Tarptautinė privatinė teisė

2013-09-25.
TPT yra gana sudėtingas dalykas. Tai siaura ir specifinė sritis.
Pasaulyje yra apie 280 valstybių. Jų teisės sistemos skiriasi. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, Lietuvoje gali
ma sudaryta santuoką nuo 18 metų. Kitose amžius yra kitoks. Vienų valstybių reikalaujama rašytinės for
mos sutartis tam tikrai sumai skiriasi.
Kai atsiranda ginčai, susiję su daugiau nei viena valstybe. Tada, kaip mum tuos klausimus reikia spręs
ti? Ar pagal savo valstybės teisę, ar pagal kitų valstybių teisę? Mes visi turime paklusti Lietuvos teisinei s
istemai. Įstatymai galioja tik mūsų teritorijoje. Viena valstybė turi savo įstatymus, kurie taikomi tik jos ter
itorijoje.
O kas yra valstybė? Teritorija, žmonės, valdžia, galimybė užmegsti diplomatinius santykius. Valstybė
yra suvereni - nepriklausoma. Viena valstybė su savo įstatymais negali turėti galios kitoje valstybėje. Ar v
isos valstybės yra tikrai lygios, ar yra lygesnė? Nors teoriškai valstybės yra lygios, bet praktiškai dėl ekon
ominės galios gali daryti tam tikrą įtaką. Bet bendrai jos yra lygios ir viena kitai jokios galios neturi (teori
škai) ir negali imtis sankcijų.
Už teritorijos ribų negalioja valstybės įstatymai (nepasižymi eksteritorialumu). Teisė galioja tik vidau
s santykiams. T.y. Seimo įstatymai galioja Lietuvoje. Nors istorijoje yra buvę, kai valstybė priima sįtatym
ą, kuris galioja už ribų - 1917 m. Rusija nacionalizavimo aktais priėmė sprendimą nacionalizuoti ne tik R
usijoje esantį turtą, bet ir užsienyje esantį turtą.
Tačiau kitos valstybės teisė gali būti taikoma savanoriškai, remiantis tam tikrais teisės aktais. Taikom
a esant užsienio valstybės sutikimui arba susitarimui.
Kas yra privatiniai santykiai? Tai privačių asmenų santykiai - ir šeimos, ir nuosavybės, ir prievoliniai.
Jeigu jie susiklosto tik vienos valstybės viduje, tai tą klausimą reglamentuoja tik vienos valstybės teisė. B
et šie santykiai gali peržengti valstybės ribas, tokiu atveju privatiniai santykiai įgija tarptautinį elementą.
Jis gali atsirasti tiek per santykio subjektą (asmenis. Pvz., Lietuvos įmonė perka metalą iš Ukrainos įm
onės), tiek per santykio objektą (pvz., užsienio valstybėje esantis mirusio Lietuvos piliečio palikimas), gal
i būti juridinis faktas (pvz., žala užsienyje arba mirtis užsienyje) ir kiti atvejai.
Šis užsienio elementas nepakeičia santykio esmės. Jis ir toliau lieka privatinis. Tačiau užsienio elemen
tas teisiniam santykiui suteikia tam tikros specifikos, nes reikia atsakyti į papildomą klausimą - ar šį santy
kį turi reguliuoti vienos valstybės ar kelių valstybių teisė, o jeigu vienos - tai kurios?
Pvz., lietuvis apsiženina su prancūze. Kokia teisė taikoma? Taisyklės yra pateiktos valstybės vidaus te
isėje. Konkrečiai, CK.
Situacija. Lietuvis sudarė žodinę paskolos sutartį su prancūzu, pasiskolindmas 1000 eurų. CK 6.871 st
r. Rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. PCK. Paskolos sutartys gali būti žodinės. Pagal Lietuvos
teisę negalima būtų remtis liudytojais (formos reikalavimas pažeistas), o pagal PRancūzijos ne. Pagal pas
irinktą teisę priklauso rezultatas. CK 1.38 str.
Šita disciplina, atsakymas į klausimą, kurią teię taikyti, kaip ginčą spręsti, pateikia TPT. Tai yra labai
naujas reiškinys, mažai reglamentuotas, mažai gilintas.
Labai stipriai plečiasi bendradarbiavimas. Labai yra svarbu, kad asmens teisės, įgytos pagal vienos val
stybės teisę, būtų pripažįstamos kitur. Pvz., paskolos sutartis. Jeigu aš sudariau žodinę paskolos sutartį Pr
ancūzijoje ir ginčijamės Lietuvoje. Vis tik tai yra situacija tokia, kad gerbtume tas teises reikia taikyti užsi
enio teisę.
Kitas dalykas, pats teisingumo principas. Jeigu mes visais atvejais taikysime tik tai teismo vietos valst
ybės teisę - tai gali reikšti neteisingumą. Pvz., užsienio sudaryta santuoka galioja, bet pagal mūsų valstybė
s teisę ji gali ir negalioti.
Trečia. Vis tik tai sutarties šalys turi teisę pasirinkti savarankiškai savo teises ir pareigas. Vis tik tai ša
lys turi turėti galimybę pasirinkti sau taikyti kokios tai nors valstybės teisę.
Ketvirta. Valstybių tarpusavio santykiai grindžiami tarptautinės teisės principai. Abipusiškumo - valst
ybių reikalų gerbimo.
 SITUACIJA. 1) Sprendžiame, kokios valstijos teisę reikia taikyti. Kreipiamės į X teismą, jis žiūrės į d
elikto padarymo vietos teisę. Žala įvyko valstijoje Z. Žiūrima į Z. Pagal Z valstijos teisę, svečiai neatsako,
nes nėra tyčinės žalos. Kitas variantas Y. Tas pats. Kitas variantas Z, kuris taiko labiausiai susijusį santyk
į. Reikės įrodyti X valstijos ryšį. Tada taikoma bus X valstijos teisė.
TPT ir materiali teisė taikoma yra skirtingi dalykai. Choise of law rules yra ne tas pats, kas materialin
ė teisė.
Kitas TPT klausimas yra, kuris teismas yra kompetetingas. Praktiškai tai pirmiausia kylantis klausima
s - į kurios valstybės teisę reikia kreiptis? Reikia taisyklių, išsprendžiančių jurisdikcijos klausimą, nes nac
ionalinių taisyklių nepakanka. Turi būti specialios taisyklės spręsti byloms su užsienio elementu.
Kada mes priskirtume bylas vienos ar kitos valstybės jurisdikcijai? Byla turi būti susijusi su teismo vi
etos valstybe. Ar tai būtų susijusi per šalis, ar per veiksmą, kuris vyko Lietuvoje... CPK 787 str.
Yra ne tik svarbus CPK, bet ir ES Reglamentai. Vienas tokių yra Reglamentas dėl jurisdikcijos. Pagri
ndinis principas - valstybėje nrėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos turi būti keliamos tos valstybės n
arės teismuose. Principas pagal atsakovą.
Dar ir kitose tarptautinėse sutartyse sprendžiami jurisdikcijos klausimai.
Kiti taprtautinio proceso klausimai (dokumentų įteikimas, įrodymų rinkimas, laikinosios apsaugos pri
emonės) iškyla papildomai, jeigu byla turi užsienio elementą.
Dar viens paskutinis klausimas yra dėl teismo sprendimų pripažinimo, nes teismo sprendimas yra priv
alomas ir sukelia teisinius padarinius tik jį priėmusioje teismo valstybėje. Norint, kad jis galiotų ir sukeltų
padarinius užsienio valstybėje, jis turi būti tos užsienio valstybės atitinkamai pripažintas.
Mūsų nagrinėjama disciplina susideda iš keleto dalių:
1. Taikytinos teisės nsutatymas. Susideda iš TPT kolizinių normų reglamentavimo. Jos yra kodifikuot
os mūsų CK. Šios normos neduoda atsakymo, kaip reikia išspręsti bylą, o tik nurodo taikytiną materialinę
teisę. Choise of law rules: most significant relationship arba delikto atsiradimo vietos teisę. Bet ji nepasa
ko, kaip spręsti klasuimą. Ji tik nurodo atitinkamą materialios teisės sistemą, kurios normas taikydamas te
ismas išsprendžia ginčą. Todėl ją labai sunku taikyti, nes yra "šuolis į nežinią". O jau tada reikia tą teisę ir
gauti.
Tai sudėtingiausia TPT sritis, nes yra labai daug kriterijų teisės nustatymų - valstybės interesų kriterij
us, delikto padarymo vietos kriterijus, labiausiai susijusios valstybės kriterijus, sutarties sudarymo vieta et
c. Tie kriterijai skirtingose valstybėse yra skirtingi.
Pats terminas TPT. Tarptautinė reiškia ne šaltinį, o teisinio reguliavimo dalyką. Nėra vienos visoms v
alstybėms bendros TPT. TVT yra bendra valstybėms. Kiekviena valstybė turi savo TPT. Privatinė apibūdi
na, kad ji reguliuoja privačius santykius. TPT - privatinės teisės dalis, reguliuojanti privatinius teisinius sa
ntykius, kai šie peržengia vienos valstybės ribas.
Amerikiečiai nenaudoja termino TPT, bet nudoja terminą Conflict of laws (įstatymų kolizijos).
Reglamentavimas yra skirtingas. Pvz., Lietuvoje yra CK, o kitose yra atskiri įstatymai. Skiriasi ir ąTP
T apimtis. Pvz., vienose valstybėse TPT apima tik tai kolizines normas, o kitose valstybėse apima netgi ir
materialinę teisę, skirtą reglamentuoti tarptautiniams klausimams (Rusija).
Nuoroda į užsienio teisę. T.y. Į atitinkamos teritorijos teisės sistemą, nustatomą pagal užsienio valstyb
ės teisės nustatytus kriterijus. JAV yra ir federalinė, ir valstijų. Mes pasirenkame pagal toje valstybėje gali
ojančius kriterijus. Gali būti atvejų, kad kelioms skirtingoms teisės sistemoms galioja ne tik tai teritoriniu,
bet ir skirtingos teisės taikomos religiniu principu (priklausomai nuo religijos). Pvz., skirtingos teisės sist
emos valstybėje gali būti taikomis žydams, krikščionims ir musulmonams. Reikia nustatyti kokiai kategor
ijai priklauso teisinio santykio šalis.
TVT nėra TPT dalis. Nors yra ryšys (remiamasi tias pačiais principais, tikslai panašūs, šaltiniai kai ku
riais atvejais sutampa. TVT atsako į klausimą, koks yra tarptautinis ir vidaus teisės santykis). Skirtumai yr
a šaltiniai (TVT - taprautinės sutartys, o TPT vidaus teisės aktai), TVT - santykiai tarp valstybių, o TPT -
santykiai tarp privačių asmenų.
2. Kompetetingo teismo nustatymas.
 3. Kiti proceso klausimai
4. Pripažinimas

