GALVOS NERVU APZVALGA

„Susije“ – is tos smegenu dalies iseina arba ateina, ten turi branduolius
I pora – su galinemis smegenimis
II pora – su tarpinemis smegenimis
III-IV poros – su vidurinemis smegenimis
V-VIII poros – su tiltu
IX-XII poros – su pailgosiomis smegenimis.

Galviniu nervu funkcines grupes

Sensoriniai specifinio jutimo: I, II, VIII
Motoriniai – III, IV, VI, XI, XII
Mišrūs (juntamosios, motorinės ir vegetacinės skaidulos) – V, VII, IX, X

Galvos nervai
 Dauguma turi branduolius galvos smegenu kamiene
 Lenda pro kaukoles angas, plysius, kanalus
 Inervuoja: galva, kakla, krutines ir pilvo organus
 Vegetacines skaidulos visada parasimpatines, uzmazgines skaidulos
daznai jungiasi prie artimiausiu juntamuju nervu ir nukeliauja i iner-
vacijos zonas
 Pastaba: simpatines skaidulos prasideda tik nugaros smegenyse.

Galviniai nervai: planas

1. Branduolys (branduoliai)
2. Kur tiksliai iseina is smegenu arba ieina i smegenis?
3. Kur iseina is kaukoles arba ieina i kaukole?
4. Eigos ypatumai
5. Juntamieji ir vegetaciniai mazgai (kokie ir kur yra?)
6. Svarbiausios periferines sakos
7. Ka inervuoja?

1
2
I N. OLFACTORIUS
 10-20 mln. bipoliniu neuronu dendritai prasideda chemoreceptoriais
nosies gleivines uodziamojoje dalyje
 Nemielinizuoti aksonai sudaro uodziamuosius nervus, nn. olfactorii ir
eina pro akytaja akytkaulio plokstele
 Pasiekia galiniu smegenu strukturas
o Uodziamasis stormuo, bulbus olfactorius (II neuronai)
o Uodziamasis laidas, tractus olfactorius
o Pirmine uodziamoji zieve – kablys, uncus
o Limbine sistema.

II N. OPTICUS
 Regos nervo ganglinio sluoksnio neuronu aksonai sudaro stora
trumpa (3-5 cm) regos nerva, n. opticus, kuris ieina i kaukoles vidu
pro canalis opticus pleistakaulyje
 Jo kuno priekyje medialines nervu skaidulos kryziuojasi ir sudaro re-
gos nervu kryzme, chiasma opticum
 Lateralines skaidulos nesikryziuoja
 Praejusios kryzme skaidulos vadinamos regimuoju laidu, tractus op-
ticus, pasiekia tarpines smegenis (gumburo pagalvi ir lateralinius ke-
liniuis kunelius).

III N. OCULOMOTORIUS
 Is smegenu kamieno iseina ventraliniame pavirsiuje tarp smegenu
kojyciu (vidurines smegenys)
 Per virsutini akiduobes plysi patenka i akiduobe
 Inervuoja akies obuoliuo raumenis: virsutini, apatini ir medialini tie-
siuosius, apatini istrizini; virsutinio voko keliamaji raumeni
 Parasimpatines skaidulos, persijungusios krumplyniniame mazge,
ganglion ciliare, inervuoja krumplyno ir vyzdzio sutraukiamaji raume-
nis. Mazgas yra akibduobeje.

3
IV N. TROCHLEARIS
 Is smegenu kamieno iseina viduriniu smegenu dorsaliniame pavir-
siuje abipus virsutines smegeneliu bures, po apatiniais keturkalnio
kalneliais
 Per virsutini akiduobes plysi patenka i akiduobe
 Inervuoja akies virsutini istrizini raumeni.

V N. TRIGEMINUS
 Pirmieji juntamieji neuronai yra trisakiame mazge, ganglion trigemi-
nale, esanciame ant smilkinkaulio uolines dalies priekinio pavirsiaus.
Ju aksonai sudaro stambia sensorine saknele, kuri ieina i smegenu
kamiena tarp tilto ir viduriniu smegeneliu kojyciu ir baigiasi sensori-
niuose trisakio nervo branduoliuose, besitesianciuose per visa sme-
genu kamiena. Trisakio mazgo periferines pseudounipoliniu neuronu
atsakos sudaros akini, virsutini ir apatini zando nervus
 Motorines skaidulos eina su n. mandibularis.
 Sakos (pavadintos pagal veido aukstus)
o N. opthalmicus V1
 Per virsutini akiduobes plysi iseina is akiduobes
 Inervuoja:
 Kaktos ir virsutinio voko, akies kampu, nosies nugareles oda
 Akiduobes turini
 Nosies ertmes priekine gleivine (ir virsutine gleivine)
o N. maxillaris V2
 Iseina is sparnines gomurio duobes per foramen rotundum; pa-
tenka i kaukoles vidurine duobe
 Inervuoja:
 Kietaji smegenu dangala
 Virsutinius dantis ir dantenas
 Apatinio voko, nosies, sonu oda
 Virsutines lupos oda ir gleivine
 Oda virs skruostakaulio ir skruostinio lanko
 Nosies ertmes uzpakalines dalies ir pertvaros gleivine
 Gomurio ir virsutine dali rykles gleivines

