ANEMIJA (anaemia)

Anemija tai patologin organizmo bsena, pasireikianti eritrocit skaiiaus (MCV), hematokrito
(Ht) ir Hb koncentracijos kraujo trio vienete sumajimu palyginti su norma (<130 g/l vyrams ir moterims
po menopauzs ir <120g/l fertilaus amiaus moterims). Dl Hb ir eritrocit stokos pablogja deguonies
transportas, kyla hipoksija.
Pagrindins anemij prieastys:
1. pagreitjusi cirkuliuojani eritrocit destrukcija hemoliz ar netekimas nukraujavimas;
2. nepakankama eritrocit gamyba kaul iulpuose;
Pagrindins kiekybins anemij prieastys:
1. eritrocit netekimas (nukraujavimas);
2. per maa eritrocit gamyba kaul iulpuose (sutrikusi eritropoez);
3. pagreitjs eritrocit irimas (hemoliz).
Anemij klasifikacija:

eritrocit kiekio sumajimas (anemija po nukraujavimo);

sutrikusi eritropoez (megaloblastins, geleies stokos, aplazin anemijos, ltini lig bei
talasemijos metu, sideroblastin);
padidjs eritrocit irimas (hemolizin anemija).
hipochromins geleies stokos, dl udegimo, infekcijos, naviko, talasemijos sukelta
anemija;
hiperchromins megaloblastins anemijos B12 ir folio rgties stokos anemijos;
normochromins hemolizin, anemija po nukraujavimo.

Geleies stokos anemija ferodeficitin anemija

Kai sutrinka Fe apykaita tarp gaunamos ir panaudojamos ir iskiriamos geleies ir pasireikia jos
stoka organizme. Tai daniausia i vis anemij. Net 60 proc. vyresni 65 met amiaus moni vis
anemij yra ferodeficitins anemijos.
Prieastys:
1. geleies stoka dl ltinio nukraujavimo (opos, karcinomos, hemorojiniai mazgai, divertikulai,
hipermenorja);
2. sutrikusi geleies rezorbcija i virkinamojo trakto (atrofinis gastritas);
3. nepakankama ir nekokybika mityba (maai valgo msos);
4. didelis geleies kiekio suvartojimas ntumo, laktacijos periode ar spariai augant.
Patofiziologija.
Normaliai maitinantis, organizmas gauna 12-15 mg Fe per par. I virkinamojo trakto jos absorbuojama
apie 2-10 proc., tai apie 0,6-1,5 mg. Kai yra Fe deficitas, absorbcija stiprja. Per par fiziologikai
netenkama apie 1 mg Fe, todl sveik moni organizme ilaikomas Fe balansas. 1 ml kraujo yra 0,5 mg
Fe. Per par netenkant 2-4 ml kraujo, maja Fe organizme.
Fe rezorbcija sutrinka sergant vairiomis plonosios arnos ligomis, po didels arnos rezekcijos. Daugiausia
geleies absorbuojama plonojoje arnoje, daug maiau kitoje plonojoje arnos dalyje.

