TEISS ISTORIJOS EGZAMINO ORIENTACINS TEMOS

IR KAZUSO SPRENDIMO PAVYZDYS

2014-2015 m.m.

Usienio teiss istorija:

1. Senovs Atn demokratija ir teis.

Senovs Atnuose demokratins valstybs forma suklestjo V a. Pr. Kr. Tai reikia, kad
statym leidybos teise Atnuose naudojosi visi, turintys teis dalyvauti tautos
susirinkime t.y. vyrikos lyties Atn pilieiai, sulauk pilnametysts (20 met). Bet
kuris visateisis pilietis tautos susirinkimui galjo pateikti statymo projekt. statym
projektai buvo vieai skelbiami tautai susipainti.
Graikijos teis pasiymjo:
1) Ji nepereng poli rib
2) Rutuliojosi vietos paproiu, tradicij, statym pagrindu
3) Pasiymjo partikuliarizmu
4) statymai paprastai reikti ratu

Pagrindiniai Atn teiss altiniai

1) Seniausias teiss altinis paproiai
2) Drakonto statymas
3) Solono statymas

2. Romn nuosavybs ir sutari reglamentavimas, nuosavybs rys,

emancipacija, sutari rys, santuokos reglamentavimas.

Nuosavybs reglamentavimas:
Nuosavyb buvo detaliai reglamentuota. I prai vyravo bendruomenin
nuosavyb. Bendruomenin em nebuvo objektu.Bendruomenin em buvo
dalijama eimoms ir po dviej met tapdavo valstybs nuosavybe.I ems
nuosavybs atsirado kviritin ( tautiei) nuosavyb. Romnai pirmi ivyst
privatin nuosavyb. Visas turtas buvo skirstomas dvi dalis :
res mancipi priskiriama em, gyvuliai, turtas, vergai, rankiai
res necmancipi priskiriamas visas kitas turtas
Perduodant res moncipi daiktus buvo btina atlikti moncipacijos ritual.

Emancipacija tai emancipuot daikt perleidimo kitam savininkui ritualinis

aktas.

Sutari rys:
Literalins sutartys
Realins sutartys.
Panaudos sutartis
Pasaugos.
keitimo sutartys
Konsensualins sutartys.
Nuomos sutartis

Santuokos reglamentavimas:
eimos krimo pagrindas Romoje buvo santuoka. Romn eimos teis skiria 2
santuokos ris: teist romnik santuok ir santuok, sudaryt peregrin ir kit
laisvj , neturini teiss sudaryti teistos romnikos santuokos. Vyras teises
gaudavo tik itekjs arba sulaukes 30 met. Moteris itekdama netekdavo tvo
valdios. Prie santuok sudaromos suadtuvs. Tuokiamasi materialiniu pagrindu.
Berniukai tuoktis galjo nuo 14 met, o mergaits nuo 12 met. Sutuoktiniai negaljo
turti joki giminysts ryi.
3. Romn teiss kodifikavimas.

Romn teis Romos valstybje liko nekodifikuota.

Pirmieji, privaia iniciatyva, romn teiss rinkiniai, buvo Romos teisinink Gregoriano
ir Hermogeniano kodeksai (Codex Gregorianus, Codex Hermogenianus), sudaryti III a.
pabaigoje-IV a. pradioje. Po vlesni papildym, mintuose dviejuose kodeksuose
surinkti Romos imperatori galiojusi konstitucij tekstai. ie neoficials rinkiniai
Romoje buvo populiars ir praktikoje turjo oficiali taiss altini reikm.

438 m. pasirod pirmoji oficiali imperatori konstitucij kodifikacija, pavadinta

Teodosijaus kodeksu (Codex Theodosianus). Rinkinyje buvo surinktos Romos
imperatori konstitucijos, pradedant aktais, ileistais imperatoriaus Konstantino (312
m.). is kodeksas galiojo abiejose Romos imperijose.

Isamiausia romn teiss kodifikacija buvo ileista jau Vakar Romos imperijai lugus
. Tai buvo atlikta Bizantijos imperatoriaus Cezario Flavijaus Justiniano nurodymu,
vadovaujant inomam to meto teisininkui imperatoriaus kanceliarijos virininkui
Tribonianui.

Kodifikacijos darbas buvo pradtas imperatori konstitucij surinkimu, panaudojant

ankstesni - Gregoriano, Hermogeniano, Teodosijaus - rinkini mediag, taip pat jau
po j ileistas konstitucijas. Kodekso (Codex Justinianus) rengimas buvo ubaigtas 529
m., bet jo tobulinim nutarta tsti.

Po to imtas rengti teisini tekst rinkinys, Justiniano nurodymu pavadintas Digestais

arba Pandektais. Digestai, sudar svarbiausij Justiniano kodifikacijos dal, vliau
tapo pagrindiniu romn teiss studij altiniu. Kita Justiniano kodifikacijos dalis yra
Institucijos arba Pagrindai - elementarus romn teiss vadovlis, skirtas
pradedantiesiems teisininkams bei teiss mokykl mokiniams.

4. Romn teiss altini rys ir romn teiss raidos laikotarpiai.

altini rys:
1) Imperatori konstitucijos
2) Pretori ediktai
3) Paproi teis
4) statymai
5) Senato nutarimai
6) Teiss mokslas

Raidos laikotarpiai:
1) Achainis laikotarpis (VI III a. pr. Kr.).
2) Ikiklasikinis laikotarpis (III a. pr. Kr. 17 m. pr. Kr.).
3) Klasikinis laikotarpis (I III a.)
4) Poklasikinis laikotarpis (IV VI a.)

5. Kanon teiss struktriniai elementai.

Teiss altiniai: ventasis ratas, 10 dievo sakym, paproiai, popieiaus nutarimai,

didysis Graciono traktatas, kanon teiss kodeksas.
Bruoai: antivietin, universali.
Popieiaus valdia pripainta aukiausia, popieius turjo aukiausi valdi
ekskomunikai, galjo aukti viuotinius banyios susirinkimus.

6. Popiei revoliucijos eiga, dviej kalavij doktrina, senoji ir naujoji

kanon teis, Dictatus papae 1075m.
Revoliucijos eiga: Feodaliniam susiskaldymui giljant, augo popiei politins
ambicijos. Prieita prie to, kad 1075 m. popieius Grigalius VII Popieiaus sakais
(Dictatus papae) udraud pasaulietin banyios hierarch investitr ir paskelb ne
tik politin ir teisin popieiaus virenyb visoje banyioje bei dvasinink
nepriklausomum nuo pasauliei kontrols, bet taip pat pareikalavo Romos popiei
virenybs pasaulietikuose krikionikojo pasaulio reikaluose, tame tarpe - galios
alinti i sosto imperatorius ir karalius, pripainimo. tokias popieiaus pretenzijas
vokiei imperatorius Henrikas IV Saksonietis atsak mginimu nualinti popiei
Grigali VII, bet pastarojo buvo ekskomunikuotas, atskiriant j nuo banytins
bendruomens, o jo vasalus atleidiant nuo itikimybs priesaikos. iuo pagrindu tarp
popieiaus ir imperatoriaus sipliesks karas su pertraukomis vyko iki 1122 m.
Kovodami su Europos monarchais u savo politin tak, Romos popieiai griebsi taip
pat ir specifini banytini priemoni, toki kaip interdiktas, reiks draudim tam
tikroje teritorijoje 3-60 met atlikinti religines apeigas, neatskiriant nuo banyios;
kai kur per interdikt mons buvo pareigoti pasninkauti, udrausta kirpti plaukus,
buiuotis ir kt.
ios kovos dka Romos katalik banyioje ir jos santykiuose su pasaulietikaja
valdia vyk pokyiai yra vadinami popieiaus Grigaliaus VII reformomis arba
Popiei revoliucija.

