1 TEMA. KONSTITUCINS TEISS SAMPRATA. Konstitucins teiss svokos vartojimo aspektai.

Dvi konstitucins teiss (kaip objektyviosios teiss) sampratos: konstitucin teis kaip aukiausioji teis ir konstitucin teis kaip teiss sritis (konstitucin teis siaurja ir plaija prasme). Konstitucinio reguliavimo objektas ir metodas. Teisinje literatroje svoka "konstitucin teis" vartojama keliais aspektais: 1. kaip asmens subjektin teis, tvirtint konstitucijoje pagrindiniame alies statyme tai suvokiama kaip teisinio santykio dalyvio galim (leistin) elges, t. y. jo galimyb vienaip ar kitaip elgtis. Subjektins teiss turin sudaro: a. galimyb elgtis taip, kaip numato teiss normos; b. galimyb reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atlikt pareig, c. galimyb kreiptis kompetentingas institucijas, kad jos apgint subjektin teis (priverst kit teisinio santykio dalyv atlikti pareig). 2. kaip nacionalins teiss srit ir objektyviosios teiss (t. y. alyje galiojanios teiss norm sistemos) tam tikr srit. Tai suvokiama kaip tam tikroje alyje galiojani teiss norm, reguliuojani tam tikr visuomenini santyki srit, visuma. Reguliuoja santykius, susijusius su vieosios valdios gyvendinimu: 1) valstybs organizacija; 2) vieosios valdios organizavimas ir jos gyvendinimo pagrindai; 3)asmens ir valstybs svarbiausieji santykiai. 3. kaip vienas i teiss moksl (t. y. visum mokslo ini, teorij, koncepcij, mokym), tiriantis: 1) KT normas; 2) j gyvendinimo praktik, 3) konstitucini teisini idj pasaul. 4. kaip mokymo (studij) disciplina, t. y. special mokymo kurs dstom studentams teisininkams auktojoje mokykloje. KT kaip studij disciplina glaudiai susijusi su KT mokslu, remiasi jo pasiekimais. Toks vienos svokos vartojimas vairiais aspektais rodo, kad visi ie aspektai susij, taiau netapats. 1. Lietuvos teisinje praktikoje Konstitucins teiss kaip objektyviosios teiss terminas keitsi: Tarpukario L-je P.Leonas Teiss enciklopedijos paskaitose" vartojo valstybins teiss, o "konstitucins teiss" terminas siejamas su M.Romerio darbais. 1. Konstitucins teiss" svoka siejama su konstitucijos valdi ribojanio aukiausios teiss galios dokumento reikms pripainimu iuolaikins visuomens gyvenime, su konstitucionalizmo idj smoningu tvirtinimu. 2. "Valstybins teiss" svokoje akcentuojama valstyb, valstybs valdios organizacija, valstybs valdios institucij veiklos reguliavimo svarba, o asmens teiss ir laisvs, valstybs valdios ribojimas atsiduria tarsi antroje vietoje. Svokos valstybin teis ir konstitucin teis apima ir ne visikai tas paias teiss sritis. 1. valstybin teis siauriausia odio prasme sutampa su konstitucine, o plaiausia ji apima visk, kas susij su valstybe ir suprantama kaip teiss sritis, kuri sudaro ne tik konstitucins normas, bet ir kit teiss srii (administracins, finans ir kt.) normos, reguliuojanios valstybs valdios institucij veikl. 2. konstitucin teis sudaro ne tik valstybs valdios institucij organizacij ir veikl reguliuojanios normos, bet j sudaro ir normos, nustatanios nuosavybs, eimos, gamtos apsaugos ir kit santyki pagrindus. konstitucins teiss kaip objektyviosios teiss samprata pagal M.Romer turi 2 prasmes: 1. formaliaj - tai raytin Konstitucija - Konstitucijos normos 2. materialiaj -sudaro normos, tvirtinanios pai valstybs konstrukcij jos elementus ir valstybs valdios konstrukcij. "Konstitucin teis" gali bti suprantama siaurja ir plaija prasme. 1. Siaurja prasme tai konstitucijos teis sudaranti konstitucins teiss centr pagrind., jos pagrindiniai altiniai yra K-ja ir konstitucin reguliavim atskleidiantys Konstitucinio teismo nutarimai; 2. Plaija prasme konstitucin teis sudaro: 1) Konstitucin teis siaurja prasme (konstitucijos teis), ir 2) statymuose, postatyminiuose aktuose, kt. teiss altiniuose idstytos normos, reguliuojanios vieosios valdios organizavim ir veiklos, asmens ir valstybs santykius. Teiss skirstymo teiss akas pagrindai yra teisinio reguliavimo objektas ir teisinio reguliavimo metodas. Teiss akos reguliavimo objektas yra ios teiss norm reguliuojami visuomens santykiai. KT reguliuoja visuomeninius santykius vairiuose visuomeninio gyvenimo sferose: politinje, ekonominje ir kt. Bet reguliuoja ne plaiai, o tik nustato j pagrindus. iuos santykius galima suskirstyti dvi dideles visuomenini santyki grupes: 1. nustato valstybs organizacij, valstybs valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus Tai plati teisinio reguliavimo sritis. KT tvirtinama, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, kad visos valdios altinis Tauta, kuri kuria Lietuvos valstyb, kad suverenitetas priklauso Tautai. Tiesiogin ir atstovaujamoji demokratija, valdios gali ribojimas Konstitucija, valdios tarnavimas monms, valdi padalijimas, valstybs valdymo forma, sandara ir politinis reimas Lietuvos valstybs organizacijos pagrindai. KT normos nustato vis valstybs valdios organizavimo ir gyvendinimo sistem. Jos apibria statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucij teisin padt, j sudarymo tvark, kompetencij, tarpusavio santykius. 2. tvirtina asmens ir valstybs tarpusavio santyki pagrindus, t. y. asmens pagrindines teises ir laisves bei pareigas.Valstyb s valdios institucij paskirtis tarnauti monms, saugoti mogaus teises ir laisves. Derindama asmens ir visuomens interesus ji nustato ir i teisi ir laisvi ribojimo pagrindus. Papildomas teiss skirstymo teiss akas kriterijus teisinio reguliavimo metodas. Metod atskleidia toje srityje naudojami reguliavimo bdai (teisinio poveikio priemons, kuriomis teis veikia reguliuojamus vis. Santykius) t.y reguliavimo bd nulemia KT reguliavimo objektas. KT taikomi vairs reguliavimo bdai: nustatomos teises ir pareigos, galiojimai, pareigojimai, atsakomyb, leidimai ir draudimai. Atsivelgiant naudojam teisinio poveikio bd derinius, iskiriami du teisinio reguliavimo metodai: imperatyvinis ir dispozityvinis. 1. Imperatyviniam metodui bdinga grietas privalomumas, teisinio santykio dalyvi (subjekt) tarpusavio santykiai grindiami subordinacija, teisinio santykio dalyviai neturi pasirinkimo laisvs, jie privalo elgtis kaip nustatyta teiss norm. 2. Dispozityviniam metodui bdinga teisini santyki dalyvi lygybs pripainimas, teisini santyki dalyvi savarankikumas ir galimyb pasirinkti tam tikr elgesio model. KT vyrauja imperatyvinio pobdio reguliavimas. KT srityje vyrauja imperatyvinio pobdio reguliavimas. Konstitucins teiss normos nustato tam tikrus pareigojimus, draudimus ar suteikia atitinkamus galiojimus, kuriuos reikia gyvendinti. is reguliavimas ypa svarbus mogaus ir valstybs santyki srityje, kurioje btina tiksliai apibrti valstybs gali ribas, nustatyti asmens teisi ir laisvi gyvendinimo mechanizm. Tuo tarpu dispozityvini norm (leidiani teiss subjektams jomis pasinaudoti ar nepasinaudoti) konstitucinje teisje yra maiau. 2. Konstitucins teiss normos. Pagrindine teiss lstele laikoma teiss norma. Teiss norma apibriama kaip visiems privaloma formaliai apibrta bendro elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis saugoma nuo paeidim

Konstitucins teiss normos yra viena teiss norm ri, kurios reguliuoja santykius, esanius konstitucins teiss reguliavimo objektu t.y. valstybs organizacija, valstybs valdios organizavimas bei gyvendinimo pagrindai, svarbiausi asmens ir valstybs tarpusavio santykiai. ios normos vis pirma yra tvirtintos Konstitucijoje aukiausios galios svarbiausiame alies statyme, o t.p. statymuose ir kt. teiss aktuose, reguliuojaniuose nurodytus santykius. KT normoms kaip teiss norm riai, bdingi tiek bendri teiss norm poymiai, tiek vien joms bdingi tam tikri ypatumai. KT norm svarbiausi ypatumai: 1. reguliuoja specifinius santykius jos nustato valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo bei jos gyvendinimo pagrindus, reguliuoja svarbiausius asmens ir valstybs tarpusavio santykius. 2. pirminio pobdio j pagrindu kuriama valstybs valdios institucij sistema, nustatomas valstybs valdios institucij statusas, grindiama i institucij veikla, jos lemia ir asmens padt. 3. nustato ir kit srii teisini santyki reguliavimo pradus. 4. specifiniai j tvirtinimo altiniai. Svarbiausios, daranios didiausi tak teiss sistemai normos yra idstytos Konstitucijoje. Kitos KT normos yra idstytos tiek konstituciniuose statymuose, t.p. atitinkamus santykius reguliuojaniuose statymuose ar postatyminiuose aktuose, ir kt. KT altiniuose. 5. normos, idstytos alies Konstitucijoje, yra aukiausios teisins galios, joms turi atitikti visos kitos teiss normos. 6. KT yra gana daug norm, kurios yra formuluojamos tik paia bendriausia prasme. Todl reikalinga priimti kitas teiss normas, kurios detalizuot, konkretint suformuluot taisykl. 7. daniausiai yra bdingas imperatyvus pobdis, o dispozityvini norm ioje teiss srityje yra daug maiau. 8. reguliuojam teisini santyki subjektai ypatingi valstyb, tauta, valstybs valdios institucijos, piliei susivienijimai, ir individai (pilieiai, usienieiai ir t. t.). 9. stabilios lyginant su kit teiss srii normomis.Priimamos, keiiamos ir panaikinamos sudtingesne, nei daugelis kit norm, tvarka. KT norm klasifikavimas i norm suskirstymas vairias grupes remiantis tam tikrais kriterijais. 1.Atsivelgiant KT ss siaurj ir plaij prasm, KT normas galima suskirstyti dvi grupes: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 4 1) konstitucins teiss siaurj (tikrja) prasme normos; 2) visos kitos konstitucins teiss normos. 2.Pagal teiss altinius, kuriose jos idstytos: 1) tvirtintas Konstitucijoje; 2) tvirtintas statymuose; 3) tvirtintas postatyminiuose aktuose; 4) tvirtintos kituose konstitucins teiss altiniuose. 3.Pagal galiojimo trukm KT skirstomos: 1. pastovias (galioja iki jos oficialaus panaikinimo), 2. laikinas (j galiojimo trukm nustatyta) , 3. iskirtines (galioja tik nepaprastosios ar karo padties metu). 4.Pagal normomis tvirtint elgesio taisykli privalomum KT normos skirstomos : 1) imperatyvias, nustato kategorikas, tiksliai apibrtas elgesio taisykles, teisini santyki dalyviai j pakeisti negali. 2) Dispozityvias, taisykls leidia teisi subjektams jomis pasinaudoti ar nepasinaudoti. 5.Pagal norm paskirt teisinio reguliavimo mechanizme KT normos skirstomos : 1) materialisias - reguliuoja socialinius santykius, nustato i santyki dalyvi teises ir pareigas.(Seimas leidia statymus) 2) proceso normas -tvirtina materialiose teiss normose nustatyt teisi gyvendinimo ir gynimo tvark, valstybs inst.ar pareign veikimo taikant teiss normas tvark.( dauguma Seimo statuto norm kaip tai padaryti). 6.Pagal vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius yra: 1) reguliacins, nustatanios visuomenini santyki dalyvi teises ir pareigas. Dauguma 2) apsaugines, sauganias reguliacines normas teiss normos. 7.Pagal teiss normose idstyt taisykli pobd: 1) pareigojamosios (teisinio santykio subjektams nustato pareig atlikti tam tikrus veiksmus), 2) galinanios( suteikia galimyb atlikti tam tikrus veiksmus) 3) draudianios (draudia atlikti tam tikrus veiksmus), 8.Pagal KT normose formuluojam taisykli pobd: 1) Bendrosios, jos tiesiogiai neformuluoja teisini santyki dalyvi teisi ir pareig, o formuluoja teisinius principus, tikslus, udavinius. 2) Konkreiosios, tiesiogiai numato teisini santyki dalyvi teises ir pareigas. "Valdios galias riboja Konstitucija" 9.Pagal realizavimo pobd: 1) tiesioginio taikymo 2) netiesioginio taikymo, jos reguliuojamos per kitas teiss normas. Konstitucins teiss norm struktriniai ypatumai. Klasikin teiss normos struktra yra: 1) hipotez (tai slygos, faktins aplinkybs, kurioms atsiradus pradeda veikti visa teiss norma), 2) dispozicija (ji nurodo, kaip turi elgtis reguliuojamo visuomeninio santykio dalyviai, kokios j teiss ir pareigos, atsiradus hipotezs numatytoms aplinkybms), 3) sankcija (teiss normos dalis, kurioje numatomi neigiami padariniai, atsirandantys asmeniui u dispozicijoje nurodyt reikalavim nepaisym). KT norm, kuriose galima aptikti visus tris struktrinius elementus rasime ne tiek daug , ypa KT siaurja prasme konstitucijos teisje. Todl tekt konstatuoti, kad konstitucins teiss normas sudaro vien dispozicija, o kit element gan danai lyg ir nra. Kalbant apie KT normos sankcij yra trys nuomones: 1. KT apskritai nra sankcij, nes konkreios poveikio priemons u konstitucins teiss norm dispozicijoje nustatyt taisykli paeidim yra nustatytos kit teiss srii (administracins, baudiamosios ir pan.) normose. Taip suvokiant sankcij vadovaujamasi teiss, kaip vieningos sistemos, samprata. 2.Sankcija yra laikomos paioje teiss normoje numatytos teisins pasekms, kai paeidiama teiss norma. Pagal i siaurj teiss normos sankcijos samprat, teiss sankcija yra tik paioje teiss normoje tvirtintas struktrinis elementas. iuo atveju tekt konstatuoti, kaip buvo minta, kad konstitucinje teisje toki norm nra daug. 3.KT norm sankcijos yra politinio pobdio. Taigi, susiduriama su politinio pobdio sankcijos samprata. Pvz.Vyriausyb privalo atsistatydinti, kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai ar kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. iuo atveju politinio pobdio sankcija Vyriausybs atsistatydinimas.

3.

Konstituciniai principai. Konstitucini princip klasifikavimas.

Konstituciniai principai Konstitucijoje tvirtintos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas visas teisinis reguliavimas apimantis ir kit teiss ak raid. Tai konstitucin gali turinios nuostatos, kurios nra formuojamos kaip grietos elgesio taisykls ( nra sukonstruotos kaip normos) ir nra pagal reguliavimo dalyk bei metod priskiriamos teiss akoms. Tai pamatins nuostatos, diktuojanios teisinio reguliavimo turin. Dauguma KT princip yra aikiai apibrti ir tiesiogiai tvirtinti LR konstitucijos normose, taiau yra ir toki kurie tiesiogiai nedeklaruojami ir iplaukia i bendrosios K jos norm prasms. Kad jie yra, galima nustatyti tik analizuojant K jos norm turin, t.y. ivesti i teiss normos, pvz. 5 str. valdi padalijimo principas. Konstitucini princip klasifikacija. I. pagal tai, kaip tam tikri principai ireikti (suformuluoti) Konstitucijos tekste: 1. tiesiogiai deklaruojami, nereikia nieko aikinti tik nurodyti K jos nuostat: 1) pirminiai principai tvirtinti konkreioje vienoje normoje pvz. LR K 18 str.mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins; 2) sudtiniai principai tvirtinti skirtingose K jos nuostatose, pabriant j skirtingus, nors tarp savs neatskiriamai susijusius, aspektus. Juos vardinant reikia nurodyti ne vien, bet kelias juos tvirtinanias nuostatas ir iskirti tai, kas iuose nuostatuose yra bendra. Pvz. 5 str. 2d.- valdios galias riboja K ja; 6 str. 2 d. kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis K- ja; 7 str. 1 d. negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas K jai; 110 str. 1 d. teisjas negali taikyti statymo, prietaraujanio K jai. Visos iuos nuostatos rodo tiesiogin K jos virenybs principo tvirtinim. 2. nra tiesiogiai deklaruojami nei vienoje, nei keliose K jos nuostatose, bet yra ivedami i pirmini arba sudtini konstitucini princip juos aikinant, t.y. K- jos aikinimo rezultatas: 1) ivestiniai principai pvz. Konstitucinis teismas konstatavo kad K jos 5 str. yra tvirtintas valdi padalijimo principas, ivedant princip buvo remiamasi maiausiai dviem tiesiogiai deklaruojamais kiais principais tai 5 str. 1 d.valstybs valdi gyvendinani institucij konstitucin tvirtinimo, ir 5 str. 2 d. konstitucijos virenybs ir konstitucinio valdios gali ribojimo principais, juos t.p. aikinant platesniame konstitucijos nustatyto reguliavimo kontekste. Taiau ivestiniai principai nra galutiniai i j galima ivesti ir kitus principus. Pvz. Aikinant teisjo ir teism nepriklausomumo princip vairiai tvirtint K jos 31str. 2 d., 109 str., 114 str. 2 d. ir kt. nuostatuose, i ji ivedami teismo kaip valstybs valdios visavertikumo, teism organizacinio savarankikumo, teismins valdios savireguliacijos ir savivaldos, ir kt. principai. II. pagal tai, kokiu mastu konstituciniai principai kreipia teiss sistem, lemia teisinio reguliavimo turin: 1. horizontalus skirstymas akas ir institutus: 1) bendrieji principai, kurie kreipia, orientuoja vis teiss sistem, visas vairioms teiss akoms priskiriamas normas: 1)tautos suvereniteto (3str.); 2) demokratikumo (1ir4str.); 3)prigimtins teiss pr. (18str.); 4) lygiateisikumo (lygybs)(29str.); 5) monikumo - humanikumo (21.3d.,); 6)teistumo (28str.); 7) konstitucijos virenybs(7,110str.); 8) teiss teismin gynyb arba teismins gynybos prieinamumo ir universalumo pr. (30str.); 9) nekaltumo prezumpcijos (31.1d.); 10) konstitucinis valdi galios ribojimas(5.2d.); 11) valdi padalijimo (atskyrimo) (5str.); 12) teisingum LR vykdo tik teismas 2) kiti principai, kurie gali bti toliau detalizuojami tik tam tikrose teiss akose ar institutuose. K joje, nurodomi: 1) dvigubos pilietybs negalimumo; 2)seimo nario nelieiamumo; 3) LR prezidento asmens nelieiamumo; 4) teisj nepriklausomumo principai ir kt. 2. vertikalus skirstymas konstitucin teis (konstitucija, konstitucin jurisprudencija) ir statutin teis (statymai. Kiti norminiai aktai) 1) koordinaciniai principai utikrina paios konstitucijos vientisum, organizuoja j vientis sistem, jie lemia paioje K joje nustatyt reguliavim, lemia, kaip vienos konstitucins normos dera su kitomis ir K joje tvirtintais principais, t.y. utikrinamas konstitucinio reguliavimo turinio nuoseklumas.Koordinaciniai principai gali pakeisti ir determinacinius statutin je teisje. Koordinaciniai principai: 1) konstitucijos virenyb sudtinis konstitucinis principas. Tai reikia, kad joks teiss aktas negali prietarauti Konstitucijai. Sudtinga keitimo tvarka. Susijs tiesioginis taikymas ir galimyb savo teises ginti remiantis Konstitucija; 2) konstitucijos vientisumas tai formalus teisinis imperatyvas ir statym leidjui ir kitiems subjektams savo veikloje remtis kontitucija kaip visuma. Nei viena nuostat negali bt prieinama kitai kaip viresn; 3) teisin valstyb universalus principas, kuriuo grindiama visa Lietuvos teiss sistema ir pati Lietuvos respublikos Konstitucija. 2) determinaciniai principai, lemiantys statutins teiss skirstym akas, konstituciniame lygmenyje (administracin, finans, baudiamoji, civilin, darbo ir kt.) ir sudarantys i ak branduol. Determinaciniai pr. papildo koordinacinius ir statutin teis derina su konstitucine.jei tam tikras teisinis reguliavimas prietarauja K- jai automatikai kartu yra paeidiamas ir kuris nors koordinacinis konstitucinis principas, taiau koordinacinio principo paeidimas nereikia, kad automatikai yra paeistas determinacinis principas. Determinacini princip yra kur kas daugiau nei koordinacini, nes juos gali pakeisti koordinaciniai, t.p. Jie galima iplaukti i koordinacini. Pagrindiniai determinaciniai principai yra: demokratija ir suverenitetas; 2)pilietin visuomen;valdi padalijimas; 3) pasaulietin valstyb ivestinis principas. Pagal i doktrin valstyb turi bti neutrali sitikinim atvilgiu, ji neturi nustatyti koki nors privalom pair sistem. Valstybs ir banyios atskirumo principas viena kitai neaikina; 4) valstybs socialin orientacija apibendrina valstybs socialins politikos udavinius, atspindimus konstitucinse nuostatose, tvirtinaniose valstybs socialinius sipareigiojimus, moni ekonomines ir socialines teises ir j garantijas. Socialiai or ientuota valstyb yra tokia, kuri siekia pagal igales padti spsti socialines problemas. Socialiai orientuota valstyb netapatinama su socialine; 5) valstybs geopolitin orientacija negatyvusis: ia prasme geopolitins orientacijos principas nubria ribas, kuri Lietuvos valstyb, dalyvaudama globalins ar regionins tarptautins integracijos procesuose, negali perengti. Pozityvusis: reikia valstybs geopolitins integracijos krypties nustatym ir aktyvios veiklos ia linkme skatinim. Lietuvos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus atitinka usienio subjektai, kurie pagal kilms poymius yra i: 1) valstybi, priklausani ES , arba valstybi Europos sutarties dalyvi, stegusi asociacij su Europos bendrijomis ir joms priklausaniomisalimis narmis ; 2) valstybi, kurios io statymo primimo momentu yra Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos arba iaurs Atlanto sutaries organizacijos nars. 4. Konstitucins teiss institutai. KT institutas tai KT norm grup, jungianti normas, reguliuojanias vienarius ar giminingus visuomeninius santykius. KT normos teiss institutus jungiamos atsivelgiant tai,kad jos reguliuoja tam tikr, tarpusavyje tiesiogiai susijusi santyki grup,t.y. jungiamos atsivelgiant jreguliavimo objekt. Tok jungim lemia: 1) tiek objektyvios aplinkybs - norm reguliuojami santykiai, 2)tiek mokslinink - tokio klasifikavimo autori poiris. KT galima skirti iuos institutus: 1) mogaus teisi ir laisvi, 2) pilietybs institutas apima KT normas, reguliuojanias pilietybs gijim, pasibaigim, vaik pilietyb, pasikeitus tv pilietybei ir kitus ios srities santykius. 3) valstybs vadovo, 4) parlamento,

5) vyriausybs, 6) savivaldos, 7) rinkim teiss 8) ir kt.institutus. Teisinje literatroje konstitucins teiss institutus kartais skirsto : 1) paprastus arba generalinius. Jie nra skirstomi atskirus junginius 2) sudtingus arba kompleksinius juos sudaro poinstituiai arba subinstitutai. Pvz.mogaus teisi ir laisvi institutas galima laikyti sudtingu, nes j sudaro:pilietini, politini, ekonomini ir kt.teisi ir laisvi poinstituiai. iuos poinstitutuius galima suskirstyti dar maesnes grupes. Reikia paymti, kad vien valstybi konstitucinje teisje gali nebti institut, kuriuos rasime kit ali konstitucinje teisje. Antai, respublikose nerasime monarchinei valdymo formai b ding institut ir prieingai. 5. Konstituciniai teisiniai santykiai.

