Traumatologija 2015 05 21 Visas PDF

Manvilius Kocius
Narūnas Porvaneckas
Valentinas Uvarovas
Igoris Šatkauskas
Sigitas Ryliškis
Ortopedija-traumatologija
Mokomoji knyga
2015
Vilnius
Turinys
Traumatologija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
1. Bendroji dalis (įvadas, kaulinio audinio biologija, kaulų lūžiai, klasifikacija,
konsolidacijos laikas, gydymo būdai). M. Kocius. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
2. Kaulų lūžių komplikacijos. V. Uvarovas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41
3. Žastikaulio lūžiai. S. Ryliškis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
4. Dilbio kaulų lūžiai. S. Ryliškis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .72
5. Šlaunikaulio lūžiai. M. Kocius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94
6. Blauzdos kaulų lūžiai. M. Kocius. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 110
7. Stuburo slankstelių lūžiai. I. Šatkauskas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 132
8. Dubens kaulų lūžiai. I. Šatkauskas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 146
9. Kaulų išnirimai. V. Uvarovas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 154
10. Traumos įvertinimas ir pirmoji pagalba. M. Kocius. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 174
11. Nušalimai. V. Uvarovas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 187
12. Nudegimai. V. Uvarovas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 195
Ortopedija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 211
1. Ortopedinio ligonio ištyrimas. N. Porvaneckas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 212
2. Konservatyvaus ir chirurginio kaulų ir sąnarių ligų gydymo būdai. N. Porvaneckas. . . . .225
3. Metabolinės kaulų ligos. N. Porvaneckas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 234
4. Piktybiniai ir nepiktybiniai kaulinio audinio navikai. N. Porvaneckas. . . . . . . . . . . . . . . . 254
5. Peties sąnario ortopedinės ligos. S. Ryliškis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 282
6. Klubo sąnario ortopedinės ligos. N. Porvaneckas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 297
7. Degeneraciniai stuburo susirgimai. I. Šatkauskas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 339
8. Pėdos ortopedinės ligos. N. Porvaneckas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 350
Traumatologija
M.Kocius
1. Bendroji dalis
TRAUMATOLOGIJA
1. Bendroji dalis Manvilius Kocius
Ʋvadas.
Žmogaus skeletas ir jƳ sudarantys 221 kaulai vykdo tris pagrindines funkcijas:
A) atraminĊ,
B) apsauginĊ,
C) metabolinĊ.
Pirmos dvi funkcijos labiausiai priklauso nuo mechaniniǐ kaulo savybiǐ.
1.1 Mechaninơs kaulo savybơs.
Kaulai yra sudơtinơ judơjimo-atramos aparato (Apparatus locomotorius) dalis,

kuri veikia kaip palaikanti struktǌra ir perduoda kǌnui tenkanþius apkrovimus. Jơgos, kurios
veikia kaulą, gali bǌti suskirstytos Ƴ:
a) spaudimo arba kompresijos,
b) tempimo,
c) lenkimo,
d) sukimo,
e) šlyties.
Kaulas yra viskoelastinơ medžiaga, todơl jam bǌdingos šiǐ medžiagǐ

deformavimosi ir atsparumo savybơs. Esant fiziologiniams apkrovimams, kaulai deformuojasi,
bet nelǌžta. Kai veikianþios jơgos viršija kaulo atsparumą, Ƴvyksta kaulo lǌžis. Kaulas kaip
medžiaga yra atspariausias spaudimo, o silpniausias tempimo jơgoms. Todơl grynos kompresijos
lǌžiai yra reti ir dažniausiai Ƴvyksta ten, kur yra daug spongiozinio kaulo, o kortikalinis sluoksnis
plonas (pvz. ilgǐjǐ vamzdiniǐ kaulǐ metafizơse, kulnakaulyje, stuburo slanksteliuose ir pan.).
Skersiniai, Ƴstriži ir spiraliniai lǌžiai dažnai stebimi vamzdiniuose kauluose. Kaulas silpniausiai
atlaiko tempimo jơgas, taþiau tempimo lǌžiai taip pat yra reti, nes grynos tempimo jơgos veikia
tik raumenǐ ir sausgysliǐ prisitvirtinimo vietose. Žymiai dažnesni yra dơl lenkimo ar sukimo
jơgǐ ƳvykĊ lǌžiai. Lenkimo metu vienas kortikalinis kaulo sluoksnis yra spaudžiamas, o kitas –
tempiamas, sukimo mechanizmą dalinai galima prilyginti netolygiai pasiskirsþiusioms tempimo
jơgoms. Šlyties jơgos, tai viena priešais kita veikianti spaudimo jơga. Tipiškas šlyties jơgǐ
4
veikimo pavyzdys – žirklơmis kerpamas popieriaus lapas. Tai reþiau pasitaikantis traumos
mechanizmas.
Kaulas paklǌsta medžiagǐ atsparumo dơsiniams ir žymiai geriau atlaiko staigius
didesnơs jơgos poveikius negu lơtus, ilgai trunkanþius. Kaulas lyg ir sukaupia savyje perduodamą
energiją, taþiau, kai pagaliau kaulas nebeatlaiko ir lǌžta, sukaupta energija staigiai perduodama jƳ
supantiems minkštiesiems audiniams ir sukelia jǐ pakenkimą. (Pav. Nr.1).
Pav. Nr.1. Lenkimo ir sukimo bǌdu apkraunamo triušio blauzdikaulio apkrovimo ir kampinơs deformacijos kreiviǐ
palyginimas. Nors bendra energija, kurios reikơjo kaului sulaužyti (matuojama kreiviǐ dengiamu plotu) lenkiant ir
tempiant buvo beveik vienoda, maksimalus apkrovimas iki lǌžio sukant (Tu) buvo žymiai mažesnis negu lenkiant
(Mu). Toks apkrovimǐ skirtumas gali daryti Ƴtaką minkštǐjǐ audiniǐ ir antkaulio pakenkimo laipsniui po kaulo lǌžio.
(Cit. pagal E.Chao et al.).
Veikiant lenkimo jơgoms gali Ƴvykti:

x kaulo skersinis lǌžis su nedidele (extrusion) skeveldrơle kaulo kompresijos
pusơje,
x skeveldrinis lǌžis su tipiška pleišto formos skeveldra arba
x Ƴstrižinis lǌžis, kurio numanoma pleištinơ skeveldra lieka prie vieno iš
fragmentǐ.
Kadangi skeveldra išspaudžiama su didele jơga, ji atplơšiama nuo minkštǐjǐ audiniǐ ir
netenka mitybos. Tokio lǌžio konsolidacija paparastai bǌna sulơtinta.
5
Skiriami mažos ir didelơs energijos lǌžiai. Mažos energijos lǌžiǐ prognozơ yra
geresnơ. Didelơs energijos lǌžiǐ atveju ne tik kaulas bǌna labiau sutrupintas, bet ir minkštǐjǐ
audiniǐ pakenkimas yra žymiai didesnis, nes jie veikiami didesnơs jơgos, o neretai ir dơl
tiesioginio smǌgio.
1.2. Kaulo lǌžis ir jo gijimo fiziologija
1.2.1 Kaulo lǌžis.

Kaulo lǌžis – tai jo vientisumo suardymas didesnơs ar mažesnơs traumos
pasơkoje. Kaulo vientisumas gali bǌti suardomas ir dơl ligos: onkologiniǐ susirgimǐ,
osteomielito, kaulo vystymosi ir medžiagǐ apykaitos sutrikimǐ, taþiau šiame skyriuje tai
nenagrinơjama. Kiekvienas lǌžis susijĊs su kaulo ir jƳ supanþiǐ audiniǐ kompleksiniu sužalojimu.
Kuo didesnơ traumuojanti energija, tuo daugiau jos sublimuoja kaulas, tuo labiau sužalojami
gretutiniai audiniai. Pagal traumuojanþio agento energiją visi lǌžiai skirstomi Ƴ mažos ir didelơs
energijos lǌžius. Didelơs energijos lǌžiams priskiriami daugiaskeveldriniai, atviri, su plaþiu
minkštǐjǐ audiniǐ sužalojimu bei didele lǌžgaliǐ dislokacija lǌžiai, o mažos – su paprasta,
dažniausiai viena lǌžio linija, su nedideliu poslinkiu ir be žymesnio minkštǐjǐ audiniǐ bei kaulo
sutraiškymo.
Kaulo lǌžis – tai grynai mechaninis procesas, taþiau sukeliantis svarbias biologines
reakcijas, tokias kaip kaulo galǐ rezorbciją ir naujo kaulo (kaliuso) formavimąsi. Tuojau po lǌžio
ir gijimo periode stebimi lokalǌs kraujotakos sutrikimai, lokalus uždegimas bei skausmas. Sie
trys faktoriai sukelia galǌnơs raumenǐ ir sąnariǐ disfunkciją arba taip vadinamą „lǌžio ligą“.
Ilgǐjǐ kaulǐ, dubens, stuburo lǌžiai žymiai sutrikdo paciento homeostazĊ ir, laiku
nesuteikus pagalbos, gali grơsti gyvybei pavojingomis komplikacijomis.
1.2.2. Kaulo lǌžio gijimo fiziologija.
Lǌžusio kaulo sugijimą suprantame kaip jo fragmentǐ vientisumo ir funkcijos atstatymą.

