___________________________

(vardas, pavardė, grupė)

Prievolių teisė I/II

2016 m. rugsėjo 13 d.
Tarp UAB „Siurprizas“ ir UAB „Prievolė“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurioje
nurodyta, jog UAB „Siurprizas“ išnuomoja 458 m2 patalpas verslo veiklai vykdyti nuo sutarties
sudarymo, t. y. nuo 2010 m. sausio 2 d. iki tol, kol UAB „Prievolė“ perkels savo veiklą į užsienį. Sutarties
sudarymo metu buvo žinoma, jog UAB „Prievolė“ atlieka parengiamuosius veiksmus tam, jog iškeltų
savo veiklą į Estiją ir tai preliminariai turėjo būti padaryta iki 2015 m. pabaigos. Sutartyje taip pat
nurodyta, jog UAB „Prievolė“ moka nuomos mokestį kas pusmetį. Nuomos mokesčio dydis – 5 000
EUR.
2012 m. liepos 1 d. UAB „Siurprizas“ buvo reorganizuota išskaidymo būdu į UAB „Šaškė“ ir
UAB „Šachmatas“. UAB „Šaškė“ ir UAB „Šachmatas“ tapo išnuomotų negyvenamųjų patalpų
bendrasavininkiais.
2013 m. sausio 2 d. suėjus nuomos mokesčio mokėjimo terminui, UAB „Prievolė“ sumokėjo 5 000 EUR į
UAB „Šaškė“ banko sąskaitą. Dar po pusmečio, nuomos mokestis vėl buvo sumokėtas į tą pačią sąskaitą.
2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „Šachmatas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas nutraukti nuomos
sutartį prieš terminą tuo pagrindu, jog UAB „Prievolė“ pažeidė sutartį nemokėdama nuomotojui, t. y.
UAB „Šachmatas“ nuomos mokesčio.
UAB „Prievolė“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuomos sutartį sudarė su vienu nuomotoju –
UAB „Siurprizas“. Šią įmonę reorganizavus, jos teisės ir pareigos UAB „Prievolė“ atžvilgiu buvo
padalintos po reorganizavimo veikiančioms įmonėms, todėl UAB „Prievolė“ atžvilgiu jie yra solidarieji
kreditoriai, o atsiradusios prievolės - nedalomos. UAB „Prievolė“ pasirinko nuomos mokestį mokėti
vienam kreditoriui – UAB „Šaškė“ – todėl negali būti laikoma pažeidusia nuomos mokesčio mokėjimo
tvarką. Be to, UAB „Šachmatas“ reikalavimas nutraukti sutartį prieš terminą yra a priori neteisėtas,
kadangi nuomos sutartyje nėra nustatytas joks terminas – sutartis ir iš jos kylančios prievolės yra
sąlyginės, o ne terminuotos.
UAB „Prievolė taip pat išreiškė abejonę, ar apskritai UAB „Šachmatas“ gali reikšti ieškinį teisme.
Nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomos mokestis mokamas eurais, o oficiali Lietuvos valiuta sutarties
sudarymo ir vykdymo metu yra litai. Todėl iš nuomos sutarties kylančios prievolės galimai ne visiškai
atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jos turėtų būti laikomos prigimtinėmis prievolėmis ir jų
priverstinio vykdymo reikalauti negalima. Dar daugiau, UAB „Prievolė“ manymu, kadangi nuomotojų
pareiga yra solidarioji, UAB „Šachmatas“ negali viena reikšti ieškinio teisme – ieškinį turėjo pareikšti ir
UAB „Šaškė“.
Argumentuotai išspręskite ginčą.