Svoka tai KT norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi tam tikras subjektines teises ir teisines pareigas. iuolaikinje teisinje literatroje vyrauja dvejopa teisini santyki samprata. - Vieni teisininkai teigia, kad teisiniai santykiai - yra teiss normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai; - Kiti - tvirtina, kad teisiniai santykiai yra ypatingos ries visuomeniniai santykiai, t.y. visuomeninio santykio teisin forma. - Bet kokiu atveju teisinis santykis tai atitinkam subjekt teisinis ryys. Tai viena i teisini santyki ri, ir turi bendrus visiems teisiniams santykiams poymius: 1) santykiai atsiranda teiss norm pagrindu,jie yra faktinio visuomeninio santykio teisin iraika; 2) teisiniai santykiai yra i santyki dalyvi teiss norm pagrind atsirad ryiai; 3) tai teisiniai ryiai tarp konkrei subjekt; 4) tai smoningi, valiniai santykiai; 5) teisinio santykio dalyvi subjektins teiss ir teisins pareigos gyvendinimas yra garantuotas valstybs prievarta. KTS ypatumai 1. KTS atsiranda gyvendinant konstitucins teiss norm, reglamentuojani ypatingus visuomeninius santykius, pagrindu. 2. Iskirtin KT vieta teiss sistemoje, jos reguliavimo dalyko ypatumai lemia tai, kad KTS isiskiria i kit teisini santyki, nes tik konstituciniais teisiniais santykiais reikiasi Tautos suverenitetas, mogaus ir pilieio teiss ir laisvs, valstybs valdios funkcijos, vietos savivalda ir kt. 3. Iskirtinis teiss subjekt ratas ir ypatingas i subjekt teisinis statusas. Subjektais pripastami visi asmenys, kuri elges reglamentuoja KT normos. Lietuvos valstyb, Tauta, valstybs valdios institucijos, vietos savivaldos institucijos, pilieiai ir kt 4. Specifinis ir santyki turinys, tai nulemia KT norm specifika. Dauguma KT norm yra bendrosios ir jos sukuria bendruosius teisinius santykius, kuriems esant nra konkrei dalyvi ir konkrei subjektini teisi ir pareig. Teiss ir pareigos yra visuotins. Vyrauja bendrieji teisiniai santykiai. 5. Utikrinami didesne teisine apsauga. U tam tikrus KT norm paeidimus KT subjektai gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn. 6. Kartais akcentuojamas KTS bruoas didelis j politinis potencialas. Daugelis KTS yra susij su alies politins sistemos funkcionavimo pagrindais. Konstitucini teisini santyki struktra KTS elementai - struktra: 1) Santyki subjektai; 2) Santyki turinys; 3) Santyki objektas; 4) santyki sukrimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 1. Teisini santyki subjektai yra i santyki dalyviai, kuriems teiss normos nustato subjektines teises ir teisines pareigas. ie subjektai yra asmenys, kurie pagal statym yra veiksns ir teisns. Teisnumas asmens gebjimas turti teises ir pareigas, o veiksnumas galjimas savo veiksmais gyvendinti jam priklausanias teises ir pareigas. Veiksns asmenys ne tik gyja teises ar susikuria pareiga, bet ir atsako u padarytus teiss paeidimus. Teisini santyki subjektai gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Fizinio asmens teisnumas atsiranda mogui gimus, o veiksnumo atsiradimo momentas siejamas su tam tikr reikalavim atitikimu. Juridini asmen teisnumas ir veiksnumas sutampa jis tampa veiksnus nuo jo stat patvirtinimo ar tam tikrai valstybs institucijai primus nutarim j steigti. kai juridinio asmens statai turi bti registruoti teisnumo ir veiksnumo atsiradimas siejamas su stat registravimu. 2. Teisini santyki turin atskleidia teisini santyki subjekt subjektins teiss ir pareigos. ios teiss ir pareigos priklauso nuo teiss subjekto. Skirtingi teiss subjektai turi skirtingas teises ir pareigas. Subjektin teis tai galimyb atlikti tam tikrus veiksmus ir reikalauti, kad juos atlikt ar neatlikt kiti. Subjektins teiss turin sudaro: 1.galimyb turiniam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elgesio variant; 2.galimyb reikalauti i kit asmen tam tikro elgesio; 3.galimyb imtis teissaugos priemoni apsaugoti ar ginti savo subjektin teis 9 kreiptis institucij ar paiam imtis priemoni). Teisin pareiga teisinio santykio dalyvio privalomas elgesys, kuriuo utikrinama kito teisinio santykio dalyvio subjektin teis. Teisins pareigos turinys tai privalomas elgesys, susidedantis i teisini btinybi, kurios atitinka subjektin teis turinio asmens galimybes. 3. Konstitucini teisini santyki objektas tai vairios materialins ir nematerialins vertybs, dl kuri kyla teisiniai santykiai tai - socialins vertybs. Jos yra tvirtintos Konstitucijoje ir kituose konstitucins teiss altiniuose. Tai tokios vertybs kaip prigimtins mogaus teiss ir laisvs, Tautos ir valstybs suverenitetas, demokratija, politinis pliuralizmas ir daugiapartikumas ir t. t. 4. Konstitucini teisini santyki sukrimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. KT normos, sureguliuodamos atitinkamus santykius, kuri subjektai turi subjektines teises ir teisines pareigas, dar nesukuriakonkretaus konstitucinio teisinio santykio. Tam, kad is santykis bt sukurtas, pakeistas ar panaikintas, reikiateisinio (juridinio) fakto, t.y. btina tam tikra jungiamoji grandis tarp konstitucins teiss normos ir konstitucinioteisinio santykio. Teisiniai (juridiniai) faktai tai tam tikri konkretaus gyvenimo faktai (aplinkybs), su kuribuvimu teiss normos sieja konkrei teisini santyki sukrim, pasikeitim ar pasibaigim. Danai KT normosnumato, jog sukurti, pakeisti ar panaikinti teisin santyk galima tik remiantis keliais teisiniais faktais. Pvz.: kad atsirast teisiniai santykiai, kuriais gyvendinama asmens teis rinkti, asmuo turi bti Lietuvos valstybs pilietis, jis turi bti sulauks tam tikro amiaus, turi bti paskirti rinkimai atitinkam valstybs valdios institucij (pvz.: Seim), sudarytos rinkim apygardos, apylinki rinkj sraai ir t. t. Konstitucins teiss subjektai KTS subjektai Lietuvos konstitucinio teisinio reguliavimo pagrindu susiklosiusi konstitucini teisini santyki subjektai yra:

1. Fiziniai asmenys: LR pilieiai; usienio valstybi pilieiai; asmenys be pilietybs; asmenys su dviguba pilietybe. Jie turi tam tikras konstitucins teiss normomis nustatytas teises ir pareigas (vairi subjekt kategorij teiss ir pareigos nra vienodos).Subjektais gali bti ir tam tikros fizini asmen grups (antai 300 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali reikalauti, kad bt skelbiamas referendumas; 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt; pilieiai priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr, paproius ir pan.). 2. Socialins bendrijos(tauta, etnins grups, administracini teritorini vienet gyventoj bendruomen ir kt..) 3. Lietuvos valstyb 4. Valstybs valdios institucijos (Seimas, LR Prezidentas, vyriausyb, teismai, kt.valstybs valdios inst.) 5. vietos savivaldos institucijos 6. visuomens organizacijos ir susivienijimai (politins partijos ir politins organizacijos, visuomenins organizacijos, profesins sjungos, religins bendrijos ir kt.). 7. atstovaujamj institucij deputatai (Seimo nariai, savivaldybi taryb nariai). KT doktrinoje pripastama, kad visiems KTS subjektams bdingas politinis teisnumas. Tai reikia, kad KT normos suteikia bendr galimyb visiems KTS subjektams tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti gyvendinant politin valdi (valdant valstyb). ie konstitucini teisini santyki subjektai yra bdingi ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui valstybi. Tiesa, kai kuriose i j gali bti specifini, tik tai valstybei bding konstitucini teisini santyki subjekt (pvz.,federacinje valstybje tai federacijos subjektai; alyse, kuri konstitucijose tvirtinta atskir alies dali autonomija - autonominiai vienetai, ir t. t.). Konstitucini teisini santyki klasifikavimo kriterijai KT Santyki klasifikavimas atskleidia j turin, ypatybes. Konstitucinius teisinius santykius galima vairiais pagrindais klasifikuoti: I. pagal konstitucinius teisinius santykius reguliuojanias normas: remiantis materialiosios teiss normomis atsiranda materialieji, o pagal proceso normas procesiniai teisiniai santykiai. II. pagal norm privalomumo laipsn: tai i dispozicini norm kyla koordinaciniai, o i imperatyvini norm subordinaciniai teisiniai santykiai. KT-je dominuoja subordinaciniai teisiniai santykiai. III. Jeigu teisiniai santykiai kyla i reguliacini ar apsaugini norm santyki skirstymas bt reguliacinius ir apsauginius. IV. Jei KT normas skirstome bendrsias ir konkreisias normas, arba pagal teisini santyki dalyvi apibrtum (sukonkretinim) visi KT santykiai gali bti suskirstyti : 1) bendruosius - atsiranda bendriausio pobdio TN pagrindu. Dalyvi teiss ir pareigos ireikia esminius, bendriausius subjekt teisins padties bruous, iuose santykiuose subjektai neturi konkrei teisi ir pareig, jos yra visuotino pobdio. Jie pagrindas konkretiems santykiams atsirasti. 2) konkreius - atsiranda konkreiosios TN pagrindu, tik joje esant numatytoms aplinkybms(juridiniams faktams). i santyki dalyviai yra konkrets ir turi konkreias teises ir pareigas. Konkrets teisiniai santykiai gali bti: 1. absoliuts ia nustatomi tik dalyviai turintys subjektines teises, o visi kiti turi pasyvi pareig privalo netrukdyti gyvendinti ir nepaeisti. i santyki turinys reikia, kad teis turintis asmuo gali pats atlikti veiksmus, numatytus subjektin s teiss, o pareigoti asmenys privalo jam nekliudyti. 2. santykiniai (reliatyvs) nustatomi konkrets dalyviai, turintys vieni subjektines teises, kiti konkreias pareigas. T.y. teis turintis asmuo turi subjektin teis reikalauti, kad pareigotas asmuo atlikt tam tikrus aktyvius veiksmus, o pareig subjektas privalo juos atlikti. V. Pagal teisi ir pareig pasiskirstym KTS gali bti: 1) paprastieji, vienas subjektas turi teisi, o kitas pareig, 2) sudtingieji, kai abu santyki subjektai turi ir teisi ir pareig. VI. Pagal TS subjekt pareigas galima skirti 1. aktyvs santykiai, kuri dalyviai turi atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus. 2. pasyvs santykiai, kuri dalyviai privalo neatlikti tam tikr veiksm. Konstitucini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. KT normos sureguliuodamos tam tikrus santykius dar nesukuria konkretaus konstitucinio teisinio santykio. Tam, kad is santykis bt sukurtas, pakeistas ar panaikintas, reikia teisinio (juridinio) fakto, t.y. b tina tam tikra jungiamoji grandis tarp konstitucins teiss normos ir konstitucinio teisinio santykio. Konstituciniams teisiniams santykiams atsirasti reikia, kad bt visos 3 slygos: 1) btina KT norma; 2) teisini santyki dalyviai turi turti konstitucinio teisinio subjektikumo poymi; 3) teisinio (juridinio) faktinio pagrindo, t.y. fakto. Teisiniai (juridiniai) faktai tam tikri konkretaus gyvenimo faktai (aplinkybs), su kuri buvimu teiss normos sieja konkrei teisini santyki sukrim, pasikeitim ar pasibaigim. KT santykiai atsiranda, pasikeiia, pasibaigia esant KT normos hipotezje nurodytoms aplinkybms. santyk galima tik remiantis keliais teisiniais faktais t.y. vadinama juridini fakt sudtys. Pvz., kad atsirast teisiniai santykiai, kuriais gyvendinama asmens teis rinkti, asmuo turi bti Lietuvos valstybs pilietis, jis turi bti sulauks tam tikro amiaus, turi bti paskirti rinkimai atitinkam valstybs valdios institucij (pvz.: Seim), sudarytos rinkim apygardos, apylinki rinkj sraai ir t. t. niu faktu gali bti ir bendrieji teisiniai santykiai teisins bsenos (pilietyb, santuoka ir kt. Juridiniai faktai sukelia iuos teisinius padarinius: teisini santyki atsiradim, pasikeitim, pasibaigim.pagal iuos padarinius Juridiniai faktai klasifikuojami( skirstomi) : 1) teisinius santykius sukurianius 2) teisinius santykius pakeiianius 3) teisinius santykius panaikinanius pagal juridini fakt turin ir atsivelgiant teisini santyki subjekt vali juridiniai faktai skirstomi : 1) vykius, kurie atsiranda be teisini santyki subjekto valios. 2) Veikas -atsiranda tik teisinio santykio subjekto valia. Tai gali bti veiksmai ir neveikimas. Veikos gali bti 1. Teistos -neprietarauja KT normoms, tai gali bti; i. individuals teisiniai aktai- veikos, kurias subjektai padaro turdami tiksl sukurti, pakeisti ar panaikinti teisin santyk ii. teisiniai poelgiai- veikos, kuri pagrindu atsiranda teisiniai padariniai, taiau subjektai specialiai j nesiekia (sukuria meno krin) 2. Neteistos -vairs KT paeidimai, u kuriuos KT normos numato teisinio poveikio priemones. Konstituciniai teisiniai santykiai pasikeiia: 1.pasikeitus teisini santyki turiniui: 1.teisini santyki subjekto valia; 2.kompetentingos institucijos sprendimu; 3.automatikai (pvz.pasibaigus terminui);

2.pasikeitus teisini santyki subjektui; 3.pasikeitus teisini santyki objektui. Konstituciniai teisiniai santykiai pasibaigia: 1.teisini santyki subjekto valia; 2.kompetentingos institucijos sprendimu; 3.automatikai; 4.inykus bent vienam i teisini santyki subjekt; 5.inykus teisini santyki objektui. 6. Nacionalins teiss konstitucionalizacijos procesas. Konstitucins teiss vieta nacionalinje teiss sistemoje. Konstitucins teiss taka vairiomis nacionalins teiss akoms.

Aktuali i laik tendencija tai, kad Konstitucija ir jos vertybs vis didesn tak turi vairioms teiss akoms, teiss norm taikymo praktikai, teiss mokslui. Tok konstitucins teiss skverbimsi kitas teiss sritis ir vis teisin gyvenim galima pavadinti teiss konstitucionalizacijos procesu. Kaip teigia F. Delperee visos teisins tvarkos konstitucionalizacija susijusi su tuo, kaip Konstitucija suvokiama, kaip ji yra idstyta ir taikoma. Taigi konstitucionalizacija tai Konstitucijos kaip svarbiausio teiss altinio poveikis teisei, teisinei realybei. Konstitucija gali bti teisinio gyvenimo centras tik tuo atveju, kai civilin s, baudiamosios, darbo, finans, proceso ir kt. teiss srii mokslininkai supras jos reikm, nes tai pirmoji grandis, lementi teisinio gyvenimo konstitucionalizacij. Taiau is procesas vairiose alyse ir atskirose teiss disciplinose vyksta nevienodu greiiu: - greiiau alyse, kurioms teko igyventi autoritarin ar totalitarin reim. - labiausiai vieosios teiss srityje, maiau privatins. Sisteminiu poiriu konstitucionalizmas apima ne tiek konstitucijos rengimo istorij ir primimo epizod, kiek jos tiesioginio taikymo, laikymosi, statyminio detalizavimo ar teisminio bei mokslinio interpretavimo proces, jungiant ir teisinius ir politinius aspektus. Konstitucionalizacijos procesas Lietuvoje: 1.Lietuvos padtis iame procese gan palanki, remiantis naujausiomis teisinmis pairomis, pradta teisin reforma, pakankamai moderni 1992 m. LR Konstitucijoje tvirtinta reguliavimo sistema aplinkybs, skatinanios galimyb kurti teis remiantis tvirtais konstituciniais pamatais. 2.Konstitucijos taka teiss doktrinos raidai. Prajus beveik deimtmeiui po 1992m. K jos primimo, ileidiami ne vienas KT vadovlis, K jos mokslinis, grindiamas konstitucine jurisprudencija komentaras, nemaa straipsni, konferencij mediag, kurios nagrinja vairias konstitucines problemas: analizuojami K principai ir normos, atskleidiamos K- ns vertybs, pabriamas K normikumas, jos tiesioginis veikimas ir reikm teiss sistemoje, k- jos apsaugos svarba. T.p. atskir teiss ak problemos nagrinjamos siejant jas su kitomis teiss sistemos dalimis ir atsivelgiant konstitucin kontekst tai ir civiliniam procesui skirti vadovliai bei monografijos, pabria K jos reikm kaip pagrindin civilins teiss altin tvirtinant pagrindinius civilinio proceso principus. Ileidiami nauji C teiss ir C Proceso kodeksai. T.p. konstitucijos taka jauiama baudiamojoje teisje ir kt. teiss akose teorins interpretacijos, mokslins analizs siejamos su konstituciniais principais ir normomis, teiss sistema traktuojama kaip organika visuma. 3.Konstitucijos taka teiskrai. 1) K jos normos tvirtina valstybs valdios institucij kompetencijos ribas; teiss norm hierarchijos pagrindus, svarbiausi teiss norm krimo procedr klausimus (pvz. Kas turi iniciatyvos teis); nustato statyminio reguliavimo pagrindus (svarbiausi visuomeniniai santykiai alyje reguliuojami tik statymu); nustato reguliavimo objekt ( teism sudarym ir kompetencij nustato LR teism statymas)ir pobd (draudiama statymu niokoti em, jos gelmes, vandenis ir pan.). . taigi K- ja nustato teiskros proceso krypt i ji yra privaloma teiskros subjektams, nes konstitucinis imperatyvas: negalioja joks statymas ar kt. teiss aktas, prieingas K jai. 2) Konstitucins krypties laikymsi utikrina konstitucins kontrols mechanizmas, ia svarbus vaidmuo tenka konstituciniam teismui, kuris interpretuodamas k-jos normas ir principus, iaikina j prasm ir turin. KT iaikino svarbius teiskros gyvendinimo principus: valdi padalijimo; pareiga laikytis nustatytos teiss akto primimo procedros; draudiama savintis kitai valdios institucijai priskirt kompetencij; draudiama gyvendinant savo galiojimus, paeisti K-jos normas ir principus. Danai KT nutarimai paskatina priimti tam tikr teiss akt., nubria ir bsimo teisinio reguliavimo ribas ir jo krypt. 4.Konstitucijos taka teiss praktikoje. ia konstitucionalizacija suprantama, kaip konstitucini norm ir princip tiesiogin taka taikant teis asmen ir valstybs santykiuose, santykiuose tarp asmen. Taikant teis ypatingas vaidmuo tenka teissaugos institucijoms. Iskirtinis vaidmuo tenka Konstituciniam teismui kurio kompetencijai priklauso oficialus interpretavimas ir saugojimas. Jis sprendia ar statymas ar kt. teiss aktas atitinka K- jai, taip realiai utikrinamas konstitucinis teistumas, ginama teisin santvarka. 1) Svarbus vaidmuo tenka Lietuvos Aukiausiajam Teismui,kurio iaikinimai takoj vienod teism praktik. LAT senatas iaikino, kad LR K-ja yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Vadovaujantis K-ja, teismas gali upildyti teiss sprag ar isprsti statym kolizij. 2) Bendros kompetencijos ir specialios kompetencijos teismai vykdydami teisingum, sustabdo bylos nagrinjim, jei mano, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris taikomas konkreioje byloje, prietarauja kjai, kreipiasi KT su praymu isprsti klausim.. tai rodo, kad teismin praktikoje laikomasi teiss akt hierarchins sistemos, pagrstos K-jos virenybe. 3) K-jos principai ir normos takoja ir teissaugos institucij veikl tai prokuratr, policij ir kt. 4) Konstitucijos taka visuomens teisinei smonei. K-jos reikms visuotinis pripainimas, pagarba konstitucinei sistemai vienas i teisins valkstybs siekio gyvendinimo btin element. Konstitucinis tikjimas pasireikia: -jos tekste mato savo savigynos galimybes ir kelia valstybei pagrstus K- ja reikalavimus (pvz: panaikinti moteris diskriminuojant imperatyv gauti ginekologo paym, norint gyti teis vairuoti automobil) - ja sklandiai perrenkamas Seimas ar LR Prezidentas, nors dalis rinkj nesieja savs su konkreia seimo nari politine dauguma ar LR Prezidento asmeniu. priima Konstitucinio Teismo iaikinimus, kad ginijami statymai ar nutarimai prietarauja K jai. Pilietyb suteikiama natralizacijos bdu asmenims, kuris ilaik LR K jos pagrind egzamin; 1992mn. K jos gyvavimo 10 -meiui minti. jos taikymas vis grandi teismuose Visa tai parodo , kad neutenka, kad susirinkusi tauta vien kart nustatyt valstybs konstitucij Konstitucinei teisei tenka ypatinga vieta teiss sistemoje. Tai centrin teiss sistemos dalis, reguliuojanti reikmingiausiu s visuomeninius santykius ir tvirtinantis teiss krimo principus. Konstitucin teis nustato teisinio regul iavimo pagrindus ir kitoms teiss sistemos sritims. Todl jai tenka vis teiss sistem integruojantis vaidmuo. Konstitucins teiss vietai teiss sist emoje

apibdinti labiau tinka pagrindins teiss srities, teiss sistemos branduolio pavadinimai. Tai lemia: 1) konstitucins teiss reguliuojam santyki svarba visuomens gyvenime. 2) svarbiausias altinis yra konstitucija 3) konstitucins teiss normos apibria alies konstitucin santvark, valstybs valdios altin, tvirtina valstybs form, valstybs valdios isntitucij sistem bei valstybs valdios institucij galiojimus, j tarpusavio santykius, taip pat vietin valdym ir savivaldos pagrindus. 4) alies konstitucinje teisje tvirtintos moagus teiss ir laisvs. 5) konstitucin teis apibria ir teiskros pagrindus. 7. Konstitucin teis ir tarptautin teis bei supranacionalin teis.