Teisės šaltiniai. Tam tikri kriterijai, kuriais pripažsįtamos teisės normų galiojimas. Šaltiniai:
1. Papročiai
2. Teisės aktai
3. Konstitucija
4. Teismų praktika
5. Principai. BTP.
6. Doktrina

TPT:
1. BTP
2. TT
3.
4.
5.
Svoris ir hierarchija skirtingi. Daugelis TT normos yra tarptautinėse sutartyse. Gali kilti TTA ir VTA
normų kolizija. Gali kilti ir vertimo problemų (neatitikimų).
Konstitucija pas mus turi aukščiausią juridinę galią, sudaranti visa ko pagrindą. LR vadovaujasi visuot
inai pripažintais tarptautinės teisės principais:
1. Pagarba žmogaus teisėms
2. Taikus ginčų sprendimas
3. Jėgos nenaudojimas
4. Valstybių abipusiškumas.
TPT aktualūs ir BTP. Jie numatyti ir JT Teisingumo Teismo Statuto 38 str. Jis taiko civilizuotų tautų
pripažintus BTP. Tai nerašytos elgesio taisyklės, kurios yra žmonijos ilgaamžės raidos rezultatas. BTP pa
vyzdžiai: niekas negali gauti naudos iš neteisėtų veiksmų, išklausyti abidvi šalis, sutarčių reikia laikytis et
c. CK 1.5 str.
Kam tie principai yra reikalingi? Kad jie užpildytų spragas bei aiškintų teisę.
Šaltiniai yra ir tarptautinės Lietuvos sutartys, kurias ratifikavo Lietuva (yra sudedamoji Lietuvos siste
mos dalis). Jos turi viršenybę prieš įstatymus. Neratifikuotos sutartys turi atitikti įstatymus (KT). LAT - T
T principas taikomas tiek ratifikuotų, tiek ratifikacijos nereikalaujančių aktų atžvilgiu. Mikelėnas pataria l
aikytis LAT teismo aiškinimo.
Tarptautinės sutartys yra taikomos tiesiogiai (bent jau Lietuvoje). CK 1.13 str.
Kokios sutartys aktualios TPT?
1. Dvišalės tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose (sutartys su kaimyninėm valsty
bėm ir buvusiomis TSRS respublikomis).
2. TPT srities daugiašalės konvencijos, nustatančios vienodas kolizines normas. Pvz., Tarptautinė turt
o gelbėjimo vandenyse konvencija (gelbėtojo teisės į palūkanas už bet kurį atlyginimą priklausantį nuo ši
os konvencijos, nustatoma pagal valstybės, nagrinėjančio bylą teismą, įstatymus).
3. Tarptautinės sutartys, skirtos vienodinti tarptautinei privatinei materialinei teisei. Vienos konvencij
a dėl Tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (jeigu šalys yra iš tų konvencijų dalyvių, tai tada bu
s taikoma Vienos konvencija). CMR konvencija (tarptautinis vežimas keliais).
Galimi atvejai, kad sprendžiant klausimą gali tekti taikyti ir tokią sutartį, kurios dalyvė nėra Lietuva.
Pvz., Pirkimo-pardavimo sutartis tarp Lietuvos ir Vokietijos įmonių. Lietuvoje pirkėjas, o Vokietijoje - pa
rdavėjas. CK, sutarčiai taikoma pardavėjo valstybės teisė (CK 1.37 str.). Turime ekspertą Vokietijos teisė
s, kuris sako, kad ji yra tam tirkos konvencijos dalyvė, kuri nustato, kad tarptautiniams ginčams bus taiko
ma ši konvencija. Jeigu pagal mūsų kodeksą, sutarčiai taikoma pardavėjo teisė yra Vokietijos teisė, tai ar
mes turime žiūrėti į Vokietijos TPT ar tik į materialinę teisę? Vadinamas atgaliniu nukreipimu (taip, kaip
elgtųsi Vokietijos teisėjas).
Dar yra labai svarbūs ES Reglamentai:
1. Nr 44/2001
2. Nr
Ir yra mūsų CK. CP klausimai reglamentuoti CPK. Analogija. Jeigu klausimas yra nesprendžiamas, ta
ikoma analogija.
Teismai, kai nėra TN reglamentuojančios klausimą, atsiranda poreikis spręsti ginčą pagal BTP.
ETT sprendimai.
Teisminė teisėkūra - teismai taiko teisę, bet ne įstatymą. Todėl teismai turi nenusižengti teissėtumui ir
teisės reikalavimui ir turi išspręsti ginčą teisingai.
Hipotetinė situacija. Skrenda erdvėlaivis, kurio nariai iš skirtingų valstybių. Visi nariai susitarę, kad ž
emės sįtatymai negalioja, o galioja įgulos vado sprendimai. Vadas žūsta, nes erdvėlaivis nukrenta į negyv
enamą planetą. Žmonės išrenka taarybą, kuri vadovauja įsikūrimo darbams. Atsitinka taip, kad vienas žm
ogus naudoja daug vandens, o kitas jį nužudo. Ar galime nuteisti už žmogžudystę?
Situacija toliau vystosi. Įstatymas priimamas - jei atimama gyvybė, bus baudžiama mirtimi. Eina Jona
s su vėzdu rėkia ant Petro, kad nužudys. Tada Petras išsigandęs nušauna.

