Homeostazė ir organizmo valdymas

Organizmai pagal kūno temperatūras skirstomi:

1. Šaltakraujai, ektoterminiai arba poikiloterminiai - neturi pastovios kūno temperatūros, ji

priklausoma nuo aplinkos ir fizinio aktyvumo. Heteroterminis organizmas - šaltakraujai
organizmai, iš dalies galintys reguliuoti savo kūno temperatūrą dėl specialios anatominės
sandaros ar atitinkamo elgesio. Pavyzdžiai - tunai sugeba palaikyti aukštesnę kūno temperatūrą,
nes turi specifines raumenų struktūras; driežai naktį būna neaktyvūs ir slepiasi urvuose - jų
kraujagyslės susiaurėja, širdies ritmas sulėtėja, kūno temperatūra nukrinta iki aplinkos
temperatūros, ryte šildosi saulėje, dieną slpiasi nuo karščio, o vakare vėl šildosi.

2. Šiltakraujai arba endoterminiai - turi pastovią kūno temperatūrą, jos palaikymui naudoja
cheminių junginių energiją.

Termoreguliacija šiltakraujuose:

Atsakas į kūno temperatūros padidėjimą:

· Išskiriamas prakaitas, garuodamas vanduo vėsina kūną;

· Atsipalaiduoja arteriolės, į odos kapiliarus atiteka daugiau kraujo, išspinduliuojama daugiau

šilumos. (rausvi skruostai);

· Odos plaukeliai prigludę - nesulaiko šilto oro sluoksnio;

· Dalis šilumos atiduodama su iškvepiamu oru;

· Sąlyčiu su kitais kūnais.

Organizmo atsakas į kūno temperatūros sumažėjimą:

· Susiaurėja arteriolės, į odos kapiliarus atiteka mažiau kraujo, išspinduiuojama mažiau šilumos;

· Žąsies oda - pakyla odos plaukeliai (susitraukia plaukų šiaušiamieji raumenys), sulaiko šilto oro
sluoksnį;

· Drebulys - nevalingas raumenų susitraukinėjimas, dirbant raumenims išsiskiria šiluma.

Išskiriamos šilumos zonos - branduolio (krūtinės ertmė ir galva) ir apvalkalo.

Vidinė šilumos tekmė (apykaita) - tai šilumos perėjimas iš branduolio į apvalkalo sritį, o išorinė šilumos
tekmė - yra šilumos atidavimas į aplinką.

Hipertermija - organizmo būsena, kuriai būdinga sutrikusi šilumos gaminimo ir jos išskyrimo pusiausvyra,
kūno temperatūra pakyla daugiau nei 37. (normali hiperterminė reakcija, patologinė hiperterminė
reakcija)?
Hipotermija - būsena, kuriai būdinga sumažėjusi kūno temperatūra: ji nukrinta iki žemesnės nei reikia
organizmo normaliai medžiagų apykaitai palaiyti (žmonėms <35).

Receptorius – ląstelėje esantis baltymas, atsakingas už signalų iš aplinkos priėmimą ir ląstelių tarpusavio
atpažinimą.

Vykdomasis organas — raumeninė arba liaukinė ląstelė, reaguojanti.

Organizmo liaukos pagal tai į kur išsiskiria medžiagos skirstomos:

3. Endokrininės - į kraują (skydliaukė, pagumburis, antinkščiai);

4. Egzokrininės - į kūno išorę (pieno liauka, prakaito, seilių);

5. Mišrios - ir į kraują ir kūno išorę (kasa, lytinės liaukos).

Pagumburis (hipotolamas) - tai smegenų dalis, kontroliuojanti vidinę aplinką.

Pagumburis endokrininės sistemos veiklą valdo per hipofizę - pasmegeninę liauką.

Pagumburis į priekinės hipofizės dalį išskiria neurohormonus:

6. Liberinai - skatina hipofizės veiklą;

7. Staninai - slopina hipofizės veiklą.

Pagumburyje esančios neurosekrecinės ląstelės gamina ADH ir oksitociną.

Hipofizės priekinės dalies hormonai reguliuoja periferinių endokrininių liaukų veiklą.

Hipofizės užpakalinė dalis savo hormonų negamina, tik kaupia neuronų sintetinamus hormonus: ADH ir
oksitociną.

Homeostazė - tai vidinės organizo terpės pastovių sąlygų palaikymas.

Pastovias sąlygas palaikyti būtina tam, kad nesutriktų organizmo funkcijos.

Homeostazės palaikomos sąlygos:

8. Kūno temperatūra;

9. Gliukozės konsentracija kraujyje;

10. Kraujo pH (kuo daugiau kraujyje ištirpę CO2, tuo jis rūgštesnis);

11. Vandens ir druskų pusiausvyros palaikymas;

12. Deguonies konsentracija.

Organizmo funkcijos reguliuojamos:

 13. Nervų sistema;

14. Humoraline sistema (hormonai).

Homeostazės reguliavimo sistemą sudaro:

15. Receptorius;

16. Reguliavimo centras;

17. Efektorius.

Homeostazė palaikoma grįžtamojo ryšio principu:

18. Neigiamas grįžtamasis ryšys - tenkinamos dvi kraštutinės sąlygos, pasiekus kraštutinę sąlygą,
įjungiamas priešingas pokytis.

19. Teigiamas grįžtamasis ryšys - kai pokytis stiprina pats save (dažniausiai veda į ligos būklę).