1.

Antikos teis
Pagrindiniai Atn teiss altiniai: Drakono, Solono statymai. Nuosavybs ir valdymo, prievolin, santuokos ir baudiamoji
teis.
Senovs Romos teiss archainis, ikiklasikinis, klasikinis, poklasikinis laikotarpiai, pagrindiniai teiss altiniai, principai.
Teiss raida antikinje Graikijoje nepereng poli rib, pltojosi vietos paproi ir tradicij pagrindu, pasiymjo teiss
partikuliarizmu (margumu, regioniniu pobdiu). Labiausiai ipltota senovs Graikijos teiss sistema buvo Atnuose.
Seniausias teiss altinis Atnuose buvo paproiai, taiau anksiau nei kitose senovs pasaulio alyse, (jau nuo VIIa. pr. Kr. pab.)
pagrindiniu teiss altiniu tapo statymai. Drakono statymai (621m. pr. Kr.) buvo skirti nusikaltimams ir bausmms. Iki i
dien iliko tik j dalis reglamentuojant atsakomyb u nuudymus. Jie buvo labai grieti (sakoma, kad jie parayti krauju, ne
raalu): pvz., mirties bausm buvo skiriama u ventvagyst, vagyst, dykinjim ir net u svetim darovi pasisavinim.
Taiau jie jau draud keryti udiko giminei, saugojo udik nuo kankinimo, ribodami kraujo kert, vesdami visuomens
santykius tam tikr fiksuot tvark ir varydami eupatrid savival Drakono statymai savo laikmeiu buvo teigiamas reikinys.
Solono statymai (594m. pr. Kr.) buvo didelis statym leidybos darbas Atnuose. Solonuo tapus archontu (aukiausiu to meto
Atn pareignu) teko sprsti sudting udavin, ikilus atnieiams dl padidjusi vidini prietaravim. Jis panaikino
skolas ir skolin vergij, ilaisvino pilieius nuo skolini prievoli vykd seistachij. T.p. likvidavo monopolin eupatrid
galimyb eiti valstybines pareigas, reglamentavo naujus civilinius teisinius santykius. statymai paskatino prekybos ir amat
pltr Atnuose. Solonas panaikino Drakono statymus, iskyrus paliko kelet nuostat dl nuudym. Nuosavybs ir valdymo
teis tokio spec. termino nebuvo. Valstybs turtas buvo atiduodamas naudotis privatiems asmenims, kurie buvo laikomi jos
savininkais. Taiau galima velgti turto valdymo ir nuosavybs skirtum: em galjo bti ir valstybin ir privati, taiau ios
priklausomybs buvo tarpusavyje susipyn, privat. nuosavyb kildinama i valstybins, o valstyb. buvo realiai gyvavusi privat.
nuosavybs forma. Prievols Atn teisje buvo skirstomos laisvsias (kylanias i sutari) ir nelaisvasias ( dar vad. deliktais)
kylanias i teiss paeidim. Svarb. sutartys buvo sudaromos ratu. Sutari rys buvo tokios: hipoteka (ems keitimas),
pirkimo-pardavimo sutartis, bendrovs sutartis (moni grupsusitaria kuo nors verstis) nuomos, paskolos, samdos, pasaugos,
panaudos, rangos. Delikt prievols atsirasdavo padarius al svetimam turtui j reikdavo kompensuoti. Santuoka t.p. buvo
sutartis tarp jauniko ir nuotakos tvo. Nuotaka sutarties objektas. Jaunikis sumokdavo u nuotak, o ji i tv gaudavo krait.
Moteris patekdavo vyro valdi, nors likdavo ir tvo valdioje. Daugpatyst ir nesantuokinis gyvenimas nebuvo leidiami.
Neitikima mona bdavo smerkiama visuomens. Ituoka vyrui buvo laisva, tik reikjo grinti krait (jei isituokiama ne dl
monos neitik.). Moteriai isituokti buvo daug sunkiau. Baudiamoji teis nusikaltimai ir bausms reglamentuoti
primityviai, skirti nusikaltimai valstybei ir nusikalt. asmeniniams interesams. Sunkiausi nusikaltimai valstybs idavimas,
ksinimasis demokratin santvark, diev ieidimas, vagyst i ventyklos. Nuudymas, meitas, monos neitikimyb,
vagyst vieojo vietoje laikyti ir nusikalt. valsybei ir nusikalt. asm. interesams. Visais atvejais teisminis persekiojimas bdavo
pradedamas suinteresuotojo, kad nusikaltlis bt nubaustas iniciatyva. U sunk. nusikalt.-mirties bausm. Taikyta atimija politini teisi atmimas. Populiariausios bausms bauda ir turto konfiskavimas.T.p. pavertimas vergu.
Skiriami 4 romn teiss raidos laikotarpiai: seniausias (VI-IIIa.pr.Kr.) teis archain, primityvi, siaurai tautin polio,
neipltota. Seniausia teis vadinta kvirit teise (pagal kvirit genties pavad.), vliau ji m galioti visiems Romos pilieiams ir
buvo pavadinta civiline. Prekiniai-piniginiai santykiai buvo menkai ipltoti, todl romn teis ypatingai neisiskyr i kit
senovs ali teiss. ikiklasikinis (III-Ia.pr.Kr.); (kartais neskiriamas) amiams bgant pltsi prekiniai-piniginiai santykiai,
primityvi teis m trukdyti jiems engti priek. Pretoriai civilin teis m taikyti naujiems gyvenimo poreikiams, taip Romoje
pradjo kurtis naujovika teis. Buvo pripainti teisinio santykio ali lygiateisikumo. teisingumo ir kt. principai taip buvo
padti pamatai klasikinei Romos teisei. klasikinis (I a.pr.Kr.-IIIa.) teis tampa tobuliausia ir l. ipltojama. Teis pritaikoma
naujoms kintanioms gyvenimo normoms, romn teis tampa rykiu Europos civilizacijos elementu. i teis dav pradi
teiss kultui ir pagarbai visuomenje, laikytis statym tampa garbs reikalu. Kyla teisins valstybs idja. Ipltota romn teis
tampa universalia teiss sistema, kurios pagrindas yra privatin nuosavyb ir rinkos santykiai. poklasikinis (IV-Via.)- tai teiss
sisteminimo pabaiga. Pagrind. teiss altiniai seniausias romn teiss altinis buvo paproiai, kaip teisinio pobdio
taisykls, atsirandanios ir tobuljaniospaiame tautos gyvenime. Taiau spjama, kad jau karalikuoju laikotarpiu (apie VII-V
a.pr.Kr.) tam tikr vaidmen ima vaidinti karali statymai, apie kuriuos nedaug inoma. Laikui bgant statymai, kaip teiss
altiniai, gyja vis didesn reikme. Ypa svarbs Va. pr. Kr. pasirod 12 lenteli statymai.
2
Antikos teis: Senovs Romos teiss kodifikacija: Gregoriano, Hermogeniano,
Teodosijaus kodeksai. Justiniano kodofikacija: struktra, latiniai; XII
lenteli statymas:nuosavybs, prievolin, eimos, baudiamoji, teismo
proceso teis.
Pirmieji romn teiss rinkiniai yra Romos teisinink Gregoriano ir
Hermogeniano kodeksai. Jie sudaryti IIIa - IVa. Ten surinkti Romos
imperatori konstitucij aktai, ileisti 196-365m. 438m. pasirod
Teodosijaus II pirmoji oficiali imperatori konstitucij kodifikacija.
Kodeksas suskirstytas 16 knyg, kiekvienas j titulus. Kiekviename
titule imperatori statym tekstai idstyti chronologine tvarka,

praktikai nepakeistu pavidalu.

Bet isamiausia kodifikacija nuo XII lenteli statymo iki paskutini
imperatori buvo ileista 528-534m. Tai buvo atlikta Justiniano. Kodeksas
baigtas 529., bet buvo tobulinamas, Rmsi Teodosijaus, kit imperatori
veikalais, bei teisinink darbais. Kodeks sudar Digestai ir
Institucijos9pagrindai). Digestai dalijami 50 knyg, ojie - 432 titulus,
ie - 9123 fragmentus. Daugiausia dmesio skiriama privatinei teisei.
Pagindai - elementarus romn teiss vadovlis pradedantiems teisininkams ir
teiss mokykl mokiniams. Institucijos skirstytos 3 dalis: asmen teisin
padtis, daiktai ir proceso formas. Kaip ir digestai, institucijos
paskelbtos 533 metais.
Romos bendruomenje visikai tavrksi palyginti nedidel turting
eimynini klan (patricij), valdiusi ems plotus, grup. Gausi romn
laiud- plebjus skyr nuo patricij gii politin ir socialin praraja.
Seniausias romn teiss altinis buvo paproiai. Vlaiu svarb vaidmen
gavo karali leidiami statymai. Ypa reikmingi buvo Va.pr.Kr. pasirod
Dvylikos lenteli statymai - sutvarkytos paproi teiss rinkinys. Jam
pasirodyti padjo nuolatin patricij kova su plebjais, nes patricijai
laisvai interpretavo neraytas paproi normas, neatsivelgdami plebj
interesus.
Nuosavybs apsaugai daug dmsio neskirta, svarbiausia kilmingj turtiniai
santykiai, o valstieio turto apsauga ignoruojaa. Valstyb aktyviai
dalyvauja kiniame gyvenime, pati turjo daug dirbamos ems. Toks turtas
buvo dalinamas privatiems asmenims u tarnyb ar kitokius nuopelnus. em
buvo privati ir valstybin, bet jos negaljo sigyti vergai ir svetimaliai.
Vyravo tik elementarios sutartys: pardavimas, pirkimas, paskola. Skyr
prievoles kylaniasi sutari ir u teiss paeidimus. Sutartys sudaromos
pasiadjimu, retai ratu. Kaip laidasvimas naudojamas turto keitimas, bet
daniausiai pasikliauta fizinmis bausmmis. Aptikus pirkto daikto defekt,
buvo galima sutart nutraukti. Prievol uz teis paeidim reikalaudavo
pinigins kompensacijos.
eimos teisje sutartis daroma tarp jaunikio ir nuotakos eimos galvos.
Moteris joki teisi neturjo, buvo sutarties objektas, itekjusi papuldavo
visik vyro priklausomyb. Vyro neitikimyb nebaudiama, o moteris u
tai bdavo vejama i nam. Turt pirmiausia paveldavo sns, j nesant,
dukros.
Labai danai leidiamas saviteismis, jeigu rodoma, kad nusikaltusiojo
veiksmai buvo teisingi. Skiriami nusikaltimai valstybei ir asmeniniams
interesams. Sunkiausias nusikaltimas buvo valstybs idavimas, diev
eidimas. Mirties bausm taikoma danai, kno bausms paplitusios tik verg
nusiklatimuose. Taip pat populiari bausm-turto konfiskavimas.
Svarbiausias bruoas: beslygikai klausyti respublikos statym yra ne tik
pareiga, bet ir garbs reikalas.
3
.Antikos teis
"Vulgarioji" romn teis viduramiais: Alariko "Romos vestgot statymas", "Teodoriko ediktas".
Vidurami teis daug perm i antikos kultros, taiau lugus Romos imperijai, nusilpo ir romn teis. lugusios Romos
imperijos teritorijoje greta paproi teiss galiojo ir romn teis, taiau ji buvo gerokai subarbarinta, sutrumpinta,
supaprastinta, suvulgarinta.
Romos vestgot statyma 506m.: (Xa. Pavadintas Alaricho inynu)
Tai inomiausias romn teisynas, kuris buvo supaprastintas ir populiarinamas karali, kurie siek padti teismams.
Skirtas vestgot karalystje gyvenantiems romnams
Komentuojami ymi romn teiss atstov altiniai
Gana tobula lotyn kalba
Struktros poiriu primena Justiniano teiss paminkl
Turtingas turinys
Paplito u vestgot karalysts rib, buvo pavydiu kitiems
Anuliuotas 654m.. Taiau juo ir toliau buvo remiamasi. Frank neukariautuose karalysts rajonuose jis ir toliau liko
autoritetingas teiss altinis, nekart pataisytas ileistas skirtingais pavadinimais ir teikytas kelet imtmei; iverstas
ispan kalba.
Panaaus pobdio buvo: Romos burgund statymas, Karaliaus Teodoriko ediktas. Fuero Juzgo (1229m.,Kordoba)

Visuose mintuose teisynuose buvusi teis paprastai vadinama vulgarija romn teise. Jai bdingas primityvus teiss svok
aikinimas, joje neliko tiksliai nugludintos civilins teiss institut sistemos, painiojami vairs sutari tipai ir pan.
Jau po VI a. I romn teiss sistemos, tebeklestjusios Bizantijoje, Vakar Europoje buvo ilik tik fragmentai: net
supaprastinta romn tais atrod esanti pernelyg sudtinga. Nemaai rom. teiss liekan isaugojo ir banyia. ia teise dar
kur laik spontanikai naudojosi gyventojai buv romnai. Benat jau tok romn teiss ilikim lm germanams buvs
gyvas principas, neprimetantis nugaltiesiems nugaltojo teiss, visiems leidiantis gyventi pagal savo genties teis.
Romn teiss renesansas XI a. ir pirmieji universitetai.
XI-XII a. Gerokai pagyvjo Vakar Europos ekonominis gyvenimas, ypa prekyba, bet tolesnei jo raidai labai didel klitis
buvo senoji paproi teis, pritaikyta udarai visuomenei.
Pukiausi galimybi ikilusiems udaviniams sprsti galjo suteikti romn teis. Pagrindiniai rom. teiss altiniai buvo digestai
(autentikas altinis) .
Romn teis tapo pagrindiniu veiksniu, galjusiu padti nugalti ne tik to meto Vakar Europos al nacionalins teiss
partikuliarizm, bet ir valstybines bei kitas teritorines sienas ir sukurti bendr Vakar Europos teisin kultr, teiss moksl ir
teisin isilavinim.
Rastas Digest rankatisstaiga atkreip save vis dmes. Senieji romn teiss tekstai pirmiausia buvo perrayti, o paskui
vairiuose . Italijos , o netrukus ir kit ali miestuose jie imti studijuoti. Daugel taip sudomin senieji bizantiniai tekstai buvo
parayti senja romn kalba, juose minima daugyb jau pamirt teiss institut ir problem, todl paprastam skaitytojui jie
buvo sunkiai suprantami.
Teisininkai buvo sitikin, kad j stuijuojamuose senuosiuose teiss tekstuose ufiksuota teis nepraradusi reikms, esanti
universali ir nekintanti. Romn teiss mokslas vis laiau buvo laikomas tiesiog teiss mokslu.
Pirmieji universitetai Italijoje (Bolonijos u. Yra garsiausias ir seniausias.jame vienu metu studijavo 10 tkst. student ). Teiss
mokyklos buvo paavdintos universitetais ,ir tai turjo reikti, kad isilavinim jose galjo gauti visi norintieji, t.y. ne tik vietos
gyventojai. Universitetai buvo originalus vidurami krinys, neturjs analog privelegijomis ir mokslo laipaniais bakalauro,
licenciato, magistro, daktaro, suteikiamais gavusiems universitetin isilavinim.
Atsirad . Italijoje, universitet teiss fakultetai greitai m plisti vakar Europoje, atkreipdami save, ypa P. Pranczijoje, vis
daugiau visuomens dmesio.
Pirmosiose io pobdio V. Europos teis mokyklosegana ilgai mokytasi galiojanios praktins teiss, nes jo, kaip sistemos,
faktikai dar ir nebuvo. I pat pradi romn teis buvo vienintelis universitetuose studijuojamas dalykas. Studij pagrind
sudar garsioji Bizantijos imperatoriaus Justiniano kodifikacija, kuri, mus kurtis uniersitetams, jau nuo XII a. Koll kas
neoficialiai imta vainti Civilins teiss svadu Corpus juris civilis. I sudedamj kodifikacijos dali svarbiausia laikyti
Digestai.
Studij programa teiss mokykloje prasidjo Digest teksto skaitymu. Mokytasi lotyn kalba. Dl sudtingumo ir
sunkumotekstus aikinavo profesoriai (glosavo). Mokymasis vadintas paskaitomis, j bdingas bruoas disputai.
Studij programa ir metodai Bolonijos ir kit universite teiss fakultetuose XII-XIII a. Rmsi nauju analizs ir sintezs bdu,
vliau pavadintu scholastiniu (remiasi absoliutaus, neginijamo tam tikr ties autoriteto pripainimu.iuo atveju Corpus juris
civilis).
universitet studij program traukiama ir Kanon teis. Ji buvo galiojanti, nuolat papildoma popiei r banyios
susirinkim nutarim. Dar buvo papildoma nacionaline teise, naujomis pasdaulietins teiss problemomis.
Universitet krimosi reikm: m rastis teisinink profesional sluoksnis, pasirod pirmieji teiss traktatai.
Glosatoriai ir konsiliatoriai.
Glosatoriai tai dstytojai,kurie buvo taip vadinami dl savo dstymo stiliaus(glosavimo).
Glosatoriai nekreip dmesio istorines savo nagrinjam teiss altini atsiradimo aplinkybes, nesidomjo romn teiss
istorija, todl jiems buvo sunku suvokti vairi institut reikm. Jie net nemgino lyginti Digest su galiojanios teiss
normomis.
Glosatoriai pasireik ne tik savo moksline veikla bet ir iskirtiniais pedagoginiais gabumais. J vadovaujami, studentai moksi
vidutinikai 7 metus. Glosatori tikslas buvo savo mokslo mediagos pagrindu iauklti puikiai isilavinusius teisininkus ir
intelektualus. Glosatori pastangomis vyravo sitikinimas, kad galima tapti mokytu teisininku imanant tik romn teis ir kad
savo galiojani partikuliarin teis galima drsiai ignoruoti.
Pirmj romn teiss profesori glosos netrukus gijo ne maesn autoritet nei pats j aikinamas tekstas. Glosatoriai ra
teiss vadovlius ir savarankikas studijas. Apie 1250 m. ileistas vieno ymiausi glosatori Akursijaus aikinim rinkinys
susiteminta glosa tapo visuotinai pripaintu autiritetingu veikalu.Akursijus savo veikalu, iki iol tebelaikomas teiss mokslo
klasika, i esms baig milinik glosatori darb.
Po jo atsirado nauja teiss inov karta, komentuojanti ne tiek senuosius tekstus, kiek glosas. Tai dar postglosatoriai arba kitaip
vadinami konsiliatoriai (patarjai, konsultantai). Jie neretai nutoldavo nuo pirmini romn teiss konstrukcij, bet padar didel
dab suderindami j su kanon, miest ir paproi teiss normomis labai daug dmesio konsiliatoriai taip pat skyr
eksperimentinei veiklai:teisinia politini, administracini, privatins teiss aktualij vartinimui.ymiausiu konsiliatoriumi
laikomas ital vidurami teisininkas Bartolusas de Sasoferatas, o jo darbas bubo Justiniano kodifikacijos komentaras,
pavadintas Opera omnia.
4
Genciu teise
Esminiai bruoai.

 Pasiymjo primitivyste
I pradi galiojo nerayta paprotin teis, negausus vietins valdios ileisti aktai, banytins teiss normos.
Nedidelis skaiius paprasiausi termin (paveldti i romn).
Nebuvo teisinink, prof. teisj, teism hierarchijos.
Asmeninis teiss taikymas kiekviena gentis , jusi Frank valstyb, turjo savo teis, taigi kiekvienas narys gyveno pagal
savo genties paproius. Ukariautiems romnams buvo leista naudotis savo teise (jos laiksi ir banyia). Susidrus interesams,
pirmenyb teikiama atsakovo ar kaltinamojo teisei, barbar teis viresn u romn.
Uraym paspartino romn teiss pavyzdys, uraymas leido karaliams jiems palankiai koreguoti statymus, kl karaliaus
autoritet, dav gyventojams stimul laikytis teiss.
Teis urayta lotyn kalba su german priemaia.
Svarbus simboliniai ir ritualiniai veiksmai atliekant aktus.
Taikinamoji teiss funkcija.
Asmens teis nebuvo skiriama nuo kolektyvins.
Teis reguliavo neplai visuomenini santyki sfer.
Salij teisynas.
Ileistas Frank valstybje karaliaus Chlodvigo 496 m.
Susidjo i 62 titul, buvo pildomas, padidjo iki 93 tit.
Didelis vaidmuo bsimoje Europos teisje Salij taisykl ems paveldjimo teis suteikiama tik vyrams. i norma buvo
net paskelbta pagrindiniu Pranczijos konstitucins teiss principu.
Nuosavyb.
Nra vienareikms sampratos.
Skiriamas kilnojamas turtas nuo ems (neminimas jos pirkimas ir pardavimas ).
Skiriama eimos valdoma em (ji statymu saugoma daugiau) nuo kolektyvins.
ems savininkus laiko lygiais.
Nuosavybs objektas ir vergai.
Sutartys.
Sutartiniai santykiai menkai ivystyti (nes maai paplit prekiniai piniginiai santykiai). Tik paprasiausios buitins sutartys.
Susitarimo objektas viskas, iskyrus em.
Nenustatyti bendri reikalavimai sutartims galioti. Sutari paeidimai utraukdavo turtin ir asmenin skolininko atsakomyb.
(Bavar st. yra reglamentuojanios nuostatos raytos sutarties su 3 liudytojais slygos negali bti pakeistos, prievarta
pasirayta sutartis negalioja).
Santuoka, eima.
Skiriama nedaug dmesio.
eimos patriarchalins.
Dl santuokos tarsi jaunikio ir nuotakos tvai.
Draudiamos santuokos tarp laisvj ir verg, tarp gimini. Tokios santuokos negaliojanios, o vaikai neteistai gim.
monos turtas santuokin vyro dovana, po jos mirties atitekdavo vaikams.
Iki 7-9 a. nebuvo klii santuokai nutraukti. Banyia vliau ved santuokos sudarymo tvark, santuoka nenutraukiama.
Paveldjimas.
Skiriama nedaug dmesio.
Nustatytos bendros taisykls pirmiausiai paveldti kvieiami sns, jei nra mirusiojo motina, jei nra brolis arba sesuo,
motinos sesuo, kiti.
Neinomas testamentinis paveldjimas. Reglamentuojama dovanojimo sutartis afatomija.
Nusikaltimai ir bausms.
Skiriama daugiausiai dmesio.
Teiss paeidimas skriauda asmeniui ar ala turtui.
Kompozicijos sistema pinigin kompensacija.
Nenorta kraujo kerto, utat norta taikos vesta atsakomyb.
Baudos u neatvykim teism.
Baudos u savateism ir j primenanius veiksmus.
Baudos buvo efektyvi priemon dl j dydio.
Baudos u padaryt al (kompensacijos bausms).
Bausms dydis priklaus nuo nusikaltlio ir nukentjusio socialins padties.
Taikytas ivarymas i bendruomens, paskelbimas u karaliaus globos rib. Ivaryto turtas atitekdavo iekovui, numatytos
baudos padedantiems ivarytam.
Mirties bausm skiriama daniausiai vergams.
Papildomai be baudos u turtinius nusikaltimus reikalaujama atlyginti nuostolius, u sualojim sumokti gydymo ilaidas.
inomos kalt mainanios (prisipainimas) ir sunkinanios (garb eminantys veiksniai, gaujos nusikaltimas) aplinkybs.
Kalts laipsnis priklaus nuo tuo, ar nusikaltimas buvo baigtas, ar ne.
Atskiros bausms u kurstym, ksinimsi, bendrininkavim.
Matoma iskirtin moters padtis (nes ji negali gintis su ginklu).

 Kalbama apie nusikaltimus karaliaus pareignams.

Kai nusikaltimas baigdavosi mirtimi, reikdavo mokti uvusiojo giminaiiams vergeld. Jis priklaus nuo nuudyto amiaus,
lyties, soc. padties. U vergo nuudym mokti reikjo kaip u svetimo daikto sunaikinim.
Numatytos nusikaltim prie teisingum sudtis (pvz. melagingas liudijimas).
Detaliai reglamentuotas vairi ri kno sualojimas (didiausia bausm u mogaus ikastravim).
Turtiniai nusikaltimai reglamentuojami, ypa vagysts jos buvo paprastos (bausms dydis priklaus nuo vagysts objekto)
ir klasifikuotos (su silauimu ar raktu padirbimu). U vagystes laisviems baudos, vergams kno bausms.
Baud mokti nusikaltliui paddavo gimins, vienias mokjo gyvybe.
Teismo procesas.
Procesas buvo kaltinamojo ir rungimosi pobdio.
Iekovo reikalas iekoti vogto daikto, kviesti teism atsakov ir liudytojus.
Detalus reglamentavimas, daug formali reikalavimu.
rodymai ordalijos ( Dievo teismas) imginimas ugnimi ir vandeniu. Taip pat liudytoj parodymai, kai nebuvo liudytoj
kviesdavo gimines, draugai, kurie rodinjo ger nusikaltusio vard.
Bavar statymai.
Individuali nuosavyb ne tik laukai, bet ir pievos ir mikai.
Bendro pobdio sutartinius santykius reglamentuojanios nuostatos: dl sutarties, sudarytos ratu, slyg nepakeiiamumo,
dl prievarta sudarytos sut. negaliojimo. Aptarinjamos ir slygos.
Baudos u vagystes buvo lygios daikto vertei , padidintai 9 kartus.
Vadovlyje maai kalbama apie Bavar statymus.
Saks statymai.
Ileistas 803 m. , kai Karolio Didiojo iniciatyva barbar statymai buvo pildomi, perraomi ir keiiami.
Sudaro 66 straipsniai.
Pagrind sudar saks paproiai, kiti barbar statymai, Karolio D. nutarimai.
Rodo paangi feodalini santyki pltr, privaios neribojamos ems nuosavybs ir soc. diferenciacijos didjim.
Skelb teistos sutarties nepaeidiamum.
mona yra perkama i jos tv u 300 solid.
em galjo paveldti tik snus, jiems nesant dukteris, globojamos vyr-giminaii. Negalima atimti paveldjimo j
perleidiant, nebent banyiai, karaliui, ar jei veria badas.
Daugeliu atveju atsisakyta kompensacijos ir taikyta mirties bausm.
Detaliai reglamentuotos nusikaltim sudtis ir bausms.
Baudos dydis priklaus nuo nukentjusiojo soc. padties.
Dar leido kraujo kert (pvz. nuudius kilmingj).
Anglosaks gentins teiss ypatumai.
Senoji kelt geni teis didelio vaidmens nesuvaidino, kaip ir romn, kuri reguliavo santykius tik tarp romn-okupant.
V a. siver anglosaksai, atne savo teis, susimai su keltais.
Raytin teis karali nuopelnas, skirta teisjams. Rayta senja angl kalba (ne kaip kontinente lotyn), todl nra
romn teiss takos.
Reglamentavo tik negausius visuomeninius santykius, svarbiausia baudos, teiss paeidimai. Dmesys banyios teisinei
padiai.

5.
Geni teis
Etelberto teisynas. Paskelbtas apie 600 metus. statymo pagrindas geni teis, tik buvo nustatytos didesns baudos u
nusikaltimus karaliui ir banyiai. statyme daugiausiai dmesio skiriama nusikaltimams ir bausmms, be to reguliuojama
santuoka ir paveldjimas. statymas numat materialin iiekojim karaliaus naudai. Pavyzdiui u laisvojo mogaus nuudym
numatomas vergeldas ne tik jo eimai, bet mokama bauda ir paiam karaliui. Vis laisvj moni gyvyb vertinta vienodai.
statyme detaliia iskaiiuoti pai vairiausi mogaus sualojim tarifai, net numatytos bausms u sikibim plaukus,
sudavim kumiu nos., detaliai diferencijuojama bauda u iaginim. statymas rpinosi aptverto kiemo saugumu.
Ins satymas. Tai taip pat pakoreguot paproi rinkinys, ileistas siekiant utikrinti tautai teising teis ir teising
valdi.Gyventojai buvo pareigoti uoliai atlikti banytines pareigas mokti jai mokesius, nedirbti sekmadieniais, laiku
kriktyti naujagimius. Plaiai reglamentavo turtinius nusikaltimus. Skyr vagyst, apie kuri vagies eima neinojo tai
utraukdavo atitinkam baud. Vagies namikiai, inoj apie vagyst, turjo bti paveriami vergais.Visais atvejais mogus,
kuriam grs bausm, spjs pasialinti banyi, jos galjo ivengti.

Alfredo statymas. Tai pirmasis suvienytos Anglijos teisynas. Alfredas surinko visus iki tol galiojusius statymus ir juos
sutvark. statymas skirtas karaliaus taikai ir banyiai saugoti. Kovojo prie kert, numat bausmes u sualojimus,
nuudymus, upuolimus, vagystes. Nustatom bausmi statymas pagal luomin nukentjusiojo ar nusikaltlio padt
nediferencijavo., nors pabr kiekvieno pareig gerbti savo eiminink. U pasiksinim u karaliaus ar eimininko gyvyb
grs mirties bausm ir turto praradimas. Ribojo priklausom moni perjim i vieno glafordo pas kit.
Etelstano statymas. pasirod X a. pirmoje pusje, po statym leidybos suaktyvjimo. statymas pareigojo mokti banyiai
deimtin (vis turim gyvuli ir gauto derliaus). Kita dalis statym skirta vagi persekiojimui leista susidoroti be teismo,
udrausta keryti u umut vag. Detaliai reglamentuota ordalij tvarka. statymas reikalavo, kad karalystje bt naudojamos
tik tos paios monetos ir niekas, be karaliaus, j nekaldint.
Knuto statymai, pasirod XI a. pirmoje pusje grupuojami banytinius ir pasaulietinius. Pasaulietiniuose pabriama, kad bus
laikomasi sen tautos paproi, naikinama neteisyb. Kreip dmes, ar nusikaltimas padarytas tyia, ar kam nors veriant.
Silpnesnj reikjau bausti velnesne bausme, atsivelgti socialin padt, ami, sveikat. Auktesnio luomo mogus turjo
grieiau ipirkti savo kalt. Taigi statymus paveik krikioni mokymas apie vis moni lygyb Dievui. Teismo proceso,
kaip ir prie tai buv statymai nereglamentavo.
Teritorinio teiss taikymo sigaljimas. Iki tol vyravo nusistatymas, kad teis susijusi su priklausymu geniai.. Dl ilgalaikio
gyvenimo greta, primus krikionyb prasidjo german geni susiliejimas asimiliacija, m susidaryti viena tauta, bendra
kalba ir paproiai. Vietoj primityvios geni teiss m kurtis teritorin paproi teis. Frank valstybje IX a. atsirado nebe
gentiniai, bet srii, teritorij paproiai, galiojantys visiems ten gyvenantiems monms. Suaktyvjusi karali statym leidyba,
banyios taka VIII IX a. taip pat ved prie teritorinio teiss taikymo ir istm asmenin teiss taikym.
Kanon teis. Krikionybs atsiradimas ir raida viduramiais: banyios skilimas, popiei revoliucijos raida,
reformacija.
Krikionyb pradjo formuotis I a. pradioje Romos imperijos teritorijoje. I pradi krikionys buvo iauriai
persekiojami. Imperatorius Konstantinas 313 m. ediktu leido vieai ipainti krikionyb. IV a. pab. Krikionyb tapo
valstybine Romos imperijos religija. Banyia gavo teis sigyti nuosavyb, gijo jurisdikcijos gali, teis teisti jai pavaldius
mones. Didiausia banyios taikoma bausm ekskomunikavimas paalinimas i savo tarpo, udraudimas dalyvauti
ventose apeigose. Banyiai buvo mokamos deimtins. Po truput banyia tapo stambia ems savininke. Skirtinga Vakar ir
Ryt Europos politin ir ekonomin raida, nuo VII a. atsirad banyi dogmatikos skirtumai 1054 m. prived prie krikioni
banyios skilimo Didiosios schizmos. Banyia suskilo Vakar (Romos katalik) ir Ryt (graik katalik) banyias.
Plintant feodaliniam susiskaldymui, silpninaniam karali valdi, didjo popiei politins ambicijos. 1075 popieius
Grigalius VII udraud pasaulietin banyios hierarch investitr ir paskelb politin ir teisin popieiaus virenyb visoje
banyioje. Popieiai pradjo kovoti su pasaulietine valdia dl valdios. Popieiaus Grigaliaus VII reformos dar vad. Popiei
revoliucija. Pasikeitimai po Popiei revoliucijos:
1. Banyios galva oficialiai paskelbtas popieius;
2. Tik popieius galjo aukti banyios susirinkimus ir sankcionuoti j nutarimus;
3. Panaikinta pasaulietin hierarch investitra. Dvasininkai gaudavo valdi tiesiogiai i popieiaus;
4. Europos monarchai karnuojami popieiaus aktu.(i tvarka galiojo iki XIV a.);
5. Banyia pradta laikyti visus tikiniuosius jungiania monarchija;
6. Dvasininkija virto savarankiku aukiausiuoju feodalins visuomens luomu;
Vliau, prasidjus centralizacijai, karaliai m prietarauti popiei politikai ir absoliutins monarchijos laikais
popieius neteko savo didels valdios. Dar labiau banyios pozicijas susilpnino XVI a. prasidjusi reformacija, lmusi
protestantizmo atsiradim. Vokietijoje, Anglijoje, Olandijoje, veicarijoje ir kt. valstybse steigtos savarankikos banyios.
6
Kanon teis
Kanon teiss atsiradimas ir raida, altiniai: Gratiano Nesuderinam kanon harmonija, Corpus juris canonici.
Slygos kanon teisei kurtis susidar IVa., kai krikionyb tapo valstybine Romos imperijos religija. Banytins normos imtos
tvirtinti imperatori statymuose, banyios susirinkim nutarimuose. Kanon teis pltojo popiei nutarimai dekretalijos ir
reskriptai. Kanon teis visa, kas jai atrod reiklainga ir tinkama, perm i romn teiss. Todl ypa civilins teiss institutai
sutapo su romn teisinink idjomis. Banyios teiss svokas veik ir lygia greta gyvavusi german geni teis, gaug
dmesio skirianti garbei, priesaikai, kertui, suitaikymui, kolektyvinei atsakomybei. Taiau pretenduodama savarankikum,
nepriklausomum nuo pasaulietins valdios, banyia sukr savj teis. Dvasininkija buvo ratinga, todl i karto buvo
sukurta raytin teis. Ji atsirado kaip bendra visai krikioni banyiai, bet pastarajai suskilus atsirado dvi savarankikos
kanon teiss akos. Ryt banyios teis, surinkta nomokanonus, daugiau ar maiau veik Ryt Europos ali teis. Romos
katalik kanon teiss aka dl Popiei revoliucijos ypa plaiai pasklido Vakar ir Centrinje Europoje ir virto savarankika
vidurami teiss sitema.
Kanon teisei tenka iskirtin vieta kuriantis Europos teisinei kultrai. Kanon teis isiskyr eksteritorialumu ji buvo
vienintel teiss sitema, veiksnys, jungaintis lokalias skirting Europos ali teiss sistemas, jos normos galiojo visose
katalikyb primusiose alyse. Kanon teis taip pat isiskyr universalumu, nes ji labai greitai pereng banyios vidaus teiss

ribas ir m reguliuoti plat visuomenini santyki, kylani ne tik dvasiniame, bet ir pasaulietiniame gyvenime, kompleks.
Kanon teis dar didiul tak dar ir dl to, kad buvo plaiai inoma, jos mok universitetuose greta romn teiss.
Kanon teiss altiniai siekia ventj Rat, pradedant Senuoju Testamentu, taip pat kit ankstyvj krikionikj literatr.
Popiei revoliucijos metu ir vliau pagrindiniu kanon teiss altiniu tapo Grigaliaus VII ir jo pdini leidiami aktai
konstitucijos, apataliniai laikai, buls, enciklikos, brevs ir kt., beje laikomi ne paprastais esam kanon papildymais, o visai
naujais nuostatais, sudaraniais taip vadinam popiei teis (ius pontificum), taip pat visuotini banyios susirinkim
nutarimai. itaip atsirado ir kanon teiss periodizacija, skirainti senj (ius antiquum) ir naujj (ius novum) teises.
Pirma, nors ir neoficiali kanon teiss kodifikacija atlikta Bolonijos vienuolio Gratiano apie 1140 m. Buvo surinkta apie 4000
katalik kanon tekst, jie perdirbti, pridedant teisinio pobdio intarpus ir pavadinta Nesuderinam kanon harmonija. is
traktatas laikomas autoritetingu senosios kanon teiss apibendrinimu ir jos sujungimu su naujja kanon teise. Rinkin prie
pasaulietins teiss priartino tai, kad jame teis nejungiama su teologija. 1582 m. vien rinkin sujungti keli kanon rinkiniai ir
pavadinti corpus juris canonici. Kanon teiss svadas tapo pripaintu oficialiu Romos katalik banyios kanon teiss altiniu.
Reikmingiausias kanon teiss vaidmuo skeldiant Vakar Europoje pai teisingumo idj.Popiei revoliucijos metais
baigsi kurtis kanon teis kaip savarankika Vakar Europos visuomens teiss sistema. XVI a. paplitusi Reformacija dar
labiau pakirto katalik banyios pozicijas ir kartu susilpnino ir kanon teiss vaidmen.
Kanon teiss struktra: konstituciniai principai, nuosavybs, santuokos, paveldjimo, baudaimoji teis.
Kanon teiss sitemos pagrindas tam tikri fundamentals konstituciniai banyios, politins organizacijos principai. XII-XIIIa.
kanonistai tviirtino banytin, vyriausij popieiaus valdi. Disponuodama didiuliais turtais, banyia savo teiss normomis
reglamanentavo nuosavybs status ir banytini emi valdymo bei naudojimo reim, banyios pajam altinius. Be to
kanon teis neliko nuoalyjeir nuo teisi bei preig ,susijusi su pasaulietine nuosavybe, nustatymo. Banyios nuosavybs
ypatyb ta, kad ji priklaus ne atskiram asmeniui, o banyios bendruomenei. Banyin ems nuosavyb skursi nuo
pasaulietin tuo, kad kad buvo danai atleidiama nuo feodalini prievoli. Banyia nuo sen laik pritar monogaminei
santuokai. Kunig santuoka kanon teiss i pradi toleruota, vedus celibat, buvo paskelbta neteista. Taip pat ji neleido
isituokti, sudaryta teista santuoka kanon teisje galiojo iki vieno i sutuoktini mirties. Santuoka buvo pripastama eimos
pagrindu ir sudaroma tik abiems sutuoktiniams sutinkant (monogamin santuoka).,eima taip pat buvo kurima moterysts
sakramento pagrindu. vaikinti asmenys eimoje gydavo tokias pasias teises kaip ir tikrieji vaikai, tuo tarpuy tvams nesant
susituokus gimusi vaik teiss buvo labai suvarytos.
Kanon teis sukr ir testamento teis teistu testamentu laikyti ir mirtaniojo pasakyti odiai, girdint dvasininkui ir 2
liudytojams. Kanon teis ved ir testamento vykdytojo institut. Mirtis nepalikus testamento prilyginta nuodmei. Dalis turto
mirusio asmens sutuoktiniui ir vaikams atitekdavo nepriklausomai nuo to, tai nustatyta testamentu ar ne. Testamento dalis pagal
kanon teis tekdavo ir banyiai;giminaiiai, nepatikti testamente, neturjo teiss paveldti.. I pradi manyta, kad santuokai
nereikia formalum, bet nuo XVa. Tridento visuotinis banyios susirinkimas leido tuoktis tik dalyvaujant kunigui ir 2-3
liudinnkams (kitu atveju-santuoka niekin). Santuoka negalioja, jeigu vyko klaida dl partnerio asmens ir asmenini savybi,
konstatavus prievart, veikant baime ar apgaule. Nuo XII-XIIIa svetimautojas, sudars su partnere santuok, laikytas ipirkusiu
savo kalt, kaip ir pagrobjas, prie tai ilaisvins pagrobtj.
XI-XIIa. Kanonistai sukr nauj baudiamosios teiss sistem. Iki to laiko odi nusikaltimas ir nuodm prasm buvo
identika. Nebuvo grietai atskirta nuodms ir nusikaltimo prigimtis, visi nusikaltimai laikyti ir nuodmmis. Kartu galiojo
epitimij (banytini bausmi), skiriam u nuudym, melaging priesaik ir kai kuriuos kitus nusikaltimus, sraas. Taigi
kanon teis numat ne tik bausmes u nusikaltimus, bet ir vie atgail u nuodmes. Bqanyia buvo ileidusi daug bausmiu
nuostat su nusikaltim (nuodmi) ir bausmi u tai sraais. I pradi ie nuostatai taikyti tik dvasininkams, bet greitai
paplito visiems region tikintiesiems.
Inkvizicinio proceso atsiradimas ir jo bruoai.
Banyios inioje buvo gauss nusikaltimai tikjimui erezija, ventvagys, raganavimas ir t.t. banyios teismai tenkinosi
kalts nustatymu, skirti bausm ir vykdyti nuosprend paliko pasaulietiniams teismams. Toks jurisdikcijos pasidalijimas plaiai
taikytas kovojant su eretikais. iam tikslui XIIIa, banyia sukr banytini tribunol sistem inkvizicij, bet mirties
nuosprendius vykd pasaulietin valdia. Vliau banytin hierarchija perm persekiojim u nuodmes, o valstybei teko
rpintis bausti u pasaulietini statym paeidimus. Inocento III iniciatyva 1215m. IV Laterano susirinkimas dieg inkvizicij
kovoti su klaidatikiais. I pradi tai buvo skirta ne procesui, skirtam nusikaltimamms, o religiniam eretiko ar nusidjelio sielos
igelbjimui. Inkvizicijos tikslas ne rodyti kalt, o iekoti bd igelbti siel. Sukurta speciali institucija Inkvizicijos
tribunolas, inkvizicij vykd spec. popieiaus deleguoti teisjai (prancikonai ar dominikonai). Tardymas buvo slaptas, kaltino
spec.kaltintojas, kaltinimo pagrindui uteko pasaklos padarius nusikaltim, lemiamas vaidmuo priklaus teisiamojo
pareikimams ir prisipainimui. Inkvizicija paskelb nekaltump prezumpcij, iaurius teisiamojo kankinimus, bet atmet
ordalijas ir formali rodym sistem. Nusikaltliui prisipainus ir gailintis, jo siela igelbta, kitu atveju mirtis ant lauo.
Xva. Kaltinamj proces baigia istumti inkvizicinis:

Baudiamoji byla keliama praneim ir skund pagrindu;

Baudiamoji byla keliama valstybs iniciatyva;
Teismo tardytojas renka ratikus rodymus;
Formali rodym teorija;
Parengtinis tardymas ir teisminis nagrinjimas, iliks iki i dien;
teisinti kankinimai.

7
Len ir dvar teis
1.Vasaliteto-siuzereniteto sistemos raida ir teisinis reguliavimas anglosaks ir frank tesje.
Neformals, paproi teisei pavalds senjoro ir vasalo santykiai Vakar Europoje susiformavo ir plaiai paplito IX-Xa.,
bet tada dar neturjo tesins iraikos. I teiss sistemos m skirtis tik XI-XIIa. Teisi ir pareig, atsirandani esant senjoro
(siuzereno) ir vasalo santykiams, teisinio reguliavimo sistem apie XIIa. Imta vadinti len, arba feodaline, teise.
Frank gentims VI-VIIa. ugrobiant Galij, frank rankas pateko daug gal ir romn dvar. Tokie frankai tapo
stambiais dvarininkais. Jau VIIa. iaurs Galijoje m rastis dvar su bdingu ems skirstymu dvarinink ir valstiei emes.
Turtiniu atvilgiu laisvieji diferenciavosi smulkius dvarininkus ir pusiau laisvus litus.
Anglosaks is procesas buvo ltesnis. Vykstant turtinei diferenciacijai, VIIa. m skirtis giminin gentin diduomen
(erlai), laisvieji bendruomens nariai (kerlai), pusiau laisvieji (kerlai) ir nam tarnai-vergai.
Ypa audringai feodaliniai santykiai pltojosi VII-IXa. Per laik visur sitvirtino stambioji feodalin emvalda, o daug
buvusi bendruomens nari neteko ne tik laisvs, bet ir ems.VIIIa. viduryje vis daugiau nuskurdusi valstiei m atsiduoti
didiaemi globai.
Mint proces reglamentavo jau vlesni barbar statymai-Bavar statymas, Aleman statymas.
Po frank valstybs valdytojo Karolio Mertelio beneficij reformos, tarp beneficijos, o vliau feodo, teikjo ir gavjo
atsirasdavo siuzereniteto ir vasaliteto santykiai.Vienas pagrindini vasalo sipareigojim senjorui buvo jo dalyvavimas senjoro
karo ygiuose. Tipikomis senjoro teismis IX-Xa. Tapo senjoro teis engti vasalo valdomo leno teritorij, gauti vasalo
pinigin pagalb, reikalauti dalyvauti savo taryboje ir teisme. Senjoras sipareigodavo vasalui neviryti savo teisi ir ginti j nuo
visokiausios grsms.
2.Feodalin emvalda
Alodas-tai ems nuosavyb, nesusijusi su kokiais nors feodaliniais ribojimais.
Beneficija-feodalins nuosavybs forma, kai em suteikiama laikinai slygikai daudoti. Beneficijos buvo teikiamos
monms, sipareigojusiems tarnauti karaliui ir dar prireikus atsivesti br kari. Pradioje gautos beneficijos negalima buvo
perleisti treiajam asmeniui, o po beneficijos turtojo mirties beneficij sudaranios vertybs grdavo jos davjui. Taiau greitai
buvo pasiekta, jog beneficijos tapt paveldimos. Kartu laikinas slyginis valdymas virto tik slyginiu, bet ne terminuotu. Tokia
nauja feodalins ems nuosavybs forma imta vadinti feodu. Netrukus feodas tapo pagrindine ir net vienintele feodalins
ems nuosavybs forma.
3. Omaas-tam tikra ikilminga ceremonija, kai siuzereno ir vasalo santykiai buvo nustatomi tam tikra sutartimi.
Investitra- po omao atliekamas leno perdavimo vasalui juridinis aktas su simbollinmis apeigomis.
4. Imunitetiniai ratai
Nepajgdami centralizuotai valdyti savo teritorij, daryti didesn tak ems magnatams, nuo VI a. karaliai
magnatams m dalinti imuniteto ratus, kurie reik j turtojams politinio ir ekonominio savarankikumo j valdose
suteikim. Imuniteto rat turtojai buvo atriboti nuo policins, teismo, finansins karaliaus pareign valdios. Imuniteto
ratais emvaldi naudai karaliai atsisak nemaai savo gali. Kartu imuniteto ratai padjo magnatams karaliaus vardu sutvirti
savo valdi priklausomiems monms. Teis valdyti priklausomus mones ypa reiksi vykdant jiems teisingum.
5. Senjoriniai teismai
Kilus dviej ar daugiau to paties senjoro vasal gin turjo sprsti bendras j senjoras. Senjoro ir vasalo gino dl
leno senjoras neturjo sprsti. Tokiu atveju gin buvo rekomenduojama sprsti vienam ar dviems kitiems to senjoro vasalams.
Teismas turjo sprsti tik vasalo ir paalinio mogaus arba vasal, priklausani skirtingiems senjorams, ginus. Senjor teism
veikla Vakar Europoje buvo panai. Profesionalaus teisingumo tradicijos nebuvo iki XI a. pabaigos. Feodalai, kaltinami
nusikaltim ar prievoli nevykdymu, turjo teis vadinamj lygij (per) teism. Teismo procesas buvo odinis, neformalus.
Iki XIII a. senjor teismuose buvo pripastamos ordalijos ir teismo dvikova. Savo senjoro teismo sprendim vasalas galjo
apsksti auktesniojo senjoro teismui. Teismai buvo ne tik gin sprendimo ar statym saugojimo institucijos, o ir susirinkimai,
tarybos, sprendianios vairius klausimus.

