KRAUJO SISTEMOS PATOFIZIOLOGIJA

Kraujo lsteli normali raida. Kraujo forminiai elementai eritrocitai,

granuliocitai, monocitai ir limfocitai vystosi
i vienos daugiapotencins
hemopoezins kamienins lstels. Kaul iulpuose i jos vystosi 2 tip lstels:
1. limfocit kamienin lstel, i kurios vystosi pro-B ir NK, ir pro-T ir
limfocitai, veikiant thymus ir bursa Fabricii analogo (kaul iulp) biologikai
aktyvioms mediagoms;
2. daugiapotencin mieloidin kamienin lstel, i kurios vystosi vis tip
kamienins lstels: a) eritroidin/megakariocitin kamienin lstel; b)eozinofilin
kamienin lstel; c)granuliocit ir makrofag kamienin lstel.
In vitro kultivuojant ias lsteles, jos sudaro diferencijuot pirmtak kolonijas,
todl jos yra vadinamos kolonij sudarantieji vienetai (colony forming units, CFU-S).
Eritroidin/megakariocitin
lstel
diferencijuojasi

eritroidinio
ir
megakariocitinio tipo lsteles. Eritroidinio tipo kamienini lsteli skiriami du tipai.
Remiantis lsteli kolonij morfologinmis ypatybmis labiau primityvios lstels yra
vadinamos BFU-E (burst forming units-eritrocite sprogim sudarantieji vienetai
eritrocitai). Jos sudaro dideles daugiaskiltes kolonijas ir vlesnioji stadija CFU-E
(colony forming units-eritrocite kolonijas sudarantieji vienetai eritrocitai), jie
sudaro maesnes kolonijas.
BFU-E lsteli augimas kultroje reikalauja augimo faktori IL-3 ir GM-CSF.
IL-3 sintetina kaul iulp stroma ir T limfocitai, o jis skatina augim ir proliferacij
daugelio lsteli eritrocit, granuliocit, makrofag, eozinofil, bazofil, tuklij
lsteli. GM-CSF sintetina fibroblastai, endotelio lstels ir T limfocitai (aktyvinti IL1 ir TNF). Jo lstels taikiniai yra kamieniniai eritrocitai (BFU-E), granuliocitai,
makrofagai, eozinofilai, megakariocitai.
Lsteli proliferacij ir brendim skatina augimo faktoriai citokinai, kuriuos
sintetina kaul iulp stromos lstels, fibroblastai, T limfocitai. Pradini kamienini
lsteli proliferacij skatina C Kit ligandas, IL-3 (vis lsteli), IL-5 - E0, IL-11
trombocit, GM-KSF granuliocit, makrofag, T limfocit.............
Kita linija, tai CFU-GM (kolonijas sudarantieji vienetai granuliocitai-makrofagai)
sudaryti i neutrofil ir makrofag pirmtak miinio. I daugiapotencins kamienins
lstels dar vystosi CFU-EO. I i kolonijas sudarani kamienini lsteli isivysto
daugelio lsteli pirmtakai proeritroblastai, mieloblastai, megakarioblastai,
monoblastai, eozinofiloblastai. I j vystosi visos subrendusios kraujo lstels.
Pradins kamienins lstels proliferuoja (CFU-GM), o blast tipo lstels jau tik
diferencijuojasi labiau subrendusias.
CFU-E (2 lsteli stadija) proliferacij skatina eritropoetinas, kur sintetina
inkstai, o taip pat iek tiek kepenys.
Kaul iulpai nra tik kamienini lsteli rezervuaras, bet jie sudaro mikro
aplink, kurioje vyksta lsteli pirmtak proliferacija ir diferenciacija. Be to, jie
reguliuoja diferencijuot lsteli patekim cirkuliacij. Kaul iulpai yra sudaryti i
daugelio plonasieni sinusoid, iklot vieno sluoksnio endotelio lsteli. Be to, j
sien sudaro bazin membrana ir adventicins lstels. Tarp sinusoid tinklo yra
isidsiusios grups hemopoezini ir riebalini lsteli. Diferencijuotos subrendusios
lstels patenka sinusus, praeidamos pro endotelio lsteles ir po to patenka
cirkuliacij.
Kaul iulp tyrimai svarbs diagnozuojant kraujo ligas. Kaul iulpai tyrimui yra
gaunami sternalins punkcijos metu. Nustatomas atskir lsteli santykis kaul
iulpuose, kuris patologijos metu pakinta. Fiziologinmis slygomis kaul iulpuose

