Darbo laikas

1. Darbo laiko sąvoka ir rūšys:

Darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo
sutartį.

Į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiami šie laikotarpiai:

1) pasirengimas darbui darbo vietoje;
2) fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos;
3) kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas;
4) budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka;
5) kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;
6) privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;
7) prastovos laikas;
8) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
9) kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.

Rūšys:
 Normalus darbo laikas: DK 112 str. 3 d. – 40 d. val./savaitę
 Sutrumpintas darbo laikas:
o atsižvelgiant į darbo sąlygas,
o atsižvelgiant į darbo pobūdį,
o atsižvelgiant į darbuotojo psicho-fizines savybes, prieššventinės dienos garantija.
 Ne visas darbo laikas/susitarimas dėl ne viso darbo laiko (DK 40str.)
 Nenormuotas darbo laikas

2. Darbo laiko norma. Ką ji reiškia? 

Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti
darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti
nustatyta darbo sutartyje.
Lietuvoje yra 40 val. per savaitę.

Tai yra normali darbuotojo ir darbdavio sulygta darbo trukmė – kiek reikia laiko dirbti, kad gautum nustatytą
atlyginimą.

Tačiau egzistuoja ir imperatyvus darbo laiko normos reguliavimas, sąlygotas tarptautinių ir Europinių
standartų:
– darbo laiko normos nustatomos laikantis MAX darbo ir MIN poilsio laiko reikalavimų;
– nustatomos skirtingos trukmės imperatyvios darbo laiko normos priklausomai nuo subjektyvių ir
objektyvių priežasčių – darbo laiko rūšys.

3. Darbo laiko režimas ir apskaita. Režimų rūšys. Kaip atliekama darbo laiko apskaita (DLAŽ)? Kas yra suminė
darbo laiko apskaita? Kam ji reikalinga?  

Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą
apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.

Rūšys:
1) nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių – nustatoma dažniausiai
administracinį, biure dirbantiems darbą.
2) suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį
laikotarpį – vieną savaitę 45 val., kitą 55 val. ir pan., tačiau apskaitinio laikotarpio pabaigoje vidutinis per
savaitę valandų skaičius atitinką darbo laiko normą. Pamaininiams darbams skirtas.
 3) lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos)
valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų – būdingas kūrybinių
profesijų darbuotojams arba darbuotojams, kurie dalį savo laiko tvarko patys.
4) suskaidytos darbo dienos laiko režimą, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir
pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė – tik vakare
ar ryte dirbančių įmonių darbui reikšmingas toks režimas (pvz.: parduotuvės, maitinimo įstaigos).
5) individualų darbo laiko režimą – pvz., nustatant 4 sav. Apskaitinį laikotarpį, derinant suminę apskaitą ir
lankstų darbo grafiką.

Darbo laiko apskaita:

Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios
darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu.
Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus:
1) viršvalandžius;
2) darbo laiką švenčių dieną;
3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
4) darbo laiką naktį;
5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo

Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali
būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.
Žiniaraščių tvarkymo reikalavimai:
1. turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už darbo laiko apskaitą ir žiniaraščio pildymą pagal faktinius
duomenis
2. Žiniaraščiai pildomi reguliariai
3. Įrašai daromi tvarkingai ir įskaitomai
4. Duomenys atkuriami institucijų nurodymu
5. Turi būti tokia informacija: apie darbuotojo asmenį, pareigas, darbo funkciją, darbo valandas
6. Duomenys gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.

Suminė darbo laiko apskaita - vieną savaitę 45 val., kitą 55 val. ir pan., tačiau apskaitinio laikotarpio
pabaigoje vidutinis per savaitę valandų skaičius atitinką darbo laiko normą – 40 val. Pamaininiams darbams
skirtas.
Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su
darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Jeigu nustatyta
suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų
maksimaliojo darbo laiko reikalavimų (DK 115 str.).
 Max 3 mėn.
 Būtini darbo (pamainų) grafikai.
 Pirmenybę pasirinkti pamainą turi – auginantys vaiką iki trejų metų, o auginantys vaiką iki septynerių
metų, jeigu yra tokia galimybė.

4. Darbo laiko sąlyga darbo sutartyje. Kaip formuluoti?

5. Darbas pagal poreikį (nenumatyto trukmės arba zero hour). Ar galima taikyti Lietuvoje? (Panaikinti DK 85-
88 str.)

On-call darbo sutartis (nulinio laiko darbo sutartis) – diskutuotina, anksčiau buvo kodekse minima, ji reiškia,
kad bet kuris darbuotojas sudaro DS be konkretaus darbo laiko. Jeigu darbdaviui iškyla poreikis darbo jėgos,
jis įspėja darbuotoją kad reikės dirbti. Seime ji buvo išbraukta. Apeina įstatymus – formaliai viena valanda per
mėnesį, o pagal poreikį dirbs daugiau.

6. Koks yra maksimalus darbo laikas (Direktyva 2003/88/EB)? Minimalus? Kas yra opt-out (individuali
išimtis)? Ar yra LT?

Pagal direktyvą: 6 straipsnis. Maksimalus savaitės darbo laikas

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad, atsižvelgiant į būtinybę garantuoti darbuotojų saugą ir
 sveikatos apsaugą:
a) savaitės darbo laikas būtų apribotas įstatymais ar kitais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis ar
darbdavių ir darbuotojų susitarimais;
b) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį nebūtų ilgesnis
kaip 48 valandos.

Maksimalus darbo laikas (pagal DK):

– darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant papildomo darbo laiko – 48 valandos per
kiekvieną septynių dienų;
– darbo laikas, apimantis viršvalandžius ir papildomą darbą, – 12 val./dienoje ir 60 val./per septynias
dienas;
– suminis darbo laikas įskaitant viršvalandžius – 52 valandos per kiekvieną septynių dienų, skaičiuojant
per apskaitinį laikotarpį.

7. Nustatytą darbo laiko trukmę viršijantis darbas. Kada prasideda viršvalandis?

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo
dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.

Tik su darbuotojo sutikimu, išimtiniais atvejais, negalima pažeisti 48 val. per 7 KD. Metinė viršvalandžių
norma – 180 val. kolektyvinėje sutartyje gali susitarti dėl didesnės viršvalandžių trukmės.