IUS QUOD AD PERSONAS

PERTINET TEIS, SUSIJUSI

SU ASMENIMIS

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

2.1 str.:
Galjimas turti civilines teises ir
pareigas (civilinis teisnumas)
pripastamas visiems fiziniams
asmenims.
Romn teisje:
HOMO PERSONA
MOGUS ASMUO

 Homo tai bet kuris mogus, taip

pat ir vergas.
Persona lotyn kalboje inter alia
reikia kauk, kuri aktorius dvi
teatre, spektaklio metu. Juridinje
leksikoje persona apibdina mog
kaip teisin asmenyb, teiss
subjekt, galint turti tam tikr
subjektini teisi ir pareig.

Asmens teisinio subjektikumo

atsiradimas ir pasibaigimas
Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 2.2 str. 1 d.:
Fizinio asmens civilinis teisnumas
atsiranda asmens gimimo momentu
ir inyksta jam mirus.
Romn teis gimimo moment taip
pat laik teisinio subjektikumo
atsiradimo momentu.
4

 Asmens teisinis subjektikumas

Romoje galjo pasibaigti ne tik dl
fizins asmens mirties. Jo, kaip
savarankiko teiss subjekto
inykim, taip pat reik laisvs
netekimas, kuris gali bti
vardinamas kaip mors civilis
civilin mirtis. Kaip romn piliei
teiss (ius civile) subjektas asmuo
nustodavo egzistuoti, jei netekdavo
Romos pilietybs (pavyzdiui, dl
interdictio aquae et ignis).
5

 Romn teisje buvo galimi ir tokie

iimtiniai atvejai, kai vykus fizinei
asmens miriai, dar kur laik
tsdavosi asmens teisinis
subjektikumas. Tai gali bti
iliustruojama konkreia atsiradusio,
taiau dar pdini nepriimto
vadinamojo gulinio palikimo
(hereditas iacens) situacija.

Pradtas kdikis nasciturus kaip

teiss subjektas
Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 2. 2 str. 2 d.:
Teisi, kurias statymai pripasta
pradtam, bet dar negimusiam
vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo
gimimo.

 Romn teis taip pat pripaino

galimyb pradtam kdikiui gyti
turtini teisi su btinja slyga
(condicio sine qua non), kad toks
kdikis gims gyvas.
Vidurami teis, remdamasi romn
teiss altiniais, suformuluoja paremij:
Nasciturus pro iam nato habetur,
quotiens de commodis eius agitur.
Laikoma, kad pradtas kdikis jau yra
gims, jei tai atitinka jo interesus, t. y.
sudaro galimyb gyti turtini teisi,
gauti turtins naudos.
8

 Kaip Romoje sprstas klausimas, ar

kdikis gim gyvas?
Buvo vertinama, ar:
Kdikis yra gyvybingas. Prokulieiai
gyvybingumo poymiu laik kdikio
verksm, o Sabinieiai bet kok
kdikio kno judes, ypa
kvpavimo funkcijos atsiradim (j
poir akceptavo imperatoriaus
Justiniano teis);

 Kdikis pajgus egzistuoti

savarankikai (atskirai nuo motinos
organizmo). Remdamiesi graik
medicinos mokslo krj Pitagoro
ir Hipokrato stebjimais, romn
teiss altiniai savarankikai
egzistuoti galiniu laik kdik, kuris
gim tarp 182-300 dienos nuo jo
pradjimo momento.

10

Teisinio subjektikumo
pasibaigimas
Ius postiliminii (lot. limen slenkstis,
ribas) grimas i u slenksio.
Jeigu Romos pilietis, pateks karo
nelaisv, grta Rom, atsinaujina
jam priklausiusios turtins teiss
(iskyrus faktinio pobdio santykius
faktin daikto valdym, santuok);

11

 Fictio legis Corneliae Kornelijaus

statymo fikcija, kuri tvirtino 80 m.
pr. Krist ileistas lex Cornelia de
captivis. Jeigu karo nelaisv
pateks Romos pilietis mirta
bdamas karo belaisvis, teis laikosi
fikcijos ir teigia, kad jis mir tuo
momentu, kai pateko nelaisv, t. y.
kaip laisvas mogus, todl po jo
mirties galimas paveldjimas.