yra 60 granuliocit ir j pirmtak, 20 eritroidini pirmtak, 17 limfocit ir j

pirmtak ir 3 eozinofil. Taigi normalus mieloidini/eritrocitini lsteli santykis
yra 3:1. Tarp mieloidini lsteli daugiausia yra mielocit, jaunj, lazdelini ir
segmentuot neutrofil. Tarp eritroidini lsteli polichromatofiliniai ir
ortochrominiai normoblastai.
Eritrocit patologija
Anemija maakraujyst tai eritrocit ir Hb sumajimas kraujo trio vienete.
Pilnai oksigenuotame kraujyje 1 g Hb pernea 1,39 ml O2. sumajus jo kiekiui,
maiau O2 perneama. Tuomet sumajus O2 perneim organizmas kompensuoja
iais mechanizmais:
1. padidinant 2,3-difosfoglicerato koncentracij eritrocite, kuriam veikiant
oksihemoglobino disociacijos kreiv pasislenka dein ir padidja atsipalaiduojanio
O2 kiekis i kiekvieno gramo hemoglobino, esant ir normaliam jo slgiui kapiliaruose;
2. persiskirstant kraujui ir padidjus kraujotakai tuose organuose, kuriuose
O2 poreikis yra didiausias;
3. stiprinant irdies darb, didjant minutiniam triui;
4. suaktyvjus kvpavimui.
Klinikinis anemijos sindromas. Nespecifini klinikini anemij poymi visuma
vadinama klinikiniu anemijos sindromu. Pagrindiniai sindromo poymiai yra: 1.kno
dang blykumas. Odos blykumas yra pirmiausia akis krintantis klinikinis anemijos
simptomas; 2.irdies hiperfunkcija. Padidjs irdies idirbis yra pagrindinis
kompensacijos mechanizmas, kuriuo organizmas reaguoja sumajus Hb kiek.
Atsiranda tachikardija, padidjusi arterij pulsacijos amplitud, hemodinaminiai
esiai. Sveikas miokardas ilgai toleruoja irdies hiperfunkcij, taiau ilgainiui
anemija komplikuojasi krtins angina ir irdies dekompensacija; 3.plaui
hiperfunkcija. Ligonis jauia dusul dispnja, padanja kvpavimas tachipnja.
Padanjusi ventiliacija kompensacins reikms neturi, ji atsiranda dl kvpavimo
centro atsako hipoksij ir hiperkapnij; 4.cerebrini simptom kompleksas. Jis yra
susijs su smegen hipoksija ir pirmiausiai pasireikia bdingais aki simptomais:
staigiai pereinant i horizontalios vertikali padt, sutrinka rega, aptemsta arba ima
raibuliuoti akyse. Labai bdingas galvos svaigimas, sutrinka kno koordinacija,
sutrinka psichin veikla, blogja atmintis, gali atsirasti nemiga; 5.miogeniniai
simptomai. Dl raumen hipoksijos ligoniai skundiasi bendru silpnumu, greitu
nuovargiu, nes trkstant deguonies, stiprja anaerobin glikoliz ir kaupiasi pieno
rgtis.
Anemij klasifikacij yra vairi:
1.
pagal isivystymo mechanizm (patogenezin), labiausiai priimta. Skiriami
3 patogeneziniai anemij isivystymo mechanizmai: nukraujavimas, eritrocit
hemoliz ir eritrocit gamybos sutrikimai. Pagal i klasifikacij skiriamos tokios
anemijos: a)pohemoragin, b)hemolizin, c)anemijos dl kraujo gamybos sutrikimo.
2. pagal kraujodaros tip anemijos skirstomos 2 grupes: a)kai normali
kraujodara (eritroblastas, normoblastas bazofilinis, polichromatofilinis ir oksifilinis
retikuliocitas) anemijos esant normoblastinei eritropoezei; b)kai eritropoez bna
embrioninio tipo (megaloblastas megalocitas) tai anemija su megaloblastine
eritropoeze.
3. pagal kaul iulp regeneracines savybes anemijos skirstomos :
hiperregeneracines, hiporegeneracines ir agregacines. Esant hiperregeneracinei
anemijai, bna raudonj kaul iulp hiperplazija, kraujyje padaugja retikuliocit
(daugiau 1), atsiranda normoblast, eritroblast, polichromatofilini eritrocit. iam

tipui priklauso pohemoragin ir hemolizin anemija. Hipo- ir aregeneracins anemijos

metu eritropoez yra sultjusi, kraujyje sumaja retikuliocit arba j visai nra,
aregeneracins anemijos atveju kaul iulpuose bna panmyelophthysis (kaul iulp
diova).
4. pagal eritrocit morfologij (dyd) ir nusidaym anemijos bna:
1.normocitin, normochromin, kai anemijos metu eritrocitai yra normalaus dydio ir
formos ir j yra normalus nusidaymo indeksas (1,0). iam anemij tipui priklauso
anemija po maus nukraujavimo, hemolizin anemija; 2.makrocitin normochromin
arba hiperchromin. Ji pasitaiko esant vit. B12 ir folins rgties deficitui;
3.mikrocitin, hipochromin anemija mai eritrocitai (maesnio u 7 mikronus
diametro) ir nuspalvinimo indeksas maesnis u 1,0. i anemija bna trkstant Fe,
esant ltiniam kraujavimui, sutrikus globino sintezei.
Kokybiniai eritrocit pokyiai anemij metu
Paprastai visi eritrocitai yra vienodos formos ir dydio. Fiz. slygomis
eritrocitai yra disko formos. Sergant anemija, atsiranda vairi form (pjautuvo,
kriaus, butelio) eritrocit. is reikinys vadinamas poikilocitoz. Eritrocit dydio
vairumas vadinamas anizocitoze. Normali eritrocit diametras 7-8 mikronai,
anemij metu atsiranda mikrocit (4-6 mikronai), makrocit (8-12 mikron),
megalocit (vir 12 mikron). Nevienodas eritrocit nusidaymas vadinamas
polichromatofilija. Maa Hb turintieji eritrocitai daosi blogai, tai hipochrominiai
eritrocitai. Megaloblastai turi daug Hb ir tamsiau nusidao tai hiperchrominiai
eritrocitai. Anemij metu kraujyje atsiranda eritrocit, kurie daosi tiek rgiais, tiek
ir arminiais daais polichromatofiliniai eritrocitai. Sunki anemij atvejais kraujyje
atsiranda eritrocit su tarpais oli kneliai tai eritrocituose esanios branduolio
liekanos. Kebo iedai branduolio apvalkallio liekanos. Heinco-Erlicho kneliai
tamsiai nusida ekscentrikai es tarpai jie susidaro koaguliavus hemoglobinui.
Megaloblastai, oli kneliai ir Kebo iedai rodo, kad vyksta patologin
eritropoez. Retikuliocitoz, polichromatofilija ir normoblastai atsiranda, sustiprjus
fiziologinei eritrocit regeneracijai.
Pohemoragin anemija
Ji gali bti mi ir ltin.
mi isivysto po maus nukraujavimo. Netekus staiga kraujo, eidia labiau kraujo
trio netekimas, o ne hemoglobo. Gali isivystyti hipovoleminis okas ir mirtis. Jeigu
ligonis igyveno (nukraujavus maiau kaip 50 kraujo) sijungia kompensacins
reakcijos: 1)refleksin kompensacijos faz eritrocitai imetami i kraujo dep; 2)po
48-72 val. po nukraujavimo audini skysiai difunduoja kraujagysles ir taip dalinai
atsikuria kraujo tris (hidremin kompensacijos faz). Esant hipovolemijai yra
slopinami aortos lauko........., kurie reaguoja kraujagysli sienels tempim. Tai
refleksikai dirgina trokulio centr, pagumburyje ir ADH sekrecij. mogus jauia
trokul ir geria, o dl SDh hipersekrecijos padidja vandens reabsorbcija
distaliniuose inkst kanalliuose. Be to, esant hipovolemijai maiau yra tempiama
prieirdi sienel ir maiau sekretuojama prieirdi natriurezinio faktoriaus, kuris
slopina Na reabsorbcij, esant jo maiau, Na reabsorbuojamas bus daugiau, kuris
didins kraujo osmosin slg. Dl hipoksemijos skatinama eritropoetino sintez,
suaktyvja eritropoez, todl kraujyje padaugja retikuliocit (20-30). Tai atsitinka
prajus 7 dienoms po nukraujavimo. Eritropoez aktyvja, o eritrocit
hemoglobinizacija yra nepakankama dl geleies trkumo ((MCH maesnis

