14 variantas

1. Krūtinės ląstos sandaros bendrybės.

Šį nuostabų sagitaliai suploto kūgio darinį sudaro:
 Krūtinės slanksteliai,
 Šonkauliai ir jų kremzlės,
 Krūtinkaulis.

Tarpšonkaulinius tarpus užpildo raumenys ir jung. audinio plėvės. Netikrieji šonkauliai (VIII-X) sudaro šonkaulių lanką ( arcus
costae). Abiejų pusių lankai sudaro pakrūtinio kampą(angulus infrasternalis).

Krūtinės ląstą užpildo plaučiai ir tarpuplaučio organai. Ji turi viršutinę ir apatinę atvaras:

 Apertura thoracis superior - ją riboja pirmas krūtinės slankstelis, pirma šonkaulių pora, krūtinkaulio jungo įlanka. Per ją eina
stemplė, kraujagyslės, nervus vagus.
 Apertura thoracis inferior- riboja XII krūtinės slankstelis, XI, XII šonkaulių galai, krūtinkaulio kardinė atauga(processus
xiphoideus). Ją uždaro diafragma.

2. Mm. serrati, m.transversus abdominis.

Raumuo Pradžia Pabaiga Funkcija Įnervacija ir

vaskuliarizacija
M.serratus I-X šonakauliai, Medial. mentės traukia mentę į C5-C6 segmentai per
anterior/boksininko tarpšonkaul.raumenų kraštas priekį, stumia petį į n.thoracicus longus.
raumuo sausplėvės priekį Maitina a.thoracica
lateralis,
aa.intercostales
posteriores,
a.thoracodorsalis
m.serratus posterior Sprando raištis, I-V šonkaulių kampai Kelia viršutinius Th1-Th4 nervų
superior C7,Th1-2 keterinės šonkaulius ventralinės šakos.
ataugos Maitina
aa.intercostales
posteriores,
a.cervicalis profunda

m.serratus posterior Th10-L2 slankstelių VIII-XII šonkaulių Nuleidžia apatinius Th9-Th12 nervų
inferior keterinės ataugos kampai šonkaulius ventralinės šakos.
Maitina
aa.intercostales
posteriores
m.transversus Kirkšninio raiščio Baltoji linija Preso sudedamoji Th11-Th12
abdominis lateral.dalis, dalis tarpšonkauliniai
klubakaulio nervai,L1-
skiauterės vidinė juosmeninis nervas
lūpa, juosmeninė Maitina
krūt.fascija, aa.intercostales
šonkaulių lankas posteriores,
a.epigastrica sup. et
inferior,
a.musculophrenica
 m.serratus anterior m.serratus posterior superior

m.serratus posterior inferior m.transversus abdominis

3. Trachėja
Apatinių kvėpavimo takų dalis. 10-12cm ilgio.
 Pradžia- C6 slankstelio apačia. Eina kaip gerklų tęsinys nuo žiedinės gerklų kremzlės (cartilago anularis).
 Pabaiga - Th4-5 aukštyje pasidalija į pagrindinius bronchus (bifurcatio tracheae).

Topografiškai skirstoma :

 Kaklinė dalis(pars cervicalis)

Iš priekio Skydliaukės sąsmauka

Iš šonų Skydliaukės skiltys ir bendrosios miego arterijos
Iš nugaros Stemplė
 Krūtininė dalis (pars thoracica) - ją iš kairės į dešinę kerta aortos lankas, kuris įsiterpia tarp jos ir krūtinkaulio rankenos
(nenaudėlis).

Kairėje a.carotis communis sinistra

Dešinėje Tr.brachiocephalicus
Iš nugaros Stemplė

 Sandara:
 Sudaryta iš 15-20 kremzlinių pusžiedžių (cartilagines tracheales). Kremzles sudaro hialinė kremzlė. Gretimų kremzlių kraštus
jungia žiediniai gerkliniai raiščiai (ligg.anularia). Paskutinė kremzlė gerklės skilimo vietoje turi ataugą, kuri vidiniame paviršiuje
sudaro gerklės keterą (carina tracheae). O užpakalinėje pusėje yra plėvinė membrana (paries membranaecus) raumenų ir
skaidulinio elastinio audinio.
Gleivinė padengta daugiasl.virpamuoju epiteliu, be raukšlių, gana gausios liaukos.
 Inervacija ir vaskuliarizacija :
Maitina a. thyroidea inferior, a.thoracica inetrna. Veninis kraujas suteka į plexus thyroideus,o per jį į vena jugularis interna arba
v.brachiocephalica.
Įnervuoja n.vagus šakos ir tr.sympaticus krūtininių mazgų šakos.
4. Jejunum.
Tuščioji žarna. Labai glaudžiai susijusi su ileum(klubine). Tad ir aprašo jas kartu. Ir klubinė ir tuščioji yra intraperitoninėje
padėtyje, turi bendrą pasaitą. Dėl to dar kartu vadinamos pasaitine plonąja žarna- intestinum tenue mesenteriale. Kraštas, prie
kurio tvirtinasi pasaitas- margo mesenterilae, o apatinis kraštas- margo liber.
Jejunum atskirai :
 Pradžia: 12pirštės ir klubinės žarnos linkis (flexura duodenojejunalis). Šioje vietoje tvirtinasi prie pilvo sienos.
 Pabaiga: pereina į klubinę žarną be aiškios ribos.