8
Len ir dvar teis

1. VII IX a. sitvirtino stambioji feodalin emvalda, daug bendruomens nari netenka ne tik ems, bet ir laisvs. Ypa
VIII a.daug smulkij ems savinink buvo priversti iekoti isigelbjimo pas stambiuosius emvaldius.
Prekariumas savo ems sklypo nuosavybs teiss atidavimas ems magnatui ir jos atgavimas (kartais ir didesnio ploto)
su teise naudotis, u kuri atiduodantysis sipareigoja atlikti tam tikras prievoles magnatui ir mokti duokl (gali naudotis eme,
bet negali ja disponuoti). Prekariumo proces reglamentavo Bavar statymas VII a., Aleman statymas VIII a.
Komendacija valstietis atsiduoda asmeniniai magnato globai; ne tik turtins, bet ir asmenins priklausomybs nustatymas:
savo eme tegaljo naudotis kaip laikinas slyginis laikytojas. sipareigoja iki gyvos galvos tarnauti ir klausyti su slyga, kad tas
atsivelgdamas jo darbo rezultatus pads jam drabuiais ir maistu.
Vis didesn reikm gyja priklausom valstiei - Serv sluoksnis. Jie beslygikai nepriklauso eimininkui. Jie neperkami,
gali tuoktis, patys apsirpina maistu ir drabuiais, turi teis em ir turt, bet yra prirayti prie ems: turi eiti la, mokti
duokles.
XI XII a. suformuluota teisin servao (Anglijos servai - vilonai) samprata (servaas-teisi ir pareig dalykas),
patvirtintos, o kartu apribotos senjoro teiss. Servo pareigos (darbo prievols, natraliosios rentos, paprotins duokls) fiksuotos,
imtos reguliuoti (laas apribotas arba pakeistas piniginmis mokomis, vienintelis servo turto paveldtojas - senjoras).
Svarbiausia servo pareiga materialin prievol: moki pinigus gali gyventi u senjoro jurisdikcijos rib (tik i miesto gali
parsiaukti). Pranczijoje iliko negausus laisvj valstiei vilan sluoksnis; Vokietijoje inininkai ir nuomininkai (pirmieji
buvo dvarininko ems laikytojai, pareigoti mokti in, kai kurie galjo j perduoti paveldjimo bdu ar parduoti, antrieji
naudojosi eme trumpalaiks nuomos slygomis). Anglijoje sokmenai (galiojo tik senjor teism valdia).
Valstieio padtis ir laisvs statusas paveldimas pagal motinos linij.
XII a. jau visi valstieiai krikionikoje Europoje turjo statym saugomas teises (svarbiausia teis tam tikromis
slygomis laikyti senjoro em ir naudotis jo globa ir apsauga). Pleiantis miestams, plintant prekiniams piniginiams
santykiams, servaas ima nykti: XIV a. servai visur gijo teis isipirkti ir tapti laisvi. Iki 1450 met servaas anaikintas beveik
visose Vakar Europos srityse: servai tapo cenzininkais (asmenikai laisvais, privalaniais u naudojimsi eme mokti cenz).
Anglijoje XV a. susidar friholderi ir kopiholderi (priraytj palikuonys, tebeturj atlikti natralisias ir pinigines prievoles)
valstiei grups.
2. Len teis krsi paproi teiss pagrindu, bet isiskyrimui savarankikas teiss akas takos turjo XI XII a.
prasidjs paproi teiss uraymas. I pradi paproiai uraomi traukiant chartijas ir privilegij ratus. XI a. italas
Umbertas de Ortas ileido Feod paproius. Kiti privats paproi teiss rinkiniai kuriuose nesisteminta dauguma
fundamentali len teiss princip 1200m. Normandijos kutiomai. XIII a. P. de Bomanuaro Bovs kutiumai; XII a.
Glenvilio traktate apie Anglijos st. Mginama teorikai prasminti len teis.
3. vI a. italas Umbertas de Ortas Feodal paproiai, Feod knyga - pirm kart susistemino len paproi teis
paproius ir siuzereniteto ir vasaliteto santykius reglamentuojanius pavienius imperatori Lotaro II, Frydricho I ir Henriko IV
nutarimus tai buv len teis bendra vakarmas ir tinkanti feodaliniams santykiams apskritai. Vokietijoje len teis tradicikai
buvo atskiriama nuo emi teiss. Btent taip - ems ir len teis buvo skirstoma apie 1221m. iaurinje Vokietijoje
pasirodiusiame Saks veidrodyje.
9
Miest ir prekybos teis
Miest atsiradimas Vakar Europoje ir j kova u savarankikum.
Miest savivaldos institucijos, teiss altiniai.
Miest teiss eimos.
Miest atsiradimas Vakar Europoje ir j kova u savarankikum.
Tik labai nedaugelio vidurami Vakar Europos miest pradia siekia Romos laikus.Iki 1050 met visoje Europoje tebuvo du
miestai- Venecija ir Londonas, turintys daugiau nei 10 tkst. gyventoj.Beveik visos bent kiek didesns gyvenamosios vietovs
buvo kaimai ar tvirtintos gyvenviets su alia esaniu turgumi arba be jo.Prajus kuriam laikui-X a. pab.-XI a. prad.- mus
atsiskirti amatams nuo emdirbysts, amatams ir prekybai plisti patogesnse vietose, t.y prie natrali susisiekimo keli (jr,
upi), pili , banyi,pan.,feodal emse m rastis nauj miesto uuomazg.Nors didesnms gyventoj susikaupimo vietoms
karai ir visuotins epidemijos (pvz., maras) turjo nepaprastai sunki padarini, dl tuo laikotarpiu prasidjusio spartaus ems
kio naumo kilimo susidar slygos atsirasti kaimo gyventoj pertekliui, aprpinti miestus maisto produktais ir gamybos
aliava.(Kaimo gyventoj perteklius, amatai ir prekyba pradjo plisti patogesnse vietose, kaimo gyventojai aprpino miestus ir
ten pasiliko).ios aplinkybs atvr galimybes pltotis gamybai ir prekybai, teigiamai veikiantiems miest augim.Labiausiai
miestai suklestjo XI-XII a.Per kelis imtus met Vakar Europoje atsirado tkstaniai dideli gamybos ir prekybos centr, kai
kuri i j gyventoj skaiius virijo 100 tkst. moni.
Visose savo gyvenimo sferose miestai juto feodalins tvarkos poveik.Miest bendruomen ilgai gyvavo emse, buvusiose
karali, pasauliei senjor, todl miestai laikyti senjor nuosavybe.Europos miest istorija- tai miesto gyventoj kova u
asmens bei kitas laisves ir privilegijas, u politin savivald, kartais- u visika nepriklausomyb.Politin miest autonomija
buvo gyjama v. Priemonmis- nuo paprasto savivaldos teisi pirkimo iki ginkluotos kovos.Pranczijoje didiausi politin
autonomij pasiek miest bendruomens, gijusios komunos, t.y visikos savivaldos, status..Italijos miestams dl silpnos
centins valdios pavyko gyti savarankiko miesto valstybs statut ir pagal valdymo forma virsti miestais
respublikomis.Reikming laimjim pasisek Vokietijos miestai(Liubekas, Brmenas)- tiesioginiai imperatoriaus vasalaiturjo savo teismus, kariuomen, pinigus;jie turjo bti itikimi imperatoriui ir atvykus tinkamai priimti.Jie nemokjo mokesi
ir buvo atleisti nuo karo tarnybos.Vokietijos miestai m jungtis sjungas 1210 m. Hamburgo ir Liubeko miest sjunga,

Hanzos sjunga.Anglijos miestai buvo priversti pirkti karaliaus chartijas.Tap savarankiki, miestai nesugebjo veikti luominio
nevisavertikumo; net miesto gyvenimo pagrindas- gamyba ir prekyba- nebuvo laisvas nuo feodalini varym.
Miest savivaldos institucijos.
Miestuose buvo sukurtos institucijos j visikai arba dalinei savivaldai gyvendinti.Daugum nauj mist vald vis piliei
susirinkimas- jis prim statymus ir rinko pareignus.Tautos dalyvavimas valdant miest XI- XII a. apm ir teisdmo valdi:
daugelyje viet dalyvauti teismo darbe imti rinkti gyventoj atstovai.Taiau XII- XIII a. visoje Europoje irykjo tendencija
visuotin susirinkim keisti maesns sudties institucija- taryba.itaip atsirado miest tarybos, disponuojanios karinmis
pajgomis, tvarkanios miesto finansus, prekybos ir amat organizavim.Tarybai vadovavo taip pat renkamas pareignas.
Teiss altiniai.
Miesteln teiss ir laisvs paprastai apm j teis dalyvauti valdant miest.I pradi miest valdi buvo ugrobs miest
patriciatas- turtingiausias, privilegijuotas pirkli, miesto emi valdytoj, riteri sluoksnis.Taiau pltojantis amatams ir
stiprjant cechams, didjo paprast gyventoj vaidmuo, jie pasiek nema laimjim kovodami su diduomene.Bdinga teisin
io reikinio iraika yra florencijos 1293m. Teisingumo nuostatai, atm i magnat (grand) svarbiausias j politines teises,
utvr jiems keli eiti valstybs ppareigas, nustat speciali sugrietint baudiamj atsakomyb u mogaus i liaudies
nuudym, sualojim, jo namo ar ems ugrobim ar nusiaubim.
Miest teiss eimos.
Miet teiss kokyb buvo labai nevienoda.Ma miest teis buvo daug primityvesn.Jie danai kreipdavosi paangius
prekybos centrus su praymu leisti naudotis j teise.Tipiku atveju tai reik, kad naujo miesto feoalinis senjoraas suteikia jam,
pvz., Magdeburgo teis, tvirtinani teis turti savo valdi (magistrat), teism i miestiei irinkt prisiekusij-efen
(vokiet.,) patiems reguliuoti amatus ir prekyb.Paskui to miesto valdios atstovai vyko Magdeburg ir ten gaudavo nauj
galiojani statym, kuri normas vliau dieg pas save, rinkin, t statym komentarus.itaip susidar didels, tos paios
teiss vienijamos miest teiss eimos, kai motininio miesto taryba danai vykd aukiausios instancijos funkcijas dl
dukterinio miesto tarybos sprendim, apeliacins instancijos- dl dukterini miest teism sprendim.Plaios miest teiss
eimos prisidjo prie teiss taikymo visoje eimos teritorijoje vienodinimo.
10
LDK MAGDEBURGO MIESTO TEIS MMT
MMT buvo suteikiama privilegija, pagal kuri miestieiai gaudavo pajam altini, bdavo atleidiami nuo valstietik
prievoli, nuo vaivados ar senino teismo ir T norm, prietaravusi MT.
Civilines ir baudiamsias bylas mieste sprend vaitas su burmistrais ir tarjais, nam upuolimo, padegimo, sualojimo
vaivada. Kai kur miestas skyrsi taryb ir miestiei teism-suol. Taryba (burmistras+tarjas) tvark civil. bylas ir kinius
reikalus, o suolas (vaitas+ prisiekusieji suolininkai) baudiamsias.
MT altiniai buvo Saks veidrodis ir magd. Miesto normos. I Lietuv jos pateko i Lenkijos miest. T. subjektai buvo
patys miestai ir pilnameiai j gyventojai, cechai, ir pirkli draugijos, ligonins ir vaik prieglaudos. Miesto
pretenzijoms nebuvo taikoma senatis.
MT privaljo vadovautis visi miesto gyventojai, tiktai ydai turjo prie sinagog savo bendruomenes.
Buvo aikiai skiriama NUOSAVYBS TEIS ir turto valdymo teis
Nuosavybs teiss gijimo bdas-turto uvaldymas pasibaigus senaties terminui.
Miestieiai turjo ALODIN nuosavybs T ems sklypus, bet nuosavybs T neapm ems gelmi.
Buvo skiriama paveldta ir gyta nuosavyb. gytu turtu buvo leidiama laisvai disponuoti, reikjo gauti tik pdini
sutikim.
Udrausta parduoti nekilnojamj turt dvasininkams ir bajorams.
Plaiai praktikuotas TURTO KEITIMAS, su T valdyti ar be jos.
Nuosavybs T kilnojamj turt buvo perleidiama, perduodant turt gijjui, o nekilnojamj-sudarant sutart.
PRIEVOLIN TEIS
alys laisvai sudarydavo sutartis ir nustatydavo j vykdymo slygas.
Kreditoriaus teiss buvo garantuojamos kaitu ir laidavimu.prievol pasibaigdavo ne tik tada, kai bdavo atliekama, bet ir
panaudojus depozit, prievol pakeitus ar atleidus nuo jos, jei jos negalima buvo vykdyti ne dl skolininko kalts.
Paplito pirkimo-pardavimo, paskolos, nuomos ir rangos sutartys, darbo sutartys(draud ieiti i darbo prie termin,
samdytojas atsak u al, padaryt tretiems asmenims pas j dirbani moni).
Pleiantis prekybai atsirado bendrovs, veimo, pasaugos sutartys.
BAUDIAMOJI TEIS
Nusikaltimai skirstomi vieus ir privatinius, gdingus ir negdingus.
Kiekvienas nusikalstamas veiksmas buvo laikomas tyiniu. Kad nusikalstamos veiklos nubuvo turjo rodyti pats
kaltinamasis.

Buvo inomos tyios, neatsargumo ir atsitiktinumo svokos. Sumanymas padaryti valstybin nusikaltim buvo laikomas
nusikaltimu, o kt. nusikaltim atvejais ne.
Faktin klaida paalindavo atsakomyb, o juridin-ne. nereikjo atsakyti u priverstinius veiksmus ir esant btinam
reikalingumui.
Vaikai iki 12 met u savo nusikaltimus neatsak materialiai atsak tvai ir globjai.
Atsakomyb buvo asmenin. eimos nari interesai nukentdavo tik esant valstybiniam nusikaltimui, nes buvo atimamas
turtas. Baudiama u baigt nusikaltim. Baud ir u pasiksinim.
Bendrininkai bausti vienodai.
Buvo numatyti atvejai, paalinantys veiklos nusikalstam pobd savo teisi apsauga, btinoji gintis, btinas
reikalingumas, sakymo vykdymas.
Bausms-vieos ir privatins. Paskirtis-garantuoti saugum, suteikti satisfakcij nukentjusiam ir visuomenei. Buvo
vykdomos vieai. Turtingieji dan. Pinigine bausme, vargai kno bausmmis. velnesn bausm, kai nuo nusikaltimo
prajo daugiau laiko, dl kilmingumo, dl nukentjusiojo atleidimo, blogos nusikaltlio sveikatos ir t.t. Sunk. aplinkyb
buvo: suardyta viea tvarka, nusikaltimas prie giminait, viresn, auktesnio luomo.
U religinius nusikaltimus buvo baudiama mirties bausme sudeginant.
Nusikaltimai miestui. Valdios neklausymas, teismo sprendim nevykdymasIdavimas, maitas mirties bausm, turto
konfiskavimas.
Pavojingais laikomi moraliniai, turtiniai, padirbinjimo nusikaltimai. U pinig padirbinjim mirtis.

PREKYBOS TEISS CENTRAI IR TEISS ALTINIAI.

lugus Romos imp. prekybos santykiai V.Europoj buvo labai riboti. Taiau prekyba niekada nebuvo visikai inykusi
prekiaudavo keliaujantys pirkliai toliau prekiavo smulkmenomis, o jau 689 m. Londone prekybos santykiai jau buvo labai gerai
reglamentuoti. Gyvavo mugs, turgs, nors nedideli ir negauss. Tarp R. ir V. keliavo pavieniai yd, sir pirkliai. Vietiniai
buvo dan. psti, prekiavo ne profesionalai.
Prekybos teisei atsirasti padjo luominis to meto visuomens pobdis ir prasidjusi intensyvi prekybos ir verslo pltra. Pirkliai
vadovavosi paproiais, atsirandaniais pirkli korporacij viduje. Taip krsi prekybos apyvartos teis, skirta ne prekybos
santykiams reguliuoti , o pirkli luomo moni veiklos taisyklms nustatyti ir todl vadinosi prekybinink teise.
Taiau pleiantis miestams, plintant mugms ir bankininkystei, atsirado poreikis turti teiss normas, reguliuojanias konkreius
verslo santykius, kur veikiantys asmenys yra pirkli luomo ir mons, dalyvaujantys prekybinje veikloje. Paplito bandymai
urayti ne tik prekybos paproius, bet ir teismo sprendimus prekybos bylose. XI XII a. susikr naujj laik vakar
prekybos teiss, pagr. Svokos ir institutai.
XI XII a. staigiai iaugos em.k. gamyba, miestai gausjo pirkli luomas.susidar produkcijos perteklius. Pltojantis len
ir dvar teisei, foed.santykiams buvo udrausta verstis prekyba, bet neoficiali prekybinink padaugjo. Susidar naujas
profesionali prekybinink luomas. Pirkli teismai sukr praktikas ir nealikas, besiremianias verslinink paproiais
taisykles, proceso normas. i teis buvo skirta pirmiausia tenkinti pirkli int..
Palankios slygos prekybos teisei klostytis susiklost viduramiais Italijoje Viduriemio jros prekybos baseinas. Todl
prekybos teiss tvyne yra laikomi Italijos miestai, susij su jr prekyba. Prekybos normos klosts korporacij viduje(paproi
forma), nes kiekvieno miesto pirkliai buvo susiskirst korporacijas.
Pleiantis komerciniams ryiams prekybos taisykls po truput suartjo. Pirmiausia jr prekybos paproiai.
Prekybos teiss raid labai veik .Italijos miestai Verona, Venecija it t.t. Milane 1216m. pasirod pirmas prekybos paproi
rinkinys Paproi knyga. Vliau imtos taikyti tarptautins prekybos ir jr paproi teiss normos.
Prekybinio kapitalo, bankini operacij pltra paskatino iuos santykius reglamentuojani T norm paplitim. Reguliuoti
prekybos santykius mginta XVII a. Pranczijoje. Pagrindas buvo prekybos ir jreivysts paproiai, nusistovj ir apimantys
vairias prekybins veiklos sferas. Didel reikm turjo 1673m. ileistas pranc. Prekybos ordonansas, parengtas mokslininko
Kolbero, todl vadinamas Kolbero ordonansu arba Prekybos kodeksu. Ordonansas turjo dvylika skyri. Reglamentavo
aktualius prekybos reikalus prekybos mokymsi, agent ir makleri veikl, prekybos knyg tvarkym, turto padalijim,
prekybos teismus ir t.t..
Jis suvienodino marga prancz teis, sankcionavo prekybos tess, kaip savarankikos teiss akos, gyvavim.
Perkybos teis paplito net Anglijoje. Ten pltojosi kaip atskira, lygia greta su bendrja teise egzistuojanti sistema,
reglamentuojanti pirkli veikl. I pradi buvo kaip ir kontinentin. Bet dl precedentinio angl teiss pobdio vliau Anglijos
prekybos teis rutuliojosi kitaip nei kontinentine: prekybos sferoje susiformavusius paproius m atsivelgti bendrosios teis
teismai, o kat jau taikyti teismo virsdavo precedentins teiss norma. Anglijoje prekybos teise laikomi bendrosios teiss teism
sprendim patvirtinti vairioms prekybos akoms galioj pirkli ir prekybinink paproiai. Taip pat patyr romn teiss
poveik. Angl prekybos T inkorporuota Vekseli akt 1882m., Bendrovi akta 1890m..
Prekybos T reglamentavo iskirtinio luomo veikl turguose, mugse, reguliavo prekybos santykius miestuose, reglamentavo
pardavim kt. komercinius santykius.
Prekybos T ataka buvo jr prekybos teis. Atsirado pleiantis tarptautinei prekybai, kai prekybos teis ijo u nacionalins
teis rib ir sigaljo tarptautins normos, galiojanios vairiuose miestuose.

Prekybos T sistema galiojo skyrium nuo kanon, len, dvar, miest, karali teiss, nors ir buvo su jomis glaudiai susijusi. Tai
kapitalistin teis. Prekybos T smsi mediagos i romn teiss, nes ten buvo puiki sutari sudarymo norm sistema. Ji taip
pat buvo ll valstybi centralizavimosi tendencij. Pereng net politines sienas.

11
Karali teise
Pranczija
1 teis ioje alyje susidjo i daugybs teiss sistem,kurios buvo skirtos ne tik tam tikriems sluoksniams,bet ir koki nors
konkrei,danai nedideli teritorijos dali gyventojams.Frank valstybei subyrjus nebeliko bendr visai valstybs teritorijai
teiss altini.Visai teritorijai buvo bendra tik banytin teis,taiau ir ji tada dar netvark pasauliei gyvenimo.
Plaiausiu teiss altiniu liko 10-11a. Paproiai.Pranczijoje barbar paproi teis apie 10a.jau inyko.J istm daugybje
atskir rajon susiformav skirtingi teritoriniai teiss paproiai.Jie vadinami Kutiumais.
Pagal paproi teiss ypatumus Pranczijos teritorija dalijama iaurin,arba paproi teiss srit ir pietin,arba raytins teiss
srit.iaurinje dalyje kutiumai reiksi grynu pavidalu,paproiai ia formavosi odine forma.Paproi teis atitiko daugumos
interesus,dar nebuvo paveikta valstybs valdios.Todl jos nustatyt norm daniausiai buvo laikomasi savanorikai.Pietinje
dalyje svarbiausiu teiss altiniu tapo romn teis,kadangi Galij buvo ukariavs Julijus Cezaris.Vliau Galij ukariavo
frankai.Ukariautojai ir ukariautieji po truput susiliejo vien taut.Todl pdsakus buvo palikusi supaprastinta romn
teis.Pradedant 7a.kutiumai Pranczijoje imti urainti.Labiausiai inomi Pilypo de Bomanuaro apie 1280m. urayti Bovs
kutiumai.ie kutiumai turjo galios Bovs grafystje bei taikyti visoje iaurs ryt Pranczijoje.Spjama ,kad is rinkinys buvo
pirmasis mginimas kurti Pranczijos teis.
Taigi Pranczijos teritorijos, pagal galiojusi teiss altini pobd, dalintos kutium ir romn teiss veikimo sritis.Paproi
teiss nevienodumas kliud kurtis bendrai nacionalins teiss sistemai.Tai buvo pagrindin feodalins Pranczijos teisei bdingo
reikinio,paprastai vadinamo teiss partikuliarizmu,reikusiu sritin teiss pobd,prieastis.
2 mus stiprti karali valdiai pradjo atsigauti karali teiss akt,kuriems reikjo karaliaus kurijos(stambij
feodal),pritarimo,leidyba.Karali leidiami teiss aktai buvo vadinami ordonansais.Pirmuoju didiuoju Pranczijos karaliumi
tapo Pilypas 2 Augustas,kuris iplt ne tik Pranczijos,bet ir savo domno teritorij.Jis bei jo palikuonys aktyviai ir reguliariai
laido teiss aktus ir teik juos kurijai tvirtinti.Sudtingesniems teiss klausimams sprsti kurij imti kviesti teisininkai
profesionalai.Nuo 13a. Pranczijos karali aktai jau akivaizdiai brovsi anksiau galiojusi teis ir j keit.Tobulinant karali
teiss akt leidyb,i karaliaus kurijos iskirtos specializuotos centrins inybos,tarp j-maoji karaliaus taryba,kaip nuolatin
patariamoji institucija,su kuria,leisdamas teiss aktus,paprastai tarsi karalius.Vyriausybs institucij veikl koordinuojania
institucija tapo karaliaus kanceliarija,vadovaujama kanclerio,kuri,be to,redagavo karaliaus aktus,teik juos karaliui pasirayti ir
tvirtino antspaudu.Karali aktai buvo svarbs mginant sukurti bendr nacionalin teis.12a.kelet kart per metus imtos aukti
periodikos karaliaus kurijos teismo sesijos-parlamentas.Karaliaus teiss akt leidybai pleiantis,be ordonans,tarp t akt dar
pasitaikydavo edikt,ileist paties karaliaus ir lieiani koki nors konkrei institucij,deklaracij-akt,aikinani anksiau
ileist akt arba nustatani alutins reikms dalykus.Iki 16a.karali akt prisirinko tiek daug,kad atsirado reikalas sutvarkyti
juos,paalinti esani painiav ir prietaravimus.Liudviko 14 ir Liudviko 15 laikais(17-18a.) imti leisti vadinamieji didieji
ordonansai,sistemin teiss normas,sudaranias svarbiausius teiss institutus.Ordonansai kodifikavo kai kurias teiss sistemos
dalis,tapo statymais,galiojaniais visoje Pranczijos teritorijoje,o vliau,modifikuoti,perjo iuolaikinius kodeksus.Tarp
svarbiausi didij ordonans buvo 1667m. ordonansas,reglamentavs civilin kodeks.1685m.ordonansas,paprastai
vadinamasJuoduoju kodeksu,reglamentavs negr padt pranczams priklausaniose Amerikos salose.Nepaisant
gausumo,karali teiss aktai reglamentavo palyginti neplai visuomenini santyki sfer,todl negaljo daruti didesnio
poveikio Pranczijos teiss sistemai ir veikti jos partikuliarizmo.Taiau,nepaisant teiss partikuliarizmo,vis dlto joje bta ir
nemaai bendrj bruo,leidiani apibdinti svarbiausius feodalinje Pranczijoje galiojusios teiss institutus.
3. Parlamentas buvo sudarytas kaip specialus teismo organas,ms posdiauti kaip nuolatin institucija su karaliaus skiriamais
teisjais profesionalais-kutium ir romn teiss inovais ir pavadintas Paryiaus parlamentu.Jis susidjo i keleto tardymo
rm ir vadinamj didij rm ir rezidavo Paryiuje.Kartais Paryiaus parlamentas veik kaip pirmosios instancijos
teismas,bet daniausiai tai buvo apeliacin instancija hercog,graf ir kit feodal teism sprendimams.Paryiaus parlamento
teiss neapsiribojo tik teism veikla.Sprsdamas ginus dl dalyk,reglamentuojam valstybins teiss,jis neretai nustatinjo
karaliaus valdios ribas ir plt savo paties teises.Buvo nustatytas reikalavimas Paryiaus parlamente registruoti karaliaus
leidiamus teiss aktus,nes teismai ir kit region parlamentai,priimdami sprendimus,turjo remtis tik registruotais karali
aktais.

12
KARALI TEIS
1.Pranczija
Pagrindiniai teiss bruoai:nuosavybs teis, prievolin teis, paveldjimas, eimos teis, teismo procesas.
Nuosavybs teis: Pranczijos karali teis grietai skyr em ir kilnojamj turt, taip pat nuosavyb ir valdym.Feodalinje
visuomenje teis em paprastai reik valdymo teis, todl iskirtinis dmesys teismuose ir buvo skiriamas valdymui ir jo

paeidimams, ypa susijusiems su prievarta, apgaule ar kitais neteistais, bet nevartojant jgos, veiksmais, paalini kiimusi
valdym ir t.t.
ems savininko nekilnojamas turtas laikomas eimos ar gimins nuosavybe ir iki 13 a. reikalauta grietos gimins kontrols ja
disponuojant.Vliau is reikalavimas suvelnintas, tepaliekant giminaiiams teis parduot eimos turt per metus isipirkti
(retrakto teis), o mirusiojo, kuris neturi vaik, turtas perduodamas tai giminei, i kurios pateko jo eim.Pirmenyb teistai
sigyti vasalo parduodam em turjo senjoras. Iki Pranczijos Didiosios Revoliucijos buvo inomos bendruomenins ems
(pievos, mikai, pelks ir t.t.),
Naudojamos valstiei darbams, taiau sitraukusi prekinius piniginius santykius ir negaldama cenzinink nuvaryti nuo
emi, bajorija 16 a. m grobstyti bendruomenines emes ir i praktika buvo legalizuota (bajorai gavo teis apsitverti).
Prievolin teis: vyraujant udaram feodaliniam kiui, pirkimas ir pardavimas buvo retas reikinys. 10-11 a. labiau buvo
paplitusi turto dovanojimo sutartis, kuria bdavo maskuojami pirkimas ir pardavimas, o taip pat danai net ir paveldjimas.Todl
dovanojimas tai buvo dvial ir atlygintina sutartis.
mus plisti pirkimo ir pardavimo sutartims, jos buvo gyvendinamos vieai, siekiant garantuoti sutarties laikymosi. Nuo 12-13 a.
sutartys imtos forminti ratu, o dar vliau jas reikjo tvirtinti notarine tvarka. I pradi sutartis sigaliodavo tik perdavus
perleidiam objekt, bet ilgainiui sutartis m gyti gali nuo jos sudarymo momento, o jos objektu galjo tapti dar net
nepagaminti daiktai.
16-18 a. palito dvarinink plaiai praktikuota ems nuomos sutartis, sudaroma vairiam terminui.
Svarbi buvo paskolos sutartis. Kanon teisei draudiant palkanas, buvo praktikuojama, kad skolininkas sipareigot i anksto
imokti kreditoriui tam tikr sum, kuri nebuvo laikoma palkanomis, arba skolininkas keisdavo em, i kurios kreditoriaus
gautos pajamos grinimo skol nebuvo skaitomos. 14-15 a. jau atvirai m plisti lupikavimas.
eimos teis: santuokos ir eimos santykius reglamentavo nuo 10 a. kanon teiss normos. Nuo 9 a. atsisak ituokos,
isituoks sutuoktinis neturjo teiss sudaryti nauj santuok. 16-17 a. santuokos sudarymas kiek nutolo nuo banyios
reglamentuojam norm: nors vis dar buvo registruojama banyios knygose, taiau pradta vertinti jau ne tik kaip banyios
sakramentas, bet ir kaip civilinis aktas, be to santuokai sudaryti buvo btinas tv sutikimas.
Itekjusi moteris visoje Pranczijoje buvo pavaldi svo vyrui (iaurje tai buvo nustatyta kutiumuose, o pietuose tai buvo
paprotys).
Turtinius sutuoktini santykius daugiausia reglamentavo vietos teis. I pradi iaurinje Pranczijoje turtas buvo laikomas
bendru, nors juo disponavo vyras, taiau vliau turto bendrumas nustojo bti privalomas. Pietuose buvo atvirkiai: i pradi
sutuoktini turtas laikytas atskiru ir tik monos kraitis buvo valdomas vyro, taiau ilgainiui monos turtins teiss m mati ir
ji negaldavo net sudaryti sandor be vyro sutikimo.
Paveldjimas: pietuose vis to paties giminysts laipsnio giminaii paveldjimo teiss buvo vienodos, o iaurinje dalyje
galiojo kutium nustatyta vairi paveldjimo teis, bet bendras jos bruoas buvo tas, kad ji buvo skirtinga trims turto
kategorijoms:
1. gimininiai diduomens dvarai buvo paveldimi laikantis majorato tess (pavelddavo vyriausias snus).
2. nekilnojamas turtas, gautas i tvo gimini atitekdavo artimiausiam giminaiiui pagal tvo linij, i motinos-pagal
motinos linij.
3. kilnojamasis arba paties palikjo sigytas nekilnojamasis turtas daniausiai paveldimas artimiausi giminaii, iskyrus
nesantuokinius vaikus ir likus gyv sutuoktin.
Testamento sudarytojo laisv iaurinje dalyje buvo labiau ribota nei pietuose.
Teismo procesas: karaliaus teismuose proceso taisykls visoje Pranczijoje buvo panaios. Civilinis ir baudiamasis
procesas su nedidelmis iimtimis prasiddavo nukentjusios alies iniciatyva, pats procesas buvo vieas, vyko odiu, laikantis
nustatytos tvarkos. Proceso alys turjo vienodas teises rungtis pateikdamos rodymus (rungimosi procesas). Kaip rodymai, be
kit, jame naudotos ordalijos, teismo dvikovos ir kt.
Civilinse bylose procesas prasiddavo iekovo ar jo atstovo aukimu teism ir tai dar odiu. alims nedalyvaujant, teismas
sprsti negaljo, taiau juos galjo atstovauti kiti mons. Per teismin nagrinjim i iekovo reikalauta smulkiai idstyti savo
skund, o atsakovui suteikta teis idstyti savo prietaravimus. Remtasi vairiais rodymais (priesaika, prieingos alies
pripainimai, teismo ivados), plaiai taikyti liudytoj parodymai. Faktui rodyti reikjo bent dviej teist liudytoj parodym.
rodymu laikyta prezumpcija kurio nors fakto pripainimas pagrstu, kol nerodytas jo nepatikimumas. Iimtiniais atvejais,
kaip rodymas, buvo leidiama ali dvikova teisme.
Bylas dl sunki baudiamj byl nagrinjo feodal arba karali teismai. Baudiamasis procesas kur laik akivaizdiai buvo
kaltinamasis (rungimosi). Kanon teiss veikiamas, 13 a. karalius Liudvikas IX udraud taikyti ordalijas. Netrukus dl romn,
o ypa kanon teiss takos m rastis inkvizicinio teismo elementai, kurie teisikai buvo tvirtinti keletu konkrei karali akt:
1498 m. Liudviko XII ordonansu Apie teism ir tvarkos saugojim karalystje, 1539 m. Prancikaus I ordonansu Apie
teisingumo vykdym ir ypa iuo atvilgiu reikmingu 1670 m. didiuoju baudiamojo proceso ordonansu. Teismins bylos
imtos kelti valstybs iniciatyva. Tardymas ir teismas tapo udari, vykdomi ratu. Bylos dokumentai danai sudaromi
teisiamajam neinant. Didjo parengtinio tardymo reikm ir j atliekant stengtasi kankinimu igauti kaltinamojo prisipainim.
Teisminiame bylos nagrinjime pirmenyb imta teikti mediagai, surinktai kvotos metu, liudytoj parodymai buvo skaitomi.
Teisiamajam beveik neliko senj galimybi gintis, procesas neteko rungimosi pobdio. Procese remtasi formali rodym
teorija: visaveriais rodymais, be teisiamojo, laikyti dviej vert pasitikjimo liudytoj parodymai, priesaika ir kt.
Iki 13 a. teismo nuosprendiai laikyti galutiniais. Tik vliau nusistovjo teisiamojo teis bet kur senjor teismo sprendim sksti
karali teismui. Aukiausiuoju apeliaciniu teismu civilinse ir baudiamosiose bylose tapo Paryiaus parlamentas.
2. Vokietija
Vokietijos imperins teiss altiniai: 12-14 a. imperatori taikos statutai, romn teis, 1532 m. Karolina. Karolinos
baudiamosios teiss ir proceso pagrindiniai institutai.

Apskritai vidurami Vokietijos teis gali bti suprantama dvejopai, nes Vokietijos imperijoje egzistavo daugyb savarankik
valstybi: 1) visos imperijos teis (bendra teis) 2) kiekvienos atskiros ems hercogysts ar kunigaiktysts, jusios
imperijos sudt, teis.
Sugriuvus frank imperijai, raytin teis pakeit nerayta teritorin vietos paproi teis. Kunigaiki valdios atsiradimas,
o paskui visikas centrins valdios nusilpimas lm didel imperijos teiss partikuliarizm. Iki 12 13 a. bendrosios vokiei
(imperijos) teiss formaliai nebuvo, taiau ilgainiui Vokietijoje m galioti kai kurie bendrieji teiss principai ir nuostatai,
kuriuos pripaino vairs politiniai jos vienetai jos ems. Tokie principai formavosi vokiei paproi teiss norm bei
imperatori statym leidybos bazje. Ypa reikmingi buvo 12 15 a. ileisti vairs imperatori taikos statutai, kuriuose
leisdamiesi karo ygius imperatoriai paprastai skelb taik savo alies viduje. Juose taip pat bta nemaai naujos teiss norm,
vyravo baudiamosios teiss normos, numatanios atsakomyb u nusikaltimus, kelianius didiausi grsm valdini taikai.
Pirmasis imperijos taikos statutas (1103 m.) daugiausia dmesio skyr nuosavybs ir gyvybs apsaugai. Pamau taikos
paeidim turinys pltsi, o statut normos numat atsakomyb u vis vairesnius nusikaltimus nuosavybei ar asmeniui.
Taikos statutuose buvo nustatyta atsakomyb u nepaklusnum banyios jurisdikcijai, pinig padirbinjim, valstybs
idavim ir kt. Bausms dydis priklaus nuo nusikaltimo pobdio ir nusikaltlio asmenybs. U turtinius nusikaltimus
daniausiai taikytas pareigojimas atlyginti al. Statutai draud savateism (pvz: neteist kert).
Imperatoriaus Maksimiliano 1495 m. paskelbta aminoji taika taip pat draud kert, plim, grobim, savavaldiavim,
grasindama u tai vis maloni, privilegij ir teisi netekimu.
Taikos statutai turjo vienyti feodal, miestiei ir kit visuomens grupi pastangas kovai su vairiais nusikaltimais ir juose
esanios normos, imperijoje sudar imperijos bendrosios teiss pagrind.
14 16 a. imta aktyviai naudotis romn teise. Kiek perdirbti Justiniano Digestai buvo pripainti pagrindiniu teiss altiniu
Imperijos rm teismui. Romn teis privaljo inoti visi teismai. Netrukus romn teis, pritaikyta vokiei visuomeninio
gyvenimo reikmms, gijo imperijos autoritet ir tapo vienu svarbiausi bendrosios teiss altini.
Imperijos teiss altiniais taip pat laikyti Reichstago nutarimai, imperatori rinkim kapituliacijos, vairios tikybins ir
taikos sutartys, taiau j galios efektyvumas priklaus nuo t norm pripainimo emse.
1532 m. ileistas vienintelis imperijos teisynas Karolina. Jis priimtas Reichstago, valdant Karoliui V ir ne svarb
indl kuriant visos Vokietijos baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso principus. Nors ileista kaip imperijos statymas ir
skelbusi imperijos teiss virenyb konkrei emi teisei, Karolina kunigaikiams leido ir toliau naudotis j teisingais
paproiais. Taiau praktikai Karolina buvo pripainta visose emse ir galiojo iki 1870 m. t.y. iki Vokietijos suvienijmo.
Karolinos preambulje kalbama apie vienod teisingum beturiams ir turtingiesiems, taiau daugelyje teisyno straipsni,
prietaraujant iai nuostatai, baudiamoji atsakomyb nustatoma atsivelgiant nusikaltlio ir nukentjusiojo socialin padt.
Atsakomyb, pagal Karolin, atsirasdavo tik esant kaltei tyiai ar neatsargumui.
Aplinkybs, naikinanios atsakomyb, dstomos detaliai, remiantis nuudymo pavyzdiu.
Atsakomyb velninania aplinkybe laikyta tyios nebuvimas (nevikrumas, lengvabdikumas, nenumatymas), nusikaltimo
padarymas sikariavus ar supykus. Vagysts atveju velninania aplinkybe buvo laikomas jaunas nusikaltlio amius (iki 14
m.) ir badas. Kalt sunkino vieas, ulus, piktavalikas, ventvagikas, grupinis nusikaltimo pobdis, kartotinumas, padaryta
didel ala, savo eimininko interes paeidimas, bloga reputacija ir pan.
Teisynas iskyr atskiras nusikaltimo padarymo stadijas. U pasiksinim baudiama taip pat kaip u baigt nusikaltim.
Teisynas skyr bendrininkavim iki nusikaltimo padarymo, nusikaltim darant ir nusikaltim padarius. Nuo i anksto sutarto
bendrininkavimo, kurio visi dalyviai laikomi atsakingais, dar skiriamas atsitiktinis bendras dalyvavimas darant nusikaltim
(bendra kalt), kurio kiekvienas dalyvis turjo atsakyti u konkreius savo veiksmus.
Pagal straipsnius, skirtus konkrei ri nusikaltimams, pirmavo nusikaltimai nuosavybei. Prie j priskirtos vairios vagysi
rys, nesiningas disponavimas patiktu turtu.
Specialiai buvo aptariama vagyst banyioje. Buvo baudiama u raganavim ir burtininkavim. Taip pat u Dievo niekinim,
ventvagyst, priesaikos sulauym, u nusikaltimus, nesiderinanius su krikioni morale.
Iskiriami nusikaltimai valstybei (idavyst, maitas prie valdi, vairs emi taikos paeidimai), asmeniui (vairi ri
nuudymai, kdikio pametimas, saviudyb), ir teisingumui (melagingas liudijimas, neteistas suimtojo paleidimas, nepagrstas
kankinimas tardant).
Bausms siek bauginti. Karolinoje buvo numatyta mirties bausm, kn alojanios bausms, kno bausms, gdingos
bausms, udarymas kaljim, bauda, alos atlyginimas. Papildomai galjo bti skiriamas turto konfiskavimas ir kankinimas.
Karolinoje pamau stengtasi posdininkus pakeisti teisininkais specialistais. Teisyne tvirtintas Vokietijai naujas inkvizicinis
procesas, nors dar liko kai kuri kaltinamojo proceso element: byla galjo bti keliama nukentjusiojo ar kito asmens
iniciatyva, rodymus teismui galjo pateikti abi alys. Taiau kaltinim teisiamajam valstybs vardu daniausiai pateikdavo
teisjas, tardymas buvo atliekamas teismo iniciatyva, tariamajam plaiai taikytos fizinio poveikio priemons. Tiesiogin
dalyvavim ir vieum pakeit slaptas ir ratikas bylos nagrinjimas.
Remtasi formali rodym teorija. Buvo draudiama priimti kaltinamj nuosprend vien netiesiogini kali pagrindu.
Pagrindinis veiksmas tiriant nusikaltim buvo tardymas kankinant, taiau kankinti buvo galima tik turint svari rodym,
leidiani tarti teisiamj esant kalt. Teisynas smulkiai reglamentavo, kiek koki rodym tam tikslui reikia. Tik turdamas
kelet netiesiogini kali teisjas galdavo imtis kankinimo.
Teisiamojo prisipainimas neturjo lemiamos reikms, teismas kaskart privaljo sitikinti prisipainimo nuoirdumu. Jeigu
nusikaltimas bdavo visikai rodytas ir teisiamasis nenordavo prisipainti, tai jis turdavo bti nuteistas be jokio tolesnio
tardymo kankinant. Kankinim tvarkos ir bd Karolina nereglamentavo.
Procesas baigdavosi nuosprendio, kuris galjo bti kaltinamasis, paliekantis tariamuoju arba iteisinantis, paskelbimu.
Iteisinamj nuosprendi ypa pagausjo 18 a. pab., kai buvo udrausti kankinimai. Teis sksti nuosprend nebuvo numatyta.

