Raumeninis audinys

GRIAUČIŲ RUOŽUOTASIS RAUMENINIS AUDINYS

(Textus muscularis striatus sceletalis)

Griaučių ruožuotasis miocitas

Susideda iš:
1. plazmolemos,
2. daugelio branduolių (keli šimtai – tūkstantis),
3. miofibrilių,
4. citoplazmos su organėlėmis.

Miofibrilė susideda iš dviejų rūšių miofilamentų:

1. storųjų
2. plonųjų.

Plonieji miofilamentai (myofilamenti tenue) - 3

Aktinas, tropomiozinas ir troponinas - susisukę į grandinėlę.

 Storieji miofilamentai (myofilamenti crassi)

Sudaryti iš miozino
2 dalys: lengvasis ir sunkusis meromiozino.

Baltymai, įeinantys į miofibrilės sudėtį:

• Titinas – formuoja spiralę, kuri pritvirtina storuosius filamentus prie Z linijos
• α-aktininas – ties Z linija sujungia plonuosius miofilmentus,
• Nebulinas – padeda α-aktininui prijungti plonuosius miofilmentus prie Z linijos
• Tropomodulinas – prisitvirtinęs prie plonojo miofilamento galo, uždengia aktiną
• Desminas – formuoja tinklą, apsupantį miomerą Z linijos srityje
• Miomezinas ir C-baltymas – supa storuosius miofilamentus ties M linija
• Distrofinas – sujungia lamininą, kuris randamas miocito plazmolemoje, su aktinu
 ŠIRDIES RUOŽUOTASIS RAUMENINIS AUDINYS (Textus muscularis striatus cardiacus)

Įterptinis diskas (discus intercalatus)

Miokardo ruožuotosios raumeninės skaidulos susideda iš atskirų ląstelių, kurios galais jungiasi
tarpusavyje.
Gretimų širdies raumeninių ląstelių kontakto vieta -- įterptinis diskas (discus intercalatus).

Jungtys:
1. sąauginės dėmės (desmosomos) (maculae adherentes);
2. sąauginės zonulės (zonulae adherentes);
3. jungiamosios dėmės (kanalėlinės jungtys) (maculae communicantes, nexus).
Griaučių ruožuotieji miocitai skirstomi į raudonuosius, tarpinius ir baltuosius
 Griaučių ruožuotojo miocito susitraukimas

Nervine - raumenine galūnėle atėjęs nervinis impulsas sukelia acetilcholino išsiskyrimą į

sinapsinį plyšį

Acetilcholinas sukelia miocito membranos depoliarizaciją.

T vamzdeliais depoliarizacijos banga pereina į negrūdėtąjį endoplazminį tinklą ir padidina jo
membranos pralaidumą – atsidaro kalcio kanalai.
Iš endoplazminio tinklo į citoplazmą išeina Ca2+
 Ca2+ jungiasi su troponino TnC subvienetu
Tropomiozinas pasislenka gilyn į aktino grandinėlę ir atidengia G aktiną
Miozino galvutė jungiasi su G aktinu. ATF skyla į ADF – išsiskiria energija, reikalinga
susitraukimui

Susidarant vis naujoms aktino – miozino jungtims, plonieji

miofilamentai slysta gilyn tarp storųjų – miomeras sutrumpėja – miocitas
traukiasi
 Nutrūkus nerviniam impulsui, Ca2+ atsiskiria nuo troponino ir sugrįžta į nET cisternas.

Tropomiozinas pakyla virš aktino grandinėlės ir nustumia miozino galvutę nuo G

aktino.

Miocitas atsipalaiduoja.
 Neruožuotojo miocito susitraukimas

Nervine galūnėle atėjęs nervinis impulsas sukelia acetilcholino išsiskyrimą į sinapsinį plyšį
Acetilcholinas sukelia miocito membranos depoliarizaciją. Paviršinėmis pūslelėmis
depoliarizacijos banga pereina į negrūdėtąjį endoplazminį tinklą ir padidina jo membranos
pralaidumą – atsidaro kalcio kanalai. Iš endoplazminio tinklo į citoplazmą išeina Ca2+. Jie
jungiasi su kalmodulinu. Ca2+ - kalmodulino kompleksas aktyvina miozino kinazę -
katalizuoja miozino fosforilinimą (fosforas iš ATF prijungiamas prie miozino).
Fosforilinto miozino galvutė jungiasi su aktinu.
Raumeninio audinio
formavimasis
Griaučių ruožuotojo raumeninio audinio formavimasis