1
 ___________________________
(vardas, pavardė, grupė)

Vertinimo lentelė

Klausimas Maksimalus balas

Solidariosios ir dalinės prievolių atskyrimas ir 2

paaiškinimas, ar šiuo atveju prievolė solidarioji

(studentas turi dvi galimybes: a) nurodyti CK 6.18

str. 1 d. ir vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo
68 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad nesant kitokio
sutarimo, už skaidomos bendrovės prievoles
solidariai atsako po reorganizavimo veikiančios
bendrovės; b) kadangi studentai nėra įpareigoti
žinoti Akcinių bendrovių įstatymo šio dalyko
kontekste, tinkamu atsakymu taip pat laikytas
teiginys, kad solidarioji prievolė pagal CK
6.18 str. 1 d. nepreziumuojama, o pagal CK
6.17 str. kreditorių reikalavimas yra dalus. Be to,
studentai pagal analogiją iš dalies galėjo nurodyti
ir CK 6.10 str.)
Dalomosios ir nedalomosios prievolių atskyrimas 1(2)
ir paaiškinimas, ar šiuo atveju prievolė nedalomoji

(studentas turi paaiškinti, kad nedalomoji

prievolė, vadovaujantis CK 6.24 str. 1 d.,
nepreziumuojama. Nesant kitų aplinkybių,
padalijus prievolę, ji tampa daline, todėl negali
atsirasti nedalomoji prievolė)
Prievolės vykdymas, kai prievolė dalinė 1
(solidarioji)

(priklausomai nuo to, kaip studentas įvertino

kreditorių daugeto atvejį, turi paaiškinti, kad
dalinės prievolės atveju, skolininkas kiekvienam
kreditoriui turi įvykdyti prievolę lygiomis dalimis
(CK 6.17 str.). Prievolės įvykdymas vienam
kreditoriui, nėra tinkamas įvykdymas. Jei
reikalavimo teisę studentas laikė solidaria turi
paaiškinti, kad prievolė galėjo būti įvykdyta bet
kuriam kreditoriui ir tai yra tinkamas įvykdymas
(CK 6.18 str. 1 d.))
Naikinamosios sąlygos (naikinamojo termino) 2
reikšmė prievolių vykdymui

(studento atsakymas vertinamas priklausomai nuo

argumentacijos lygio. Studentas turėjo dvi
alternatyvas: a) traktuoti šalių susitarimą kaip
naikinamąją sąlyga pagal CK 6.30 str. 1 d.,
kadangi nėra aišku, ar ji tikrai įvyks – sutarties
sudarymo momentu nėra aišku, ar UAB
„Prievolė“ tikrai pavyks iškelti veiklą į Estiją,

2
 ___________________________
(vardas, pavardė, grupė)

kadangi tai priklauso nuo daugelio veiksmų; b)

vadovaujantis seminarų plane nurodyta LAT
praktika, traktuoti susitarimą kaip naikinamąjį
terminą. Šis atsakymas laikomas tinkamu, jei
atsakyme tiesiogiai remiamasi šia kasacinio
teismo praktika arba yra akivaizdu, kad studentas
ją skaitė)
Piniginės prievolės, išreikštos ne nacionaline 1(2)
valiuta, vykdymas

(studentas turi paaiškinti, kad nors vadovaujantis

CK 6.36 str. 1 d. nacionalinė Lietuvos valiuta yra
litas, tačiau to paties straipsnio 3 ir 4 d. leidžia
naudoti eurą šalių atsiskaitymams. Be to,
vadovaujantis tuo metu galiojusiu (šiuo metu
negalioja, todėl studentams žinoti neprivaloma)
Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo
3 str. 2 d. eurą galima naudoti tarpusavio
atsiskaitymams tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais
pinigais)
Prigimtinės prievolės bruožai ir paaiškinimas, ar 1(2)
šiuo atveju prievolė yra prigimtinė ar teisinė

(turi paaiškinti, kad prigimtinė prievolė yra teisės

neginama prievolė. Šiuo atveju, skolininkas
privalo vykdyti prievolę, nes ji yra galiojantis, o
jos nevykdžius, kreditorius turi teisinius gynybos
būdus. Todėl prievolė nėra prigimtinė)
Procesinis bendrininkavimas dalinės 1
(solidariosios) prievolės atveju

(turi paaiškinti, priklausomai nuo atsakymo į

pirmą klausimą, kad dalinės prievolės atveju
neatsiranda privalomasis bendrininkavimas, o
solidariosios prievolės atveju taip pat nebūtinas
visų kreditorių dalyvavimas, tačiau teismo
sprendimas jiems turi res judicata galią)

