Kraujas sudarytas i kraujo plazmos (apie 55-60 proc.) ir kraujo kneli (apie 40-45 proc.

): leukocit, eritrocit ir kraujo plokteli trombocit. Kraujo Funkcijos

aprpina

audinius

deguonimi,

maisto

ir

kitomis

mediagomis

(gliukoze, aminorgtimis,

riebal karboksirgtimis); igabena i audini anglies dvidegin ir kitas mediag apykaitos atliekas; dalyvauja organizmo apsauginse reakcijose; kovoja su ligas sukelianiais mikroorganizmais; geba kreti; atlieka termoreguliacin funkcij; humoralikai padeda reguliuoti organizmo organ sistemos veikl (hormonais); upildo varpos ir varputs akytknius ir galina erekcij.

mogaus eritrocitai, arba raudonieji kraujo kneliai (lot. erythrocyti) disko pavidalo, abipus gaubtos ir neturiniosbranduolio ir daugelio kit eukariotinms lstelms bding organoid (mitochondrij, centrioli, Goldio konplekso), lstels. Leukocitai, arba baltieji kraujo kneliai (lot. leucocyti) didesns nei eritrocitai judrios kraujo lstels, turinios branduol. Kaipimunins sistemos dalis, jie kovoja su infekcijomis bei organizmui svetimomis mediagomis. J dydis 7-20 mikrometrai, o viename mikrolitre yra 4000-8000 leukocit. Kai j padaugja bna leukocitoz, o kai sumaja leukopenija. Gyvena nuo keli valand iki keleri met. Kraujotakos sistema viena i organ sistem, aprpinanti organizmo lsteles maisto mediagomis ir paalinanti nenaudingus apykaitos produktus. i uduot vykdo kraujas, nes jis cirkuliuojantis audinys. Kraujagysls organuose ir audiniuose sudaro udar sistem, kuriomis krauj varinja irdis. Per kraujotakos sistem lsteles patenka ir hormonai, ir kitos mediagos, reikalingos lsteli veiklai reguliuoti. Tekdamas kraujas padeda palaikyti vairi organizmo audini fizikini ir chemini savybi pusiausvyr, pavyzdiui, pastovi kno temperatr. Taiau vairios maisto mediagos organizme paskirstomos atsivelgiant kiekvieno organo funkcin bkl. proces reguliuoja irdis, kuri nukreipia kraujo srov ypa toms organizmo dalims, kurios atlieka didesn darb. Susitraukdama irdis krauj istumia arterijomis audinius. Toliau nuo irdes arterijos akojasi maesnio spindio kraujagysles, kol pasibaigia arteriniais kapiliarais. ie virsta veniniais kapiliarais, i kuri susidaro venos. Limfa (lot. lympha) skaidrus skystis cirkuliuojantis mogaus limfinje sistemoje, kuriame nra eritrocit, trombocit, bet yra daug limfocit. Pulsas (lot. pulsus 'tvinksnis') arterij bangavimas, atsirandantis irdies kairiojo skilvelio sistols metu. Pulsas lengviausiai uiuopiamas tose vietose, kur arterija priartja prie kno paviriaus: rieo srityje, kaklo, kirknyse. Ramybs bklje normalus mogaus pulsas 60-90 di per minut (jei didesnis tachikardija).