1.

vairi veiksni

taka laboratorini tyrim rezultatams.

Biochemini tyrim rezultatai vairuoja d l 2 prie as i analizin s ir biologin s vairov s. Laboratorin analizin vairov Tyrimo rezultat apib dina: y y y y y tyrimo duomen tikslumas ir glaudumas; tyrimo jautrumo slenkstis ir specifi kumas; matavimo neapibr tis; tyrimo metodo tiesi kumas; gaut j ver i svyravimo ribos.

Tikslumas gautosios vert s atstumas tikrajai vertei. Glaudumas nepriklausom tyrimo rezultat artumas. Jautrio slenkstis ma iausia i matuojama analit s koncentracija. Specifi kumas tyrimo galimyb atskirti analit nuo pa alini med iag . Neapibr tis parametras, susij s su matavimo rezultatu ir apib dinantis matuojamojo dyd io ver i dispersij . Metodo tiesi kumas tyrimo metodo galimyb gauti duomenis, proporcingus analit s koncentracijai. Tyrim rezultatus veikiantys biologiniai veiksniai Fiziologiniai veiksniai: y y y y y y y y y y y Lytis; kai kurios analit s,pvz.,kretinino koncentracija kraujo serume, vyr ir moter skiriasi. Am ius;naujagimi , vaik , suaugusi j ir pagyvenusi moni rekomenduojamos reik m s neretai skiriasi. Mitybos pob dis; TM, paimta pavalgius ar badaujant, da niausiai yra netinkama tirti. TM pa mimo laikas tai paros ritmo poveikis; daugumos anali i tyrimo rezultatai vairiu paros metu svyruoja. Stresas; jis gali i kreipti tyrimo rezultat . Paciento pad tis;skys i pasiskirstymas gulint ar stovint gali tur ti takos tyrimo rezultatui. Fizinis aktyvumas; tampos ar intensyvi pratim metu i l steli i siskiria kai kurie fermentai. Anamnez ; infekcija ir (ar) audini pa aida gali tur ti takos tyrimo rezultatui, nepriklausomai nuo ligos eigos. N tumas; jo metu kei iasi kai kuri anali i rekomenduojamos ribos; M nesin ciklas; jo metu kai kuri hormon kiekis gali svyruoti it tai atsispind ti tyrimuose; Vaistai; jie specifi kai veikia kai kuri anali i kraujo plazmoje koncentracijas. Kiti veiksniai Kiti veiksniai priklauso tiesiogiai nuo paciento. Gydytojas vertina rezultat matydamas pacient . Laboratorijos specialistas vertina tik matavimo rezultat . Gydytojas, gav s tyrimo duomenis, juos gali aptarti su laboratorijos specialistais iais aspektais: y Ar tyrimo rezultatas atitinka duomenis, gautus surinkus anamnez ar objektyviai tiriant ligon ; y Jei rezultatas netoks, kokio tik tasi, tai kaip paai kinti tok neatitikim ;

y y

Kaip tyrimo rezultatas gali pakeisti gydytojo suformuluot diagnoz ar numatom ligonio tyrim ir gydym ; Kokie tolesni veiksmai.

2. U degimas ir min s faz s baltymai. Kiekvienas alojantis veiksnys, kuris vir ija mogaus adaptacines galimybes gali sukelti u degim . U degimo metu pakinta kraujo plazmos baltym sintez . U degimo rei kiniai: lokal s ir sisteminiai (pvz., kraujo plazmos baltym sintez s suakt.). Svarbiausia FB: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Proteinazi inhibitoriai: alfa1 antitripsonas, alfa1 antichimotripsinas, alfa2 makroglobulinas. CRB. Alfa1 r g tusis glikoproteinas. Serumo amiloidas. Fibrinogenas. Haptoglobinas, transferinas. Ceruloplazminas.

Vis baltym konc. min s faz s metu, i skyrus CRB gali padid ti 2-4k. Baltym sintez laiko b gyje: albumin ma jimas=globulin did jimas FB padid.po keli val.prasid jus u d.,daug grei iau nei ENG. miniam u d.b dinga: kar iavimas, ENG did jimas, alfa1 ir alfa2 globulin did jimas, fibrinogeno ir kit FB did jimas, leukocitoz . Proteinazi inhibitoriai: Alfa1-antitripsinas, antichimotripsinas. ie baltymai atlieka apsaugin f-j : inhibuoja fermentus, kurie kraujotak patenka i suirusi l st., degraduojant leukocitams. Inhibuoja: tripsinogen , chimotripsinogen , granulocitus ir balterines proteazes. Aud.pa eidimas->lizosomini ferment atsipalaidavimas->suakt. FB sintez ->lizosomini ferment inhibitoriai->antrinis aud.pa eidimas. Kuo aud.daugiau pa eisti, tuo daugiau proteazi inhibitori . J t.p daug ja po operacij , traum . Gali pasitaikyti gimta alfa1-antitripsino stoka visi ka arba dalin . Lizosomini ferment ypatingai netoleruoja kepenys(kepen ligos, ypa kepen ciroz ) ir plau iai(pl.emfizema). Nefrozinio sindromo atveju alfa2 makroglobulino gali padaug ti iki 10k. Ceruloplazminas (alfa2 globulin frakcija). y y Dalyvauja vario apykaitoje. U degimo metu susidaro daug laisv j radikal , kuriuos ceruloplazminas sujungia.

Jam b dingas peroksidazinis mechanizmas.

Haptoglobinas y y y y y Vykstant intravaskulinei eritrocit hemoliz . Hp sujungia hb. To svarba nei vaistoma gele is ir nepasirei kia neigiamas hp poveikis. Laisvas hb spazmuoja inkrt kraujagysles ir gali sukelti IN. Hp gali sujungti irstan i aud.baltymines ir nebaltymines str. Taigi kuo didesn trauma, tuo hp ma ja labiau.

CRB 5mg/l Klasikinis FB: y y y y y y y Gali padid ti 20-25 (iki 100k.), > 10mg/l patologija. Skatina fagocituojan i l st.akt. Aktyvuoja komplemento komponentus. Atpa sta ir inicijuoja pa eist l st.ir j fragment alinim . Jo padid.pneumokokin s inf.metu. Svarbus rodiklis, padedantis vertinti ne tik u degim , bet ir ligos laipsn ir aktyvum . Rodo gydymo efektyvum (gydant- ma ja, pablog jus ligos eigai did ja). Baktertin s inf.metu CRB did ja daug ir staigiai. Virusin s l tai arba nedid ja).

Alfa1 r g tus glikoproteinas y y R g ti terp palankesn fagocitozei. Veikia baktericidi kai.