Antroji paskaita

KOLIZINĖS NORMOS.
Pagrindinė TPT dalis yra kolizinės normos. Ji nustato kokios valstybės teisė bus taikoma. Kolizijos pr
oblema atsiranda tada, kai dviejų ar daugiau valstybių teisė pretenduoja reguliuoti ginčo santykį. Pvz., liet
uvis su prancūzu sudaro paskolos sutartį. Galima spręsti tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Prancūzijos teisę.
Šios kolizijos sprendimas reiškia, kad iš kelių valstybių teismas pasirinks vieną.
Kolizija. Pirmiausia matome problemą ir nežinome, kurią teisę taikyti. Ją išsprendžiame, nuspręsdami
, kurią teisę taikyti. Sprendimas pasirenkamas remiantis tam tikrais kriterijais. Pirmiausia turi būti tam tikr
a nuoroda, susijanti ginčo santykį su kuria nors nacionalinės teisės sistema. Ją prenkam pagal tam tikrą tai
syklę.
Seimas priimdamas įstatymus, tame tarpe ir kolizijų sprendimo principus, taiko įvairius kriterijus, bet
tie principai visose valstybėse yra skirtingi. Pvz., visose valstybėse skiriasi santuokos sudarymo, ištuokos
tvarka. Taip ir kolizinės normos skiriasi. Todėl nėra vienos visoms valstybėms taikomos TPT. Beabejo yr
a tam tikros Konvencijos, tam tikri unifikavimo atvejų.
Pvz., fizinio asmens teisinis statusas. Jis gali būti nustatomas pagal du kriterijus - pilietybę arba asmen
s nuolatinę gyvenamąją vietą. Vienose valstybėse fizinio asmens teisiniam statusui taikoma pirmoji, kitos
e antroji. Pvz., kokio amžiaus asmuo tampa pilnai veiksnus? Lietuvoje nuo 18. Kitoje vasltybėje gali būti
ir kitoks amžius. Kaip nustatyti užsieniečio veiksnumą? Tą klausimą kiekviena valstybė išsprendžia kitaip
. Lietuvoje - pagal nuolatinės gyvenamosios vietos statusą.
TPT ir kolizinės normos yra skirtingos. Kaip mes nusprendžiame, kurios valstybės teisę taikyti? Tarki
m, atvažiuoja Azerbaidžanietis, gyvenęs nuolat Lietuvoje. Lietuvoje taikomas nuolatinės gyvenamosios vi
etos kriterijus, o Azerbaidžene - pilietybės. Šią teisę nusttinės teismas/įstaiga. Teismas taikys Lietuvos tar
ptautinę privatinę teisę. Reiškias, taikys Lietuvos teisę. Teismas taiko savo kolizines normas.
CK yra mūsų TPT. Ten yra dalis TPT klausimų.
Dažnai yr įtvirtinami tokie principai, kad sutartiniams santykiams taikoma teisė tos valstybės su kuria
santykiai yra labiausiai susiję. Pvz., prancūzo ir lietuvio sutartis žodinė paskolos. Susijumą labai sunku at
skirti. Reikia aiškinti dar patį kriterijų. Rozental p. Voreną byloje teismas nagrinėjo interesų kriterijų. Ger
ai, kai kriterijus yra pilietybės - pasą išsitrauki ir viskas.
Kolizinė norma nenumato teisinio santykio subjektų ir pareigų, taigi teisinio santykio tiesiogiai neregu
liuoja. Lietuvoje - sandorio vietos sudarymo teisė nustato sandorio formą. Gali būti ir kitokių kriterijų. Ši
norma tiesiogiai nereglamentuoja, kad sutartys su užsienio elementu turi būti rašytinės arba žodinės. Ši no
rma tik pasako, kurios valstybės teisė turi būti taikoma. Mes išsiaiškiname materialinės teisdės sistemą pa
gal kurią bus nustatomos teisės ir pareigos.
Tačiau taip reglamentuodama kolizinė norma teisinį santykį reguliuoja netiesiogiai. Nukreipia šalis į k
onkrečią normą, kurios taikymas jau yra reglamentavimas.
Kolizinė norma - vidaus arba tarptautinei teisėje įtvirtinta taisyklė, kuria vadovaujantis nustatoma kon
krečios valstybės teisė, taikytina santykiui, turinčiam užsienio elementą. Kolizinių normų visuma sudaro
visą dalį, kuri yra pagrindinė TPT dalis.
Normos yra skirstomos į įvairias rūšis.
Teisės normos struktūra - hipotezė, dispozicija ir sanckija.
Kolizinės normos struktūra turi dvi dalis - apimtis ir ryšys. Kolizinės normos apimtis tai struktūros ele
mentas, nusakantis materialųjį santykį, kuriam ta norma taikoma. Nurodoma arba straipsnio pavadinime a
rba straipsnio pradžioje. Pvz., "Sutartinėm prievolėm taikoma...", "Nuosavybės santykiam taikoma...", "Įv
aikinimo teisei taikoma...". Ryšys - nuoroda į taikytiną teisę, kurios valstybės teisę reikia taikyti atitinkam
am santykiui. Pvz., "Sutarties sudarymo vietos teisė", "Nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė".
Ryšys formuluojamas įvairiais siejimo kriterijais: pilietybės, domicilės, sandorio sudarymo vietos ir ki
tus kriterijus.
Teisinį santykį lokalizuojame įvairiausiais kriterijais, susiedami juos su konkrečios valstybės sistema.
Yra labai įvairūs kriterijai, kurie gali būti siejami ir su turto buvimo vietos teie, ir su veiksmo atlikimo vie
tos teise. Yra įvairūs būdai objektą susieti su teise. Asmens nuolatinis statusas nustatomas - pagal domicil
lėls arba pilietybės kriterijų. Gali būti nustatomas pagal testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos princi
pą. Gali būti juridinio asmens teisinis statusas nustatomas pagal jo įsistegimo vietos arba buveinės vietos
principą. Gali būti taikoma teisė valstybės, kurioje veikia juridinis asmuo, kurioje yra verslo vieta arba ku
rioje yra juridinio asmens atstovas. Gali būti taikomas pardavėjo buvimo vietos principas. Gali būti taiko
mas vėliavos principas.
Bankroto bylos nagrinėjimo vietos principas. Santuokos sudarymo vietos principas.
Kai kurios valstybės ieškinio santykį laiko procesiniu klausimu, kitos materialiniu klausimu. Mums le