Nugaros srityje iš paašinės mezodermos

formuojasi somitai (42-44 poros)

Galvos srityje 7 somitomerai somitais

nevirsta.
Jų ląstelės susimaišo su nervinės
skiauterės ląstelėmis – susidaro
ektomezenchima

Somitų ląstelės diferencijuojasi į:

dermatomą,
miotomą,
sklerotomą
Miotomo ląstelės diferencijuojasi į
mioblastus
1. Mioblastai migruoja į būsimų
raumenų vietą, jungiasi vieni su
kitais – susidaro miosimplastai.
Jie virsta griaučių ruožuotaisiais
miocitais - susiformuoja
miofibrilės, branduoliai
nustumiami į periferiją, ląstelės
centras ir mikrovamzdeliai
nunyksta, gET sumažėja.

2. Mioblastai diferencijuojasi į
miosatelitocitus ir išsidėsto ant
miosimplastų

Galvos srities griaučių ruožuotieji

miocitai (liežuvio, veido...) formuojasi
iš ektomezenchimos ląstelių
 Širdies ruožuotojo raumeninio audinio
formavimasis

Formuojasi iš šoninės mezodermos vidurių lapelio, kuris apsupa endotelinį

širdies vamzdelį.
Vidurių lapelio ląstelės virsta mioblastais, kurie ne susilieja, bet susiliečia
vienas su kitu, vėliau formuojasi tarpląstelinės jungtys – susidaro įterptiniai
diskai
 Neruožuotojo raumeninio audinio formavimasis

•Iš šoninės mezodermos vidurių lapelio bei mezenchimos

•Akies rainelės neruožuotieji miocitai (mm. sphincter et dilatator pupillae)

– iš neuroektodermos (reginės taurės išorinio lapelio),

• Pieno, seilių, ašarų ir prakaito liaukų mioepitelinės ląstelės – iš

ektodermos
Nervinis audinys
 Nervinis audinys

Sudarytas iš:

1. Nervinių ląstelių (neuronų)

2. Neuropilio:
1) Gliocitų,
2) Nervinių skaidulų,
3) Audinių skysčio

Nervinė ląstelė, neuronas

(Neuronum)

Pagrindinės, labai specializuotos ląstelės.

Priima dirginimus iš organizmo vidinės terpės ir aplinkos, paverčia juos nerviniais impulsais, perduoda kitiems neuronams arba
organams – efektoriams.
Po gimimo nesidalija.
Senstant neuronų kiekis mažėja, o gliocitų daugėja.
Aptinkami:

• galvos ir nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje,

• jutimo organuose (tinklainės reginėje dalyje, uoslės organe)
• galvos ir nugaros juntamuosiuose bei autonominiuose nerviniuose mazguose,
• pavieniai – antinksčių šerdyje
Neuronas sudarytas iš:
1. Kūno
2. Ataugų:
• Aksono;
• Dendrito (-ų)
 Neurono kūnas (corpus neuroni)

• 14–150 µm skersmens.
• Gali būti iki 60 įvairių formų.
• Branduolys šviesus, guli ląstelės centre ir tik kartais – ekscentriškai.
• Dvibranduolių neuronų pasitaiko labai retai.
• Didelis branduolėlis yra branduolio centre.

Citoplazmoje yra:
• visos bendros paskirties organėlės (Goldžio kompleksas, lizosomos, mitochondrijos, ribosomos, endoplazminis tinklas…);

• specifinės struktūros:
1. neurofibrilės (sudaro neurofilamentai, mikrovamzdeliai, mikrosiūleliai),
2. sinapsinės pūslelės su neurotransmiteriais (neuromediatoriais);

• pigmentiniai intarpai:
1. lipofuscinas,
2. melaninas.

Neurotransmiteriai (neuromediatoriai)

• Tai signalinės molekulės,

• gaminamos gET, modifikuojamos GK
• pūslelėmis transportuojamos į aksonų galines šakutes,
• perduodant nervinį impulsą išleidžiami į sinapsinį plyšį.
 Nudažius metileno mėliu (Nislio reagentu), kūne bei dendrituose išryškėja chromatofilinė medžiaga (substantia
chromatophilica) - grūdėtasis endoplazminis tinklas+ribosomos.
Jos nėra aksone.
Pažeidus neuroną, chromatofilinė medžiaga išnyksta.

