1 uždavinys. UAB „Siurprizas“ 2013 m. birželio 2 d.

sudarė rangos sutartį su Ukrainoje įregistruota

bendrove „Maidanas“ pagal kurią UAB „Siurprizas“ įsipareigojo iki 2014 m. birželio 30 d. Lvove pastatyti
fabriką, o „Maidanas“ už tai sumokėti. Šalys susitarė, kad sutarčiai taikytina Lietuvos teisė, o visi ginčai
tarp šalių sprendžiami Vilniaus apygardos teisme. 2014 m. balandžio 2 d. „Maidanas“ kreipėsi į teismą,
prašydamas priteisti iš UAB „Siurprizas“ patirtus nuostolius dėl to, kad sutartis neįvykdyta. „Maidanas“
nurodė, jog UAB „Siurprizas“ nebevykdo darbų nuo 2014 m. vasario ir yra akivaizdu, jog darbų užbaigti
nespės. „Maidanas“ kreipėsi į UAB „Siurprizas“ 2014 m. kovo 1 d. su reikalavimu patvirtinti, jog sutartis
bus įvykdyta, tačiau atsakymo nesulaukė. Atsiliepime į ieškinį UAB „Siurprizas“ nurodė, jog 2014 m.
vasario mėnesį Ukrainoje prasidėjus politinei krizei ir Rusijai pradėjus karinę agresiją Ukrainos atžvilgiu,
tai laikytina nenugalima jėga, todėl UAB „Siurprizas“ nebeturi vykdyti sutartinių įsipareigojimų.
Įvertinkite situaciją. Kaip pasikeistų situacijos vertinimas, jei su ieškiniu į teismą būtų kreipęsis UAB
„Siurprizas“ CK 6.204 straipsnio pagrindu, motyvuodamas tuo, jog Krymo aneksija ir įvykiai Kijeve
apsunkino sutartinių prievolių vykdymą, o darbų kainai ženkliai išaugo?

1. Ekonominė krizė ar karo būsena nėra laikoma force majeure (neatitinka kriterijų) CK 6.212 str.
NENUSPĖJAMUMAS; NENUGALIMUMAS; IŠORIŠKUMAS (ar atsirado dėl asmens rizikos ar dėl
kitų priežasčių);
2. Rangos sutartis; CK 6.218 str. + CK 6.219 str. - Iš anksto numatomas sutarties pažeidimas – jeigu
galima nustatyti, kad ateityje aplinkybė bus pažeista, viena sutarties šalis gali kreiptis į kitą šalį
patvirtinimo, kad kita sutartis tikrai gali vykdyti sutartį ir ji bus tinkamai įvykdyta. Jeigu kita šalis
nepateikia įrodymų, sutartį galima nutraukti.
3. Jei į teismą kreiptųsi UAB “Siurprizas”- Pasikeitusios aplinkybės (CK 6.204 str.) – situacija, kai po
sutarties sudarymo įvyksta esminiai pokyčiai, kurių šalys, sudarydamos sutartį, negalėjo
numatyti (pvz.: ženkliai pakyla/nukrenta tam tikros prekės kainos rinkoje; įvyksta esminiai
pasikeitimai teisiniame reguliavime ir kt.) ir visi šie pokyčiai lemia tai, kad yra pažeidžiama šalių
interesų pusiausvyra (t.y. vienai iš šalių vykdyti sutartį tampa labai sudėtinga,o kita šalis atsiduria
žymiai palankesnėje padėtyje, nei buvo manoma sudarant sutartį. CK 6.204 str. numato, kad,
jeigu po sutarties sudarymo pasikeičia esminės sąlygos, sutarties šalis, kuriai vykdyti
įsipareigojimus pasidaro sudėtinga, gali kreiptis į kitą šalį su dviem pasiūlymais: (i) pakeisti
sąlygas, kad būtų galima toliau vykdyti sutartį; (ii) nutraukti sutartį be nuostolių atlyginimo. Jeigu
kita šalis nesutinka, su tokiais pat prašymais galima kreiptis į teismą.