4
 o N. mandibularis V3
 I/is kaukoles ertmes eina per foramen ovale i posmilkinine duobe.
 Inervuoja
 Priekinius 2/3 liezuvio gleivines (bendrieji jutimai)
 Apatiniu dantu ir dantenu
 Smakro oda
 Apatines lupos oda ir gleivine
 Zando oda ir gleivine
 Smilkinini apatinio zandikaulio sanari
 Isorines klausomosios landos, bugnelio, paausines liaukos, au-
sies kauselio priekines dalies ir smilkinio oda
 Motorines skaidulos apatinio zando nervo sudetyje inervuoja
kramtomuosius raumenis ir malamaji poliezuvio raumeni bei
dvilypio raumens priekini pilveli, minkstojo gomurio bures tem-
piamaji ir ausies bugnelio tempiamaji raumenis.
Saku zymejimas: V1, V2, V3.

VI N. ABDUCENS
 Nervas is smegenu kamieno iseina ventraliniame pavirsiuje tarp tilto
ir piramides
 Per virsutini akiduobes plysi ieina i akiduobe
 Inervuoja sonini tiesuji raumeni.

VII N. FACIALIS
 Motorines skaidulos iseina is smegenu kamieno tarp alyvos ir tilto
kaip n. facialis
 Parasimpatines skaidulos iseina ir juntamosios skaidulos ieina atskira
saknele, vadinama tarpiniu nervu, n. intermedius
 Juntamosios skaidulos prasideda alkuniniame mazge, ganglion geni-
culi (jis yra smiklinkaulio viduje, bugnineje ertmeje)
 Abu nervai lenda i smilkinkaulio uoline dali pro meatus acusticus in-
ternus, eina veidiniu kanalu (jis yra smilkinkaulio viduje)

5
  Isejes pro foramen stylomastoideum is kaukoles ertmes veidinis ner-
vas (motorines skaidulos) ties paausine liauka suskyla i sakas, kurios
inervuoja visus mimikos raumenis
 Veidiniame kanale atskyla ir sakele i kilpini raumeni bei didysis uolos
nervas, n. petrosus major, kuris turi daug parasimpatiniu ir siek tiek
juntamuju skaidulu ir eina per canalis pterygoideus i sparnine gomu-
rio duobe, kur yra parasimpatinis sparninis gomurio mazgas. Iner-
vuoja asaru liauka, nosies, gomurio, nosiarykles liaukutes, gomuryje
esancius skonio svogunelius
 Periferines ganlion geniculi neuronu ataugos bugnines stygos,
chorda tympani, sudetyje islenda is kaukoles ertmes per fissura pet-
rotympanica ir pasiekia liezuvi ir surenka specifinius skonio jutimus is
priekiniu 2/3 liezuvio
 Be to, chorda tympani sudetyje eina parasimpatines skaidulos i po-
liezuvine ir pazandine seiliu liaukas (praėję per pazandini mazga,
ganglion submandibulare).

VIII N. VESTIBULOCOCHLEARIS
 Sudarytas is sraigines ir prieangines daliu
 Sraigines dalies pirmieji neuronai yra sraiges mazge, ju dendritai bai-
giasi klausos receptoriais spiraliniame organe vidineje ausyje
 Vestibulines dalies pirmieji neuronai yra prieanginiame mazge, dend-
ritai baigiasi pusiausvyros receptoriais:
o Statines pusiausvyros – maiseliuose
o Dinaminės – pusratiniu kanalu ampuliu skiauterese
 Vestibulines ir sraigines dalies centrines ataugos susijungia vidineje
klausomojoje landoje ir per anga isejes is vidines ausies VIII n. ieina i
smegenu kamieną lateraliausiai tarp pailguju smegenu ir tilto.

6
IX N. GLOSSOPHARYNGEUS
 Išeina is pailguju smegenu
 Is kaukoles ertmes iseina pro jungo anga
 Jungo angos srityje yra du juntamieji mazgai, ganglia superius et in-
ferius, kuriu neuronu periferines galunes pasibagia liezuvio saknyje
(bendras ir skonio jutimas), rykles ir vidurines ausies gleivineje
 Parasimpatine saka – mazasis uolos nervas inervuoja paausine seiliu
liauka (per ganglion oticum). Mazgas yra prie paausines seiliu liaukos
 Turi juntamaja saka i sinus caroticus ir glomus caroticus ir per juos
reguliuoja kraujo spaudima
 Motorines sakos sudaro rykles rezgini kartu su klajoklio nervo moto-
rinemis sakomis ir inervuoja m. stylopharyngeus.