Dviej kalavij doktrina:

Iki XI a. Vakar Europoje buvo paplitusi dviej kalavij doktrina, kad Dievas yra
skyrs dvi valdias - dvasin ir pasaulietin; pirmoji esanti patikta banyiai, o antroji
- pasaulietiniams valdovams, n vienai j neskiriant lemiamos galios ir abi ios
valdios privalanios papildyti viena kit. Banyios gali ir tak didele dalimi
slygojo imperatori ir karali globa, taiau Europoje paplitusio visuotinio
partikuliarizmo, neorganizuotumo fone ji buvo organizacijos pavyzdys.

Senoji ir naujoji kanon teis:

Senoji: Iki pat XI a. banyia buvo vertinama ne kaip politinis darinys, o pirmiausia
kaip dvasin moni bendrija. Valstybi teritorijoje jai vadovavo imperatoriai ar
karaliai, o betarpikai - vyskupai, tarp kuri svarbiausiu, pagal tradicij, buvo
laikomas Romos vyskupas, kuriam vliau, V a., buvo suteiktas Romos popieiaus
titulas.
Naujoji : nuo XI-XII a. Popiei revoliucijos, Romos katalik banyia virto savotika
eksteritorine bendraeuropine teokratine monarchija. Vormso 1122 m. konkordatu tarp
Romos popieiaus Kaliksto II ir Vokietijos imperatoriaus Henriko V buvo pasiektas
kompromisinis susitarimas, pagal kur asmenis dvasikoms pareigoms uimti skiria
popieius, o imperatorius tik priima i dvasininko itikimybs priesaik ir suteikia jam
pasaulietikj valdi toje teritorijoje, kurioje jis gavo pareigas. Banyia jau turjo
savo politikos, finans ir teism organus, savo diplomatin tarnyb.

Romos katalik banyia tapo galinga centralizuota banyios organizacija, grietu

dvasininkijos pavaldumu savo hierarchams, tankiu vienuoli ordin tinklu.

Dictatus Papae 1075 m.

1075 m. popieius Grigalius VII Popieiaus sakais (Dictatus papae) udraud
pasaulietin banyios hierarch investitr ir paskelb ne tik politin ir teisin
popieiaus virenyb visoje banyioje bei dvasinink nepriklausomum nuo
pasauliei kontrols, bet taip pat pareikalavo Romos popiei virenybs
pasaulietikuose krikionikojo pasaulio reikaluose, tame tarpe - galios alinti i sosto
imperatorius ir karalius, pripainimo.
7. Len ir dvar teis.
 Len teis: Len ir dvar teiss formavimasis vyko ne statym, o paprotins
teiss pagrindu. iuo laikotarpiu visur baig formuotis feodalin hierarchija. Jei
kiekvienas senjoras galjo turti daugyb vasal, tai vasalas galjo turti tik vien
senjor: len teis tvirtino svarbi taisykl, jog niekas negali bti dviej senjor
vasalu.

Dvar teis: Madaug tuo pat metu dvaro paproiai virto dvar teiss, kartais dar
vadinamos baudiavine teise, sistema. Dvar teis reglamentavo santykius tarp
turtingj ir varg, valdanij ir valdomj. Servo priklausomyb dvarininkui
gavo teisin pobd, o tai reik, kad servaas tapo teisi ir pareig dalyku, taigi
senjorui patvirtintos teisi ribos, kuri anksiau nebuvo ir kurios todl galjo bti
ginijamos. ymiai tiksliau imtos reguliuoti servo prievols: laas buvo apribotas
maksimaliu dien skaiiumi savaitje arba pakeistas piniginiais mokjimais.
Pagrindine servo pareiga buvo laikoma materialini prievoli vykdymas.

8. Barbar teiss bruoai. Teiss altiniai, teiss ypatybs.

Bruoai :
1) Asmeninis teiss taikymas
2) Teiss pagrindin funkcija- taikinamoji
3) Teis primityvi, buitika, paprasta ir formalizuota
4) Teis reglamentavo tik neymi dal visuomenini santyki. Daugiausia pltota
baudiamoji teis.
5) Teiss normos teiss rinkiniuose dstomos kazuistine forma kaip konkrets
gyvenimo faktai.

Teiss altiniai :
1. Paproi teis
2. Negauss pavieniai centrins valdios ileisti statyminiai aktai
3. Banytins teiss normas.
4. Salij statymai
5. Etelberto statymai

9. Karali laikotarpio Pranczijos ir Vokietijos teis.

Pranczijos teis : Pranczijos teisje vyravo kutium partikuliarizmas.

Pagrindiniai karali laikotarpio teiss altiniai buvo: 1. Paproiai (kutiumai), 2. Romn
teis, 3.Didieji Normandijos kutiumai 4. Didieji Pranczijos kutiumai 5. Bovs
kutiumai 6. Kanon teis.
Karalius Pranczijoje leido ordonansus, deklaracijas ir patentus.
Absoliutizmo laikotarpiu karalius turjo neribot valdi m pats reglamentuoti
valstybs ekonomin politik, mokesius, sprsti kitus svarbiausius valstybs reikalus.

Vokietijos teis :
Vokietijos imperatorius vykd ias pagrindines funkcijas:
1) Vald padedamas dvaro, vis laik keliavo kartu su juo o imperij
2) Vadovavo teismo posdiams (imperatorius aukiausias teisjas)
3) Taik vietos ir geni teises
4) Iklausydavo ir sprsdavo apeliacijas dl kunigaiki, bajor, miesto teism
sprendimo.

Imperatorius liko simboline valstybs galva, simbolizuojania valstybs vienyb,

taiau neturjo realios valdios, o tik koordinavo vokiei feodal karo ir usienio
politik.

Pagrindiniai teiss altiniai :

1. Statutai
 2. Justiniano digestai
3. Reichstago nutarimai
4. Karolina
5. Saks veidrodis
6. Vokiei veidrodis
7. vab veidrodis
8. Bavar baudiamasis kodeksas
9. Prs emi teisynas
10. Tereziana Jozefiana
10. 1532m. Karolinos teisyno baudiamoji teis, teismo procesas ir
Lietuvos statut baudiamoji teis ir teismo procesas.

Baudiamoji teis:
Nuudymas btinosios ginties aplinkybmis buvo laikomas teistu, ginant savo
gyvyb,kn,garb ir ger reputacij, jei tik umutasis puol mirtinu ginklu ir jei
upultasis to negaljo ivengti. Btinoji gintis nebuvo pripainama,upuolimui esant
teistam arba jam jau pasibaigus. Atsakomyb velninaniomis aplinkybmis laikyta
tyios nebuvimas,nusikaltimo padarymas sikarsiavus ar supykus.
Teismo procesas:
Teisyne tvirtintas Vokietijai naujas inkvizicinis procesas, nors dar liko kai kuri
kaltinamojo proceso element: byla galjo bti keliama nukentjusiojo ar kito asmens
iniciatyva, rodymus teismui galjo pateikti abi alys.
Remtasi formali rodym teorija
Procesas baigdavosi nuosprendio, kuris galjo bti kaltinamasis, paliekantis
tariamuoju arba iteisinantis, paskelbimu.
Teis sksti nuosprend nebuvo numatyta.