12

 Lietuvos Respublikos civilinio

kodekso 2.2 str. 4 d.:
Jeigu tam tikr civilini teisini
pasekmi atsiradimas priklauso nuo
to, kuris i fizini asmen mir
anksiau, o nustatyti kiekvieno i j
mirties momento negalima,
preziumuojama, kad tie fiziniai
asmenys mir vienu metu.

13

 Romn teis laiksi prezumpcij tais

atvejais, kai vieno nelaimingo
atsitikimo metu davo tvai ir vaikai
ir tikslaus momento, kuris i asmen
mir anksiau, nustatyti nebuvo
manoma. Tokiais atvejais:
jei vieno nelaimingo atsitikimo metu
uvo tvas ir pilnametis vaikas, laikoma,
kad tvas uvo pirmiau, o vaikas
vliau;
jei vieno nelaimingo atsitikimo metu
uvo tvas ir nepilnametis vaikas,
laikoma, kad vaikas uvo pirmiau, o
tvas vliau.
14

TEISINIS SUBJEKTIKUMAS
(TEISNUMAS + VEIKSNUMAS)
CAPUT
Bendrinje lotyn kalboje caput
galva.
Juridinje leksikoje caput habere
bti teisi ir pareig subjektu,
teisini santyki dalyviu.

15

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

2.1 str.:
Galjimas turti civilines teises ir
pareigas (civilinis teisnumas)
pripastamas visiems fiziniams
asmenims.

16

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

2.5 str. 1 d.:
Fizinio asmens galjimas savo
veiksmais gyti civilines teises ir
susikurti civilines pareigas (civilinis
veiksnumas) atsiranda visikai, kai
asmuo sulaukia pilnametysts, t. y.
kai jam sueina atuoniolika met.

17

 Teisnumas ir veiksnumas XIX a.

Vokietijoje veikusios pandektins
teiss mokyklos sukurtos teisins
kategorijos, kurias pandektistai
generavo studijuodami romn
teiss altinius. Romn teis
teisnumo ir veiksnumo taip grietai
neatskyr ir ias svokas joje apima
caput (teisinis subjektikumas).

18

Kas apsprendia asmens caput?

Pasak Gajaus, tria sunt enim quae
habemus libertatem, civitatem,
familiam. Mums priklauso is
trejetas: laisv, pilietyb, eima.
Caput apsprendia trys padtys (status):
Status libertatis laisvs statusas;
Status civitatis pilietybs statusas;
Status familiae padtis, kuri
asmuo uima eimoje.

19

Teisinio subjektikumo apimties

kitimas (sumajimas) capitis
deminutio
Romanistikos mokslas skiria tris
teisinio subjektikumo sumajimo
(pasikeitimo) laipsnius:
1.Capitis deminutio maxima
(aukiausias) asmuo netenka
laisvs. Tai mors civilis civilin
mirtis;
20

2. Capitis deminutio media (vidurinysis)

Romos pilietybs netekimas.
Nutrksta teisiniai santykiai, kurie yra
reglamentuojami ius civile;
3. Capitis deminutio minima
(emiausias) tai bet koks asmens
padties eimoje pasikeitimas.
Capitis deminutio minima laikomi ir
tokie atvejai, kai asmens teisi
visuma isipleia, pavyzdiui,
emancipatio (ilaisvinimas i tvo
valdios).
21

Status libertatis laisvs statusas

Gaius, Institutiones, 1.9:
Et quidem summa divisio de iure
personarum haec est, quod homines
liberi sunt, aut servi.
Svarbiausias skirstymas asmen
teisje: laisvieji (liberi) ir vergai (servi).
Be i kategorij laisvs poiriu dar
iskirtini libertinai arba atleistiniai (i
vergovs paleisti asmenys) ir pusiau
laisvi asmenys (turintys juridin laisv,
taiau faktikai esantys vergo
padtyje).
22

