusikalstam
veik sutapties poymis padaromos kelios savarankikos veikos turt bti
keistinas padaromi keli poelgiai. Taiau, atsivelgiant tai, kad remiantis
anksiau darbe idstytais argumentais, autoriaus nuomone, reikt atsisakyti
naujojo idealiosios nusikalstam veik sutapties traktavimo, toks realiosios
nusikalstam veik sutapties sampratos keitimas tapt nebtinas.
Kartais kaip realiosios nusikalstam veik sutapties poymis yra vardijama
tai, kad tarp padaryt keli veik yra laiko tarpas. Tradicikai suvokiant realija
nusikalstam veik sutapt, laiko tarpo trukm neturi jokios reikms. Veikas gali
skirti ir viena sekund, ir keleri metai.
Taiau ir vl, kai susiduriame su naujja idealiosios nusikalstam veik
sutapties samprata, laiko tarpo poymis prarand prasm, nes, net ir esant laiko
tarpui, kelios veikos gali bti pripastamos kaip padarytos, kai yra idealioji
nusikalstam veik sutaptis.
Laiko tarpo kaip realiosios nusikalstam veik sutapties poymio skyrimas
yra abejotinas net ir tuo atveju, jei bt laikomasi tradicinio poirio idealij ir
realij nusikalstam veik sutaptis. inoma, reikia sutikti su tuo, kad daugumoje
atvej, kai susiduriama su nusikalstam veik pakartotinumu, tarp keli veik
paprastai yra tam tikras (trumpesnis ar ilgesnis) laiko tarpas. Taiau ar tai yra
pakankamas pagrindas laiko tarp vardyti kaip vien i realiosios nusikalstam
veik sutapties poymi? Ar laiko tarpas yra kriterijus, kuriuo remiantis realij
nusikalstam veik sutapt galima atriboti nuo idealiosios? Atsakymas abu
klausimus turt bti neigiamas. Vis dlto pagrindiniu ir nekvestionuojamu
kriterijumi, kuriuo remiantis bt galima atriboti abi nusikalstam veik sutapties
ris, turi bti padaryt veik skaiius, o ne laiko tarpo tarp j buvimas ar
nebuvimas. Juk manomos tokios situacijos, kai tuo paiu metu, skirtingomis
veikomis daromos skirtingos nusikalstamos veikos. Taip atsitinka tais atvejais, kai
473

Atkreiptinas dmesys t fakt, kad A. Nevera savo nusikalstam veik pakartotinumo

apibrime kaip vien i poymi vardija tai, kad kelios nusikalstamos veikos turi bti numatytos
skirtingose baudiamojo kodekso normose. Taiau atsivelgiant bendr jo darb, susijusi su
nusikalstam veik daugetu, kontekst, reikia manyti, kad tai yra tam tikras nesusipratimas ar
leidybos klaida.
474
Nevera, A., supra note 408, p. 28.

111

viena i darom nusikalstam veik yra trunkamoji ar tstin. Tokiu atveju jei
nesibaigus trunkamajai ar tstinei nusikalstamai veikai, yra padaroma kita
nusikalstama veika, tai pastaroji visada sutaps pagal laik su daroma trunkamja ar
tstine nusikalstama veika. Taiau ios dvi nusikalstamos veikos vis vien yra
padaromos skirtingomis veikomis (ne ta paia) ir turt bti vertinamos kaip
padarytos esant realiajai nusikalstam veik sutapiai.
Tokio vertinimo laikomasi ir Lietuvos teism praktikoje. tai J. D. buvo
nuteistas u dvi nusikalstamas veikas (BK 201 str. 3 d. ir 253 str. 2 d.), padarytas
esant realiajai nusikalstam veik sutapiai. J. D. nuteistas pagal BK 201
straipsnio 3 dal u tai, kad 2008 m. birelio 19 d., apie 12.12 val. (duomenys
neskelbtini), neteistai, neturdamas tikslo realizuoti, nuo nenustatytos vietos iki
(duomenys neskelbtini) sankryos automobiliu gabeno ir jame laik 20,23 l
namins degtins, kurios trin etilo alkoholio koncentracija 39,241,6 proc. Taip
pat J. D. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dal u tai, kad neteistai, gijs
didel kiek (131 vienet) audmen 30 vienet pramonins gamybos 5,45 mm
kalibro ovini, 100 vienet pramonins gamybos 5,6 mm kalibro ovini, vien
pramonins gamybos 7,62 mm kalibro ovin, juos iki 2008 m. birelio 19 d. 17.45
val. laik gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sandliuke. 475 Kaip matome
namins degtins gabenimas laiko atvilgiu sutapo su didelio kiekio audmen
laikymu, taiau, kadangi ios dvi nusikalstamos veikos buvo daromos atskirais
veiksmais, jos pagrstai teismo buvo vertintos, kaip padarytos esant realiajai
nusikalstam veik sutapiai
Atsivelgiant tai, kad laiko tarpas tarp atskir veik nra poymis, kuris
visais atvejais yra tinkamas, apibdinant realij nusikalstam veik sutapt, jo
vartojimo reikt atsisakyti.
Analizuojant paskutinius du poymius, jog esant realiajai nusikalstam veik
sutapiai, iomis veikomis padaromos kelios nusikalstamos veikos ir kad
padarytos kelios nusikalstamos veikos yra tapaios, vienars ar vairiars
(numatytos tiek skirtinguose, tiek tuose paiuose Baudiamojo kodekso
specialiosios dalies straipsniuose ar straipsni dalyse), pastebtina, kad ie du
poymiai vienas kit apima ir ireikia t pai nusikalstam veik daugeto savyb
keli nusikalstam veik padarym. inoma, akcentavimas to fakto, kad
padarytos kelios nusikalstamos veikos gali bti ir tapaios (t. y. atitikti t pat BK
straipsn), ir ne, parykina realiosios nusikalstam veik sutapties skirtum nuo
idealiosios. Esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai, padaromos
nusikalstamos veikos btinai turi atitikti skirtingus BK straipsnius, o tai realiajai
nusikalstam veik sutapiai yra nebtina. Toks nuorodos vien ar kelis BK
straipsnius darymas taip pat gali bti pateisinamas ir dl to, kad bt lengviau
atriboti dabar vartotin realiosios nusikalstam veik sutapties samprat nuo
realiosios nusikaltim sutapties sampratos, vartotinos dar galiojant 1961 m.
Baudiamajam kodeksui, pagal kuri buvo reikalaujama, kad padaryti nusikaltimai
bt numatyti skirtinguose BK straipsniuose.
475
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m.
balandio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-245/2010).

112

Taiau atsivelgiant tai, kad jau prajo gana daug laiko nuo 2000 m. BK
sigaliojimo, ir kad kelios nusikalstam veik sudtys kartu reikia, kad jos gali
atitikti ir t pat, ir skirtingus BK straipsnius, silytina paskutiniu realiosios
nusikalstam veik sutapties poymiu laikyti fakt, jog yra padaromos kelios
nusikalstamos veikos.
Apibendrinat konstatuotina, kad turi bti skiriami tik du realiosios
nusikalstam veik sutapties poymiai:
1) padaromos kelios savarankikos pavojingos veikos (keli poelgiai);
2 ) tomis veikomis padaromos kelios nusikalstamos veikos.
Atsivelgiant dabartin teism praktik, realioji nusikalstam veik sutaptis
turi bti suvokiama kaip situacija, kai asmuo keliais poelgiais padaro kelias
nusikalstamas veikas.
Atsisakius naujosios idealiosios nusikalstam veik sampratos, realioji
nusikalstam veik sutaptis turt bti suprantama kaip situacija, kai asmuo
keliomis veikomis padaro kelias nusikalstamas veikas.

3.3. Idealiosios nusikalstam veik sutapties ir realiosios

nusikalstam veik sutapties termin vartojimo problema
Analizuojant nusikalstam veik daugeto formas, galima pastebti tam tikr
termin vartojimo problem. tai nusikalstam veik idealioji sutaptis ir
nusikalstam veik realioji sutaptis tai terminai, kurie nevisikai atitinka savo
prasm. Aikinant juos paodiui, ieina, jog nusikalstamos veikos idealiai ar
realiai sutampa. Idealiosios nusikalstam veik sutapties atveju tai dar turi prasm,
o realioji nusikalstam veik sutaptis tampa beprasme.
Idealioji sutaptis tai terminas, kils i Vokietijos baudiamosios teiss (vok.
ideal konkurrenz). terminas buvo perimtas Rusijos mokslinink ir pavadintas
. Na ir inoma, kadangi Lietuvos istorija glaudiai siejasi
su Rusijos (ar SSRS) istorija, tai ms mokslas perm rusikj termin.
Vokikojo termino prasm puikiai tinka Vokietijos baudiamajai teisei, taiau visai
praranda ry su Lietuvos teise. Terminas idealioji sutaptis kilo i idjos, kad
viena veika galima padaryti tik vien nusikalstam veik. 476 O tais atvejais, kai
viena veika gyvendinamos kelios nusikalstam veik sudtys, anot vokikosios
doktrinos, vis vien yra susiduriama tik su viena nusikalstama veika, kuri tik idjos
lygiu gali bti vertinama kaip kelios nusikalstamos veikos. Btent i to idjinio
vertinimo pobdio atsirado terminas ideal. O tais atvejais, kai veikos ne idjos
lygiu, o i tikrj yra kelios, vadinamos real konkurrenz. Kadangi toks poiris
idealij sutapt Lietuvoje neprigijo ir idealioji nusikalstam veik sutaptis
suprantama kaip i tikrj egzistuojantis keli nusikalstam veik padarymo
faktas, tai senasis terminas praranda savo prasm. Taigi galima drsiai daryti
ivad, kad idealiosios sutapties terminas yra pasens ir nebeatspindi reikinio
476

Vokietijos ir Lenkijos poiris.

113

esms. Todl yra daugumos mokslinink kritikuojamas. 477 Kai kurie j silo vadinti
nusikalstam veik sutaptimi padaroma viena veika 478, taiau priimtinesnis yra
A. Neveros pasilytas variantas479. Kadangi esant idealiajai nusikalstam veik
sutapiai, kelios nusikalstamos veikos vis dlto sutampa vienoje veikoje ar
poelgyje, reikia pritarti A. Neverai ir idealij nusikalstam veik sutapt
vadinti tiesiog nusikalstam veik sutaptimi. Tokiu bdu nereikia ir kurti naujos
terminijos, kuri paprastai sunkiai prigyja moksle, tereikia tik pakeisti esam
termin vartojim.
Atsivelgiant tai, kad esant realiajai nusikalstam veik sutapiai, padarytos
nusikalstamos veikos visai nesutampa, reikia taip pat pritarti A. Neveros pasilyto
termino vartojimui. Remiantis jo nuomone, vietoj nusikalstam veik realiosios
sutapties termino turt bti vartojamas nusikalstam veik pakartotinumo
terminas.480

477

Kozlov, A. V., supra note 354, p. 50; Jakovlev, A. M., supra note 42, p. 56; Shvec, E. N.,
supra note 239, p. 56; Nevera, A., supra note 1, p. 42.
478
Kozlov, A. V., op. cit., p. 50.
479
Nevera, A., op. cit., p. 42.
480
Nevera, A., supra note 1, p. 42.

114

4. NUSIKALSTAM VEIK DAUGETO TAKA

BAUDIAMAJAI ATSAKOMYBEI
4.1. Nusikalstam veik daugeto taka bausms skyrimui
4.1.1. Bendri bausms skyrimo, esant nusikalstam veik daugetui,
klausimai
Kaip jau buvo minta anksiau, nusikalstam veik daugetas kaip teisinis
situacijos vertinimas susideda i dviej etap : 1) veik kvalifikavimo ir 2)
baudiamosios atsakomybs individualizavimo. Taigi kvalifikavus visas
nusikalstam veik dauget sudaranias veikas, btina tinkamai vertinti jas,
paskiriant teising bausm. Bausms skyrimo klausimus, susijusius su
nusikalstam veik daugetu, reglamentuoja BK 63 straipsnis. Remiantis BK 63 str.
1 d.: jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausm u
kiekvien nusikalstam veik atskirai, po to paskiria galutin subendrint
bausm481.
Vadinasi, bausms skyrimas, esant nusikalstam veik daugetui, susideda i
dviej etap, i kuri pirmasis tai bausms paskyrimas u kiekvien
nusikalstam veik atskirai. Nors i taisykl lyg ir savaime suprantama bei
logika, paymtina, kad galiojant 1961 BK, bausms u atskirus nusikaltimus
paprastai buvo skiriamos tik tais atvejais, kai buvo padaromi nusikaltimai, numatyti
skirtinguose straipsniuose ar to paties straipsnio skirtingose dalyse. 482 U keli
tapai nusikaltim (tuomet vadinam epizodais) padarym buvo skiriama viena
bausm, o tai sudar palankias slygas nusikaltliams daryti tapaius nusikaltimus,
silpnino kov su organizuotu ir profesionaliu nusikalstamumu. 483 Btinum skirti
atskiras bausmes u atskiras nusikalstamas veikas ir tik tuomet jas subendrinti
galima pagrsti ir iais argumentais: 1) tokiu bdu aikiai parodoma, kad asmuo yra
nuteisiamas ir pasmerkiamas u visas jo padarytas nusikalstamas veikas; 2)
sudaroma galimyb apeliacins ar kasacins instancijos teismui patikrinti
kiekvienos bausms paskyrimo pagrstum ir teistum (ypa aktualu, jei yra
keiiamas nuosprendis, ar asmuo yra iteisinamas u vien i veik); 3) sudaroma
galimyb taikyti amnestij ir kitus baudiamosios teiss institutus, atsivelgiant
atskiras padarytas nusikalstamas veikas; 4) taip sukuriamas pagrindas paskirti
galutin, subendrinta bausm.484 Palaikydami i pozicij, analogikus argumentus
pateikia ir kiti autoriai. 485 Kadangi danai pasitaiko atvej, kai asmuo yra
nuteisiamas u kelias tapaias (numatytas tame paiame straipsnyje) nusikalstamas
veikas, siekiant atskirti, u kok nusikaltim paskirta bausm, nuosprendio
481

BK 63 str. 1 d.
Piesliakas V., supra note 63, p. 312.
483
Ibid.
484
Gorelik, A. S., supra note 92, p. 32.
485
Shvec, E. N., supra note 239, p. 121; Vasileva, E. G., supra note 38, p. 9899.
482

115

rezoliucinje dalyje kvalifikavus veik rekomenduojama nusikalstamas veikas dar

papildomai vardyti odiais486. Pavyzdiui, V. C. Vilniaus miesto 1-ojo apylinks
teismo 2009 m. balandio 30 d. nuosprendiu buvo nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK) 178
straipsnio 2 dal u E. . turto vagyst dvejiems metams laisvs atmimo;
pagal BK 178 straipsnio 2 dal u UAB Mano erdv turto vagyst laisvs
atmimu dvejiems metams dviems mnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dal u J. C. (J. C.) turto vagyst laisvs atmimu
dvejiems metams keturiems mnesiams;
pagal BK 22 straipsnio 1 dal ir 178 straipsnio 2 dal u pasiksinim
pagrobti J. B. turt laisvs atmimu vieneriems metams atuoniems mnesiams;
pagal BK 22 straipsnio 1 dal ir 178 straipsnio 2 dal u pasiksinim
pagrobti A. S. turt laivs atmimu vieneriems metams deimiai mnesi.
Pritaikius BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, paskirtos bausms, taip pat bausm,
paskirta Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendiu,
subendrintos dalinio sudjimo bdu ir V. C. paskirta galutin subendrinta bausm
laisvs atmimas trejiems metams eiems mnesiams 487 (pabraukta autoriaus
aut. past.).
Skirdamas bausmes u kiekvien nusikalstam veik, padaryt iki
apkaltinamojo nuosprendio primimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmi
skyrimo pagrindais. Svarbu pastebti, kad vadovaujantis Lietuvos Aukiausio
Teismo formuojama praktika esant nusikalstam veik sutapiai [...] teismas BK
54 straipsnio 1 ir 2 dali nuostatas pirmiausia atsivelgia ne bendrindamas
bausmes, o jas skirdamas u kiekvien padaryt nusikalstam veik. 488 Taiau
iame etape ikyla tam tikra problema ar skiriant bausm u kiekvien atskir
nusikalstam veik galima (o gal net btina) atsivelgti ir kitas veikas, u kuri
padarym bus skiriama galutin subendrinta bausm? Atsakant klausim
mokslinink poiriai isiskiria. Yra manani, jog skiriant bausmes u atskiras
nusikalstamas veikas, sudaranias dauget, reikia atsivelgti vis nusikalstam
veik grandin.489 Bausm u kiekvien vlesn nusikalstam veik turi bti
grietesn, atsivelgiant tai, kad asmuo, padars daug nusikalstam veik, yra
pavojingesnis u asmen nusikaltus tik kart. 490 Taiau dauguma mokslinink,
kuriems, beje, reikt pritarti, silo, kad skirdamas bausm u atskiras
nusikalstamas veikas, sudaranias nusikalstam veik dauget, teismas privalo jas
vertinti izoliuotai viena nuo kitos, t. y. neatsivelgdamas keli nusikalstam veik

486

Piesliakas V., supra note 63, p. 313.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. sausio
26 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-27/2010).
488
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario
20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-201/2007).
489
Stanovskij, M. N. Naznachenje nakazanija [Imposing a Penalty]. Sankt-Peterburg, 1999, p.
322-323; Savin, V. V., supra note 27, p. 146148.
490
Savin, V. V., op. cit., p. 146.
487

116

padarymo fakt.491 A. S. Gorelik nuomone492, prieingu atveju bt sukeliama daug

problem nagrinjant bylas apeliacine ar kasacine tvarka, ypa kai asmuo yra
iteisinamas u vien i padaryt veik. tai, kad padaryta ne viena, o kelios
nusikalstamos veikos, reikia atsivelgti tik bendrinant bausmes. 493
Analizuojant Lietuvos teism praktik, pastebtina, kad iuo klausimu nra
vienodos, nusistovjusios Lietuvos teism pozicijos.
tai A. G. nuteistas u tai, kad nuo 2000 m. birelio mn. iki 2005 m. kovo 23
d. devynis kartus, pasinaudodamas A. V. bejgika bkle dl maametysts,
nurodydamas jai, kokius veiksmus atlikti, ir liepdamas tai padaryti, prie
jos vali tenkino savo lytin aistr oraliniu bdu , t. y. seksualiai prievartavo
maamet A. V. bei vien kart pasinaudodamas nukentjusiosios A. V. bejgika
bkle dl maametysts, prie jos vali lytikai santykiavo su nukentjusij, t.
y. iagino maamet A. V.
Panevio apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006
m. birelio 5 d. nuosprendiu A. G. buvo nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dal
laisvs atmimu deimiai met. A. G. dl kaltinim pagal BK 150 straipsnio 4 dal
(dl devyni nusikaltim) iteisintas, nenustaius, kad jis dalyvavo padarant ias
nusikalstamas veikas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006
m. gruodio 19 d. nuosprendiu A. G. panaikinta Panevio apygardos teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. birelio 5 d. nuosprendio
dalis, kuria A. G. dl kaltinim pagal BK 150 straipsnio 4 dal (dl devyni
nusikaltim) iteisintas, nenustaius, kad jis dalyvavo padarant ias nusikalstamas
veikas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. G. nuteistas pagal:
1) BK 150 straipsnio 4 dal ( 2000 m. birelio mnes laikotarpyje nuo 21 d.
iki 30 d. maamets A. V. seksualinio prievartavimo epizodas 494) laisvs atmimu
ketveriems metams;
2) BK 150 straipsnio 4 dal (2000 m. liepos mn. maamets A. V. seksualinio
prievartavimo epizodas) laisvs atmimu ketveriems metams trims mnesiams;
3) BK 150 straipsnio 4 dal (2000 m. rugsjo ir lapkriio mnesiais maamets
A. V. seksualinio prievartavimo epizodas) laisvs atmimu ketveriems metams
eiems mnesiams;
4) BK 150 straipsnio 4 dal (nuo 2000 m. pabaigos iki 2002 m. kovo 11 d.
maamets A. V. seksualinio prievartavimo epizodas) laisvs atmimu ketveriems
metams devyniems mnesiams;
5) BK 150 straipsnio 4 dal ( 2002 m. birelio mnes maamets A. V.
seksualinio prievartavimo epizodas ) laisvs atmimu penkeriems metams;
491

Chernenko, T. G., supra note 27, p. 240241, Gorelik, A. S., supra note 92, p. 32; Vasileva,
E. G., supra note 38, p. 98; Molchanov, D. M., supra note 344, p. 102; Kozlov, A. V., supra note 354,
p. 132.
492
Gorelik, A. S., op. cit., p. 32.
493
Molchanov, D. M., op. cit., p. 102.
494
Taip pat btina pastebti, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegija daro gana iurki klaid atskiras nusikalstamas veikas vardydama epizodu, t. y.
terminu, vartotinu tik esant tstinei nusikalstamai veikai.

117

6) BK 150 straipsnio 4 dal ( 2002 m. birelio mn. iki 2004 m. rugpjio 21 d.

maamets A. V. seksualinio prievartavimo epizodas) laisvs atmimu penkeriems
metams trims mnesiams;
7) BK 150 straipsnio 4 dal (2004 m. rugpjio 21 d. maamets A. V.
seksualinio prievartavimo epizodas) laisvs atmimu penkeriems metams eiems
mnesiams;
8) BK 150 straipsnio 4 dal ( 2004 m. rugsjo- spalio mn. maamets A. V.
seksualinio prievartavimo epizodas) laisvs atmimu penkeriems metams devyniems
mnesiams;
9) BK 150 straipsnio 4 dal (nuo 2004 m. spalio mn. iki 2005 m. kovo 23 d.
maamets A. V. seksualinio prievartavimo epizodas) laisvs atmimu eeriems
metams.
Taip pat pakeista Panevio apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2006 m. birelio 5 d. nuosprendio dalis dl bausms ir civilinio iekinio
klausim: A. G., nuteistam pagal BK 149 straipsnio 4 dal, paskirta laisvs
atmimo bausm sumainta iki atuoneri met. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4
dalimis A. G. pagal BK 150 straipsnio 4 dal paskirtos laisvs atmimo bausms i
dalies sudedant subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 149 straipsnio 4 dal, ir
galutin subendrinta bausm paskirta laisvs atmimas dvylikai met.495 (pabraukta
autoriaus aut. past.).
Analizuojant i byl, negalima neatkreipti dmesio bausmi skyrim u
kiekvien atskir seksualinio prievartavimo atvej bausm didja trimis mnesiais
u kiekvien vlesn seksualin prievartavim (nuo laisvs atmimo ketveriems
metams iki laisvs atmimo eeriems metams). Pagal bylos aplinkybes matyti, kad
seksualinis prievartavimas buvo atliekamas i esms esant tapaioms aplinkybms,
vienodu bdu. Tai reikia, kad veikos pavojingumo laipsnis visais seksualinio
prievartavimo atvejais i esms buvo vienodas. Taigi galime daryti gana pagrst
ivad, kad teismas, skirdamas bausm u kiekvien tolimesn seksualinio
prievartavimo atvej, atsivelg ankstesnius seksualinius prievartavimus. Toks
bausms, padarius kelias nusikalstamas veikas, skyrimas yra vertintinas neigiamai
dl keli aspekt. Vis pirma taip paeidiamas non bis in idem (ne du kartus u t
pat) principas, nes bausm asmeniui yra grietinama du kartus dl to paties fakto,
t. y. dl to, kad jis padar kelias nusikalstamas veikas. Pirm kart tai padaroma,
kai u kiekvien vlesn nusikalstam veik yra skiriama grietesn bausm nei u
ankstesnes. Antr kart bausm yra grietinama, kai subendrinamos bausms u
visas padarytas nusikalstamas veikas, nes bendrinant bausmes ir vl atsivelgiama
t pat fakt, kad padarytos kelios nusikalstamos veikos. Toks bausmi skyrimas i
esms yra tas pats, kaip skiriant bausm u kvalifikuotos nusikalstamos veikos
sudties gyvendinim, kvalifikuojant poym kartu pripainti ir sunkinania
aplinkybe (t. y. du kartus sunkinti atsakomyb dl to paties). Ir antra, toks bausmi
skyrimas sukelia dideli problem auktesns instancijos teismams. iuo atveju
taip ir atsitiko. Lietuvos Aukiausiojo Teismo trij teisj kolegija, nagrindama
i byl kasacine tvarka, A. G. iteisino dl treio (2000 m. rugsjo ir lapkriio
495
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio
12 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-396/2007).

118

mn.), ketvirto (nuo 2000 m. pabaigos iki 2002 m. kovo 11 d.), eto (nuo 2002 m.
birelio mn. iki 2004 m. rugpjio 21 d.) ir devinto (nuo 2004 m. spalio mnesio iki
2005 m. kovo 23 d.) seksualinio prievartavimo atvej. Taip susiklost, kad bausm
u antr (2000 m. liepos mn.) ir penkt (2002 m. birelio mn.) seksualinio
prievartavimo atvej nemotyvuotai okteli net per 9 mnesius, o tarp penkto ir
septinto nusikaltim (2004 m. rugpjio 21 d.) yra 6 mnesi laisvs atmimo
skirtumas. I dalies sudjs likusias bausmes, Lietuvos Aukiausiasis Teismas kaip
galutin subendrint bausm A. G. paskyr laisvs atmim deimiai met ir eiems
mnesiams. Vadovaujantis tuo paiu kritikuotinu principu bausms buvo skiriamos ir
kitose bylose.496
Taiau teism praktikoje pasitaiko ir kitoks poiris, kai bausms, esant
nusikalstam veik daugetui, skiriamos izoliuotai viena nuo kitos.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendiu G. V.
(bei I. G.), be kit nusikalstam veik (BK 187 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 214
str. 1 d., BK 182 str. 1 d.,) taip pat buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. u 12
vagysi sibraunant patalp, vykdyt 2005 sausio rugpjio mnesiais. U
kiekvien i vagysi teismas paskyr po trejus metus laisvs atmimo.
Subendrinus su kitomis nusikalstamomis veikomis jam paskirta galutin
subendrinta bausm laisvs atmimas atuoneriems metams devyniems
mnesiams.497 Analogika situacija ir kitoje byloje, kurioje B.A. buvo nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dal laisvs atmimu
trejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dal ir 199 straipsnio 1 dal u
dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje vykdytus 24 kontrabandos
nusikaltimus, u kiekvien i j paskiriant po dvejus metus laisvs atmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu galutin subendrinta bausm paskirta laisvs
atmimas trejiems metams eiems mnesiams. 498 Kaip matoma i pateikt
pavyzdi, teismas visikai pagrstai, skirdamas bausmes u atskiras nusikalstamas
veikas, nevertino to fakto, kad yra nusikalstam veik daugetas ir tai atsivelg
tik bendrindamas bausmes. inoma, sitvirtinus tokiai teism praktikai ir galiojant
dabartinei BK 63 str. redakcijai, kilt problem tais atvejais, kai reikt asmeniui
skirti laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, nes neatsivelgiant ankstesnes
nusikalstamas veikas daniausiai dingt ir pagrindas skirti laisvs atmimo iki
gyvos galvos bausm. 499 Taigi reikia pritarti tiems mokslininkams ir tai teism
praktikai, kai, esant nusikalstam veik daugetui, bausms u atskiras
nusikalstamas veikas skiriamos neatsivelgiant pat nusikalstam veik
daugeto fakt (bausms turi bti skiriamos izoliuotai viena nuo kitos).
496
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. sausio
12 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-64/2010); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. sausio 31 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-61/2006).
497
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo
10 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-80/2009).
498
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario
14 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-203/2006).
499
Apie galim ios problemos sprendimo bd bus raoma toliau iame darbe.

119

Antrasis bausmi skyrimo, padarius kelias nusikalstamas veikas, etapas tai

bausmi, paskirt u veikas, sudaranias nusikalstam veik dauget,
subendrinimas. Bendrinant bausmes btina prisilaikyti BK 42 str. 3 ir 4 dalyse
tvirtint reikalavim. BK 42 str. 3 d. nurodoma, kad asmeniui, padariusiam vien
nusikaltim ar baudiamj nusiengim, gali bti skiriama tik viena bausm 500,
taiau vadovaujantis BK 42 str. 4 d., io kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais
atvejais gali bti skiriamos dvi bausms 501. Taigi bendrinant bausmes teismas gali
paskirti vien ar dvi galutines bausmes. Bausms gali bti bendrinamos trimis
bdais: apimant jas bei visikai ar i dalies jas sudedant. Btent iame etape,
sprendiant kok bendrinimo bd reikia taikyti, ir pasireikia pagrindinis
skirtumas tarp idealiosios sutapties bei pakartotinumo. Beje, lyginant su 1961 m.
BK nuostatomis, 2000 m. BK detaliau reglamentuoja bausmi skyrim, padarius
kelias nusikalstamas veikas. 1961 m. BK teismai buvo visikai laisvi pasirinkti
bausmi bendrinimo bd, neatsivelgiant nusikalstam veik daugeto form.

