Audiniai

Epitelis
Jungiamasis
Raumeninis
Nervinis
 Jungiamasis audinys
Skaidulinis Purusis, glaudusis
Specialusis Elastinis, tinklinis,
riebalinis,
pigmentinis
Griaučių Kremzlinis, kaulinis
Embrioninis Mezenchima,drebuti
nis

Kraujas ir limfa
 KRAUJAS
7 – 8 % kūno masės
Pagrindiniai kraujo komponentai:
1. Kraujo forminiai elementai:
a. eritrocitai - raudonieji kraujo kūneliai
b. leukocitai – baltieji kraujo kūneliai
c. kraujo plokštelės – ląstelių fragmentai
krešumui
2. Kraujo plazma – sudėtingas skystis, supantis
kraujo forminius elementus: baltymai, elektrolitai
ir kt.
Kraujo charakteristikos
1. Šviesiai raudonas (oksigenuotas)
2. Tamsiai raudonas/purpurinis (deoksigenuotas)
3. Didesnio tankio nei vanduo
4. PH svyruoja tarp 7.35 ir 7.45 (silpnai šarminis)
5. Šiek tiek šiltesnis nei kūno temperatūra
6.Suaugusio žmogaus tūris 5-6 l (vyro)
7. Moters 4-5 l
 Pagrindinės kraujo
funkcijos
Transportas ir
paskirstymas
Reguliacija Apsauga
Deguonis iš plaučių į (homeostazės
kūno ląsteles palaikymas) Kraujo plokštelės ir
CO₂ iš kūno ląstelių į baltymai „užtaiso"
Palaiko normalų kraujagyslių
plaučius kūno pH kraujo pažeidimus
Maisto medžiagos iš baltymų(albuminų) ir
virškinimo sistemos į bikarbonatų dėka Saugo nuo
kūno ląsteles svetimkūnių ir
Palaiko kūno infekcijų (leukocitai,
Medžiagų apykaitos temperatūrą antikūnai,
produktų pernaša į komplemento
inkstus baltymai)
Išnešioja hormonus iš
liaukų po organizmą
Plazma(skystoji kraujo
dalis)
1. Sudaro apie 55% kraujo tūrio
2. Vanduo sudaro apie 90% plazmos tūrio
3. Plazmoje yra daug įvairių medžaigų:
a. Albuminai, globulinai
b. Krešėjimo baltymai – protrombinas, fibrinogenas
c. Fermentai, hormonai
d. Mitybinės medžiagos - gliukozė, riebalų rugštys,
amino rūgštys, cholesterolis, vitaminai
e. Electrolitai - Na+, K+, Ca++, Mg++, Cl-, fosfatai,,
sulfatai, bikarbonatas, kt.
HEMATOKRITAS
•Moterys 37–48%
(0.37–0.48 SI
vienetai)
•Vyrai: 42–52%
(0.42–0.52 SI
vientai)
•Hematokritas yra
kraujo mėginyje
esantis raudonųjų
kraujo kūnelių
santykis su kraujo
plazma.
 Serumas
Kraujui, sukrešėjus, likęs skystasis
komponentas vadinamas serumu.
Serume yra baltymų, nedalyvaujančių
kraujo krešėjime, elektrolitai, antikūnai,
antigenai, hormonai, taip pat kitos
egzogeninės medžiagos (pvz., vaistai
and mikroorganizmai).
Kraujo ląstelės
ERITROCITAI
1. 7.5 µm diametras; 2.0 µm storis
2. Iš abiejų pusių įgaubtas diskas, didesnis
paviršiaus plotas. Ši forma palaikoma spektrino –
elastingo baltymo.
3. Subrendę eritrocitai yra be branduolio
4 Nedaug organelių, dominuoja deguonies
pernešėjas hemoglobinas (hemoglobinas – 33% ląstelės
tūrio)
5. Nėra mitochondrijų, tik anaerobinis kvėpavimas
6. Eritrocitų : leukocitų santykis = 800:1
 Eritrocitai

Skaičius
Vyrų: 4,1 –6,0 x1012 litre kraujo
Moterų: 3,9-5,5x1012 litre kraujo
Hemoglobinas (Hb)