Lietuvos statut baudiamoji teis:

1- Asis statutas . vardijant veik, kaip tam tikros ries nusikaltim, visada turjo
atsirasti skriauda arba ala. Baudiamoji atsakomyb daniausiai skirta
nusikaltim padariusiam fiziniam asmeniui.Jau vyko vieosios ir privatins teiss
atribojimas. Nukentjs asmuo turjo teis susitarti su nusikaltliu dl alos
atlyginimo, susitaikyti su juo arba jam dovanoti. Nurodoma , kad btinosios
ginties ir btinojo reikalingumo atvejais asmenys u savo veik nra baudiami.
2- Ajame Lietuvos Statute nemaai nusikaltim pereina vieosios teiss srity,
vertinant juos kaip pavojingus visuomenei. Aptartos velninanios ir
sunkinanios aplinkybs.
3- Treiajame Lietuvos Statute pirmiausiai pabrtas nusikalstamos veikos
pavojingumas visuomenei. Taip pat sakmiai nurodoma, kad nusikaltlis btinai
turi bti nubaustas. Aptartos velninanios ir sunkinanios aplinkybs.

Statutuose nusikaltimai skirstyti tyinius ir netyinius. Statutuose numatytas

bendrininkavimas vairiomis formomis. Nusikaltimai skirstyti pagal j pobd.

Lietuvos statut teismo procesas:

Teismo sprendimai buvo priimami didiojo kunigaikio vardu. alys su iekiniu
privaljo kreiptis teism tik pagal priklauomyb, antraip turjo mokti teisjui.
Iekinys turjo bti pagrstas tik faktais ir neeisti antrasios alies.

11. Bendrosios, Teisingumo ir statutins teiss atsiradimas ir raida

vidurami Anglijoje, teiss altiniai, precedento taisykl.

Bendrosios teiss atsiradimas ir raida:

Pradioje bendroji teis buvo gana ribota, skirta iimtinai karaliaus
byloms.Privats asmenys su savo skundais kreiptis karaliaus teismus neturjo
teiss, j bylas nagrinjo vietiniai teismai. Taiau netrukus bendroji teis m
plstis, vis plaiau apimdama taip pat ir bendrsias bylas, kurios imtos sprsti pagal
suinteresuot asmen, paprastai, nukentjusios alies, skundus, adresuotus karaliui.
Bendroji teis formavosi taip pat betarpikos karaliaus teism praktikos pagrindu.

Statutins teiss atsiradimas ir raida:

Anglijos karali teiss akt leidyba po norman ukariavimo prasidjo jau nuo Viljamo
Ukariautojo laik, ir jau 1114 m. pasirod vienas seniausi toki akt rinkini.
Parlamento priimti aktai, pasirayti karaliaus imti vadinti statutais . Dl to ilgainiui,
sigaliojus principui, kad pasikeitimai teisje neturi vykti be karaliaus ir parlamento
sutikimo, teisj teiss krybos vaidmuo kiek sumenkjo.
Teiss altiniai:

Karali teism sprendimai

Statutai
Precedento taisykl:

Kart padarytas tos paios grandies arba auktesni teism sprendimas, turintis
savyje koki nors teisin nuostat, aikinantis paini teiss norm ar atsakantis
teiss norm nenumatyt klausim, imtas laikyti privalomu pavyzdiu visiems
vlesniems byl, kuriose susiduriama su panaiomis faktinmis aplinkybmis,
sprendimams.

12. Anglijos neraytoji konstitucija: teiss altini rys.

Labai svarbi Anglijos konstitucins monarchijos savyb, kad ji niekada nebuvo teisikai
tvirtinta ratinje konstitucijoje. Neraytoji konstitucija Susidejo i pavieni
parlamento akt (raytoji dalis) ir konstitucini paproi bei precedent (neraytoji
dalis) visumos.
Rys: 1215 m. Didioji laisvi chartija; 1297 m. parlamento statutas; 1689m.
Teisi bilis; 1701 m. Santvarkos statymas

13. 1787m. JAV konstitucija: valstybs santvarka, valdymo forma, statym

leidyba.

Valdymo forma: demokratija; statym leidyba: priklauso i dviej rm sudarytam

Kongresui; Valstybs santvarka: Jungtini valstij federacins sistemos valdymas.
Vykdomoji valdia pavedama prezidentui.
Teismin v. aukiausiasis teismas + kiti teismai

14. 1789 ir 1793 met mogaus ir pilieio teisi deklaracijos.

1789m: rengiant deklaracij dalyvavo vis trij luom atstovai. Deklaracija susidjo i
17 straipsni. Jame isiskiria du pagrindiniai nuostat blokai: 1) mogaus ir pilieio
teis; 2) konstitucins santvarkos principai.
mogaus teiss: gimtos ir neatimamos (laisv, nuosavyb, saugumas, teis
prieintis priespaudai
Pilieio teiss: suteikiamos valstybs (teis eiti visuomenines pareigas, pareiga
ilaikyti ginkluotsias pareigas ir administracij)
Konstituciniai principai: tautos suverenitetas; valdi padalijimo principas, piliei
lygyb pries statym, statymas bendros valios iraika

1793m. Palyginti su to paties pavadinimo 1789 m. aktu, buvo gerokai radikalesnis ir

didesnis susidjo i 35 straipsni. Taiau nemaai nuostat pakartojamos, kai kurios
j patikslinamos ar patobulinamos. Deklaracija skelb, kad visuomens tikslas esanti
visuotin laim. Deklaracija skelb gimt lygyb ir lygyb prie statym. i
Deklaracija (Jakobin) pateik platesn konkrei ivestini laisvi sra joje
skelbiamos susirinkim laisv, laisv atlikinti religines apeigas, peticij teikimo teis.
15. Pranczijos Pirmoji respublika, 1793m konstitucija, valstybs
institucijos ir statym leidyba.

1792m. Ncionalinis konventas prim dekret skelbiant bet kurios konstitucijos

galiojimo slyg ji turi bti priimta tautos ir kartu likvidavo Prancuzijoje monarchij.
1792 m. Rugsjo 25d. Paskelbta, kad Pranczija yra respublika, vientisa ir nedaloma.
1793m. Birelio 24d. Priimta nauja Pranczijos Konstitucija, kurios sudedamja dalimi
tapo naujai suredaguota mogaus ir pilieio laisvi deklaracija.
Deklaracija skelb, kad visuomens tikslas yra visuotin laim. Vyriausyb steigiama
naudojimuisi mogaus gimtomis ir neatimamomis teismis utikrinti( lygyb, laisv,
saugumas ir nuosavyb). Deklaracija skelb gimt lygyb prie statym.
Valstybs institucijos: Visa reali valdia tapo sutelkta Nacionalinio konvento
rankose. Nacionalinis konventas tapo ne tik satym leidybos, bet ir vykdomuoju bei
teismo orgnu.
statym leidyba: statym leidybos korpusas( sil statymus ir leido dekretus), o
juos sankcionavo pilieiai.