ngviau tai suvokti, kadangi TPT ieškinio senatis taikoma ta pati kaip ir materialinė teisė, kuri yra taikoma
ginčui. Pvz., taikoma Jugoslavijos teisė. Kartu taikoma Jugsolavijos senaties terminai. Nors kai kuriose va
lstybėse ieškinio senatis yra proceso dalykas, tačiau TPT kontekste ieškinio senatis yra laikoma materialin
ės teisės dalimi.
Situacija 1. Teisme, kuris nagrinėja ginčą, taikomas 3 metų senaties terminas, o užsienio teisė, kuri tai
koma ginčui - 1 metų. Ieškinys paduotas po 2 metų. Kam yra senatis taikoma? Kad asmuo spėtų apginti s
avo teises. Geriausia būtų taikyti senatį pagal teismą, kuris sprendža ginčą arba tos valstybės teisės ginčą.
Teisingiau būtų pagal teismo vietos teisę taikyti senatį. Praktikoje taikoma pagal teisę, kuri taikytina ginč
ui.
Mum ne tik tai reikia vadovautis bendromis teisės aiškinimo taisyklėmis, bet dar ir iškyla papildomas
klausimas, kurio nėra sprendžiant paprasčiausią civilinę bylą be užsienio elemento. Šie klausimai yra:
1. Kvalifikavimas. Reikia įvertinti pačią situaciją. Šitoks klausimas neiškyla, sprendžiant ginčą be užs
ienio elemento. Pvz., norime nutraukti santuoką, nutraukti sutartį. Mes žinome, kad tai sutartis, kad tai sa
ntuoka. O šiuo atveju mums reikia kvalifikuoti ginčą.
2. Šalutinė problema. Norint padalinti turtą tarp žmonių reikia išsiaiškinti ar tarp jų santuoka yra galio
janti, todėl reikia iškelti pagrindinį klausimą - turto dalybos. Ir šalutinis klausimas - ar asmuo susituokęs,
ar nesusituokęs. Jeigu galiojanti - dalis turto yra šeimyninio, o jei nesusituokęs - turtas asmeninis.
3. Išskaidymas. Tas pats santykis turi keletą elementų. Sutartis - forma ir teisės bei pareigos. Kokia tei
sė taikoma formai, kokia teisė taikoma šalių teisėms ir pareigoms, kokia teisė taikoma šalių veiksnumui?
4. Grąžinimas. Speciali situacija (renvoi), ar valstybė pripažįsta grąžinimą ar nepripažsįta. Pvz., Lietu
vos teismas susiduria su byla, turinčia užsienio elementą. Iškyla klausimas dėl žalos padarymo teisės. Atsi
verčia CK ir perskaito, kad galioja žalos padarymo vietos teisė. Susiranda, kad Latvijoje. Sdėa prie Googl
e ir atsisiunčia Kodeksą. Ten parašyta, kad žalos padarymo bylose teismas taiko nukentėjusio gyvenamosi
os vietos teisę. Nukentėjęs yra lietuvis.
5. Atsisakymas taikyti užsienio teisę. Pvz., žmogus prekiauja narkotikais Olandijoje legaliai ir kažkas
neatsiskaitė su juo. Jis bando skolą prisiteisti Lietuvoje. Tokiu atveju užsienio teisės taikymas pažeistų vie
šąją tvarką Lietuvoje, nes narkotikų prekyba draudžiama.
Kvalifikavimas:
1. Koks teisinis klausimas? Norint parinkti normą iš mūsų CK, pirmiausia reikia įvertinti kilusius sant
ykius (šeimos, delikto ar sutartinius). Skirtingam santykiui, taikomos skirtingos teisės normos. Jeigu šalis
sieja sutartiniai santykiai, taikytiną teisę reikia nustatyti pagal 1.37 str. Bet jeigu šalis sieja ne sutartiniai s
antykiai, taikomas, pavyzdžiui 1.43 str. Kvalifikavimas - teisingas kolizijos normos apimties nustatymas.
Kvalifikavimas reiškia teisinį fakto įvertinimą ir jo priskyrimą prie vieno ar kito teisės instituto, ar teis
ės šakos reguliuojamos srities. Nuo kvalifkavimo priklausys ne tik teisės taikymas, bet ir bylos baigtis.
Kai kada sunku nustatyti ar taikyti deliktinę, ar sutartinę atsakomybę. Santykiai yra susipynę. Skirting
ai vertinamos tos pačios teisinės situacijos įvairiose valstybėse. Pvz., jeigu nrėa įpėdinių, palikėjo turtas p
ereina valstybei (Lietuvoje). Jeigu Lietuvoje yra turtas ir nėra įpėdinių, tai kaip bus paveldima bus nustato
ma pagal paveldėjimo teisės normas. Santykis paveldėjimo. Tačiau kitose valstybėse, valstybė nepripažįst
ama įpėdiniu ir toks turtas yra bešeimininkis. Ir pereina valstybės nuosavybėn pagal daiktinės teisės, bet n
e pagl paveldėjimo teisės normas.
Todėl ir reikia įvertinti pirmiausia ginčo santykį. Pagal kurios valstybės teisę reikia kvalifikuoti šitą sa
ntykį? Pagal turto buvimo vietos teisę (vienas variantas). Tarkim turtas Anglijoje, arba Latvijoje. Kvalifik
uojamas pagal tos valstybės, kur turtas yra, teisę. Kitas variantas - teismo vietos teisė. Jei teismas Lietuvoj
e - tai bus aiškinamasi Lietuvoje. CK nepateikia atsakymo, kurį variantą pasirinkti.
Tas pats gali būti ir su kilnojamais ir nekilnojamais daiktais. Tas pats daiktas pagal vienos valstybės k
ilnojamas, o pagal kitos - nekilnojamas. Pvz., laivas, lėktuvas. Kitas dalykas, kad ginčo santykis gali turėt
i ir kelių isntitutų bruožus.
Situacija 2. Anglai susituokė ir gyveno Alžyre, kurioje galioja Prancūzijos teisė. Vyras įsigijo NT. Mi
rus vyrui, žmona reikalauja sutuoktinio dalies turto. Prancūzijos teisė tokios dalies nenumato. Turtiniams
santykiams - Anglijos. O paveldėjimo - turto buvimo vietos teisė. Kaip spręsti tokią situaciją? Nuo teisini
o santykio įvardijimo priklauso bylos baigtis. Pagal Mikelėną - teisę reikia nustatyti, vadovaujantis analiti
niais lyginamosios teisės kriterijais pagal teisę, taikomą tam tikram teisiniam santykiui ir kad būtų užtikri
ntas pagarbos įgytoms teisėms principas. Nepakanka kvalifikuoti pagal savo teisę. Jeigu kvalifikuojant sa