Paaiškinimai
Pateiktoje užduotyje nurodyti klausimai, susiję su įvairiomis prievolės rūšimis. Visi klausimai, į kuriuos
studentas turėjo atsakyti, buvo nurodyti UAB “Prievolė” pateiktuose atsiliepimo argumentuose.
Pirmiausia, studentas turėjo paaiškinti, ar reorganizavus UAB „Siurprizas“, UAB „Šaškė“ ir
UAB „Šachmatas“ įgijo dalinę ar solidariąją reikalavimo teisę. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 68 str.
3 d. tokios prievolės yra solidariosios. Vis dėlto, studentai neprivalėjo seminaro metu žinoti ir turėti šio
įstatymo, todėl jo nežinojimas nebuvo laikomas klaida. Tam, kad už šį klausimą būtų gautas maksimalus
balas, studentai turėjo paaiškinti, jog bendroji taisyklė yra ta, jog prievolės (reikalavimo teisės) yra
dalinės, vadovaujantis šiuo atveju CK 6.17 str. O pagal CK 6.18 str. 1 d. solidarioji reikalavimo teisė
atsiranda tik įstatymo ar sutarties numatytais atvejais, taip pat, kai prievolė yra nedali. Taigi, studentas

3
 ___________________________
(vardas, pavardė, grupė)

galėjo pateikti nuorodą į Akcinių bendrovių įstatymą, taip pagrįsdamas, jog atsirado solidarioji
reikalavimo teisė, arba laikytis pozicijos, jog reikalavimo teisė yra dali, kadangi nebuvo pagrindo atsirasti
solidariajai reikalavimo teisei.
Pagrindinė klaida, kurią darė studentai, atsakydami į šį klausimą, buvo tai, jog nebuvo pateikiamas
paaiškinimas, kodėl prievolė laikoma daline ar solidaria. Didelė dalis studentų apskritai pradėdavo nuo to,
jog cituodavo CK 6.18 str. 1 d. ir nurodydavo, jog solidarus kreditorius gali priimti visą įvykdymą. Tačiau
galiojant priešingai – dalinės prievolės – prezumpcijai, toks atsakymas nėra pakankamas.
Antra, UAB „Prievolė“ atsiliepime nurodytas teiginys, esą atsiradusios prievolės yra nedalios. Kaip ir
pirmojo klausimo atveju, CK 6.24 str. 1 d. numato atvirkštinę dalomosios prievolės prezumpciją. Todėl
studentai turėjo, remdamiesi šiuo straipsniu, paaiškinti, jog atsiradusi reikalavimo teisė yra laikoma
dalomąja, o jei laikė prievolę nedalomąja, nurodyti, koks tam egzistuoja pagrindas pagal CK 6.25 str. 1 d.
Pagrindinė klaida, kurią darė studentai, buvo tai, jog absoliuti dauguma apskritai šio klausimo
nepastebėjo ir dėl jo nepasisakė. Tokį klausimo ignoravimą, matyt, galima paaiškinti iš dalies laiko stoka,
bet iš dalies ir tuo, jog atsakę į tai, ar prievolė yra dali, ar solidari, studentai nebematė poreikio analizuoti
prievolės nedalomumo aspektų. Vis dėlto, nedalomoji ir solidarioji prievolė nėra tapatūs dalykai ir