Transferinas y y Suri a ir ferne a Fe 3+. Esant u d., kraujavimui did ja.

Fibrinogenas y y y Jo did.3-4k., tai viena i prie as i did.ENG. Jo padid.po operacij , traum , navikini lig metu, u degimo metu. Skatina granulocit migracij u d. idin . D l ios savyb s apribojamas u d.lankas ir neleid iama jame plisti toliau per vis organizm .

Fibrinogeno ir fibrino skilimo produktai pasi ymi: prie kre uminiu akt., nes slopina fibrinogeno polimerizacij . Tada u degiminiame idinyje atstato kraujotak , geriau drenuojama pa eista sritis. Serumo amiloidas A y y y y y y Kartu su CRB svarbiausi FB (did ja iki 1000k.). Jautrausias ymuo )net kai u d.ne ymus). Suri a neig. elektrintas daleles. Jautrus ymuo vertinant organ atmetimo r-jas. Did ja ateroskleroz s, RA metu. Did ja ir virusini r-j metu.

3. Ferment taikymo medicinoje principai. Fermentai - tai baltymai, organiniai katalizatoriai, kuriuos gamina l stel s, bet j veikimas neapsiriboja vien intaktine l stele. Fermentai rodo vairi tarpusavio ry . Vykstant fiziologiniams procesams ar kaip lig pasekm , jie patenk organizmo skys ius (plazm , lapim , vir kinimo sultis ir kt.). Fermentai yra sud tiniai baltymai, kuriuos sudaro baltymin dalis (apofermentas) ir nebaltymin - kofaktorius (metalas ar organiniai junginiai). Fermentai gali b ti santykinai specifi ki (kai veikia kelet substrat ) ir absociu iai specifi ki (veikia tik vien substrat ). y y Fermento vienetas- tai fermento kiekis, kuris pagamina 1 mikromol produkto per 1 minut . Katalas- 1 mol substrato pavirtimas produkt per 1 s. Serumo aminotransferaz s Klinikoje vartojamos dvi aminotransferaz s: aspartataminotransferaz (AST), ir alaninaminotransferaz (ALT). Aminotransferaz s yra grup ferment kanalizuojan i amino grupi perne im nuo aminor g i ant -ketor g i . iuos fermentus gamina daugelis organizmo l steli , tod l jie nepasi ymi dideliu specifi kumu organams. Tirti geriausiai: -kraujo serum -kraujo plazma. Aminotransferaz s tiriami diagnozuojant v. kepen ligos, y y Yra ir irdyje, skeleto raumenyse, tul yje, likvore, seil se, kraujo plazmoje. smegenyse, kasoje, plau iuose, leukocituose ir eritrocituose. N ra normos atveju lapime. Ma iau inkstuose,

ALTAT yra l stel s citoplazmoje; tod l, kai tik pa eid iama l stel , is fermentas greitai patenka tarpl stelin erdv ir jo aktyvumas kraujo plazmoje padid ja. 30% ASTAT aktyvumo tenka citoplazmai ir 70% - mitochondrijoms. Taigi l stel , kad ASTAT patekt tarpl stelin erdv , turi b ti labiau pa eista. Tod l, pavyzd iui, esant hepatitui, ji suaktyv ja v liau negu ALTAT. ASAT yra dimerin molekul , ALAT monomerin . Skilimo pusperiodis: ASAT-17h ALAT-47h. y Rekomenduojama norma vyrams 40 U/l, moterims 35 U/l. Padid jimo prie astys

Kai kuri lig diferencinei diagnostikai svarbu nustatyti i ferment aktyvumo santyk - tai de Ritis'o koeficientas (ASTAT/ALTAT). y Kepen ligos ( da niausiai santykis ALAT>ASAT). -Virusiniai hepatitai (nuo 10-40x, iki >100x padid ja. Pikas yra 7-12 diena, norm gr t po 3-5 savai i ). -L tiniai hepatitai ( jei ALAT>6m n). -Nealkoholinis steatohepatitas. -Alkoholinis hepatitas; Kepen ciroz , kepen navikai (ASAT>ALAT). y y Vaistai ( Antibiotikai, statinai, opiatai) Miokardo infarktas ( ASAT) armine fosfataz Membraninis fermentas. Sintetinamas kepenyse, kauliniame audinyje, arnyne, gimdoje ( arba placenta) inkstai ir plau iai. (Kur sintetinamas toks ir izofermentas, yra apie 17 izoferment ). ph~10, Aktyvum palaikyti butinas Zn2+ Sveiko suaugusio mogaus kraujyje paprastai randami kepen ir kaul izofermentai. Rekomenduojamas kiekis yra 25-100U/L

Aktyvumo

prie astys:

y Aktyvus kaul augimo tarpsnis ( tarp 4-17 gyvenimo met ) y Po 24h suvalgius riebaus maisto y Ne tumo met (2-3k, 3- iame trimestre) Esant patologijai, jo aktyvumas padid ja tada, kai pa eid iami ir ferment gaminantys audiniai arba suintensyv ja kaulinio audinio apykaita, pvz gyjant l iams. y y y y Kepen ligos (kepen izofermentai) Tul ies tak obstrukcija ( intrahepatin ar ekstrahepatin ); ciroz , Kauly ligos (kauly izofermentai) v io metastazes kauluose, osteogenin sarkoma; mielomin liga; limfagranulomatoz ; akromegalija, Ped eto liga.) Inkst ligos ( inkst izofermentai) inkstinis rachitas d l atsparumo D vitaminui,; rachito ir antrin s hiperpatatiroze Kitos ligos: sepsis, opinis kolitas, arnyno bakterin s infekcijos; tirotoksikoze. armin s fosfotaz s nustatymas y M ginys- serumas arba heparinizuota plazma ( negalima naudoti hemolizuotu m gini ).