Hemoglobinas geba prisijungti deguonį

Hb yra geležies turintis metaloproteinas
visų žinduolių eritrocituose
 Hemoglobinas

Hemoglobinas prisijungia O₂ ir virsta oksihemoglobinu

Hemoglobinas taip pat perneša dalį CO₂ ( apie 10%)
kaip karbohemoglobinas, kuriame CO2prisijungia prie
hemoglobino. Dauguma CO₂ molekulių (85%)
pernešama kaip dalis bikarbonato buferio sistemos,
dalis CO₂ ištirpęs plazmoje.
Anglies monoksidas reaguodamas su hemoglobinu
sudaro (karboksihemoglobiną), kuris pakeičia O₂
hemoglobine, sumažindamas galimybę kraujui pernešti
deguonį.
 Eritrocitai
1% - retikulocitai su chromatino liekana
Plazmolema yra plona (12 nm), ji
užtikrina dujų apykaitą
Amžius – apie 120 d.
Pasenę eritrocitai fagocituojami
blužnyje, kaulų čiulpuose ir kepenyse
Eritrocitai
Retikulocitai
Eritrocitų forma
Kraujo tepinėlis
Baltieji kraujo kūneliai,
leukocitai
Dvi pagrindinės grupės:
Granulocitai ir
Agranulocitai
 Leukocitų funkcijos
1. Apsauga nuo mikroorganizmų, parazitų,
toksinų, vėžinių ląstelių
2. Diapedezė – gali prasiskverbti per kapiliarų
sienelę
3. Ameboidiškais judesiais juda po visą kūną
4. Chemotaksis – judėjimas link tam tikrų
cheminių medžiagų
5. Leukocitozė – leukocitų skaičiaus
padidėjimas kaip atsakas į infekciją, išemiją ar
kitą pažeidimą
 Leukocitai
1% kraujo tūrio
SKAIČIUS: 4 – 8x109 l
Granulocitai, t.y., neutrofiliniai, eozinofiliniai,
ir bazofiliniai, turi granulių savo citoplazmoje,
taip pat segmentuotą branduolį.
Agranulocitai yra limfocitai ir monocitai. Jie
neturi granulių citoplazmoje ir branduolys
nesegmentuotas
Kraujas ir kraujagyslės
Kraujas
 Granulocitai
Negali dalintis ir vienos formos
leukocitai negali virsti kitos formos
granulocitais
Amžius svyruoja nuo 13 iki 20 dienų
 Neutrofiliniai
granulocitai(47 – 70%)
Neutrofiliniai
granulocitai
 Neutrofilinis
granulocitas
Kraujyje cirkuliuoja iki 12 val
Diapedezės būdu pereina į audinius ir
nebegrįžta į cirkuliaciją
Branduolys iš 2 -5 skilčių
2 -3 % - jauni su pasagos ar lazdelės
formos branduoliu, daugėja uždegimo
metu
Fagocituoja bakterijas, žuvusių ląstelių
liekanas mikrofagocitai
 Neutrofilinis
granulocitas
Citoplazma:
 Mitochondrijos
 Goldžio kompleksas

 Glikogenas

 Granulės:
 Daugumoje lizosomos su hidroliziniais
fermentais:fosfatazėmis,
peroksidazėmis,esterazėmis
Neutrofiliniai
granulocitai

B1 – moteriškos
lyties individas,
turi lytinį
chromatiną(x
chromosoma)
Leukocitų migracija
 Acidofiliniai
(eozinofiliniai
granulocitai)
 Acidofilinis
granulocitas(2 -4%)
 Acidofiliniai
(eozinofiliniai
granulocitai)
Acidofilinis granulocitas
Gyvena 8 -12 dienų
Branduolys 2 skilčių
Gausu granulių su fermentais
Fagocituoja antigeno – antikūno
kompleksus, fermentai ardo parazitus
Gausu alergijų metu
 Bazofilinis
granulocitas(0,5 – 1%)
Bazofiliniai granulocitai
Bazofilinis granulocitas
Branduolys 2 -3 skilčių
Kraujyje cirkuliuoja apie 6 val, po to į -
audinius
Gyvena kelias paras
Granulėse yra histamino, heparino
Histaminas didina kraujagyslių
pralaidumą, sukelia edemą,heparinas
mažina krešumą
Bazolilinio granulocito
elektronograma
Leukocitų dydžių
proporcijos
Leukocitų rūšys
 Limfocitai (20 – 30%)

