7 Variantas:

1. Stuburo linkiai :

Kifozė (stuburo išlinkimas atgal), lordozė (išlinkimas į priekį)

Nuo stuburo viršaus į apačią: L K L K
Lenkimo, flexio, metu išryškėja kifozė ir mažėja lordozės, tačiau net
maksimalaus lenkimo metu lordozės neišnyksta
Tiesimo metu atvirkščiai – ryškėja lordozės ir mažėja kifozė. [čia viskas
kas mėlynam vadovėly apie šitus parašyta].

2. M. obliqus abdominis internus, mm. rotatores

m. obliqus abdominis internus

Pradžia - Kirkšninis raištis, klubinė fascija, klubakaulio skiauterė, juosmeninė
krūtinės fascija
Pabaiga - XII-IX šonkaulių kremzlės, baltoji linija
Funkcija - Lenkia liemenį, suka jį į savo pusę, įeina į pilvo preso sudėtį

mm. rotatores – sukamieji raumenys

Pradzia – kiekvieno slankstelio skersine atauga
Pabaiga – keterine atauga 1 slanksteliu auksciau
Funkcija – neparasyta. Tikriausiai suka kazka:D

3. Pleura parietalis topografija

Pasieninė krūtinplėvė skirstoma į 3 dalis:

Šonkaulinė pleura costalis dengia šonkaulius
krūtinplėvė
diafragminė pleura dengia diafragmą
krūtinplėvė diaphragmatic
a
tarpuplautinė pleura dengia tarpuplautį, apsupa plaučio šaknį, ir žemiau jo sudaro dublikatūrą,
krūtinplėvė mediastinalis kuri nutįsta žemyn, kaip plaučio raištis, lig.pulmonale
Plaučio viršūnės srityje pasieninė krūtinplėvė iškyla ir sudaro krūtinplėvės kupolą, cupula
pleurae, kurio forma atitinka plaučio viršūnę.

Tarp diafragmos ir krūtinės ląstos sienų yra kišenės. Jas iškloja pasieninė krūtinplėvė. Kišenės
vadinamos krūtinplėvės kišenėmis, recessus pleurales. Dvi svarbesnės yra:
šonkaulinė recessus giliausia, pusratinės formos. Yra tarp šonkaulinės krūtinplėvės apatinio
diafragmos costodiaphragmaticu krašto ir diafragmos
s
šonkaulinė recessus susidaro tarp šonkaulinės ir tarpuplautinės krūtinplėvių. Ji yra iš abiejų
tarpuplaučio costomediastinalis krūtinkaulio pusių, ties IV ir V šonkauliais. Nedidelė.

Krūtinplėvė sudaro hermetiškus plaučių maišus. Dėl raumenų veiklos padidėjus krūtinės
ląstai, nuo plaučio atsitraukia pasieninė krūtinplėvė. Krūtinplėvės ertmėje atsiranda neigiamas slėgis.
Dėl to neigiamas slėgis atsiranda ir plaučių alveolėse bei kvėpavimo takuose. Atmosferos oras veržiasi
užpildyti sumažėjusio slėgio zoną ir plautis pasyviai išsipučia. Dehermetizavus krūtinplėvės ertmę,
kvėpavimas negalimas.
Priekinė dešiniosios eina 0.5-1cm medialiau ją apatinės ribos visos linijos eina ne nuo 6, bet
krūtinplėvės riba atitinkančios priekinės plaučio ribos nuo 7 šonkaulio
Kairiosios krūtinplėvės eina kairiau vidurinės linijos apatinės ribos visos linijos eina ne nuo 6, bet
priekinė riba nuo 7 šonkaulio, bet 1cm žemiau nei
dešiniosios.
Užpakalinės ribos sutampa su plaučių ribomis

