3 tema: Civilinė teisė kaip teisės šaka

(3 paskaita)
•Civilinės teisės taikymo sfera ir funkcijos
(1 paskaita)

• Civilinio teisinio reglamentavimo

metodas
• Civilinės teisės principai (2 paskaita)

• Civilinės teisės sąvoka ir jos sąveika su

kitomis teisės šakomis
•Civiliniai teisiniai santykiai (3 paskaita)
 1.Civilinės teisės sąvoka ir jos
sąveika su kitomis teisės šakomis
(paskaitos klausimai)

1. Civilinės teisės apibrėžimas

2. Civilinė ir privatinė teisė
3. Monizmas ir dualizmas privatinėje teisėje
4. Civilinė teisė ir šeimos teisė
5. Civilinė teisė ir darbo teisė
6. Civilinė teisė ir civilinio proceso teisė
7. Privatinės teisės sąveika su kitomis teisės
šakomis bei kitomis socialinėmis normomis
 1.1. Civilinės teisės
apibrėžimas

Civilinė teisė tai visuma teisės normų, kurios:

•sąveikoje su moralės normomis;
•reglamentuoja laisvų ir vienas kitam teisiškai nepavaldžių
asmenų turtinius bei asmeninius, susijusius su turtiniais,
•santykius;
taip pat įstatymų numatytais atvejais taikomos ir kitiems
asmeniniams (nesusijusiems su turtiniais) bei turtiniams
santykiams, reglamentuojamiems viešosios teisės normomis;
•teisės sistemoje suformuoja autonomišką jos elementą - teisės
šaką, sudarančią privatinės teisės pagrindą.
1.2. Civilinė ir privatinė teisė

• Teisė tradiciškai skirstoma į viešąją ir privatinę.

• Civilinė teisė - pagrindinė privatinės teisės šaka.
• Kitos privatinės teisės šakos ar pošakės - šeimos
teisė, darbo teisė ir komercinė teisė tik santykinai
savarankiškos. Jos negali funkcionuoti be civilinės
teisės normų.
 1.3. Monizmas ir dualizmas privatinėje
teisėje
•Atskirų šalių privatinės teisės sistemos skirstomos į
monistines ir dualistines, atsižvelgiant į tai ar komercinė teisė
yra atsiskyrusi nuo civilinės teisės.
•Monistinėje privatinės teisės sistemoje komercinė teisė
integruota į civilinės teisės sistemą ir traktuotina kaip civilinės
teisės institutas (pošakė).
•Dualistinėje privatinės teisės sistemoje komercinė teisė yra
atskirta nuo civilinės teisės, kurios normos komerciniams
santykiams taikomos tik subsidiariai.
•Monistinėje sistemoje civilinė ir komercinė teisė turi bendrus
principus, o dualistinėje - komercinė teisė turi atskirus principus.
•Komercinės teisės atribojimo kriterijus - reglamentuojamų
santykių subjektai.
•Lietuvos Respublikos privatinė teisė - monistinė privatinė teisė.
1.4. Civilinė teisė ir šeimos teisė

Šeimos teisė ir dualistinėje ir monistinėje

privatinės teisės sistemose paprastai yra
civilinės teisės sistemos dalis.

Šeimos teisės atribojimo kriterijus - santykių

subjektai
1.5. Civilinė teisė ir darbo teisė

• Darbo teisė ir dualistinėje ir monistinėje privatinės

teisės sistemoje yra atsiskyrusi nuo civilinės
teisės.
•Darbo santykiams civilinės teisės normos taikomos
tik subsidijariai.

•Darbo teisės atribojimo nuo civilinės teisės kriterijus -

darbo santykių (sutarties) objektas.
 1.6. Civilinė teisė ir civilinio
proceso teisė
Teisės šakos skirstomos į materialines ir procesines.

Procesinės teisės šakų normos atlieka pagalbines

(apsaugines) funkcijas civilinių santykių teisinio
reguliavimo mechanizme.
Kilus ginčui tarp materialinio teisinio santykio šalių, jos
tampa procesinių santykių subjektais (šalimis)

Civilinio proceso teisė - viešosios teisės šaka, kurios normos

reguliuoja asmenų (teisės subjektų) ginčų, kylančių dėl materialinės
teisės šakų (daugiausia privatinės teisės) reglamentuojamų santykių
įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką.
 Civilinė teisė, tarptautinė privatinė ir
tarptautinė viešoji teisė
Tarptautinė privatinė teisė - tai nacionalinės privatinės
teisės dalis reguliuojanti privačius santykius su užsienio
elementu
Civiliniai teisiniai santykiai, turintys tarptautinį elementą:
• Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys sudaro sandorius su užsienio
valstybių asmenimis,
• Lietuvos įmonės vykdo darbus ir teikia paslaugas užsienio valstybėse,
• sudaromos santuokos tarp skirtingų valstybių piliečių ir t. t