4.1.2. Idealiosios nusikalstam veik sutapties taka bausmi

bendrinimui
Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p., esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai,
teismas bendrindamas bausmes privalo taikyti bausmi apmimo bd. Pagal BK
63 str. 2 d., kai yra taikomas bausmi apmimo bdas, grietesn bausm apima
velnesnes ir galutin subendrinta bausm prilygsta grieiausiai i paskirt u
atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pavyzdiui, jei asmeniui u vien
nusikalstam veiki paskiriama 3 metai laisvs atmimo, o u kit 1 metai laisvs
atmimo, tai taikant bausmi apmimo metod, galutin bausm bus 3 metai
laisvs atmimo.
inoma, matant toki griet statym leidjo nuostat dl bausmi
bendrinimo bdo, ikyla natralus klausimas ar tokia taisykl yra btina ir kuo ji
pagrsta? Atsakant klausim susiduriama su gana prietaringomis pozicijomis.
tai vieni mokslininkai, atsivelgdami akivaizd pavojingumo skirtum tarp
idealiosios sutapties ir pakartotinumo, silo taikyti bausmi apmimo princip. 502
Panai praktika pasitaiko ir usienio valstybi baudiamojoje teisje. Esant
situacijoms, artimoms (tapaioms) idealiajai nusikalstam veik sutapiai, usienio
ali teismai, bendrindami bausmes, taip pat paprastai taiko bausmi apmimo
metod (Didioji Britanija503, Australija504, JAV505, Sirija506) ar tokiais atvejais
500

LR BK 42 str. 3 d.
LR BK 42 str. 4 d.
502
Semernova, N. K.; Novosiolov, G. P.; Nikolaeva, Z. A., supra note 92, p. 73; Stanovskij, M.
N., supra note 43, p. 197-198; Malkov, V. P., supra note 26, p. 245246; Kozlov, A. V., supra note
354, p. 140.
503
Newark, M.; Samuels, A.; White S., supra note 3, p. 143145.
504
Lovegrove A., supra note 6, p. 3436; Campbell, V.; Campbell, I. G. Punishing Multiple
Harms. University of Queensland Law Journal. 1992, 17: 2021.
505
United States Sentencing Commission. Federal Sentencing Guidelines Manual, supra note
190, p 349.
501

120

bausm skiriama tik u sunkiausi nusikalstam veik (Vokietija 507, Lenkija508,

Estija509, Belgija510), kartais numatant papildomus reikalavimus (pavyzdiui, jei
paskirta bausm u sunkiausi nusikalstam veik viryt atskir nusikalstam
veik sankcij vidurki sum, tai tos veikos turt bti vertinamos atskirai,
bendrinant bausmes511).
Taiau kartu yra gana nemaai mokslinink, manani, kad bausmi
apmimas nra btinas, esant nusikalstam veik idealiajai sutapiai. Manoma, kad
nra realaus skirtumo tarp asmens pavojingumo, kai jis padaro vienodas
nusikalstamas veikas, esant idealiai ar realiai sutapiai 512. Asmuo, darydamas
nusikalstamas veikas, suvokia, kad paeis dvi baudiamojo statymo saugomas
vertybes, ir vis vien pasirenka nusikalstamo elgesio variant. 513 Toks asmens
suvokimas reikia, kad viena veika asmuo vykdo du valingus poelgius. Idealija
sutaptimi padaroma atskirais valingais poelgiais galima laikyti, neatsivelgiant
tai, kad vienas nusikalstamas rezultatas yra pasiekiamas tyia, o kitas neatsargiai.
Tad nra esminio skirtumo keliomis veikomis bus padarytos dvi ar daugiau
nusikalstam veik.514 Kartu yra pritariama tai pozicijai, kad bausmi bendrinimas
neturi priklausyti nuo nusikalstam veik daugeto ries. 515 Yra net mokslinink,
manani, kad esant idealiajai sutapiai, kaip ir realiajai paprastai (iskyrus tam
tikras iimtis), reikia taikyti visiko bausmi sudjimo metod. 516 Panaus
vertinimas paplits ir kai kuri valstybi (Latvija 517, Rusija518, Baltarusija519,
Pranczija520) baudiamuosiuose kodeksuose, kuriuose taip pat yra nenumatoma
506

Manna, A. A. K. Naznachenie nakazanija pri mnozhestvennosti prestuplenij po ugolovnomu

pravu Sirii. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Sentencing for Multiple Offenses in Criminal
Law of Syria. Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 1998, p. 86.
507
Vokietijos baudiamojo kodekso 53 str. 1 d. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].
<http://www.legislationline.org/documents/action/popup/id/9015/preview>.
508
Lenkijos BK, supra note 101.
509
Estijos baudiamojo kodekso 63 str. 1 d. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].
<http://www.legislationline.org/download/action/download/id/1280/file/4d16963509db70c09d2
3e52cb8df.htm/preview>.
510
Belgijos BK 65 str. irti: Ugolovnyj kodeks Belgii [The Belgian Penal Code]. SanktPeterburg: Juridicheskij centr Press, 2004.
511
Ispanijos baudiamojo kodekso 77 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].
<http://noticias.juridicas.com/base_datos/Penal/lo10-1995.l1t3.html#a77>.
512
Stanovskij, M. N., supra note 489, p. 317320.
513
Chernenko, T. G., supra note 27, p. 245.
514
Chernenko, T. G., supra note 27, p. 245.
515
Ibid.
516
Rogova, N. N., supra note 28, p. 127.
517
Latvijos baudiamojo kodekso 50 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].
<http://www.legislationline.org/download/action/download/id/1683/file/4b5d86c3826746957aa40089
3abc.htm/preview>.
518
Rusijos baudiamojo kodekso 69 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].
<http://www.consultant.ru/popular/ukrf/10_12.html#p682>.
519
Baltarusijos baudiamojo kodekso 72 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].
<http://pravo.levonevsky.org/kodeksby/uk/20100505/str2.htm>.
520
Pranczijos baudiamojo kodekso 132-3 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].

121

joki skirtum, skiriant ir bendrinat bausmes u nusikalstamas veikas, sudaranias

idealij nusikalstam veik sutapt, palyginti su bausmi bendrinimu, esant
nusikalstam veik pakartotinumui.
Vis dlto reikt i dalies sutikti su mokslininkais, mananiais, kad veik
pavojingumas nepriklauso nuo nusikalstam veik daugeto formos. I ties
vertinant padaryt al nra jokio esminio skirtumo, keliomis veikomis i ala buvo
padaryta. Sakykim, asmuo sugalvojo padegti nam nakt ir drauge nuudyti namo
savinink. Pavykus tai padaryti, viena veika bt sukelti du skirtingi nusikalstami
padariniai turto sunaikinimas ir gyvybs atmimas, o tai bt vertinama kaip
idealioji nusikalstam veik sutaptis. Taiau vertinant veik pavojingum nebt
visikai jokio skirtumo, jei kaltininkas bt pirma nuuds nukentjusj, o paskui
padegs nam, ar atvirkiai. Esm ilieka ta pati yra sunaikintas turtas, ir yra
nuudytas mogus.
Imperatyvus bausmi apmimo metodo taikymas, esant idealiajai
nusikalstam veik sutapiai, trukdo teismui tinkamai vertinti kaltininko elges ir
paskirti teising bausm. Realiai sudaroma tokia situacija, kai viena i
nusikalstam veik vertinama tik formaliai, nes u j paskirta bausm apimama
kitos bausms ir u i veik kaltininkas nepatiria joki papildom suvarym.
Toks bausms skyrimo bdas visuomens akyse vargu ar gali bti akceptuojamas
kaip teisingas.521 i problem galima parykinti ir kitu pavyzdiu, akcentuojant
statymo leidjo poir veik pavojingum, kuris atsispindi sankcijos u
nusikalstam veik medianoje bei nusikaltimo sunkume. Tarkime, mogus vykdo
vagyst sibraudamas patalp ir pagrobia turto u 200 MGL, kas atitikt BK 178
str. 2 d., ir kartu , t. y. sibraudamas patalp (sakykime, isprogdindamas sienoje
ang eiti), sugadina turt visuotinai pavojingu bdu u dar 200 MGL, kas atitikt
BK 187 str. 2 d. Problemos akcentavimo tikslais, sakykime, kad teisjas u visas
veikas skiria bausm, artim laisvs atmimo bausms medianai. Tai u vagyst,
sibraunant patalp, bt paskirti 3 metai laisvs atmimo, o u turto sugadinim
visuotinai pavojingu bdu 2 metai 6 mnesiai laisvs atmimo. Kadangi veikos
padarytos esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai, bausms bt bendrinamos
apmimo bdu ir galutin bausm bt 3 metai laisvs atmimo. Taip lieka
visikai nevertintas faktas, kad nukentjusiajam buvo padaryta turtins alos u
400, o ne u 200 MGL. Norint palyginti, galima pairti, kaip pasikeist situacija,
jei tiesiog, be turto sugadinimo, bt pagrobta 400 MGL dydio turtas. Tokiu
atveju tai bt kvalifikuojama pagal BK 178 str. 3 d. ir ios hipotetins situacijos
pagrindu kaltininkui turt bti paskirta 4 met laisvs atmimo bausm, be to,
nusikaltimas bt sunkus, o ne apysunkis, kas dar labiau apsunkint kaltininko
padt (negalima taikyti bausms vykdymo atidjimo ir panai statyme numatyt
lengvat). I io pavyzdio tampa akivaizdu, kad BK 63 str. 5 d. 1 p. numatytas
imperatyvas gali apsunkinti galimyb teismui teisingai vertinti bendr
nusikalstam veik, sudarani idealij nusikalstam veik sutapt, pavojingum.
Tad negalima atmesti tokios galimybs, kad teismai, siekdami teisingai paskirti
<http://195.83.177.9/upl/pdf/code_33.pdf>.
521
Piesliakas, V. Bausms individualizavimas ir teisingumo principo gyvendinimas skiriant
bausmes. Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2008, 11 (113): 12.

122

bausm u abi veikas, gali dirbtinai sugrietinti bausm u vien i nusikalstam

veik, atsivelgdami kit nusikalstam veik, o to dl aukiau mint prieasi
neturt bti.
Taiau negalima pamirti ir to fakto, kad vis dl to tarp idealiosios
nusikalstam veik sutapties ir pakartotinumo yra skirtumas. Ir skirtumas
pasireikia ne bendru nusikalstam veik pavojingumu, bet asmens, daranio
nusikalstamas veikas, pavojingumu t. y. jo asmenybs vertinimu. Tas faktas, kad
kelios nusikalstamos veikos yra padaromos viena veika, neparodo kaltininko
polinkio kartoti nusikalstamas veikas, o toks palinkis paprastai pastebimas
nusikalstam veik pakartotinumo atvejais. 522 Taigi vienodai vertinti idealij
nusikalstam veik sutapt ir pakartotinum taip pat bt neteisinga.
Ianalizavus visus argumentus, akivaizdu, kad paprastai, lyginant bendr veik
bei asmens pavojingum, idealiosios sutapties ar pakartotinumo atvejais,
daniausiai prieisime prie ivados, jog idealioji sutaptis yra maiau pavojinga.
Todl atsivelgiant i tendencij, silytina keisti BK 63 str. 5 d. 1 p. numatant,
kad esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai, teismai paprastai bausmes
bendrina apmimo bdu. O pasirinks bausmi sudjimo bd, teismas privalo
motyvuoti savo sprendim. Atsivelgiant toki statymo formuluot, bausmi
sujimas turt bti skiriamas tik iimtiniais atvejais, kai btina vertinti visus
viena veika sukeltus nusikalstamus padarinius, o ne kai darant vien nusikalstam
veik, formaliai paeidiama kita BK norma (pavyzdiui, sukiaujant kartu yra
neteistai panaudojamas mokjimo instrumentas).

4.1.3. Realiosios nusikalstam veik sutapties (nusikalstam veik

pakartotinumo) taka bausmi bendrinimui
Kaip jau buvo minta anksiau darbe, esant nusikalstam veik
pakartotinumui, asmuo keliais skirtingais poelgiais padaro kelias nusikalstamas
veikas. Kai yra padaromos kelios nusikalstamos veikos, susiduriame su didesne
ala baudiamojo statymo saugomoms vertybms, be to, paprastai pastebimas ir
tam tikras asmens polinkis nesilaikyti visuomenje priimt elgesio norm, kas
parodo didesn kaltininko pavojingum. Atsivelgiant tai akivaizdu, kad
nusikalstam veik pakartotinumas paprastai yra pavojingesnis u idealij
nusikalstam veik sutapt, todl bendrinant bausmes u veikas, padarytas
pakartotinai, reikia vadovautis grietesnmis bausmi bendrinimo taisyklmis, nei
esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai.
Analizuojant usienio ali patirt iuo klausimu, galima pastebti, kad
bausmi bendrinimo taisykls, esant nusikalstam veik pakartotinumui, priklauso
nuo teiss sistemos. Bendrosios teiss alyse (Didioji Britanija 523, Australija524)
tokiais atvejais paprastai prioritetas teikiamas visikam ar daliniam bausmi
sudjimui (atsivelgiant absoliutumo princip), nors tam tikrais atvejais galimas ir
bausmi apmimo taikymas. JAV, esant nusikalstam veik pakartotinumui,
522

Spivak, S., supra note 59, p. 56.

Newark, M.; Samuels, A.; White S., supra note 3, p. 133173.
524
Lovegrove A., supra note 6, p. 121145.
523

123

paprastai didinamas bendras paeidimo lygis, kuris lemia skiriam grietesn

bausm525. Kitose valstybse taip pat paprastai yra taikomas visikas 526 (pavyzdiui,
Irane daniausiai527 taikomas tik visikas bausmi sudjimas 528) ar dalinis bausmi
sudjimas, numatant tam tikras galutins subendrintos bausms ribas (galutin
bausm negali viryti grieiausios numatytos bausms daugiau nei per pus
(Rusija529, Japonija530, veicarija531, Sirija532) ar dvigubo (Belgija533), trigubo
(Ispanija534) jos dydio, ar maksimalaus atitinkamos bausms ries dydio
(Latvija535, Pranczija536, Vokietija537, Kinija538, Baltarusija539, veicarija540)
maksimalaus grieiausios bausms dydio, numatyto atitinkamame BK
specialiosios dalies skyriuje (Estija 541) ar draudiant prie grieiausios numatytos
bausms pridti daugiau nei atitinkam met skaii (pavyzdiui, ne daugiau kaip
3 metus (Suomija542), ar ne daugiau nei 4 metus (vedija543)), atsivelgiant
525

Girdenis, T., supra note 11, p. 5057.

Visikai sudedant bausmes visada yra prisilaikoma reikalavimo, kad galutin bausm negali
viryti bausmi, paskirt u atskiras nusikalstamas veikas, sumos.
527
Iskyrus vienintel atvej, kai vienu smgiu yra sukeliamas kno dalies praradimas
(amputacija) ir mirtis. Tada skiriama tik mirties bausm ar atitinkama pinigin kompensacija (bausm
pasirenka nukentjusiojo artimieji), kertas (Qisas) u atitinkamos kno dalies praradim
(atitinkamos alos padarymas (pvz., atitinkamos kno dalies amputavimas) kaltinamajam)
netaikomas.
528
Rahami, M. Islamic Restorative Traditions and Their Reflections in the Post Revolutionary
Criminal Justice System of Iran. European Journal of Crime, Criminal Law and Criminal Justice.
2007, 15: 227248.
529
Rusijos baudiamojo kodekso 69 str. 2 ir 3 d. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].
<http://www.consultant.ru/popular/ukrf/10_12.html#p682>.
530
Japonijos baudiamojo kodekso 47 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 09 12].
<http://www.cas.go.jp/jp/seisaku/hourei/data/PC.pdf>.
531
veicarijos BK 68 str. irti: Ugolovnyj kodeks Shvejcarii [The Swiss Penal Code]. SanktPeterburg: Juridicheskij centr Press, 2002.
532
Manna, A. A. K., supra note 506, p. 85.
533
Belgijos BK 60 str., supra note 510.
534
Ispanijos baudiamojo kodekso 76 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].
<http://noticias.juridicas.com/base_datos/Penal/lo10-1995.l1t3.html#a77>.
535
Latvijos BK 50 str. 1 d., supra note 19.
526

536

Pranczijos baudiamojo kodekso 132-3 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].

<http://195.83.177.9/upl/pdf/code_33.pdf>.
537
Vokietijos baudiamojo kodekso 52 str. 2 d. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].
<http://www.legislationline.org/documents/action/popup/id/9015/preview>.
538
Kinijos BK 69 str. irti: Ugolovnyj kodeks Kitajskoj Narodnoj Respubliki [The Penal Code
of National Republic of China]. Sankt-Peterburg: Juridicheskij centr Press, 2001.
539
Baltarusijos baudiamojo kodekso 72 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].
<http://pravo.levonevsky.org/kodeksby/uk/20100505/str2.htm >.
540
veicarijos BK 68 str., op. cit.
541
Estijos BK 64 str. 3d., supra note 509.
542
Suomijos baudiamojo kodekso 7 skyriaus 2 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].
<http://www.legislationline.org/download/action/download/id/1670/file/21c0f3bd5cf3cd7fb893c
a5d8dc4.pdf>.
543
vedijos baudiamojo kodekso 26 skyriaus 2 str. [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].

124

padaryt nusikalstam veik sunkum ir t. t.). O tai Lenkijos BK yra numatyta net
galimyb u kelias nusikalstamas veikas, paskyrus po 25 metus kaip subendrint
bausm, skirti laisvs atmim iki gyvos galvos. 544 Taigi usienio ali poiris
bausmi bendrinim i dalies yra panaus, paprastai daugiau ar maiau ribojant
maksimal subendrintos bausms dyd, kartais apsiribojant tik maksimalios
bausms ribojimu, o kartais bausmi bendrinim siejant su padaryt nusikalstam
veik sunkumu.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatas, kai yra nusikalstam veik
pakartotinumas, bausms gali bti bendrinamos visais trimis bdais: jas apimant ir
visikai ar i dalies sudedant.
Bausmi apmimo klausimai, esant nusikalstam veik pakartotinumui, yra
reglamentuoti BK 63 str. 5 d. 2 ir 3 punktuose. Maiausiai problem ir klausim
keliantis yra BK 63 str. 5 d. 3 p., kuris numato, kad bausms yra apimamos, kai u
vien nusikalstam veik paskirta dvideimt met laisvs atmimo arba laisvs
atmimas iki gyvos galvos. i taisykl yra tvirtinta tam, kad bt galima ivengti
pernelyg neproporcing, kartais sveiku protu nesuvokiam bausmi skyrimo, kaip
kartais atsitinka kai kuriose usienio valstybse. 545
Daugiau problem kelia BK 63 str. 5 d. 2 p., pagal kur bausms turi bti
apimamos, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum ir
priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik rims ar kategorijoms pagal io
kodekso 10 ar 11 straipsnius546. Bausmi apmimas taikomas tuomet, kai yra
tenkinamos abi statyme numatytos slygos: 1) padarytos nusikalstamos veikos
labai skiriasi pagal pavojingum; 2) jos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstam
veik rims ar kategorijoms. Tai tarsi dvi vieno obuolio puss, kurias taikyti
atskirai negalima.547 ios bausmi bendrinimo taisykls aikinimas buvo gana
isamiai pateiktas 2004 m. lapkriio 16 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj
kolegijos nutartyje:
Atskiros nusikalstamos veikos ries pavojingum vertina statymo leidjas,
kuris, atsivelgdamas veikos pavojingumo pobd ir laipsn, BK straipsnio,
numatanio atsakomyb u t veik, sankcijoje nustato atitinkamas bausmes.
Btent pagal nusikalstam veik pavojingumo pobd ir laipsn yra skiriamos
nusikalstam veik rys (nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai BK 10 str.)
ir nusikaltim kategorijos (BK 11 str.). Nusikaltimai pagal pavojingum labai
skiriasi nuo baudiamj nusiengim, tuo tarpu nusikaltimai, priskiriami kuriai
nors kategorijai, pagal pavojingum labai nesiskiria nuo nusikaltim, priskiriam
gretimai kategorijai. Pavyzdiui, apysunkiai nusikaltimai (BK 11 str. 4 d.) pagal
pavojingum labai nesiskiria nei nuo sunki nusikaltim (BK 11 str. 5 d.), nei nuo
nesunki nusikaltim (BK 11 str. 3 d.). Tokia ivada daroma atsivelgiant
kriterij, kuriuo vadovaudamasis statymo leidjas iskiria nusikaltim kategorijas
<http://www.legislationline.org/download/action/download/id/1700/file/4c405aed10fb48cc256d
d3732d76.pdf>.
544
Lenkijos BK 88 str., supra note 101.
545
Didioji Britanija, JAV ir t. t.
546
BK 63 str. 5 d. 2 p.
547
Nevera, A., supra note 408, p. 27.

125

 baudiamajame statyme numatytos didiausios bausms dyd. is dydis pagal

atskiras nusikaltim kategorijas kinta nuosekliai didjania tvarka. Nusikaltimai
labai skiriasi pagal pavojingum, jeigu jie priskiriami ne tai paiai ir ne
gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsn, pavyzdiui, nesunkus ir sunkus
nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas.
Antra vertus, sprendiant, ar konkreios nusikalstamos veikos labai skiriasi
pagal pavojingum, btina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi
kad nusikaltimai priskiriami ne tai paiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK
11 straipsn, bet vertinti ir konkrei nusikaltim pavojingumo pobd ir laipsn.
Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobd, teismas atsivelgia
statymo ginamas vertybes, aling pasekmi turin, kalts form, vertindamas
konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsn ksinimosi dalyko vertingum,
nusikaltimo padarymo bd, laik, viet, panaudotus rankius ar priemones,
padarytos alos dyd ir mast, bendrininkavimo form, nusikaltimo tikslus ir
motyvus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodio 23 d. nutarimo
Nr. 23 Dl teism praktikos taikant bendruosius bausmi skyrimo pradmenis 3,
4 punktai). Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobdis ir laipsnis gali lemti, kad
nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsn, labai
skiriasi pagal pavojingum.548
Taigi ioje nutartyje buvo suformuota nuostata, kad nusikalstamos veikos
paprastai labai skiriasi pagal pavojingum, kai jos priskiriamos ne tapaioms ir ne
gretimoms kategorijoms. Pagal pavojingum paprastai labai skiriasi: 1)
baudiamasis nusiengimas nuo apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo;
2) nesunkus nuo sunkaus, labai sunkaus nusikaltimo; 3) apysunkis nuo
baudiamojo nusiengimo ir labai sunkaus nusikaltimo; 4) sunkus nusikaltimas nuo
baudiamojo nusiengimo ir nesunkaus nusikaltimo; 5) labai sunkus nusikaltimas
nuo baudiamojo nusiengimo, nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo. Nors i
praktika yra gantinai aiki ir nusistovjusi 549, vis dar pasitaiko emesns
instancijos teism klaid, kurias tenka taisyti Lietuvos Aukiausiajam teismui 550.
Taiau btina pabrti, kad tokia nuostata nra absoliuti ir, kaip paymjo pats
Lietuvos Aukiausias Teismas jei nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms
kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstam
veik yra baudiamasis nusiengimas, kita nesunkus nusikaltimas, i veik
pavojingum kiekvienu konkreiu atveju vertina teismai (t. y. palyginami veik

548
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m.
lapkriio 16 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-587/2004).
549
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. birelio
13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-427/2006); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus 2007 m. birelio 28 d. teism praktikos skiriant bausmes (BK 5464
straipsniai) apvalga. Teism praktika. 2007, Nr. 27, p. 316 (25 punktas).
550
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario
13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-110/2007); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos
Nr. 2K-17/ 2009); Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009
m. vasario 17 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-54/2009).

126

ksinimosi objektai, dalykai, padarymo bdai, sukelti padariniai ir pan.)551. Kaip

pavyzd galima palyginti dvi nusikalstamas veikas tai 1 MGL (BK178 str. 4 d.) ir
240 MGL vagysts (BK 178 str. 1 d.). Jos priskiriamos skirtingoms, bet
gretimoms nusikalstamos veikos rims (baudiamasis nusiengimas ir nesunkus
nusikaltimas), taiau manytina, kad labai skiriasi pagal pavojingum, nes antroji
vagyst, atsivelgiant pagrobto turto vert, yra labai artima BK 178 str. 3 d. (t. y.
sunkiam nusikaltimui) ir teismas galt svarstyti bausms apmimo taikymo
galimyb.
Nors Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje kaip apie iimt i taisykls
paprastai kalbama tik apie galimyb taikyti bausmi bendrinim ir tais atvejais, kai
nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum, nors ir priklauso
gretimoms kategorijoms, reikia aptarti ir atvejus, kai padaromos nusikalstamos
veikos, kuri kategorijos nepriskiriamos gretimoms, taiau jos kartu nepasiymi
labai dideliu pavojingumo skirtumu. Reikt manyti, kad tokiu atveju teismas gali
taikyti ne bausmi apmimo, bet bausmi sudjimo metod. Sakykim, asmuo
vykdo dvi vagystes slaptai pagrobia turto u 1 MGL (BK 178 str. 4 d.) ir atvirai
pagrobia turto u 1 MGL (BK 178 str. 2 d). Pirma nusikalstama veika yra
baudiamasis nusiengimas, antra apysunkis nusikaltimas, taiau, atsivelgiant
pagrobto turto vert, akivaizdu, kad jos nelabai skiriasi pagal savo pavojingum ir
teismas turt taikyti bausmi sudjimo, o ne apmimo metod.
Atsivelgiant BK 11 str. pateikt nusikaltim klasifikacij, teism praktikoje
kyla tam tikr problem, kai reikia vertinti tyinio ir neatsargaus nusikaltim
pavojingumo skirtum. iuo poiriu yra aktuali 2009 m. spalio 6 d. Lietuvos
Aukiausiojo Teismo teisj kolegijos nutartis, kurioje
A. P. Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2009 m. kovo 2 d. nuosprendiu nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. u autovykio
suklim ketveri met laisvs atmimo bausme, pagal BK 144 str. u palikim
be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei laisvs atmimu vieneriems
metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtos bausms subendrintos
i dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta laisvs atmimo bausm ketveriems
metams eiems mnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausm subendrinta su
Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo 2008 m. birelio 12 d, nuosprendiu
paskirta neatlikta bausme ir galutin subendrinta bausm paskirta laisvs
atmimas penkeriems metams eiems mnesiams.
Kasaciniame skunde A. P. teig, kad teismas, bendrindamas pagal BK 281
straipsnio 5 dal ir BK 144 straipsn paskirtas bausmes, netinkamai taik
baudiamj statym. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas yra
neatsargus, o BK 144 straipsnyje nesunkus tyinis, taigi jos labai skiriasi pagal
pavojingum ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik rims. Todl teismas,

551

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. birelio 28 d. Teism

praktikos skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai) apvalga. Teism praktika. 2007, Nr. 27, p. 316
(25 punktas).

127

vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, turjo pagal BK 281

straipsnio 5 dal ir BK 144 straipsn paskirtas bausmes bendrinti apmimo bdu.
Atmesdama kasacin skund, Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija
paymjo, kad BK 10 straipsnis nustato dvi nusikalstam veik ris: nusikaltimus
ir baudiamuosius nusiengimus. A. P. padaryta BK 144 straipsnyje numatyta
nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dal yra nesunkus nusikaltimas, o BK
281 straipsnio 5 dalyje neatsargus nusikaltimas, taigi abi veikos yra priskiriamos
tai paiai nusikalstam veik riai nusikaltimams.
Pagal BK 11 straipsnio 2 dal nusikaltimai yra tyiniai ir neatsargs. Tyiniai
nusikaltimai skirstomi nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11
straipsnio 3-6 dalys). Tuo tarpu neatsargs nusikaltimai kategorijas neskirstomi.
Taiau jie taip pat skiriasi savo pavojingumu, kur parodo laisvs atmimo
bausms dydis, numatytas atitinkamo BK specialios dalies straipsnio sankcijoje, ir
pagal tai juos galima palyginti su tyiniais nusikaltimais. BK 281 straipsnio 5
dalies sankcija nustato laisvs atmim iki atuoneri met. Taigi BK 281
straipsnio 5 dalyje numatytas neatsargus nusikaltimas pagal sankcijos dyd
prilygsta tyiniam sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taiau kadangi
BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, jis negali bti sunkiu
nusikaltimu, kadangi sunkiu nusikaltimu gali bti tik tyinis nusikaltimas. Taigi
savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali bti prilyginamas nesunkiam ar
apysunkiam nusikaltimui. Kolegija laiko, kad apygardos teismo ivada, jog
padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu, yra nepagrsta. Taiau
teismai tinkamai bendrino bausmes sudjimo bdu.552
ioje nutartyje Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija suformulavo
svarbi BK 63 str. 5 d. 2 p. taikymo taisykl, kuria remiantis savo pavojingumu
neatsargus nusikaltimas gali bti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam
nusikaltimui. inoma, manytina, jog tam, kad bt galima nusprsti, koks yra
konkretaus neatsargaus nusikaltimo pavojingumas, btina kiekvien atvej
nagrinti individualiai. Reikt atsivelgti ir sankcij, kuri numatyta u
neatsargaus nusikaltimo padarym, sukelt padarini sunkum, neatsargios
kalts r bei kitas svarbias aplinkybes. Tokiai teism praktikai reikia pritarti ir dl
to, kad neatsargaus nusikaltimo pavojingumo sugretinimas su nesunkiu ar
apysunkiu nusikaltimu iplaukia ir i sisteminio Baudiamojo kodekso nuostat
lyginimo. tai daugumoje BK nuostat, sprendiant vairius baudiamosios
atsakomybs klausimus, neatsargus nusikaltimas daniausiai bna vardijamas
greta nesunkaus ar apysunkio nusikaltim (BK 18 str. 2 d., 19 str. 2 d., 38 str. 1 d.,
40 str. 1 d., 55 str., 75 str. 1 d., 77 str. 1 d. 1 (a) p., 93 str. 1 d., 94 str. 1 d. 1 (a)
p.)553, o tai parodo statym leidjo poir i nusikaltim pavojingumo
panaum.

552
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. spalio 6
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-296/2009).
553
inoma, reikia pastebti, kad kai kuriais atvejais neatsargus nusikaltimas yra iskiriamas tik
greta nesunkaus nusikaltimo (BK 39 str., 95 str. 1 d. 1 (b) p.) ar vertinamas visai atskirai (BK 97 str. 3
d. 2 p.), taiau tai yra pavieniai atvejai ir neatspindi bendros pavojingumo lyginimo tendencijos.