y y

Buferiai Substratai

- glutamiltransferaz (GGT) y y y y y y y y Membraninis glikoproteinas, aptinkamas l steles membranoje ir mikrosomin je frakcijoje. Funkcija- perne a -glutamilo grup s pro membran nuo glutationo tripeptida su aminor g timi ant vairi akceptori Yra dimerinis baltymas. Fermentai yra i sid st vairiuose organuose, kurie pasi ymi sekreciniu ar absorbciniu aktyvumu: kepenys, kasa, arnose, irdyje, smegenyse, prostatoje, o did iausias inkstuose. I plazmos GGT yra alinamas tul , nedaug jo suyra inkstuose ir pa alinama su lapimu. Kraujyje link s sudaryti kompleksus su lipoproteinais ir kitais baltymais; membranos fragmentais su lipidais. Normos ribos 9-41 U/L Tyrimams nenaudoti hemolizuot m gini . GGT aktyvo y Kepen ligos: -intrahepatine cholesteraz -kepen navikai -infekcinis hepatitas y Kitos ligos - infekcine mononukleoz - prostatos v ys - CD - Reumatoidinis artritas - L tine obstrukcine plau i liga Alkoholis Vaistai -barbituratai -narkotikai -etanolis -Valproin r g tis -fentoinas -heparinas Amilz y y Kanalizuoja polisacharid hidroliz . Skaldo 1-4-glikozidinies jungtis atsitiktini b d . Did iausias aktyvumas randamas kasoje ir seili liaukose Ma esnis kiekis randamas raumenyse, inkstuose, smegenyse, plau iuose, arnyne, blu nyje, irdyje. T.p yra lapime, i matuose, piene, spermoje, kraujyje. prie astys

y y

y y

Svarbiausi izofermentai- kasos ir seili . Aktyvuma palaikyti b tinas Ca2+ Aktyvo mus pankreatitas Seili liauk u degimas Plau iu ir kiau id i navikai Inkst funkcijos nepakankamumas Diabetines ketoacidoz s atveju. Pooperacin hiperamilazemija Alkoholines intoksikacijos atveju

prie astys

y y y y y y y

Lipaz Katalizuojanciam aktyvumui palaikyti reikalingas kofaktorius-kolipaz (sekretuoja kasa). Ir tul ies druskos. Funkcija- hidrolizuoja vandenyje netirpi ilgagrandini riebal r g i ir glicerolio esterius, einan ius micelinius kompleksus su tul ies r g timis. Did iausiu aktyvumu pasi ymi kasoje, iek tiek sekretuoja skrandis ir arnynas. Norma 114-286 U/L Aktyvo prie astys y y y y y mus pankreatitas (2-50 kart , 4-8 val, maximuma pasiekia po 24 val, normalizuojasi po 8-14 dien . Klinikinis specifi kumas 80-100%). Cholicistitas Kasos navikas Endokrinin retrogradin pankreatografija Inkstu funkcijos nepakankamumas Laktatdehidrogenaz (LDH)

y y y y

y y y y

Randama l steles citozolyje bei mitochondrijose. Funkcija- kanalizuoja gr tam j pieno r g ties oksidacij piruvo r g ti, tuo pat redukuojantis NAD+ NADH. Tetramerinis baltymas i dviej polipeptidini grandini tip :M( daugiausiai sintetinama kepenyse, raumenyse) ir H ( irdies raumenyse) ios grandin s gali sudaryti penkis LDH izofermentai. Izofermentai pasi ymi labai skirtingu skilimo pusperiod , LDH1 80-120h, LDH5 8-12h Aktyvo y y y y y Miokardo infarktas Hemolizin anemija Plau iu infarktas Navikai Kepen ligos. Kreatinkinaz prie astys

y y y y

Dimerin molekul , sudaryta i B ( smegen ) ir M ( raumen ) subvienet . Yra BB MB MM izofermentai. Kraujyje paprastai randami MM MB. Funkcija- kanalizuoja kreatino virtima fosfokreatin nauduojant ATP energija. (Skatina raumenys susitraukti)

y y y

Aktyvumu pasi ymi skeleto raumenyse ir irdyse. Randamas tarp mitochondriju krist , ji ein ir miofibril s sudeti. Tiriamas kraujo serumas Aktyvo prie astys

MI - miopatijos, raumen distrofija, intensyvus fizinis kr vis, traumos, operacijos, raumen aprupinimo deguonimi suma jimas. Miokardo infakrtas BB - senyvas am ius, v lokalizacijos navikai, okas, jungiamojo audinio ligos. Fermentai kaip reagentai Naudojami vairi med iag kiekiui biologiniuose skys iuose nustatyti ir pasi ymi iais privalumais: -yra scepifi ki substratui - labai jautrus, -netoksi ki - j kanalizuojamos reakcijos greitos.

y y y y y

Gliukoz s koncentracijos nustatymas .Gliukooksidazinis metodas (GDD). Fermento peroksidazes reakcijos su chromogen spalva. Jos intensyvumas iliustruoja gliukoz s koncentracija. lapalo kiekis lapino r g iai Alkoholio kiekiui Fermentinio cholesterolio nustatymas

4. Lipidai ir ateroskleroz s patogenez . Lipidai organiniai junginiai, sunkiai arba visai netirpstantys vandenyje. Tai didel , labai vairios strukt ros jungini grup . Klasifikacija: y Acilgliceroliai glicerolio ir RR esteriai. y Va kai auk tesni j alkoholi ir RR esteriai. y Glicerolfosfolipidai glicerolis, RR, fosforo r g tis, prie kurios gali b ti prijungtas pakaitas cholinas, serinas, etanolaminas ar kt.alkoholiai. y Sfingolipidai sudaryti i aminoalkoholio sfingozino, RR ir polin s galvos (skirstoma :sfingomielinus, cerebrozidus, gangliozidus). y Steroliai, lipid kilm s vitaminai, terpenai, eikozanoidai.

y y y y

Sudaryti i dviej molekuli riebal r g i glicerolio, fosfato ir azoto turin ios grup s. Glicerolio fosfato ir azoto turinti grup sudaro galvut , kuri yra hidrofilin (polin ). RR uodeg l , kuri yra hidrofobin (nepolin ). Gyv niniai ir augaliniai riebalai- sudaryti i RR ir glicerolio.

y y y

Ar trigliceridas bus kietas ar skystas lemia RR ilgis ir jose esan i kartotini jung i skai ius: kuo trumpesn anglies grandin ir kuo daugiau joje dvigub jung i , tuo skystesnis riebalas. mogaus organizme vyrauja oleino ir palmitino RR. Linolo ir linoleno RR n ra sintetinamos, tod l b tina gauti su maisto.

Lipid funkcijos: y y y y y y y y y y y y Naudojami energijos saugojimui. 1g riebal 9kcal energijos. Riebalai apsaugo organizma nuo terminio, fizinio paveikio. Dalyvauja v.med iag perne ime organizme. Fosfolipidai, susijung su baltymais sudaro membranas, kurios apgaubia l stel , organeles(nuo j priklauso membran laidumas, nervinio impulso perdavimas, tarpl stelini ry i sudarymas). Steroid klasei priklauso cholesterolis, kuris labai svarbus membran str.palaikymui. I cholesterolio sintetinamas vit.D, tul ies r., lytiniai (estrogenas, testosteronas) adrenokortikotropiniai hormonai. Eikozanoidai dalyvauja kraujosp d io reguliavime, k no temperat ros palaikyme, lygi j raumen susitraukino induoliuose reguliavime. Terpenai svarb s fotosintez je, reg jimo procese. Ferment kofaktoriai, elektron protono ne ikliai. Lipidiniais inkarais prie membranos yra prijungiami vair s baltymai. Gali b ti vidul steliniai informacijos ne ikliai.