Tarptautinė viešoji teisė - tarptautinės teisės

sinonimas. Jos reguliavimo objektas santykiai tarp
suverenių valstybių
Tarptautinės privatinės teisės normos unifikuojamos
tarptautinių sutarčių pagalba
 Ginčo santykis (civilinė byla) pripažįstamas turinčiu tarptautinį
(užsienio) elementą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) viena iš bylos šalių yra užsienio asmuo (užsienio valstybės pilietis ar
asmuo be pilietybės arba užsienio juridinis asmuo);
2) ginčo objektas yra užsienyje (užsienio valstybėje yra nekilnojamasis ar
kilnojamasis turtas, esantis ginčo objektu; užsienio valstybėje buvo
atliekami ginčo objektu esantys darbai ar teikiamos paslaugos ir t. t.);
3) juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado pasikeitė ar pasibaigė šalių
teisiniai santykiai, įvyko ar buvo atliktas užsienio valstybėje (užsienio
valstybėje buvo sudaryta sutartis, išduotas čekis, sudaryta ar nutraukta
santuoka, surašytas testamentas, žalos padarymo vieta yra užsienio
valstybėje ir t. t.);
4) teismo ar arbitražo sprendimas, kurį prašoma įvykdyti Lietuvoje,
priimtas užsienio valstybėje;
5) įrodymai, reikalingi civilinėje byloje, yra užsienio valstybėje;
6) teismo pranešimus ar šaukimus reikia siųsti asmeniui, esančiam
užsienio valstybėje, arba užsienio valstybėje reikia atlikti kitus procesinius
veiksmus. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės
privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga
Aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio
21d. nutarimu Nr. 28. Teismų praktika Nr.14 (žr. sk. Apžvalgos)
2. Civilinis teisinis santykis
2.1. Civilinio teisinio santykio samprata
2.2. Civilinio teisinio santykio elementai
2.3. Civilinė subjektinė teisė ir pareiga
2.4.Civilinė subjektinė teisė ir interesas
2.5. Civilinių teisinių santykių atsiradimas,
pasikeitimas ir pasibaigimas
2.6.Pagrindinės civilinių teisinių santykių
rūšys
 2.1. Civilinio teisinio santykio samprata

Civilinis teisinis santykis - tai:

civilinės teisės subjektų (t.y.vienas kitam nepavaldžių

fizinių ar juridinių asmenų) teisinis ryšys,
dėl materialinių (turto) ar asmeninių (neatsiejamai
susijusių su asmenybe) vertybių,
susaistantis juos tarpusavyje susijusiomis teisėmis ir
pareigomis,
kurių įgyvendinimas užtikrinamas teisės normomis
nustatytomis valstybės prievartos priemonėmis.
2.2. Civilinio teisinio santykio
elementai

Subjektai
Objektas
Turinys
Forma
 Faktinio ir teisinio santykio problema

Civilinis teisinis santykis - teisinio reguliavimo rezultatas ar teisinio

reguliavimo mechanizmo elementas ?

Teisės norma

Juridinis faktas

Subjekto A Subjekto B
Teisinis santykis
teisė pareiga

Subjektų teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

 2.3. Civilinė subjektinė teisė

Du subjektinės teisės apibrėžimo aspektai:

subjektinė teisė nustato jo turėtojo leistino
elgesio ribas;
subjektinė teisė suteikia galimybę reikalauti
atitinkamo elgesio iš pareigas turinčių
asmenų (reikalavimo teisė).
 Subjektinės teisės turinys

Prof. P. Vitkevičius (vadovėlyje “Civilinė teisė”) subjektinę teisę

apbrėžia kaip galimo (leistino) teisės normomis nedraudžiamo
elgesio ribą, o jos turinį atskleidžia per tris subjektinės teisės
turėtojo galimybes:
• veikti pačiam,
• reikalauti veikimo iš kitų,
• imtis priemonių ginti ir saugoti savo
teisę.
Prof. Karl Larenc (vadovėlyje ”Allgemeiner Teil des deutschen
Bu“rgerlichen Rechts“ , 1980 m. p.184) pažymi, kad subjektinės
teisės yra jo turėtojo poreikių tenkinimas, tačiau kaip šios teisės
požymį nurodo, jos teisinę galią, suteikiančią jos turėtojui teisinę
valdžią įpareigoto asmens atžvilgiu. Tai ir kontinentinės, ir anglų
saksų doktrinai charakteringas požiūris į subjektinės teisės esmę,
kuri atskleidžiama per jos tikslą, funkcijas ir teisines galimybes
šiems tikslams ir funkcijoms įgyvendinti.
 2.3. Civilinė subjektinė pareiga

Subjektinė pareiga nustato įpareigoto civilinio

teisinio santykio dalyvio privalomo elgesio
ribas.
Privalomas elgesys koresponduoja su
reikalavimo teise, t.y. įpareigotas asmuo veikia
reikalavimo teisę turinčio asmens naudai.
 2.4.Civilinė subjektinė teisė ir interesas

(Interesse (lot. dalyvauti) 1)svarbus, rūpimas dalykas;

reikalas, nauda; 2) domėjimasis kuo nors).
Civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu
toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių
sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams
apsaugoti. (Civ. kod.1.2 str.)