128

BK 63 str. 5 d. 2 p. tvirtinta teismams privaloma taisykl, autoriaus nuomone,

sukelia tam tikros sumaities, ir tai trukdo tinkamai individualizuoti bausm.
Praktikoje gali pasitaikyti toki atvej, kai asmuo padaro daug nusikalstam veik
(kartais ir ne vien deimt) bei vien nusikalstam veik, kuri labai skiriasi savo
pavojingumu nuo kit nusikalstam veik. Tokiu atveju nusikalts asmuo patirt
suvarymus tik u vien (sunkesnj) nusikaltim, nes bausms u kitas
nusikalstamas veikas (kuri pavojingumas kur kas maesnis), neatsivelgiant j
kiek, bt subendrintos apmimo bdu. Tokiu bdu asmuo, nuteistas u, tarkim,
20 vagysi sibraunant patalp (BK 178 str. 2 d.), 5 plimus (180 str. 1 d.) bei
vien sunk sveikatos sutrikdym i savanaudik paskat (BK 135 str. 2 d. 9 p.),
realiai bausm atlikt tik u sunk sveikatos sutrikdym, nes kitos bausms
pastarosios bt apimtos.
Taip pat gantinai sunku suvokti, kodl asmeniui, padariusiam kelis nesunkius
nusikaltimus, bausm turi bti grietinama (taikant bausmi sudjim), o padarius
vien sunk nusikaltim, visi nesunks nusikaltimai yra pamirtami (grietesn
bausm apima velnesnes). Pavyzdiui, Rusijos Federacijos BK 69 str. 3 d. yra
numatytas grietas reikalavimas, jog jei bent vienas i nusikaltim, sudarani
sutapt, yra sunkus ar labai sunkus, teismas privalo taikyti tik bausmi dalinio ar
visiko sudjimo metod.554 Juk tokie atvejai, kai pakartotinai nusikalts asmuo u
kakurias i jo padaryt veik nepatiria joki papildom suvarym (kad ir
nedideli), neigiamai veikia tiek bendrj, tiek ir specialij prevencijas kaip
vienus i pagrindini bausms tiksl. Bausms individualizavimo procesas
apsiriboja bausms skyrimu u atskiras nusikalstamas veikas ir vargu ar gali bti
vertinamas kaip teisingas.555 Tai sukuria tam tikr nebaudiamumo atmosfer.
Nusikaltliui, padariusiam bent vien sunkesn nusikaltim, apsimoka daryti kuo
daugiau nesunki nusikaltim, nes u juos realiai jis jau nebebus baudiamas.
Teismams turi bti paliekama galimyb tinkamai vertinti daug nusikalstam veik
padariusi asmen pavojingum, taikant dalinio ar visiko bausmi sudjimo
bendrinimo bd. Todl silytina panaikinti BK 63 str. 5 d. 2 punkt.
Kiti du bausmi bendrinimo bdai, esant nusikalstam veik pakartotinumui,
tai visikas ar dalinis bausmi sudjimas. Baudiamajame kodekse nenurodoma,
kad teismas turi taikyti visik, o kada dalin bausmi sudjimo bd, tai paliekama
visika laisv teismams. Remiantis BK 63 str. 3 d., kai bausms visikai
sudedamos, prie grieiausios bausms, paskirtos u vien i padaryt
nusikalstam veik, pridedamos visos paskirtos velnesns bausms 556. Tai
reikia, kad vis pirma nustatoma, kuri i paskirt bausmi yra grieiausia. Jei yra
paskiriamos skirtingos bausmi rys, tai nustatant, kuri yra grieiausia, reikia
vadovautis BK 42 str. (BK 42 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytos bausms
idstytos pagal princip nuo velniausios iki grieiausios 557). Tada prie
554

Rusijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].

<http://www.consultant.ru/popular/ukrf/10_12.html#p679> (prisijungimo laikas 2010 07 03)>.
555
Piesliakas, V., supra note 521, p. 12.
556
BK 63 str. 3 d.
557
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. birelio 28 d. Teism
praktikos skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai) apvalga. Teism praktika. 2007, Nr. 27, p. 316

129

grieiausios reikia pridti likusias bausmes. Pavyzdiui, jei asmeniui u vien

nusikalstam veik yra paskirta 5 met laisvs atmimo bausm, o u antr 2
metai nelaisvs, tai prie 5 met visikai pridjus 2 metus, galutin bausm bus 7
metai nelaisvs. Jei paskiriamos keli ri bausms, tai teismas gali pasinaudoti
bausmi sudjimo ir keitimo taisyklmis 558, jas visas sudti ir palikti dvi bausmes 559
(jei jos suderinamos) arba paskirti vien galutin (grieiausi 560) bausms r.
Kai taikomas dalinis sudjimas, tai prie grieiausios bausms, paskirtos u
vien i padaryt nusikalstam veik, i dalies pridedamos velnesns bausms 561.
Nors Baudiamajame kodekse vartojama dalinio sudjimo svoka, bendrinimo
bd galima pavadinti ir daliniu apmimu. 562 Taikant dalinio sudjimo bausmi
bendrinimo bd, teismams ikyla nemaai problem. Vieni teismai mano, kad i
dalies sudti bausmes tai prie grieiausios i asmeniui paskirt bausmi pridti
bet koki dal velnesni bausmi. Kiti tvirtai sitikin, kad i dalies sudedant
bausmes btina prie grieiausios i paskirtj pridti dal kiekvienos asmeniui
paskirtos velnesns bausms.563 i problem i esms isprend Lietuvos
Aukiausiasis Teismas, kuris, nagrindamas vien i byl kasacine tvarka,
apibendrintai suformulavo pagrindinius reikalavimus daliniam bausmi sudjimui.
Anot trij teisj kolegijos, statymas dalinio bausmi sudjimo bdui kelia
keturis reikalavimus:
1) kad kitos bausms bt pridedamos prie grieiausios bausms, paskirtos
u vien i padaryt nusikalstam veik,
2) kad i dalies bt pridedamos velnesns bausms nuo vis paskirt
bausmi,
3) kad bendrinant paskirtas u kelias nusikalstamas veikas bausmes bt
paskirta viena galutin bausm arba vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi dvi
bausms,
4) kad galutin subendrinta bausm bt didesn (grietesn) u grieiausi
i paskirt u atskiras nusikalstamas veikas bausmi.564
Galime pastebti, kad, kaip ir visiko sudjimo metu, ia taip pat pirmiausia
reikia nustatyti grieiausi bausm ir prie jos pridti dal likusi bausmi. i
taisykl yra labai svarbi, nes jei likusios bausms bt pridedamos ne prie
grieiausios, o prie bet kurios i paskirt bausmi, tai kartais galt susidaryti
tokia situacija, kad subendrinta bausm bt velnesn nei u atskiras
nusikalstamas veikas paskirta grieiausia bausm, kas nepagrstai velnint
nuteistojo padt. Be to, Lietuvos Aukiausiasis Teismas pabr, kad, esant
nusikalstam veik pakartotinumui ir nesant BK 63 str. 5 d. 2 p. numatyt
(25 punktas).
558
BK 65 str.
559
BK 42 str. 4 d.
560
Pagal BK 65 str. 2 d. teismas, subendrindamas bausmes io kodekso 63 ir 64 straipsniuose
numatytais atvejais, velnesn bausm keiia grietesne bausme.
561
LR BK 63 str. 4 d.
562
Nevera, A., supra note 408, p. 26.
563
Ibid.
564
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo
15 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-131/2005).

130

pagrind, teismas, skirdamas galutin bausm, privalo nuo kiekvienos bausms

pridti bent dal prie galutins subendrintos bausms. Visos nusikalstamos veikos
turi bti vertintos ir n viena paskirta bausm negali dingti.
Kita problema, kuri danai kelia diskusij tiek moksle 565, tiek ir teism
praktikoje tai prie grieiausios bausms pridedam velnesni bausmi
minimalaus dydio klausimas. iuo klausimu susiduriama su dviem
pagrindinmis pozicijomis:
1) prie grieiausios i asmeniui paskirt bausmi pridedama bet kokia dalis
kiekvienos i asmeniui paskirt velnesni bausmi;
2) prie grieiausios i asmeniui paskirt bausmi pridedama kiekvienos i
asmeniui paskirt bausmi dalis, bet ne maesn nei pridedamos bausms
statyminis minimumas.566
Teism praktika iuo poiriu yra gana prietaringa. tai vienoje kasacinje
byloje N. A. buvo nuteistas u 17 vagysi sibraunant patalp (BK 178 str. 2 d.),
11 turto sugadinimo atvej (BK 187 str. 1 ir 3 d.), vairuotojo paymjimo
panaudojim neturint tam teisto pagrindo (BK 302 str. 1 d.) bei u kitas
nusikalstamas veikas, u kurias N. A. buvo nuteistas trimis atskirais
nuosprendiais, u visk paskiriant subendrint bausm laisvs atmim
trejiems metams. Nagrindama prokuroro kasacin skund bei kalbdama apie
minimal bausms dyd, pridedam prie grieiausios bausms, Lietuvos
Aukiausiojo Teismo teisj kolegija pasisak, kad pagal baudiamj
statym, kai bausms i dalies sudedamos, prie grieiausios bausms, paskirtos
u vien i padaryt nusikalstam veik, i dalies pridedamos visos paskirtos
velnesns bausms (BK 63 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, statymo leidjas iuo
atveju palieka teismui savo nuoira sprsti, koki dal velnesni bausmi pridti
imperatyvus reikalavimas prie grieiausios laisvs atmimo bausms pridti ne
maiau kaip po tris mnesius paskirt velnesni laisvs atmimo bausmi
baudiamajame statyme nenumatytas (pabraukta autoriaus aut. past.). Kita
vertus, laisvs atmimo bausms terminas skaiiuojamas ne tik mnesiais, bet ir
metais, dienomis (BK 50 straipsnio 1 dalis). Todl tai, kad teismas, bendrindamas
N. A. bausmes dalinio sudjimo bdu, prie grieiausios jam paskirtos laisvs
atmimo bausms pridjo po vienuolikadvylika dien laisvs atmimo, negali bti
laikoma netinkamu baudiamojo statymo pritaikymu. 567 Taigi ioje kasacinje
byloje Lietuvos Aukiausiasis Teismas palaik pirmj pozicij, kuri ir dominuoja
Lietuvos teism praktikoje568, pagal kuri prie grieiausios i asmeniui paskirt
bausmi pridedama bet kokia dalis kiekvienos i asmeniui paskirt velnesni
bausmi. Nors teism praktikoje dar gana dani teism sprendimai, kuriuose
565

Piesliakas V., supra note 63, p. 323-324; Nevera, A., supra note 408, p. 27.
Nevera, A., op. cit., p. 27.
567
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m.
balandio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-279/2007).
568
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. sausio
31 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-66/2006); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-203/2006); Lietuvos Apeliacinio Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2006 m. kovo 10 d. nuosprendis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 1A-29, 2006).
566

131

prisilaikoma pirmosios pozicijos, galima pastebti, kad Lietuvos Aukiausiasis

Teismas po truput bando pereiti prie antrosios pozicijos. Lietuvos Aukiausiojo
Teismo iplstin septyni teisj kolegija 2006 m. gruodio 28 d. nutartyje i
dalies pritar antrajai pozicijai. Anot teismo, baudiamasis statymas nenustato,
kokia paskirt velnesni bausmi dalis turi bti pridedama prie grieiausios
paskirtos bausms taikant dalinio sudjimo bd. BK 50 straipsnis sakmiai
nenustato, kad bendrinant bausmes dalinio sudjimo bdu prie grieiausios i
paskirt bausmi bt i dalies pridedama ne maiau trij mnesi laisvs
atmimo. Taiau bendrinant bausmes turt bti atsivelgiama BK VII skyriuje
nustatytus minimalius atitinkam bausmi ri dydius, siekiant kad u kelias
nusikalstamas veikas nebt paskirta nepagrstai velni bausm. 569 inoma, tokia
Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija savo esme vis vien nepaneigia tos
praktikos, pagal kuri prie grieiausios i asmeniui paskirt bausmi pridedama
bet kokia dalis kiekvienos i asmeniui paskirt velnesni bausmi, taiau jau
orientuoja Lietuvos teismus tai, kad nebt skiriamos pernelyg velnios bausms,
pareigojant juos, bendrinant bausmes dalinio sudjimo bdu, atsivelgti
pridedamos bausms statymin minimum.
Analizuojant abiej pozicij pagrstum, galima surasti argument,
palaikani tiek vien, tiek ir kit pozicij. Kalbant apie visik teism laisv
bendrinant bausmes dalinio sudjimo bdu, galima pasakyti, kad tai teismams
leidia tinkamai individualizuoti bausm kiekvienu konkreiu atveju. Kiekviena
byla yra savita, ir tik teisjas, skirdamas bausm, gali atsivelgti visus bylos
niuansus. Toks bendrinimo bdas taip pat galt bti pateisinamas ir tais atvejais,
kai teismai, skirdami bausmes u kiekvien vlesn nusikalstam veik, atsivelgia
ankstesni veik padarymo fakt 570, taiau tokiai praktikai, remiantis jau anksiau
darbe mintais argumentais, reikt nepritarti.
pareigojus teismus pridti ne maesn nei statyminis bausms minimumo
dydis bausms dal, bt galima ivengti pernelyg velni bausmi paskyrimo
asmenims, darantiems daug nusikalstam veik. Taiau tokia nuostata turi ir
neigiam aspekt, nes tam tikrais atvejais trukdyt tinkamai individualizuoti
galutin bausm. Itin nepalankioje padtyje atsidurt asmenys, darantys nesunkius
nusikaltimus, nes jiems ir sunkius nusikaltimus darantiems asmenims teismas bt
pareigotas pridti tik statyme numatytos bausms minimum. Tai bt ypa
aktualu, kai u kelis nesunkius nusikaltimus teismas paskirt nedideles bausmes,
kurias vliau privalt subendrinti, priddamas didij dal (ar net vis) atskir
bausmi. Tarkim, asmeniui, teisiamam u 10 paprast vagysi (pagal BK 178 str.
1 d.), u kiekvien i j paskiriant po 3 mnesius laisvs atmimo, teismas,
bendrindamas bausmes, privalt taikyti visiko sudjimo metod ir kaip galutin
569

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus septyni teisj kolegijos 2006
m. gruodio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-7-686/2006).
570
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio
12 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-396/2007); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-64/2010); Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2006 m. sausio 31 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-61/2006).

132

bausm paskirti 2 metus 6 mnesius laisvs atmimo, o tai bt akivaizdiai per

grieta bausm.
Taigi abi pozicijos turi savo privalum ir trkum. Gantinai kompromisin
variant mintoje nutartyje 571 tvirtino Lietuvos Aukiausiojo Teismo septyni
teisj kolegija, nepareigodama teism pridti bausms statymin minimum,
taiau orientuodama teismus atsivelgti j. Tokia ieitis turbt yra pats geriausias
problemos sprendimo variantas, kur neperengdamas savo kompetencijos rib
galjo pasilyti Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Taiau atsivelgiant dabar
sitvirtinusi gantinai per velni teismin baudiamj politik 572 iuo klausimu,
autoriaus nuomone, reikt statym leidjo sikiimo, nustatant rekomendacijas
teismams dl bausmi bendrinimo dalinio sudjimo bdu. Siekiant ivengti per
didelio teism laisvs varymo, taiau kartu ivengiant nepagrsto per velni
bausmi skyrimo, silytina statyme numatyti rekomenduotin minimal
pridedam bausmi dyd. ios nuostatos rekomenduojamasis pobdis palikt
teismams galimyb tinkamai vertinti individualius atvejus ir nesilaikyti
rekomendacijos, jei subendrinta bausm dl tam tikr aplinkybi 573 bt
akivaizdiai per grieta. Taiau tokiu atveju teismas turt bti pareigojamas
motyvuoti savo sprendim. Be to, kadangi statyme bt numatomas tik minimalus
pridedamos bausms dydis, teismams taip pat paliekama galimyb skirti ir
grietesn bausm, jei tinkamam bausms individualizavimui tai btina. Kartu
tokia statyme tvirtinta rekomendacija padt ir teism praktikos vienodinimui,
teismams bt duodamas tam tikras orientyras. inoma, i to kyla toks klausimas
koki bausms dal bent minimaliai reikia pridti? klausim turt atsakyti
statym leidjas, kurio viena i uduoi ir yra baudiamosios politikos
formavimas. Autoriaus nuomone, bendrinant bausmes u nusikalstam veik
pakartotinum, reikia atsivelgti j pavojingum u maiau pavojingas veikas
pridti maesn bausms dal (taip paliekant teismams daugiau galimybi ne itin
pavojingas nusikalstamas veikas darantiems asmenims suteikti antr ans,
pavyzdiui, atidedant bausms vykdym), o u pavojingesnes veikas pridedant
didesn bausms dal. Atsivelgiant tai, silytina BK 63 str. papildyti atitinkama
dalimi numatant, kad teismai, bendrindami bausmes dalinio sudjimo bdu,
paprastai prie grieiausios i paskirt bausmi u kiekvien nesunk ar
apysunk nusikaltim prideda ne maiau kaip 1/5 u j paskirtos bausms, o u
kiekvien sunk ar labai sunk nusikaltim prideda ne maiau kaip 2/5 u j
paskirtos bausms.
Kitas aspektas, kuris daro tak bausmi bendrinimui sudjimo bdu, tai
maksimalus subendrint bausmi dydis. BK 63 str. 7 dalyje yra nustatyta, kad
571

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus septyni teisj kolegijos 2006
m. gruodio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-7-686/2006).
572
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. sausio
31 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-66/2006); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-203/2006); Lietuvos Apeliacinio Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2006 m. kovo 10 d. nuosprendis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 1A-29, 2006).
573
Pavyzdiui, padarytos veikos yra panaaus pobdio, artimos tstinei nusikalstamai veikai,
nra tiesiogini nukentjusij, veikos nesukl joki padarini ir pan.

133

kai bausm skiriama vadovaujantis io straipsnio 1 dalimi, galutin subendrinta

bausm negali viryti dvideimties met laisvs atmimo, o jeigu skiriama kitos
ries bausm, io kodekso nustatyto tos ries bausms maksimalaus dydio 574.
I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad i nuostata nekelia joki problem, taiau tai
yra ne tiesa.
Vis pirma ikyla kausimas dl bausmi bendrinimo maksimali rib, kai
visas nusikalstamas veikas asmuo padaro bdamas nepilnametis, arba vienas
bdamas nepilnametis, o kitas jau pilnametis. Lietuvos Aukiausiasis Teismas
2007 m. birelio 28 d. teism praktikos skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai)
apvalgoje konstatavo, jog kai pripastama, kad asmuo padar kelias
nusikalstamas veikas, i kuri vien ar kelias jis padar nepilnametis, o kit ar kitas
jau sulauks pilnametysts, tada teismai i pradi paskiria bausmes u atskiras
nusikalstamas veikas, padarytas nepilnameio (pagal BK 90 straipsn), o vliau,
vadovaudamiesi BK 63 straipsniu, jas subendrina su kitomis bausmmis ir skiriama
galutin subendrinta bausm575. Remiantis tokia nuostata, asmens nepilnametyst
reikia atsivelgti tik skiriant bausmes u atskiras nusikalstamas veikas, kurios
padarytos asmeniui esant nepilnameiui. Bendrinant tokias bausmes jau taikomos
bendrosios BK 63 str. nuostatos. Taiau tokios Lietuvos Aukiausiojo Teismo
pozicijos pagrstumui, rimt abejoni kelia BK 90 str. 5 d., kurioje teigiama, kad
laisvs atmimo bausm nepilnameiui negali viryti deimties met 576. inoma,
yra manani, kad maksimalus laisvs atmimo bausms dydis 577 nepilnameiams
yra nustatytas tik u vieno nusikaltimo padarym, o ne esant j daugetui, tad,
nesant speciali bausmi bendrinimo taisykli nepilnameiams, reikia laikytis
bendrj, kuriose nenumatyta, kad subendrinta bausm nepilnameiams negali
viryti 10 met laisvs atmimo. 578 Taiau analizuodami BK 90 str. 5 d., galime
pastebti, kad ten (beje, kaip ir BK 50 str. 2 d.) nekalbama apie tai, ar is ribojimas
yra taikomas pavienei veikai, ar ir skiriant subendrint bausm, esant nusikalstam
veik daugetui. Sistemikai aikinant Baudiamj kodeks, t. y. lyginant BK 50
str. 2 d. su BK 90 str. 5 d., galima prieiti prie ivados, kad BK 90 str. 5 d. yra
numatomas bendras maksimalaus laisvs atmimo bausms dydio ribojimas,
taikomas tiek paviens veikos, tiek ir nusikalstam veik daugeto atveju. Prieingu
atveju BK 90 str. 5 d. tvirtintas baudiamosios atsakomybs velninimas prarast
prasm visikai nelogika bt riboti laisvs atmimo bausms maksimali rib
u labai sunkaus nusikaltimo padarym, leidiant viryti 10 met rib, jei
nepilnametis padaro kelias nesunkias veikas. Tokia interpretacija yra sulaukusi
pritarimo ir baudiamosios teiss doktrinoje.579
574

BK 63 str. 7 d.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. birelio 28 d. Teism
praktikos skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai) apvalga. Teism praktika. 2007, Nr. 27.
576
BK 90 str. 5 d.
577
Rusijos Federacijos BK 88 str. 6 d. iuo klausimu i principo yra analogika Lietuvos
Respublikos BK 90 str. 5 d. Rusijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 07 10].
<http://www.consultant.ru/popular/ukrf/10_18.html#p922>.
578
Brazhnik, F. Mnozhestvennost prestuplenij otrazhenie ikh sovokupnoj obshhestvennoj
opasnosti. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2000, 3: 10.
579
Chernenko, T. G., supra note 27, p. 247.
575

134

Tad galima daryti ivad, kad skiriant laisvs atmimo bausm u kelias
nepilnameio padarytas nusikalstamas veikas, subendrinta bausm negali viryti
deimties met laisvs atmimo. O jei yra bendrinama laisvs atmimo bausm u
nusikalstamas veikas, i kuri kelias asmuo padar bdamas nepilnameiu, o kit
ar kitas jau sulauks pilnametysts, tai teismas, nevirydamas 10 met ribos,
pirma turt subendrinti bausmes u veikas, kurias asmuo padar dar bdamas
nepilnametis, o vliau pridti likusias bausmes (u nusikalstamas veikas, padarytas
jau bnant pilnameiu) bei paskirti galutin bausm, nevirijani 20 met laisvs
atmimo.
Taip pat atkreiptinas dmesys tai, kad pagal dabar galiojanio BK nuostatas 580
terminuoto laisvs atmimo bausms maksimumas, esant nusikalstam veik
daugetui, yra 20 met laisvs atmimo. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm
skiriama tik io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais 581, o pagal BK
65 str. (Bausmi sudjimo ir keitimo taisykls) nra numatyta galimybs laisvs
atmimo bausm pakeisti laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm. Tai reikia,
kad laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm gali bti skiriama tik tuo atveju, kai
u bent vien i nusikalstam veik yra paskiriama laisvs atmimo iki gyvos
galvos bausm. Bendrinant kelias terminuoto laisvs atmimo bausmes, j pakeisti
laisvs atmim iki gyvos galvos negalima.
Tokia BK nuostata i esms prietarauja bausmi skyrimo, esant nusikalstam
veik daugetui, taisyklei, teigianiai, kad teismas vis pirma paskiria bausm u
kiekvien nusikalstam veik atskirai, o tik paskui paskiria galutin subendrint
bausm. Jei dl anksiau darbe mint argument teism praktikoje sitvirtint
nuostata, jog teismas, skirdamas bausmes u atskiras veikas, negali atsivelgti
kit veik, sudarani nusikalstam veik dauget, padarymo fakt, kur turt
vertinti tik bendrindamas bausmes, tai dabar galiojanios BK nuostatos sukelt
daug problem. Galiojant dabartinms BK nuostatoms teismai, teisdami asmenis
u kelis nuudymus ir skirdami jiems bausm u vien i nuudym, yra priversti
atsivelgti kit nuudym padarymo fakt. Prieingu atveju paskirti laisvs
atmimo iki gyvos galvos bausm tapt praktikai nemanoma.
tai Klaipdos apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2005 m. vasario 2 d. nuosprendiu J. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt
nuteistas u tai, kad 2003 met sausio mnesio 1014 dienomis, sausio mnesio
pabaigoje ir kovo mnesio 2831 dienomis, tikslesns datos ikiteisminio tyrimo
metu nenustatytos, bdamas apsvaigs nuo alkoholio, Klaipdoje, tyia dl
savanaudik paskat (turdamas tiksl gyventi nuudytj butuose ir pagrobti
juose esant turt) pasmaugdamas nuud (j pai butuose) tris mones: A. P., A.
M. ir Z. . (pastarj nuud kartu su A. D.). I nuudytojo A. M. buto pagrob 600
Lt verts turt, o i Z. . buto, kartu su R. . 675 Lt verts turt, be to, kur laik
gyveno vis nuudytj butuose.
Taip pat J. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dal u tai, kad 2004 m.
sausio 1 d., apie 16.30 val., apsvaigs nuo alkoholio, kartu su R. . i E. S. buto,
esanio Klaipdoje (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno E. S. leidimu, pagrob
580
581

BK 50 str. 2 d., BK 63 str. 7 d.

BK 51 str. 1 d.

135

1000 Lt verts televizori. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus nuteistas

u tai, kad t pai dien, apie 19.00 val., E. S. miegant apsvaigusiai nuo
alkoholio, t. y. esant bejgikos bkls, tyia dl savanaudik paskat
pasmaugdamas j nuud ir t pat vakar pagrob 15 216 Lt verts jos turt.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dal nuteistas u tai, kad 2004 m. sausio mnesio 35
dienomis, tikslesn data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bdamas
apsvaigs nuo alkoholio, turdamas raktus, sibrov E. S. but ir pagrob 170 Lt
verts nuudytosios turto, be to, nuteistas ir pagal BK 310 straipsn u tai, kad tuo
paiu metu, kai buvo sibrovs E. S. but, isived jos un ir tyia nuo namo
stogo numet ant ems. Dl tokio iauraus elgesio su gyvnu uo uvo, o Z. S. tuo
padaryta 300 Lt ala.
U visas ias veikas J. V. buvo paskirtos laisvs atmimo bausms, pagal:
BK 178 straipsnio 1 dal dvejiems metams eiems mnesiams;
BK 178 straipsnio 2 dal ketveriems metams;
BK 310 straipsn devyniems mnesiams;
BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt u A. P. nuudym dvylikai met;
BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt u A. M. nuudym keturiolikai met;
BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt u Z. . nuudym septyniolikai met;
BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus u E. S. nuudym iki gyvos galvos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, bausms
subendrintos apmimo bdu, grietesne bausme apimant velnesnes, ir subendrinta
bausm paskirta laisvs atmimas iki gyvos galvos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausm apmimo bdu
subendrinta su Klaipdos miesto apylinks teismo 2004 m. lapkriio 4 d.
nuosprendiu paskirta bausme ir galutin subendrinta bausm paskirta laisvs
atmimas iki gyvos galvos.582
Analizuojant i byl, darosi akivaizdu, kad laisvs atmimo iki gyvos galvos
bausm u E. S. nuudym yra paskirta atsivelgiant J. V. vykdytus ankstesnius
nuudymus. Dar aikiau nagrintin problem iliustruoja kita byla, kurioje
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m.
spalio 18 d. nuosprendiu
F. A. R. nuteistas u tai, kad 2003 m. rugpjio 23 d., apie 20.00 val., bdamas
apsvaigs nuo alkoholio, apgauls bdu sibrov M. A. nam, esant Ukmergje
(duomenys neskelbtini), kur prie nukentjusj panaudojo fizin smurt tyia
sudav kumiais ir kojomis M. A. keturis smgius galv, krtins srit; po to
udjs i anksto paruot virv ir dir M. A. ant kaklo ir uvers jais
nukentjusiojo kakl, sukeldamas mechanin asfiksij, j pasmaug ir pagrob
nukentjusiojo M. A. turt u 1145 Lt, t. y. dl savanaudik paskat j tyia
nuud.
Be to, F. A. R. nuteistas u tai, kad 2003 m. rugsjo 3 d., apie 10.00 val.,
atvyko R. V. priklausani televizori taisykl, esani Ukmergje (duomenys
neskelbtini), kur panaudojo prie R. V. fizin smurt ov i tyrimo metu
nenustatyto ginklo vien kart R. V., bet nepataiks, tyi smog metaliniu strypu
582
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. sausio
31 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-61/2006).

