R

U
T
A
I
E
N
M
S
Ę
J
,
K
Y
.
n
m
s
o
ū
a
r
e
t
i
l
ė
d
-
k
u
ų
y
f
š
ti
b
g
j
CIVILINĖ TEISĖ

Civilinė teisė kaip teisės šaka. Civilinio teisinio santykio samprata ir ypatumai

1. Civilinės teisės samprata

Civilinė teisė - teisės šaka kurios normos reguliuoja savarankiškų, nepavaldžių vienas kitam asmenų turtinius,
asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais, šeimos ir kitus įstatymu nurodytais atvejais neturtinius
santykius.
2. Viešosios ir privatinės teisės atribojimas

T
O
U
N
M
I
TO
R
E
Š
G
A
I
E
R
L
U
Y
TK
N
A
S
Y
L
D
S
A
K
Viešoji teisė
Saugo oficialius visuomeninius interesus

Viešosios teisės teisinio santykio dalyviai patys

negali keisti normomis nustatytos tvarkos

Viešosios teisės normos

privatinės teisės normas

A
I
S
M
I
V
A
I
turi viršenybę

Santykio dalyviai yra vienas kitam pavaldūs

3. Civilinės teisės reguliavimo dalykas

C
prieš
Privatinė teisė
Saugo atskirų fizinių ar/ir juridinių asmenų privačius
interesus
Privatinės teisės dalyviai dažniausiai turi teisę
bendru sutarimu pakeisti teisinį santykį jei to
nedraudžia įstatymai
Didžioji dalis santykių atsiranda sutarčių pagrindu

Santykiai atsiranda dalyvių iniciatyva

Privatinės teisės dalyviai nėra vienas kitam pavaldūs

4. Visuomeninių santykių civilinio teisinio reguliavimo metodas (pagalbinius kriterijus leidžiantis atriboti
šakas)
Teisinio reguliavimo metodas – valstybės naudojama tam tikrų santykių reguliavimo forma. Tai valstybės
taikomų priemonių visuma, kuri užtikrina teisinių santykių dalyvių interesus ir reikiamą elgesį.
Civilinio teisinio reguliavimo metodo bruožai:

1
 1. Teisinio santykio dalyvių teisinė lygybė – subjektai yra nepavaldūs vienas kitam, negali nulemti
vienas kito elgesio, jeigu jų nesieja konkretus teisinis santykis.
2. Teisinio santykio dalyvio iniciatyva – santykiai atsiranda laisva asmenų valia, be spaudimo.
3. Dispozityvumas – kaip asmenys naudojasi savo teisėmis ir pareigomis, kai jau yra santykio dalyviais.
4. Turtinė atsakomybė – už savo veiksmus santykio dalyviai atsako turtu.
5. Pažeistų teisių gynimas, ieškinio teisena – kilus ginčui dėl pareigų vykdymo ir įgyvendinimo, ginčą
galutiniai gali išspręsti tik teismas, savigyna neturėtų būti naudojama.
5. Civilinės teisės funkcijos ir uždaviniai
Reguliavimo – statinė ( nuosavybės santykių reglamentavimas) ir dinaminė (santykiai tarp asmenų).
Apsaugos - . Turi būti netrukdoma įgyvendinti savo teise ir pareigas. Taip pat apsauga nuo to, kad patys
subjektai neperžengtų jiems nustatytų imperatyvų.
Prevencinė – kad neatsirastų teisės pažeidimų
6. Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų
CT atribojama pagal – reguliavimo dalyką ir teisinio reguliavimo metodą.

CIVILINĖ IR DARBO: Iki XIX a. darbo teisiniai santykiai buvo reglamentuojami kaip civiliniai santykiai.
Vėliau šie santykiai išsiskyrė. Darbo teisė skiriasi nuo civilinės teisės tuo, kad darbo teisėje asmuo yra
pavaldus darbdavio nustatytai darbo tvarkai, o civilinėje teisėje asmuo veikia savarankiškai. Rangovas darbą
atlieka savo rizika, darbo teisėje darbdavys nustato darbuotojui darbo tvarką. Rangovas žino tik iš jo
reikalaujamą rezultatą, o ne pačią darbo tvarką. Praktikoje darbo santykius siekiama įtvirtinti kaip civilinius
(LVAT praktika dėl nelegalaus darbo). Darbo teisė liko privatinės teisės srityje, nes vyrauja dispozityvus
reguliavimo metodas. Taip pat CT nuo DT atribojama pagal darbo atlikimo teisinio reguliavimo būdą. Darbo,
kaip ir civilinės, teisės normos reglamentuoja turtinius santykius. Pavyzdžiui darbo atlikimą ir darbo
užmokesčio išmokėjimą. Savarankiškumas: DT – darbuotojas turi pavaldumą darbdaviui, CT – pats sprendžia,
kaip atlikti. Rizikos prisiėmimas: DT – darbdavys. CT – pats asmuo.

CIVILINĖ IR ADMINISTRACINĖ: Administracija – valdymas, vadovavimas (iš lotynų). Reguliuoja

valdymą, labiau valstybės, nustato, kas tą valdymą atlieka. Administracine tvarka reguliuojami ir turtiniai
santykiai. Tačiau viena šių santykių šalis, visuomet yra valstybės ar savivaldybės institucija arba atitinkamas
pareigūnas. Kitas šalis yra valstybės, savivaldybės įstaiga arba privatus juridinis asmuo ir fizinis asmuo. AT
reglamentuojamiems santykiams būdingas vienos šalies pavaldumas kitai šaliai, kuri atlieka valdymo
funkciją. Tuo tarpu civilinio teisinio santykio šalys yra nepavaldžios viena kitai, jos teisinius santykius
užmezga laisva valia, savo nuožiūra. CT santykiai priklauso nuo AT teisinių santykių. Pvz: Kad žmogus
atliktų tam tikrą darbą, jam reikia valstybės ar savivaldybės išduodamos licencijos. Nors patį darbų atlikimą,
paslaugų teikimą reglamentuoja CT, bet licencijų išdavimą – AT. Ginčus dėl darbų atlikimo nagrinėja
bendrosios kompetencijos teismai, o dėl licencijų išdavimo-administraciniai teismai.