Tai sudơtingas procesas, kuris turi daug aspektǐ. Ortopedui – tai kaulo kietumo, jo atraminơs
funkcijos atstatymas, biologui – mikroskopinơs orginalios struktǌros atkǌrimas, kuris gali trukti
keletą metǐ.
Visuotinơ biologinơ taisyklơ yra tai, kad visi sužaloti audiniai sugyja. Taþiau tik kaulas
turi unikalią savybĊ – gyjant kaulo lǌžiui atstatoma ne tik orginali audiniǐ struktǌra, bet ir
mechaninơs jo savybơs. Sužalota oda, raumenys, sausgyslơs bei Ƴvairiǐ organǐ audiniai
nepajơgia kopijuoti tokio regeneracijos proceso ir sugyja per jungiamojo audinio randą, naujos
odos, raumenǐ ar sausgysliǐ lastelơs nesusidaro, mechaninơs jǐ savybơs atkuriamos tik dalinai.
Todơl dažniau vartojamas ne kaulo sugijimo, bet konsolidacijos terminas.
6
Kaulo konsolidacijai bǌtinos geros biologinơs ir biomechaninơs sąlygos. Biomechaninơs
sąlygos – tai dislokuotǐ lǌžgaliǐ sustatymas bei stabilus išlaikymas iki pilnos konsolidacijos, o
biologinơs – gyvybingi lǌžio ir jo aplinkos audiniai bei adekvati, nesutrikdyta kraujotaka.
Biomechaninơs sąlygos gijimo metu kontroliuoja lasteliǐ, atsakingǐ už regeneracijos procesą,
aktyvumą, o šiǐ lasteliǐ mediatoriai yra cheminơs arba elektrinơs prigimties.
Histologinis vaizdas. Iš karto po lǌžio išsiliejĊs kraujas formuoja lǌžio hematomą. Jei
aplinkiniǐ audiniǐ gyvybingumas nesutrikdytas, sparþiai vystosi granuliacinis audinys, kuris
apsupa hematomą ir prasiskverbia Ƴ ją. Kaip atsakas Ƴ traumą vystosi uždegimas, kuris susijĊs su
hiperemija ir staze kapiliaruose. Hiperemija sukelia lǌžgaliǐ dekalcinaciją ir kaulo galǐ
rezorbciją. Granuliacijos, plintanþios nuo kiekvieno iš lǌžgaliǐ, rezorbuoja ir organizuoja
hematomą, lǌžgaliai susijungia puriu granuliaciniu audiniu. Tai granuliacinio audinio
formavimosi stadija. Ilgǐjǐ vamzdiniǐ kaulǐ lǌžiǐ atveju ji trunka maždaug iki mơnesio.
Iš periosto ir endosto hipertrofuotǐ kremzliniǐ lasteliǐ vystosi kremzlinơs trabekulơs. Šis
histologinis vaizdas paprastai stebimas penktą-šeštą savaitĊ po traumos. Purus granuliacinis
audinys , jungĊs lǌžgalius, palaipsniui pakeiþiamas haotiškai orientuotomis kremzlinơmia
trabekulơmis, kuriose atsiranda kauliniǐ lasteliǐ. Lǌžio aplinkoje išnyksta hiperemija ir staziniai
reiškiniai kapiliaruose. Ši stadija baigiasi kremzliniǐ trabekuliǐ kalcinacija. Tai nebrandaus
kaliuso stadija, nes trabekulơs dar yra netvarkingai orientuotos, primena beformĊ masĊ ar
onkologinio proceso vystymasƳ kaule ir yra mažai mechaniškai atsparios veikianþioms aplinkos
jơgoms.
Tolesni procesai nebrandžiame kaliuse palaipsniui padaro jƳ brandžiu. Beformis kaulas
pakeiþiamas kaulinơmis trabekulơmis, kurios tvarkingai išsidơsto pagal kaului tenkanþio
funkcinio apkrovimo linijas. Hipertrofuotas periostalinis ir endostalinis randas (kaliusas) kiek
rezorbuojasi, atstatoma buvusi kaulo forma ir kaulo þiulpǐ kanalo praeinamumas. Palaipsniui
atstatomos mechaninơs kaulo savybơs. (Pav. Nr.2 )
7
Pav. Nr. 2. Mechaninơs besiformuojanþio kaliuso savybơs. Dydis İ yra deformacija iki suirimo, kuri žymi santykƳ
tarp fragmentǐ paslankumo (d) ir tarpo tarp lǌžgaliǐ (G). Lǌžio gijimo pasơkoje paslankumas tarp lǌžgaliǐ mažơja,
bet kartu mažơja ir kaliuso tolerancija tempimo jơgoms. Granuliacinis audinys gali prailgơti 100% savo ilgio be
pasekmiǐ, fibrozinơ kremzlơ tik 10%, o brandus kaliusas suyra (lǌžta) ištempus jƳ daugiau negu 2% ilgio.
Naujo kaulo formavimasis po lǌžio prasideda nuo periosto, toli nuo lǌžio linijos ir
pamažu plinta link lǌžio vietos. Kiek vơliau prasideda endostalinio kaliuso formavimasis.
Susidariusio periostalinio ir endostalinio kaliuso galai sulimpa ir papildomai fiksuoja lǌžgalius.
Taþiau tikrasis kaulo sugijimas arba intermediarinio kaliuso susiformavimas tarp abiejǐ
fragmentǐ žieviniǐ sluoksniǐ Ƴvyksta žymiai vơliau. (Pav. Nr.3)
8
Pav. Nr.3. Naujo kaulo formavimasis prasideda nuo antkaulio toliau nuo lǌžio linijos ir pamažu iš abiejǐ pusiǐ plinta
link lǌžio. Tik vơliau, susidarius periostaliniam ir endostaliniam kaliusui, kuris sujungia lǌžgalius, formuojasi
kortikalinis arba intermediarinis suaugimas(pagal AO Principles of Fracture Management, 2007)
Kai naudojama pakankamai stabili fiksacija, kaliusas bǌna labai nedidelis. Tai taip
vadinamas kaulo sugijimas pirminiu bǌdu. Jeigu lǌžgaliai gydant buvo fiksuoti nepakankamai
stabiliai, susidaro masyvus kaliusas, kuris pagerina lǌžio vietos fiksaciją ir tik tada Ƴvyksta
tikrasis sugijimas arba formuojasi pseudoartrozơ. Kaliusas dar ilgą laiką po sugijimo gerai
matomas rentgenogramose kaip verpstơs formos kaulo sustorơjimas. Toks sugijimas, pagal
analogiją su žaizdǐ gijimu, vadinamas antriniu sugijimu. (Pav. Nr.4)
9
Pav. Nr. 4. Kaulo sugijimas a) antriniu bǌdu per masyvǐ kaliusą, b) pirminiu bǌdu be žymesnio
periostalinio kaliuso.
Jau aukšþiau pabrơžơme didelơs energijos lǌžiǐ blogesnĊ prognozĊ dơl minkštǐjǐ audiniǐ
didesnio pakenkimo. J.Schatzker savo knygoje (2) rašo, kad ilgalaikis invalidumas po lǌžiǐ
beveik niekada nebǌna susijĊs su paties kaulo pakenkimu; jis susijĊs su minkštǐjǐ audiniǐ
pakenkimu ir gretimǐ sąnariǐ kontraktǌromis.
10
Uždaro lǌžio atveju minkštǐjǐ audiniǐ sužalojimas iššaukia ǌmǐ uždegiminƳ atsaką, kuris
susijĊs su proteinaziniǐ skysþiǐ išsiskyrimu ir padidintu fibrozinio audinio formavimusi. Jei po
traumos sausgyslơs ir raumenys ilgą laiką neturi galimybơs slysti vienas kito ir aplinkiniǐ audiniǐ
atžvilgiu, pavyzdžiui dơl galǌnơs Ƴmobilizacijos, jǐ paviršiai sulimpa ir ilgainiui formuoja
nefunkcionuojanþią masĊ.
Atvirǐ lǌžiǐ atveju prie randơjimo proceso dơl Ƴmobilizacijos, papildomai prisideda
tiesioginio raumenǐ ir sausgysliǐ sužalojimo pasekmơs. Be to atvirǐ sužalojimǐ atveju galimos
pǌlingos komplikacijos. Infekcija yra sunkiausia lokali lǌžio komplikacija, kadangi, be pradinio
randơjimo proceso dơl traumos, ji sukelia papildomą audiniǐ pakenkimą ir skatina aplinkiniǐ
audiniǐ fibrozĊ, ypaþ, jei naudojama ilgalaikơ Ƴmobilizacija.
1.2.3. Kaulo konsolidacijos diagnostika.

Lǌžusio kaulo konsolidacija trunka nuo keliǐ savaiþiǐ iki keliǐ mơnesiǐ.
Konsolidacijos laikas priklauso nuo:
x Paciento amžiaus,
x Lǌžio lokalizacijos,
x Lǌžio morfologijos,
x Kraujotakos lǌžio aplinkoje bǌklơs,
x Gretutiniǐ sužalojimǐ.
Kuo jaunesnis paciento amžius, tuo aktyvesni kaulo reparacijos procesai, tuo
greiþiau lǌžĊs kaulas sugyja. Pavyzdžiui, šlaunikaulio diafizơs lǌžis dviejǐ-trijǐ metǐ vaikui
sugyja per tris savaites, dešimties metǐ vaikui – per 2,5-3mơn, o suaugusiam pacientui – tik per
penkis mơnesius.
Daugiausia laiko užtrunka kaulo žievinio sluoksnio mechaniniǐ savybiǐ atstatymas,
todơl ten, kur yra daugiau žievinio sluoksnio (ilgǐjǐ vamzdiniǐ kaulǐ diafizơ), konsolidacija
trunka ilgiau. Plokšþiǐjǐ kaulǐ, kuriǐ žievinis sluoksnis yra plonas, konsolidacija trunka
trumpiau. Dơl tos paþios priežasties ilgǐjǐ vamzdiniǐ kaulǐ diafizơs lǌžiai gyja ilgiau, negu
metafizơs. Yra tam tikrǐ lokalizacijǐ, kuriǐ lǌžiai, dơl kraujotakos ypatumǐ, gyja lơþiau. ýia
pirmiausia tenka paminơti šlaunikaulio kaklo bei riešo laivelio, os scaphoideum, lǌžius, kuriǐ
normalus konsolidacijos laikas gali siekti net šešis mơnesius.
Didelơs energijos lǌžiai gyja ilgiau negu mažos energijos. Todơl skeveldrinis lǌžis
visada gys lơþiau negu paprastas linijinis. Skersinio kaulo diafizơs lǌžio, kurio gyjanþio lǌžio
plotas mažesnis negu Ƴstrižinio ar spiralinio, konsalidacijos laikas bus ilgesnis.
Visi aukšþiau minơti faktoriai yra svarbǌs, bet bene didžiausią Ƴtaką konsolidacijos
laikui turi kraujotakos lǌžio aplinkoje bǌklơ. Dalinai galima sakyti, kad mažos energijos ir vaikǐ
kaulǐ lǌžiai sugyja greiþiau todơl, kad jǐ aplinkoje kraujotaka geresnơ negu suaugusio paciento
arba didelơs energijos lǌžio. Atviras kaulo lǌžis dažniausiai gyja ilgiau negu uždaras.
11
Gretutiniai sužalojimai bei susirgimai daugiau ar mažiau trikdo lǌžusio kaulo
konsolidaciją. Kuo daugiau tǐ sužalojimǐ arba kuo sunkesnơ gretutiniǐ susirgimǐ forma, tuo
konsolidacija lơtesnơ. Taþiau yra pastebơta ir atvirkštinơ tendencija: po sunkios galvos smegenǐ
traumos, ypaþ kai ligonis ilgą laiką išlieka be sąmonơs, stebima ypaþ sparti konsolidacija,
dažniausiai su masyviu periostaliniu kaliusu.
Kaip matyti, visi aukšþiau minơti faktoriai yra biologiniai. Tinkamai pasirinktas
gydymo metodas sudaro optimalias sąlygas kaului sugyti, o netinkamas – gali trukdyti, taþiau
nuo pasirinkto gydymo metodo konsolidacijos laikas nepriklauso.
Remiantis ilgamete klinikine praktika yra nustatyti vidutiniai terminai, per kuriuos
tam tikros lokalizacijos lǌžis turơtǐ sugyti (Lentelơ Nr.1.).
Lentelơ Nr. 1. Subrendusio skeleto kaulǐ lǌžiǐ vidutinis konsolidacijos laikas

