ORGANIZMŲ AUDINIAI

Audinys- susijungusios vienodos struktūros ląstelės kartu atliekančios tam tikrą funkciją sudaro audinį
(eritrocitai, lygusis raumeninis audinys)
Yra 4 audiniai EPITELINIS, JUNGIAMASIS, RAUMENINIS, NERVINIS.
EPITELINIS ARBA DENGIAMASIS. Jį sudaro glaudžiai viena prie kitos prigludusių ląstelių sluoksnį, kuris
dengia kūno ar organų paviršių, iškloja vidines kūno ertmes. Epitelines ląstelės labai tvirtai jungia plazminės
membranos baltymai. Šios jungtys vadinamos glaudžiosiomis, sutvirtina audinį ir nepraleidžia medžiagų tarp
ląstelių. Jos yra asimetrinės. Jų paviršius nukreiptas į vidinę kūno ertmę ir padengtas glikokaliksu (prie baltymų
ir lipidų prijungtu angliavandenių sluoksniu). Šios ląstelės gali būti plokščios, kubo ar cilindro formos, gali
sudaryti vienasluoksnį arba daugiasluoksnį audinį. Epitelinio audinio funkcijos: 1) Epitelinės ląstelės sudaro
atrankųjį barjerą, kuris reguliuoja molekulių pernašą tarp įvairių organizmo dalių (pro epitelines ląsteles kurios
dengia plonąją žarną į kraują patenka maisto medžiagos- angliavandeniai, aminorugštys ir t.t.). 2) epitelinės
ląstelės sudaro odą, kuri apsaugo organizmą nuo aplinkos poveikio. Ląstelės sudarančios liakinį epitelį gali
išskirti įvairų sekretą. Pvz., epitelinės ląstelės sudaro prakaito liaukas, kurios į gyvūnų odos paviršių išskiria
vandenį ir jonus. Kai kurios ląstelės turi išaugų, vadinamų blakstienėlėmis, jų yra kvėpavimo takuose ir visus
nešvarumu stumia į gerklę.
JUNGIAMASIS audinys sujungia, apgaubia ir palaiko įvairias kūno struktūras, sudaro apie ląstelės už ląstelinį
užpildą. Šios ląstelės nelabai yra prigludusios viena prie kitos, tarp jų yra daug įvairios tarpląstelinės medžiagos,
pvz. skystos, kietos. Prie jungiamojo audinio priskiriamas kraujas, kaulinis kremzlinis ir riebalinis audinys.
Kraujas jungiamasis audinys, sudarytas iš skystos tarpląstelinės medžiagos- kraujo plazmos(ji sudaro apie 55
proc. viso kraujo tūrio)- ir joje esančių kraujo kūnelių. Kraujo plazma yra skysta, ji perneša ištirpusias maisto
medžiagas iš virškinimo trakto į audinius, padeda organizmui pašalinti medžiagų apytakos produktus. Eritrocitų
funkcija – pernešti deguonį ir anglies dioksidą. Subrendę eritrocitai neturi branduolio, mitochondrijų, juose yra
daug hemoglobino, prie kurio jungiasi deguonis. Eritrocitai yra abipus įgaubto disko formos jų paviršiaus plotas
yra didelis todėl per membraną patenka daugiau deguonies ir co2. Leukocitai yra imuninės sistemos dalis, jie
apsaugo organizmą nuo infekcijų ir įvairių ligų. Rūšys: limfocitai ir neutrofilai. Limfocitai reguliuoja antikūnių
gamybą(jų membranose yra tam tikro antigeno receptorių). Neutrofilai fagocituoja mikroorganizmus todėl yra
amebiški, gali keisti formą ir per kapiliaro sieneles prasiskverbti į audinius. Trombocitai – kraujo elementai
padedantys kraujui krešėti. Jie neturi branduolio. Kai pažeidžiama kraujagyslė, prie jos prilimpa cheminės
medžiagas išskiriančių trombocitų. Taip nenukraujuoja ir nepatenka bakterijos.
RAUMENINIS audinys būtinas judėjimui, todėl jo ląstelių struktūra taip pat pakitusi. Stuburinių gyvūnų
raumeninis audinys yra trijų rūšių: griaučių skersaruožis širdies skersaruožis ir lygusis. Griaučių skersaruožis
raumeninis audinys sudaro griaučių raumenis kurie sausgyslėmis yra prisitvirtinę prie griaučių kaulų ir gali juos
judinti. Raumenų ląstelės vadinamos skaidulomis yra ilgos daugiabranduolės. Skersaruožio raumens ląstelės
ruožuotos. Šios juostos išsidėsčiusios fibrinų baltymų aktino ir miozino molekulėmis. Raumenų ląstelėse
esantys baltymai aktinas ir miozinas naudodami ATP energiją, juda vienas kito atžvilgiu ir raumeninė ląstelė
sutrumpėja. Širdies skersaruožio raumeninio audinio yra tik širdies sienelėje. Susitraukinėdamas raumuo po
organizmą varinėją kraują, šis raumuo turi tik vieną branduolį, tuo jie skiriasi nuo griaučių. Širdies raumens
skaidulos susijungusios įterptinėmis plokštelėmis, kurios praleidžia iš ląstelės į ląstelę sklindančius nervinius
impulsus, todėl širdis susitraukia vienu metu. Lygiojo raumeninio audinio yra vidaus organų sienelėje
(skrandyje, žarnose). Jo skaidulos neruožuotos, lygieji raumenys susitraukia lėčiau negu skersaruožiai, tačiau
susitraukę būna ilgiau. Lygiųjų raumenų susitraukimas svarbus maisto pernašai žarnyne, kraujagyslėms.
NERVINIO audinio funkcija – sukurti perduoti signalus iš vienos kūno dalies į kitą. Šie signalai valdo ląstelių,
audinių ir organų veiklą. Nervinio audinio ląstelės yra dviejų rūšių – neuronai ir gijos. Svarbiausios – neuronai.
Tai ląstelės kurios priima elektrinius ir cheminius signalus iš vienų neuronų ar organizmo ląstelių ir siunčia juos
į kitus neuronus ar organizmo ląsteles. Todėl neurono struktūra yra tokia: jo ląstelė turi kūną ir ataugas – aksoną
ir dendritus(tai yra plazminės membranos išaugos). Neuronas turi vieną aksoną, bet gali turėti kelis
išsišakojusius dendritus. Aksonas yra ilgesnis. Dendritai priima signalą iš vienų neuronų ir perduoda kitiems.
Toliau signalas perduodamas arba neuronams arba raumenų ląstelėms. Neuronų membranoje yra baltymo
na+/k+ ATPazės, kuri naudoja ATP energiją ir iš ląstelės išneša NA+ jonus o į ją atneša K+ jonus. Sukurto jonų
gradiento reikia nerviniam impulsui perduoti.