16. 1799m Konsulato respublika Pranczijoje. Valstybs institucijos ir

statym leidyba.

Konstitucijoje jau nebebuvo tradicine tapusios mogaus ir pilieio teisi deklaracijos.

Pirmuoju konsulu personaliai paskirtas Napoleonas Bonapartas, kuris buvo visagalis:
naudojosi iimtine statym iniciatyvos ir skelbimo teise, teise savo valia skirti ir
atleisti Valstybs tarybos narius, ministrus, pasiuntinius, karininkus, vietos
administracini institucij pareignus, teisjus.
statym leidyba turjo usiimti dveji rmai: Tribunatas vieai svarst statym
projektus, po to projektas patekdavo statym leidiamj korpus, kuris juos tvirtino
arba netvirtino.
Valstybs institucijos: 1. vyriausioji valdia (pirmasis konsulas, kuriam skirta
iimtin statym iniciatyvos teis // du antrieji konsulai kurie turjo patariamj bals)
2. valstybs taryba 3. Vyriausyb. Svarsto statym projektus. Vykdomoji valdia 4.
senatas sergetojas. Naikina statym korpuso priimtus statymus 5. Tribunatas 6.
statym leidybos korpusas

17. 1804m. Pranczijos civilinis kodeksas ir 1900m Vokietijos civilinis

kodeksas.

1804m. Isamiausias kodifikacijos darbas. Jame formuluojami bendrieji principai, nra

kazuistini pobdio detali.
Vokietijos ir Pranczijos civilini kodeks ideologiniai pagrindai panas, jie abu rmsi
XIX a. liberalizmu.Vokietijos civilinis kodeksas savo dmesiu nuosavybei, sutarties
laisvei ir tradicinei eimai primena Prancz civilin kodeks, jis kartu atspindi daug
vykusi permain. Svarbiausia, kad keletas Vokietijos civilinio kodekso nuostat ima
pripainti i tam tikr privai teisi iplaukianias socialines pareigas, taip pat idj, kad
teismis negali bti piktnaudiaujama.

18. 1872m. Vokietijos baudiamasis kodeksas.

Nusikalstam veik klasifikacija: nusikaltimai, nusiengimai, paaidos.

U valstybs galvos, valstybi vadov, nuudym ir u i anksto suplanuot nuudym
buvo taikoma mirties bausm; kodeksas taip pat numat drausms kaljim, ilgesn
nei penkeriems metams kalinim tvirtovje. U nusiengimus galjo bti skiriamas
kalinimas tvirtovje iki penkeri met, kaljimas, bauda.
Daugiausia straipsni buvo skirta valstybiniams nusikaltimams, taip pat nusikaltimams
nuosavybei ir asmeniui. Tarp pirmj greta aukiausios ir emi idavysts buvo
minimi imperatoriaus ir vietos valdov eidimas, pinig padirbinjimas, nepaklusimas ir
raginimas nepaklusti valstybs valdiai.

19. Pranczijos 1791 m. ir 1793 m. konstitucijos.

1791m: konstitucin monarchija/ 1793m: tiesiogin demokratija

1791 met: i Konstitucij prim Steigiamasis susirinkimas. i konstitucija tvirtino
konstitucin monarchij. Konstitucija pradedama mogaus ir pilieio teisi
deklaracija, vliau eina preambul, kuri skelbia luomins santvarkos panaikinim.
Konstitucija utikrino gimtas ir neatimamas moni teises- kilnojimosi, odio ir
spaudos, susirinkim, peticij. Skelbiama nuosavybs nelieiamumo
garantija.Konstitucija reglamentavo administracin valstybs suskirstymas
departamentus. Reglamentuoja Nacionalin statym leidybos susirinkim
Nacionaliniui susirinkimui buvo suteikta teis leisti statymus, nustatyti mokesius,
kontroliuoti ilaidas. Vykdomoji valdia buvo pavedima paveldimam karaliui,
kuris i funkcij gyvendino per savo skiriamus ministrus. Teismas buvo
laikomas nepriklausomu nei nuo Nacionalinio susirikimo nei nuo karaliaus.
1793 Konstitucija: 1793 birelio 24 Nacionalinis konventas prim nauj
konstitucij. angin dalis skelb, kad visuomens tikslas yra visuotin laim.
Deklaracija, kuri buvo ios konstitucijos sudedamoji dalis, neatimamomis teismis
laik lygyb, laisv, saugum ir nuosavyb. Deklaracijoje skelbiamas tautos
suverenitetas.Konstitucija skelb, kad suvereni liaud sudaro Pranczijos piliei
visuma. statym leidyba priklaus statym leidybos korpusui. Konstitucija
atmet valdi padalijimo princip. Vadovauti bendrajam valdymui paved
Vykdomj Taryb. Nacionalinis konventas prim, kad Konstitucija turi bti
priimama tautos. Nacionalinis konventas tapo ne tik statym leidybos, bet ir
vykdomuoju bei teismo organu.

20. Pranczijos I (1793) ir II (1848) respublik konstitucijos.

I (1793): 1793 birelio 24 Nacionalinis konventas prim nauj konstitucij. angin

dalis skelb, kad visuomens tikslas yra visuotin laim. Deklaracija, kuri buvo ios
konstitucijos sudedamoji dalis, neatimamomis teismis laik lygyb, laisv,
saugum ir nuosavyb. Deklaracijoje skelbiamas tautos
suverenitetas.Konstitucija skelb, kad suvereni liaud sudaro Pranczijos piliei
visuma. statym leidyba priklaus statym leidybos korpusui. Konstitucija
atmet valdi padalijimo princip. Vadovauti bendrajam valdymui paved
Vykdomj Taryb. Nacionalinis konventas prim, kad Konstitucija turi bti
priimama tautos. Nacionalinis konventas tapo ne tik statym leidybos, bet ir
vykdomuoju bei teismo organu.

II(1848): J prim Nacionalinis susirinkimas. i konstitucija tvirtino socialin

respublik, kuri rmsi laisvs, lygybs, brolyb pricipais, o jos pagrind sudar
eima, darbas, nuosavyb, visuomens tvarka. ia skelbiamas laisvi ir teisi
katalogas: lygiateisikumas, sjung, susirinkim, spaudos, tikjimo, darbo ir
verslo laisvs., asmens ir buto , nuosavybs nelieiamyb, mokesi dydio
priklausomyb nuo turtins padties. Konstitucija skelb, kad visa valdia kyla i
tautos. vedamas valdi padalijimo principas. statym leidyba priskiriama
Nacionaliniam susirinkimui. Jis taip pat reng projektus, tikrino skundus.
Antroji respublika pirmoji ved tiesioginius, slaptus rinkimus. Vykdomoji
valdia skiriama prezidentui. Nacionalinis susirinkimas galjo nualinti prezident
nuo pareig.

21. Pranczijos III respublikos konstitucija ir Anglijos neraytoji

konstitucija.