Lǌžio lokalizacija Konsolidacijos laikas
(savaitơmis)
Pirštakaulis 3
Delnakaulis 4
Raktikaulis 5
Žastikaulio diafizơ 10
Dilbio kaulǐ diafizơ 8
Stipinkaulio distalinơ epimetafizơ 6
Šlaunikaulio kaklas 24
Šlaunikaulio diafizơ 20
Girnelơ 5
Blauzdikaulio gumburai (A – tipo) 12
Blauzdikaulio diafizơ 16
Kulkšnys (B – tipo) 8
Kulnakaulis 12
Literatǌroje skirtingi autoriai nurodo skirtingus sugijimo laikus, todơl þia pateikti
konsolidacijos terminai yra tik orientaciniai ir lieþia nekomplikuotus, dažniausiai A ir B tipo
lǌžius (žr. 15 psl.). Taþiau kiekvienu konkreþiu atveju pasakyti, ar lǌžis jau pilnai sugijĊs ar ne,
yra gana sudơtinga. Šis klausimas turơtǐ bǌti sprendžiamas kompleksiškai ir apimti sekanþius
metodus:
x Paciento subjektyvus vertinimas (nejauþia skausmo ramybơje ir judesiǐ metu, atsiranda
saugumo jausmas),
x Objektyvus klinikinis tyrimas (manualiai lǌžio vietą apkraunant Ƴvairiomis kryptimis, ji
yra asimptominơ, nejauþiama patologinio paslankumo),
12
x Instrumentiniai tyrimai (dažniausiai naudojamas ultragarsinis metodas, kai iš vieno kaulo
galo pasiunþiamas signalas yra registruojamas kitame gale. Šis metodas gali bǌti
naudojamas tik eksponuotǐ kaulǐ, kaip blauzdikaulis arba raktikaulis, sugijimo
diagnostikai. Reþiau naudojami biomechaniniai tyrimai, registruojantys gyjanþio kaulo
kampinƳ išlinkimą. Jǐ tikslumą taip pat riboja pertekliniai minkštieji audiniai bei lǌžio
lokalizacija.
x Rentgenologinis tyrimas. Sugijimo diagnozơ vertinama dinamikoje ir privalo bǌti
grindžiama mažiausiai dviejǐ projekcijǐ rentgenogramomis (kai kurie autoriai (6)
rekomenduoja daryti keturias projekcijas - priekinĊ, šoninĊ ir dvi Ƴstrižines). Diagnostika
nơra lengva, ypaþ daugiaskeveldriniǐ lǌžiǐ atveju. Esant abejoniǐ, papildomos
informacijos gali suteikti kompiuterinơs tomografijos metodas.
Lǌžis kartais gali sugyti ir negydomas, tai taip vadinamas spontaninis sugijimas. Jis
stebimas psichiškai neadekvatiems žmonơms.
1.3. Lǌžiǐ klasifikacija
Kiekvienas laulo lǌžis yra savotiškai unikalus. Ortopedinơje literatǌroje net egzistuoja
terminas „lǌžio individualumas“ (Fracture personality, M.Tile,1990). Antrą vertus, niekas
neabejoja, kad begalinơje lǌžiǐ Ƴvairovơje yra daug bendrybiǐ, kuriǐ žinojimas leidžia lengviau
suprasti lǌžiǐ diagnostikos ir gydymo principus. Jau seniai bandyta skirstyti kaulǐ lǌžius pagal:
x Minkštǐjǐ audiniǐ sužalojimus (Atviri, uždari),
x Lǌžio linijos pobǌdƳ (Skersiniai, Ƴstrižiniai, spiraliniai, skeveldriniai),
x Lǌžgaliǐ dislokacijos pobǌdƳ (be dislokacijos; su šonine, kampine, išilgine,
rotacine dislokacija),
x Gretutinius sužalojimus (Su magistraliniǐ aterijǐ ir venǐ, magistraliniǐ nervǐ
sužalojimu.
Bǌta ir kitokiǐ bandymǐ siekiant kiekvienos lokalizacijos lǌžiui pasiǌlyti išsamias,
orginalias, bet gana sudơtingas, dažnai eponimais Ƴvardijamas klasifikacijas. Kai kurios iš jǐ
išliko iki šiǐ dienǐ: Montedžio (Monteggia), Galeaci (Galeazzi), Džonso (Jones) lǌžiai, Gardeno
(Garden‘s), Pipkino (Pipkin), ýơrnơ (Tscherne) klasifikacijos. Taþiau nebuvo vieningos, visą
skeletą apimanþios klasifikavimo sistemos.
Tik AO mokslininkǐ grupơ, vadovaujama M.Miulerio (Muller M.) 1990 metais pasiǌlơ
vieningą visam skeletui lǌžiǐ klasifikavimo sistemą, kuri vơliau dar buvo tikslinama ir
tobulinima. Šioje klasifikavimo sistemoje pagal vieningą sistemą skaiþiais ir raidơmis nurodoma
lǌžio lokalizacija ir morfologija.
Anatominơ lǌžio lokalizacija nurodoma dviem skaiþiais, pirmas skaiþius nurodo lǌžusƳ
kaulą, o antras – jo segmentą. Stipinkaulis ir alkǌnkaulis, bei blauzdikaulis ir šeivikaulis
traktuojami kaip vienas kaulas, tuo bǌdu, gaunami keturi ilgǐjǐ vamzdiniǐ kaulǐ segmentai.
13
1 = žastikaulis; 2 = stipinkaulis/alkǌnkaulis; 3 = šlaunikaulis, 4 = blauzdikaulis/šeivikaulis.
Analogiškai skirstomi ir kitǐ lokalizacijǐ lǌžiai: 5 = stuburas; 6 = dubuo; 7 =
plaštaka; 8 = pơda. (Pav.Nr.5)
Pav. Nr. 5. AO klasifikacijos anatominơs lǌžio lokalizacijos schema
14
Kiekvienas ilgasis vamzdinis kaulas turi tris segmentus: proksimalinƳ,
diafizĊ ir distalinƳ. Kulkšniǐ segmentas yra vienintelơ išimtis, kuri klasifikuojama kaip ketvirtas
blauzdikaulio/šeivikaulio segmentas. Segmentai žymimi skaiþiais: 1 = proksimalinis; 2 = diafizơ
; 3 = distalinis. Taigi, šlaunikaulio diafizơ bus žymima skaiþiumi 32; žastikaulio distalinis
segmentas - 13; dilbio kaulǐ diafizơ - 22; o kulkšniǐ lǌžis - skaiþiumi 44. (Pav. Nr.6.)
Pav. Nr.6. Ilgǐjǐ vamzdiniǐ kaulǐ proksimalinio ar distalinio segmento ribǐ nustatymas.
15
Proksimalinio ir distalinio segmento ribos nustatomos brơžiant kvadratą, kurio
kraštinơs ilgis yra lygus plaþiausiai epifizơs daliai. IšimtƳ sudaro 31 ir 44 segmentai. Abejoniǐ
gali kilti, kai lǌžio linija eina riboje tarp dviejǐ segmentǐ. Tada reikia nustatyti lǌžio linijos
centrą, kuriam segmentui tenka lǌžio centras, tai lokalizacijai priskiriamas lǌžis.
Daugiaskeveldriniǐ lǌžiǐ atveju, ypaþ, jei jie labai dislokuoti, lǌžio centrą gali pavykti nustatyti
tik po lǌžgaliǐ repozicijos.
Lǌžio morfologija nurodoma viena didžiąja raide A, B ar C ir dviem skaiþiais.
(Pav. Nr.7.).
Pav. Nr.7. Lǌžio morfologijos schema (pagal AO klasifikaciją)
Lengviausi, mažos energijos lǌžiai žymimi raide A. Kuo sudơtingesnis lǌžis, kuo
jam sukelti buvo panaudota didesnơ energija, tuo labiau klasifikacijoje lǌžio morfologijos
apibǌdinimas artơja prie C3 – paties sunkiausio lǌžio tipo. Tuo bǌdu, AO klasifikacija turi ne tik
akademinĊ reikšmĊ, bet kartu yra geras Ƴrankis pasirenkant gydymo metodą, prognozuojant lǌžio
išeitƳ ar lyginant atokius gydymo rezultatus.
16
Visi diafizơs lǌžiai skirstomi Ƴ paprastus (A tipo) ir skeveldrinius. Skeveldriniai
lǌžiai gali bǌti su viena (dažniausiai pleišto formos) skeveldra (B tipo) arba daugiaskeveldriniai
(C tipo). (Pav. Nr.8.)
Pav. Nr. 8. Diafizơs lǌžiǐ skirstymas pagal morfologiją (AO).
Proksimalinio ir distalinio segmento lǌžiai gali bǌti nesąnariniai (A tipo) arba sąnariniai.
Sąnariniai lǌžiai bǌna arba dalinai sąnariniai (B tipo) arba pilnai sąnariniai (C tipo). Nesąnariniai
lǌžiai, tai tokie lǌžiai, kuriǐ linija neina per sąnarinƳ paviršiǐ. Dalinai sąnariniai, kai lǌžio linija
eina per sąnarinƳ paviršiǐ, bet dalis sąnarinio paviršiaus išlaiko nepertraukiamą kontaktą su kaulo
17
diafize. Pilnai sąnariniai, kai lǌžio linija eina per sąnarinius paviršius ir jie lǌžio linijos yra
atskirti nuo kaulo diafizơs. Yra trys išimtys: proksimalinis žastikaulis (A = nesąnarinis
beskeveldrinis, B = nesąnarinis skeveldrinis, C = sąnarinis), proksimalinis šlaunikaulis (A =
gumburinơ sritis, B = šlaunikaulio kaklas, C = šlaunikaulio galva), kulkšnys (A =
infrasindesmozinis, B = transsindesmozinis, C = suprasindesmozinis) (Pav. 9.)
Pav. Nr. 9. Ilgǐjǐ vamzdiniǐ kaulǐ proksimalinio ir distalinio segmento lǌžiǐ morfologija pagal AO klasifikaciją.
18
1.4. Lǌžiǐ gydymo principai
1.4.1. Kaulǐ lǌžiǐ gydymo tikslai.