Teisės teorijos ir civilinės teisės atstovai interesą

sutapatina su poreikiais ir jų tenkinimu.

Teisėtas interesas - egzistuoja kaip subjektinės

teisės substancija (Jeringas) ir kaip savarankiškas
teisinis reiškinys.
 Intereso ir subjektinės teisės santykio traktavimas
šiuolaikinėje rusų mokslinėje literatūroje
Teisės pripažinti interesai – juridiniai interesai.
Teisėti interesai (kai intereso turėtojas jo įgyvendinimui įgyja subjektinę teisę).
Juridiškai reikšmingas interesas (kai intereso turėtojas neturi subjektinės teisės, bet
įstatymas gina jo interesą).
Е. А. Крашенниников. Интерес субьектное гражданское право. Правоведение.
2000. № 3.(с.133-141):
Autorius subjektinės teisės ir intereso nesutapatina. Jis kritikuoja Jeringą, kuris interesą laikė
subjektinės teisės substanciniu momentu (Geist des ro“mischen Rechts auf den
verschiedenen Stufen seiner Entwicklung, 2 Aufl. Leipzig, 1871. Teil 3, Abt. 1. S. 328, 338.) ir
kitus (pvz.,Tolstojų Joffe), kurie taip pat interesą laikė pagrindiniu subjektinės teisės elementu.
Autorius teigia, jei interesas ir subjektinė teisės sutaptų, tai išnykus interesui turėtų
išnykti ir subjektinė teisė.
(35p.) Intereso terminą rusų teisės moksle pirmasis pritaikė Šeršenėvičius 1912 m.
”Teisėtas interesas – tai juridiškai leistinas ir valstybės užtikrinamas, objektyviojoje teisėje
atsispindintis arba išplaukiantis iš jos prasmės subjekto siekis naudotis konkrečia socialine
vertybe ….“Мальков А.В. Субьектное право и законный интерес.
Правоведение. 2000. № 3.с. 31
2.5. Civilinių teisinių santykių atsiradimas,
pasikeitimas ir pasibaigimas

Teisės norma

Teisinis
faktas

Teisės Teisės
subjektas Civilinis teisinis santykis subjektas
 Teisiniai faktai

Faktai ir teisiniai faktai

Teisinių faktų klasifikacija

Veiksmai Įvykiai
Teisėti veiksmai Neteisėti Paprasti įvykiai
veiksmai

sandoriai
Nenugalima jėga
Juridiniai (force majeure)
poelgiai
CK 6.212 str.
Administraciniai
aktai
 2.6.Pagrindinės civilinių teisinių
santykių rūšys

Daiktiniai ir prievoliniai civiliniai teisiniai

santykiai
Romėnų teisė skyrė daiktinius (actiones
in rem) ir asmeninius ieškinius (actiones
in personem). Remiantis tuo padalijimu,
subjektinės teisės buvo pradėtos
klasifikuoti į daiktines ir asmenines
(prievolines).
Žr. plačiau: I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis. Romėnų teisė. V., 1996
m. 116 p.
 Daiktiniai ir prievoliniai civiliniai teisiniai
santykiai

Civiliniai teisiniai santykiai į daiktinius ir prievolinius

skirstomi pagal santykio objektą ir teisę turinčio
subjekto teisių į objektą įgyvendinimo būdą.

Daiktinio teisinio santykio objektas yra daiktas (ar jam

prilygintas turtas), o teisę turintis subjektas savo teises į
daiktą įgyvendina pats be kitos santykio šalies (trečiųjų
asmenų) veiksmų.

Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi

tik reikalavimo teisę, nukreiptą į kitą teisinio santykio
dalyvį (šalį). Vadinasi, jo teisės įgyvendinamos kito
asmens veiksmais.
 Absoliutiniai ir santykiniai
(reliatyviniai) santykiai
Lot. absolutus - besąlyginis, neapibrėžtas
Absoliutinio civilinio teisinio santykio teises turintis
subjektas jas įgyvendina pats savo veiksmais, o visi
asmenys turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų
trukdančių šias teise įgyvendinti. Todėl įpareigotų
subjektų ratas konkrečiai neapibrėžtas.
Lot. relativus - santykinis, sąlygiškas

Santykiniame santykyje abi šalys yra aiškiai

apibrėžtos. Teises turinčio subjekto teisės
įgyvendinimas priklauso nuo įpareigoto subjekto