Viktorija Minkevičiūtė

3 kursas
5 grupė
CIVILINIO PROCESO TEISĖ

I/II dalis

E. Laužikas

2 SEMINARAS

2017 m. rugsėjo 19 d.

„Civilinio proceso teisė kaip savarankiška teisės šaka“

1. Subjektinių teisių gynimo būdai ir formos

1.1 Civilinis procesas, kaip vienas iš teisinių ginčų sprendimo būdų

Procesas nurodo kokiu būdu galima ginti savo teises.

Proceso teisė atsako į klausimą – kaip apginti materialinę teisę – kaip kreiptis, kaip surašyti dokumentą,
kokie dokumentai taikomi, į kokį teismą kreiptis, ar reikia mokėti mokesti. Kam pareiškti ieškinį
materialinė teisė keistai nurodo. Būtina ieškinyje teisingai nurodyti, kas yra skolininkas.

Ginčų sprendimo būdai:

1. Formalūs (valstybės organizuojami);

a. Administracinės procedūros;
b. Teismas;
2. Neformalūs
a. Savigyna (Pvz.: jeigu yra sutartis, o kita šalis nevykdo savo pareigų, o yra dvišalė
prievolė – galima gintis nustatant prievolės vykdymo sustabdymas. Pirkimas –
pardavimas, viena pusė turi perduoti prekę, o kita sumokėti. Jeigu viena pusė neatgabena
laiku prekių, kita pusė nesumoka. Deja, valstybė savingyna leidžia labai ribotai,
bijodama, kad tai neperaugtų į grasinimus ir smurtą, kad nebūtų kaip laukinio kapitalizmo
laikotarpiu išieškomos skolos (kreditoriaus atsiųsti vaikinai išmušinėdavo skolas.)
b. Derybos (Pats civilizuočiausias būdas spręsti ginčą. )
c. Tarpininkavimas (mediacija) (Jeigu santykiai tarpusavyje yra pašliję, galima pasitelkti
tarpininkus. Yra net specialus įstatymas tarpininkavimas, sprendžiant civilinius ginčus –
viskas sureguliuota, kaip tai turi vykti.)
d. Taikinimo procedūros
e. Arbitražas (Kitaip dar vadinama privatus teismas. Tokiu būdu galima patiems paskirti
teisėjus – pvz.: kiekviena šalis paskirs po arbitrą, o abu arbitrai pasirinks trečią, kuris
pirmininkaus. Tai konfidencialus teismas. Kreipiantis į valstybės teismą civiliniam
procese galioja viešumo principas. Liteko galima surasti, kokią šiandien bylą nagrinėja
teismas. Ten bus nurodyti tik inicialai, bet jeigu pagal inicialą galima atsekti, galima
nueiti ir stebėti bylą. Viešumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo sulaukęs 16 m.
galima dalyvauti, išskyrus atvejus, kai teismo posėdis nėra viešas. Jeigu byla įdomi
televizija – gali apie tai rašyti spauda.)
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
f. Visuomenės organizacijos

Be valstybės teismo, problemas galima spręsti ir kitaip. Įstatymo išimtiniais atvejais galima.

Jeigu pasirašoma paprasta taikos sutartis, nepatvirtinta teismo, tai nėra oficialus valstybės patvirtintas
dokumentas, tai vėl civilinė tarpusavio sutartis.

Teismo proceso privalumai:

1. Profesionalumas; (Dirba profesionalūs teisėjai – tam, kad tapti teisėju privalu turėti teisinį
išsilavinimą. Arbitraže nėra privalu, kad teisėjai būtų teisininkai. Tokiu atveju kyla problema, ar
jis tikrai išmano teisę ir ar ginčas bus išspręstas pagal galiojančią teisę.)
2. Realumas; (Jeigu kreipsies į teismą, tai garantuoja, kad teisingumas bus įvykdytas. Yra valstybės
įtvirtintos priemonės. Yra numatyta BA už teismo sprendimo nevykdymą.)
3. Klaidų ištaisymas; (Teisėjai profesionalai, bet teisėjai gali suklysti. Jeigu manoma, kad
neteisingai išnagrinėta byla, galima pateikti apeliacinį skundą, vėliau kasacinį skundą. Galima
proceso atnaujinimas. )
4. Sprendimo įvykdymas;
5. Įrodinėjimo taisyklės; ( Yra aiškios taisyklės, yra aiškios priemonės.)
6. Nešališkumas;
7. Procesinis lygiateisiškumas; (Abi šalis turi lygias galimybes. Teismo procese yra laikinos
apsaugos priemonės, tam, kad skolininkas viso turto nepaslėptų. Visada galima paprašyti teismo,
kad būtų apsauga. Arbitraže tokių galimybių nėra.)
8. LAP;

Teismo proceso trūkumas:

1. Brangumas; (Žyminis mokestis. Jeigu byla laimėta – žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo,
jeigu pralaimi – pervedama į valstybės biudžetą. Ekspertizės reikalingumas. Pvz.: bylinėjasi du
akcininkai ir yra sprendžiamas akcijų klausimas – kadangi teisėjas nežino visų sričių, todėl skiria
ekspertizę – ieškoma, kad atliks ekspertizę. Ekspertizė yra mokama. Jeigu teismas skiria
ekspertizę – šalys turi lygiai sumokėti per pusę avansu. Specifinė teisinė veikla, todėl reikia žinoti
kada kokį veiksmą atlikti. Jeigu esi ne teisininkas – galima pralaimėti byla elementariai nežinant,
kaip tą bylą vesti – reikalingas advokatas, kuriam reikia mokėti honorarą. )
2. Neoperatyvumas; ( Bylos nėra nagrinėjamos greitai. Skolininkui palanku vilkinti byla,
kreditoriaus išspręsti kuo greičiau. Pvz.: pirmoj instancijoj 0,5 metų, apeliacinėj 1 m., tuomet
rašomas skundas kasacinei instacijai – 0,5 metų. Tai palyginus geras rezultatas.)
3. Instancinė sistema; (Galimybė skųsti sprendimus.)
4. Faktinės taikos nebuvimas; (Ateityje galimai su atsakovu jokių reikalų nebus, kadangi teismo
procesas dar labiau sugriešina teismo šalis nei jos buvo iki teismo. Po derybų galimas santykių
pagerėjimas, po teismo ne.)
5. Viešumas; (Jeigu byla bus įdomi – paskui sekos žurnalistai.)
6. Formalumas; (Yra siekiama, kad tikrai būtų nustatyta, kas ištiesų įvyko tarp šalių, bet iš kitos
pusės formalumas trukdo. Bylą galima pralaimėti esant teisiam pagal materialinę teisę, tačiau
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
nežinant procesinės teisės galima kreiptis į klaidingą teismą arba nežinant terminų per vėlai
apskundus, nebent nurodoma svarbios priežastys, dėl ko reikėtų atnaujinti.)