Gydant kiekvieną lǌžƳ, sudơtingą ar paprastą, izoliuotą ar daugybinƳ, privalome siekti
sekanþiǐ tikslǐ:
x Pasiekti lǌžusio kaulo konsolidaciją be sutrumpơjimǐ ir deformacijǐ,
x Pilnai atstatyti pakenktos galǌnơs funkciją,
x Atkurti paciento iki traumos turơtą darbingumą ir gyvenimo kokybĊ.
ýia išvardintǐ tikslǐ seka yra logiška ir natǌrali. Nepasiekus pirmo tikslo – lǌžio konsoli-
dacijos, neƳmanoma siekti galǌnơs funkcijos, o be pilnos funkcijos – atkurti darbingumą ir
gyvenimo kokybĊ. Kad ir kaip atrodytǐ paradoksalu, taþiau lengviausia yra suauginti kaulą, o
sunkiausia – grąžinti pacientui iki traumos turơtą gyvenimo kokybĊ. Todơl gydant kaulǐ lǌžius
gydytojas privalo galvoti ne tik apie kaulo konsolidaciją, bet ir apie kitus, ne mažiau svarbius
uždavinius. Kaulo konsolidacijos turi bǌti siekiama ne bet kuria kaina. Mažas pavyzdys,
suauginti lǌžusƳ blaudikaulƳ galima Ƴvairiais bǌdais, tame tarpe ir naudojant ilgalaikĊ
Ƴmobilizaciją, taþiau po tokio gydymo paciento galǌnơs funkcija bus sutrikdyta kelio ir þiurnos
sąnariǐ kontraktǌrǐ, ryškiai nukentơs jo darbingumas ir gyvenimo kokybơ.
Aukšþiau išdơstytą, plaþiai vartojamą gydymo tikslǐ seką „lǌžis-galǌnơ-pacientas“ kartais
verta apversti aukštyn kojomis – Ƴ naują prioritetǐ seką -„pacientas-galǌnơ-lǌžis“. Kiekvienas
gydytojas privalo prisiminti, kad lǌžis, tai ne tik kaulo vientisumo suardymas, bet ir labiau ar
mažiau išreikšta organizmo reakcija, kuri kartais gali baigtis paciento mirtimi. Todơl pirmiausia
reikia galvoti kaip išsaugoti gyvybĊ, po to – galǌnĊ ir tik po to – kaip išgydyti lǌžƳ. Ypaþ tai verta
prisiminti atvirǐ lǌžiǐ, su plaþiais minkštǐ audiniǐ pakenkimais, bei politraumos atvejais.
Kartais sužalotos galǌnơs amputacija yra vienintelơ viltis išsaugoti paciento gyvybĊ. Dažnesnơ
situacija, kai gydytojas-ortopedas mato tik lǌžusƳ kaulą, bet nesugeba Ƴvertinti galǌnơs
kraujotakos ir, nepaisant puikiai atliktos osteosintezơs operacijos, yra priverstas daryti galǌnơs
amputaciją
1.4.2. Gydymo metodai ir jǐ Ƴvertinimas.
Kaulǐ lǌžiǐ gydymo metodai

Konservatyvus: Operacinis:
x Ʋmobilizacinis Vidinơ osteosintezơ
x Trakcinis Išorinơ osteosintezơ
Galima taip sakyti, kad yra du kaulǐ lǌžiǐ gydymo metodai: konservatyvus ir operacinis.
Kiekvieno jǐ rơmuose yra du bǌdai: konservatyvus skirstomas Ƴ ƳmobilizacinƳ ir trakcinƳ, o
operacinis – Ƴ vidinĊ ir išorinĊ fiksaciją. Šie gydymo bǌdai yra ne konkurenciniai, bet papildantys
19
vienas kitą. PatyrĊs gydytojas-ortopedas privalo bǌti ƳsisavinĊs visus šiuos bǌdus, žinoti jǐ
privalumus ir trǌkumus, indikacijas ir kontraindikacijas ir adekvaþiai juos naudoti. NepagrƳstas
bet kurio bǌdo indikacijǐ praplơtimas priverþia nematyti mơgstamo gydymo bǌdo trǌkumǐ,
nuskurdina gydytojo klinikinƳ mastymą, pasmerkia pacientą nepelnytai rizikai.
Požiǌris Ƴ lǌžiǐ gydymą evoliucijos eigoje stipriai keitơsi. Ilgą laiką vyravĊs
konservatyvus gydymas, pastaruoju metu užleido pozicijas operaciniam lǌžiǐ gydymui.
Pagrindiniai šiuolaikinio operacinio lǌžiǐ gydymo principai pirmą kartą buvo suformuluoti
Šveicarijos ortopedǐ M.E.Miulerio, M.Allgioverio, R.Šneiderio ir H.Villeneggerio. Jie Ƴkǌrơ
darbinĊ draugiją osteosintezơs klausimams studijuoti (Arbeitsgemeinschaft fur
Osteosynthesefragen), kuri vơliau tapo žinoma kaip „AO“ ir 1958 metais suformulavo
pagrindinius kaulǐ lǌžiǐ gydymo principus:
x Anatominơ repozicija
x Stabili fiksacija
x Ankstyva mobilizacija
Lǌžgaliǐ sustatymo (repozicijos) ir fiksacijos iki pilno sugijimo principas buvo žinomas jau
seniai. Jie papildomai iškơlơ ankstyvos mobilizacijos principą, kuris gydant lǌžius
konservatyviai arba nestabilios osteosintezơs sąlygomis buvo neƳmanomas. Gyvenimas yra
judơjimas, tik judơjimas yra gyvenimas. Tai pagrindinis AO „lǌžiǐ gydymo filosofijos“
lozungas. Pilna, aktyvi, be skausmo mobilizacija greitai atstato normalią kaulo ir minkštǐjǐ
audiniǐ kraujotaką. Ji taip pat palaiko kremzlơs mitybą synovialiniu skysþiu ir, kai
kombinuojama su daliniu galǌnơs apkrovimu, žymiai sumažina potrauminĊ osteoporozĊ
atstatydama pusiausvyrą tarp kaulo rezorbcijos ir jo gamybos.
1.4.3. Konservatyvus kaulǐ lǌžiǐ gydymo metodas
Stebint pacientus gydomus ligoninơje bei skaitant naujausias ortopedines publikacijas, gali
susidaryti Ƴspǌdis, kad pastaruoju metu dauguma pacientǐ su lǌžiais yra operuojami. Taþiau taip,
iš tikrǐjǐ, nơra. Neturiu tikslios statistikos, taþiau, manau, kad du treþdaliai visǐ lǌžiǐ yra gydomi
konservatyviai. Taip yra todơl, kad taip vadinamǐ “mažǐjǐ lǌžiǐ”, kurie dažniausiai gydymi tik
konservatyviai, yra daugiau. Prie tokiǐ priskiriami dauguma pơdos ir plaštakos pirštakauliǐ,
delnakauliǐ ir padikauliǐ, raktikauliǐ, mentơs, stipinkaulio tipinơje vietoje, žandikauliǐ ir kiti
lǌžiai. Dažniausiai konservatyviai gydomi ir aksialinio skeleto – stuburo ir dubens kaulǐ – lǌžiai.
Todơl drasiai galima tvirtinti, kad konservatyvus lǌžiǐ gydymo metodas ir dabar dar neprarado
savo reikšmơs.
20
Pav. Nr.10. Konservatyvǌs gydymo metodai. a) ir b) tempimas pagal išilginĊ kaulo ašƳ ne tik pataiso kaulo
fragmentǐ padơtƳ, bet ir neutralizuojamas dislokuojanþias jơgas (pirmiausia raumenǐ tempimą), stabilizuoja
lǌžgalius. c) lǌžgaliǐ stabilizacija cirkuliariu gipso Ƴtvaru. Jis sumažina lǌžgaliǐ paslankumą, bet visiškai jo
nepanaikina. Liekamasis paslankumas susijĊs su tuo, kad gipso Ƴtvaras veikia ne kaulą tiesiogiai, bet per
minkštuosius audinius (pagal AO Principles of Fracture Management, 2007)
Pagrindiniai konservatyvaus lǌžiǐ gydymo principai išsamiausiai buvo suformuluoti dar prieš
antrą pasaulinƳ karą Austrijos chirurgo Lorenco Biolerio (Lorenz Bohler). Dauguma Europos
chirurgǐ, tame tarpe ir Lietuvos, prieš karą važiuodavo Ƴ Vieną pas BiolerƳ mokytis lǌžiǐ
gydymo meno. Konservatyvus lǌžiǐ gydymas jo klinikoje buvo labia plaþiai išvystytas, buvo
Ƴdiegta daug naujǐ metodikǐ ir Ƴrangos, ypaþ skeletiniam tempimui. Gydymo rezultatai,
sprendžiant iš publikacijǐ, buvo geri. Taþiau L.Bioleris buvo savo epochos vaikas, kuris iki
perfekcionizmo išvystơ tik vieną – konservatyvǐ – kaulǐ lǌžiǐ gydymo metodą, taþiau kartu jis
buvo aršus operacinio gydymo priešininkas. “Pati nesơkmingiausia “naujovơ” buvo šviežiǐ lǌžiǐ
gydymas atvira repozicija. Jai paaukota tǌkstanþiai gyvybiǐ, o dar daugiau ligoniǐ visam laikui
liko invalidais” – 1935 metais rašơ L.Bioleris (Cit. pagal Watson-Jones R. (8)).
x Lǌžgaliǐ repozicija,
x Lǌžio vietos stabilizacija,
x Aktyvi judesiǐ terapija
Tai pagrindiniai L.Biolerio ir jo amžininkǐ suformuluoti konservatyvaus lǌžiǐ gydymo principai,