Vergovs altiniai
Pagal ius civile

Pagal ius gentium

Nemoki skolinink pardavimas

Karo nelaisv (captivitas)
vergov u Romos rib (trans Tiberim)
Bausms vergai (servi poenae), t. y.
nubaudimas tam tikromis bausmmis
baudiamajame procese (damnatio
ad metallum, damnatio ad bestias)

Gimimas i motinos vergs:

Ikiklasikiniu laikotarpiu jeigu moteris
pagimd kdik bdama verg, jis
gimsta vergas;
Klasikinje teisje favor libertatis
(palankumo laisvei) principas, t. y.,
jei kur nors laik per vis ntumo
laikotarp moteris buvo laisva, jos
pagimdytas kdikis yra laisvasis

laisvos moters gyvenimas su vergu

(52 m. senatusconsultum
Claudianum)
savanorikas apsimestinis
parsidavimas vergov (ad pretium
participandum)
23

Verg padtis
Vergas yra ne teiss subjektas (persona),
o jos objektas (daiktas, res).
eimininkas vergo atvilgiu turi valdi
dominica potestas, kuri eina vergo
gyvyb ir mirtis, teis j parduoti,
dovanoti, keisti, nustatyti j uzufrukto
teis, sudaryti dl vergo paius
vairiausius sandorius.
Verg bendras gyvenimas contubernium
niekuomet nebuvo laikomas santuoka,
nesukeldavo joki teisini pasekmi, i
contubernium gim vaikai tapdavo
motinos eimininko nuosavybe.
24

Verg dalyvavimas civilinje

apyvartoje (sandori sudarymas)
Atlikdamas juridinius veiksmus (sudarydamas
sandorius) vergas gali tik pagerinti, bet ne
pabloginti savo eimininko teisin padt: Melior
condicio nostra per servos fieri potest,
deterior non potest.
Jeigu i sandorio gyjamas turtas (turtins teiss),
jis tampa vergo eimininko nuosavybe.
Jeigu i vergo sudaryto sandorio atsirasdavo
turtins pareigos (prievols), j vykdymas
pradioje priklaus tik nuo geros valios, todl ios
prievols vadinamos prigimtinmis (obligationes
naturales). Toki prievoli vykdymo negalima
buvo isireikalauti pareikiant teisme iekin dl
sandorio, prievoli vykdymo vergo eimininkui.
25

Vergo eimininko civilin

atsakomyb u prievoli,
atsiradusi i vergo sudaryto
sandorio, vykdym. Actiones
adiecticiae qualitatis
Prigimtins verg atsakomybs u
prievoles, kylanias i j sudaryt
sandori, nepakako; tai stabd civilin
apyvart.
Romn teis nustato, kad esant tam
tikroms slygoms, btina sudaryti
galimyb pareikti civilin iekin vergo
eimininkui ir pareikalauti, kad jis
vykdyt tok sandor.
26

 Actiones adiecticiae qualitatis iuo

tikslu reikiam iekini grup.
Adiectio prijungimas, papildymas,
t. y. suteikus kontrahentams teis
pareikti iuos iekinius, prigimtin
vergo atsakomyb u sandorio
vykdym buvo papildyta civiline jo
eimininko atsakomybe.

27

Actiones adiecticiae qualitatis

rys
actio exercitoria reikiamas, kai
vergas paskiriamas laivo kapitonu
(magister navis);
actio institoria reikiamas, kai
vergas paskiriamas mons vadovu
(institor);

28

 actio de peculio reikiamas, kai

eimininkas vergui patikjo
savarankikai administruoti tam
tikr turt pekulij (odis peculium
kildinamas i lotynik odi:
pecus galvijai ir pecunia pinigai).
iuo atveju i eimininko buvo
galima pareikalauti tiek, kiek vertas
pekulijus;

29

 actio quod iussu reikiamas, kai

sandor vergas sudar vykdydamas
eimininko pavedim (galiojim;
iussus lot. galiojimas) arba
sandoris buvo sudarytas pagal
iankstin kontrahento ir eimininko,
kur sudarant sandor atstovavo
vergas, susitarim;

30

 actio de in rem verso reikiamas,

kai i vergo sudaryto sandorio
eimininkas turjo turtins naudos
(sandoris eimininkui buvo
pelningas; versio in rem dominieimininko turto pagausjimas).
iuo atveju iekinio suma negali
viryti eimininko gautos turtins
naudos.