hipochromin anemija). Trombocitai ir granuliocitai yra mobilizuojami i pasieninio

pulo kraujotak, todl nukraujavus atsiranda trombocitoz ir leukocitoz.
Ltin pohemoragin anemija atsiranda, kai organizmas ilg laik po truput
nukraujuoja, kai eritrocit netekimas virija j regeneracines galimybes arba kai yra
isek Fe rezervai. Be kraujo netekimo, Fe deficitas stiprins anemijos progresavim ir
isivystys ferodeficitin anemija nagrinjama.
Hemolizin anemija atsiranda tais atvejais, kai eritrodierez (irimas) virija
eritropoez. ioms anemijoms yra bdinga: 1)eritrocit normalaus igyvenimo trukm
sutrumpja (norma 120 dien); 2)hemoglobino katabolizmo mediag kaupimasis
hiperbilirubinemija; 3)eritropoezs suaktyvjimas kaul iulpuose, kompensuojant
eritrocit netekim. Kraujyje retikuliocitozs > 1.
Fiziologinmis slygomis pasen eritrocitai suyra blunies makrofaguose.
Esant hemolizinei anemijai prielaikin eritrocit hemoliz taip pat daniausiai vyksta
mononuklearini fagocit sistemoje (ekstravaskulin hemoliz). ymiai reiau
hemolizini anemij metu eritrocit hemoliz vyksta ir intravaskuliariai. Tai gali
atsitikti: 1)mechanikai eidiant eritrocitus po irdies votuv protezavimo; 2)esant
daugybinei intravaskulinei koaguliacijai kai dl tromb labai susiaurja kapiliarai ir
eritrocitai pro juos yra paeidiami mikroangiopatin anemija; 3) komplemento
sukelta hemoliz (C5-9). Komplement gali aktyvinti antiknai (perpylus kitos grups
krauj, autoantiknai) arba komplementas gali lizuoti eritrocitus ir nesant antikn, tai
pasitaiko esant retai patologijai paroksizminei hemoglobinurijai. Intravaskulin
hemoliz sukelia: 1.hemoglobinemij; 2.hemoglobinurij; 3.methemalbuminemij;
4.gelt; 5.hemosiderinurij. kai hemoglobinas, suirus eritrocitui, patenka plazm jis
prisijungia prie 2-globulino (haptoglobino), susidaro komplekas, kuris nepraeina pro
inkst filtr ir nepatenka lapim. I plazmos kompleksas retikuloendotelinje
sistemoje suyra ir susidaro netiesioginis bilirubinas, isivysto gelta. Kai visas
haptoglobinas yra sujungtas, liks laisvas hemoglobinas yra oksidinamas
methemoglobin ir tuomet laisvas Hb ir methemoglobinas yra iskiriami pro inkstus,
lapimas tampa raudonai-rudas hemoglobinurija ir methemoglobinurija. Kai inkst
ekskrezins galimybs virijamos, methemoglobinas jungiasi su albuminais ir
susidaro methemalbuminemija. Inkst proksimalini kanalli epitelins lstels dal
besifiltruojanio hemoglobino reabsorbcija, jose i Hb atsipalaiduoja geleis ir
isivysto inkst kanalli epitelio hemosideroz. Nusilups hemosiderozs paeistas
epitelis sukelia hemosiderinurij.
Ekstravaskulin hemoliz vyksta tuomet, kai eritrocitai yra maiau elastiki,
nesideformuoja, kai yra pakitusi j forma. Pavyzdiui, paveldimos sferocitozs arba
pjautuvins anemijos atvejais. Ekstravaskulins hemolizs patogenezje svarbu tai,
jog eritrocitams praeiti pro blunies sinusoidus reikia bti elastikiems ir stipriai
deformuotis, taiau kai jie nra elastiki ir nesideformuoja, jie nepraeina pro blunies
sinusus ir yra blunies makrofag fagocituojami. Dl to atsiranda hiperbilirubinemija
ir gelta, be to, dl blunies makrofag hiperfunkcijos bna splenomegalija.
Hemolizini anemij klasifikacij yra vairi. Labiausiai priimtina
patogenezin: 1.hemolizin vyksta dl endogenini (intrakorpuskulini) prieasi.
Tai daugiausia paveldimos hemolizins anemijos; 2.hemoliz dl ekzogenini
(ekstrakorpuskulini) prieasi. Tai gytos hemolizins anemijos.