iuolaikini valstybi konstitucingumo raida rodo, kad nacionalin konstitucin ir tarptautin teis turi nemaa bendr ypatum ir abi teiss sistemos glaudiai tarpusavyje sveikauja. Bendri ypatumai: Daugumos valstybi K- jose tvirtina tarptautinius mogaus ir pilieio teisi standartus ir principus. Vis demokratini valstybi konstitucins teiss normos skelbia, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, ir nustato valstybs pareig jas saugoti ir ginti. Abi teisins sistemos pripasta tas paias vertybes ir j apsaug.(LRK 18 str) Demokratins valstybs vadovaujasi tarptautins teiss normomis gyvendindamos usienio politik.(LRK 135str) Santykis. Teorijoje tarptautins ir nacionalins teiss problem atspindi trij teorij atstovai: 1.Dualistin skelbia, kad tarptautin teis ir vidaus teis yra dvi savarankikos teiss sistemos, turinios skirting reguliavimo objekt. TT - reguliuoja santykius tarp suvereni valstybi, vidaus teis - santykius valstybs viduje. Jeigu ginas kyla valstybs viduje remiasi vidaus T normomis, u valstybs TT. Bet ios dvi sistemos sveikauja, susikerta ir t.t. Tarptautin sutartis sigalios, kada laikysims LR statymu ir tarptautine konvencija. 2.Monistin teorija pirmenyb teikia vienai i teiss ak, todl egzistuoja 2 kryptys: Jei pirmenyb suteikiama nacionalinei teisei, tai nac. Teis yra viresn u TT ( XIX a. Vokietijos imperijoje) Jei pirmenyb teikiama TT, tai ji turi virenyb prie nacionalin teis, ir pastaroji negali prietarauti TT normoms.Po I pasaulinio karo H. Kelsenas. i teorija laikoma labiausiai atitinkanti demokratins valstybs reikalavimus. 3.Koordinacin teorija teigia egzistuoja dvi savarankikos teiss sistemos. Tarp j galima kolizija, todl sveik tarp i teiss sistem reikia sprsti koordinavimo keliu ir koordinavimas turi vykti nacionalinei teisei prisiderinant prie tarptautin s. Valstybei pasiraant tarptautin sutart, reikia pasiirti, ar ji neprietarauja tarptautinei teisei.(D. Ficmoris). TT reguliuoja nepriklausom valstybi tarpusavio santykius, ir valstybms privalomas teiss normos kuriamos j laisva valia, todl kiekviena valstyb turi teis savarankikai sprsti nacionalins ir tarptautins teiss santykio klausim ir tai tvirtinti nacionalins teiss normose. Dauduma demokr. Valstybi tokias normas tvirtina K- joje arba konstituciniuose statymuose. LR Konstitucijos I38 str. skelbiama, kad Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis. Tai reikia, kad tik Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys turi statymo gali, taiau negali prietarauti LRK-jai (LRK 7str.), t.p. reikia, kad jos tiesiogiai taikomos Lietuvos teisinje sistemoje. Visi pareignai privalo jas taikyti ir j laikytis. Taiau tik sigaliojusios sutartys yra teisins sistemos dalis (kartais tarp ratifikavimo ir sigaliojimo praeina ilgas laiko tarpas), antra ne visos sigaliojusios sutartys yra tiesioginio taikymo. Tiesioginio taikymo sutartis yra tik tokia, kuri nustato teises ar pareigas nacionalin s teiss subjektams. Esant paprastojo statymo ir tarptautins sutarties nuostat kolizijai, vadovaujamasi tarptautiniais statymais (taip numatyta tarptautini sutari statymo 11str.). Bet tai nepanaikina tos paios teisins galios akt kolizijos klausimo. Lietuvos teisinje sistemoje nra normos, kuri nustatyt TS pirmenyb nacionalins teiss akt atvilgiu. CK, CPK numatyta TS virenyb. Tai apima tiek ratifikuotas, tiek neratifikuotas TS. Baudiamojoje teisje mintas norm konkurencijos sprendimo bdas netaikomas. Hierarchija: konstitucija, konstituciniai statymai, statymai, postatyminiai aktai, kur tarptautins sutartys? Ratifikuotos turi statym gali, neratifikuotos - postatymini akt. ES konstitucins teiss terminas yra vartojamas suprantant j kaip ES steigimo sutartis, jas keiianias ir papildanias sutartis, o t.p. ir atskir valstybi stojimo sutartys. ES teis, tai sudtinga, anksiau neinoma ir netaikyta teiss sistema, kuri nesutampa nei su TT ( nors ir turi daug bendru bruo), nei su kurios nors valstybs, einanios i ES sudt, teiss sistema. I pradi ji veik tik ekonominje srityje ir tik trij Europos bendrij rmuose. steigus ES (1992 m. Mastrichto sutartis ), ji isiplt ir kitas sritis usienio ir saugumo politik, sien kontrol, prieglobsio ir viz reim, policijos, teism ir kit teissaugos institucij bendradarbiavim. EB steigimo sutartyje ir ES sutartyje apibrtose srityse, ES institucijos Europos Parlamentas, ES Taryba, t.p. Europos Komisija priima valstybms narms privalomus teiss aktus: reglamentus, direktyvas, sprendimus. Galiojanios EB ir ES steigimo sutartys, kartu su ES valstybi nari nacionalinmis konstitucijomis sudaro ES ir jos valstybi nari konstitucin sistem. i sistema organizuojama taip, kad dalis jos taisykli nustatoma tik bendru ES lygiu ( pvz., bendri iors muitai ), kita dalis bendrai ES ir jos valstybs nari ( pvz. aplinkosauga ), o dar kita dalis pai valstybi nari ( pvz., tiesioginiai mokesiai, vietimas, ir kt.). Pagrindiniai Bendrijos teiss principai: jos virenybs nacionalins teiss atvilgiu principas, ir tiesioginis ES teiss taikymas, pagal kuri ES nuostatos gali turti teisini pasekmi valstybse narse, netaikant joki papildom gyvendinimo priemoni Palyginti su kitomis TT formomis tiesioginis galiojimas kartu su virenybs principu yra esminiai ES teiss skiriamieji bruoai. Bendrijos teiss virenybs princip tvirtino ir ipltojo Teisingumo Teismas, konstatavs,kad nacionalins teiss nuostatos negali paneigti teiss sistemos, kylanios i EB steigimo sutarties. Taiau ES teiss norm veikimo apimtis yra i dalies ribojama, nes pagal EB sutarties 5 str.1 d. Bendrija veikia neperengdama Sutarties jai suteikt galiojim ir paisydama jos numatyt tiksl. LR konstitucin teis Lietuvai, kaip ir kitoms valstybms stojanioms ES-, buvo ikelta viena i esmini slyg, savo nacionalin teis suderinti su ES teise Vykdant i reikalavim nuo 2000 iki 2004 met gegus mn. Lietuvoje buvo priimta daugiau kaip 1000 teiss akt, suderint su ES teise. Pakeisti pagrindiniai statymai Civiliniai, Baudiamieji, Baudiamojo proceso kodeksai, viej pirkimo, valstybs pagalbos statymai, visi teiss aktai, susij su vidaus rinka, muitins veikla, aplinkosauga, papildyti vartotoj apsaug reguliuojantys teiss aktai, ie pakeitimai aktualus visoms Lietuvos gyvenimo sritims, taigi ir kiekvienam Lietuvos pilieiui. LR Konstitucijos, 9 str. nustato, kad svarbiausi Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai yra sprendiami referendumu. Vadovaujantis ia konstitucine nuostata, 2003 m. gegus 10 ir 11 dienomis Lietuvoje pravestas referendumas dl LR narysts ES, ir btent Tauta, o ne Seimas, ne Vyriausyb, ne Prezidentas prim sprendim bti ES nare. Valstybs skirtingai sprendia tarptautins ir nacionalins teiss santykio problem.LR Konstitucija yra pagrista monistine tarptautins ir nacionalins teiss santykio doktrina ir traukia ratifikuotas tarptautins teiss sutartis Lietuvos teiss sistem. Tai utikrina sipareigojim, kylani i EB, ES , ES ir LR sutari gyvendinim nacionaliniu lygmeniu. ES teiss inkorporavimas ms nacionalins teiss sistem yra konstitucinio reguliavimo dalykas, nes Konstitucija, kaip aukiausios galios aktas, lemia, kaip, kokiu bdu priimamos teiss normos, nustato pagrindinius Lietuvos teiss sistemos pagrindus,7 str - nustato kad negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai.Taiau ms statymai nedraudia ir kit valstybi, tarptautini organizacij teisini norm galiojimo Lietuvos teiss sistemoje, tuo labiau, kad EB steigimo, ES sutartyse numatyti principai, teisins normos bei vertybs atitinka tuos principus, teiss normas bei mogiksias vertybes, kurios yra tvirtintos ir ms statymuose.

 ES teiss norm inkorporavimo Lietuvos teiss sistem konstitucinis pagrindas yra 2004 m.liepos 13 dien priimtas LR Konstitucinis aktas Dl LR narysts Europos Sjungoje. iame dokumente yra akcentuota, kadES teiss normos yra taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie LR statymus,kitus teiss aktus. Taiau LR Konstitucinis Teismas savo 2006- 03-14 d. nutarime yra pabrs, kad i nuostataneapima paios Konstitucijos ir Konstitucini akt. 2. TEMA. KONSTITUCINS TEISS MOKSLAS LIETUVOJE. 1. Konstitucins teiss mokslo svoka.

Svoka. KTM yra viena i teiss moksl srii, tyrinjanti konstitucin teisin tikrov tai, konstitucins teisins idjos, KT normos ir principai, institutai, konstituciniai teisiniai santykiai. Tai vairi idj, pair, koncepcij ar teorij, aikinani konstitucin teisin tikrov, visuma,idstyta vadovliuose, monografijose, straipsniuose, praneimuose, moksliniuose konferencijose ir tt. i teisins tikrovs sritis apibdinama terminu doktrina. Konstitucini teisini tyrinjim tikslas atskleisti konstitucini teisini idj, teiss norm bei konstitucins teisins praktikos esm, vystymosi dsningumus ir ypatumus, raidos tendencijas. Dalykas (objektas) vis pirma pati konstitucin teis (kaip teiss sritis). KTM dalykas yra platesnis nei KT, nes KTM nagrin ja tokias problemas,kaip KT norm atsiradimo prieastis, j veiksmingum, K-jos samprata, K-j ir konstitucingumo istorija, KT altinius, konstitucinius teisinius santykius, KT normas, valstybs samprat, valstybs formas, valstybs inst.samprat ir kt. KTM sistema yra suprantama kaip nuoseklus, moksliniais principais pagrstas tyrinjam klausim, susijusi su KT sritimi, skirstymas teorikai apibrtas dalis. KTM sistem veikia alyje vyraujanti teiss doktrina, sisteminis galiojanios K-jos idstymas, konstitucinis visuomens mentalitetas. KTM sistem sudaro: bendroji dalis joje nagrinjama: KT normos; KT norm veiksmingumo problemos; konstituciniai teisiniai santykiai; juridiniai faktai, i kuri atsiranda konstituciniai teisiniai santykiai;K-jos samprata; KTM problemos, KT istorija. specialioji dalis joje nagrinjami konkrets konstitucins teiss institutai. 2. Konstitucins teisins minties formavimasis ir raida Lietuvoje. Konstitucins teiss mokslas, kaip savarankika teiss mokslo aka, atsirado gerokai vliau nei kiti teiss mokslai (civilins, baudiamosios). 1. Konstitucins reikms idjas apie valstybs ir visuomens srang ikl antikos mstytojai: graikai Platonas ir Aristotelis pirmieji auktina mogaus prigimtines teises, nors tuo metu nei paios konstitucins teiss, nei jos mokslo dar nebuvo. 2. Viduramiais t.p. buvo darb, susijusi su tam tikromis konstitucins teiss problemomis (T. Akvinieio veikaluose politins bendruomens ir valstybs galia suteikta Dievo). krikionybs taka pasireikia tuo, kad pradedama samprotauti nuo valstybs kategorijos, asmuo lieka antraeiliu subjektu. 3. XVII a. vidurio Anglijos revoliuciniai vykiai, paskatino nauj poir valstybins teiss pltot (O. Kromvelis Valdymo rankis 1642 m.). palengva grtama antikin prioritet idstym, teisje iauktinant mog. D. Lokas, .L.Monteskje, E. Vatelis, ..Ruso pltoja prigimtins teiss koncepcij. 4. Iki XVIII am. pabaigos vartojama valstybins teiss svoka. E. Vatelis pirmasis pavartojo konstitucins teiss svok. JAV konstitucingumo tvai T.Defersonas, T.Paine, A.Hamiltonas, B.Franklinas i konstitucins teiss svok tvirtina 5. pirmoji raytin konstitucija atsirado tik 18 am. pab. (1787. ) JAV konstitucija. 1791 m. konstitucijas paskelb epospolita ir Pranczija. jose buvo susisteminta valdios institucij struktra, sveika ir pan. tai nauja pakopa teisiniame reguliavime. 6. nuo XIX a. pirmosios puss konstitucionalizmas tampa visuotiniu reikiniu. Susiklosto 3 pagrindins konstitucins teiss mokslo kryptys: juridin, politologin ir sociologin konstitucins teiss atsiradimo prieastys: 1) Feodalinio absoliutizmo lugimas. XVII XVIII am. 2) Demokratini revoliucij epocha. 3) Pirmosios konstitucijos pasirodymas 4) vietimo epochos mstytoj veikla: H.Grocijus, .L.Monteskje, ..Ruso, D.Lokas ir kt. suformulavo daugyb nuostat, kurios tapo iuolaikins konstitucins teiss pagrindu. Konstitucins teiss mokslas nra vieningas. Mokslininkams tak daro vairios filosofins pairos, nacionalins ir istorins tradicijos, jis danai susipina su politologija. Dabartinje Konstitucins teiss moksle vyrauja 2 kryptys: Etatistin kryptis jos .atstovai suvokia KT kaip valstybs nustatyt teis, nepripasta socialins (visuomens sukurtos) teiss. Marksistins pasauliros mokslininkai (yra vadinami radikalais) tyrinja ir suvokia KT klasi kovos, viepataujanios klass ar klasi grups diktatros poiriu. Liberalioji kryptis jos atstov dauguma ir jie teigia: kad K-ja ir KT nra valstybs valdios diktatros rankis. Ji turi ireikti vairi visuomens grupi, valdanij ir pavaldini socialin ry, tvirtinti mogiksias vertybes, deklaruoja teisin, demokratin valstyb, valdi padalinim, vietos savivald, valdinink ir valstybs inst.atsakomyb tautai ir jos atstovams, taikius konflikt sprendim bdus, kompromis ir susitarim paiek ir daugiapartin sistem. ios kryptys atspindi prieingas mokslinink pairas konstitucin teis. Yra ir kit ne tiki prieing krypi. 1. KTM-o L-je uuomazg randama XVI a LDK publicisto istoriko A.Rotundo traktate aptariama valstybs forma. 1651 Vilniaus universiteto profesorius teisininkas A.Olizarovskio veikale nagrin jama valstybs esm, jos atsiradimo prieastys, politins santvarkos formos. 1785 J.Stroinovskis savo veikale aikino visuomens ir valdios tarpusavio santyki principus, pasisak u visuotin moni sutart, kuriai esant mones nepraranda savo gimt teisi . Jis dst Montesquieu apie valdi padalijimo pagrindus. specialaus KT kurso ar mokslo veikal iki I pasaulinio karo Lietuvoje nebuvo 2. Lietuvos KT mokslas (1918 -1940) visikai susiformavo Kauno universitete, kuriame veik Valstybins teiss katedra. Prof. Mykolo Rmeris (1880-1945) pagrstai yra laikomas konstitucins teiss pradininku Lietuvoje, jo doktrina remiasi societarine teiss samprata. M.Romerio teisine mintimi yra pagrsta Liet.KT doktrina , kurios sudedamosios dalys yra: 1. bendrasis mokslas apie valstyb; 2. mokymas apie suverenitet; 3. Mokymas apie reprezentacij ir mandat; 4.mokymas apie konstitucin teistum; 5.mokymas apie administracin teism. to meto teisininkai A.Tumnas, K.Rakauskas, F.Mackus. 3. Lietuvos KT mokslas sovietins santvarkos metais Lietuvos teiss moksl atjo brys nauj moni, taiau dl ideologini vart, KT mokslas turjo persiorientuoti pagal sovietinius standartus, mokslininkai turjo rodinti sovietins valstybs, sovietinio Lietuvos valstybingumo, suvereniteto, demokratijos tariamai aukt isivystymo lyg ir pranaumus remiantis komunist partijos pozicijomis ir kritikuoti nepriklausomos Lietuvos konstitucin santvark, atskleisti tariam to neto demokratijos ir teistumo ribotum.