Klinika.
1. bendras organizmo silpnumas. Nuovargis, dusulys
2. odos ir gleivini blykumas, sausumas, pleiskanojimas, nagai trapus be blizgesio
3. slenka, linja plaukai
4. nag ruotumas
5. potruakis valgyti kreid, led ir kt.
6. trkimai lp kampuiuose
7. lieuvio, burnos gleivins atrofija, padidjs jautrumas
Ligos eiga
Pirmas simptomas raumenyno disfunkcija. Ji klinikai pasireikia bendru silpnumu ir greitu
nuovargiu, sumaja fizin galia ir itverm, vaikams gali bti naktinis lapinimasis. Geleies stokai
bdingi distrofinio pobdio odos, nag ir plauk pokyiai. Oda plona, sausa, gali atsirasti skausming
trkim. Plaukai liau auga, plonja, netenka blizgesio, tampa sausi, ima linti. Klasikinis poymis,
savotikas skonio ikrypimas, tai nenumaldomas noras valgyti mol, kreid, dant past, ledo gaballius,
krakmol. Bdingas emocinis labilumas, polinkis depresij. Ikrypusi reakcija kai kuriuos kvapus. Ligos
pradioje simptomai bna neryks. Vliau ligonis pastebi, kad greiiau pavargsta prasto fizinio krvio
metu, pradeda trkti oro ir atsiranda nemaloni poji lipant laiptais ar dirbant sunkesn fizin darb (ypa
jautrs gali bti mons, sergantys irdies nepakankamumu, krtins angina (stenokardija)). Dl organizmo
pastang pakankamu deguonies kiekiu aprpinti ypa gyvybikai svarbius organus (smegenis, ird,
kepenis), pradeda greiiau ir stipriau plakti irdis, todl ligoniai gali jausti jos plakim, pulsuojant im
ausyse. Ligai sunkjant, aprayti simptomai stiprja, atsiranda galvos svaigimas (ypa rykus, kai i
gulimos padties staiga atsikeliama ar pasilenkus staiga pakeliama galva).Vliau dl deguonies trkumo
smegenyse pasidaro sunku susikaupti ir dirbti protin darb. Aplinkiniai pastebi ligonio odos blykum,
kuriam bdingas alsvas atspalvis. Skiriamos dvi stadijos: 1) klinikai slaptos eigos (tiriant atsitiktinai
randama pakitim) ir 2) aneminis sindromas (iblykta oda ir gleivins, vargina bendras silpnumas,
svaigsta ir skauda galva, sunku sutelkti dmes, atsiranda nemiga, dusulys fizinio krvio metu ir t.t.). Jei
hemoglobino kraujyje lieka maiau nei 3550 g/l, ligonio bkl tampa kritika. Sumaja arterinis
kraujospdis, pulsas tampa silikas, kartais prasideda nevalingas tutinimasis ir iovulys, pritemsta arba
visikai inyksta smon. Tokiais atvejais btina skubi medicinos pagalba.

1.
2.
3.
4.
5.

1.
2.

Laboratorin diagnostika:
Kraujyje sumaja Hb koncentracija, Ht, RBC, MCV, MCH, MCHC. Padidja RDW. i
rodikli pokyiai randami labai ydinios anemijos atveju.
Kraujo tepinlyje randami du pagrindiniai morfologiniai poymiai:
eritrocit mikrocitoz ir hipochromija.
Galima rasti anizocitoz, poikilocitoz (bdingi cigaro, pietuko formos
eritrocitai).
Retikulocit skaiius normalus ar nedaug padidjs, retai gali bti sumajs.
Leukocit daniausiai norma, taiau esant kai kurioms ligoms, ypa jei Fe stoka
ilgalaik, isivysto leukopenija (granulocotopenija).
Trombocit kiekis daniausiai normos ribose, bet gali bti trombocitoz (net
milijonin) ar trombocitopenija (vidutin).
Kaul iulpai punktuojami kai reikia diferencijuoti. Randama:
eritropoez normoblastin, iplsta.
leuko-eritro santykis sumajs (LE normoje 2/1, 4/1).

3.

4.

1.
2.
3.
4.
5.
a.
b.
6.