Realybė:

1. VKAT 2016 m. gauta bylų- 18

2. Lietuvos I instancijos teismuose 2016 m. gauta bylų – 206 498

Tai rimta socialinė problema. Tai rodo visuomenės konfliktiškumą. Kuo šalis neturtingesnė, kuo mažiau
išsivysčiusi – tuo žmonės labiau konfliktiški. Pagal bylų skaičių mes lenkiam daugelį ES šalių.

Civilinis procesas –bylos šalių, teismo, kitų asmenų bei kitų proceso dalyvių – subjektų procesinė veikla
nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas bei vykdant priimtus teismo sprendimus. I TA

Civilinė proceso teisė – tai teisės šaka, kuri reguliuoja teismo, ieškovo, atsakovo, kitų byloje
dalyvaujančių bei kitų asmenų, veiklą nagrinėjant civilines bylas ir vykdant teismo sprendimus.

Lyginimo kriterijai Teismas Alternatyvūs ginčų sprendimo

būdai
Ginčo sprendimo trukmė Ilga (nuo 6 iki 10 m.) Palyginti trumpta (nuo 2 mėn. iki
1 m.)
Išlaidos Brangu (žyminis mokestis, Santykiškas pigu
advokato honoraras)
Viešumas Nagrinėjama viešai Nagrinėjama už uždarų durų
Orientacija Orientacija į praeitį Orientacija į ateitį
Nagrinėjimo tvarka Formali, nustato įstatymas Neformali, nustato ginčo šalys
Sprendimo kontrolė Kontroliuoja teismas Kontroliuoja šalys ir jų advokatai
Instacinė sistema Yra Nėra
Subjektas Nagrinėja pagal įstatymą Ginčą sprendžia pačios šalys ar
sudarytas teismas jų pasirinkti asmenys
Įrodinėjimo taisyklės Nustato įstatymas Arba apskritai nėra, arba nustato
šalys

2. Civilinio proceso teisės ir civilinio proceso samprata

2.1 Civilinis procesas kaip teisės į gynybą įgyvendinimo būdas

Materialiosios teisės nustatytas teises asmenys dažniausiai įgyvendina ir pareigas atlieka bei tarpusavio
įsipareigojimus prisiima ir vykdo savanoriškai. Kilus nesutarimų ar ginčų dėl tarpusavio teisių ir pareigų,
materialiosios teisės nustaytas subjektines teises galima įgyvendinti ir pareigas įvykdyti prievarta. Esant
būtina vartoti prievartą, svarbu, kas turi tokią teisė – pats turėtojas ar valstybė. Asmuo pirmiausia
galvoja apie savigyną, tačiau savigyna civilinėje teisėje beveik nepripažįstama ir leidžiama itin
išskirtiniais atvejais.

Teisę į teisminę gynybą nustato tiek viešosios, tiek privatinės teisės normos.

Teisė į gynybą siauruoju požiūriu – jeigu yra teisė į gynybą, tai yra ir teismo pareiga priimti pareiškimą ir
pradėti nagrinėti bylą; Teisė į gynybą įgyvendinama iškėlus civilinę bylą; bylos nagrinėjimo rezultatas
neturi reikšmės; net ir ieškinio nepatenkinus arba bylą nutraukus, būtų pripažįstama asmenį įgyvendinus
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
savo teisę į gynybą; teisė į gynybą būtų pažeista tik jeigu teismas nepagrįstai atsisakytų priimti
pareiškimą. Aptartu atžvilgiu teisė į gynybą, tapdama priemone procesui pradėti, atlieka tik procesinę
funkciją. Šios doktrinos šalininkų yra Anglijoje, Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir kt. šalyse.

Teisė į gynybą plačiuoju požiūriu – ir teisė į gynybą reiškia teisę reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą
iš esmės ir priimtų atitinkamą sprendimą. Ši teorija nuo pirmosios skiriasi tuo, kad teisės į gynybą
įgyvendinimas iškėlus civilinę bylą nesibaigia. Teigiama, kad teisė į gynybą būtų įgyvendinta tik jeigu
civilinę byla būtų išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas. Todėl bylos baigimas nepriėmus
teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisės į gynybą įgyvendinimu nepripažįstama. Taigi, ši, dar
vadinamoji abstrakčiosios teisės į gynybą teorija teisę į gynybą aiškina plačiau nei pirmoji: teisė į gynybą
suprantama ne tik kaip teisė reikalauti pradėti teismo procesą, bet ir kaip teisė reikalauti išnagrinėti bylą
iš esmės ir priimti teismo sprendimą.

Be šių dviejų, yra ir tečioji teorija, aiškinanti, kad teisė į ieškinį, taigi teisė į gynybą, yra teisė į ieškovui
palankų teismo sprendimą. Ši teisė esti tik tada, kai ginčas priklauso teismo kompetencijai, o ieškovo
reikalavimas pagrįstas. Todėl teisė į gynybą ir įgyveninama tik kai ieškinį teismas savo sprendimu
patenkina. Ši doktrina vadinama konkrečiosios teisės į gynybą teorija.

Remiantis Konstitucijos 30 str. 1 d., teisė į teisminę gynybą yra konstitucinis principas, reiškiantis, kad
kiekvienam teisės subjektui privalo būti užtikrinta tokia jo pažeistų teisė ar interesų gynybos galimybė.
Šiuo atžvilgiu teisė į teisminę gynybą yra sudedamoji asmens teisinio statuso dalis, taigi ir jo teisnumo
elementas. Materialiosos teisės požiūriu teisė į teisminę gynybą yra teisė į pažeistos subjektinės teisės
atkūrimą vienu ar keliais subjektinės teisės gynybos būdais: pripažįstant teisė, priteisiant atlyginti
nuostolius, taikant restituciją. Proceso teisės požiūriu teisė į teisminę gynybą yra teisė kreiptis į teismą su
ieškinio pareiškimu, pareiškimu ar prašymu.