 Sovietmeiu atsiradusias spragas i dalies upild ieivijos (emigravo apie 400 teisinink) konstitucins studijos ir darbai, jie leido urnalus, sukr teisinink draugij (Stravinskas, Rakauskas ir idlauskas ir kt.). Daugelyje darb autoriai, tikdami Lietuvos isilaisvinimu, aptarinjo bsimos L-vos konstitucins santvarkos problemas, konstravo konstitucins santvarkos model ateiiai, buvo itikimi konstitucinio tstinumo principui. 4. L-vos KTM raidai didel reikm turjo L-vos nepriklausomybs atkrimas Teiss mokslas tapo laisvas nuo anksiau j saisiusio tarnybinio pobdio. Nors rykiausi sovietiniu laikotarpiu iaug Lietuvos konstitucins teiss specialistai aktyviai dalyvavo atgimusios Lietuvos konstitucin je kryboje, mokslinis paveldas ioje srityje dl mint prieasi yra gantinai kuklus. Atkrus nepriklausomyb atsirado objektyvus poreikis mokslins KT literatros sprag skubiai upildyti, todl buvo pakartotinai ileisti M.Romerio darbai: Valstybs ir jos konstitucins teiss; Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose Lietuvos konstitucins teiss paskaitos, Lietuvoje isaugoto autentiko egzemplioriaus pagrindu ileista Lietuvos sovietizacija 1940-1941. Paraytuose daugiau nei prie pus amiaus M. Riomerio darbuose nagrinjamos ir iandienai aktualiausios teiss problemos, todl jie iandien vertinami ne tik kaip savo meto teisins minties paminklai, bet ir kaip ndienai reikmingi konstitucins teiss mokslo altiniai. 1990-1992 itin aktyviai L-vos teisininkai dirbo rengdami K-ja (Lapinskas, Jarainas, Staiokas). Spaudoje pasirodo darb Lietuvos konstitucini tradicij, konstitucini institut, statym konstitucingumo kontrols ir kitomis temomis. Iileidiami Lietuvos konstitucins teiss vadovliai 3. Mykolo Romerio konstitucins pairos. M.Romerio mokslinis palikimas vairus ir gausus (monografijos, moksliniai straipsniai). Jo mokslines pairas paveik Rusijoje vyravusios koncepcijos, bent dar didesn tak jam turjo studijos Paryiui ir Pranczijos teiss teoretik darbai. Jo pair originalum sudar liberalios doktrinos ir socialinio solidarumo idj sintez. M.Romerio teisine mintimi yra pagrsta Liet.KT doktrina, kurios sudedamosios dalys yra: 1. bendrasis mokslas apie valstyb -Valstyb ir jos konstitucin teis.Laiksi tradicins trij element doktrinos. Valstyb tai moni, gyvenani tam tikroje teritorijoje ir priklausani vienai politinei valdiai, sjunga. Tauta tai ne patys mones, o j atliekami darbai. Patys mons - tik fizinis valstybs elemento pagrindas, bet ne valstybs elementas Ypa pabria funkcin tautos poym 2. mokymas apie suverenitet: vidinis suverenitetas - Sil valstybs valdios virenyb ir nepriklausomyb nuo kit valdi valstybs teritorijoje vadinti ne valstybs suverenitetu, bet valstybs valdios suverenumu, tai valstybs valdios poymis. iorinis suverenitetas (nepriklausomyb) tai tam tikra subjektin valstybs teis santykiuose su kitomis valstybmis. Nei iorinio nei vidinio valstybs suvereniteto negalima laikyti absoliutiniu; valstybs valdia yra viena nedaloma ir aukiausia teritorijoje tik teisiniu, bet ne socialiniu poiriu, valstyb negali visikai atsiriboti nuo kit socialini jungini, esani jos viduje, nes ji pati i j atsiranda, ioriniu atvilgiu valstybs suverenitetas reliatyvus, nes tarptautiniuose santykiuose valstyb yra priklausoma nuo tarptautins teiss; 3. mokymas apie reprezentacij ir mandat (1926 m. knyga ileista) to meto Lietuvos parlamentarizm pasiymjus kratutinumais tiek + ir - vadino seimokratija. 4.mokymas apie konstitucin teistum 5.mokymas apie administracin teism - tik administracinis teismas gali apriboti valdinink savival. Nemaai dmesio skyr visuomens sampratai: 1. plaiuoju poiriu visuomen tai visas socialinis bendravimas; 2. siauruoju poiriu - .tai socialiniu jungini visuma. Socialinius junginius jis skirst i: organizuotus socialins organizacijos ar korporacijos neorganizuotus socialins grups priverstinius - valstyb laisvus - draugijos natralius ir dirbtinius; pirminius antrinius Valstyb tai antrinis, teritorinis, priverstinis ir organizuotas socialinis junginys. Didelis naas buvo konkrei ali konstitucin teis. Jam vadovaujant studentai ivert lietuvi kalb 16 usienio ali K-j tekstus, kurie buvo paskelbti su jo paraytais tas K-jas aptarianias straipsniais. 3.TEMA. LIETUVOS KONSTITUCINS TEISS ALTINIAI. 1. Teiss altinio svoka. Terminas teiss altiniai turi kelet reikmi: 1) teiss altiniais yra vadinami teiss norm tvirtinimo ir iraikos bdai (teiss forma). iuo atvilgiu svokos teiss altinis ir teiss forma sutampa. Tai teiss altinis suprantamas formaliuoju aspektu. ( teiss aktas, teisinis paprotys, teismo precedentas) 2) teiss altiniais yra vadinami veiksniai, kurie lemia teiss atsiradim, formuoja teisin smon.Taimaterialiuoju aspektu.( istorins, socialins, politins aplinkybs takojusios teiss normos atsiradim) 3) T yra vadinami teiss painimo altiniai vairs raytiniai altiniai, kuriuose randame duomen apie tam tikro laikotarpio arba tam tikros visuomens teis.(statym tekstai, paproi uraai, teism bylos, metraiai) Taigi svoka teiss altinis apima ir teiss atsiradim, ir jos galiojim, ir jos painim. KT doktrinoje svoka Tis daniausiai reikia teiss norm tvirtinimo ir iraikos bd. Pagal teiss norm iraikos ir tvirtinimo bd skiriami tradicikai skiriamos 3 teiss altini rys: 1) teiss norm aktai tai valstybs institucij sprendimai, kuriuose nustatomos teiss normos. Teiss norm aktai yra ypatingos formos raytiniai dokumentai (statymai, nutarimai ir kt.), juos priima nustatyta tvarka specialiai tam galiotos valstybs institucijos (parlamentas, valstybs vadovas, vyriausyb ir kt.), ie aktai nustato bendrsias privalomo elgesio taisykles, kurios, prireikus, utikrinamos valstybs prievarta. 2) teisiniai paproiai savaime per ilg laik susiformavusios visuomenje neraytos taisykls, sankcionuotos valstybs ir pripastamos oficialiu teiss altiniu. Valstyb pripasta tik tuos paproius, kurie atitinka valstybikai organizuotos visuomens bendrus interesus. 3) precedentai tai teismo ar administracins institucijos sprendimas konkreioje byloje, kuriam pripastama privalomo pavyzdio reikm sprendiant analogikas bylas. Dabar dar pripastamos ir tarptautins sutartys. Kiti mokslininkai prie KT priskiria: 1) teisingumo principus, kurie nra tvirtinti oficialiuose teiss altiniuose, bet visuotinai pripastami

civilizuot taur; 2) mokslinink teisins pairos doktrinos 3) teismo precedentai 4) kai kuriuose alyse religiniai altiniai (korano priesakai, ariatas musulmonikose valst.) Kiekvienai valstybei bdinga savita konstitucins teiss altini sistema. 2. Konstitucins teiss siaurja prasme ir konstitucins teiss plaija prasme altini sistema, jos ypatumai. KT gali bti klasifikuojami vairiai: pagal teisin gali, pagal KT institutus ir kt. Priklausomai nuo konstitucins teiss sampratos skirsis ir alies KT altini sistemos samprata: 1) jei konstitucin teis suprasime kaip teiss ak (teisinio reguliavimo srit, isiskiriania pagal reguliavimo objekt ir metod), jos normas ir principus rasime vairiausios galios teiss altiniuose: konstitucijoje, statymuose, postatyminiuose aktuose ir kt.; iuo atveju svarbiausias dalykas identifikuojant konstitucins teiss altin - jo reguliuojami santykiai. 2) jei konstitucin teis suvokiama kaip aukiausij teis turini pamatin reikm visai teiss sistemai , jos norm ir princip iekome tiktai Konstitucijoje - aukiausios galios teiss akte bei konstitucinio reguliavimo turin atskleidianioje konstitucinje jurisprudencijoje. Konstitucins teiss samprata siaurja ir plaija prasme skyrim. 1) KT siaurja prasme arba Konstitucijos teis(identika KT kaip aukiausiosios teiss svokai), jos altiniai bus aukiausios galios, tvirtinti Konstitucijoje ir konstitucinje jurisprudencijoje; 2) KT plaija prasme apima: tvirtinti Konstitucijoje ir konstitucinje jurisprudencijoje ir su ja tiesiogiai susijusius pokonstitucinio ordinarinio lygmens teiss aktus, t.y. aktus detalizuojanius konstitucines nuostatas (statymai, tarptautines sutartis ir kt.), nepriskirtinus kokiai nors konkreiai teiss akai ir reguliuojanius vieosios valdios organizavimo ir veiklos, asmens santyki su valstyb pagrindus. 1. Konstitucins teiss siaurja prasme altiniai: a) Lietuvos Respublikos Konstitucija, konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai sudedamoji Konstitucijos dalis, taip pat Konstitucijos pataisos, b) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai. 2. Kiti konstitucins teiss altiniai: a) Konstituciniai statymai, priimti pagal Konstitucijos 69 str. 3 d.; b) Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys; c) statymai, Seimo statutas; d) Postatyminiai teiss aktai (Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai, ministerij ir kit valstybs institucij teiss norminiai aktai). 3. Konstitucija pagrindinis teiss altinis.

Lietuvos konstitucins teiss altinius reikia pradti nagrinti nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Lietu vos Respublikos Konstitucijos viet Lietuvos teiss sistemoje labai tiksliai apibr Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegus 29 d. nutarime: Konstitucija apibdinama kaip pagrindinis statymas, turintis aukiausi teisin gali statym hierarchinje sistemoje. Be to, Konstitucija tvirtina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro statym leidybos pagrind>, visi teiss aktai turi bti teisti: statymai negali prietarauti Konstitucijai, o postatyminiai teiss aktai Konstitucijai ir statymams. prastas konstitucijos apibdinimas svarbiausiasis valstybs aktas, turintis aukiausi teisin gali, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka. tikrai demokratinje santvarkoje yra pagrindinis ir aukiausias statymas, teisins tvarkos pamatas, konstitucins bei politins sistemos bei j institucij buvimo ir funkcionavimo pagrindas, taip pat teisi ir laisvi garantas (Nicolic P.). iuo aktu apibriami valstybs valdios organizacijos ir funkcionavumo pagrindai, asmens ir valstybs santykiai. Pagal form 1992m. LR Konstitucija priskirtina prie sudtini kodifikuot konstitucij. Reikt pabrti ir ms alies pagrindinio statymo teksto specifik. Akivaizds ne tik Konstitucijos formos, struktros, bet ir turinio ypatumai. Teisinje litearroje pabriamos tokios svarbiausios Lietuvos respublikos Konstitucijos teisins savybs: tai Konstitucijos, kaip pagr alies statymo, vaidmuo, Konstitucijos virenyb; stabilumas; vientisumas. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, pagrindinis nacionalins teiss altinis, Lietuvos teiss sistemos pagrindas. Pati Konstitucija yra vieninga ir nedaloma, taiau i jos slygikai galime iskirti jos sudedamasias dalis. Tai: Konstitucij os pataisos, konstituciniai aktai ir konstituciniai statymai (taiau tik tie, kurie nurodyti 150 str. Ir 47 str pataisa). LR Respublikos Konstitucija: 1. tai svarbiausiasis valstybs aktas (dar vardijamas kaip pagrindinis statymas), turintis aukiausi teisin gali, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka. 2. priima steigiamosios valdios subjektas pilietin tauta, kuri priimdama k-ja gyvendina savo suvereni, prigimtin teis steigia, valstyb, jos valdi ir konstitucikai apriboja steigtosios valstybs valdios galias. Visa nacionalin teis yra kuriama atsivelgiant konstitucij. 3. priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu visos Tautos balsavimu. Referendumas, kuriame buvo priimta Konstitucija, buvo organizuotas laikantis Lietuvos valstybs demokratins teisins tradicijos. Konstitucijos altinis yra pati valstybin bendruomen pilietin Tauta. 4. pasiymi tam tikrais struktros ypatumais. Konstitucij sudaro preambul, keturiolika skirsni, baigiamieji nuostatai, t.p. kitos Kijos sudedamosios dalys. 5. jame tvirtintos pirmins teiss normos ir principai, viso teisinio reguliavimo statyminio, postatyminio ir kt. pagrindas 6. nustato valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus, asmens ir valstybs santykius, visos teiss sistemos krimo kryptis.ji tarsi normatyvus bendro valstybinio bvio projektas. Tokia dominuojanti konstitucijos kaip svarbiausio alies teisinio akto samprata. 4. Konstitucinio Teismo aktai konstitucins teiss altinis. Konstituciniai precedentai.

Tik Konstitucinis Teismas turi galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij. ir tai daro vykdydamas jam patikt statym ir kit akt konstitucingumo kontrols funkcij. KT nagrinja ir priima sprendimus: 1. ar neprietarauja LR Konstitucijai LR statymai ir kiti Seimo priimti aktai; 2. ar neprietarauja Konstitucijai ir statymams: R Prezidento aktai; Vyriausybs aktai. teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar LR tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai;

4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja K. Oficiali konstitucin doktrina formuluojama KT baigiamuosiuose aktuose priima 3 ri baigiamuosius aktus, kuriais baigiama konstitucins justicijos byla: 1. nutarimus (inagrinjs byl i esms dl ginijamo teiss akto konstitucingumo ar teistumo), 2. ivadas (Konstitucijos 105 str. 3 d. nustatytais atvejais) 3. sprendimus (bylos neisprendus i esms) 1. formuoja oficiali konstitucin doktrin: aikina K-jos nuostatas normas bei principus. Oficialios konstitucins doktrinos esm joje atskleidiama vairi konstitucini nuostat turinys, ir j tarpusavio ssajos, konstitucini vertybi pusiausvyra, konstitucinio tiesiogiai nurodyti, koks Konstitucijos nuostat aikinimas yra negalimas) 2. suformuotos oficialios konstitucins doktrinos galia prilygsta Konstitucijos galiai. 3. Tik jam priklauso iimtin teis oficialiai aikinti konstitucij; 4. KT nutarimai, sprendimai, ivados yra galutiniai, neskundiami; 5. KT aktai sudaro vien visum yra visiems privalomi; 6. doktrina savo turiniu saisto ir teis kurianias, ir teis taikanias institucijas (pareignus), neiskiriant n bendrosios kompetencijos ir specializuot teism); 7. nra valstybs valdios institucijos, kuri veikt KT sprendim. Yra vienas kelias veikti Konstitucinio Teismo nutarime idstyta konstitucin interpretacija pakeisti pai Konstitucija. 8. Konstitucini princip turinio atskleidimas sudtin konstitucijos aikinimo veiklos dalis. 9. Oficiali konstitucin doktrina gyvoji jurisprudencin konstitucin teis yra formuojama laipsnikai ir nuosekliai , ankstesniuose KT aktuose atskleistus tos doktrinos elementus (fragmentus) papildant kitais, atskleidiamais naujuose KT aktuose. 10. Aikinant K taikomi vairs teiss aikinimo metodai: sisteminis, bendrj teiss princip, login, teleologin, statym leidjo ketinim, precedent, istorin, lyginamj ir kt. Tik itaip visapusikai aikinant Konstitucij galima sudaryti prielaidas realizuoti jos paskirt, utikrinti, kad nebus nukrypta nuo Konstitucijos prasms, kad nebus paneigta Konstitucijos dvasia ir kad gyvenime bus tvirtintos tos vertybs, kuriomis Tauta grindia savo paios priimt Konstitucij. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kai kuriuose 20062007 m. aktuose yra suformulavs oficiali konstitucinio teismo precedento doktrin, pagal kuri teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paiu sukurtu precedentu sprendimu analogikose bylose; teismu precedentai yra teises altiniai; ju privalomumas yra ir vertikalus, ir horizontalus. Lietuvoje teismo precedento kaip teises altinio statusas buvo aprobuotas ofi- cialiojoje konstitucineje doktrinoje. Vis delto kartais abejojama, ar oficialioji konstitucine doktrina nenuejo per toli ir ar teismo precedento pripainimas teises altiniu nera ingsnis keiiant Lietuvos teises tradicij i vadinamosios kontinentines i vadinamj anglosaksu. Pirmkart oficiali konstitucine teismo precedento doktrina buvo suformuluota Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime. Teismo precedento kaip teises altinio reikmes irykinimas oficialiojoje konstitucinje doktrinoje sietinas su keliu konstituciniu principu interpretavimu, butent teisines valstybes, teisingumo ir asmenu lygiateisikumo principu. Maksima, kad panaios bylos turi buti sprendiamos panaia i, buvo pakyleta iki konstitucinio imperatyvo lygmens. i maksima taikytina ir tais atvejais, kai taikomas istatymas, ir tais, kai ad hoc upildoma teisinio reguliavimo spraga (legislatyvine omisija). Bent dalis teisininku bendruomenes teismo precedento reikmes pabreim Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suprato kaip jo ikelim vir istatymo (norminio akto) ar net suabsoliutinim, kuris kai kam atrodo nepriimtinas. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime oficiali konstitucine teismo precedento doktrina buvo pletojama pabreiant tai, kad iam teises altiniui negalima teikti per daug reikmes, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismu precedentais reikia itin apdairiai. Dar kart pabreta, kad teismams sprendiant bylas precedento gali turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogikose bylose, t. y. Precedentas taikomas tik tose bylose, kuriu faktines aplinkybes yra tapaios arba labai panaios i tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir k urioms turi buti taikoma ta pati teise, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Oficialiojoje konstitucineje doktrinoje pabreiama galimybe keisti teismo precedentus, jei tai objektyviai butina, konstitucikai pateisinama, t. y. jei butina labiau utikrint i, apsaugoti, apginti tam tikras vertybes, ir jei motyvuojama, kodel nesivadovaujama esamu precedentu ir sukuriamas naujas. 5. statymai ir j rys. Konstitucini statym samprata konstitucins teiss doktrinoje.

J inicijavimo, primimo ir sigaliojimo tvark reglamentuoja: 1) Konstitucijos nuostatos, nustato pagrindinius statym leidybos principus ir reikalavimus statymams: 2) Seimo statuto nuostatos, 3) statymas dl LR-os statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo. 4) statymo formos ir struktros reikalavimus reglamentuoja statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas. statymas pagal K yra Seimo arba tautos specialia Konstitucijoje ir statymuose nustatyta tvarka ileistas, Konstitucij atitinkantis oficialus raytinis dokumentas, ireikiantis j vali nustatyti pirmines specifin teisin gali turinias bendro pobdio elgesio taisykles, sankcionuotas valstybs prievarta. statymas tai: - pirminis teiss aktas, turintis aukiausi teisin gali, kuri grindiama tuo, kad tautos galioto statym leidjo priimtame statyme ireikiama tautos valia svarbiausiais visuomens gyvenimo klausimais, - pirminis pobdis slyginis, nes pirmin ir aukiausioji teis tik K, kuria steigiama tam tikra teisin tvarka. Visa kita teis ivestin i Konstitucijos. Pirminis teiss aktas tik slyginai tik skiriant statymus nuo postatymini akt, nes statymo nuostatos tvirtinamos teises ir pareigas, o postatyminiuose aktuose reglamentuojamas j gyvendinimas. - Konstitucins teiss altiniais bus tik tie statymai, kuriuose yra norm susijusi su valstybs valdios institucij organizavimu ir veikla, asmens statusu. Tai Referendumo, Seimo rinkim, Prezidento rinkim, Prezidento, Vyriausybs, Pilietybs, Vietos savivaldos, Piliei statym leidybos iniciatyvos ir kiti statymai. - demokratinje visuomenje prioritetas teikiamas mogui, todl viskas, kas susij su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis, reguliuojama statymais. Tai ir mogaus teisi bei laisvi patvirtinimas, ir j turinio apibrimas, ir apsaugos bei gynimo teisins garantijos, ir leistinas j apribojimas, ir kt. - statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams, Prezidentui ir Vyriausybei, 50 tkstani LR piliei. - statymai pagal j primimo tvark galt bti skirstomi : o statymus, priimtus Seime o statymus, priimtus referendumu. - Pagal teisin gali ir Seime ir referendumu priimti statymai turi t pai teisin gali, nors j inicijavimo ir primimo, sigaliojimo ir keitimo tvarka skiriasi. Jie gali bti klasifikuojami taip:

1.

2.

3.

4.

5.

6.