nesukuria identiškų teisinių padarinių. Todėl tie studentai, kurie nepasisakė dėl nedalomosios prievolės,
turėtų detaliau išanalizuoti šios prievolės rūšies ypatumus.
Trečia, atsakę į pirmą klausimą, studentai turėjo paaiškinti, kaip UAB „Prievolė“ turėjo vykdyti savo
pareigas, t. y., ar nuomos mokesčio mokėjimas vienam kreditoriui yra tinkamas prievolės įvykdymas.
Atsakymo vertinimas į šį klausimą priklausė nuo to, kaip studentai traktavo pačią prievolę. Jei prievolę
studentai laikė daline, tuomet tinkamu vykdymu turėjo būti pripažįstamas toks vykdymas, kuomet
nuomos mokestis lygiomis dalimis (nes egzistuoja lygių dalių prezumpcija) mokamas abiems
kreditoriams. Jei prievolė buvo laikoma solidariąja, tuomet nuomos mokestis galėjo būti sumokėtas
vienam kreditoriui pilna apimtimi, o prievolės įvykdymą gavęs kreditorius turi atsiskaityti su kitais
kreditoriais.
Pagrindinė klaida, kurią darė studentai, buvo tai, jog dalis studentų, pripažinusių, jog prievolė yra dali,
tinkamu jos vykdymu laikė ir įvykdymą vienam kreditoriui, t.y. nurodė, jog dali prievolė gali būti
vykdoma pagal solidariosios prievolės vykdymo taisykles. Teisingu atsakymu nebuvo laikomi
argumentai, kuomet studentai nepagrįstai laikė prievolę solidariąja.
Ketvirta, studentai turėjo paaiškinti, ar veiklos iškėlimo į užsienį tikslas iki 2015 m. pabaigos yra
terminas, ar sąlyga ir kokio pobūdžio – atidedamoji ar naikinamoji. Tinkamu atsakymu buvo laikomas
tiek vienas, tiek kitas pasirinkimas, jei jis pakankamai argumentuotas. Iš pateiktos fabulos, šis įvykis
labiau atitiko naikinamosios sąlygos požymius (CK 6.30 str. 3 d.), kadangi nėra žinoma, ar šis įvykis
tikrai įvyks – nors jo atsiradimui įtaką turi skolininko veiksmai, tačiau jie yra priklausomi nuo daugelio
aplinkybių, pvz., Estijos institucijų veiksmų, padėties rinkoje ir t. t. Nors apibrėžtas pats įvykio atsiradimo
tikslas – iki 2015 m. pabaigos – tačiau tai nebūtinai reiškia, kad būtent iki tada veiklos perkėlimas ir
įvyks. Tačiau tinkamu atsakymu buvo laikomas ir atsakymas, kad šis įvykis atitinka naikinamojo termino
(CK 6.33 str. 3 d.) apibrėžimą. Šiam atsakymui pagrįsti studentai galėjo vadovautis kasacinio teismo
praktika, ypač nutartimi c.b. Nr. 3K-3-220/2011, kurioje pateikti teismo išaiškinimai ypač tiko ir šios
užduoties sprendimui.
Pagrindinė klaida, kurią darė studentai, buvo tai, jog studentai nepateikė argumentų, kodėl įvykį laiko
sąlyga ar terminu. Atsakymuose dažnai pasitaikydavo tiesiog pavieniai teiginiai, jog „įvykis yra