Jejunum paprastai užima pirmas 2/5 pasaitinės žarnos ilgio, kitas 3/5 užima klubinė. Tuščioji yra šiek tiek platesnė, jos raumeninis
dangalas storesnis, limfinių mazgelių mažai, jos kraujotaka intensyvesnė už klubinės.

Topografija :
Iš viršaus ir šonų dengia gaubtinė žarna (jos visos dalys)
Iš priekio ir šonų- didžioji taukinė (omentum majus)
Jos kilpos gali liesti dubens organus. Pas vyrus gali įsiterpti tarp šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos, o pas moteris- tarp gimdos ir
šlapimo pūslės. Tuščiajai žarnai priklauso kilpos, kurios yra kairėje ir bambinėje srityje .
Sienos sandara:
Gleivinė - žiedinės raukšlės, gaureliai, 1sl stulpinis epitelis
Pogleivis - gausu limfagyslių, kraujagyslių
Raumeninis dangalas- vidinis žiedinis, išorinis išilginis
Seroza
Įnervacija ir vaskuliarizacija
Įnervuoja pilvinio rezginio(plexus abdominalis) simpatinės ir parasimpatinės šakos.
Maitina pilvo aortos šakos- a.messenterica superior (jos šakos aa.jejunales et ilei). Veninis kraujas suteka į v. portale ( per v.
mesenterica sup. et v. lienalis).
5. Varpa
Nesustandėjusi guli ties gaktikauliais, priešais kapšelį. Lytinė galia ir vaisingumas nepriklauso nuo jos dydžio .

Radix penis yra paviršiniame tarpvietės tarpe (spatium superficiale

perinei), lytiniame trikampyje (trigonum urogenitale).
Sudaryta iš 2 kojyčių(crura penis) ir stormens (bulbus
penis). kojytės tvirtinasi prie sėdynkaulių šakų, gaktikaulių
apatinių šakų ir gaktinės sąvaržos, o storumo priglunda
prie tarpvietės. Kojytes apgaubia m.ischiocavernosous, o
stormenį m.bulbospongiosus
Corpus penis Turi du paviršius- dorsum penis(paviršinis paviršius) ir
facies urethralis(užpakalinis pav)- jame yra raphe penis,
kuri pereina į raphe sctoti.
Glans penis Nuo kūno skiria collum penis.
Sustorėjusi galvos dalis- corona glandis.
Užpakaliniame paviršiuje yra septum penis.
Ties kakleliu yra pretutium penis(apyvarpė)
Frenulum preputii(pasaitėlis) yra kabančios varpos
užpakaliniame vidiniame paviršiuje

Varpą sudaro erektikliojo audinio dariniai:

 2 akytkūniai (corpora cavernosa) yra priekinėje dalyje (dorsum penis). Kiekvienas jų prasideda atskirai varpos šaknyje. Kojytės
suartėja gaktinės sąvaržos, susiglaudžia jų medialiniai paviršiai ir toliau jos jau eina abi kartu. Su kempinkūniu suformuoja kūną.
 1 kempinkūnis (corpus spongiosum) - eina akytkūnių užpakaliniu paviršiumi. Užpakalyje suformuoja varpos stormenį (bulbus
penis), o priekyje- glans penis. Kempinkūnį perveria šlaplė. Ji gale išplatėja ir suformuoja fossa navicularis, atsiveria galvos
viršūnėje (šlaplė).
Akytkūnius ir kempinkūnį ir akytkūnius dengia balzganasis dangalas, dar supa peniso fascija, oji sudaryta iš giliojo ir paviršinio
lapelių.
Įnervacija ir vaskuliarizacija
Maitina a.pudenta interna šakos : aa.profundae penis(maitina akytkūnius), a.bulbi penis (stormenį, likusią dalį iki galvos maitina
a.urethralis, o a.doralis penis maitina dangalus ir fascijas
ir a.femoralis šakos maitina odą.
Veninis kraujas teka šitaip : vv.cevernosae ----v.dorsalis profunda--- plexus venosus prostaticus---plexus venosus vesicalis. Iš odos
suteka į vv.dorasales superficiales--- v.v.pudenta externa superficialis--- v.saphena magna.
įnervacija: plexus sacralis, n.pudentus, S2-S4 segmentų šakos - juntamosios šakos, prie jų dar prisišlieja vegetacinės skaidulos.
Visų rūšių skaidulos sudaro n.n cavernosi penis. Iš Th11-L2 atkeliauja simpatinės skaidulos, jos svarbios ejekuliacijai.

6. Tr. coeliacus anastomozės.

tr. coeliacus skyla į :
a) A.hepatica communis . Ji turi dar milijoną šakų ir jos tarpusavyje anastozomuoja :
 a.gastrica sinistra su a.gastrica dextra
 aa.pancreaticoduodenalis superior posterior et anterior anastozomuoja su bendravardėmis apatinėmis arterijomis (apatinės
atsišakoja nuo a.mesenterica superior)
b) A.lienalis. jos šaka a.gastromentalis sinistra anastomozuoja su a.gastromentalis dextra
c) A.gastrica sinistra anastomozuoja su a.gastrica dextra.
Čia tiek pagal knygą. Dar pridedu piešinuką. Spėju, kad jį nupiešti ir painterpretuoti būtų daugiau nei nuostabu.