Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos, Sigito Gurevičiaus,

Dangutės Ambrasienės, Teodoros Staugaitienės, Algio Norkūno ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Klaipėdos
autobusų parkas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimo
ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos Kauno skyrius 2003 m.
gruodžio 8 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą ir ieškinio pareiškime bei
patikslinto ieškinio pareiškime nurodė, kad 2002 m. liepos 24 d. Kauno rajone, automagistralėje
Vilnius-Kaunas-Klaipėda, J. T., vairuodamas atsakovui UAB „Klaipėdos autobusų parkas“
priklausantį autobusą „Neoplan N 116“ (duomenys neskelbtini), važiuodamas maršrutu Klaipėda-
Kaunas-Vilnius, atsitrenkė į pirmoje automagistralės eismo juostoje kelininkų pastatytą priekabą-
ženklą, po to į UAB „Kauno tiltai“ priklausantį kelininkų krovininį automobilį „Mercedes-Benz 709
D“ (duomenys neskelbtini), kuriame buvo du UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai. Nurodyto
automobilio priekyje kelio dangos darbus atliko dar du UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai. Nuo
smūgio krovininis automobilis atsitrenkė į dar vieną automagistralėje kelio darbus atlikusios
bendrovės automobilį „Volkswagen Caddy“ (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio žuvo
keleivinio autobuso „Neoplan N 116“ vairuotojas J. T., UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai: Zigmas
Edmundas Žigutis ir A. T., sužalotas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ antrasis vairuotojas V. Š. ir
UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai E. Č. ir D. Z. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas UAB „Klaipėdos
autobusų parkas“ darbuotojas J. T. (Kelių eismo taisyklių 2.3, 2.4, 14.1 punktų pažeidimas). Dėl
nurodyto eismo įvykio iškelta baudžiamoji byla, bet ji 2002 m. rugsėjo 24 d. nutraukta kaltininkui J.
T. žuvus. Dėl UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojo J. T. padarytų Kelių eismo taisyklių
pažeidimų ieškovas VSDF valdybos Kauno skyrius patyrė 205 811,19 Lt žalą, kurią sudarė: 1)
6181,16 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpa, išmokėta iš VSDF biudžeto E. Č. dėl
eismo įvykio metu padaryto apysunkio kūno sužalojimo; 2) 1390,20 Lt ligos dėl nelaimingo
atsitikimo darbe pašalpa ir 1825,84 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija už laikotarpį
nuo 2002 m. liepos 24 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (iš viso – 3216,04 Lt), išmokėtos iš VSDF biudžeto
D. Z. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų; 3) 106 683,64 Lt išmoka iš VSDF biudžeto eismo
įvykio metu žuvusio UAB „Kauno tiltai“ darbuotojo Z. E. Ž. šeimos nariams; 4) 89 730,35 Lt
vienkartinė laidojimo pašalpa ir periodinė draudimo išmoka iš VSDF biudžeto eismo įvykio metu
žuvusio UAB „Kauno tiltai“ darbuotojo A. T. šeimos nariams. Ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe,
nustatyta, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens, atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“
darbuotojo, kaltės, todėl VSDF valdybos Kauno skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja
išmokėtų išmokų iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. 2003 m. gruodžio 17 d. VSDF valdybos
Kauno skyrius gavo 1919,42 Lt žalos atlyginimą iš UAB „Ergo Lietuva“. Asmuo, atlyginęs kito
asmens padarytą žalą, turi į žalą padariusį asmenį regreso teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Dėl to
atsakovas privalo ieškovui atlyginti 203 891,77 Lt patirtą žalą. Ieškovas, remdamasis CK 6.290
straipsnio 3 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.264 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.280
straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, prašė teismo priteisti iš
atsakovo 203 891,77 Lt patirtą žalą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas

sprendime nurodė, kad dėl 2002 m. liepos 24 d. eismo įvykio nukentėjusiesiems ieškovas išmokėjo
205 811 Lt draudimo išmokų. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas J. T., atsakovo UAB „Klaipėdos
autobusų parkas“ vairuotojas. Įvykus eismo įvykiui, atsakovui priklausantis autobusas „Neoplan N
116“ buvo apdraustas UAB „Ergo Lietuva“ Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės
atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „Ergo Lietuva“ sumokėjo ieškovui 1919,42 Lt ir
nurodė, kad pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo taisyklių (toliau – Draudimo taisyklės) 60, 82, 83 punktus draudimo išmoka išmokėta
proporcingai kiekvieno asmens patirtai žalai, į ją įskaitant išmokėtas socialinio draudimo išmokas,
nes draudimo sumos nepakako visiems asmenims išmokėti draudimo išmokų. Draudimo taisyklių
59 punkte nustatyta, kad draudikas, įvykus draudiminiam įvykiui, privalo atlyginti dėl eismo įvykio
padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Draudimo liudijime (serija ACA, Nr. 3125194)
nustatyta, kad asmens draudimo suma yra 30 000 Lt. Draudimo bendrovė visiškai atsiskaitė. Pagal
CK 6.290 straipsnį socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, įgyja
regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį
mokėjo žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas mokėjo socialinio draudimo įmokas
tik už žuvusį savo darbuotoją J. T. Už nukentėjusius UAB „Kauno tiltai“ darbuotojus atsakovas
socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje
nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos
išmokėjo tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais padaryta kitokia žala valstybinio
socialinio draudimo turtui, privalo atlyginti žalą įstatymų (nagrinėjamoje byloje – CK 6.290
straipsnio 3 dalyje) nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito
asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis).
Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus
šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti
žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1
dalis). Įvykus eismo įvykiui, keleivinio autobuso vairuotojas J. T. atliko savo darbines pareigas.
Taigi atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ privalo atlyginti VSDF valdybos Kauno skyriui
padarytą žalą, nes nurodyta įstaiga turi regreso teisę į atsakovą dėl išmokėtų išmokų. Socialinio
draudimo išmokos išmokėtos dėl trečiojo asmens kaltės.
7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 22 d.
nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko
nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad byloje nustatyta ir nenuginčyta, jog 2002 m. liepos 24 d.
eismo įvykio kaltininkas yra J. T., pažeidęs Kelių eismo taisyklių 2.3, 2.4, 14.1 punktus. Eismo
įvykio metu kaltininkas vairavo atsakovui UAB „Klaipėdos autobusų pakas“ priklausantį keleivinį
autobusą ir atliko savo darbines pareigas. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą,
atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264
straipsnio 1 dalis). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo
atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių ir kt.) padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad
žala padaryta dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270
straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų pakas“, kaip samdantis darbuotojas
ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jo darbuotojo, einančio
darbines pareigas, kaltės, kartu ir didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Pagal CK 6.290
straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Taigi socialinio
draudimo įstaiga, išmokėdama socialinio draudimo išmokas nukentėjusiesiems ar jų šeimos
nariams, išmokėtų išmokų dalimi atlygina žalą, padarytą įvykus eismo įvykiui. Socialinio draudimo
įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus
atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290
straipsnio 3 dalis). Kolegija nesutiko su apelianto teiginiu, kad teismas privalėjo taikyti CK 6.1015
straipsnio 1 dalį, pagal kurią draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju subrogacija netaikoma.
Kolegija nurodė, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalis taikoma draudimo teisiniams santykiams,
atsirandantiems iš draudimo sutarties. Nagrinėjamoje byloje bylos šalių nesieja draudimo sutartis.
Dėl to ir nurodyta teisės norma netaikytina. CK 6.283, 6.284 straipsniai reglamentuoja žalos
atlyginimą sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę, kai nukentėjęs asmuo nebuvo apdraustas socialiniu
draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ar teisę į žalos atlyginimą turintiems asmenims privalo
atlyginti pats žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamoje byloje nukentėję asmenys buvo apdrausti
nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Dėl to nurodytos normos netaikomos. Tačiau
socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą
padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“
socialinio draudimo įmokas mokėjo už savo darbuotojus J. T. ir V. Š. Už kitus nukentėjusiuosius
atsakovas nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Aplinkybė, kad privalomąsias draudimo nuo
nelaimingų atsitikimų darbe įmokas į VSDF biudžetą už nukentėjusius asmenis mokėjo kiti
darbdaviai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti jo darbuotojo padarytą žalą, kai to regreso
tvarka pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį reikalauja socialinio draudimo įstaiga. Atsakovas pats
pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl jo darbuotojo kaltės. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje
byloje neturi būti taikomas DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes darbuotojas žalą padarė ne
darbdaviui (DK 245 straipsnis).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį, Klaipėdos
apygardos teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo
VSDF valdybos Kauno skyriaus ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino CK 6.283 straipsnio 4 dalį, 6.284 straipsnio 4 dalį.
Nurodytose teisės normose nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, kas moka socialinio
draudimo įmokas, jeigu nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe
socialiniu draudimu, ne visus nukentėjusiojo nuostolius turi padengti atsakingas už žalą
asmuo. Aiškinant nurodytas materialinės teisės normas, reikėjo remtis CK 6.1015 straipsnio
1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui,
išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už
padarytą žalą asmens.

10Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų
atsitikimo atveju. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad ginčo šalis sieja ne sutartiniai, o
privalomojo draudimo teisniai santykiai, todėl CK 6.1015 straipsnio 1 dalis netaikytina, yra
nepagrįstas. Be to, 6.1015 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami ne draudiko ir draudėjo (draudimo
sutarties šalių), bet draudiko ir atsakingo už žalą asmens teisniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje
draudikas yra ieškovas, o už žalą atsakingas asmuo – atsakovas. Dėl to sprendžiant ginčą būtina
taikyti CK 6.1015 straipsnio 1 dalį. Galiausiai CK 6.1015 straipsnio 1 dalis yra specialioji teisės
norma CK 6.270, 6.280 straipsnių atžvilgiu.

2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-
3-358/2004, kurioje nustatyta, kad, draudžiant darbuotoją pagal Socialinio draudimo
įstatymą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga, atsiranda tik ribota
draudiko atsakomybė, ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iš draudiko mokamo
atlyginimo, todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią jam neatlygintą jos dalį
bendraisiais pagrindais. Taigi tik kai visa žala negali būti padengta iš draudimo atlyginimo,
likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalos dalis, kurią sumokėjo
draudikas, negali būti regreso tvarka išieškoma iš žalą padariusio asmens.
3. Reikalavimas, kad darbdavys padengtų VSDF valdybos išlaidas, turėtas išmokant socialinio
draudimo išmokas, pažeidžia CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo ir sąžiningumo
principus, nes, patenkinus nurodytą reikalavimą ir pripažinus VSDF valdybos Kauno
skyriaus teisę regreso tvarka išsireikalauti žalos atlyginimą iš darbdavio UAB „Klaipėdos
autobusų parkas“, galima daryti išvadą, kad VSDF valdyba (draudikas) visiškai neprisiima
draudimo rizikos, o atlieka tik fondo, perskirstančio draudimo išmokas, vaidmenį. Taigi toks
reikalavimas yra teisiškai negalimas ir nepagrįstas. Tik asmenys, nesantys draudėjai pagal
Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir
darbdaviai pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą arba nevykdantys šiame įstatyme
nustatytos prievolės mokėti draudimo įmokas, privalo kompensuoti draudikui jo išmokėtas
draudimo išmokas, įvykus draudiminiam įvykiui.
4. Teismai neteisingai taikė CK 6.290 straipsnio 3 dalį, nes turėjo atsižvelgti į DK 255 straipsnį
ir jį taikyti. Nurodytame DK straipsnyje nustatyta bendrosios taisyklės, nustatytos CK,
išimtis, kad darbdavys privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės. DK 255
straipsnyje nustatyta, kad visą žalą, neribojant jos dydžio, privalo atlyginti pats darbuotojas.
 DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei
žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka. Dėl to
negalima teigti, kad ieškovas įgijo regreso teisę į UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pagal
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį.

11Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei
nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant bylą neturi būti taikomi CK
6.283, 6.284 straipsniai, nes asmenys, nukentėję eismo įvykio metu, buvo privalomai apdrausti
nelaimingų atsitikimų darbe draudimu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymą. Nurodytame įstatyme nustatyta, kad sveikatos sužalojimo atveju
atlyginama tik tam tikra negautų pajamų dalis. Kasatorius klaidingai tapatina ribotą draudiko
atsakomybę su regreso teise į žalą padariusį asmenį. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų
santykiai su draudėjais, privalančiais mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir
apdraustaisiais kyla iš įstatymo, o ne iš sutarties. CK šeštosios knygos LIII skyriuje ir Draudimo
įstatyme reglamentuoti sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. Dėl to kasacinio skundo argumentai
dėl CK 6.1015 straipsnio taikymo turi būti atmesti. Valstybiniu socialiniu draudimu nuo nelaimingų
atsitikimų darbe draudžiami tik tos įmonės darbuotojai. Darbdavys atleidžiamas nuo žalos,
padarytos VSDF biudžetui, atlyginimo, kai nelaimingo atsitikimo darbe metu nukenčia jo
darbuotojai, t. y. asmenys, už kuriuos jis priskaičiavo ir privalėjo mokėti draudimo įmokas. Be to,
CK 6.1015 straipsnio 1 dalis dėl subrogacijos negalimumo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų,
draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju nėra absoliuti. Nurodyta teisės norma
taikoma tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimą,
subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos gavėjui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Atsiliepime į
kasacinį skundą taip pat nurodoma, kad byloje negali būti taikomas DK 255 straipsnio 1 dalies 2
punktas, nes atsakovo darbuotojo J. T. ir ieškovo niekada nesiejo darbo santykiai. Tai, kad už
padarytą žalą turi atsakyti atsakovas, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika,
suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2005, kurioje nustatyta, kad jeigu žalą padarė didesnio
pavojaus šaltinio, kurio valdytojas yra juridinis asmuo, vairuotojas, tai už darbuotojo veiksmais
padarytą žalą atsako jo darbdavys. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005, nes
nurodytos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi nesutampa.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

14Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2002 m. liepos 24 d. atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų
parkas“ darbuotojas J. T., vairuodamas atsakovui priklausantį autobusą, sukėlė eismo įvykį, dėl
kurio žuvo atsakovo autobuso vairuotojas, du UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai, sužaloti atsakovo
antrasis vairuotojas ir du UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas
atsakovo autobusą vairavęs darbuotojas (Kelių eismo taisyklių 2.3, 2.4, 14.1 punktų pažeidimas).
Dėl eismo įvykio iškelta baudžiamoji byla, kuri 2002 m. rugsėjo 24 d. nutraukta kaltininkui žuvus.
Ieškovas VSDF valdybos Kauno skyrius patyrė 205 811,19 Lt žalą, kurią sudarė: 1) 6181,16 Lt
ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpa, išmokėta iš VSDF biudžeto E. Č. dėl eismo įvykio
metu padaryto apysunkio kūno sužalojimo; 2) 1390,2 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe
pašalpa ir 1825,84 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija už laikotarpį nuo 2002 m. liepos
24 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (iš viso – 3216,04 Lt), išmokėtos iš VSDF biudžeto D. Z. dėl eismo
įvykio metu padarytų sužalojimų; 3) 106 683,64 Lt išmoka iš VSDF biudžeto eismo įvykio metu
žuvusio UAB „Kauno tiltai“ darbuotojo Z. E. Ž. šeimos nariams; 4) 89 730,35 Lt vienkartinė
laidojimo pašalpa ir periodinė draudimo išmoka iš VSDF biudžeto eismo įvykio metu žuvusio UAB
„Kauno tiltai“ darbuotojo A. T. šeimos nariams. 2003 m. gruodžio 17 d. VSDF valdybos Kauno
skyrius gavo 1919,42 Lt žalos atlyginimą iš UAB „Ergo Lietuva“.

15V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia klausimus dėl subrogacijos (draudėjo teisių į žalos
atlyginimą perėjimo draudikui) taikymo esant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo teisiniams santykiams ir draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo
įstaigos regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).
Tai yra materialinės teisės klausimai turintys esminės reikšmės vienodam teisės taikymui ir
aiškinimui, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl šių klausimų privalo pasisakyti.

17Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėję ir žuvę atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų
parkas“ ir UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai buvo apdrausti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialiniu draudimu. Dėl to, atsakant į klausimą, ar ieškovas VSDF valdybos Kauno skyrius
(draudikas) turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų žalą, ieškovo patirtą dėl išmokėtų socialinio
draudimo išmokų, reikia vadovautis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (CK 6.283 straipsnio 4 dalis, 6.284
straipsnio 4 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo privalomojo
draudimo teisiniai santykiai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis). Ši draudimo
forma yra specifinė, dėl to valstybinio socialinio draudimo santykiai reglamentuojami ne CK
šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo įstatymų normų (CK 6.988
straipsnio 3 dalis). Be to, nurodytiems teisiniams santykiams netaikomos Draudimo įstatymo
nuostatos, nes jo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos
valstybinio socialinio draudimo santykiams. Taip pat Draudimo įstatymo nuostatos netaikomos
santykiams, reglamentuojamiems Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo. Be
to, Draudimo įstatymo 75 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutarties šalių ikisutartiniams
santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir
susijusiems su ja, taikomos CK ir Draudimo įstatymo atitinkamo skyriaus normos. Dėl nurodytų
motyvų išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje netaikytina CK 6.1015
straipsnio 1 dalis, nes CK VI knygos LIII skyrius reglamentuoja draudimo teisinius santykius, o ne
privalomojo socialinio draudimo santykius. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2
straipsnį valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, taip pat Valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto sandaros, Mokesčių administravimo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinių pensijų, kiti
Lietuvos Respublikos įstatymai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1
punkte valstybinio socialinio draudimo įmoka apibrėžta kaip įstatyme draudėjui ar apdraustajam
nustatyta piniginė prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Dėl to traktuotina, kad
Valstybinio socialinio draudimo įstaigų ir draudėjų, kurie privalo mokėti socialinio draudimo
įmokas, ir apdraustųjų santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas, o ne sutartis.

18Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37
straipsnį asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti
apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala
valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų
Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506, 67 punktą, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe
įvyksta dėl trečiojo asmens kaltės, valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise
išreikalauja išmokėtų išmokų sumų iš šio asmens CK nustatyta tvarka. Būtent tokia tvarka nustatyta
CK 6.290 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo
įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už
nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Bylą nagrinėję teismai teisingai konstatavo, kad
pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį atsakovas privalo atsakyti UAB „Kauno tiltai“ darbuotojams už
eismo įvykio metu padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Klaipėdos
autobusų parkas“ už eismo įvykio metu nukentėjusius ir žuvusius UAB „Kauno tiltai“ darbuotojus
socialinio draudimo įmokų nemokėjo, nes pagal įstatymus neturėjo nei teisės, nei pareigos to daryti.
UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ socialinio draudimo įmokas mokėjo tik už savo darbuotojus, t.
y. už žuvusį vairuotoją, eismo įvykio kaltininką J. T. ir sužalotą antrąjį vairuotoją V. Š. Ieškovas
VSDF valdybos Kauno skyrius neprašė atlyginti žalos, atsiradusios dėl išmokų išmokėjimo už šiuos
asmenis socialinio draudimo biudžetui. Dėl šios priežasties nėra aplinkybių, dėl kurių draudimo
išmokas išmokėjusi draudimo įstaiga – VSDF valdybos Kauno skyrius – neturėtų regreso teisės į
žalą padariusį asmenį, o įstatyme, išskyrus CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį,
nenustatyta kitų atvejų, kai regresas negalimas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį į atlygintiną žalą
yra įskaitomos nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė apdrausta, sveikatos ar gyvybės atėmimo
atveju mokamos socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpa, vienkartinė kompensacija, periodinė
kompensacija, laidojimo pašalpa ir pan.), t. y. tik privalomojo socialinio draudimo išmokos, o ne
draudimo išmokos, mokamos pagal savanoriško draudimo sutartis (CK 6.987 straipsnis). Nurodyta
taisyklė nustatyta, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostata, pagal
kurią asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti
apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala
valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti. Dėl to pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus pagrįstai nustatė, kad ieškovas išmokėjo 205
811,19 Lt socialinio draudimo išmokų ir įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį – UAB
„Klaipėdos autobusų parkas“, kuris atsako už savo darbuotojų veiksmais padarytą žalą jiems einant
tarnybines pareigas (CK 6.264 straipsnis). Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad
žemesniųjų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas įgijo regreso teisę į žalą
padariusį asmenį, t. y. atsakovą.

19Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti taikomas
DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes byloje nustatyta, kad atsakovo darbuotojo J. T. ir VSDF
valdybos Kauno skyriaus niekada nesiejo darbo santykiai, tai yra šiuo atveju darbuotojas žalą
padarė ne darbdaviui (DK 245 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad atsakovo darbuotojo
J. T. nesiejo darbo santykiai su UAB „Kauno tiltai“ nukentėjusiais ir žuvusiais darbuotojais (naudos
gavėjais), iš kurių ieškovui VSDF valdybos Kauno skyriui regreso tvarka perėjo reikalavimo teisė į
žalos atlyginimą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad Darbo kodeksas šiam ginčui netaikomas.

20Išplėstinė teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės vienodam
teisės taikymui ir aiškinimui, nepasisako.

21Išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino
CK 6.290 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią socialinio draudimo įstaigų regreso teisę, ir CK
6.1015 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos subrogacijos taikymo taisyklės, šių teisės normų
nepažeidė, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo
praktikos, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais
motyvais.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,

vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį
palikti nepakeistą.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo
dienos.