13
VOKIETIJA
VOKIETIJOS EMI TEIS:SAKS,VAB VEIDRODIAI.
Konkrei emi teis-bendros visiems laisviesiems kiekvienos vokiei kunigaiktysts gyventojams atskirai priitos
normos,pagal kurias veik tos ems teismai.emil teisje civilins,eimos ir kit daugiausia ,,nevie teiss ak norm.I
ems teiss altini ypa isiskyr keletas vietos paproi teiss rinkini,plaiai inom tuo,kad padar didiul tak ne vien
konkreios ems,bet ir regiono,o karatis-net visos Vokietijos teiss raidai.I toki teiss rinkini paymtinas ,,Saks
veidrodis ,sudarytas riterio ir teisjo E.Rephofo,pasirods apie1224-1230m.Tai susistemintas teiss norm ir princip
rinkinys,kurio altiniai daugiausia buvo urayta ir susisteminta Saksonijos ir i dalies kai kuri .Vokietijos srii paproi
teis,kai kurie vokiei imperatori statymai;i mediag papild kanon teis,ypa tie jos komponentai, kurie liet popieiaus
jurisdikcij,eimos teis ir kt.Taip pat akivaizdi romn teiss taka.,,Saks veid tekstas suskirstytas 2dalis.Pirmojoje
dalyje,pavadintoje ,,ems teis,daugiausia dmesio skiriama konstitucinei teisei,luominiam visuomens susiskirstymui ir su
tuo susijusiems giminysts,kilms,eimos santyki,paveldjimo ir kitiems dalykams,nusikaltimams ir bausmms,teism
santvarkai ir procesui.statymo pirmosios knygos 1str. Buvo skirtas valtybs ir banyios santykiams nustatyti.ia pabriami j
ryiai ir parama vienas kitam,bet vis dlto pripastama popieiaus vierenyb.Tarp svarbiausi konstitucins teiss nuostatimperijos koncepcija.,,Saks veid pripaino imperatoriaus teis visur,kur jis bebt,vykdyti teisingum,kaldinti monetas,imti
rinkliavas.Tiktai nepajgdamas visur bti jis graf teismo galiojimus perdav kunigaikiams.,,Saks veid reglamentavo
gausias sutari ris.Tai pirkimo ir paradavimo, panaudos,samdos,pasaugos ir kt.,bet apskritai sutartiniai santykiai dar menkai
teipltoti.Nemaai dmesio emi teis skyr santuokos ir eimos santykiams teisikai reguliuoti.Jai bdinga emesn moters
padtis eimoje.,,Saks veid patvirtino sutuoktini turto,patenkanio visik vyro dispozicij,bendrumo princip.Be jo,kaip
teisto monos globjo,sutikimo ji negaljo valdyti jokio turto.Paveldint stengtasi,kad em likt vyr rankose.Paveldjimui
gauti reikalauta,kad gavjo padtis visuomenje bt tokia pati arba auktesn.Vokiei emi teis teistu laik tik statymin
paveldjim.Tik stiprjant kanon teiss takai,m plisti dovanojimo pavidalu umaskuota testamento forma.Nemaai ,,Saks
veid skirta kovai su ,,piktadarystm.Be pinigins baudos ar vergeldo buvo nustatyta ir toki mirteis bausms ri kaip kaul
lauymas ratu,sudeginimas laue,pakorimas,galvos nukirtimas;nustatytos luoinamosios bausms-lieuvio iplimas,rankos
nukirtimas ir kt..Teisjas tinkamai nenubauds nusikaltlio u padaryt nusikaltim,pats turjo bti nubaustas tam nusikaltliui
skirtina bausme.Antrojoje ,,Saks veid dalyje-,,Len teis-reglamentojami siuzereniteto ir vasaliteto santykiai(len rys,j
gavimo,laikymo ir netekimo tvarka).Apie miest(taip pat prekybos) teis ,,Saks veid nekalbama.Kazuistins ems teiss
normos puikiai atsindjo to meto teism praktik.,,Saks veid reikm buvo daug didesn nei 1konkreios vokiei ems
teiss altinio.Netrukus,ypa .Vokietijos dalyje, jis imtas laikyti savarankik teiss altiniu.,,Saks veis Vokietijoje remtasi
net iki XXa.pradios.Didel reikm turjo ir tai,kad jis nors i pradi paraytas lotyniskai,paties sudarytojo E.Rephofo buvo
iverstas vokiei kalb ir tai l.prisidjo prie bendros vokiei teisins kalbos visiems imperijos regionams sukrimo.
Taip pat plaiai buvo inomas ir ,,vab veidrodis,pasirods apie 1275-1282m.ir atspindjs pietini Vokietijos taut-bavar ir
aleman-statymus,taip pat imperatori kapituliarijas,romn ir kanon,iek tiek paproi teis.is taip pat privataus asmens
sudarytas rinkinys greitai gavo oficialaus teiss altinio gali p.Vokietijoje.
1749m. PRS EMS TEISYNO BRUOAI, 1768m.TEREZIANA, 1811m. AUSTRIJOS CIVILINIS
KODEKSAS
Kodifikuoti teis Prsijoje ir kartu vykdyti jos reform 1746m. ryosi karalius Frydrichas II.Jo pavedimu atlikto darbo dka
1794m.pasirod ,,Bendroji prs provincij ems teis,paprastai sutrumpintai vadinama ,,Prs ems teisynu.Teisynas
apm visas pagrindines teiss akas:valstybin,administracin,civilin,
baudiamj,proceso.Nors Frydricho reikalavimu statymai turjo bti ,,trumpi ir neplats,suderinti tai su umoju
smulkmenikai reglamentuoti vis visuomens gyvenim,numatyti visus galimus atsitiktinumus ir reguliuoti mogaus elges iki
pat intymiausi eimos gyvenimo detali buvo nemanoma.Tiek nusismulkinta,kad teisyne,pvz,buvo skelbiama,jog
,,bibliotekose turi bti lentynos ir spintos knygoms sudti ir t.t.Kad teisynas bt visiems prieinamas,i jo paalinti specials
teiss terminai ir jis neteko tikslumo ir apibrtumo.Nepaisant rengeju dideli pastang gigantikos apimties,,Prs ems
teisynas ne tik netapo statym leidybos meno pavyzdiu,bet ir buvo sunkiai taikomas praktikai.Tai,kad ,,Prs ems
teisynas buvo luomins visuomens statym svadas,apimantis skirtingas kiekvienam luomui taisykles,taip pat atsiliep jo
apimiai.Tokio pobdio teisynas patvirtino individo priklausomyb nuo valstybs valdios. Civilinio teisinio santykio
subjektais teisynas pripaino ne tik fizinius asmenis,bet ir draugijas-jos leistos,jeigu tik turjo bendr tiksl.Nuosavyb teisyne
vertinama kaip svarbiausia turtin asmens teis ir j irima kaip pagrind,kuriuo remiasi visa civilin teis.Nuosavyb galjo
bti ne tik privatin,bet ir valstybin.,,Prs ems teisynedaug dmesio skiriama bendriems prievolini santyki dalykams ir
beveik nieko nekalbama apie konkreias prievoli ar sutari ris.Teisyne atsispindjo visuomenje plintantis reikalavimas
vertinti santuok ne kaip banytin institut,ne kaip neiardom sakrament,o kaip civilin sutart,kuri alys gali nutraukti savo
susitarimu.Tam tikslui buvo nustatytas valstybinis ituokos procesas,sudarantis sutuoktiniams galimyb savo noru
isituokti.Ilgai baudiamoji teis,kaip ir civilin,Prsijoje pltojosi teism praktikos padedama,ir todl statymuose apstu
kazuistini nuostat.I baudiamosios teiss:ksinimasis,bendrininkavimas ir pan.nebuvo i vis nusikaltim sudi iskiriami

ir reglamentuojami.Taiau apskritai pirmj plat bendrosios dalies pvz pateik kaip tik 1794m.,,Prs ems teisynas Jo
skyrius ,,Apie nusikaltimus ir bausmes apskritaiskirtas to meto Prsijos baudiamosios teiss bendrajai daliai.Ji ne tik
isami,bet ir gana tiksli.io teisyno nustatomos bausms iaurios-galvos nukirtimas kalaviju,kartuvs,sudeginimas ir kt.
Pobdio ir turinio atvilgiu ,,Karolina panaus 1768m. Austrijoje pasirods Marijos Teress teisynas ,,Tereziana ,kaip ir
,,Karolina,skirtas baudiamajai teisei ir procesui.Nusikaltimai ,,Terezianoje grupuojami vieuosius,privaius ir ,mirius.Pagal
nusikaltimo objekt iskiriami nusikaltimai Dievui ir religijai,valstybei,nuosavybei,vieai tvarkai,sveikatai ir gyvybei bei
kt.Pagal skiriamas bausmes nusikaltimai grupuojami labai sunkius(u juos skiriama kvalifikuota mirties
bausm),sunkius(skiriama mirties bausm arba kita jai prilygstanti bausm,pvz,kaljimas iki gyvos galvos)ir
lengvus.,,Terezianojejau ryki tendencija riboti kaltinamojo kankinim:ia grietai nurodomi galimi kankinimo rankiai,j buvo
leista taikyti tik gavus auktesnio tesimo sutikim,ir tik bylose,kuriose grs mirties bausm ir kt.Nuo kankinim buvo
atleidiami ligoniai,invalidai,seni ir maameiai,taip pat auktj luom asmenys,jei tik j nusikaltimai nebuvo labai
sunks.,,Terezianagaliojo neilgai,1787m.j pakeit naujas baudiamosios teiss rinkinys,imperatoriaus JuozapoII gerbei
pavadintas ,,Jozefiana
Prie reikming XVIIIa.pab.-XIXa.prad. Europos teisyn greta ,,Prs ems teisyno priklauso ir 1812m.Austrijos civilinio
kodeksas. 1811m.06.01 priimtas ir1812msaus sigaliojs ,,Bendrasis civilinis Habsurg paveldim emi kodeksasarba tiesiog
Austrijos civilinis kodeksas,yra ymus XVIII-XIXa. Sandros kodifikacijos paminklas.Tai kodeksas valstybs,kurioje
monarchija,neigyvenusi revoliucini sukrtim,pati savo valia tvirtino pilietin lygiateisikum ir luomins santvarkos
likvidavim.Austrijos civ.kod.norm turiniui didel tak padar romn teis,bet jame taip pat buvo tvirtinta daugelis t vietos
paproi ir provincij teiss institut.Jis buvo priimtas tada,kai Europa dar tebegyveno 1804m.Pranczijos civilinio kodekso
padarytu spdiu,tai buvo ukreiantis pvz.Teiss technikos poiriu austr civ.kod.gerokai lenk prs teisyn.Neabejotinas jo
privalumas-teksto trumpinimas.Struktrikai kod. Susidjo i trumpos \angos,kurioje dstomi bendrieji statymo galiojimo
principai,ir 3dali,skirt atitinkamai asmenims,daiktinei teisei ir nuostatams,reglamentuojantiems teisi apsaug,j teismins
gynybos bdus,specifin dvarinink ir valstiei tarpusavio santyki reguliavim.Nuosavyb kodekse vertinama kaip vientisas
institutas,apimantis vis kategorij turt ir visus j turinius asmenis.Prievolins teiss pagrindu kodeksas laik susitarimo
laisvs princip.Santuoka,kaip ir pranc.teisje,laikoma pirmiausia sutarties dalyku. Taiau apskritai austr eimos teis-tai
sritis,kur dl didiuls banyios takos buvo daugiausia senosios teiss liekan.Austr.civil.kod.nustat skirtingas santuokos
sudarymo taisykles katalikams,kit krikionik religij ipainjams ir iskirtines-ydams.Vis religij krikioni santuoka
su nekrikionimis buvo neleidiama.Kodekse buvo tokie paveldjimo teiss institutai kaip substitucija,numatanti antrinio
pdinio paskyrim tuo atveju,jei pirmasis dl kuri nors prieasi nepriimt palikimo,arba fideikomisas,t.y.palikjo pavedimas
pdiniui i palikimo iduoti kuri nors turt 3asmeniui.Kod.sigaliojus,Austri.imperijoje neteko reikms romn teis,jos
dstymas astr univ.buvo apribotas.Gauss trkumai ir spragos paskatino austr vyriausyb revizuoti kodeks i esms.Po
daugelio met darbo,1914-1916m.priimti 3kodekso papildymai,padar esmini teksto pakeitim.Jie paliet visas kodekso
dalis,bet labiausiai-sutari teiss normas.
ANGLIJA
,,BENDROSIOS TEISS RAIDA:TEISKRA IR TEISMAI,PAGRINDINIAI TEISS ALTINIAI-PRECEDENTAI
IR SAKYM TEISMAMS SISTEMA.
VilhelmoI Ukariautojo metu imtini ir grafysi reikalus,taip pat teismo bylas sprend atitinkamai imtins ir grafysts
susirinkimaikuriuose galjo dalyvauti visi laisvieji mons.Teisingum ie susirinkimai vykd remdamiesi vietos
paproiais,laikydamiesi grieiausio formalizmo,taikydami ordalijas ir teismo dvikov.Taiau netrukus po ukariavim imtini
ir grafysi teismus savo inion pamau perm feodaliniai normand senjorai ir todl jie virto dvar ir baron teismais,kur
laik ir toliau veikusiais vietos paproi pagrindu.Tik banytinse sferose vadovautasi kanon teise.Nuolatini statym
leidybos administracini ir teismo organ karalius neturjo.Karaliai tik retkariais leido statymus,paprastai pritariant
artimiausiams patarjams-vyskupams,baronams ir kt.Tai buvo daniausiai i dvasinink tarpo karaliaus skiriamas vyriausiasis
justiciarijus ,atsovaujantis karaliui visais klausimais, ir jam nesant veikiantis kaip regentas;tai buvo taip pat justiciarijui pavaldus
kancleris,vadovaujantis karaliuas sekretoriatui,padti rvarkyti karaliaus finans ir teismo reikalus skirti ido baronai.Tokia i
tiesiogini karaliaus leninik ir valdinink susidedanti patariamoji institucijabuvo vadinama Karaliaus kurija. Ji buvo kartu ir
seniausias Anglijos teismas nors teisj profesional ioje institucijoje nebuvo.Neturjo Karaliaus kurija ir tvirtos teismo
kompetencijos,daugiausia byl dar kur laik sprend vietos teismai,o karalius tai kiosi tik kilus,jo manymu,grsmei vidaus
taikai.Karaliaus valdios stiprjimui ir jo teiss raidai didiausi tak padar btent jo teismas.Slygas tam sudar karalius
Henrikas II ir atliks Anglijos valstybs valdymo sistemos reform.I Karaliaus kurijos buvo iskirtos ir susikr kelios
savarankikos inybos,i kuril svarbiausios buvo3.Vis staig darbo krypt nustat ir j koordinavo kanceliarija. Iskyr taip pat
valstybs id,kuris tvark mokesius ir finansus ir sprend visus su mokesiais susijusius teiss klausimus. Taip pat i karaliaus
kurijos buvo iskirtas auktasis teismas,vykds teisingum.Auktasis teismas susidjo i Ido teismo,nagrinjanio
bylaslieianias karaliaus finansus,Karaliaus suolo teismo,steigto nagrinti tiesiogiai su karaliaus interesais susijusius
ginus,sprsti sunki nusikaltim,keliani karaliaus taikai, bylas ir Bendrj civilini iekini teismo, kurio
kompetencij,atvirkiai jo bylos dl gin,tiesiogiai nesusijusi su karaliaus interesais,
daugiausia dl ems ir kito nekil.turto nuosavybs,taip pat skol.Po kurio laiko tokio kompetencijos pasiskirtymo
atsisakyta,kiekvienas i3karaliaus teism galjo nagrinti visas bylas,priklausanias karaliaus jurisdikcijai.Visi ie karaliaus
teismai pagal nuolatin savo rezidavimo viet Vestminsteryje danai vadinami Vestminsterio teismais.HenrikoII steigti teismai
buvo pirmieji nuolatiniai profesionals centriniai teismai Anglijoje.Be to jis baig tvarkyti vainjani karaliaus teisj
institut.Buvo grietai apibrtos j f-jos, buvo nustatyti reguliars j marrutaiAtvyk vietas,teisjai nagrinjo visas karaliui
teismingas bylas, suiminjo nusikaltlius,tyr vietos valdinink piktnaudiavimus.Paskui,XIIIa.,buvo nustatytas teisj
vainjimo periodikumas,XIVa. Susiklost daugiau specializuotos vainjanios komisijos,i kuri isiskyr Asiz
teismai,nagrinj ginus dl len valdymo,speciali komisija mait byloms ir kaljim tikrinimo komisija.Sukurdamas karali
teim sistem,HenrikasII kartu sukr karali jurisdikcij ir karali teis ir ji pradta taikyti baudiamosiose ir civilinse

bylose.Stiprdama,karaliaus valdia nesirengh remtis luom atstovais,o plt savo admin. Ir valdinink valdi.Tikra luomams
atstovaujanti institucija-paralamentas-Anglijoje susikr XIIIa.Jis buvo sukurtas luom iniciatyva,karaliaus valdiai supratus
politinio susitarimo su vis rang feodalais ir miest virne btinum,siekiant politinio valstybs stabilumo. Iki XIVa.vid.visi
luom atsovai parlamente posdiavo bendrai,o paskui isiskyr 2rmus:renkami riteriai,kartu su tokiais pat miestieiais,m
posdiauti Bendruomeni rmuose,atskirdami nuo asmenikai kvieiam didij magnat,sudarisi Lord
rmus.1330m.Vestminsterio statutas nustat,kad paralamentas turi rinktis kart per metus,o prireikus-ir daniau.Taip nuo viraus
iki apaios vieninteliais teisngumo organais po truput tapo karali teismai.
Privats asmenys patys tiesiogiai karaliaus teism kreiptis negaljo,tai buvo laikoma privilegija,kurios kaskart reikjo prayti
karaliaus.Nuo HenrikoII laik kiekvienu tokiu atveju jie turjo gauti karaliaus,o praktikai-lordo kanclerio special
sakym,leidianti j gino nagrinjim! Perkelti karalikj teism.sakymai remiantis vienaaliu iekovo praymu ir sumokjus
teismo rinkliav buvo iduodami karaliaus vardu ir su jo anspaudu.sakymuose buvo trumpai idstoma bylos esm ir teismo
valdininkui pavedama,alims dalyvaujant,inagrinti iekin ir atkurti paeistas iekovo teises.Kiekvienam konkreiam iekiniui
raant kaskart vis kit sakym,greitai tapo akivaizdu,kad iekovai savo iekini reikalavimams pagrsti naudoja tuos paius
nuolat besikartojanius argumentus.Todl i aplinkyb paskatino parengti standartinius sakym tekstus pagal iekini
ris,sakymai virto i anksto parengtais ir kaskart konkreiai situacijai parenkamas.XIIa.pab.lordas kancleris naudojo
apie75tip standartinius sakymus.Vliau j sk.dar labiau padidjo.Daugjant variant,sakymai pradti grupuoti.Susikaupus
daugiau sakym,XIIIa. pasirod pirmieji bendrosios teiss inynai,savotiki sakym registrai,kur jie buvo fiksuojami tikslia
teisine forma,kaip iekini pvz.Karaliaus sakymai XII-XIIIa. Suvaidino didel vaidmen kuriantis angl bendrajai teisei.Bet
pagrindinis jos altinis-karaliteism sprendimai.Nuo XIIIa. Tokie teism sprendimai pradti reguliariai skelbti vadinamuose
,,Byl ritinliuose,o netrukus ir ,,Metraiuose.i mediaga tolesnei teismo praktikai i pradi buvo naudojama vienam ar
kitam konkreiam paproiui patvirtinti.Bet ilgainiui ia susiklost precedento taisykl: kart priimtas tos paios grandies arba
auktesni teism sprendimas,
Kuriame yra kokia nors teisin nuostata,taip pat aikinantis paini teiss norm ar atsakantis teiss norm nenumatyt
klausim,imtas laikyti privalomu pvz visiems vlesniems byl,kuriose yra panai faktini aplinkybil,sprendimams.Teisjo
pareig taikyti bendrosios teiss norm,esani ankstesniame teismo sprendime,pagrind tradicin angl doktrina,pagal kuri
teismo sprendimais deklaruojamos bendrosios teiss normos esnios aminos ir nuo teisjo nepriklausanios.
14
KARALI TEIS ANGLIJOJE
Teisingumo ir statutin teis. Esminiai angl civilins eimos, baudiamosios ir teismo proceso teiss bruoai
Greta bendrosios teiss atsirado vadinamoji teisingumo teis. Kaip ir bendroji, angl teisingumo teis yra precedentin, tik
precedentai ia susikr kitu bdu ir apm kitus santykius nei bendroji teis. Taikyti teisingumo teis taip pat tegaljo
teisingumo, t.y. tik Lordo kanclerio teismas.
Teisingumo teis neturjo tikslo pakeisti bendrj teis, ji teturjo ginti nukentjusij teises ir interesus tose visuomeninio
gyvenimo sferose, kuri nereglamentavo bendrosios teiss normos.
Bendrojoje ir teisingumo teisje teismo precedentas, suteikiantis teiss normoms reikiam stabilum, derinasi su teisj teisine
kryba, utikrinania jai lankstum ir sudarania slygas pltotis. Taiau Lordo kanclerio teismo veiklos sferai greitai pleiantis,
daugjo bendrosios ir teisingumo teiss norm kolizij. Tokios kolizijos karaliaus Jokbo I nurodymu turjo bti sprendiamos
teikiant virenyb teisingumo teiss normai.
Kad ir vyraujant tarp Anglijos teiss altini teismo precedentui, svarbs ia buvo ir statymai, sudarantys dar vienos teiss
sistemos, vadinamosios statutins teiss pagrind.
Anglijos karali teiss akt leidyba po normand ukariavimo prasidjo jau nuo Vilhelmo I Ukariautojo laik, ir 1114 metais
pasirod vienas seniausi toki akt rinkini.
Karali leidiami aktai ioje alyje vadinami vairiai- asizais, hartijomis, ordonansais, statutais. I pradi akto pavadinimas
vienos reikms neturjo.
Parlamento priimti ir karaliaus pasirayti aktai imti vadinti statutais. Tiksliai statuto svoka buvo apibrta Henriko VII laikais,
XV a. pabaigoje: tai karaliaus aktas, ileistas parlamento valdios abiej rm sutikimu. Skirtingai nuo kit akt, statuto
teistumas negaljo bti svarstomas teismo tvarka, anksiau ileisto statuto turin galjo keisti tik naujai ileistas statutas. Dl to
ilgainiui, sigaliojus principui, kad teis neturi bti keiiama be karaliaus ir parlamento sutikimo, teisj kaip teiss krj,
vaidmuo kiek sumenko.
Statutins teiss taka darsi vis reikmingesn.
Teisin santuokos ir eimos santyki reglamentavim labai veik kanon teis. statymai tvirtino tokias kanon teiss nustatytas
taisykles, kaip privalom banytin santuokos sudarymo forma, dvipatysts draudimas ir net jos prilyginimas sunkiems
nusikaltimams.
Anglijos eima buvo patriarchalin. Itekjusios moters padtis buvo suvaryta, jos kilnojamasis turtas pereidavo vyrui, o
nekilnojamasis buvo jo valdomas. Itekjusi moteris negaljo savarankikai sudaryti sutari, dalyvauti teisme gindama savo
teises. Gerokai platesns teiss, nustatytos paproi teiss, buvo tik valstiei, amatinink ir pirkli mon. Jos galjo valdyti
savo turt, sudaryti sutartis, verstis prekyba.
Anglosaks paproi teis ituok pripaino.

Nesantuokiniai vaikai nebuvo pripastami, nebuvo galima j ir teisinti vlesne tv santuoka. Tai atsispindjo ir viename XIII
a. statut, tiesiogiai draudusiame teisinti nesantuokinius vaikus.
ems vald paveldjimas sigaljo neikarto, nes i pradi po ems valdytojo mirties em tekdavo Lordui, o mirusiojo
pdiniai turdavo j iprayti atgal. XII a. pabaigoje sigaljo pirmagimysts teis, t,y. turto perjimas vyresniajam snui,
vietoje anksiau buvusi lygi visiems snums.
Laisvai disponuoti, suraant testament, nekilnojamuoju turtu pirm kart buvo leista tik 1540 metais, bet paveldtojas privaljo
materialiai aprpinti paveldjimo negavusius tiesioginius testatoriaus pdinius. Bendroji teis tokio pobdio prievoli
nereglamentavo, todl testamentiniai ginai buvo nagrinjami Lordo kanclerio, t. y. teisingumo teisme.
Pretenzijos teis dl kilnojamojo turto, kuris nepaliktas testamentu, pirmiausia priklaus gyvam likusiam sutuoktiniui.
Baudiamoji teis. Nusikaltimu i pradi laikyti nusikalstami veiksniai- nuudymas, plimas, vaik pagrobimas, prievarta
prie moter, vagysts su silauimu. Manyta, kad jie visi gali bti vykdomi tiktai tyia. Neveikimas nebuvo laikomas
nusikaltimu. Bet jau nuo XII a., veikiant romn ir kanon teisei, atsakomybs pagrindu imta laikyti kalt. Nuo XIV a. nuo
atsakomybs imta atleisti silpnaproius ir beproius. Atsakomyb neatsirasdavo savigynos atveju. Buvo paisoma
nusikalstamumo laipsni.
Anglijos vidurami baudiamojoje teisje nusikaltimai pradti klasifikuoti 3 grupes : idavyst, felonija, misdeminorai, i
klasifikacija sitvirtino ir virto tradicine.
Sunkiausia i j buvo idavyst. Idavyst, pagal bendrj teis, galjo bti padaryta arba valdiniui paeidiant itikimybs
pareig karaliui, ir tai vadinta didija idavyste, arba bet kuriam kitam mogui- itikimybs pareig savo ponui. Idavyste buvo
pripastamas tik auktesn padt uimanio mogaus nuudymas. Pagal 1351 met statut didioji idavyst buvo apribota
karaliaus, karaliens arba j vyriausiojo snaus ir pdinio mirties sumanymu, karu su karaliumi, perjimu karaliaus prie
pus, Lordo kanclerio, vyriausiojo idininko ar karaliaus teisjo nuudymu ir kai kuriais kitais nusikaltimais. 1416 metais
idavysts svok trauktas ir monetos padirbimas.
Nusikaltimai dar buvo skirstomi pagal procesinio pobdio rodikl.
Teismo procesas. Prisiekusij, turjusi talkinti karaliaus skirtiems vainjantiems teisjams atvykus imtines ir grafystes ir
tiriant ten padarytus kriminalinius nusikaltimus, institut ved Henriko II 1166 metais ileisti Klarendono asizai, bub tarsi
instrukcija vainjantiems teisjams. Posdinink iuri susidjo i 12 pilnateisi moni ir imtins ir 4 pilnateisi moni i
kiekvieno kaimo, kurie prisiek atvykusiam teisjui turdavo praneti apie imtinje vykdytus nusikaltimus, prie tai patys
apklaus apie juos k nors inanius mones.
Nuo iol gyventoj dalyvavimas karaliaus teisme tapo bdingu angl vietos valdymo sistemos bruou.
Henriko II laikais atsirad prisiekusieji posdininkai atliko liudytoj arba kaltintoj, bet ne teisj vaidmen. Btent tuo is
institutas skyrsi nuo vlesni laik prisiekusij. Apie XIV a. prisiekusieji tapo vadinamja Maja iuri, susidedania i 12
prisiekusij posdinink, o j kaltinamasis verdiktas, kurio pagrindu teisjas teisiamajam skirdavo bausm, b9tinai turjo bti
priimtas vienu balsu.
Vliau j sudtis pasipild naujais nariais, susiformavo 23 nari kaltinamoji, arba Didioji iuri, virtusi institucija, vertinani
kaltintojo argumentus, tikrinania kaltinimo mediagos patikimum ir tuo pagrindu perduodania byl teismui (tam uteko 12
bals i 23).
XII-XIII a. procesui buvo bdingas kaltinamasis pobdis, bylos eiga rpinosi nukentjusysis, o teisjo vaidmuo reiksi
patarimais kaltinamajam ir sekimui, kad nebt paeistos jo teiss. Bendrosios teiss teismuose rodymus rinko paios alys.
Bendrosios teiss doktrinos supratimu, kaltinamasis niekada nesako tiesos.
Lordo kanclerio ir banytiniuose teismuose byl tyr pats teisjas, o tai buvo inkvizicinio teismo elementai.
Parengimo tardymo stadija Anglijoje neatsirado, nors kai kurie proceso veiksmai iki teismo ir buvo atliekami.
LDK
Ikistatutin LDK teis: paprotins teiss altiniai ir bruoai, Gedimino diplomatijos dokumentai kaip teiss altiniai
Seniausias teiss altinis- paprotin teis kilo kartu su feodalini santyki raida. Paprotins teiss normos reguliavo feodal ir j
valstiei santykius, nes didiojo kunigaikio valdia nesikio feodal vidaus reikalus pagal feodalin princip- ems
savininkas turi valdi toje emje gyvenantiems monms.
Seniausias inomas raytinis teiss altinis yra 1387 met Jogailos ems privilegija bajorams katalikams. Greta ems
privilegij, buvo leidiamos ir srii privilegijos. Srii privilegijos nustat srities arba miesto ir LDK santykius.
Tarp teiss altini pamintinas 1468 met Kazimiero teisynas, reguliavs teismo proceso, ems gin sprendim, atsakomybs
u vairias vagystes ir kai kuriuos alos atlyginimo klausimus.
Pagrindinis teiss altinis buvo Lietuvos statutai.
1323 metais Gedimino ir Ordino, Revelio (Tartu), ems vietininko, vyskupo ir Rygos sudarytojo taikos sutartyje nurodoma,
jog atsiradus neteisybei tarp moni, priklausani sutarties alims byla turs bti isprsta remiantis teise to krato, kuriame
priklauso neteisingai pasielgs asmuo. Kitoje 1338 met karaliaus Gedimino ir Ordino sutartyje, jau matome diametraliai
prieing nuostat. Juridinse formuluotse nurodoma, kad sutarties galiojimo laikotarpiu tarp asmen kil nesutarimai
Lietuvoje bus sprendiami pagal ios valstybs teiss normas, o kil nesutarimai Ordino emje- pagal ten veikiani teis.
1. Dl ios prieasties alys turjo pripainti, kad greitas gin sprendimas yra geriau nei jo atidjimas neinomybei bandant
savo veiksm teistum pagrsti savo teiss normomis.

2.

Be to, i nuostata leidia manyti, kad sutarties ali teiss principins nuostatos negaljo labai skirtis, jei jos sutiko savo
valdinius perduoti viena kitos teism jurisdikcijai.
Dokumente, raytame 1323 metais sausio 25 dienLiubeko, Zundo, Brmeno, Magdeburgo, Kelno ir kit miest gyventojams,
karalius Gediminas nurodo, jog atvykimas jo krat yra laisvas, o atvykliams apsigyventi bus paskirta em pagal j padt,
emdirbiai gals eme naudotis nemokamai 10 met, pirkliams nebus taikomi rinkliavos, muitai ir jokie kiti varymai, o riteriai
it j ginklaneiai apdovanoti pajamomis ir valdomis. Visi atvykusieji gals naudotis Rygos miesto teise, ir nurodoma: Jei
paskiau nebus geriau sumanyta imintingj tarybos.
Kitame 1323 gegus 26 dienos dokumente, kvieiant Lietuv svetimalius amatininkus, patikslinamas ekonominis ir politinis
norini verstis emdirbyste asmen statusas. Jame nurodoma, kad tokie svetimaliai naudodamiesi lengvata 10 met bt
atleisti nuo ems mokesi, pus to laiko bus atleisti ir nuo bet kokios karalikosios prievols.
Taigi Gedimino valdymo laikotarpio dokumento nuostatos akivaizdiai liudija Lietuvoje XIV a. intensyviai vykdyt teisin
ekonomikos skatinimo politik, kuri atvykstantiems i usienio asmenims grindiama ne tik prievoli lengvatomis, bet ir teise
naudotis jiems inoma teiss sistema.
15 LDK
ems privilegij leidimo prieastys. Vietos paprotins teiss vyravimo laikais svarbiausi raytins LDK teiss altiniai
buvo didiojo kunigaikio leidiami privilegij ratai bajor luomui, banyiai, LDK miestams ir sritims. Kadangi bajor
luomui duoti privilegij ratai galiojo visoje valstybs teritorijoje, jie vadinti ems (LDK prasme) privilegijomis. Tai buvo
vienaaliai didiojo kunigikio sipareigojimai saugoti svarbiausias luomines bajor teises. Pagrindins ems privilegij
leidimo prieastys buvo dvi: 1) feodalini santyki pltimasis ir bajor luomo ekonomins ir politins galios didjimas;
2)sudtinga valstybs vidaus ir usienio padtis, vertusi didj kunigaikt iekoti feodal paramos
Feodal emvaldos teisi pltra.
Lenkijai susijungus su LDK 1385m. Krvos pilyje sudarytos unijos ryiais, Lenkijos lktos, kurie faktikai vadovavo
valstybei, baiminosi, kad turdamas stipri valdi ir remdamasis savo priklausomais tarnybiniais bajorais Lietuvos didysis
kunigaiktis, taps Lenkijos karaliumi, nebesiskaitys su Lenkijos lkt politinmis ambicijomis ir pavers juos savo tarnais.
Norint to ivengti reikjo padaryti LDK bajorus savo sjungininkais prie monarch. Todl reikjo suteikti LDK bajorams tas
paias teises, kuriomis naudojosi Lenkijos lktos. ios teiss idstytos 1387m. ir 1413m. ems privilegijose.
1387 met Jogailos privilegijoje sakoma, kad bajorai katalikai savo paveldtus dvarus ir pilis gali valdyti ir tvarkyti
tokiomis paiomis teismis kaip ir Lenkijos bajorai. Bajorai atleidiami nuo prievol didiajam kunigaikiui, iskyrus nauj
pil statyb. Karo tarnyba bajorai turjo atlikti savo lomis.
1413 met Horodls privilegija banyiai suteik tokias paias privilegijas kaip ir Lenkijoje. Lietuvos bajorai, gav
Lenkijos bajor herbus, naudojosi privilegijomis, laisvmis ir paiais herbais kaip Lenkijos bajorai. Patvirtintos bajor teiss j
paveldtus turtus ir turtus, gautus pagal didiojo kunigaikio ratus, taiau perleisti juos galjo tik didiojo kunigaikio
leidimu. Lietuvos bajorai gavo teis paveldti turt, galjo skirti krien savo monoms kaip Lenkijos bajorai.
1432 met duotoje Jogailos privilegijoje patvirtinama, kad bajor paveldti ir pagal didiojo kunigaikio ratus gauti
turtai yra gavusiojo nuosavyb, bajorai turi teis juos valdyti ir perleisti. Bajor privilegijas kart gavo ir staiatiki tikybos
bajorai. Nordami perleisti em bajorai turjo gauti didiojo kunigaikio leidim. Tai buvo susij su karo tarnyba, kuri
bajorai atliko savo lomis. Bajoras, neteks ems ir priklausom moni, bt nestengs atlikti karo tarnybos.
Pagal 1434 met igimanto privilegij bajorai turjo teis paveldt turt parduoti, ikeisti, kitaip perleisti, taiau
perleidimo aktai turjo bti sudaromi prie didiojo kunigaikio arba jo pareign akivaizdoje. Bajor veldamai ir kiti valdiniai
buvo atleisti nuo dklos didiajam kunigaikiui, bajor mons nuo kitoki darb, iskyrus valstybs pil statyb. Privilegija
sustiprino bajor padt ir dar labiau iplet j teises.
1447 met Kazimiero privilegijoje patvirtintos jau turimos bajor teiss. Bajorai gavo teis laisvai ivykti usien, taiau
ivykdami turjo pasirpinti, kad bus atlikta karin tarnyba. Pabrta bajor teis laisvai disponuoti visais turtais, taiau
perleidimas turjo bti formintas. Bajor valstieiai buvo atleisti nuo vis prievoli didiajam kunigaikiui, bet ne nuo
prievoli valstybei.
1492 met Aleksandro privilegija patvirtino Kazimiero privilegijos straipsnius. Kunigaiktis sipareigojo nekeisti ir
nenaikinti sprendim priimt kartu su Pon taryba. Pasiadjo laikytis ponl patarim, nors su jais ir nesutikdamas.
Taigi su kiekviena privilegija bajor teiss vis labiau buvo pleiamos (i pradi tik paveldti em, po to jau j perleisti ir t.t.).
Visos privilegijos i esms buvo ne didiojo kunigaikio maloni suteikimas, bet bajor ir didiojo kunigaikio sutartys,
kuriomis jie teisikai stiprino savo turimas politines ir ekonomines pozicijas. ems privilegijos nesudar LDK tokio pat bajor
luomo kaip Lenkijoje, bet iskyr bajorus kaip privilegijuotuosius emvaldius i kit LDK gyventoj, utikrino j asmens ir
turto teisin apsaug ir paspartino bajor konsolidavimsi viening feodalin luom.
Sritins privilegijos.
Greta ems privilegij buvo leidiamos atskir valstybs provincij , LDK vadinam emmis arba sritimis, o nuo XVI
a. Pradios vaivadijomis, privilegijos. Originale ie aktai vadinami tiek privilegijomis, tiek statutiniais ratais. Srii
privilegijas gaudavo prie Lietuvos prijungtos slav ems ir emaitija, iose vietose visuomeniniams santykiams reguliuoti
reikjo speciali normini akt. ie aktai turjo nustatyti prijungt emi teisin padt LDK sudetyje. Tokiais aktais tapo
sritins privilegijos. Jas galima laikyti Lietuvos didiojo kunigaikio ir prijungt emi gyventoj politiniu kompromisu, nes
pastarieji sutikdavo pripainti didiojo kunigaikio valdi tik garantavus iose emse susiklosisi visuomenini santyki,
ekonomins sanklodos ir teisins sistemos nelieiamum. Daugelis sritini privilegij buvo ileistos politins padties
paatrjimo slygomis, kai didieji kunigaikiai buvo ypa suinteresuoti gyventoj parama. J usitikrindavo patvirtindami

ankstesnes privilegijas ir suteikdami nauj. Paprastai srii privilegijas inicijuodami patys gyventojai, kuri primygtiniams
praymams LDK valdovai daniausiai buvo priversti nusileisti.
LDK srii privilegijos kartu su ems privilegijomis atsirado XIV a. pabaigoje. Iki ms dien iliko 23 srii
privilegijos. XIV a.- XVIIa.LDK sritis gavo dar 19 iki ms dien neilikusi privilegij. Srii privilegijoms kurti panaudota
vietos paprotin teis, vietos gyventoj ir dalini kunigaiki sutartys, ems privilegijos, vairaus turinio didiojo
kunigaikio ratai, ankstesns tos srities privilegijos ir kitoms sritims suteiktos privilegijos. Nors srii privilegijose yra norm,
pasiskolint i bendr LDK teiss altini, i privilegij turinys originalus i j matyti skirting LDK srii visuomenini
santyki ir j teisinio reguliavimo specifika. Privilegijos juridikai tvirtino emaitijos ir slav emi autonomija LDK sudtyje.
Jos saugojo vietos gyventoj paproius, religij ir kultr, garantavo, kad valdant ias emes bus atsivelgta j gyventoj
politinius ir ekonominius interesus. Privilegijos reguliavo vietos ir centro administarcijos santykius, taip pat valstybs institucij
ir gyventoj santykius. Daug dmesio skiriama teismams ir teisingumui vykdyti, taip pat gyventoj prievolms ir mokeiams
valstybei.
Paymtina, kad srii privilegijos buvo suteikiamos visiems tam tikros srities gyventojams (neatsivelgiant luom) ir j
normos nustat vis sluoksni teisin padt. Vlesns srii privilegijos atspindjo didiojo kunigaikio valdios apribojim,
pon ir tarnybini bajor ekonomin ir politin sigaljim ir valstiei baudiauvinim.
Lietuvos Statutai i dalies unifikavo LDK teis. Srii privilegij reikm sumajo. Daugelis j norm buvo pasenusios
ir nebetaikytos, taiau kai kurios srii privilegij nuostatos galiojo iki pat Respublikos lugimo.
Tautini maum privilegijos.
Rusai: pirmieji rusai dabartin Lietuvos teritorij atsikl 14-16a. i rusik LDK emi. Rusijos emi prijungimas prie
Lietuvos valstybs paveik lietuvi etnini emi socialin ekonomin ir kultrin raid. Lietuvos valdovai pripaino rus
diduomens suverenumo teises. Dauguma rus vertsi ems kiu, jie gaudavo ems u j mokjo in, bet dalis usim ir
amatais. Sentikiai gritai laiksi savo religijos ir paproi, veng miri vedyb, ilaik savo kalb.
Lenkai: LDK pirmais srautais atvykusiems lenkams ir rusams buvo sudarytos slygos ia sikurti ir ilaikyti savo
tikjim. Tai lm LDK vidaus ir usienio politikos strategija. Lenk kalba buvo artima slav kanceliarinei kalbai. Lenk kalbos
vartojimas prasidjo nuo valdov rm.
ydai: yd atsiradimas Lietuvoje susijs su tragikais vykiais Vakar ir Centrinje Europoje 11-12a. Manoma, kad
pirmieji ydai Lietuvoje apsigyveno 12a. Gedimino valdymo metais j atvyko kartu su kitais amatininkais ir pirkliais. Gyveno
atskiromis bendruomenmis. Pirmieji statymai, kurie mini ydus, buvo vytauto privilegijos Trak ydams, Bresto. Vliau
privilegijos buvo suteiktos Gardino, Lucko, Voluins Vladimiro ydams. Vytauto privilegijomis yd bendruomens tapo
pavaldios tik didiajam kunigaikiui arba jo vietininkui, o ydai laisvaisiais gyventojais. Visas yd bylas ir ginus
nagrinjo ud bendruomen (kahalas), remdamasis savo statymais. U ydo (kaip ir bajoro) galv reikdavo atsakyti savo
galva. udiko turt pasiimdavo didysis kunigaiktis. U ydo turto vagystes buvo kariama. I privilegij matyti yd verslai
palkininkavimas, prekyba (privilegijoje nra duomen apie ydus amatininkus arba emdirbius). U privilegijas ir teises ydai
mokjo didiajam kunigaikiui mokesius. Kazimiero valdymo laikais ydai ilaik savo privilegijas, o Aleksandras sak
ydams palikti LDK. ygimantas Senasis1507m. patvirtino Vytauto privilegijas ydams atleido juos nuo prievols pristatyti
1000raiteli kariuomenei, pakeits j 1000 auksiniu mokeiu. yd privilegijos buvo ufiksuotos Pirmajame Lietuvos Statute.
ydai pltojo prekyb ir kredit, jiems buvo leidiama kurti yd gyvenvietes ir bendruomenes, verstis amatais bajor emse.
Vokieiai: Lietuvoje pirmieji vokieiai atsirado Klaipdoje ir jos apylinkse per 13a. kriiuoi agresij. Klaipdos krate
daugiausia vokieiai gyveno miestuose. Jie buvo smuklininkai, valdininkai, dvasininkai, mokytojai. Kaimuose jie buvo feodalai
dvarininkai.
Totoriai: totori (kaip ir karaim) gyvenvietes Vytautas steig valstybs gynybai, todl apgyvendindavo juos iilgai
emaitijos pasienio, tarp sustiprint pili ir miest. Savo noru atvykusi totori diduomen Vytautas apdovanojo emmis, leido
statyti meetes, vertino juos kaip Lietuvos ir Rusijos bajorus.
Karaimai: pirmieji Lietuvos karaimai sikr Trakuose, jiems vytautas suteik privilegij, pasirayt Lucke. Karaim
padt Trakuose sutvirtino Kazimiero suteikta jiems Magdeburgo teis. Ji idstyta ir Aleksandro patvirtintoje privilegijoje.
Karaimai buvo pavald tik savo vaitui, o is - paiam valdovui. Vaitas turjo teis priimti sprendimus ir teisti karaimus. Vaivada
ir jo vietininkas neturjo teiss kitis karaim reikalus. Trak karaimai kasmet privaljo valdovui mokti tik in ar atitinkam
mokest. Karaimai sudar kari ir civili grupes. Kariai saugojo pilis. Dalis civili tikriausiai buvo didiojo kunigaikio
ratininkai ir vertjai, bet didioji dalis dirbo em, augino daroves, vertsi smulkiais amatais, laik smukles, nuomojo
valstybs muitus. Karaimai danai bdavo tarpininkai, kai reikdavo ipirkti i turk LDK belaisvius. Karaimai Trakuose um
miesto dal, kuri pagal privilegij buvo traktuojama kaip atskiras miestas, turintis savo antspaud. I ygimanto Senojo Trak
karaimams suteiktos privlegijos matyti, kad jie mokjo tik in, o kitus mokesius mokdavo kartu su j pusje gyvenaniais
lietuviais, rusais ir totoriais.
igonai: Lietuv atvyko 15a. vidury. Lietuvos didysis kunigaiktis Aleksandras patvirtino igon privilegijas: laisv ir
teis kilnotis bei savivald su j irinktu vyresniuoju vaitu Vasilijumi. Bajorai samdydavo igonus arkli priirtojais ir jaun
arkli prajodintojais. Antrasis Lietuvos Satutas igonams, nenorintiems pasitraukti i LDK, leido kurtis pon, kunigaiki ir
bajor emse. 1568m. igonai kaip ir elgetos buvo atleisti nuo mokei. Treiasis Lietuvos Satutas valstieiams draud slpti
igonus.
1468m. Kazimiero teisynas.
Teisyno originalas arba bent jau autentikas jo tekstas nra iliks, mus pasiek tik keli 16a. nuoraai. Teisynas skiriamas
emvaldiams feodalams, gijusiems imunitet, kurie turjo teis teisti savo valdinius bajorus ir valstieius. Tai nuostatai
kokias bausmes jie gali skirti ir kaip jas nustatyti. Teisyne nepasakyta, kokiam plotui jis yra skirtas: ar visai Lietuvos valstybei ar
tik kai kurioms teritorijoms. Kai kurie istorikai mano, kad teisynas yra pirmasis bendros kodifikacijos bandymas. Kiti tuo tarpu
sako, kad teisynas nenaikins vietos teiss, todl nes pagrindo pripainti Teisyn pirmuoju bandymu kodifikuoti teis visai
valstybei. Teisynas ess paprotins teiss kodifikacija. 1468m. seime, kuris prim Teisyn, buvo atstovaujama tikroji Lietuva, o

ne visa didioji kunigaiktyst. Lietuvos bajorai, matyt, teisyno nebrangino. Jame netvirtinamos politins j teiss, o skelbiamos
teisins normos emvaldiams. Ir t norm buvo maai, gyvenimo reikalams j neuteko, teismui paiam reikjo jas kurti.
Teisynas nesiaurino bajor teisi. Jis ne tik dav teis, bet ir pareigojo daryti teism. Juo toliau, tuo labiau valstybs valdia
rpinosi suvienodinti vis Lietuvos teis: valstybin, administracin, civilin ir baudiamj. Visa tai duoda pagrind manyti,
kad Kazimiero teisynas veik visoje LDK.
Teisynas apima baudiamj, civilin, administracin teises ir teism. sidmtina tai, kad pagal Teisyn u savo darbus
atsako kiekvienas mogus individualiai, o ne eima ir ne gimin. Vagyst ir skiriamojo bausm yra nevienoda, ji priklauso nuo:
1) nuo voginio verts; 2) nuo to, ar pirm kart vog, ar pakartojo; 3) ar pagautas su voginiu, ar prisipaino vogs. Teisyne
aikiai ireikta klasin feodalin teis. Ponas teisia savo mones, nepriklausomai nuo to, kam ir kur jie nusikalto. Jeigu ponas
nenori teisti, tai vaivados pasistas diekus privers j tai daryti bendrame iekovo ir atsakovo pon teisme. Ponas ar jo
paskirtas teisjas gauna atlyginim voginys atitenka jam.
Lietuvos valstybje tada dar nebuvo teismo sprendim vykdytoj. Teismas tik sprend kalt ir skyr bausm. Kaltininkas
bdavo iduodamas iekovui. Civilinei teisei pirmiausia priskiriami straipsniai, lieiantys ems valdym ir kylanius dl jo
ginus.
Teisyne nra kanon, romn arba miestiei (Makdeburgo) teiss dsni.Teisyno altiniams isiaikinti reikia specialaus
tyrinjimo. iuo metu atrodo, kad Teisynas yra sistem suvesta teism praktika, o ne recipuotoji i kitur teis.