ntykį bus atsižvelgiama ir į užsienio teisę, tai užsienio subjektai turės daugiau garantijų, kad jų įgytos teis
ės bus pripažįstamos ir analogiškai vertinamos kitoje valstybėje. Lietuvos teisėjas, vertindamas santykį, tu
ri atsivželgti ne tik į Lietuvos teisei žinomas, bet ir į nežinomas kategorijas. Kvalifikuojant reikia atsižvel
gti ir į užsienio valstybės teisę.
Su kvalifikavimo klausimu susijęs materialios ir proceso teisės apribojimas. Taikytinos teisės klausim
as kyla tik tada, kai kalbama apie materialiąją teisę. Proceso teisė užsienio netaikoma. Kiekvienas teismas
taiko savo proceso teisę. Proceso teisė yra viešosios teisės dalis. Vadovaujantis suverenumo principą, vis
us proceso klausimus reikia spręsti pagal teismo vietos valstybės teisę. Gali būti, kad pagal teismo teisę, t
am tikra teisė norma yra procesas, o pagal užsienio teisę - materiali teisė. Pavyzdyz, ieškinio senatis.
Tačiau valstybės nustato ne vienodus ieškinio senaties terminus. Jeigu taikysime Lietuvos ir laikysime
procesą Lietuvos - tai terminas 10 metų. Jei žmogus kreipiasi po 20 m., negalime taikyti užsienio teisės te
rminų. Reikia vadovautis ne tik Lietuvos kriterijais, bet ir atsižvelgti į TPT pobūdį ir tikslus. CK šio klaus
imo nesprendžia.
Laikoma, kad normos, reguliuojančios ieškinio senatį, yra laikomis materialios teisės klausimu. O pro
ceso klausimai būtų ieškinio pareiškimo tvarka, normos, nustatančios cvivilinių teisių gynybos būdus, nor
mos, reguliuojančios išieškojimo eiliškumą etc.
2. Šalutinė problema. Kolizinė norma apima tik tam tikrą konkretų santykį, bet jis nėra izoliuotas. Tok
iu atveju skiriamas pagrindinis ir šalutinis-pagalbinis klausima
 `s. Pvz., į Lietuvoje mirtusio JAV piliečio turėjusio namą Vilniuje ir nepalikusio testamento ima prete
nduoti palikėjo žmona. Tačiau pretenzijas pareiškia pirmoji žmona, teigianti, kad jų santuoka nebuvo nutr
aukta ir reikalaujanti santuoką antrą pripažinti negaliojančia. Reikės spręsti ne tik paveldėjimą, bet ir sant
uokos galiojimo klausimą.
Tokia problema kyla ir sutartiniuose santykiuose. Gali tekti pirmiausia atsakyti į klausimą ar apskritai
galioja sutartis.
Atsiranda tada, kai pagrindinis klausimas turi užsienio elementą.
Šalutinis santykis gali būti ir savarankiškas, kuriam taikomos atskiros kolizinės normos. Todėl ir teisė
nustatoma pagal jo atskiras taisykles.
Yra keli sprendimo būdai:
A. Taikoma teisė, kuri taikoma pagrindiniam santykiui.
B. Sprendžiama pagal teismo vietos valstybės teisę.
C. Kiekvienu klausimu individualiai taikomos atskiros taisyklės.
CK šio klausimo nereglamentuoja. Bet Mikelėnas sako, kad labiausiai būtų geriausia šalutinę problem
ą spręsti pagal bendrąsias kolizines taisykles. Sprendžiant pagrindinį klausimą dėl paveldėjimo, jeigu išky
la šalutines klausimas, jam reikia nustatyti atskiras taisykles. Todėl ištuokos galiojimas sprendžiamas pag
al teisę, kuri turi būti taikoma santuokos/ištuokos galiojimui. Taigi, dvi taikytinos teisės grupės.
Su šalutiniu klausimu susijęs ir išskaidymo elementas (depecage). Tokiu atveju, kai teisinis klausimas
turi keletą elementų - sutarties turinį, formą ir pan.
Galimi atvejai, kad konkretiems santykio elementams gali būti taikomi skirtingos kolizinės normos.
Sutarties formai taikoma sandorio vietos sudarymo teisė.
Teisės ir pareigos nustatomos pagal valstybės, su kuria sutartis yra labiausiai susijusi, teise.
Šalių teisinis statusas nustatomas pagal kiekvienos valstybės, kurioje ta įmonė buvo įsisteigusi, teisę.
Kitas išskaidymo atvejis stadijoms. Tarkim ištuokai gali būti taikoma kelių valstybių teisė.
Jeigu formai taikysime tą pačią teisę, kurią taikome turiniui, tai gali būti, kad sutartis bus pripažinta ne
galiojanti.
3. Renvoi (grąžinimas).
Užsienio teisė. Lietuvos teismas atsiverčia bylą su užsienio elementu, kur reikia taikyti Latvijos teisė.
Palikėjas yra Latvijos pilietis. Gaunamas Latvijos CK. Atsiverčia ir ten parašyta, kad palikimo teisiniam s
antykiam taikoma palikėjo domicilės teisė. Lietuvoje latvis numirė nepalikęs testamento.
Į šitą klausimą reikia atsakyti, atsakius į klausimą, kas yra užsienio teisė. Jeigu įtrauksime kolizines n
ormas tai mes pripažinsime grąžinimą. Tačiau ne visos valstybės pripažįsta grąžinimą. Kai kurios apsibrė
žia, kad taikytina teisė yra tik nuoroda į užsienio valstybės materialinę teisę, bet ne į jos kolizines normas.
Kaip spręsti mūsų situaciją? Jeigu Lietuva pripažįsta, kad renvoi netaikomas, tai žiūrima į materialinę
teisę.
Ši problema sprendžiama taip, kad valstybė savo vidaus teisėje nustato, kad taikytina teisė yra tik užsi
enio valstybės materialinė teisė, o ne jos kolizinės normos. Taip yra ir Lietuvoje, nebent daromos Kodeks
o išimtys.
Yra tokios valstybės, kurios pripažįsta vienašalį grąžinimą. Paisoma tik tai tokiu atveju, jeigu kolizinė
s normos nurodo grąžinimą atgal į teismo vietos valstybę.
Yra ir tokių, kurios pripažįsta renvoi. Taiko užsienio teisę taip, kaip ją spręstų atitinkamos užsienio va
lstybės teismas.
Uždavinys. Lietuvos pilietis gyverna X valstybėje. Lietuvos teisme nagrinėjamas teisnumo klausimas.
CK 1.14 str. 3 d.