CIVILINĖ IR FINANSŲ BEI MOKESČIŲ TEISĖ: finansų ir mokesčių teisė irgi reguliuoja turtinius
santykius. Mokesčių institucijos renka įstatymų nustatytus juridinių ir fizinių asmenų mokesčius į valstybės
biudžetą. Mokesčius renka ne privatūs subjektai, bet valstybė. Valdiniai santykiai, nes mokesčių mokėtojas
turi pareigą mokėti mokesčius. Ši pareiga nepriklauso nuo mokėtojo valios. Asmenys, pažeidę šią pareigą,
traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

CIVILINĖ IR BAUDŽIAMOJI:
1. Skirtingas reguliavimas: CK – turtiniai santykiai ginami privataus asmens;
BK – ir valstybės santykiai.
2. BK – nustato nusikaltimų veikų sąrašą. Jei veikos nėra BK, tai nebaudžiama, nėra įstatymo analogijos.
3. BK – sankcijos. Ne tik įkalinimas, bet ir turtinės, medicininės ( pvz, psichiatrijos ligoninė).
4. BK – viso pasaulio interesai, CK – tarp asmenų saugomi interesai.
5. BT nustato sankcijas už CT nevykdymą.
7. Civilinės teisės sistema
8. Privatinė ir civilinė teisė
9. Monistinė ir dualistinė civilinės teisės sistemos
Skirstomos atsižvelgiant į tai ar valstybė išskiria komercinę teisę. Jei taip – dualistinė, jei ne – monistinė.
2
10. Civilinė ir komercinė teisė
11. Civilinio teisinio santykio sąvoka ir struktūriniai ypatumai. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas ir
metodo įtaka civilinių teisinių santykių ypatumams.
Civilinis teisinis santykis – civilinės teisės normų reglamentuojamas visuomeninis santykis, kurio subjektai
turi subjektinių teisių ir pareigų.
Požymiai:
 Tai visuomeninis santykis t.y. jis atsiranda tarp asmenų - fizinių ar juridinių.
 Dėl to, kad teisinis santykis yra reglamentuojamas teisės normų – t.y. gali būti priverstas subjektas
įgyvendinti pareigas ir teises.
 CT santykio egzistavimas nereiškia faktinio visuomeninio santykio pabaigos. (?)
12. Civilinio teisinio santykio turinys. Civilinių subjektinių teisių sąvoka, turinys ir rūšys. Subjektinių
pareigų sąvoka ir turinys.
Teisinio santykio turinį sudaro subjektų atliekami veiksmai, įgyvendinant subjektines teises ir vykdant
pareigas.
13. Civilinio teisnumo ir veiksnumo sąvoka. Civilinio teisnumo ir civilinės subjektinės teisės santykis.
Civilinio subjektiškumo sąvoka. Civilinių teisinių santykių rūšys.
14. Civilinių teisinių santykių atsiradimo pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.
15. Juridiniai faktai. Juridinio fakto sąvoka. Juridinių faktų rūšys: įvykiai, veiksmai, teisiniai poelgiai.

1 Užduotis (namie)
2 Užduotis

Teisės šaka CT Administracinė Mokesčių ir finansų Darbo

teisė teisė
Reguliavimo Visuomeninia Tai visuomeniniai Reguliuoja turtinius Turtiniai santykiai, susidarę
dalykas i santykiai: santykiai, santykius, kurie
Turtiniai pavaldumu susiklosto tarp fizinių
santykiai, paremti, kurių ir juridinių asmenų,
asmeniniai vienas arba abi įstatymų nustatyta
neturtiniai šalys yra VAS tvarka renkant
santykiai mokesčius į valstybės
susiję su biudžetą.
turtiniais,
šeimos
santykiai,
asmeniniai
neturtiniai
nesusiję su
turtiniais ir
kitus įstatymu
nurodytais
atvejais
neturtiniai
santykiai.

Reguliavimo Dispozityvus Imperatyvus Imperatyvus Imperatyvus

metodas
Atsakomybė Civilinė Civilinė (Turtinė) ir Administracinė arba Civilinė (turtinė)
(Turtinė) administracinė baudžiamoji
Kita Egzistuoja Valdinio pobūdžio CK normos taikomos tiek,
pavaldumas santykiai kiek spec.įstaymai jų
(subordinacija) nereglamentuoja
3 Užduotis Civiliniai santykiai. Civilinė teisė. Keistųsi – tada būtų administraciniai santykiai, būtų
vykdomas konkursas ir t.t. Civilinės teisės – nes čia būtų žalos atlyginimo santykiai viena.

3
 Civiliniai fiduciariniai (pasitikėjimo, pavaldumo. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi
aukštesni atsakomybės standartai, turi veikti išimtinai bendrovės subjektais. Bandrovė ir bendrovės vadovą
sieja fiduciariniai – pasitikėjimo santykiai) santykiai. Civilinė teisė, iš dalies darbo. Keistųsi – pagrindas
Valstybės tarnybos įstatymas, tada būtų administraciniai santykiai, būtų vykdomas konkursas ir t.t. Civilinės
teisės – nes čia būtų žalos atlyginimo santykiai viena
4 Užduotis Nėra teisinio santykio, nes nėra susitarta dėl atlyginio, neketinio įeiti į teisnius santykius.
Darbo santykiai, nes nustatytas konkretus darbo laiko. Darbo teisės. Keistųsi – susidarytų civiliniai santykiai.
Nes nėra pavaldymo, subjektai (darbo teisėje gali būti tik fizinis asmuo)
5 Užduotis Civiliniai santykiai – pirkimo/pardavimo. CT. Nesikeistų vis tiek pardavimas-pirkimas.
6 Užduotis Civiliniai teisės normos, nes UAB ir AB. Nesikeistų, nes CT reguliuoja ir viešųjų
juridinių bendrovių santykius. Civiliniai teisės (įmonių teisės) normos, nes UAB ir AB. Nesikeistų, nes CT
reguliuoja ir viešasis juridinis asmuo juridinių bendrovių santykius. Savivaldybė dalyvauja lygiateisiais
pagrindais, turi veikti tokia pat tvarka kaip parastas civilinių teisių dalyvis.
7 Užduotis Civilinės teisės. Panevėžio apygardos administracinis teismas.
8 Užduotis Administraciniai (dėl eismo įvykio) ir civiliniai santykiai (dėl žalos atlyginimo).
Civiliniai. Bendrosios kompetencijos teismas. Keistųsi – nes tada jis negalėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo iš
savivaldybės ir negautų kompensacijos už nuostolius, nes neturi kasko. Jeigu jis turėtų kasko tada atlygintų
draudimas.
9 Užduotis Viešojo administravimo sričiai. Administracinės teisės normos. Keistųsi, nes tada jau
būtų CT sritis.
10 Užduotis Administracinės teisės – nes buvo pažeistos leidimo gavimo procedūros. Administracinį
teismą. Būtų civiliniai santykiai, jei nebūtų leidimo ir būtų padaryta žala. Jei nepradėti darbai – tai apskritai
nebūtų pagrindo kreiptis į teismą.
11 Užduotis Administracinės teisės. Pripažinti negaliojančiu t.y. administracinio pobūdžio
reikalavimas. Civilinio pobūdžio reikalavimas.
12 Užduotis Civiliniai santykiai. Nesikeistu.