2 uždavinys. Jonas ir Zigmantas sudarė neterminuotą buto nuomos sutartį ir susitarė, jog Zigmantas
Jonui mokės 400 EUR nuomos mokestį ir ne mažiau kaip 150 EUR kiekvieną mėnesį už komunalines
paslaugas. Zigmantas Jonui kiekvieną mėnesį sumokėdavo už komunalines paslaugas ir perduodavo po
100-200 EUR nuomos mokesčio, vis žadėdamas kitą mėnesį įsiskolinimą padengti. Skolos dydžiui
pasiekus 1 000 EUR Jonas pareikalavo Zigmanto iš pradžių žodžiu, o vėliau ir raštu sumokėti įsiskolinimą
ne vėliau kaip per tris darbo dienas arba per šį terminą išsikelti iš buto. Zigmanto nuomone, reikalauti
tokios pinigų sumos yra neteisinga, kadangi jis tiek per mėnesį neuždirba ir gauti tokios sumos per tris
dienas negalėtų. Tačiau Jonas termino pratęsti nesutiko, todėl Zigmantas kreipėsi į teismą, prašydamas
terminą pratęsti iki 30 dienų. Jonas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Zigmantas jam ir taip privalo
mokėti 5 proc. dydžio palūkanas. Be to, Zigmantas kreipdamasis į teismą pažeidžia sutarčių vykdymo
principus, kadangi žino, jog bylinėjimasis teisme užtruks, o tuo laikotarpiu jis galės gyventi bute.
Išspręskite ginčą. Ar jūsų atsakymas keistųsi, jei nuomos sutartis būtų sudaryta vienerių metų
laikotarpiui?

1. CK 6.209 str.
2. Visų pirma, Jonas turėjo skirti protingą terminą sutarčiai įvykdyti. Taip pat, pagal CK 6.487str.
6d., galima reikalauti mokesčio ne didesnio kaip už 2 nuomos užmokesčio laikotarpius. CK
6.480str. - jeigu nuoma yra neterminuota bet kuri iš šalių turi teisę sutartį nutraukti įspėjusi kitą
šalį per protingą terminą, kuris yra 3 mėn., kadangi nuoma yra dėl nekilnojamojo turto. Nors ir
bylinėjimasis teisme užtruks, tačiau Jonas, įrodęs savo tiesą, galęs priteisti visus nuostolius,
kuriuos patirs bylos nagrinėjimo metu.
3. Jeigu sutartis būtų terminuota, Jonas galėtų sulaukti termino pabaigos. Tokiu atveju sutartis
pasibaigtų, Zigmantas turėtų išsikraustyti ir teismo procesas nesuteiktų jam galimybės toliau
gyventi bute – jis turėtų sumokėti skolą ir palūkanas. CK 6.497str. 1d. 3p. numato, kad nuomos
mokesčio nemokėimas yra pagrindas nutraukti sutartį, todėl pagal CK 6.497str. 3d. nuomotojas
turi įspėti apie gresiančius padarinius ir duoti protingą terminą nuomos mokesčiui sumokėti. Jei
nuomininkas neusumoka, sutartį galima nutraukti.

3 uždavinys. UAB „Šaškė“ ir UAB „Prievolė“ 2018 m. spalio 2 d. sudarė sutartį pagal kurią UAB „Šaškė“
įsipareigojo suorganizuoti UAB „Prievolė“ darbuotojams kalėdinį vakarėlį Austrijos kalnuose ir pasirūpinti
visais su vakarėliu susijusiais dalykais (pvz., kelione, maitinimu ir pan.). 2018 m. spalio 15 d. UAB „Šaškė“
informavo UAB „Prievolė“, jog UAB „Prievolė“ numatytas biudžetas yra per mažas, todėl UAB „Šaškė“
organizuos kalėdinį vakarėlį Slovakijos kalnuose, nebent UAB „Prievolė“ pareikštų prieštaravimą per 10
darbo dienų arba padidintų savo numatytą biudžetą. Tačiau UAB „Prievolė“ po trijų dienų pranešė UAB
„Šaškė“, kad ji iš esmės pažeidė sutartį, todėl sutartis nutraukiama nuo lapkričio 1 d. UAB „Šaškė“
pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo padidinti sutarties kainą, pasikeitus aplinkybėms. UAB „Šaškė“
manymu, sudarant sutartį dar nebuvo aiškios kainos Austrijoje, o joms paaiškėjus tapo akivaizdu, jog
šalių sulygta suma vakarėlio suorganizavimui yra per maža. Be to, UAB „Šaškė“ nuomone, UAB
„Prievolė“ nutraukdama sutartį ir neatsakydama į UAB „Šaškė“ prašymą pasielgė nesąžiningai.
Įvertinkite situaciją. Ar keistųsi jūsų atsakymas, jei UAB „Šaškė“ būtų iškart kreipusis į teismą CK 6.204
straipsnio pagrindu užuot pirmiau paprašiusi UAB „Prievolė“ sutikimo pakeisti vakarėlio vietą?