Ateroskleroz tai l tin liga, pa eid ianti arterijas. Sustor jusios arterij sienel s elastingumas ir spindis ma ja, sutrinka audini ir organ kraujotaka. Arterij sienel sudaro 3 sluoksniai: vidinis- i endotelio l st., vidurinis i lygi j raumen ir jungiamojo audinio komponent , i orinis i jung.ir riebalinio aud. Pro arterij endotelio l steli tarpus laisvai praeina DTL, o chilomikronai ir LMTL ne veikia endotelio barjero. MTL gali pereiti endotelio l steli sluoksn , bet per gilesnius sluosnius skverbiasi l tai. Kai MTL kiekis nevir ija rekomenduojam normos rib , tai patekusios subendotelin tarp juos katabolizuoja lygi j raumen l stel s, makrofagai receptoriniu b du. Esant net ir ma iausiam endotelio l steli pa eidimui l steli pralaidumas padid ja ir atsidaro vartais, pro kuriuos laisvai patenka tikrosios aterogenin s med iagos, pvz., MTL. is procesas ypa spart ja, kai MTL kiekis yra padid j s ir jie ilgesn laik cirkuliuoja kraujyje vykst j modifikacija: cheminis acetilinimas ar da niausiai oksidacija. Tada ie lipoproteinai tampa stipriais chemotaksiniais agentais cirkuliuojantiems monocitams. Tuo ateroskleroz s savo vystymosi prad ioje yra pana i u degimin proces ir d l to kraujyje padaug ja u degimo ymen . Jei oksiduot MTL yra daug, tai jie u pildo subendotelin tarp ir l steles pradeda skverbtis ne tik normaliu receptoriniu b du,bet kaip nereikalingas med .juos ryja makrofagais virt kraujo monocitai. Pastarieji tiesiog prisisotina cholesterolio. Didelis MTL kiekis kraujo plazmoje-> intimos infiltracija MTL-> oksiduoti MTL+makrofagai-> putliosios l stel s-> lipidin d m . Taip kraujagysl se formuojasi riebalin s (geltonosios) d m s. Proliferuojant ir diferencijuojantis lygi j raumen l stel ms (d l dirginimo), daug jant kolageno, riebalin s d m s virsta ateromomis, kurios augdamos ir susiaurina kraujagysl s spind .

5. Kraujo kre jimo sistemos laboratoriniai tyrimai. Serumas ar plazma? y y y Serumas neturi fibrinogeno. Serume n ra arba beveik n ra II,V,VIII, XIII kre jimo faktori . Teori kai serum galima naudoti tirti kitiems kre jimo faktoriams.

Kraujo pa mimo tyrimas y y Timpos u ver imo stiprumas ir trukm . PL ir ADTL rezultatus takoja: antikoaguliantas, antikoagulianto konc., antikoagulianto ir kraujo proporcija, stiklas vs. Plastikas (neutralesnis), m gintuv li eili kumas, kraujo pa mimo metodas, m ginio paruo imo tyrimui proced ros.

Antikoagulianto konc. y y y Natrio citratas: 3,2% (0,109 mol/L), 3,8% (0,129 mol/L). INR reik m s su 3,8% Na citratu yra didesn s nei 3,2%. Reik m s gali skirtis nuo 0,7 iki 2,7 INR vnt. CLSI rekomenduojama konc.yra 3,2%.

Kraujo ir Na citrato santykis (1:10 arba 1+9). y y -10% kraujo ADLT pailg ja iki 10s. -20% kraujo ADTL pailg ja iki 20s.

Kai hematokritas >55% reikalinga Na citrato korekcija. Stiklas vs. plastikas y PL (INR) reik m s ma .plastikiniuose m gintuv liuose. Kraujo s ly io su m gintuv liu pavir iumi efektas. mimo tvarka

M gini

Kraujo pas lis (stiklas: tu ias>Na citratas>Na citratas ENG; plastikas: Na citratas>Na citratas ENG> tu ias) SST (li io heparinas ir PST>E.D.T.A>Kr.gr.E.D.T.A>fluoridas/oksalatas>makroelement )

M gini paruo imas tyrimui y y y y Centrifugavimas: 2000g; 10min. M giniai, kurie netur t b ti tiriami: su matomais kre uliais, hemolizuoti, lipemi ki(rieb s), ikteri ki ( alsvos sp.). M gini laikymo s lygos (kambario tC). M gini transportavimo s lygos (kambario temp.)

M gini saugojimas y y y y M gini laikymo s lygos (kambario temp.). Tyrim atlikimo laikas (per 2-6val.). Prie -20C plazm galima laikyti 4sav. Prie -70C plazm galima laikyti 6m n.

Faktoriai V ir VII yra nestabil s.

Tyrim metodai: y Koguliometriniai (fibrino kre ulio susidarymo tyrimai). -Turbidin (aptinio tankio)kre ulio detekcija (3 skirtingi bangos ilgiai). -Elektromechanin kre ulio detekcija. Imunologiniai metodai: -Imunofermentiniai metodai (ELISA). Kiti (re iau naudojami). Trombocit f-jos tyrimai Kraujavimo laikas. Trombocit funkcijos tyrimas PFA-100 analizatoriumi. Trombocit agregacija (Born metodu). Tromboelestografija (TEG klasikin ).

y y

y y y y

Indikacijos trombocit f-jos tyrimams. y y y y Kraujavimo rizikos vertinimas prie operacij . Trombocit disfunkcijos nustat.ir diagnozavimas, kai yra pernelyg gausus kraujavimas i nosies, atliekant stomatologines proced ras, menstruacij metu. Gydymo nukreipto prie trombocitus sekimas (po MI ir kt.priepuoli ). Atsparumo aspirinui/klopidogreliui tyrimas.

Kraujavimo laikas pagal Ivy (autorius): y y y Norma 1,6-8min. Atliekama labai ma a standartizuota incizija dilbio srities odoje ir naudojant filtrin popieri ,kraujo la ai sugeriami nuo aizdos vietos. Pailg jusio kraujavimo laiko, lyginant su laboratorijos nustatyta norma, tyrimo rezultatu nediagnozuojama trombocit sekimo prie astis nei kokybi kai, nei kiekybi kai. Kraujavimo laiko metod var.: Duke, Ivy, Mielke, ablonin . KL takojantys veiksniai: hematokritas, odos storumas, temperat ra, kraujagysli anatomija, incizijos vieta, tyrim atliekan io personalo patirtis, trombocit sk.ma .nei 100*109/L, uremija, prie trombocitus nukreipt vaist vartojimas.