sumajs sideroblast skaiius. Sideroblastai tai eritrocit pirmtakai su

branduoliu randami kaul iulpuose, nudayti specialiais daais geleiai ir turintys pavienes mlynas
granules prie branduolio. Atlikus citochemin reakcij geleiai, sideroblastai skaiiuojami. Normoje j yra
20-40%. Dl Fe stokos j bna < 10%, vidurkis apie 2,5%. Taip nustatoma intralstelin geleis.
sumaja ar nebna Fe atsarg makrofaguose.
Biocheminiai Fe stokos rodikliai:
sumajusi Fe koncentracija kraujo serume (Fe preparat nevartot ne maiau 1-2
par).
padidjusi transferino koncentracija arba TIBC (total iron binding capacity
(transferinui)).
transferino sotinimas sumaja.
feritino kiekis serume sumaja. Jis yra FB, todl udegimini lig mios fazs
metu jo padidjim interpretuoti reikia atsargiai.
pagausja tirpi transferino receptori. Tai naujas informatyvus anemij diagnostikos
rodiklis. Lsteli sugebjimas prisijungti Fe priklauso nuo dviej dalyk:
transferino sotinimo Fe ir koncentracijos.
Lsteli paviriuje esani tirpi transferino receptori kiekio. J padaugja
esant slaptai Fe stokai ir j kiekiui neturi takos udegiminiai ar infekciniai procesai. Tyrimas nra
specifinis Fe stokai, receptori padaugja sergant ir hemolizine anemija.
padaugja laisvo eritrocit porfirino.
Gydytojas diagnozuoja geleies stokos anemij, vertins mintus simptomus ir kraujo tyrimo rodiklius.
Maakraujysts atveju hemoglobino koncentracija kraujyje bna:
vaisingo amiaus moterims maiau nei 120 g/l,
vyrams bei moterims po menopauzs maiau nei 130 g/l;
eritrocit kiekis: moterims maiau nei 3,9x1012 /l,
vyrams maiau nei 4,3x1012/l.
Taip pat bna sumajusi geleies (Norma: vyrams 10.6 28.3 mol/l; moterims 6.6 26.0 mol/l.)
bei gele kaupianio baltymo (feritino) koncentracija kraujyje (Norma: vyrams 30 400 g/l; moterims
15 150 g/l; vaikams nuo 3 mn. iki 16 m. 20 200 g/l; nuo 2 mn. iki 3 mn. 80 500 g/l; vieno
mn. 150 450 g/l.),
o gele transportuojanio baltymo (transferino) padidjusi (.Norma: 2.0 4.0 g/l)
Gydymas.
1. nustatyti prieast ir j alinti
2. dieta turinti daug geleies (msa, uvis)
3. geleies preparatai (daniausiai per os, kai negalima, arba kai greitai reikia atkurti geleies atsargas intraveniniai) skiriami ilgai apie 6 mn. po 150-200 mg.
PATARIMAI IR PROFILAKTIKA

Mityba turi bti visavert reikia valgyti gyvulins kilms produkt (ms), pakankamai vaisi ir darovi
(ypa tai svarbu vaikams, paaugliams, moterims ntumo ir indymo metu). Svarbu gydyti ligas, dl kuri
atsiranda didesn tikimyb susirgti geleies stokos anemija (r. prieastys). Profilaktiniai kraujo
patikrinimai leidia diagnozuoti ankstyvos stadijos geleies stokos anemij, laiku pradti gydym, kad bt
ivengta komplikacij.
Dieta. Be gydytojo paskirto gydymo, reikia valgyti geros kokybs gyvulins kilms maisto produkt
(ms), nes i j geriausiai pasisavinama geleis. Vertingiausia iuo poiriu yra jautiena ir veriena
(lieuviai, kepenys). I augalins kilms produkt organizmas geleies pasisavina maiau. Visgi dietins
terapijos galimybs labai menkos. Grinti isekusias geleies atsargas tik maisto geleimi nemanoma.
Ligonis kasdien turt suvalgyti 10 kart didesn maisto davin (trims geleies sulfato tabletms po 325 mg
ekvivalentikas elementins geleies kiekis 5,5 kg jautienos). Kad pasisavinimas bt maksimalus,
geleies preparatai skirtini arba 1 val. prie valg arba tarp valgi. Skiriant po valgio, pasisavinimas
sumaja iki 70 proc. 1520 proc. ligoni geriami geleies preparatai sukelia alutini reikini (pykinim,
nemalonius pojius duobutje, spazminius pilvo skausmus, viduri ukietjim ar viduriavim). i
nepageidaujam reakcij sumaja skiriant geleies preparat su maistu ar sumainus doz.