Pagal teisin gali: a. Konstitucija (taip pat jos pataisos ar aktai, esantys sudtine Konstitucijos dalimi) b. Konstituciniai arba organikieji statymai (kurie nra sudtin konstitucijos dalis) c. Paprastieji statymai Pagal galiojimo trukm a. Pastovs b. Laikini Pagal galiojim tam tikroje teritorijoje federalinse valstybse: a. Federaliniai b. Federacijos subjekt statymai Teiskros subjekt poiriu: a. Parlamento ileisti b. Deleguotieji statymai Pagal primimo tvark: a. Priimti Seime b. Priimti referndumu Taip pat gali bti: a. Ypatingieji statymai (galioja vedus karo ar nepaprastj padt ir yra laikinojo pobdio, paprastai galioja kelis mnsius. Taip pat jie gali nukrypti nuo kai kuri Konstitucijos norm) b. Parlament reglamentai (nustatop vidin parlamento sutvarkym ir jo veklos procedr)

Pagal Konstitucij konstituciniai statymai yra: 1) tiesiogiai nurodyti K-je ir priimti K 69str.3d. nustatyta tvarka; 2) rayti konstitucini statym sra ir priimti K 69 str.3 d.nustatyta tvarka. Konstituciniai statymai turi bti priimti K 69 str.3 d. nustatyta tvarka. 1. Jie priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, 2. keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma, 3. konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato Seimas. 1) tiesiogiai nurodyti K, pareigoja Seim iuos konstitucinius statymus priimt ; 2) teiss akt hierarchijoje turi emesn gali nei pati K. Jais negali bti apribota K nuostat galia. 3) jie negali bti keiiami ar panaikinami statymais. Taip utikrinama, kad konstituciniais statymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai statymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais statymais reguliuojam visuomenini santyki stabilumas 4) Konstitucijoje nustatyta ypatinga konstitucinio statymo primimo ir keitimo tvarka. 5) Konstitucinis Teismas sprendia ar konstitucinis statymas neprietarauja K arba statymas konstituciniam statymui. Taigi konstituciniai statymai turi neprietarauti K-jai, o statymai turi neprietarauti Konstitucijai ir konstituciniams statymams. Konstitucins teiss teorijoje konstituciniais statymais danai yra vadinami konstitucijos papildymai ar pataisos, o esant nekodifikuotai konstitucijos - ir jos dalys. Konstitucinis statymas iuo atveju yra Konstitucijos sudedamoji dalis, todl ir suprantama kaip j integruota dalis. Konstituciniai statymai Lietuvos konstitucini teiss altini sistemoje gali bti klasifikuojami atskiras ris. Svarbu isiaikinti ar konstitucinis statymas suprantamas kaip konstitucijos pataisa, ar jos sudtin dalis, ar turi savarankik prasm kaip iskirtins galios atitinkamus teisinius santykius reguliuojantis statymas. Konstitucini pataisi iniciavimas, primimo tvarka ir sigaliojimas skiriasi nuo kit statym. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos pataisos taip pat gali bti vadinamos konstituciniais statymais. is teismas taip pat paymjo, kad prie konstitucini statym pirmiausia priskirti 15 0 str. Nurodyti statymai. J reikm Konstitucijoje pabriama todl, kad ie statymai tvirtino plebiscito rezultatus, o Tauta, pritardama Konstitucijai, pritar ir iems statymams. Visi ie aktai savo galia prilygsta Konstitucijai. Juose nustatytos normos gali bti keiiamos tik Konstitucijos XIV skirsnyje nustatyta tvarka. iuo metu, Pakitus Lietuvos Respublikos Konstitucijos krjo pozicijoms ir padarius 47 str. Patais, kurioje nusakyta, kad reikal turi reguliuoti konstitucinis statymas, susidar nuomon, kad konstituciniais statymais (69 str. 3 d. Prasme) laikytini: konstituciniai statymai, kurie yra tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje ir yra priimti Konstitucijos 69 str. 3 d. Nustatyta tv arka konstituciniai statymai, rayti konsitucini statym sra ir priimt i Konstitucijos 69 str. 3 dalyje nustatyta tvarka 6.Tarptautins sutartys ir kiti tarptautiniai dokumentai Lietuvos konstitucins teiss altini sistemoje. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir jos vaidmuo Lietuvos Konstitucins teiss altini sistemoje. Konstitucins teiss altiniais galima laikyti tik tokias Konstitucijai atitinkanias ratifikuotas tarptautines sutartis ar Europos Sjungos teiss aktus, kurie tiesiogiai yra susij su konstitucinmis nuostatomis dl asmens ir valstybs santyki, vieosios valdios organizavimo ir veiklos. Pagal K 138 str.3d. tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis. K 135str.1d. nustatyta, kad LR, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomi. Tai reikia, kad LR laikosi sava valia prisiimt tarptautini sipareigojim, gerbia visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus, ir tais atvejais, kai nacionaliniuose teiss aktuose (statymuose ar konstituciniuose statymuose) nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinje sutartyje, turi bti taikoma tarptautin sutartis. Konstitucinis Teismas oficialiojoje konstitucinje doktrinoje konstatavo, kad Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys gyja statymo gali. Ir ratifikuotos tarptautins sutartys turi prioritet prie konstituciniui statymus ir statymus, kurie yra statym leidiamosios valdios aktai. Taiau visais atvejais ratifikuotos tarptautins sutartys turi atitikti Konstitucijai Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyta kolizijos taisykl : pagal Konstitucinio akto Dl LR narysts Europos Sjungoje 2 dal Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis ir ES teiss normos, kuriomis grindiama ES, taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie LR statymus ir kitus teiss aktus, nesvarbu, kokia j teisin galia, iskyrus pai Konstitucij. Lietuvos konstitucini teiss altini doktrinoje klasifikuojant altinius pagal j teisin gali, po konstitucini statym reikt iskirti Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis. Tarptautini sutari vieta Lietuvos konstitucini teiss altini sistemoje yra nevienareikmiai interpretuojama. yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Pagal Tarptautini sutari statymo nuostatas Lietuvos tarptautin sutartis tai tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis; sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij dokumentai. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari sudarymo iniciatyvos teis turi Lietuvos

Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, usienio reikal ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos ministerijos ir Vyriausybs staigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 1999 m.) 11 str. nuostatomis, jeigu sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas nei Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties s igaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos. Tarptautini sutari ir nacionalins teiss santykis vairio se valstybse skirtingas. Daugelyje kontinentins Europos valstybi taip pat ir Lietuvoje, ratifikuotos tarptautins sutartys eina nacionalins teiss sistem ir gali bti tiesiogiai taikomos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. nurodoma, kad tarpt autins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Tarptautin teis gali turti virenyb prie nacionalin teis (monistin teorija); tarptautin teis yra auktesn u valstybs vidaus teis tarptautiniuose santykiuose, taiau nacionalin teis yra auktesn u tarptautin teis valstybs vid aus teisiniuose santykiuose (dualistin teorija). Nors Lietuva yra ratifikavusi (ar kitu bdu prisijungusi) prie daugelio tarptautini sutari, taiau konstitucinei teisei didiausi tak daro Europos mogaus teisi konvencija (ir j papildantys protokolai). iuo metu daugiausia tiesiogiai taikoma Europos mogaus teisi konvencijos nuostat. Konvencij Lietuva ratifikavo 1995 m. (Lietuva tapo Europos Tarybos nare 1993 m.). ios Konvenci jos nuostatos yra danai interpretuojamos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje. Konstitucinis Teismas remiasi ne tik Konvencijos straipsnio tekstu, bet ir atsivelgia Europos mogaus teisi teismo praktik. Kai kurie autoriai silo Europos mogaus teisi konvencijai Lietuvos teisje suteikti konstitucinio statymo status. Tarptautin sutartis turi sav ypatum, valstyb vien savo iniciatyva negali jos keisti ar kitaip takoti, ji savo prigimtimi nra tapati Seime priimtam statymui ne tik dl savo statu so, bet ir dl tos aplinkybs, kad taiko ir interpretuoja Europos mogaus teisi teismas, jo statusas taip pat yra nustatytas ioje Konvencijoje, taigi tokiu atveju nacionalinis statymas, kokiu lyg ir tapt Konvencija, bt takojamas tarptautins teismins institucijos, o ir ji lyg ir tapt tam tikra prasme inkorporuota teismini institucij sistem, kas neatsispindi nei Konstitucijoje, nei pagal savo prigimt gali bti interpretuojama kaip Lietuvos teismins sistemos dalis. Paymtina, kad Europos mogaus teisi konvencijos galiojimo Lietuvos teiss sistemoje praktika liudija, kad Konvencijos nuostatos faktikai turi virenyb Lietuvos statym atvilgiu. Teiss doktrinoje ypa daug gin kyla dl Europos mogaus teisi ir laisvi apsaugos konvencijos santykio su kitais konstitucins teiss altiniais. Kai kurie autoriai neabejoja tarptautins teiss prioritetu vidaus teiss atvilgiu mogaus teisi srityje. Neirint Konvencijos vaidmens valstybi teiss altini sistemoje vairovs, ji neabejotinai visur vaidina svarb vaidmen, takodama vis valstybi, ratifikavusi i konvencij, konstitucinius mogaus teisi institutus. Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kart paymjo , kad Europos mogaus teisi ir laisvi apsaugos konvencija yra svarbi Lietuvos teiss sudedamoji dalis (2000m. gegus 8d. nut arime ir kt.). Konstitucinis Teismas tame paiame nutarime paymjo, kad Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija kaip teiss aikinimo altinis yra aktuali ir kaip Lietuvos teiss aikinimui, ir taikymui. Konstitucinis Teismas nagrindamas, ar tam t ikra Lietuvos statym nuostata atitinka Konstitucij, nagrinja Konvencijos tekst, taip pat ir Europos mogaus teisi teismo jurisprudencij. 7. Kiti konstitucins teiss altiniai. Fakultatyviniai konstitucins teiss altiniai. Seimo statutas. K 76 str. numatyta, kad Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas, kad Seimo statutas turi statymo gali.skiriasi nuo statym reguliuojam santyki pobdiu t.y. jame gali b8ti nustatyta Seimo struktra ir darbo tvarka, tiek ir primimo, sigaliojimo tvarka. Seimo statut pasirao ne Prezidentas, bet Seimo pirmininkas. statutas sigalioja kit dien po paskelbimo, jeigu jame nenustatyta kita sigaliojimo tvarka. Postatymiai teiss aktai. Juos konstitucins teiss altiniais laiko tik autoriai, konstitucin teis suvokiantys kaip teiss ak. Postatyminiai aktai apibdinami kaip kompetenting institucij priimti teiss norm aktai, skirti gyvendinti statymus, detalizuojantys ir konkretizuojantys statym nuostatas. - Tai statymo nustatyta tvarka ir pagrindais kompetentingos institucijos priimti teiss aktai, kurie negali pakeisti paties statymo ir sukurti nauj bendro pobdio teiss norm; - tai yra statymo norm taikymo aktas neatsivelgiant tai, ar jis yra vienkartinio (ad hoc) ar nuolatinio galiojimo. Konstituciniais altiniais laikytini tik tie postatyminiai aktai, kuriuose yra norm, susijusi su konstitucins teiss subjekt teisi ir pareig gyvendinimu. Pagal subjektus, priimanius postatyminius aktus, skiriami tokie postatyminiai aktai: 1. Seimo nutarimai, kuriais detalizuojamos, konkretinamos statym nuostatos, nustatoma statym gyvendinimo tvarka; 2. Respublikos Prezidento dekretai (Vykdydamas savo funkcijas prezidentas leidia aktus-dekretus; daugelis dekret-nenorminiai; tik kai kuriuose dekretuose yra privalom bendro elgesio taisykli); 3. Vyriausybs nutarimai (K 95str. LR Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose ir priima nutarimus vis Vyriausybs nari dauguma; paprastai nutarimai priimami gyvendinant statym nuostatas); 4. Ministerij ir kit centrini valstybs institucij aktai (arba inybiniai aktai; tai kai kuri ministerij, departament aktai, privalomi ir asmenims, organizacijoms, nepriklausanios ministerijos, departamento sistemai); 5. Vietinio valdymo institucij aktai (apskrities virininko aktai, antriniai pagal savo pobd ir esm) 6. Vietos savivaldos institucij aktai laikytini konstitucins teiss altiniais tik tuo atveju, jei juose yra bendro elgesio taisykli, kurios reguliuoja santykius, susijusius su valstybs deleguota kompetencija. Biudeto statymas: Valstybs biudeto projekt sudaro Vyriausyb ir pateikia Seimui ne vliau kaip 75 dieno iki biudetini met pabaigos. Seimas, svarstydamas biudeto projekt gali didinti ilaidas tik nurodydamas i ilaid finansavimo altinius. Valstybs biudetas. Valstybs biudetas keiiamas ta paia tvarka, kuria sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. ie altiniai papildo kituose altiniuose tvirtint teisin reguliavim. Tai: 1. teismin praktika, Teism precedentas, kaip konstitucins teiss altinis bdingas bendrosios teiss tradicijai. Taiau Europos mogaus Teisi Teismo formuluojami precedentai laikomi reikmingais ir Lietuvos konstitucins teiss poiriu. LR Aukiausiojo teismo senato sprendimai ir senato aprobuoti teism sprendimai galt bti traktuojami kaip fakultatyvinis teiss altinis. 2. teiss principai, tai visuotinai pripaintus bendruosius teiss principus (lygiateisikumo, teisinio tikrumo, proporcingumo, teist lkesi, mogaus teis ir kt.). 3. paproiai kontinentins konstitucins teiss teorijos poiriu nesudaro svarbaus konstitucins teiss altinio ir gali bti traktuojami kaip fakultatyvinis altinis. Teiss moksle skirtingai suprantama teisinio paproio reikm, vieni priskiria svarbiems teiss altiniams, kiti, atvirkiai, mano, kad tai atgyvens, neturintis teisins reikms altinis, pagrindiniu teiss altiniu laikomas teiss norminis aktas. Konstitucinis paprotys Lietuvos teisje dar tik formuojasi ir dar nra pakankamai plaiai diskutuojamas teiss moksle. 4. Doktrina - Paprastai neneigiama doktrinos taka konstitucinei teisei, taiau retai kada ji yra pripastama kaip oficialus teiss altinis Lietuvos konstitucins teiss mokslo vystimasis daro tak teiss vystymuisi, ypa tai pasakytina apie M. Rmerio mokslo

darb reikm. iuo metu nemaai yra publikuojama vairiais konstitucins teiss klausimais, konstitucins teiss doktrina yra vystoma ir konstitucinio Teismo ivadose ir nutarimuose. 8. Europos Sjungos teiss altiniai ir Lietuvos konstitucins teiss altini sistema.

ES teisje nra tvirtinta jokios aikios vis ES teiss altini hierarchijos, nors visuotinai pripastama, kad teiss aktai turi auktesn gali vis kit atvilgiu. Taigi ES teiss altinius bt galima skirstyti raytinius ir neraytinius. Raytiniai teiss altiniai: pirmins teiss aktai - Pirmin teis teiss akt hierarchijoje uima auktesn pozicij ir yra pagrindas ivestinei (antrinei) teisei bei nustato kriterijus, pagal kuriuos tikrinamas pastarosios teistumas. Jie gali bti apibdinti kaip visi Bendrijai skirti dokumentai, kurie yra tarpvyriausybini veiksm padarinys ir nacionalini statym leidj ratifikuoti pagal j konstitucines procedras. Jiems priskiriami ie dokumentai: 1. steigiamosios sutartys, t.y. EB (1957 m. Romoje Europos ekonomin bendrija), EAPB (1951 m. Paryiuje steigta Europos angli ir plieno bendrija) ir Euratomo (1957 m. Romoje steigtos Europos atomins energetikos bendrija) sutartys. Bendrijos teiss pradia tam tikra prasme ir yra ios trys Bendrij sutartys; 2. svarbs dokumentai, kaip Suvestinis Europos aktas, ES (Mastrichto) sutartis ir kt., vairs stojimo aktai ir sutartys; 3. vairs protokolai ir kitokie Sutari priedai; 4. konvencijos ir kt. susitarimai, padaryti tarp valstybi nari, pvz 1968m Briuselio konvencija dl abipusio teism sprendim pripainimo. Trys steigiamosios sutartys EAPB, EB ir EURATOM yra tiesiogiai taikomos. Tai reikia, kad jas ratifikavus, jos savaime tampa valstybi nari teiss dalimi ir nacionaliniai teismai privalo jas tiesiogiai taikyti kaip savo valstybs statymus. Dl ios prieasties steigiamosios sutartys danai vadinamos Bendrijos konstitucija. antrins (arba ivestins) teiss aktai Teiss aktai, leidiami Bendrijos institucij pagal steigimo sutartyse numatytas procedras ir laikantis galiojim, yra vadinami Bendrijos antrine teise. Antrin teis tai dar vienas Bendrijos teiss altinis. Pagal Walter Cairns, antrinius Europos Sjungos teiss aktus sudaro standartiniai ir nestandartiniai aktai. Standartiniai yra ie: reglamentai, direktyvos, sprendimai ir rekomendacijos bei ivados (arba nuomons). Konkrei dokumento form pasirenka j priimanti institucija (kaip pvz. Europos Parlamentas kartu su Taryba, taip pat Komisija ir Taryba ). Reglamentas. Reglamentas yra privalomas visa apimtimi ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse. Jis sigalioja visoje Europos Sjungoje ikarto po to, kai yra paskelbiamas Europos Bendrij "Oficialiajame leidinyje" arba nuo reglamente nurodytos datos, yra privalomas be iimties visiems Europos Sjungos teiss subjektams ir nepalieka jo gyvendinimo priemoni pasirinkimo laisvs. Direktyva. Didij Bendrij teiss akt dal sudaro direktyvos. Direktyva suformuluoja udavinius ir tikslus, kurie yra privalomi visoms ES valstybms narms, taiau sprendim dl j taikymo nacionaliniu lygiu priima paios valstybs nars. Direktyvos taikomos derinti, koordinuoti tiems nacionaliniams statymams, kuri vairov ar netolygumai trukdo veikti bendrajai rinkai. Sprendimas. Sprendimas priimamas konkreiam klausimui sprsti ir nra privalomas visuotinai visais atvilgiais. Jis privalomas tiktai tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems jis yra skirtas, pvz.: vienai kuriai nors valstybei narei, konkreiai verslo akai ar netgi atskiriems asmenims. Sprendimas nuo reglamento skiriasi tuo, kad pirmasis konkreiai nurodo kokiems asmenims jis ski rtas, tuo tarpu, kai antrasis taikytinas abstrakiai asmen grupei. Rekomendacija ir ivada (nuomon). Rekomendacija ir ivada nra teisikai privalomi Europos Sjungos teiss aktai. Jomis paprasiausiai ireikiama institucij pozicija tam tikru klausimu, silomi tam tikri veiksmai ir elgesys, vairi politikos srii derinimas, koordinavimas. Rekomendacijos ir ivados gali bti skirtos tiek fiziniams ir juridiniams asmenims, tiek valstybm narms. Antriniai nestandartiniai aktai yra ie: Aktai, kurie reglamentuoja institucij vidaus darbo tvark, kartais jie turi teisin gali; Bendros derinimo programos, pvz. programa nustaiusi prekybos pramons gaminiais klii panaikinim Parlamento, Tarybos ir Komisijos priimtos bendros deklaracijos ar institucij susitarimai. Paymtina, kad jie taip pat tur i teisin gali. Teisingumo Teismo praktika. Ji laikoma ES teiss altiniu, nes EB sutarties 220 str. nustato, kad Teisingumo teismas utikri na teiss laikymsi aikinant ir taikant i Sutart. Atlikdamas udavin Teisingumo Teismas suformavo vadinamj nusistovjusi teismo praktik, kuri turi didel taka Bendrijos teisei. is teismas nepripasta precedentins teiss doktrinos, todl jis nra suvarytas savo paties sprendim ir dl to, keiiantis aplinkybms, gali patikslinti savo praktik. Tarptautins sutartys. Dar vienas Bendrijos teiss altinis EB santykiai tarptautiniu lygiu bei i to kylantys teisiniai susitarimai. Kaip vienas didiausi pasaulio centr, Europa negali apsiriboti savo vidaus reikalais. Ji privalo palaikyti ekonominius, soc ialinius ir politinius ryius su likusiu pasauliu. Todl Bendrija (ar atskiros jos alys nars) sudaro tarptautines sutartis su valstybmis, nepriklausanioms Bendrijai ir su kitomis tarptautinmis organizacijomis. Vis dlto Bendrija gali sudaryti sutartis tik tada, kai tai tiesiogiai numato EB sutartis. Jeigu ios sutartys sudarytos remiantis nustatyta tvarka, valstybs nars privalo jas vykdyti. Trys sutari rys tarp Bendrijos ir valstybi, nepriklausani Bendrijai, yra ypatingos reikms. Tai asociacijos, bendradarbiavimo ir prekybos sutartys. 1) Asociacijos sutartys. Asociacija apima kur kas plaiau nei paprastas prekybos santyki reguliavimas ji numato aktyv bendradarbiavim ekonomikos srityje bei visokeriop EB finansin pagalb atitinkamai aliai. Jos yra trejopo pobdio: a) sutartys, numatanios specialius ryius tarp atskir valstybi nari ir Bendrijai nepriklausani valstybi (pvz. buvusi kolonij); b) sutartys, skirtos pasirengti stojimui Bendrij ar muit sjungai kurti. (asociacijos sutartys pirmasis etapas, vedantis narysts link. Jo metu alis, norinti stoti ES, stengiasi savo k priartinti prie bendrijos ekonominio lygio ir pan.); c) Europos ekonomins erdvs susitarimas ( pasiraius sussitarim vidaus rink sitrauk l ikusios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybs (Norvegija, Islandija, veicarija, Lichtenteinas). 2) Bendradarbiavimo sutartys yra siauresns nei asociasijos sutartys, ir j tikslas skatinti intensyv bendradarbiavim ekonomikos srityje. 3) Bendrija yra sudariusi nemaai prekybos sutari dl tarif prekybos politikos su atskiromis valstybmis, nepriklausaniomis Bendrijai, toki valstybi grupmis ar tarptautinmis prekybos organizacijomis. Sutartys tarp valstybi nari. Valstybms narms nra udrausta paioms tapti tarptautini sutari alimis. Taiau paprastai jos privalo to nedaryti srityse, kurios priklauso iimtinei Bendrijos teisei sudaryti sutartis. Taikydamos tokias sutartis, atiti nkamos valstybs nars privalo nuolat atsivelgti Bendrij, jos institucijas ir pranaumus, kuriuos ios suteikia savo nariams. Neraytiniai teiss altiniai. Neraytiniai Bendrijos teiss altiniai yra bendrieji ES teiss principai bei teisiniai papro iai.