Aksonas (axon)

Perduoda nervinį impulsą iš neurono kūno kitiems neuronams, organams efektoriams.

Ilgis - nuo kelių mikrometrų iki metro ir daugiau
Prasideda nuo ląstelės kūno kūgio formos sustorėjimu – aksono kalvele (colliculus axonis).
Aksono galas šakojasi į galines šakutes, turinčias sinapsinių pūslelių.
Šakučių visuma - telodendronas (telodendron).

Dendritai (dendriti)

Generuoja nervinį impulsą ir perduoda jį neurono kūnui.

Prasideda iš neurono kūno plačiu pamatu.
Šakojasi kaip medis. Galinės šakutės turi receptorius - priimti dirginimams iš kitų neuronų ir aplinkos.
 Neuronų klasifikacija

Pagal ataugų skaičių į:

1. vienpolius,
2. tariamus vienpolius,
3. dvipolius ir
4. daugiapolius.

Vienpoliai neuronai (neuroni unipolares)

Turi tik aksoną. Jų aptinkama tik embrione.

Tariamieji vienpoliai neuronai (neuroni pseudounipolares)

Aksonas ir dendritas iš neurono kūno išeina susijungę. Nutolę nuo ląstelės kūno, šakojasi T raidės
forma į aksoną ir dendritą.
Nugaros ir galvos juntamuosiuose nerviniuose mazguose.

Dvipoliai neuronai (neuroni bipolares)

Turi dvi ataugas – aksoną ir dendritą.

Tinklainėje, pusiausvyros ir klausos organų mazguose.

 Daugiapoliai neuronai (neuroni multipolares)

Turi vieną aksoną ir 2–20 dendritų.

• galvos ir nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje,

• tinklainėje ir
• autonominiuose mazguose.

Klasifikacija pagal funkciją:

1) juntamieji neuronai (aferentiniai receptoriai) - priima dirginimus iš organizmo vidinės terpės ir išorinės aplinkos;

2) motoriniai neuronai (eferentiniai, efektoriniai) - išplitę CNS pilkojoje medžiagoje. Jie perduoda dirginimus kitoms
nervinėms ląstelėms arba veikliesiems organams (raumenims, liaukoms);

3) tarpiniai (asociaciniai) neuronai jungia CNS pilkosios medžiagos neuronus tarpusavyje;

4) sekreciniai neuronai – randami pagumburio branduoliuose. Sekretuoja hormonus oksitociną ir vazopresciną bei
liberinus ir statinus (žr. Endokrininę sistemą)
 Neuroglija (Neuroglia)

Centriniai gliocitai Periferiniai gliocitai

Ependimocitai Neurolemocitai
Astrocitai Mazgų gliocitai
Oligodendrocitai Galiniai gliocitai
Mikroglija
Bendros gliocitų funkcijos:

1. medžiagų apykaitos tarpininkas tarp neuronų, jų ataugų ir kraujo,

2. sekrecijos (smegenų skystis),

3. paraminė,

4. apsauginė (mikroglijos ląstelės),

5. pagalbinė (padeda sklisti nerviniam impulsui).

 Ependimocitai (ependymocyti)

Skiriami:

1. stulpiškieji,

2. blakstienotieji,

3. kraujagysliniai ir

4. juostiškieji ependimocitai.
 Stulpiškieji ependimocitai
(ependymocyti columnares)

Vienu sluoksniu iškloja galvos smegenų skilvelių ir nugaros smegenų centrinio kanalo vidinį paviršių.
Atlieka dengiamąją, atraminę ir sekrecinę funkcijas.

Blakstienotieji ependimocitai
(ependymocyti ciliati)

Paviršiuje, nukreiptame į centrinio kanalo spindį, yra mikrogaurelių ir blakstienėlių.

Varinėja smegenų skystį.

Kraujagysliniai ependimocitai (ependymocyti choroidei)

Dengia galvos smegenų skilvelių kraujagyslinius rezginius.

Viršūniniame paviršiuje yra mikrogaurelių ir blakstienėlių pluoštelių.
Gamina smegenų skystį

Juostiškieji ependimocitai
(ependymocyti teniati)

Pamatiniame poliuje turi nešakotą ataugą, kuri baigiasi ant gretimo kapiliaro.
Viršūniniame paviršiuje - daug mikrogaurelių ir pavienių blakstienų.
Aptinkami trečiajame smegenų skilvelyje ir neurohipofizės piltuvėlio daubose.
Smegenų (cerebrospinalinis) skystis
(Liquor cerebrospinalis)
 Astrocitai (astrocyti)

Žvaigždiškos ląstelės su tamsiu branduoliu ir Neuronas

nevienodo ilgio ataugomis.