Civilinės teisės principai

1. Civilinės teisės principo samprata ir reikšmė

Teisės principu vadinama tam tikra pagrindinė idėja, kuri lemia visuomeninių santykių reguliavimo kryptį.
Teisės principai stabilesni už teisės normas. Teisės principai išreiškiami teisės normomis, teismų praktika. Jais
privalo vadovautis teisinių santykių dalyviai.
2. Atskirų civilinės teisės principų turinys, aiškinimas bei taikymas
3. Lygiateisiškumo principas
K 29 str. KT „Vienodos situacijos vertinamos vienodai, o skirtingos – skirtingai“. Lygiateisiškumas nereiškia
faktinės lygybės, jis reiškia vienodas galimybes. Precedentai. CK 2.1.; 2.74. esant toms pačioms faktinėms
aplinkybėms teisės normas būtina aiškinti ir taikyti vienodai. LRKT: K 29 str. nepaneigia to, kad įstatymas
gali būti nevienodai reglamentuojamas tam tikrų kategorijų asmenų, kurių padėtis skirtinga, teisinis statusas.
Subjektai nėra vienas kitam pavaldūs. Jie yra lygūs prieš įstatymus ir valstybės institucijas. Taip pat turi
vienodą teisnumą (civilines teises ir pareigas). Subjektas, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, turi teisę
kreiptis į teismą.
4. Nuosavybės neliečiamumo principas
Tai konstitucinis principas, kuris įgyvendinamas ir civilinės teisės nuostatomis.K 23 str. nustato: nuosavybė
neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai. K 23 str. Jis taikomas ir materialiai ir nematerialiai
nuosavybei. Asmens nuosavybė negali būti paimta prieš savininko valią, išskyrus įstatymo numatytas išimtis
(EŽTT praktika):
 Ribojimas turi būti nustatytas įstatyme (formalus kriterijus)
 Turi būti siekiama apsaugoti valstybės ar visuomenės interesus
 Ribojimas turi būti suderinamas su demokratinėje visuomenėje priimtais ribojimo būdais
 Proporcingumo kriterijus
5. Sutarties laisvės principas
4
 Išreiškia privačios iniciatyvos teisę CT. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti
tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu šitai neprieštarauja įstatymams.
Sutarčių laisvės principas lemia:
1. teisė nuspręsti sudaryti sutartį ar ne
2. teisė pasirinkti kontrahentą – asmuo turi teisę savo nuožiūra pasirinkti kitą sutarties šalį, pradėti derybas ir
sutarus sudaryti sutartį. Tačiau visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis JA tokios teisės neturi.
3. teisė pasirinkti sutarties rūšį ir formą – sutartį galima sudaryti žodžiu, raštu, notarine forma ir
konkliudentiniais veiksmais. Jeigu įstatymas nustato, kad sutartis turi būti padaryta notarine forma, kitokia
negali būti sudaryta.
4. teisė nustatyti sutarties turinį – ją riboja imperatyvios normos, kurių privalu laikytis ir kurių šalys savo
valia negali pakeisti.
6. Teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principai
Teisingumas – ne tik teisinė, bet ir moralinė kategorija,. Tai tam tikra siekiamybė, kad visuomeniniai
santykiai būtų taip reglamentuojami, kad jų taikymas atspindėtų teisingumą. Pasireiškia įvairiais aspektais:
silpnesniosios šalies gynimas, taikymas turi būti individualus. Teisingumas – vidinis žmogaus jausmas,
suvokimas, kas gera, kas bloga, tai teisės kriterijus ir tikslas. Sprendžiant kilusį ginčą, konkreti teisės norma
turi būti taikoma atsižvelgiant į teisingumo reikalavimus. Teisingumas sudaro galimybę šalinti teisinio
reguliavimo spragas.
Protingumas – asmenys, įgyvendindami savo civilines teises ir pareigas turi elgtis apdairiai, atidžiai,
rūpestingai, sąžiningai ir teisingai. Reikia vertinti tam tikrą elgesio modelį, kaip tam tikroje situacijoje būtų
pasielgęs vidutiniškai protingas asmuo. Asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis (reikia pasitelkti
trečiąjį asmenį). Tai sąžiningumas objektyviuoju požiūriu. Principas galioja nepaisant to ar jis yra užrašytas ar
ne, jis galioja ir sudarant ir vykdant sutartį. Protingumo principas gali pasireikšti taikant netesybas – priklauso
nuo prievolės. Šis principas nėra vienodas visose situacijose, turi būti atsižvelgiama į situaciją ir tam tikroms
asmenų grupėms gali būti taikomi skirtingi standartai. Principai turi būti vertinami abiejų šalių atžvilgiu.
Protingumo reikalavimus turi atitikti ne tik teisnių santykių dalyvių elgesys, bet ir priimami įstatymai, kiti
teisės aktai ir teismų sprendimai.
Sąžiningumas – dorovinis atsakingumo jausmas už savo poelgius, tai paties žmogaus gebėjimas vertinti savo
poelgius pagal moralės reikalavimus, kelti moralinio pobūdžio reikalavimus sau pačiam. Tai moralinis
turinys, vertybinis žmogaus matas. Objektyvios aplinkybės – žmogaus elgesys, kuris pažeidžia moralės normų
reikalavimus. Subjektyvios aplinkybės – sąžiningumas nusako asmens psichine būklę konkrečioje situacijoje
(ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nepadaryti). CT galioja sąžiningumo prezumpcija – asmuo
laikomas nekaltu kol jo sąžiningumas nėra paneigtas, išskyrus įstatymo nustatytu atveju.
7. Teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principai
Turinį sudaro:
 pagarba įgytoms teisėms
 draudimas taikyti civilinius įstatymus atgaline tvarka CK 1.7.2
 pagrįstas tikėjimas, teisėti lūkesčiai – draudimas pernelyg dažnai keisti įstatymus, verslo sąlygas, kad
asmuo, veikdamas šiandien, turėtų garantiją, jog ir toliau civilinių teisinių santykių reglamentavimas
drastiškai nepasikeis
 suprantamos kalbos reikalavimas
 senaties taikymo reikalavimas – civilinė atsakomybės ar kitų neigiamų padarinių civilinių teisinių
santykių subjektams negalima taikyti pasibaigus ieškinio senačiai.
8. Proporcingumo principas
Jį sudaro sąlygas teisingumui įgyvendinti. Visos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams.
Elgtis nepažeidžiant proporcingumo principo – reiškia elgtis protingai. CK suteikia teisę teismui sumažinti
aiškiai neteisingas netesybas, kurių dydis neatitinka galimų nuostolių.
9. Neleistinumo piktnaudžiauti teise principas
Draudžiama įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų
kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų

5
 subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti
CA. Jei piktnaudžiaujama civiline teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
10. Nesikišimo į privačius santykius principas
K 22 str. 4d. Draudžiama kištis į fizinio asmens asmeninį ir šeimyninį gyvenimą ir į JA reikalus kėsintis į
žmogaus garbę ir orumą.. Kalbant apie verslo santykius, šis principas reiškia draudimą įstatyme neleistinais
būdais ir metodais kištis į verslo santykius.
11. Neleistinumo apriboti civilines teises kitaip, kaip tik įstatymo numatytais atvejais, principas
Šis principas draudžia piktnaudžiauti savo teise, jeigu piktnaudžiaujama teise teismas gali atsisakyti ją ginti.
Turi įgyvendinti savo teises kokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kad nevaržytų kitų asmenų teisių ir interesų.
12. Civilinių teisių teisminės gynybos principas
K 30 str. Asmuo turi teisę teisme ginti bet kurią savo pažeistą civilinę subjektinę teisę. Jam padarytos
materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato teismas. Visi ginčai, kylantys ir civilinių teisinių santykių,
priklauso teismo kompetencijai.

1 Užduotis J
2 Užduotis Ne, neatitinka, nes sutarčių principas nėra absoliutus. 6. 161 LR CK 2 d. atveju
atsiskleidžia viešosios sutarties ypatumas – prekes paduodančiojo ar paslaugas teikiančiojo juridinio asmens
pareiga sudaryti sutartį su kiekvienu besikreipiančiu asmeniu. Juridiniam asmeniui sudaryti šią sutartį yra
pareiga – numatyta įstatyme, todėl neturi teisės nesudaryti sutarties su Simonu. Principas gali būti
pažeidžiamas tik labai retais atvejais, tačiau dėl esamos situacijos asmenų autonomijos principas yra kažkiek
išnykęs. 1.2 str. Gali būti atsisakoma objektyviais pagrindais ir visiems vienodai. (tai vis dėl to galėtų)
3 Užduotis Taip atitinka, nes kitu atveju UAB patirtų nuostolių, atlyginant vežimo išlaidas yra
užtikrinamas proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principas, klientui pakeitus pristatymo vietą ir nepakeitus
atlyginimo tvarkos būtų pažeidžiamas nepiknaudžiavimo teise principas. 6.223 detalizuoja įstatyminį kelią,
kada gali būti pakeista sutartis vienos šalies prašymu ir ribojamas sutarčių laisvės principas.
4 Užduotis Taip, teismo sprendimas atitinka CT principus – proporcingai išspręsti abiejų lūkesčiai,
jei pasiūlyta rinkos kaina atitinka ir sąžiningumą, protingumą. Jei vyro materialinė padėtis pasikeistų, būtų
pažeidžiamas sąžiningumas, protingumas, teisingumas ir kt. principai. Turtui padalijimo natūra principui yra
teikiama pirmenybė.
5 Užduotis Teismas turėtų priimti sprendimą nukelti namą/namo dalį, nes dabartinėje padėtyje yra
pažeidžiamas nuosavybės teisės neliečiamumo principas. Kuris detalizuojamas 4.98 str, savininkas gali
reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su jo valdymo patekimu. Atsakymas
nesikeistų, nes nuosavybės teisė nesikeičia nuo jos dydžio.
6 Užduotis Sutarties nuostatos neatitinka civilinės teisės principų, nes Sandrai niekur nedirbant,
visas turtas santuokos metu būtų įgijamas iš Sauliaus uždarbio, ir įvykus skyryboms Sandra pagal sutartį liktų
be turto, tai prieštarauja protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Teisingumui prieštarauja vieno
asmens nepagrįstas praturtėjas, išnaudojant kitą. Protingumo principas reikalauja, kad elgtumeisi taip, kaip
nori, kad elgtusi su tavimi. Sąžiningumas yra asmens elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo
kriterijus. – taigi, prieštarauja. Taip, jei Sandra gautu pinigų iš kitos veiklos, galėtų pirkti turtą ir sutartis
atitiktų CT principus.
7 Užduotis Parduotuvės pardavėjos veiksmai atitiko CT principus (proporcingumo principas –
nebeturėjo grąžos litais atiduot). Atsakymas su 200lt nesikeistų, nes 200lt dar daugiau negu 20lt, todėl pagal
proporcingumo principą atiduotų taip pat.
8 Užduotis Neatitinka, nes pažeidžiamas teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principas, kurio
viena iš sudėtinių dalių yra: pagrįstas tikėjimas, arba teisėti lūkesčiai t.y. draudimas pernelyg dažnai keisti
įstatymus, verslo sąlygas, kad asmuo, veikdamas šiandien, turėtų garantiją, jog ir toliau civilinių teisinių
santykių reglamentavimas nepasikeis, šiuo atveju jis keitėsi drastiškai – iki tol buvo leidžiama statyt HE ant
Nėries, po to pateikus dokumentus tvirtinti inst. Pasikeitė staigiai ir nebegalima, atsirado naujas įst.
9 Užduotis Simonos veiksmai neatitinka CT sprincipų – konkrečiai buvo pažeistas neleistinumo
piknaudžiauti teise principas CT principas,įtvirtintas CK, nes Simona reguliariai skambinėdavo policijai ir
kitoms institucijoms dėl triukšmo – neįsitikinus dėl faktinių aplinkybių ar realiai buvo triukšmaujama.