Endogenins paveldimos hemolizins anemijos

Paveldima sferocitoz (PS) - paveldima autosominiu dominantiniu bdu liga,
kai yra eritrocit membranos defektas, eritrocitai tampa sferiki, sunkiai keiia form
ir sunkiai deformuojasi, todl blunyje yra fagocituojami. ios ligos patogenez
galutinai nra aiki, pastarj met tyrimai parod, jog sergant ia liga yra eritrocit
membranos defektas, trksta vieno i eritrocit membranos baltym, daniausiai
spektrino, ankirino. Dl to eritrocit membrana pasidaro nestabili. Sferiki eritrocitai
suyra blunyje, nes j paalinus anemija praeina, o sferiki eritrocitai ilieka.
PS klinikiniai poymiai: anemija, splenomegalija, hemolizin gelta (vyrauja
netiesioginis bilirubinas). Sumajs sferocit osmozinis rezistentikumas
hipotoniniams tirpalams (normalaus minimalus 0,44NaCl, maksimalus 0,32
NaCl). Danai susidaro pigmentiniai tulies psls akmenys.
Hemolizin anemija dl eritrocit ferment deficito. Eritrocitus ir j
membran eidia ekzogeniniai ir endogeniniai oksidintojai. Fiziologinmis
slygomis intraceliulinis redukuotas gliutationas inaktyvina tuos oksidintojus. Dl
paveldimo ferment trkumo, sutrikus eritrocite pentoziniam ciklui arba gliutationo
metabolizmui, eritrocitai neapsaugo savs nuo oksidintoj poveikio ir vyksta j
hemoliz.
Daniausiai yra paveldima gliukozs-6-fosfatdehidrogenazs (G6FD)
piruvatkinazs stoka. is fermentas dalyvauja pentoziniame cikle NADF redukuoja
NADF, H2. Paveldimumas yra susijs su X chromosoma. Taigi vyrams visuose
eritrocituose trksta G6FD, o heterozigotms moterims pus eritrocit bus normals,
pus su defektu. Sergant ia liga hemolizin kriz sukelia vairs oksidinantieji vaistai
sulfamidai, antimaliariniai preparatai, o taip pat infekciniai procesai, stresas, kuri
metu makrofaguose susidaro aktyvi deguonies radikal.
Patogenez. G6FD stoka eritrocite sutrinka pentozinis ciklas t.y. NADF
redukavimas NADF. H2 sutrinka redukuoto gliutationo susidarymas sutrinka jo
antioksidacinis veikimas (neinaktyvuoja aktyvi O2 metabolit, susidarani
infekcijos, vaist poveikyje) peroksidin Hb, eritrocit membran oksidacija
padidja eritrocit membran pralaidumas Na, H2O veriasi eritrocit eritrocito
hemoliz (i liga dar vadinama favizmu, nuo arkli pupeli ries vicis fava, kurios
sukelia hemoliz).
Hemoglobinopatijos. Pjautuvin anemija atsiranda dl HbS buvimo
eritrocituose, vykus geno, atsakingo u HbA sintez, mutacijai. HbS skiriasi nuo HbA
tuo, kad jo beta-grandinje neigiamai krauta gliutamino rgtis pakeista neutraliu
valinu. Susirgimas paveldimas dominantiniu bdu. Homozigotiniai pagal HbS gen
individai anksti mirta, nes j organizme HbS sudaro 76-100. Heterozigotiniai
individai serga lengvesne forma, nes HbS j eritrocituose sudaro 20-45, o HbA
55-80. Sumajus O2 parcialiniam slgiui, hipoksijos slygomis (kalnuose, narkozs
metu, veniniame kraujyje), o taip pat acidozs atveju, blogai tirpus, elektroneutralus
redukuotas HbS polimerizuojasi, ikrenta kristal pavidalu, o ie deformuoja
eritrocitus, jie gauna pjautuvo form drepanocitai. J osmozinis rezistentikumas
sumajs, jie fagocituojami blunyje, hemolizuojasi, vystosi hemolizin anemija su
sunkiu hipoksiniu sindromu, nes drepanocitai nesugeba perneti O 2. HbS paplits
maliarinse teritorijose, nes plasmodium viva nesivysto drepanocituose.
Pjautuvins anemijos metu sutrinka mikrocirkuliacija, drepanocitai trikdo
kapiliarin kraujotak, juos ukema ir sukelia audini iemij.

Pjautuvinei anemijai bdinga: 1)didelio laipsnio anemija; 2)kraujagysli

usikimimo komplikacijos; 3)padidjs polinkis infekciniams procesams:
hiperbilirubinemija.
Dl anemijos yra ltins hipoksijos bkl, kuri paeidia blun, plauius. Dl
mikrocirkuliacijos sutrikimo, usikimus kraujagyslms, vairiuose organuose gali
isivystyti infarktai, daniausiai yra paeidiami kaulai, plauiai, kepenys, smegenys,
blunis, varpa.
Ligoniai danai serga vairiais infekciniais procesais. Tai yra dl funkcins
splenektomijos kai blunies funkcija yra nusilpusi ir blokuota intensyvios
eritrofagocitozs.
Hiperbilirubinemija (vyrauja netiesioginis bilirubinas) sukelia gelt, kartais
susidaro pigmentiniai tulies psls akmenys.
Talasemija tai paveldimas Hb molekuls alfa- ir beta- grandini sintezs
sutrikimas. Suaugusio mogaus eritrocitai turi savyje 96 HbA1 (2 2), 3 HbA2 (2
2) ir 1HbF (fetalinio) (2 2).
Alfa-talasemijos atveju visai nesintetinamos alfa-grandins, todl nesusidaro
nei HbA1, HbA2, nei HbF. Taiau sintetinamas beta-grandini perteklius ir susidaro
HbH, kuris eritrocituose kaupiasi bazofilini takeli pavidalu, primena retikuliocitus.
Beta-talasemijos atveju nesintetinamos beta-grandins, o kadangi alfa-grandini
sintez nra sutrikusi, eritrocite susidaro j perteklius. Jos sudaro nepatvarius
agregatus, kurie precipituoja eritrocit pirmtakuose ir sudaro netirpius tarpus. Tai
paeidia lsteli membranas ir tokie eritrocit pirmtakai kaul iulpuose suyra
neefektyvi eritropoez. Kraujyje cirkuliuojani, tarpus turini eritrocit didelis
procentas suyra blunyje.
Paroksizmin nakties hemoglobinurija yra reta neinomos etiologijos liga,
pasireikianti intravaskuline hemolize, ypa intensyvia nakt. ios ligos patogenezs
pamat sudaro padidjs eritrocit jautrumas komplemento sukeliamai lizei. Padidjs
eritrocit jautrumas yra dl j membranos baltym trkumo, kuris inaktyvuoja C3
konvertaz ir tuo paiu slopina spontanin in vivo alternatyv komplemento
aktyvinimo bd. Be eritrocit tas pats membranos defektas yra leukocituose ir
trombocituose. Liga pasireikia intravaskuline hemolize, kuri pasireikia priepuoliais
ir daniausiai nakt. Be to, danai bna trombozs (kepen, smegen ven), anemija,
leukocitopenija, infekciniai procesai, hemoglobinurija.
Imunohemolizin anemija (IHA)
i hemolizin anemij sukelia ekzogeniniai mechanizmai . J tiksliau vadinti
imunohemolizine, nes kai kuriais atvejais j sukelia vaistai. i anemija gali bti
savarankika liga, vadinama pirmine (60) ir antrine (40), kuri atsiranda sergant
kitomis ligomis viu, limfoma, virusine infekcija, o taip pat pavartojus kai kuriuos
vaistus. Visais atvejais hemoliz yra susijusi su prieeritrocitiniais antiknais.
Imunohemolizins anemijos yra klasifikuojamos pagal antikn, kurie j sukelia
ypatybes. J yra 3 rys: 1)ilumos antiknai, efiksuoja komplemento, IgG I poklasio,
aktyvs 370C; 2)alioagliutininai, IgM klass, aktyviausi 0-40 temperatroje,
komplement fiksuoja auktesnje temperatroje, taiau eritrocit agliutinacij Igm
antikn ir komplemento pagalba sukelia emesnje temperatroje; 3)alio
hemolizinai IgG antiknai, jungiasi prie eritrocit emoje T0, fiksuoja komplement
ir sukelia hemoliz, kai temperatra pakyla iki 30 0C. ie antiknai nustatomi Kumbso
antiglobulino mginiu.