kurie taikomi abiem konservatyvaus gydymo bǌdams:
x Ʋmobilizaciniam,
x Trakciniam.
21
Ʋmobilizacinis bǌdas – tai lǌžusios galǌnơs Ƴmobilizavimas gipsu ar jo pakaitalais. Šis bǌdas
naudojamas:
x kai lǌžis yra be poslinkio,
x su poslinkiu, taþiau toleruojamu, (daugumoje atveju leidžiami šoniniai
poslinkiai, nedideli kampiniai poslinkiai, bet neleidžiami rotaciniai; vaiku
amžiuje tolerancijos ribos yra platesnơs, kadangi augant kaulas
remodeliuojasi)
x su poslinkiu, bet atitaisytu uždaros repozicijos bǌdu ar skeletiniu tempimu,
x po atviros repozicijos ir nepakankamai stabilios vidinơs fiksacijos,
x kai yra lokalios ar bendros kontraindikacijos operaciniam gydymui.
Lǌžio konservatyvaus stabilizavimo techninơs galimybơs Lietuvoje pastaraisiais

metais žymiai išsiplơtơ. Naudojama daugiau sintetiniǐ gipso pakaitalǐ, jau ǌmioje fazơje iš jǐ
gaminami ortopediniai Ƴtvarai. Taþiau dar ir dabar dauguma lǌžiǐ gydomi tradicine gipso
Ƴmobilizacija. Taip yra todơl, kad gipsas:
x patogiai naudojamas (greitai ir paprastai galima pagaminti reikiamo dydžio tvarstƳ),
x yra pigus
x draugiškas žmogaus audiniams (jƳ naudojant praktiškai nebǌna alerginiǐ reakcijǐ,
kuriomis pasižymi sintetiniai gipso pakaitalai),
x dalinai pralaidus rentgeno spinduliams, todơl galima rentgeno kontrolơ nenuimant gipso
tvarsþio
Gipsas (anglo-amerikieþiǐ literatǌroje vadinamas „Plaster of Paris“) – tai balti milteliai
(CaSO4 - 2H2 O), kurie sumaišyti su vandeniu sudaro tasią masĊ, kuri sparþiai stingsta ir per
keletą minuþiǐ sukietơja. Iki sustingimo gipso tvarstis bǌna minkštas, jƳ galima modeliuoti,
vơliau sustingsta ir išlaiko suteiktą formą.
Gipsas kaip lǌžiǐ gydymo priemonơ jau buvo žinomas prieš daugiau negu tǌkstantƳ metǐ
arabams. Skystą gipsą jie pildavo Ƴ aplink galǌnĊ padarytą medinƳ konteinerƳ (dơžĊ), o gipsui
sustingus, konteineris bǌdavo nuimamas. Vơlesniais laikais skysto gipso masơ bǌdavo
lipdoma tiesiai ant galǌnơs ar kǌno dalies. Tik 1852 metais Olandijos karo lauko chirurgas
Matisonas (Mathyson) Krymo karo metu pasiǌlơ gipso milteliais barstyti marlinius bintus.
Prieš panaudojimą jie išlankstomi gaunant reikiamo ilgio ir storio tvarstƳ. Gipso
panaudojimas tapo patogesnis, nes galima iš anksto pasiruošti gipsiniǐ tvarsþiǐ. Binto
karkasas sustiprino tvarsþiǐ atsparumą, jie reþiau lǌždavo. Ši metodika išliko iki šiol, tik
dabar jau niekas pats negamina gipso tvarsþiǐ. Ʋvairiǐ dydžiǐ ir formos jie gaminami
medicininiǐ firmǐ ir patiekiami gydymo Ƴstaigoms.
Pagal savo apimtƳ gipso tvarsþiai gali bǌti:
x vienpusiai (longetơ) – apimantys nuo ½ iki ¾ galǌnơs apimties,
x cirkuliarǌs – cirkuliariai apimantys galǌnĊ ar kǌno dalƳ. (Pav. Nr. 11)
22
Pav. Nr. 11. Blaudos kaulǐ lǌžis be dislokacijos arba po lǌžgaliǐ uždaros repozicijos Ƴmobilizuotas cirkuliariu gipso
tvarsþiu. Pirštai palikti atviri kraujotakos ir jutimǐ kontrolei
Naudojant ƳmobilizacinƳ metodą bǌtina laikytis tam tikrǐ taisykliǐ:

x Ʋmobilizacija privalo apimti du gretimus lǌžiui sąnarius – vieną distaliau, kitą
proksimaliau. (Išimtys – stipinkaulio lǌžio tipinơje vietoje atveju Ƴmobilizuojamas
tik riešo sąnarys, o daugumos kulkšniǐ lǌžiǐ atveju Ƴmobilizuojamas tik þiurnos
sąnarys),
x Sąnariai fiksuojami funkciškai patogioje padơtyje (peties sqnarys – nedidelơ
fleksija ir atvedimas; alkǌnơs sąnarys – 90o fleksija; riešo sąnarys – neutrali
padơtis tarp fleksijos ir ektenzijos; plaštakos sąnariai – švelni fleksija, nykštys
oponuotas; klubo sąnarys – 10-15º fleksija, 5º atvedimas; kelio sąnarys - 10-15º
fleksija; þiurnos sąnarys – neutrali padơtis tarp fleksijos ir ekstenzijos),
x Ʋmobilizacija nededama ant nuogo kǌno, naudojamas pamušalas, ypaþ apsaugant
labiausiai atsikišusias kaulo dalis (kulkšnys, šlaunikaulio ir žastikaulio
antgumbǌriai, alkǌnkaulio ylinơ atauga ir pan.),
x Bintuojant gipsas švelniai modeliuojamas delnǐ plokštumomis, o ne pirštǐ galais,
x Cirkuliarus tvarstis dedamas tik atslǌgus ǌmiam potrauminiam tinimui arba
prakerpamas išilgai ir subintuojamas paprastu bintu,
x Kraujotakos ir jutimǐ Ƴvertinimui paliekamos neužbintuotos distalinơs galǌnơs
dalys,
x Ant gipso užrašoma diagnozơ, uždơjimo ir planuojamo nuơmimo datos,
x Pacientas informuojamas apie galimas komplikacijas, jǐ požymius. Nurodoma ką
jis privalo stebơti ir kaip elgtis su Ƴmobilizacija.
23
Pav. Nr.12. Cirkuliariǐ gipso tvarsþiǐ pavyzdžiai.
Ʋmobilizacinio kaulǐ lǌžiǐ gydymo bǌdo trǌkumai ir galimos komplikacijos:

x Kadangi gipsas ar jo pakaitalai fiksuoja ne patƳ kaulą, o galǌnĊ, dơl minkštǐjǐ
audiniǐ sluoksnio lǌžgaliǐ fiksacija nơra pakankamai stabili. Gydant gali Ƴvykti jǐ
antrinis poslinkis (gydymo metu bǌtina daryti kontrolines rentgenogramas),
x Dơl gretimǐ sąnariǐ ilgalaikơs Ƴmobilizacijos Ƴvyksta sąnariǐ kontraktǌros.
Sugijus lǌžiui pacientui dar reikalingas ilgai trunkantis reabilitacinis gydymas,
kuris ne visada bǌna sơkmingas.
x Gipsas spaudžia minkštuosius audinius, gali Ƴvykti jǐ pragulos ar nervǐ
pakenkimas. Ypaþ pažeidžiami yra N.Ulnaris ties Epicondylus ulnaris ir
N.Peronaeus ties šeivikaulio galva.
x Dơl skausminiǐ dirgikliǐ gali vystytis potrauminơ refleksinơ distrofija arba
Ziudeko (Sudek) sindromas, kuriam bǌdingas skausmingas judesiǐ apribojimas,
sutrikusi minkštǐjǐ audiniǐ trofika ir rentgenogramose matoma pakenkto
segmento osteoporozơ,
x Dơl audiniǐ trofikos sutrikimǐ gali vystytis išeminơ Folkmano (Volkmann)
kontraktǌra, po kurios lieka negrƳžtami funkcijos sutrikimai.
x Gydymo metu paciento veikla yra ribojama, stipriai nukenþia jo gyvenimo
kokybơ.
24
x Kai kurie pacientai, ypaþ karštuoju metǐ laiku, blogai toleruoja Ƴmobilizaciją.
x Galimi minkštǐjǐ audiniǐ sukalkơjimai, Ƴskaitant ir Myositis ossificans,
x Potrauminơ artrozơ – dơl nepakankamai tikslios repozicijos lieka pakitusi galǌnơs
ašis ar sąnariniǐ paviršiǐ kongruentiškumas, tai provokuoja ankstyvą sąnariniǐ
paviršiǐ kremzlơs destrukciją
Kai kurie, taip vadinami stabilǌs lǌžiai, gali sugyti ir be išorinơs Ƴmobilizacijos. Jiems
priskiriami stuburo slanksteliǐ kompresiniai lǌžiai, kai kurie dubens kaulǐ lǌžiai, Ƴkaltiniai
žastikaulio kaklo lǌžiai, izoliuoti padikauliǐ ir delnakauliǐ (ypaþ viduriniǐ) lǌžiai.
Trakcinis bǌdas – tai lǌžusios galǌnơs Ƴmobilizavimas tempimu. Pakenkta galǌnơ tempiama
pakabinant svorƳ arba (dažniau gydant rankos lǌžius) Ƴtempiant spyruoklĊ. Svorio arba
spyruoklơs tempimo jơga virve, valu ar lanksþia viela tvirtinama prie:
x Specialaus Ƴtvaro ar batuko - galǌnơs distalinis galas Ƴmobilizuojamas ortopediniu Ƴtvaru
ar specialiu batuku, o prie jǐ tvirtinama tempimo jơgą perduodanti virvơ
x Odos – prie galǌnơs odos klijuojamos binto juostelơs, o prie jǐ pluošto tvirtinama
tempimo jơga. Tai taip vadinamas manžetinis tempimas, kuris naudojamas tik vaikǐ
amžiuje
x Kaulo – per kaulą praveriama Kiršnerio (Kirschner) viela arba Šteinmano (Steinmann)
vinis, kuri fiksuojama specialioje metalinơje pasagoje, o prie pasgos virve, valu ar
lanksþia viela kabinamas svoris. Tai dažniausiai naudojama tempimo rǌšis - skeletinis
tempimas.
25
Pav. Nr.13. Skeletinis tempimas esant šlaunikaulio lǌžiui. Viela praverta per šlaunikaulio gumburus, koja padơta ant
Biolerio Ƴtvaro.
Tempimo jơga neutralizuoja lǌžgalius dislokuojanþias jơgas, dažniausiai raumenǐ veikimą, o