Bendrieji ES teiss principai Tai taisykls , atspindinios teiss ir teisingumo principus, kuri privalu laikytis bet kurioje teisinje sistemoje. Jie leidia upildyti spragasir garantuoja, kad egzistuojanti teis bus aikinama kuo siningiau. Jie ypa irykja Teisingumo Teismo sprendimuos e. Be Bendrijos teiss autonomikumo, tiesioginio taikymo ir virenybs princip, yra ir kiti pagrindini. mogaus teisi garantavimo bei proporcingumo (visos valstybs nars 1950 metais Romoje pasira mogaus teisi ir pagrindini laisvi gynimo konvencij) , teist lkesi apsaugos, teiss sining bylos nagrinjim teisme principai bei principas, kad valstybs nars atsako u Bendrijos teiss paeidim. Teisinis paprotys Neraytinei ES teisei priskiriamas ir teisinis paprotys. Jis suprantamas kaip tam tikra praktika, kurios yra laikomasi ir kuri yra pripastama ir dl to tampa teisikai privaloma. Ji papildo ar patikslina pirmins ir antrins teiss aktus. Taiau yra ir tam tikr klii, kurios trukdo teisiniam paproiui sitvirtinti btent ES teisj e, t.y.: a) speciali Sutari keitimo procedra; b) bei nuostata, jog institucij veiksm teisin galia gali kilti tik i Sutari. Lietuvos konstitucins teiss altini sistema Konstitucins teiss altini sistema tai nuosekli, logikai ubaigta tarpusavyje susijusi konstitucins teiss altini visuma. Konstitucins teiss altiniai sudaro viening, santykikai udar ir organik sistem. Lietuva, kaip inome, priklauso roman-german, arba kontinentinei, teiss tradicijai. Jai bdinga aiki, konkreti ir grietai apibrta teiss altini hierarchija. Pagrindiniu teiss altiniu ia pripastamas norminis teiss aktas. ie aktai grupuojami hierar chijos tvarka, kuri lemia reguliuojam visuomenini santyki reikmingumas ir institucijos, ileidusios teiss akt, teisinis statusas. i tvarka reikia, kad maesns teisins galios statymai negali prietarauti auktesns galios statymams, o iems negali prietarauti postatyminiai aktai. iai tradicijai yra bdinga grietai atriboti: a) pirminius teiss altinius, kurie yra privalomi teisjui, t.y. Konstitucija, kt. stat. ir postatyminiai aktai; taip pat pirminiais pripastami konstituciniai paproiai, bet jie ne visuomet privalomi; b) antrinius, kurie yra neprivalomi teisjui, t.y. teismo precedentas ir doktrina. Taigi raytiniai LR konstitucins teiss altiniai pagal teisin gali gali bti idstyti pakopikai: 1) LR konstitucija 2) A)Konstitucijos sudedamosios dalys; B)Konstitucijos pataisos; C)konstituciniai statymai. 3) A)Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys; B)Europos mogaus teisi teismo praktika; C) Teisingumo Teismo praktika. 4) A)Paprastieji statymai; B)Organikieji statymai statymai, kurie konkretina Konstitucijoje raytas blanketines teiss normas; C) Konstitucinio Teismo nutarimai. 5) Postatyminiai teiss aktai. 4.TEMA. LIETUVOS VALSTYBINGUMO RAIDA IR KONSTITUCINS TEISS FORMAVIMASIS. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucins teiss itakos. Konstitucins teiss normos Lietuvos Statutuose (1529m., 1566m., 1588m.) Lietuvos kunigaiktyst XIII a. Lietuvos Didioji kunigaiktyst XIV a. 1569 m. Lietuvos Lenkijos Respublika 1569-1795 m. Lietuva Rusijos imperijos sudtyje 1795-1915 m. Lietuva kaizerins Vokietijos valdioje 1915-1918 m. Lietuvos Respublika 1918-1940 m. Lietuva pirmosios sovietins okupacijos valdioje 1940-1941 m. Lietuva hitlerins Vokietijos valdioje 1941-1944 m. Lietuva antrosios sovietins okupacijos metais 1944-1990 m. Lietuvos Respublika nuo 1990 m. kovo 11d. 1. Ities konstitucins teiss nuostatos Lietuvoje labai senos, gerokai senesns nei kaimyninse alyse: valstybins teiss norm buvo jau paprotinje teisje, po to valdov aktuose, o XVI a. pradioje kai kurios ios teiss nuostatos buvo surinktos ir kodifikuotos Lietuvos statutuose, tapusiuose Lietuvos konstitucingumo tradicij uuomazga. Pagrindin idja, raudona gija nusidriekianti per visus tris Lietuvos statutus, buvo Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teisi apsaugojimo idja. Pirmojo Lietuvos statuto (1529 m.) Konstitucinio turinio teiss normos dstomos daugiausia pirmajame io Statuto skirsnyje. ia yra nuostatai apie Lietuvos suverenum, teritorijos nelieiamum, apie Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybin santvark valdov, Seimo struktr ir prerogatyvas, j tarpusavio santykius. Statutas skelbia, kad Lietuvos Didioji Kunigaiktyst yra savarankika, gyvuojanti skyrium nuo Lenkijos, valstyb. Didysis kunigaiktis Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts atvilgiu prisiima sipareigojimus, kuri tikslas apsaugoti Lietuvos nepriklausomyb, garb, teritorin integralum, ukirsti keli svetimali sigaljimui, nemainti valstybs emi, pagal igales atsiimti prarastsias. Jis paada neeminti Lietuvos ir jos Pon taryb os, kuri bajorams buvo aukiausiasis valdios organas ir teismo instancija. Taip pat skelbia tarsisis su Pon taryba leisdamas statymus, be Pon tarybos inios nedalysis valstybs dvar, neskirsis kratui privilegij. I Statuto teksto iplaukia svarbiausi konstitucini mogaus teisi uuomazgos: vienod slyg gino alims teismo procese nustatymas, kiek vieno atsakomyb tik u savo veiksmus, nebuvimas atsakomybs be kalts, iimtin teismo teis nustatyti kalt ir skirti bausm. Pirm kart Lietuvos valstybs istor ijoje Statute suraytos bajor teiss ir pareigos, j tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su didiuoju kunigaikiu. Nepaisant bajor teisi platumo, jos neprilygo pon teisms: nors bajorai ir dalyvavo Seime, bet ten dar neturjo sprendiamos galios; skirtin gai nuo pon, kuriuos turjo teisti pats kunigaiktis, bajorus teis kunigaikio administracija vaivados ir teismo seninai ar j vietininkai dalyvaujant dviem bajor atstovams. Antrajame Lietuvos statute (1566 m.) konstitucins teiss sferai skiriami trys pirmieji jo skirsniai. Pagrindin statymo idja ia lieka ta pati visikas Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybinis nepriklausomumas ir savarankikumas. Statutas teisino Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorijos nelieiamum ir apibr jos sienas. i teritorija, pagal XVI a. vidurio Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts reform, padalyta administracinius vienetus (vaivadijas ir pavietus) ir nustatytos j ribos. Pat virtinta paviet seimeli, kuriuose, vadovaujant pavieto maralkai, galjo dalyvauti visi pavieto bajorai, sistema. Statutas iplt Seimo kompetencij, pavesdamas jam svarstyti visus esminius gynybos ir teisingumo reikalus, nustatydamas, kad visi statymai turi b ti iimtinai priimami tik Seime. Tokiu bdu is Statutas politin krato gyvenim trauk vis bajorij, atitinkamai sumaindamas pon

ir Pon tarybos vaidmen. Valstieiai ir miestieiai dalyvauti politiniame krato gyvenime neturjo teiss. Bajor luomo bendri ems teismai, renkami vis paviet emvaldi, dabar turjo bti sudaromi pagal teritorin princip. Treiasis Lietuvos statutas (1588 m.), patvirtintas jau po 1569 m. Liublino unijos, tvirtinusios jungtin LenkijosLietuvos valstyb, teisino nauj valstybs form federacin Respublik, vadovaujam monarcho, irinkto bendrame Lietuvos ir Lenkijos Seime. Statutas patvirtino bendr su lenkais Seim Varuvoje, bet Lietuvai nustat prieseimin seimel. Nurodyta, kad staty mai turi bti leidiami tik Seime sutinkant visiems jame atstovaujamiems luomams. Be to, Seima s svarst svarbiausius valstybs reikalus karo, santyki su usienio alimis, ekonominius, finansinius. Panaikinus Pon taryb, buv jos nariai tapo Respublikos senato riais. Statutas nepanaikino Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vykdomosios valdios ministr ir vietos administracijos, paliko atskir jos teis ir teismus. Veikianiu Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorijoje statymu buvo skelbiamas Statutas, galiojan tis ne tik visiems valdiniams, bet ir svetimaliams. Lenkai kaip svetimaliai net neturjo teiss Lietuvoje uimti valstybines pareigybes ir turti dvarus. Statutas skelb tikjimo laisv, nors valstieiai net ir dvasiniuose reikaluose turjo klausyti savo pono. 2. 1791m. gegus 3d. Lietuvos Lenkijos (epospolitos) Konstitucijos (Valdymo statymo) reikm.

Pirmas Europoje tokio pobdio raytinis dokumentas. XVIII a. LietuvosLenkijos Respublikai dl usienio grsms ikilusios katastrofos akivaizdoje, stengiantis isaugoti jos valstybingum ir apginti nepriklausomyb, usimota solidarizuoti krato pajgas, riboti didik gali, manyta vietj skleist idj poveikyje siekti paangos kio, politikos ir kitose valstybinio ir visuom eninio gyvenimo srityse. Konstitucija susidjo i vadins dalies ir 11 straipsni. Dokumentas patvirtino sensias bajorijos teises ir privilegijas, patvirtino miestiei teis sisti savo atstovus Seim. Skelbdama, kad aukiausios valdios pradai gldi ta utos valioje, Konstitucija (5 str.) tautos vali laik kiekvienos valdios altiniu. Pagal konstitucij keitsi LietuvosLenkijos valstybs valdymo forma: respublik su renkamu valdovu numatyta reorganizuoti konstitucin monarchij. is dokumentas buvo pirmoji raytin konstitucija, teisikai tvirtinusi i valstybs valdymo form. Aukiausij valstybs organ sistema konstitucijoje konstruojama prisilaikant valdi padalijimo principo. statym leidyb, mokesi nustatym bei valdymo kontroliavim konstit ucija paved dviej rm Seimui, susidedaniam i Atstov rm ir Senato. Skelbiama, jog Seimas nutarimus priima bals dauguma, vadinasi, panaikinama jo darb paralyiavusi liberum veto teis. Vykdomoji valdia atskiriama nuo Seimo ir pavedama karaliui. Pakeisdama buvusi tvark, konstitucija atsisak karaliaus rinkim ir nustat sosto paveldjimo tvark. Aptardama teismo valdi, konstitucija sakmiai pabr jo savarankikum ir nepriklausomum nei nuo statym leidiamosios, nei nuo vykdomosios valdi os. Svarbiausios ios konstitucijos nuostatos, skirtos ir parlamentarizmo uuomazgoms, ir nepriklausomam teismui, i esms kartojo Lietuvos statut nuostatas. Buvusi federacin valstyb, konstitucijoje paveriama vieninga Lenkijos karalyste, vieninga suver enia valstybe ir engiamas ingsnis unitarin valstybs santvarkos form. Konstitucijoje vis ai neaptariamas unijos faktas, visai neminimas net Lietuvos vardas. Iki iol isaugojusi savo atskir valstybs aparat, kariuomen, id, dabar Lietuva turjo j netekti ir virsti Lenkijos provincija. Lietuvos padt velnino tik ta aplinkyb, kad 1791 m. spalio 20 d. Seimas prim ir karaliaus vardu paskelb dokument, pavadint Abipusis abiej taut sipareigojimas, kuriame tebebuvo ne tik abi tautos, bet ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst. 1791 m. Konstitucija nepateisino j dedam vili. Ji net nebuvo gyvendinta, todl ji svarbi tik tuo, kad joje nauj laik idjas sugebta ikelti ir statymikai suformuluoti gerokai anksiau, nei tai padar kitos Vidurio ir Ryt Europos tautos. 3. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybs konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1948m. vasario 16d. Nepriklausomybs akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegus 15d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas.

Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybs konstituciniai aktai, tai Lietuvos valstybingumo atkrimas ir jo teisinis tvirtinimas 1918 1920 m. Lietuvos ateities problemoms sprsti buvo suaukta Vilniaus konferencija. Tai 20 nari, kurie atstovavo visas to meto lietuvi partijas ir nepartinius. i konferencija suformavo institucij - Lietuvos Taryb, kurios tikslas buvo realiai pradti gyvendinti Lietuvos nepriklausomybs atkrim. 1. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba priima nutarim - vie praneim, skelbiant, kad atstatoma nepriklausoma, demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje. 2. 1918 m birelio 4 d. okupacinei valdiai nepripainus 1918. vasario 16 d. akto. Tarybos prezidiumas prim akt, kuriame nutarta Lietuv skelbti konstitucine monarchija; renkamas karalius Vilchelmas von Urichas. 3. 1918m. ruden Vokietija, pralaimjo kar, ir jos vyriausyb (spalio 20 d.) pareik, kad pripastama Lietuvos nepriklausomyb, ir lapkriio 3 d. sakymu karin okupacin administracija Lietuvoje pakeiiama civiline. 4. 1918 m. lapkriio 2 d., Lietuvos taryba priima: 1) Rezoliucij, kad nutarimas dl karaliaus irinkimo nevykdomas; 2) Nutarim, kad valstybs valdymo form galutinai sprs Steigiamasis Seimas; 3) ir priima konstitucin akt Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatinius Dsnius ir sudaro laikinj Vyriausyb. 5. 1919 m. balandio 4 d. Lietuvos taryba redaguoja Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatinius dsnius, pakeitusi centrin valstybs institucij sistem. 6. 1919 m. spalio 30 d. Lietuvos taryba prim Steigiamojo seimo rinkim statym. 7. 1920 m. gegus 15 d. Steigiamasis seimas prim rezoliucij, kad ireikdamas moni vali, jis skelbia esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb. 8. 1920 m. birelio 10 d. Steigiamasis seimas prim Laikinj Lietuvos Valstybs Konstitucij. Lyginant 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs akt su 1920 m. gegus 15 d. rezoliucija, galima pasakyti, kad 1918 m. nutarimu Lietuvos Taryba, remdamasi pripainta ir tuo metu tapusia ypa populiaria taut apsisprendimo teise ir pai taryb suformavusios Lietuvi Vilniaus konferencijos nutarimu, paskelb atstatanti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis. Taigi is aktas reik vie praneim, kad netenka galios visi buv prievarta Lietuvai primesti valstybiniai ryiai su svetimomis alimis. Taiau nors taryba tuo metu buvo vienintel lietuvi tautos atstovyb, bdama ne tautos irinkta, suvok negalinti atstovauti bendrajai tautos valiai, todl pareik, jog Lietuvos valstybs pamatus ir santykius su kitomis valstybmis nustatysis vis jos gyventoj demokratiniu bdu irinktas Steigiamasis seimas. Tokiu bdu Lietuvos valstybs santvarkos nustatym Taryba paliko ateiiai. Tai buvo pirmasis atviras pareikimas, kad nepriklausomybs atkrimas i idjos pagaliau imtas versti tikrove, kad tiesiogiai pradedamas gyvendinti svarbiausias Lietuvi Vilniaus konferencijos suformuluotas udavinys. Taiau realiai nepriklausomybs paskelbimas teisini pagrind neturjo, nes faktikai tuo metu Lietuva buvo Vokietijos okupacijos objektu ir okupacin valdia nesiruo pripainti Lietuvos valstybingumo. Kalbant apie 1920 m. gegus 15 d. rezoliucij, galima teigti, kad i rezoliucij prim Steigi amasis Seimas, kuriam 1918 m. vasario 16 d. nutarimu ir buvo pavesta galutinai nustatyti valstybs santvark, k jis ir padar. Reikdamas Lietuvos moni vali, Steigiamasis seimas proklamuoja esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb, kaip demokratin respublik, etnografinmis

sienomis ir laisva nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis valstybmis. Tai buvo oficialus valdios dokumentas , fiksuojantis naujos valstybs sukrim. Nustatydama neribot Lietuvos valstybs suverenum, rezoliucija gavo principin konstitucin reikm. ia rezoliucija Steigiamasis seimas nustat Lietuvos valstybs pamatus, t. y. atliko tai, k jam buvo p avedusios teik Lietuvi Vilniaus konferencija, tiek Lietuvos taryba. 4. 1918m., 1919m., 1928m. Laikinj konstitucij bruoai.

1918m. Konstitucija: Tai buvo trumpas dokumentas,turintis preambul,6 skyrius, 29 straipsnius ir pavadintasPirmosios laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai.Juose tvirtintos nustatos: statym leidiamoji valdia-Valstybs Taryba. statym iniciatyvos teis-Valstybs Taryba ir Ministr kabinetas. Vykdomoji valdia-Valstybs tarybos Preziudimas(prezidentas ir du viceprezidentai). Kiekvienam Prezidiumo aktui reikjo ne tik ministr kabineto atstovo kontrasignacijos, bet vis jos trij nari para. Sostin Vilnius .Srityse, kur(24str.) Lietuvos valstybje nra ileist nauj statym, laikinai lieka tie, kurie yra buv prie kar, kiek jie neprietarauja Laikinosios konstitucijos pamatiniams dsniams.Konstitucijos pamatiniai dsniai neaptar daugelio klausim: nepaskelb respublikos, neusimin apie Valstybs taryba bei jos Prezidiumo sudarymo tvark, j galiojim, terminus. Valstyb s valdymo form turjo nustatyti Steigiamojo Seimo Taryba, sipareigojo ileisti Steigiamojo Seimo rinkim statym ir tuo deklaravo visuotinius, lygius, slaptus rinkimus. Visi valstybs pilieiai pripastami lygs prie statymus. Steigiamasis seimas renka mas visuotinai, lygiai, tiesiogiai, slaptai balsuojant. Skelbiamos ir Pamatins piliei teiss, kurios galjo bti suvarytos. Konstitucijos keitimo teis Valstybs Taryba kvalifikuota(2/3) bals dauguma, bent pusei jos nari pareikalavus. Kadangi valstyb tik krsi ir nebuvo galimybi sudaryti ioms prielaidoms,nebuvo visikai paliestas ekonomini teisi klausimas. 1919m. Konstitucija: 1919 m. balandio 4 d. Valstybs taryba prim Lietuvos valstybs Laikinosios konstitucijos pamatinius dsnius.J sudar 8 skyriai,40straipsni.Dauguma nuostat atkartojo 1918m.Pamatinius dsnius. Siekiant koncentruoti valdi, buvo steigta prezidento institucija. Prezidentas perm valstybs Tarybos prezidiumo vykdomosios valdios funkcijas. Valstybs Ta rybai palikta teis rinkti prezident, priimti statymus, keisti Konstitucij ir kontroliuoti vykdomj valdi. Naujas Konstitucijos skyrius liet valstybs kontrol. I esms pakeista antrini valstybs organ sistema svarbiausi vykdomosios valdios organ-kolegial valstybs prezidium pakeit vienasmenis valstybs prezidentas, taip pat Ministr kab inetas. Prezident renka taryba(laikinai), tvarka Konstitucijoje nereglamentuota. Prezidentui suteikta iimtin teis aukti Valstyb s tarybos sesijas ir jas paleisti, o per pertraukas tarp sesij paiam leisti statymus, kuri jau nereikjo teikti Valstybs tarybai. Veto teis. Jis tvirtino ir Valstybs tarybos priimtus statymus. Be isaugotos statym leidimo teiss Valstybs tarybai, buvo pavesta kontr oliuoti Ministr kabineto veikl, jis turjo turti jos pasitikjim. Visiems prezidento aktams reikjo Ministr kabineto kontrasignacijos. Apvelgiant du pirmuosius laikinuosius Pagrindinius statymus,galima daryti ivad,kad jie buvo priimtiiekant atkurtos valstybs organizacinio sutvirtinimo bd ir valstybs formos.. 1919m.Laikinosios konstitucijos pamatinio dsnio nuostatas griov Steigiamojo Seimo buvimas. 1920m. Konstitucija : 1920 06 10 Steigiamasis seimas prim Laikinj Lietuvos valstybs konstitucij,siekiant didesns demokratijos visuotinais rinkimais legitimuotos steigiamosios valdios. Savo apimtimi naujasis konstitucinis aktas nedaug skyrsi nuo ankstesnij laikinj konstitucij:j sudar 7skyriai,kuriuose 18straipsni. Steigiamasis Seimas praplt Aukiausios valdios subjekto samprat, Lietuvos svoka apimdamas taip pat iir nelietuvik krat gyventojus. Nustatant valdymo form,pakartojo 05 15d. Lietuva-demokratin respublika: statym leidyba-Steigiamasis seimas. statym iniciatyvos teis Steigiamasis Seimas ir Ministr kabinetas. Vykdomoji valdia prezidentas(renka Steigiamasis Seimas). Skelbiamas Steigiamojo Seimo asmens nelieiamumas. Visus prezidento aktus turjo kontrasignuoti Ministr kabineto atstovas. Ministr kabinetas atsakingas Seimui. Praplstos piliei demokratins teiss ir laisvs. Deklaravo mirties bausms panaikinim. Rengiantis kardinaliai ems reformai, neminima ems nuosavyb. Jau traukta valdymo forma demokratin respublika. Kadangi prezidentas buvo atsakingas Seimui, tai valstyb gauna parlamentins respublikos bruo. Laikinojoje konstitucijoje nenustatytas jos keitimo ar papildymo tvarka,bet tai savaime iplauk i Steigiamojo Seimo prigimties ir paskirties. 1920m. Laikinoji Konstitucija teisikai ubaig Lietuvos valstybs formavims ir laikinosios Vyriausybs veiklos laikotarp. 1928m. Konstitucija: Po perversmo umusioms valdi politinms jgoms 1922 m. konstitucija netiko. Nutarta j taisyti.1928 05 25d. oficialiai paskelbtas prezidento dokumentasLietuvos konstitucija. Pakartojo daugel 1922 m. konstitucijos nuostat, ta ip pat nuostatas dl teismo. Tai buvo viena i pirmj konstitucini akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm Europoje. Bdi ngas bruoas vykdomosios valdios, vis pirma prezidento galios ipltimas, autoritarini element diegimas. Prezident rink o speciali rinkim kolegija. ia prezidentas ne tik vyriausybs, bet ir vykdomosios valdios subjektas. Suteikta teis seimo pertrauk m etu, tarp jo sesij paiam leisti statymus. Seimas dirba ne nuolat, 2 sesijos per metus. Seimo galiai riboti panaudotas ir referendumo institutas. Naujoji Konstitucija nustat Seimo penkeri met kadencij. 28 str. skelb, kad Ijus laikui, kuriam Seimas buvo rinktas arba j paleidus, naujojo Seimo rinkimai turi vykti ne vliau kaip per eis mnesius. Naujojo Seimo rinkim dien skelbia Prezidentas. Ypatingus tautos atstovus rinko valsi, miest ir apskrii tarybos nariai. Prezidentas skyr ir atleido ministr pirminink , ministrus, valstybs kontrolierius. Jis atstovavo respublikai, ratifikavo sutartis, skelb statymus, skyr karininkus ir valdininkus. 54 str. buvo skirtas naujos institucijos Valstybs tarybos patariamojo organo administracins teiss klausimais steigimo pagrindimui. Lietuvi tauta tapo esminiu valstybs pagrindu. 106 skyrius skelb: i Konstit ucija veikia nuo jos paskyrimo dienos, bet ji tikrinama ne vliau kaip per deimt, tautos atsiklausimo keliu. Taigi i Konstitucija i esms buvo laikina. 5. 1922m. 1938m. Nuolatini konstitucij bruoai.