ilumos antikn AHA

60 vis AHA yra pirmins, idiopatins. Likusios 40 yra antrins dl vio,
leukozi, kit autoimunini lig (ypa SRV), vaist, virusins infekcijos. Antiknai
prie eritrocitus yra randami abiej tip AHA atvejais. Esant dideliam IgG I poklasio
autoantikn titrui, sukeliama intravaskulin eritrocit hemoliz, taiau didesnis
eritrocit kiekis suyra juos fagocituojant makrofagams, eritrocitai, prijung IgG klass
autoantiknus, jungiasi prie monocit arba blunies makrofag F receptori ir yra
fagocituojami
Vaist sukelta hemolizin anemija
Skiriami 3 antikn sukeliami hemolizs mechanizmai: 1)Hapteninis
mechanizmas. Vaistas veikia kaip haptenas, jis jungiasi prie eritrocito membranos ir
prie eritrocito-vaisto kompleks yra sintetinami antiknai, kurie prisijung prie
eritrocito aktyvina komplemento sistem ir susidars C5-9, sukelia eritrocito
hemoliz; 2.Imunini kompleks mechanizmas. Vaistas, kaip haptenas, jungiasi prie
plazmos baltym ir prie vaisto-baltymo kompleks yra sintetinami antiknai.
Susidars IK nespecifikai jungiasi prie eritrocit FC receptori, aktyvinama
komplemento sistema, susidars C5-9 kompleksas hemolizuoja eritrocitus
intravaskuliariai. Taiau eritrocit hemoliz danai vyksta ekstravaskuliariai. iuo
atveju eritrocito membranos paviriuje esantis Ik per F C arba C3b receptorius jungiasi
prie blunies makrofag, kurie fagocituoja t eritrocit ir vyksta hemoliz. Dl
blunies makrofag suaktyvjimo bna aplenomegalija; 3.Autoantikn
mechanizmas. Kai kurie vaistai (-metildopa) sukelia ilumos autoantikn prie
eritrocit endogeninius antigenus (Rh antigenus) gamyb.
alio agliutinin AHA
i imunins hemolizins anemijos form sukelia IgM klass antiknai, kurie
intensyviai jungiasi prie eritrocit emoje temperatroje (0-40C) ir ilieka
imunologikai aktyvs ir auktesnje temperatroje, kuri bna ir in vivo (30-32 0C).
kadangi jie agliutinuoja eritrocitus emoje temperatroje, jie yra vadinami alio
agliutininais. Ligoniai skundiasi galni skausmu, j pabalimu, patinimu, cianoze,
ypa altyje. iuos klinikinius poymius slygoja eritrocit agliutinacija ir
komplemento fiksavimas distalinse kno dalyse, kur kno temperatra sumaja
emiau 300C. alio agliutininai sukelia eritrocit agliutinatus, kurie trikdo distalini
kno dali mikrocirkuliacij. Be to, ie antiknai taip pat sukelia eritrocit
intravaskulin hemoliz fiksuodami j paviriuje C3b, ir tokiu bdu slygoja j
fagocitoz blunies makrofaguose.
Paraksizmin alio hemoglobinurija. ios patologijos atveju eritrocit
hemoliz vyksta intravaskuliariai. Autoantiknai, alio hemolizinai sukelia mi
masyvi hemoliz, su hemoglobinurija, kuri pasireikia ligoniui susidrus su aliu.
Autoantiknai priklauso IgG klasei (Donath-Landsteines) ir yra susidar prie
eritrocit P antigenus. Jie prisitvirtina prie eritrocit, emoje temperatroje prijungia
komplement (distalinse kno dalyse), pakilus temperatrai komplemento sistema
yra aktyvinama, susidars C5-9 sukelia eritrocit hemoliz. Paroksizmin alio
hemoglobinurija daniausiai atsiranda po vairi infekcini proces (ypa virusins
infekcijos) mikroplazmins pneumonijos, tym, parotito. Ji pasireikia miai,
atsiranda raumen skausmai, kariavimas, hemoglobinurija. i autoantikn
gaminimosi mechanizmai ligi iol nra aiks.
Anemijos dl sutrikusios eritropoezs
Eritropoez gali sutrikti dl vairi prieasi: 1.dl eritropoezei btin
mediag stokos (trkstant vitamino B12, folins rgties, atsiranda megaloblastin