X N. VAGUS
 N. vagus is smegenu kamieno iseina uzpakalineje sonineje vagoje ze-
miau IX poros, is kaukoles ertmes – per jungo anga
 Juntamieji mazgai – ganglia superius et inferius yra ties jungo anga
 Juntamosios (tiek GSA – nucleus nervi trigemini, tiek GVA) ir motori-
nes visceralines, t.y. parasimpatines skaidulos inervuoja kaklo, kruti-
nes ir dali pilvo ertmes organu
 Motorines skaidulos inervuoja minkstojo gomurio, rykles, stemples ir
gerklu skersaruozius raumenis.
 Kakle nervas leidziasi kartu su vidine jungo vena ir vidine miego arte-
rija. Krutines lastoje eina priekyje a. subclavia (desinys), aortos lanko
(kairys), po to kiekvienas leidziasi uz savo puses broncho, pereina ant
stemples ir tista i pilva sudarydami rezginius
 Klajoklio nervo sakos skirstomos i kaklines, krutinines ir pilvines
o Kaklineje dalyje atskyla saka i isorine klausomaja landa, i ryklini rez-
gini, i gerklas ir liezuvio sakni, i sirdi
o Krutinines sakos inervuoja gerklu raumenis, stemple, tracheja, sirdi,
bronchus ir plaucius
o Pilvines sakos inervuoja skrandi, kepenis bei kartu su simpatinemis
skaidulois sudaro pilvini rezgini, plexus celiacus, is kur isplinta i visus
pilvo ertmes organus iki nusileidziancios gaubtines zarnos.

7
XI N. ACCESSORIUS
 Branduolys nugaros smegenų kakliniuose segmentuose
 Sudetinga eiga:
o Ilenda i kaukole per foramen magnum, is kaukoles nervas iseina per
jungo anga
o Inervuoja m. sternocleidomastoideus ir m. trapezius.

XII N. HYPOGLOSSUS
 Is pailguju smegenu iseina vagoje tarp piramidės ir alyvos
 Is kaukoles iseina per bendravardi kanala pakauskaulyje
 Inervuoja skeletinius ir savuosius liezuvio raumenis.

Galvinių nervų išėjimo iš kaukolės vietos

Vieta Nervas
Lamina cribrosa N. olfactorius (I)
Canalis opticus N. opticus (II)
Fissura orbitalis superiorN. oculomotorius (III)
N. trochlearis (IV)
N. abducens (VI)
N. ophthalmicus (V1 n. trigemini (V))
Foramen rotundun N. maxillaris (V2 n. trigemini (V))
Foramen ovale N. mandibularis (V3 n. trigemini (V))
Meatus acusticus internus N. facialis (VII)
N. vestibulocochlearis (VIII)
Foramen jugulare N. glossopharyngeus (IX)
N. vagus (X)
N. accessorius (XI)
Canalis hypoglossalis N. hypoglossalis (XII)

8
Trisakio nervo taikomoji anatomija
N. lingualis, n. alveolaris inferior, a. maxillaris ir jos saku anatomines va-
riaijos

Dazniausiai nervai uzlenda uz m. pterygoideus lateralis.

Trišakio nervo saku blokados vietos

 N. ophthalmicus: n. frontalis, n. lacrimalis
o Per akiduobės vidinį kampą, adata nukreipiama į vidų ir gilyn (ne
daugiau kaip 3 cm) link viršutinio akiduobės plyšio
 Nuskausminama kaktos, nosies nugarėlės ir viršūnės oda, nosies
ertmės šoninė siena, akytkaulis, kaktinis antis
o Per akiduobės šoninį kampą nuskausminama ašarinio nervo iner-
vuojama sritis.
 N. maxillaris: n. zygomaticus
o Per akiduobės šoninį kampą palei šoninę akiduobės sieną gilyn (iki
1 cm) link apatinio kiduobės plyšio
o Nuskausminama šoninio akiduobės kampo, apatinio voko, smilki-
nio ir skruosto oda ir poodiniai audiniai
 N. maxillaris: n. infraorbitalis
o Veidinis metodas
 Apčiuopus ir nustačius poakiduobi-
nės angos vietą adata įsmeigiama
0,5-1 cm žemiau poakiduobinio
krašto vidurio
o Burninis metodas
 Pacientas sukandęs dantis ar truputį prasižiojęs.

9
  Nustatoma poakiduobinės angos projekcija (per rodomąjį pirštą
žemiau poakiduobinio krašto ties tiesiai žiūrinčio vyzdžio vidurio
linija)
 Nykščiu atverčiama viršutinė lūpa ir adata smeigiama į gleivinės
pereinamąją raukšlę į liniją tarp pirmo kaplio ir vyzdžio centro link
fossa canina
 Nujautrinami 4 priekiniai dantys, išorinės dantenos, viršutinė
lūpa, nosies šonas.