Ataugos baigiasi ant kraujagyslių suplokštėjusiais

galais.
Įeina į kraujo – smegenų barjero sudėtį.

Skiriami:
1. protoplazminiai ir
2. skaiduliniai astrocitai.

Kapiliaro endotelis Astrocitas

 Protoplazminiai astrocitai
(astrocyti protoplasmatici)

Aptinkami pilkojoje smegenų medžiagoje.

Turi daugybę labai išsišakojusių, trumpų ataugų.

Skaiduliniai astrocitai
(astrocyti fibrosi)

Turi plonų, ilgų, mažai šakotų ataugų.

Randami baltojoje smegenų medžiagoje.

 Oligodendrocitai (oligodendrocyti)

Mažos (6–8 µm skersmens) ląstelės

CNS:
• gaubia neuronų kūnus;
• Ataugos formuoja mielininį sluoksnį ant
daugelio aksonų.

Mikroglija (microglia)

Mažiausi centriniai gliocitai.

Tai CNS makrofagocitai - gali amebiškai judėti ir

fagocituoti.

Kilę iš monocitų.
 Neurolemocitai (neurolemmocyti)

Periferinių nervų mielininėse nervinėse skaidulose supa vieną ašinį

cilindrą, o nemielininėse nervinėse skaidulose – daugelį.

Atitinka CNS esančius oligodendrocitus.

Neuronas
Mazgų gliocitai (gliocyti ganglii)

Galvos ir nugaros bei autonominiuose mazguose.

Supa kiekvieno neurono kūną.

Mazgų gliocitai
 Galiniai gliocitai (gliocyti terminales)
Aksonas

Supa nervinių skaidulų galines šakutes.

Galinių gliocitų branduoliai

 Nervinės skaidulos

Tai nervinių ląstelių ataugos, apsuptos neurolemocitų (PNS) ar oligodendrocitų (CNS) suformuotų
dangalų.
Neurono atauga (aksonas arba dendritas), įeinanti į nervinės skaidulos sudėtį, vadinama ašiniu
cilindru.

Skirstomos į:
1. nemielinines ir
2. mielinines.

Nemielininės nervinės skaidulos

(neurofibrae nonmyelinatae)

Išplitusios autonominėje nervų sistemoje.

Į sudėtį įeina 1-20 ašinių cilindrų, priklausančių įvairiems

neuronams.
Nervinis impulsas plinta 1-2 m/s greičiu. Depoliarizacijos banga
plinta nenutrūkstamai visa ašinio cilindro plazmolema.
 Nemielininių nervinių skaidulų formavimasis

Ašiniai cilindrai, praeidami šalia neurolemocitų, įlenkia jų

plazmolemą.

Jeigu yra vienas ašinis cilindras, tai jis įsiterpia į neurolemocito

centrą. Branduolys nustumiamas į periferiją.

Jeigu yra daugiau ašinių cilindrų, jie įsiterpia į neurolemocito

periferinę dalį.

Ląstelės branduolys lieka centre.

Ašinis cilindras, įlenkdamas neurolemocito plazmolemą, sudaro Mezaksonas

vagelę.
Vagelės vietoje dvi plazmolemos pusės suartėja ir formuoja
dvisienę membraną – mezaksoną (mesaxon), ant kurio tarytum
pakabintas ašinis cilindras.
 Mielininės nervinės skaidulos (neurofibrae myelinatae)

Randamos CNS ir PNS

Storesnės ir sudėtingesnės struktūros nei nemielininės skaidulos.

PNS

Sudaryta iš vieno ašinio cilindro, kurį dengia iš neurolemocitų susiformavę du

dangalai:
1. storesnis vidinis – mielininis (stratum myelini) ir
2. plonesnis išorinis - neurolema (neurolemma).

Mielininį dangalą sudaro dviguba neurolemocito plazmolema –

mezaksonas, koncentriškai apsisukusi apie ašinį cilindrą.