136

ir minto ginklo buoe du kartus R. V. galv, ir taip pasiksino nuudyti R. V. dl

savanaudik paskat, taiau nuudymo nebaig dl aplinkybi, nepriklausani
nuo jo valios, nes R. V. gindamasis spyr jam pilv ir pabgo.
Be to, F. A. R. nuteistas u tai, jog 2003 m. spalio 1 d., apie 11.00 val., apgaule
sibrov S. J. priklausant but, esant Ukmergje (duomenys neskelbtini), kur
panaudojo prie nukentjusj fizin smurt umet i anksto paruot virv S. J.
ant kaklo bei smaug, taip sukeldamas nukentjusiajam fizin skausm, ir
pasiksino nuudyti S. J. dl savanaudik paskat, taiau savo nusikalstamos
veikos nebaig dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios, nes tam sutrukd S. J.
pagalbos auksm igirdusi E. M.
Be to, F. A. R. ir R. M. nuteisti u tai, kad R. M. organizavo kito mogaus
nuudym dl savanaudik paskat, o F. A. R. nuud i savanaudik paskat,
t. y. nusikaltim padar iomis aplinkybmis: R. M. organizavo A. P.
nuudym ir pastarosios turto bei dokument pagrobim; F. A. R., vykdydamas jo
nurodymus ir gyvendindamas mint iankstin nusikalstam ketinim, 2003 m.
spalio 24 d., apie 12.30 13.30 val., bdamas apsvaigs nuo alkoholio, apgauls
bdu sibrov A. P. nam, esant Ukmergje, (duomenys neskelbtini), kur
panaudojo prie nukentjusij fizin smurt tyia ranka uspauds A. P.
burn, jga stm j i virtuvs kambar, po to paguld kambaryje ant grind ir
temp j u rank kit kambar, taip sukeldamas fizinio krvio ir psichins
tampos padidjim, dl kurio isivyst miokardo infarktas ir A. P. mir, t. y. tyia
j nuud; po to F. A. R., tsdamas nusikalstamus veiksmus ir turdamas viening
sumanym, pagrob nukentjusiosios A. P. turt u 2497 Lt, taip pat pagrob
vairius A. P. ir jos mirusio vyro J. P. ir eimos dokumentus.
U visas nusikalstamas veikas jam paskirtos sekanios bausms:
pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9
punkt dl M. A. nuudymo laisvs atmimu iki gyvos galvos;
pagal BK 22 straipsnio 1 dal, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt dl
pasiksinimo nuudyti R. V. laisvs atmimu dvylikai met eiems mnesiams;
pagal BK 22 straipsnio 1 dal, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt dl
pasiksinimo nuudyti S. J. laisvs atmimu dvylikai met devyniems
mnesiams;
pagal BK 22 straipsnio 1 dal, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt dl
pasiksinimo nuudyti A. P. laisvs atmimu trylikai met (Lietuvos apeliacinio
teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. kovo 20 d.
nuosprendiu F. A. R. nusikalstama veika i BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio
2 dalies 9 punkto perkvalifikuota BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt ir jam
paskirtas laisvs atmimas trylikai met.);
pagal BK 302 straipsnio 1 dal dl A. P. dokument pagrobimo laisvs
atmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, ios bausms subendrintos apmimo
bdu, grietesne bausme apimant velnesn, ir F. A. R. paskirta subendrinta
bausm laisvs atmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi,
i bausm apmimo bdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Panevio
apygardos teismo 1997 m. rugpjio 28 d. nuosprendiu, kuri 2003 m. birelio 24 d.
137

teismo nutartimi buvo perirta pagal naujojo BK normas perkvalifikavus veikas,

ir F. A. R. paskirta galutin subendrinta bausm laisvs atmimas iki gyvos
galvos.583
ioje byloje galime pastebti dom fakt teismas, nordamas tinkamai
individualizuoti galutin bausm, skirdamas bausm u pirm nuudym, buvo
priverstas atsivelgti kitus pasiksinimus nuudyti, kurie pirmo nuudymo metu
dar nebuvo padaryti. Tai yra, skirdamas bausm u vien nusikaltim, atsivelg
to nusikaltimo darymo metu dar nepadarytus nusikaltimus. inoma, sunku tiksliai
vertinti, k konkreiai teismas atsivelg, bet Lietuvos teism praktikos
kontekste584 bt sunku patikti, kad u paprast nuudym plimo metu bt
skiriama laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm.
Tokia praktika585 yra pavojinga, nes realiai teismas bendrinim vykdo
skirdamas bausm u vien i nusikalstam veik. Tai gali sukelti nema
problem nagrinjant byl auktesns instancijos teisme. manoma tokia situacija,
kai auktesns instancijos teismas bus priverstas iteisinti asmen btent u t
veik, u kuri asmuo buvo nuteistas laisvs atmimo iki gyvos galvos bausme.
Tarkim, iteisinimas vyksta J. V. byloje u E. S. nuudym, o F. A. R. byloje u M.
A. nuudym, todl susiklostyt tokia situacija, kai Lietuvoje u vieno asmens
vykdytus tris kvalifikuotus nuudymus bt neskiriama laisvs atmimo iki gyvos
galvos bausm.
Be to, draudimas subendrinus laisvs atmimo bausmes paskirti laisvs
atmimo iki gyvos galvos bausm gali ukirsti keli teisingai paskirti bausm ir tais
atvejais, kai vienas asmuo vykdo kelis paprastus nuudymus. Tarkim, asmuo,
nesant joki BK 129 str. 2 d. numatyt kvalifikuojani poymi, atskiromis
veikomis, nesujungtomis vieninga tyia, nuudo penkis ar net daugiau asmen.
Pagal dabartines BK nuostatas maksimali jam skirtina bausm yra laisvs atmimas
20 met, o tai yra akivaizdiai per velni bausm.
Taigi galima daryti ivad, kad draudimas terminuoto laisvs atmimo
bausmes bendrinat pakeisti laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm trukdo
tinkamai vertinti labai sunki nusikaltim tikrj pavojingum. Todl io draudimo
reikt atsisakyti. inoma, akivaizdu ir tai, kad laisvs atmimo iki gyvos galvos
taikymas bendrinant bausmes taip pat turi bti ribojamas ir taikomas tik asmenims,
padariusiems labai sunkius nusikaltimus. Tad silytina pakeisti BK ir tvirtinti
tokias nuostatas:
Papildyti BK 65 straipsn 2 dalimi (BK 65 str. 2 d. atitinkamai laikant BK 65
str. 3 d.):
583

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m.

gruodio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K522/2006).
584
Remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. Teism praktikos skiriant
bausmes u nuudymus (Baudiamojo kodekso 129 straipsnis) apvalga, net 60 % asmen, nuteist
pagal BK 129 str. 2 d., buvo paskirta laisvs atmimo bausm, nevirijanti sankcijos vidurkio. O
laisvs atmimo iki gyvos galvos bausme nuteisti tik 2,6 % i vis asmen, nuteist pagal BK 129 str.
2 d.
585
Panaiai galima vertinti ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-71/2007).

138

2. Terminuoto laisvs atmimo bausms gali bti keiiamos laisvs

atmimo iki gyvos galvos bausm, jei u labai sunkius nusikaltimus paskirt
bausmi suma virija BK 50 str. 2 d. numatytus terminuotos laisvs atmimo
bausms maksimalius dydius.
Papildyti BK 51 str. 1 d. ir idstyti j sekaniai:
1. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm teismas skiria io kodekso
specialiojoje dalyje bei BK 65 str. 2 d. numatytais atvejais.
Sudedant bausmes yra nusistovjusi tokia teism praktika, pagal kuri teismai
paprastai nenurodo, kuri dal nuo kurios bausms jie prideda. Apsiribojama
bendrais pasakymais, kad, remiantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausms yra
subendrinamos jas i dalies sudedant. 586 Taiau toks teism poiris bausmi
bendrinim kelia labai daug problem auktesns instancijos teismams.
Nagrinjant asmen, nuteist u tris ir daugiau nusikalstam veik, bylas
apeliacine ar kasacine tvarka ir keiiant ankstesni teism sprendimus, tampa
nemanoma nustatyti, koki dal nuo kurios bausms emesns instancijos teismas
pridjo. Tokia situacija veria auktesni instancij teismus intuityviai sprsti,
kokia dalis bausms buvo pridta. Taip pat pastebtina, kad teismai gana atsainiai
iri bausmi bendrinimo proces, paprastai (iskyrus itin retus atvejus 587)
nemotyvuodami prie grieiausios bausms pridedam bausmi dydio. 588 Neretai
prie grieiausios bausms formaliai yra pridedama 3-6 mnesi dydio bausm,
taip imituojant bausmi bendrinimo proces.
Autoriaus nuomone, bausmi bendrinimo proces turt bti irima
atidiau teismai, i dalies suddami bausmes, turt nurodyti, kokia dalis nuo
kurios bausms buvo pridta, taip palengvindami auktesni instancij teism
darb ir utikrindami nuosprendio aikum. Taip pat teismai, atsivelgdami
bendr veik pavojingum (vis padaryt al baudiamojo statymo saugomoms
vertybms, nusikalstam veik skaii589, sunkum590) ir kaltininko asmenyb,
kiek tai susij su jo polinkiu kartoti nusikalstamas veikas 591 (t polink apibdina

586

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendis baudiamojoje byloje (bylos

Nr. 1-119/2010);
Panevio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendis baudiamojoje byloje (bylos Nr.
1-22-72/2010) ir t. t.
587
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario
20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-201/2007).
588
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendis baudiamojoje byloje (bylos
Nr. 1-119/2010); Panevio apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendis baudiamojoje
byloje (bylos Nr. 1-9-193/2010); Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendis
baudiamojoje byloje (bylos Nr.1 29/2009).
589
Piesliakas, V., supra note 521, p. 12.
590
Ibid.
591
Nes kitus asmenybs bruous turt bti atsivelgiama, skiriant bausmes u atskiras
nusikalstamas veikas.

139

padaryt nusikalstam veik tarpusavio ryys 592, j padarymo laikotarpis593,

teissaugos institucij reakcijos taka nauj nusikalstam veik padarymui (pvz.,
naujas nusikaltimas padarytas jau kaltininkui pareikus tarim dl ankstesni
veik ar bylai jau esant teisme) 594), turt motyvuoti pridedamos bausms dydio
parinkim. Visa tai padt tinkamai individualizuoti bausm teisiamajam ir
priverst teismus bausmi bendrinim irti taip pat atsakingai, kaip irima
bausmi skyrim u vien nusikalstam veik.
Be laisvs atmimo bausms bendrinimo sudjimo bdu, teism praktikoje
pasitaiko tam tikr problem, susijusi ir su kit bausms ri bendrinimu.
Kalbant apie viej darb bausmi bendrinim, tam tikr problem gali sukelti
momentas, kai reikia nustatyti, kuri i paskirt viej darb bausmi yra
grieiausia. Remiantis BK 46 str. 2 d., viej darb bausm yra skiriama nuo
vieno mnesio iki vieneri met, bausms termin skaiiuojant mnesiais. Taiau
paskirtos viej darb bausms terminas neatspindi ios bausms grietumo.
Kadangi asmuo, nuteistas atlikti vieuosius darbus, pareigojamas per teismo
paskirt laik neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valand per mnes visuomens
labui, tai bausms grietum parodo paskirtas galutinis darbo valand skaiius. Jei
kelios bausms numato t pat darbo valand skaii, tai grietesne turt bti
laikoma ta bausm, kuri numato trumpesn jos atlikimo laikotarp (t. y. didesn
darbo valand skaii per mnes).
Sudedant viej darb bausmes ir skiriant galutin bausm, svarbs yra du
momentai: bendras viej darb valand skaiius ir laikas, per kur jas reikia
atlikti. Autoriaus nuomone, pagrindiniu viej darb bausms elementu, kur
reikia bendrinti, reikt laikyti bendrj viej darb valand skaii. Kadangi
skiriant viej darb bausm, yra nustatomas jos atlikimo terminas bei dirbtin
valand per mnes skaiius, tai bendrinant jas vis pirma reikt nustatyti
kiekvienos bausms bendr darbo valand skaii. Vadovaujantis iais skaiiais,
galima utikrinti, kad i dalies ar visikai sudjus bausmes, bendras darbo valand
skaiius neviryt darbo valand skaiiaus u atskiras nusikalstamas veikas sumos
ir atitikt BK 46 str. 3 d. reikalavimus 595. Toliau silytina laikytis nuostatos, kad
592

iuo poiriu gali praversti Australijos teism patirtis, nustatant pridedamos bausms dyd.
Pavyzdiui, vadovaujantis j teism praktika: 1) vidutinis bausmi sudjimas u nusikalstam veik,
kuri yra vieno epizodo dalis (Yates byla); 2) esminis bausmi apmimas pritaikytas todl, kad
nusikalstamos veikos buvo tarpusavyje susijusios ir sudar vien poelg (padarytos per trump laiko
tarp ir buvo panaios), taiau nedidelis kiekis bausmi buvo pridtas, nes ios nusikalstamos veikos
vis dl to sudar atskiras veikas (Duong ir Pilarinos bylos); 3) maesnis bausmi sudjimas
pritaikytas u atskiras veikas, kurias siejo bendras psichologinis tikslas, nepaisant to fakto, kad veikas
skyr ilgas laiko tarpas (Ryan byla); 4) maai ar visai jokio bausmi apmimo netaikoma dl veik
atskirumo (laiko ir auk atvilgiu) (Coffey byla); 5) ymus sudjimas taikomas u veikas, kurios
skiriasi savo rimi, motyvu ir prieastimi (Ferman and Stoforo byla). Plaiau irti: Lovegrove A.,
supra note 6, p. 125126.
593
Piesliakas, V., supra note 521, p. 12.
594
Piesliakas, V., supra note 521, p. 12.
595
Bendras darbo valand skaiius negali viryti 480 valand (jei baudiama u nusikaltimus ar
nusikaltimus kartu su baudiamaisiais nusiengimais) arba 240 valand (jei baudiama tik u
baudiamuosius nusiengimus).

140

teismas, laikydamasis BK 46 str. 2 nustatyt reikalavim 596 ir vadovaudamasis BK

63 str. 4 d., turi utikrinti, kad velnesns bausms bt pridedamos prie
grieiausios. Tai reikia, kad galutins bausms valand per mnes skaiius
neturt bti maesnis nei grieiausios bausms.
Pavyzdiui, u dvi nusikalstamas veikas yra paskiriamos dvi skirtingos viej
darb bausms: 1) vieieji darbai eiems mnesiams, pareigojant asmen
neatlygintinai dirbti 10 valand per mnes; 2) vieieji darbai trims mnesiams,
pareigojant asmen neatlygintinai dirbti 20 valand per mnes. Abiej bausmi
bendras darbo valand skaiius yra po 60 valand, vadinasi, galutins subendrintos
bausms darbo valand skaiius turi bti daugiau nei 60, bet maiau nei 120
valand (o bausmes visikai sudedant turt bti lygus 120 valand). Nepaisant to,
kad bendras darbo valand skaiius u abi nusikalstamas veikas yra lygus (po 60
val.), antroji bausm yra grietesn, nes numato trumpesn jos atlikimo laikotarp
(t. y. didesn darbo valand skaii per mnes). Todl bendrindamas bausmes
teismas turi utikrinti, kad atliekant galutin bausm, bt dirbama ne maiau, kaip
yra numatyta grieiausioje bausmje, t. y. ne maiau kaip 20 valand per mnes.
Tarkim, teismas, nusprends nuo pirmos bausms (60 valand) pridti 40 valand,
kaip galutin bausm galt paskirti vieuosius darbus penkiems mnesiams,
pareigojant asmen neatlygintinai dirbti 20 valand per mnes. Jei matematikai
nemanoma velnesns viej darb bausms priderinti prie grietesns, tada
teismui reikt parinkti du skirtingus bausmi atlikimo laikotarpius, juose
numatant skirting darbo valand per mnes skaii.
Atskiro dmesio nusipelno ir laisvs apribojimo bausmi bendrinimas.
Gana paprasta yra tais atvejais, kai teismas bendrina laisvs apribojimo bausmes,
kuriose nepaskiria nei draudim, nei pareigojim. Tuomet, laikantis BK 48 str. 2 d.
tvirtint reikalavim597, yra paskiriamas galutinis laisvs apribojimo bausms
terminas. tai 2010 m. vasario 11 d . Panevio apygardos teismo nuosprendiu N.
M., pritaikius BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., buvo nubausta: pagal BK 25 str. 2 d. ir
253 str. 1 d. laisvs apribojimu vieneriems metams atuoniems mnesiams; pagal
BK 25 str. 3 d. ir 253 str. 2 d. laisvs apribojimu vieneriems metams deimiai
mnesi. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti i dalies
sudedant ir paskirti galutin subendrint bausm dvejus metus laisvs
apribojimo.598 Svarbu atkreipti dmes tai, kad teismas, bendrindamas laisvs
apribojimo bausmes, negali paskirti toki draudim ar pareigojim, kurie nebuvo
paskirti u bent vien i nusikalstam veik. Toks iaikinimas buvo pateiktas
vienoje Lietuvos Aukiausiojo Teismo byloje, kurioje
Taurags rajono apylinks teismas, 2006 m. gruodio 14 d. nuosprendiu S. S.
u BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje reglamentuot
nusikalstam veik padarym skyr galutin subendrint vieneri met ir keturi
mnesi laisvs apribojimo bausm, nustatydamas BK 48 straipsnio 6 dalies 2
punkte numatyt pareigojim atlyginti nusikalstama veika padaryt turtin al ir
596

Asmuo gali bti pareigojamas neatlygintinai dirbti ne daugiau kaip 40 valand per mnes.
Subendrinta laisvs apribojimo bausm neturi viryti 2 met termino.
598
Panevio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendis baudiamojoje byloje (bylos
Nr. 1-22-72/2010).
597

141

io pareigojimo vykdymo terminus: pagal BK 138 straipsnio 1 dal iki 2007 m.

spalio 1 d., pagal 187 straipsnio 1 dal iki 2007 m. rugpjio 1 d.
Taurags rajono apylinks teismas, 2007 m. sausio 29 d. nuosprendiu
nuteiss S. S. pagal BK 201 straipsnio 3 dal, paskyrs jam ei mnesi laisvs
apribojimo bausm, joki draudim ar pareigojim nenustat.
Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis (tos paios taisykls tinka ir
esant nusikalstam veik daugetui aut. past), prie ios bausms pridta visa
pagal Taurags rajono apylinks teismo 2006 m. gruodio 14 d. nuosprend
paskirtos ir neatliktos bausms dalis, galutin bausm skiriant vienerius metus ir
deimt mnesi laisvs apribojimo bei pareigojant nuteistj S. S. bti namuose
nuo 23.00 iki 6.00 val., atlyginti 2006 m. gruodio 14 d. Taurags rajono apylinks
teismo nuosprendiu priteist nusikalstama veika padaryt turtin al pagal
BK 138 straipsnio 1 dal iki 2007 m. spalio 1 d., pagal 187 straipsnio 1 dal iki
2007 m. rugpjio 1 d.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija konstatavo, kad pagal pirmj
(t. y. 2006 m. gruodio 14 d.) nuosprend paskirtos S. S. bausms turinys S. S.
privaljimas be teismo ar bausm vykdanios institucijos inios nekeisti
gyvenamosios vietos, jam paskirto pareigojimo atlyginti nusikalstama veika
padaryt turtin al, vykdymas, taip pat pataisos inspekcijos bausm
vykdanios institucijos nustatyta tvarka atsiskaitymas apie jam paskirto
pareigojimo vykdym (BK 48 straipsnio 3 dalies 13 punktai). Pagal antrj (2007
m. sausio 29 d.) nuosprend S. S. paskirtos bausms turinys S. S. privaljimas be
teismo ar bausm vykdanios institucijos inios nekeisti gyvenamosios vietos.
Bendrindamas abiem nuosprendiais paskirtas laisvs apribojimo bausmes,
teismas negaljo paskirti bausms, nepaskirtos nei ankstesniu, nei naujesniu
nuosprendiu (pabraukta autoriaus aut. past.): pareigojimas S. S. bti namuose
nuo 23.00 iki 6.00 val. nebuvo nei 2006 m. gruodio 14 d., nei 2007 m. sausio 29 d.
nuosprendiu paskirtos laisvs apribojimo bausms turinio elementas. Taigi
teismas, taikydamas visiko bausmi sudjimo bendrinimo bd ir skirdamas
galutin bausm, nustats papildom pareigojim S. S., netinkamai taik BK 64
straipsnio 2 dal.
Todl teisj kolegija nutar pakeisti Taurags rajono apylinks teismo 2007
m. sausio 29 d. nuosprend ir galutin subendrint bausm S. S. paskirti laisvs
apribojim vieneriems metams ir devyniems mnesiams 599, pareigojant j atlyginti
2006 m. gruodio 14 d. Taurags rajono apylinks teismo nuosprendiu priteist
nusikalstama veika padaryt turtin al pagal BK 138 straipsnio 1 dal iki 2007
m. spalio 1 d., pagal 187 straipsnio 1 dal iki 2007 m. rugpjio 1 d.600
Draudimas, bendrinant bausmes u atskiras nusikalstamas veikas, paskirti
galutin bausm, kuri nebuvo paskirta u vien i veik, i esms yra artimas BK
63 str. 8 d. tvirtintam reikalavimui, pagal kur negalima skirti tokios subendrintos
bausms ries, kuri nebuvo paskirta u atskiras nusikalstamas veikas 601. Taiau,
599

Buvo atsivelgta neteising atliktos bausms termin skaiiavim.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio
26 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K502/2007).
601
BK 63 str. 8 d.
600

142

autoriaus nuomone, toks draudimas trukdo teismams tinkamai individualizuoti

bausm asmenims, padariusiems kelias nusikalstamas veikas 602, todl tokiai teism
praktikai reikt nepritarti.
Problem gali kilti tada, kai paskiriamos kelios laisvs apribojimo bausms ir
skirtingose bausmse yra numatomi skirtingi draudimai ar pareigojimai. Reikt
manyti, kad tokiais atvejais teismas, bendrindamas laisvs apribojimo bausmes,
tiesiog turt numatyti skirtingus nesutampani draudim ar pareigojim
vykdymo terminus.
Kartais, sudedant bausmes, galima susidurti su situacija, kai reikia sudti (i
dalies ar visikai) skirting ri bausmes. Suddamas skirting ri bausmes,
teismas pagal BK 65 str. gali vienas bausmes pakeisti kitomis ir paskirti vien
galutin bausm arba, vadovaudamasis BK 42 str. 4 d., paskirti dvi galutines
bausms ris. Svarbu tai, kad teismas, remdamasis BK 65 str. 2 d., visada privalo
velnesn bausm keisti grietesne bausme. 603 Keisdamas bausmes i vienos ries
kit, teismas vadovaujasi BK 65 str. tvirtintomis bausmi sudjimo ir keitimo
taisyklmis ir jose nustatytu bausmi keitimo santykiu, pagal kur:
1) viena laisvs atmimo diena prilyginama:
a) vienai areto parai (1:1);
b) dviem laisvs apribojimo dienoms (1:2);
2) viena areto para prilyginama:
a) dviej MGL dydio baudai (1:2);
b) eioms viej darb valandoms (1:6);
c) dviem laisvs apribojimo dienoms (1:2);
3) viena laisvs apribojimo diena prilyginama:
a) trims viej darb valandoms (1:3);
b) vieno MGL dydio baudai (1:1);
4) vieno MGL dydio bauda prilyginama eioms viej darb
valandoms604.605
Taip pat atkreiptinas dmesys tai, jog BK 65 str. 2 d. numatytas dvigubo
bausmi keitimo draudimas. Todl, jei BK 65 straipsnyje nenumatytas tiesioginio
vienos bausms keitimo kita bausme santykis, i bausm negali bti keiiama ta
kita bausme606. inoma i to kyla login ivada, kad teiss dirbti tam tikr darb
arba usiimti tam tikra veikla atmimas ir viej teisi atmimas 607 kaip bausms
negali bti keiiamos kit bausm, nes nenumatytas tokio keitimo santykis.
602

Tokio poirio argumentai bus atskleisti vliau iame darbe.

BK 42 str. bausms yra ivardytos nuo velniausios iki grieiausios.
604
Autoriui visikai neaiki statymo leidjo pozicija dl vieno MGL dydio baudos prilyginimo
eioms viej darb valandoms, nes BK 65 str. 1 d. 1, 2 ir 3 punktuose vieno MGL dydio bauda i
esms yra prilyginama trims viej darb valandoms. Tad BK 65 str. 1 d. 4 p. numatytas naujas
santykio taikymas kelia abejoni.
605
BK 65 str. 1 d.
606
Piesliakas V., supra note 63, p. 318.
607
Autoriaus nuomone, teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas ir
viej teisi atmimas neturt bti laikomos bausmmis, o turt gauti baudiamojo poveikio
priemoni, skiriam kartu su bausme, status, kartu ivengiant ir bausms dingimo bendrinimo
atveju problemos.
603

143

inoma, reikia nepamirti, kad pagal BK 42 str. 4 d. galima paskirti ir dvi

galutines bausmes. Jeigu u kelis padarytus nusikaltimus skiriamos daugiau negu
dvi skirting ri bausms, teismas, skirdamas galutin subendrint bausm, i
paskirt bausmi palieka dvi bausmes: vien i j grieiausi, o kit parenka
savo nuoira.608 inoma, teismas, skirdamas dvi galutines bausmes, turt
utikrinti, kad jos bt suderinamos bausmi vykdymo procese. 609 Taip pat
paymtina, kad jei paskiriamos kelios bausmi rys, tai teismas turi utikrinti,
jog i dalies bt pridedamos velnesns bausms nuo vis paskirt bausmi 610.
Tai reikia, kad jei tam tikros bausms negali bti keiiamos grieiausi i
paskirt bausmi, teismas paprastai turi paskirti ir antr bausms r. tai 2004 m.
birelio 7 d. Plungs rajono apylinks teismo nuosprendiu K. S. u atskiras
nusikalstamas veikas buvo paskirtos trij ri bausmes: laisvs atmimas (u 13
nusikaltim), aretas (u 1 baudiamj nusiengim) ir bauda (u 14 nusikaltim).
Kadangi padaryti nusikaltimai labai nesiskiria savo pavojingumu (iskyrus vien
baudiamj nusiengim), nes kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 arba 2 dal
ir priklauso gretimoms nusikaltim kategorijoms (nesunki ir apysunki
nusikaltim kategorijoms), teismas ioje byloje bendrindamas bausmes, paskirtas
u padarytus nusikaltimus, pasirinko dalinio bausmi sudjimo bd.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutin bausm paskirta laisvs
atmimas dvejiems metams, bausm atliekant pataisos namuose. ioje byloje
grieiausioji i paskirt bausmi buvo vieneri metai (12 mnesi) laisvs
atmimo. Tokio dydio bausm teismas paskyr u vien vagyst. Taigi prie
vieneri met laisvs atmimo teismas i dalies pridjo paskirtas velnesnes
laisvs atmimo bausmes, t. y. vienerius metus (12 mnesi) laisvs atmimo nuo
bendros penkeri met ir ei mnesi laisvs atmimo sumos u likusius 12
nusikaltim ir paskyr galutin subendrint dvej met laisvs atmimo bausm.
Taiau teismas visikai nepridjo paskirt u atskirus nusikaltimus baudos
bausmi.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo septyni teisj kolegija, nagrindama i byl
kasacine tvarka, konstatavo, jog atkreiptinas dmesys tai, kad, bendrinant
paskirtas u kelias nusikalstamas veikas skirting ri bausmes, velnesns
bausms gali bti keiiamos grietesnes bausmes. Taiau jei u atskiras
nusikalstamas veikas paskirt velnesni bausmi negalima pakeisti grietesn,
viena j turi likti subendrinus bausmes. Tai lieia ir baud. Tokia tvarka numatyta
BK 42 straipsnio 4 dalyje ir BK 65 straipsnio 2 dalyje. ioje byloje taikydamas
dalinio sudjimo bd teismas i dalies sudjo paskirt laisvs atmimo bausmi
dydius, o baudos i viso nepridjo (nebendrino). Nors teismo paskirta subendrinta
bausm buvo grietesn u grieiausi i paskirt u atskiras nusikalstamas
veikas bausmi, kolegija laiko, kad teismas, skirdamas galutin bausm, iuo
atveju ne visai tinkamai aikino Baudiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies
nuostatas. Teismas turjo i dalies sudti visas paskirtas bausmes ne tik laisvs
608

BK 42 str. 5 d.
Piesliakas V., op. cit., p. 319.
610
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo
15 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-131/2005).
609

144

atmimo, bet ir paskirtas baudos bausmes. ioje byloje teismas pagrstai prie
vieneri met laisvs atmimo i dalies pridjo laisvs atmimo bausms dydius,
paskirtus u kitas vagystes, taiau nepagrstai visikai nepridjo paskirt baudos
bausmi. Todl Lietuvos Aukiausiojo Teismo septyni teisj kolegija nutar,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, K. S. u 28 nusikalstamas veikas
paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudjimo bdu ir paskirti galutin
subendrint bausm dvejus metus laisvs atmimo ir 20 MGL (2500 Lt) baud. 611
Tokiai teism praktikai reikia pritarti, nes akivaizdu, kad taikant bausmi
sudjimo metod, bausms paprastai neturt dingti, t. y. jos neturt bti
apimamos. Be to, BK yra tvirtinta nuostata, kad bauda nekeiiama ir skiriama
kartu su kita bausme612.
Autoriaus nuomone, teisingam bausms individualizavimui trukdo BK 63 str.
8 d., pagal kuri negalima skirti tokios subendrintos bausms ries, kuri nebuvo
paskirta u atskiras nusikalstamas veikas 613. Tokia nuostata trukdo teismui
tinkamai vertinti tuos atvejus, kai padaroma daug nusikalstam veik ir pagal
bendr asmens ir jo padaryt veik pavojingum tokiam asmeniui turt bti
skiriama grietesn bausms ris, nei u atskiras veikas paskirtos bausms. Tai
tampa ypa aktualu, jei teismai, skirdami bausmes u atskiras veikas, negalt
atsivelgti kit veik padarymo fakt. Tokiu atveju teismams btina sudaryti
slygas tinkamai vertinti visas asmens padarytas veikas ir tokio asmens
pavojingum bausmi bendrinimo procese. Kartu taip bt isprendiama
problema, kai reikt subendrinti viej darb bausm su laisvs atmimo
bausme, nes pagal dabartin situacij, kai nra bent u vien veik paskirtos
baudos, ios dvi bausms turi bti skiriamos kartu 614. Taiau akivaizdu, kad toki
bausmi gyvendinimas kartu kelt rimt problem. Panaikinus BK 63 str. 8 d.,
viej darb bausm visada bt galima pakeisti bauda ir paskirti kartu su laisvs
atmimo bausme.
Taigi silytina panaikinti BK 63 str. 8 d. kaip nereikalingai teism laisv
varani norm ir nustatatyti toki jos redakcij:
8. Jei paskirt bausmi suma virija iame kodekse nustatyt tos bausms
ries maksimal dyd, tai teismas, motyvuodamas savo sprendim ir
vadovaudamasis BK 65 str. nuostatomis, gali paskirti grietesn nei u atskiras
nusikalstamas veikas paskirtas subendrintos bausms r.
Kaip jau buvo minta anksiau, nusikalstam veik daugetas yra manomas ir
tais atvejais, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas iki apkaltinamojo
nuosprendio primimo, nors u tas veikas yra nuteisiamas skirtingais
nuosprendiais. Tai paprastai atsitinka tada, kai skirtingi teismai nagrinja to paties
asmens baudiamsias bylas ar tas pats teismas, bet skirtingu laiku. Tokiu atveju
kiekvienu vlesniu nuosprendiu paskirt bausm teismas, remdamasis BK 63 str. 9
611

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo
15 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-131/2005).
612
BK 65 str. 2 d.
613
BK 63 str. 8 d.
614
Piesliakas V., supra note 63, p. 319; Lietuvos Aukiausiojo Teismo konsultacija. Teism
praktika. 2004, Nr. 21, p. 298; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2005 m. lapkriio 22 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-573/2005).