Vitamino B12 stokos anemija (vitamino B12 maakraujyst, piktybin anemija,

perniciozin anemija, Adisono Bimerio liga, megaloblastin anemija)
Vitamino B12 stokos anemija (kitaip vadinama vitamino B12 maakraujyste, piktybine anemija,
perniciozine anemija, Adisono-Birmerio liga, megaloblastine anemija) yra raudonj kraujo kneli
(eritrocit) ir hemoglobino kiekio sumajimas kraujyje dl vitamino B 12 stokos. Anemija pasireikia dl
sumajusios eritrocit gamybos kaul iulpuose. Eritrocitai normaliai funkcionuoja madaug keturis
mnesius. Eritrocit gamybai reikia daugelio mediag, i kuri svarbiausios yra vitaminas B12, geleis,
folio rgtis. Trkstant eritrocit gamybai reikalingos kurios nors i i mediag, vystosi anemija.
Paplitimas
Vitamino B12 anemija daniau serga senyvo amiaus (vyresni nei 60-70 met) mons, taip pat jaunos
moterys.
Etiologija
Vitamino B12 stokos anemij gali sukelti daugelis prieasi.
1. io vitamino pradeda trkti gaunant jo nepakankamai su maistu (vitamino B 12 stokos anemijos rizika
didesn vegetarams, nes jie nevalgo gyvulins kilms maisto produkt msos, pieno, kiauini; taip
pat esant skurdiam racionui).
2. Vitamino B12 pradeda trkti, kai sumaja ar nra jo rezorbcijai btinos mediagos, vadinamos vidiniu
faktoriumi (kitaip vadinamo Kastlio faktoriumi).
3. Taip pat gali bti autoimuninio proceso metu, kai organizme gaminami antiknai, naikinantys vidin
faktori gaminanias skrandio lsteles.
4. Organizmui vitamino B12 gali pradti trkti sergant skrandio gleivins udegimais, dl cheminio ar
navikinio skrandio gleivins pakenkimo, po dalinio ar visiko skrandio paalinimo. Kartais sutrinka
vitamino B12 pasisavinimas arnyne (dl klubins arnos udegiminio ar navikinio paeidimo, parazitins
kirmls uvinio kaspinuoio).
Organizme trkstant vitamino B12, trinka nukleino rgi gamyba, kartu maja hemoglobino
koncentracija, kinta eritrocit forma (eritrocitai didja, tampa lengviau suardomi).
Simptomai
Sveikiems monms vitamino B12 stoka klinikai gali ilgai nepasireikti.

1. ios anemijos pirmieji poymiai yra silpnumas, greitesnis nuovargis dirbant, oro trkumas. Gali svaigti
galva, pacientas gali netgi nualpti.
2. Pacientus vargina deginantis burnos skausmas, atrofuoja lieuvio speneliai, ir pacientai blogiau jauia
skon, lieuvis tampa lygus ir raudonas.
3. Kartais blogja apetitas, pacient pykina, jis gali viduriuoti, krenta svoris.
4. Sunkios anemijos metu galimas krtins, galvos, koj skausmas, gali pagelsti aki obuoliai (pakit
eritrocitai greitai suardomi ir organizme padaugja pigmentins mediagos bilirubino, kuris esant jo
pertekliui kraujyje, nusda audiniuose).
5. Esant vitamino B12 stokai, galimi ir nerv sistemos pakitimai.
6. Pakinta ar sumaja lietimo, vibracijos pojtis, blogiau skiriamos spalvos, silpnja raumenys, atsiranda
deginimo jausmas rankose ir pdose, darosi sunku vaikioti ir ilaikyti pusiausvyr, atsiranda psichikos
sutrikim (blogja atmintis, vystosi depresija).
I pradi ligos simptomai bna neryks. Laikui bgant, ligonis greiiau pavargsta prasto fizinio
krvio metu, greiiau pradeda trkti oro lipant laiptais (iems simptomams jautresni irdies
nepakankamumu, krtins angina sergantys pacientai). Dl nepakankamo deguonies kiekio smegenims,
irdiai, padidja irdies plakimas, galimas esys ausyse. Ligai sunkjant, atsiranda galvos svaigimas.
Pacientams bdingas viesiai gelsvo atspalvio blykumas.
Diagnostika
1. Diagnozuojant vitamino B12 stokos anemij, vertinami klinikiniai simptomai (nuovargis, burnos ertms
pokyiai, blykumas ir kt.).
2. Tiriamas kraujas: ligos metu sumajs eritrocit skaiius ir hemoglobino koncentracija: eritrocit
skaiius vaisingo amiaus moterims bna maesnis nei 3,9 x 10 12/l, vyrams ir moterims po menopauzs
maesnis nei 4,3x 1012/l; moter hemoglobino koncentracija kraujyje yra maesn nei 120g/l, o vyr ir
moter po menopauzs maesn nei 130g/l. Eritrocitai bna didesni nei normals. Kraujyje bna
sumajusi vitamino B12 koncentracija, vliau sumaja trombocit (baltj kraujo kneli) skaiius.
ilingo (Schilling) testu nustatoma vidinio faktoriaus stoka. Imunologiniais kraujo tyrimais galima nustatyti
antiknus prie vidin faktori gaminanias lsteles.
Gydymas
1. Nustaius vitamino B12 stokos anemij, btina isiaikinti tikrj jos prieast ir stengtis j paalinti
(gydyti skrandio ar arnyno ligas ir pan.).
2. Skiriama vitamino B12 (ciankobalamino) preparat.
3. Btina visaveriai maitintis (vitamino B 12 daug gyvulins kilms produktuose, ypa kepenyse,
raumenyse, inkstuose, taip pat jo daug uvyje, kiauiniuose; augalins kilms produktuose vitamino B 12
nedaug).
Gydant, ligonio savijauta gerja. Nesant galimybs paalinti vitamino B 12 stokos anemij
sukelianios prieasties, gydymas profilaktinmis vitamino B12 dozmis turi bti tsiamas vis gyvenim.
Komplikacijos
Pavlavus gydyti, galimas rimtas nerv sistemos pakenkimas: pakinta nervini skaidul struktra,
nyksta jas gaubiantis mielininis dangalas. Klinikai tai pirmiausia pasireikia sutrikusia eisena, kojos darosi
sunkios ir sunkiai valdomos. Vliau gali bti pakenktos ir nugaros smegen skaidulos.
Vitamino B12 stokos anemija sergantys pacientai turi didesn rizik susirgti skrandio viu, kuri
sumaja, bet ilieka netgi lig igydius.
Ligos prevencija
Svarbi visavert mityba, taip pat btina gydyti ligas, galinias sukelti vitamino B12 stokos anemij.
Svarbu profilaktikai atlikti kraujo tyrimus, kurie leidia anksti diagnozuoti lig, pradti j laiku gydyti bei
ivengti galim komplikacij.