Trečia paskaita

Sutartį sudarė 17 metų danas Lenkijoje. Klausimas sutarties sprendžiamas Lietuvoje. Išskaidymo elem
entai:
 1. Šalių veiksnumas-teisnumas, taikant nuolatinės gyvenamosios vietos teisė.
2. Sandorio forma, taikant sandorio vietos teisę.
3. Šalių teisės ir pareigos.

Preliminarus klausimas:
5. Atsisakymas taikyti užsienio teisę. Užsienio teisė netaikoma, jeigu ji prieštarauja Lietuvos viešajai t
varkai.
Gali būti situacijos, kai užsienio teisės taikymas yra ribojamas. Tam tikri saugikliai, leidžiantys apsau
goti visuomenę nuo nepriimtinų ar pavojingų teisės nuostatų mūsų visuomenę. ųųųųųųYra trys atvejai:
1. Viešoji tvarka, kai užsienio teisės taikymas jai prieštarautų. Taikoma Lietuvos teisė.
2. Kai klausimą reglamentuoja imperatyvios valstybės teisės normos. Arba Lietuvos, arba tos valstybė
s, su kuria ginčas yra labiausiai susijęs. Tai nėra visos teisės normos TPT kontekste.
3. Kai ji yra absoliučiai nesusijusi su ginču. Labiau susijusi su kitos valstybės teise.

CK 1.11 str.
Latvijos ir Lietuvos įmonė sudaro sutartį, kad prekes tieks į Estiją. Arbitražą pasirenka Stokholme ir b
us taikytina Švedijos teisė. Ar galima? Taip. Sutarčiai pasirinkti galima ir visiškai nesusijusią teisę.
Imperatyvios teisės normos - taikomos atsižvelgiant į jų prigimtį, tikslus ir jų taikymo/netaikymo pada
rinius. Negalima atsisakyti taikyti užsienio teisę vien dėl to, kad Lietuvos teisė šį klausimą reglamentuoja
skirtingai. Imperatyvios normos yra siauros sritys - mokesčiai, anti-konkurencija, importas-eksportas ir pa
n. Tai nėra bet kurioje srityje galiojantis teisės aktas. Vienas iš pavyzdžių, jeigu šalys pasirinko taikyti užs
ienio teisę taikyti darbo srityje, tai nebus galimybės apeiti Lietuvos DK imperatyvių normų, kurios saugo
darbuotoją. Griežtos linijos, kuri norma yra imperatyvi, kuri ne - nėra. Tai vertinimo dalykas. Vienas pav
yzžių, EŽTK Wagner ir J.M.W.L. p. Liuksemburgą byla.