6
 Simona taip elgėsi norėdama greičiau nutraukti sutartį. Ar realiai buvo triukšmaujama, ar Sandra taip elgėsi
specialiai.
10 Užduotis Ne, neatitinka – buvo pažeisti bendrieji sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai.
Teisingumui prieštarauja vieno asmens nepagrįstas praturtėjas, išnaudojant kitą. Protingumo principas
reikalauja, kad elgtumeisi taip, kaip nori, kad elgtusi su tavimi. Sąžiningumas yra asmens elgesys, kuris
atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Draudimas nežinojo aplinkybių jos atveju. ( Sutartys sudarytos
apgaule negalioja LR CK).
11 Užduotis Ne, neatitinka. – buvo pažeisti bendrieji sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai.
Protingumo principas reikalauja, kad elgtumeisi taip, kaip nori, kad elgtusi su tavimi. Sąžiningumas yra
asmens elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Dėl užsitęsusios žiemos buvo nemokus
laikinai. Atsakant į šį klausimą reikšmės turėtų nuomos sutarties nuostatos, nes jei nenumatytas iškraustymas
nesusimokėjus 1 dieną, jam įvykus, būtų pažeidžiama ir nuomos sutartis.
12 Užduotis Ne, neatitinka – būtų pažeidžiamas CT principas įtvirtintas 1.2 str 1 d, nesikišimo į
privačius santykius. Valstybės institucijos neturi teisės tvarkyti įmonių reikalus ar adm metodais reguliuoti jų
ūkinę veiklą. CK 2.6 str sako, kad valstybės ar savivaldybės institucijų ir pareigūnų aktai, kuriais ribojamas
civilinis veiksnumas ir teisnumas, negalioja.
13 Užduotis Ne neatitinka, nes reikalavimas labai nerealus, vidutinis LT gaunamos pajamos yra
699e , Vilniaus regione 800E, o reikalaujama sumokėti 1000E alimentus yra neproporcingas. Pažeidžiamas
proporcingumo principas, teisėtų lūkesčių, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principai. Jei uždirbtų
4000E – keistųsi, nes galutinį dydį alimentų pagal LR CK nustato teismas, ir uždirbant tiek, tėvas būtų mokus
mokėti 1000E ir viskas atitiktų CT principus.
14 Užduotis Taip atitinka, nes nebuvo pažeisti jokie principai, nebuvo įsipareigota teisiškai, buvo
įsipareigota tik morališkai – mandagumo santykiai. Jei Sigitas ir Sauliu butų pasirašę preliminarę sutartį,
pagal kurią būtų sutarta dėl pirkimo – pardavimo sutarties ateityje, atsakymas keistųsi, nes būtų pažeidžiamas
pacta sunt servanda principas, teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, teisingumo.
15 Užduotis Neatitinka, nes buvo pažeistas protingumo principas – nebuvo sudarytos sąlygos
teisingumui įgyvendinti, jis sužinojęs po mėnesio nepranešė ir savo neveikimu didino nuostolius.
16 Užduotis Ne, neatitinka, nes pažeidė visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą –
kiekvienas turi teisę ginti savo civilines teises CK ir CPK nustatyta tvarka. Teismas turėjo bylos nagrinėjimą
nukelti, bet nepalikti bylos nenagrinėtos, nes teisinės gynybos principas yra absoliutus.

3 Užduotis Civiliniai fiduciariniai (pasitikėjimo, pavaldumo. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam
taikomi aukštesni atsakomybės standartai, turi veikti išimtinai bendrovės subjektais. Bandrovė ir bendrovės vadovą
sieja fiduciariniai – pasitikėjimo santykiai) santykiai. Civilinė teisė, iš dalies darbo. Keistųsi – pagrindas Valstybės
tarnybos įstatymas, tada būtų administraciniai santykiai, būtų vykdomas konkursas ir t.t. Civilinės teisės – nes čia būtų
žalos atlyginimo santykiai viena. 4 Užduotis Civiliniai, ne darbo santykiai, nes nėra numatytas atlyginimas, nors ir
nustatytas konkretus darbo laiko. Civilinės teisės. Nesikeistųsi, paslaugos santykiai. 5 Užduotis Civiliniai santykiai –
pirkimo/pardavimo. CT. Nesikeistų vis tiek pardavimas-pirkimas. 6 Užduotis Civiliniai teisės (įmonių teisės) normos,
nes UAB ir AB. Nesikeistų, nes CT reguliuoja ir viešųjų juridinių bendrovių santykius. 7 Užduotis Civilinės (įmonių)
teisės. Panevėžio apygardos administracinis teismas. 8 Užduotis Civiliniai santykiai (dėl žalos atlyginimo). Civilinės
teisės, civilinė atsakomybė kylanti iš delikto. Bendrosios kompetencijos teismas. Keistųsi, jei būtų force major
aplinkybės – nes tada jis negalėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo iš savivaldybės ir negautų kompensacijos už
nuostolius, nes neturi kasko. Nesikeistų, nes savivaldybė atsakinga už kelių priežiūrą (jei medis užkrito dėl
netinkamos priežiūros). Jeigu jis turėtų kasko tada atlygintų draudimas. 9 Užduotis Viešojo administravimo sričiai.
Administracinės teisės normos. Keistųsi, nes tada jau būtų CT sritis. 10 Užduotis Administracinės teisės – nes buvo
pažeistos leidimo gavimo procedūros. Administracinį teismą. Būtų civiliniai santykiai, jei nebūtų leidimo ir būtų
padaryta žala. Jei nepradėti darbai – tai apskritai nebūtų pagrindo kreiptis į teismą. 11 Užduotis Administracinės
teisės. Pripažinti negaliojančiu t.y. administracinio pobūdžio reikalavimas. Civilinio pobūdžio reikalavimas. 12
Užduotis Civiliniai santykiai. Nesikeistų.