1. ŠAŠKĖ BANDĖ PAKEISTI SUTARTĮ. AR CK 6.219 STR. AR KOKĮ? ATSAKYMAS: UAB PRIEVOLĖ
NETEISĖTAI NUTRAUKĖ SUTARTĮ.
2. CK 6.204 str.: jeigu po sutarties sudarymo pasikeičia esminės sąlygos, sutarties šalis, kuriai
vykdyti įsipareigojimus pasidaro sudėtinga, gali kreiptis į kitą šalį su dviem pasiūlymais : (i)
pakeisti sąlygas, kad būtų galima toliau vykdyti sutartį; (ii) nutraukti sutartį be nuostolių
atlyginimo. Jeigu kita šalis nesutinka, su tokiais pat prašymais galima kreiptis į teismą.
3. Remiantis CK 6.204 str. 2 d., pasikeitusi sąlyga turi atsirasti po sutarties sudarymo, šių aplinkybių
pasikeitimo nukentėjusioji šalis negalėjo protingai numatyti, jų nukentėjusioji šalis negali
kontroliuoti ir nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Šiuo atveju
UAB “Šaškė” galėjo numatyti kainų skirtumus, kadangi užsiiminėja tokių vakarėlių organizavimu.
 UAB “Šaškė” taip pat turėjo protingai numatyti galimą kainų skirtumą/pokytį, todėl negalima
taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatų. Teismas keisti tokią sutartį galėtų tik esant visų sąlygų
visumai ir jeigu pasikeitusios sąlygos neprotingai ir nesąžiningai verstų šalis laikytis pacta sunt
servanda principo. CK 6.217 str.
4. Jeigu UAB “Šaškė” būtų iš karto kreipųsis į teismą, situacijos tai nekeistų.

4 uždavinys. UAB „Siurprizas“ pareiškė ieškinį teisme, prašydama sumažinti rangos sutartyje nustatytas
netesybas (baudą) pagal CK 6.228 str. Sutartyje numatyta fiksuota baudos suma lygi 100 000 EUR (o tai
sudaro 35 proc. visos sutarties kainos). Ši bauda pagal sutartį galėtų būti skiriama net ir už ne esminius
sutarties pažeidimus ir nėra susieta su neatliktų arba nekokybiškai atliktų darbų verte. Užsakovo UAB
„Prievolė“ atžvilgiu analogiško dydžio baudų sutartyje nėra. Rangovas savo poziciją grindžia tuo, jog
sudarydamas rangos sutartį jis neturėjo realių galimybių derėtis su užsakovu, todėl jam buvo primestos
nesąžiningos ir šalių atžvilgiu nelygiavertės sąlygos. Atsiliepime į ieškinį UAB „Prievolė“ nurodė, kad
sutarties nuostata yra teisėta ir galiojanti. UAB „Siurprizas“ laisva valia sudarė sutartį ir privalo jos
laikytis, kadangi sutarčių teisėje galioja bendrasis pacta sunt servanda principas. Išspręskite ginčą. Ar
keistųsi jūsų atsakymas, jei UAB „Siurprizas“ būtų sudaręs analogišką sutartį su Vilniaus miesto
savivaldybe viešojo konkurso būdu (t.y., savivaldybei paskelbus konkursą, pateikęs savo pasiūlymą, iš
anksto žinodamas, kokiomis sąlygomis bus sudaroma sutartis)?