 N. maxillaris: n. alveolaris superior posterior

o Gumburinis metodas
 Pacientas truputį išsižiojęs, žandas atstumtas 2 cm į šoną
 Duriama į gleivinės pereinamąją raukšlę virš 2-3 krūminių dantų
45° kampu 2 cm gilyn, slystant kaulu (jei dantų nėra, už skruosti-
nės ataugos). Netoli a. maxillaris ir pl. pterygoideus
 Nujautrinami 4 užpakaliniai dantys

10
 N. maxillaris: n. palatinus majus
o For. palatinum majus projekcija linijoje tarp trečių krūminių dantų
arba 0,5 cm į priekį nuo kietojo ir minkštojo gomurio ribos.
o Daug pašalinių reiškinių ir skausminga.
o N. palatini minores, n. nasopalatinus nejautra

 N. mandibularis: n. alveolaris inf.

o For. mandibulae projekcija – ties jos centru susikerta ataugų išilgi-
nės ašys.
o Išoriniame paviršiuje angos projekcija 3 cm nutolusi į viršų nuo a-
patinio žandikaulio kampo
o Plica pterygomandibularis
o Duriama lateraliau raukšlės 1 cm virš krūminių dantų

 N. mandibularis: n. mentalis
11
 o Veidinis būdas
o Burninis būdas – į gleivinės pereinamąją raukšlę žemyn ir į priekį
tarp kaplių

 N. maxillaris ir n. mandibularis nejautra

o Iš šono, tarp kramslio ir išorinio akies kampo einanti linija dalinama
pusiau
o Duriama tame taške po skruostiniu lanku statmenai
o Adata turėtų praeiti pro incisura mandibulae iki lamina lateralis
processus pterygoidei
o Tada ji kiek atitraukiama ir
 Jei norime blokuoti V2 pasukama 10° į priekį į sparninę gomurio
duobę
 Jei V3 - 10° atgal link foramen ovale.

GALVOS IR KAKLO ARTERIJOS

Baseinas – vienos arterijos saku arba venos intaku pasklidimo zona.

Kraujagysle – pvz., arterija (planas)

 Pradzia – stambesnes arterijos saka arba topografine tasa
 Eiga
 Pabaiga
 Sakos ir baseinas
(Apie vena is kito galo – is kur renka krauja, kur praeina, i ka iteka).

12
Bendrybes
 Galva
o A. carotis communis
 A. carotis interna – kaukoles vidaus strukturos: smegenys, akies
obuolys ir priediniai organai, bugno ertme; sakos i veida, nosi,
kakta
 A. carotis externa – kaukoles isore: veidas ir jo ertmes, isorine ir
vidurine ausis, skliautas; kaukoles vidus: smegenu dangalai
o A. subclavia
 A. vertebralis – smegenys, vidine ausis
 Kaklas
o A. carotis externa
o A. subclavia
 A. vertebralis
 Truncus thyrocervicalis
 Truncus costocervicalis.

Bendroji miego arterija, a. carotis communis

 Pradzia. Kaires puses nuo aortos lanko, desineje is truncus brachio-
cephalis
 Eiga ir topografija. Prasideda ties raktikauliu, islenda i kakla ir eina iki
puses kaklo (C4 aukscio/skydines kremzles virsus). Ten skyla i vidine
ir isorine miego arterijas. Kakle eina sonu, siek tiek pridengia m. ster-
nocleidomastoideus, atsiduria mieginiam trikampy (jo apacioje ir i-
vyksta suskilimas). Eina kartu su vena jugularis interna ir nervus va-
gus, prisiglaudzia prie skydliaukes, o virsuje prie rykles
 Suskilimo vietoje yra issideste keletas receptoriniu kuneliu: glomus
caroticum (jame yra chemoreceptoriu, reaguojanciu i CO2 kieki), vi-
dines miego arterijos pradzioje yra sustorejimas sinus caroticus – ba-
roreceptoriai. Abi strukturas inervuoja IX (n. glossopharyngeus) ner-
vas.

13
Arteria carotis interna. Eiga ir topografija
 Pradzia. A. carotis communis suskilimo vieta
 Dalys:
o Pars cervicalis ACI
o Pars petrosa ACI (pleistakaulyje)
o Pars cavernosa ACI (eina per akytkaulio anti)
o Pars cerebralis ACI, cia suskyla i sakas.
 Pabaiga: storiausia saka a. cerebri media
 Sakos:
o Uolines dalies:
 Rr. caroticotympanici
o Akytosios dalies:
 Aa. hypophysiales
o Smegenines dalies:
 A. chorioidea anterior nueina i skilvelius ir formuoja gyslinius rez-
ginius, kurie gamina smegenu skysti
 A. communicans posterior. Kad galetu susijungti ACI ir arteria ver-
tebralis baseinai
 Priekine smegenu arterija (a. cerebri anterior)
 Ilenda i fissura longitudinalis cerebri ir apsuka is priekio atgal cor-
pus callosum
 Susijungia per a. communicans anterior su kitos puses tokia pat
arterija
 Maitina frontalines ir parietalines skilciu medialini bei nedidele
dali superolateralinio pavirsiaus
 Arteria ophtalmica, akine arterija
 Ilenda i akiduobe per canalis opticus
 Maitina aki ir akiduobe, sinus frontalis et ethmoidalis, nosies,
kaktos sritis
 A. cerebri media
 Ilenda i sulcus lateralis
 Maitina nedaug virsutinio bei visa lateralini frontalines, parietali-
nes bei temporalines skilties pavirsiu.