Viešosios tvarkos išlyga. Ši doktrina - labai aptakus TPT institutas. Jis nėra apibrėžtas. Suteikiama dis
krecijos teisė teismui spręsti. Tai gali būti normos, kurios nepriimtinos nacionalinės teisės požiūriu. Dažn
ai būna šeimos bylose tokie nepriimtini sprendimai. Daug rečiau - komercinėse bylose. Taip pat nesuderin
ama su moralės normomis. Šiuo pagrindu gali būti atsisakyta taikyti užsienio teisės normas, įteisinančias t
os pačios lyties asmenų partnerystę (nors dabar šis klausimas gali būti sprendžiamas kitaip).
Viešoji tvarka - taikytina teisė yra nesuderinama su pagrindiniais teismo vietos valstybės principais, p
ažeidžia žmogaus teises ir tai yra vertinamasis kriterijus. Gali būti įvairių įvertinimų. Teismas gali taikyti
šią išlygą išanalizavęs visą bylą iš esmės, išanalizavęs užsienio ir nacionalinę teisę, bei palygindamas rezu
ltatus, kas gautųsi, jeigu viena ar kita teisė būtų taikoma. Pvz., jeigu užsienio teisė draustų nesantuokinio
vaiko testamento palikimą, tai tokia teisė negalėtų būti taikoma.
Vien tas faktas, kad užsienio teisė skiriasi, negalima atsisakyti jos taikyti remiantis viešąja tvarka. Kal
ba eina apie esmines, pamatines nuostatas.
Galimi atvejai, kai užsienio valstybėse egzistuoja baudinius nuostolius. Jeigu mums iškrenta taikyti to
kią teisę, galima tokių nuostolių netaikyti, nes nuostoliai įskaitomi į netesybas.
Yra principas kaip sėkmės mokestis. Ne visos jį pripažįsta, ir jeigu išpuola taikyti tokią teisę, galima t
okio reglamentavimo ir netaikyti.
Kai užsienio teisė pažeistų lietuvių kalbos taisykles (3K-7-20/2006).

Imperatyvių teisės normų atveju reiškia, kad teisės taikymo problema neiškyla. O viešosios teisės atžv
ilgiu, mes analizuojame užsienio teisę ir, jeigu ji prieštarauja tvarkai, atsisakome ją taikyti.

Kaip gauti informaciją apie užsienio teisę?

Kas privalo įrodyti užsienio teisės turinį? Priklauso nuo situacijos. 1.10 str. 1 d., 1.12 str. Vienais atve
jais, tarpautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais, užsienio teisę taiko teismas. Jeigu teisė numatyta
susitarime - taiko šalis. Jeigu ginčo šalis neįrodo, taikoma Lietuvos teisė.
Užsienio teisė laikoma faktu, kurį reikia įrodyti kaip bet kurį kitą faktą. Jos taikymas yra labai sudėtin
gas, nes jau vien savo teisę sunku suvokti. Teismas turi mažai žinių ir mažai kompetencijos ją taikyti. Kit
as dalykas, šaltinių problema. Ar teismų praktika yra šaltiniai, ar nėra. Kyla labai daug įvairių klausimų.
Užsienio teisė gali būti laikoma ar fakto, ar teisės klausimai? Įvairiose valstybėse tai suprantama įvairi
ai. Lietuva priskiriama prie mišraus varianto valstybių - tiek teismo reikalavimu arba šalių reikalavimu. Je
igu teismas taiko užsienio teisę savo iniciatyva, tada tai laikoma teisės klausimu ir laikoma, kad teisėjai iš
mano įstatymus. Kai ji taikoma šalių iniciatyva, užsienio teisė laikoma fakto klausimu, todėl jos turinį ir a
iškinimą turi pateikti šalis, kuri reiksalauja ją taikyti.
CK 1.10 str. 2 - 3 d. Jeigu valstybėje yra skirtingos teisės sistemos pagal religiją, tai reikia nustatyti ko
kiai kategorijai priklauso teisinio santykio šalys ir parinkti taikytiną teisę.

Nuolatinė gyvenamoji vieta. CK užsienio teisė nustatoma pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą.
Asmens civilinis teisinis statusas nustatomas pagal NGV. Yra du pagrindiniai kriterijai - asmens pilietybė
arba asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. CK 1.16 str. Vienos valstybės rankasi pilietybę, kitos - nuolatin
ę gyvenamąją vietą. Mes pasirinkę pastarąjį.
CK 2.12 str. Tai asmens santykis su valstybe, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą v
alstybę ar jos dalį savo socialinių, ekonominių ar asmeninių interesų vieta.
NGV įgijama, o po to gali būti ir keičiama.
2.16 str.
Įkalinto asmens (jeigu ne iki gyvos galvos) domicilė išlieka ta pati.
2.13 str.
2.14 str.
2.15 str.
1.15 str.
1.17 str.
1.18 str.
1.19 str. JA įvairios valstybės taiko įvairius kriterijus. Kitose valstybėse taikomi kitokie kriterijai - ink
orporacija, buveinė, verslo vieta arba kontrolę. Pas mus taikoma inkorporacija ir pagal ten, kur yra įsteigta
s.
1.20 str.
1.21 str.
1.22 str.
1.23 str.