31

eimininko atsakomyb u vergo

sukelt al. Noksalin
atsakomyb
eimininkas privalo atlyginti al, kuri
vergas padar kito asmens turtui,
asmenybei.
eimininko pareiga pasireikia kaip
fakultatyvioji prievol (facultas alternativa),
t. y. nuo prievols jis gali tapti laisvas
sumokdamas al patyrusiam asmeniui
pinigin kompensacij (noxam sarcire) arba
perdavs alos suklj, kad is atidirbt
(padengt nuostolius savo darbu) (noxam
dare).
32

 Principas: Noxa caput sequitur. ala seka paskui galv. Tai reikia,
kad iekinys dl alos atlyginimo
turi bti reikiamas ne tam
asmeniui, kuris buvo vergo
eimininkas alos padarymo metu,
bet tam, kuris valdo verg tuo metu,
kai reikiamas reikalavimas teisme.
Jeigu iki pareikiant iekin (actio
noxalis), vergas yra paleidiamas
laisv, tai iekinys privalo bti
pareikiamas paiam ilaisvintajam.
33

NOTA BENE: IR ACTIONES

ADIECTITIAE QUALITATIS, IR
NOKSALIN ATSAKOMYB TAIKOMI
NE TIK VERG EIMININKAMS, BET
IR EIMOS TVUI, KURIO VALDIOJE
YRA VAIKAI, MONA: JIS TAIP PAT
ATSAKINGAS U I ASMEN
SUDARYT SANDORI VYKDYM IR
PRIVALO ATLYGINTI J SUKELT
AL.

34

Vergovs pabaiga. Manumissio

vergo paleidimas laisv
Manumissio (manus + mittere
paleisti i rank).
Manumisija tai vienaalis sandoris.
Tai reikia, kad teisini padarini
(vergas tampa laisvas) atsiradimas
priklauso nuo vieno asmens
(eimininko) valios ireikimo.

35

 Imokime atskirti ias svokas:

sandoris ir sutartis. Tai nra tas
pats.
Sandoris - platesn svoka nei
sutartis: visos sutartys yra sandoriai
(dvialiai, daugiaaliai), bet ne visi
sandoriai yra sutartys (nes yra ir
vienaali sandori kaip, pavyzdiui,
manumisija, testamentas, palikimo
primimas, vekselis ir pan.).
36

Manumissio bdai
Formalieji (nustatyti ius civile)

Neformals (pretoriniai, pagal ius

praetorium)

Manumissio vindicta (procesin

tvarka, dalyvaujant magistratui)

Manumissio inter amicos

(dalyvaujant 5 liudytojams)

Manumissio censu (raant piliei

sra kaip laisv asmen)

Manumissio per epistulam

(ilaisvinamuoju ratu)

Manumissio testamento
(testamentu):
manumissio testamento directa
(tiesioginis bdas)
manumissio testamento
fideicommissaria (netiesioginis,
pareigojant testamentin pdin
ilaisvinti verg)

Manumissio per mensam (convivii

adhibitionem) (pokylio metu,
leidiant vergui valgyti kartu su
laisvaisiais)

Manumissio in ecclesia (religins

bendruomens akivaizdoje)
37

Manumissio sukeliamos teisins

pasekms
Ilaisvinus
formaliuoju bdu
1. Vergas juridikai
tampa laisvas

2. Tampa Romos
pilieiu

Ilaisvinus neformaliuoju bdu

1. Vergas tampa faktikai laisvas, o ius civile j ir
toliau laiko vergu, o eimininkas pradioje
galjo bet kuriuo metu pareikalauti, kad vergas
grt ir toliau jam tarnaut (vindicatio in
servitutem)
2. Neformaliai paleist laisv asmen padt
gina pretorius: jei eimininkas reikia
reikalavim, kad vergas grt, pretorius ukerta
keli tokio iekinio patenkinim (suteikia
procesin ilyg)
3. 19 m. ileistas lex Iunia Norbana neformaliai
paleistiems laisv asmenims suteikia juridin
laisv, o pilietybs poiriu juos priskiria lotyn
kategorijai (Junijaus lotynai, latini Iuniani).
38