14
Slanksteline arterija, a. vertebralis
 Pradzia. 95 proc. atveju is arteria subclavia, labai retai atsisakoja nuo
paties aortos lanko.
 Galva maitinancios kraujagysles baseinas
 Eiga. Keliauja pro angas slanksteliu skersinese angose dazniausiai i-
lenda i C6 (ne i C7)
 Pabaiga. Susijungia su priesingos puses vertebraline arterija ir tampa
a. basilaris
 I kaukole ilenda per foramen magnum
 Sakos
o Kaklines
 I stubura, giliuosius kaklo raumenis
o Intrakranijines
 I nugaros smegenis
 I smegeneliu apacia.

Pamatine arterija, a. basilaris

 Eina tilto sulcus basilaris ir duoda sakas i tilta
 Duoda sakas i smegeneles is apacios ir virsaus
 Saka a. labyrinthica ieina per meatus acusticus internus i vidine ausi.
Kartais gali atsisakoti ir nuo pacios a. basilaris
 Pasidalija i dvi aa. cerebri posteriores, kurios maitina smilkinine bei
pakausine pusrutuliu skiltis
 Kas yra „vertebrobaziliarinis baseinas“? Smegeneliu, kamieno, nuga-
ros smegenu, vidines ausies mityba. Visa zona kuria maitina a. basi-
laris ir a. vertebralis

15
Smegenu arterinis ziedas (Willis‘o)
Anastamozes tarp a. vertebralis ir a. carotis interna.
Ziedas apjuosia hipofize

16
Kaklo arterijos
 A. carotis externa (virsutine kaklos dalis)
o A. thyroidea superior – maitina skydliauke, gerklas, poliezuvinius
raumenis, t.y. kaklo prieki
o A. pharyngea ascendens – pagrindine rykles arterija
o A. occipitalis – maitina pakausi, spranda
 A. subclavia (kaklo apacia/pradzia)
o A. vertebralis – maitina stubura, nugaros smegenis, giliuosius kaklo
raumenis
o Truncus thyrocervicalis – skydinis kaklo kamienas, maitins sky-
dliauke ir aplinkines strukturas
o Truncus costocervicalis – maitina vidurine ir uzpakaline kaklo dali

17
1. Sujungia desiniaja ir kairiaja puses:
a) A. communicans anterior
b) A. basilaris (susiliejus abiem aa. vertebrales)
c) A. spinalis anterior.
18
2. Sujungia a. carotis interna – a. vertebralis
 A. communicans posterior.

3. Sujungia a. carotis interna ir a. carotis externa:

a) Plexus tympanicus srityje anastomozuojasi rr. caroticotympanici su a.
tympanica anterior is a. maxillaris (a. carotis externa) ir kitomis vidu-
rine ausi maitinanciomis sakomis
b) Akies aplinkoje a. supraorbitalis (a. ophtalmica → is a. carotis in-
terna) su a. temporalis superficialis (→ a. carotis externa) ir su a. an-
gularis (a. facialis)
c) Nosies nugareleje a. supratrochlearis (a. ophtalmica → is a. carotis
interna) per a. dorsalis nasi su a. facialis (→ a. carotis externa)
d) Smegenu dangaluose a. lacrimalis (a. ophtalmica → is a. carotis in-
terna) su a. maxillaris (→ a. carotis externa) per ir a. meningea media
e) Nosies ertmeje aa. ethmoidales (a. ophtalmica → is a. carotis in-
terna) su a. maxillaris (→ a. carotis externa) per a. sphenopalatina
(nenupiesta).

4. Sujungia a. subclavia – a. carotis externa

a) Tractus costocervicalis per a. cervicalis profunda su ramus descen-
dens a. occipitalis (→ a. carotis externa)
b) A. pharyngea ascendens (→ a. carotis externa) su a. cervicalis ascen-
dens (superficialis) is tr. thyrocervicalis (→ a. subclavia)
c) A. thyroidea superior et a. thyrroidea inferior.

5. Sujungia a. subclavia – a. vertebralis

 A. cervicalis ascendens ir a. cericalis profunda su a. vertebralis rr.
musculares.

19
GALVOS IR KAKLO VENOS
 Ekstrakranijines (isorines) galvos ir veido venos:
o Pavirsines
o Giliosios
 Intrakranijines (vidines) venos
 Kaklo venos.
Pagrindine galvos ir kaklo vena – v. jugularis interna
 Pradzia: fossa jugularis, sinus sigmoideus tasa
 Eiga: kartu su a. carotis interna ir a. carotis communis
o Virsutinis stormuo, bulcus superior v. jugularis internae
o Apatinis stormuo, bulbus inferior v. jugularis internae
 Sustorejimuose lokalizuoti voztuvai
 Pabaiga: susijungia su v. subclavia i v. brachiocephalica.