4. Kepenu sandaros bendrybes ir topografija

 Po seroziniu kepenų dangalu yra skaidulinis dangalas, tunica fibrosa, kuris

apdengia visą kepenų paviršių ir suauga su juo.
 Nuo šio dangalo atsiskiria j.a. pertvaros, kurios padalija kepenis į
šešiakampes skilteles, lobuli hepatis.
 Kiekvienos skiltelės centre yra centrinė vena, v.centralis.
 J.a. pertvaros sudaro kepenų stromą, tarp kurios yra kepenų ląstelių,
sudarančių parenchimą.
 Kepenys kraują gauna iš arterijų ir venų.
 Veninis kraujas atiteka iš virškinimo sistemos organų.
 Kepenų arterija ir vartų vena į kepenis įeina pro kepenų vartus ir kiekviena
skyla į dešiniąją ir kairiąją šakas.
 Vėliau abiejų kraujagyslių dešiniosios šakos skyla į priekinę ir užpakalinę
šakas.
 Abiejų kraujagyslių kairiosios šakos skyla į medialinę ir lateralinę šakas.
 Pagal tai skiriamos 4 savarankiškos kepenų dalys - segmentai: priekinis,
užpakalinis, medialinis ir lateralinis.
 Iš šių segmentų išeina analogiški tulžies ištekamieji latakai.
 Taigi kepenų segmentas yra tokia kepenų audinio dalis, kuri turi
autonominę, nepriklausomą nuo kitų dalių kraujo, limfos, tulžies latakų ir
nervų aparatą.
 Visoms kepenų kraujagyslėms, tulžies latakams ir nervams j.a. sudaro
makštis, capsuale fibrosae perivasculares.
 Tiek segmentinės arterijos, tiek venos, tiek ir tulžies latakai skyla į
smulkesnes šakas, kol pasiekia tarpskiltelines pertvaras.
 Kiekvienoje tarpkiltelinėje pertvaroje yra tarpskiltelinė arterija,
a.interlobularis, tarpskiltelinė vena, v.interlobularis, tarpskiltelinis tulžies
latakėlis, ductulus interlobularis. Visi šie elementai sudaro kepenų triadą.
 Kepenų skiltelėse yra radialinių stulpų, sudarytų iš kepenų ląstelių porų.
 Skiltelės centre yra centrinė vena, v.centralis.
 Tarp kepenų ląstelių porų stulpų yra tulžies kapiliarų, kurie išeina iš skiltelių
ir įteka į tarpskiltelinius tulžies latakėlius, ductuli biliferi.
 Nuo tarpskiltelinių venų ir arterijų atsiskyrusios šakos įeina į skilteles ir
suskyla į kapiliarus, kurie apraizgo kepenų ląsteles.
 Jos besijungdamos stambėja ir sudaro 4-5 kepenų venas, kurios įteka į
apatinę tuščiąją veną.
 Topografija:

Pilvo ertmės viršuje po diafragma, dešinėje. Projaktuojasi į regio

hypochondrica dextra, dalis į regio epigastrica, kairioji dalis į regio
hypochondrica sisntra. Virštinė riba ties VI šonkauliu. Apatinis kraštas ties
šonkauliu lanku.

5. Sėklidės dangalai, įnervacija, vaskuliarizacija

Sėklidės tunica vaginalis

makštinis testis:
dangalas:
Sudarytas iš: sėklidės lapas lamina iš visų pusių apdengia sėklidę ir suauga su jos balzganuoju
visceralis dangalu, tunica albuginea. Supa sėklidės priekį ir šonus, pereina
ir ant jos prielipo, sudarydamas tarp sėklidės ir prielipo prielipo
antį, sinus epididymidis.
pasieninis lapas lamina Ties sėklidės ir jos prielipo užpakaliniu paviršiumi sėklidės lapas
parietalis pereina į pasieninį lapą - išsiskleidžia antrą kartą pasisuka į priekį
ir dar kartą apdengia sėklidę ir prielipą. Šis lapas, pereidamas ant
prielipo, viršuje ir apačioje sudaro prielipo raištį, lig.
epididymidis superior et inferior, tarp kurių yra prielipo antis,
sinus epididymidis. Tarp abiejų lapų yra cavum vaginale.
Vidinė fascia Dengia sėklidę su makštiniu dangalu, sėklidės prielipą, sėklinį
sėklinė fascija spermatica lataką. Tai pilvo skersinės fascijos, fascia transversalis, išgauba
interna kapšelyje.