lǌžgaliams suteikiama ramybơ. Tempimo metu galǌnơ padedama ant specialaus Ƴtvaro, tempimo
jơga reguliuojama pakabinto svorio dydžiu arba elastingos gumos ar spyruoklơs Ƴtempimo
laipsniu. Tempimo jơga priklauso nuo paciento ǌgio, raumenǐ masơs ir lǌžio lokalizacijos, bet
labiausiai nuo jo svorio. Pavyzdžiui, vidutinio ǌgio ir svorio vyriškos lyties pacientui su
blauzdikaulio diafizơs lǌžiu turi bǌti pakabintas svoris, sudarantis 1/15, o su šlaunikaulio
diafizơs lǌžiu – 1/7 kǌno masơs. Jei pacientas sveria 75kg, lǌžus blauzdikauliui jam bus
pakabintas 5 kg, o lǌžus šlaunikauliui - 10 kg svoris.
Skeletinis tempimas naudojamas:
x kai lǌžis yra su poslinkiu, kurio nepavyksta atitaisyti arba išlaikyti Ƴmobilizaciniu bǌdu,
x kai yra lokalios arba bendros kontraindikacijos operaciniam gydymui
x kaip laikina priemonơ prieš operacinƳ gydymą
26
1.4.4. Operacinis kaulǐ lǌžiǐ gydymo metodas
Indikacijos ir kontraindikacijos operaciniam lǌžiǐ gydymui.

Indikacijos.Operuojami tik tie lǌžiai, kurie turi bǌti operuojami, o ne tie, kurie gali bǌti
operuojami. Indikacijos operaciniam lǌžiǐ gydymui skirstomos Ƴ absoliuþias ir reliatyvias.
Absoliuþios indikacijos reiškia, kad, gydant konservatyvia,i šie lǌžiai negali sugyti.
Absoliuþioms indikacijoms operaciniam gydymui daugumos autoriǐ yra priskiriami šie lǌžiai:
x Lǌžiai su magistraliniǐ kraujagysliǐ ir nervǐ sužalojimu
x Lǌžiai-išnirimai
x Lǌžiai su grĊsianþia odos perforacija
x Atitraukiamieji arba avulsiniai lǌžiai.
Reliatyvios indikacijos operaciniam gydymui priklauso nuo šalies ir traumatologijos išsivystymo
toje šalyje lygio, nuo klinikos tradicijǐ, chirurgo patyrimo ir techninio aprǌpinimo. Dažniausiai
reliatyvioms indikacijoms priskiriami šie lǌžiai:
x Nepavykusi lǌžgaliǐ repozicija
x Minkštǐjǐ audiniǐ interpozicija
x Lǌžiai, kuriǐ neimanoma konservatyviomis priemonơmis išlaikyti be dislokacijos
x Lǌžiai, kuriǐ konservatyvus gydymas yra varginantis ir/ar susijĊs su didele komplikacijǐ
tikimybe (šlaunikaulio kaklas, šlaunikaulio diafizơ, blauzdos kaulǐ diafizơ, dilbio abiejǐ
kaulǐ lǌžis)
x Kaulo lǌžis senam žmogui
x Atviri lǌžiai (visǐ atvirǐ lǌžiǐ atveju yra indikacija pirminiam chirurginiam žaizdos
sutvarkymui, taþiau, pasinaudojant tuo, kad lǌžis jau apnuogintas, dauguma autoriǐ
rekomenduoja sprĊsti ir llǌžgaliǐ fiksacijos klausimus
x Daugybiniai lǌžiai
x Kaulo lǌžis fiziškai aktyviam žmogui (gydant konservatyviai jiems gali išsivystyti
kontraktǌros, kuriǐ reabilitacinis gydymas užtruktǐ žymiai ilgiau negu paties kaulo
konsolidacija
x Ligonio pageidavimas greiþiau grƳžti Ƴ aktyvǐ socialinƳ gyvenimą
Kontraindikacijos operaciniam gydymui skirstomos Ƴ bendras, lokalias ir organizacines.
Bendroms kontraindikacijoms priklauso:
x Trauminis šokas (jeigu yra gyvybinơs indikacijos, tokios kaip kraujavimas – ligonis
gali bǌti operuojamas dar neišvedus iš šoko, kitais atvejais operuojama tik
stabilizavus hemodinamiką.
x Sunki bendra paciento bǌklơ dơl gretutiniǐ sužalojimǐ ir susirgimǐ
x Gretutiniai susirgimai dekompensacijos fazơje (ypaþ CNS, kardio-pulmoninơs
sistemos
x Kraujo krešơjimo sistemos sutrikimai
27
x Diabetas, dekompensacijos fazơje
x Sepsis
Lokalioms kontraindikacijos priskiriamos šios bǌklơs:
x Pǌlingi operuojamos galǌnơs susirgimai
x Operuojamos galǌnơs trofikos sutrikimai
x Negyjanþios trofinơs opos
Organizacinơms kontraindikacijoms priskiriamos šios situacijos:
x Nepakankamas chirurgo patyrimas
x Nepakankamas techninis aprǌpinimas
x Paciento nesutikimas.
Operacinis kaulǐ lǌžiǐ gydymas gali bǌti:

x Atvira lǌžgaliǐ repozicija be jǐ fiksacijos. Pastaruoju metu šis gydymo bǌdas retai
naudojamas, kartais vaikǐ traumatologijoje.
x Atvira repozicija ir vidinơ fiksacija (anglo/saksǐ litratǌroje žymima ORIF = open
reduction and internal fixation)
x Uždara repozicija ir minimaliai invazyvi vidinơ fiksacija (pvz. fiksuojant lǌžgalius
Kiršnerio vielomis)
x Uždara repozicija ir išorinơ fiksacija
Vidinơ fiksacija.
Vidinơ lǌžgaliǐ fiksacija gali bǌti atliekama:
x Kiršnerio virbalais
x Lanksþia viela
x Sraigtais
x Plokštelơmis ir sraigtais
x Vinimis.
Kiršnerio virbalai suaugusiǐ traumatologijoje kaip savarankiška fiksacijos priemonơ pastaruoju

metu vartojami retai. IšimtƳ sudaro plaštakos ir pơdos pirštakauliǐ, padikauliǐ ir delnakauliǐ
lǌžiai. Po atviros arba uždaros repozicijos Kiršnerio virbalais, dažniausiai per odą
(perkutaniškai), lǌžgaliai prismeigiami vienas prie kito. Padikauliǐ ir delnakauliǐ lǌžiǐ atveju
kartais papildomai gali bǌti prismeigiama prie sveiko delnakaulio ar padikaulio. Sąnariniǐ lǌžiǐ
atveju, Kiršnerio virbalai gali bǌti naudojami kaip papildoma priemonơ smulkiǐ skeveldrǐ
prismeigimui po pagrindinơs osteosintezơs plokštele ir sraigtais.
Lanksti viela chirurginio lǌžiǐ gydymo eros pradžioje (ketvirtas-penktas-šeštas praơjusio

šimtmeþio dešimtmetis) buvo bene dažniausia kaulǐ lǌžiǐ fiksacijos priemonơ, taþiau pastaruoju
28
metu lanksti viela kaip savarankiška fiksacijos priemonơ naudojama retai. Kartais ji gali bǌti
panaudota Ƴstrižiniǐ lǌžiǐ su ilga lǌžio linija fiksacijai, periprostetiniǐ lǌžiǐ fiksacijai ar
attrǌkusiǐ stambiǐjǐ sausgysliǐ reinsercijai. Dažniausiai naudojama vielinơ kilpa (cerclage).
Kaulas po repozicijos apjuosiamas lanksþia viela ir suveržiamas. Fiksacijai naudojamos ne
mažiau kaip dvi vielinơs kilpos. Fiksacija lanksþia viela yra pigi ir patogi priemonơ, bet
fiksacijos stabilumas nơra pakankamas, todơl po operacijos reikalinga papildoma galǌnơs
Ƴmobilizacija. Vietoje lanksþios vielos pastaruoju metu kartais naudojamos pramoniniǐ bǌdu
gaminamos kabeliǐ sistemos, kurios leidžia dozuotai suveržti lǌžgalius. Jos Ƴgalina pasiekti
didesnƳ fiksacijos stabilumą. Tiesa, jǐ kaina gana didelơ.
Kiršnerio vielǐ ir lanksþios vielos kombinacija arba taip vadinama vielinơ aštuoniukơ
(Zuggurtung), kai lǌžgaliai prismeigiami dviem lygiagreþiais Kiršnerio virbalais ir iš kaulo
išorơs suveržiami sukryžiuota lanksþia viela pastaruoju metu gana dažnai naudojama ir yra
pagrindinơ fiksacijos priemonơ atitraukiamǐjǐ (avulsiniǐ) lǌžiǐ atveju.
Pav. Nr. 14. Vielinơ aštuoniukơ (Zuggurtung) – kaulǐ fiksacijos bǌdas dviem lygiagreþiais Kiršnerio virbalais ir
sukryžiuota lanksþios vielos kilpa.
Ekscentriškas vielinơs aštuoniukơs išdơstymas tempimo pusơje leidžia paversti tempimo jơgas
spaudimo jơgomis. Kuo didesne jơga lǌžgaliai tempiami vienas nuo kito, tuo sukuriama didesnơ
jǐ kompresijos jơga. Šis kaulǐ fiksacijos bǌdas ypaþ patogus girnelơs ir alkǌninơs ataugos lǌžiǐ
atveju, bet taip pat gali bǌti naudojamas kulkšniǐ, šlaunikaulio didžiojo gumburo bei kai kuriǐ
dubens kaulǐ lǌžiǐ fiksacijai.
29
Sraigtai dažniausiai naudojami plokštelơms prie kaulo pritvirtinti, taþiau kartais jie gali bǌti
naudojami kaip savarankiška fiksacijos priemonơ. Panaudoti pagal indikacijas sraigtai yra labai
efektyvi priemonơ interfragmentinei kompresijai pasiekti. Operacijos metu privalo bǌti
naudojami tik specialǌs – kaulo osteosintezei skirti sraigtai, o operuojantis chirurgas privalo
išmanyti jǐ veikimo mechaniką.
Aksialinơ jơga pagal sraigto ilgƳ sukuriama sukant sraigtą pagal laikrodžio rodyklĊ Ƴ grąžtu
išgrĊžtą ir sriegikliu Ƴsriegtą skylĊ. Sraigto sriegio pasvirusi plokštuma slysta pagal kaulą.
Sriegio pasvirimo kampas turi bǌti nedidelis, tai užtikrina sraigto savaiminƳ „užsirakinimą“ ir
apsaugo nuo sraigto atsisukimo ir išklibimo. Sriegio žingsnis (atstumas tarp dviejǐ artimiausiǐ
sriegio plokštumǐ) ir sriegio gylis (atstumas nuo sriegio viršǌnơs iki sriegio pagrindo) turi bǌti
pakankamai didelis, kad sraigtas Ƴsukant neišlaužtǐ kaule Ƴsriegto sriegio tako ir neprasisuktǐ.
Pav. Nr.15.
Pav. Nr. 15. Standartinio kortikalinio sraigto (4,5mm) schema. Sraigto galvutơs apatinis paviršius yra sferinơs
formos, todơl kongruentiškai telpa Ƴ plokštelơs skylĊ. Sriegio forma yra asimetrinơ: viršutinơ plokštuma statmena
išilginei sraigto ašiai, o apatinơ – pasvirusi. Tai palengvina sraigto Ƴsukimą, bet sukuria didesnƳ pasipriešinimą
sraigto ištraukimui.
Sraigtai pagal sriegio pobǌdƳ skirstomi Ƴ kortikalinius ir spongiozinius. Pavadinimas nurodo