1870 met rugsjo 4 dien statym leidybos korpusas skelbia Pranczijos treij
respublik. Iki ios konstitucijos buvo neigiamas vykdomosios, leidiamosios ir
teismins valdios bendradarbiavimas. statym leidyba buvo patikta dviej rm
parlametui Deputat rmams ir Senatui. Prezidentui rinkti ar Konstitucijos pataisoms
priimti ie rmai turjo posdiauti kartu, sudarant Nacionalin susirinkim. Abiej
rm nariai turjo statym leidybos iniciatyvos teis. Abieji rmai vienodomis
teismis dalyvavo statymleidyboje.Kiekvienas statym projektas turjo priimtas j
abiej. Prezidentas taip pat dalyvavo statym leidyboje. Jis skelb rm priimtus
statymus ir galjo juos grinti naujam svarstymui. Prezidentas pirmininkavo Ministr
tarybai.
Anglijos neraytoji teis: Anglijos konstituciniai statymai - tai parlamento ileisti
statutai ypa svarbiais visuomeniniais politiniais reikalais, primimo tvarka
nesiskiriantys nuo kit statym. Paprastai jiems priskiriami statymai, reguliuojantys
valdymo form, karn, parlament, vyriausyb, teismus, rinkim tvark,
administracin teritorijos suskirstym, tarptautinius santykius. Teigiama, kad
konstitucini statym Anglija turinti apie keturiasdeimt, nors kai kur nurodoma j
esant per imt.

Labai svarbi Anglijos konstitucins monarchijos savyb, kad ji niekada nebuvo teisikai
tvirtinta ratinje konstitucijoje. Neraytoji konstitucija Susidejo i pavieni
parlamento akt (raytoji dalis) ir konstitucini paproi bei precedent (neraytoji
dalis) visumos.
Rys: 1215 m. Didioji laisvi chartija; 1297 m. parlamento statutas; 1689m.
Teisi bilis; 1701 m. Santvarkos statymas

22. Vokietijos 1871 ir 1919 m. konstitucijos.

1871
Imperijos statym primimui reikjo
dviej institucij pritarimo -
bundesrato ir reichstago.
Vokietijos imperija buvo federacin
valstyb, susidedanti i 22 monarchij
ir 3 laisvj miest. Jos valstybs
forma literatroje vadinama "apribota
monarchija".
st. Leidiamoji valdia:Dvej rm
parlamentas Bundestagas (Sjungos
taryba) ir Reichstagas. Abeji rmai
turjo statym leidybos iniciatyvos
teis, statym primimui reikjo
abej rm nari bals daugumos.
Reichstagas turjo savo
kompetencijos ribose silyti ir priimti
statymus, tvirtinti imperijos biudet,
ratifikuoti tarptautines sutartis.
Reichstagas renkamas visuotiniais
(vyrai, iskyrus karius, 25 m.),
tiesioginiais slaptais rinkimais 3
metams (vliau 5 m.).
st. Vykdomoji valdzia: Imperatorius,
turintis kaizerio titul. Jis tvarko
tarptautinius reikalus, skelbia
imperijos vardu kar, sudaro taik,
sjungas, akredituoja pasiuntinius,
gali suaukti ir paleisti parlamento
rmus, silo statym projektus, juos
tvirtina ir skelbia, priiri j vykdym.
Imperatorius skiria imperijos kancler,
kuris tik jam ir atsakingas.
Kancleris tvarko imperijos reikalus, jis
yra vienintelis imperijos
1919
1919 m. Vokietijos Konstitucija
(Veimaro Respublikos Konstitucija).
Primimo aplinkybs: Pralaimtas
Pirmasis pasaulinis karas,
katastrofika padtis, plintanios
komunistins idjos labai
komplikavo Vokietijos vidaus
padt.
Valstybs santvarka: Federacin
respublika, susidedanti i emi,
nors formaliai vadinama imperija.
st. Leidiamoji valdia: Dvej rm
parlamentas Reichsratas ir
Reichstagas. Reichstagas
atstovauja tautai, jis kartu su
Vyriausybe turi statym iniciatyvos
teis. Reichstagas renkamas
visuotiniais (vyrai ir moterys nuo 20
met), tiesioginiais slaptais
rinkimais 4 metams. Reichsratas
yra federacijos subjekt
atstovavimo institucija.
Vykdomoji valdia: Prezidentas,
turintis stipri valdi. Jam pavesta
usienio politika, pasiuntini
primimas, sjung ir sutari
sudarymas, pareign skyrimas ir
atleidimas, ginkluotosios pajgos.
Jis skiria reichskancler, io teikimu
ir ministrus. Vykdomosios valdios
rinkimas: Prezidentas vienintelis to
meto Europoje renkamas tautos
tiesioginiais rinkimais 7 metams,
neribojant perrinkimo.
Reichskancleris ir ministrai skiriami
 ministras.Kancleris yra Bundestago prezidento.
pirmininkas, taigi gali ukirsti keli
statym primimui jame.
statym vykdomosios valdios
rinkimas: kaizeriu tampa Prsijos
karalius, kancleriu Prsijos ministras
pirmininkas.

1871: Vadovavim imperijai konstitucija paved imperatoriui, vl gavusiam kaizerio

titul, suteikdama jam gali atstovauti imperij tarptautiniuose reikaluose, imperijos
vardu skelbti kar (Bundesratui pritarus) ir sudaryti taik, sjungas su usienio
valstybmis ir kitokias tarptautines sutartis, akredituoti ir priimti pasiuntinius,
suaukti, atidaryti, atidti ir udaryti parlamento rmus, silyti statym projektus,
juos skelbti (statymams btinas imperatoriaus sutikimas) ir priirti j vykdym,
skirti imperijos kancler (reichskancler) ir kitus imperijos pareignus. Imperatoriaus
nutarimai ir potvarkiai turjo bti kontrasignuoti imperijos kanclerio.

Imperijos statym leidyba patikta Bundesratui (Sjungos tarybai) ir Reichstagui.

1919: i konstitucija dar vadinama Veimaro konstitucija. i konstitucija Vokietij skelb

parlamentin respublik, nors isaugojo imperijos pavadinim. Vokietija liko
federacin valstyb, bet unitarins tendencijos. Konstitucija steig labai stipri
prezidento institucij. Imperijos prezidentas buvo renkamas visos tautos tiesioginiais
rinkimais, septyniems metams. Jis galjo bti nualintas tik referendumu, Reichstago
silymu. Konstitucija isaugojo reichkanclerio pareigyb. Reichkancleris buvo
vyriausybs vadovas. Imperijos vyriausyb susidjo i reichkanclerio ir ministr
imperijos ministr. Teisingum vykdyti paskyr imperijos ir emi teismams.

23. Vokietijos 1872 met ir Pranczijos 1810 met baudiamieji kodeksai.

Vokietijos 1872: Kodekse nustatoma ta pati veik klasifikacija kaip ir Pranczijos

baudiamajame kodekse nusikaltimai, usiengimai, paaidos. Daugiausiai straipsni
skirta valstybs nusikaltimams, taip pat nusikaltimams nuosavybei bei asmeniui .
vadinse nuostatose reglamentuojami nusikaltim, nusiengim ir paaid
atsiribojimo, Vokietijos piliei atsakomybs u usienyje padarytus nusikaltimus ir kiti
dalykai. Pirmoji dalis reglamentuoja bendruosius baudiamosios teiss kalusimus.
Atroji knyga apm normas, reglamentuojanias kokreias nusikalstamas veikas ir
bausmes u jas.
Pranczijos 1810m. : Baudiamasis kodeksas buvo priimtas statym leidiamojo
korpuso.