16. LDK
LDK ikistatutin baudiamoji teis: atsakomybs atsiradimo pagrindai, bausmi sistema, nusikaltim rys.
Baudiamosios atsakomybs pagrindas buvo didiojo kunigaikio nustatytos visuomenins tvarkos paeidimas ir padaryta
skriauda nukentjusiajam. Pagal iuos du principus buvo skiriamos dviej ri bausms: u skriaud nukentjusiajam dvilyp
bausm (pinigin bauda nukentjusiajam, jo eimai ir tokio pat dydio bauda kunigaikio idui arba bajorui, kuris teis
nusikaltl), u valstybinius arba visuomenei pavojingus nusikaltimus mirties bausm. Dar galjo bti padengiami padaryti
nuostoliai. Taigi buvo 2 pagrindins bausms pinigin bauda ir mirties bausm. Neteisinga nuomon, kad ios 2 bausms yra
kilusios i Rus Tiesos bausmi sistemos, nes mirties bausm R.T. taikoma ne teismo, o tiesioginio susidorojimo bdu.
Lietuvoje mirties bausm kaip ir kitas bausmes taik teismas; buvo vykdoma pakorimo forma. Lietuvikos teiss pagrindu bauda
buvo skiriama nukentjusiajam ar jo eimai. Toki pat baud gaudavo ir kunigaiktis. Jeigu kaltinamojo turto nepakako
sumokti baudai ir kunigaikiui, tai buvo pirma mokama nukentjusiajam - kunigaiktis negaudavo nieko. itokia sistema
galjo iaugti tik i kompozicijos sistemos, kuri pakeit kerto sistem. Anksiau u skriaudos padarym reikjo keryti, o vliau
jos vietoje atsirado atsipirkimo kompozicijos sistema, kai vietoje visuomens teismo atsirado valstybs teismas atsipirkim
skyr ir tarpininkavo valstybs teismas. Nukentjusiajam atlyginami nuostoliai, o tai yra paprotin teis.
U bajoro nuudym skiriama 60 ilgj visoje kunigaiktystje, u didesn vagyst mirties bausm. XVI a. galima kalbti
apie vienod baudiamj teis, kurios pagrindas buvo ne R.T., o vietin paprotin teis. Pagrindins bausms buvo vietins
kilms.
Pinigin bauda buvo 3 ri: galvos bauda, smurto bauda (gvoltas) ir kompensacija.
Galvos bauda buvo nevienoda skyrsi pagal nukentjusiojo klasin padt. Jei bajor nuudys valstietis arba bajoras, bauda
bus 100 kap grai arba 60 ilgj, be to, valstietis bus pakartas. U karinio tarno nuudym 20 kap grai, u eilinio
valstieio 10 k.gr., u vergo 5 k.gr. Pagal Lietuvos teis, vergas galjo dalyvauti teisme, galjo sksti, jis pats buvo teisiamas,
u jo nuudym skiriama bauda nukentjusiajam, taiau tas nukentjs yra jo eimininkas ir bauda imokama jam. U
baudiauninko nuudym bauda skiriama nuudytojo eimai, bet imokama tarpininkaujant feodalui, kuris galjo ir neatiduoti
eimai tos baudos.Vadinasi, u feodalo nuudym bauda buvo 20 kart didesn nei u vergo. Tai rodo, kad paprotin teis buvo
feodalin. Klasinis nelygumas nebuvo paslptas, taiau klystama, kai sakoma, kad teismas visada pritardavo bajorams- ne
teismas, o teiss normos daug labiau saugojo ir gyn bajorus, negu valstieius ar nelaisvus eiminius mones.
Smurto bauda buvo skiriama u smurtin ginkluot upuolim, kur buvo pavojus sueisti ar nuudyti. U tai buvo skiriama
bauda 12 ilgj arba 20 k.gr. Ta bauda buvo skiriama tik u feodalo upuolim. Jei per upuolim buvo kas sueistas, tai u
sueidim buvo imama kita bauda, jei kas nuudytas, buvo imama galvos bauda.
Kompensacijos buvo vairi ri nuo 12 ilgj ir maiau. Kompensacij skirdavo u sueidim, eidim, sumuim,
sveikatos ar turto paeidimus, atsivelgiant nukentjusiojo luomin padt. U vergo sueidim, pasinaudojim svetimais
gyvuliais ir kt. baudos nefiksuotos.
Bausmi taikymo ypatybs buvo ios: pagrindin baudos priklaus nuo klasins nukentjusiojo padties; u moter
nuudym, sueidim ar eidim baudos buvo dvigubos (tai gentini paproi liekana, nes moterims keryti buvo negalima,
kitos genties moteris buvo nelieiama, vadinasi, jei moteris nuudoma ar sueidiama kertaujant, didesnis nusikaltimas).
Danai nebuvo atsivelgiama nusikaltimo padarymo motyvus, nes kas nuskriaud, tas turi atlyginti, o nukentjs be savo
kalts neturi kentti. Taiau kartais vis dlto buvo paisoma motyv: u nuudym apiplimo tikslu buvo skiriama mirties
bausm, o u nuudym per mutynes galvos bauda.
Antra pagrindin bausm buvo mirties bausm pakariant. Ji buvo skiriama u stambesnius valstybinius nusikaltimus,
valstybs idavim, dezertyravim i karo lauko, u sargybos permim ne laiku ir pan., kai prieas i to turjo naudos, u
kunigaikio valdinink sueidimus, valdymo tvarkos paeidimus, plikavim ir stambias vagystes. Nustatyta, kad jei pagautas
su voginiu, jam skiriama mirties bausm. Jei nepagautas, o rodymai yra kitokie skiriamos kitos bausms.

Ir mirties bausms taikymo atveju buvo klasiniai skirtumai. Valstieiui u bajoro nuudym skyr mirties bausm, u jo
sueidim jam nukirsdavo rank, o bajoras tokiu atveju sumokdavo kompensacijos baud. Mirties bausm u vagyst buvo
skiriama tik tada, kai vagyst rodyta reikalaujama forma, kai vagis pagautas su voginiu.
U dokument padirbim skiriama sudeginimo bausm. Ji pasiskolinta i kitur ir negaljo kilti i paprotins teiss.
Yra inomas tik 6 savaii kaljimo laikas. Kaliniai (plikai ar kiti sulaikyti) iki teismo buvo laikomi boktuose. Kaljimas
kaip bausm buvo inomas u kunigaikio ar pon tarybos teismo paniekinim, u teisjo eidim teisme.
Bajorams taikydavo itrmimo bausm, kai jie bdavo kaltinami nuudymu ir neatvykdavo teism.
Kadangi Lietuvoje veik Magdeburgo teis, kurioje bausms ymiai iauresns, tai praktikai galjo bti pritaikyta mirties
bausm ir kitokiais bdais, ne tik pakariant. Yra minimas sukapojimas keturias dalis ketvirtavimas. Tokios bausms Lietuvos
teis visikai neinojo, o magdeburginje teisje ji buvo inoma. I jos, besivystant baudiamajai teisei, ir buvo skolinamos
naujos bausms.
Iki XVI a. pirmos puss paskolint bausmi i kit teisini sistem buvo nedaug, vliau, stiprjant baudiaviniams
santykiams, kai feodalai atsiskyr nuo kit moni, pradtos taikyti vis iauresns bausms, kurios neiaugo i gentini
paproi. Didesn dalis bausmi buvo iaugusi i gentini paproi.
Teismo procesas: teism rys, teismo proceso stadijos, rodym rys.
Baudiamojoje teisje pasireikusios feodalins teiss privilegijos ypatybs dar labiau matomos baudiamajame procese.
Procesas buvo iekovo ir atsakovo rungtyns. Kaltintojo ir kaltininko teiss buvo lygios, ir skirtumo tarp iekovo ir atsakovo
beveik nebuvo. Po j rungtyni buvo priteisiamas turtas ir bauda. Nors kaltintojo ir kaltinamojo teiss buvo lygios, bet pagal
klasin princip faktikai lygybs nebuvo. Ypa tai ryku vagysts atveju. Kada vagis pagautas su voginiu, tai, ar jis valstietis, ar
bajoras, buvo pakariamas. Jei be voginio tai buvo skirtumas tarp valstieio ir bajoro: bajoro kaltinimo atveju jis atsigindavo
formaliai prisieks, valstieio kaltinimo atveju ne valstietis prisiekia, kad jis nekaltas, bet kaltinantis bajoras su dviem pritarjais
j prisiekia, ir valstietis nubaudiamas mirties bausme. iuo atveju bajor priesaika buvo rodymas. Bajoro ir valstieio priesaika
nra vienodos verts.
rodymai pasiymjo formalizmu. statymai nustat, kokiu atveju koki rodym reikia. Visas teismo procesas panaus
laybas. Proces forma pradioje buvo laybos. Abi alys idsto savo reikalavimus ir savo teiginiams paremti pasiremia
liudytoju parodymais arba aktu, raytu kur nors teismo knygose ar kuo kitu, po to padeda kepur prie teism ir lainasi, kad
liudytojai parodys, jog buvo atitinkamas nusikaltimas. Prieinga alis laybas priima arba nesutinka. Jei nesutinka, tai kita alis
laimi savaime, nes laikoma, kad ji turi rodym. Jei priima laybas, tai klausiamas liudytojas, kuriuo pasirm, ir sprendiama
taip, kaip jis parodys. Kiti liudytojai nebuvo apklausiami. Danai alys sutikdavo apklausti t ar kit liudytoj arba viena alis
pasisilydavo priimti priesaik. Jei antroji sutikdavo, tai po priesaikos byla buvo isprendiama. Jei atsisakydavo, byl
pralaimdavo. Teismo arba ali dalykas iaikinti, kas turi priimti priesaik arba kieno liudytojas turi bti apklaustas. Abiej
ali liudytojai nebuvo apklausiami, j parodymai nelyginami. Nes pagrind sudar laybos, o rodym vertinim palikdavo
sinei.
ems ginai turjo bti sprendiami vietoje. Toks vietinis teismas vadinosi kuopa. Kuop sudar pai gino ali paskirti
teisjai. Kiekviena alis turjo pristatyti 18 liudytoj i vietini kaimyn tarpo. Teismas sprsdavo, kurios alies liudytojus
apklausti. Pirmenyb turjo alis, kuri gali paremti savo pretenzijas dokumentu. Tokiu atveju prieinga alis i t 18 liudytoj
parinkdavo 6, kurie ir bdavo apklausiami. Jeigu jie nepatvirtint fakt, reikjo pristatyti 18 nauj liudytoj. Jei alis atmesdavo
visus 18 liudytoj, turdavo rodyti, kodl jais negalima pasitikti. ia taip pat formalus rodymas.
Visi teisjai turjo dalyvauti ia pat vietoje ir isprsti gin. Jei alis nesutinka su kitos alies teisj sprendimu, galjo skstis
vietininkui. Kuopos teismas yra liekana nuo sen laik, kai dar buvo sprendiami ginai tarp geni vietoje.
Teismas rodym nerinko. Jei vyko vagyst ir vagis sugautas su voginiu, tai su tuo voginiu jis ir pristatomas teism. Teismas
mato rodym ir, jei nra prietaravim, nustatyt statymo, vagis nuteisiamas. Jei nra voginio, tai teismas t, kurie mat
vagyst, neklausinjo ir laik juos skundjais, o ne liudytojais ir todl j neklaus. Jei nukentjs turjo pareigno surayt toki
skundj apklausos protokol, tai tada j parodymai buvo patikimi. Teismas leido tokiu atveju nukentjusiam kankinti vag, kad
jis prisipaint. Buvo nustatyta, kad kankinti galima 3 kartus per dien. Teismas savo nuosprendio nevykd, o atiduodavo vag
pakarti nukentjusiajam. Nukentjs turi vykdyti sprendim, kitaip jis netenka Didiojo kunigaikio malons.
Vadinasi, teismas bylos esms neaikino, o sprend formaliai. Valstybs organai, vietininkai, seninai baud tik tada, kai buvo
padarytas valstybinis nusikaltimas, paeista valdymo tvarka. Danai u nuudym byla nebuvo keliama, ypa gimini tarpe.
Buvo vieai inomas nuudymo faktas ir udikas. Dl vis nusikaltim, kurie paeisdavo asmens asmenines ar turtines teises,
niekas, iskyrus nukentjus, bylos kelti negaljo.
Feodalinis teistumas tuo metu buvs, neleido savivaliauti. Netgi baudiauninko feodalas neteis be teismo. Jei bdavo
nuudymo, vagysts ar panaios bylos, feodalas skirdavo teisjus. Vyras turjo teis teisti savo mon. Teis tas feodalas, kurio
dvare nusikalts gyveno.
Kitas bylas sprend valstybinis teismas.
Iki XVI a. vidurio teismas nebuvo atskirtas nuo administracijos. Teis vietininkai, seninai.
1529, 1566, 1588m. Lietuvos statut ileidimas, struktra.
Svarbiausi i raytini LDK teiss altini buvo

XVI a. ileisti feodalins teiss kodeksai Lietuvos Statutai. Teiss kodifikavimas buvo dsningas feodalins Lietuvos valstybs
ir teiss raidos etapas. Valstybs valdymui centralizuoti ir krato politinei vienybei stiprinti reikjo kodekso, kuris vienodai
reguliuot santykius visoje alies teritorijoje. Teiss kodifikavim skatino ekonominis krato gyvenimas, amat ir prekybos
pltra, dideli ems plot traukimas kio apyvart, o tam reikjo turto perleidimo ir keitimo santyki vienodo detalaus
reglamentavimo. Atsivelgiant sudting LDK tarptautin padt, reikjo konsoliduoti bajorus neatsivelgiant j tikyb ir
turim turt, sulyginti j ir Lenkijos lkt teises ir tuo sustiprinti LDK pozicijas derybose su lenkais dl unijos. Bajor
konsolidavimo reikjo ir baudiavos pltrai, kurie kl didel valstiei pasiprieinim. Svarbi bajor luomo konsolidavimo
priemon buvo statuto, fiksuojanio bajor ekonomines ir politines teises ir utikrinanio j valdi valstieiams, ileidimas.
Pagrindiniai teiss kodifikavimo rmjai buvo LDK tarnybiniai bajorai. Administruodami ir teisdami tarnybinius bajorus, ponai
bajorai taik paprotin teis savo nuoira, danai piktnaudiavo savo padtimi, paeisdavo tarnybini bajor teises.
Jausdamiesi negalintys tinkamai naudotis privilegijuota padtimi valstybje dl to, kad jiems taikoma teis nebuvo forminta
raytiniu, lengvai kontroliuojamu, visiems inomu ir suprantamu statymu, tarnybiniai bajorai m reikalauti kodifikuoti teis.
Kodifikacija buvo suinteresuotas ir valdantysis sluoksnis, nesutars su tarnybiniais bajorais tik dl turinio. Ponai bajorai siek
Statute tvirtinti savo politin ir ekonomin viepatavim, tuo tarpu tarnybiniai bajorai reikalavo lygiateisikumo.
1514m. Vilniaus seime bajorai kreipsi didj kunigaikt, kad ileist jiems statut. 1522m. Gardino seime jie vl papra
statuto.
1529m. Pirmasis Statutas buvo priimtas Vilniaus seime. Statut sudaro 13 skyri, turini 243 straipsnius. Straipsniuose
aptariamos valstybins, baudiamosios, civilins bei kit teiss ak normos. 1 skyriuje yra daugiausia didiojo kunigaikio
statuso norm; 2 bajor karo tarnybos atlikimo normos, nors yra kai kuri baudiamosios ir ems teiss norm; 3 skyriaus
normos nustato bajor teises ir laisves; 4 normos, reguliuojanios moter paveldjimo teis ir j ileidim u vyr; 5 skyrius
reguliuoja globos santykius; 6 teismo proces, 7 atsakomyb u bajor nuudym, sumuim ir prievartavim; 8 ir 9
reguliuoja feodal ems nuosavybs ir kitus turtinius santykius; 10 nustato keist u skolas dvar valdym; 11 atsakomyb
u bajor - pasiuntini, valstiei ir nelaisv eimyniki nuudym; 12 atsakomyb u feodal turto pagrobim ir 13
atsakomyb u vagystes. Statuto altiniai buvo paprotin teis, ems privilegijos ir romn teis.
Pirmajame Lietuvos Statute (pagrindini LDK statym svade) nustatyta viepataujanti pon padtis valstybje, teisintas
emvaldi feodal viepatavimas valstieiams (valstiei inaudojimas), sulygintos staiatiki ir katalik teiss. Teisikai
forminta LDK valstybin bei visuomenin santvarka. Tai buvo savotika feodal konstitucija, ufiksavusi visas j laisves, teises
bei pareigas. Statutas sunormino bajor tarpusavio santykius ir santykius su valdovu vairiose teiss srityse. Reikm: tai
savotikas fenomenas
feodalinje teisje, puikus Europos teiss ir kultros paminklas, kuriame atsispindi humanistins renesanso idjos.
Pagal Pirmj Statut bajorai gavo nemaas teises, taiau jos nebuvo lygios su pon teismis. XVI a. pirmojoje pusje
padidjo bajor vaidmuo kariuomenje ir kaip valstiei valdytoj, be kuri sutikimo didysis kunigaiktis negaljo valstiei
apmokestinti. Bajorai seime nuolat pra papildyti Statut ir tvirtinti j naujas teises. Po I Statuto ileidimo ponai ir toliau
administruodavo ir teisdavo tarnybinius bajorus, todl ie m reikalauti Statuto patais. Taip pat ir nepasitenkinimas
usitsusiu karu dl Livonijos suaktyvino naujo Statuto rengimo ir primimo darbus. 1554m. didysis kunigaiktis kartu su
Pon taryba sutiko sudaryti komisij Statutui perirti. Komisija pareng Antrj Statut, kuris buvo priimtas 1566 metais
Vilniaus seime. Antrasis Lietuvos Statutas susidjo i 14 skyri, 386 straipsni.
Jame ufiksuotas LDK savarankikumas bei teritorinis vientisumas; tvirtintos LDK XVI a. vid. reformos (administracin,
teismin, seimo); tvirtintas valstiei vertimas baudiauninkais ir j inaudojimas; bajorams suteikta teis dalyvauti valstybs
valdyme ir jie paskelbti lktomis. Ponai neteko iimtini politini teisi. II Statutas - bajor demokratijos teisinis pagrindas,
nes tvirtino vieningo bajor luomo, turinio vienodas teises ir privilegijas, atsiradim.
is II Statutas patenkino ne visus, stiprjant bajor diktatrai, jis buvo keiiamas ir papildomas. Bajorai reikalavo visus
laimjimus rayti Statut (bajorai visokeriopai stengsi perimti iniciatyv rengiant naujus Statuto straipsnius, kad ie galutinai
sulygint ekonomines ir politines bajor bei didik teises). Tad 1569m. Liublino seimas sudar komisij, kuri turjo suderinti II
Statut su Lenkijos 1506m. Laskio Statutu ir pristatyti j eiliniam seimui tvirtinti. Komisija susidjo tik i LDK atstov. Tai
patvirtino LDK savarankikum teiss krimo srityje.
III Statutas patvirtintas didiojo Lietuvos kunig. ygimanto III Vazos jo karnavimo metu 1588m. Statut sudar 14 skyri,
suskaidyt 488 straipsnius.
1 skyriaus normos nustat didiojo kunig. teisin status, bajor atsakomyb u valstybinius nusikaltimus, t.p. sureguliavo kai
kuriuos nuosavybs teiss, ratvedybos ir teisingumo vykdymo santykius.
2 skyriuje reglamentuota feodal karo tarnyba ir atsakomyb u karinius nusikaltimus. 3 sk. bajor teiss ir laisvs, dvasinink
gin su pasaulieiais feodalais nagrinjimo tvarka, paviet seimeli organizavimas ir kompetencija; 4 sk. reglamentuota teism
sistema ir teisingumo vykdymas; 5 skyriaus normos nustat moter paveldjimo teis ir reglamentavo j ileidim u vyr. 6
skyriuje reguliuoti globos santykiai, 7 turtiniai santykiai, 8 paveldjimo santykiai. 9 skyriaus normos reglamentavo
pakamario teismo organizacij ir veikl, ems nuosavybs santykius. 10 skyriuje reguliuoti vejybos ir mediokls plot bei
kit naudmen panaudojimo santykiai. 11 skyriuje nustatyta atsakomyb u bajor nuudym, sumuim ir prievartavim. 12
atsakomyb u bajor valdini nuudym ir sueidim, pabgusi valstiei ir kit priklausom moni slpim. 13
atsakomyb u vagystes, 14 atsakomyb u vairius, daugiausia turtinius nusikaltimus.
III Lietuvos Statute galutinai patvirtintas valstiei baudiavinimas; nustatyta pavieto seimeli darbo tvarka; nustatyta
teism sistema ir j formavimo tvarka; teisintos Vilniaus konvokacijos (Lietuvos seimai, atsirad 1577m.), jos buvo aukiamos

svarbiems valstybs klausimams sprsti, per kurias reiksi Lietuvos suverenitetas; paskelbta Lietuvos pilietyb: visos
karaliaus dovanos turjo bti skiriamos tik Lietuvoje gimusiems ir turintiems paveldjimo teis asmenims (nors vliau atsirado
prieraas, kad lenkai Lietuvoje nelaikytini svetimaliais). Reikm: sulygintos Lietuvos bajor ir didik teiss bei privilegijos,
dar labiau susilpninta centrin valdia; statymikai teisinta vietini feodal taka valstybs gyvenime (LDK tapo bajorikos
demokratijos valstyb).
III Statutas buvo patvirtintas ne kaip jungtins valstybs, bet kaip LDK statymas, toks jis ir buvo saugomas. Jis galiojo iki
1840m.
Lietuvos Statutai buvo brandios LDK teisins minties vaisiai.

17
LDK
Statut baudiamoji teis: 1) nusikaltimas apibdinamas kaip gdingas poelgis, kaip paproio ar statymo paeidimas, o
nusikaltlis padaro al ar skriaud nukentjusiajam ir privalo pirmiausia u tai jam atlyginti. 2) baudiamosios atsakomybs
pagrindas buvo didiojo kunigaikio nustatytos visuomenins tvarkos paeidimas ir padaryta nukentjusiajam skriauda.
Bausm buvo dvilyp: atlyginimas nukentjusiajam u padaryt skriaud ir bauda didiojo kunigaikio idui arba bajorui, kuris
teis nusikaltl. Pinigin bauda buvo trij ri: 1)galvin (priklaus nuo nukentjusiojo luomo); 2) smurto, skiriama u bajor
dvar upuolim; 3) kompensacija, skiriama u sueidim, ieidim, turto pagrobim. Nustatyta,kad niekas be kalts neturi
nukentti. U sunkius nusikaltimus, t.y. u valstybs idavim, dezertyravim i karo lauko, pareign nuudym, plim ir
pakartotin vagyst, buvo skiriama mirties bausm pakariant. U bajor nuudim valstieiai baudiami mirties bausme.
Statutuose minima ir kaljimo bausm iki 6savaii(u did.kunigaikio sprendim paniekinim, teisjo eidim. Minimi
valstybiniai nusikaltimai(valdovo eidimas ar jo didybs idavimas), u kuri vykdyma baudiama mirties bausme, atimant
garb ar konfiskuojant turt. Statutuose nustatytas kvalifikuotas, t.y. vyro ar monos, tvo, motinos arba giminaiio nuudymas,
baudiama mirties bausme, ir paprastas nuudymas. Buvo aikus luominis bausmi politikoas principas (nuuds paprast
mog bajoras baudiamas galvine bauda, o paprast mog baud mirties bausme vien u bajoro sualojim). Grietai
baudiama u grupinius nusikaltimus. U nuudym dl neatsargumo reikjo mokti ipirk ir su dviem liudytojais prisiekti,kad
tai vyko dl neatsargumo. Statutai visapusikai reglamentavo vagyst ir turto grobim. Nusikaltim rys: a)nusikaltimai prie
valdov(valdovo rat klastojimas, pabgimas prieo em); b)kariniai (vengimas atlikti karin tarnyb ir t.t); c)nusikaltimai
teisingumui (apm teisj ir kit teismo tarnautoj nusikalstam elges) ir kt.
Statut civilin teis: buvo kelios ems nuosavybs formos: 1) 15a. pr. susiformavo did. kunigaikio domenas; 2)
tvonija paveldimas ems valdymas, kuris tapo pagrindine ems nuosavybs forma; 3) pirkta em tai antra ems
nuosavybs forma. Nuo vis emvaldos ri bajorai turjo atlikti karo tarnyb ir pagal Antj Lietuvos Statut jie turjo teis
disponuoti visa turima eme. Suteiktin, arba utarnauta, em buvo tokia valda, kuri didysis kunigaiktis ar stambus ponas
bajoras duodavo kaip atlyginim u nuopelnus arba su slyga, kad gavjas atliks karo ar kitoki tarnyb. Kiekvieno bajoro em
susidjo i dvaro ems ir valstiei turimos ems. Pagal Antrj ir Treij Statutus bajorai turjo teis laisvai disponuoti savo
eme, jie galjo j parduoti, dovanoti, urayti ir t.t. Statutai pripaino ems bendros nuosavybs institut. Bendrasavininkis
turjo teis reikalauti iskirti jam priklausani turto dal. Prievolin teis: ems ir valstiei ki perleidimo sutartys buvo
sudaromos odiu, vliau ratu, nurodant ir liudytojus. Kitos sutartys sudaromos odiu. Pagal Statutus prievoles reikjo atlikti
asmenikai. Buvo inomos pirkimo-pardavimo, nuomos, keitimo, pasaugos ir paskolos sutartys. Bajorai turjo teis laisvai
inuomoti smukl, maln, mik. Praradus saugom turt, u j reikjo mokti. Paveldjimas: vyr ir moter paveldjimo teiss
nebuvo lygios, nes vyrai atlikdavo karo tarnyb. Statutai skyr tvo ir motinos turt. Tvo turt pavelddavo sns, o dukterys
turjo teis gauti ketvirtadal tvo palikimo kaip krait.. jei nebudavo sn, vis bajoro turt pavelddavo lygiomis dalimis
dukterys. Buvo inomas ir testamentinis paveldjimas. Testament sudarydavo ratu, dalyvaujant liudytojams. Testamento
negaljo palikti nepilnameiai, vienuoliai, baudiauninkai ir asmenys, kuriems per teism atimtos turtins teiss. Snui ir dukrai
tvas galjo nepalikti nieko, jeigu jie tvus mu, eikvojo j turt, negyn j teisi, nesuteik pagalbos senatvje. Valstiei turt
taip pat pavelddavo sns. Jeigu sn nebudavo, tai turtas tekdavo bajorui.
Statut eimos teis: moterys ir merginos turjo teis draug patarimu laisvai itekti. Taiau turjo gauti tv, o jeigu
j nebuvo, - dds arba broli sutikim. U io reikalavimo nevykdym jos netekdavo teiss gauti kraiio ir paveldti motinos
turto. Santuoka buvo forminama banyioje pagal kanon teis. Santuok panaikinti galjo tik banytinis teismas. Tvas
skirdamas itekaniai dukrai krait, paimdavo i ento rat, kuriuo is tredal savo turto skirdavo kraiiu, t.y. garantuodavo
krait savo turtu. Jeigu tokio rato jaunosios tvai negaudavo, tai, vyrui mirus, mona negaljo atgauti kraiio, nes tas turtas
buvo grinamas tvo k. Kai tvas mirdavo neileidsdukter u vyr, joms kraitis buvo duodamas pagal testament. Nesant
turto tiek, kiek buvo nurodyta testamente, broliai turjo duoti seserims kraiio vien ketvirtadal dvaro. Jeigu dukt itekdavo
be kraiio tvui esant gyvam, tai po jo mirties neturdavo teiss iekoti kraiio. Statutai draud santuok tarp pirmosios eils
giminaii. U dvigub santuok numatyta mirties bausm. Globa buvo skiriama nepilnameiams vaikams: berniukams iki 18
met, o mergaitms iki 13 met. Globa galjo bti paskirta ir nepilnamei vaik turtui. Globj tvas paskirdavo testamentu.
Juo bdavo dd, vyresnysis brolis ir iaip geras mogus. Globjas ilaik ir mok vaikus atsivelgdamas i j turto dyd. U
rpinimsi vaikais globjas gaudavo deimtj dal vaik kio pajam. Globjas atsak u padarytus vaik turtui nuostolius.
18.
LDK(Lietuva)

Statut teismo procesas: proceso eiga, rodym rys, teismai, apeliacijos raida.
Rusijos teis
Bizantijos teiss taka Kijevo Rusios teisei.
Rus tiesa, pagrindins jos redakcijos ir bruoai: nuosavybs, prievolin, santuokos, baudiamoji
ir teismo proceso teis.
Rusijos teis
Tiesiogiai rusai su Bizantijos teise susipaino per karo ygius, sudarindami taikos sutartis, prekiaudami. Bet didiausia
Bizantijos taka Rusijos teisei pasireik per krikionybs primim. Banyia turjo didel tak Bizantijos kultros ir teiss
poveikio stiprjimui Rusijoje. I pradi vienintelis teiss altinis buvo paproiai. Pirmasis raytinis teiss altinis atsirado
ikaro po krikto tikintis kad tai pads sustiprinti banyios tak. Tai buvo Kijevo ems paproiai, papildyti kunigaiki
statymais ir teism sprendimais. Surinkti 11 a ir pavadinti rus tiesa. Yra trys redakcijos: Trumpoji, pati seniausia; Plaioji,
kunigaiki teiss norm susistemintu rinkinys ir Sutrumpintoji i plaiosios, teis pritaikyta pakitusiems poreikiams. Svarbus
skirtumas nuo raytini barbar altini buvo tas kad rus tiesoje urayta teise buvo teritorin o ne gentin. Trumpojoje
redakcijoje daugiausia straipsni buvo skiriama nusikaltimams ir bausmms, vlesnse redakcijose daugiau dmesio skiriama
civilinei teisei. Tuo laikotarpiu nebuvo bendro termino nuosavybs teisei nustatyti, taiau nuosavybs teis buvo skiriama nuo
turto valdymo. Nuosavybs teiss objektais buvo pripastama tiek kilnojamas tiek nekilnojamas turtas. Buvo numatytos baudos
u ems rib sugadinim. I pradi pagrindiniai ems sigijimo bdai buvo laisv emi dirbimas, vliau j imta tiesiog
ugrobinti i bendruomeni. Pamau tokia em virto paveldima ir vadinosi tvonija. Daug dmesio skiriama prievolms
atsirandanioms i sutari. Sutartys buvo sudaromos odiu, jei sutarties vert didesn nei 3 grivinos, vieai. Pirkimo
pardavimo sutartis buvo odinis susitarimas ir daikto perdavimas. Perkant vertingesn daikt turjo dalyvauti kviestiniai.
Pirkjas turjo teis nutraukti sutart. Sutartis galjo bti niekine (kai parduodamas pardavejui nepriklausantis daiktas).
Rus tiesoje minimas bankrotas, jis gali bti trij ri: atsitiktinis, piktybinis ir neatsargus. Paskolos nuo panaudos statymai
neskyr. statymikai buvo numatytos palkanos, kurios priklausomai nuo objekto vadinosi skirtingai. Paskolos objektai
daniausiai bdavo ems kio produktai arba pinigai. Paskola kreditoriui suteikdavo teis skolinink. Samdos sutartis
suteikdavo samdytojui teis samdinio asmen. Santuokos ir eimos teis reguliavo bizantijos teiss normos. Buvo slygos
galiojaniai santuokai: amius, laisva valia, tv sutikimas, kitos santuokos nebuvimas, tas pats asmuo galjo turti ne daugiau 2
santuok. mona patekdavo vyro valdion, jos atsinetas turtas po jos mirties tekdavo pdiniams. Ituoka buvo leidiama dl
neitikimybs arba sutuoktinio dingimo. eimos turt pavelddavo tik sns. k pavelddavo jaunesnysis snus. Nesant sn
priklausom valstiei turtas tekdavo kunigaikiui, o bajor turt galjo paveldti dukros. Buvo inomas testamentinis
paveldjimas. Baudiamoji teis. Deliktins prievols nuo nusikaltim nebuvo skiriamos ir buvo vadinamos vienodaiskriauda. Tai buvo bet kuris visuomenins tvarkos paeidimas (prie asmen ir turt). Skriauda buvo suprantama tik kaip
materialins alos padarymas. Tai bdinga primityviajai teisei. Bizantijos dvasininkai propagavo nauj formalin nusikaltimo
supratim. Rus tiesoje minimas bendrininkavimas vagiant. Taiau nebuvo baudiamosios atsakomybs ribojimo dl amiaus
arba nepakaltinamumo. Buvo skiriamas paprastas nuudymas ir kvalifikuotas. vairs kn sualojimai buvo laikomi
eidimais. I turtini nusikaltim didiausias dmesys buvo skiriamas vagystei, iskiriant kvalifikuotas vagysts ris- i udar
trobesi ir arkliavagyst. Kvalifikuotu nusikaltimu buvo laikoma naminio gyvulio umuimas, kluono padegimas, rast arklio,
ginkl, drabui pasisavinimas. Iki 11 a buvo pripastama artimiausi onini giminaii kraujo kerto teis. Nukentjusysis
pats galdavo atkeryti u save arba reikalauti pinigins kompensacijos ir gydimo ilaid padengimo. Udraudus kraujo kert
buvo nustatytos tokios bausmi rys: mirties bausm, ivarym ir igrobim, pinigin bauda ir atskirais atvejais savateismis.
Pinigins baudos susidjo i dviej dali: baudos (kunigaikiui) ir kompensacijos (nukentjusiajam). Bauda u sunkius
nusikaltimus buvo vadinama vira = 40 givin. Kiek vir reikdavo mokti priklausydavo nuo nuudytojo soc padties. Bausm
u kitus nusikaltimus buvo vadinama pardavimu. U banytinius nusikaltimus buvo skiriama banytin bausm- epitimija.
Teismo procesas. Aukiausia teismo instancija buvo kunigaiktis. Taip pat buvo vietiniai teisjai, miestuose- miesto seninai,
kaimuose- viraiiai. Kunigaiktis pirmiausia teis bajorus bet j galdavo kreiptis ir vietos teism sprendimais nepatenkinti
asmenys. Teisminiam procesui bdingas rungimasis. rodymais buvo laikoma prisipainimas, liudytojai, ordalijos, priesaika.
LDK
Pagal statutus nukentjusysis tapo praneju, o kaltinamasis tyrimo objektu. Jam buvo galima tik gintis, o ne rungtyniauti teismo
proceso metu. Teismo procesas tapo i rungtyninio tapo tiriamuoju. Nusikaltlis galjo bti sulaikytas nusikaltimo vietoje arba
iaikintas vliau. Priklausomai nuo to byla prasiddavo dvejopai. Sugautas vietoje buvo vedamas teism ir teisiamas
nukentjusiojo rodym pagrindu. Nesugautas buvo iekomas ir kvieiamas teism.baudiamajai bylai buvo senaties terminas.
Byla buvo keliama nukentjusiojo arba urdo. Buvo numatyta kad atsakovas gali bti pakeistas kitu asmeniu. Buvo numatytos ir
ali neatvykimo teism pasekms, daniausiai tai byla buvo isprendiama atvykusios alies naudai. rodymai teismo procese
buvo priesaika, liudytoj parodymai, daiktiniai rodymai, dokumentai, prisipainimas. Vyravo formali rodym teorija.
Liudytoj rodym svarumas priklaus nuo j luomo ir skaiiaus. Liudytoj parodymai buvo ypa svarbs sprendiant ems
ginus. Statutas draud be pagrindo apkaltinti iekovo liudytojus neobjektyvumu. 1529 statutas numat apeliacijos galimyb. Jei
proceso alis laik kad teismas sprend byl ne pagal statut, ji turjo teis skstis didj kunigaikt arba pon taryb. Jei
skundas buvo pagrstas neteisingai byl isprends teisjas turjo alies nuostolius. Jei skundas budavo nepagrstas alis
mokdavo teisjui u eidim. Kol byla sprendiama teisme nei viena alis neturjo teiss apeliuoti didiajam kunigaikiui
arba pon tarybai. Sksti buvo galima tik neteising sprendim. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdydavo teismo
sprendimo vykdimo. Statutas draud kelti byl be pagrindo arba jau isprst byla kelti antr kart.

19
Rusijos Teis
1649m. Soboro Statutas.
Soboro Statutas tai pirmas spausdintas rus statym rinkinys. Jo atsiradim takojo noras bent kiek sutvarkyti statymus,
panaikinti prietaravimus bei surinkti juos vien rinkin. Nemaa dalis staripsni yra tiesiogiai perrayta i Lietuvos 1588m.
Statuto arba bent jau kokia nors norma yra pasiskolinta. Taip pat Soboro Statute galima rasti taisykli pasimt i Rus tiesos
ir kit statym pasirodiusi po isivadavimo i mongol totori.
Soboro Statutas susidjo i 25 skirsni, suskirstyt 967 staripsnius, taiau jie nebuvo idstyti laikantis kokios nors aikios
sitemos, taip pat neivengta ir kazuistinio pobdio norm.(Statutas patvirtino, kad rus statym leidybos technika buvo
atsilikusi nuo to meto Vakar europos.)
Statutas smulkiai regloamenmtavo feodalins emvaldos formas: caro domen, tvonijas, tarnybinius dvarus, banyios emes.
Teiss institutai:
Sutari. Soboro Statutas mibnjo pirkimo ir pardavimo, main, dovanojimo, pasaugos , nuomos ir kt. Sutari ris. Didel
reikm teik sutari forminimui, o ypa ratijkai sutari sudarymo formai, o kai kurioms svarbiausioms nustatytas netgi
oficialus j patvirtinimo arba registravimo reikalavimas.
Laidavimas ir keitimas buvo priemons sutari vykdym utikrinti.
Prievolms utikrinti pereita prie skolininko turto (inotas ir nekilnojamo turto keitimas). Bet atsakomyb nebucvo visikai
indviduali: vienas u kit privaljo atsakyti sutuoktiniai bei tvai ir vaikai.
is statutas draud procentin paskol. Stichins nelaims atveju buvo numatoma atidti skolos mokjim 3 metams.
Paveldjimo. Testamentui (dvasiniam ratui) sudaryti buvo nustatyta tam tikra ratika forma, buvo galima sudaryti odiu,
bet tik ventiko akivaizdoje. Testatoriaus vali ribojo luominiai principai: testamentu galima palikti tik pirktines tvonijas ir
kilnojamj turt. Giminins ir suteiktins tvonijos galjo atitekti tik tos paios gimins nariams. Dukros pavelddavo tik jei
nra sn. Tarnybinius dvarus pavelddavo tik sns. Pavesti ems nebuvo galima nei cerkvei, nei vienuolynui.
Nusikaltimo ir bausms. Statutas nepateik bendros nusikaltimo sampratos, taiau i straipsni turinio galima nusprsti, kad
nusikaltimas tai caro valios ir statym paeidimas. Skiriami nusikaltimai ir civilins teiss paeidimai (reikalauja atlyginti
al). Taip pat skyr tyinius nusikaltimus ir nusikaltimus i neatsargumo (tyinis nuudymas mirties bausm, netyinis
nuudymas nuplakdinimas ir kalejimas). Taiau statutas nelabai tiksliai skyr atsitiktin nebaudiam veiksm nuo atsargumo.
Usimenama ir paie btinj gint bei btinj reikalingum.
Statute konkreiai kalbama apie kurstym, slpim ir padjim. Numatytos grietesns bausms nusikalstantiems pakartotinai.
Daug dmesio skirta tikybiniams nusikaltimams (pvz. Dievo niekinimas, prievarta ar apgaule priviliojimas musulmon
tikjim sudeginimas). Skiriami ir valstybiniai nusikaltimai (caro didenybs eidimas, smokslo ir maito organizavimas
mirties bausm). Detaliai reglamentuota atsaklomyb u nusiengimus valdymo tvarkai. U teisme duotus melagingus
parodymus taip pat numatomos bausms.
Atsakomyb nustatyta u nusikaltimus asmeniui, turtui bei dorovei.
Bausms, skirtos u kriminalinius nusikaltimus, labai iaurios, nes bausme siekta bauginti. Minima ne tik paprasta mirties
bausm, bet ir kvalifikuotoji kaul trupinimas ir pan. Plaiai taikytos ir kno bausms, kalinimas, itrmimas alies
pakraius. Baudos taikytos retai.
Soboro statutas (papildomas ir taisomas) galiojo iki XIX a. pirmosios puss.
Rusijos teiss modernizavimas XIXa. Judjimas u rus teiss modernizavim prasidjo XIXa.pr (Caro Aleksandro I ministro
M.Speranskio darbais). Darbas buvo tsiamas valdant carui Nikolajui I. Nepatenkintas statym leidybos komisijos veikla, jis j
panaikino ir vietoj jos steig Antrj skyri.
M.Speranskis, caro pavedimu, pareng statym tvarkymo plan: 1) surinkti visus esamus teiss aktus;2) susisteminti
galiojanius statymus;3) parengti nauj teisyn, atsivelgiant gyvenimo poreikius (taiau caras sutiko tik sudaryti galiojani
statym j nekeiiant svad ir atsisak 3). Rengiamo teisyno tikslas buvo tik sutvarkyti galiojanius statymus, ia ir buvo
atsisakoma paios modernizavimo idjos.
Rusijos statym rinkinys.1830 m. ispauzdintas Pilnas Rusijos imperijos statym rinkinys, jis buvo M.Speranskio moni
darbo rezultatas. rinkin jo rus teiss aktai, ileisti nuo 1649m. iki 1825(Nikolajaus I atejimas sost), taiau nepateko dar
laikomi slaptais aktai. Buvo paskelpos 2 rodykls chronologin ir dalykin(kad lengviau b(t naudotis).
Rusijos imperijos statym svadas. I Rusijos statym rinkinio buvo irinktos 1832.01.01 galiojanios normos, pataisytios,
panaikinti prietaravimai ir kt. I ios mediagos 1832m. buvo paskelbtas Rusijos imperijos statym svadas(sigaliojo
1835.01.01). Svadas suskirstytas tomus bei knygas, remiantis teioss dalijimu viej ir privatin. Svade skelbiami
statymai neapm vis gyvenimo srii, taip pat kai kur iliko kazuistinio pobdio statym. Kelet kart is svadas buvo
papildomas(1842m, 1857m)ileidiant atskirais tomais. Paskutin pilna oficiali laida pasirod 1893m., nors svadas galiojo net
iki 1917m. Kartu su io svado rengimu buvo pradtas karini teiss akt sisteminimas.
iuo darbu buvo greiiau atlikta rus teiss konsolidacija nei reformacija.