Vyriausybė VŠĮ 5 metams perdavė neatlygintiniai naudotis patalpomis.

7
Civilinės teisės šaltiniai

1. Civilinės teisės šaltinio samprata ir šaltinių rūšys

Sąvoka teisės šaltinis turi kelias reikšmes:

1) subjektas, nustatantis, priimantis tam tikras privalomas elgesio taisykles (demokratinėje valstybėje –
parlamentas). Teisės šaltinis tiesiogiai –parlamentas, netiesiogiai – rinkėjų valia.
2) formalus požiūris - rašytinė medžiaga, kurioje yra privalomos elgesio taisyklės. Išorinės teisės normos
įtvirtinimo forma (įstatymas, kitoks teisės aktas, teismo precedentas ir pan.)Kitaip tariant, teisinio pobūdžio
informacija, kuri padeda išspręsti teisinę problemą.
3) materialus - visuma išorinių veiksmų, kurie daro įtaką vienokių ar kitokių visuomenės elgesio taisyklių
nustatymui. Visuomenės ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai, kultūriniai ir kiti veiksniai,
lemiantys teisės normų turinį.

Teisės šaltinių klasifikacija:

Pagal tai, ar teisės šaltinyje elgesio taisyklė suformuluota tiesiogiai, ar ji – teisės aiškinimo taisyklė, šaltiniai
skirstomi į:
1) Tiesioginiai/pirminiai – elgesio taisyklė suformuluota tiesiogiai. Pozityviosios teisės aktai: principai,
įstatymai, tarptautinės sutartys, įstatymų įgyvendinamieji aktai, papročiai;
2) Netiesioginiai/antriniai – teisės normų taikymo ir aiškinimo rezultatas: teismų praktika, teisės doktrina,
įstatymų projektų rengimo ir svarstymo medžiaga;

Pagal akto teisinę galią:

1) Įstatymai;
2) Įstatymų įgyvendinamieji aktai;

Pagal teisinę galią, laikantis hierarchiškumo:

Konstitucija ir bendrieji teisės principai

Konstitucija – aukščiausią teisinę galią turintis vidaus teisės aktas, taip pat ir civilinės teisės šaltinis. Konstitucija
įtvirtina bendruosius teisės principus, pagrindines civilines teises. Civilinei teisei svarbūs Konstitucijos straipsniai: 6 –
tiesioginis taikymas, 7 – galioja tik Konstitucijai neprieštaraujantys įstatymai, 19 - teisė į gyvybę, 21 – orumas, 22 –
privatus gyvenimas, 23 – nuosavybės apsauga, 24 – būsto apsauga, 25 – įsitikinimo laisvė, 28 – draudimas
piktnaudžiauti teise, 29 – lygiateisiškumas, 30 – galimybė kreiptis į teismą, žalos atlyginamas, 32 – kilnojimosi laisvė,
38-39 – šeimos teisės principai, 46 – privati nuosavybė, verslo laisvė, sąžininga konkurencija, 47 – LR išimtinė
nuosavybė, 135 – tarptautinės teisės principų ir normų pripažinimas; Itin svarbus tiesioginio taikymo principas: galima
pašalinti spragas ar pašalinti kolizijas vadovaujantis tiesiogiai Konstitucija. Konstitucijos svarba:

 Visada svarbus įstatymų ar kitų teisės aktų atitikimo Konstitucijai klausimas. Neatitikimo atveju
galima stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį tesimą;
 Svarba interpretuojant CT normas, teisę aiškinant sistemiškai;
 Įtvirtina pagrindinius teisės principus;
 Garantuoja pagrindines žmogaus teises – į gyvybę, orumą, privatų gyvenimą, nuosavybę, žalos
atlyginimą ir t.t. šių teisių turinį detalizuoja civilinė teisė. Civilinė teisė užtikrina Konstitucijoje
įvardytų teisių realumą.

Bendrieji teisės principai – žmonijos ilgaamžės raidos ir patirties rezultatas. Dažniausiai tiesiogiai nurodyti
Konstitucijoje ar kituose įstatymuose.

[Principų funkcijos: reglamentavimo, interpretavimo, teisės spragų šalinimo, kolizijų šalinimo. Reglamentavimas –
valstybė reglamentuodama civilinius teisinius santykius, įstatymų leidybai turi taikyti bendruosius teisės principus. Ir
patys santykių dalyviai turi reglamentuoti savo santykius taip, kad nepažeistų principų. Interpretavimas – CK
8
normos turi būti aiškinamos ir taikomos remiantis principais. Teisės spragų šalinimas – susidūrus su spraga, nesant
analogijai, galima remtis principais. Kolizijų šalinimas – kolizijos atvejus pirmumas teikiamas normai, labiau
atitinkančiai principo esmę. Pati norma turi būti aiškinama tokiu būdu, kad neprieštarautų principams.]

Tarptautinė teisė ir Europos Sąjungos teisė - Tarptautinės teisės šaltiniai: dvišalės ir daugiašalės tarptautinės
sutartys (konvencijos), teisės principai, tarptautinių teismo institucijų sprendimai ir kita. Galiojanti tarptautinė teisė –
sudedamoji nacionalinės teisės dalis, jos normos civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai. CK 1.13 1 dalis: „Jeigu
LR tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato šis kodeksas ir kiti LR įstatymai,
taikomos LR tarptautinių sutarčių normos.“ – tarptautinės teisės viršenybės prieš vidaus teisę principas. Teismai,
aiškindami ir taikydami tarptautines sutartis, turi užtikrinti jų aiškinimo ir taikymo vienodumą. Tarptautinės teisės
veiksmingumui – būtina atsižvelgti į vienodą teisės taikymą ir aiškinimą, todėl būtina atsižvelgti į tarptautinės teisės
sutarčių aiškinimo ir taikymo praktiką užsienio valstybėse. Tarptautinių sutarčių pvz.: 1980 m. JTO konvencija dėl
tarptautinio pirkimo – pardavimo sutarčių, 1956 m. tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencija, 1963 m. Vienos
konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencija ir kt.