Intakai
 Intrakranijiniai intakai
o Kietojo smegenu dangalo anciai, sinus durae matris
 Sinus cavernosus
 Yra abipus sella turcica, kraujas i ji patenka per akiduobes venas,
sinus sphhenoparietalis, is jo nuteka per uolinius ancius i skersini
anti arba tiesiai i vidine jungo vena
 Jungiasi su ekstrakranijinemis venomis
o Plexus pterygoideus
 Per foramen ovale venini rezgini
 V. opthtalmica inferior
o V. jugularis interna ekstrakranijine dalimi per canalis caroticus
venini rezgini
o Pavirsines smegenu venos
o Giliosios smegenu venos renka krauja is kamieno. Didziausia – vena
cerebri magna
o Akines venos
 V. opthalmica superior et inferior
o Dvejines venos, vv. diploicae. Ploksciuju kaukoles kaulu akytoji me-
dziaga.

20
  Atsiveria arba i isorines venas arba i giliasias
o Nuotakines venos, vv. emissariae ir kanalu rez-
giniai
 Sujungia isorines ir vidines venas tiesesniu
budu
 Ekstrakranijiniai intakai
o Pavirsines galvos venos (po oda)
 V. facialis
 Surenka krauja is didziosios veido dalies, prasideda ties akies vi-
diniu kampu kaip v. angularis, leidziasi uz a. facialis, uz mimikos
raumenu, ties m. maseseter apatine dalimi susijungia su ramus
anterior v. retromandibularis
 V. facialis neturi voztuvu
 Anastomozoes
o Sinus cavernosus (per v. angularis – vv. supraorbitalies, vv. sup-
ratrochleares (iteka ir i v. ophtalmica superior))
o Plexus pterygoideus (per v. facialis profunda)
 V. temporalis superficialis
 Renka krauja is kaktos ir smilkiniu, isorines ausies, veido sono,
gl. parotis
 Anastomozuojasi su akies aplinkos venomis
 Susilieja su v. maxillaris ir sudaro v. retromandibularis
o Giliosios (tarp gilesniu strukturu)
 V. lingualis – is liezuvio ir poliezuvio smulkensiu atitinkamu arte-
rijoms venu
 Gali iteketi i v. facialis
 Plexus pterygoideus
 Guli foramen infratemporale ant sparniniu raumenu
 Renka krauja is a. maxillaris baseino sriciu. Kraujas nuteka i v.
facialis arba v. maxillaris
 Anastomozuojasi su sinus cavernosus (žr. sinus cavernosus)
 V. maxillaris
 Trumpa vena, iseinanti is plexus pterygoideus
 V. retromandibularis

21
  Susidaro susiliejus v. maxillaris su v. tem-
poralis superficialis uz collum mandibulae
 Eina gl. parotis gilumoje
 Dalijasi i ramus anterior (v. facialis), ra-
mus posterior (v. jugularis externa)
 Gali būti v. superficialis posterior/pro-
funda

Kaklo pavirsines venos

Vena jugularis externa
 Prasideda zemiau mandibula kampo, kur susijungia uzpakaline v. ret-
romandibularis saka ir v. auricularis posterior (is galvos sono, uzau-
sio)
 Iteka i v. subclavia
 Anastomozuojasi su v. jugularis interna baseinu.

Vena jugularis externa intakai

 V. occipitalis
o Is galvos pakausines dalies, kaklo giliuju audiniu is slanksteliu
 V. transversa colli
o Is kaklo apatines dalies giliuju sluoksniu
 V. suprascapularis
o Is peciu lanko raumenu
 V. jugularis anterior
o Prasideda po smakru, leidziasi kaklo viduriu, surenka krauja is kaklo
priekines srities pavirsiniu sluoksniu bei larynx ir glandula thyroi-
dea.

Kaklo giliosios venos

 Skydliaukes venos
o Buna trys
o Giliosios kaklo venos
o Suteka i vena jugularis interna, v. subclavia, v. brachiocephalica.

22
GALVOS TAIKOMOJI ANATOMIJA
Kaukole
Sijos – vietos, kur yra sustorejimai ir gali atlaikyti didesne jega.

Kaukolės konstrukcija
Kaukolė yra prisitaikiusi prie ją veikiančių mechaninių jėgų, ypač kram-
tymo raumenų poveikio. Susidaro stipresnės kaulinės sijos, tarp kurių į-
siterpia plonesnio kaulo sritys.
 Išilginė sija: turkiškas balnas, nuokalne, sustorėjimai apie foramen
magnum, pakaušinė skiauterė, kaukolės skliaute palei sagitalinę
siūlę, tarpuantakis (susilieja su veido griaučių sija).
 Veido griaučių funkcinę konstrukciją sudaro žandikaulių pamatiniai
lankai ir jų atraminės sijos:
o Apatinio žandikaulio pamatinis lankas eina nuo sąnarinės ataugos,
įstrižai kerta žandikaulio šaką kūno pamatu pasiekia smakrą.
o Viršutinio žandikaulio pamatinis lankas eina alveolinės ataugos pa-
matu.
 Trys vertikalios vidinės sijos (medialinė, vidurinė ir užpakalinė) kiek-
viename viršutiniame žandikaulyje ir jas sujungiančios skersinės sijos
(gomurio skliautas, antakiduobiniai lankai).