20.
Bendrosios teiss (anglosaks) tradicija
Anglijos teis
1. ANGLIJOS TEIS
KONSTITUCIN TEIS
Konstitucins monarchijos vedimas. Jau nuo XVII a. pradios Anglijos Parlamente usimezg ir greitai m atrti iki to laiko
buv labai nedideli prietaravimai karaliaus valdiai. Visuomen erzino karalikj monopolij sistema, valstybinis gamybos
reglamentavimas, mokesi politika ir ypa karaliaus politika religijos srityje: religiniai atskalnai, pirmiausia protestantai, stojo
prie karali kaip jiems primetamos anglikon banyios galv, o karalius savo ruotu persekiojo juos.
Dl vis i prieasi parlamente susidar ir spariai m stiprti opozicija. Jai aktyvinant savo veikl, 1628 m. parlamentas
prim garsij,, Teiss peticij". Ja pamginta atgaivinti demokratines Didiosios laisvi chartijos idjas, kurias opozicija vertino
kaip ribojanias tautos labui karaliaus valdi.
Opozicijai parlamente stiprjant, Karolis I jo Bendruomeni rmus 1629 m. paleido, bet dl kilusi finansini sunkum, taip pat
su kilus prie anglikonyb kotams, 1640 m. lapkriio 3 d. buvo privers tas juos vl suaukti. Posdiavs daugiau nei 12 met
(iki 1653 m balandio 20 d.), is Anglijos parlamentas istorij jo Ilgojo parlamento pavadinimu.
Ilgajame parlamente nuo pat pradios susiformavo dvi politins srovs:
- karaliaus ir senosios tvarkos alininkai, susidedantys daugiausia i feodalins aristokratijos, anglikon dvasininkijos ir
buruazijos, vienaip ar kitaip susijusios su karaliaus prekybinmis operacijomis, atstov (kavalieriai);
- opozicija, parlamento alininkai, stoj u reformas, susidedantys daugiausia i buruazijos ir naujosios bajorijos daugumos
atstov (puritonai). Juos rm liaudis.
Ilgasis parlamentas nuo pat savo veiklos pradios atmet jam silom bendradarbiavimo su karaliumi program, grietai j kritikavo
ir per pirmuosius dvejus trejus savo darbo metus prim kelet valstybei labai reikming konstitucins reikms teiss akt.
Parlamentas prisim aukiausij valstybs pareign apkaltos (impimento) teis, kad karalius negalt dar kart paleisti
Bendruomeni rm, 1641 m. vasario 15 d. buvo priimtas Aktas nepatogumams, atsirandantiems dl ilgalaiki protarpi
tarp parlament suaukimo, ivengti ( ,, Trimetis aktas"), kuriame sakoma, kad blogiui igydyti" parlamente turi bti
aukiamas bent vien kart per metus, o blogiausiu atveju bent kart per trejus metus. 1641 m. liepos 5 d., ileidiant
Slaptosios tarybos veiklos reguliavimo ir teismo, paprastai vadinamo vaigdi rmais, panaikinimo akt ", karalius buvo
savotikai nuginkluotas: aktas skelb beslygik ir visik" vaigdi rm, taip pat paties karaliaus, Slaptosios tarybos
ir kit nepaprastj teism jurisdikcijos, teisi valdios panaikinim.
Dl i, taip pat kit Ilgojo parlamento ileist akt karaliaus valdia iki 1642 m. vidurio tapo tiek reglamentuota, tiek priklausoma
nuo parlamento, kad i esms Anglija i absoliutins monarchijos virto konstitucine monarchija. Ir tai buvo pasiekta legaliai,
parlamentiniu, konstituciniu" keliu.
Respublikos paskelbimas. Vos tik buvo pasiektas karaliaus apribojimas, baigsi opozicijos vienyb, tapo akivaizdi politin
puriton diferenciacija. Isiskyr presbiterionai, independentai ir leveleriai.
Savo politini prieinink stovyklos skilimu ryosi pasinaudoti karalius. Pasitrauks iaurin Anglij, kur bajorijos dauguma
liko jam itikima, jis 1642 m. pradjo pilietin kar su parlamento alininkais Anglijoje kuriam laikui atsirado dvi valdios karaliaus ir j rmusiu kavalieri bei parlamento ir jo alinink apskritgalvi" - kiekviena veikusi savo kontroliuojamoje
valstybs teritorijos dalyje. Pradin karo stadija parlamentui susiklost neskmingai. ioje situacijoje vienas independent lyderi O. Kromvelis msi plataus parlamento ginkluotj pajg reorganizavimo. Pagal jo sukurt naujj model" karius imta
verbuoti i karo baigtimi suinteresuot visuomens sluoksni (laisvj valstiei, amatinink), kariams diegta drausm ir
smoningumas, karininkus pradta skirti i gabiausi kari. Reforma pasirod esanti efektyvi. Karaliaus kariuomen pralaimjo.
Deiniuosius ivijus i parlamento, skelbiama, kad Bendruomeni rm nutarimai tur statymo gali, nors karalius arba Lord
rmai su jais ir nesutikt. T pai met sausio 30 d. specialiai sudaryti Aukiausieji teismo rmai, kaltindami karo parlamentui
ir tautai suklimu, karaliui Karoliui Stiuartui nukirto galv.
Kovo 19 d. specialiu aktu buvo panaikinti Lord rmai. (T pai 1649 m. kovo 19 d. Bendruomeni rmai ileido reikming
Akt dl Anglijos paskelbimo laisva valstybe", kuri skelbiama, kad Anglija ir jai priklausanios valdos ir teritorijos nuo iol
bsianios valdomos kaip respublika ir laisva valstyb", be karaliaus ir Lord rm).
Respublikos Anglijoje vedimas buvo vykis, turjs reikms visai Europai: viduramikoms idjoms apie dievik karali
valdios prigimt buvo prieinamos idjos apie taut kaip vienintel valdios altin, apie jos teis alinti i valdios
netinkamus mones.

statym leidiamoji valdia respublikoje ir toliau priklaus tautos atstovams parlamente", t. y. Ilgojo parlamento
Bendruomeni rmams, o vykdomoji valdia buvo pavesta Valstybs tarybai, parlamento skiriamai ir jai atsakingai.
Vadovaujani politin jg respublikoje sudar independent
Respublikos padt sunkino ne tik kilusi finansin kriz ir badas, bet ir karas su Airija ir kotija.
Protektoratas. Mgindami sustiprinti valdi ir stabilizuoti politin padt, independentai ryosi ikelti valstybje autoritarin
prad. Tam tikslui kariuomens karinink taryba, artima O. Kromveliui, 1653 m. gruodio 13 d. paskelb dokument,
pavadint Anglijos, kotijos ir Airijos valstybi ir joms priklausani vald valdymo forma, arba tiesiog Valdymo rank ".
Tai buvo pirmasis ir vienintelis raytins Anglijos konstitucijos mginimas.
Laikydamas ginkluotsias pajgas pagrindiniu valdios ramsiu, Valdymo rankis" (27 str.) nustat konkreias kasmetines sumas,
reikalingas joms ilaikyti, ir numat, kad be lordo protektoriaus sutikimo jos negali bti parlamento mainamos.
Valdymo rankyje" buvo nurodoma, kad lordu protektoriumi iki gyvos galvos pripastamas O. Kromvelis, o vliau lordo
protektoriaus pareigyb turjusi rinkti Taryba (22-23 str.).
Vien rm parlamentas turjo bti sudaromas rinkim bdu. Deputatai turjo bti renkami remiantis auktu, bet i prigimties jau
ne feodalinio pobdio turto cenzu. Nustats, kad Tarybos nari skaiius gali svyruoti nuo 21 iki 13, Valdymo rankis" (25 str.)
ivardijo 15 Tarybos nari pavardi ir nurod, kad, kuriam nors i j mirus ar pasitraukus, kiekvien atsiradusi vakansij
parlamentas rinks 6 kandidatus, i kuri pati Taryba atrinks 2, o i pastarj lordas protektorius tvirtins vien nar. Tai
svarbiausios Valdymo rankio" nuostatos.
1658 m. O. Kromvelis mir. Anglijos sost pakviestas nuudytojo Karolio I snus, pasivadins Karoliu II, 1660 m. balandio 4
d. pasira sutinks su jam pateiktomis slygomis sostui uimti, idstytomis Bredos deklaracijoje.
Vis vyki turting laikotarp, prasidjus Ilgojo parlamento susaukimu ir pasibaigus monarchijos restauravimu, reform
prieai laik didiuoju maitu", j alininkai - laisvs atkrimu". Bet pagal savo rezultatus i esms tai buvo revoliucija,
tiksliau - pradinis jos laikotarpis, neretai literatroje skirstomas smulkiau - tris pirmuosius angl revoliucijos etapus (16401642-1653-1660).
Monarchijos restauravimas. Restauracijos" pavadinim amininkai vartojo visam Karolio II valdymo laikotarpiui paymti.
Pretendento sost sipareigojimai nepersekioti buvusi monarchijos prieinink nebuvo gyvendinti. Persekiojim banga
natraliai suskald visuomen persekiotojus ir persekiojamuosius ir tai atsispindjo net parlamente. i aplinkyb, taip pat ir
reimas, kur valstybje gyvendino Karolis II ir ypa po jo valds Jokbas II, nordami atkurti ikirevoliucin tvark,
Bendruomeni rm deputat korpus suskald dvi naujas politines grupuotes. Viena j atstovavo karaliaus alininkams ir
vadinosi toriais, antroji, pavadinta vigais,-opozicijai karaliui. Ir nors organizaciniu atvilgiu jos dar nebuvo formintos ir neijo
u parlamento sien, bet kaip tik jos dav pradi dviem bsimosioms Anglijos politinms partijoms.
Reikming opozicijos pergal kovojant su karaliaus savivale reik "Geresnio valdini laisv utikrinimo ir nuo kalinimo u jr
apsaugojimo akto", daniau vadinamo lotynikuoju Habeas corpus act" pavadinimu, parlamente 1679 m. gegus 26 d.
primimas.
Habeas corpus act nustat, kad bet kuris aretuotas mogus galiteismo pareikalauti j paleisti arba nuteisti pagal statym.
mogus, suimtas u tam tikr nusikalstam veik ir laikantis aret neteistu, turjo teis asmenikai arba per atstov ratu kreiptis
teism su praymu iduoti habeas corpus" sakym. Pareignas, gavs sakym habeas corpus", per grietai nustatyt
termin privaljo sulaikytj pristatyti teism ir jam nurodyti areto prieastis. statymas teisj pareigojo suimtj paleisti u
pinigin ustat ir laidavim atvykti teism, jei tik pastarasis nebuvo suimtas u veik, u kuri, pagal statym, laidavimas
negaljo bti taikomas. Habeas corpus" sakymas negaljo bti iduodamas, jei asmuo suimtas u valstybs idavim arba
sunk baudiamj nusikaltim (felonij). Asmens, ilaisvinto pagal habeas corpus" sakym, nebuvo galima u t pat
nusikaltim i naujo iki teismo aretuoti. Taip pat buvo udrausta be teismo suimtuosius laikyti kaljimuose, esaniuose Anglijos
ujrio valdose.
Habeas corpus act", reglamentuodamas teisines asmens nelieiamybs garantijas, tapo vienu pirmj (po 1215 m. Didiosios
laisvi chartijos) pagrindini Anglijos konstitucini dokument. Jame tinkama toki visuotinai pripaint demokratini
baudiamojo proceso princip kaip nekaltumo prezumpcija, areto teistumas, privalomas teismins procedros laikymasis
uuomazg.
Su lovingja revoliucija Anglijoje galutinai sitvirtino konstitucin monarchija ir praktikai tapo nebegalimi mginimai grinti
absoliutizm.
Labai svarbi Anglijos konstitucins monarchijos savyb, kad ji niekada nebuvo teisikai tvirtinta raytinje konstitucijoje,
daugumai pasaulio valstybi prastame vientisame konstituciniame akte. Anglijoje, kuri pirmoji pamgino sukurti raytin
konstitucij ( 1653 m. Valdymo rankis"), iki iol galioja vadinamoji neraytoji konstitucija susidedanti i konstituciniais
laikom atskir parlamento akt ir konstitucini paproi bei precedent.
Anglija neturi vieningo konstitucinio dokumento, priimto laikantis ypating procedr. Anglijos konstituciniai statymai - tai
parlamento ileisti statutai ypa svarbiais visuomeniniais ir politiniais klausimais, kuri forma, taip pat primimo ir keitimo tvarka i
esms niekuo nesiskiria nuo kit parlamento statym. Konstituciniais jie laikomi tik dl turinio, dl teisinio reglamentavimo objekto

svarbos valstybs pagrindams, nors j reguliavimo sritis jokiame teiss akte nra nustatyta. Paprastai jie reguliuoja valdymo form,
karn, parlament, vyriausyb, teismus, rinkimus, administracin teritorijos skirstym, tarptautinius santykius.
Pirmuoju Anglijos konstituciniu dokumentu pripastama 1215 m. Didioji laisvi chartija. Pirmuoju po lovingosios revoliucijos
tokiu konstituciniu Anglijos dokumentu tapo 1689 m. parlamento aktas, pavadintas Teisi biliu.
Svarbiausias Teisi bilio nuostatas slygikai galima sugrupuoti tris blokus:
- karaliaus valdios parlamentui ribojimas: karaliui be parlamento sutikimo udrausta sustabdyti statym galiojim (l str.) ir k
nors atleisti nuo statymo vykdymo (2 str.), imti bet kokias rinkliavas karnos naudai be parlamento sutikimo (4 str.), taikos
metu rinkti ir karalysts ribose ilaikyti nuolatin kariuomen (6 str.); nustatyta, kad parlamentas vairiems piktnaudiavimams
ivengti ir statymams gerinti ir saugoti turi bti aukiamas gana danai" (13 str.); u odius, pasakytus parlamente, udrausta
persekioti kitur, kaip tik parlamente (9 str.);
- valdini teiss: valdiniai turi teis kreiptis su praymais karali ir u tai negali bti persekiojami (5 str.); parlamento rinkimai
turi bti laisvi" (8 str.);
- teism veiklos tobulinimas: draudiama reikalauti besaiki baud, taikyti iaurias ir neprastas bausmes (10 str.); siekiant ivengti
piktnaudiavim parenkant prisiekusiuosius savo pareigoms atlikti, jie privalo bti kvieiami i eils pagal sra (11 str.);
neteisti yra iankstiniai, duoti iki teismo, sipareigojimai dl sum, laukiam i baud ir konfiskacij (12 str.); neteistas yra
banyios teism steigimas (3 str.).
Tad Teisi bilis statymikai tvirtino parlamentins monarchijos santvark- reguliavo ir ribojo karaliaus ir parlamento galias
taip, kad karaliaus valdia ir galios nuo iol m remtis pastoviomis teiss normomis. Teisi bilyje yra netrukus plaiai
paplit konstitucins teiss principai - parlamento virenyb statym leidyboje, iimtin parlamento teis nustatyti
mokesius ir karin kontingent;
1701 m. birelio 12 d. Santvarkos aktas.
Akte buvo skelbiama, kad Anglijos sostas turs atitekti oninei Stiuart linijai - Hanoverio dinastijai, o kitomis jo nuostatomis
siekiama apsaugoti Anglijos interesus nuo galimos neigiamos bsim svetimali dinastij takos.
Labai svarbi Santvarkos akte" skelbiama, o vliau plaiai paplitusi vairi ali konstitucinje teisje buvo kontrasignacijos
taisykl. Pagal j, visiems valstybs vadovo (iuo atveju - karaliaus) aktams galioti, be paties vadovo parao, buvo reikalaujama
dar ir ministr kabineto (iuo atveju - Slaptosios tarybos) atstovo, atsakingo u to akto turin, parao. Dl ios taisykls netrukus
buvo pripaintas politinis ir teisinis karaliaus neatsakingumas (karalius neklysta").
Kita ne maiau inoma ir reikminga taisykle, kurios uuomazg aptinkama Santvarkos akte", yra vadinamoji teisj
nepakeiiamumo taisykl t. y. buvo kurta nepriklausoma teism sistema.
Siekdamas mainti karaliaus ir jo statytini tak valstybs aparatui ir ypa parlamentui, aktas nustat, kad gimusieji ne Anglijos valdose negali bti parlamento, Slaptosios tarybos nariais, eiti karines civilines pareigas; tapti Bendruomeni rm nariais
neleidiama asmenims, turintiems karaliui pavaldi tarnyb ar gaunantiems karaliaus pensij; karaliui udrausta teikti malon
pareignams, parlamento nuteistiems apkaltos tvarka.
Akte buvo ir keletas vietins reikms reikalavim: asmenys, engiantys Anglijos karaliaus sost, privaljo prisijungti prie
anglikon banyios, karaliui be parlamento sutikimo nebuvo leidiama ivykti
u Anglijos, kotijos ir Airijos vald rib.
Taigi pagrindin ir svarbiausia Santvarkos akto" idja - patvirtinant parlament esant centrine statym leidiamosios
valdios institucija kartu sumenkinamas karaliaus vaidmuo valstybje, t. y. pratsiama ir pagilinama tendencija, aikiai
ireikta jau Teisi bilyje.
Angl parlamentarizmo model kr taip pat konstituciniai paproiai ir precedentai, neretai atsitiktiniai, i anksto
niekieno neplanuoti.
Konstitucins monarchijos ir parlamentarizmo raida XVIII-XX a. Dl konstitucini statym ir precedent karalius pamau virto
tik formalia valstybs galva (rex regnat, sed non gubernat - karalius karaliauja, bet ne valdo). Jam pavesta atstovauti
valstybei tarptautiniuose santykiuose, skelbti kar, jam priklauso aukiausioji karin vadovyb, parlamento leidiam
statym tvirtinimas ir kai kurios kitos teiss.
Pagrindine valstybs institucij sistemos grandimi tolydio tapo ministr kabinetas, XVIII a. isiskyrs i Slaptosios tarybos.
Aukiausi valstybs institucij konstrukcija ir tarpusavio santykiai Anglijoje dabar remiasi formule: Ministr kabinetas
valdo ir leidia statymus per parlament."
Nors faktin parlamento padtis labai pakitusi, jo struktra liko tradicin.
Anglijos parlamento dvej rm sistema - tai ne mokslo tyrinjim ir ivad rezultatas, ne politini kombinacij vaisius, o
savaime ilgainiui susiformavusi struktra. Vien rm parlamentas veik labai trumpai, Ilgajam parlamentui 1649 m. kovo 19 d.
panaikinus Lord rmus, iki 1656 m. gruodio mn., kai O. Kromvelis juos vl atkr.
Po unijos su Airija (l801 m.) ir kotija (l707 m.) Anglijos parlamentas savo valdi iplt ir ioms alims, o jos savo
ruotu iame parlamente gavo tam tikr deputat viet skaii.
Vykstant rinkim teiss demokratinimui, keitsi politini vaidmuo.
Lord rmai ir toliau liko nerenkama, aristokratinio pobdio institucija. Aktu dl pero titulo suteikimo iki gyvos galvos" 1958
m. buvo nustatyta, kad naryst rmuose trunka tik iki gyvos galvos, todl paveldimi perai baigia nykti.

Bet XX a. Lord rm galia ir statym leidybai pastebimai susilpnjo. Tai padaryta dviem statymais.
Obstrukcin Lord rm politika dl vyriausybs pateikto biudeto statymo projekto atved prie to, kad 1911 m. rugpjio l 8 d.
buvo priimtas Parlamento aktas, nustatantis santykius tarp Lord rm ir Bendruomeni rm ir ribojantis parlamento
galiojim laik ", arba tiesiog Parlamento reformos aktas.
Tai buvo pirmasis aktas angl konstitucini statym istorijoje, skirtas santykiams tarp parlamento rm reglamentuoti.
Dokumentas nustat nevienod finansinio ir nefinansinio pobdio biliams primimo parlamente tvark. Finansiniai biliai,
priimti Bendruomeni rmuose ir per mnes nepatvirtinti Lord rmuose, galjo bti pristatomi karaliui tvirtinti be pastarj
sutikimo. Nefinansiniai biliai galjo bti pristatomi karaliui, Bendruomeni rmuose priimti trijose i eils sesijose ir kaskart
Lord rmuose atmesti arba nepriimti be patais. iuo atveju tik reikalauta, kad tarp bilio primimo pirmojoje ir treiojoje
sesijose praeit ne maiau kaip dveji metai.
1949 m. gruodio 16 d. priimtas statymas dl 1911 m. Parlamento formos akto pakeitimo prats pradt Lord rm galios
leidiant statymus siaurinim. Pagal akt, finansiniai biliai Lord rmams apskritai nebeperduodami (nors, pagal bendrj
taisykl, statym projektus kabinetas gali pateikti bet kuriems rmams), o nefinansini bili primim jie begali vilkinti vienus
metus: dabar karaliui be Lord rm pritarimo gali bti pristatomi nefinansiniai biliai, Bendruomeni rmuose priimti dviejose i
eils sesijose.
Lord rmai isaugojo aukiausiosios teismins instancijos reikm. Atlikdami teismo funkcij, Lord rmai posdiauja
specialios sudties i 21 lordo teisjo.
Nesant Anglijoje raytins konstitucijos, kurioje paprastai tam tikra vieta skiriama piliei teisms ir laisvms reglamentuoti, ioje
alyje visas status libertatis sutelpa teisin asmens nelieiamybs reglamentavim keliuose garsiuose aktuose - Didiojoje laisvi
chartijoje, Habeas corpus act", i dalies - Teiss peticijoje", Teisi bilyje. Teisi ir laisvi srao (katalogo) - odio ir
spaudos, susirinkim, sjung, sins ir kit - angl konstitucin tradicija neino, visos ios ir kitos kazuistins teiss ir
laisvs nra individualizuotos. Bet tai nereikia, kad piliei teiss ir laisvs Anglijos valstybje nepripastamos. Teisi ir
laisvi katalogo nebuvimas nelaikomas ir konstitucins teiss trkumu, net atvirkiai: pripastama, kad galima visa, kas
nedraudiama, o nedraudiama visko tiek daug, kad to ir iskaiiuoti nemanoma; nepilnas leistino katalogas tik reikis
nepagrst neigim ar bent menkinim to, kas t sra nepakliuvo, todl geriau es apsieiti be katalogo, nei turti j blog ar
nepiln.

21.
Bendrosios teiss ( anglosaks) tradicija. Anglijos teis
Anglijos teiss sistema XIXa. 1873-1875m. teism santvarkos aktai, bendrosios ir teisingumo teiss susiliejimas,
statutins teiss reikms didjimas, konsoliduojantys aktai
Anglijos teiss sistemos specifik sudaro dar viduramiais susiformavs reikinys, kad nemaai teiss institut ia suformuluota
ne statymuose (statutuose), o teism sprendimuose (precedentuose).
1875m. teism reforma i esms likvidavo formal bendrosios teiss ir teisingumo teism skirtum ir kartu juos suliejo, bet to
neatsitiko su bendrj ir teisingumo teise, kurios nuo to tik nemaai suartjo. Suartjimas toli grau nepanaikino buvusi j
skirtybi. Teisingumo teiss virenyb, pasitaikius bendrosios ir teisingumo teiss norm kolizijai, nustatyta jau XVIIa., buvo
isaugota. Todl teisin literatra ir toliau abi teiss sistemas nagrinja skyrium. Bendrosios ir teisingumo teiss pagrindu anglai
sukr materialins teiss normas, skirtas praktikai sprsti konkreias bylas. Teis daugiausia vystsi teisj dka, be didesns
statym leidjo ir teiss mokslo paramos.Priimdamas sprendim konkreioje byloje, teisjas privaljo atsivelgti jau anksiau
kit teisj analogiko turinio byl sprendimuose suformuluotas principines teiss nuostatas, kuriomis tie sprendimai remiasi.
statym (statut) vaidmuo angl teisje tradicikai ribojasi tik teism praktikos sukurtos teiss fiksavimu ar papildymu. Pagal
apimt Anglijos statutai sudaro labai gausi teisin mediag, statutin teis susideda i daugybs parlamento akt, susikaupusi
per kelet imt met ir todl turinio atvilgiu labai prietaringi. XVII-XIXa. Ileista ypa daug nauj statut, atspindinius
naujus gyvenimo poreikius. Siekiant visus iuos statutus padaryti patogesnius naudoti, senieji statutai, ileisti pradedant XIIIa. Ir
baigiant 1711m., XIXa. Pradioje buvo surinkti oficial chronologin 9 tom rinkin ,, Karalysts statutai , o to paties amiaus
antroje pusje ileisti ,,Perirti statutai. Ekonominiams santykiams darantis vis labiau sudtingesniems, pltojantis
komerciniai apyvartai, didjant konkurencijai, ikilo reikalas teis paprastinti, daryti j aikesn, todl vis daugiau dmesio imta
skirti statymams. Tuo tarpu precedentin teis su jai bdinga teism praktika besiremiania kazuistine forma igyvena rimt
kriz. statymai ir reglamentai gauna iki iol ioje alyje neregt reikm. Bet kuris precedentas dabar gali bti panaikintas
parlamento aktu. iuolaikins Anglijos teiss altini hierarchijoje faktikai statutai tapo svarbesni u precedentus.
Konsoliduojantys aktai tai parlamento ileistame viename statyme surinkti ir susisteminti jau ankiau priimti galiojantys
aktai kokiu nors palyginti siauru reikalu; tai miniatirin kodifikacija, apimanti ne itisas teiss akas, o tik pavienius teiss
institutus. Konsoliduojaniuose aktuose neformuluojami bendrojo pobdio principai ir nurodymai, patys aktai neretai pasiymi
kazuistine forma. Pirmieji Anglijos aktai jung galiojanius statutus nekeiiant j teksto. Nusistovjusi statym konsolidavimo
praktik teisino 1949m. parlamento ileistas specialus ,, statym konsolidavimo procedros aktas, kuriame , formaliai siekiant
paalinti konsoliduojamuose aktuose pasitaikanius neaikumus ir pasenusias nuostatas, pripastama galimyb juose daryti
pakeitimus ir neymius patobulinimus.

Civilin ir prekybos teis. Prekybos teiss aktai. Pramons teisinis reguliavimas.

Civilini teisini santyki srityje Anglijoje jau revoliucijos ivakarse m klostytis naujas poiris nuosavyb, sutartis,
bendroji teis jau XVIa. Buvo akivaizdiai prisitaikiusi prie kapitalistins raidos poreiki. Svarbiausia kas buvo pasiekta angl
revoliucijos metais turtini santyki srityje,- tai feodalins ems nuosavybs santyki lauymas ir prielaid emei virsti
privatins nuosavybs teiss objekt sudarymas. iam reikalui reikmingiausias buvo 1646m. vasario 24d. ordonansas,
panaikins buvusius feodalinio pobdio emvaldos ribojimus, nustats , kad visos ems, buvusios vasalinje
priklausomybje nuo Karnos, tampa laisva lendlord nuosavybe. ymi viet revoliucijos laikotarpio statym leidyboje um
teiss normos, reglamentavusios prekyb ir pramon (1640m. statymas, drauds kokiam nors verslui teikti iskirtines
privilegijas, 1651m. navigacijos aktas, skatins angl ujrio prekyb ir kt). io pobdio aktai atvr keli vidaus ir usienio
prekybai, taip pat savo krato pramonei pltotis. XIXa. Pabaigoje statymais buvo gerokai teisikai sureguliuotos prekybos ir
ekonomikos sferos. Vienas toki statym, ileistas 1875m., ved specialias taisykles nekilnojamo turto sandoriams sudaryti,
pareigojant tokius sandorius nustatyta tvarka registruoti; 1882m. statymas ,,Apie vekselius reguliavo bdingiausi ri
apyvartinius dokumentus vekselius, ekius; 1893m. statymas ,,Apie preki pardavim reguliavo pirkjo ir pardavjo
santykius, nustat gyjamo daikto nuosavybs teiss perjimo moment. Paymtini taip pat statymai ,, Apie bendroves
(1890), ,,Apie pirkim ir pardavim (1897), ,,Apie jr draudim (1906).Atliktas taip pat nemaas darbas, konsoliduojaniais
aktais siekiant kiek sutvarkyti statutus, skirtus svarbiausiems civilins teiss institutams, paalinti j norm prietaravimus,
ivalyti juos nuo jau nebegaliojani norm. I tokio pobdio konsoliduojani statym taip pat paymtinas 1908m. aktas,
sujungs ir susistemins 144-1867m. pasirodiusius gausius aktus, skirtus juridini asmen organizacijai ir veiklai
reglamentuoti. Civilini teisini santyki sferoje statyminiam reguliavimui dabar priklauso sudtingiausi civiliniai teisiniai
santykiai. Antai statym sureguliuoti beveis visi prekybos teiss institutai. Bet apskritai civiliniai statymai daugiausiai tik
apibendrina tai, kas buvo reglamentuota teism praktikos t.y taip pat remiasi precedentu

22
. Bendrosios teiss (anglosaks) tradicija.
Anglijos teis.
Nuosavybs teis.
Nuosavyb Anglijoje buvo skirstoma realij ( real property ) ir asmenin ( personal property ). Realiajai priskiriamas turtas,
dl kurio gali bti pateiktas realinis iekinys iekinys dl valdymo atkrimo. Realiai nuosavybei buvo priskiriama em,
gimins nekilnojamasis turtas ir titulai. Pirmenyb paveldint tok turt priklaus pirmagimiui ( majorato taisykl ), paveldtojus
negaljo pretenduoti moterys. Asmeniniu laikomas turtas, saugomas personaliniu iekiniu, skirtu teiss paeidimo atveju
piniginei kompensacijai gauti.
XIX a. teiss raida nuosavybs sferoje lm nuosekl feodalini atgyven nunykim ir ilgainiui idild rib tarp realiosios ir
asmenins nuosavybs.
Dauguma stambi dvar priklaus j savininkams majorato teismis ir utikrino angl stambiosios emvaldos pastovum.
Majoratai retai buvo parduodami. Savininkai, nebeturdami nieko bendra su ems kiu, juos danai nuomodavo ilgalaikmis
( iki 99m. ) arba trumpalaikmis nuomos slygomis.
1925-j met Nuomos statymas radikaliai supaprastino teisi em perdavimo formas, panaikino gausias viduramikas
naudojimosi teises.
Naujausiais laikais Anglijos nuosavybs teisje jau isamiai atsispindi tendencijos, bdingos ir kitoms isivysiusioms alims,
t.y nuosavybs teiss socializacija ir su ja susij galimi ios teiss varymai, pvz.: 1971m. statymas udraud statyti pastatus,
prietaraujant gyvenviei ustatymo ir gerbvio planams; geleinkeli, kanal, kit statini statybai utikrinti buvo ileisti
specials aktai, numatantys iems reikalams priverstin ems nusavinim.
Santuokos ir eimos teis.
Anglijoje vystsi ltai. Tik 1836m. greta banytins santuokos buvo teisintos fakultatyvios civilins jungtuvs. i tvarka iliko
iki ms dien. Tiek vyro, tiek moters santuokinis amius 16 met. Prireikus teismo leidimu leidiama ir jaunesnio amiaus
asmen santuoka.
Ituoka XX a. pradioje buvo ribota, buvo parengta detali jos gyvendinimo sistema. Po 1969m. ituoka leidiama nepataisomai
iirus santuokai: dl neitikimybs, ar kitokio elgesio, dl kurio nemanomas santuokinis gyvenimas.
Buvo keiiama moter padtis eimoje. 1882m. suteiktos moterims teiss, leidianios disponuoti savo turtu, suteik tok turtin
teisnum, kok turjo vyras. Bet moteris iliko i dalies priklausoma nuo vyro.
Jis buvo atsakingas u monos padarytus teiss paeidimus.
1935m. itekjusi moter teiss buvo sulygintos su netekjusi moter teismis, taip pat sulygintos abiej sutuoktini teiss.
Pagrindinis eimos santyki ir teisinio reguliavimo altinis pastaruoju metu yra 1949m. santuokos statymas.
Paveldjimo teis.
Anglijos paveldjimo teiss ypatumas pirmenyb paveldti nekilnojam turt atitekdavo artimiausiam pagal giminyst,
teikiant pirmenyb vyrikos lyties atstovui, vyriausiam pagal ami. Asmeninio turto paveldjimo tvarka praktikai nesiskyr
nuo tvarkos, buvusios kontinente.
Vienod vis ri paveldjimo tvark nustat tik 1925m. Nuosavybs statymas.
Darbo teisini santyki reglamentavimas.

Darbo teisini santyki reguliavimas Anglijoje buvo bdingas jau viduramiais. Tai XV XVI a. parlamento aktai dl
maksimalaus darbo umokesio nustatymo, valkatavimo, profesini susivienijim draudimo ir pan. Kol vyravo manufaktros,
darbo jga, Europoje naudota amatininkystje ir manufaktroje, dl ger profesini gdi buvo brangi. Po pramons
revoliucijos, plintant maininei gamybai padtis darbo rinkoje keitsi. Su industrializacija gerokai pakilo pramons gamybos
efektyvumas, padidjo nekvalifikuotos darbo jgos poreikis. Paplito vaik ir moter inaudojimas.
XIX a. buvo ileisti pavieniai statymai, m riboti vaik, o paskui ir moter inaudojim. Buvo apribojama darbo dienos
trukm, vaik darbo amius. ie ir kiti reikalavimai tvirtinti plaiame 1847m.darbo apsaugos statyme. steigti vyriausybiniai
fabrik inspektoriai, kurie kontroliavo darb fabrikuose. 1880m. statymas m reglamentuoti darbdavi materialin atsakomyb
u gamybines traumas.
1869m. pasirod pirmos profsjungos. Anglijoje buvo sudaryta pirmoji kolektyvinio darbo sutartis. Netrukus ios sutartys tapo
vienu svarbiausiu darbinink ir darbdavi santyki reguliavimo metodu.
XX a. pradioje statymai 8 val. apribojo darbo dienos ilgum. statymai m reglamentuoti vairias darbo santyki sferas.
Baudiamosios teiss raida.
Anglijos baudiamoji teis ilgai nesikeit, pagrindas liko bendroji teis. Tik nuo XIX a. antrosios puss suklestjo parlamento
veikla BT srityje. Bet statutin teis liko nekodifikuota, nesusisteminta.
Iliko senoji nusikaltim klasifikacija: valstybs idavyst, sunks kriminaliniai nusikaltimai (felonija) ir kiti krim. nusikaltimai
(misdeminorai). Respublikos ir protektorato laikotarpiu kiek pasikeit kai kuri nusikaltim samprata: 1649m. aktu valstybs
idavimas buvo ksinimasis valdymo bd, tautos valdi, o Kromvelio valdymo laikotarpiu lordo protektoriaus asmen ir
teises. Tuo metu buvo apie 50 ri nusikaltim, u kuriuos grs mirties bausm.
XVIII a. nusikaltim klasifikacija buvo papildyta naujomis nusikaltim sudtimis, ypa padaugjo nusikaltim, laikom
felonijomis ir baudiam mirties bausme (220 nusikaltim sudi buvo numatyta mirties bausm). Kaip bausm buvo taikomas
statymas prie gdos stulpo, kno bausms, turto konfiskavimas, bauda.
Iki XVIII XIX a. nebuvo nustatytas amius, kurio sulaukus gali atsirasti baudiamoji atsakomyb, oficialiai nebuvo panaikinta
galimyb taikyti ordalijas.
Pirmieji mginimai liberalizuoti baudiamj politik paliet baudiamj proces. Tai vyko ileidiant tokius konstitucinius
dokumentus: 1679m. Habeas corpus act, 1689m. Teisi bil, 1701m. Santvarkos akt.
XIX a. pradioje prasidjo Anglijos BT moderninimas. 1819m. udraustos vairios barbarikos bausms,
ribojamas mirties bausms taikymas, 1820m. panaikintos kno bausms moterims, trmimas kolonijas pakeistas katorgos
darbais. 1861m. mirties bausm numatyta tik u keturis nusikaltimus: u mait sunkinaniomis aplinkybmis, pasiksinim
karaliaus eimos narius, tyin nuudym, plikavim jroje. Nuo 1868m. neleidiama vieai vykdyti mirties bausms.
XIX a. pabaigoje panaikinus turto konfiskavim, faktikai inyko skirtumas tarp felonijos ir misdeminoro, skiriant bausmes.
Formalusis skirtumas buvo panaikintas tik 1967m.
1977m. vestas naujas nusikaltim skirstymas, kurio pagrind sudaro bylos u t nusikaltim nagrinjimo teisme tvarka
(dalyvaujant prisiekusiems ar be j).
Anglijos BT paplito prevencinio kalinimo praktika, taikoma gudusiems nusikaltliams (tris kartus baustiems u felonij ar
sunk misdeminor ir ketvirt kart padariusiems analogik nusikaltim).
Jiems prie pagrindins bausms buvo pridedama 5 10 met, po pagr. bausms atlikimo.
Siekiant veikti sunkumus, atsirandanius dl daugybs danai prietaring teiss altini, pradtas dalinis BT norm
sisteminimas. Vienas svarbiausi konsoliduojani akt buvo 1916m. Aktas dl vagysts, susistemins status apie turtinius
nusikaltimus paprast vagyst, vagyst su silauimu, anta, plim, sukiavim, neteist turto pasisavinim it kt.
1968m. turtiniams nusikaltimams skirtas statymas supaprastino i nusikaltim klasifikavim, nustatydamas dvi pagrindines
nusikaltim sudtis vagyst ir nusikalstam apgaul.
Dabar Anglijoje galiojantys statymai praktikai reguliuoja visus BT pagrindinius bendrosios dalies klausimus. Konkreias
nusikaltim sudtis nustato tiek statutin, tiek bendroji teis.
Dabar Anglija laikoma labiausiai garantuoto teistumo teismo procese alis.

23.
Bendrosios teiss (anglosaks) tradicija. Anglijos teis. Baudiamosios teiss modernizavimas XIX a. Teismo proceso raida.
Anglijos baudiamoji teis ilgai i esms nesikeit. Tik nuo XIX a. antrosios puss suaktyvjo Anglijos parlamento veikla
baudiamosios teiss srityje. Bet, kaip ir viduramiais, statutin teis ia liko nekodifikuota ir nesusisteminta. Ilgam liko senoji,
i feodalizmo laik paveldta nusikaltim klasifikacija: idavyst, felonija, misdeminorai. Respublikos ir protektorato
laikotarpiu, politinms aplinkybms veikiant, kiek pasikeit tik kai kuri nusikaltim samprata. O. Kromvelio valdymo metu
buvo apie 50 ri nusikaltim, u kuriuos grs mirties bausm. XVII a. tradicin nusikaltim klasifikacija buvo papildyta
naujomis nusikaltim sudtimis, ypa padaugjo nusikaltim, laikom felonija ir baudiam mirties bausme, kuri ilgiau nei
kontinentinje Europoje laikyta normalia bausms rimi ir buvo numatyta madaug u 220 nusikaltim sudi. Mirties
bausm buvo vykdoma viduramikai. Akivaizdus bausms ir nusikaltimo pobdio neatitikimas atved prie didelio
iteisinamj nuosprendi teismuose paplitimo, siekiant ivengti beprasmio teisiamj udymo. Iki XVII-XIX a. nebuvo
nustatytas amius, kurio sulaukus gali atsirasti baudiamoji atsakomyb, oficialiai nebuvo panaikinta galimyb taikyti ordalijas.
Pirmieji mginimai liberalizuoti baudiamj politik Anglijoje paliet baudiamj proces ir atsispindjo ileidiant tokius
konstitucinius dokumentus kaip 1679 m. Habeas corpus act, 1689 m. Teisi bil, 1701 m. Santvarkos akt. 1819 m.
udrausta nuteistj statyti prie gdos stulpo, ketviriuoti, nustota taikyti kitos barbarikos bausms, pradta tolydio riboti
mirties bausms taikym; 1820 m. panaikintos kno bausms moterims. Nusikaltli trmimas kolonijas specialiais 1853 ir