145

d., privalo subendrinti su ankstesniais nuosprendiais paskirtomis bausmmis.

Tada vadovaujamasi principu, jog asmens teisin padtis negali bti bloginama,
atsivelgiant valstybs (valstybs institucij) vykdomo baudiamojo persekiojimo
veiksmingum. Teismas, skirdamas galutin subendrint bausm, privalo utikrinti,
kad asmuo bt traukiamas baudiamojon atsakomybn lygiai taip pat, kaip tai
bt daroma ne keliais, o vienu apkaltinamuoju nuosprendiu.
Kai yra minta situacija, teismas vis pirma paskiria bausmes u nusikalstamas
veikas, kurios yra teisminio nagrinjimo dalykas, o vliau ias skirtas bausmes
subendrina su bausmmis, skirtomis kitais teism sprendimais u atskiras veikas,
sudaranias nusikalstam veik sutapt.615 Taiau, kaip pabr prof. V. Piesliakas,
teism praktikoje neretai kyla problem taikant BK 63 str. 9 d. 616
Vis pirma teism praktikoje kildavo problem, kai vlesniu nuosprendiu
paskirtas kelias bausmes pagal BK 63 str. 9 d. reikdavo subendrinti su ankstesniu
nuosprendiu paskirta bausme. Teismai kartais i pradi subendrindavo bausmes
u nusikalstamas veikas, kurios buvo bylos nagrinjimo dalykas, o vliau jau
subendrint bausm antr kart bendrindavo su kito teismo nuosprendiu, o tai
neatitinka BK 63 str. 9 d. reikalavim.617
Pagrindiniai nesutarimai teism praktikoje kyla tais atvejais, kai reikia
nusprsti, ar esant nusikalstam veik daugetui ir BK 63 str. 9 d. numatytai
situacijai, ankstesniais nuosprendiais paskirtas bausmes reikia ibendrinti, ar
vlesniais nuosprendiais paskiriamas bausmes reikia bendrinti su ankstesniais
nuosprendiais paskirtomis subendrintomis bausmmis. iuo klausimu kyla gana
daug nesutarim, teism praktika yra gana problematika, todl Lietuvos
Aukiausiasis Teismas skyr gana daug dmesio problemos sprendimui. i
problem band sprsti septyni teisj kolegija618, vliau buvo suauktos net dvi
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos,
kurios prim dvi skirtingas nutartis619.
Ilg laik teism praktikoje buvo laikomasi pozicijos, pagal kuri bendrinti
galima tik bausmes u atskiras nusikalstamas veikas, subendrint bausmi
bendrinimas buvo negalimas (iskyrus BK 63 str. 6 d. (2004 m. liepos 5 d. statymo
Nr. IX-2314 redakcija) numatyt atvej). tai 2005 m. gegus 10 d. Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija nagrinjo
kasacin skund dl Kretingos rajono apylinks teismo 2004 m. lapkriio 15 d.
nuosprendio, kuriuo A.P. nuteistas u dvi vagystes, kvalifikuotas pagal BK 178
straipsnio 2 dal, paskiriant u kiekvien i j laisvs atmim atuoniems
mnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausms subendrintos
dalinio sudjimo bdu ir paskirtas laisvs atmimas vienuolikai mnesi.
615

Piesliakas V., supra note 63, p. 327.

Ibid., p. 327331.
617
Ibid., p. 327.
618
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 1
d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-92/2005).
619
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m.
gegus 10 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-282/2005); Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m. gegus 22 d. nutartis baudiamojoje byloje
(bylos Nr. 2K-P-193/2007).
616

146

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, i laisvs atmimo bausm dalinio

sudjimo bdu subendrinta su Plungs rajono apylinks teismo 2002 m. rugsjo 18
d. nuosprendiu paskirta subendrinta bausme (laisvs atmimas trejiems metams)
ir galutin bausm paskirta laisvs atmimas vieneriems metams, i bausm
atliekant pataisos namuose.
I dalies tenkindama kasacin skund teisj plenarin sesija konstatavo, jog
BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmi, paskirt u atskiras nusikalstamas
veikas, bendrinimo tvark, o ne jau subendrint bausmi bendrinimo tvark,
iskyrus iimt, numatyt io straipsnio 6 dalyje (2004 m. liepos 5 d. statymo Nr.
IX-2314 redakcija). Vadinasi, kai tenka bendrinti vienu nuosprendiu u kelias
nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su bausmmis, u kelias nusikalstamas
veikas paskirtomis kitu nuosprendiu, turi bti bendrinamos ne jau subendrintos
(iskyrus mint iimt) bausms, bet abiem nuosprendiais u atskiras
nusikalstamas veikas paskirtos bausms (pabraukta autoriaus aut. past.). Taiau
vlesniu nuosprendiu naujai sprendiant bausmi subendrinimo klausim
negalima pakeisti bausms, paskirtos ankstesniuoju nuosprendiu, kuris nra
skundiamas.
ioje baudiamojoje byloje grieiausia i subendrintin bausmi, paskirt
nuteistajam A. P. u vien nusikalstam veik, prie kurios reikia pridti kitas
velnesnes bausmes, yra Klaipdos apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d.
nutartimi620 jam pagal naujojo BK 178 straipsnio 2 dal paskirtas laisvs atmimas
dvejiems metams ir eiems mnesiams. Nekeiiant teism ankstesnij sprendim,
subendrinta laisvs atmimo bausm privalo bti didesn negu treji metai laisvs
atmimo.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija
nutar Kretingos rajono apylinks teismo 2004 m. lapkriio 15 d. nuosprend
pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie Plungs rajono
apylinks teismo 2002 m. rugsjo 18 d. nuosprendiu su vlesniais pakeitimais A.
P. pagal naujojo BK 178 straipsnio 2 dal paskirtos laisvs atmimo dvejiems
metams ir eiems mnesiams bausms i dalies pridti velnesnes bausmes, iuo
nuosprendiu, taip pat Kretingos rajono apylinks teismo 2004 m. lapkriio 15 d.
nuosprendiu paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dal ir 178 straipsnio 2 dal bei
BK 178 straipsnio 2 dal ir paskirti subendrint bausm laisvs atmim trejiems
metams ir trims mnesiams, i bausm atliekant pataisos namuose. 621
Taiau vliau Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus
plenarin sesija koregavo suformuot teism praktik ir taik kit bausmi
bendrinimo bd.
ilals rajono apylinks teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendio, kuriuo R.
K. pripaintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso
620

i nutartis, pakeitusi Plungs rajono apylinks teismo 2003 m. birelio 5 d. nutart, kartu
pakeit, nors nutarties tekste tai tiesiogiai nenurodoma, ir Plungs rajono apylinks teismo 2002 m.
rugsjo 18 d. nuosprend, kuriuo Kretingos rajono apylinks teismo 2004 m. lapkriio 15 d.
nuosprendyje remiamasi sprendiant bausmi subendrinimo klausim.
621
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m.
gegus 10 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K- 282/2005).

147

(toliau BK) 178 straipsnio 1 dal laisvs atmimu vieneriems metams trims
mnesiams, pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis prie ios bausms i dalies
pridjus bausm pagal ilals rajono apylinks teismo 2006 m. vasario 10 d.
nuosprend R. K. paskirta galutin subendrinta bausm laisvs atmimas
vieneriems metams eiems mnesiams.
Taigi, R. K. skundiamu nuosprendiu yra nuteistas u veik, padaryt prie
jam priimtus ilals rajono apylinks teismo 2005 m. gruodio 6 d. ir 2006 m.
vasario 10 d. nuosprendius.
ilals rajono apylinks teismo 2005 m. gruodio 6 d. nuosprendiu R. K.
pagal BK 178 straipsnio 1 dal nuteistas laisvs atmimu eiems mnesiams.
ilals rajono apylinks teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendiu R. K.
pagal BK 178 straipsnio 1 dal nuteistas laisvs atmimu eiems mnesiams,
pagal BK 214 straipsn laisvs atmimu devyniems mnesiams, pagal 182
straipsnio 1 dal laisvs atmimu eiems mnesiams. Bausms pagal BK 214
straipsn ir 182 straipsnio 1 dal subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dal
apmimo bdu. Prie ios subendrintos bausms i dalies pridta velnesn bausm,
paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dal, ir galutin subendrinta bausm paskirta
vieneri metai laisvs atmimo. Prie iuo nuosprendiu paskirtos bausms pagal BK
63 straipsnio 9 dal i dalies pridta bausm, paskirta ilals rajono apylinks
teismo 2005 m. gruodio 6 d. nuosprendiu, ir galutin subendrinta bausm
paskirta laisvs atmimas vieneriems metams trims mnesiams.
Atmesdama kasacin skund teisj plenarin sesija nusprend nukrypti nuo
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos ir pakoreguoti 2005 m. gegus 10 d.
nutartyje Nr. 2K-P-282 esam iaikinim.
Tais atvejais, kai primus nuosprend (ar net kelis) nustatoma, kad
asmuo iki i nuosprendi primimo dar yra padars vien ar kelias
nusikalstamas veikas, teismas, paskyrs bausm (bausmes), j (jas)
subendrina su pirmesniu nuosprendiu paskirta bausme, o kai bausms
pirmesniu nuosprendiu subendrintos su subendrinta bausme.
Tais atvejais, kai nuosprendiu pirmojoje byloje bausms buvo subendrintos
esant nusikalstam veik sutapiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9
dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausm, nauju
nuosprendiu paskirtos bausms tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi bti
apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendiu paskirta
subendrinta bausme. Kai bausms, paskirtos nauju nuosprendiu, bendrinamos su
pirmesniu nuosprendiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausms pridedamos
(t. y. subendrinamos apmimo, dalinio sudjimo ar visiko sudjimo bdais) prie
grieiausios bausms, paskirtos nauju nuosprendiu, o kai grieiausia bausm
yra pirmesniu nuosprendiu subendrinta bausm pridedamos prie ios bausms
(pabraukta autoriaus aut. past.). Nauju nuosprendiu paskirtas bausmes
bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendiu, teismas
privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esani taisykli dl bausmi apmimo,

148

dalinio ar visiko sudjimo, o subendrint bausm paskirti toki, kokia bt buvusi

priimant vien nuosprend.622
Kaip pagrindinis teism praktikos koregavimo motyvas buvo vardyta tai, kad
kitas pirmos instancijos teismas negali pakeisti ankstesni teism sprendim. BK
nenumato galimybs priimant antrj (treij ir kitus) nuosprend ignoruoti
pirmojoje (ankstesnse) bylose nuosprendiu subendrintas bausmes (net ir tuo
atveju, kai jos buvo subendrintos netinkamai) ir ibendrinti jas tam, kad bt
subendrintos su bausmmis, paskirtomis nauju nuosprendiu. BPK yra nustatyti
bdai ir procedros, kaip auktesns teismins instancijos, nagrindamos bylas
apeliacine, kasacine tvarka ar atnaujinus baudiamj byl BPK XI dalyje
numatytais atvejais, gali pakeisti teism sprendimus. BPK neleidiama priimant
antrj (treij ir kitus) nuosprend ibendrinti pirmojoje (ankstesnse) bylose
nuosprendiu subendrintas bausmes tam, kad jos bt subendrintos su bausmmis,
paskirtomis nauju nuosprendiu, ir taip pakeisti ankstesnius teism sprendimus.
Nei BK, nei BPK neleidiama ibendrinti bausmi. I to iplaukia, kad
teisinis reguliavimas, kaip subendrinti bausmes, paskirtas naujoje byloje, su
ankstesnje byloje paskirta subendrinta bausme, yra neaikus ir, kol nepakeisti
statymai, sprstinas formuojant teism praktik.623
Toks Lietuvos Aukiausiojo Teismo poirio bausmi bendrinim pagal BK
63 str. 9 d. yra kritikuotinas. Jam nepritaria ir prof. V. Piesliakas, kuris pabria, jog
BK 63 str. 2, 3 ir 4 dalyse yra nurodoma, jog bendrinami ne nuosprendiai, o
bausms. BK 63 str. nenumato subendrint bausmi bendrinimo. Pagal 2007 m.
gegus 22 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicij susidaro tokia situacija, kad
kai yra nusikalstam veik sutaptis, bausms faktikai bendrinamos vadovaujantis
ne BK 63 straipsnio, o BK 64 straipsnio nuostatomis. 624 Atsikirsdamas plenarins
sesijos pagrindin argument, jog nei BK, nei BPK neleidiama ibendrinti
bausmi, o bausmes ibendrinant tariamai pakeiiami ankstesni teism
sprendimai, prof. V. Piesliakas teigia, kad ankstesni teism sprendimai keiiami
bet kokiu atveju bendrinant bausmes. Neatsivelgiant tai, ar bendrinamos
bausms paskirtos u atskirus nusikaltimus, ar paskirta bausm su jau subendrinta
ankstesniu teismo nuosprendiu bausme, ankstesnis teismo sprendimas keiiamas.
Galutin atliktina subendrinta bausm perkeliama nauj nuosprend. Ankstesni
nuosprendiai galioja tik toje dalyje, kuri susijusi su bausmmis, skirtomis u
atskirus nusikaltimus. Visais atvejais vykdoma paskutiniu nuosprendiu paskirta
galutin subendrinta bausm.625 Su tokia profesoriaus pozicija negalima nesutikti.
Plenarin sesija, skrupulingai gindama poir, jog ankstesni teism sprendimai
negali bti keiiami kito pirmos instancijos teismo, nesuvokia to fakto, kad
nemanoma utikrinti visiko ankstesni sprendim nelieiamumo. To nemanoma
padaryti ir dl prof. V. Piesliako anksiau mint argument, ir dl kit atvej,
622

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m.

gegus 22 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-193/2007).
623
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m.
gegus 22 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-193/2007).
624
Piesliakas V., supra note 63, p. 330331.
625
Ibid., p. 330.

149

kurie yra btini bei toleruotini to paties Lietuvos Aukiausiojo Teismo. Juk jei
susiduriama su BK 63 str. 9 d. numatyta situacija ir pagal pirm nuosprend
asmeniui bausms vykdymas yra atidtas, tai naujesniu nuosprendiu,
subendrindamas bausm su ankstesniu sprendimu, teismas gali netaikyti bausms
vykdymo atidjimo626, tokiu bdu pakeisdamas ankstesnio teismo sprendim dl
BK 75 str. taikymo. Ir toks ankstesnio teismo sprendimo keitimas niekam nekelia
abejoni.627 Ankstesni teism sprendim keitimo galimyb ar net pareiga tai daryti
yra numatyta ir BK 38 str. 3, 4 dalyse bei BK 40 str. 7, 8 dalyse. Taigi ankstesni
teism sprendim nekeitimo principas nra absoliutus ir 63 str. numatytos bausmi
bendrinimo taisykls yra pakankamas pagrindas, nekeiiant bausmi, paskirt u
atskiras veikas, pakeisti ankstesni teism sprendimus, susijusius su bausmi
bendrinimu.
Taip pat reikia atkreipti dmes, kad 2007 m. gegus 22 d. Lietuvos
Aukiausiojo Teismo priimtoje nutartyje yra pripastama, kad, nepriklausomai
nuo to, ar asmuo, padars kelias nusikalstamas veikas, nuteisiamas vienu
nuosprendiu ar keliais, bausm, paskirta u keli nusikalstam veik padarym,
turi bti vienoda628, nors galutin ivada akivaizdiai iam teiginiui prietarauja.
Anot prof. V. Piesliako, pagal plenarins sesijos nutartyje idstyt aikinim, kai
grieiausia bausm yra ankstesniu nuosprendiu subendrinta bausm, skiriant
galutin bausm teismas pareigotas ne prie grieiausios i skirt bausmi i dalies
pridti velnesnes bausmes, kaip numatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, o prie jau
subendrintos bausms pridti velnesnes bausmes. Subendrinta bausm daugeliu
atvej yra grietesn u grieiausi bausm, skirt u atskir nusikaltim. Kai
neatsivelgiant kaltininko norus bylos dl padaryt nusikalstam veik
iskaidomos ir nagrinjamos skirtingu laiku, asmeniui gresia grietesn bausm
negu bylas dl padaryt nusikalstam veik nagrinjant viename teismo posdyje ir
bausmes skiriant ir bendrinant vienu teismo nuosprendiu. 629 i problema tampa
akivaizdi, kai teismas pagal bylos aplinkybes yra priverstas taikyti ir bausmi
apmimo ir bausmi sudjimo metodus. Tarkim, asmuo pirmu nuosprendiu yra
nuteisiamas u pakartotinai padarytus vien nesunk ir vien apysunk
nusikaltimus. Kadangi nusikaltimai priskiriami gretimoms kategorijoms ir labai
nesiskiria pagal pavojingum, jam paskiriama bausm, taikant dalinio sudjimo
626

Vadovaujantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2008 m. vasario

15 d. Teism praktikos taikant bausmi vykdymo atidjim apvalgos (BK 75 ir 92 straipsniai) 7
punktu, tokiu atveju teismui yra paliekama galimyb taikyti bausms vykdymo atidjim, bet ne
pareiga.
627
Nors tai pagal Rusijos teism praktik analogiku atveju ankstesnis teism sprendimas
atidti bausms vykdym negali bti naikinamas ir turi bti gyvendinamas greta realios laisvs
atmimo bausms. Plaiau irti: Shkredova, Eh. Problemy primenenija norm o nazanchenii
nakazanija po sovokupnosti prestuplenij v sudebnoj praktike verkhovnogo suda: puti ikh reshenija.
Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2003, 1: 62. Taiau kartu atkreiptinas dmesys, kad tokia Rusijos
teism praktika susilauk pagrstos kritikos. Plaiau irti: Mikhajlov, K. Vopros o samostojatelnosti
ispolnenija prigovorov pri uslovnom osuzhdenii dolzhen reshatsja sudom. Ugolovnoe pravo [Criminal
Law]. 2007, 6: 3031.
628
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2007 m.
gegus 22 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-193/2007).
629
Piesliakas V., supra note 63, p. 330331.

150

bendrinimo bd. Vliau paaikjus, kad asmuo iki pirmojo apkaltinamojo

nuosprendio primimo taip pat yra padars ir sunk nusikaltim, bt susiduriama
su didiule problema. Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. teismas, bendrindamas bausmes u
sunk ir nesunk nusikaltimus, turt taikyti bausmi apmimo metod, po to
visikai ar i dalies sudedant su bausme u apysunk nusikaltim. Nesilaikant
tokios bendrinimo tvarkos, asmuo patiria papildomus suvarymus, nes prie
galutins bausms jam pridedama dalis u nesunk nusikaltim paskirtos bausms,
kuri iaip turt bti apimta. Taigi, jei vlesnio teismo sprendimo metu absoliuiai
negalima keisti ankstesnio teismo sprendimo, susiduriame su akivaizdiu mogaus
teisi paeidimu asmuo tampa baudiamas grieiau vien dl to, kad bylos buvo
nagrinjamos atskirais procesais.
Taigi teisingesne reikt laikyti 2005 m. gegus 10 d. Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos nutart byloje 2K- 282/2005,
kurioje prisilaikoma BK 63 str. reikalavim ir pagal kuri, esant nusikalstam
veik daugetui, turi bti bendrinamos u atskiras nusikalstamas veikas paskirtos
bausms, o ne jau subendrintos bausms.
Tam tikr problem bausmes skiriantiems teismams kyla, kai susiduriama ir
su nusikalstam veik daugetu, ir su nusikalstam veik recidyvu. Pasitaiko
atvej, kai teismas viename nuosprendyje turi paskirti bausm u veikas (ar veik),
kurios sudaro dauget su veikomis, dl kuri jau yra priimtas apkaltinamasis
nuosprendis, kartu paskiriant bausm ir u nusikalstam veik, kuri padaryta jau po
apkaltinamojo nuosprendio primimo. Tokiais atvejais teismai kartais klysta ir
pirma vadovaudamiesi BK 63 str. subendrina bausmes, kurios yra teisminio
nagrinjimo dalykas, vliau vadovaudamiesi BK 64 str. jas subendrina su neatlikta
bausms dalimi. tai
2005 m. kovo 22 d. nuosprendio, kuriuo I. . nuteistas: pagal BK 140
straipsnio 1 dal u fizinio skausmo suklim eiems mnesiams viej darb,
pareigojant neatlygintinai dirbti visuomens labui po 40 valand per mnes;
pagal BK 140 straipsnio 1 dal u neym sveikatos sutrikdym laisvs atmimu
trims mnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1
dalimi, paskirta viej darb bausm pakeista laisvs atmimu vienam mnesiui
ir deimiai dien630, ir subendrinta bausm paskirta laisvs atmimas keturiems
mnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausm i dalies
sudta su bausme, neatlikta pagal Ignalinos rajono apylinks teismo 2004 m.
gruodio 21 d. nuosprend ir subendrinta bausm paskirta laisvs atmimas
septyniems mnesiams ir 1000 Lt bauda.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija konstatavo, kad I. . nuteistas
Ignalinos rajono apylinks teismo 2004 m. birelio 18 d., 2004 m. gruodio 21 d. ir
2005 m. kovo 22 d. nuosprendiais. Paskutiniu nuosprendiu I. . nuteistas u
dviej nusikalstam veik padarym: viena i j padaryta iki nuosprendi
pirmose dviejose bylose primimo (2003 m. spalio mnes), kita bausms
vykdymo atidjimo laikotarpiu (2005 m. sausio 27 d.). Vadinasi, tuo atveju, jeigu I.
. bt teisiamas u kiekvien veik atskirai, tai u 2003 m. spalio mnes padaryt
nusikalstam veik paskirta bausm su bausmmis, paskirtomis ankstesniais
630

Klaidingo bausmi keitimo problema ioje byloje aptarta anksiau darbe.

151

nuosprendiais u kiekvien nusikalstam veik atskirai, turt bti bendrinama

vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, o u veik, padaryt 2005 m. sausio 27
d., vadovaujantis BK 64 straipsniu. Btent taip ir turjo elgtis teismas, paskyrs
bausm u kiekvien nusikalstam veik atskirai. Taiau teismas, vadovaudamasis
BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmiausia subendrino nuosprendiu paskirtas
bausmes, o po to subendrint bausm, vadovaudamasis BK 64 straipsniu,
subendrino su Ignalinos rajono apylinks teismo 2004 m. gruodio 21 d.
nuosprendiu paskirta bausme ir taip netinkamai pritaik BK 63 straipsnio 9
dal.631
Taigi remiantis Lietuvos teism praktika632, visos bausms u nusikalstamas
veikas, kurios sudaro dauget, vis pirma turi bti bendrinamos vadovaujantis
BK 63 str., ir tik po to vadovaujantis BK 64 str. galima bendrinti bausmes u
veikas, kurios sudaro nusikalstam veik recidyv. Bausmi skyrimo tvarka
nesikeiia ir tais atvejais, kai teismas skiria bausmes vadovaudamasis BK 63
straipsnio 9 dalies nuostatomis.

4.2. Nusikalstam veik daugeto taka sprendiant kitus

baudiamosios atsakomybs klausimus
Nors daniausiai, kalbant apie nusikalstam veik daugeto reikm, yra
minima jo taka bausmi skyrimui, negalima pamirti to fakto, kad nusikalstam
veik daugetas yra reikmingas ir sprendiant kitus baudiamosios atsakomybs
klausimus.
Vis pirma tam tikr keblum gali kilti taikant BK 77 ir 94 str. (lygtinio
atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs
atmimo bausms dalies pakeitimo velnesne bausme) nuostatas. Problem gali
kilti todl, kad BK 77 ir 94 str. tvirtintos lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo
bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimo
velnesne bausme slygos yra suformuluotos taip, tarsi jos bt taikomos tik vien
nusikaltim padariusiam asmeniui. Taiau danai pasitaiko toki situacij, kai
reikia sprsti BK 77 ar 94 str. taikymo galimybes asmenims, padariusiems kelis
nusikaltimus. Tokiu atveju, parenkant, koki bausms dal asmuo privalo atlikti,
reikia atsivelgti sunkiausi nusikaltim, kuris buvo padarytas. Tarkim, asmeniui,
padariusiam sunk ir nesunk nusikaltimus, BK 77 str. gali bti taikomas, kai
atlikta 2/3 paskirtos bausms. Taiau kartu reikia isprsti ir kit klausim nuo
kurios bausms skaiiuotina dalis, kuri asmuo privalo atlikti, nuo u sunkiausi
nusikaltim paskirtos atskiros bausms ar nuo subendrintos bausms? Moksle
631

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m.

lapkriio 22 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-573/2005).
632
Ibid.; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus septyni teisj kolegijos
2006 m. gruodio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-7-686/2006); Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartis
baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K223/2007); Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-296/2009).

152

paplitusios dvi pozicijos. tai T. G. ernenko633 mano, kad atliktina bausms dalis
turi bti skaiiuojama pagal sunkiausiam nusikaltimui taikomus kriterijus, taiau
nuo visos subendrintos bausms.634 Prof. V. Piesliakas laikosi prieingos pozicijos.
Anot jo, jei asmuo bausm atlieka u skirting kategorij nusikaltimus, lygtinio
atleidimo nuo bausms pagal BK 77 ir 94 straipsnius galimyb skaiiuojama ne
nuo galutins subendrintos bausms laiko, o nuo lygtinio atleidimo u sunkiausi
nusikaltim teiss gijimo laiko635. Pirmoji pozicija yra teisingesn, nes
sprendiant lygtinio atleidimo nuo bausms klausim, atsivelgiama ne tik
sunkiausi nusikaltim, bet visas tokio asmens padarytas nusikalstamas veikas.
Taiau prof. V. Piesliako pozicija labiau atitinka statymo reikalavimus, kuriame
aikiai tvirtinta, jog BK 77 str. gali bti taikomas, kai atliekama tam tikra dalis
paskirtos bausms u atitinkam (neatsarg, nesunk, apysunk, sunk ar labai
sunk) nusikaltim (ne nusikaltimus). statyme visai nekalbama apie lygtinio
atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo
bausms dalies pakeitimo velnesne bausme slygas nusikalstam veik daugeto
atvejais. Todl toki BK 77 ir 94 str. redakcijas reikt taisyti taip, kad sprendiant
lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs
atmimo bausms dalies pakeitimo velnesne bausme klausimus, bt
atsivelgiama ne tik vien nusikaltim, bet visas to asmens padarytas
nusikalstamas veikas.
Silytina BK 77 str. 1 d. 1 p. papildyti tokiu papunkiu: e) ne maesn dal
subendrintos bausms, nei numatyta iame straipsnyje u sunkiausi i padaryt
nusikaltim, jei asmuo buvo nuteistas ne u vien nusikalstam veik. Taip pat
atitinkamai reikia papildyti ir BK 94 str. 1 d. 1 p. tokiu papunkiu: c) ne maesn
dal subendrintos bausms, nei numatyta iame straipsnyje u sunkiausi i
padaryt nusikaltim, jei asmuo buvo nuteistas ne u vien nusikalstam veik.
Taip pat tam tikr problem pasitaiko ir taikant bausmi vykdymo atidjim
pagal BK 75 str. Paprastai, esant nusikalstam veik daugetui, BK 75 str. yra
taikomas gana lengvai, nes bausms vykdymo atidjimo galimyb siejama ne su
vieno nusikaltimo padarymu (kaip yra BK 77 str.), bet su galutine subendrinta
bausme bei su nusikaltim kategorija. Taiau teism praktikoje kartais ikyla
klausimas dl bausms vykdymo atidjimo taikymo, kai u nesunkius ar
apysunkius nusikaltimus asmuo yra nuteisiamas bausme, nevirijania trej met
(ar u neatsargius eeri) laisvs atmimo, bet greta jis yra nuteisiamas bausme,
nesusijusia su laisvs atmimu, u sunk ar labai sunk nusikaltim. Ar galimas
tokiu atveju bausms vykdymo atidjimas u nusikaltimus, kurie atitinka BK75 str.
1 d. reikalavimus?
klausim isprend Lietuvos Aukiausiojo teismo kolegija, nagrindama
byl kasacine tvarka, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birelio 8 d.
nuosprendiu R. G. (tuo paiu nuosprendiu nuteisti ir K. G., I. P. bei S. B.) buvo
633

Rusijos Federacijos BK 79 str. nagrinjamos problemos aspektu yra i esms tapatus

Lietuvos Respublikos BK 77 str. Rusijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].
<http://www.consultant.ru/popular/ukrf/10_15.html#p793>.
634
Chernenko, T. G., supra note 27, p. 318.
635
Piesliakas V., supra note 63, p. 401.