kokiǐ lǌžiǐ fiksacijai jie naudojami.
Kortikaliniai sraigtai turi siauresnƳ sriegio žingsnƳ ir seklesnƳ sriegio gylƳ. Jie visada bǌna
pilno sriegio, t.y. sriegis per visą sraigto ilgƳ. Kortikaliniai sraigtai sukami Ƴ kietą kompaktinƳ
žievinƳ kaulo sluoksnƳ. Jǐ diametras priklausomai nuo lokalizacijos , kurioje jie naudojami, bǌna
30
1,5mm, 2,0mm, 2,7mm, 3,5mm, ir 4,5mm. Ilgǐjǐ vamzdiniǐ kaulǐ lǌžiǐ fiksacijai dažniausiai
naudojami 4,5 mm diametro sraigtai, kiek reþiau - 3,5mm. Mažesniǐ kaulǐ (delnakauliǐ,
pirštakauliǐ, padikauliǐ ir pan.) fiksacijai atitinkamai naudojami mažesnio diametro - 1,5mm,
2,0mm, 2,7mm – sraigtai.
Spongioziniai sraigtai turi platesnƳ sriegio žingsnƳ ir gilesnƳ sriegio gylƳ. Jie gali bǌti pilno
sriegio arba srieginơ dalis gali bǌti ne per visą sraigto ilgƳ. Naudojami sekanþio diametro
spongioziniai sraigtai: 4,0 mm, 4,5 mm ir 6,5 mm. Kartais 4,5 mm spongioziniai sraigtai dar
vadinami maleoliariniais sraigtais, nes jie dažniausiai naudojami kulkšniǐ lǌžiǐ fiksacijai.
Standartinơ sraigto Ƴsukimo technika yra sekanti: atitinkamo diametro grąžtu kaule
grĊžiama skylơ. Grąžto diametras privalo bǌti toks pat arba mažesnis negu sraigto diametras.
Kortikaliniam 1,5 mm sraigtui naudojamas 1,5 mm grąžtas, 2,0 mm – 2,0 mm, 2,7 mm – 2,7mm,
3,5 mm – 3,5 mm, o 4,5 mm sraigtui – 3,2 mm grąžtas. Spongioziniam 4,0 mm sraigtui
naudojamas 3,5 mm grąžtas, o 6,5 mm sraigtui – 6,5 mm grąžtas. Maleoliariniam 4,5 mm
sraigtui naudojamas 4,5 mm grąžtas, taþiau kartais maleoliarinis sraigtas gali bǌti Ƴsukamas Ƴ
kaulą be išankstinio skylơs grĊžimo, nes turi užaštrintą viršǌnĊ ir pats skverbiasi Ƴ palyginti
minkštą kulkšniǐ srities kaulą.
Pav. Nr. 16. Epimetafizơs lǌžio interfragmentinơ kompresija nepilno sriegio spongioziniu sraigtu. Sraigto srieginơ
dalis traukia kaulinƳ fragmentą, Ƴ kurƳ ji yra Ƴsukta, link sraigto galvos. Pats sraigtas nepatiria žymesnơs aksialinơs
jơgos. Sraigto ilgis privalo bǌti parinktas taip, kad sraigto srieginơ dalis bǌtǐ tiktai priešais esanþiame kaulo
fragmente. Sraigto galvos skverbimosi per ploną kortikalinƳ sluoksnƳ profilaktikai nadojama didesnio paviršiaus
ploto poveržlơ.
31
Interfragmentinei kompresijai tarp lǌžgaliǐ sukurti artimajame kortikaliniame
sluoksnyje grĊžiama taip vadinama slydimo skylơ, kurioje sraigtas praslysta. Sraigtas laikosi tik
tolomajame nuo sraigto galvos kortikaliniame sluoksnyje, todơl jƳ sukant tarp lǌžgaliǐ sukuriama
kompresija. Slydimo skylơ naudojama tik kortikaliniams sraigtams. Pradžioje grĊžiama
standartinơ 4,5 mm sraigtui 3,2 mm skylơ per abu kortikalinius sluoksnius, po to 4,5 mm grąžtu
slydimo skylơ tik artimajame žieviniame sluoksnyje. Spongioziniais sraigtais interfragmentinơ
kompresija pasiekiama naudojant nepilno sriegio sraigtus. Privaloma sąlyga jai pasiekti yra tai,
kad sraigtas statmenai kerta lǌžio liniją, o srieginơ sraigto dalis privalo bǌti tik tolimesniame
lǌžio fragmente.
PragrĊžus skylĊ, ilgio matuokliu matuojamas skylơs ilgis, pagal kurƳ parenkamas
sraigto ilgis. To paties diametro ir dizaino kaip numatomas sraigtas sriegikliu kaule Ƴsriegiamas
sriegis. Sriegiklis savo srieginơs dalies šonuose turi išilginius griovelius, kurie palengvina sriegio
Ƴpjovimą kietame žieviniame kaule, surenka ir pašalina iš kanalo sriegimo metu susidariusƳ
kaulinƳ detritą. Tai pagerina sraigto laikymąsƳ kaule, sumažina jo išsiklibinimo pavojǐ.
Spongioziniaim kaului sriegiklis naudojamas retai.
Plokštelơs yra Ƴtaisai, kurie sraigtǐ pagalba tvirtinami prie kaulo ir fiksuoja taip sujungtus
lǌžgalius. Pagal savo funkcija plokštelơs gali bǌti skirstomos Ƴ:
x Neutralizacijos,
x Atramines,
x Kompresines
x Tempimo juostos
. Aukšþiau pateiktas plokšteliǐ skirstymas paremtas jǐ atliekama biomechanine funkcija.
Pagal forma plokštelơs gali bǌti skirstomos Ƴ linijines, kampines, figǌrines, pusapvalias ir
rekonstrukcines. Plokštelơs forma priklauso nuo lokalizacijos, kurioje ji naudojama, bet
nenusako jos funkcijos
DCP – Dinaminơs kompresijos plokštelơs. Buvo pradơtos naudoti 1969 m. Iki tol naudotos
plokštelơs (Danis, Lane ir kt.) pagal savo veikimo principą buvo neutralizacijos plokštelơs. AO
grupơs buvo Ƴrodyta, kad lǌžio vietos kompresija, padidindama trintƳ tarp lǌžgaliǐ, žymiai
pagerina fiksacijos stabilumą. DCP sraigtǐ skylơs yra ne apvalios, o pailgos, Jǐ skerspjǌvio
forma primena pasvirą cilindrą. Sukant sraigtą, jo galvutơ slysta cilindru. Horizontalus sraigto
galvutơs judơjimas plokštelơs atžvilgiu ta paþia kryptimi stumia kaulą ir sukuria lǌžio vietos
kompresiją. (Pav. Nr.16,)
32
Pav. Nr. 16. Dinaminơs kompresijos principas. Sukant sraigtą, jo galvutơ slysta pasviru plokštelơs cilindro formos
kanalu ir su savim ta paþia kryptimi plokštelơs atžvilgiu pastumia kaulą. Taip sukuriama aksialinơ lǌžio vietos
kompresija.
DCP naudojamos su 4,5 mm arba 3,5mm diametro kortikaliniais sraigtais.
Pav. Nr. 17. Tradicinis kortikalinis ir užsirakinantis sraigtai ir jǐ santykis su plokštele
33
Pav. Nr. 18. Lǌžusi plokštelơ, ƳvykĊs antrinis lǌžgaliǐ poslinkis.
Rakinami sraigtai ir plokštơs – pirmasis rakinamą plokštĊ sugalvojo Carl Hansman 1886 m.
Taþiau plaþiai pradơta naudoti traumatologijoje tik 1995 m. Pirmosios rakinamos plokštelơs buvo
sukurtos mažiems dilbio kaulams. Tikslas buvo, kad plokštelơs kontaktas su kaulu bǌtǐ kuo
mažesnis ir nesutrikdytǐ kaulo kraujotakos (pav. Nr. 19), bei užtikrintu pakankamą stabilumą.
Sraigtai naudojami su rakinamomis plokštơmis buvo sukurti kaip savisriegiai, grĊžiami per vieną
kortikalinƳ sluoksnƳ ir galima ƳgrĊžti tik viena kryptimi, nes sraigto galvoje yra sriegis, kurio
pagalba užrakinamas (fiksuojamas) plokštelơje. Tokiu bǌdu rakinama plokštelơ leidžia pasiekti
kampinƳ ir ašinƳ stabilumą. Skirtingai nuo kompresinơs plokštơs rakinama sistema atlaiko
didesnes tempimo jơgas nei lenkimo.
Indikacijos naudoti rakinamą plokštĊ:
- Metafizơs lǌžiai
- Skeveldriniai diafizơs lǌžiai
- Sąnariniai lǌžiai
- Osteoporotiniam kaului
- Patologiniams lǌžiams
- Periprostetiniams lǌžiams
34
Šiuo metu yra naudojama ir kombinuotos plokštelơs, kuriomis galima taikyti kompresiją ir
rakinamą osteosintezơs metodą. Tokios plokštelơs vadinamos (angl.: LCP-locking compression
plate) rakinamos kompresinơs plokštơs. Taip pat rakinamos plokštơs su sraigtais be sriegio
galvoje, kurie gali bǌti ƳgrĊžiami ne viena fiksuota kryptimi, nes jie užsirakina plokštơje
atskiromis veržlơmis.
Pav. Nr.19. Rakinami sraigtai ir jǐ santykis su plokštele
Intramedulinơs vinys gali bǌti paprastos ir užrakinamos. Pirmieji bandymai fiksuoti