statymai, riboj teis paleisti

laisv vergus
2 m. pr. Krist lex Fufia Caninia:
ribojo testamentin ilaisvinim
priklausomai nuo bendro eimininko
valdom verg skaiiaus
(pavyzdiui, turintis nuo 3 iki 10
verg, testamentu galjo ilaisvinti
ne daugiau kaip pus, nuo 100 iki
500 1/5 dal, maksimalus verg,
kuriuos galima ilaisvinti testamentu
skaiius 100).
39

 4 m. lex Aelia Sentia: laisv

paleidiamas vergas privaljo bti
sulauks 30 m., o ilaisvinantis
eimininkas sukaks 20 met.
Prieingu atveju, reikjo specialiai
komisijai rodyti svarbi paleidimo
laisv prieast. is statymas taip
pat draud manumissio in fraudem
creditorum (paleidim laisv, kai
siekiama padaryti alos kreditori
interesams).
40

 Imperatorius Justinianas lex Fufia

Caninia panaikino, o i lex Aelia
Sentia nuostat paliko galioti tik
manumissio in fraudem creditorum
draudim.

41

Libertin teisin padtis.

Patronato teis (ius patronatus)
Libertin ir t, kurie gim laisvi
(ingenui), teisin padtis nebuvo
vienoda.
Buvus eiminink (patron) ir
libertin susiedavo patronato
teisiniai santykiai (ius patronatus).

42

 Libertino pareigos patronui:

obsequium, reverentia, honor
(pagarbos reikimas; patronui nebuvo
galima reikti iekini, utraukiani
pilietin negarb, o visus kitus reikti
galima tik gavus pretoriaus leidim),
operae liberorum (neatlygintinis
paslaug teikimas), bona
(alimentinio ilaikymo pareiga).
Libertinai neturjo teiss uimti
magistrato pareig.
43

 Patronui priklaus paveldjimo po

libertino mirties teis.
Libertinas galjo gyti asmens, kuris
gim laisvas (ingenuus), teisin
status: restitutio natalium
(privatins teiss srityje), ius
aurelianuli (vieosios teiss srityje).

44

Pusiau laisvi asmenys:

asmenys in mancipio vaikai,

kuriuos j eimos galva,
perdav kitam asmeniui, kad jie
savo darbu atlygint
pastarajam padaryt al;
addicti ir nexi nemoks
skolininkai;
45

 kolonai (coloni, vadinamieji ems

vergai - glebae adscripti) tai smulks
ems nuomininkai, patekdav
asmeninn ems sklypo savininko
priklausomybn ir neturdav teiss be
jo leidimo ivykti i ems sklypo.
Kolonatas buvo paveldima padtis
(vaikas gimdavo kolonu, jei motina ar
tvas bdavo kolonas), taip pat kolonu
buvo galima tapti dl senaties (30
met dirbant isinuomot sklyp) ir
savanorikai pasiduodant ems
savininko priklausomybn.
46

Status civitatis pilietybs

statusas
Romos
Lotynai
(latini):
Svetimaliai
pilieiai
(cives,
Quirites)

Senieji lotynai
(latini veteres vel
prisci);
Kolonij lotynai
(latini coloniarii);
Junijaus lotynai
(latini Iuniani)

(peregrini):
Apibrtos
pilietybs
(certae
civitatis)
Nukariautieji
(dediticii, kuri
laisv
vardinama kaip
blogiausia
pessima
libertas)
47

 is imperijos gyventoj skirstymas

tampa neaktualus imperatoriui
Karakalai 212 m. ileidus constitutio
Antoniniana, kuria pilietyb suteikta
visiems imperijos gyventojams,
iskyrus peregrini dediticii, kuriems
pilietyb suteik tik imperatorius
Justinianas.