Pirminiai ES teisės šaltiniai:

 1957 m. Romos sutartis;
 1992 m. Mastrichto sutartis;
 1997 m. Amsterdamo sutartis;
 2003 m. Nicos sutartis dėl ES konstitucijos;
 Stojimo į ES sutartys;
 Sutartys, keičiančios minėtąsias;
 Bendrieji teisės principai;
Antriniai ES šaltiniai:
 ES institucijų priimami aktai: Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos reglamentai, sprendimai, direktyvos,
Europos Teisingumo Teismo sprendimai;
Sutartys ir reglamentai – tiesiogiai taikomi aktai, jų nereikia inkorporuoti į vidaus teisę. Direktyvos nėra
tiesiogiai taikomi aktai, jų nuostatas būtina inkorporuoti.
Pagal 2004 m. liepos 13 d. konstitucinį aktą dėl LT narystės ES – ES normos yra sudedamoji LT teisės dalis,
teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš LT įstatymus.

Civilinis kodeksas - 2000 m. (galiojanti 2001 m. redakcija), 1994 straipsniai, 6 knygos:

1) 1 knyga – bendriausi civilinės teisės bendrosios dalies klausimai: CT principai, šaltiniai, jų taikymo ir
aiškinimo principai, CT objektai, terminai, kolizinės normos.
2) 2 knyga – fizinių ir juridinių asmenų teisinis statusas, atstovavimo santykių reglamentacija;
3) 3 knyga – šeimos teisinių santykių reglamentavimas, globa, rūpyba;
4) 4 knyga – daiktinės teisės: nuosavybės, servituto, uzufrukto, hipotekos ir kt. reglamentavimas, kito asmens
turto administravimas, daiktinių teisių ir juridinių faktų viešo registravimo pagrindai;
5) 5 knyga – paveldėjimo teisiniai santykiai;
6) 6 knyga – bendri prievolių teisės klausimai, konkrečių rūšių prievolės: deliktinės, sutartinės, kvazisutartinės;
LT teisės sistema grindžiama monizmo principu – t.y. nėra atskiro prekybos ar komercinio kodekso.
Siekiant užtikrinti CT stabilumą ir sisteminį aiškinimą, nustatyta CK viršenybė prieš kitus, konkrečius
įstatymus (CK 1.3 2 dalis: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso
normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“)  kolizinė norma.
(NB – kalba eina tik apie įstatymus, jei susidurtų pvz..CK norma ir vyriausybės nutarimas, sprendžiama būtų
pagal tai, kad CK yra aukštesnės hierarchinės galios).

Kiti įstatymai ir teisės aktai

9
CK neapima visų santykių reglamentavimo, todėl CT šaltiniai yra taip pat ir kiti įstatymai. Pavyzdžiai: transporto teisė
– 2004 m. Geležinkelių transporto kodeksas, 1996 m. Kelių transporto kodeksas ir kt. CT šaltiniu gali būti ir
Vyriausybės nutarimai ar kitų valstybės institucijų teisės aktai, tačiau tik tiek, kiek įstatymu nustatyta. Aktai,
prieštaraujantys CK, neturi būti taikomi. Įstatymų pvz.: vyriausybės priimtos eismo įvykio metu padarytos žalos ir
išmokos mokėjimo taisyklės, universaliųjų telekomunikacijų ir paslaugų tiekimo taisyklės, ūkio ministro gamtinių
dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės ir t.t.

Papročiai

Tai įstatyme nenustatyta visuotinai pripažinta elgesio taisyklė, kuri atsiranda tam tikroje civilinės apyvartos
srityje dėl jos ilgalaikio laikymosi, vadovavimosi ja. Papročio bruožai:
 Visuotinumas – plačiai taikoma tam tikroje srityje;
 Ilgalaikiškumas;
 Tęstinumas – paisoma nuolat, nenutrūkstamai;
 Teisingumas ir būtinumas (savanoriškai, ne prievarta).
Paprotys plačiai taikomas tarptautinėje prekyboje, jūrų transporte, specifinėse apyvartos srityse: vertybinių
popierių biržose, brangakmenių prekyboje ir kt.
Tarptautinės prekybos papročių visuma – lex mercatoria. Kai kurie papročiai yra sisteminami (žinomiausias
pvz. – INCOTERMS – tarptautinės prekybos terminų taisyklės).
Papročių taikymo atvejai:
 Kai įstatymas tiesiogiai nurodo taikyti;
 Kai paprotį taikyti nurodo šalių sudaryta sutartis;
 Kai yra teisinio reglamentavimo spraga;
Papročio ir imperatyvių teisės normų bei bendrųjų principų kolizija sprendžiama pastarųjų naudai – negali
būti taikomas jiems prieštaraujantis paprotys.
Reikia skirti paprotį nuo dalykinės praktikos t.y. nuo dviejų asmenų dėl ilgalaikio bendradarbiavimo
tarpusavio santykiams taikomų nerašytų taisyklių. Dalykinė praktika nėra teisės šaltinis, nes ji taikoma ne
visuotinai, o tik konkrečių asmenų tarpusavio santykiams.

Teismų praktika

Precedento esmė – stare decisis principas – teismo sprendimo autoritetas: visas tapačias vėlesnes bylas būtina
spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas tesimo precedentas. Užtikrinamas asmenų lygybės
įstatymui įgyvendinimas: tik vienodai aiškinant ir taikant teisę įmanoma pasiekti, kad įstatymui visi būtų
lygūs.
Precedento veikimo aspektai: vertikalus – aukštesnės instancijos teismo sprendimas yra privalomas žemesnės
instancijos teismams, horizontalus – privalomas pačiam suformulavusiam teismui.
Precedento susiklostymo priežastys:
 Vienodo teisės taikymo užtikrinimas, stabilios teisės sistemos kūrimas;
 Vienodas tų pačių teisės normų aiškinimas, tų pačių faktinių aplinkybių vertinimas;
 Precedentą formuoja aukščiausios teismų instancijos kur dirba aukščiausios kvalifikacijos teisininkai – toks
teisės aiškinimas laikomas autoritetingu ir sektinu;
 Nesutikimą su precedentu būtina gerai argumentuoti;
 Remiantis precedentais pašalinamos teisės spragos;
Lietuvoje – teisinis precedentas kaip privalomas teisės šaltinis nuo 2006 m. kovo 28 d. Precedentų
hierarchinis vaidmuo skirtingose teisės sistemose nevienodas.
Precedentu privalu vadovautis tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesniąją, t.y. kurios faktinės
aplinkybės vienodos. Todėl precedentu reikia remtis atsargiai. Neretai naujos normos, suformuluotos teismų
praktikos, perkeliamos į statutinę teisę.

