Biologija

Termoreguliacija – kūno temperatūros reguliavimas.

Izotermija – kūno temperatūros pastovumas.

Šiltakraujai gyvūnai vadinami endoterminiais.

Šaltakraujai gyvūnai vadinami ektoterminiais.

Homeostazė – organizmo vidaus terpės ir savybių dinaminis pastovumas.

Vidaus terpė – tai aplinka, kurioje funkcionuoja ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos. Ja
sudaro kraujas, audinių skystis ir limfa.

Endokrininė sistema kartu su nervų sistema lemią darnią organizmo veiklą.

Endokrininei sistemai priklauso belatakės, arba vidaus sekrecijos, liaukos: pasmegeninė (hipofizė),
kankorėžinė (epifinė), užkrūčio, lytinės (sėklidės ir kiaušidės) liaukos, skydliaukė, antinkščiai ir
kasa.

Endokrininė sistema reguliuoja organizmo augimą, brendimą, dauginimąsi, daro įtaką jo medžiagų
apykaitai.

Ši sistema tai pat gamina fiziologiškai aktyvias chemines medžiagas – hormonus.

Endokrininės sistemos veiklą valdo pagumburis, per pasmegeninę liauką, kuri nuo jo atskirta siaura
juostele.

Ši liauka ir smegenų pagumburys, su kuriuo ji jungiasi nervinėmis skaidulomis ir kraujagyslėmis,

sudaro svarbų neuroendokrininės reguliacijos centrą.

Pagumburio neurosekrecinės ląstelės į priekinę pasmegeninės liaukos dalį išsskiria neurohormonų,

kurie vadinami liberiniais ir statiniais .

Liberiniai šios liaukos veiklą skatiną, o statiniai slopina.

Neurosekrecinės ląstelės dar išskiria antidiurezinį hormoną ADH ir oksitociną.

ADH reguliuoja vandens kiekį organizme ir kraujagyslių ir lygiųjų raumenų susitraukimą,

oksitocinas – pieno išsiskyrimą ir gimdymą. Šie abu hormonai kaupiasi pasmegeninės liaukos
užpakalinėje dalyje, neurohipofizėje, o iš čia išsiskirią į kraują.

Skydliaukė – tai neporinis organas, kuris yra kaklo priekyje, prisiglaudęs prie gerklų skydinės
kremzlės.

Ją sudaro dvi skiltys, sujungtos sąsmauka.

Jose yra liaukos perenchima, sudaryta iš įvairaus dydžio ir formos folikulių. Folikulių ertmė
užpildyta koloidu.

Skydliaukė gaminą hormonus – tiroksiną ir trijodtironiną, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą,

palaiko kūno temperatūrą, gyvybingumą, bendrą mūsų savijautą.

Jie tai pat skatina organizmo augimo procesus, be to, reguliuoja kūno augimą.

Skydliaukė išskiriamas hormonas kalcitoninas organizme reguliuoja kalcio apykaitą

Tiroksinas gaminamas iš aminorūgšties ir jodo. Jei organizmas negauna su maistu jodo skydliaukė
gali padidėti ir atsiranda struma.

Prieskydinė liauka – tai nedidelės endokrininės liaukutės, kurių dažniausiai būna keturios. Jos
išsidėsčiusios po dvi skydliaukės šoninių skilčių viršutinėje ir apatinėje dalyse. Ši liauka gamina
hormoną paradiroidiną, kuris svarbus kalcio apykaitai.

Angliavandeniai atlieka ir daug kitų svarbių funkcija: įeina į ląstelių, membranų,antikūnų sudėtį, yra
reikalingi tam tikrų baltymų ir fermentų sintezei.

Taigi, reguliuojant anglevandenių apykaitą labai savrbi yra kasa.

Tai mišri liauka, gaminanti virškinimo sultis, kuriuose gausu fermentų tokių kaip: baltymų,
anglevandenių ir riebalų.

Virškinimo sultis savo latakais ji išskiria į dvylikapirštę žarną.

Belatakė, endokrininė, kasos dalis gamina hormonus, insuliną ir gliukagoną, kuriuos išskiria į kraują.

Insulinas ir gliukagonas kartu su antinkščių išskiriamu hormonu adrenalinu yra svarbiausi

reguliuojant anglevandenių apykaitą.

Cukrinis diabetas – tai liga, kuria sergant, dėl insulino trūkumo ar jam netinkamai veikiant didėja
gliukozės kiekis kraujyje, o ląstelės gliukozę pasisavina lėtai, arba išvis nepasisavina.

Langerhanso salelės – šios ląstelės gaminą hormoną insuliną. Taip pat nustatyta, kad b ląstelės
gamina insuliną, o a ląstelės gliukagoną.

Antinkščiai – yra porinė belatakė (vidaus sekrecijos) liauka.

Antinkščiai sudaryti iš šerdies ir žievės, jų veiklą reguliuoja pasmegeninė liauka.

Antinkščių žievė išskiria hormonus: mineralkoitikoidus, kurie reguliuoja osmosinį slėgį, mineralinių
medžiagų ir skysčių kiekį organizme taip pat išskiria gliukokortikoidus, kurie reguliuoja medžiagų
apykaitą, pavyzdžiui, kortizolis skatina anglevandenių sintezę, baltymų skaidymą ir riebalų skilimą. Ir
lytinius, kurie reguliuoja lytinių hormonų veiklą.

Veikiant stresui ir kitiems išoriniams dirgikliams didėja gliukokortikoidų – kortigolio ir adrenalino –

koncentracija kraujyje, todėl intensivėja medžiagų apykaita.

Antinkščių žievė išskiria lytinius hormonus – androgenus. Androgenai vyro organizme lemia antrinių
lytinių požymių atsiradimą, o moters organizme reikalingi estrogeno sintezei.