48

Romos pilieio teisinio

subjektikumo turinys
Vieosios teiss srityje
ius sufragii aktyvioji rinkim
teis, teis balsuoti tautos
susirinkime;
ius honorum pasyvioji
rinkim teis, teis bti
irinktam magistrato
pareigas;
ius militiae karo prievol
(teis ir pareiga tarnauti
legionuose);
ius provocationis apeliacijos
teis (teis sksti magistrato
paskirt mirties bausm ar
didel pinigin baud tautos
susirinkimui).

Privatins teiss srityje

ius conubii teis tuoktis
pagal ius civile;
ius commercii teis sudaryti
sandorius pagal ius civile;
legis actio teis bti alimi
civiliniame procese;
patria potestas teis
gyvendinti eimos galvos
valdi;
factio testamenti: activa
(palikti turt testamentu) ir
passiva (bti paskirtam
pdiniu pagal testament).

49

Status familiae padtis eimoje

Personae sui iuris (savarankiki,
savosios teiss asmenys), kurie
eimoje yra nuo nieko
nepriklausomi, gali turti savo
asmenin nuosavyb. Daniausiai
tai buvo eimos galva pater
familias, kurio rankose buvo eimos
turtas, jis atstovaudavo eim
santykiuose su iors subjektais;

50

 Personae alieni iuris (pavalds,

svetimos teiss asmenys), kurie
yra pavalds eimos galvai ir i
esms neturi jokio turtinio
veiksnumo, negali turti asmenins
nuosavybs (jeigu sudaro sandorius,
i j gaunamas turtas tampa eimos
galvos nuosavybe. Tam tikros
iimtys buvo numatytos pilnameio
snaus naudai).

51

 Pilietin garb honor, existimatio.

Pilietins negarbs (infamia) rys:
Tiesiogin (infamia immediata,
turpitudo) itinka asmen, usiimant
moraliniu poiriu smerkiama veikla
(pavyzdiui, prostitucija, aktoryste);
Netiesiogin (infamia mediata) itinka
asmen, kuriam buvo pareiktas ir
teismo patenkintas actio famosa
(negarb utraukiantis iekinys,
pavyzdiui, iekinys dl vagysts actio
furti).
52

 Intestabilitas teisinis padarinys,

kuris itinka pilietins garbs
netekus asmen: asmuo, kuris buvo
kvieiamas paliudyti sandor, o
vliau, ikilus ginui dl sandorio
sudarymo fakto, atsisaks stoti
teisman kaip liudytojas,
nebegaldavo bti kvieiamas
liudytoju, o taip pat pats kviestis
kitus asmenis, kad ie paliudyt jo
sudaromus sandorius.

53

 Veiksnumas - galjimas savo

veiksmais (sudaromais sandoriais)
gyti civilines teises ir susikurti
civilines pareigas.
Romn teisje takos asmens
veiksnumui turjo ie faktoriai:
amius (aetas);
psichikos bkl;
lytis (sexus);
neracionalus turto naudojimas,
eikvojimas (prodigitas).
54

 Kai ie faktoriai siaurina asmens

veiksnum, kalbama apie infirmitas
silpnum, netvirtum
(pavyzdiui, infirmitas aetatis).

55

AETAS - AMIUS
Infantes (vaikai, maameiai iki 7 m.) visikai
neveiksns;
Impuberes (nepilnameiai nuo 7 m. iki 12
(moterys) ir 14 (vyrai) met) ribotai veiksns
asmenys, kurie savarankikai gali sudaryti tik
sandorius, kuri gerina j turtin padt, i kuri
atsiranda turtins teiss, bet ne pareigos. Jeigu
nepilnametis savarankikai sudaro sandor, i
kurio paprastai atsiranda ir teiss, ir pareigos,
tai nepilnametis asmuo gyja turtines teises, o
pareigos jam neatsiranda (t. y. sandoris yra i
dalies negaliojantis). Toks sandoris romn
teisje vadinamas raiu negotium
claudicans (lot. claudius raias, lubas);

56

 Puberes pilnameiai asmenys,

kurie yra visikai veiksns ir gali
savarankikai sudaryti bet kokius
turtinius sandorius.