1857 m. aktais buvo pakeistas katorgos darbais. 1861 m. mirties bausm liko numatyta jau tik u 4 nusikaltim sudtis. Nuo
1868 m. nebeleidiama vieai vykdyti mirties bausms. XIX a. pab. panaikinamas turto konfiskavimas. 1967 m. panaikinamas
senas, o 1977 m. vestas naujas nusikaltim skirstymas, kurio pagrind sudaro bylos u t nusikaltim nagrinjimo teisme tvarka
(dalyvaujant prisiekusiesiems ar be j). 1908 m. statymas Apie gudusius nusikaltlius tvirtino prevencinio kalinimo
gudusiems nusikaltliams praktik (5-10 met kalinim po pagrindins bausms atlikimo). Anglai pirmieji ved visuomens
glob kaliniams, reformatoriumus (pataisos kaljimus), nepilnamei nusikaltli aukljim (Borstalio reimas), progresinio
kalinimo sistem. Jau 1871 m. ia buvo teisintas lygtinis nuteisimas (probacija). Pradtas dalinis baudiamosios teiss norm
sisteminimas: 1828 m. ileistas aktas susistemino ir kiek pakeit teiss normas, skirtas nusikaltimams asmeniui, 1832 m.
netikr pinig padirbinjimui ir t.t. itaip i dalies modernizuodamas baudiamj teis, angl parlamentas keturiais pirmaisiais
konsoliduojaniais statymais sujung apie 300 sen supainiot statut. Vienas svarbiausi konsoliduojani akt buvo 1916 m.
Aktas dl vagysts, susistemins keliasdeimt anksiau ileist statut, lieiani turtinius nusikaltimus. Bausms buvo labai
grietos, paprastai katorga. Vlesnis, 1968 m. turtiniams nusikaltimams skirtas statymas gerokai supaprastino io pobdio
nusikaltim kvalifikavim, nustatydamas dvi pagrindines turtini nusikaltim sudtis vagyst ir nusikalstam apgaul.Dabar
Anglijoje galiojantys statymai praktikai reguliuoja visus pagrindinius baudiamosios teiss bendrosios dalies klausimus ir tik
konkreias nusikaltim sudtis nustato tiek statutin, tiek bendroji teis. XIX a. pradioje civilinis procesas Anglijoje buvo
rungimosi pobdio. Taiau baudiamajame procese tuo pat metu formaliai dar buvo likusios galioti normos, isauganios
ordalijas ir teismo dvikov (iki 1819 m.), bendrapriesaikius (iki 1835 m.) ir pan. Naujieji laikai ne tik visikai isaugojo, bet ir
sutvirtino prisiekusij posdinink, surinkt rodym pagrindu turini vienbalsiai priimti verdikt dl teisiamojo kaltumo,
teism. 1836 m. priimtas aktas, tvirtins laikomo kaljime kaltinamojo teis naudotis advokato paslaugomis ir reikalauti
supaindinti su bylos mediaga. XIX a. pab., atsisakant tradicins bendrosios teiss doktrinos apie visada meluojant
kaltinamj, jam suteikta teis panorjus duoti parodymus teisme. Dabar Anglija laikoma labiausiai garantuoto teistumo teismo
procese alis.
Kontinentins (roman-german) teiss tradicija. Pranczijos teis. Didioji Pranczijos revoliucija ir konstituciniai aktai:
1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, 1791 m. Konstitucija, 1793 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija ir
Konstitucija.
XVIII a. klestintis prancz absoliutizmas pradjo varyti alies raid. Pagrindin mokesi nata visu svoriu apaud
valstieius, o stambioji bajorija tiesiogini mokesi nemokjo. Miestuose cechai trukd pltotis gamybai ir pramonei. Treiojo
luomo propaguojami laisvs, lygybs ir brolybs kiai masino plaiuosius gyventoj sluoksnius. Karaliaus leidiami statymai,
vedantys naujus mokesius, greitas alies skurdo didjimas neivengiamai ved valstyb kriz, ypa paatrjusi dl
Pranczij itikusio nederliaus, skatino viej nuomon reikalauti kardinali reform. iomis aplinkybmis, gyventoj
spaudiamas, po ilgos pertraukos, karalius 1788 m. pagaliau ryosi vl sukviesti generalinius luomus ir paskelb apie treiojo
luomo deputat skaiiaus Generaliniuose luomuose padvigubinim. Generaliniai luomai buvo atidaryti 1789.05.05, taiau
deputatai, uuot m svarstyti klausimus, dl kuri karaliaus buvo sukviesti, kartai msi procedrini reikal. Treiojo luomo
atstovai, priversti rinktis atskirai nuo likusi deputat, 5 savaites protestavo ir reikalavo bendr posedi ir asmeninio
balsavimo. Kai tai nepavyko, 06.17 jie pasiskelb savarankika institucija Nacionaliniu susirinkimu, kur plaiai parm
Pranczijos gyventojai. 06.27. karalius liep visiems deputatams susijungti su Nacionaliniu susirinkimu. is 07.09. pasiskelb
Konstituana, arba Steigiamuoju susirinkimu, o tai reik jo pretenzijas teis priimti naujus pagrindinius valstybs statymus.
Dabar jau karalius m rengtis susidorojimui su nepaklusniaisiais, bet tauta j aplenk: 07.12. prasidjo sukilimas, 07.14.
turmuota Bastilija. is vykis laikomas Didiosios Pranczijos revoliucijos pradia. Liepos rugpjio mn. valstiei sukilimai
apm vis al. Tai stiprino Steigiamojo susirinkimo pozicijas, taiau treiojo luomo atstov daugumos idealas buvo santvarka,
kuri Anglijoje 1689 m. buvo teisins Teisi bilis. Pirmiausia buvo stengtasi alinti svarbiausias klitis gamybai ir prekybai
pltotis panaikinta cechin santvarka, likviduoti dar ilik vidiniai muitai; imtas sprsti to meto pranczijai labai aktualus
agrarinis klausimas, ileidiant 08.11. dekret Dl feodalini teisi ir privilegij panaikinimo. 1789.08.26. Steigiamasis
susirinkimas prim mogaus ir pilieio teisi deklaracij, kurios turiniui didiul poveik padar demokratikiausios vietj
idjos ir JAV Nepriklausomybs deklaracijos nuostatos. Rengiant Deklaracij aktyviai dalyvavo vis trij luom atstovai! Nors
Deklaracija susidjo tik i 17 straipsni, tai labai turiningas dokumentas. Jame isiskiria 2 pagrindiniai nuostat blokai: mogaus
ir pilieio teiss bei konstitucins santvarkos principai. Deklaracija skelb, kad mogaus teiss esanios gimtos, ventos ir
neatimamos; atmetamos luomins privilegijos; ne valstyb sukuria mogaus teises, ji tik jas konstatuoja ir privalo rpintis j
utikrinimu;gimtomis ir neatimomis mogaus teismis skelbiama laisv, nuosavyb, saugumas ir prieinimasis priespaudai;
leidiama daryti visa, ko statymas nedraudia; leidiama odiu ir ratu reikti mintis ir nuomones, tarp j ir religinius
sitikinimus; nuosavyb skelbiama venta ir neatimama teise; prie baudiamj statym visi turi bti lygs; nra nusikaltimo,
nenumatyto statyme; nra bausms, nenumatytos statyme; baudiamasis statymas negali veikti atgal. Prigimtins teiss teorij
Deklaracijoje atspindjo ir gimt moguas teisi atskyrimas nuo pilieio teisi, suteikiam valstybs. Tai piliei teis tiesiogiai
arba per atstovus dalyvauti leidiant statymus ir nustatant mokesius, eiti visuomenines pareigas; pilieiams numatyta pareiga
prisidti prie ginkluotj pajg ir administracijos ilaikymo. Deklaracijoje daug dmesio skiriama suverenitetui: suvereniteto
altinis gldi i esms tautoje, jokia korporacija, n vienas individas negali disponuoti valdia, kuri aikiai neiplaukia i io
altinio (i nuostata atm i karaliaus teis pretenduoti buvus jo vienvaldikum). Pagrindiniai visuomens konstitucingumo
rodikliai es galimybi naudotis teismis utikrinimas ir Monteskje valdi padalijimo idjos gyvendinimas. Deklaracija
statym nusak kaip bendrosios valios iraik ir pabr visuomens nari lygyb prie j. Deklaracija tebra patvirtinta net
dabar galiojanioje Pranczijos Konstitucijoj. Savo veikl Steigiamasis susirinkimas vainikavo 1791.09.03 priimdamas pirmj
Pranczijos Konstitucij, teisikai alyje tvirtindamas konstitucin monarchij. Konstitucijoje skelbiamas luomins santvarkos
ir feodalini privilegij Pranczijoje likvidavimas; garantuojamos piliei teiss eiti pareigas; skelbiamas teisingas mokesi
paskirstymas, lygyb prie baudiamj statym; utikrintos kilnojimosi, odio ir spaudos, susirinkim, peticij teiss;
skelbiama nuosavybs nelieiamumo garantija. statym leidiamajai valdiai K udraud priimti statymus, trukdanius
gyvendinti arba paeidianius K garantuojamas gimtas ir pilietines teises. K reglamentavo administracin valstybs teritorijos

suskirstym ir taip likvidavo feodalinio teritorijos suskirstymo senjorijas liekanas. K skelb tautos suverenitet; i tautos
kylanios visos valstybs galios, kurias tauta deleguojanti Nacionaliniam susirinkimui, karaliui ir teismui. Nacionalinis
susirinkimas turjo bti renkamas dvejiem metams ir negaljo bti prie termin karaliaus paleistas. Dalyvauti jo rinkimuose
turjo teis ti aktyvieji (pranczai vyrai >25 m. ne tarnai, mokantys mokesius ir igyven tame kantone >1 m.) pilieiai. K
skelb tautos atstov nelieiamum. Iimtinmis N.s. teismis K skelb statym leidyb, apimani j iniciatyvos ir primimo
teises, valstybs ilaid ir mokesi nustatym, ilaid kontroliavim ir kt. N.s. nutarimams, iskyrus statymus mokesi
reikalu, karalius turjo veto teis. Vykdomj valdi K. paved paveldimam karaliui, gyvendinaniam j per savo paties
skiriamus ministrus. Karaliaus aktai gaudavo gali tik patvirtinti atitinkamo ministro. Kartu karaliaus asmuo skelbiamas ventu
ir nelieiamu. Teism K. laik nei nuo N.s., nei nuo karaliaus nepriklausoma institucija. Nacionalinis statym leidybos
susirinkimas susirinko 1791. 10.01. Netrukus tarp tautos atstov irykjo politin grupuot, maniusi, kad revoliucija savo
udavin vykd (feljanai); kiti norjo tsti revoliucij ir siekti respublikos (irondistai ir jakobinai). Tolesnius vykius pastmjo
karaliaus mginimas pasitraukti i Paryiaus ir pasiprieinti K. nustatytai tvarkai, taip pat prie Pranczij prasidjusi usienio
intervencij. siliepsnojus sukilimui, 1792.08.10. buvo turmuoti karaliaus rmai ir jis paalintas i sosto. Konstitucin
monarchija lugo. Nacionalinis statym leidybos susirinkimas nuo valdios oficialiai nualino karaliaus ministrus ir organizavo
Laikinj vykdomj taryb. Taiau taip pasikeitus padiai pats statym leidybos susirinkimas toliau tsti savo veiklos
nebegaljo. Todl dar t pai 08.10. susirinkimas nutar suaukti Nacionalin konvent ir kol kas laikinai nualinti karali nuo
valdios. Kit dien N.s. savo dekretu nustat Nac. konvento rinkimo tvark, kurioje nutarta atsisakyti piliei skirstymo
aktyvius ir pasyvius, o rinkim teis suteikti pranczams, sulaukusiems 21 met, pagyvenusiems toje vietovje ne maiau kaip 1
metus, gyvenantiems i pajam arba udarbio ir nesantiems tarnais. Revoliucini jg spaudiamas, 08.17. N.s. ileid dekret
dl Nepaprastojo tribunolo kovai su kontrrevoliucija. Susirinks N.k. 1792.09. 21-22. Prim dekret, skelbiant bet kokios
konstitucijos galiojimo slyg ji btinai turi bti priimta tautos, ir kartu naikinant tautos pritarimo neturini 1791 m.
Konstitucij; dekrete taip pat skelbiamas oficialus N.k. nutarimas likviduoti Pranczijoje monarchij. 09.25. ileistas Konvento
dekretas paskelb, kad Pranczijos respublika yra vientisa ir nedaloma. 1792.12. N.k. teismas karaliui Liudvikui XVI prim
mirties nuosprend, pagal kur 1793.01. 21. Jis buvo giljotinuotas. Dl to gerokai padaugjo Pranczijos iors prie, valstybs
viduje suaktyvjo politini jg kova. N.k. paskelb tvyn esant pavojuje ir 1793.04.06. prim dekret dl Visuomens
gelbjimo komiteto stegimo, kuriam pavesta kontroliuoti Laikinosios vykdomosios tarybos sprendimus ir pagreitinti j
gyvendinim, imtis L.v.t. privalom priemoni, btin iors ir vidaus gynybai. Visuomens gelbjimo komitetas tapo
pagrindine Pranczijos vykdomosios valdios institucija. 1793.05.31-06.02. sukilimas valdi atved jakobinus. Nacionalinis
konventas 1793.06.24 prim nauj Pranczijos Konstitucij, kurios angine sudedamja dalimi tapo naujai suredaguota
mogaus ir pilieio teisi deklaracija. Deklaracija skelb, kad visuomens tikslas esanti visuotin laim; vyriausyb steigiama
naudojimuisi mogaus gimtomis ir neatimamomis teismis (lygybe-gimta ir prie statym, laisve, saugumu ir nuosavybe)
utikrinti. Deklaracijoje esama socialini teisi: isilavinim, profesijos pasirinkim, sutarties teikti kitiems paslaugas
sudarym. Skelbiama, kad visuomen privalo imaitinti neturtlius, suteikdama jiems darb arba asmenims, neigalintiems
dirbti, teikdama l pragyventi. Kiekvienas, pasisavins liaudiai priklausant suverenitet, lai laisv piliei nedelsiant bna
pasmerktas mirti. Tvirtinama, kad liaudis visada turi teis perirti ir pakeisti Konstitucij. Vyriausybei paeidinjant liaudies
teises, liaudis turi vent teis ir neatidliojam pareig sukilti. i deklaracija didesns iliekamosios verts neturjo. 1793 m.
Konstitucija buvo vienintel Europoje, knijanti tiesiogin demokratij statym leidyboje. Ji skelb, kad suvereni liaud
sudaro Pranczijos piliei visuma. Tautai suteikta teis tiesioginiais rinkimais pirminiuose susirinkimuose pagal gyvenamj
viet atviru arba slaptu balsavimu rinkti savo atstovus statym leidybos korpus, kuris silo statymus ir leidia dekretus.
Sankcionuoti korpuso pasilytus statymus privaljo pilieiai. statymai reglamentavo civilin ir baudiamj teis, respublikos
pajam ir ilaid tvarkym, nacionalin nekilnojamj turt, mokesius, karo skelbim ir kt. Teiss aktai, nepriskirti prie
statym, buvo vadinami dekretais ir juos galjo leisti pats .l.k. Konstitucija, atmetusi valdi padalijimo princip, nenumat
sudaryti vyriausybs. Vadovauti bendrajam valdymui ji paved Vykdomajai tarybai. Naujosios Konstitucijos klausimu buvo
organizuotas balsavimas ir daugumoje pirmini susirinkim kantonuose jai gautas pritarimas. Paios 1793 m. K. gyvendinimas
dl karo aplinkybi Nacionalinio konvento nutarimu buvo nukeltas bsimj taikos met ir apskritai nebuvo pradtas, todl
visa reali valdia tapo sutelkta N.k. rankose. Jam veikiant buvo palikta jau susiklosiusi valstybs organ sistema, reglamentuota
1793.12. 04. Revoliucins valdymo tvarkos steigiamuoju statymu. Nacionalinis konventas tapo ne tik statym leidybos, bet ir
vykdomuoju bei teismo organu. Ypatingus galiojimus priirti visas staigas, pareignus, imtis gynybini priemoni, pagal
statym, turjo Visuomens gelbjimo komitetas. Pagrindin kovos su kontrrevoliucija institucija Visuomens saugumo
komitetas. Ministerijos 1794 m. pr. buvo pavadintos vykdomosiomis komisijomis. Pagal 1794.06.10. dekret, Tribunolo
udavinys buvo kovoti su liaudies prieais. U visus nusikaltimus, teismingus Tribunolui, numatyta vienintel bausm mirtis
(nuudyta >2,5 tkst. moni). Tuo pat metu jakobinai vykd svarbias socialines reformas: uald kainas, padjo
neturtingiesiems ir kaime visikai likvidavo feodalinius santykius: N.k. 1793.06.10-11, 07.17 dekretais paskelbta emi
valstiei bendruomenms grinimas, galimybs nesunkiai jas paversti privaia nuosavybe ir beslygikas, visikas ir
neatlyginamas feodalini teisi panaikinimas! 1794 m. pavasar jakobin socialin baz m spariai siaurti. Visuomenje ir
Nacionaliniame konvente spariai plito nuomon, kad revoliucija nujusi per toli. N.k. greit subrendo suokalbis prie jakobinus,
pasibaigs 1794.07.27 (termidoro 9) perversmu, kuriuo ir baigsi Didioji Pranczijos revoliucija.
24
Pranczijos konstitucin teis
XVIII a. klestintis prancz absoliutizmas pradjo varyti alies raid. Karaliaus dvaro prabangai reikjo milinik ilaid.
Pagrindin mokesi, kuriuos be pasigailjimo pl intendantai, nata visu svoriu spaud valstieius, tuo tarpu stambioji

bajorija tiesiogini mokesi nemokjo. Miestuose cechai trukd pltotis gamybai ir pramonei. 1789 m. rugpjio 26 d.
Steigiamasis susirinkimas prim garsij mogaus ir pilieio teisi deklaracij, kurios turiniui didiul poveik padar
demokratikosios vietj idjos ir JAV Nepriklausomybs deklaracijos nuostatos. O 1791 m. rugsjo 3 d. Steigiamasis
susirinkimas prim pirmj Pranczijos Konstitucij, teisikai alyje tvirtinusi konstitucin monarchij. Konstitucija
pradedama mogaus ir pilieio teisi deklaracija, po jos eina preambul, skelbianti luomins santvarkos ir feodalini
privilegij Pranczijoje skirtumu.
Po Termidoro perversmo Nacionaliniame konvente sustiprjusi jg buvo parengta ir 1795 m. rugpjio 22 d. priimta nauja
Pranczijos Respublikos Konstitucija. jI prasidjo mogaus ir pilieio teisi ir pareig deklaracija. Buvo daugiau dmesio kreipiama
I mogaus pareigas laikytis statym, ginti visuomen, saugoti nuosavyb ir kt. taip pat buvo liepta nuolatos daryti kitiems gera.
Konstitucija atsisak tiesiogins demokratijos, teisino reprezentacin valdym, atskyr statym leidiamj valdi nuo
vykdomosios. Joje teisinama 2 rm statym leidybos institucijos sistema, besiremianti skirting funkcij leidiant statymus
kiekvieniems rmams pavedimu. st. Leidybos korpusas susidjo i PENKI IMT TAPYBOS IR Senin tarybos. Jai buvo
pavedama priimti arba atmesti statym projektus, pasilytus Penki imt tarybos. is korpusas turjo bti renkamas 2 pakop
rinkimais. Pilieiai, gyvenantys toje paioje vietoje ne maiau kai metus turjo teis dalyvauti rinkj suvaiavime, kasmet
vykstaniame kantonuose. Vykdomj valdia Konstitucija paved direktorijai, susidedaniai i penki nari, kuriuos kasmet po
vien sil Penki imt taryba ir rinko Senin taryba. Direktorija turjo skirti ministrus. Taiau gyvenimas kuo toliau tuo labiau
rod direktorijos nesugebjim stabilizuoti politin padt. Ji vykd nuosekli, vaizdiai apibdinim kaip spuokli, politik, i
tikrj nepatenkinusi vis. Direktoratas tapo pasmerktas. 1799 m. lapkriio 9 d. Pranczijoje vykdytas perversmas: kariuomen
ivaik Penki int taryb. Napoleonui ir dar 2 konsulams buvo liepta suformuotai laikinajai vyriausybei ir irinkti komisij naujai
konstitucijai parengti.
Paskubomis buvo parengta Konstitucija ir 1799 m. gruodio 13 d. tautos ratifikuota. Pranczija ir toliau vadinama respublika.
Vyriausybs valdia buvo pavesta 3 konsulams, Senato renkamiems deimiai met ir turintiems teis bti perrinktiems. Pirmuoju
konsulu tapo Napoleonas Bonapartas. Konsulas buvo visagalis. Kiti konsulai turjo tik patariamj bals. Ministrai buvo paprasti
vykdomosios galios agentai. Tai patariamoji kolegija. Leisti statymus turjo gali 2 rmai: Tribnatas ir statym leidybos korpusas.
Konstitucija steig Senat sergtoj, kuris galjo naikinti kiekvien statym leidybos korpuso priimt statym. Taip pat Konstitucija
ivardijo iki gyvos galvos paskirtus Senato narius. Pats Senatas galjo aktyviai dalyvauti kuriant teis. Tokie jo ileisti aktai buvo
vadinami organiniais senatuskonsultais.
Rinkim teis turjo 21 met sulauk prancz vyrai. Komunoje bdavo irenkama vienas deimtadalis vis turini toje
komunoje teis rinkti piliei komunalinius sraus. Tada departamentuose i savo tarpo turjo irinkti vien deimtadal moni.
Patekusieji departamentinius sraus savo ruotu i savo tarpo rinko vien deimtadal nacionalinius sraus, Senatas turjo
parinkti statym leidybos korpus, Tribunat, konsulus.
Pirmasis organinis senatuskonsultas 1802 m. rugpjio 4 d. skelb, kad konsulai Senato yra skiriami iki gyvos galvos,
antrasis ir treiasis pirmojo silymu, o pirmajam suteikiama teis nurodyti savo pdin. Senatui suteik teis leisti teiss aktus
konstitucijos neaptartais reikalais, paleisti Tribunat ir statym leidybos korpus, riboti individualias teises.. Antrasis organinis
senatuskonsultas susidjs i 142 straipsni, skelb, kad respublikos valdymas patikimais imperatoriui, kuris priima prancz
imperatoriais titul. Imperatoriumi paskelb Napoleon. Iplt jo galias, suteik teis leisti dekretus. Titulas perduodamas
paveldjimo bdu pagal vyrikj linija. Pranczija virto imperija. Napoleonas 1807 m. panaikino Tribunat. Valdia
susikoncentravo imperatoriaus ir jam paklusnaus Senato rankose. Napoleono valdymo metais buvo daug kodifikavimo darb.
Pasirod 5 garsieji kodeksai: civilinis (1804m.), civilinio proceso (1806m.), prekybos (1807m.), baudiamojo proceso (1808m.) ir
baudiamasis (1810m.). 1818 m. imperija lugo.
Sustiprj rojalistai sugebjo paimti savo rankas Pranczijos valstybs aparat ir kariuomen. Buvo oficialiai restauruota
legitimin monarchija su Burbon dinastijos monarch prieakyje. Tuo metu Pranczijos soste sdjo Liudvikas XVIII. Pagal
valdymo forma Pranczija oficialiai tapo paskelbta konstitucine monarchija. Karaliaus asmuo nelieiamas ir ventas. Jis valstybs
eimininkas, jam priklauso visa valdia jo tvynje, jo teiss objekte. Karalius skelbiamas vyriausiuoju valstybs vadovu, vadovauja
ginkluotosioms pajgoms, skelbia kar, sudaro taikos, sjung ir prekybos sutartis, skiria visus valstybs valdymo pareignus, leidia
potvarkius ir sakus. statym leidiamoji valdia pavedama karaliui, Per rmams ir departament deputat rmams visiems kartu.
Taigi tautau Konstitucija suteik galimyb dalytis su karaliumi teise leisti statymus. statym leidybos iniciatyvos teis
priklaus tik vienam karaliui, o statym projektus svarstyti ir priiminti pavesta dvej rm parlamentinei institucijai. Per
rm nariai buvo skiriami iki gyvos galvos arba ir paveldtinai, neribojant j skaiiaus. Tauta leidiant statymus dalyvavo
per Deputat rmus. Abeji rmai posdiavo tuo pat metu ir turjo svarstyti tuos paius statym projektus. Priimti statymai
sigaliodavo tik karaliaus sutikimu. Teisjus skirdavo irgi karalius. Jie negaljo bti pakeiiami.
1830 m. liepos 27 d. karalius paleido Deputat rmus, kartu ileisdamas ordonansus, oficialiai panaikinanius periodins
spaudos laisv ir nustatanius trumpalaiki leidim visu periodini leidini leidjams ir autoriams sistem, udraudianius
susirinkimus ir mitingus. Parlamentarams pavyko sukurstyti nelauktai audring Paryiaus gyventoj reakcij: t pai dien kilo
ginkluotas sukilimas, priverts Karol X bgti i alies. Legitimin monarchija lugo. karaliaus sost buvo pakviestas Orleano
kunigaiktis Liudvikas Pilypas.
Naujoji monarchija buvo pavadinta Liepos monarchija. 1830 m. rugpjio 14 d., buvo ileista nauja konstitucin chartija. Joje
buvo praplstos rm teiss, buvo sumaintas rinkj amius (25 m.) ir turto cenzai, atsisakyta nevie Per rm posdi. Naujoji
monarchija gavo buruazin pobd. Atsirandanti stambioji pramon, musi naudoti garo varomas mainas, ugd proletariat, m
nykti savarankiki amatininkai.
5ajame XIX a. deimtmetyje m stiprti opozicija. Visa tai atved prie 1848 m. vasario 22 d. sukeltos revoliucijos ir prie Liepos
monarchijos nuvertimo. Tuoj pat sudaryta Laikinoji vyriausyb vasario 25 d. Pranczij paskelb respublika. Nacionalinis
susirinkimas lapkriio 4 d. prim nauj konstitucij. Ji teisikai tvirtino socialin respublik, kurios pagrind sudar eima,
darbas, nuosavyb, visuomenin tvarka. Konstitucijos anga yra savotika teisi ir pareig deklaracija. II skirsnis yra skirtas

garantuojamoms piliei teisms. Visa valdia valstybje kyla i tautos ir negali bti kam nors pavedama, suteikiama teis j perduoti
paveldjimo bdu. Iimtin statym leidybos teis suteikiama Nacionaliniam susirinkimui. Atmetama 2 rm sistema. Nacionalinis
susirinkimas buvo renkamas 3 metams visuotinais rinkimais. Antrosios respublikos konstitucija pirm kart Europoje ved
tiesioginius slaptus rinkimus. Kiekvienas tautos atstovas turjo statym leidybos iniciatyvos teis. Buvo irinktas prezidentas
(pirmasis Europoje). Jo rinkimams nustatyta tokia pati tvarka kaip ir Nacionalinio susirinkimo rinkimams. Prezidentas renkamas 4
metams. Jo rankose sutelktos plaios teiss. Nacionalinis susirinkimas ir prezidentas nedaug galjo veikti vienas kit: nacionalinis
susirinkimas galjo nualinti prezident anksiau laiko; prezidentas galjo per ministrus Nacionaliniam susirinkimui teikti statym
projektus. Rinkimuose galjo dalyvauti prancz vyrai, sulauk 21 met amiaus, tur pilietines ir politines teises. 1848 m. gruodio
10 d. vykusiuose rinkimuose buvo irinktas Napoleono Bonaparto snnas Liudvikas Bonapartas. 1851 m. gruodio 2 d. prezidentas
paleido Nacionalin susirinkim, o tai reik nauj valstybs perversm.
Jau 1870 m. rugsjo 4 d., Pranczijoje buvo paskelbta respublika (treioji) . susirinks 1871 m. vasario mn., Nacionalinis
susirinkimas organizavo laikin parlamentin valdym. Vykdomosios valdios prieakyje buvo Nacionalinio susirinkimo irinktas
prezidentas. Nacionaliniame susirinkime buvo manyta, kad Pranczijai labiausiai tiksianti konstitucin monarchija su parlamentiniu
reimu. Buvo nutarta rinkti prezident. Nusprsta j rinkti parlamente 7 met laikotarpiui su teise bti perrinktam. Taigi Pranczija,
nors ir ne tiesiogiai, buvo pripainta respublika. 1875 m. vasario 24d. priimamas Senato organizavimo statymas, vasario 25 d.
Valstybs valdi organizavimo konstitucinis statymas, birelio 16 d. Valstybs valdi santyki statymas. Visi ie statymai
laikomi Pranczijos Treiosios respublikos konstituciniais statymais. Bdama tokios formos, Konstitucija nebuvo teorinis ir
sisteminis aktas, kaip daugelis ankstesni ios alies konstitucij. statym leidyba buvo patikta Deputat rmams ir Senatui. Bei
buvo sudaromas Nacionalinis susirinkimas. Deputat rmai renkami 4 metams visuotinais rinkimais. Senatas nebuvo luominis, jis
susidjo i 300 nari. Abiej rm nariai turjo statym leidybos iniciatyvos teis. Taip pat j turjo ir prezidentas. Jis pirmininkavo
Ministr tarybai, bei turjo begales kit pareig ir teisi (kaip skirti civilinius ir karinius pareignus ir kt.). ministrai yra solidariai
atsakingi rmams u bendr vyriausybs politik. Deputat rm rinkimuose galjo dalyvauti 21 met sulauk vyrai. 1884 m. buvo
priimta keletas reikming Konstitucijos patais. Buvo udrausta prezidento post rinkti buvusi dinastij atstovus, atsisakyta iki
gyvo galvos skiriam senatori, deklaruotos mogaus teiss ir laisvs.
Laikotarpiu tarp dviej pasaulini kar Pranczijos valstybin santvarka maai bepakito. Labai padidjo ministro pirmininko
vaidmuo. Treioji respublika lugo, Pranczijos vyriausybei 1940 m. birelio 22 d. kapituliavus hitlerinei Vokietijai.
Po hitlerins Vokietijos sutriukinimo 1945m. spal vyks referendumas daugiau nei 95 proc. Balsu dauguma atmet Treiosios
respublikos konstitucini statym atkrim. Rengti nauj konstitucij buvo irinktas Steigiamasis susirinkimas. 1946 m. rugsjo
mn., o referendumas nedidele persvara jam pritar spalio mn. tai Ketvirtosios respublikos konstitucija. Jos pirmajame straipsnyje
Pranczija skelbiama nedaloma, pasaulietika, demokratine ir socialine respublika. Aukiausij valstybs institucij sistema
konstitucijoje buvo konstruojama pagal parlamentins respublikos schem. Skelbiama, kad palamentas susideda i Nacionalinio
susirinkimo ir Respublikos tarybos. Taiau abeji rmai nebuvo lygiateisiai. Jie buvo renkami visuotiniais, lygiais rinkimais, slaptai
balsuojant. Rinkimuose galjo dalyvauti sulauk pilnametysts abiej lyi pilieiai. Prezidento rinkim tvarka palikta be pakitim.
Jam pavesta pasirayti ir ratifikuoti tarptautines sutartis skelbti statymus ir savo nuoira reikalauti i naujo svarstyti juos parlamente,
silyti Ministr tarybos pirmininko kandidatr. Vykdomoji valdia priklaus Ministr tarybai. Valdios centru tapo emieji
parlamento rmai (Nacionalinis susirinkimas). 1954 m. Ministr tarybos pirmininkas gavo papildom galiojim anksiau laiko
paleisti Nacionalin susirinkim, tapo sunkiau pareikti nepasitikjim vyriausybe.
Viena didiausi Pranczijos politini problem etajame deimtmetyje tapo jos kolonijini vald likimas. 1958 m. gegus
mn. pakviestas populiarus generolas . de Golis, jam buvo suteikti ypatingi galiojimai. Spec. komisija pareng Penktosios
respublikos konstitucijos projekt. Centrine visos dalimi, pagal i konstitucij, tapo prezidentas. Jis skelbiamas politikai
neatsakingu ir nekontroliuojamu. Jam paved pasirayti ir skelbti statymus, reikalauti pakartotinio j svarstymo, perduoti statymus
Konstituciniai tarybai j konstitucingumui patikrinti. Prezidentui pavesta skirti vyriausybs vadov, pastarojo silymu ir kabineto
narius, priimti j atsistatydinim, pirmininkauti vyriausybs posdiams. Jis renkamas specialios rinkik kolegijos. Buvo nustatytas 7
met prezidento galiojim laikas. Vyriausybei konstitucija paved nustatyti ir gyvendinti tautos politik. Vyriausyb disponuoja
administracine valdia ir ginkluotosiomis pajgomis. Parlamentui buvo paskirtas grynai alutinis vaidmuo. Jis susidjo i Senato ir
Nacionalinio susirinkimo. Palamentas gali vyriausybei deleguoti teis leisti ordonansus net ir savo kompetencijos reikalais.
Nacionalinis susirinkimas renkamas visuotinais tiesioginiais rinkimai. Konstitucija tarsi tvirtino parlamentin respublik, taiau
daugelis kit jos nuostat rodo prezidentin jos variant.
Svarbiausi civilins teiss principai
Civilinio teisinio santykio subjektu 1804 m. Prancz civilinis kodeksas tepripaino vien fizin asmen ir tai paaikinama
statymo leidjo bgtavimais, kad juridinio asmens statusu savo buvusiai takai atkurti nepasinaudot cechins ir kitos feodalins
korporacijos. AB ioje alyje krsi jau ikirevoliuciniais laikais. 1793 m. buvo pamginta reglamentuoti j steigimsi. Juridiniai
asmenys Pranczijoje buvo visikai teisinti 1876 m. bendrovi statyme, leidusiame jas steigti be iankstinio vyriausybs leidimo.
1804 m. civilinis kodeksas reglamentavo pilietins mirties kaip kriminalins bausms institut. Tai reik, kad nubaustas pilietine
mirtimi netenka vis savo turtini teisi.
Kodeksas visikai isaugojo revoliucijos metasi pasiekt nuosavybs teiss suvienodinim. nuosavyb yra teis naudotis ir
disponuoti daiktais labiausiai absoliuiu bdu. Taigi kodeksas skelbia neribotos nuosavybs teiss princip. Niekas negali bti
veriamas uleisti savo nuosavyb, jei tik tai nedaroma visuomens naudai ir u teising ir iankstin atlyginim. Taip tvirtinamas
nuosavybs nelieiamumo, ventumo principas. Savininkui suteikta teis naudotis viskuo k daiktas pagamina. Ypa buvo iskiriamas
nekilnojamas turtas. Savininkas galjo naudotis ir viskuo, kas yra po eme ir ant jos, t.y ems gelmes, esanias po sklypu. Taiau
vliau savininkai neteko itos teiss. 1924 m. statymais erdv, esanti vir bet kokio ems sklypo, buvo paskelbta viea nuosavybe.
O hidroenergija buvo leista naudotis tik gavus tam tikr vyriausybs leidim. ems savininkui nebuvo leidiama kasti duobs ar

ulinio ariau nei tam tikru atstumu nuo svetimos nuosavybs; udrausta rengti langus sienoje, pastatytoje dviej sklyp ribos.
Kodeksas nustat 3 nuosavybs gijimo ir perdavimo bdus: 1) paveldjim; 2) dovanojim ir testament; 3) sutartis.
Kodeksas reglamentavo ir santuokos bei eimos santykius. 1804 m. kodekse buvo tvirtintas vyro monai valdios principas.
Moteris laikoma tarsi maamet. Btina santuokos sudarymo slyga buvo abipusis noras tuoktis. Snui iki 25, o dukrai iki 21 met
reikjo gauti tv sutikim. Santuoka nutrkdavo viena i sutuoktini mirus ar esant nubausta,m pilietine mirtimi. Taip pat buvo
galima ituoka. Buvo nustatytas principas Vyras privalo globoti savo mon, mona klausyti vyro. Moterims vis plaiau
sitraukiant profesin veikl, buvo pleiamos j teiss. 1907 m. mona gavo teis disponuoti savo turtu, dalyvauti teisme ginuose
dl savo nuosavybs. Nustatyta, kad itekjusi moteris turi visik teisnum. Verstis profesine veikla, nepriklausomai nuo vyro valios
moteris gavo teis tik 1965 m. kodeksas tvirtino tvo valdi vaikams. Jis nusidjusius vaikus nuo 16 met galjo tam tikram laikui
pasodinti kaljim. Taip pat tvui buvo suteikta teis disponuoti savo vaik turtu.
25
IX. KONTINENTINS (ROMAN-GERMAN) TEISS TRADICIJA
1. Pranczijos teis.
1804 m. Civilinio kodekso parengimas, teiss altiniai, sistema. Privatins teiss dualizmas, nuosavybs ir prievolin teis,
pagrindini princip raida. Darbo teisini santyki reguliavimas kodekse ir tolesn raida.
1804 m. Civilinio kodekso parengimas, teiss altiniai , sistema. Jau 1790 m. rugpjio 16 d. Steigiamasis susirinkimas
nutar, kad civiliniai statymai bsi perirti ir pataisyti ir kad bsis parengtas bendras teisynas. Parengti tok civilin kodeks
Nacionalinis Konventas 1792 m. paved savo sudarytai 48 nari komisijai. 1793 m. rugpjio 9 d. kodekso projektas, susidjs
i 719 straipsni padalyt tris dalis (asmenys, daiktai, sutartys), buvo prastatytas Konventui. Konventas daugiau kaip mnes
projekt svarst. Paskui komisija msi projekt tvarkyti atsivelgdama gautas pastabas. Dirbant, pirmasis civilinio kodekso
projektas sutrumpjo iki 279 straipsni, jame atsirado daugyb sprag. Todl 1794 m. ruden Nacionalinis konventas vl msi
svarstyti projekt. Naujai parengt projekt, susidedant i 1104 straipsni komisija Penki imt tarybai pateik 1796 m.
birelio 14 d. Jis pradtas tobulinti, bet is darbas 1799 m. vl nutrauktas, kart Briumero 18-osios perversmo. Nauja komisija
kodeksui rengti konsul sakymu buvo sudaryta 1800 m. rugpjio 12 d. ir savo darb atliko per 4 mnesius.
altiniai. Kodekso sudaryme buvo plaiai panaudoti Didiosios Pranczijos revoliucijos laikotarpio statymai, taip pat senoji
alies teis karali ordonansai (pvz., dl dovanojimo ir testamentu), paproi teis (pvz., paveldint pagal statym). Taip pat
pasinaudota nuo Liudviko XIV laik rengtos teiss reformos komisijos mediaga. Didel tak kodeksui padar romn teis
(teisins konstrukcijos, svokos, terminija, prievoliniai santykiai).
Sistema. Kodekso projekt svarst Valstybs taryba, tuo reikalu susirinkusi net 102 kartus. Tribunate kodekso primimo
procedra ustrigo: pirmieji trys kodekso titulai buvo atmesti. Tada Napoleonas Tribunato narius pakeit naujais. Civilinis
kodeksas priimtas 36 atskirais statymais, o 1804 m. kovo 21 d. paskelbtas atskira knyga ir gijo statymo gali.
Civilinis kodeksas, i pradi oficialiai vadintas Prancz civiliniu kodeksu tvirtino feodalini santyki likvidavim, lyg visu
prancz teisnum, principus, utikrinanius auktesn visuomenini santyki raidos lyg. Jis apm visus pagrindinius civilins
teiss institutus. Jame formuluojami bendrieji principai, nra kazuistinio pobdio detali. Kodeksas pasiymjo nuosekliu
dstymu, aikiu civilini teisini institut traktavimu. Kodeks sudar 2 281 straipsnis. Jo tekstas buvo suskirstytas vadin
titul ir tris knygas (dalis). Kodekse nebuvo bendrosios dalies. vadiniame titule susidedaniame i ei straipsni kalbama apie
civilinio kodekso paskelbim, galiojimo ir novelizavimo tvark. Pirmoje knygoje, pavadintoje Apie asmenis tvirtintas vis
lygybs statymui principas. Civilins teiss, skelbiamos kodekse, neliet tik svetimali. ioje knygoje yra civilins bkls akt
registracija, yra reguliuojama gyvenamj vieta, neinai kur buvimas, santuokos sudarymas, ituoka, teistai ir neteistai
gimusi vaik padtis, vaikinimas, tvo valdia ir globa. Antroji knyga Apie turtus ir vairias nuosavybs atmainas skiriama
nuosavybs teisei reglamentuoti. Ji pradedama normomis apie turt ir jo skirstym kilnojamj ir nekilnojamj, apie daikt,
vaisi ir pajam nuosavyb. Visos kitos Prancz civilinio kodekso normos yra susistemintos treiojoje knygoje Apie vairius
nuosavybs gijimo bdus. Ji prasideda paveldjimo ir dovanojimo teiss normomis. Toliai bendrja forma reglamentuojamos
sutartys (veiksnumas, sutari formos) ir nesutartins prievols (nepagrstas praturtjimas ir deliktai), turtiniai sutuoktini
santykiai, tam tikr ri sutari pirkimo ir pardavimo, paskolos, pasaugos, main, nuomos, samdos ir kt. reglamentavimas. Knyga baigiama normomis, skirtoms prievoli utikrinimui ir iekininiai senaiai.
Privatins teiss dualizmas, nuosavybs ir prievolin teis, pagrindini princip raida. Pranczija priklauso ali
grupei, kurioje nuo civilins teiss yra atskirta prekybos teis: greta civilinio kodekso ioje alyje 1807 m. sigaliojo Prekybos
kodeksas. Jame buvo nuostatai apie bankrot, bet ir tie patys nevyk, todl juos 1838 m. teko reformuoti. Prekybos kodekse
buvo akivaizdi sprag: antai kertinei prekybos sferoje pirkimo ir pardavimo sutariai Prekybos kodekse tebuvo skirtas vienas
straipsnis. Todl XIX a. ir XX a. pradioje daugelis Prekybos kodekso nuostat buvo i esms perdirbti arba papildyti naujomis
normomis. Prekybos kodeksas buvo ileistas kaip Civilinio kodekso papildymas. Pranczijos teiss sistemoje tvirtintas, o vliau
paplits ir kai kuriose kitose alyse, prekybos teiss iskyrimas i civilins, o tai vadinama privatins teiss partikuliarizmu,
istorikai susiklost feodalinje epochoje, kai prekybos teis buvo laikoma luomine pirkli teise, o iliko kaip teiss aka,
reguliuojanti visuomeninius santykius, susiklostanius prekybos sferoje.
Nuosavybs teis. Kodeksas visikai isaugojo revoliucijos metais pasiekt nuosavybs teiss suvienodinim ir principin
nuosavybs laisv nuo feodalini prievoli ir ribojim. 544 straipsnis nurodo: Nuosavyb yra teis naudotis ir disponuoti
daiktais labiausia absoliuiu bdu. Naudojimas reik teis gauti reikiam naud, disponavimas teis lemti daikto likim,
labiausiai absoliuiu bdu savininkas gali bti ribojamas tik tiek, kiek tas naudojimasis ir disponavimas nuosavybe yra
udraustas statym ir reglament. is kodekso straipsnis formuluoja laisvos nuo bet koki feodalini ribojim, taigi neribotos
nuosavybs teiss princip. 545 straipsnis skelb, kad niekas negali bti veriamas uleisti savo nuosavyb, jei tik tai nedaroma

visuomens naudai ir u teising ir iankstin atlyginim. ia nuostata tvirtinamas nuosavybs nelieiamumo, ventumo
principas. 546 straipsnis nusako nuosavybs teiss turin: vis, k tas daiktas gamina, ir tai, kas su tuo daiktu natraliai arba
dirbtinai jungiasi, sudarydamas jo priklausin. 522 straipsnis ems savininkui pripaino teis ne tik pat sklyp, mikus,
vandenis ir kt., bet ir tai, kas yra po eme, t.y. ems gelmes ir vir ems, t.y. oro stulp vir sklypo. 1810 m. balandio 21 d.
statymas ems gelmes pripaino valstybs nuosavybe. 1924 m. gegus 31 d. statymas suteik skraidantiems aparatams
galimyb skraidyti nepaeidiant ems savininko teisi, t.y. siskverbiant dar neseniai jam priklausius oro stulp, erdv
paskelb esant viea nuosavybe. 1919-1938 m. ileista keletas teiss akt, hidroenergij skelbiani iskirtins teiss objektu,
nebepriklausaniu ems, kurioje yra tas vandens telkinys, savininkui.
Prievolin teis. Kodeksas nustat tris nuosavybs gijimo ir perdavimo bdus: 1) paveldjim; 2) dovanojim it testament; 3)
sutartis.
Civilinio kodekso 1101 straipsnis sutart nusak kaip kaip susitarim, kuriuo asmuo arba asmenys sipareigoja kitam asmeniui
arba kitiems asmenims k nors duoti, k nors padaryti arba k nors nedaryti. Kodeksas suformulavo pagrindinius sutari teiss
principus:
susitariani ali lygybs princip, reikianti kad vis ali teiss, sudarant sutart, yra lygios. Sutart gali sudaryti bet
kuris asmuo, iskyrus nepilnameius, neturinius veiksnumo, statymo numatytais atvejais itekjusios moterys. Pagrindin
susitarimo galiojimo slyga sipareigojanios alies sutikimas;
sutari laisvs princip, reikiant, kad kontrahentai turi teis laisvai nustatinti bet kok sutarties tirin. Valstyb faktikai
nesikia sutarties turin, suteikdama alims galimybs nustatyti bet kokius teisinius santykius, iskyrus tuos, kurie prietarauja
statymo nurodymams;
beslygiko sutarties privalomumo princip sutartis turi bti laiku ir realiai vykdyta. Vienintelis atvejis, kai leidiama
nutraukti sutart, yra abipusis ali susitarimas. Nevykdant sutarties, kai prievol yra kak kitai aliai duoti, pastarasis
kontrahentas galjo tai ireikalauti teismo keliu, jei kak padaryti ar kako nedaryti kontrahentas privaljo atlyginti
nuostolius.
Prievolms, atsirandanioms ne i sutari, kodekse teskirta apie dvideimt straipsniu. Pagrindin j kilimo prieastis alos
padarymas. Reglamentuodamas prievoles, kylanias i delikt, kodeksas remiasi kalts, kaip civilins atsakomybs pagrindo,
principu.
Pagrindini princip raida. Sutarties laisvs principui prietarauja dabar plaiai taikomas teisinis darbo santyki reguliavimas,
kuriuo valstyb reglamentuoja esmines samdos sutarties slygas; susitariani ali lygybs principas nesuderina su transporte,
komunalini patarnavim sferoje, bankuose ir kt, srityse paplitusia sutari rimi, kuri Pranczijoje vadinama prisijungimo
sutartimi (viena alis parengia tipines, standartines slygas, o kita tegali jas priimti ar nepriimti, bet negali j paveikti, pvz.,
visuomeninio transporto keleivis). Pakito ir beslygiko sutarties privalomumo principo turinys: Pranczijos valstybs taryba ir
teismai, remdamiesi sena nenumatyt aplinkybi doktrina, vienos i ali praymu leidia iuo pagrindu perirti sutari,
ypa ilgalaiki, slygas.
Darbo teisini santyki reguliavimas kodekse ir tolesn raida. Samdos sutariai 1804 m. Prancz civilinis kodeksas teskyr
vos du straipsnius. Vienas j (1780 str.) nurod, kad samdos sutartis gali bti sudaroma tik tam tikram terminui arba tam tikram
darbui atlikti, t.y. ji negalo bti neterminuota, juo labiau amina. Kitas, 1781 straipsnis, skelb: Tikima eimininko
tvirtinimais apie algos dyd, atlyginimo imokjim u pasibaigusius metus ir apie mokjimus, padarytus atlyginimo u
einamuosius metus sskaita; pastaroji kodekso norma prietaraujanti moni lygiateisikumo principui, buvo panaikinta 1868
m.
Nesant platesnio reglamentavimo, samdytojai sugebjo samdomiesiems primesti itin sunkias darbo slygas: 14-16 val. Darbo
dien, ma darbo umokest, plaiai buvo taikomos baudos ir atleidimas i darbo. Nuo XIX a. vidurio Pranczijoje pasirod
pirmieji statymai, m reglamentuoti darbo santykius. Jie paliet vaik darbo jgos panaudojim: 1841 m. ileistas statymas,
udrauds vaik, neturini 9 met, darbo panaudojim, paaugliams iki 14 met neleista dirbti nakt, j darbo diena negaljo
bti ilgesn nei 8 valandos. 1848 m. vis darbinink darbo dienos ilgumas apribotas iki 11 valand. 1892 m. udrausta vaik iki
13 met amiaus samda, paaugli iki 16 met darbo diena negaljo bti ilgesn nei 10 valand, jie, taip pat moterys negaljo
bti veriami dirbti naktimis. 1900 m. vyr darbo diena negaljo viryti 10 valand. 1919 m. profsjungoms nustatyta teis
sudarinti kolektyvines sutartys. 1906 m. vestas poilsis kiekvien savait, 1919 m. 8 valand darbo diena, 1936 m.
minimalus darbo atlyginimo lygis.

26
. Kontinentins (roman-german) teiss tradicija.
Pranczijos teis.
1807 m. Prekybos kodeksas.
Pranczija priklauso ali grupei, kurioje nuo civilins teiss yra atskirta prekybos teis: greta civilinio kodekso ioje alyje
1807 m. sigaliojo Prekybos kodeksas(PK). Jis buvo prastesnis u civilin kodeks, nes jame daugiau archaizm, skurdesnis jo
turinys. Be to jame buvo akivaizdi sprag: antai kertinei prekybos sferoje pirkimo ir pardavimo sutariai Prekybos kodekse
tebuvo skirtas vienas straipsnis, todl teisjams, nagrinjantiems komersant ginus, teko vadovautis bendraisiais civilinio
kodekso pirkim ir pardavim reglamentuojaniais nuostatais.