Neurolema - neurolemocito branduolys, citoplazma ir organėlės,

sukoncentruotos mielininės skaidulos periferijoje ir apgaubtos plazmine
membrana .
 Mielininis dangalas sistemingai nutrūksta. Nutrūkimo vieta, kurioje ašinį cilindrą gaubia tik neurolema ir
gretimų neurolemocitų plazmolemų jungtys, vadinama nervinės skaidulos (Ranvje) mazgu (nodus neurofibrae).
Čia ašinio cilindro plazmolemoje randama daug Na+ kanalų, būtinų nerviniam impulsui plisti

Nervinės skaidulos dalis tarp dviejų mazgų vadinama skaidulos segmentu (segmentum internodale). Vieno
skaidulos segmento mielininį sluoksnį ir neurolemą formuoja vienas neurolemocitas.

Skaidulos segmento mielininiame dangale matyti tam tikrais intervalais išsidėstę įstriži šviesesni ruoželiai -
mielino įpjovos.
Jose mielininis dangalas nenutrūksta, tik mielino plokštelės čia išsidėsčiusios puriau, tarpelius tarp jų užpildo
neurolemocito citoplazma.

Nervinis impulsas plinta 5-120 m/s greičiu. Depoliarizacija atsiranda tik Ranvje mazgo srityje – nervinis
impulsas plinta šuoliškai.
 CNS

Vieno segmento mielininį dangalą formuoja viena oligodendrocito atauga

Mielino įpjovų nėra
 Mielininių nervinių skaidulų formavimasis

PNS

Ašinis cilindras įsiterpia į neurolemocito plazmolemą -

susidaro mezaksonas.
Vėliau neurolemocitas ima spirale suktis apie ašinį
cilindrą, o dviguba neurolemocito plazmolema koncentriškai
sluoksniuojasi apie jį ir sudaro mielininį dangalą.

Neurolemocito branduolys, citoplazma ir organėlės

nustumiamos į ląstelės pakraštį – susiformuoja neurolema

CNS

Vieno segmento mielininį dangalą formuoja viena

oligodendrocito atauga
Kitos jo ataugos formuoja mielininį dangalą ant kitų
ašinių cilindrų
Mielininės ir nemielininės nervinės skaidulos, apsuptos jungiamojo audinio dangalais,
formuoja nervą
 NERVINĖS GALŪNĖLĖS
(Terminationes nervorum)

Visos nervinės skaidulos baigiasi nervinėmis galūnėlėmis.

Nervinės galūnėlės skirstomos į:
receptorius,
efektorius,
nervines sekrecines galūnėles.

Receptoriai (receptores)
Juntamųjų (aferentinių) nervinių skaidulų galinės struktūros. Jos priima dirginimus iš organizmo
vidinės terpės ir išorinės aplinkos, juos paverčia į nervinius impulsus ir perduoda į CNS.

Receptoriai

Eksteroreceptoriai Proprioreceptoriai Interoreceptoriai

Vidaus organų

Regos Lytėjimo Raumenų Kraujagyslių

chemoreceptoriai
Skonio Uoslės Sausgyslių
Kraujagyslių
Klausos Temperatūros Pusiausvyros baroreceptoriai

Skausmo
 Pagal struktūrą:

Receptoriai

Laisvosios nervinės
galūnėlės Galiniai nerviniai kūneliai
(terminationes nervi (corpusculi nervosi terminales)
liberae)

Kapsulėtieji nerviniai
Nekapsulėtieji lytėjimo kūneliai (corpusculum
kūneliai (corpusculum nervosum capsulatum)
tactus noncapsulatum)
Lytėjimo (Meisnerio) kūnelis
(corpusculum tactus)
Lytėjimo minkštimas Lytėjimo meniskas
(velenėlis) (torulus tactilis) (meniscus tactus) Plokštelinis (Fater – Pačini)
kūnelis (corpusculum
lamellosum)

Svogūniškasis kūnelis
(corpusculum bulboideum)

Nervinė sausgyslinė verpstė

(fusus neurotendineus)

Nervinė raumeninė verpstė

(fusus neuromuscularis)
 Laisvosios nervinės galūnėlės (terminationes nervi liberae)

Randama:
• odos epidermyje
• akies ragenoje,
• burnos, nosies ertmės gleivinę išklojančiame epitelyje
• jungiamajame audinyje (sausgyslėse, fascijose, raiščiuose,
sąnarių kapsulėse, antkaulyje)

Nervinė skaidula netenka dangalų, šakojasi į smulkias šakutes

ir įsiterpia tarp epitelinių ar jungiamjo audinio ląstelių.