2.2 Materialinė ir proceso teisė

Atribojimo būtinybė:

1. Materialinę teisė gali pasirinkti ginčo šalys, o proceso teisės – ne (teismas visada laiko lex fori
proceso teisę);
2. Skirtingos normų galiojimo taisyklės laike; (Yra bendra taisyklės – įstatymas negalioja atgal – ši
taisyklė taikoma materialinei teisei. Procese yra kitaip. Yra taikomos, tos normos, kurios galioja
procesinių veiksmų atlikimo metu. Pvz.: CK 3.148)

„Pasienio“ klausimai (klausimas ant ribos materialinės ir proceso teisės):

1. Ieškinio senatis;
2. Įrodymai;
3. Teisių gynimo būdai;

Proceso teisėje yra ir viešosios teisės elementas, todėl teismo procesas visada vyksta pagal tos valstybės
proceso teisę, kurioje nagrinėjama byla.

CK 1.93 str. sandorio negaliojimas dėl įstatymo reikalaujančios sandorio formos nesilaikymo.
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
CK yra CPK normų, kadangi CK buvo pradėtas rengti ankščiau nei CPK. Vien tai, kad norma yra vienam
ar kitam kodekse, tai nesuponuoja, kad ta norma yra materialinė ar procesinė.

Jeigu materialiniuose santykiuose viskas gerai – procesinė teisė nereikalinga.

2.3 Civilinio proceso teisės dalykas

CPK 1 str. nustatyta, kad civilinio proceso įstatymai reguliuoja bylų, kylančių iš civilinių, darbo, šeimos,
intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizacimo ir kitų privatinių teisinių santykių taip pat
ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvatką t.y CPT reguliuoja teismo veiklą nagrinėjant ir sprendžiant
civilines bylas.

Civilinio proceso teisės dalyku reikėtų pripažinti civilinį procesą t.y teismo, byloje dalyvaujančių asmenų
ir kitų proceso dalyvių veiklą nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus.

Civiliniam procesui būdinga:

1. Civilinio ginčo nagrinėjimas nepriklausomo ir nešališko teismo.

2. Civilinam procesui būdinga savanoriškumas.
3. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, veikia savo asmeniniais interesais.
4. Civilinis procesas neprasideda be atsakovo valios: jeigu atsakovas būtų patenkinęs ieškovo
reikalavimą, ieškovas į teismą nebūtų kreipęsis.

2.4 Teisinio reguliavimo metodas

Dažniausiai išskiriami du metodai:

1. Subordinacijos (imperatyvusis); Konkretūs teisinių santykių subjektų veiksmai ar visa veikla yra
griežtai reguliuojami teisės normų ir kad šie subjektai paprastai neturi pasirinkimo laisvės.
2. Šalių autonomijos (dispozityvusis); Teisės normos teisinių santykių subjektams suteikia plačių
galimybių renkantis konkretų veikimo būdą.

Civilinio proceso teisės teisinio reguliavimo metodas yra mišrus – imperatyvusis ir dispozityvusis.

2.5 Civilinio proceso teisės sistema

Bendroji dalis:

1. Bendrosios nuostatos;
2. Principai;
3. Teismų kompetencija;
4. Šalys;
5. Tretieji asmenys;
6. Viešo intereso gynimas;
7. Atstovavimas;
8. Procesiniai terminai;
9. Bylinėjimosi išlaidos;
10. Procesiniai dokumentai;
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
11. Įrodymai;
12. Ieškinys ir LAP;

Specialioji dalis:

1. Civilinės bylos iškėlimas;

2. Pasirengimas nagrinėjimui teisme;
3. Nagrinėjimas teisme;
4. Teismo sprendimai ir nutartys;
5. Apeliacija;
6. Kasacija;
7. Proceso atnaujinimas;
8. Atskirų kategorijų bylų ypatumai;
9. Ypatingoji teisena;
10. Vykdymas;
11. TCP pagrindai;

2.6 Civilinio proceso stadijos ir teisenos

Yra dvi teisenos:

1. Ieškinio; (Ginčo) Šia teisena nagrinėjamos visos civilinės bylos, iškeliamos remiantis ieškiniu.
Šiai teisenai būdinga tai, ka ji yra pritaikyta dviejų šalių, tučinčių priešingų interesų, tarpusavio
ginčui nagrinėti. Ieškinio teisena dar kartais vadinama pagrindine, nes būtent ji nustato
pagrindines proceso taisykles.
2. Ypatingoji teisena; Tai specialiųjų taisyklių t.y ieškinio teisenos išimčių sistema. Teisės
literatūroje ši teisena vadinama ir kitaip – apsaugine, ne ginčo, išimtine, supaprastinta teisena. Be
bendrųjų taisyklių, taikomų visoms ypatingosios teisenos byloms, yra numatoma net keturiolikos
kategorijų įvarių bylų, kurios nagrinėjamos šia teisena. Pvz.: asmens pripažinimas neveiksniu,
pripažinimo žmogaus mirusiu, nežinia kur esančiu. Tas, kuris kreipiasi vadinamas pareiškėju.

Stadija – proceso etapas.

Teisena – tai speciali civilinių bylų nagrinėjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisinės
prigimties civilinių bylų visumai.

Procesas gali būti ilgas laiko etapas, bet procesiniai veiksmai yra atliekami nuosekliai, tam tikrais etapais
lipant vis aukštyn, tiek bylos atskleidimo prasme, tiek teismų sistemos prasme ir yra skiriamos stadijos:

1. Kreipimasis į teismą. (Pats teismas kelia tik išimtines bylas pvz.: vaikų rūpybos klausimas.
Ieškovo kreipimasis į teismas – pateikia ieškinį. Gavus ieškinį teisėjas sprendžia priimti, ar ne.
Jeigu teisėjas priima ieškinį tai tą jis daro rezouliucija – užrašo: priimti, data ir parašas. Šis
procesinis veiksmas užbaigia pirmą stadiją. Procesas prasidėjo.)
2. Pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. (Atliekami įvairūs pasiruošiamieji darbai. Šios
stadijos tikslas yra sukaupti visą įrodomąją medžiagą, kuri bus nagrinėjama byloje, išsiaiškinti
visus asmenis, užtikrtinti, kad perėjus į kitą stadiją – užtikrinti, kad byla pasibaigtų pirmoje
instacijoje. Kai pasirengta nagrinėjimui baigiasi antra stadija.
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
3. Teisminis nagrinėjimas. (Paskiriamas žodinis posėdis, apklausiami liudininkai, ištiriami visi
įrodymai ir jeigu surandamas idealus variantas tai posėdžio pabaigoje pasako posėdis baigtas aš
paskelbsiu sprendimą po 14 dienų. Teisminis nagrinėjimas bus baigtas, kai teisėjas paskelbs
sprendimas. Kadangi idealių variantų nebūna, tad teisminis procesas gali susidėti iš n teismų.
Pvz.: gali neatvykti viena iš bylos šalių. Tada posėdis yra nukeliamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas. (Nepatenkinta šalis rašo apeliacinį skundą. Čia vienas
privalumas – apeliacinė instacija procesas yra rašytinis, aišku galima prašyti žodinio proceso, bet
kolegija gali pateikti atsakymą, kad tai nėra reikalinga ir byla nagrinėjama raštu. ) ČIA
SPRENDIMAS JAU YRA ĮSITEISĖJĘS.
5. Sprendimo vykdymo procesas. (Antstolis turi užtikrinti vykdymą.) Ne visose bylose yra
priverstinis vykdymas.
6. Kasacinės instacijos teismas – bylos nagrinėjamas LAT. ( Svarstoma, ar byla verta LAT, ar
ne. Statistika yra žiauri – LAT priima apie 24 proc. kasacinių skundų.)
7. Proceso atnaujimas. (Kažkas perskaito teismo sprendimą ir supranta, kad tai turėjo įtakos jo
teisėms ir pateikia prašymą atnaujinti procesą. Pvz.: Byla baigta, bet viena šalis sužino, kad
teisėjęs nagrinėjęs byla turi giminystės ryšių su viena iš bylos šalių.)

Gali būti teismų karuselės – bylos sukasi tarp skirtingų instacijų. Byla pateikiama pirmai instacijai,
pateikia apeliacija – ir apeliacinis teismas paskelbia, kad neatskleista bylos esmė ir byla vėl grįžta atgal į
pirmą instaciją. Gali būti ir kitaip – kai apeliacinė atmeta, galima kreiptis į LAT. LAT pamato, kad yra
neatskleista byla ir grąžina į apeliacinę instaciją. Gali būti dar blogiau – LAT gali grąžinti bylą netgi į
pirmą instaciją.

2.7 Civilinio proceso teisės tikslai

2.7.1 Civilinio proceso teisės tikslų sąvoka

Civilinio proceso teisės tikslai – tai tam tikri įstatymų leidėjo suformuluoti siekiai, kuriuos turi padėti
įgyvendinti civilinio proceso teisė.

2.7.2 Civilinio proceso teisės tikslų reikšmė

Būtent tikslai atsako į klausimą, kokia turėtų būti civilinio proceso teisė. Taigi, CPT tikslai tiesiogiai
veikia pačios civilinio proceso teisės turinį ir, nustatydami tam tikrus prioritetus įstatymų leidėjui, iš
esmės palengvina jo darbą apsisprendžiant dėl vienos ar kitos teisės normos būtinumo ar jos turinio.

2.7.3 Civilinio proceso teisės tikslai

Įstatymų leidėjas pabrėžia dvejopus tikslus:

1. Privačiuosius;
2. Viešuosius;

CPK 2 str.:

Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi
interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas,
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti
bei plėtoti teisę.

Neteisminiai tikslai pateikiami spec.įstatymuose pvz.: Notariato įstatymas.

CPT požiūriu gali būti skiriama trejopa tiesa:

1. Formalioji; Bylą nagrinėjantis teismas, būdamas pasyvus procese, priima byloje sprendimą tik
remdamasis šalių pateiktais įrodymais – negali inicijuoti jokių papildomų įrodymų rinkimo. Kyla
pavojus, kad byloje priimamas sprendimas neatitiks tikrosios padėties.
2. Materialioji; Teismas yra visiškai arba beveik įsitikinęs byloje priimama sprendimo teisingumu.
Teismas tokiame procese yra aktyvus, jam priklauso „išaiškinimo pareiga“.
3. Objektyvioji; Byloje priimtas sprendimas visiškai atitinka tikrovę ginčijamų aplinkybių
atžvilgiu. Objektyviąją tiesą atitinkantis teismo sprendimas civilinėje byloje dažnai nėra
įmanomas ir dėl paties civilinio ginčo prigimties. Paprastai abi šalys turi savo argumentų,
kuriuose yra dalis tiesos. Dėl to teismui priimant sprendimą dažnai tenka nustatyti ne tai, kas
teisus, o kas ne, bet atsakyti į klausimas, kas konkrečioje situacijoje yra teisesnis.

Iš CPK 176 str. 1 d. suformuluoto įrodinėjimo tikslo galima daryti išvadą, jog CP keliamas materialiosios
tiesos nustatytmo tikslas. Teismas taip pat gali imtis įstatymo nustatytų priemonių, kurios lems
sprendimo, atitinkančio formaliąją tiesą (sprendimo už akių priėmimą, atsisakymą priimti pavėluotai
pateiktus dokumentus).

Dar vienas tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Šį tikslą sudaro dvi dalys: (1)
proceso koncentruotumas; (2) teisinės taikos atkūrimas; Šis tikslas įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d. – kiekvienas žmogus turi teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per
kiek įmanoma trumpesnį laiką. Kalbant apie CP koncentruotumo tikslą reikėtų vadovautis nuostata, kad
siekiama kiek įmanoma greitesnio ir meterialiuoju požiūriu teisingo bylos išnagrinėjimo, tačiau jeigu šitai
neįmanoma, geriau greitesnis ir netoks visapusiškas, bet nesibaigiantis teisingumo vykdymas. Ideali
padėtis yra tada, kai procese pavyksta atkurti socialinę taiką tarp šalių, tačiau šitai įmanoma tik jei byloje
sudaroma taikos sutartis. Priimant byloje sprendimą nesiekiama atkurti socialines taikos, tačiau
atkuriama teisinė taika – išsprendžiamas teisinis ginčas, o byloje priimtas sprendimas ginčo šalims yra
privalomas. Tuo kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimo tikslas reiškia visuomenės
suinteresuotumą, kad bent jau teisiškai visuomenėje kilęs konkrečių jos narių ginčas būtų išspręstas kiek
įmanoma greičiau.