Trombocit f-jos tyrimas PFA-100 analizatoriumi Specifiniai kapiliarai: y Pagr.su kolagenu ir epinefrinu bei kolagenu ir ADP. y PZY kapiliaras skirtas klopidogrelio terapijai vertinti. y Matuojamas laikas iki kol pro ply nustos tek ti kraujas. y PFA-100 takojantys veiksniai: hematokritas, trombocit sk.ma jimas. Trombocit agregometrija in vitro y y vertiname trombocit aktyvacij ir j agregacijos sutr., aspirino ir/ar klopidogrelio poveik trombocitams. Tipai: turbidimetrin , agregometrija visame kraujyje.

Klasikin TEC y y Metodas jautrus vibracijai. Tromboelastogramos parametrai>maksimalus kre ulio stiprumas.

Aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas ADTL. y y y y y Sinonimas DATL, ADTT. Pagrindinis atrankinis kre jimo sist.tyrimas, atspindintis vidin ir bendr j kre jimo kelius. be trombocitin plazm pridedama XII faktoriaus aktyvatoriaus, fosfolipid ir kalcio. Matuojamas KL. Norma 28-40s.

ADTL panaudojimas y y y Kontroliuoti gydym (ma o molekulinio svorio heparinai ADTL neveikia). vertinti bendr kre jimo sist.b kl , vertinti faktorius, kurie dalyvauja vidiniame ir bendrame kre jimo keliuose. vertinti kraujavimo rizik prie operacij .

Heparino terapijos kontrol panaudojant ADTL y y Heparino doz suderinama taip, kad nustatomi ADTL laikai b t ma daug 1,5-2K.ilgesni nei norma (~60-80s). Gydymo heparinu komplikacijos:osteoparoz , anafilaksija, eritemin s r-jos, galvos skausmas, bronchospazmas, trombocitopenija ir tromboz s).

ADTL pailg jimo prie astys y y y y y y y gimti KF deficitai Kepen ligos Vit.K tr kumas Heparinas Antifosfolipidiniai ak FDP (fibrino ir fibrinogeno degradacijos produktai) Specifiniai KF inhibitoriai

DIK sindromas

ADTL sutrump jimo prie astys y y y y y Diagnostin s vert s neturi Hemoliz Neteisingas kr.pa mimas DIK sindromas, pradin stadija Leukemij , limfom atveju.

Protrombino laikas y y y y Taikomas norint vertinti: netiesioginio veikimo antokoaguliant terapin efekt (verfarino); kepen fj . Metod var.: pagal Quick ; pagal Oweren . Gydymas heparinu negali b ti kontroliuojamas pgl. rodikl . Rezultat forma: sekund mis 10-14s.; procentais 70-130%, INR reik m 0,88-1,2.

Rekomenduojami terapiniai INR intervalai y y Terapinis intervalas 2-4,5. 5 ir daugiau kraujavimai.

SPA suma .prie astys (INR padid.): y y y y y y y y y Oralini antikoaguliant vartojimas. gimtas v.faktori deficitas. Did.heparino doz s. FDF. Kepen ligos. Malabsorbcija. Obstrukcin gelta. ymi disbakterioz . DIK sindromas.

SPA padid.(INR suma .)prie astys y y y Preanaliz s veiksni taka: netinkamai paimtas kraujas, netinkamos m ginio transportavimo ir laikymo s lygos. Sunki ligoni p poky iai. T.t v io formos: adenokarcinomos.

Antitrombino (AT-III) aktyvumas AT suma jimas y y y y y Kepen ligos. DIK sindromas. Nefrozinio sindromas. Didel mis heparino doz mis. gimtas AT deficitas.

y y

Estrogen terapija. Peroraliniai kontraceptikai.

AT padid jimas y y y Hiperglobulinemija infekcij metu. mus virusinis hepatitas. Gydymas varfarinu.

Baltymai C ir S y y y y y Nuo vit.K priklausomi baltymai. Baltym C aktyvuoja trombinas, kacis ir fosfolipidai. Aktyvus baltymas C neutralizuojaaktyvi faktori Va ir VIIIa prokoaguliacines savybes. Akt.reikalingas kofaktorius baltymas S, kuris vienas pats neatlieka joki fermento r-j . Egzistuoja 2 baltymo S formos: laisvas (40%), C4b-BP-baltymas S(60%).

Akt.suma .prie astys (BC) y y gimtos (1 ir 2 tipas). gytos: kepen ligos, inkst ligos, mios leukemijos, terapija peroraliniai antikoaguliantai, varfarinas, DIK sindromas, 1 tipo nuo insulino priklausantis CD.

Akt.suma . prie astys (BS) y y Yra 3 tip paveldimas baltym deficitas. gytas baltymo deficitas b na toki b kli metu: u degimin s ligos, varfarinas, peroraliniai kontraceptikai, nefrozinio sindrono metu.

Leiden V faktoriaus mutacija y y y y gimtas polinkis hiperkoaguliacij . APCR (aktyvuoto baltymo C rezistenti kumo tyrimas). Nedid.patologija gali i provokuoti hiperkoaguliacin b kl . Nepalankios situacijos: vyresnis am ius, vir svoris, n tumas, kontraceptini tab.vartojimas, imobilizacija d l ligos, hipodinamija, irdies nepakankamumas, piktybiniai navikai.

Lupus antikoaguliantai (LA) y y y y Autoak prie neigiamai krautus fosfolipidus ar j kompleksus su beta2 glikoproteinais ar KF tokiais kaip protrombinas. Suri a kre jimui reikalingus fosfolipidus. Paprastai LA kraujyje n ra. LA buvimas pasirei kia tromboz mis, pasikartojan iais persileidimais.

Indikacijos LA tyrimams y y Atsitiktinai aptiktas ADTL pailg jimas, be ai kios etiologijos. Ankstyvos venin s ir/ arba arterin s tromboz s atvejis (am ius <45m.)

y y y FDP y y y y y

Tromboz ne prastose vietose. Tromboz susijusi su autoimunin mis ligomis. N stumo komplikacijos.

Fibrinogeno, nestabilaus fibrino polimero, fibrino monomer degradacijos produktai. Normoje j neturi b ti. Vienas svarbiausi DIK sindromo diagnoz s rodikli . FDP naudingas: sekant ligoni fibrinolizin gydym , gydant gili j ven tromboz , plau i arterijos embolij , MI. Klinikin s b kl s, kai FDP padaug ja: DIK sindromas, masyvi tromboz , eklampsija, karcinoma, pooperacin s komplikacijos, kepen ligos, MI, plau i arterijos tombembolija, gili j ven tromboze.