1. Teismas turėtų vertinti, ar ieškovas buvo tinkamai supažindintas su tokiomis sutarties sąlygomis,
ar nebuvo primesta valia. Kai sutartis sudaroma prisijungimo būdu, yra nustatomi specialūs
reikalavimai tai šaliai, kuri yra parengusi standartines sąlygas.
2. Pirma pareiga informuoti kitą šalį apie tai, kad sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas.
Nurodyti, kur yra tos standartinės sąlygos, informavimo pareiga, atskleidimo pareiga ji yra
skirtinga priklausomai nuo to, kokia mes sutartį turime, ar tai vartojimo ar nevartojimo sutartis.
3. Todėl įrodžius, jog sutartis buvo pasirašyta ieškovui susipažinus su jos sąlygomis ir savanoriškai ją
sudarius, sutarties sąlygos galiotų, tačiau šio galiojimo nereiktų suabsoliutinti. Šias sąlygas reikia
vertinti per protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus ir ar šios netesybos yra būtinos
sutarties vykdymo užtikrinimui. Jei sutartis būtų tarp ieškovo ir viešojo administravimo subjekto,
būtų vadovaujamasi viešojo intereso prioritetais ir asmeniui sutikus su tokiomis sąlygomis
nebūtų galima mažinti netesybų.
4. Sprendžiant, ar šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių:
sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. 
5. Jeigų būtų viešas konkursas, atsakymas keistųsi.

5 uždavinys. UAB „Šaškė“ ir UAB „Šachmatas“ 2015 m. rugsėjo 19 d. pasirašė rapsų aliejaus pirkimo-
pardavimo sutartį, kuria susitarė dėl pagrindinių augalinio rapsų aliejaus pardavimo sąlygų laikotarpiu iki
2016 m. gruodžio 31 d., pristatant sutartą kiekį prekių kas mėnesį. 2015 m. spalio 20 d. sutarties priede
Nr.1-1, šalių buvo sutarta dėl 200 t šalto presavimo neapdirbto rapsų aliejaus pirkimo- pardavimo iki
2015 m. gruodžio 5 d., nurodyta prekės kaina, pristatymo sąlygos, kokybės reikalavimai, apmokėjimo
terminas ir būdas. UAB „Šaškė“ įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 5 d. perduoti UAB „Šachmatas“ sutartą
kiekį rapsų aliejaus, o UAB „Šachmatas“ - šią prekę priimti ir už ją sumokėti. Iki 2015 m. gruodžio 5 d.
UAB „Šaškė“ pateikė UAB „Šachmatas“ 21,82 t aliejaus. 2016 m. sausio 19-20 d. UAB „Šaškė“ pateikė
UAB „Šachmatas“ iš pradžių žodinę, vėliau rašytinę pretenziją su raginimu toliau pirkti aliejų, tačiau UAB
„Šachmatas“ atsakė, kad dėl pakitusios situacijos rinkoje (sumažėjusių kainų, kritusios paklausos, UAB
,,Siurprizas“ atsisakymo pirkti jų produkciją ir kitų ekonominių priežasčių) atsisako pirkti likusią dalį
aliejaus, nes tai jam nebepelninga ir pakenktų jo ekonominei padėčiai. UAB „Šaškė“ kreipėsi į teismą,
prašydama priteisti iš UAB „Šachmatas“ 50 000 EUR nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių
palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. UAB
„Šaškė“ argumentavo, kad UAB „Šachmatas“ nupirko tik 21,82 t aliejaus ir neteisėtai nutraukė aliejaus
pirkimo sutartį nesulaukus jos galiojimo pabaigos – 2016 m. gruodžio 31 d. Siekdamas išvengti nuostolių
ir 2016 metais nukritus aliejaus kainoms rinkoje, pardavėjas UAB „Šaškė“ UAB „Šachmatas“ nenupirktą
aliejaus kiekį (178,18 t) buvo priverstas parduoti pigiau nei numatyta šalių pasirašytoje sutartyje.
Susidaręs kainų skirtumas – 50 000 EUR, laikytinas ieškovo patirtais nuostoliais, kurie priteistini iš UAB
„Šachmatas“. Įvertinkite situaciją.

1. Jeigu abi šalys buvo patyrusios toje sferoje, atsakovas nesiūlė ieškovui susitarti kitaip, nesikreipė
į teismą CK 6.204str. pagrindu, o vienašaliskai nutraukė sutartį, nors to padaryti neturėjo
pagrindo, jis turi sumokėti ieškovo patirtas išlaidas.
2. Dėl CK 6.213 str. - ieškovas negali reikalauti įvykdyti prievolės natūra, tačiau jam priklauso
netesybos (CK 6.71 str.) (jeigu sutartyje buvo susitarta dėl netesybų) tiek nutraukiant, tiek
nenutraukiant sutarties ir nuostolių atlyginimas (CK 6.210 str., 6.258 str.)