Teisės aiškinimo ir plėtojimo tikslas. Teisės aiškinimo funkciją teismas atlieka kiekvienoje civilinėje
byloje taikydamas arba atsisakydamas taikyti konkrečias teisės normas. Teismo veikla plėtojant teisę
reiškia kūrybinę veiklą esant būtina užpildyti teisinio reguliavimo spragas. Šalindamas spragas teismas
visada vadovaujasi galiojančiu įstatymu. Iš esmės jis išplečia arba susiaurina galiojančios nomos ar tam
tikro teisės principo taikymo ribas. Tačiau tai nėra naujos teisės kūrimas, o jau esamos aiškinimas.
Lietuvoje tai daro – LAT.

Esant tikslų konkurencijai būtina atsižvelgti į konkrečias sąlygas, šalių elgesį, kitas reikšmingas
aplinkybes.

2.8 Civilinio proceso teisės santykis su kitomis teisės šakomis

CPT – mišri teisės šaka, turinti ir viešosios ir privatinės teisės bruožų.

 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
CPT – universali t.y prisitaikiusi nagrinėti ginčus iš daugelio materialiosios teisės šakų, pošakių ir
institutų reguliuojamų materialiųjų teisinių santykių. Tokį universalumą lemia vienas iš pagrindinių
civilinio proceso principų – procesinis šalių lygiateisiškumas.

CPT ir kitų teisės šakų ryšys labiausiai pasireiškia šaltinių tapatumu – daugelis materialiosios teisės
šaltinių yra ir CPT šaltiniai.

2.8.1 CPT ir Konstitucinė teisė

Konstitucijoje įtvirtinta nemažai principų, taikytinų ir CPT: visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui,
teismo posėdžio viešumo, valstybinės kalbos proceso, teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir t.t

CPT, kaip ir kitoms teisės šakoms, konstitucinė teisė yra bazinė.

Konstitucija taip pat įtvirtina žmogaus teisės, tarp jų ir vieną iš pagrindinių žmogaus teisių, o būtent teisę į
teisminę gynybą. Todėl konstitucinė teisė labai svarbi interpretuojant CPT normas.

Neatskiriamą Lietuvos konstitucinės teisės dalį sudaro KT precedentai.

2.8.2 CPT ir Civilinė teisė

Ypač glaudus CPT ir tų materialiosios teisės šakų, kurių normose įtvirtintos subjektinės teisės ginamos
civilinio proceso tvarka, ryšys. Nors civilinę ir CPT sieja glaudus ryšys, tačiau tai nėra viena teisės šaka
ir jas atriboti yra taip pat svarbu kaip nurodyti jų santykį.

Abiem šakoms keliami skirtingi tikslai, skiriasi ir jų pagrindu atsirandantys teisiniai santykiai.

Labai dažnai CPT ir civilinėje teisėje tos pačios sąvokos reiškia ne tą patį.

CPT nustato mechanizmą, padedantį taikyti ir įgyvendinti CK 1.138 str. numatytus civilinių teisių
gynybos būdus.

Civilinė teisė – privatinės teisės dalis, o CPT mišrios teisės dalis.

CPT skira civilinių materialiųjų subjektinių teisių, atsirandančių CT pagrindu, tinkamama įgyvendinimui
ir gynybai užtikrinti. Kita vertus CT šaltiniuose yra nemažai proceso teisės normų.

2.8.3 CPT ir BPT

Proceso teisės skyrimą į civilinio proceso ir baudžiamojo proceso pirmiausia lemia materialiųjų teisinių
santykių, kuriuos reglamentuoja atitinkamai civilinė ir baudžiamoji teisė, specifika.

CPT – privačiam interesui užtikrinti, BTP – viešajam interesui.

Civilinis ir baudžiamasis procesai – tai dvi savarankiškos teisingumo vykdymo formos.

CPT ir BPT turi daug bendra – bendri kai kurie principai, panašūs institutai – įrodymų, procesinių
terminų, apeliacijos, kasacijos ir kt.
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo ir rungimosi principai, o baudžiamajame procese –
oficialumo ir tardomojo proceso principai. CP reikalaujama nustatyti materialąją, dažnai formąliąją tiesą,
o BP vienareiškmiškai reikalaujam nustatyti objektyviąją tiesą.

Civilines ir baudžiamąsias bylas gali sieti dvejopi santykiai: (1)ta pati veika yra pagrindas ir taikyti
baudžiamąją sankciją, ir pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo; (2) kai nors atlyginimo santykių
ir neatsiranda, tačiau tam tikrų faktų byloje nustatymas uri įtakos kitos bylos baigčiai. Pirmuoju atveju
įstatymas numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, o antruoju – kalba apie
prejudicinius faktus.

2.8.4 CPT ir Administracinio proceso teisė

Tam tikrą laiką administracinis procesas buvo civilinio proceso sudedamoji dalis.

Abiejų teisės šakų tikslas yra teisingumo vykdymas. Skiria – materialiųjų teisinių santykių, kuriuos
reglamentuoja administracinė ir civilinė teisė, specifika.

CPT – privatus ginčas, APT – viešas.

Ir vienu ir kitu atveju teisme nagrinėjami ginčai dėl teisės, o tai savo ruožtu lemia glaudesnį nei CPT ir
BPT procesų tarpusavio ryšį.

Daugelis APT institutų yra nukopijuota nuo CPK (įrodymai, apeliacijos).

2.8.5 CPT ir TPT

Civilinė byla gali būti susijusi su užsieniu t.y gali turėti tarptautinį (užsienio) elementą.

Klausimų, susijusių su skirtingų valstybių teisės sistemų kolizija, sprendimą reglamentuoja TPT. Šios
teisės sudedamąja dalimi pripažįstamas tarptautinis civilinis procesas.

Lietuvoje tarptautinė privatinė teisė nėra kodifikuota spec. teisės šaltinyje. Proceso teisės normos,
reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, yra išdėstytos CK ir CPK. Be šių normų, daugelį
taprtautinio civilinio proceso klausimų reglamentuoja dvišalės ir daugiašalės tarptautinės sutartys, kuriuos
yra ir taprtautinės privatinės teisės, ir civilinio proceso teisės šaltinis.