D-dimerai y y y y y Urgentin s lab.diagnostikos parametras. Normali konc.atmeta pl.arterijos embolijos ar gili j ven tromboz s diagnozes. Norma <250 mikrog/l Kompelsinis DIK sindromo rodiklis. Klinikin s b kl s,kai D-dimer padaug ja: DIK sindromas, tromboz s, MI, nestabili KA, kitos (pooperacinis laikotarpis, piktybinis procesas, kraujavimai, sunkios infekcijos).

Fibrinogenas y y y y y y Normali konc. 2-4g/l. Sintetinamas kepenyse ir megakariocituose. Priklauso mios u degimo faz s baltymams, pan. Kaip CRB ar ceruliplazminas. Yra kardiovaskulin s sist.patologijos rizikos veiksnys. Turi daug takos ENG rodikliui. Padid.prie astys: senyviems mon ms, n iosioms 3-io semestro metu, vartojan ioms kontraceptines tab., esant bet kokios kilm s u d., sistemin s jung.aud.ligos, kaip kompensacija netekus baltym nefrozinio sindromo metu, sergant pielonefritais, glomerulonefritais, spindulin liga. Suma .prie astys: kepen ligos, kaul iulp pa eidimas, v iniai susirgimai, mus DIK sindromas.

6. Imunofermentin s diagnostikos principai. Virusini lig lab.diagnostika. Reakcijos metu susidar s imuninis kompleksas i ry kinamas vedus fermentu ym t r iai specifini izotopini ak (konjugato). Po inkubacijos, pridedama substrato. Fermentui skaidant substrat , i ry k ja spalva, kuri pridedama vertinti imunofermentin s r-jos rezultatus spalvos intensyvumas vertinamas fotometri kai ir yra proporcingas ag specifini ak konc.m ginyje. Lab.diagnostikos praktikoje gali b ti naudojamos kelios tyrimo versijos: y Netiesiogin imunofermentin analiz (daugiasluoksn sumu tiniotipo imunofermentin analiz ; konkurencin imunofermentin analiz ). eimos (simplex, citomegalo), raudoniuk s ir kt.virusini susirgim

IV, hepatit A-D herpes virus lab.diagnostikoje.

Nustatomas virus ag arba IgM ir IgG kals s ak prie

i virus ag.

1) Tai padeda nustatyti diagnoz kai klinikiniai simptomai dar n ra ai k s IV infekcijos atveju. Ak serume pasirodo jau antr savait , o klinikinis vaizdas po 5met . 2) Nustatyti ligos faz (pvz., mios hepatito A inf.prad ioje susiformuoja ant HAN IgM ak, kurie laikosi ~6m n., o sveikstant susiformuoja IgG, kurie rodo buvusi infekcij ir i lieka teigiami da niausiai vis gyvenim . 3) Padeda vertinti gydymo efektyvum ir prognozuoti tolesn ligos eig . 4) Imunin s b kl s vertinimas. Suma jus organizmo atsparumui, gali suaktyv ti persistuojan ios virusin s infekcijos, kaip CMV ir kt. i infekcij reaktyvacija parodo padid.IgM prie iuos virusus konc. Pasiskiepijus, tinkam atsak skiepus parodo IgG konc.

7. Automatizuotas ir citomorfologinis kraujo tyrimas.

1. Automatizuoti eritrocit rodikliai ir j vertinimas a) Hematokritas supakot l steli t ris. HCT= RBCx MCV Tiesioginis nustatymas Hematokrito mikrohematokrito metodu krauj1 centrifuguojant hematokrito kapileruose. b) Eritrocit skai iaus (RBC) 1012 l. Pagrindinis parametras, pagal kur analizatorius toliau i veda indeksus ir apskai iuoja hematokrit . c) Hemoglobino (HGB) koncentracija (g/dl, g/l) pagrindinis rodiklis pagal kuri nustatoma (eritrocit ) anemija arba eritrocitoz . y Vis 3 min t rodikli reik mi padid jinas b dingas eritrocitozei (policitemija). y Vis 3 rodykli reik m suma jimas budingas anemijai. y Detaliai anemijos klasifikacijai svarb s eritrocit indeksai apibudinantys vidutin eritrocit (MCV, MCH, MCHC) ir RDW rodiklis. MCV - vidutinis eritrocit t ris. yMCV i rei kiamas fenitolitrais (fl, 1fl= 10 -15/l) arba kubiniais mikrometrais yNormos rybos 80-100 fl. Pagal t rodikl suskirstome eritrocitus : - Mikrocitus - Normocitus - Makrocitus yMCV analizatorius nustato tiesiogiai pagal eritrocit did io histogram , i vedame vis eritrocit did i vidurk , tod l is rodiklis yra labai patikimas. y MCV padid jimas b dingas: megaloblastin ms anemijoms (da niausiai d l vit. B12 ar folio r gsties stokos);

- nemegaloblastin ms makrocitin ms anemijoms d l kepen lig , alkoholizmo, hipotiroz s, anemijoms su ry kia retikulocitoze irt.t. y MCV suma jimas b dingas: Fe stokos anemijai, sutrikus Fe panaudojimui (l tini lig anemija), talasemijoms, hipertirozei.

Pastaba: Esant mi riai mikrocitini ir makrocitini eritrocit populiacijai, MCV gali b ti normos ribose. D l to, interpretuojant tyrimo rezultat , rekomenduotina vertinti RDW rodikl ir morfologi kai tirti periferinio kraujo tepin l .

Makrocitoz gali parodyti ir artifaktai: y al io agliutinin liga ir mikoplazmin pneumonija (eritrocit agregacija) yHiperglik mija (> 30 mmol/l) yRetikuliocitoz yL tin limfocitin leukemija (ry ki makrocitoz ) RDW - eritrocit pasiskirstymo plotis. yAutomatizuoti hematologiniai analizatoriai apskai iuoja eritrocit pasiskirstymo plot t.y. kokybin anizocitoz . y RDW pagalba identifikuojama labai nedidel s mikrocitini ar makrocitini eritrocit populiacijos kai MCV to neparodo ta iau klinikin io rodiklio reik m nustatyti reik s tolesni stadij . RDW-CV 1. 2. 3. 4. I vestinis rodiklis, procentais (%). J takoja MCV, patikimas esant normaliam MCV. Tai eritrocit t rio histogramos (MCV) ties SD ir bendro MCV santykis padaugintas i 100. Norma: 11%-14.5% RDW-SD

1. Tiesiogiai matuojamas rodiklis, femtolitrais (fl) 2. Jo ne takoja MCV, teori kai yra tikslesnis, nepriklauso nuo MCV dyd io. 3. Tai eritrocit t rio histogramos (MCV) plotis analizatoriaus i matuotas ties histogramos auk io penktadaliu. 4. Norma: 39-47 fL. MCH - vidutinis hemoglobino kiekis eritrocit . y y y y y y MCH= HGB/ RBC (pg/l st.) SI sistemos vienetais rezultatas i rei kiamas pikogramais (pg; 1pg = 10-12 g). Normos rybos 26-34 g. Klinikin vert menka paprastai atkartuoja MCV poky ius. MCH padid jimas esant makrocitin ms anemijoms (nes eritrocitai did j ir ne a daugiau hemoglobino). MCH suma jimas pastebimas hipochromini ir mikrocitini anemij met .