1922 08 01d. Steigiamasis Seimas prim pirmj nuolatin Lietuvos Valstybs Konstitucij,kuri susidjo i preambuls, 15 skyri, suskirstyt 108 straipsnius. Suvereno valstybs valdia priklauso tautai. Ufiksuotas Konstitucijos teisinis prioritetas vis kit teiss norm Vienas pagrindini Steigiamojo seimo darb nuolatins Konstitucijos parengimas.Ji privaloma statym leidjui, kuris leisdamas statymus j gyvendina. Pakeista nebuvo. Vykdomoji valdia seimas, vyriausyb (prezidentas, Ministr kabinetas). statym leidyba - seimas (3 metams). statym iniciatyvos teis 2500 piliei, ministr kabinetas, seimo atstovai. Skelbti statymus pavesta prezidentui. Jis renkamas 3 metams.Seimo ir prezidento kadencijos sutampa,nes parlamentas renka prezident. Visi prezidento aktas sigaliodavo tik juos kontrasignavus Ministr kabineto atstovui. Teismo padtis: 1)teismas priima sprendimus, vadovaujantis statymu, 2)teismo sprendimai daromi respublikos vardu, 3)keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas.

Teritoriniuose vienetuose numatyta demokratiniais pagrindais konstruojamos vietos savivaldybs. Tiesiogin poveik demokratiniam teisi ir laisvi realizavimui turjo nepaprastosios padties vedimas. Konstitucija formaliai ignoravo politini partij vaidmen valstybs mechanizme, nors jis buvo reikmingas. Visuotinis balsavimas.ioje Konstitucijoje pirm kart atsiranda nuostatos,reguliuojanios pilietyb.[9,p.174] i Lietuvos valstybs konstitucija yra pirmasis ms valstybs konstitucinis a ktas,kuris atitinka tokio pobdio keliamus tarptautinius reikalavimus. 1922m. konstitucijoje mogaus teisms skiriama daug dmesio; ie klausimai, skirtingai nuo ankstesnio reglamentavimo laikinosiose konstitucijose, skiriasi ne tik turinio platumu, bet ir id stymo vieta. mogaus teisms yra skirtas specialus antras skyrius, pavadintas Lietuvos pilieiai ir j teiss. Nors 1928m. Konstitucija galiojo itis deimtmet, taiau buvo laikinoji, nes jos 106 straipsnis skelb, kad ne vliau kaip per 10 met ji turi bti patvirtinta tautos referendumu. Tautinink konstitucins valdios organizacijos koncepcija ir apskritai poiris valstybs ir visuomens udavinius dar tik kristalizavosi, veikiamas Europoje jau vykusi proces ir politini tendencij, kuri pagrind sudar visuomens solidarumo arba tautos vienybs siekimas, besiremiantis nuostatomis, kad tauta nesanti vienalyt mas, todl jos interesai gal sutapti tik tada, kai individai paklsta vienam vadui. Kadangi palijus Antano Smetonos ir tautinink partijos autoritetui valdia nesiryo skelbti referendumo. 1937m. ruden Prezidentas paskyr komisij naujai konstitucijai parengti. 1938m. vasario 11d. seimas bei debat ir vienu balsu protar parengtam Konstitucijos projektui, kuris, Prezidentui j patvirtinus, sigaliojo gegus 12 d. Skelbdama nauj Konstitucij, valdia iveng referenfumo ir dar labiau tvirtino pagrindiniame statyme autoritarinio alies valdymo nuostatus. Naujoji Konstitucija gerokai skyrsi nuo ansktesnij: net 6 skyriais ilgesn ir turjo pusantro ka rto daugiau straipsni negu 1928 met pagrindinis statymas. 1938m. Konstitucij sudar 21 skyrius su 156 straipsniais. Neteisin 1938m. Konstitucijos kilm akivaizdi i preambuls <.....> nustatoma Lietuvai i Konstitucija. 1938m. Konstitucijos 3 -asis straipsnis skelb, jog Lietuvos valstyb yra respublika. odio demokratin paalinimas i Konstitucijos teksto reik formal atsisakym nuo demokratins santvarkos. 6. Lietuvos konstitucingumo problema 1940 1990 m. Lietuvos valstybs okupacija ir aneksija: teisin analiz. Rengiant 1928 m. konstitucij poiris valstybs ir visuomens udavinius tik mezgsi veikiamas Europoje jau vykusi politini tendencij. Remiamasi nuostatomis, jog tauta nra vienalyt ir norint, kad interesai sutapt, jai reikia vado. I V-ame deimtmetyje pradta realizuoti idja. Delsimas suaukti Seim pavert valstyb su vienpartine sistema. Nauj poiri sistemoje senoji Konstitucija Lietuvoje susiformavo autoritarinio prezidentinio valdymo sistema. 1938 m. gegus 12 d. Respublikos Prezidentas paskelb Valstybs Tarybos parengt, Seimo apsvarstyt nauj Konstitucij.Ji turjo 21 skyri,suskirstyt 156 straipsnius. Savo turiniu tai buvo naujas aktas. Autoritarinio pobdio. 3 str.Lietuva yra respublika. Su prezidentu prieakyje. Ji s vadovauja valstybei. Prezidento rinkimo tvarka ir galiojimai nepakito. Jis-vyr.ginkluotoj pajg vadas,sprend karo ir taikos klausimus.Prezidentas gali suaukti ir udaryti Seimo sesijas .[4,p. 42] 1938 m. Konstitucijoje tos paios svokos jau buvo s uprantamos pagal autoritarizmo, konservatizmo ir lietuviko bendruomenikumo politines ir socialines teorijas. Sustiprinti valstybins valdios autoritet bu vo vienas svarbiausi 1938 m. Konstitucijos tiksl. 1938 m. Konstitucija pirmiausia stengsi ikelti ir sustiprinti autoritet ne tik valstybs, bet ir kituose bendruomens junginiuose. Tam pasiekti buvo stengiamasi valstybs santvarkoje autoritet paremti tvirtais pagrinda is, patikint aukiausio autoriteto vykdym vienam asmeniui prezidentui ir galiojant pilieius, kad bt itikimi tai valstybei ir jai padt. 1938 m. Konstitucijos pakeitim galjo silyti Ministr Taryba arba bent pus Seimo nari, o pakeitimo projekt priimti trij penktadali Seimo nari dauguma. Prezidentas galjo patvirtinti Seimo priimt Konstitucijos pakeitimo projekt arba paleisti Seim. Naujas Seimas galjo priimti nepataisyt projekt trij penktadali deputat dauguma ir tokiu atveju Prezidentas privaljo pa skelbti Konstitucij. vyr.ginkluotj pajg vadas, sprend karo ir taikos klausimus. Prezidentas gali suaukti ir udaryti Seimo sesijas. Seimas neturjo iimtins statym leidybos teiss. statymus leidia Prezidentas. Konstitucija paved svarstyti ir priimti tik statym projektus, kurie statymais tapdavo tik Prezidentui juos patvirtinus ir paskelbus. Tik naujai irinktas Seimas, vl priimdamas t pat statym projekt, galjo veikti prezidento veto. Prezidentas naudojosi teise ratifikuoti tarptautines sutartis, tvirtinti Seimo priimt valstybs biudet. Vyriausyb sudar tik Ministras pirmininkas ir ministras, kartu vadinami Ministr taryba., o prezidentas kaip savarankika institucija Vyriausybs sudt nebuvo trauktas. Ministr pirminink skyr ir atleido prezidentas. Konstitucij a neusimin apie Seimo pasitikjim Vyriausybe. Prezidentui suteikiamos plaiausios teiss, neatsako u savo galios veiksmus, o u kitus veiksmus taip pat negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybs, kol vadovauja valstybei. Atsisako valdi paskirstym o, nes paveda Prezidentui ne tik Vyriausyb, bet ir Seim. Piliei pareiga bti itikimam valstybei, visuomen turi atlikti itikimybs valstybei reikalavim. LTSR 1978m.Konstitucija 1940m. sovietin okupacija nutrauk nepriklausomos Lietuvos valstybs raid. Okupavo ir inkorporavo savo sudt. Valstybs valstybingumas panaikintas.1940 m. Lietuvos sovietin konstitucija parengta pagal Soviet sjungos 1936 m. konstitucijos tekst. 1940-1978 m. sovietine Lietuvos konstitucija buvo siekiama teisinti Lietuvos aneksij. . 1940 m. liepos 21 d. Seimas prim dvi pagrindines deklaracijas viena j skelb Lietuv socialistine taryb respublika, kita priimti SSRS sudt. Liepos 21-23 d. teisinio Lietuvos valstybingumo panaikinimo laikotarpis. LSRS Konstitucija rmsi 1936 m. Stalino konstitucijos pamatiniais teiginiais ir skyrsi neesminmis detalmis (skirtingas administracins padalijimas, kalba, greta socialistins kio sistemos LSRS yra leidiamas privatinis pavieni valstiei, amatinink ir namini gamintoj kis, smulkios privatins pramonins bei prekybins mons statymo numatytuose ribose). Taiau greitai vairiais statymais varomas privatus kis praktikai nunyko. 1978 m.Lietuvoje sigaliojo TSRS konstitucija. Tai vadinamoji brandaus socializmo konstitucija, kuri tvirtino vadovaujant komunist partijos vaidmen. iomis konstitucijomis buvo siekiama tvirtinti Lietuvos aneksij.Tai buvo svetimos valstybs primesti aktai,kuriuose nustaty ta vienpartin sistema,ir net neusimenama apie privatin nuosavyb. Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimas. 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimo atstatymas. 1990 m. kovo 11d. aktas. Keiiantis politinei situcijai Soviet Sjungoj,demokratiniai vjai pasiek ir Lietuv.Prasidjus vadinamajam perestroikos laikotarpiui,susiklost palankios slygos atkurti Lietuvos valstybingum.1988m.susikr Lietuvos persitvarkymo Sjdis,kuris atvirai skelb,Lietuvos,kaip nepriklausomos ir demokratins valstybs,atstatymo idjas.Oficialiai buvo performuotos kai kurios 1978m.Lietuvos LTSR konstitucijos nuostatos.[6,p.153] Pirmoji pataisa priimta 1988 11 08d.-Valstybin kalba Lietuvos TSR yra lietuvi kalba[7,p.111],patvirtintas naujas valstybinis himnas ir valstybine veliava-pripainta tautin veliava. Antrasis papildymas-1989 11 03d.Buvo priimtas pakeitimas dl banyios,jai suteikiant juridinio asmens status ir nuostata,dl Respublikos valstybinio,visuomeninio gyvenimo klausim,kurie nuo papildymo sigaliojimo dienos,bus sprendiami tik referendum u arba reikalaujant trims imtams tkstani rinkim teis turini piliei.[7,p.111-112] 1989 05 18d.LTSR Aukiausioji Taryba priima deklaracijApie Lietuvos valstybin suverinitet,o vliau ir statym apie al ies ekonominio savarankikumo pagrindus. Dar viena priimta 1989 09 29d. ir susijusi su teismine valdia, teismo procese tvirtinamas valstybins kalbos principas,udraudiami teismai su ypatingais galiojimais. 7.

1988-1989m.istorinis-politinis laikotarpis,ir paskutiniuoju metu priimtos svetimos alies konstitucijos pataisos,ved prie nepriklausomos valstybs susikrimo.Politikai aktyvi alies inteligentija,kaip ir 1918m. ikelia klausim apie Lietuvos Valstybs atstatym.Todl 1990 02 24d. pirm kart vyk demokratiki ir laisvi daugiapartiniai rinkimai atnea pergal Sjdiui,kuris vliau ir priima deklaracij dl Lietuvos Nepriklausomos Valstybs atstatymo. 1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje vyko demokratiki ir laisvi Lietuvos TSR AT rinkimai daugiapartiniu pagrindu, atne utikrint pergal Sjdiui. Pirmiausia buvo priimta deklaracija dl Lietuvos TSR AT deputat galiojim, argumentavusi tai, kad svetimos valstybs institucij panaudojimas neturi bti interpretuojamas kaip tos valstybs suvereniteto lietuvi tautai pripainimas. Be to, deklaracija skelb, kad Aukiausioji Taryba nuo kovo 11 d. Bus vadinama Lietuvos AT. Buvo priimtas st. Dl valstybs pavadinimo ir herbo, nustats oficial valstybs pavadinim Lietuvos Respublika. Buvo priimti Lietuvos likim lemiantis konstituciniai dokumentai, o pirmiausia Aktas dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo: nuo iol Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb. Lietuvos tarybos 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybs aktas ir Steigiamojo se imo 1920 m. gegus 15 d. rezoliucija niekada nebuvo nustoj teisins galios ir lieka Lietuvos valstybs konstitucinis pamatas. Po to, siekdama pabrti konstitucins tvarkos tstinum, AT prim statym Dl 1938 met gegus 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo. Buvo nutrauktas Lietuvos TSR 1978 m. konstitucijos galiojimas ir atnaujintas 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimas. is statymas turjo principin reikm, taiau jo faktikas gyvendinimas, susijs su btinumu greitai atlikti plaius viso valstybinio-teisinio gyvenimo pertvarkymus, buvo sunkiai manomas ir netikslingas. Todl paiame mintame akte buvo nurodyta, kad 1938 m. Konstitucijos skyri ir straipsni, reglamentuojani Respublikos prezidento, Seimo, Valstybs tarybos, Valstyb s kontrols status, galiojimas sustabdomas. Be to, nurodyta, kad senosios Konstitucijos galiojimo atkrimas pats savaime neatkuria Lietuvoje iki 1940 m. birelio 15 d. veikusi statym. 8. 1990 m. LR Laikinojo Pagrindinio statymo primimas ir bruoai. 1990 m. kovo 11 buvo priimtas AT aktas - statymas Dl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo. Jame sakoma, kad siekiant suderinti atstatytos 1938 m. konstitucijos nuostatas, sustabdomas visos konstitucijos galiojimas ir sigalioja l aikinasis pagrindinis statymas, kol bus suderintas 1938 konstitucijos tekstas su pasikeitusiomis realijomis (taiau taip padaryta nebuvo - 1992 nauja konstitucija). Teigiama, kad lieka galioti teiss aktai (ir TSRS), neprietaraujantys laikinajam pagrindiniam statymui , mechanizmo tai nustatyti nebuvo, net paioj taryboj jau nekalbant apie konstitucin teism. Laikinasis pagrindinis statymas - 16 skirsni, 132 st., labai panaus sovietin konstitucij, nebuvo originalus, nes daug kur atkartojo sovietins konstitucijos struktr. Valdios sistema i esm liko sovietin - taryb sistema, taiau imetamos nuostatos apie ryius su sovietinmis tarybomis ir uuominos apie kompartijos vaidmen. Suvereni valdia priklauso liaudiai. Naujos tendencijos - ekonominje sistemoje, I viet ikeliama privatin nuosavyb, paskui piliei, susijungusi grupes, kooperatyvin nuosavyb ir tik III vietoj -valstybin nuosavyb. Padedami pagrindai privatizacijai. Privatizavimas prasidjo prie tai, kai buvo priimtos konstitucijos nuostatos dl nuosavybs apsaugos. Labai nestabilus aktas. Stabilus bti ir negaljo, nes lauk daug reform, todl lengva keitimo ir papildymo tvarka. Jis turjo bti svarstomas, jei j pateikia: vyriausyb (arba bet kuri nuolatin AT komisija) 1/10 deputat, vliau sumainta iki 1/15. Laikinasis pagrindinis statymas galjo bti keiiamas referendumu arba 2/3 bals. Vakare sudaroma komisija, kuriai pavedama pateikti pasilymus dl jo tobulinimo. Per metus padaryta daugiau nei 100 patais. Tobulinama beatodairikai. Valstybs vald ia pavesta vykdyti LR AT, teismui ir Vyriausybei. AT galjo leisti ir aikinti statymus. Rinkimai ir skyrimas (sivaizduota, kad skyrimas yra nedemokratikas bdas, nors ministrai yra skiriami). Laikinasis Pagrindinis statymas nenumat vienasmenio valstybs vadovo institucijos. Jame buvo kalbama apie aukiausij LR pareign, atstovaujant LR tarptautiniuose santykiuose. iais odiais buvo apibdinamas AT Pirmininkas. Pagal savo kompetencij tai buvo parlamentins institucijos vadovas. Pagal laikinj pagrindin statym, AT pirmininkas-aukiausias valstybs pareignas turjo galiojimus pasirayti statymus, teikti kandidatus vyriausybs vadovus, aukiausiojo teismo kandidatus ir t.t. Dviej atsaking pareign sugretinimas viename asmenyje dl didiuls darbo apimties nepasiteisino, todl buvo padarytas LP pakeitimas AT posdiams gali vadovauti AT renkamas seninas ar jo padjjas. AT pirmininkas 5 metams gali bti renkamas, ne daugiau kaip 2 kadencijoms; slaptu balsavimu 2/3 bals gali nutrauk ti savo galiojimus anksiau laiko. AT prezidiumas turjo padti organizuoti statym projekt svarstymus, referendumus, skirti apdovanojimus ir pilietyb. AT prezidium jo primininkas, jo pavaduotojai, AT sekretorius, nuolatini komisij pirmininka i. Be to Prezidiumo nariais galjo bti renkami neribojant j skaiiaus ir kiti deputatai. AT buvo nuolat veikianti institucija, j galjo aukti prezidiumas arba 1/3 deputat. Vykdomoji valdia buvo pavesta vyriausybei, t.y. Ministr tarybai. Atsirado tokia pareigyb kaip ministras be portfelio. Ministr tarybai vadovauja ministras pirmininkas, kuris atstovavo vyriausyb, j skyr AT. Jis buvo atsakingas AT ir privaljo turti jos pasitikjim. Pataisa- nepasitikjimo pareikimas sumaintas nuo 2/3 iki 1/2 AT deputat bals. LP Ministr Tarybai paved priimti nutarimus, leisti potvarkius, organizuoti ir tikrinti j vykdym. Konkretinant kompetencij, Ministr tarybai buvo pavesta sprsti visus valstybs klausimus, jei tik Konstitucija j nepriskyr AT, AT Prezidiumui, AT Pirmininko kompetencijai. statymas reikalavo, kad Vyriausybs narys bt Lietuvos Respublikos pilietis ir ias pareigas bt skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms paeiliui. Ministerij skaiius buvo sumaintas. Laikinajame pagrindiniame statyme, kaip n vienoje kitoje buvusioje nepriklausomos Lietuvos Konstitucijoje daug dmesio skiriama tiesiogins demokratijos institutams: referendumo institutui, piliei balsavimo konstituciniais klausimais, savo suvereni gali liaudis vykdo ne tik per deputatus, bet ir tiesioginiu balsavimu. statym leidybos iniciatyv be deputat turjo AT prezidiumas, AT nuolatins komisijos, Ministr Taryba, AT pirmininkas, AT teismas ir prokuroras, Ministr Tarybos, politini partij centriniai organai ir visuomenini organizacij centriniai organai. Referendum galjo skelbti AT arba 300 tkst. piliei. Tai yra svarbi visuomenei klausim pateikimas referendumui svarstyti. LP nustat bendrus vis lygi taryb rinkim teiss principus visuotiniai, lygs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas. Nustatytas amiaus cenzas: aktyviajai teisei-18, pasyviajai-(18 vietines tarybas, AT- 21). Kandidat skaiius neribojamas. Lietuvos Respublikos teismais buvo skelbiami Aukiausiasis Teismas ir rajon (miest) teisma i. Aukiausij prieir, kjad visos valstybs institucijos, visuomenins organizacijos, pilieiai ir t.t. tiksliai ir vienodai vykdyt statymus, gyvendina Lietuvos Respublikos prokuroras bei jam pavalds emesnieji prokurorai. Vis prokuror galiojim laika s penkeri metai. 5.TEMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOAI. 1. 1992m. konstitucijos projekto ruoimas. Konstitucijos primimas.