4
 ___________________________
(vardas, pavardė, grupė)

naikinamoji sąlyga“, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nebuvo pateikiama jokių argumentų ir nepaaiškinama,
ką tokia išvada reiškia.
Penkta, studentai turėjo paaiškinti, kad nuomos mokesčio išreiškimas eurais nedaro prievolės
negaliojančia ar nevykdoma pagal CK 6.36 str. 1 d., 3 d. ir 4 d. Vien tai, kad šalys pasirinko kitą nei
nacionalinė valiuta, nedaro prievolės negaliojančia ir minėti CK straipsniai leidžia daryti tokią išvadą. Be
to, iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusio Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 2 d. leido
eurą naudoti atsiskaitymams Lietuvoje kaip teisėtą mokėjimo priemonę. Studentai šio teisės akto
neprivalėjo žinoti, pakankamu atsakymu buvo laikomas ir vadovavimasis nurodytomis CK nuostatomis.
Atsakę į šį klausimą, studentai turėjo nurodyti, kad prievolė atlikti mokėjimą nėra prigimtinė. Studentai
turėjo paaiškinti, kas yra laikoma prigimtine prievole ir atitinkamai padaryti išvadą, jog prievolė mokėti
nuomos mokestį yra ginama įstatymo, todėl yra teisinė, o ne prigimtinė.
Pagrindinė klaida, kurią darė studentai, buvo tai, jog absoliuti dauguma studentų apskritai neužsiminė
apie prigimtinę prievolę. Nors dauguma studentų tinkamai kvalifikavo piniginės prievolės sampratą ir
esmę, tačiau šio klausimo tikslas buvo ne tik patikrinti studentų žinias apie piniginę prievolę, tačiau ir
apie prigimtinę, o tai aiškiai nurodyta užduotyje.
Šešta, studentai turėjo pasisakyti dėl procesinio bendrininkavimo. Šiam atsakymui pateikti studentai
turėjo žinoti doktrinos poziciją, kadangi CK nėra vienareikšmio atsakymo. Studentai, nurodę, kad
prievolė yra dali, turėjo paaiškinti, jog atsiranda fakultatyvus procesinis bendrininkavimas, o studentai,
pagrįstai laikę prievolę solidaria, turėjo paaiškinti, kad teismo priimtas sprendimas kitiems kreditoriams
turės res judicata galią.
Pagrindinė klaida, kurią darė studentai, buvo tai, jog absoliuti dauguma apskritai nepasisakė dėl šio
klausimo.
Kiti pastebėjimai
Studentų darbams trūksta įžangos ir išvadų. Nors tai nėra būtinas sprendimo elementas, tačiau tam tikri
įvadiniai pastebėjimai ir apibendrinimai pridėtų darbams solidumo ir aiškumo.
Dalis studentų neargumentuoja ir tai daro nenuosekliai. Darbuose pateikiami „nuogi“ teiginiai“, kurie
niekuo nepagrindžiami, pvz., kaip minėta, dėl sąlyginės prievolės. Vis dėlto, tam, kad atsakymas būtų
laikomas tikrai išbaigtu, būtina pateikti ne tik patį teiginį ar išvadą, tačiau ir tai pagrindžiančius
argumentus. Be to, darbuose yra šokinėjimo nuo vieno teiginio prie kito, vėl grįžtant prie ankstesnio ir
panašiai.
Dalis studentų savo darbuose nenurodė ne vienos teisės normos arba dalyje atsakymų nesirėmė teisės
normomis. Teisės normų žinojimas ir gebėjimas sistemiškai naudotis CK yra vienas iš svarbiausių šio
kurso tikslų. Todėl teisės normų nenurodymas, nors nėra esminė klaida, jei atsakymai teisingi ir tinkamai
argumentuoti, tačiau neprideda darbui pliusų. Nebūtina darbe ištisai cituoti teisės normas, tačiau duoti
nuorodas reikėtų (pvz. rašyti ne „reikalavimo teisė yra dalinė“, bet „vadovaujantis CK 6.17 str.,
preziumuojama, kad reikalavimo teisė yra dalinė“). Taip pat, jei straipsnis turi daugiau nei vieną dalį,
reikėtų nurodyti konkrečią straipsnio dalį.
Dalis studentų neatidžiai skaitė fabulą ir nepastebėjo dalies ar net daugumos užfiksuotų problemų.
Suprantama, kad tai galėjo būti susiję su laiko stoka, tačiau yra darbų, kuriuose pasisakoma tik dėl vienos
problemos (ir tai neargumentuotai), todėl kaltinti vien laiko nederėtų. Šiuo atveju, problemos nebuvo
paslėptos, jos buvo aiškiai nurodytos UAB „Prievolė“ atsiliepimo teiginiuose, tereikėjo juos aptarti. Kai
kurie studentai pradėjo užduotį spręsti ne nuo pirmos problemos, o pvz., nuo piniginės prievolės

5
 ___________________________
(vardas, pavardė, grupė)

aptarimo. Taip ir reikėtų daryti tokių užduočių atvejais – geriau atsakyti į klausimus, kuriuos žinote, o
pabaigai pasilikti tuos, dėl kurių dvejojate. Tai leidžia sutaupyti laiko ir spėti užsidirbti lengvus taškus.
Tais atvejais, jei laikas baigiasi, o dalis klausimų lieka neatsakyta, reiktų bent vienu sakiniu juos paminėti.
Kartais to pakanka gauti bent vieną tašką.
Šiek tiek statistikos
Grupių vidurkių statistika yra 6,1 ir 5,2. Abejose grupėse 10 balų gavo po vieną studentą.