U nusikaltimus turjo bti taikomos kriminalins (kankinanios ir gdinanios)

bausms, kurioms kodeksas priskyr mirties bausm, vykdom pasmerktj
giljotinuojant miesto aiktje, o u tvaudyst - prie tai nukertant dar ir deins
rankos platak; katorg iki gyvos galvos arba terminuot 5-20 met, kuri atliekant
nuteistieji turjo dirbti sunkius darbus, o vyrai dar ir bti kaustomi; deportavim iki
gyvos galvos nustatyt viet; grasos kaljim (pirminje redakcijoje buvo numatytos
dar papildomos bausms - statymas valandai su antkakliu prie gdos stulpo,
spaudavimas dein pet ir civilin mirtis, reikianti politini, turtini ir kit teisi
atmim).

U nusiengimus buvo numatytos taisomosios bausms - kalinimas kaljime .Taigi,

baudiamasis kodeksas atitiko klasikins baudiamosios teiss postulatams,
reikalaujantiems, kad vienodi nusikaltimai bt vienodai vertinami (lygiavertikumo
principas), jog bausm - tai teisingas atpildas, todl ji turinti bti adekvati nusikaltimui
(proporcingumo principas). Prancz 1810 m. Baudiamasis kodeksas padar didel
tak daugelio

24. Vokietijos emi ir imperin teis iki XIXa.

Imperin ir emi teis nebuvo sisteminama pagal iuolaikinei kodifikacij bdingas teiss akas.
Imperins teiss altiniai: statutai, Justiniano Digestai, Reichtago nutarimai, Karolina

emi teiss altiniai: saks veidrodis, vokiei veidrodis, bavar baudiamasis kodeksas, prs ems
teisynas, Tereziana, Jozefiana, austrijos civilinis kodeksas.
Lietuvos teiss istorija:

1. Pameds teisyno 1340m bendri bruoai, baudiamoji ir teismo proceso

teis.

Pameds teisynas svarbus praeities dokumentas, teikiantis ini apie prus ir

jiems gimining lietuvi paproiais reguliuotus socialinius ir ekonominius santykius.
Teisynas turi ryk luomin pobd. Jis skirtas laisviesiems prsams ir galiojo konkreiai
socialinei grupei ir tai grupei priklausiusiems asmenims.
Baudiamoji teis: straipsniai neturi vientisos sandaros. Baudiamoji atsakomyb
pagal Pameds teisyn turjo prasidti nuo 10 met .
Baudiamosios teiss norm sandara: nusikaltimas kalt- bausm. Visas dmesys
sukoncentruotas nusikaltimo poymi apraym, kalts nustatym ir bausms
parinkim
Nusikaltim rys: valstybiniai nusikaltimai, nusikaltimai asmeniui, turtiniai
nusikaltimai
Baudiamasis procesas: Gin laimi tas, kuris turi geresni rodym

2. LDK magdeburgin teis.

Magdeburgo teis reik galimyb miestui turti savivalda. (XII-XIIa.)

Savivaldos institucijos: miesto taryba veik kaip statym leidiamojo valdia,
(vadovavo burmistras), tarybos pirmininkas vykdomoji valdia,o teismin valdi
vykd vaito arba burmistro teismai
Miestiei teiss: galjo dalyvauti valstybs valdym, atleisti nuo daugelio feodalini
prievoli, pripainta miestiei teisin lygyb, turjo teis disponuoti savo turtu.
Pareigos: privaljo mokti mokesius miestui ir valstybei, jo policin tarnyb,
privaljo ginti miest.

3. 1385 m. Krvos aktas, 1569 m. Liublino unija, 1697 m. Coequatio

jurium aktas ir LDK valstybingumas.

Krvos aktas: Krvos aktu Jogaila paada, kad imdamas monas Lenkijos karalien
sipareigoja kartu su broliais pagonimis ir visa tauta priimti krikionyb.1386
pasikriktija Jogaila, 1387m.pasikriktija visa Lietuva. Krikto padarinys 3 Jogailos
privilegijos:
1. Privilegija Vilniaus vyskupui. Banyia ir vienuolynai buvo atleisti nuo
prievoli banyiai
2. Privilegija bajorams. Patvirtinta nuosavybs teis turt.
3. Vilniui suteikta Magdeburgo teis.

Pasiraius Liublino unij bendra tapo: valdovas, seimas, pinigai, usienio politika
Valstybs ilaik savo: pavadinim, kariuomn, teritorij, id, teism sistem.
Unija susilpnino Lietuvos valstybingum. Valstybs politika buvo vykdoma
atsivelgiant Lenkijos interesus.

1697 m. Coequatio jurium aktas ,( Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Lenkijos

Karalysts teisi sulyginimo statymas)
Jis skelb kad sulyginama LDK ir Lenkijos ministr kompetencija.

4. 1468 met Kazimiero teisynas.

Istorikai mano, kad teisynas yra pirmasis bendros kodifikacijos bandymas. Galiojo
visoje Lietuvoje.
Teisyno baudiamosios normos apima vien turtinius nusikaltimus: vagyst, savavalik
miko kirtim ir turto atmim upuolant. Teisynas apima baudiamj, civilin,
administracin teises ir teism

5. LDK Statut civilin teis.

Vykdant nuosavybs teiss kodifikacij, visuose trijuose LS aikiai apibrtos ems

nuosavybs rys - tai didiojo kunigaikio domenas; pon ir stambi bajor alodin
nuosavyb ir u tarnyb gauta leno teismis em, bei laisvj valstiei asmenin
ems nuosavyb.
Bajoro utarnauti dvarai (lenas) netapdavo jo pilna nuosavybe, nes pasitraukus i
tarnybos, toks dvaras grdavo valdovui arba atitekdavo kitam. LS saugojo ems
nuosavyb nuo neteisto jos naudojimo. LS nustatytas testamentinis ir statyminis
paveldjimas.

6. LDK teism sistem, teism kompetencija iki XVIa. teism reformos.

Lietuvos valdovo teismas: Aukiausias teismo funkcijas vykd didysis kunigaiktis

Pon Tarybos. Pon taryba buvo aukiausiasis teismo organas kartu D.
Kunigaikiu
Vaivados teismas. Vaivada atliko karines, administracines ir teismo funkcijas
Vietininko teismas. Jam priklaus didiojo kunigaikio dvar valstiei bylos, taip
pat t miest, ir miestiei bylos
Tijno teismas. iam teismui priklaus didiojo kunigaikio dvar gyventojai
Komisar teismas. Nagrinjo valstybs dvar ar j emi ugrobimo bei
pasisavinimo bylas
Maralkos teismas. Jis skelb teismo nuosprendius ir galjo skirti net mirties
bausm.
Asesori teismas. Jo pirmininkas buvo kancleris. Sprend bajor ido bylas
Dvaro teismas Jurisdikcijai galjo priklausyti dvaro valdose gyvenantys karaimai
arba ydai
Kuopos teismas. Teismas sprend Did. Kunigaikio dvar valstiei bylas

7. LDK ems privilegijos.

Reguliavo visos valstybs santykius.