Dendritai iš neuronų priima elektrinius neurono kūne sukuriami aksonu siganalai iš neurono kūno
ir cheminius impulsus nauji signalai siunčiami į aksono galus

neuronus supančios ląstelės vadinamos glijomis. Glijų yra daug daugiau negu neuronų, jų funkcija yra sudaryti
kraujo ir smegenų barjerą, kuris nepraleidžia medžg. Iš kraujo į centrinę nervų sistemą, šis barjeras saugo nervų
sistemą nuo toksinų ir kitų cheminių medžiagų, galinčių pažeisti neuronus. Stuburinių gyvunų organizme yra
specialių glijų ląstelių, kurios keliais sluoksniais apsivynioja neuronus, sluoksnis vadinamas mielinio sluoksniu.
Jis lyg izoliatorius neleidžiantis elektriniam signalui išsisklaidyti.

AUGALŲ AUDINIAI
Augalų apytakos audiniai yra mediena ir karniena. Mediena yra apytakos audinys, kuriuo vanduo ir jame
ištirpusios medžiagos iš šaknų teka į lapus. Mediena dar atlieka atramos ir kaupimo funkciją. Medienos adinio
rūšys: tracheidės ir vandens indai. Vandens indai yra negyvos, susijungusios galais, sudaro tuščiavidurius
vamzdelius, vamzdelius dengia polimerinė medžiaga ligninas, jis suteikia tvirtumo ląstelėms, lengviau teka
vanduo tokiomis ląstelėmis. Karniena vanduo ir organinės medžiagos patenka į visus augalo organus. Karniena
sudaryta iš rėtinių indų ir lydimųjų ląstelių. Rėtiniai indai prisitaikę atlikti savo funkciją. Bręsdamos ląstelės
prarado branduolį, ribosomas, goldžio kompleksą, liko endoplazminis tinklas ir mitochondrijos. Jas dengia
celiuliozės skaidulų sienelė. Rėtinių ląstelių galuose yra plokštelės su rėtinėmis poromis, pro jas susijungia
ląstelių citoplazmos ir sudaro vientisą rėtinių indų sistemą nuo lapų iki šaknų. Kiekviena rėtinė ląstelė turi
lydimąją ląstelę, joje yra ląstelėms būdingų organelių, kuriose vyksta medžiagų apykaita. Lydimosios ląstelės
plazmodezmomis susijungusios su rėtinėmis ląstelėmis. Induočių fotosintezė vyksta lapuose. Juose yra šią
funkciją atliekančių ląstelių, kurios sudaro pagrindinį lapalakščio audinį – mezofilį. Mezofilio ląstelėse yra daug
chloroplastų, čia sparčiai vyksta fotosiztezė. Mezofilis lapalakštyje isidėstes dviem sluoksniais, viršutinis
esantis po lapo epidermiu – statinis mezofilis, o po juo purusis mezofilis. Statinis sudarytas iš pailgų
susiglaudusių ląstelių, puriojo ląstelės yra netaisyklingos formos, atsikyrusios, tarpai dideli, todėl dujoms lengva
prasiskverbti.