anemija, trkstant Fe ferodeficitin); 2.anemijos dl kaul iulp kamienini lsteli

sutrikimo aplastins anemijos.
Megaloblastins anemijos. Megaloblastins anemijos yra anemij grup,
kuri sukelia vitamino B12 ir folins rgties stoka organizme. Periferiniame kraujyje
ir kaul iulpuose atsiranda dideli eritrocit ir j pirmtak (megalocit ir
megaloblast), tai susij su j sultjusiu brendimu ir proliferacija. Yra eritrocit
poikilocitoz, dauguma j yra makroovalocitai, jie yra daugiau prisisotin
hemoglobinu. Eritrocituose yra oly kneli ir Kebo ied, sumajs retikuliocit
skaiius. Diferencijuojantis eritrocitams, citoplazmoje kaupiasi hemoglobinas, taiau
branduolio brendimas atsilieka. Branduolio ir citoplazmos brendimo
asinchronikumas bdingas ir kitoms intensyviai besidauginanioms lstelms
(leukocitams, trombocitams, virkinimo trakto epitelinms lstelms). Taip kraujyje
atsiranda dideli hipersegmentuoti leukocitai, trombocitai. Kaul iulp
mieloidini/eritroidini lsteli normalus santykis 3:1, esant vitamino B12 virsta 1:1.
Patogenez. Labai nedetalizuojant galima sakyti, kad vitaminas B 12 ir folin
rgtis kaip kofermentai dalyvauja DNR sintezje. J trkstant, sutrinka DNR
sintez. RNR ir baltym sintez nra sutrikusi, taiau kadangi citoplazmos
padidjimas neatitinka DNR sintezs, tai trikdo lsteli mitozin dalijims. ie
citologiniai sutrikimai slygoja: 1.neefektyvi eritropoez; 2.patologik eritrocit,
linkusi hemolizuotis, gamyb. Neefektyvi eritropoez vyksta dl keli prieasi:
a)branduolio brendimo sultjimas ltina eritrocit gamyb; b)megaloblast
autohemoliz kaul iulpuose vyksta ymiai intensyviau negu normali normoblast,
juos aktyviau fagocituoja kaul iulp makrofagai. Kaul iulpuose taip pat vyksta
leukocit ir trombocit pirmtak prielaikin hemoliz, dl to atsiranda
leukocitopenija ir trombocitopenija. Suaktyvjusios hemolizs mechanizmas nra
aikus. Manoma, kad hemolizei turi takos endogeniniai eritrocit defektai.
Megaloblastins anemijos
t.y. vit. B12 stoka, prieastys yra vairios.
Etiologins prieastys yra skirstomos 2 grupes:
1.sumajs patekimas organizm: a)nepilnavert mityba; b)sutrikusi rezorbcija
virkinimo trakte vidinio Kastlio faktoriaus trkumas (Perniciozin AdisonoBirmerio anemija, gastrektomija); malabsorbcija; difuzin arn liga (limfoma,
sistemin skleroz, plonosios arnos rezekcija); c)arnyno parazitai (platusis
kaspinuotis ir kt.) suvartoja vit. B12 ir mogaus organizmui jo pritrksta.
2.padidjs vitamino B 12 poreikis organizme ntumo metu, sergant
hipertiroidizmu, iplitusiu viu.
I megaloblastini anemij yra iskiriamas atskiras nozologinis vienetas
piktybin (permiciozin) Adisono-Birmerio anemija. Vitamino B12 sutrikusios
rezorbcijos prieastis, sergant ia anemija, yra ltinis, atrofinis gastritas ir vidinio
Kastlio faktoriaus trkumas. Vitamino B12 arba cianokobalamino rezorbcijai yra
reikalingas vidinis Kastlio faktoriaus (gastromukoproteinas), kur sekretuoja
skrandio dugno gleivins parietalins lstels. Vit B12 patenka su maistu, maist
pavirkinus, vit. B12 tampa laisvas, jis jungiasi prie seili liauk ir skrandio gleivins
sekretuojamo vit. B12 prijungianio R baltymo. R vit. B 12 kompleksai yra nuneami
12-pirt arn, kur suskyla veikiami kasos suli ir atskils vit. B 12 jungiasi prie
vidinio faktoriaus (VF). VF vit. B12 kompleksas nuneamas klubin arn (ileum),
kur jis prisijungia prie VF specifini receptori esani arnos gleivins lsteli
paviriuje. Vit. B12 patenka lsteli vid, i gleivins lsteli vit. B12 yra
pagriebiamas kraujo plazmos baltymo transkobalamino II, kuris j nunea kepenis ir
aktyviau proliferuojani lsteli vietas (kaul iulpus, virkinimo trakto gleivin).
Vit. B12 dalyvauja dviejose mogaus organizme vykstaniose reakcijose:

1.transmetilinimo reakcijoje, kurioje metilkobalaminas atiduoda CH3 grupes, ir yra

regeneruojama metiltetrahidrofolin rgtis tetrahidrofolin, kuri svarbi susidarant
DNR pirmtakui. Todl trkstant vit. B12 sutrinka DNR sintez; 2.kobalaminas
dalyvauja kaip kofermentas reakcijoje, kurioje metilmalonyl-KoA virsta sukcinylKoA. Trkstant vit. B12, daugja metilmalonins rgties, kuri slygoja nenormali
riebij rgi susidarym. ios riebiosios rgtys siskverbia neuron lipidus, ardo
mielin ir sukelia neurologines komplikacijas.
Piktybine anemija iek tiek daniau
serga vyresni mons, sergama
daniausiai tarp 50-80 met amiaus.
Patogenez. Suaugusij piktybins anemijos metu visuomet bna ltinis
atrofinis gastritas. Skrandio gleivins atrofij slygoja parietalini lsteli irimas,
limfocit ir plazmini lsteli infiltracija ir gleivins branduoli pakitimai, panas
kaul iulp lsteli pakitimus. Be to, daugelio piktybine anemija serganij,
randami trij tip antiknai: 1.75 ligoni randami antiknai, kurie blokuoja VFvit.B12, prisijungim prie gleivins lsteli, vadinami blokuojantieji antiknai;
2.prisijungiantieji antiknai, jie reaguoja ir su vidiniu faktoriumi ir su VF-vit.B 12
kompleksu. Jie randami 50 ligoni kraujo serume ir skrandio sultyse; 3.treias
antikn tipas randamas 85-90 ligoni. Jie lokalizuojasi skrandio parietalini
lsteli mikrogaureli kanalikulinje sistemoje, vadinami parietaliniai kanalikuliniai
antiknai. Be to, kai kuri ligoni T limfocitai yra sensibilizuoti vidiniam faktoriui
(blasttransformacijos reakcija ir teigiamas makrofag migracijos slopinimo testas).
Taigi i i imunologini pokyi matome, jog piktybin anemija yra
autoimunin liga ir kad autoantiknai yra vit. B12 rezorbcijos sutrikimo prieastis.
Piktybins anemijos poymiai: 1) Hb ir eritrocit sumajimas; 2)
megaloblastai ir megalocitai kraujyje; 3)padidjs MCH; 4) leukocitopenija su
hipersegmentuotais granuliocitais; 5)trombocitopenija; 6)neurologiniai pakitimai
funikulin mieloz nugaros smegen upakalini ir onini stulp degeneracija; 7)
Achlorhydrija; 8) metilmalonins rgties ekskrecija su lapimu; 9)retikuliocitin
kriz (retikuliocit 30-50) po parenteralaus vit. B12 virktimo ir bkls
pagrjimas.
Geleies deficitin anemija
Ferodeficitin anemija pasitaiko daniausiai i vis anemij, j sukelia ios
prieastys: 1.Fe trkumas maiste; 2. sutrikusi Fe rezorbcija; 3.padidjs poreikis;
4.besikartojantis kraujo netekimas
1.Fe organizmas kasdien netenka nuo 1-1,5 mg. I maiste esanio Fe tik 1015 yra rezorbuojama. Normaliai maitinantis mogus su maistu gauna apie 15-20 mg
Fe, taigi tokio kiekio pilnai pakanka. Taiau Fe trksta maai isivysiusi ali
maisto racione, kur vyrauja vegetarikas maistas.
2.Fe rozorbcija sutrinka esant bendram malabsorbcijos sindromui (spru,
celiakija), taip pat po gastrektomijos dl HCl trkumo, esant hipacidiniam gastritui
3.padidjs Fe poreikis bna ntumo metu ir vaikystje augant, tuomet
dietoje turi bti daugiau Fe
4.daniausia ferodeficitins anemijos prieastis yra ilgalaikis, besikartojantis
kraujo netekimas i skrandio opos, arn naviko, hemoroidalini mazg, moterims
menoragijos, gimdos navik atvejais. Tuomet laipsnikai maja geleies rezervai
feritino, hemosiderino kiekis audiniuose, taip pat maja serumo Fe kiekis ir
transferino prisisotinimo laipsnis.
Ferodeficitin anemija serganij kraujyje mikrocitiniai hipochrominiai
eritrocitai, j kiekis sumajs, Hb koncentracija labai sumajusi, hipochrominis