Folins rgties stokos maakraujyst (folins rgties stokos anemija)

Anemija yra raudonj kraujo kneli (eritrocit) ir hemoglobino kiekio sumajimas kraujyje dl
folins rgties stokos. Kraujo kneli kiekis gali sumati, jei:
Sumaja raudonj kraujo kneli gamyba;
Padidja raudonj kraujo kneli praradimas.

Kodl folins rgties trkumas gali sukelti anemij

Raudonieji kraujo kneliai yra gaminami kaul iulpuose ir cirkuliuoja kraujyje. Eritrocit gyvavimo trukm
yra apie keturi mnesiai. Eritrocit gamybai reikia daugelio mediag, i kuri svarbiausios yra folio rgtis,
vitaminas B12, geleis. Trkstant eritrocit gamybai reikalingos kurios nors i i mediag vystosi anemija.
Etiologija.
1.
2.

Nepakankamas folio rgties kiekis maiste.

Alkoholikai ir narkomanai turi didel rizika sirgti, taip pat ir vyresnio
amiaus mons, kuri mityba nevisavert.
3.
Padidja folat poreikis (greito augimo periodais, pvz.: vaikystje ir ntumo metu).
Folin rgtis btina vaisiaus nervinei sistemai normaliai vystytis.
4.
Sutriks folio rgties pasisavinimas organizme: esant plonosios arnos ligoms (pvz.:
gliuteno netolerancijai), po arnyno operacij.
Klinika.
1. Pirmieji simptomai yra nuovargis ir smarkus irdies plakimas.
2. Taip pat danai pasitaiko, jog mogui ima trkti oro, jis gali justi svaigim (ima alpti).
3. Esant sunkiai anemijos formai, gali bti krtins, galvos, koj skausm.
4. Lieuvis gali bti lygus, raudonas, blizgantis, pasitaiko sutriks skonio jutimas.
5. Svarbu prisiminti, kad esant folio rgties stokai, gali trkti ir vitamino B12.
Diagnostika.
1. Vertinami klinikiniai simptomai (nuovargis ir kt.).
2. Tiriamas kraujas: ligos metu bna sumajs eritrocit skaiius ir hemoglobino koncentracija, folio
rgties kiekis.
Gydymas.
1. alinami lig sukl veiksniai (ligonis turi visavertikai maitintis, nevartoti alkoholio, turi bti gydomos
arnyno ligos ir kt.).
2. Folio rgties preparatai. Folins rgties tablets vartojamos ilg laik tik tada, kai nemanoma nustatyti
trkumo prieasties.
Prevencija.
Dieta turi bti visavert. Daug folio rgties turi pinatai, salotos, kepenys, uvis. Folins rgties
preparat gali bti profilaktikai skiriama nioms moterims.