Toks skirtumas tarp civilinio kodekso ir vis kit keturi Napoleono kodeks yra todl, kad CK rengimas utruko ymiai ilgiau
ir jis buvo parengtas dalyvaujant geriausiems to meto specialistams. XIX a. ir XX a. pradioje daugelis PK nuostat i esms
buvo perdirbti arba papildyti naujomis normomis. Ir ie papildymai ima vaidinti didesn vaidmen nei pats PK.
PK susidjo i keturi knyg. Pirmoje, pavadintoje Apie prekyb apskritai, buvo taisykls, lieianios individualius
prekybininkus ir prekybos bendroves, biras ir tarpininkus, vekselius; antroji Apie jr prekyb reglamentavo teisin jr
laiv padt; treioji vadinosi Apie neisigaljim ir bankrutavim; ketvirtj Apie prekybin jurisdikcij buvo
trauktos ir proceso taisykls, ko nebuvo CK.
PK buvo ileistas kaip Pranczijos CK papildymas, todl prekybos sandoriams turjo bti taikomi taip pat bendrieji CK
nuostatai (dl nuosavybs, sutari ir kt.).
Privatins teiss dualizmas tai prekybos teiss isiskyrimas i visos civilins teiss.
Nauj princip diegimas baudiamojoje teisje.
1791 m. Baudiamojo kodekso esminiai bruoai.
Treiajam luomiu stojus kov dl valdios, tarp kit reikalavim jis siek perirti senosios feodalins baudiamosios teiss
pagrindus, ukirsti keli savivalei. Tai atsispindjo jau 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje, kurioje svarbi viet
um naujosios baudiamosios teiss demokratinio pobdio principai. Deklaracija reikalavo, kad prie baudiamj statym
visi bt lygs, kad niekas nebt apkaltintas, sulaikytas ar kalintas kitaip, kaip statymo numatytais atvejais.
mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje skelbiami baudiamosios teiss principai reik revoliucin k feodalinei
baudiamajai teisei, buvo didiulis ingsnis priek, atspindjo Didiosios Pranczijos revoliucijos nusistatym prie buvusi
nelygyb ir valdios savival.
Pirmiausia naujuosius baudiamosios teiss principus buvo pamginta diegti Steigiamojo susirinkimo 1791 m. ileist
baudiamj kodeks. Kodekse diegiamas piliei lygybs prie baudiamj statym ir bausms atitikimo nusikaltimo
sunkumui principai. Dar svarbiau, kad kodekse siekiama tvirtinti teistum.
Kodeksas susidjo i dviej dali. Pirmj dal Apie bausmes galima laikyti bendrj baudiamosios teiss dalimi, turinia
septynis skirsnius, skirtus bausmms apskritai, recidyvui, nuteisimo padariniams, teisiamj amiui, senaiai baudiamosiose
bylose, nuteistj reabilitavimui. Bausms galjo bti taikomos tik statymo pagrindu. Revoliucija nepanaikino mirties bausms,
bet labai apribojo jos taikymo galimybes. Kodeksas atsisak ir luoinamj bausmi, bet buvo paliktos tokios archaikos
bausms kaip statymas prie gdos stulpo ir vieas garbs atmimas. teisinta katorga ir kaljimo bausms, bet jos negaljo bti
neterminuotos (iki gyvos galvos).
Antrojoje dalyje Apie nusikaltimus isamiai iskaiiuotos veikos, laikomos nusikalstamomis. Jos buvo suskirstytos
nusikaltimus vieiesiems interesams ir nusikaltimus privariems asmenims. Pastarieji savo ruotu dalijosi nusikaltimus
nuosavybei ir nusikaltimus asmeniui. Kodekse dekriminalizuotos kai kurios veikos, viduramiais laikytos nusikalstamomis: tai
erezijos, Dievo niekinimas, burtininkavimas, raganavimas ir kt.
Specifinis io baudiamojo kodekso ypatumas buvo tas, kad u konkreias nusikalstamas veikas jis nustat absoliuiai
apibrtas sankcijas, t.y. grietai fiksuotas bausmes.
Revoliucijos metais buvo ileista taip pat nemaai atskir statym, gerokai ipltusi veik, pripastam nusikalstamomis,
sra ir kartu papildiusi baudiamj kodeks.
Kylant terorui, kodeksas neteko reikms. 1793-1794 metais ileista daugyb dekret, suformulavusi naujas nusikaltim
sudtis ir beveik visos jos utrauk mirties bausm. Po revoliucijos 1795 m. pasirods naujas baudiamasis kodeksas, daugiau
dmesio skyrs baudiamajam procesui, i esms pakartojo svarbiausias 1791 met kodekso nuostatas.
27
VOKIETIJOS TEIS
KONSTITUCIN TEISE
Pirmosios vokikos konstitucijos. ventj Romos imperij sulugd kariniai Napoleono Bonaparto laimejimai. Bet lugus
Napoleonui, 1815m. vyks Vienos kongresas imperijos ir vis buvusialstybi neatkre. J liko 41; liko tik imperija, karalysts,
kunigaiktysts, hercogystes ir laisvieji miestai rcspublikos. Tarpusavyje visos jos sudare silpn konfederacinio pobdio Vokietijos
sajung^, faktikai neturinci centrini valdios ir valdymo institucij: vienintel bendra institucija Bundestagas (Sjungos
susirinkimas), posdiavs Frankfurte prie Maino,-neturjo aiski galiojim, Vokietijos sjungoje nebuvo konfederacins
vyriausybs ir teismo. Vyraujanti buvo Austrijos imperija ir Prsijos karalyste. Vokietijoje (Viurtenberge, Hanoveryje, Bavarijoje
ir kt.) nuo 1814 m. prasidjo konstitucij primimo procesas. Pagal jas, monarchas turejo vykdomaja valdi ir dalijosi kartu
su landtagu (ems susirinkimu) statym leidziamj valdi.Vokietijos konstitucinei raidai postmis buvo XIX a. viduryje
suaktyvejs revoliucinis judjimas, kurio pagrindine ideja buvo monarchin kisimosi i kingyvenim pasalinimas, vokieiu
vienyb, bendros konstitucijos priemimas. Todl 1848 m. Pranczijoje kilusi revoliucija labai greitai persimete Vokietij.
Revoliucijos metu irinktas Steigiamasis susirinkimas 1849 m. kovo 28 d. prieme Imperijos konstitucij paskelbusi Vokietijos
imperijos, kaip monarchij federacijos sukrim. Konstitucijoje skelbiama, kad atskiros valstybs isaugo savo savarankikum,
auksiausi valdi ir teises. Jai pavedama buti tarptautiniu Vokietijos ir atskir vokik valstybi reprezentantu, skelbti kar,
sudaryti taik, vadovauti ginkluotosioms pajegoms, muit politikai, pato ryiams, bendrai pinig sistemai. Imperijos valdios
sudtis:valstybs galva- Vokietijos imperatorius" , Reichstagas (Imperijos susirinkimas), susidedantis i dviej Valstybi ir
Tautos rm. Valstybi rmuose kiekvienas federacijos subjektas turejo teis konstitucijos nustatyt galiotiniu skaii, kuri pus
turjo skirti tos valstybes vyriausyb, kit pus rinko valstybes atslovaujamoji institucija. Tautos rum deputatus rinko
gyventojai visuotini, lygi, slapt rinkim pagrindu. Konstitucijojr sklebiama, kad imperatoriumi ,,skelbiamas vienas is
karaliaujanij vokiei monarch", o vliau jo titulas turjo tapti to monarcho dinastijos atstov paveldimu. Konstitucija

skelb pilieci lygiateisikum, bajorijos, kaip privilegijuoto luomo, ir baudiavins priklausomybs panaikinim, pareigojo
ios nuostatos laikytis vokik emi konstitucijas. skaiiuotos pilieiu teiss bei laisvs: asmens nelieiamumo, nuomoni
reikimo odiu, ratu spaudoje ir vaizduojamajame mene laisv, sines laisv, mokslo ir jo teorij laisv, teis kreiptis vald
su praymais ir skundais, nuosavybs nelieiamumas. Taiau konstitucija liko tik popieriuje ir steigiamasis susirinkimas, itaip
realiai nieko nenuveiks ir pajuoktas, nustojo gyvavs. Tsiantis konstitucij primimui paviense vokiei emse, 1850 m.
sausio 31 d. Prsijos karalius oktrojavo Prsijos konstitucin chartij. Pagal j Prsija liko unitarine monarchine valstybe,
kurioje valdi savo rankose sutelk karalius. Jo asmuo skelbiamas nelieiamu. Karaliaus padtis valstybej: ,,Vykdomoji valda
priklauso vienam karaliui. Jis diktuoja statym skelbim, leidzia potvarkius, reikalingus jiems jgyvendinti",. Karaliui
chartija paved vadovauti kariuomenei, skirti ir atleisti pareignus, tarp j ministrus, skelbti kar, sudaryti taik., pasirayti
sutartis su usienio vyriausybmis, savo nuoiura paleisti Landtag, t. y. abu is karto arba bet kuriuos vienus parlamento rmus.
Chartija numat dvej rum Landtag, susidedant i aristokratinio pobdio Pon rum, kurio sudet ejo karaliaus iki gyvos
galvos skiriami asmenys, ir renkam Deputat r,. statym leidyb gyvendino karalius drauge su abejais rumais; istatym
leidybos iniciatyvos teis priklause karaliui ir atskirai abiem rmams; kiekvienas statymo projektas buvo laikomas priimtu,
primus j abiem rumams ir sutikus karaliui (karaliaus absoliutinio veto teis). Landtago Deputat rm rinkimams numatyti
dviej pakop rinkimai. ,,Pirmojo laipsnio rinkejais" - prsai vyrai-25 m. Pagal mokam tiesiogini valstybs mokesi dyd
jie buvo suskirstyti tris kategorijas: i-rinkejai, mokani didiausius mokesius;II- rinkejai, mokantys maesnius mokesius;
III-smulkiausi mokesi moketojai. Tai turejo sudaryti -lygybs iliuzij.Rinkikai rinko deputatus, utikrindami turtingosios
visuomenes dalies - didiausi mokesi moketoj - dominavim statym leidiamojoje institucijoje. Teismo valdia
vykdoma karaliaus vardu pavesta ,,nepriklausomiems, nepavaldiems kitai valdiai, o tiktai statymams"teisjams karaliaus arba
karaliaus vardu skiriamiems iki gyvos galvos. Chartijoje specialus II titulas ,,Apie prus teises".Jame skelbiama: prus
lygiateisikumas, luom teisi panaikinimas, emigracijos, religijos pasirinkimo, mini reikimo, susirinkim, draugij
laisv, j panaudojimo ribas reguliuoja statymai, o karo ar sukilimo atveju laisvi veikimas sustabdomas. Pabreiamas nuosavybs
nelieiamumas, uzdraudziant civilin mirt ir turto konfiskavim. Skeliamos procesinio pobudio garantijos - asmens laisve,
bsto nelieiamumas, nepaprastj teism. Draudimas, baudimas tik laikantis statym. Konstitucine chartija skelb visuotin
prus karo prievol, galimyb riaums slopinti arba istatymui gyvendinti panaudoti ginkluotasias pajegas.
1871 m. Vokietijos imperijos konstitucija. Siekdama plsti savo tak vokiei valstybms, Prusija joms pasil Bundestag
reformuoti demokratik bendr vokik parlament Reichstag, pertvarkyti Vokietijos sajung, paalinant i jos daugiataut
Austrijos imperij. Prsijai tai pavyko, po karo 1866 m. sutriukinus austrus. Tais paiais metais Prsijai pavyko jkurti iaures
Vokietijos sajung, kuri j o vokiskos valstybs. ios sjungos Steigiamasis reichstagas 1867 m. prim konstitucij, kuri i
nesigaliojusios 1849 m. Frankfurto konstitucijos buvo perkelta nemaai demokratinio pobdio nuostat - visuotiniai, lygs,
slapti rinkimai, renkant Reichstag, piliei teises ir laisves. Sjungos prezidento pareigas suteikdama Prusijos karaliui ir
pavesdama jam vykdomaj valdi, gyvendinam per jo skiriam ir jam atsaking sjungos kancler, atvirui tvirtino Prsijos
vadovaujam vaidmen sajungoje. 1870m. Prsijos karas su Pranczija dar labiau iplt iaurs Vokietijos sjungos teritorij,
Vokietija tapo didausia jga Europoje. 1871 m. sausio men. - iaures Vokietijos sajungos pagrindu buvo sukurta Antroji
Vokietijos imperija, teisikai tvirtinta 1871 m. balandzio 16 d. Konstitucijoje.
Pagal valstybs santvarkos form Vokietijos imperija buvo fedcracin valstyb i 25 federacijos subjekt: 22 monarchij su savo
karaliu ir kunigaikiu dinastijomis ir trij laisvj miest. Sjungins valstybs isaugojo savo konstitucijas, savo landtagus ir
vyriausybes, jiems buvo palikta nedidel valstybini funkcij dalis: tvarkyti baznyios reikalus, svietim, tiesiogini mokesi
rinkim, administracij. Imperijos statymai turi virenyb sjungini valstybi statymams. Usienio reikalai, ginkluotosios
pajgos, imperijos finansin ir ukin veikl (muit politikos, prekybos, mokesi, popierini pinig ir monet, bank) bei vis
visuomeninio gyvenimo srii teisinis reguliavimas, civilins teiss pagrind (prievoli) ir baudiamosios teiss norm
leidyba, teism veiklos organizavimas .
Vadovauti imperijai Konstitucija paved imperatoriui, gavusiam kaizerio titul, jis atsovavo tvarkant tarptautinius reikalus,
skelbti imperijos vardu karat (Bundesrato pritarimu) ir sudaryti taik sjungas su usienio valstybemis. Akredituoti ir priimti
pasiuntinius, suaukti, atidaryti, atideti ir udaryti parlamento rmus, silyti statym projektus, juos skelbti ir priziureti j
vykdym skirti imperijos kancler ir kitus imperijos pareignus. Imperatoriaus nutarimai ir potvarkiai turjo bti kontrasignuoti
imperijos kanclerio, kuris kartu u juos prisiimdavo atsakomyb. Kancleris atsakingas tik imperatoriui ir nereikaling. Jis
buvo vienintelis imperijos ministras, kuriam buvo pavaldios visos imperijos inybos, iskyrus karin.
Imperijos statym leidyba pavesta dvej rm parlamentui: Bundesratui (Sajungos tarybai) ir Reichstagui. Jie turejo statym
leidybos iniciatyvos teis, statymui priimti reikejo abiej rum nari bals daugumos ir imperatoriaus sankcijos. Bundesratas
buvo nerenkama institucija. Jis susidejo i sjungini valstybi atstov, kuriuos skyr valstybi vyriausybes. Bundesratas
suteike galiojimus: duoti administracijai nurodymus statym taikymo reikalais, dalyvauti skiriant imperijos pareignus,
bti arbitru, kilus konfliklui tarp sjungini valstybi ir kt. Pats vienas Bundesratas galejo leisti sakus.
Atstovaujamoji parlamentin institucija buvo Reichstagas. Jis buvo renkamas visuotiniais tiesioginiais, slaptais rinkimais,
pagal mazoritarin sistem, trejiems vliau-penkeriems metams. Imperatoriui sutinkant ir Bundesratui nutarus, Reichstagas
galjo bti paleistas anksiau termino. Reichstagui suteikta teis neperengiant imperijos kompetencijos rib silyti
statymus, priimti, tvirtinti imperijos biudet, ratifikuoti tarptautines sutartis. Konstitucijos straipsniai, atmet federacijos
nari lygiateisikumo princi, tvirtino akivaizd Prsijos prioritet tarp sjungini valstybi:
- Vokietijos imperatoriumi tampa tik Prusijos karalius; sitvirtino konstitucinis paprotys, kad imperijos kancleriu skiriamas
Prsijos ministras pirmininkas;
- Sjunginms valstybms paskirst 58 vietas Bundesrate tokiu budu, kad joms priklausomai nuo gyventoj skaiciaus teko 1-6
vietos, iskyrus Prsij, kuriai skirta 17 viet. Be viso kito leido Prsijos atstovams Bundesrate visikai blokuoti bet kok
Konstitucijos pakeitim,;

- Bundesrato pirmininkas yra imperijos kancleris. Tad Prsijos atstovas ne tik vadovavo ios takingos institucijos veiklai,
bet ir kaip jos pirmininkas galjo neleisti Bundesrate priimti statym dl kariuomens, laivyno, muit ir kit svarbiausi
reikal .
Vienintel imperijos institucija, nebuvusi prs galioje ir galjusi bent kiek neutralizuoti Prsijos hegemonij, buvo Reichstagas.
Vokietijos imperijos 1871 met konstitucijoje nedeklaruojamos piliei teises ir laisves. Vokietijos monarchams patiktas ne
tik valdymas; nors statym leidyba buvo pavesta tautos renkamai atstovaujamjai institucijai, bet
jiems sigalioti btinai reikalaujant monarcho sutikimo, jis ir pats tapo aktyviu io proceso dalyviu.
Veimaro konstitucija. Pralaimjimas Pirmajame pasauliniame kare, katastrofika ekonomin padtis, komunistini element uoliai
skleidiamos bolevikins idjos 1918 m. pabaigoje gerokai komplikavo Vokietijoje politin padet.
1918m. lapkricio 3 d. Kilio mieste prasidejo stichinis karini jreivi sukilimas. Labai greitai prie jo prisidejo esama padetimi
nepatenkinti gyventojai, jis persimet ir kitus Vokietijos miestus. Lapkricio 9 d. pabgo kaizeris Vilhelmas II, juo paseke kit
vokik valstybi karaliai ir kunigaikiai. Lapkriio vykiai Vokietijoje likvidavo monarchij. Revoliucijoje varsi komunistin
prosovietin srov, iklusi socialins revoliucijos ir sovietins santvarkos veliav, ir socialdemokratin srov, kovojusi su
demokratins politins revoliucijos veliava prie komunistus. Pastariesiems, remiamiems plai, gyventoj sluoksni, pavyko veikti
komunistin pavoj. 1919 m. sausio mn. vyko rinkimai konstituant. Sostinje Berlyne tebesitsiant neramumams, vasario 6 d. ji
susirinko dirbti Veimar. Rugpjio 11 d. buvo priimta nauja Vokietijos imperijos konstitucija, pagal savo gimimo viet vadinama
Veimaro konstitucija. Konstitucija skelb:
-Vokietijos respublik (Reich);
-santvarkos forma - federacin valstyb, bet unitarines tendencijos joje ipleiamos ir pabriamos.
Reikalavimai federacijos subjektams - emms: 1) turi tureti respublikines konstitucijas; 2) tautos atstovybs jose turi bti
renkamos visuotini (vyr ir moter), lygi, tiesiogini ir slapt rinkim pagrindu, taikant proporcin atstovavim; 3) vyriausybms
btinas tautos atstovybi pasitikjimas.
';
Konstitucija nustat sudting kompetencijos tarp imperijos ir emi paskirstyma, pagrst principu, kad ,,imperijos teis turi
pranasum prie emi teis". ,,Iimtinei imperijos statym leidybai" priskyr usienio santykius, kolonij reikalus, dalykus,
susijusius su pilietybe, gynyba, monetarin ir muit politik, pato ryius. statym leidybai buvo pavesta civilin ir baudiamoji
teis, teisena, pasai, labdara, spauda, sjungos, susirinkimai, demografin politika, sveikatos apsauga, darbo teise, Socialin rpyba,
prekyba, pramon, draudimas, keliai ir t.t. Imperija disponuoja statymu leidybos teise mokesiais ir kitom pajamom. Atsiradus
reikalui isleisti vienodus nurodymus imperija gali leisti statymus vieosios tvarkos ir saugumo bei kitais klausimais. Imperijai
suteikta teis statymuose nustatyti pagrindinius nuostatus lieianius religines draugijas, mokyklas ir kt.
Stipriausios ir rykiausios federacins institucijos imperijos prezidentas, parlamentin vyriausyb ir Reichstagas - pagal j
sudarym, kur emms, kaip federacijos subjektams, nebuvo skirta jokio vaidmens, buvo unitarinio pobdio. Konstitucija steig labai
stipri prezidento institucij. Imperijos prezidentas, vienintelis to meto Europoje, buvo renkamas vokiei tautos tiesioginiais
rinkimais septyneriems metams, neribojant to paties asmens perrinkimo; pirma laiko jis galjo bti nualintas tautos balsavimu
(referendumu), Reichstago silymu. Jam pavesta atstovauti imperija i tarptautiniuose santykiuose, akredituoti irpriimti
usienio valstybi pasiuntinius, imperijos vardu su usienio valstybmis sudaryti sajungas ir kitas sutartis, skirti ir atleisti
imperijos valdininkus, vadovauti ginkluotosioms pajgoms. emei nevykdant konstitucini pareig ar imperijos statymu,
prezidentas galejo j priversti, ginkluotj pajeg padedamas. Visi prezidento sakymai ir potvarkiai turjo turti
reichskanclerio arba atitinkamo ministro kontrasignacij, reikiani atsakomybes u akto turin prisimim.
Konstitucija isaugojo reichskanclerio pareigyb, dabar jis buvo parlamentins vyriausybs vadovas. Imperijos vyriausyb
susidjo is reichskanclerio ir imperijos ministr. Reichskancler ir jo teikimu ministrus skyr ir atleido prezidentas.
Reichskancleris nustat vadovaujanias politikos linijas ir u tai buvo atsakingas Reichstagui;
Reichstagas susideda i vokiei tautos deputat ir jie atstovauja visai tautai. Deputatai renkami visuotiniais, lygiais,
tiesioginiais ir slaptais rinkimais pagal proporcin atstovavimo sistem. Rinkimuose turi teis dalyvauli vyrai ir moterys.
Reichstagas renkamas ketveriems metams, prezidentas galjo j paleisti ir anksiau laiko, bet ne daugiau kaip vien kart.
Federalins institucijos poymi turi tik Reichsratas (Imperijos taryba), skirtas vokikoms emms atstovauti leidiant statymus.
Konstitucija nustat, kad statym projektus silo imperijos vyriausyb, suderinusi su Reichsratu. Reichstago priimtus statymus
Reichsratas galejo uprotestuoti. Reichstago priimtiems statymams prezidentas veto teises neturejo.
tvirtindama parlamentin kabineto atsakomyb, Veimaro konstitucija tvirtino parlamentin respublik. Parlamentin respublika
buvo ikreipta iai valstybs valdymo formai nebdingos prezidento rinkim tvarkos, veto teiss dl parlamento priimt
istatym prezidentui nesuteikimo.
Vykdyti teisingum pavesta imperijos teismui ir zemi teismams ir draud nepaprastuosius teismus. Buvo skelbiama, kad
teisejai yra nepriklausomi ir paklsta tik statymui;
Konstitucijos II dalis, suskirstyta penkis skirsnius, vadinosi ,,Pagrindins vokiei teiss ir pareigos". Joje deklaruojama
vokiei lygiateisikumas, asmens ir buto nelieiamyb, susirainjimo slaptumas, mini reikimo, susirinkim, sjung
laisv, teis kreiptis su praymasi ir skundais valdios institucijas, prekybos ir pramons bei sutari laisv; skelbiama
karin prievol ir visiems pilieiams vienodas btinumas atlikinti valstybines prievoles.
Nuosavyb buvo laikoma reikiniu, sukurianiu tam tikras pareigas. Imperijai suteikta teis suvisuomeninti privaias kines
mones. Teisins technikos ir konstrukcijos poiriu Veimaro konstitucija yra laikoma viena tobuliausi konstitucij
.
Veimaro konstitucini institut likvidavimas nacist valdymo metais. Pirmojo pasaulinio karo pralaimjimas, Versalio
sutartis, apribojo imperijos karines galimybes, ekonomin suirut, bendras revoliucinis pakilimas-veiksniai, padj 1919m.
Vokietijoje imti kurtis karinms ir pusiau karinms organizacijoms. ios organizacijos susivienijo Nacionalsocialistin
vokiei darbo partij, kurios vadovu tapo A. iklgruberis-Hitleris ir kuri savo programoje sipareigojo kovoti su Vokietijos

,,nacionaliniu nueminimu", u prarast teritorij susigrinim, traukti darbininkus pramons valdym, konfiskuoti karinius
pelnus;
Po nenusisekusio 1923 m. puo nuo 1925 m. nacistai msi parlamentins kovos del valdios taktikos, ji neatnee jiems
pergals, bet rod nuolat didjant j populiarum. 1933 m. sausio 30 d. imperijos prezidentas P. Hindenburgas paskyr A.
Hitler reichskancleriu ir paved sudaryti kabinet. Legaliu budu gavs valdi Hitleris pasiek nutarim Reichstag paleisti ir
skirti naujus jo rinkimus. Formaliai hitlerininkai Veimaro konstitucijos nepanaikino, dar savo tikslams pasinaudojo kai
kuriomis joje fiksuotomis nuostatomis. Bet faktikai ios konstitucijos buvo atsisakyta.
1933 m. vasario 4 d., motyvuodamas btinumu saugoti visuomenin ramyb prezidentas pasira dekret,,Vokiei tautai
ginti",sudarius teisin pagrind drausti susirinkimus, mitingus, persekioti spaud. Vasario 28 d,, buvo isleisti du
nepaprastieji dekretai, pavadinti ,,Prie valstybs idavim ir idavikikus veiksmus ir ,,Dl tautos ir valstybs gynimo", kuriais
sustabdytas pagrindini demokratini teisi ir laisvi veikimas ir paskelbtas sraas veiku, u kurias leista taikyti grieiausias
poveikio priemones. :
Nacionalsocialistai, gav, naujai 1933 m. kovo 5 d. irinktame Reichstage kai kuri kit deinij partij param, m
formuoti Treiosios imperijos pagrindus ir likviduoti demokratinius Veimaro konstitucinius institutus.
1933 m. kovo 24 d. statymas tautos ir valstybs negandoms paalinti.ia suteikiama statym leidybos teis reichstagui ir
vyriausybei, o parlament nustum al. Nustatyta, kad vyriausybs priimamiems statymams netaikoma prasta procedra
statymams leisti, reikalaujanti, kad statym projektai bt derinami su Reichsratu, kad Reichsratas galet protestuoti priimtus
istatymus. Buvo paymta, kad skelbti vyriausybs leidiamus statymus pavedama reichskancleriui . Skelbiama, kad
imperijos vyriausybs priimami statymai gali nukrypti nuo imperijos konstitucijos, t. y. vyriausyb su savo leidiamais aktais
buvo ikelta auksiau u Konstitucij.
Mirus prezidentui P. Hindenburgui, 1934 m. rugpjuio 1 d. pasirod staty,mas dl aukiausiojo vokiei imperijos vadovo
- imperijos prezidento pareigyb sujuugiama su reichskanclerio pareigybe. Ji suteikta A. Hitleriui. Tai reik konstitucins
prezidento institucijos likvidavim, ir naujos institucijos sukrim. Tai reik, kad prie ios pareigybs prijungiama ir treia nekonstitucine vado (fiurerio) pareigyb neturejusi statymuose fiksuotos kompetencijos.
Hitlerinei imperijai buvo bdingas grietas poskis kratutin valstybs centralizacij, ryting paskutinij federalizmo element
atsisakym.
1933 m. balandio 3 d. ileistas emi susijungimo su imperija statymas, iki minimumo sumaino federacijos subjekti
autonomij. emes vyriausyb m sisti vietininkus, turinius teis skirti ir atleisti ems vyriausyb, paleisti landtag, skirti naujus
jo rinkimus, tvirtinti ir skelbti zemi statymus ir kt. 1934 m. sausio 30 d., Rcichstagas ileido Imperijos pertvarkymo
statym , teigiama, kad Reichstago rinkimai parod, kad vokiei tauta ,,susiliejo viening ir i vidaus nesuardom vienet, todl
skelbiamas tautos atstovybi emse likvidavimas, emi vyriausybi pajungimas imperijos vyriausybei. 1934m. vasario 14 d. ileistas Reichsrato likvidavimo statymas jame Reichsratas likviduojamas, o jo dalyvavimas leidiant statymus ir valdant
nutraukiamas.
statymais valstybje buvo teisinta ir realizuota naci partijos monopolija.
1933 m. liepos 14 d. ileistas statymas prie nauj partij krim. Jame nurodyta, kad Vokietijoje gyvuoja vienintele
nacionalsocialist partija, ir numatyta kriminalin bausm u kit partij organizacini struktr palaikym arba nauj partij
kurim. Partija esanti viosios teiss institucija, neatskiriamai susijusi su valstybe.
Partijos suvaiavimai vyko Niurnberge, o tuose suvaiavimuose priimti nuturimai buvo pavadinti Niurnbergo istatymais.
Pakito Vokietiios teism sistema. Greta prast teism kiekvienoje teisminje apygardoje buvo steigti ypatingieji teismai. 1934 m.
sudarytas nepaprastasis teismas -Tautos tribunolas, kuriam pavestas valstybs idavysts byl supaprastinta tvarka nagrinejimas.
Nacionalsocialistai sukre galing valstybin jgos aparat, Pagrindin jga, turjusi utikrinti vidaus saugum, buvo smogiamieji
daliniai (SD), apsaugos daliniai (SS), valstybs slaptoji policija (gestapas). Visas policines tarnybas nuo 1939 m. suvienijo
Vyriausioji imperijos saugumovaldyba, planavusi ir koordinavusi teroristines akcijas valstybs viduje ir okupuotose teritoriiose.
Jgos aparatas buvo naudojamas pries hitlerinio rimo prieininkus, vykdant rasistin nacist politiki ir vairias represines akcijas.
Igyvendinant totalitarizmo principo visuomenej, valstybs reguliavimui ir kontrolei buvo pajungtos visos visuomeninio gyvenimo
sritys, neliko privaios sriltes. Vokietijos kis pagal akas ir pagal teritorin poym buvo suskirstytas grupes, kurioms vadovavo
skiriami ,,fuireriai". Buvo kuriamos suvalstybintos organizacijos, turejusios vienyti vairias socialines grupes: darbininkus
(Vokiei darbo frontas, organizuotas ne profesiniais, o administraciniais tikslais), jaunim (Hitlerio jaunimo sajunga),
tarnautojus (Imperijos valdinink sjunga) ir kt. Naryst Jose tapo privaloma. Totalin kontrol buvo iplsta vietimui, mokslui,
menui, spaudai. Negalejo likti nepanaudota jokia takos monms galimyb.
Konstitucin pokario Vokietijos raida. 1945 m. liepos 17 d. rugpjio 2 d. Potsdame vykusioje konferencijoje antihitlcrins
koalicijos trij didiju valstybi - Anglijos, JAV ir Sovietu Sjungos-vadovai prim Vokietijos denacifikavimo,
demokratizavimo ir demilitarizavimo program. Berlyn manyta tikslinga padalyti atitinkamai keturias okupacines zonas ir
keturis okupacinius sektorius ir jie perduoti Anglijai, JAV, Pranczijai ir Soviet Sjungai laikinai administruoti. Numatyta
zonose sudaryti vokieiu laikinsias vyriausybes ir surengti laisvus rinkimus. Numatyta, kad Vokietija ateityje gyvuos kaip
vieninga demokratin irtaiki valstybe.
I tikrj Vokietija 1946-1947 m., tapo altojo karo ir konflikt tarp Vakar ir Ryt altiniu. To rezultatas -ilgalaikis politinis ir
ekonominis Vokietijos suskaldymas, dviej prieing karini bei polilini blok susidarymas.
Vakar alys savo administruojamas zonas orientavo liberalios teisins valstybs ideal ir federaciniais pagrindais
organizuot parlamentin demokratij. Vakar alims savo zonose vykdant kins pagalbos program: 1948 m. birelio mn.
Atlikta pinigin reforma. Tai buvo padaryta vadovaujantis 1948 m. liepos mn. Anglijos, Belgijos, JAV, Liuksemburgo,
Olandijos ir Pranczijos atstov konferencijoje parengtomis rekomendacijomi. I emi deleguot ekspert sudarytas specialus
komitetas-Konstitucinis konventas pareng naujosios vokiei valstybs konstitucijos-Pagrindinio statymo projekt.

Konstitucij prim i emi atstov sudaryt ir Bonos mieste posdiavusi Parlamentin taryb 1949 m. gegus 23 d.
paskelbusi Vokietijos Federacins Respublikos krim. Konstitucija sigaliojo 1949 m. rugsjo 7 d.
Ji dar vadinama Bonos konstitucija, VFR esanti ,,demokratin ir socialin federacin valstyb".
Federalizmas ioje konstitucijoje ireiktas gerokai rykiau, pripastamas didesnis nei Veimaro konstitucijoje emi
savarankikumas. Pripastama emi teis turti savo konstitucijas, savo landtagus ir vyriausybes. Buvo suformuluotas
reikalavimas, kad emi konstitncin santvarka ,,turi atit i k t i federacins socialins teisins valstybs pagrindinius principus".
ems dalyvauja per Bundesrat kurio narius skiria emi vyriausybs. Kiekvienos ems atstov skaiius Bundesrate
priklauso nuo kiekvienos ems gyventoj skaiiaus: emei Bundesrate skiriamos trys, keturios arba eios vietos.
Pagrindiniai federaliniai parlamentiniai rmai Bundestagas. Jis renkamas visuotiniais, tiesioginiais, slaptais rinkimais ketveri
met laikoarpiui. Puse Bundestago deputat renkama taikant proporcin atstovavimo sistem; kiekviena em prilyginama
rinkim apygardai. Kita deputat pus renkama taikant santykins daugumos maoritarin sistem.
Rinkimu teis suteikta pilieiams vyrams ir moterims, sulaukusiems 21 met vliau 18met.
Federalini statym leidyba priklauso Bundestagui, dalyvaujant Bundesratui. Istatym leidybos iniciatyvos teis priklauso
federacijos vyriausybei, Bundestago deputatams ir Bundesratui. Vyriausyb, pateikdama statymo projekt pateikia Bundesratui.
Bundesrato pritarimo reikalingi ir Bundestago iniciatyva priimti statymai, jei jie keiia Konstitucij, valstybes teritorij emiu
sienas ar skiriami kitiems emi inleresus lieiantiems dalykams. Parlamento priimtas statymas pasiraomas atitinkamo
ministro ir federalinio kanclerio. Paskui pateikiamas federacijos prezidentui oficialiai paskelbti.
Valstybs vadovas yra federacijos prezidentas, renkamas penkeriems metams specialaus federalinio susirinkimo, kurio
sudti eina Bundestago deputatai ir toks pat emi atstov skaiius. Prezidentas - politikai neaktyvi institucija. Jam
buvo pavesta atstovauti federacijai tarptautiniuose santykiuose, sudarinti tarptautines sutartis, skirti ir atleisti federacijos
valdininkus, teisjus, teikti malon, suteik teis tam tikrais atvejais paleisti Bundestag, atlikti dar kai kurias funkcijas.
Pagrindin vieta tarp auksiausij federacijos institucij priklauso VFR vyriausybei, susidedaniai is federalinio kanlerio ir
ministri. VFR Pagrindinis istatymas nustato, kad Bundestagas prezidento teikimu renka kancler, gali jam pareikti
nepasitikejim. Kancleris pasirenka federalinius ministrus, o juos skiria prezidentas. Kancleris nustatyto valstybs usienio ir
vidaus politikos pagrindus, kontroliuoja federalini ministr veikl. Nepavykus Bundestagui ir federalinei vyriausybei
pasiekti politinio sutarimo, buvo 2 priemons kilusiems konfliktams paalinti: pakeisti kancler arba prie laik paleisti
Bundestag.
VFR teism sistemai priklauso Federacijos konstitucinis teismas, taip pat federacijos ir emi teismai.
Federacijos konstitucinis teismas - tai savarankika konstitucin institucija, ji tarpininkauja derinant federacinius ir emi
istatymus su Pagrindiniu statymu, sprendiant teisinius federacijos ir zemi konfliktus, taip pat zemi bendruomeni ar
piliei ginus, susijusius su Konstitucija. Daug vietos Pagrindiniame statyme skiriama piliei teisms ir laisvms.mogaus
orumas nelieiamas. Vis valdios organ pareiga j gerbti ir saugoti. Konstitucijoje deklaruojamas piliei lygiateisikumas,
asmens, tikjimo ir sins, nuomoni reikimo, susirinkim, asociacij, kilnojimosi, profesijos pasirinkimo laisvs,
nuosavybs, politinio prieglobsio, peticij padavimo, pasiprieinimo, santuokos ir eimos apsaugos bei kitos teiss.
Sukrus Vokietijos Federacin Respublik 1949 m. spalio 7 d. soviet okupacinje zonoje buvo paskelbta kita Vokietijos
valstyb - Vokietijos Demokratin Respublika (VDR).
Iki 1 952 m. VDR taip pat buvo federacin santvarka (susidjo i penki emi), vliau ji pertvarkyta unitarin valstyb.
Pagal 1968m. VDR konstitucij statym leidyba buvo pavesta Liaudies rmams, renkamiems penkeriems metams.
Auksiausiosios valdios funkcijas laikotarpiu tarp rum sesij atlikinjo renkama Valstybs taryba. Auksciausij vykdomj
valdi vykd Ministr taryba, renkama Liaudies rm ir jiems atsakinga. Liaudies rmams pavesta penkeriems metams
rinkti valstybs vadov - Valstybs tarybos pirminink.
1989-1 990 m. susiklost vieningai vokiei valstybei atkurti palanki Vokietijos vidaus ir tarptautin padtis. Tarp VFR ir
VDR 1990 m. gegus 18 d. pasirayta pirmoji valstybin sutartis, pagal kuri VDR teritorijoje apyvart paleisti VFR
piniginiai enklai, pradtas VDR ekonomikos perorientavimas rinkos santykius. Nuo 1990m. spalio 3d. nutrko VDR
suverenumas ir ji siliejo VFR sudt.

28
Vokietijos konstitucines teises raida
Vyraujanti vaidmeni tarp vokisku valstybiu Vokietijos ssajungos subjektu vaidino Austrijos imperija ir Prusijos karalyste.
Vokietijos emese nuo 1814 prasidejo konstituciju kurimo procesas.Pagal jas monarchas turejo vykdomaja valdia o istatymu
leidiamaja valdia dalijosi su emes susirinkimu(landtagu).Galingas postumis Vokietijos konstitucinei raidai buvo XIXa.
viduryje suaktivejes revoliucinis judejimas,kurio pagrindine ideja buvo monarchu kisimosi i ukini gyvenima pasalinimas,
vokieciu vienybe, bendros konstitucijos primimas. Revoliucijos metu isrinktas Steigiamasis susirinkimas prieme Imperijos
konstitucija (Vokietija tapo monarchiju federacija),anot jos imperijos valdios prerogatyvos buvo tarptautinis atstovavimas,karo,
taikos paskelbimas,vadovavimas Vokietijos ginkluotosioms pajegoms,muitu politika,pasto rysiai, bendra pinigu sistema. Buvo
paliktas platus Vokisku zemiu savarankiskumas. Valdzia susidejo is Imperatoriaus ir Reighstago, susidedancio is Valstrybiu
rumu(posedziauja konstitucijoje nustatytas igaliotiniu skaicius) irTautos rumu(deputatai renkami gyventoju). Konstitucija skelbe
pilieciu lygiateisiskuma, bajorijos, baudziavos panaikinima,asmens, nuosavybes nelieciamuma, nuomoniu reiskimo, sazines,
mokslo laisve. Bet revoliucijai nuslopus konstitucija liko tik popieriuje.
1850 sausio 31 d. Prusija prieme Prusijos konstitucine chartija. Valdzia liko karaliaus rankose. Jis vadovavo ginkluotosioms
pajegoms, skire pareigunus, skelbe kara,taika. Chartija numate dvieju rumu Landtaga(aristokratinio pobudzio Ponu rumai ir
renkami Deputatu rumai). Istatymu leidybos iniciatyvos teise priklause karaliui ir abiem rumams. Karalius turejo absoliutinio

veto teise. Teismo valdzia buvo pavesta nepriklausomiems, istatymams paklustantiems teisejams. Paskelbtas lygiateisiskumas,
luomu panaikinimas, emigracijos, religijos, pasirinkimo, minciu, susirinkimu, draugiju laisves, asmens laisve,busto
nelieciamumas, visuotine prusu karo prievole.
Konstitucija nustate galinga karaliaus valdzia, nedemokratiska Deputatu rumu rinkimo tvarka. Tai issilaike iki I pasaulinio karo.
1871 Vokietijos imperijos konstitucija.
Prusija pletesi, kariavo. Pasalino Austrija is Vokietijos sajungos. Bundestagas buvo reformuotas i demokratiska bendra
vokiska parlamenta-Reichstaga. Po laimeto karo su Prancuzija Vokietija tapo didziausia jega pasaulyje. Buvo sukurta nauja
Vokietijos imperija, teisiskai itvirtinta 1871 konstitucijoje. Pagal_valstybs_ santvarkos form Vokietijos imperija buvo
federacin valstyb, susidedanti i 25- federacijos subjekt.. Konstitucija nusak svarbiausias gyvenimo sritis, kurias turjo
tvarkyti imperijos statymai. Tai usienio reikalai ginkluotosios pajgos, imperijos finansin ir ukine veikla bei visu visuomeninio gyvenimo srii teisinis reguliavimas ir teises normu leidyba. Kaizeris tvarke tarptautinius reikalus, skelbe kar , taik , galejo
suaukti bei paleisti parlamenta , siulyti istatymu projektus , skirti pareigunus. Imperijos reikalai pavedami tvarkyti tiesiogiai
imperijos ' kancleriui. Istatymus leido Bundesrat ir Reichstag .Bundesratas buvo nerenkama institucija. Jis susidjo i_
sjungini valstybi atstov. Atstovaujamoji parlamentin institucija buvo Reichstagas. buvo renkamas visuotiniais
tiesioginiais, slaptais rinkimais, pagal maoritarin sistem, trejiems (vliau penkeriems) metams. Konstitucijoje neminimas
federacijos nari savanoriko jimo sjungos sudt principas. Nemaai Konstitucijos straipsni tvirtino Prsijos prioritet tarp sjungini valstybi. Bundestago pirmininkas yra imperijos kancleris.jis galjo neleisti Bundesrate priimti
statym dl kariuo-- mens, laivyno, muit ir kit svarbiausi reikal. i konstitucija Europos ali konstitucins teiss
praktikai pateike pavizdi kad konstitucinems monarchijoms gali buti taikomas ne vien anglu parlamentinis rezimas.