B limfocitai– atsakingi už
humoralinį imunitetą
T limfocitai–atsakingi už
ląstelinį imunitetą
Natūralieji žudikai
Limfocitai
Limfocitai
 Mažasis limfocitas
(panašaus dydžio kaip
eritrocitas
 B LIMFOCITAI

 Išsivysto ir subręsta kaulų čiulpuose.

 Išplinta antriniuose limfoidiniuose organuose
ir audiniuose.
 Gali diferencijuotis į:
 B atminties ląsteles
 Plazmocitus
 Dalyvauja humoraliniame imunitete.
Plazmocitai
 T Limfocitai (1)
• Pirmtakai išsivysto kaulų čiulpuose.
• Subręsta užkrūčio liaukoje.
• Išplinta periferiniuose limfiniuose organuose ir
audiniuose.
• Diferencijuojasi į:
– Padėjėjus
– Atminties
– Citotoksinius
– Slopintojus
• T limfocitai vykdo ląstelinį imunitetą ir padeda B
limfocitams vykdyti humoralinį imuninį atsaką.
 T LIMFOCITAI(2)
 T CITOTOKSINIAI (TC):
– Tai yra pirminės efektorinės ląstelės.
 T PADĖJĖJAI (TH):
– Aktyvuoja B limfocitus; padeda kitiems T limfocitams .
 T SLOPINTOJAI (TS):
– Slopina imuninį atsaką, kai antigenas yra pašalintas. Jie
slopina T & B ląsteles, & plazmocitus tiesiogiai ir
uždelstose imuninėse reakcijose.
 T ATMINTIES (TM):
– Labai ilgai gyvena ir atsimena informaciją apie
antigenus; dalyvauja antrinėse imuninėse reakcijose.
 NATŪRALIEJI ŽUDIKAI

Dauguma reziduoja blužnyje.