Tai buvo vienaaliai didiojo kunigikio sipareigojimai saugoti svarbiausias luomines
bajor teises. Pagrindins ems privilegij leidimo prieastys buvo dvi: 1) feodalini
santyki pltimasis ir bajor luomo ekonomins ir politins galios didjimas;
2)sudtinga valstybs vidaus ir usienio padtis, vertusi didj kunigaikt iekoti
feodal paramos

8. XVIa teism reforma LDK.

1566 m. Statutas numat 3 teismus:

1. em teismas. Galjo teisti visus paviete gyvenanius ar ems turinius
bajorus
2. Pilies teismas. Jurisdikcijai priklaus visi paviete gyven ar ems turj
bajorai
3. Pakamario teismas. Aikinosi gino ali teis em. Sprend kaim bei
dvar upuolimo bylas

9. Lietuvos Statutai: statut primimas, struktra, kalba, galiojimas.

Visi statutai parayti senj kanceliarine slav kalba.

 1asis statutas: parengtas Alberto Gotauto. Statuto tekstas, sudarytas i 13
skyri, 238 artikul.
2iasis statutas: j reng lietuvos didikai ir bajorai . Jis suskirstytas 14 skyri ir
363 artikul
3iasis statutas: sudaro 14 skyri, 488 artikulai. Jo parengimo nuopelnai
priskiriami LDK vicekancleriui Leonui Sapiegai.

10. Lietuvos Statut baudiamoji teis ir teismo procesas.

Lietuvos statut baudiamoji teis:

1- Asis statutas . vardijant veik, kaip tam tikros ries nusikaltim, visada turjo
atsirasti skriauda arba ala. Baudiamoji atsakomyb daniausiai skirta
nusikaltim padariusiam fiziniam asmeniui.Jau vyko vieosios ir privatins teiss
atribojimas. Nukentjs asmuo turjo teis susitarti su nusikaltliu dl alos
atlyginimo, susitaikyti su juo arba jam dovanoti. Nurodoma , kad btinosios
ginties ir btinojo reikalingumo atvejais asmenys u savo veik nra baudiami.
2- Ajame Lietuvos Statute nemaai nusikaltim pereina vieosios teiss srity,
vertinant juos kaip pavojingus visuomenei. Aptartos velninanios ir
sunkinanios aplinkybs.
3- Treiajame Lietuvos Statute pirmiausiai pabrtas nusikalstamos veikos
pavojingumas visuomenei. Taip pat sakmiai nurodoma, kad nusikaltlis btinai
turi bti nubaustas. Aptartos velninanios ir sunkinanios aplinkybs.

Statutuose nusikaltimai skirstyti tyinius ir netyinius. Statutuose numatytas

bendrininkavimas vairiomis formomis. Nusikaltimai skirstyti pagal j pobd.

Lietuvos statut teismo procesas:

Teismo sprendimai buvo priimami didiojo kunigaikio vardu. alys su iekiniu
privaljo kreiptis teism tik pagal priklauomyb, antraip turjo mokti teisjui.
Iekinys turjo bti pagrstas tik faktais ir neeisti antrasios alies.

11. Lietuvos Statut eimos teis.

LS numat dvejopo pobdio slygas santuokai sudaryti. Vienos j nurod santuokin

ami, normali susituokianij psichin bsen bei susituokianij valia sudaryti
santuok. Kitos, ireiktos negatyvine forma, numat klitis santuokai sudaryti. Tai
artimj pritarimo nebuvimas, buvimas giminysts ir svainysts, ankstesns
santuokos buvimas, religine priklausomyb ir kt.
Tvai arba globjai negaljo udrausti sudaryti santuok, taiau turjo galimyb
sudaryti klitis neduodami dukrai kraiio, o globjai mergin nualinti nuo jos dalies,
jeigu ji tekt u emesnio luomo asmens.
Santuoka vyrui ypating asmenini teisi mon nesuteik. Smurtas vieno
sutuoktinio prie kit buvo laikomas nusikaltimu, padarytu sunkinaniomis
aplinkybmis.
Nemaas dmesys skirtas santuokinei itikimybei. Vyras, tarindamas mon ir j
utiks su meiluiu, galjo suimti abu. Jie, su liudytojais rodius neitikimyb, turjo
bti baudiami mirties bausme. Tokia pat bausm lauk monos, pabgusios su kitu.

12. Lietuvos-Lenkijos valstybs 1791 05 03 konstitucija.

Gegus 3 d. konstitucija labiau vertintina kaip vienos valstybs dalies lenkikojo

elemento pastang rezultatas. Konstitucijoje apie valstyb kalabama kaip apie
vientis politin vienet, daniausiai vadinam Lenkija, Lietuvos vardo net neminima.
Lietuvos valstybingumo i konstitucija ne tik neireik, bet ir gana drastikai neig.
 13. Lietuvos valstybingumo atkrimas 1917 -1920 metais.

1917 m. gruodio 11 d. buvo pasiraytas nepriklausomybs paskelbimo aktas,

kuriame taip pat buvo numatyta glaudi Lietuvos ir Vokietijos sjunga
1918 m. vasario 16 d. paskelb pareikim, teigiant, jog, remdamasi pripaintja
taut apsisprendimo teise ir Lietuvi Vilniaus konferencijos nutarimu, atstatanti
nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine
Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis
tautomis.

14. Lietuvos teiss sistema 1918-1940 metais.

Laikinasis Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statymu nustatyta trij

pakop teismai. emiausia teism sistemos grandis buvo taikos teisjai. Kita teism
grandis buvo apygard teismai. Aukiausija teismo instancija Lietuvoje paskelbtas
Vyriausiasis Lietuvos tribunolas.
1921m. priimtas Laikinojo Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo civilinio ir
baudiamojo proceso statym pakeitimas ir papildymas. Dvejopos tapo
Vyriausiojo Lietuvos tribunolo funkcijos: jam vienam pavestos ir kasacins, ir
apeliacins instancij pareigos.
Teism santvarkos statymas statymas reformavo teism sistem, vesti keturi
pakop teismai. emutine teism grandimi tapo apylinki teismai. Kita teism
grandimi iliko apygard teismai. bendrosios kompetencijos teism sistem traukta
bendri visai respublikai Apeliaciniai rmai. Aukiausija teism sistemos grandimi
iliko Vyriausiasis tribunolas.

15. Lietuvos baudiamosios teiss altiniai 1918-1940 metais.

Rusijos 1903m. Baudiamasis statutas pagrindinis Lietuvos Baudiamosios teiss

altinis.
Reikmingu baudiamosios teiss altiniu buvo taip pat i carizmo laik paveldtas
1869 m. Rusijos Karo baudiamasis statutas.

16. 1918 ir 1919 Lietuvos Laikinj konstitucij pamatiniai dsniai.

1918 m. Preambulje Valstybs taryba vieai primin nesisavinanti Steigiamojo

seimo teiss sprsti Lietuvos valstybs valdymo formos ir konstitucijos, o tik steigianti
laikin tos valstybs vyriausyb.

Konstitucija nustat parlamentin valstybs valdym, laikinuoju parlamentu

vardydama savo paios sudarytoj Valstybs taryb. Ji paskelbta vieninteliu statym
leidju,.Laikinai, kol nebus kurtas atskiras aukiausiasis organas, aukiausio
vyriausybs organo galios buvo pavestos Valstybs tarybos Prezidiumui,
susidedaniam i prezidento ir dviej viceprezident.