nusidaymo indeksas (0,5-0,6), poikilocitai. Dl Fe turini ferment stokos

(citochromoksidazs, katalazs ir kt.) visame organizme atsiranda nag patologija
koilonychija (nag dubimai), alopecija (plikimas), atrofiniai lieuvio ir skrandio
gleivins pokyiai.
Aplastin anemija
Aplastin anemija priskiriama hiporegeneracinms anemijoms, kurioms yra
bdinga pancitopenija: eritrocitopenija, leukocitopenija, trombocitopenija.
i pakitim pamatas daigiapotencins mieloidins kamienins lstels
endogeninis sutrikimas arba slopinimas. Reiau bna vlesni vystymosi stadij
lsteli (CFU-E, CFU-GM) defektas arba lsteli aplazija (eritrocit arba
granuliocit).
Etiologija. Aplastin anemij (AA) sukelia daugelis prieasi: 1.idiopatin AA
sudaro 50 vis AA. J sukelianti prieastis nra aiki, manoma, kad turi reikms
pirminiai kamienini lsteli defektai, arba imuniniai mechanizmai; 2.chemins
mediagos ir vaistai. Kai kurie vaistai vartojami viui gydyti veikia mielotoksikai,
poveikis priklauso nuo dozs ir nustojus vartoti kraujo vaizdas atsikuria. Tok poveik
sukelia alkilinantieji preparatai (novembichinas, ciklofosfamidas), antimetabolitai (6merkaptopurinas ir kt.). Kartais pancitopenija atsiranda dl idiosinkrazins reakcijos
maoms
vaist,
veikiani
mielotoksikai
dozms
(chloramfenikoliui,
streptomycinui); 3.fizikiniai faktoriai viso organizmo apvitinimas jonizuojaniais
spinduliais (ardomos kaul iulp kamienins lstels); 4.vairios infekcijos,
daniausiai virusai C hepatito virusas, citomegalovirusas, Epteino-Baro virusas,
IV.
Patogenez. AA patogenez nra galutinai iaikinta. Chemini mediag, vaist,
virus mielotoksinis veikimo mechanizmas nra aikus. Tuo labiau neaiki idiopatini
AA patogenez.
Skiriamos 3 patogenezini mechanizm grups: 1.kamienini lsteli defektai;
2.hemopoezins aplinkos sutrikimai; 3.T limfocit funkcijos suaktyvjimas. Kad
kamienins lstels, sergant AA, yra su defektu, rodo HLA suderint donor kaul
iulp persodinimo efektas gydant i lig. Persodinus kaul iulpus, patologikas
kamienines lsteles pakeiia normalios kamienins lstels. Hemopoezei labai svarbs
T limfocit, fibroblast, endotelio lsteli sintetinami citokinai GM-KSF, G-KSF,
M-KSF, IL-3. Genetins ininerijos bdu gauti citokinai ateityje bus taikomi
gydymui. AA patogenezje CD8 citotoksiniai T limfocitai sukelia lsteli taikini
apoptoz. AA serganij T limfocitai slopina sveik moni kamienini (CFU-G/M,
BFU-E) lsteli augim. Ityrus daugel AA serganij, prieita ivados, jog
kiekvienu atveju yra skirtingas patogenezinis mechanizmas.
AA klinikin eiga labai skirtinga, ji priklauso nuo labiausiai paeistos lsteli
linijos. Esant rykiai anemijai, pasireikia bendras silpnumas, iblykimas, dusulys,
tachikardija. Dl trombocitopenijos atsiranda takins kraujosruvos, kraujavimai.
Esant leukocitopenijai, pasireikia vairios infekcijos, kariavimas. Tiriant krauj,
eritrocit sumajs skaiius, jie normalaus dydio normocitai, normochromiki,
retikuliocitopenija. Kaul iulpuose labai sumajs lsteli skaiius.