10
 Civilinės teisės šaltinis yra Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai. Konstitucinio Teismo nutarimai dėl
tam tikrų aktų prieštaravimo LR Konstitucijai yra teisės šaltinis, nes jis panaikina kito teisės šaltinio ar jo
dalies galiojimą.
Svarbūs ir tarptautinių teismo instancijų sprendimai. Išskiriamas Europos žmogaus teismo vaidmuo,
sprendimų svarba. Šio teismo išaiškinimai privalomi nacionaliniams teismams, tai užtikrina vienodą ES teisės
taikymą visoms narėms.

Teisės doktrina

Svarbus civilinės teisės šaltinis:

 Pateikia sisteminę ir racionalią galiojančios teisės analizę;
 Mokslininkai teisininkai – nepriklausomi;
 Dažnai neapsiribojama vien nacionalinės teisės analize;
 Formuluoja teisės aiškinimo, teisinės argumentacijos taisykles, pateikia teisinių sąvokų definicijas, aiškina
teisės principų turinį ir t.t.;
 Doktrinai būdingas stabilumas, kuris daro įtaką teisės aiškinimo ir kartu teismų praktikos stabilumui;
Didesnė teisės doktrinos reikšmė tose šalyse, kur teismai rašo itin išsamius sprendimus, ten, kur stabilesnis ir
nuoseklesnis įstatymų leidėjo darbas, kur daugiau įstatymų, precedentų, kitų teisės šaltinių (nes didesnis
poreikis juos sisteminti). + kuo mažiau apibrėžta teisė, tuo didesnis poreikis ją aiškinti dogmatiškai.
Svarbi ir užsienio teisės doktrina – dažnai padeda kai teisė aiškinama lyginamuoju metodu.

Civilinės teisės įstatymų galiojimas

1) Laiko atžvilgiu

Tiek Konstitucija, tiek CK 1.7 2 dalis sako, jog galioja tik paskelbti įstatymai. Tai užtikrina teisinio aiškumo, teisėtų
lūkesčių, teisėtumo ir kitų bendrųjų teisės principų realumą. Taip pat paskelbimas lemia ir kitą taisyklę, kad įstatymų
nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose nurodytų sankcijų taikymo ir nepateisina
įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6).

Reikalavimai viešai skelbti taikomi visiems teisės šaltiniams.

CK 1.7 2 dalis: „Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline
tvarka“. Galimos ir tam tikros išimtys.

Teisinio akto galios pasibaigimas: pasibaigus numatytam galiojimo terminui, panaikinus jo galiojimą kitu teisės aktu,
priėmus naują teisės aktą, reglamentuojantį tuos pačius santykius, KT at AT pripažinus akto prieštaravimą
Konstitucijai ar kitam įstatymui.

2) Galiojimo teritorija

Lietuvoje – įsigaliojusios civilinės teisės normos taikomos visoje Lietuvos teritorijoje. Teritorinės ribos gali būti
numatytos tik išimtiniais atvejais (pvz. gali būti žemės panaudojimo ar ūkinės veiklos ribojimai dideliuose miestuose,
draustiniuose, nacionaliniuose parkuose ir pan.).

3) Galiojimas asmenims

CT normos galioja ir taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems LR teritorijoje. Pačiuose teisės
aktuose gali būti išimtys: pvz. taikomas tik piliečiams, tik fiziniams asmenims ir pan.

Analogijos taikymas {CK 1.8 str.}.

Teisės ar įstatymo analogija – vienas iš teisės spragų šalinimo būdų.Įstatymo analogijos taikymo sąlygos:

11
1) nėra teisės normos, papročio ar susitarimo, kuris reglamentuotų santykį.
2) yra panašius santykius reglamentuojančios teisės normos.
3) santykiai turi būti panašūs.

Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios teisės normos, bet nuo jų reikia skirti singuliarines teisės normas
(jos nustato bendrųjų normų taisyklių išimtis).

Teisinis argumentavimas pagal analogiją – tai reiškinys, kai panašioms situacijoms teisės normos taikomos ir
aiškinamos vienodai. (Mutatis mutandis – su reikiamais pakeitimais).

Jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai, t.y. teisės
analogija (ne vien CT, bet ir visų šakų principais, pirmiausia Konstitucija, tarptautine teise).

2. Civilinių įstatymų galiojimas

3. Įstatymų ir teisįs analogija civilinėje teisėje
4. Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip civilinės teisės šaltinis
5. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
6. Civilinio kodekso struktūra
7. Civilinio kodekso normų aiškinimo principai
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso rengimo, priėmimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo aktualijos
9. Tarptautinės sutartys kaip civilinės teisės šaltiniai
10. Europos Sąjungos teisės aktai kaip civilinės teisės šaltinis
11. Kiti įstatymai kaip civilinės teisės šaltiniai
12. Civilinių teisinių santykių reguliavimo Vyrausybės nutarimais ir kitų valstybės institucijų teisės
norminiais aktais ribos
13. Teismų praktikos reikšmė taikant ir aiškinat civilinius įstatymus
14. Teisės doktrinos reikšmė taikant ir aiškinant civilinius įstatymus
15. Civilinės teisės mokslo tyrimo metodai
16. Civilinės teisės mokslo ir teisės praktikos sąveika
17. Paprotys kaip civilinės teisės šaltinis
18. Bendrųjų teisės principų, gerų papročių, geros moralės įtaka civiliniams teisiniams santykiams.

1. Teisė į vardą
2. Teisė į atvaizdą
3. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą
4. Asmenis garbės ir orumo gynimas
5. Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą. Teisė į laisvę.
6. Teisė pakeisti lytį.

1 Užduotis Ne,
2 Užduotis G
3 Užduotis K
4 Užduotis J
5 Užduotis J
6 Užduotis J
12
7 Užduotis

13