Hemolizin maakraujyst (Hemolizin anemija, Autoimunin maakraujyst,

Autoimunin anemija)

Hemolizin maakraujyst tai eritrocit skaiiaus sumajimas dl j irimo. Kaul iulpai nespja
atnaujinti eritrocit kraujyje.
Sveiko mogaus eritrocitai kraujyje gyvuoja 90-120 dien, taigi kasdien sunaikinama apie 1% eritrocit.
Blunis yra pagrindinis organas, kuriame sunaikinami paeisti eritrocitai. Kaul iulpuose pagaminama
tiek pat eritrocit, kiek ir sunaikinama, todl ilaikoma pusiausvyra organizme.

Etiologija.
Hemoliz tai eritrocit ardymo procesas. Hemoliz gali bti 2 ri:
Intravaskulin hemoliz - eritrocitai suyra viduje kraujagysli. Daniausia prieastis yra
vairios paveldimos ligos (pjautuvin maakraujyst ar talasemija), kuri metu susidaro eritrocitai, kurie
gyvuoja trumpiau.
Ekstravaskulins hemolizs metu eritrocitai sunaikinami u kraujagysli rib, daniausiai
blunyje. Taip nutinka dl vairi gyt bkli.
Taigi autoimunin maakraujyst sukelia ios prieastys:
Infekcija hepatitas, citomegalo viruso infekcija, Eptein-Barr viruso infekcija, viduri
iltin, E. Coli infekcija, streptokokai;
vairs vaistai penicilinas, vaistai nuo maliarijos, sieros turintys medikamentai,
acetaminofenas;
Leukemija ar limfoma;
Autoimunins ligos sistemin raudonoji vilklig, reumatoidinis artritas, Wiskott-Aldrich
sindromas, opinis kolitas;
vairs navikai.
gyta hemolizin maakraujyst gali bti laikina ir praeiti per kelet mnesi. Taiau gali isivystyti ir
ltin hemolizin maakraujyst su pagerjimo ir pablogjimo periodais.
Klinika.

Blykumas, balta odos spalva;

Gelta pagelsta oda, akys, burnos gleivin;
Tamsios spalvos lapimas;
Kariavimas;
Silpnumas;
Galvos svaigimas, smon sutrikimas, pilvo skausmas esant miai hemolizei;
Fizinio krvio netoleravimas;
Blunies ar kepen padidjimas;
Padanjs irdies plakimas (tachikardija);
Gali atsirasti irdies esys.
Diagnostika.
1. Pirmiausia vertinama bendra ligonio bkl, apiuopiama padidjusi blunis, kepenys.
2. Atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriame matomas eritrocit kiekio ir hemoglobino sumajimas.
3. Atlikus lapimo tyrim randama lapime hemoglobino ar hemosiderino, kit eritrocit irimo produkt.
4. Papildomai daromos specialus kraujo tyrimas, vadinamas Kumbso reakcija, kuris parodo, ar yra antikn
ardani eritrocitus. Teigiama Kumbso reakcija patvirtina hemolizins maakraujysts diagnoz.
5. Taip pat diagnozei patikslinti gali bti atliekama kaul iulp biopsija.
Btina isiaikinti prieast, kuri sukl hemolizin maakraujyst, todl atliekami vairs kiti tyrimai.

Gydymas.
1. Pirmiausia gydoma liga, kuri sukl hemolizin maakraujyst. vertinus maakraujysts laipsn bei
eig, ligonio bkl, ami, kitas liga, kuriomis serga, parenkamas gydymas.
2. Skiriama vairi vitamin ir maisto papild, kurie skatina eritrocit gamybos proces, koreguojama
ligonio dieta. Esant rykiems maakraujysts simptomams perpilamas kraujas atidiai parenkant donor.
3. Svarbiausi vaistai yra gliukortikoidai, steroidiniai hormonai (tokie kaip prednizolonas). Jie vartojami
tol, kol hemoglobino kiekis pasidaro normalus. Jei is gydymas nra efektyvus, alinama blunis
(splenektomija).
4. Nesant pagerjimo galima gydyti imunosupresiniais vaistais (azatioprinas, ciklofosfamidas),
monokloniniais antiknais. Lainant imunoglobulinus poveikis yra trumpalaikis, o gydymas brangus, todl
taikoma labai retai.