3. Civilinio proceso teisės šaltiniai

1. Statutinė teisė;
a. Tarptautinė teisė. Europos Žmogaus pagrindių teisių ir laisvių konvencija 6 str. nustato
pagrindinius sąžiningus teismo proceso principus. + Strasbūro praktika taikant 6 str.
civilinio proceso prasme. Keletas daugiašalių tarptautinių konvencijų.
b. ES teisė. Nereikalinga, kol neprieisim prie ES civilinio proceso.
c. Nacionalinė teisė. Konstitucija – normos, kurios nustato teismų sistemą, teismo proceso
principus, KT praktika, CPK. Teismų įstatymas, Advokatūros įstatymas, Anstolių
įstatymas, Įmonių ir fizinių asmenų bankroto įstatymas, materialinės teisės šakų
kodeksas- CK, DK, Vyriausybės nutarimai.
2. Teisės doktrina;
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
3. Teismų praktika; KT, LAT, apeliacinės instancijos, Tarptautiniai teismai, EŽTT, Visos nutartys.
nesvarbu, ar paskelbta, ar ne.

3.1 Civilinio proceso teisės vienodinimas

Skirtingai nuo prievolių teisės vienodinti yra sunkiau. Civilinio proceso teisė reguliuoja ne tik asmenų,
bet ir teismo veiklą. Nepaisant to, vienodinimas vyksta. Jo mastas yra skirtingas priklausomai nuo
regiono. Jeigu imant globaliu mastu – kol kas yra tik projektas konvencijos, kuri reguliuoja konvencijos
projektas reglamentuojantis teisimingumo klausimus. Kol kas tai daroma arba dvišalių sutarčių pagrindu
arba ES teisės aktų pagrindu.

Plačiau skaityti vadovėlyje.

4. Civilinio proceso teisės mokslas

4.1 Civilinio proceso teisės mokslo sąvoka
Civilinio proceso teisės mokslas – tai žinių apie civilinio proceso teisę visuma.

Civilinio proceso teisės mokslas tira ne tik galiojančią, bet ir galiojusią civilinio proceso teisę, lygina ją su
kitose valstybėse galiojančia ir galiojusia civilinio proceso teise, kartu teikia įstatymų leidėjams civilinio
proceso teisės tobulinimo ir praktikams – konkrečių normų aiškinimo rekomendacijas.

4.2 Civilinio proceso teisės mokslo reikšmė

Jis atlieka civilinio proceso teisės teorijos ir praktikos jungiamosios grandies vaidmenį, nagrinėja įvairius
praktikoje kylančius ginčytinus klausimus, taip pat civilinio proceso teisės koncepcijos problemas.

4.3 Civilinio proceso mokyklos

Skiriamos dvi mokyklos:

1. Liberalioji;
2. Socialinė;

Lietuvos CPK pagrindas yra socialinė civilinio proceso mokykla.

4.3.1 Liberaliojo civilinio proceso mokykla

Kaip suponuoja pats mokyklos pavadinimas tai susiję su liberalizmu ir liberalizmo deklaruojamomis
vertybėmis: nuosavybė, laisvė, lygybė ir įstatymas.

Pagrindiniai liberaliojo civilinio proceso principai, lemiantys pačią ginčo sprendimo teisme formą, yra
rungimasis ir dispozityvumas. Didžiausia kiekvieno civilinio proceso problema – tai teisėjo ir Šalių galių
santykis. Liberaliajame procese ši problema sprendžiama vienareikšmiškai šalių naudai. Tokio sprendimo
pagrindas yra dvi idėjos: (1) procesas tik šalių reikalas; (2) šalių valia;

Tik toks proceso modelis gali užtikrinti teisingo sprendimo priėmimą byloje:

1. Niekas negalės apkaltinti teismo šališkumu ir neobjektyvumu, nes pats nerinko ir netyrė įrodymų;
2. Šalys turi visas galimybes surinkti reikiamus įrodymus, išanalizuoti juos teisme, o šitai lemia jų
įsitikinimą, kad jų teisės ir įstatymų saugomi interesai yra gerai atstovaujami;
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
3. Kadangi šalys pačios renka įrodymus, akivaizdu, kad jie bus kruopščiai surinkti, nes šalių
interesai visada būna priešingi;
4. Kad ir koks byloje, bus priimtas teismo sprendimas, šalis visada ramiau reaguos į pralaimėjimą,
nes žino, kas visiškai kontroliavo procesą;

Pagrindinė teismo funkcija – būti tam tikru šalių ginčo arbitru ir pasakyti, kas yra teisus pagal pateiktą
byloje medžiagą, prižiūrėti, kad „kova“ vyktų pagal valstybės nustatytas proceso taisykles. Teisėjo
pasyvumas liberaliajame civiliniame procese turi ir tam tikrą ideologinį pagrindą. Liberalizmo filosofija
atsirado kaip tam tikra visagalės valstybės, kuri visada visur kišasi, priešprieša.

Pagrindinis liberaliojo civilinio proceso tikslas – valstybei nesikišant į ginčo eigą pateikti šalims jų ginčo
sprendimo mechanizmą.

Liberalusis civilinis procesas atnešė ir kitus proceso principus:

1. Viešumo ir žodinio proceso;

2. Teisės į Įstatymo garantuotą teisinę pagalbą;
3. Teisėjo nepriklausomumo;
4. Klausymo tik įstatymo;

Šios mokyklos probleminiai aspektai: per didelis šios teorijos idealizmas ir visiškas gyvenimo tikrovės
nepaisymas. Pati proceso teisė yra ne privatinės, o viešosios teisės dalis.

4.3.2 Socialinio civilinio proceso mokykla

Kritikuojant liberaliojo civilinio proceso koncepciją ypač populiarus tampa argumentas, kad negali būti
didesnės nelygybės, kaip nelygius laikyti lygiais.

Socialinis civilinis procesas nereiškia kažko visiškai naujo.. Jis perėmė iš liberaliojo proceso ir rungimosi,
ir dispozityvumo, ir viešumo, ir kitus principus, tačiau pasikeitė pats požiūris į proceso tikslus, paskirtį
kartu ir kai kurių principų vertinimas. Būtent šioje teorijoje buvo pagrįstas civilinio proceso
koncentruotumo tikslas.

Socialinio civilinio proceso teorijos kūrėjas yra vienas iš pagrindinių Austrijos CPK ideologų Francas
Kleinas.