153

nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dal laisvs atmimu trims mnesiams, pagal
BK 199 straipsnio 1 dal (u 2003 m. liepos 6 d. kontraband) 25 000 Lt (200
MGL) bauda. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 3 dalimi,
bausms subendrintos sudjimo bdu ir galutin subendrinta bausm paskirta
laisvs atmimas trims mnesiams ir 25 000 Lt (200 MGL) bauda, laisvs
atmimo bausm atliekant atviroje kolonijoje. is nuosprendis buvo Lietuvos
apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. gruodio
20 d. nuosprendiu pakeistas: vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7
punktu, paskirtos trij mnesi laisvs atmimo bausms vykdymas atidtas
dvejiems metams, pareigojant nuteistj be institucijos, priirinios bausms
vykdymo atidjim, sutikimo neivykti i gyvenamosios vietos ilgiau kaip
septynioms paroms.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija konstatavo, kad visi nuteistieji,
dl kuri yra paduotas prokuroro kasacinis skundas, yra nuteisti ne tik u
apysunkius tyinius nusikaltimus, bet ir u BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto
sunkaus tyinio nusikaltimo padarym. Atiddamas jiems paskirtos laisvs
atmimo bausms vykdym apeliacins instancijos teismas netinkamai pritaik BK
75 straipsnio 1 dal, nes i ios normos turinio seka, kad bausms vykdymas gali
bti atidtas tik tiems asmenims, kurie nuteisti u nesunkius ir apysunkius tyinius
nusikaltimus. Ko paskoje buvo panaikintas sprendimas taikyti laisvs atmimo
bausms vykdymo atidjim.636
Taigi reikt pritari Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikai, pagal kuri, jei
bent vienas i nusikaltim sudarani dauget yra sunkus ar labai sunkus,
neatsivelgiant u j paskirtos bausms r, bausms vykdymo atidjimo
taikymas yra negalimas.
Nusikalstam veik daugeto forma yra reikminga ir sprendiant kai kuriuos
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimus. tai, remiantis BK 39 str. 1
d. 1 p. (atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani
aplinkybi), BK 40 str. 2 d. 1 p. (atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim), BK 93 str. 1 d. (Nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs) reikalavimais, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra
galimas tik tuo atveju, jei asmuo nusikalstam veik padar pirm kart.
Taikant atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs reikalavim, akivaizdu, kad
jei asmuo padar kelet nusikalstam veik pakartotinai, atleisti j nuo
baudiamosios atsakomybs remiantis iuo punktu negalima. Taiau kaip vertinti
tokius atvejus, kai asmuo viena veika gyvendina kelet sudi (esant idealiajai
nusikalstam veik sutapiai) ar asmuo nusikalto pirm kart, ar ne? inoma,
tokiu atveju asmuo padaro dvi nusikalstamas veikas, taiau reikia pripainti, kad
abi jas jis padaro pirm kart. N viena i idealij sutapt sudarani veik negali
bti laikoma padaryta pakartotinai (t. y. antr kart.). Tokia pat pozicija yra
sitvirtinusi ir Lietuvos teism praktikoje. tai Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija, aikindama BK 40 str., konstatavo,
kad BK 40 straipsnio nuostatos gali bti taikomos tik nustaius, kad kaltininkas
636
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio
24 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K- 410/ 2006).

154

anksiau yra neteistas ir padar vien nusikalstam veik, iskyrus tuos atvejus,
kai kaltininkas padaro ideali sutapt sudaranias kelias nusikalstamas veikas637.
Vadovaujantis ia nutartimi, asmens, pirm kart padariusio nusikalstam veik,
samprata atitinkamai turt bti aikinama ir taikant BK 39 bei 93 straipsnius.
Taigi asmuo, padars nusikalstam veik pirm kart, yra laikomas tokiu ir tais
atvejais, kai padaro kelias nusikalstamas veikas, sudaranias idealij sutapt.
Keli nusikalstam veik padarymas turi reikms ir sprendiant
apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties klausimus. Dl senaties
instituto pagrindimo moksle yra susiformav daug nuomoni. Taiau pagrindiniu
senaties instituto buvimo argumentu reikt laikyti tai, jog nusikalstam veik
padars asmuo, sujus statyme numatytiems terminams, praranda pavojingum. 638
inoma, tokiam asmeniui yra keliami papildomi reikalavimai (BK 95 str. 4 ir 7
dalys) jis turi nesislapstyti ir nepadaryti naujos nusikalstamos veikos, kas
sustabdo ar nutraukia senaties eig.
Taip pat paymtina, kad esant nusikalstam veik daugetui, senaties eigos
skaiiavimas i dalies priklauso ir nuo daugeto formos. Esant nusikalstam veik
idealiajai sutapiai, senaties eiga (atsivelgiant pavojingum) skaiiuojama
kiekvienai nusikalstamai veikai atskirai nuo veikos padarymo momento. Kai
susiduriama su nusikalstam veik pakartotinumu, aktuali tampa BK 95 str. 7 d.,
pagal kuri jeigu asmuo iki iame straipsnyje nurodyt termin pabaigos padaro
nauj tyin nusikalstam veik, senaties eiga nutrksta 639. Tokiu atveju senaties
eiga u pirm nusikalstam veik pradedama skaiiuoti nuo tos dienos, kuri buvo
padarytas naujas tyinis nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas. Taiau
senaties terminas kiekvienai veikai priklauso nuo jos pavojingumo ir taip pat yra
skaiiuojamas atskirai. Kartais susidaro toki situacij, kai asmuo u kai kurias
nusikalstamas veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio primimo, yra
traukiamas baudiamojon atsakomybn, o dl kai kuri baudiamasis procesas
nutraukiamas dl senaties sujimo.
Toks atskiras kiekvienai nusikalstamai veikai senaties termin skaiiavimas
yra kritikuotinas, nes ikraipo senaties instituto paskirt ir taikymo pagrind. Jei
senaties pagrindine paskirtimi reikia laikyti fakt, jog nusikalstam veik padars
asmuo, sujus statyme numatytiems terminams, praranda pavojingum, tai
abejoni kelia atskiras senaties termin skaiiavimas kiekvienai nusikalstamai
veikai, sudaraniai dauget. Kaip asmuo, padars nesunk ir apysunk
nusikaltimus, po tam tikro laikotarpio (tarkim, 10 met) yra laikomas pavojingu dl
apysunkio nusikaltimo, taiau nepavojingu dl nesunkaus nusikaltimo? Logikai
mstant, asmuo negali bti pusiau pavojingas (senaties instituto prasme), jis turt
bti laikomas arba vis dar pavojingu ir nusipelnaniu bausms u visas padarytas
nusikalstamas veikas, arba jau visai nebepavojingu, nutraukiant baudiamj

637

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2010 m. kovo
18 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P-82/2010).
638
Piesliakas V., supra note 63, p. 414.
639
BK 95 str. 7 d.

155

proces. Taigi, siekiant tinkamai gyvendinti senaties instituto paskirt, btina

keisti BK 95 straipsn, papildant j 3 dalimi640:
3. Jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, tai senaties terminas visoms
nusikalstamoms veikoms yra bendras ir lygus senaties terminui, numatytam u
sunkiausi i padaryt nusikalstam veik.
Primus tok pakeitim, nelikt ir problemos, kuri ikilo Lietuvos
Aukiausiajam Teismui 2008 m., kai reikjo nusprsti, ar nusikalstama veika, u
kuri sujo senatis, gali bti pripainta pagrindu nutraukiant kitos nusikalstamos
veikos senaties skaiiavimo terminus. Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija konstatavo, kad jeigu nustatoma, kad
asmuo iki BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos padar
nusikalstam veik, taiau jam dl ios veikos negali bti priimtas apkaltinamasis
nuosprendis, tai negali bti laikoma klitimi tsti bylos nagrinjim, nes BK 95
straipsnio 4 dalies taikymas nra susietas tik su apkaltinamojo nuosprendio u
nauj nusikalstam veik primimu. Nuosprendis, kuriuo nutraukiama
baudiamoji byla, skiriasi nuo iteisinamojo nuosprendio, nes tik iteisinamasis
nuosprendis reikia, kad asmuo yra nekaltas, t. y. arba nebuvo padaryta veika,
turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi, arba nerodyta, kad
kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstam veik. 641 Taip buvo patvirtinta daug
diskusij suklusi nuostata, kad asmen galima pripainti padariusiu nusikalstama
veik ir nepriimant jam apkaltinamojo nuosprendio. 642 Primus silom pakeitim,
vis nusikalstam veik, sudarani dauget, senaties terminas bt vienodas ir
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos
nagrinta problema ateities nusikalstamoms veikoms dingt.

640

BK 95 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis atitinkamai laikant 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2008 m. sausio
15 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2KP100/2008).
642
Kadangi ios problemos analiz nepriskirtina nagrintinai nusikalstam veik daugeto
problematikai, tai didesnio dmesio io darbo pagrindu jai nebus skiriama.
641

156

IVADOS
1.

Nusikalstam veik recidyvas nelaikytinas nusikalstam veik

daugeto forma ir turt bti vertinamas kaip specifinis kaltininko
asmenybs bruoas.
2.
Nusikalstam veik daugetas tai tokia teisin situacija, kai asmuo
yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas,
padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo.
3.
Visumos ir dalies konkurencijos reikt nelaikyti baudiamosios
teiss norm konkurencijos rimi, nes tai savo esme yra sudtins
nusikalstamos veikos atribojimo nuo idealiosios nusikalstam veik
sutapties problema (t. y. nusikalstam veik daugeto problema).
4.
Pavien nusikalstama veika tai tokia pagal vien Baudiamojo
kodekso norm kvalifikuojama nusikalstama veika, kuriai bdingas vienos
konkreios baudiamojo kodekso normos saugomos tiesiogins vertybs ar
vertybi visumos paeidimas, sujungtas vieningu kalts turiniu.
5.
Trunkamoji nusikalstama veika tai tokia nusikalstama veika, kai
atlikus tam tikr veiksm ar jo neatlikus (neveikimo atveju), asmuo
papuola nusikalstam bsen, kuriai esant nuolatos gyvendinamas
objektyvusis pavojingos veikos poymis tol, kol kaltininkas pats nutraukia
nusikalstamos veikos darym, atsiranda aplinkybs, trukdanios toliau tsti
nusikalstamos veikos darym, dingsta pareiga veikti ar dl jos priimamas
apkaltinamasis nuosprendis.
6.
Kaip tstin nusikalstama veika turt bti suprantama tokia veika,
kuri susideda i keli pavojing veik, kiekvien i kuri atskirai pamus
gali bti vertinama kaip savarankika baigta nusikalstama veika ar,
atsivelgiant tyi, kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam veik pagal
t pat BK straipsn sujungt vieningu kalts turiniu ir paeidiani t
pai vien tiesiogin baudiamojo statymo saugom vertyb.
7.
Nusikalstama veika su alternatyviais veikos poymiais nelaikytina
atskira paviens nusikalstamos veikos rimi, nes visikai atitinka tstins
nusikalstamos veikos poymius.
8.
Sudtine nusikalstama veika reikt laikyti tokias nusikalstamas
veikas, kurios saugo dvi ar daugiau baudiamojo statymo saugom
vertybi, i kuri papildoma yra lygiai ar maiau saugoma nei pagrindin,
o bent vienas i objektyvij poymi gali bti vertinamas kaip atskira
nusikalstama veika, kuri visada yra tik vienas i io poymio gyvendinimo
variant ir nra trunkamoji.
9.
Nusikalstam veik daugetas gali gyti tik dvi teisikai reikmingas
formas idealioji nusikalstam veik sutaptis (nusikalstam veik
sutaptis) ir realioji nusikalstam veik sutaptis (nusikalstam veik
pakartotinumas).
10.
Remiantis teism praktika, tarpiniai padariniai paprastai atskirai
nekvalifikuotini, taiau, autoriaus nuomone, jei su tarpiniais padariniais,
kuri suklimas gali bti vertintinas kaip savarankika nusikalstama veika,
157

yra tyinis kalts santykis, o su galutiniais neatsargus, tai tokiu atveju

tyia ir neatsargiai sukelti padariniai turi bti vertinami atskirai ir
kvalifikuojami kaip padaryti esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai.
11.
Teism praktikoje susiformavo nauji idealiosios nusikalstam veik
sutapties poymiai, papildantys tradicin samprat 1) veiksmai vyksta
vienas paskui kit ir viena i nusikalstam veik yra tik etapas tikslui
pasiekti 2) padaromi per labai trump laiko tarp, 3) esant bendram
sumanymui.
12.
Apibendrinant dabartin Lietuvos teism praktik galima
suformuluoti tok idealiosios nusikalstam veik sutapties (ar tiesiog
nusikalstam veik sutapties) apibrim: idealioji nusikalstam veik
sutaptis (nusikalstam veik sutaptis) tai situacija, kai asmuo vienu
poelgiu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK
specialiosios dalies straipsniuose.
13.
Nauja vienos veikos kaip idealiosios nusikalstam veik sutapties
poymio interpretacija, atsirandanti Lietuvos teism praktikoje formuoja
nenuosekli, iimtimis pagrst teism praktik, todl silytina grti prie
klasikins idealiosios nusikalstam veik sutapties sampratos: idealij
nusikalstam veik sutapt suprantant kaip situacij, kai gyvendinant
vienos nusikalstamos veikos sudties objektyviuosius poymius, tais
paiais veiksmais ar neveikimu visikai gyvendinama ir kita
nusikalstamos veikos sudtis, numatyta kitame BK specialiosios dalies
straipsnyje.
14.
Atsivelgiant dabartin teism praktik, realioji nusikalstam veik
sutaptis (nusikalstam veik pakartotinumas) turi bti suvokiama kaip
situacija, kai asmuo keliais poelgiais padaro kelias nusikalstamas veikas.
Taiau atsisakius naujosios idealiosios nusikalstam veik sampratos,
realioji nusikalstam veik sutaptis (nusikalstam veik pakartotinumas)
turt bti suprantama kaip situacija, kai asmuo keliomis veikomis padaro
kelias nusikalstamas veikas.
15.
Siekiant tikslesns vartotin termin atitikties analizuojamam
reikiniui, silytina vietoj idealiosios nusikalstam veik sutapties
vartoti nusikalstam veik sutapties termin, o vietoj realiosios
nusikalstam veik sutapties, vartoti nusikalstam veik pakartotinumo
termin.
16.
Skiriant bausmes u atskiras nusikalstamas veikas, sudaranias
nusikalstam veik dauget, teism praktikos pozicijos isiskiria, taiau
pritartina tokiai praktikai, kai bausms u atskiras nusikalstamas veikas yra
skiriamos, neatsivelgiant pat nusikalstam veik daugeto fakt
(bausms turi bti skiriamos izoliuotai viena nuo kitos).
17.
Dabartins bausmi skyrimo taisykls, numatytos BK 63 str. 5 d. 1
ir 2 p. bei 63 str. 7 ir 8 d., varo teism laisv, skiriant bausmes, ir trukdo
bausmes tinkamai individualizuoti.
18.
Nenustaius prie grieiausios bausms pridedam velnesni
bausmi minimalaus dydio, taikant dalin bausmi sudjim, skatinama
158

pernelyg velni baudiamoji politika, todl statyme btina tvirtinti

rekomenduotinus minimalius pridedam bausmi dydius.
19.
Bausmi bendrinimo procesas teism praktikoje yra umirtas,
danai bna tik formalus, tad Lietuvos Aukiausiasis Teismas turt
formuoti toki praktik, kuria remiantis, teismai, i dalies suddami
bausmes, turt motyvuoti pridedamos bausms dydio parinkim,
atsivelgdami bendr veik pavojingum bei kaltininko asmenyb, kiek
tai susij su jo polinkiu kartoti nusikalstamas veikas, ir nurodyti, kokia
dalis nuo kurios bausms buvo pridta.
20.
Bendrinant bausmes, kai yra BK 63 str. 9 d. numatyta situacija,
teism praktika prietaringa. Pritartina tokiai praktikai, kuria remiantis,
kai yra nusikalstam veik daugetas, turi bti bendrinamos u atskiras
nusikalstamas veikas paskirtos bausms, o ne jau subendrintos bausms.
21.
BK 77 str. ir 94 str. yra pritaikytos vienam nusikaltimui vertiniti,
nereglamentuojant lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie
termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimo velnesne
bausme nusikalstam veik daugeto atvejais, todl nepagrstai velninama
daug nusikalstam veik padariusi asmen teisin padtis.
22.
Senaties termin skaiiavimas u kiekvien nusikalstam veik,
sudarani nusikalstam veik dauget, atskirai prietarauja senaties
instituto prasmei.

PASILYMAI:
Siekiant paalinti disertacinio tyrimo metu nustatytus baudiamojo statymo ir
tam tikrus teism praktikos trkumus, silytina atitinkamai pakeisti ar papildyti
iuos BK straipsnius:
Siloma i esms keisti BK 63 str. nuostatas, atitinkamai pakeiiant ir BK 51
bei 65 straipsnius643:
63 straipsnis. Bausms skyrimas u kelias nusikalstamas veikas
1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausm u
kiekvien nusikalstam veik atskirai, vliau paskiria galutin subendrint bausm.
Skirdamas galutin subendrint bausm, teismas gali bausmes apimti arba visikai
ar i dalies jas sudti.
2. Kai bausms apimamos, grietesn bausm apima velnesnes ir galutin
subendrinta bausm prilygsta grieiausiai i paskirt u atskiras nusikalstamas
veikas bausmei.
643

inoma, atitinkami pakeitimai turt bti padaromi ir BK 64 straipsnyje. Taiau io

straipsnio pakeitimai reikalauja atskiro tyrimo, kuris nra ios disertacijos dalykas, tad detaliau is
klausimas nenagrinjamas.

159

3. Kai bausms visikai sudedamos, prie grieiausios bausms, paskirtos u

vien i padaryt nusikalstam veik, pridedamos visos paskirtos velnesns
bausms.
4. Kai bausms i dalies sudedamos, prie grieiausios bausms, paskirtos u
vien i padaryt nusikalstam veik, i dalies pridedamos velnesns bausms.
Paprastai prie grieiausios i paskirt bausmi:
1) u kiekvien nesunk ar apysunk nusikaltim pridedama ne maiau kaip
1/5 u j paskirtos bausms;
2) u kiekvien sunk ar labai sunk nusikaltim pridedama ne maiau kaip
2/5 u j paskirtos bausms.
5. Bausmi apmim teismas taiko, kai:
1) yra ideali nusikalstam veik sutaptis;
2) yra paskiriamas laisvs atmimas iki gyvos galvos.
6. Jeigu skiriant galutin bausm dalis paskirt bausmi gali bti apimamos, o
kitos tik visikai ar i dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmi
apmimo ir sudjimo bdu. Bausmi bendrinimo tvark teismas pasirenka vertins
padaryt nusikalstam veik pobd ir pavojingum.
7. Kai bausm skiriama vadovaujantis io straipsnio 1 dalimi, galutin
subendrinta bausm negali viryti io kodekso nustatyto tos ries bausms
maksimalaus dydio.
8. Jei paskirt bausmi suma virija iame kodekse nustatyt tos bausms
ries maksimal dyd, tai teismas, motyvuodamas savo sprendim ir
vadovaudamasis BK 65 str. nuostatomis, gali paskirti grietesn nei u atskiras
nusikalstamas veikas paskirtas subendrintos bausms r.
9. Pagal io straipsnio taisykles skiriama bausm ir tais atvejais, kai po
nuosprendio primimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendio pirmojoje byloje
primimo dar padar kit nusikaltim ar baudiamj nusiengim. iuo atveju
bausms laik skaitoma bausm, visikai ar i dalies atlikta pagal ankstesn
nuosprend.
10. Nelaikoma, kad asmuo padar kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padar
tstin nusikalstam veik.
11. Teismas, motyvuodamas savo sprendim, gali ir nesilaikyti io straipsnio 4
dalies 1 ir 2 punkt bei 5 dalies 1 punkto reikalavim.
Taip pat btina:
papildyti BK 51 str. 1 d. idstant j taip:

160

1. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm teismas skiria io kodekso

specialiojoje dalyje bei BK 65 str. 2 d. numatytais atvejais.
papildyti BK 65 straipsn 2 dalimi644:
2. Terminuoto laisvs atmimo bausms gali bti keiiamos laisvs atmimo
iki gyvos galvos bausm, jei u labai sunkius nusikaltimus paskirt bausmi suma
virija BK 50 str. 2 d. numatytus terminuotos laisvs atmimo bausms
maksimalius dydius.
Be to, silytina BK 77 str. 1 d. 1 p. papildyti iuo papunkiu:
e) ne maesn dal subendrintos bausms, nei numatyta iame straipsnyje u
sunkiausi i padaryt nusikaltim, jei asmuo buvo nuteistas ne u vien
nusikalstam veik.
Taip pat atitinkamai reikia papildyti ir BK 94 str. 1 d. 1 p. iuo papunkiu:
c) ne maesn dal subendrintos bausms, nei numatyta iame straipsnyje u
sunkiausi i padaryt nusikaltim, jei asmuo buvo nuteistas ne u vien
nusikalstam veik.
BK 95 straipsnis turi bti papildomas 3 dalimi645:
3. Jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, tai senaties terminas visoms
nusikalstamoms veikoms yra bendras ir lygus senaties terminui, numatytam u
sunkiausi i padaryt nusikalstam veik.
Taip pat silytina ATPK papildyti 33(1) straipsniu:
Esant nusikalstamos veikos ir administracinio teiss paeidimo idealiajai
sutapiai asmuo netraukiamas administracinn atsakomybn u io paeidimo
padarym.

644
645

BK 65 str. 2 d. atitinkamai laikant BK 65 str. 3 d.

BK 95 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis atitinkamai laikant 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis.

161

MULTIPLE OFFENSES IN CRIMINAL LAW

OF LITHUANIA
Summary
Research problem. In the present doctoral dissertation, the problematic issues
of the institute of multiple offences are analysed. Multiple offences as an institute
of criminal law is characterised as involving the problems of both the qualification
of criminal offences and the individualisation of criminal liability. The problems of
the qualification of criminal offences are relevant, when questions of the separation
of single criminal acts from multiple offences are dealt with. When the existence of
multiple offences is established, it is necessary to move on to the consideration of
another problemthe individualisation of criminal liability. The individualisation
of criminal liability depends on the form of multiple offences. Therefore, for the
formation of a uniform case-law, homogeneous and clear criteria for the
differentiation of the forms of multiple offences and their separation form each
other are essential. When the forms of multiple offences are defined, it is necessary
to evaluate their impact on the criminal liability of the person who committed the
criminal act. Of course, the key influence on criminal liability manifests through
the rules of the combination of sentences; however, one should not forget other
topical issues (such as sentence suspension, release from a custodial sentence on
parole and the replacement of the term not served of the custodial sentence with a
more lenient penalty, statute of limitations of a judgement of conviction, etc.) the
solution of which in one way or another depends on the existence of multiple
offences. Moreover, sometimes it is necessary to deal with the problems of the
separation of multiple offences from other similar institutes of criminal law (repeat
offence, competition between the norms of criminal law). Therefore, a number of
such issues constitute the problem of the present research. The implementation of
the principle of legal justice depends on appropriate and unvaried solution of these
issues.
Topicality, originality and significance of the research. Multiple offences is
a rather frequent phenomenon in the Lithuanian case-law; often persons are judged
for several rather than single criminal acts. However, the criminal law
jurisprudence still lacks a uniform attitude towards the issues regarding multiple
offences. First, there exist different definitions of the notion of multiple offences
itself, different forms of multiple offences are distinguished and their
interpretations change, the criteria for the separation of single criminal acts from
multiple offences vary (they often depend on the type of the criminal act
committed). Special attention should be paid to the process of the individualisation
of criminal liability in cases of multiple offences. In the case-law, the fact that
prosecutors more and more often lodge appeals against the decisions of lower
instances about improper combination of sentences is observed. In the case-law, the
process of the combination of sentences has become forgotten, as often sentences
are combined only formally (by adding 36 months of imprisonment) without any
motivations regarding the choice of the additional sentence imposed. Moreover,
162

after the entering into force of the new Criminal Code on 1 May 2003, due to the
changes in case-law and the entrenchment of new ideas in the criminal law
jurisprudence, it became crucial to revise the old and well-established provisions
regarding multiple offences. Thus, even if the issues of multiple offences have been
analysed for a rather long time, in the present dissertation, a new approach of the
author as well as of other researchers to the institute of multiple offences is
presented together with general considerations (and critical evaluations) on the
newly developing case-law. Furthermore, with reference to the fact that the
majority of the issues regarding multiple offences (except for the imposition of
sentences) are not regulated by the Criminal Code and the decision-making is left
for the case-law and the criminal law jurisprudence, the present paper may have
great practical significance for the constantly changing and developing Lithuanian
case-law in terms of the peculiarities of multiple offences.
The aim and the tasks of the research. The aim of the present doctoral
dissertation is to develop a uniform attitude (corresponding to the needs of the
theory of criminal law and the relevant case-law) towards the institute of multiple
offences and the solution of problems related to it by generalising the experience
and achievements of science and case-law.
The tasks of the doctoral dissertation:
1) to define the notion of the institute of multiple offences and its elements by
separating it from other similar institutes of criminal law (repeat offence,
competition between the norms of criminal law);
2) to develop uniform (by generalising and concretising the existing ones or
by suggesting new ones) criteria for the separation of single criminal acts
from multiple offences;
3) to review the existing variety of the forms of multiple offences found in the
criminal law jurisprudence and distinguish the ones which would
correspond to the needs of the Lithuanian case-law as well as define them
by distinguishing and describing their characteristics and developing clear
and uniform criteria for their separation form each other;
4) to identify the key problems related to the influence of multiple offences
on the individualisation of criminal liability as well as to suggest the most
appropriate ways of solving these problems;
5) to provide suggestions for the legislator and the courts regarding the
development of the institute of multiple offences and the ways of solving
the problems related to it.
Propositions to be defended. Multiple offences must be related not to the fact
of committing several criminal acts but to the legal evaluation of this fact
prosecution for committing several criminal acts.
1)
Repeat offence should not be considered as an independent form of
multiple offences and should be evaluated from the perspective of the
perpetrators personality.
2)
In case-law, the separation of single criminal acts from multiple
offences is often casuistic (depends on a particular category of cases),

163

having no clear and well-established criteria and thus violating the

principle of legal justice.
3)
The key attributes of single criminal acts are a violation of a direct
value or the whole of values protected under a specific norm of the
Criminal Code as well as a united content of guilt.
4)
The case-law of the recent years, which broadens the perception of
the ideal coincidence of criminal acts, forms an incoherent and exceptionsbased case-law.
5)
In the cases of multiple offences, the rules for sentence imposition
restrict the freedom of courts and disturb the appropriate individualisation
of sentences; therefore, it is crucial to improve the laws.
6)
In case-law, the process of the combination of sentences is
forgotten and often does not properly reflect the gravity of all the
criminal acts committed; therefore, changes in laws orienting courts
towards the case-law appropriate from the perspective of criminal policy
are a must.
Research methodology. For the present doctoral dissertation, various methods
of scientific research were applied: logical, comparative, historical, linguistic,
systemic, method of criticism, document analysis, etc.
Firstly, the logical method and the method of criticism were rather widely
applied in the present dissertation. The logical method was applied for making
generalisations and conclusions aiming at the development of the institute of
multiple offences. The method of criticism was also applied: the author criticised
case-law, opinions of scholars, the lack of argumentation for such opinions, etc.
The logical method and the method of criticism allowed making the final
conclusions and forming suggestions regarding the changes of law and the
development of case-law.
A lot of attention was paid to the method of comparative analysis. It was
applied for the comparison of scientific conceptions and different opinions of
scholars. In order to gain experience, the laws and case-law of different foreign
countries were analysed and compared. The application of the historical method
allowed revealing the drawbacks of the former laws and case-law (under the
Criminal Code of 1961) as well as reviewing the origin of the institute of multiple
offences and the history of certain terms.
The linguistic method was applied for the analysis of the denominations of the
forms of multiple offences (ideal and real coincidence of criminal acts) and the
consideration of their ability to convey the actual meaning. A different variant of
these terms, which linguistically better corresponds to the meaning of the forms of
multiple offences, was suggested.
For the present research, the systemic method was applied as well. It allowed
revealing the structure of the institute of multiple offences, its elements, their
interrelation and the place in the system of the bases for criminal liability. By
applying this method, the drawbacks of certain notions as well as the use of
excessive elements were identified.