Sėklidės m. cremaster sudarytas iš į kapšelį nusileidžiančių skersinio pilvo raumens

keliamasis skaidulų. Tai pilvo šoninės sienos skersinio, m. transversus
raumuo ir jo abdominis, ir vidinio įstrižinio pilvo raumens, m. obliquus
fasija internus abdominis, skaidulų tąsa. Raumuo gali pakelti sėklides ir
prielipą arčiau tarpvietės arba jas nuleisti, todėl padeda reguliuoti
sėklidžių aplinkos temperatūrą.
fascia pilvo raumenų fascijos tęsinys dengiantis m. cremaster
cremasterica
išorinė fascia Išorinio įstrižinio pilvo raumens, m. obliquus externus abdominis,
sėklinė fascija spermatica fascijos tąsa, gaubianti sėklidės keliamojo raumens fasciją.
externa

6. Apatinės tuščiosios venos sistema, anastomozės

– susiformuoja paprastai ties L5, jo dešinėje, susiliejus vv. iliacae communes, žemiau
nei bifurcatio aortae
– eina aortos dešinėje ir yra ilgesnė už ją
– ties T8 pereina per specialią angą diagragmoje, įeina į dešinįjį prieširdį
– turi intakus:
– dešinėje: v. testicularis  / v. ovarica , v. suprarenalis, v. phrenica inferior
(kairėje šios venos įteka į v. renalis sinistra)
– abipus: po v. renalis, vv. hepaticae, vv. Lumbales ???????????

anastomozės:
V. cava superior et inferior anastomozuojasi ties bamba:
– venos virš bambos tekės į v. cava superior baseiną
 – venos žemiau bambos tekės į v. cava inferior baseiną
– jei venos visos išsiplėtę pilvo paviršiuje, tai spū stelėjus paviršines venas pagal
kraujo tekėjimo kryptį galima orientuotis, kur yra obstrukcija:
ar v. cava superior ar v. cava inferior baseine

8 variantas :

1. Krūtinkaulis, sternum
Iš priekio ir iš kairės:
Manubrium sterni – krū tinkaulio rankena
Corpus sterni – krū tinkaulio kū nas
Processus xiphoideus – kardinė atauga
Incisura jugularis – jungo įlanka
Incisura clavicularis – raktikaulio įlanka
Synchondrosis (kremzilinė ) synostosis(kaulinė) manubriosternalis
Krū tinkaulio kaulėjimo židinių susiliejimų ribos
Synchondrosis – synostosis xiphosternalis – apačioje kardnės ataugos
Incisurae costales – šonkaulių įlankos
Angulus sterni – krū tinkaulio kampas

2. M. Obliqus abdominis externus

Pradžia - V-XII šonkaulių apatiniai kraštai
Pabaiga - klubakaulio skiauterė, priekinis viršutinis klubakaulio dyglys,
kirkšninis raištis, baltoji linija
Funkcija - lenkia liemenį, suką jį į priešingą pusę, įeina į pilvo preso sudėtį

Tarpskersiniai raumenys, mm. Intertransversarii

Pradžia - Kiekvieno slankstelio skersinė atauga
Pabaiga - Skersinė atauga 1 slanksteliu aukščiau
Funkcija - Lenkia stuburą į šoną

3. Pleura viscerlais topografija

4. Pilvaplėvės parietalinis lapelis. Priekinės pilvo sienos topografija.

Pasieninis lapelis – iškloja pilvo ertmės sienas ir nuo užpakalinės sienos pereina
į viscerlaninį.

5. Gimdos sandaros bendrybės ir topografija

Gimdos dalys:
 Kaklelis, cervix uteri – gimdos apačioje
 Kū nas, corpus uteri – gimdos viršuje
 Dugnas, fundus uteri – tai išplatėjęs gimdos kū nas. Nuo jo į šonus tįsta kiaušintakiai.
Tarp kū no ir kaklelio yra gimdos sąsmauka, isthmus uteri.

Gimdos paviršiai:
 Pū slinis, facies vesicalis
 Ž arninis, facies intestinalis

Gimdos sienos:
 Priekinė, paries anterior uteri
 Užpakalinė, paries posterior uteri

Gimdos kraštai:
 Dešinysis, margo uteri dextra
 Kairysis, margo uteri sinistra

Gimdos viduje – gimdos ertmė, cavitas uteri. Viršuje susisiekia su kiaušintakių ertmėmis, apačioje
– pereina į gimdos kaklelio kanalą, canalis cervicis uteri, kuris prasideda vidine anatomine gimdos
anga, ostium anatomicum uteri internum. Ž emiau yra vidinė histologinė gimdos anga, ostium
histologicum uteri internum. Gimdos kaklelio kanalas baigiasi išorine gimdos anga, ostium uteri,
kurią apkloja priekinė ir užpakalinė gimdos kaklelio lū pos, labium anterius et posterius