MCHC- vidutin eritrocit hemoglobino koncentracija. y MCHC = HGB / HCT (g/l) y Rezultatas i rei kiamas g/dl arba g/l (SI sistema) y Normos ribos: 310-370 g/l y MCHC padid jimas- esant hiperchromijai - hemoliz , eritrocitoz , sferocitoz y MCHC suma jimas- esant hipochromija - Retikuliocitoz - Fe dificitas Skai iuoujama labaratorijoje - Retikuliocit procentas - Obsoliutus retikuliocit skai ius. - Koreguotas retikuliocit skai ius (pvz.: prie anemijos) Retikuliocit produkcijos indeksas (RPI) labai reikalinga interpretuojant (ie kant) anemijos prie asties.

NRBC- Branduol ti eritrocitai = normablastai. yNormoblast radimas periferiniame kraujyje, t.y. normoblastemija, visada yra patologinis po ymis. yPagrindin s prie astys : - Eritropoez s hiperfunkcija, - Kaul iulp pa eidimas, - Splenektomija, asplenija. Tai nesubrend eritrocitai su branduoliais, kuriu normoje periferiniame kraujyje neturi b ti i skyrus naujagimiams per pirmas 2 gyvenimo savaites, d l i likusios hepatin s intravaskulin s kraujodaros. - Jeigu >3,0, rei kia, kad kaulo iulpai nepa eisti. - RPI <2,0 kaulo iulpai nepagamina kiek reikia eritrocit , d l kaul med iag sintez s. Retikulocit tyrimas y Citomorfologinis tyrimas: Eritrocitai da omi supravitaliai metileno m liu, kuris agreguoja RNR ir nuda o j tamsiai m lyna spalva. y Automatizuoti metodai: T km s citometrinis tyrimas Naujausi hematologiniai analizatoriai Tiriant iais metodais retikulocitais gali b ti palaikyti: y eritrocitai su intarpais (Hovvell- Jolly, Heinz k neliai, Cabot iedai), y branduol ti eritrocitai (NRBC), giganti ki trombocitai. iulp pa eidimo,ar n ra tam tikr

2. Eritrocit morfologija ir jos vertinimas. Morfologinis eritrocit vertinimas

Be automatizot kraujyje rodikli , kraujo tepin lyje vertinama eritrocit morfologija. y y y y y y Eritrocit pasiskirstymas (normoje- tolygiai, vienas alia kito). Did io poky iai. ( anirocitoz - labai vairaus did io) Hemoglobino kiekis.(hipochromija, hiperchromija) Formos poky iai. Subrendimas Intarpai 8. Infekcij lab.diagnostikos principai. Lab.inf.diagnostika: 1. Mo inf.diagnostika: y Mo arba jo molekuli aptikimas; y Mo identifikacija, r ies nustatymas; y Vaist , veikian i suk l j tyrimai. 2. Makroo tyrimai: y Universali u degimo ymen tyrimai (ENG, CRB, LEU). y Serologiniai (AK). y Instrumentiniai tyrimai. Mo tyrimai (smulkiau): 1. Patologin s med .mikroskopinis tyrimas. 2. Mikrobiologinis paselis (tik bakt. ir grybam). 3. Jautrumo ab nustatymas. 1 Svarbu: 1.Tinkamos med iagos paimimas. 2.Patyres mikroskopuotojas. Pagreitina preliminari diagnostik Padeda parinkti ab pradinei terapijai.

2 Mikrobiologinis pas lis: tikslai y I skyrimas. y Identifikacija (r ies nustatymas). y Jautrumo ab preparatams nustatymas. Trukm 2-3 dienos. Grybo pas lis u trunka ilgiau. MB pas lio specifi kumas 100procent .

Problemos: 1. Tyrimo jautrumo problema: 60- 80 procent y Patog. Mo kiekis med iagoje; y Tinkamos med pa mimas; y Mikrobai sunkiai u auginami l tin s inf. Atvejais; y Patog. Mikrobai auga normalios floros fone; y Pas lis gali neduoti rezultat jei ligonis jau gydomas.

Kitas metodas: i skyrimas l st.kult roje. y y y y y Virusams ir j jautrumo tyrimams, Bakterijoms, neaugan iomis terp se (chlamidijomis), Tyrimo specifi kumas 100 proc, Nepakankamas jautrumas; Ilgai trunka, brangus tyrimas, sud tinga standartizacija.

Metodo principas: Jautri last.monosluoksnis inokuliuojamas TH. Po 48 -72 val.augimo lastel se prisidaugina chlamidij k neli (introcitaplazminiai intarpai). Detekcija ak pagalba: Ak ymeti ferment (imunofermentin ). Ak ym ti fluoresceinu (imunofluorescentin ).

3 Mo sud tini molekuli nustatymas: Ag nustatymas: 1. tiesiogiai patologin se med : virus ag nustatymas A gr. B hemolizinio streptokoko (S. Pyogenes) Ag nustatymas. C. pneumonijai ir M.pneumonijai ag nustatymas nosiarykl je (diagnostin s vert s neturi) C.trachomatis ir H.genitalium ag nustatymas lyt.tak cilindriniame epitelyje.

2.Ag esan i mogaus biologiniuose skys iuose nustatymas: S.pneumonijai ag nustatymas lapime. Legionella pneumophila ag nustatymas lapime. Invazin s grybin s inf diagnostikai.

Ag nustatymas: EIA ( imunofermentin s reakcijos principas).

AK + Ag m ginyje + konjugatas su fermentu -> Kompleksas: AK/Ag/Konj.