Formuojant alies konstitucinio reguliavimo vizij, svarbus vaidmuo teko to meto spaudoje pasirodiusiems S. Staioko, K. Lapinsko, J. ilio, E. Krio, . Vilinsko bei kit autori straipsniams vairiais konstitucins teiss klausimais. Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos gyvenime vyko esmini pokyi. Nemaa dmesio sulauk 1992 m. vasario mnes pasirods modernizuotas 1938 m. Konstitucijos variantas. projekt pareng Lietuvos liberal sjunga.. Konstitucijos rengimo proces slygikai galima suskirstyti kelet didesni etap: 1) parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai; 2) konstitucini konfrontacij etapas;

3) politini jg kompromisas ir Konstitucijos primimas referendumu Parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai: Naujos Konstitucijos krimo darbo pradi Lietuvos Respublikos Aukiausiojoje Taryboje ymi Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 met lapkriio 7 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo. Konstitucijos rengimo etap, neirint darbo grupje vykusi diskusij, reikt laikyti pakankamai sklandia darbo pradia. Tai sietina su visuomens ir parlamento susitelkimu siekiant tvirtinti atkurt Lietuvos valstybingum. Taiau po 1991 m. rugpjio puo Maskvoje pralaimjimas lm tai, kad Sjdyje, sutelkusiame vairi politini pair mones, kuriu os vienijo Lietuvos nepriklausomybs idjos, m veikti icentrins jgos. Buvusios vienybs ir susitelkimo neliko. vairios politins grups jau skirtingai suvok artimiausius alies udavinius, puoseljo skirtingas jos ateities raidos vizijas, t vizij gyv endinimo bdus. Konstitucini konfrontacij etapas: 1991 m. lapkriio 5 d. Aukiausioji Taryba prim nutarim Dl Lietuvos Respublikos konstitucingumo raidos, kuriame idst savo poir dl tolesnio Konstitucijos rengimo. io nutarimo svarstymas irykino ir nuomoni skirtumus dl konstitucinio pr oceso. 1992 m. politini jg nesutarimo obuoliu tapo Respublikos Prezidento institucijos atkrimas. Jau 1991 m. gruodio 10 d. Aukiausioji Taryba sudar laikinj komisij Konstitucijos projektui parengti. Taiau Komisijos darb gantinai greitai sut rikd Aukiausiojoje Taryboje stiprjanti politini jg konfrontacija. Rengiam projekt autoriai nevienodai sivaizdavo Seimo, Prezidento, Vyriausybs kompetencijos klausimus, reg jo skirting valstybs valdios institucij sveik. 1992 m. balandio 21 d. Aukiausioji Taryba po svarstymo pritar laikinosios komisijos projektui ir nutar j paskelbti spaudoje visuomenei svarstyti. Politini jg kompromisas ir Konstitucijos primimas: 1992 m. liepos 9 d. nutarimu Aukiausioji Taryba paskelb rinkim Lietuvos Respublikos Seim dat 1992 m. spalio 25 d. ir nustat, kad t pai dien vyks ir referendumas dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos. 1992 m. spalio 13 d. pritarusi Konst itucijos projektui, Aukiausioji Taryba pritar statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" projektui ir nutar abiej teiss akt projektus teikti referendumui, rengiamam kartu su Seimo rinkimais. 1992 m. spalio 25 d. vykusiame referen dume Lietuvos Respublikos pilieiai pritar Lietuvos Respublikos Konstitucijai. U j balsavo 56,7proc. vis rinkj sraus rayt Lietuvos piliei. 1992 m. LRK priimta demokratikai 1. Aukiausioji Taryba pritar LR Konstitucijos projektui, kuris buvo parengtas atsivelgiant Lietuvos valstybs konstitucines tradicijas, pasinaudota turtinga Vakar ali konstitucins krybos patirtimi, surandant kompromis tarp to laikmeio plataus spektro politini jg interes, vliau 2. patvirtinta Tautos referendumu, ir sigaliojo tuoj pat, po referendumo rezultat paskelbimo. Laikinasis Pagrindinis statymas neteko galios. 2. Konstitucijos struktra, reguliavimo sfera, jos taikymas.

K Form yra sudtin kodifikuota. J sudaro: LR K-ja ir jos sudedamosios dalys, kurios traktuojamos kaip vieningas dokumentas: 1.1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs; 2.1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas; 3.1992 m. spalio 25 d. statymas Dl LR Konstitucijos sigaliojimo tvarkos; 4.2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl LR narysts Europos Sjungoje. Turinio struktros elementai yra: 1. preambul, Joje tvirtinti esminiai Lietuvos valstybinio gyvenimo principai, svarbiausios konstitucin s vertybs ir siekiai.Ypa svarbios preambuls nuostatos dl Dl Lietuvos valstybs ir teiss tstinumo ir perimamumo, dl prigimtins mogaus ir Tautos teiss laisvai gyventi ir kurti savo tv ir protvi emje Nepriklausomoje Lietuvos valstybje, dl toki vertybi, kaip laisvs ir nepriklausomybs gynimo, tautos dvasios, gimtosios kalbos, rato ir paproi isaugojimo, dl tautins santarvs puoseljimo Lietuvoje. 2. pagrindin K-jos dalis sudaryta i 14 skirsni(I XIV skirsniai) 3. Baigiamieji nuostatai (150-154 str.), apibriama, kurie aktai yra K-jos sudedamoji dalis, nurodoma, kada K-ja sigalioja, kaip ji skelbiama. nurodoma, kad priimama tik referendumo keliu,o kai kurias nuostatas gali keisti Seimas 3/5 vis seimo nari bals dauguma. Vertinant reguliavimo objekt, K-ja reguliuoja svarbiausias visuomenini santyki sritis, taiau reguliuojamos ir tokios specifins sritys kaip poiris posovietin erdv, LR pasirinkt europin ir transatlantin integracij, mogaus teisi ir laisvi instituto reikms pripainimas, tvirtina privatins nuosavybs, asmens kines veiklos teises.Dmesys valstybs valdios pusiausvyros mechanizmui, reguliuojanios valstybs institucij veikl,aikiai atskirti statym leidiamosios,gyvendinamosios ir vykdomosios valdios funkcionavimo bei j tarpusavio sveik teisiniai pagrindai, apibrtos finans, valstybs biudeto, usienio politikos ir valstybs gynybos pagrindai ir reguliuoja Konstitucijos keitimo klausimus t. t. Taigi Konstitucini norm ypatumai pasiymi turinio vairove, atskleidia t norm principus. Svarbiausios teisins savybs: 1.Pagrindinis statymas. (reguliuoja svarbius socialinius santykius) 2.Aukiausios teisins galios aktas. Suponuoja galimyb kontroliuoti kit teiss akt atitikim Konstitucijai. 3.Stabilumas. (9 pat.) utikrinamas paioje K tvirtinta jos keitimo ir primimo tvarka, kuri sudtingesn nei paprast statym. vardintos nuostatos, kurios gali bti pakeistos tik referendumu, pataisos dl kit skirsni turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus ir tarp balsavim turi bti 3 mn. pertrauka 4. K tai vientisas ir tiesiogiai taikomas teiss aktas Bdinga : 1. detalus pagrindini teisi ir laisvi reglamentavimas; 2. tvirtintas parlamentinis valdymas su prezidentino valdymo ypatumais; 3. skelbiamos teisins, pasaulietins, socialins valstybs idjos, valdios padalijimo principas, kurio laikantis nustatomi valdios institucij galiojimai ir tarpusavio santykiai; 4. reglamentuoja politin pliuralizm, masins informacijos priemoni veikl, tautini maum, rinkos kio, nuosavybs santyki apsaug; 5. tvirtina kontinentins konstitucins kontrols model Konstitucin teism. 3. Konstitucijos teiss norm bruoai. Konstitucijos principai. Kalbant apie Konstitucijos norm bruous pirmiausiai reikt prisiminti visiems gerai inom dalyk, kad Konstitucija reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius, o remiantis tuo galima teigti, kad jos normos nustato bendrsias teisinio santykio subj ekto teises ir pareigas.

Konstitucins teiss normoms, teiss doktrinoje, yra pripastami ie specifiniai bruoai: 1) Konstitucins teiss normos, tvirtindamos konstitucins teiss reguliavimo dalyk, sudaro nacionalns teiss sistemos pagrind, jos virn . 2) Konstitucins teiss normos formuluoja ne tik teises ir pareigas, bet ir numato teisinio reguliavimo principus, konkrei valstybs institucij veiklos ypatybes. 3) konstitucins teiss normoms priskiriamos specifins i norm struktrins ypatybs. Konstitucijos norm turiniui bdingas koncentruotumas, bendrumas ir abstraktumas; jos ne visuomet yra imperatyvins ir neturi vis teiss normai bding element. Svarbiausias Konstitucijos teiss norm bruoas yra tas, kad jos neturi sankcijos. Konstitucijos normas gali sudaryti hipotez, hipotez ir dispozicija arba tik dispozicija. Konstitucijos normos gali bti klasifikuojamos bendras ir konkreias. Bendrosisos normos tai tokios normos, kurios tam tikrus valstybinius- teisinius dalykus reguliuoja labai bendrais bruoais ( pvz. Konstitucijos 6 str. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas). Konkreios normos numato teisini subjekt teises ir pareigas. Pagal teiss normos vaidmen reguliuojant mogaus elges Konstitucijoje esanios teiss normos gali bti skirstomos : pareigojanias (nustato pareig atlikti tam tikrus veiksmus, 101strp. 3d.); Draudianias (nustato pareig susilaikyti nuo tam tikr veiksm, 147strp. 2d.); galinanias (suteikia teisinio santykio dalyviui teis atlikti veiksmus, kuriais jis gyvendina savo interesus. i norm suteikiamomis teismis asmuo gali, bet neprivalo pasinaudoti, 35strp.); Definityvines (18strp.); Deklaratyvines (55strp.); Kolizines (suformuluoja taisykl kaip reikia pasielgti tais atvejais kai galiojanios teiss normos viena kitai prietarauja, 7strp.); Blanketines (nukreipia skaitantyj kit normin akt, 60strp. 4d.). Konstitucijos konkreios normos prasm yra derinama su kitomis tame paiame skirsnyje esaniomis normomis, taipogi su visu Konstitucijos tekstu. Konstitucija nenumat nieko kas bt absurdika, nemanoma, nenatralu, griaut tautos gyvensen, o atskiros normos reikm aikinama Konstitucijos turinio naudai. Norint aptarti pagrindinius Konstitucijos principus, pirmiausiai paius principus reikt laikyti fundamentaliomis idjomis, nuo kuri priklauso Konstitucijos turinio ir formos kryptingumas ir kurios lemia svarbiausi konstitucini institut ypatumus. Universaliais Konstitucijos principais galima bt laikyti iuos: Tautos suvereniteto, valdi padalijimo, asmens teisi ir laisvi, teisins valstybs, valstybingumo tstinumo, teisingumo ir teistumo, demokratijos, Konstitucijos virenybs principai ir kt. Suverenitetas tai aukiausia ir absoliuti valdia. Ms Konstitucijoje apie suverenitet tiesiogiai kalbama 2, 3, ir 4 straipsniuose. Valdi padalinimo principas ireikiamas Konstitucijos 5 str. Asmens teisi ir laisvi principui yra skiriama daugelis Konst itucijos straipsni. Teisins valstybs principas ms Konstitucijoje aptinkamas preambulje ir ia jis idstomas kaip tam tikras udavinys. Esminiai io principo elementai yra tvirtinti Konstitucijos 7 str., 110 str., kuriais ireikiama teisins valstybs idja statymo virenyb. Taip pat labai svarbus teisins valstybs elementas yra nepriklausom teism sistema ir ypa svarbus Konstitucijos VIII skirsnis Konstitucinis Teismas, kuris yra tam tikra Konstitucijos prieiros institucija. Valstybingumo tstinumo principas pabriamas preambulje, kur kalbama apie ilgaam Lietuvos istorij, Tautos kovas dl laisvs ir nepriklausomybs, bei siek sukurti demokratin valstyb. Taip pat nurodoma, kad teisiniai Lietuvos valstybs pagrindai yra grindiami Statutais ir LR Konstitucijomis, o tai ir rodo pat valstybingumo tstinum. Teisingumo ir teistumo principas taip pat formuluojamas Konstitucijos preambulje, kur ireikiamas teisingos, darnios, pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis. ia jis nra aikiai ir tiesiogiai suformuluotas, taiau j galima pagrsti Konstitucijos straipsni normomis. Teistumo principas ireikiamas Konstitucijos 7 str., 28 str., 29 str., 73 str., 74 str. Demokratijos principas yra tvirtinamas Konstitucijos 1 str. Daugelis nuostat ireikiani demokratijos buvim yra Konstitucijos II skirsnyje mogus ir valstyb, kur kalbama apie asmens teises ir laisves, o pagrindini asmens teisi ir laisvi realizavimas ir garantas joms realizuoti yra prielaida demokratijai egzistuoti. Konstitucijos virenybs principas reikia, kad Konstitucija aukiausios teisins galios aktas, kiti statymai privalo atitikti Konstitucij, o visi pilieiai turi jos laikytis. Konstitucijos virenyb tvirtinta 7 str. 4. Konstitucijos sigaliojimo ir keitimo tvarka.

Dl LR Konstitucijos sigaliojimo tvarkos ir io statymo nuostatos reglamentuoja Konstitucijos sigaliojimo tvark. Pirmasis statymo straipsnis nustato, jog sigaliojus LR Konstitucijai, netenka galios LR Laikinasis Pagrindinis statymas. Kitame straipsnyje sakoma, kad Lietuvoje galioja statymai ir kiti teiss aktai, kurie galiojo iki LR Konstitucijos primimo, taiau j galiojimas apribojamas tuo, kad tie statymai ir teiss aktai turi neprietarauti Konstitucijai ir Konstitucijos sigaliojimo tvarkos statymui. Taip pat sakoma, kad jie galios tol, kol nebus pripainti netek galios arba suderinti su Konstitucija. Ypatinga Konstitucijos primimo ir keitimo tvarka, kuri skiriasi nuo paprast statym primimo ir keitimo tvarkos, yra laiko ma viena i esmini slyg, utikrinani Konstitucijos stabilum. Konstitucijos 147 str. numatyta, kad sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij turi teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup arba ne maiau kaip 3 00 tkstani rinkj. Nepaprastos padties ar karo padties metu Konstitucija negali bti taisoma. Konstitucijos 1 str. nuostata Lietuvos Respublikos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumo bdu, jeigu u ta i pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Tik referendumu gali bti keiiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmojo skirsnio Lietuvos valstyb bei keturioliktojo skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos. Konstituci jos pataisos dl kit Konstitucijos skirsni turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma ne trumpesn kaip trij mnesi pertrauka. statymo projektas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvie no balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari. statymas dl Konstitucijos keitimo sigalioja ne anksiau kaip po vieno mnesio nuo jo primimo. Galima suformuluoti kelet pagrindini konstitucijos keitimo proceso princip: 1) konstitucijos pataisa turi bti akivaizdiai btina 2) konstitucijos pataisa turi bti rengiama ir priimama laikantis vis konstitucijoje tvirtint reikalavim 3) ir rengiant, ir priimant konstitucijos patais, btinas platus Lietuvos politini jg konsensusas 4) rengiant ir priimant konstitucijos patais, negalima paeisti konstitucijos Dvasios, konstitucijos vientisumo ir suderinamumo, btina paisyti teisins technikos reikalavim. 5. Konstitucijos santykis su kitais teiss aktais. Konstitucija yra pagrindinis konstitucins teiss altinis turintis aukiausi gali. Formaliu poiriu Konstitucija yra statymas, taiau teisins galios prasme ji nra lygi statymui. Taigi galima teigti, kad ji yra statymas turintis aukiausi teisin gali, o btent todl ir isiskiriantis i kit teiss akt. Konstitucijos 7 str. nustato, kad Negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai. i nuostata ir slygoja Konstitucijos virenyb teisinje sistemoje, nes joks statymas ar kitas teiss aktas negali jai prietarauti. Dabartiniu metu svarbi viet Lietuvos teisinje sistemoje uima tarptautins sutartys, o Konstitucija, kaip pagrindinis valstybs statymas, nustato tarptautini sutari ir Lietuvos teisins sistemos santyk. Konstitucijos 138 str. treiojoje dalyje nust atoma:

Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Remiantis ia konstitucine nuostata galima teigti, kad Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys tampa Lietuvos teisins sistemos dalimi, o tai reikia, kad jos taikomos ms teisinje sistemoje ir visi valstybs organai turi j laikytis ir jas taikyti. Taiau reikia paminti ir tai, kad sudedamja teisins sistemos dalimi gali bti tik sigaliojusios tarptautins sutartys, nes sutar ties ratifikavimas dar nereikia, jog sutartis sigalioja, taipogi ne visos sigaliojusios sutartys gali bti tiesiogiai taikomos nacionalins teiss sistemoje. 6. 1992m. Lietuvos Konstitucija ir kit valstybi Konstitucijos (JAV, Pranczija, VFR)

Pranczija 1958m.: Valstybin santvarka - Respublika. Parlamentui atsakinga Vyriausyb, jam suteikta ribota statym leidybos kompetencija. Didels prezidento galios. Pagal Konstitucij veikia Konstitucin Taryba - konstitucingumo kontrols (konstitucins justicijos) staiga. statym leidiamoji valdia Dvej rm parlamentas - Nacionalinis susirinkimas ir Senatas. Parlamentui skiriamas alutinis vaidmuo: jam nustatyta palyginti neplati kompetencija leisti statymus mokesi, piliei teisi ir laisvi, valstybs aparato struktros ir organizacijos, civilins, baudiamosios ir darbo teiss klausimais. Kiti dalykai reguliuojami vyriausybs dekretais. Be to, parlamentas gali jai deleguoti teis leisti aktus ir savo kompetencijos klausimais. statym leidiamosios valdios rinkim tvarka: Nacionalinis susirinkimas renk amas visuotiniais (nuo 1974 m. sulaukus 18 m.) tiesioginiais rinkimais dviej tur sistema 5 metams. Senatas renkamas netiesioginiais rinkik kolegij departamentuose rinkimais devyneriems metams, kas treji metai atnaujinant vienu treda liu. Vykdomoji valdia Prezidentas, kuriam pavesta pasirayti ir skelbti statymus, reikalauti juos perirti, perduoti Konstitucinei tarybai. Kai kuriais atvejais prezidentas, apeidamas parlament, gali statymus parduoti svarstyti tiesiai tautai referendumu. Jis skiria vyriausybs vadov, io teikimu - ministrus, vadovauja vyriausybs posdiams. Prezidentas skiria vairius pareignus, gali paleisti emuosius parlamento rmus, prisiimti nepaprastuosius galiojimus. Jis reprezentuoja valstyb. Svarbiausiems prezidento aktams nereikia ministr kontrasignacijos. Vyriausyb atskaitinga parlamentui, nors kitais poymiais respublika prezidentin. statym vykdomosios valdios rinkimas: prezidentas renkamas specialios rinkik kolegijos, kurioje dalyvauja savivaldybi atstovai ir nedidel dalis parlamento rm atstov. Nuo 1962 m. prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais. JAV 1787 m.: Jungtini Amerikos Valstij konstitucija - aukiausias Jungtini Valstij statymas. JAV Konstitucija yra teistos JAV valdios pamatas, pagrindiantis Jungtini Amerikos Valstij ir Jungtini Valstij federalins valdios egzistavim. Konstitucijoje pa teikiama Jungtini Valstij federalins valdios organizavimo sistema. Dokumentas apibria tris pagrindines valdios akas: statym leidiamj valdi, kuri priklauso i dviej rm sudarytam Kongresui; vykdomj valdi, priklausani prezidentui; teismin valdi, vadovaujam Aukiausiojo teismo. Be i ak organizavimo numatymo, konstitucija taip pat tiksliai apibria, kokius galiojimus kiekviena aka gali vykdyti. Konstitucija taip pat palieka iskirtinai daug teisi atskiroms JAV valstijoms, tokiu bdu sukurdama Jungtini Valstij federalins sistemos valdym. JAV konstitucija yra trumpiausia ir seniausia raytin konstitucija. VFR konstitucija 1949m.: Valstybin santvarka - federacin respublika. statym leidiamoji valdia: Dveji rmai Bundestagas ir Bundesratas. ems statym leidyboje dalyvauja per Bundesrat, tautai atstovauja Bundestagas. statym leidyba priklauso Bundestagui, dalyvaujant Bundesratui. statym iniciatyvos teis priklauso federacijos vyriausybei ir abejiems rmams. Vyriausyb pirmiausia statymo projekt pateikia Bundesratui, io pritarimo reikia ir Bundestago iniciatyva priimtiems statymams, jei jie keiia konstitucij, valstybs teritorij, emi ribas ar lieia kitus emi reikalus. statym vykdomoji valdia: Prezidentas ir vyriausyb i federacinio kanclerio ir federalini ministr. Prezidentas yra maai politikai aktyvi institucija, kuriam pavesta atstovauti aliai usienyje, sudaryti tarptautines sutartis, skirti pareignus, kai kuriais atvejais paleisti Bundestag. Pagrindin viet tarp aukiausi valdios institucij uima VFR vyriausyb. Kancleriui pavedama nustatyti vidaus ir usienio politikos krypti s, kontroliuoti ministr veikl. Nesutariant dl veiklos tarp kanclerio ir Bundestago galimas kanclerio pakeitimas arba Bundesta go paleidimas. mogaus teiss Piliei teisms ir laisvms skiriama daug vietos. Pirmasis straipsnis skelbia mog pagrindine valstybs figra, jo orumas nelieiamas, valdios pareiga j gerbti ir saugoti. Deklaruojamas asmens, tikjimo, sins, nuomons reikimo lygiateisikumas. Susirinkim, sjung ir kt. laisvs, taip pat santuokos ir eimos apsaugos garantijos. Federacijos konstitucinis teismas: savarankika konstitucin institucija, kuri derina federacijos ir emi statymus su Pagrindiniu statymu, sprendia federacijos ir emi, emi tarpusavio konfliktus, taip pat piliei konfliktus, susijusius su konstitucija. Po pus sudties renka abeji parlamento rma i.