164

The main method applied for the research was the method of document
analysis. As even the case-law of the Supreme Court of Lithuania contains rather
numerous incongruities and contradictions, namely the rulings, decisions and
summary reviews of the case-law of this court passed during the term of the
Criminal Codes of 1961 as well as of 2003 being in force were chosen as the key
source. However, the scope of analysis was not limited to the case-law of the
Supreme Court of Lithuania. The case-law of the European Court of Human
Rights, the Court of Appeal of Lithuania, the Vilnius and Paneveys Regional
Courts as well as the District Court of iauliai Region was analysed.
Structure and review of the doctoral dissertation, main conclusions. The
dissertation is comprised of four sections, conclusions and proposals. At the end of
the paper, a list of references and authors publications is presented.
Section 1 The Notion of Multiple Offences deals with an analysis of the
attitude of Lithuanian and foreign scholars towards the issues of multiple offences.
The notion of multiple offences is usually understood in two different senses. The
proponents of the first conception relate multiple offences with the commitment of
two or more criminal acts irrespective of whether a person has previously been
convicted for earlier criminal activity or not. Such an opinion is prevalent in the
criminal law jurisprudence of post-Soviet states including Lithuania during the
times when the Criminal Code of 1961 was in effect. The representatives of the
second position relate multiple offences with a situation, when a question regarding
the prosecution of a person for several criminal acts committed prior to the passing
of the judgement of conviction for these acts is dealt with. As the institute of
multiple offences should serve for the solution of the problems of the qualification
of criminal acts (separation of single criminal acts from multiple criminal acts) and
the individualisation of criminal liability (by indicating the type of multiple
offences and its impact on criminal liability), while defining the notion of multiple
offences one should accept the opinion of the proponents of the second position.
Therefore, repeat offence should not be considered as a form of multiple offences
and should be treated as a specific personal feature of the perpetrator.
In defining multiple offences, one may distinguish the following elements of
this institute: 1) a person is prosecuted for several criminal acts; 2) these criminal
acts are committed prior to the passing of the judgement of conviction for these
acts. Noteworthy is the fact that in the definition of multiple offences, the feature of
the absence of juridical obstacles for the prosecution, established in the criminal
law doctrine, is abandoned as excessive and irrelevant to the essence of the
phenomenon. During the analysis of the case-law of Lithuanian courts it was also
noticed that the evaluation of the relation between multiple offences and repeat
offence differed. The author agrees with such a position, with reference to which
cases when after the passing of the judgement of conviction but prior to its entering
into force a new criminal act is committed are treated as repeat offences (sentences
are combined under Article 64 but not under Article 63 of the Criminal Code).
Under the present provisions of the Criminal Code, multiple offences may be
manifested in several ways: 1) when several criminal acts are committed and the
person is prosecuted for them by passing a single judgement of conviction; 2) when
165

several criminal acts are committed prior to the passing of the judgement of
conviction for at least one of them, but when while making the decision regarding
the prosecution for all criminal acts a judgement of conviction has been passed for
at least one of the criminal acts; 3) when the person who has been conditionally
released form criminal liability commits a new criminal act and the decision
regarding the release from criminal liability is revoked.
After summing-up the case-law of Lithuanian courts and different opinions
existing in the criminal law jurisprudence, the author suggests understanding
multiple offences as such a legal situation when a person is prosecuted for several
criminal acts committed prior to the passing of the judgement of conviction for at
least one of them.
The institute of multiple offences is similar to the institute of the competition
of the norms of criminal law. They may be separated on the basis of the fact that in
the case of the competition of the norms of criminal law, the question of the
selection of one of several norms of criminal law is considered, while in the case of
multiple offences, the issue regarding the quantity of the norms of criminal law
(one or several), which is crucial in order to properly evaluate all acts of the
perpetrator, is under consideration. With reference to that, the author suggests not
considering the competition between the whole and a part as the competition of the
norms of criminal law, because it, in its essence, is a problem of the separation of a
complex criminal act from the ideal coincidence of criminal acts (i.e. the problem
of multiple offences).
In Section 2 The Notion and Types of Single Criminal Acts, the questions
of qualification related to the separation of single criminal acts from multiple
offences are analysed. Single criminal acts are criminal acts qualified under a
single norm of the Criminal Code to which typical is a violation of a direct value or
the whole of values protected under one particular norm of the Criminal Code
characterised by the united content of guilt. With reference to the case-law of
Lithuanian courts, several forms of single criminal acts may be distinguished:
ongoing criminal act, continuous criminal act, criminal acts with alternative
elements of dangerous acts and complex criminal act.
Ongoing criminal act is a criminal act when after the performance or nonperformance of a certain action (in case of inaction) a person is in a condition
under which the objective element of dangerous act is constantly realised until the
perpetrator himself/herself ends the commitment of the criminal act, certain
circumstances preventing the continuation of the commitment the criminal act
emerge, the obligation to act disappears or a judgement of conviction for the
criminal act is passed.
The separation of single criminal acts from multiple offences causes various
problems is the case-law. Generally, it is acknowledged that one of the
characteristics of a continuous criminal act is the fact that it consists of several
single acts (actions and inactions) which, considered separately, are criminal (or
constitute a violation of law) and correspond to the objective elements (of an act)
of a crime or criminal offence provided for in the same article of the Special Part of
the Criminal Code. However, it should be noted that a continuous criminal act is
166

also possible in cases when the same act can be evaluated as constituting or not
constituting a violation of law on the basis of different articles of the General Part
of the Criminal Code (i.e. not the same article of the Special Part of the Criminal
Code). Therefore, in the opinion of the author, it would be appropriate to relate a
continuous criminal act with the fact that several acts, considered separately, may
be treated as an independent complete criminal act or, with regard to intentionality,
as an attempt to commit a criminal act with reference to the same article of the
Criminal Code.
In the case-law of Lithuanian courts, the existence of unanimous intent, joining
separate moves of a body, is acknowledged as an element of a continuous criminal
act. However, such an understanding is too narrow; therefore, it should be agreed with
the scholars who claim that a continuous criminal act may be committed through
negligence. Instead of unanimous intent, the element of the united content of guilt
is suggested to be used. While analysing the content of unanimous intent,
inconsistencies in the case-law were noticed: sometimes cases when a person acts
with general intent to continue the criminal act as long as possible are recognised as
unanimous intent, while in other cases, the courts require certain specificity
otherwise establishing the existence of multiple offences. In the opinion of the author,
an intent to do as much as possible should not be considered as an element of a
continuous criminal act. Unanimous intent may be considered as an element of a
continuous criminal act only if it is specific anticipating the final result of the act. This
requirement should not be followed, if the norm of the Criminal Code itself is
designed as to forbid not a concrete act, but a criminal act continuing for a certain
period of time (e.g. Article 202 of the Criminal Code Unauthorised Engagement in
Economic, Commercial, Financial or Professional Activities).
In the case-law as well as in the criminal law jurisprudence, a number of
problems regarding the following element of criminal acts are encountered: the
case-law of the Supreme Court of Lithuania is contradictory, as in some cases one
source (one victim) is acknowledged as an element of a continuous criminal act,
while in other cases not. However, the analysis of the cases showed a tendency for
this element to gradually establish in the case-law and be more and more often
applied. The author of the dissertation agrees with such case-law and even suggests
specifying this element in greater detail not relating it to one source or one
victim only. It is suggested to acknowledge the fact that all dangerous acts
comprising the content of a continuous criminal act must violate the same direct
value protected under criminal law as an element of a continuous criminal act.
Besides the abovementioned elements of a continuous criminal act, in the
criminal law jurisprudence and the case-law of Lithuanian courts, the following are
also discussed: unanimous criminal consequences, identical way of action,
analogous circumstances, short period of time between separate actions. However,
the author of the dissertation refutes the expedience of distinguishing these
elements and suggests abandoning them.
After generalising all elements, it is suggested to define a continuous criminal
act as an act which is comprised of several dangerous acts, all of which, considered
separately, may be treated as individual complete criminal acts or, with regard to
167

intent, as attempts to commit a criminal act according to the same article of the
Criminal Code and which are characterised by the united content of guilt and
violate the same direct value protected under criminal law.
In the Lithuanian case-law as well as in the criminal law jurisprudence, a third
type of single criminal acts is usually distinguished: a criminal act with alternative
elements of a dangerous act. However, considering the fact that it, in its essence,
possesses all the elements of a continuous criminal act, it is stated that the
definition of a criminal act with alternative elements of a dangerous act as an
individual type of single criminal acts loses its meaning. In this case, for criminal
acts with alternative elements of dangerous acts, the rules of a continuous criminal
act must be applied (it is one of the forms of the manifestation of a continuous
criminal act).
The last type of single criminal acts existing in the Lithuanian case-law is a
complex criminal act. While analysing this type of single criminal acts it was
noticed that neither in the criminal law jurisprudence nor in the case-law problems
regarding what should be treated as a complex criminal act exist. However, it was
also observed that the case-law lacks clear criteria on the basis of which a complex
criminal act could be separated from multiple offences. In order to unify the caselaw in this respect, the author suggests the following definition of a complex
criminal act: a complex criminal act is a criminal act which violates two or more
values protected under criminal law where the additional value is equally or less
protected than the principal value and at least one of the objective elements may be
considered as a separate criminal act which is always only one of the ways to
realise this element and is not ongoing.
Section 3 Forms of Multiple Offences analyses the forms of multiple
offences occurring in the Lithuanian case-law. Multiple offences can have only two
legally significant formsideal coincidence of criminal acts (coincidence of
criminal acts) and real coincidence of criminal acts (repetition of criminal acts).
Ideal coincidence of criminal acts may be interpreted in different ways.
Attitude towards ideal coincidence of criminal acts varies depending on the
authors position, the state doctrine that he follows or the period of time. Two
groups of approaches to the concept of ideal coincidence of criminal acts may be
distinguished: 1) ideal coincidence is realised as a single criminal act; 2) ideal
coincidence is realised as several criminal acts (multiple offences). The first
approach to the concept of ideal coincidence of criminal acts was prevalent in the
works of Russian scholars in the end of the nineteenth century and the beginning of
the twentieth century, and in the Interwar Lithuania. Today it may be found in the
criminal law of Germany, Poland, Spain and in the works of some Russian
scholars. Yet the main focus is on the analysis of the second approach to the
concept of ideal coincidence of criminal acts, as this approach prevails in
Lithuania.
Two constituents of ideal coincidence of criminal acts found mostly in the
criminal law jurisprudence and case-law may be distinguished: 1) several criminal
acts are committed during a single criminal act; 2) several bodies of a single

168

criminal act committed fall under different articles of the Special Part of the
Criminal Code.
When analysing the first constituent, it must be noticed that a single criminal
act has two meaningsthe traditional and the new one. According to the
traditional approach, ideal coincidence of criminal acts may occur in several ways:
1) when a single action or inaction coincides with the elements of a dangerous act
of several compounds of a criminal act; 2) when a criminal act is committed in a
way that coincides with the element of a dangerous act of another criminal acts
body; 3) when a complex of actions (an act with alternative actions or a continuous
criminal act) coincides with the element of a dangerous act of several bodies of a
criminal act. Therefore, the ideal coincidence of criminal acts is possible when
while realising the objective elements of one body of a criminal act another body of
a criminal act is fully realized by the same actions or inactions.
However, there is a new approach to the term a single act developing in the
Lithuanian case-law. According to the case-law, the ideal coincidence of criminal
acts is also possible when several bodies of criminal acts are realised by several
acts. Although in such cases it is necessary to determine that 1) actions follow one
another (one of the criminal acts is just a stop on the way to the achievement of a
goal), 2) actions are committed in a short period of time, 3) given that it was a joint
idea.
Having summarised the present Lithuanian case-law, it is advisable to revise
the definition of the ideal coincidence of criminal acts. Ideal coincidence of
criminal acts (coincidence of criminal acts) is a situation when a person in one
action commits several criminal acts provided for in different articles of the Special
Part of the Criminal Code. Certainly, two cases fall under the concept of an
action: 1) when several bodies of criminal acts are realised in a single act; 2)
when several bodies of criminal acts are realised in several acts, however a) actions
follow one another (one of the criminal acts is just a stop on the way to the
achievement of a goal), b) actions are committed in a short period of time, c) given
that it was a joint idea.
Yet according to the author, the courts new attitude towards the interpretation
of the circumstance of a single act results in inconsistent and exception-based
case law; therefore, it is advisable to go back to the traditional concept of ideal
coincidence of criminal acts, with some amendments to it. Ideal coincidence of
criminal acts (coincidence of criminal acts) should be interpreted as a situation
when while realising the objective elements of one body of a criminal act, the same
actions or inactions fully realise another body of a criminal act, provided for in a
different article of the Special Part of the Criminal Code.
Section 3 also discusses the issues of the separation of ideal coincidence of
criminal acts from single criminal acts. One of the most common cases is the
separation of multiple offences from the ideal coincidence of criminal acts. An
explicit interpretation of this matter is presented in Section 2, where the issues of
multiple offences are analysed.
Quite a few problems in the case-law arise from situations when the
commitment of one criminal act triggers intermediate consequences which, taken
169

separately, may be qualified as a separate criminal act. Criminal liability, having

caused intermediate consequences, depends on the guilt with regard to intermediate
and ultimate consequences. The following legally significant cases of causing
intermediate consequences are possible: 1) intentionally aiming at causing more
severe consequences but succeeding at causing only intermediary ones; 2) more
severe consequences are caused intentionally, at the same time intermediary
consequences are caused; 3) intermediary consequences are caused intentionally, at
the same time more severe consequences are caused through negligence. Given the
first and the second situations, no serious disagreements arise in the case-law, i.e.
criminal acts are usually qualified according to the ultimate consequences (as an
attempt to commit a criminal act or a complete criminal act), intermediate
consequences are not qualified separately. There is an exception to this rule in the
case-law in such cases, where an attempt to murder two people results in killing
only one of them.
More disagreements arise in the case-law on the third case, i.e. intermediary
consequences are caused intentionally, at the same time more severe consequences
are caused through negligence. In accordance with the practice created in the
Supreme Court of Lithuania plenary ruling No. 2K-P-247/2009 of 20 October
2009, in such cases the act may be qualified according only to intermediary or only
to ultimate consequences. Incrimination of both consequences is impossible. Such
case-law deserves criticism as it is contradictory and inconsistent. According to the
author, a different rule should be applied in the cases analysed; under this rule, if
there is a relation between intermediary consequences, the creation of which may
be qualified as a criminal act, and intentional guilt, also the relation between the
ultimate consequences and negligent guilt, intentional and negligent consequences
must be assessed separately and qualified as committed under the ideal coincidence
of criminal acts.
Another form of multiple offences occurring in the Lithuanian case-law is real
coincidence of criminal acts (repetition of criminal acts). When defining the
concept of real coincidence of criminal acts generally, the following features may
be distinguished: 1) several separate acts are committed; 2) there is time difference
between these acts; 3) several criminal acts are committed by committing these
acts; 4) several criminal acts committed are identical, homogeneous or
heterogeneous (provided for both in the same or different articles or paragraphs of
the Special Part of the Criminal Code). It is not necessary to single out all these
constituents, some of them do not agree with the present case-law. First of all,
conforming to the present case-law, when separating ideal coincidence of criminal
acts from real coincidence of criminal acts, a constituent of several separate
actions rather than a constituent of several separate acts should be used.
Considering the fact that time difference between separate acts is not a constituent
that in all cases determines the real coincidence of criminal acts, it should not be
used. The fourth constituent is also redundant as its content is empty.
So, taking into account the present case-law, the real coincidence of criminal
acts (repetition of criminal acts) must be interpreted as a situation when a person
commits several criminal acts in several actions. Having refused the new concept
170

of the ideal coincidence of criminal acts, the real coincidence of criminal acts
(repetitive criminal acts) should be interpreted as a situation, when a person
commits several criminal acts in several acts.
When analysing the forms of multiple offences, the validity of the use of the
terms ideal coincidence of criminal acts and real coincidence of criminal acts
becomes questionable. In the doctoral dissertation, it is concluded that the
linguistic interpretation of these terms does not match the cases, which these terms
describe. With a view to make the used terms correspond with each other more
precisely in the issue discussed, it is advisable to use the term coincidence of
criminal acts instead of the term ideal coincidence of criminal acts and repetitive
criminal acts instead of real coincidence of criminal acts.
The last section Influence of Multiple Offences on the Criminal Liability
deals with the individualisation of criminal liability given there have been a
multiple offence committed. In this section, the main focus is on the process of the
imposition of a penalty, when the punishment is imposed for several criminal acts
forming multiple offences.
The first stage of the imposition of penalties under Article 63 of the Criminal
Code is the imposition of penalties for the commission of separate criminal acts.
Scholars and case-law do not agree on the issue of the imposition of penalties for
the commission of separate criminal acts that form a multiple offence; however,
they agree with the practice of the imposition of penalties for separate criminal acts
irrespective of the very fact of multiple offences (penalties should be imposed for
each criminal act separately). Otherwise, the non bis in idem principle is violated
and the implementation of justice in the process of appeal and cassation is
impeded.
The second stage of the imposition of penalties for the commission of several
criminal acts is the combination of penalties imposed for the acts that form
multiple offences. In this stage, the methods for the combination of penalties
depend on the form of multiple offences. The present rule provided for in Article
63(5) subparagraph 1, under which where there is the ideal coincidence of criminal
acts only a consolidated sentence is imposed, interferes with proper
individualisation of a penalty. Therefore, it is advisable to make amendments to
this rule of the imposition of penalties, making imperative application of the
consolidation of sentences recommendatory and enabling the courts to accumulate
sentences as a means of combining them. The court should naturally give reasons
for the application of the method of accumulating the sentences.
Where there is a real coincidence of criminal acts, penalties may be combined
by applying both the method of consolidation and partial or full accumulation.
According to the author, applying the method of consolidation of the penalties
under Article 63(5) subparagraph 2, especially when a number of criminal acts
have been committed, impedes courts ability to individualise the penalty properly,
so this imperative provision should be refused.
According to the case law, the method of the partial accumulation of penalties
should meet four requirements under the law: 1) other penalties and the most
severe penalty imposed for one of the criminal acts committed should be
171

accumulated; 2) more lenient penalties should be partially added from all penalties
imposed; 3) when combining penalties imposed for several criminal acts, one final
penalty should be imposed or, under Article 42(4) of the Criminal Code, two
penalties; 4) the final combined sentence should be more severe than the most
severe penalty imposed for separate criminal acts. However, it should be pointed
out that neither the legislation nor the case-law determine the minimum measure of
more lenient penalties added to the most severe penalty, which should be followed
when applying partial accumulation of penalties. It results in a criminal policy that
is not strict enough; therefore, it is necessary to determine by law the recommended
minimum measures of the penalties added, leaving the courts a right not to observe
them and obliging them to give reasons for not observing these measures.
It should be pointed out that prohibition in the process of the combination of
penalties to impose a more severe combined sentence of a type which has been
imposed for separate criminal acts, also impedes proper individualisation of the
penalty. This problem becomes especially important after stating that penalties for
separate criminal acts should be imposed irrespective of the fact of multiple
offences. Adequate amendments to the law must be made to solve this problem.
An assertion can be made that the process of combining sentences in the case
law is forgotten and very often is only formal. In the authors view, the process of
combing sentences should be treated more carefully, i.e. when partially
accumulating penalties, courts should indicate which part of which penalty was
added; this would facilitate the work of courts of higher instance and ensure the
clarity of the sentence. The courts should also give reasons for the choice of the
measure of the penalty added, with regard to the total danger of the acts (the total
damage incurred to the valuables protected by the criminal law, the number and
gravity of criminal acts committed) and the personality of the perpetrator as far as
it is concerned with his disposition to repeat criminal acts (this disposition is
defined by interrelation between the criminal acts committed, the period of their
commitment, the impact of law enforcement institutions reaction to commitment
of new criminal acts (e.g. a new offence is committed when the offender is charged
under suspicion of committing previous acts or when the case has already reached
the court), etc.). All this would contribute to individualising the penalty of the
defendant properly and would oblige the courts to treat the combination of
penalties with the same responsibility as imposition of penalties for a single
criminal act is treated.
While performing a research for the doctoral dissertation, it was noticed that
the case-law is contradictory when penalties are being combined in the situation
provided for in Article 63(9) of the Criminal Code. The doctoral dissertation
approves of the practice, according to which in the event of multiple offences
sentences imposed for separate criminal acts should be combined, not the sentences
already combined.
Besides the imposition of sentence, the fact of multiple offences has influence
on other aspects of criminal liability. It may be difficult to implement provisions
under Articles 77 and 94 of the Criminal Code (release from a custodial sentence
on parole and replacement of the term not served of the custodial sentence with a
172

more lenient penalty) as they are worded so that it seems they apply to a person
who has committed only a single offence. Therefore, it is necessary to make
amendments to the law and through them not a single act but all the criminal acts
committed by the person would be considered when issues regulated under Articles
77 and 94 of the Criminal Code are dealt with. This section also discusses some
problems of multiple offences that arise when applying suspension of a sentence
under Article 75 of the Criminal Code or when a person is found to have
committed a criminal act for the first time. Laws related to influence of multiple
offences on the calculation of the statute of limitations of judgement of conviction
should also be amended.
Proposals
With a view to eliminate flaws in the criminal law and the case-law that have
been identified during the doctoral dissertation research, it is advisable to amend
and append accordingly the following articles of the Criminal Code:
It is proposed to amend the provisions of Article 63 of the Criminal Code
substantially, amending Articles 51 and 65 of the Criminal Code respectively 646:
Article 63. Imposition of a Penalty for the Commission of Several
Criminal Acts
1. Where several criminal acts have been committed, a court shall impose a
penalty for each criminal act separately and subsequently impose a final combined
sentence. When imposing a final combined sentence, the court may impose either a
consolidated sentence or a fully or partially cumulative sentence.
2. Where a consolidated sentence is imposed, a more severe penalty shall
cover a more lenient penalty and the final combined sentence shall be equal to the
most severe penalty imposed for all the separate criminal acts.
3. Where a fully cumulative sentence is imposed, all more lenient sentences,
which have been imposed, shall be added to the most severe penalty imposed for
one of the committed criminal acts.
4. Where a partially cumulative sentence is imposed, more lenient penalties
shall be added in part to the most severe penalty imposed for one of the committed
criminal acts. Usually to the most severe penalty imposed:
1) at least 1/5 of the imposed sentence is added for every minor crime or a less
serious crime;
2) at least 2/5 of the imposed sentence is added for every major crime or grave
crime.

646

Adequate amendments are certainly to be made also to Article 64 of the CC. However,
amendments to this article require a separate research that is not a subject to the present dissertation,
therefore this issue is not analysed in details.

173

5. A court shall impose a consolidated sentence where:

1) there is an ideal coincidence of criminal acts;
2) life imprisonment has been imposed.
6. Where imposing a final sentence a part of the imposed sentences may be
consolidated, whereas others may only be fully or partially accumulated, a court
shall combine sentences by way of consolidation and accumulation of sentences. A
court shall make a choice of the procedure for combining sentences upon assessing
the nature and dangerousness of the committed criminal acts.
7. When a penalty is imposed on the grounds provided for in paragraph 1 of
this Article, a final combined sentence may not exceed the maximum penalty
established for this kind of penalty in this Code.
8. Where a final combined penalty imposed exceeds the maximum penalty
established for this kind of penalty in this Code, a court, giving reasons for doing
so and under provisions of Article 65 of the Criminal Code, may impose a kind of a
combined sentence more severe than the sentences imposed for committing
individual criminal acts.
9. A penalty shall be imposed according to the rules stipulated in this Article
also in the cases when following the passing of a judgement it is established that a
person had committed one more crime or misdemeanour prior to the passing of the
judgement in the first case. In this case, the fully or partially served sentence
imposed by the previous judgement shall be included in the term of the sentence.
10. A person shall not be considered to have committed several criminal acts
where he has committed a continuous criminal act.
11. A court may also not comply with the requirements stipulated in
subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 and subparagraph 1 of paragraph 5 of this
Article, giving reasons for doing so.
It is also necessary:
to append Article 51(1) of the Criminal Code and set it out as follows:
1. The penalty of life imprisonment shall be imposed by a court in the cases
provided for in the Special Part of this Code and in Article 65(2) of this Code.
to insert paragraph 2647 in Article 65 of the Criminal Code:
2. Fixed-term imprisonment penalties may be replaced by life imprisonment
penalties where a final combined penalty imposed for grave crimes exceeds
maximum measures for the fixed-term imprisonment provided for in Article 50(2)
of the Criminal Code.

647

174

Article 65(2) of the CC to be treated as Article 65(3) of the CC respectively.

It is also proposed to insert the following point in Article 77(1)

subparagraph 1 of the Criminal Code: e) at least the part of the combined
sentence provided for in this Article for the commitment of the most serious of the
criminal acts, if the person was convicted not for committing a single criminal act.
The following point should also accordingly be inserted in Article 94(1)
subparagraph 1 of the Criminal Code:
c) at least the part of the combined sentence provided for in this Article for the
commitment of the most serious of the criminal acts, if the person was convicted
not for committing a single criminal act.
Paragraph 3648 should be inserted in Article 95 of the Criminal Code:
3. Where several criminal acts are committed, the statute of limitations for all
criminal acts is general and equal to the statute of limitations provided for the
committing of the most serious of the criminal acts.
It is also proposed to insert paragraph 1 to Article 33 of the Code of
Administrative Violation of Law:
In the event of ideal coincidence of a criminal act and an administrative
violation of law, the person is not subject to administrative liability for committing
this violation.

648
Paragraphs 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 of Article 95 of the CC to be treated as paragraphs 4, 5, 6, 7, 8,
9, and 10 respectively.

175

NAUDOTOS (CITUOTOS) LITERATROS

SRAAS
Mokslin ir kita specialioji literatra:
1. Abramaviius A., et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2-asis pataisytas ir
papildytas leidimas. Vilnius: Eugrimas, 1998.
2. Abramaviius A., et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 3-iasis pataisytas ir
papildytas leidimas. Vilnius: Eugrimas, 2003.
3. Agaev, I. B. Ponjatie sovokupnosti prestuplenij. Ugolovnoje pravo [Criminal
Law]. 2003, 3.
4. Agaev, I. B. Juridicheskie priznaki povtornosti prestuplenij. Ugolovnoe
pravo [Criminal Law]. 2005, 4.
5. Akhmetishin, R; Gafurova, Eh. Moment okonchanija dljashhegocja
prestuplenija (na primere zakhvata zalozhnikov). Ugolovnoje pravo
[Criminal Law]. 2007, 2.
6. Babij, N. Principy postroenija ugolovnogo zakona i kvalifikacija
prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2006, 3.
7. Bavsun, M; Vishnjakova, N. Problemy kvalifikacii ubijstva soprjazhennogo s
inymi prestuplenijami. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2004, 4.
8. Bavsun, M.; Kulichenko, N. Ubijstvo dvukh i bolee lic: sovokupnost ili
edinoe prestuplenie? Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2007, 3.
9. Bazhanov, M. I. Naznachenie nakazanija po sovokupnosti prestuplenij i
sovokupnosti prigovorov: Uchebnoe posobie [Sentencing for Aggregation of
Offenses and for Aggregation of Sentences: Textbook]. Kharkov, 1977.
10. Bikeev, I. Aktualnye problemy otvestvennosti za mnozhestvennost
prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2001, 4.
11. Blagov, E. Kvalifikacija prestuplenij pri konkurencii chasti i celogo.
Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2003, 1.
12. Bojeva, O. Ju. Mnozhestvennost prestuplenij sovershajemykh v sfere
ekonomiki. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Multiple Offenses
Comitted in Economy Sphere . Dissertation of Candidate of Law Science].
Nizhnij Novgorod, 2005.
13. Borisenko, E. A. Naznachenie nakazanija pri mnozhestvennosti prestuplenij.
Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Sentencing for Multiple
Offenses. Dissertation of Candidate of Law Science]. Krasnodar, 2006.
14. Brazhnik, F. Mnozhestvennost prestuplenij otrazhenie ikh sovokupnoj
obshhestvennoj opasnosti. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2000, 3.
176

15. Campbell, V.; Campbell, I. G. Punishing Multiple Harms. University of

Queensland Law Journal. 1992, 17.
16. Chernenko, T. Formy mnozhestvennosti prestuplenij i ikh otrazhenie v
kvalifikacii prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2000, 4.
17. Chernenko, T. G. Mnozhestvennost prestuplenij po Rossijskomu ugolovnomu
pravu. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Multiple Offenses in
Russian Criminal Law. Dissertation of Candidate of Law Science].
Kemerovo, 2001.
18. Chernenko, T. Formy mnozhestvennosti prestuplenij. Ugolovnoe pravo
[Criminal Law]. 2008, 4.
19. Emeljanov, V. A. O poniatii sovokupnosti prestuplenij. Kategorialnyj aparat
ugolovnogo prava i procesa. Jaroslavskij gosudarstvenyj universitet
[Categorical Apparatus of Criminal Law and Procedure. The State University
of Jaroslavl]. Jaroslavl, 1993.
20. Fedosiuk O. Turto prievartavimas ir jo kvalifikavimas. Vilnius, 2002.
21. Garbatovich, D. Otdelnye problemy kvalifikacii
prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2009, 5.

mnozhestvennosti

22. Gaukhman, L. D., et. al. Ugolovnoje pravo. Chast obshhaja. Chast
osobennaja. Uchebnik [Criminal Law. General Part. Special Part. Textbook].
Moskva, 1999.
23. Girdenis, T. Tstins nusikalstamos veikos samprata ir poymiai.
Jurisprudencija: mokslo darbai. 2007, 8 (98).
24. Girdenis, T. Bausmi skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas JAV
teisje. Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2008, 11 (113).
25. Gorelik, A. S. Naznachenie nakazanija po sovokupnosti [Sentencing for
Aggregation]. Krasnojarsk, 1975.
26. Gulieva, N. B. Sostavnye prestuplenija v rossijskom ugolovnom prave.
Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Composite Offenses in Russian
Criminal Law. Dissertation of Candidate of Law Science]. Kemerovo, 2006.
27. Inogamova-Khegaj, L. Noeodnokratnost i konkurencija norm: nekotorye
spornye voprosy kvalifikacii prestuplenij i naznachenija nakazanija.
Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2002, 2.
28. Jakovlev, A. M. Sovokupnost prestuplenij po Sovetskomu ugolovnomu pravu
[Aggregation of Offenses in the Soviet Criminal Law]. Moskva, 1960.
29. Jani, P. Prodolzhaemoe prestuplenie. Zakonnost [Legitimacy]. 2003, 1.
30. Kafarov, T. M. Problemy recidiva v sovetskom ugolovnom prave [Problems
of Recidivism in the Soviet Criminal Law]. Baku, 1972.