Spektrofotometrin r-jos analiz :

Kompleksas + Substratas -> n-jos produktas AK/Ag/Konj. (m lynas) (geltonas) Absorbcijos matavimas Imunofluorescencin be substrato. Matome vyt jim tose vietose kur sureagavo R-ja vertinama mikroskopu. Nukleor g i nustatymas 1.virus nukleo r g tys: DNR arba RNR. 2. Bakterijos nenustatomos paseli metodu. 3. Grybai sunkiai augantys paseliuose. 4.tinka kai lb mazas sukelejo kiekis. 5.metodu jautrumas iki 100 proc. 6.brangus tyrimai. 7.neatsako i klaus. Inf ar kolonizacija? 8. neatskiria mios inf. Nuo l tin s. 9. M.tuberculosis DNR nustatymas PGR metodu tinka tik skryningui. NR nustatymas a) Kokybinis (+) yra suk l jas (-) n ra sukel jo b) Kiekybinis: Kiek viruso daleliu yra TM vienete Makroorganizm tyrimai 1. Universali u degimo ymen tyrimai y ENG. y CRB. y Leukocit sk, leukograma, nuokrypis i kair . y Prokalcitonino testas.

Serumo amiloidas A ( daromas retai).

2. Ag tyrimai: TM: ligonio kraujo serumas Tiriamoji analitin : ak prie ie kom suk l j Ig M klases ak (13 m n rodo mi inf stadij ) Ig A klases ak (6-8 d. Rodo po mi inf) Ig G klases ak (persirgta inf arba letine inf.) Serologin inf.diagnostika: y y y Tinka kai paties sukelejo nustatyti neimanoma; Nurodo inf stadija: umine letine Teikia informacija apie praeityje persirgta infekcija; Taikymas y y y Virusiniu inf diagnostika KT patogenu C pneumonine ir H pneumonijai inf. Diagnostika- serologin Laimo borelioz s ir taxoplozmoz s diagnostika. Jautrumas ir specifi kumas

TESTAS SERGA + +TT KN

LIGA NESERGA KT -TN

TT-tikrai teigiamas KT-klaidingai teigiamas KN-klaidingai neigiami TN- tikrai neigiamas METODO JAUTRUMAS- tikimybe siuo metodu nustatyti TT Metodo jautrumas 95 proc i 100TT, 95 nustatomi kaip +, 5 lieka nenustatyti nors yra + METODO SPECIFI KUMAS- tikimyb Metodo specifi kumas 95 proc. Nepakankamas jautrumas? iuo metodu nustatyti tikrai neigiamus atvejus (TN)

y Didele tikimybe KN rezultat Nepageidaujamas specifi kumas? y Gydoma daug KT pacientu, kuriu nereiktu gydyti nes jie neserga.

Imuniniai testai: tinka skryningui Keletas metodu padidina specifiskuma. Metodas Mb pas lis Last kult ra Imuniniai metodai Molekuliniai genetiniai metodai Jautrumas + + Nuo + iki ++ +++ Specifiskumas +++ +++ Nuo + iki ++ +++

IGIMTOS INF. 1. CMV inf. (pasirei kia kaip paprastas persalimas). 2. Toksoplazmoze(vengti zalios mesos, kaciu sunu) 3. Raudonuke(skiepai) Prie n tum reikia i sitirti. Arba vos tik pastojus. Prenataline inf.diagnostika 1. Motinos kraujo tyrimai ak kraujo serume: CMV,taxoplasma, raudonuke 2. Vaisiaus vizualizacija- ultragarsas, magnetinis rezonansas. 3. Vaisiaus eminiu tyrimai sukelejo nustatymas:amniocenteze, choriocentez , kordocentez Patogenez : egzogenin inf.->n (u kre iamas vaisius). ia moteris (endogenin inf.)->transplacentinis inf.plitimo kelias

Motinos seropozityvumas prie pastojim veikia kaip apsauginis gimtos CMV inf. Faktoriaus suma . ios ligos rizik 91 proc Prie n tumin serologin b sena: Seropozityvi IgG+/IgM- ->Sena inf. ->Rizika minimali-> sekimas neb tinas Seronegatyvi IgG-/IgM- ->Tyrimai 2 ir 4 m n. a) IgG-/IgM- -> sekimas bereikalingas b) IgG+/IgMIgG-/IgM+ ->Rizika+ -> Patvirtinanti diagnostika IgG+/IgM+

Pirmin s CMV inf diagnostika: 1. IgM ak Db jautrus ymuo Nespecifi kas ymuo 2. IgG ak pirmas inf.nerodo Todel butinas IgG ak avidi kumo (imlumo) tyrimas 1. emas IgG avidi kumas pirmin nesena inf. 2. Auk tas IgG avidi kumas sena inf. IgG atskiriamas pirmin s inf po ymis IgM+ IgG-/+ emas avid kumas pimin inf. (didel gimtos CMV inf rizika) IgM + IgG+ auk tas avidi kumas senos inf. Reaktyvacija ( gimtos CMV inf. Rizika nedidel ) Patvirtinanti pirmin s CMV inf. diagnostika: 1. IgM ak nustatymas Western blot r-ja 2. IgG avidi kumas nustatymas. 3. Viruso ar jo ag i skyrimas i lapimo,seili ,kraujo. CMV transmisija per placentos barjer ir vaisiaus inf. Infekuota motina->viremija->placentos trofoblast inf.->vausuays endotelio l st.inf.->vaisiaus viremija>viruso replikacija organuose taikiniuose (inkstuose)->vaisiaus viremija->virusas vaisiaus vandenyse>inf.nosiarykl je. gimtos toksoplazmoz s patogenez : Egzogenin (nauja)inf.n tumo metu ->parazitemija->transplacentinis inf.plitimo kelias(placentos inf.).>vaisiaus inf.(da n.3trimestre). Endogegin (sena)inf.->n ia moteris:parazitemin s stadijos n ra->vaisius sveikas. Prenatalinis motin skyningas Tikslas-i siai kinti n ias moteris,kurioms pavojinga u sikr sti toksoplazmoz (pirmin prevencija). Nustatyti IgG ak kraujo serume->ak rasti prie n tuma;ak nerasti. Toksoplazmoz atsiradusi n tumo metu Svarbu nustatyti inf.laik - kuo v liau u sikr sta tuo ma .inf.sunkumas vaisiui; did.inf.per jimo per placent tikimyb . IgG avidi kumo tyrimas. Molekulini tyrim taikinys individual s nukleotidais: NR i tyrimo principas: Lizuojamos l st.sienel s->precipituojami ir pa alinami lizate esantys B->precipituojamos lizate esan ios NR->Precipituotos NR adsorbuojamos ant silicio (stiklo) arba magnetini daleli ->surinktos NR praplaunamos->NR i tirpinimas. Molekulin s diagnostikos klinikinis pritaikymas: y Paveldim genetini lig diagnostikoj. y Hematopatologijoje.

y y y

Donor ir recipient tapatumo tyrimai. Onkologijoje. Inf.suk l jai.