Cirkuliuoja kraujyje.
Gali diferencijuotis į citotoksinius limfocitus
(veikiant interleukinui – 2).
 Gali sunaikinti kitas ląsteles (infekuotas
virusais, vėžines).
Aktyvuoti, gali išskirti citokinus ir moduliuoti
imuninį atsaką.
 T limfocitų gyvenimo istorija
• Pirmtakai bręsta užkrūčio liaukoje
• CD4+ ir CD8+ T limfocitai patenka į kraujotaką
• CD4+ ir CD8+ T limfocitai cirkuliuoja per limfinius
mazgus ir sutinka antigenus
• T limfocitai aktyvuojasi ir virsta efektorinėmis ir
atminties ląstelėmis
• Efektorinės ląstelės migruoja į infekcijos ar
pažeidimo vietą
• Infekcijos ar pažeidimo gydymas
 B ir Tlimfocitų skirtumai
• B limfocitai atpažįsta • T limfocitai, priešingai,
neapdorotą antigeną. atpažįsta antigeną
Jie atpažįsta antigeną apdorotoje formoje kaip
kraujyje arba limfoje peptido fragmentą, kurį
savo receptorių dėka pateikia antigenus
(BCR, B limfocito pateikiančių ląstelių
receptorius) MHC molekulės T
limfocitų receptoriams
 Antigenai, antikūnai
Ag – genetiškai svetima medžiaga
(baltymai, virusai, svetimos ląstelės,
genetiškai pakitusios nuosavos ląstelės,
pvz. navikinės)
Ak –baltymai, plazmos globulinai (Ig)
IgA, IgD,IgE,IgG,IgM – pagrindinės
imunoglobulinų klasės
IMUNOKOMPETENTIŠKOS
LĄSTELĖS
T limfocitai
B limfocitai
Natūralūs žudikai (NK)
Antigeną pateikiančios ląstelės
(makrofagocitai, B limfocitai, dendritinės
ląstelės, Langerhanso ląstelės, M
ląstelės)
Limfocitas su citoplazminėmis
išaugomis
Limfocitas lygiu paviršiumi
Monocitas(3 – 8%)
 Monocitas
Branduolys inksto ar pupelės formos
Citoplazmoje gausu mitochondrijų,
Goldžio kompl., grūdėtas endoplazminis
tinklas, granulės su įvairiais fermentais
Kraujyje cirkuliuoja iki 5 dienų
Audiniuose - makrofagocitai
Makrofagocitai ir plazminės ląstelės
 Makrofagocitai
Susiformuoja iš kraujo monocitų
Citoplazmoje gausu granulių, jos dažosi
bazofiliškai
Amžius - 60 - 90 dienų
Kaupiasi bakterinės infekcijos vietose,
fagocituoja žuvusias ląsteles,
svetimkūnius, ląstelių liekanas
 Makrofagocitai
Išskiria citokinus, kurie padeda sukaupti
organizmo jėgas kovai su infekcija
Interleukinas -1 pritraukia limfocitus ,
kurie gamina antikūnus , neutrofilinius
granulocitus
Makrofagocitai apdoroja antigeną ir
pateikia jį limfocitams
 Mononuklearinė
fagocitinė sistema
Raudonųjų kaulų čiulpų, blužnies, limfinių
mazgų, jungiamojo audinio makrofagocitai
Kepenų makrofagocitai (Kupferio ląstelės)
Plaučių makrofagocitai
Osteoklastocitai
Epidermio makrofagocitai (Langerhanso ląst.)
Mikroglija nerviniame audinyje
Makrofagocitai sąnario kapsulėje
Kraujo plokštelės (trombocitai)
Kraujo plokštelės(200 –
400x109 litre)
Jos yra citoplazmos fragmentai išsivystę
iš megakariocitų, neturi branduolio (2 –
4 mk)
Centrinė tamsesnė zona –
granulomeras
Periferinė – šviesesnė hialomeras
Amžius– 3 -5 d.
Fagocituojamos blužnyje
 Kraujo plokštelės
Išskiria aktyvų tromboplastiną
Kraujo baltymas protrombinas virsta
trombinu
Trombinas veikia kraujo plazmos
fibrinogeną, kuris virsta fibrino siūlais
Kraujo krešėjimas
Kraujo ląstelių gamyba
(hemocitopoezė)
Embrioninė kraujo gamyba
Poembrioninė kraujo gamyba
 Hemocitopoezė
Prenatalinis : mezoblastinis, hepatolienalinis
ir medularinis periodai.
Mezoblastinis periodas prasideda 2 savaitę
po apvaisinimo,
Hepatinis periodas – 6 –tą savaitę,
Lienalinis periodas – per antrą trimestrą,
Meduliarinis periodas prasideda antrojo
trimestro pabaigoje)
Postnatalinis
 Mezoblastinis
laikotarpis
Prasideda trynio maišo sienelėje,
susidarant kraujo salelėms
kraujagyslėse
Kamieninės ląstelės susidaro iš trynio
maišo mezenchimos
Ląstelės stambios, turi branduolį
Pirmosios ląstelės –eritroblastai
(megaloblastai), vėliau – pirminiai
eritrocitai (megalocitai)
Mezoblastinis