23
  Lūžimai dažniausiai įvyksta ne jėgos poveikio vietoje, o per silpniau-
sias vietas
 Dažnai veido kaulų lūžimai abipusiai, jeigu vienoje pusėje apatiniame
ž., kitoje pusėje –viršutiniame ž.
 Apatinis žandikaulis dažniausiai lūžta ties ataugų pagrindu, per
kampą, ties iltiniu dantimi žemyn.
Ganetinai pavojingas luzimas – jeigu yra abipusis apatinio zandikaulio lū-
žimas ir atsiskiria smakrine dalis. Ji gali būti itraukta vidun, o prie jos pri-
sitvirtines m. genioglossus ir liezuvis gali uzkristi.

Virsutinis zandikaulis
 Le Fort I tipas – horizontalus lūžis per alveolinės ataugos pamatą (si-
nus maxillaris ir aa. nn. alveolares sup. pažeidimas)
 Le Fort II tipas – įstrižai per facies infraorbitalis maxillae, os lacrimale,
lamina cribrosa
 Le Fort III tipas – atsiskiria kaktikaulis nuo kitų veido kaulų.

Kaukolės pamato lūžiai

 Per silpniausią vietą
 Priekinė duobė ties centru. Likvoras pro nosį ― rhinorhea
o N. opticus, uodžiamųjų smegenų, kaktinių skilčių pažeidimai.
 Vidurinė duobė per centrą, lūžiai konverguoja link corpus sphenoida-
lis. Pažeidus piramidę ― ottorhea.
o Sinus cavernosus ir ten praeinančios struktūros.
 Užpakalinės duobės lūžiai 99 proc. mirtini. Jei stuburas įsikala į pa-
kauškaulį, žiediniai lūžiai aplink foramen magnum arba radialiniai link
duobių.

Kaukoles sliauto luzimai

 Kaukolės skliauto kaulų lūžiams būdingas įspaudimas (kompresiniai,
teniso kamuoliuko), lūžiai neišsisklaido dėl elastingos apatinės plokš-
telės
 Vaikams (ypač naujagimiams) būdinga cephalohaematoma – antkau-
lio atsisluoksniavimas.

24
Veido srities kaulu luzimai
 Lūžta labiausiai atsikišę veido kaulai: nosikauliai, skruostakauliai (akis
nukrypsta žemyn, atsiranda dvejinimasis), vyrams – margo supraor-
bitalis.

Silpniausia kaukolės vieta – pterion taškas (virs pleistakaulio didziojo

sparno, ten uz kaulo yra a. meningea media)

Galvos kraujagyslių taikomoji anatomija

Svarbiausia – kraujagysliu variacijos ir jugtys
Jei uzsikemsa ACE, pradeda veikti aktyviai anastomozes su veido krauja-
gyslemis, ypac daug a. opthalmica aplinkoje
A - epidurine hematoma (virs smegenu dangalo)
B - Subduralines hematomos – prikraujoja is smegenu anciu
C – smegenis maitinanciu kraujagysliu viduje (insulto arba traumos pa-
sekme)

Aneurizmos
Iseminis insultas – uzsikemsa kraujagysle ir zona, kuria maitina krauja-
gysle tampa nebeaktyvi
Insulto pozymiai – nerisli kalba, liezuvio asimetrija, vyzdziu nelygumas,
paprasyti pakelti rankas (negales iki galo atlikti), negales vienodai sus-
pausti abieju ranku. Kuno asimetrija.
Hemoraginis insultas – plysusios aneurizmos, aukstas kraujospudis. Prik-
raujuoja arachnoidini tarpa, gali būti smegenu viduje

Akytasis smegenu dangalas gali uzsitrombuoti (fistule). Melynes aplink

akis, raudonos akys, skausmas toje srityje.

Galvinių nervų klinikinė anatomija

 I nervas – anosmija (uosles pranykimas), kvapų haliucinacijos
 II nervas – pakenktos pusės akies aklumas, kryžmės pakenkimas – bi-
temporalinė hemianopsija, laido pakenkimas – homoniminė hemia-
nopsija

25
  III nervas žvairumas, akis nukrypusi į lateralinę pusę, midriazė, ptozė.
Platus vyzdys, nusileides virsutinis vokas
 IV nervas dvejinasi lipant laiptais ar skaitant, negali nukreipti akies
žemyn
 VI nervas – negali pasukti akies į šoną
o Seiliu sekrecijos sutrikimai
o Akies sausumas, asaru nebuvimas
o Nera skonio is pirmu 2/3 liezuvio
 VIII – kurtumas, tinnitus (triuksmas ausyse); vertigo (atrodo, kad ap-
link viskas sukasi), pykinimas, nistagmas
 IX – sutrinka rijimas (mirtina jei abipusis), gargaliavimas, seilių išsis-
kyrimas, kartaus ir rūgštaus skonio jutimas
 X nervas rijimo sutrikimai (gali gargaliuoti), balso užkimimas, virški-
nimo trakto veikla
 XI – nusileidęs petys, kreivakaklystė
 XII – nukrypęs į pažeidimo pusę, suplonėjęs liežuvis