1919m. Valstybs taryba 1919 m. sausio 24 d. prim Pamatini dsni papildym,

suteikus Ministr kabinetui teis, nesant Valstybs tarybos sesijos, paiam leisti
laikinuosius statymus, pateikiamus artimiausiai jos sesijai.

17. 1922 ir 1928 met Lietuvos valstybs konstitucijos.

1922m. Konstitucijos preambulje paymta, kad j, per savo galiotuosius atstovus,

susirinkusius Steigiamj seim, prim Lietuvos tauta. Lietuvos valstyb skelbiama
nepriklausoma demokratine respublika ir deklaruojama viena svarbiausi jos nuostat
apie tai, kad suverenin valstybs valdia priklauso tautai. Valstybs valdios
vykdym konstitucija paved Seimui, dvinarei Vyriausybei, susidedaniai i
Respublikos prezidento ir Ministr kabineto, taip pat teismui. Seimui pavesta iimtin
statym leidimo teis.
1928m.. Dokumento preambulje pasakyta, kad konstitucij nusprends paskelbti
Respublikos prezidentas, pritariamas Ministr kabineto. Neigiamam spdiui
visuomenje suvelninti, j buvo traukta nuostata, jog ne vliau kaip per deimt
met ji bsianti patikrinta tautos atsiklausimo, t.y. referendumo, keliu. Taiau Savo
esme abi konstitucijos enkliai skyrsi viena nuo kitos. Bdingiausias skiriamasis 1928
met Konstitucijos bruoas - vykdomosios valdios, pirmiausia Respublikos prezidento,
gali ipltimas, autoritarini element valstybs valdym diegimas, tuo pat metu
isaugant pagrindini demokratini institut, skyrium imant - parlamentarizmo
regimyb, netgi demonstruojant iaugus pasitikjim tokiu tiesiogins demokratijos
institutu, kaip referendumas.

18. 1928 ir 1938 m. Lietuvos valstybs konstitucijos.

1928m. Preambulje teigiama, kad konstitucij nusprends paskelbti Respublikos

prezidentas, pritariamas Ministr kabineto. Taip pat teigiama, kad ne vliau kaip per
10 met konstitucija bus patikrinta referendumo keliu. Vis dlto, tai buvo ingsnis link
autoritarizmo, kuris galutinai tvirtintas 1938m. Konstitucijoje.
1938m. Konstitucija skelb: Lietuvos Valstyb yra respublika. Jos prieakyje yra
Respublikos Prezidentas. Jis vadovauja Valstybei. Toliau nurodyta, jog prezidentas
neatsako u savo galios veiksmus, o ir u kitus veiksmus, kol vadovauja valstybei,
negali bti traukiamas atsakomybn.

Apibdindama valstybs vadovo kompetencij, Konstitucija teig, kad prezidentas

reprezentuoja Lietuvos Valstyb, priima svetimj valstybi atstovus, skiria Lietuvos
Valstybs atstovus ir daro kita, kas Konstitucija ir statymais jam pavesta.

Apibdindama valstybs ir pilieio santykius, Konstitucija aikiai pabr valstybs

primat: Pilieiui valstyb yra jo paties buvimo pamatas. i formul akivaizdiai
paneig princip, kad valstyb tarnauja mogui, o ne mogus valstybei.

19. Civilins teiss altini vairov Lietuvoje 1918-1940 m. ir

pagrindiniai institutai.

altini vairov:
Pagrindinje lietuvik emi dalyje pagrindiniu civiliniu kodeksu ia nuo 1840 met -
nuo Lietuvos statuto panaikinimo, tapo Rusijos imperijos statym svado X tomo 1
dalis, pavadinta Civiliniais statymais.
Unemunje galiojo prancz Civilinis kodeksas ir Prekybos kodeksas.
Pagrindiniai institutai: Vienu pagrindini civilins teiss institut laikyta nuosavybs
teis. Prievoli teisje Lietuvoje galioj civiliniai statymai skyr prievoles,
atsirandanias i alos padarymo (delikt) ir i sutari. Labai daug dmesio Lietuvoje
galiojusi civilin teis skyr paveldjimui, tvirtindama nuosavybs ventum ir
nepajudinamum, besitsiant ir po savininko mirties.Visos Lietuvoje galiojusios
civilins teiss sistemos pripaino tiek testamentin, tiek statymin paveldjim. Nei
vienam j nebuvo teikiama pirmenyb prie kit.

20. Klaipdos krato autonomija.

Po I pasaulinio karo, Klaipdos kratas, buvs Vokietijos sudtyje Versalio sutartimi

buvo nuo jos atskirtas. 1924 m. konvencija Klaipdos kratui buvo suteiktas
autonomijos statusas. Klaipdos krato autonomijos ribas nusak 1924 m.
Konvencija, kurioje nurodyta, kad kratas sudarys teritorin Lietuvos valstybs vienet,
besinaudojant statym leidybos, teism, administracijos ir finans autonomija.

21. Ypatingieji statymai Lietuvoje.

Ypatingi valstybs apsaugos statai Karo padt karo metu skelbia Vyriausiasis
karo vadas. Karo padties vedimas turi bti paskelbtas vieai. viet, kur vestas karo
stovis, Apsaugos ministerio skiriamas yra karo komendantas. Jis turi teis leisti arba
drausti mitingus, sustabdyti laikrai ir kit spaudos veikal leidim, sustabdyti
civilini valstybs ir savivaldybs staig valdinink sakym vykdym (apskritai u
vieaj tvark).
Tautai ir valstybei saugoti statymas Kas eidia ar niekina Lietuvi taut ar
Lietuvos valstyb (Lietuvos valstybs enklus), tas baudiamas paprastuoju kaljimu
arba sunkij darb kaljimu iki 4 met. Kas kelia mait ar kitok pavoj valstybei,
tas yra baudiamas paprastuoju arba sunkij darb kaljimu. Kas dvi, neioja, arba
kitaip platina ustienio valstybinius enklus arba organizacij vliav ir tai gali kenkti
Lietuvos valstybs intererams, tas baudiamas bauda mas bauda iki 5000lt arba
aretu.
Nepaprastojo meto statymas Nepaprastj met skebia Respublikos Prezidentas
Ministr Tarybos pasilymu. Sustiprintos apsaugos met paskelbus apskrii
virininkams suteikiamos ypatinos teiss.Krato apsaugos mininstras gali pavesti tam
tikr byl nagrinjim kariuomens Teismui.

22. Lietuvos pirmoji sovietin okupacija ir aneksija.

1940m. birelio 14 d. Maskva paskelb ultimatum Lietuvos vyriausybei, kuriuo

pareikalauta sudaryti nauj vyriausyb, sileisti savo teritorij papildom soviet
karin kontingent ir atiduoti teismui auktus valstybs pareignus.
1940 m. birelio 15d. SSRS kariuomen pereng Lietuvos sien. Prie jos prisijung
Lietuvos teritorijoje steigtose bazse dislokuotos Raudonosios armijos dalys. Lietuvos
valstyb buvo okupuota ir prijungta prie SSRs sudties.