laikotarpis
 Hepatolienalinis laikotarpis
(kraujo forminiai elementai
vystosi už kraujagyslių ribų)
Hepatinis periodas 6 -12 savaitę
Lienalinis periodas 12 -24 savaitę
Meduliarinis periodas –nuo 24 savaitės
Daugiagalės kamieninės
ląstelės kaulų
čiulpuose(DKL)
Du ląstelių klonai:
 Vienos ląstelės diferencijuojasi ir duoda
pradžią kraujo forminių elementų
pirmtakams
 Kitos ląstelės gali atsinaujinti ir išlieka
kamieninėmis ląstelėmis
 Daugiagalės
besidiferencijuojančios
kamieninės ląstelės
Yra 2 ląstelių eilės (turi mažesnes
potencines galimybes negu daugiagalė
kamieninė ląstelė) :
 Mieloidinės kamieninės ląstelės(
eritrocitus, granulocitus, monocitus, kraujo
plokšteles sudarantys vienetai, KSV)
 Limfoidinės kamieninės ląstelės(T, B
limfocitai)
Hemopoezinis audinys
Mieliodinis (kaulų čiulpai)
Limfoidinis (limfiniai mazgai, blužnis,
užkrūčio liauka, kaulų čiulpai)
Kaulų čiulpai
Kaulų čiulpai
Kaulų čiulpai (mažas
padidinimas)
Kaulų čiulpų stroma. Tinklinis
jungiamasis audinys
 Eritrocitopoezė
Mitoziškai dalijasi:
 Proeritroblastas, b azofilinis eritroblastas,
polichromatofilinis eritroblastas
Diferencijuojasi:
 Polichromatofiliniai eritrocitai, retikulocitai
 Eritrocitopoezė
Stimuliuoja eritrpoetinas, kurį išskiria
inkstai
Eritropoetino išskyrimą skatina
deguonies trūkumas
 Granulocitopoezė
Mitoziškai dalijasi:
Mieloblastai, promielocitai,
mielocitai(neutrofiliniai, acidofiliniai ir
bazofiliniai)
Diferencijuojasi:
 Metamielocitai,segmentuoti leukocitai
 Neutrofiliniai
granulocitai
Susidarymą ir išskyrimą iš kaulų čiulpų
skatina:
 Citokinai , susidarantys uždegimo vietose:
 Interleukinas - 1, išskiria makrofagai,
dendritinės ląstelės,fibroblastai, monocitai
 Interleukinas – 2 , išskiria T limfocitai
 Monocitopoezė
Mitoziškai besidalijantys promonocitai,
monoblastai
 Kraujo
plokštelės
(trombocitai)
T.y.megakariocitų citoplazmos
fragmentai
Megakariocitoblastas, megakariocitas
Skersmuo iki 160 µm
Megakariocito branduoliai stambūs,
poliploidiški, segmentuoti
Megakariocitopoezė
 Limfocitopoezė
KSV-L diferencijuojasi į limfoblastus
Limfoblastai dalijasi mitoziškai kelis
kartus ir sudaro prolimfocitus
B limfocitų vystymasis
Dalis prolimfocitų lieka kaulų čiulpuose
ir diferencijuojasi į B limfocitus
Dalis prolimfocitų su krauju nunešama į
limfinius mazgus, blužnį, gleivinių
limfoidinį audinį, kur jie taip pat
diferencijuojasi į B limfocitus
B limfocitai diferencijuojasi į
plazmocitus, kurie sintetina
imunoglobulinus (Ig)
T limfocitų vystymasis
T limfocitų pirmtakai prolimfocitai ir
limfoblastai iš kaulų čiulpų nunešami į
užkrūčio liauką ir diferencijuojasi į T
limfocitus
 Limfa
Limfoplazma, panaši į kraujo plazmą
Forminiai elementai (limfocitai)
Limfos tėkmė yra iš audinių link širdies
Limfos kapiliarai yra akli, dengti
endoteliu
KAMIENINĖS LĄSTELĖS
Kamieninės ląstelės. Nediferencijuotos
ląstelės, kurios gali dalintis in vitro ir
išsivystyti į kitus ląstelių tipus.
Kamieninių ląstelių linija. Kamieninės
ląstelės, kurios gali būti kultivuojamos in
vitro ir dalintis, ilgą laiką
nesidiferencijuodamos į kitus ląstelių
tipus.
 EMBRIONO
KAMIENINĖS LĄSTELĖS
Embriono kamieninės ląstelės.
Nediferencijuotos embriono ląstelės,
kurios gali in vitro dalintis ir išsivystyti į
specializuotus ląstelių tipus.
Embriono kamieninių ląstelių linija.
Embriono kamieninės ląstelės, kurios
gali būti kultivuojamos in vitro ir dalintis,
ilgą laiką nesidiferencijuodamos į kitus
ląstelių tipus
 Kamieninių ląstelių
savybės
Proliferacija –atsinaujinimas (A tipo
spermatogonija, kraujo kamieninė
ląstelė)
Diferencijacija – specializuotų ląstelių
išsivystymas
Plastiškumas –vieno audinio kamieninių
ląstelių virtimas kito audinio
kamieninėmis ląstelėmis