Veimaro konstitucija.
Pralaimjimas Pirmajame pasauliniame kare, katastrofika ekonomin padtis, 1918 m. pabaigoje gerokai komplikavo
Vokietijoje politin padt. 1918 m. lapkriio 3 d. Kilio mieste prasidjo stichinis karini jreivi sukilimas. Greitai prisidejo
gyventojai. Kaizeris Vilhelmas II pabega. Monarchija likviduojama. 1919 m. rugpjio 11 d. buvo priimta naua Vokietijos
imperijos konstitucija, pagal savo gimimo viet danai vadinama Veimaro konstitucia.. Konstitucija Vokietij skelb respublika,
nors isaugojo imperijos (reicho) pavadinim. Vokietija liko federacine valstybe, bet unitarins tendencijos joje ipleiamos ir
pabriamos. Reikalavimai federacijos subjektams, Konstitucijoje vadinamiems jau ne sjunginmis valstybmis, o emmis: 1)turi
tureti respublikines konstitucijas; 2)tautos atstovybes jose turi buti renkamos visuotiniu (vyr ir moter), lygi, tiesioginiu ir
slaptu rinkimu pagrindu; 3)vyriausybems butinas tautos atstovybiu pasitikejimas .Konstitucija nustat, kad imperijos teis turi
pranaum prie emi teis" Iimtinei imperijos istatymu leidybai priskyr usienio santykius, koloniju reikalus, dalykus, susijusius
su pilietybe, gynyb, monetarin ir muit politik, pato ryius, imperijos statym leidybai" buvo pavesta civilin ir baudiamoji
teis, teisena, pasai, labdara, spauda, sjungos, susirinkimai, demografin politika, sveikatos apsauga, darbo teis, socialin rpyba,
prekyba, pramon, draudimas, keliai ir dar daug kit reikal. Stipriausios ir rykiausios federacins institucijos - imperijos prezidentas,
parlamentin vyriausyb ir Reichstagas. Konstitucija steig labai stipri prezidento institucij. Imperijos prezidentas, vienintelis to
meto Europoje, buvo renkamas visos vokiei tautos tiesioginiais rinkimais septyneriems metams. J galejo nualinti referendumu,
Reichstago siulymu. Jam pavesta atstovauti imperijai tarptautiniuose santykiuose, akredituoti ir priimti usienio valstybi
pasiuntinius, su usienio valstybemis sudaryti sjungas, ir kitas sutartis, skirti ir atleisti imperijos valdininkus, vadovauti
ginkluotosioms pajgoms. Reichskancleris buvo jau parlamentins vyriausybs vadovas. Reichskancler ir jo teikimu ministrus
skyr ir atleido prezidentas. Reichstagas susideda i vokiei tautos deputat ir jie atstovauja visai tautai, t. y. ne atskiroms,
emms. Konstitucija nustat, kad Reichsratas skirtas vokikoms emms atstovauti ir kiekviena em jame turi turti bent viena
atstova.. statymu projektus silo imperijos vyriausyb, o juos priiminjo Reichstagas. Reichstago priimtus statymus Reichsratas
galjo uprotestuoti. Prezidentas veto teiss neturjo. Veimaro konstitucija jtvirtino parlamentin respublika.Vykdyti teisingum
Konstitucija paved imperijos teismui ir emi teismams. Konstitucijoje deklaruojama vis vokiei lygiateisikumas, asmens ir
buto nelieiamyb, susirainjimo slaptumas, mini reikimo, susirinkim, sjung laisve, teis kreiptis su praymais ir
skundais valdios Institucijas.,prekybos ir pramons bei.sutari laisv; skelbiama karin prievole ir visiems pilieiams
vienodas btinumas atlikinti valstybines prievoles. Teisins technikos ir konstrukcijos poiriu Veimaro konstitucija yra laikoma viena
tobuliausiu konstitucij.
Veimaro konstitucini institut likvidavimas nacist valdymo metais.
Jau 1919 m. Vokietijoje ima kurtis gausios karins ir pusiau karins organizacijos, kurios susivienijo Nacionalsocialistin vokiei darbo
partij, kurios vadovu tapo A. Hitleris. Partija sipareigojo kovoti u prarast teritorij susigrinim, adjo valstieiams skirti ems, traukti
darbininkus pramons valdym. 1933 m. sausio 30 d. imperijos prezidentas
P. Hindenburgas paskyr A..Hitler reichskancleriu ir paved jam sudaryti kabinet.Formaliai hitlerininkai Veimaro konstitucijos
nepanaikino, bet faktikai jos netrukus buvo atsisakyta. Prezidentas m drausti susirinkimus, mitingus, persekioti spauda,
buvo sustabdytas pagrindiniu demokratini teisi ir laisvi veikimas ir paskelbtas sraas veik, u kurias leista laikyti
grieiausias poveikio priemones. Nacionalsocialistai, gav deinij partij param, savo inicijuotais statymais m
formuoti Treiosios imperijos pagrindus. Vienas pirmj ir iuo atvilgiu labai reikmingas buvo 1933 m. kovo 24 d.
statymas tautos ir valstybs negandoms paalinti. Jis suteik statym leidybos teis, be Reichstago, dar ir imperijos

vyriausybei. skelbti vyriausybs leidiamus statymus pavedama reichskancleriui Galiausia, ir tai svarbiausia, skelbiama,kad imperijos vyriausybs priimami statymai gali nukrypti nuo imperijos konstitucijos t. y. vyriausyb buvo
ikelta aukiau u Konstitucij.. Mirus prezidentui P. Hindenburgui, 1934 m. rugpjio l pasirode istatymas del aukiausiojo
vokieiu imperijos vadovo skelbiantis, kad imperijos prezidento pareigyb sujungiama su reichskanclerio pareigybe. i
jungtin pareigyb tuo paiu statymu suteikta vadui ir reichskancleriui" A. Hitleriui. Tai reik ne tik konstitucins
prezidento institucijos likvidavim, bet ir naujos institucijos sukurima
ie statymai pakeit valstybs valdymo sistem.. Hitlerinei imperijai buvo bdingas grietas poskis kratutin valstybs
centralizacij. Galiausiai ems apskritai nebeteko federacijos subjekto statuso. Buvo udraustas nauju partiju kurimas. Greta iprastu
teismu buvo steigti ypatingieji teismai. Pagrindin jga, turjusi utikrinti vidaus sausuma, buvo vadinamieji smogiamieji, daliniai (S D),
apsaugos daliniai (SS), valstybs slaptoji policija (gestapas). Nacionalsocialistai vykde rasistin nacist politik ir vairias represines
akcijas. Liberali politini. institucij, federalizmo, vietos savivaldos panaikinimas, vadizmo diegimas reik totalitarizmo, kaip politins
organizacijos principo, gyvendinim.
Neliko privaios srities. Totaline kontrole buvo iplesta visoms tautos kulturos sritims.
Konstitucin pokario Vokietijos raida.
1945 m. liepos 17 d. -rugpjio 2 d. Potsdame netoli Berlyno vykusioje konferencijoje Anglijos, JAV ir sovietu sajungos
vadovai prim Vokietijos denacifikavimo, demokratizavimo, demilitarizavimo programa. Vokietija tapo altojo karo ir
konfliktu tarp Rytu ir Vakaru altiniu. To rezultatas ne tik ilgalaikis politinis ir ekonominis Vokietijos susiskaldymas, bet ir
dvieju prieingu politiniu bei kariniu bloku susidarymas. Buvo ikurta Vokietijos Federacine Respublika bei priimta konstitucija
1949 m, ja prieme i emiu deleguot ekspert sudaryta Parlamentine taryba.. VFR paskelbta esanti demokratine ir socialine
federacin valstyb". Pripaintas didelis emiu savarankikumas, ju teise tureti savo konstitucijas, landtagus ir vyriausybes .
ems leidiant federacijos statymus dalyvauja per Bundesrat. Pagrindiniais parlamentiniajs rmais laikomas
Bundestags. Jis renkamas visuotiniais, tiesioginiais, slapta irinkimais ketveri met laikotarpiui.statymu leidyba priklauso
Bundestagui, dalyvaujant Bundesratui. Valstybs vadovas yra federacijos prezidentas,.renkamas 5 metams. Prezidentas
atstovauja federacijai tarptautiniuose santykiuose, sudarinja tarptautines sutartis, skirti jr atleidia federaeios valdininkus,
teisjus, teikia malon,ir kita.
Pagrindine vieta tarp aukiausij federacijos institucij priklauso VFR vyriausybei, susidedaniai i federalinio kanclerio ir
federaliniu ministru. mogaus orumas nelieiamas. Vis valdios organ pareiga j gerbti ir saugoti. Konstitucijoje deklaruojamas
piliei lygiateisikumas, asmens, tikejimo, saines, nuomoniu reikimo, susirinkimu, nuosavybes, pasirinkimo, peticiju, pasiprieinimo
ir kitos teises ir laisves. * Beveik tuo paiu metu buvo paskeibta kita Vokietijos valstyb VokietijosDemokratin
Respubiika_(VDR). Pagal 1968 m,VDR konstitucija istatymu leidyba pavesta Liaudies rumams(renkami 5 m.). Aukiausiaja
vykdomaja valdia vykde Ministru taryba(renkama). 1990 m. spalio 3 d. nutruko VDR suverenumas ir ji, vadovaudamasi
VFR Pagrindinio statymo 23 straipsniu, numaiusiu galimyb ir kitoms vokiei emms stoti VFR, siliejo VFR.
29
CIVILIN TEIS.PARTIKULIARIOSIOS IR BENDROSIOS TEISS RAIDA
Bendros visai Vokietijai civilins teiss nebuvo iki XIXa. Antr.puss.Kiekv. imperijos valst.turjo partikuliarin teis.Galiojo
apie 30 teiss sistem.Terp j 1756 Bavarijos civilinis kodeksas,1863 Saksonijos civilinis kodeksas, 1804 Prancz civilinis
kodeksas. Teiss normos, skirtos darbo santykiams reglamentuoti, taip pat pirmiausia pasirod paviense emse.
Be emi teiss, Vokietijoje galiojo labai nedaug bendr imperijos statym, taip pat kanon bei romn teis. Tai sudar
vadinamj bendr teis, turjusi pagalibin reikm:ji buvo taikoma emi teiss nereglamentuojamais atvejais, pasitaikius
emi teiss sprag.
Bet vieningos Vokietijos civilins teiss krim skatino ne tiek pastangos padaryri teis iuolaikikesn, kiek reikalas veikti
teiss partikuliarizm, labai neigiamai atsiliepiant preki apyvartai.Augantys prekins pinigins apyvartos poreikiai
privertileisti 1848 Bendr visai Vokietijai Vekseli statut bei 1861 Bendr prekybos kodeks, kurie gerokai palengvino
prekybines bei pinigines operacijas.
Bendros komercins teiss su bendrais institutais XIX a. antr. Pusje Europos centre atsiradimas turjo didel reikm pramons
ir prekybos pltrai. Taiaui iliks civilins teiss partikuliarizmas ir bendras jos atsilikimas buvo didel klitis tolesnei
visuomenini santyki raidai.
Poreikis unifikuoti teis ypa padidjo Vokietijai susivienijus.Oficiali statym kodifikacija turjo ne tik suteikti tvirt pagrind
teisjams, bet ir pabrti valstybs vienyb.
1900 CIVILINIO IR PREKYBOS KODEKS PRIMIMAS
Naujas civilinio kodekso projektas baigtas rengti 1895.kart visuomens vertintas kaip vokiei dvasios pergal prie romn
dvasi. Buvo pateiktas statym leidjams.Civilinis kodeksa Bundesrato ir praktikai be partais Reichstago buvo patvirtintas
1896, bet kiazerio pageidavimu sigaliojo 1900.

Vokietijos ir Pranczijos civilini kodeks ideologiniai pagrindai panas, jie abu rmsi XIXa. Liberalizmu.Nors Vokietijos
civilinis kodeksas savo dmesiu nuosavybei, sutarties laisvei ir tradicinei eimai primena Prancz civilin kodeks, jis kartu
atspindi ir daug vykusi permain.Minimos i privai teisi iplaukianios socialins pareigos;teigiama, kad teismis negali
bti piktnaudiaujama.
Atsispindjo alies ekonomins bei teiss raidos ypatybs, o kai kuriais atvejais palikta galioti partikuliarin teis.
Tiksliai apibrtos teisins svokos. Svokos abstrakios. Turinys gerokai abstraktesnis nei Prancz civilinio kodekso,kalba
sunkoka , straipsniai griozdiki.statym leidjas savo krin skyr teisinink profesional korpusui.
Apimtis didel-2385 straipsniai. 5 knygos.
Pirm kart civilins teiss kodifikavimo istorijoje jis turi bendrj dal(pirm.knyga).Joje yra bendrojo pobdio normos,
lieianios fizinius asmenis, juridinius asmenis, senaties terminus.
Tokia teisini norm grupavimo sistema, kurioje iskiriamos bendrojo pobdio normos, lieianios vairius konkreius teisinius
santykius, vadinamos pandektine sistema.Teisins technikos progresas. Antroji knyga skirta prievoli, treioji daiktinei,
ketvirtoji eimos, penktoji paveldjimo teisesi.
Bebaigiant rengti Civilin kodeks, atsirado reikalas su jo normomis suderinti galiojant 1861 Prekybos kodeks. Jis buvo
gerokai perredaguotas ir sigaliojo kaip Vokietijos imperijos Prekybos kodeksas 1900, kartu su Civiliniu kodeksu.
Civilins teiss unifikavimas nebuvo toks isamus, kaip tai prie 100 met padaryta Pranczijoje. Taiau apskritai itis
tkstantmet Vokietijoje truks teiss partikuliarizmas pagaliau buvo veiktas.
Vokietijos civilinis kodeksas turjo did. Reikm ne vien Vokietijai. Kit ali teisei XX a. pradioje der net didesn tak nei
Napoleono kodeksas.BGB kartu su jo gausiais papildymais ir pataisymais tebra pagrindinis Vokietijos Federacins Respublikos
civilins teiss altinis.
PAGRINDINI INSTITUT REGLAMENTAVIMAS:NUOSAVYBS TEIS.
- savininkas turi teis naudotis nuosavybe tik tiek, kiek jam netrukdo statymas ar treij asmen teis;
- reikalaujama atsivelgti visuom.interesus;
- nusavinimas galimas tik pagal statym, nustatant atlyginimo dyd;
- ems sklypo savininkui priklaus ne tik pats sklypas, bet ir erdv bei gelms, iskyrus naudingsias ikasenas.
Nuosavybs teiss ribojimai:
- savininkas negali drausti poveikio jo sklypui, jei jam tai netrukdo naudotis savo sklypu(pvz.kaimyno medio aknys).
SUTARI TEIS
Sutartis suprantama kaip teisinis keli asmen ryys.Sutari principai: lygybs, laisvs, privalomumo.
Stengiamasi tvirtinti silpnesns susitarianios alies apsaug: sutartis skelbiama negaliojania, jei naudodamasi vienos alies
skurdu, lengvabdikumu ar nepatyrimu, kita gauna savo sipareigojimo verts neatitinkani, per didel naud.
EIMOS TEIS
Itekjusi moteris tetenka savo pavards ir gauna vyro. Pripastamas pirmaujantis vyro vaidmuo tvarkant eimos
reikalus.Taiau mona gali jam nepaklusti, jei mano, kad vyro sprendimai kenkia eimai. mona gali verstis profesine
veikla.monos turtas, gytas iki santuokos ar jos metu, nors valdomas vyro, liko jos nuosavybe. Darbu gyt turt vald pati.
Taip pat sutuoktiniai privaljo ilaikyti vienas kit.
Ituoka leidiama:
- svetimaujant
- padarius kit, prieing moralei, nusiengim
- pasiksinus sutuoktinio gyvyb
- sutuoktiniui piktavalikai palikus eim
- grubiai nevykdius sutuoktini pareig
- susirgus sutuoktiniui psichine liga
1949 vyr ir moter lygybs principas. J turtas tapo atskiras, santuokinis turtas dalijamas lygiomis.
PAVELDJIMO TEIS
st.paveldjimas.
Paveldint buvo vadovaujamasi tam tikra sistema, kraujo giminaiius skirstant tris grupes:
1 gr.- palikjas ir jo emutins eils giminaiiai
2 gr.- palikjo tvai ir j emutins eils giminaiiai
3 gr.- senoliai ir j emut.eils giminaiiai.
Paveldimas turtas turjo bti isaugomas eimoje
Testamentinis paveldjimas.

Palikjo valia ribojama artimiausij jo palokuoni naudai; tvai, artimiausi em. Eils giminaiiai ir pergyven sutuoktiniai
gauna pus dalies, kuri jiems bt atitekusi paveldint pagas statymus.
Pveldjimo teis atimta i asmen, kuriems buvo atimta pilietyb, taip pat i susituokusij su yd tautybs asmenimis.
BAUDIAMOSIOS TEISS RAIDA:1872 BAUDIAMOJO KODEKSO STRUKTRA
Baud.teiss kodifikavimo darbai prasidjo jau XIX a. pr. Vos tik Vokietijai susivienijus, 1871 visai imperijos teritorijai be
pakeitim priimtas .Vokietijos sjungai 1870 parengtas baudiamasis kodeksas, sudarytas pagal 1851 prs bauziamojo
kodekso pvz.
Baudiamasis kodeksas vestas labai greitai, o tam tikr diskusij buvo sukls tik mirties bausms klausimas, nes tuo metu
mirties bausm jau buvo daug kur panaikinta.
Kodeksas sigaliojo 1872.
Susidjo i vadini nuostat bei dviej knyg.
vadiniuose nuostatuose reglamentuojami nusikaltim, nusiengim ir paaid atribojimo, baudiamojo statymo atgalinio
neveikimo, Vokietijos piliei atsakomybs u usienyje padarytus nusikaltimus ir nusiengimus ir kiti dalykai.Pirm.dalis
Apskritai apie nusikaltimus, nusiengimus ir paaidas- reglamentavo bendruosius baudiamosios teiss klausimus. Antr.knyga
- :Apie atskirus nusikaltimus, nusiengimus ir paaidas:.
Kodekse nustatoma pati nusikalstam veik klasifikacija kaip 1810 Pranczijos baudiamajame kodekse nusikaltimai,
nusiengimai, paaidos. U nusikaltimus(valst.galvos nuudym, taip pat u sj. valst. galvos nuudym bei u i anksto
suplanuot nuudym) skiriama mirties bausm; kodeksas taip pat numat drausms kaljim, ilgesn nei 5 m. kalinim
tvirtovje. U nusiengimus galjo bti skiriama kalinimas tvirtovje iki 5m., kaljimas ir bauda. U paaidas aretas ir
maesn bauda.
Daugiausia straipsni buvo skirta valstybiniams nusikaltimams, taip pat nusikaltimams nuosavybei ir asmeniui.
GALIOJIMAS KLAIPDOS KRATE 1923-1939M.
Po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos sutartimi iaurs rytin Maosios Lietuvos dalis-Klaipdoa kratas-nuo kar
pralaimjusios Vokietijos buvo atskirta, todl Klaipdos krato ir Vokietijos teiss raida isiskyr.Nepaisant to, Klaipdos kratui
1923-1939 sugrus Lietuvos valstybs sudt autonominio teritorinio vieneto slygomis, joje liko galioti dauguma senj
Vokietijos kodeks ir kt.statym, sudariusi io krato teiss pagrind.
XIX a. Vokietijos t. altiniai buvo iversti lietuvi kalb ir ileisti Lietuvoje:1927 pasirod Vokietijos civilinis kodeksas, 1935
baudiamasis ir baudiamojo proceso.Beje, Baudiamojo kodekso nustatytos nusikalstam veik klasifikacijos grups lietuvi
kalb ia veriamos kaip nusidjimai, nusikaltimai ir nusiengimai.
TEISMO PROCESO EIGA
Civilinse bylose daugumoje vokiei valstybi XIX a. pr.buvo paplits vadinamasis bendrateisis procesas.Ltas, vyko raytine
forma, pasiymjo saugybe dokument:iekovas pristatydavo visus puolamuosius dokumentus, paskui atsakovas privaljo
pateikti visus ginamuosius. Taiau ilgainiui Vokietijos Sjungoje ir Vok.imperijoje paplito Pranczijos civilinio proceso
kodekso reglamentuojama proceso forma, teikianti alims laisv.1875 buvo vestas Vokietijos civilinio proceso statutas, teisins
pasyv teisjo vaidmen, o alys paios galjo laisvai nustatyti proceso eig.
Baudiamasis procesas XIX a. pr. Turjo archaizm, pasireikiani inkvizicinio proceso elementais. Teisjas ir kaltintojas
viename asmenyje.Tik XIXa. Vid. likvidavo inkvizicin proces ir dieg proceso vieumo ir odinio proceso principus, ved
prisiekusij institut. 1877 sigaliojo Vokietijos imp.baudiamojo proceso kodeksas, patvirtins proceso vieum ir odin
proces, laisv rodym vertinim, teisj nepriklausomum.
is kodeksas daug kart buvo keistas ir pildytas. 1965 ileista nauja io kodekso redakcija. Pagal j, bp VFR struktrikai
susideda i toki stadij: parengtinis tyrimas;klausimo dl bylos atidavimo teismui sprendimas;teisminis nagrinjimas ir nuos
prendio primimas;nuosprendio ir kit teismo nutarim skundimas;proceso, ubaigto siteisjusiu nuosprendiu, atnaujinimas.
1949 Bonos konstitucija reglamentuoja teisminio proceso organizavimo tvark, remiantis piliei lygiateisikumu, teisj
nepakeiiamumu ir nepriklausomumu, nepaprastj teism draudimu, utikrinimu kaltinamajam teiss statym nustatyta tvarka
kreiptis teism, paeidus jo teisi baud.procese garantijas.

30. Kontinentins (roman german) teiss tradicija

Vokietijos teis

Teismo proceso raida.

Civilinse bylose daugumoje vokiei valstybi XIX a. pradioje buvo paplits vadinamasis bendrateisis procesas. is
procesas nors ir turjo sutrumpinti proces, taiau prieingai buvo ltas, vyko raytine forma, pasiymjo daugybe dokument,
danai neturini nieko bendra su bylos esme: iekovas pristatydavo visus ,,puolamuosius, paskui atsakovas pateikdavo
visus ,,ginamuosius dokumentus. Abi alys pateikdavo visus galimus dokumentus, kurie galjo turti koki nors reikm bylai,
nes inojo, jog to padaryti vliau nebegals.taiau ilgainiui Vokietijos sjungoje ir Vokietijos imperijoje paplito Pranczijos

civilinio proceso kodekso reglamentuojama proceso forma, teikianti alims laisv. 1875m. buvo vestas Vokietijos civilinio
proceso statutas (atnaujintas 1898m.), teisins pasyv teisjo vaidmen, o alys paios galjo laisvai nustatyti proceso eig.
Baudiamasis procesas XIX a. pradioje dar turjo archaizm, pasireikiani inkvizicinio proceso elementais.
Bdingas buvo teismo funkcionavimas kartu teisjo ir kaltintojo asmenyje. Tik XIX a. viduryje kai kuriose vokiei emse Prsijoje, Saksonijoje, Badene ir kt. - sigaliojo prancz pavyzdiu besiremiantys baudiamojo proceso kodeksai, likvidav
inkvizicin proces ir dieg proceso vieumo ir odinio proceso principus, ved prisiekusij institut. 1877m. sigaliojo
Vokietijos imperijos baudiamojo proceso kodeksas, visos Vokietijos mastu patvirtins proceso vieum ir odin proces, laisv
rodym vertinim, utikrins baudiamojo persekiojimo ir teismo funkcij atskyrim, teisj nepriklausomum,
neprofesionalaus elemento dalyvavim teisme.
is kodeksas daug kart buvo keistas ir pildytas. 1965m. ileista nauja io kodekso redakcija. Pagal j, baudiamasis
procesas VFR struktrikai susideda i toki stadij: parengtinis tyrimas; klausimo dl bylos atidavimo teismui sprendimas;
teisminis nagrinjimas ir nuosprendio primimas; nuosprendio ir kit teismo nutarim skundimas; proceso, ubaigto
siteisjusiu nuosprendiu, atnaujinimas.
1949m. Bonos konstitucija reglamentuoja teisminio proceso organizavimo tvark, remiantis piliei
lygiateisikumu, teisj nepakeiiamumu ir nepriklausomumu, nepaprastj teism draudimu, utikrinimu kaltinamajam teises
statym nustatyta tvarka kreiptis teism, paeidus jo teisi baudiamajame procese garantijas.
Lietuvos teis.
Nepriklausomos Lietuvos teisins sistemos raida 1918 1940m.
Teiss altini vairov, teisinis partikuliarizmas ir jo veikimas
Nepriklausomybs Akto teiginys apie nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatym preziumuoja jos saitus su Didija
Lietuvos Kunigaiktyste, i dviej valstybi tstinum, politin, ekonomin, kultrin, teisin perimamum. Taiau, politiniai ir
socialiniai santykiai skyrsi nuo ankstesnij ir nebegaljo bti atgaivinami, todl 1918m. Laikinosios Konstitucijos Pamatini
dsni 24 str. buvo raoma: Srityse, kuriose Lietuvos Valstybs nra ileista nauj statym, laikinai palieka tie, kurie yra buv
prie kar, kiek jie neprietarauja Laikinosios konstitucijos pamatiniams dsniams;i bendra nuostata, tik kiek kitais odiais
ireikta, buvo visose be iimties laikinosiose ir nuolatinse Lietuvos konstitucijose. Taip Lietuvoje buvo sukurtas teisinis
pamatas receptuoti svetim ali statymus, kuriems galioti nustatytos ios ribos: 1) jie Lietuvoje galiojo iki karo, t.y. iki 1914m.
rugpjio 1d.; 2) neprietarauja Lietuvos konstitucijai; 3) nepakeisti nacionaliniais statymais.
i nuostata reik, kad atkuriamoje Lietuvoje teisinamas teisinis partikuliarizmas: atskiros jos teritorijos dalys
paveldjo ilg laik jose politikai viepatavusi usienio pavergj ia diegtus skirtingus teiss, ypa civilins, altinius: kai
Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos ia sigaljo 1840m. Rusijos civilins teiss sistema, kuris tapo pagrindiniu
civilins teiss altiniu; Unemuns Lietuvoje, kuri sutriukinus Napoleon buvo prijungta prie Rusijos kaip Varuvos
hercogysts sudedamoji dalis ir toliau galiojo 1808 1809m. ia vestas 1804m. Pranczijos civilinis kodeksas su pakeitimais,
1807m. Pranczijos prekybinis kodeksas, 1818m. Nekilnojamojo turto nuosavybs teisi tvirtinimo, 1825m. Privilegij ir
hipotekos, 1836m. Santuokos statymai; Lietuvai atitekusioje buvusios Kuro gubernijos teritorijos dalyje Palangos valsiuje
bei nedidelje Zaras apskrities dalyje galiojo Pabaltijo gubernij civilini statym rinkinys.
Gerokai vienodesn buvo baudiamoji teis. ioje srityje nesitenkinta bendro pobdio ikikarini tesis altini
galiojimo nuostata, o 1919m. sausio 16d. buvo paskelbtas statymas dl palikimo galioti Rusijos imperijos 1903m. Baudiamojo
statuto, beje, vesto vokiei okupacijos metais. is statutas ir padaryti jo pakeitimai ir papildymai galiojo visoje Lietuvos
teritorijoje, iskyrus Klaipdos krat. Lygiai taip pat Lietuva naudojosi carins Rusijos civilinio proceso ir baudiamojo proceso
statymais, kuri pagrind sudar 1864m. Teism statutas.
I mintos konstitucins nuostatos taip pat matyti, kad Lietuvos statym leidjas taip pat rezervavo galimybe savo
nuoira mainti teiss altini vairov, unifikuoti teis. Nacionaliniai statymai galiojo visoje Lietuvos teritorijoje , iskyrus,
kai kuriuos dalykus, Klaipdos krate tvarkomus vietini statym. Ketvirtajame deimtmetyje Valstybs tarnyba plaiai
usim teiss kodifikavimu, taiau darbams baigi nebeuteko laiko.
Lietuvos teiss altini vairov taip pat nulm Konvencijos dl Klaipdos krato nustatyta io krato statym
leidybos autonomija, reikusi, kad Lietuvos valstyb prisim tarptautin sipareigojim pripainti savus Klaipdos krato teiss
altinius. Vadinasi, iame krate galiojusios ir visoje Lietuvoje galiojusios teiss suvienodinimas priklaus ne nuo Lietuvos
statym leidjo valios, o buvo manomas tik autonominiam krato statym leidjui sumanius ileisti statymus, identikus
galiojusiems likusioje Lietuvos dalyje statymams.
Klaipdos krate liko galioti Vokietijos imperijos statymai (1900m. Civilinis kodeksas, 1987m. Baudiamasis kodeksas ir
daugyb kit XIX a. pabaigos XX a. pradios Vokietijos bei Prsijos teiss altini), prancz administracijos 1920 1923m.
ir Lietuvos vyriausybs galiotinio 1923 1924m. ileisti norminiai aktai paliepimai ir galiausiai autonominio Seimelio
statymai.

31. Lietuvos teis

Konstitucini akt raida.
Valstybins valdios institucij ir statym leidybos tvirtinimas laikinosiose ir nuolatinse konstitucijose.
1918 m. Spalio 28 d. Vilniuje skubiai susirinko Valstybs Taryba. T pai dien taryba prim Lietuvos Valstybs Laikinosios
Konstitucijos Pamatinius Dsnius, nustatanius savo paios teisin padt. statym leidiamuoju organu paskelbta Valstybs
taryba. Vykdomj valdi laikinoji konstitucija paved Valstybs tarybos prezidiumui, susidedaniam i prezidento ir dviej
viceprezident ir Ministr kabinetui, atsakingam Valstybs tarybai. Konstitucinio akto ypatyb buvo ta, kad pagal j Valstybs

tarybos Prezidiumas buvo laikomas ne tik jos vadovaujaniuoju organu, bet ir kolegialiu valstybs vadovu, skelbianiu
statymus, kvieianiu ministr pirminink, tvirtinaniu Ministr kabineto sudt.
Konstitucijoje buvo paskelbta vis lygyb prie statymus, luom privilegij panaikinimas, asmens, buto ir nuosavybs
nelieiamyb, tikybos, spaudos, odio, susirinkim, draugij laisv. Taiau konstitucija neptar daugelio principin reikm
turini klausim. Valstybs valdymo form turjo nustatyti Steigiamasis seimas. Konstitucijos keitimo teis buvo pavesta
Valstybs tarybai, nustatant tam reikalui kvalifikuot bals daugum.
Dl Rusijos ginkluotj pajg sibrovimo Lietuvos teritorij 1918 m. Sausio 16 d. Lietuvos laikinoji vyriausyb pareik
oficial protest Maskvai. Pradta organizuoti centrini valstybs organ sistema, kurioje aikiai dominavo Valstybs taryba, dl
nepakankamo lankstumo, trukdanio operatyviai reaguoti spariai besikeiiani politin situacij, krizinei padiai aikiai
netiko. Tai atsispindjo Valstybs tarybos 1919 m. Sausio 24 d. Priimtame Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos
Pamatini Dsni papildyme, suteikusiame Ministr kabinetui teis tarp Valstybs tarybos sesij paiam leisti laikinuosius
statymus, kuriuos jis privaljo pateikti artimiausiai sesijai ir galiojusius, kol Valstybs taryba j nepakeis.
Siekdama tsti pradt valdios koncentravim Vyriausybs rankose, 1919 m. Balandio 4 d. Valstybs taryba prim naujus
Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Desnius. Tiesa, dauguma io konstitucinio dokumento nuostat
paodiui kartojo 1918 m. Lapkriio 2 d. Pamatini dsniu nuostatas. I esms tebuvo pakeista centrini valstybs organ
sistema, kurioje pirmj viet naujoji konstitucija ikl vykdomuosius organus-Valstybs prezident ir Ministr kabinet.
Paskelbus, kad prezident renka Valstybs taryba, konstitucija nenustat nei jo rinkim tvarkos, nei galiojim termin.
Konstitucijos pamatiniai dsniai suteik jam teis pertrauk tarp Vallstybs tarybos sesij metu paiam leisti statymus, prie tai
priimtus Ministr kabineto. Prezidentas turjo tvirtinti ir Valstybs tarybos priimtus statymus. Jo pareiktas veto galjo bti
veiktas tik Tarybai t pat statym primus antr kart.
Be statym leidybos, Valstybs tarybai buvo pavesta kontroliuoti ministr kabineto veikl. Atitinkamas valstybinio ir
visuomeninio gyvenimo sritis Ministr kabinetas msi tvarkyti per ministerijas, kuri dabar padaugjo iki deimties.
Steigiamojo seimo svarbiausia uduotis buvo paskelbti Lietuvos Respublikos konstitucij. Krikioni demokrat blokas
turdamas Steigiamajame seime absoliui daugum bals ir todl apsieidamas be kit frakcij paramos, maai tesiskait su
partneri nuomone, ir Lietuvos Valstybs Konstitucija 1922 m. Rugpjio 1 d. Buvo priimta vien tik io bloko balsais.
Pagrindiniai jos bruoai atitiko bendrus demokratini konstitucij reikalavimus.buvo laikomasi poirio, kad konstitucija nra
tiesioginio veikimo teiss aktas, neturi pilieiui ar valstybs institucijai privalomos galios, ji tra privaloma statym leidjui,
kurio leidiami statymai Konstitucij gyvendina.
Steigiamasis seimas ireiks tautos steigiamj gali, nepageidavo, kad eilinis seimas lengvai kaitaliot jos priimtos
Konstitucijos nuostatas. Todl buvo numatyta, kad keisti ar papildyti Konstitucij tegali Seimas 4\5 vis atsov bals dauguma.
Pripainusi suvereni valstybs valdi tautai, j vuykdyti Konstitucija paved Seimui, Vyriausybei, susidedaniai i
Respublikos prezidento ir Ministr kabineto, ir teismui. Deklaruodama valdi pasidalijimo princip, pirmj viet
Konstitucija vis dlto ikl parlament. Svarbiausia seimo funkcija, apibdinanti jo viet valstybs organ sistemoje, buvo
mstatym leidyba-Seimui priklaus iimtin statym leidybos teis. Kita labai svarbi seimo prerogatyva buvo Vyriausybs
veiklos prieira. Respublikos prezident rinko seimas trejiems metams. Formaliai konstitucija prezidentui suteik reikmingas
teises, taiau faktikai, kaip paprastai esama parlamentinse respublikose, prezidentas nebuvo takinga politin figra. Ministr
kabinetas, skirtingai nei prezidentas, konstitucijoje buvo traktuojamas kaip bendrosios kompetencijos valstybs organas.
Nors 1922 m. Konstitucija faktikai buvo nustojusi galios perversmo metu, tautininkai m kalbti ir rasyti apie btinum
keisti j, nes ji buvusi priimta revoliucinio pakilimo slygomis, autoriams neturint reikiamo patyrimo. Apie teist konstitucijos
reformos bd, panaudojant tam reikalui seim, nebuvo kalbama. Buvo tikimasi tai padaryti referendumu, taiau nesulaukusi
paramos i kit politini jg, Vyriausyb 1928 m. Gegus 25 d. Oficialiai paskelb prezidento dekretuot dokument,
pavadint Lietuvos Vlastybs Konstitucija.is konstitucijos oktrojavimo faktas buvo velninamas nuostata, jog ji ne vliau kaip
per deimt met bsianti patikrinta tautos atsiklausimo, t.y. referendumo bdu.
Naujoji konstitucija paodiui pakartojo daugel 1922 m. Konstitucijos nuostat, bet bdingiausias j skiriamas bruoasvykdomosios valdios, pirmiausia respublikos prezidento, galios ipltimas, autoritarini element diegimas. Nurodoma, kad
prezident rinks ypatingieji tautos atsovai, o rinkim tvark nustatys specialus statymas, prezidento kadencija ipliama iki 7
met, nesiejant jos su seim kaita.
Ypa reikmingas buvo konstitucijos 28 straipsnis, numats, kad pirmajam seimui suaukti jokie terminai nenumatomi, ir tuo
visikai nuvertins visas seim lieianias konstitucines nuostatas. Nuo prezidento m priklausyti ir ministr kabinetas.
1928 m. Konstitucija-vienas pirmj Europoje konstitucini akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm.
Konstitucijoje numatyto seimo Lietuvos Vyriausyb ilg laik apskritai neauk, prezidentas vienas leido statymus ir vykd
kitas parlamentines funkcijas. Tuo tarpu opozicija labai aktyviai reikalavo demokratijos ir Seimo rinkim, juose matydama
vienintel legali galimyb sugrti valdi.
Naujj politini pair fone 1928 m. Konstitucija pasirod esanti beviltikai pasenusi. Be to, artinosi 10 met termino, per
kur Konstitucijos leidjai buvo sipareigoj j patikrinti referendumu, pabaiga. Todl, uuot rengusis referendumui, virnse
buvo nutarta parengti nauj konstitucij. i Lietuvos Konstitucij seimas prim 1938 m. Vasario 11 d. Paskelbta prezidento, ji
sigaliojo t pai met gegus 12 d.
Prezidento rinkim tvarka ir galiojim laikas konstitucijoje nepasikeit. Konstitucija neberibojo valstybs vadovo
kompetencijos sakmiu jo prerogatyv ivardijimu. Kardinaliai keitsi prezidento ir kit valstybs institucij santykiai.
Prezidentas kyr seimo rinkimus. Iimtinei seimo kompetencijai konstitucija tepaved priimti savo statut bei konstitucijos
pakeitimo projekt. Ir pagal i konstitucij seimas neturjo iimtins statym leidybos teiss.
Pagal 1938 m. Lietuvos Konstitucij Vyriausyb sudar jau tik ministras pirmininkas ir ministrai, visi kartu pavadinti ministr
taryba, o prezidentas i vyriausybs institucijos buvo eliminuotas.

Civilins teiss altiniai ir j galiojimas teritorijoje.

Pagrindins Lietuvoje galiojs teiss altinis-Rusijos teiss svado X tomo 1 dalis-susidjo i keturi knyg 1. Dl eimos teisi
ir pareig. 2. Dl teisi turtui gyjimo ir tvirtinimo apskritai. 3. dl turtini teisi gyjimo ir tvirtinimo tvarkos. 4. dl sutartini
prievoli.
Vienas pagrindini civilins teiss institut buvo nuosavybs teis. Svarbiausi nuosavybs poymiai buvo turto valdymas, juo
naudojimasis ir disponavimas. Pagal i poymi buvim ar nebuvim statymas skyr visik ir dalin nuosavyb. Visikoji
ems nuosavyb suteik jos turtojui teis visa, kas yra ems paviriuje ir gelmse, taip pat vir nuosavos ems ore.
Nuosavyb buvo laikoma daline, kai savininko teis turt valdyti, juo naudotis ir disponuoti ribojo paalini asmen turimos t
pat turt dalins teiss teis dalyvauti naudojant svetim turt, servitut teis ir kai kurios kitos retesns teiss.
Teis dalyvauti naudojant svetim turt buvo skirstoma viej ir privaij dalyvavimo teis.
Daiktus, galinius bti nuosavybs teiss objektu, statymai skirst kilnojamuosius ir nekilnojamuosius, sigytinius ir
gimininius. Daikt klasifikacija turjo reikm gyjant juos nuosavybn.
Nuosavybsteis turt galjo bti gyjama tik statym nustatytais bdais., i kuri labiausiai paplit buvo dovanojimas,
paveldjimas, pirkimas-pardavimas. Mainai, deimties met valdymo senatis. Nuosavybs teiss gijimas visais bdais buvo
laikomas tikru, jei alys tai atlikdavo laisva valia. Kilnojamj turt statymai leido gyti odine sutartimi ar susitarimu be joki
raytini akt, iskyrus specialiai statymo numatytus atvejus. statymai nuosavybs teis skyr nuo valdymo teiss, kuri
savininkas perduoda kitam asmeniui sutartimi ar kitokiu aktu.
Lietuvoje galioj Rusijos imperijos civiliniai statymai daug dmesio skyr prievolinei teisei. statymai skyr prievoles i alos
padarymi ir atsirandanias i sutari. Sutartys galjo bti sudaromos namine tvarka odiu ar ratu ir notarine tvarka.
Reglamentuodamas pirkimo-pardavimo sutart, svadas nurod, kad esmin jos slyga yra ali susitarimas sumokti pinigus.
Prie sudarydamos pirkimo-pardavimo sutart alys galjo sudaryti upardavimo sutart. Turto nuomos sutartyje turjo bti
nurodomas nuomos objektas, sutarties terminas ir atlyginimo dydis. Nekilnojamo turto, jr ir upi nuomos sutartys turjo bti
sudaromos ratu, o kito turto nuomos sutartims uteko odinio susitarimo. Pagal statym paskolos sutartys negaliojo, jei jos
buvo sudaromos apgailingai ar loimui, jei buvo lupikikos. paskolos sutart i dalies buvo panai, danai taip pat ir vadinama,
panaudos sutartis, pagal kuri vienas asmuo neatlygintinai perduodavo kitam asmeniui teis laikinai naudotis savo kilnojamuoju
turtu su slyga, kad tas pats daiktas bus grintas toks, koks buvo duotas. Didel reikm civiliniai statymai skyr bendrovs
sutariai.statymas ivardijo keturias bendrovi sutartis pilnj, patikimj, darbo ir dalinink. Vis rui bendrovs turjo
juridinio asmens status. Civiliniai statymai be ia mint sutari, taip pat reglamentavo main, dovanojimo, rangos, tiekimo,
pasaugos, draudimo sutartis. Sutari vykdymui garantuoti statym svade buvo nustatytos ios priemons laidavimas,
netesybos, kilnojamojo, turto ustatymas ir nekilnojamojo turto keitimas, tok turt keisti buvo galima tik notarikai.
Lietuvoje i esms buvo laikomasi eimos teiss princip, sitvirtinusi Rusijoje dar XVIII a. vienintel santuokos forma buvo
pripastama banytin. Nesant civilins metrikacijos, santuokos sudarymo tvark, jos nutraukim reguliavo vairi konfesij
banytins normos.
Labai daug dmesio buvo skiriamo paveldjimo teisei, turjusiai tvirtinti nuosavybs ventum ir nepajudinamum, besitsiant
ir po savininko mirties. Pagal statym svad, suraant testament kiekvienas testatorius galjo savo nuoira pasirinkti
paveldtojus, savo turt palikti kam nori. Testamento nesant arba jei jame pamintas ne visas turtas, mirusiojo asmens turto arba
likusios jo dalies paveldtojus nurod statymai. iuo atveju paveldima buvo pagal kraujo gimin.

32
.Nuosavybs teisinis reguliavimas:
Savininkas ia teise naudojasi tol, kol vyksta juridinis faktas, nutraukiantis savininko ir jo turimos nuosavybs ry. Be savininko
valios niekas negali naudotis jo daiktu. 1922 m. nustatyta, kad kai valstybei ar visuomenei naudinga, nekilnojamj turt galima
prievarta nusavinti, laikinai paimti arba suteikti kam nors teis dalyvauti j naudojant. Svrabiausi N.T. poymiai buvo turto
valdymas, naudojimasis juo ir disponavimas. Pagal i poymi buvim, ar nebuvim skiriama visika ir nev. Nuosavyb. V..N.suteikia jos turtojui teis visa, kas yra ems paviriuje ir gelmse, taip pat vir nuosavos ems ore. N..N.-savininko teis
turt valdyti, juo naudotis, disponuoti ribojo paalini asmen turimos tam paiam turtui ne visos teiss: tai servitut teis, teis
dalyvauti naudojant svetim turt, kai kurios kitos retesns teiss. T.D.N.S.T.-skirstoma viej ir privaij. V.t.-nuosavybs
ribojimai buvo nnustatomi bendrai vis moni naudai. P.t.-savininko teises var konkrei asmen-dan. Kaimyn-naudai,
todl ji dar buvo vadinama kaiminysts teise. statymai skyr miesto ir kaiminysts teis. Daiktai, galintys bti n.t. objektu buvo
skirstomi kilnojamus ir nek. Nuosavybs teis gyjama-dovanojimas, pirkimas, pardavimas, paveldjimas, mainai, valdymo
senatis. Kiln. T. galima sigyti ir odiniu susitarimu, o nekiln.t. tik forminus notarine tvarka.
Baudiamoji teis: 1903 m. Carins Rusijos baudiamojo statuto galiojimas Lietuvoje:
Nutarta palikti galioti rusijos imperijos st., kiek jie neprietarauja lietuvos konstitucijai. 1919m. 01 16 Tarybos Prezidiumas
nutar baudiamuoju kodeksu laikyti Rusijos imperijos 1903 m baudiamj kodeks. Jis turjo 687 straipsnius. Lietuvoje galiojs
statutes susidjo i 37 skyri. Pirmame skyr. Idstyti baud., teiss bendrosios dalies klausimai, o kituose-ypatingieji b.t. dalis.
Jame supaprastinta bausmi sistema ir teisjas turjo galimyb jas taikyti savo nuoira. Jis galiojo visoje Lietuvoje, iskyrus
Klaipdos krat. Vietoj statute nurodyt bausmi skiriamos ios-sunkij darb kaljimas; paprastas k., aretas., bauda. Smulkiai
reglamentavo nusikaltimo sudties elementus-subjekt, objekt, subjektyvij ir objektyvij pus. Btinas nusikaltimo poymiskalt (tyin ar netyin);
Papildomi baudiamieji statymai:

1920 m. prezidentas A. Smetona papild b.s.,, nustat, kad u ginkluot sukilim, siekiant atimti nepriklausomyb, suardyti esam
tvark ir kt. gresia bausm nuo 8 m. s.d. kaljime ar mirties bausm. U priklausym kokioms organizacijoms taipogi baudiama
grietai (8 m. s.d. kaljime); u valstybs gynybins galios silpninim-s.d.kaljimas nuo 4 m. iki mirties bausms.; u numatytus
nusikaltimus baud kariuomens teismas arba karo lauko teismas. Grietos bausms buvo todl, kad vyko karas su Lenkija dl
Vilniaus k. 1920 12 21 buvo statuto papildym, o 1925 06 20 B.S. papildytas staripsniais, kurie numat mirtieas bausm u
prezidento, seimo nario, ministr, valstybs kontrolieriaus, kariuomens vado, valstybs tarnautojo nuudym. 1903 m B.S.
perm Pranczijos baudiamojo kodekso nusikaltim lengvinani aplinkybi sistem ir gerokai iplt teisj nuoir.

33
Lietuvos teis 1918-1940 metais: baudiamosios atsakomybs pagrindai, bausmi sistema, atskiros nusikaltim rys. Teism
sistemos teisinio reguliavimo raida ir teismo procesas.
1919 m. sausio 16 d. buvo paskelbtas statymas dl palikimo galioti Rusijos imperijos 1903 m. Baudiamojo statuto. is Statutas
ir padaryti jo pakeitimai ir papildymai galiojo visoje Lietuvos teritorijoje, iskyrus Klaipdos krat. Statute buvo idstyti
baudiamosios teiss principai. Statutas smulkiai reglamentavo nusikaltimo sudties elementus: subjekt ir subjektyvij pus,
objekt ir objektyvij pus. Pagal j nusikaltimas - tai kiekvienas mogaus veiksmas, kuris jo atlikimo metu buvo draudiamas
baudiamuoju statymu ir u kur nustatyta bausm. Btinas nusikaltimo poymis buvo kalt.
statymas, vesdamas Lietuvoje galioti Baudiamj statut, nustat ias bausmi ris: sunkij darb kaljim(skiriamas nuo 4
iki 15 met arba iki gyvos galvos), paprastj kaljim(skiriama kalti nuo dviej savaii iki met), aret(skiriamas nuo vienos
dienos iki 6 mnsi) ir pinigin baud. Nubaustieji netekdavo garbs titul, laipsni, ordin, pensij, turtini teisi, vedybini
teisi, taip pat teiss rinkti ir bti renkamiems, eiti valstybs tarnyb ir t.t.
U komunistin veikl paprastai buvo taikomas Statuto penktasis skyrius "Apie smy", kuriame skiriamos trys nusikaltim
sudi grups: KURSTYMAS - veiksmas, kuriuo kurstoma sukelti mait arba iduoti valstyb, neklausyti statymo ir pan.,;
SAMBRIS KAIP NETEISTAS MINIOS SUSIBRIMAS - Statutas numat atsakomyb u vieo sambrio, kuriam policija
ar kariuomen buvo sakiusi isiskirstyti, nepasialinim; NUSIKALSTAMOS SJUNGOS - Statutas draud dalyvauti inomai
udraustoje sjungoje.
TEISMO PROCESAS.
Civilins bylos prasiddavo iekinio praymo teismui teikimu. Praymo nuoraas buvo siuniamas atsakovui. Atsakovui
teism neatvykus, byla galjo bti nagrinjama be jo, o neatvykus iekovui - byl nutraukdavo, jei tik iekovas iekininiame
prayme nebuvo pras tokiu atveju byl nagrinti jam nedalyvaujant. Teisminis nagrinjimas prasiddavo bylos esms
idstymu. Po to vykdavo ali ginai. rodinjimo nata tekdavo aliai, iklusiai aplinkybes, turjusias bylai reikm ir kurias
reikjo rodyti. Baigs teismin nagrinjim, teismas skelb vadinamj rezoliucij, o galutinis sprendimas alims buvo
praneamas ne vliau kaip per dvi savaites.
Baudiamoji byla prasiddavo nuo privai asmen skund, policijos ir pareign praneim. Byl kl valstybs gynjas arba
teismo tardytojas. Nusikaltimo fakto buvim ir kaltuosius asmenis nustatinjo kvotos organai, daniausiai policija. Parengtin
tardym bylose atlikdavo teismo tardytojai - jie rinkdavo ir pagal proceso reikalavimus tvirtindavo rodymus. Ikiteismin veikla
baigdavosi tardymo surinkos mediagos tikrinimu ir kaltinamojo akto suraymu. Teismo posdis prasiddavo kaltinamojo akto
paskelbimu. Po to buvo tardomi teisiamieji, apklausiami liudytojai, tikrinami kiti rodymai. Nuosprendiai pagal pobd buvo
skirstomi negalutinius, t.y. tokius, kurie dar galjo bti peririmi apeliacine tvarka, ir galutinius, kurie tegaljo bti peririmi
ne i esms, o tik dl j teistumo.