Gimdos kaklelio dalys:

 Antmakštinė arba viršutinė, portio supravaginalis cervicis
 Makštinė arba apatinė, portio vaginalis cervicis

Topografija : Gimda yra už šlapimo pū slės, priešais tiesiąją žarną, žemiau riestinės žarnos –
mažojo dubens apačioje, paprastai neišlenda virš gaktinės sąvaržos.(12-ą nėštumo savaitę pakyla
iki gaktinės sąvaržos viršaus, 5-ą mėnesį siekia bambą, nėštumo pabaigoje – šonkaulių lanką.)
Gimdos šonuose ir viršuje yra kiaušintakiai ir kiaušidės.

6. V.portae intakai ir anastomoses

1. V. mesenterica superior
– eina kartu su a. mesenterica superior
– kerta trečiąją duodenum dalį ir processus uncinatus pancreatis
– baigiasi už kasos kaklo, susiliedama su v. lienalis
– surenka kraują iš atitinkamų sričių, kurias maitina a. mesenterica superior
– intakai: vv. jejunales et ilei, v. colica dextra et media, v. ileocolica, v.
pancreaticoduodenalis superior et inferior, v. gastroepiploica dextra

2. V. lienalis
– surenka kraują iš blužnies, dvylikapirštės žarnos, dalies skrandžio, kasos,
didžiosios taukinės
– intakai: vv. gastricae breves, v. gastroepiploica sinistra, vv. pancreaticae

3. V. mesenterica inferior
– susidaro, susiliejus vv. sigmoideae su v. rectalis superior (per ją v. portae
anastomozuojasi su v. cava inferior)
– turi intaką: v. colica sinistra
– surenka kraują iš atitinkamų sričių, kurias aprūpina bendravardė arterija
– susilieja su v. lienalis arba v. mesenterica superior, arba įteka visos trys į vieną
kamieną – į v. portae

4. V. gastrica sinstra
– anastomozuojasi su vv. esophageae (v. azygos sistema)
 – įteka į v. portae (jos viršutinėje dalyje)

5. V. gastrica dextra
6. V. pylorica – (6) anastomozuojasi su (5)

7. Vv. paraumbilicales
– yra lig. falciforme gilumoje
– paprastai jos uždaros, atsidaro, jei yra v. portae sistemos hipertenzija
– sujungia kairę v. portae šaką kepenyse su plexus umbilicalis (vv. epigastrica
superior, inferior, superficialis)

Jei yra v. portae kamieno trombozė, jei kepenys pažeistos (pavyzdžiui, yra kraujo stazė dėl
širdies ar plaučių ligų, yra kepenų cirozė), bus kraujo stazė ir
v. portae sistemoje, kraujas pradės tekėti per tokias anastomozes:

 V. gastrica sinistra  vv. esophageae  v. azygos sistema  v. cava superior baseinas:

– gali kraujuoti iš skrandžio, žarnų bei stemplės dėl venų varikozių gleivinėje

 V. rectalis superior  v. rectalis media et inferior  v. iliaca interna  v. cava

inferior baseinas:
– atsiranda rectum venų išsiplėtimas – hemorojiniai mazgai, jie gali kraujuoti

 Vv. paraumbilicales  v. epigastrica superior (v. cava superior baseinas)  vv.

epigastricae inferior et superficialis (v. cava inferior baseinas):
– atsiranda caput medusae (venos vingiuoja spinduliškai nuo bambos)

 Vv. rectouterinae  (retroperitoneales) / vv. ductus deferentis   su v. renalis intakais,

su v. portae, su v. cava inferior baseinu:
– lytinių organų ir inkstų veninė stazė; vyrams – sėklidės vandenė, ductus
pampiniformis išsiplėtimas

P.S.: - V. azygos sistema anastomozuojasi su v. cava superior et v. cava inferior

- V. portae - su v. azygos sistema per vv. esophageae, - su v. cava inferior per v.
iliaca interna
- V. cava superior et v. cava inferior anastomozuojasi tarpusavyje per
Plexus umbilicalis, per vv. lumbales bei per stuburo veninius rezginius.