57

Lex Laetoria ir 25 m. amiaus riba

Apie 192 m. pr. ileidiamas lex
(P)Laetoria. Nuo io laiko svarbi tampa 25
met amiaus riba.
Visi pilnameiai asmenys (puberes)
skirstomi : puberes minores (nuo
pilnametysts iki 25 m.) ir puberes
maiores (vyresni nei 25 m.).
Tiek puberes minores, tiek maiores yra
visikai veiksns asmenys, kurie gali
savarankikai sudaryti bet kokius
turtinius sandorius. J sudaryti sandoriai
yra galiojantys ir sukelia teisines
pasekmes.
58

 Lex Laetoria ir pretori teis numat

papildomas asmen, nesulaukusi
25 m., teisi apsaugos priemones:
actio legis Laetoriae iekinys,
kur buvo galima pareikti
kontrahentui, pasinaudojusiam
jauno asmens nepatyrimu ir
iiekoti i jo baud;

59

 exceptio legis Laetoriae jeigu jaunas

asmuo sau nepalankaus sandorio dar
nevykd, o kontrahentas reikia iekin
teisme ir reikalauja, kad sandoris bt
vykdomas, pretorius tok iekin
suteikia procesin ilyg (atsikirtim) (t.
y. atsikertama, kad sandoris buvo
sudarytas dl nepatyrimo ir iekinys dl
to atmetamas);
restitutio in integrum propter minorem
aetatem jeigu jaunas asmuo sau
nepalank sandor jau vykd, turi teis
kreiptis pretori, kad is taikyt
restitucij (grint sandorio alis
padt, buvusi iki sandorio).
60

! Puberes minores netaikomas

principas: Ignorantia iuris
nocet.

61

Kiti veiksnum ribojantys faktoriai:

Psichikos sutrikim turintys asmenys
skirstomi : dementes (gimt
silpnaprotyst turintys asmenys, kurie yra
visikai neveiksns) ir furiosi (gyvenimo
eigoje susirg tam tikra psichikos liga).
Romoje nebuvo teismins pripainimo
neveiksniu dl psichikos sutrikim
tvarkos, todl apie asmens veiksnum
sprsta pagal faktin bkl. Lucida
intervalla proto nuvitimo laikotarpiai,
kuriais psichikos ligoni sudaryti sandoriai
buvo pripastami galiojaniais;
62

 vaistnikas gyvenimo bdas

(prodigitas) tokiems asmenims
pretorius galjo udrausti
savarankikai tvarkyti turt
(interdictio bonorum), todl
savarankikai jie galdavo sudaryti
tik turtin padt gerinanius,
turtines teises suteikianius
sandorius, o kitus tik gav
kuratoriaus sutikim;

63

 Moterims, net ir sulaukus pilnametysts

ir nuo nieko nepriklausant eimoje,
buvo taikoma moter globa (tutela
mulierum), taiau klasikiniu laikotarpiu
is institutas jau beveik yra inyks. Kai
kuri sandori moterys apskritai
negaljo sudaryti, pavyzdiui, laiduoti
u svetim skol (tai draud 46 m.
senatusconsultum Velleianum);
negaljo paliudyti sandori, sudarom
ius civile nustatytais bdais; 169 m. pr.
Krist ileistas lex Voconia ribojo
moter teis paveldti mirusiojo turt.

64

Juridiniai asmenys
Juridini asmen rys:
Universitas personarum (asmen
susivienijimas). Romoje tai buvo vairios
korporacijos (societates, sodalitates,
collegia, corpora);
Universitas rerum (turto mas). Romoje
tai buvo turtas, kuris skiriamas tam tikr
tiksl gyvendinimui (pavyzdiui,
labdarai). Toki juridini asmen ypa
pagausja krikioniku laikotarpiu, kai
aktyviai steigiami labdaros fondai,
alpos organizacijos (piae causae);
65

 Aerarium, fiscus valstybs

(imperatoriaus) idas, kuris privatini
teisini santyki srityje buvo
traktuojamas kaip juridinis asmuo,
taiau turjo tam tikr specifini
privilegij (privilegia fisci).

Tres faciunt collegium

minimalus juridinio asmens steigj
skaiius privaljo bti ne maiau
kaip trys fiziniai asmenys.

66