177

31. Kalinina, T. A. Formy i vidy edinogo prestuplenija i otgranichenie ikh ot

mnozhestvennosti prestuplenij. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk
[Types and Forms of a Single Offense and Its Distinction from Multiple
Offenses. Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 2005.
32. Karajev, T. Eh. Povtornost Prestuplenij [Repeated Offenses]. Moskva, 1983.
33. Klimka, A. Nusikaltim kvalifikavimas. Vilnius, 1970.
34. Kozlov, A. V. Otvetstvennost za sovokupnost prestuplenij. Dissertacija
kandidata juridicheskikh nauk [Liability for Aggregation of Offenses.
Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 2006.
35. Krasikov, Ju. A. Mnozhestvennost prestuplenij (poniatije, vidy, nakazanije).
Uchebnoje posobie [Multiple Offenses (Concept, Types, Punisment).
Textbook]. Moskva, 1988.
36. Kudrjavcev, V. N. Teoreticheskie osnovy kvalifikacii prestuplenij [Theoretical
Basis of Indictment]. Moskva, 1963.
37. Kudriavcev V. N. Obshhaja teorija kvalifikacii prestuplenij. Izdanije Vtoroe
[General Theory of Indictment. Second Edition]. Moskva, 1999.
38. Kulichenko, N. N. Ugolovno-pravovaja ocenka edinichnogo slozhnogo
prestuplenija. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Criminal-Legal
Evaluation of a Single Complex Offense. Dissertation of Candidate of Law
Science]. Omsk, 2006.
39. Kuznecova, N. Kvalifikacija slozhnykh sostavov prestuplenij. Ugolovnoe
pravo [Criminal Law]. 2000, 1.
40. Kuznecova, N. F. et. al. Kurs ugolovnogo prava. Obshhaja chast. T.1.
[Criminal Law Course. General Part. T.1.]. Moskva: Zercalo, 2002.
41. Kuznecova, N. F. Sravnitelnyj analiz instituta prestuplenija po ugolovnym
kodeksam stran SNG i Baltii. Vestink Moskovskogo universtieta [The
Moscow University Herald]. 2003, 3.
42. Lovegrove A., Sentencing the Multiple Offender: Judicial Practice and Legal
Principle. Research and Public Policy Series. 2004, 59.
43. Majorova, E. I. Neodnokratnost prestuplenij po ugolovonomu pravu.
Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Repeated Offenses in Criminal
Law. Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 1999.
44. Maksimov, V. Novoe ugolovnoe Zakonodatelstvo Azerbajdzhanskoj
respubliki (voprosy obshhej chasti). Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2001,
4.
45. Malinin, V. B., et. al. Ehnciklopedija ugolovnogo prava. T. 3. Ponjatie
prestuplenija [Encyclopedia of Criminal Law. T.3. Concept of Crime]. SanktPeterburg: Izdanie prof. Malinina V. B., 2005.
178

46. Malkov, V. Povtornost prestuplenij (Ponjatie i ugolovnoe-pravovoe

znachemie) [Repeated Offenses (Concept and Significance in Criminal Law].
Kazan, 1970.
47. Malkov, V. P. Sovokupnost prestuplenij (Voprosy kvalifikacii i naznachenija
nakazanija) [Aggregation of Offenses (Questions of Indictment and
Sentencing)]. Kazan, 1974.
48. Malkov, V. P. Mnozhestvennost prestuplenij i ee formy po sovetskomu
ugolovnomu pravu [Multiple Offenses and Its Forms in Soviet Criminal
Law]. Kazan, 1982.
49. Malkov, V. K voprosu o formakh i vidakh mnozhestvennosti prestuplenij po
ugolovnomu pravu Rossii. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2009, 1.
50. Mancev, N.I.; Sharapov, R. D. Osnovy kvalifikacii slozhnykh nasilstvennykh
prestuplenij po sovokupnosti ugolovno-pravovykh norm i pri ikh
konkurencii. Pravovedenie [Jurisprudence]. 2005, 4.
51. Manna, A. A. K. Naznachenie nakazanija pri mnozhestvennosti prestuplenij
po ugolovnomu pravu Sirii. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk
[Sentencing for Multiple Offenses in Criminal Law of Syria. Dissertation of
Candidate of Law Science]. Moskva, 1998.
52. Mikhajlov, K. Vopros o samostojatelnosti ispolnenija prigovorov pri
uslovnom osuzhdenii dolzhen reshatsja sudom. Ugolovnoe pravo [Criminal
Law]. 2007, 6.
53. Mitchell, B. Multiple Wrongdoing and Offence Structure: A Plea for
Consistency and Fair Labelling. The Modern Law Rewiew. 2001, 64.
54. Molchanov, D. M. Sovokupnost prestuplenij. Dissertacija kandidata
juridicheskikh nauk [Aggregation of Offenses. Dissertation of Candidate of
Law Science]. Moskva, 2000.
55. Morozov, V.; Dubchenko, S. Osobennosti kvalifikacii ubijstv,
soprjazhennykh s razboem, vymogatelstvom ili banditizmom. Ugolovnoe
pravo [Criminal Law]. 2007, 4.
56. Nevera, A. Nusikalstam veik daugeto formos ir j reikm skiriamai
bausmei. Jurisprudencija. LTU mokslo darbai. 2003, 45 (37).
57. Nevera, A. Nusikalstam veik idealiosios bei realiosios sutapties atribojimo
ir bausmi skyrimo problemos. Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2006, 7 (85).
58. Newark, M.; Samuels, A.; White S. Sentencing the Multiple Offender:
Concurrent and Consecutive Sentences. Northern Ireland legal quarterly.
1972, 23.
59. Nicholson-Crotty, S. The Impact of Sentencing Guidelines on State-Level
Sanctions: An Analysis Over Time. Crime&Delinquency. 2004, July.

179

60. Nikiforov, A. S. Sovokupnost prestuplenij [Aggregation of Offenses].

Moskva, 1965.
61. Ogorodnikova, N, Borisenko, E. Aktualnye problemy naznachenija
nakazanija pri mnozhestvennosti prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal
Law]. 2004, 3.
62. Orazdurdyev, A. M. Prodolzhaemoe prestuplenie po Sovetskomu
ugolovnomu pravu. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Continuous
Offense in the Soviet Criminal Law. Dissertation of Candidate of Law
Science]. Kazan, 1984.
63. Panko, K. A. Voprosy obshhej teorii recidiva v sovetskom ugolovnom prave
[Questions of Common Theory of Recidyvism in Soviet Criminal Law].
Voronezh, 1998.
64. Pavilonis, V.; Bielinas, E. Nusikaltim kvalifikavimas esant j daugetui ir
baudiamosios teiss norm konkurencijai. Vilnius, 1984.
65. Petukhov, R. B. Mnozhestvennost prestuplenij po ugolovnomu kodeksu RF.
Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Multiple Offenses in Criminal
Code of Russian Federation. Dissertation of Candidate of Law Science].
Moskva, 1999.
66. Plotinkova, M. V. Neodnokratnost prestuplenij v ugolovonom prave Rossii.
Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Repeated Offenses in Criminal
Law of Russia. Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 2003.
67. Piesliakas, V. Ugolovno-pravovaja ocenka mnozhestvennosti dejanij,
podpadajushhikh pod odnu statju ugolovnogo kodeksa. Lietuvos auktj
mokykl mokslo darbai. Teis. 1989, 22.
68. Piesliakas, V. Bausms skyrimas, padarius kelis nusikaltimus. Komentaras.
Sargyba. 1994, 38.
69. Piesliakas V., Baudiamojo statymo principins nuostatos ir j
gyvendinimas naujame LR baudiamajame kodekse. Habilitacinis darbas:
socialiniai mokslai, teis (6F). Vilnius, 1995.
70. Piesliakas, V. Bausms skyrimas. Baudiamj statym komentaras. Teiss
problemos. 1995, 1.
71. Piesliakas V. Nusikaltim daugetas ir jo baudiamojo teisinio vertinimo
probleminiai klausimai. Kriminalin justicija. Lietuvos policijos akademijos
mokslo darbai. 1996, 5.
72. Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Baudiamasis
statymas ir baudiamosios atsakomybs pagrindai. Vilnius: Justitia, 2006.
73. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Aplinkybs,
daranios tak baudiamajai atsakomybei ir nusikalstamos veikos teisiniai
padariniai. Vilnius: Justitia, 2008.
180

74. Piesliakas, V. Bausms individualizavimas ir teisingumo principo

gyvendinimas skiriant bausmes. Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2008, 11
(113).
75. Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Baudiamasis
statymas ir baudiamosios atsakomybs pagrindai. Antroji pataisyta ir
papildyta laida. Vilnius: Justitia, 2009.
76. Piesliakas, V. Kalts turinio nustatymo problemos bylose dl nusikaltim
mogaus gyvybei ir sveikatai. Socialini moksl studijos. 2009, 4 (4).
77. Piteckij, V.V. Sostavnye normy v ugolovnom prave Rossii. Avtoreferat
disertacii kandidata juridicheskikh nauk [Composite Norms in Criminal Law
of Russia. Summary of Dissertation of Candidate of Law Science].
Krasnojarsk, 2004.
78. Pudovochkin, Ju. Priznaki sovokupnosti prestuplenij v sovremennoj
sudebnoj praktike. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2009, 4.
79. Rahami, M. Islamic Restorative Traditions and Their Reflections in the Post
Revolutionary Criminal Justice System of Iran. European Journal of Crime,
Criminal Law and Criminal Justice. 2007, 15.
80. Rakhummulovich, G. R., et. al. Ugolovnoje pravo Rossii. Chast obshhaja
[Criminal Law of Russia. General Part]. Moskva, 2005.
81. Rarog, A.; Gracheva, Ju. Zakonodatelhye konstrukcii i kvalifikacija
prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2003, 2.
82. Rarog, A. I., et al. Ugolovnoe pravo Rossii. Chasti obshhaja i osobennaja.
Uchebnik [Criminal Law of Russia. General and Special Parts. Textbook].
Moskva: Prospekt, 2008.
83. Rejman, G. Czyn cigy. Problemy prawa i procesu karnego [Problems of
Criminal Law and Procedure]. Warszawa, 2008.
84. Rogova, N. N. Sovokupnost prestuplenij: voprosy teorii i praktiki.
Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Aggregation of Offenses:
Questions of Theory and Practice. Dissertation of Candidate of Law
Science]. Ekaterenburg, 2003.
85. Rogova, N. Otdelnoe (edinichnoe) prestuplenie kak sostavnaja chast
sovokupnosti prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2010, 4.
86. Salikhov, Sh. S. Problemy mnozhestvennosti prestuplenij pri kvalifikacii
ubistv. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Problems of Multiple
Offenses During Indictment of Murders. Dissertation of Candidate of Law
Science].Moskva, 2005.
87. Saninskij, R. A. Teoretiko-zakonodatelnye i pravoprimenitelnye aspekty
mnozhestvennosti prestuplenij. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk

181

[Theoretical Legislative and Law Enforcement Aspects of Multiple Offenses.

Dissertation of Candidate of Law Science]. Sankt-Peterburg, 2004.
88. Savin, V. V. Naznachenie nakazanija pri mnozhestvennosti prestuplenij.
Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Sentencing for Multiple
Offenses. Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 2003.
89. Semernova, N. K.; Novosiolov, G. P.; Nikolaeva, Z. A. Mnozhestvennost
prestuplenij: kvalifikacija i naznachenie nakazanija [Multiple Offenses:
Indictment and Sentencing]. Sverdlovsk, 1990.
90. Sentencing Policy and Guidance. The Ministry of Justice in New Zealand
[interaktyvus], [irta: 2008 06 30]. <http://www.justice.govt.nz/pubs/reports/1997/sentence_guide/chapter_8.html>.
91. Spivak, S. Ponjatie sovokupnosti prestuplenij i ee vidy. Ugolovnoe pravo
[Criminal Law]. 2005, 5.
92. Sprack, J. Emmins on Criminal Procedure. Eighth Edition. London, 2000.
93. Stankeviius, V. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925.
94. Stanovskij, M. N. Naznachenie nakazanija pri sovokupnosti prestuplenij.
Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Sentencing for Aggregation of
Offenses. Dissertation of Candidate of Law Science]. Sankt-Peterburg, 1995.
95. Stanovskij, M. N. Naznachenie nakazanija [Imposing a Penalty]. SanktPeterburg, 1999.
96. Shkredova, Eh. G. Neodnokratnost prestuplenij i ejo ugolovno-pravovye
posledstvija. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Repeated Offenses
and Their Consequences in Criminal Law. Dissertation of Candidate of Law
Science]. Moskva, 1999.
97. Shkredova, Eh. Problemy primenenija norm o nazanchenii nakazanija po
sovokupnosti prestuplenij v sudebnoj praktike verkhovnogo suda: puti ikh
reshenija. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2003, 1.
98. Shnitenkov, A. Problemy kvalifikacii pri sovokupnosti prestuplenij.
Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2005, 2.
99. Shumikhin, V. Priznaki dljashhegosja prestuplenija. Ugolovnoe pravo
[Criminal Law]. 2010, 2.
100. Shvec, E. N. Sovokupnost prestuplenij: ponjatie, vidy, nakazuemost).
Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk [Aggregation of Offenses:
Concept, Types, Punishing. Dissertation of Candidate of Law Science].
Sankt-Peterburg, 2005.
101. Shhepelkov, V. Problemy konstruirovanija instituta mnozhestvennosti
prestuplenij. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2001, 1.

182

102. Tarbagaev, A. Spornyj vopros naznachenija nakazanija po sovokupnosti

prigovorov. Ugolovnoe pravo [Criminal Law]. 2008, 2.
103. Ugolovnyj kodeks Ukrainy. Nauchno-prakticheskij kommentarij. 3 izdanie
[Ukranian Criminal Code. Scientific-Practical Comment . 3 Edition]. Kiev,
2003.
104. Umarova, K. U. Sovokupnost prestuplenij: pravovye i socialnye aspekty
kvalifikacii i nakazanija. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk
[Aggregation of Offenses: Legal and Social Aspects of Indictment and
Punishment. Dissertation of Candidate of Law Science]. Moskva, 1984.
105. United States Sentencing Commission. Federal Sentencing Guidelines
Manual. 1998 Edition. St. Paul, MN: West Group, 1998.
106. United States Sentencing Commission. Federal Sentencing Guidelines
Manual [interaktyvus], 2007 [irta: 2008 06 30]
<http://www.ussc.gov/2007guid/CHAP3.pdf>.
107. Vaivila, A. Teiss teorija. Vadovlis. Treiasis, pataisytas ir papildytas
leidimas. Vilnius: Justitia, 2009.
108. Vasileva, E. G. Formy mnozhestvennosti prestuplenij po deistvujushhemu
ugolovnomu zakonodatelstvu. Dissertacija kandidata juridicheskikh nauk
[Forms of Multiple Offenses in Current Criminal Legislation. Dissertation of
Candidate of Law Science]. Stavropol, 2005.
109. Verina, G. V., Rybak, M. S. Nekotorye aspekty kvalifikacii prestuplenij:
problemy teorii i praktiki. Pravovedenie [Jurisprudence]. 2000, 3.
110. Volzhenkin, B. Princip sprevedlivosti i problemy mnozhestvennosti
prestuplenij po UK RF. Zakonnost [Legitimacy]. 1998, 12.
111. Wessels, J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Baudiamoji veika ir jos
struktra. Vilnius: Eugrimas, 2003.
112. Wilmot, K. A.; Spohn, C. Prosecutorial Discretion and Real-Offense
Sentencing: An Analysis of Relevant Conduct Under the Federal Sentencing
Guidelines. Criminal Justice Policy Review. 2004; 15.
113. Zalewski, W. Przestpstwo cige de lege lata i de lege ferenda. Prokuratura
i Prawo [Prosecution and Law]. 2003, 4.
114. Zoll, A. Glosa do postanowienia SN z 9.03.2006 r. V KK 271/105.
Orzecznictwo Sdow Polskich [Jurisprudence of Polish Courts]. 2007, 1.
115. Zhalinskij, A. Eh. Sovremennoe nemeckoe ugolovnoe pravo [Modern
Criminal Law of Germany]. Moskva: Prospekt, 2006.
Teiss aktai:

183

116. Lietuvos Respublikos Konstitucija [interaktyvus]. [irta: 2009 10 12].

<http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm>.

117. Lietuvos

Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas

[interaktyvus].
[irta:
2010
09
20]
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.-showdoc_l?p_id=376299>.

118. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010

09 20]. <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=378521>.

119. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo
ministro 2003 m. gegus 23 d. sakymas Nr.V-298/158/A1-86 Dl
sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykli patvirtinimo. Valstybs
inios. 2003, Nr. 52-2357.

120. Criminal Justice Act [interaktyvus], 2003 [irta: 2008 06 30].

<http://www.opsi.gov.uk/acts/acts2003/ukpga_20030044_en_15#pt12-ch1pb9-l1g166>.

121. Baltarusijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].

<http://pravo.levonevsky.org/kodeksby/uk/20100505/str2.htm>.

122. Estijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].

<http://www.legislationline.org/download/action/download/id/1280/file/4d16
963509db70c09d23e52cb8df.htm/preview>.

123. Ispanijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].

<http://noticias.juridicas.com/base_datos/Penal/lo10-1995.l1t3.html#a77>.

124. Japonijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 09 12].

<http://www.cas.go.jp/jp/seisaku/hourei/data/PC.pdf>.

125. Latvijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].

<<http://www.legislationline.org/download/action/download/id/1683/file/4b5
d86c3826746957aa400893abc.htm/preview>.

126. Pranczijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].

<http://195.83.177.9/upl/pdf/code_33.pdf>.

127. Rusijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].

<http://www.consultant.ru/popular/ukrf/10_12.html#p682>.

128. Suomijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].

<http://www.legislationline.org/download/action/download/id/1670/file/21c0
f3bd5cf3cd7fb893ca5d8dc4.pdf>.

129. vedijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].

<http://www.legislationline.org/download/action/download/id/1700/file/4c40
5aed10fb48cc256dd3732d76.pdf>.

184

130. Ukrainos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 25].

<http://pravo.levonevsky.org/bazaua09/kodeks/text00013/index2.htm>.

131. Vokietijos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta: 2010 08 24].

<http://www.legislationline.org/documents/action/popup/id/9015/preview>.

132. Ugolovnyj kodeks Belgii [The Belgian Penal Code]. Sankt-Peterburg:

Juridicheskij centr Press, 2004.

133. Ugolovnyj kodeks Kitajskoj Narodnoj Respubliki [The Penal Code of

National Republic of China]. Sankt-Peterburg: Juridicheskij centr Press,
2001.

134. Ugolovnyj kodeks Polshy [The Polish Penal Code]. Sankt-Peterburg:

Juridicheskij centr Press, 2001.

135. Ugolovnyj kodeks Shvejcarii [The Swiss Penal Code]. Sankt-Peterburg:

Juridicheskij centr Press, 2002.
Teism praktika:

136. ETT sprendimas byloje Oliveira prie veicarija [interaktyvus], [irta

2009 08 18]. <http://ius.info/EUII/EUCHR/dokumenti/1998/07/CASE_OF_OLIVEIRA_v._SWITZERLAND_30_07_1998.html>.

137. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1996 m. birelio 21 d.

nutarimas Dl teism praktikos nagrinjant
baudiamsias bylas. Teism praktika. 1996, Nr. 3-4

turto

prievartavimo

138. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1998 m. gruodio 22 d.

nutarimas su pakeitimais, padarytais 1999 m. birelio 18 d., Dl teism
praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose
bylose (BK 274 ir 275 str.). Teism praktika. 1998, Nr. 10 ir Nr. 11.

139. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1999 m. birelio 18 d.

nutarimas nr. 18 Dl teism praktikos nuudym bylose. Teism praktika.
1999, Nr. 11.

140. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2002 m. birelio 21 d.

nutarimas Dl teism praktikos nagrinjant psichotropini ar narkotini
mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos kategorijos pirmtak
(prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar
kitokio platinimo baudiamsias bylas (BK 2321, 2322, 2325, 23210 str.).
Teism praktika. 2002, Nr. 17.

141. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato 2002 m. gruodio 20 d.

nutarimas Nr. 38 dl teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso
185

normas, reglamentuojanias baudiamj

atvilgiu. Teism praktika. 2002, Nr. 18.

statym

galiojim

laiko

142. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2003 m. gruodio 29 d.

nutarimas Nr. 43 Dl teism praktikos kontrabandos bylose. Teism
praktika. 2004, Nr. 20

143. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 m. birelio 18 d.

nutarimas Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose.
Teism praktika. 2004, Nr. 21

144. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 m. gruodio 30 d.

nutarimas Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo
baudiamosios bylose. Teism praktika. 2004, Nr. 22

145. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2005 m. birelio 23 d. nutarimas Nr.

52 Dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose.
Teism praktika. 2005, Nr. 23

146. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. sausio

4 d. Teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs
tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227,
228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga. Teism praktika. 2007, Nr.
26.

147. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. vasario

22 d. Teism praktikos nusikalstamo susivienijimo baudiamosiose bylose
apibendrinimo apvalga. Teism praktika. 2007, Nr. 26.

148. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. birelio

28 d. teism praktikos skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai) apvalga.
Teism praktika. 2007, Nr. 27.

149. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2008 m. vasario

15 d. teism praktikos taikant bausmi vykdymo atidjim apvalga (BK 75
ir 92 straipsniai). Teism praktika. 2008, Nr. 28.

150. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2008 m. vasario

28 d. Teism praktikos skiriant bausmes u nuudymus (baudiamojo
kodekso 129 straipsnis) apvalga. Teism praktika. 2008, Nr. 28.

151. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2009 m. kovo 24

d. Teism praktikos keli transporto eismo saugumo ar transporto
priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo (baudiamojo kodekso 281
straipsnis) baudiamosiose bylose apvalga. Teism praktika. 2009, Nr. 30.

152. Lietuvos Aukiausiojo Teismo konsultacija. Teism praktika. 2004, Nr. 21.
153. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
1999 m. kovo 2 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-82/1999).
186

154. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2001 m. rugsjo 25 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K671/2001).

155. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2002 m. sausio 29 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-24/2002).

156. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2002 m. sausio 15 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-54/2002).

157. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2002 m. balandio 2 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K285/2002).

158. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2002 m. gegus 28 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K453/2002).

159. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2002 m. lapkriio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K927/2002).

160. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2003 m. kovo 4 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-172/2003).

161. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2004 m. sausio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-99/2004).

162. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2004 m. gegus 25 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K307/2004).

163. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2004 m. lapkriio 16 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K587/2004).

164. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2005 m. kovo 1 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-92/2005).

165. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2005 m. kovo 15 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-131/2005).

166. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2005 m. gegus 10 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K282/2005).

167. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2005 m. gegus 17 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K309/2005).

187

168. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2005 m. spalio 4 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-516/2005).

169. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2005 m. lapkriio 22 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K573/2005).

170. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. sausio 31 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-61/2006).

171. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. sausio 31 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-66/2006).

172. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. vasario 14 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K203/2006).

173. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. balandio 25 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K287/2006).

174. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. birelio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K401/2006).

175. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. spalio 24 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K- 410/2006).

176. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. birelio 13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K427/2006).

177. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. birelio 27 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K437/2006).

178. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. birelio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K451/2006).

179. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. rugsjo 12 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K458/2006).

180. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. rugsjo 19 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K505/2006).

181. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. gruodio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K522/2006).
188

182. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. lapkriio 14 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K561/2006).

183. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. lapkriio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K584/2006).

184. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. gruodio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K649/2006).

185. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. vasario 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-14/2007).

186. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. sausio 16 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-36/2007).

187. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. kovo 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-71/2007).

188. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. balandio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K73/2007).

189. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. vasario 13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K110/2007).

190. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. kovo 13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-111/2007).

191. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. vasario 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-115/2007).

192. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. sausio 26 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-124/2007).

193. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. vasario 13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K148/2007).

194. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. kovo 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-159/2007).

195. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. kovo 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-181/2007).

196. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins

sesijos 2007 m. gegus 22 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P193/2007).
189

197. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. vasario 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K201/2007).

198. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. kovo 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-223/2007).

199. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. kovo 27 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-241/2007).

200. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. balandio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K260/2007).

201. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. balandio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K279/2007).

202. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. balandio 19 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K328/2007).

203. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. gegus 8 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K354/2007).

204. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. birelio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K396/2007).

205. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins

sesijos 2007 m. spalio 18 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P412/2007).

206. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. birelio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-459/2007).

207. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. birelio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-461/2007).

208. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. birelio 26 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K502/2007).

209. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. rugsjo 11 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K522/2007).

210. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. spalio 2 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-555/2007).

190

211. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. lapkriio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K647/2007).

212. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. lapkriio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K670/2007).

213. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus septyni teisj

kolegijos 2006 m. gruodio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr.
2K-7-686/2006).

214. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2007 m. lapkriio 27 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K743/2007).

215. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2008 m. vasario 5 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-60/2008).

216. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins

sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P100/2008).

217. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2008 m. liepos 1 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-209/2008).

218. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2008 m. rugsjo 30 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K319/2008).

219. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2008 m. rugsjo 23 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K322/2008).

220. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2008 m. spalio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-454/2008).

221. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2008 m. lapkriio 4 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K478/2008).

222. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. sausio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-17/ 2009).

223. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. vasario 3 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-32/2009).

224. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. vasario 17 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-54/2009).

191

225. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. vasario 24 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-768/2009)

226. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. kovo 10 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-75/2009).

227. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. kovo 10 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-80/2009).

228. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. kovo 24 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-86/2009).

229. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. kovo 19 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-92/2009).

230. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. kovo 10 d nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-97/2009).

231. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. birelio 23 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K197/2009).

232. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus septyni teisj

kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K7-226/2009).

233. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. gegus 8 d nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-237/2009).

234. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins

sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P247/2009).

235. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjo Vytauto Piesliako atskiroji nuomon

dl Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins
sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutarties nr. 2K-P-247/2009.

236. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. liepos 7 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-284/2009).

237. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2009 m. spalio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-296/2009).

238. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2010 m. sausio 26 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-27/2010).

239. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2010 m. vasario 9 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-40/2010).

240. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2010 m. sausio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-64/2010).
192

241. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2010 m. sausio 26 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-68/2010).

242. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2010 m. sausio 12 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-71/2010).

243. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins

sesijos 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-P82/2010).

244. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2010 m. balandio 13 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K116/2010).

245. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2010 m. kovo 23 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-148/2010).

246. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2010 m. kovo 30 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-183/2010).

247. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2010 m. balandio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K232/2010).

248. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2010 m. gegus 11 d. nutartis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 2K298/2010).

249. Lietuvos Apeliacinio Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos

2006 m. kovo 10 d. nuosprendis baudiamojoje byloje (bylos Nr. 1A-29,
2006).

250. Panevio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendis

baudiamojoje byloje (bylos Nr. 1-22-72/2010).

251. Panevio apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendis

baudiamojoje byloje (bylos Nr. 1-9-193/2010).

252. iauli miesto apylinks teismo 2007 gruodio 19 d. nuosprendis

baudiamojoje byloje (bylos Nr. 1-776-167/2007).

253. iauli miesto apylinks teismo 2008 spalio 14 d. nuosprendis

baudiamojoje byloje (bylos Nr. 1-612-409/2008).

254. iauli miesto apylinks teismo 2008 lapkriio 14 d. nuosprendis

baudiamojoje byloje (bylos Nr. 1-675-771/2008).

255. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendis baudiamojoje

byloje (bylos Nr. 1-119/2010).

256. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendis baudiamojoje

byloje (bylos Nr. 1 - 29/2009).
193

Girdenis, Tomas
Nusikalstam veik daugetas Lietuvos baudiamojoje teisje: daktaro disertacija.
Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. 188 p., iliustr.
Bibliogr.: 170187 p.
ISBN
iame darbe yra tiriama nusikalstam veik daugeto instituto problematika, kuri savyje
apjungia tiek nusikalstam veik kvalifikavimo, tiek ir baudiamosios atsakomybs individualizavimo
problemas. Disertacinio darbo tikslas apibendrinat mokslo ir teism praktikos pasiekimus bei
patirt, suformuoti viening (baudiamosios teiss teorijos ir teism praktikos poreikius atitinkant)
poir nusikalstam veik daugeto institut ir su juo susijusi problem sprendim. Disertacij
sudaro vadas, keturi skyriai, ivados ir pasilymai. Darbe yra analizuojama nusikalstam veik
daugeto samprata ir poymiai, nusikalstam veik daugeto atribojimo nuo paviens nusikalstamos
veikos problemos, nusikalstam veik daugeto formos ir j tarpusavio atribojimo kriterijai bei
nusikalstam veik daugeto taka baudiamajai atsakomybei.
In the present doctoral dissertation, the problematic issues of the institute of multiple offences
are analysed. Multiple offences as an institute of criminal law is characterised as involving the
problems of both the qualification of criminal offences and the individualisation of criminal liability.
The aim of the present doctoral dissertation is to develop a uniform attitude (corresponding to the
needs of the theory of criminal law and the relevant case-law) towards the institute of multiple
offences and the solution of problems related to it by generalising the experience and achievements of
science and case-law. The dissertation is comprised of four sections, conclusions and proposals. In
this dissertation, the notion of multiple offences, the notion and types of single criminal acts, forms of
multiple offences and the influence of multiple offences on the criminal liability are analysed.

Tomas Girdenis
NUSIKALSTAM VEIK DAUGETAS LIETUVOS BAUDIAMOJOJE TEISJE
Daktaro disertacija
Maketuotoja Jan Andriukeviien
Virelio autor Stanislava Narkeviit

SL 585. 2000 00 00. 00,00 leidyb. apsk. l.

Tiraas 20 egz. Usakymas
.
Ileido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT08303 Vilnius
Tinklalapis internete www.mruni.eu
Elektroninis patas leidyba@mruni.eu
Spausdino UAB Baltijos kopija, Kareivi g. 13 b, LT09109 Vilnius
Tinklalapis internete www.kopija.lt
El. patas info@kopija.lt

194