Kleino teorija:

1. Teisės socialiogijos principai;

2. Tikslas – kuo greičiau, paprasčiau ir pigiau išspręsti ginčą;
3. Socialinė proceso funkcija, jo socialiniai tikslai priklauso nuo konkretaus visuomenės raidos
etapo, todėl kinta;
4. Interesų konfliktai, susije su visuomenėje galiojančios teisės taikymu yra reikšmingi tiek
valstybei, tiek visuomenei, todėl juos sprendžiant būtina atsižvelgti ir į šiuos interesus.
5. Teisės tikslai ir visuomenės gerovės tikslai negali vieni kitiems prieštarauti (tautos gerovė yra
aukščiausias įsakymas);
6. Teisinis konfliktas – kliūtis visuomenės gyvenimui. Vaistai – materialioji teisė, gydytojas proceso
teisė.;
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
7. Protingai užtikrinti ir derinti visuomenės ir valstybės privačius interesus – tai šiuolaikinio proceso
užduotis;
8. Tiek individualiu, tiek socialiniu požiūriu procedūra ir sėkmės, priemonė ir tikslas civiliame
procese turi būti suderinti;
9. Kuo ilgesnis procesas tuo sunkiau nustatyti konfliktą sukėlusias priežastis, įsitikinti vienų ar kitų
teisinių teisingumu;
10. Procesu stabdoma turto apyvarta (tas dėl kurio ginčijamas nedalyvauja civilinėje apyvartoja, nes
turi daug rizikos faktorių);

Kleino išskirti proceso tikslai:

1. Aiškumas;
2. Prieinamumas;
3. Ekonomiškumas;
4. Pigumas;
5. Greitumas;
6. Teisingas sprendimas byloje;
7. Koncentruotumas;

„Teismo procese ilgainiui turi būti elgiamasi labai protingai. Kiekvienas teisinis konfliktas – tai sunkus
asmenų santykių ir civilinės apyvartos pažeidimas. Kadangi visuomeninių santykių audeklą sudaro
žmonės ir daiktai, kiekvienas toks pažeidimas yra susijęs su abiem šio audeklo elementais. Užuot deramai
ir darniai plėtojęs santykius, kurie gyvuotų visuomenės labui, teismo procesas pasėja susierzinimą,
priešiškumą ir pyktį. Kiekviena tokio konflikto diena didina šią priešpriešą ir ji paveikia ir kitus asmenis.
Visiškai aišku, kad šio reiškinio negalima visiškai išvengti, nes konflikto priežasčių yra daug, tačiau
protinga visuomenė turėtų siekti kuo greičiau panaikinti šiuos konfliktus. Kiekvienas ginčas, nebūdamas
kiek galima greičiau pašalintas, daro nepaprastai didelę neigiamą įtaką visuomenės dvasiai.

Socialinis civilinis procesas įsitvirtino Europoje.

4.4 Šiuolaikinės civilinio proceso teisės tendencijos

Visuomenės gyvenime nuolat vyksta įvairūs ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir kiti procesai ir
pokyčiai. Teisė privalo į tai reaguoti.

4.4.1 Bylinėjimosi mastų padidėjimas

Viena iš priežasčių, lemiančių civilinio proceso teisės reformas, yra tai, kad nuolat daugėja civilinių bylų,
Šitai pasakytina apie daugumą užsienio valstybių.

Dėl tokio spartaus civilinių bylų gausėjimo vis ilgėja bylinėjimosi laikas, o kartu pasireiškia tam tikra
visos teisingumo sistemos krizė ar net jos bejėgiškumas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę civilinių bylų teismuose nuolat ir sparčiai daugėjo. Lietuvoje vidutinė
bylinėjimosi primosios instanijos teisme trukmė yra nuo dviejų iki šešių mėnesių. Pridėjus bylos
nagrinėjimo apeicliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme trukmę, bendra vidutinė bylinėjimosi
trukmė būtų nuo vienų iki pusantrų metų.
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
Ilgo bylinėjimosi problema aktuali ir tarptautiniams teismams.

Ilgėjant bylinėjimosi trukmei didėja bylinėjimosi išlaidos, mažėja teismo ir visos teisingumo sistemos
veiksmingumas ir autoritetas.

Viena iį pagrindinių šiuolaikinės CPT tendencijų yra reformos siekiant sutrumpinti bylinėjimosi laiką.
Vienas iš būdų – supaprastinti teismo procesą.

70 psl.

UŽDAVINIAI
1. Dėl CPK 3 str.

2005-05-02 d. teismo sprendimu buvo tenkintinas ieškovo B.M. ieškinys ir jo naudai iš atsakovo K.L.
priteista negražintos paskolos . Įsiteisėjus teismo sprendimui išieškotojui B.M. buvo išduotas vykdomasis
raštas (CPK 646 str.1d.). Skolininkui ne kartą užtikrinus , jog pinigai bus sugražinti geruoju be
priverstinio vykdymo , išieškotojas nesikreipė dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir tik 2012-09-
03 d. kreipėsi į antstolį dėl vykdomojo dokumento vykdymo (CPK 651 str.1 d.) .Antstolis patvarkymu
atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui nes buvo praleistas 5 metų terminas nes pagal CPK 606
straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Išieškotojas apskundė antstolio patvarkymą ir nurodė , jog CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija galiojusi
iki 2011-10-01 d. numatė 10 metų terminą vykdomiesiems raštams pateikti vykdymui ir toks patvarkymas
pažeidžia jo teisėtus lūkesčius , vykdymo procesui taikomos proceso normos galiojusios vykdomojo rašto
išdavimo metu.

Įvertinkite antstolio veiksmus?

SPRENDIMAS

Remiantis teismų praktika (3K-3-421/2016) galima daryti išvadą, kad antstolis teisėtai konstatavo, jog
kasatorius vykdomuosius raštus pateikė praleidęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris
jam skaičiuojamas nuo vykdomųjų raštų grąžinimo dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų
motyvų teismas atmetų kasatoriaus kasacinio skundo argumentus, kad kasatoriui turėjo būti taikoma iki
2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustačiusi 10 metų terminą
vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau neabejotina, kad argumentai dėl teisinio tikrumo ir
teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų reikšmingi siekiant užtikrinti teisinės valstybės
vertybes. Iš tikrųjų, nesant 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 pakeistos CPK 606 straipsnio 2
dalies normos įstatyme įtvirtintos įgyvendinimo tvarkos ir nuo 2011 m. spalio 1 d. sutrumpėjus
vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminui iki penkerių metų, gyvenime gali susidaryti situacija,
kad, 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos CPK 606 straipsnio 2 daliai, penkerių metų terminas
vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti jau gali būti pasibaigęs arba būti prie pabaigos, kas
neproporcingai pažeistų išieškotojo interesus, jo teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą. Tai gali
būti padaroma pasinaudojant CPK 608 straipsnyje nustatyta teise, išieškotojui CPK 576–578
straipsniuose nustatyta tvarka kreipiantis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
vykdyti atnaujinimo, o CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas dėl teisinio
reguliavimo pasikeitimo, teismui įvertinus ir tokio praleidimo laikotarpį, galėtų būti laikomas svarbia
termino praleidimo priežastimi. Įvertinus aplinkybes galima teigti, kad šiuo atveju būtent tokia situacija ir
susidarė, todėl kasatoriaus skundas turi būti tenkintinas ir antstolis negali argumentuoti praleistu terminu.