Veido taikomoji anatomija

 Veido ribos:
o Viršuje tarpuantakis, margo supraorbitalis
o Šone smilkininė linija, skruostakaulio išorinis kraštas, skruostinis lan-
kas, ausis nuo kramslio žemyn iki apatinio žandikaulio kampo
o Apačioje apatinio žandikaulio apatinis kraštas

12- sritis – regio parotidea masseterica, 9 infraorbitalis

Regio nasalis
{... „Ro“ - rentgenologiskai}

Sinus maxillaris
 Naujag. gylis 2-5 mm, suaug. tūris įvairuoja
 Vidinė siena – žiotys
 Viršutinė siena – akiduobės dugnas (vasa infraorbitalia, navikai, už-
degimai)
 Užpakalinė siena – plona, plitimas į fossa infratemporalis, fossa
pterygopalatina
26
  Priekinė siena – veide
 Ančio dugnas – recessus alveolaris. Dantų šaknų santykio variacijos.

Regio oralis
 Nuo nosies iki smakro ir lūpų kampų (šešiakampio formos)
o Duobutė apie nosies sparnelio kraštą, nuo jos iki burnos kampo eina
sulcus nasolabialis
o 1 cm nuo burnos kampo yra modiolus (a. facialis pulsas)
o Riba nuo modiolus iki smakro neryški, pereina į sulcus labiomentalis
o Lūpų pogleivyje galima jausti lūpų seilių liaukas, t.p. čia praeina lūpų
arterijos, venos arčiau krašto
o Burnos plyšio forma ir plotis; norma ties C-P1, nukrypimai mikrosto-
mija, makrostomija

Fossa pterygopalatina
Ateina n. maxillaris, a. maxillaris, ganglion pterygopalatinum (ateina n.
petrosus major ir profundus)

Fossa Kie-
Anga Kaulas Kraujagyslės Nervai
cranialis kis

Canalis op-
- Pleištakaulis 2 A. opthalmica N. opticus (II)
ticus
N. oculomotorius (III)
N. trochlearis (IV)
Rami lacrimales, fron-
Fissura or- Fossa
V. ophthalmica su- tales, nasociliares
bitalis su- cranii Pleištakaulis 2
perior nervi ophthalmici (V1)
perior media
N. abducens (VI)
Plexus cavernosus
simpatinės skaidulos
N. zygomaticus et n.
Vv. ophthalmici in-
Fissura or- Pleištakaulis infraorbitalis nervi
feriores
bitalis infe- - ir viršutinis 2 maxillaris (V2)
A. et v. infraorbita-
rior žandikaulis Rami orbitales ganglii
lis
pterygopalatini

27
 Fossa
Foramen
cranii Pleištakaulis 2 - N. maxillaris (V2)
rotundum
media
Ramus terminalis
Foramen Viršutinis
- 4 arteriae palatini N. nasopalatinus
incisivum žandikaulis
descendentis
Foramen
Gomurikau-
palatinum - 2 A., v., et n. palatina(-a/-us) major
lis
majus
Foramen Gomurikau- N. nasopalatinus (V2)
A. et v. sphenopa-
spheno- - lis ir pleišta- 2 Rami nasales poste-
latina
palatinum kaulis riores
Gomurikau-
Foramina
lis ir viršuti-
palatina - 4 A., v. et n. palatina(-a/-us) minor
nis žandikau-
minora
lis
Foramen
Viršutinis
infraor- - 2 A., v. et n. infraorbitalis
žandikaulis
bitale
Fossa Ramus accessorius
Foramen N. mandibularis (V3)
cranii Pleištakaulis 2 arteriae menin-
ovale N. petrosus minor
media geae mediae
Fossa Ramus meningealis
Foramen A. meningea me-
cranii Pleištakaulis 2 nervi mandibularis
spinosum dia
media (V3)
Meatus Fossa N. facialis (VII)
acusticus cranii Smilkinkaulis 2 A. labyrinthi N. vestibulocochlearis
internus posterior (VIII)
V. jugularis interna
N. glossopharyngeus
Fossa Sinus petrosus in-
Foramen (IX)
cranii Smilkinkaulis 2 ferior
jugulare N. vagus (X)
posterior Sinus sigmoideus
N. accessorius (XI)
A. occipitalis
Canalis Fossa
nervi hypo- cranii Pakauškaulis 2 - N. hypoglossus (XII)
glossi posterior
Medulla oblongata
Fossa Aa. spinales ante-
Foramen Dangalai
cranii Pakauškaulis 1 rior et posterior
magnum N. accessorius (XI) ky-
posterior Aa. vertebrales
lančios skaidulos

28
Dantų inervacija
Gomurinės N.
N. palatinus majus (V2)
dantenos nasopalatinus
VIRŠUS

N. alveolaris
Dantys N. alveolaris medius N. alveolaris posterior
anterior
Vestibulinės
N. infraorbitalis N. buccalis
dantenos
1 2 3 4 5 6 7 8,
Vestibulinės
N. mentalis N. buccalis
dantenos
APAČIA

Dantys N. alveolaris inferior

Liežuvinės
N. lingualis
dantenos

29