Sergant Fe deficitine anemija kraujyje randami mikrocitiniai hipochrominiai

eritrocitai. J MCH maesnis u 23 pg (norma 27-32 pg), Fe koncentracija kraujo
serume maesn negu .................., feritino maiau 12 g/dl (n 20-180 g/dl)
transferino prisisotinimas geleimi maesnis negu 10(n 3515).
Anemija sergant ltinmis ligomis pasitaiko ilgai trunkani infekcij, ltini
udegim, navik, audini sualojimo atvejais. Jos patogenezje svarbs 3
mechanizmai: 1.sutriks Fe atsipalaidavimas i rezerv; 2.sumajusi eritropoez;
3.sutrumpjusi eritrocit igyvenimo trukm.
i anemij reikia diferencijuoti nuo ferodeficitins. Skiriasi nuo
ferodeficitins tuo, jog yra sumajs cirkuliuojanios geleies, prieinamos
eritropoezei, kiekis, esant normaliam jos kiekiui mononukleariniuose fagocituose.
Toks Fe pasiskirstymas yra dl padidjusios IL-1 ir TNF sintezs aktyvintuose
makrofaguose. ie citokinai skatina laktoferino ir apoferitino sintez, kurie jungiasi su
geleimi ir kaupiasi mononukleariniuose leukocituose, tuomet pritrksta geleies
eritropoezei. Anemijos dl ltini lig patogenezje svarbus ir eritropoezs
sultjimas, kur sukelia ie mechanizmai: 1.IL-1, TNF, skatindami INF sintez,
slopina eritrocit pirmtak CFU-E susidarym; 2.ie citokinai taip pat slopina
eritropoetino sintez.
Daugeliu atvej ios anemijos atskirai gydyti nereikia, gydant pagrindin lig,
anemija taip pat praeina. Sunkiais atvejais gydymui taikomas rekombinantinis
eritropoetinas.
Fiziologins nespecifins kraujo sistemos reakcijos
Veikiant organizm stipriems stresoriams (infekcija, trauma, navikinis
procesas, iplits udegimas, nekroz) jame isivysto vad. hematologinis streso
sindromas, kuriam yra bdinga hiporegeneracin anemija, neutrofilin leukocitoz,
trombocitoz, padaugja IL-1, TNF, G-CSF, M-CSE, kaul iulp mieloidin
hiperplazija, limfini lsteli hiperplazija blunyje ir limfmazgiuose, pakinta Fe
apykaita, ji kaupiasi makrofaguose, kraujyje hiposideremija. Makrofagai sintetina
daugiau fibrinogeno, VIII faktorius ir esanti trombocitoz danai sukelia trombozes,
DIK sindrom.
Porfirinodeficitins (sideroblastins, geleies refrakterins, sideroachrestins
gr. achrestos nenaudingas) anemijos.
ios anemijos atsiranda dl Fe jungimo hem sutrikimo, o Fe kiekis kraujo
plazmoje ir audiniuose padidja. i anemij patogenezs pamat sudaro ferment,
dalyvaujani porfirin sintezje, aktyvumo sumajimas. Hemo molekulje Fe yra
susijungusi su porfirino atmaina protoporfirinu. Porfirinus sintetina beveik visos
organizmo lstels, taiau labiausiai kaul iulp eritrocitai ir hepatocitai. Porforinai
eina Fe turini ferment sudt katalazs, peroksidazs, citochrom, o taip pat
hemoglobino ir mioglobino.
Porfirinodeficitins anemijos yra skirstomos paveldimas ir gytas.
Paveldimas porfirinodeficitines anemijas pirm kart apra Kuli. J prieastis
recesyviniu bdu paveldtas vieno ar keli porfirin sintezje dalyvaujani ferment
deficitas.
Patogenez. Sutrikus protoporfirino sintezei, Fe nesijungia su juo ir nesusidaro
hemo molekul. Todl eritrocituose maja Hb, atsiranda hipochromin anemija. Tuo

tarpu Fe perteklius kaupiasi kraujo plazmoje ir audiniuose: kepenyse tai sukelia

ciroz, antinksiuose j hipofunkcij, kasoje cukrin diabet.
Poymiai. Kaul iulpuose gausu sideroblast tai eritrokariocitai, turintieji
daug geleies granuli, kurios paprastai iedu apsupa lstels branduol. Periferiniame
kraujyje neymi eritrocitopenija, Hb koncentracija pastoviai maja, gali siekti net 4050 g/l, sumaja MCH, anizocitoz, poikilocitoz. Kraujo serume hipersideroz Fe
koncentracija 80-100 mkmol/l.
gytas porfirinodeficitines anemijas daniausiai sukelia apsinuodijimas vinu ir
vit. B6 deficitas.
Patogenez. Apsinuodijus vinu, blokuojamos ferment, dalyvaujani
protoporfirin sintezje sulfhidrilins grups, todl sutrinka hemo sintez. Trkstant
vit. B6, sutrinka Fe, esanios eritrokarioblast mitochondrijose, jungimas hemo
molekul ir Hb sintez. Be to, sutrikus hemo sintezei, sutrinka ir globino, ypa jo
grandini sintez, o taip pat paeidiamos ir eritrocit membranos, todl jie
hemolizuoja.
A hemofilija (85 vis hemofilij) tai VIII faktoriaus paveldima stoka,
paveldimumas, susijs su X chromosoma, serga tik berniukai, mergaits labai retai
(paveldi i tvo hemofiliko ir mamos hemofilijos geno neiotojos).
Kraujavimo sunkumas A hemofilijos atveju priklauso nuo VIII faktoriaus
prokoaguliacinio aktyvumo. Kai prokoaguliacinis aktyvumas yra maesnis negu 1
(sunki forma) kraujavimas pasireikia jau ankstyvoje vaikystje, bna kraujo
isiliejimai snarius (hemartroz), hematomos, negydant gali bti sunkios
komplikacijos.
Vidutinio sunkumo formos (prokoaguliacinis aktyvumas 1-5 normos) atveju
kraujavimas pasireikia nuo lengvos traumos, operacijos, o gali bti ir spontanikas.
Lengvos hemofilijos formos atveju (VIII f.akt. 5-20) kraujavimas pasireikia
tik po traumos, operacijos. Po traum ir operacij kraujavimai yra pavojingi vis
hemofilijos form atvejais.
VIII faktorius cirkuliuoja kraujyje susijungs su von Willebrand faktoriumi,
kuris stabilizuoja jo aktyvum ir reguliuoja sintez.
B hemofilija (Kristmaso liga) atsiranda dl IX faktoriaus stokos, ji pasitaiko
penkis kartus reiau u A hemofilij.
Von Willebrand liga yra daniausioa paveldima hemoragin diatez, ja serga
1-2 vis gyventoj. i liga atsiranda dl von Willebrand faktoriaus (WF) VIII
faktoriaus komplekso stokos arba kokybins anomalijos, tai jos metu yra sutrikusi tiek
koaguliacija, tiek ir trombocit funkcija (adhezija).
WF sintetina kraujagysli endotelio lsteles ir megakariocitai, kuri
organelse jis ir kaupiamas. Jis vykdo dvi funkcijas:
1. slygoja trombocit adhezij prie kraujagysls sienels kolageno. WF veikia
kaip tiltas, jungdamasis pradioje su trombocit gplb, vliau Iib/IIIa ir kolageno
ligandais;
2. WF jungiasi su VIII faktoriumi ir stabilizuoja jo molekul, prailgindamas jo
aktyvumo laik ir nunedamas j hemostazinio kamio formavimosi viet.
Pirm kart i lig 1926 m. apra Erikas von Willebrandas, nustats j tarp
Aland sal gyventoj Suomijoje. Skiriami keli ios ligos variantai:
I tipas sumajusi normalaus WF sintez (70 atvej);
IIA tipas normalus WF kiekis, bet sutrikusi jo funkcija (15 atvej);

IIB tipas padidjs WF afinitetas trombocit gplb, tuomet tie WF

multimerai absorbuojasi ant trombocit membranos ir to idava kraujyje sumaja
cirkuliuojanio WF.
Klinikai i liga pasireikia labai vairiai: atsiranda poodins kraujosruvos,
kraujuoja i gleivini, pavojingos traumos ir chirurgins operacijos.