Kraujo vys (min leukemija, Leucaemia (acute), Cancer of blood)

Leukemija, danai vadinama kraujo viu, yra kraujo liga, kada kraujyje atsiranda baltj kraujo
kneli (leukocit) nesubrendusios formos, pakinta leukocit skaiius, sutrinka j funkcija, kaul iulpuose
slopinama normali lsteli gamyba. Pakitusios lstels uima vis didesn kaul iulp plot, maja
normali lsteli uimama kaul iulp dalis, pasireikia leukemijai bdingi simptomai.
Leukemija pagal eig skirstoma min ir ltin. Ltin leukemija yra ltai progresuojanti leukemijos
forma (progresuoja metais). min leukemija progresuoja greitai (mnesiais). Pagal kilm (t.y. pagal tai,
kurios baltj kraujo kneli pirmtakins lstels pakinta) leukemijos bna mieloblastins ir limfoblastins.
minmis limfoblastinmis leukemijomis daniau serga vaikai (jos sudaro 80-90 proc. vis vaikams
pasitaikani leukemij), o mieloblastinmis daniau serga suaugusieji, kuriems mins mieloblastins
leukemijos sudaro 80 proc. vis suaugusiesiems pasitaikani leukemij.
Etiologija.
1.
2.

Ligos prieastis daniausia neaiki.

Ji gali pradti vystytis vykus geno mutacijai normalioje kaul iulp
lstelje. Mutacij tikimyb didesn veikiant jonizuojaniai spinduliuotei, cheminms mediagoms (pvz.:
naftos produktams, benzolui), gydant chemoterapija (ciklofosfamidu, chlorambuciliu).
Klinika.
Simptomai susij su kaul iulp slopinimu:
dl anemijos - greitas nuovargis
dl trombocitopenijos - ilgalaikis kraujavimas susieidus
odoje atsirandanios kraujosruvos (mlyns) ar petechijos (smulks melsvi

takeliai), odos blykumas

dl infekcijos - kariavimas
dl anoreksijos krenta svoris, nyksta raumenys, sunkja rijimas
pykinimas ir vmimas.

Klinikiniai ligos simptomai:

padidja kepenys, blunis

dani neuralginiai poymiai

padidj limfiniai mazgai

kariavimas be aikios prieasties

galvos skausmai be aikios prieasties

rank, koj ir strn skausmai

dusulys fizinio krvio metu.

Daniausiai mogus, susirgs mine leukemija, pradeda skstis bendru silpnumu, jam pakyla temperatra
(kai kuriems kartis ilgai laikosi per 38oC). Kariavim silpnai veikia prastiniai vaistai, naudojami
temperatrai mainti.
Ligonis gali jausti kaul skausmus, pablogja apetitas. Sergant mieloblastine leukemija, pusei ligoni
kraujuoja i nosies, danten, savaime odoje atsiranda smulki mlyni.
Neretai mogus ligonin guldomas dl kitos sunkios infekcijos (pvz., sunkaus plaui udegimo), kurios
prieastis yra susilpnjusi organizmo apsaugin reakcija dl mins leukemijos, kraujavimo.
Komplikacij bna vairi viena i j neatsparumas bakterinms infekcijoms (dani plaui udegimai,
odos pliniai), pakitusi leukemini lsteli patekimas galvos ir nugaros smegenis (centrin nerv
sistem) ir j paeidimas (neuroleukemija).
Diagnostika.
Daugelis leukemijos ri gali bti diagnozuojamos kraujo tyrimais. Paprastai kraujyje galima nustatyti
mins leukemijos lsteles. Patikslinti leukemijos metu vyraujani lsteli r atliekama kaul iulp
punkcija.
Gydymas.
1. Daugelis mine leukemija sergani pacient nukreipiami specialius skyrius tyrimams ir gydymui.
Daniausiai prie pradedant gydym, ligoniui statomas centrinis veninis kateteris, gydoma intravenine
chemoterapija. Daugeliu atvej chemoterapinis gydymas bna keturi-ei mnesi trukms. Kiekvienas
kursas trunka keturias-penkias dienas. Chemoterapija naikina greitai besidauginanias lsteles ir todl
nukenia ne tik navikins lstels (jos dauginasi greitai), bet ir normalios organizmo greitai
besidauginanios lstels.
Chemoterapija nuslopina kaul iulp lsteles, kyla kraujavimo ir infekcij pavojus, todl kartais kelias
savaites po chemoterapijos pacientas turi pasilikti ligoninje (danai kariavimas ir altkrtis yra
vieninteliai infekcijos poymiai, todl btina juos atkreipti dmes, nes nusilpusiam organizmui infekcija
gali bti mirtina). Laikui bgant, kraujo lstels atsistato. Kartais prireikia perpilti krauj.