Ketvirta paskaita

Sutarčiai taikytina teisė apsprendžiama pagal sutarties sudarymo vietą (1872 m. Byla).
Jeigu šalys pasirinko taikytiną teisę, tai teismas ją ir turi taikyti (Tele save Merchandising byla).
Mūsų Civilinis kodeksas buvo rengtas pasitelkiant kitų šalių praktika. Šis kodeksas suderintas su ES
Romos konvencija.
CK 1.37 str. 1 d. Šis principas paremtas šalių autonomijos principu. Šalys gali laisvai sudaryti sutartis,
nustatyti teises ir pareigas bei sudaryti net ir Kodekse nenumatytas sutartis. Ir tai susilieja į sutarties laisv
ės principą.
Autonomija grindžiama:
1. Sutarties laisvės principu
2. Teisinio aiškumo bei ekonomiškumo principu. Mes žinome, kokia mūsų laukia atsakomybė, kokia
bus teisė taikoma ir nekils mums ateityje jokių problemų.
Ar šalių laisvė pasirinkti teisę yra ribota? Negali pasirinkti tokios teisės, kuri prieštarautų viešajai tvar
kai arba imperatyvioms įstatymo normoms. Jeigu pasirinkta teisė prieštarauja viešajai - tai bus taikoma na
cionalinė teisė. O jeigu imperatyvioms - imperatyvios.
O ar ji turi būti ribojama? Jeigu tai nepažeidžia viešosiso tvarkos ar impertagyvmo.
Ar teisė gali būti nesusijusi su ginču? iš principo ribojimo nėra. Bet, CK 1.11 str. 3 d. Kai šalys pasire
nka ginčui taikytiną teisę, nebūtina, kad jis būtų susijusi su ginču.
Negalima nusižengti protingumo reikalavimams. Todėl kokia nors Ugandos ar Mozambiko teisė gali
pažeisti protingumo principus.
Du Olandijos piliečiai teisėtai legaliai sudaro vienos lyties partnerystę ir atvyksta gyventi į Lietuvą atl
ikti tarnybos. Lietuva turi pripažinti.
1.11 str.
Užsienio teisė gali būti pasirenkama net ir ginčams, kurie neturi užsienio elementams, jeigu tai neprie
štarauja pagrindiniams principams, imperatyvioms normos ar viešajai tvarkai.
Mes pasirenkame teisę - galioja vienas kodeksas -, staiga ta mūsų pasirinkta teisė pakeičia įstatymus.
Kuri teisė galioja? Mes pasirenkame iš tikrųjų teisės sistemą, o ne teisės aktą. Jeigu pasirenkame Anglijos
teisę, tai pasirenkame ir jos visus įstatymus. Todėl galioja ir pakitimai. Nepripažįstama nuostata "įšaldyti
pasirinktą teisę".
Ar galima daliai sutarties pasirinkti teisę? Galima.
Kokia yra pasirinkimo forma? 1.37 str. 1 d. Reikia žiūrėti į sutarties taikytiną formą. Jeigu darbo sutar
čiai taikoma standartinė forma, tai reikia suprasti, kad taip remiamės Lietuvos teise. Jeigu sutartyje yra pa
žodinis kažkokios tai teisės sistemos nusotatų pakartojimas. Jeigu sutartyje yra kažkokios nuorodos į kitą
sutartį, kurioje yra išlygos taikytinos teisės. Jeigu šalys pasirenka ginčus spręsti tik Lietuvoje ir tik tai Liet
uvoje. (Numanomas pasirinkimas).

1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės

2008-06-17 EP ir ET Reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės Nr. 593/2008 (Roma I).
Tiesiogiai taikomas tarp ES šalių komerciniuose santykiuose.
Dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos.

Sudarant sutartį yra svarbu nustatyti šalių teisnumą ir veiksnumą. Tai gali būti nustatoma pagal skirtin
gas teises.
CK 1.16 str. Veiksnumas ir teisnumas nustatomas pagal nuolatinę gyvenamąją vietą (veiksnumas, pav
eldėjimas ir daugelis kitų dalykų).
NGV nustatymas yra sudėtingas klausimas, apsrendžiantis daug dalykų.
CK 1.19 str.
Ar galima pakeisti vėliau? Taip, jeigu šalys sutinka. Tačiau tai negali daryti sutarties negaliojančia. Jei
gu šalys nepasirenka teisės, tai taikoma labiausiai su prievole susijusi valstybės teisė. Tai yra aptakus krite
rijus, tačiau kodeksas pateikia paaiškinimus CK 1.37 str. 4 d.
1.37 str. 5-8 d.
1.38 str.
1.39 str. Kai dėvėtą daiktą fizinis asmuo parduoda kitam fiziniam asmeniui tai nėra vartojimo sutartis.

1.40 str.
1.41 str.
1.42 str.

PROBLEM 4B-6. Skrido lėktuvu du žmonės. Beskrisdami sumąstė sutartį. Vienas buvo X gyventojas,
kitas Y, o lėktuvas skrido virš Z. Abu galėjo sudaryti susitarimą, tačiau pagal Z valstijos - ne, nes vienas
neturėjo reikiamo amžiaus. Ar buvo galima jį sudaryti nesusitarus dėl taikytinos teisės? Ar keistųsi nuo va
lstybės, kuri nagrinėja ieškinį? Veiksnumas turėtų būti nustatomas pagal nuolatinę gyvenamąją vietą, tuo
met gali sudaryti.

Ar šalies autonomijos principas taikomas deliktinėms prievolėms? Galima rinktis pagal nukentėjusįjį,
žalos padarymo vietą, daugiausiai įrodymų, padarinių kilimo vietą.
2007-07-11
Delikto padarymo vieta yra ir veiksmo, sukėlusio žalą vieta ir žalingų padarinių atsiradimo vieta (ES
TT).
1.43 str.
Kaip su leidiniu, kuris išspausdino tikrovės neatitinkančią informaciją? Bata v. Bata byla:
1. Ten, kur publikacija buvo neteisingai išspausdinta;
2. Klausimą galima išskaidyti dėl žalos, patirtos visame pasaulyje (tik dėl tos žalos, kuri patiriama Lie
tuvoje). Dėl visos žalos - į leidimo vietos teisę;
O jeigu pagal užsienio valstybės teisę toks veiksmas nėra draudžiamas ir atsakomybė nekyla? Vienur
yra neleidžiama kelti bylos.
1.44 str.
1.45 str.
1.46 str.
1.47 str.

1.48 str.
1.49 str.
1.50 str.
1.51 str.
1.60 str.
1.61 str.
1.62 str.
1.24-1.36 str. Šeimos teisė ES lygmeniu nereglamentuota. Kiekviena valstybė turi savo kolizines nor
ms, nors šis klausimas pamažu juda (Roma I, Roma II, Roma III).
Šeimos teisė yra skirtinga, nesuderinta ir vienodinamas sunkiai juda.
Ar vedybų sutartimi galima pasirinkti taikytiną teisę? Taip, bet:
1. Tarpusavio turtiniams santykiams gali būti taikoma esamos ar būsimos bendros nuolatinės gyvena
mosios vietos valstybės teisė;
2. Santuokois sudarymo vietos valstybės teisė;
3. Tos valstybės, ,kurios pilietis yra asmuo, teisė.