2. Dėl CPK 3 str. 8 d.

Apylinkės teismas 2011-09-02 d. sprendimu tenkino ieškovo A.K. ieškinį ir priteisė jo naudai iš atsakovo
K.K. naudai 20 000 Lt. už padarytą žalą. Atsakovas nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu 2011-09-22
d. pateikė apeliacinį skundą, apylinkės teismas išsprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir 2011-
10-16 d. išsiuntė civilinę bylą apygardos teismui (CPK 317 str.2d.).Apeliacinės instancijos teismo
posėdžio data buvo nustatyta 2011-11-30 d.(CPK 319 str.1d.) ir byloje dalyvaujantiems asmenims buvo
pranešta , jog apeliacinis skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.1d.).

Teismas gavo atsakovo atstovo advokato T.M. prašymą dėl bylos nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo ,
prašyme nurodoma , jog sprendimas byloje buvo priimtas galiojant CPK 321 straipsnio 1 dalies redakcijai
kurioje buvo numatyti tik du atvejai kada civilinė byla galėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir
apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju neturi būti taikoma CPK
321 straipsnio 1 dalies redakcija įsigaliojusi nuo 2011 spalio 1 d. numatanti , jog apeliacinis skundas
nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka būtų pažeisti atsakovo
teisėti lūkesčiai dėl žodinio bylos nagrinėjimo , jis prarastų galimybę teikti žodinius paaiškinimus , bylos
nagrinėjimo tvarka negali pasikeisti bylos nagrinėjimo eigoje ir tokiu atveju būtų byla išnagrinėta ne
pagal galiojančią teisę.

Jūsų nuomone kaip turėtų pasielgti teismas ?

SPRENDIMAS

Manau, kad teismas šiuo atveju yra teisus taikydamas dabar galiojančias procesines teisinės normas ir
taikydamas rašytinį teismo procesą apeliacinėj instancijoj, kadangi civilinio proceso teisių normų
galiojimas laike numato, kad procesinės teisės normos nėra taikomas atgal – civilinių bylų procesas
vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo
metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. (CPK 3 str. 9 d.).

3. Dėl KT

Pareiškėjas prašė teismo panaikinti atsisakymą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą ir kreiptis į
Konstitucinį Teismą dėl CK 5.11 straipsnio atitikties Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniams. Byloje
nustatyta, kad 2009 m. balandžio 8 d. mirė V. K. P.. Pareiškėjas žodžiu notarui paaiškino, kad mirusysis
yra pareiškėjo mirusio tėvo dėdė. Dėl CK 5.11 straipsnyje nustatyto baigtinio įpėdinių pagal įstatymą
eilių sąrašo pareiškėjas negali paveldėti palikimo, nes, būdamas palikėjo septintos eilės įpėdinio pirmos
eilės įpėdinis, nepatenka nė į vieną įpėdinių pagal įstatymą eilę ir neturi galimybės paveldėti.

Apylinkės teismas nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodė, kad jam
nėra abejonių dėl CK 5.11 straipsnio atitikties Konstitucijai, nes jame nurodytas baigtinis įpėdinių eilių
pagal įstatymą sąrašas.
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
Pareiškėjo nuomone teismas esant tokiam jo prašymui privalėjo kreiptis į Konstitucinį teismas dėl
įstatymo atitikties Konstitucijai ir to nepadaręs pažeidė CPK 3 straipsnio reikalavimus.

Ar teisingai pasielgė teismas netenkindamas pareiškėjo prašymo?

SPRENDIMAS

Teismų praktika (3K-3-373/2010) yra pažymėjusi, kad teismo apsisprendimas kreiptis į Konstitucinį
Teismą, kaip procesinis veiksmas, atskiruoju skundu negali būti skundžiamas, nes neatitinka išimtinės
(nepaprastosios) apeliacijos sąlygų, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada darytina
sistemiškai aiškinant CPK 3 straipsnio 3 dalį ir 165 straipsnį, pagal kurį dėl teismo nutarties sustabdyti
bylą, išskyrus nutartį stabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti
duodamas atskirasis skundas. CPK nenustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į
Konstitucinį Teismą, gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl to šis procesinis teismo veiksmas – atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą – vertintinas CPK 334
straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu, t. y. užkerta jis galimybę tolesnei bylos eigai ar ne. Atsižvelgdama į
tai, kad klausimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, sprendimas yra diskrecinė bylą nagrinėjančio
teismo teisė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą neturi
įtakos tolesnei bylos eigai, nes neužkerta galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka
skųsti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo (nutarties), kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į
atskirąjį skundą įtraukti motyvų dėl nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėtumo
bei pagrįstumo. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 334 straipsnio 3 dalyje.Priešingas šių CPK nuostatų
aiškinimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei neleistinumo piktnaudžiauti procesu
principams (CPK 7 straipsnis), nes atsirastų prielaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nesąžiningai
naudotis ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei nepagrįstai vilkinti procesą. Atkreiptinas dėmesys į
tai, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucija neužkerta kelio civilinį procesą
reglamentuoti taip, kad nebūtų sudaroma teisinių prielaidų proceso šalims piktnaudžiauti teise apskųsti
byloje priimtą sprendimą ir šitaip vilkinti procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m.
spalio 24 d. nutarimai). Galima daryti išvadą, kad toks teismo sprendimas nėra CPK 3 str. pažeidimas.

Galiojimo laike CP normų teorijos:

1. Vientisa;
2. Stadijų;
3. Veiksmų atlikimo;