Po chemoterapijos gali nuslinkti plaukai, pykinti, varginti vmimas ir viduriavimas. Vmimas ir

viduriavimas slopinami vaistais. Plauk nuslinkimas yra laikinas, plaukai i naujo atauga po trij ar keturi
mnesi.
2. Kartais leukemijos gydymo alternatyva yra kaul iulp transplantacija, bet ji tinkama tik tam tikrai
ligoni grupei, priklausomai nuo amiaus, leukemijos pobdio ir kt.
DIAGNOSTIKA
Diagnozei nustatyti tiriamas kraujas ir kaul iulpai. Kraujo tyrimu nustatoma anemija, trombocitopenija,
nudaius specialiais daais matomos blastins lstels. Kaul iulp aspiratas atliekamas leukemini
lsteli kiekiui ir morfologijai vertinti. Taip pat naudojamas tyrimas imunofenotipavimui ir chromosom
vertinimui. Kaul iulp biopsija parodo, kiek liga iplitusi kaul iulpuose ir kiek lik normali
kraujodaros lsteli. Kaul iulp tyrimai kartojami gydymo veiksmingumui ir liekamajai ligai vertinti.
Minti tyrimai padeda nustatyti leukemijos r, parinkti gydymo intensyvum, trukm ir vaist derinius.
Ltin mieloleukemija yra unikali tuo, kad turi specifin genetin ymen (bcr-abl gen turini Filadelfijos
chromosom), kur molekuliniais metodais galima aptikti kraujyje ir kaul iulpuose. Atliekant
citogenetinius tyrimus, galima nustatyti Filadelfijos (Ph+) chromosom turini ir ios chromosomos
neturini min limfoblastin leukemij. Ph+ leukemija retai pasitaiko vaikams, taiau suaugusiems
nustatoma apie 2530% atvej. i leukemija lemia blogesn ligos prognoz ir reikalauja intensyvesnio
gydymo.
Paprastai ltin limfoleukemij galima nustatyti atlikus kraujo tyrim. Nustatomas padidjs leukocit ir
limfocit kiekis. Esant vlesnei ligos stadijai gali bti sumajs trombocit ir eritrocit kiekis. Kaul
iulp aspiracija ir biopsija daniausiai atliekamos prie pradedant gydym, vliau gali bti kartojamos
gydymo veiksmingumui vertinti.
GYDYMAS
Intensyviai taikant citostatin (lsteli naikinimo) terapij, daugumai ligoni leukemija sustabdoma. Jos
poymiai kraujyje ir kaul iulpuose inyksta, t.y. pasiekiama remisija, kuri gali trukti labai vairiai: nuo
mnesio iki keli met (priklauso nuo leukemijos tipo, ligonio amiaus, gydymo schemos. Po kurio laiko,
ligos poymiai gali pasikartoti.
Ligonius, serganius ltine limfoleukemija, gydo hematologai. Kol kas ltin limfoleukemija - neigydoma
liga. Gydymo tikslai yra:

sultinti navikini limfocit augim

pagerinti mogaus savijaut ir palaikyti ger gyvenimo kokyb
padti ivengti infekcini komplikacij pacientams, kuri liga progresuoja ir
kuriems reikalinga pradti gydym, skiriama chemoterapija ir monokloniniai antiknai.
PROFILAKTIKA
Profilaktika susideda i rizikos veiksni vengimo, taiau konkrei priemoni dar nra.