Lytėjimo (Meisnerio) kūnelis (corpusculum tactus)

•ovalus, 100-150 m ilgio.

•tikrosios odos speneliniame sluoksnyje.
•priima spaudimo jutimus

Aferentinė nervinė skaidula, netekusi mielininio dangalo, įeina į

kūnelį ir suskyla į daug galinių šakučių, kurios kūnelio viduje
susisuka į spiralę. Jas apsupa galiniai gliocitai. Kūnelį gaubia
jungiamojo audinio kapsulė.
 Plokštelinis (Fater – Pačini) kūnelis (corpusculum
lamellosum)

•poodyje, žarnų pasaite, kasoje

•priima spaudimo ir vibravimo jutimus
•apie 2 mm skersmens, 1-4 mm ilgio

Sudaro kapsulė, vidinis (bulbus internus) ir išorinis

(bulbus externus) stormenys bei aferentinė nervinė
skaidula.
Vidinį stormenį sudaro aferentinės nervinės skaidulos
galinės šakutės, apgaubtos galinių gliocitų.
Išorinį stormenį sudaro 20-60 koncentriškai
išsidėsčiusių kolageninio jungiamojo audinio
plokštelių (lamella). ir fibroblastocitai. Į kūnelį įeina
kraujagyslė.
Efektoriai:
1. Nervinė – raumeninė galūnė,
2. Nervinė raumeninės verpstės galūnė,
3. Nervinė – liaukinė galūnė

Nervinė sekrecinė galūnėlė (terminatio

neurosecretoria)

Pogumburio antreginio ir prieskilvelinio

branduolių (nuclei supraopticus et paraventricularis)
sekreciniai neuronai gamina neurosekrecinę medžiagą ir
hormonus.
Neuronų aksonais per pogumburio ir didžiųjų
galvos smegenų hipofizės laidą (tractus
hypothalamohypophysialis) neurosekrecinė medžiaga
atnešama iki hipofizės nervinės skilties. Joje aksonų
galinės šakutės baigiasi ant kraujagyslių, sudarydamos
aksonų ir kraujagyslių sinapses
Šiomis sinapsėmis į kraują patenka neurosekrecinė
medžiaga (liberinai ir statinai) bei oksitocinas ir
antidiurezinis hormonas.
 Nervinio audinio formavimasis

Iš neuroektodermos susidaro nervinis vamzdelis ir nervinė skiauterė

 Iš nervinio vamzdelio formuosis galvos ir nugaros smegenys,
epifizė, neurohipofizė, reginė taurė (akies užuomazga)

Nervinio vamzdelio ląstelės diferencijuojasi į:

1. Ependimoblastus (formuojasi ependimocitai),
2. Neuroblastus (formuojasi neuronai),
3. Spongioblastus (formuojasi centriniai gliocitai, išskyrus mikrogliją)
Nervinės skiauterės ląstelės gali migruoti

Iš nervinės skiauterės formuojasi:

• galvos srities ektomezenchima,
• periferiniai gliocitai,
• juntamųjų bei autonominių nervinių mazgų neuronai,
• melanoblastai,
• antinksčių šerdies endokrinocitai,
• skydliaukės parafolikuliniai endokrinocitai
Literatūra

•Sadler TW. Langman‘s medical embryology. 12th ed. Philadelphia: Lippincot Williams & Wilkins; 2012
•Moore K.L., Persaud T.V.N. The Developing Human: Clinically Oriented Embryology. 8th edition.
Saunders/Elsevier. 2008.

•Gartner L.P. and Hiatt J.L. Color Atlas of Histology. 4rd edition. 2006. Lippincott Williams & Wilkins. ISBN
0-7817-5216-7.
•Gartner L.P. and Hiatt J.L. Color Textbook of Histology. 3rd edition. 2007. SAUNDERS. ISBN 10: 1-4160-
2945-1; ISBN 13: 978-1-4160-2945-8.
•Mescher A.L. Junqueira's Basic Histology. 12th edition. 2010. The McGraw-Hill Companies. ISSN 0891-
2106.
•Ross M.H. and Pawlina W. Histology: A Text and Atlas. 2006. 5th edition. Lippincott Williams & Wilkins.
ISBN-10: 0781750563; ISBN-13: 978-0781750561.
•Ross M.H. and Pawlina W. Histology: A Text and Atlas. 2011. 6th edition. Lippincott Williams & Wilkins.
ISBN-10: 0781750563; ISBN-13: 978-0781750561.