lǌžgalius Ƴ kaulo þiulpǐ kanalą Ƴstatant metalinius strypus buvo padaryti dar XIX amžiaus
pabaigoje. Taþiau šio metodo gimimas dažniausiai siejamas su 1939 metais vokieþiǐ chirurgo
Gerhardo Kiunþerio (Gerhard Kuntscher) padarytu pranešimu Vokietijos chirurgǐ draugijos
suvažiavime. Kiunþerio pranešimas buvo sukritikuotas jo kolegǐ, bet jo Ƴdiegtas metodas jau II-o
pasaulinio karo metu buvo Ƴtrauktas Ƴ Vokietijos karo lauko chirurgǐ arsenalą ir išgelbơjo ne
vienam kariui galǌnĊ, o gal net gyvybĊ. Po karo metodas plaþiai paplito pasaulyje, o 1959 metais
buvo Ƴdiegtas Lietuvoje (prof. J.Kazakeviþius). Iki AO eros traumatologijoje intramedulinơ
fiksacija buvo vienas pagrindiniǐ operacinio lǌžiǐ gydymo metodǐ. Buvo nustatyti pagrindiniai
biomechaniniai intramedulinơs fiksacijos privalumai: stabili fiksacija, geras funkcinis kaulo
apkrovimas. Taþiau greitai paaiškơjo ir jo trǌkumai: nepakankamas rotacinis stabilumas, didelis
intrameduliniǐ struktǌrǐ pakenkimas. Tai skatino ieškoti naujǐ išeiþiǐ.
35
Pav. Nr. 20. Intramedulinơ šlaunikaulio osteosintezơ Kiunþerio vinimi.
Vơliau buvo pasiǌlytos intramedulinơs vinys su skersiniu tvirtinimu (angl. -Interloocking

nail, vok. - Verriegelungsnagel ) arba taip vadinamos užrakinamos vinys.
36
Indikacijos intramedulinei fiksacijai:
x Ilgǐjǐ vamzdiniǐ kaulǐ lǌžiai viduriniame treþdalyje
x Segmentiniai lǌžiai
x Skersiniai lǌžiai
Pav. Nr.21. Blauzdikaulio IM osteosintezơs rakinama vinimi technika. a/b) vinies Ƴkalimas dažnai atitolina lǌžgalius,
c) Ƴsukami 3 distaliniai rakinantys sraigtai, d) PRA kontrolơje suduodant per kulną pagrindiniai lǌžgaliai suartinami,
matuojamas galǌnơs ilgis, e) priklausomai nuo lǌžio morfologijos ir lokalizacijos taikoma dinaminơ ar statinơ
fiksacija proksimaliniais rakinamais sraigtais
37
Išorinơ fiksacija yra kaulǐ fiksacijos bǌdas, kai apkrovimus nešanti konstrukcija yra už
galǌnơs ribǐ, o apkrovimai nuo kaulo jai yra perduodami Ƴtemptomis vielomis, vinimis arba
strypais.
Indikacijos išorinei fiksacijai:
x Atviri lǌžiai
x Politrauma
x Daugiaskeveldriniai lǌžiai
x Lǌžiai su pakenkta audiniǐ trofika
x Infekuoti lǌžiai
x NesuaugĊ lǌžiai ir pseudoartrozơs
x Lǌžiai su kaulo defektu
Pagrindiniai išorinơs fiksacijos privalumai:

x Nežidininis metodas (lǌžio aplinkoje nelieka svetimkǌniǐ)
x Mažai traumatiškas metodas
x Galima uždara laipsniška lǌžgaliǐ korekcija
x Pakankamai stabili fiksacija, kurią gydymo eigoje galima reguliuoti
Pagrindiniai išorinơs fiksacijos trǌkumai:

x Vielos ir strypai – vartai infekcijai, todơl dažnos pǌlingos komplikacijos
x Vielos ir strypai praveria raumenis ir kiek apriboja sąnariǐ paslankumą
x Išorinơ konstrukcija nepatogi pacientui
x Reikalinga pastovi priežiǌra
x Metodas reikalauja specifiniǐ Ƴgǌdžiǐ ir patirties
38
Pav. Nr. 22. Blauzdos kaulǐ išorinơ fiksacija Ilizarovo aparatu.
39
Pav. Nr. 23. Išorinơs fiksacijos Kalnberzo aparato panaudojimas politraumos atveju. Trys mơnesiai po atvirǐ
daugiaskeveldriniǐ abiejǐ blauzdǐ kaulǐ (42-C3.3 IO3) ir segmentinio šlaunikaulio (32-C3.2) lǌžio.
60
50
40
I/m
30
Pl
20 Fe
10
0
1970-79 1980-89 1990-99 2000-2010
Pav. Nr. 24. Operaciniǐ kaulo fiksacijos bǌdǐ evoliucija Lietuvoje 1970-2010 metais (11).
40
2. Kaulų lūžių komplikacijos
Kaulǐ lǌžiǐ komplikacijos Valentinas Uvarovas
Vietinơs komplikacijos skirstomos Ƴ:

Ankstyvas (pirmosios dvi savaitơs po traumos) ir vơlyvas.
Ankstyvos komplikacijos
Vidaus organǐ sužalojimai
Lǌžus šonkauliams, galimas pleuros ir plauþiǐ pažeidimas, sukeliantis pneumotoraksą. Dubens
kaulǐ lǌžiai sąlygoja šlapimo pǌslơs, šlaplơs sužalojimus.
Nervǐ pažeidimai
Pasitaiko žastikaulio lǌžiǐ, alkǌnơs arba kelio sąnario sužalojimǐ atvejais. Esant uždariems
sužalojimams, nervai retai pažeidžiami. Tais atvejais 90 proc. atvejǐ neurologinơ simptomatika
regresuoja savaime per 4 mơn. Jeigu sugijimas neƳvyko per minơtą laikotarpƳ, nervas turi bǌti
revizuotas. Esant atviriems sužalojimams, dažnesnis pilnas nervo pažeidimas. Tuomet indikuotina
nervo revizija, jo vientisumas atstatytas.
Kraujagysliǐ sužalojimai
Alkǌnơs arba kelio sąnario sužalojimǐ bei žastikaulio ir šlaunikaulio lǌžiǐ atvejais galimi
magistralinǐ arterijǐ sužalojimai. Arterija gali bǌti nupjauta, nuplơšta, suspausta arba sumušta
pirminơs traumos metu arba dơl antrinio lǌžgaliǐ poslinkio. Net jeigu išoriškai kraujagyslơ atrodo
sveika, gali bǌti atšokusi intima, kraujagyslơje susidarĊs trombas arba ƳvykĊs kraujagyslơs segmento
spazmas. Sužeidimas pasireiškia nuo laikino kraujo tơkmơs sumažơjimo iki gilios išemijos, audiniǐ
nekrozơs ir periferinơs gangrenos.
Klinikiniai simptomai
Pacientas skundžiasi parestezijomis arba nejautra kojǐ arba rankǐ pirštuose. Sužeista galǌnơ šalta ir
blyški, gali bǌti cianotiška, pulsas silpnas arba jo nơra. Rentgenologiškai matomi lǌžiai, susijĊ su
arterijǐ pažeidimais. Jeigu Ƴtariamas kraujagysliǐ pažeidimas, atliekama angiografija.
41
Gydymas
Atlikus rentgenogramą ir Ƴtariant, kad kraujagyslơ suspausta arba užkabinta lǌžgaliǐ, indikuotina
skubi lǌžgaliǐ repozicija. Kraujotaka Ƴvertinama po repozicijos. Jeigu kraujotaka neatsistatơ,
atliekama operacija - kraujagyslơ revizuojama. Nuplơšta kraujagyslơ gali bǌti susiǌta, segmentas
pakeistas venos autotransplantatu. Jeigu kraujagyslơ trombuota, atiekama endarterektomija. Po
kraujotakos atstatymo, atliekama lǌžgaliǐ fiksacija.
Vietinơs lǌžiǐ komplikacijos
ǋmios Poǌmios Vơlyvos
Lokalus vidaus organǐ Minkštǐjǐ audiniǐ trofikos Vơlyvas suaugimas

sužalojimas sutrikimai (pǌslơs, odos Netaisyklingas suaugimas
Kraujagysliǐ sužalojimas nekrozơ) Nesuaugimas
Nervo pažeidimas Pragulos Aseptinơ nekrozơ
Raumenǐ guolio sindromas Nervǐ suspaudimo sindromai Raumenǐ kontraktǌra
Haemarthrosis Myositis ossificans Sąnario nestabilumas
Infekcija Raišþiǐ pažeidimas Osteoartritas
Dujinơ gangrena Sausgysliǐ pažeidimas
Sąnario rigidiškumas
Sudeck (RSDS) sindromas
Dažniausi nervǐ sužalojimai
Trauma Nervas
Peties dislokacija N. axillaris

Žastikaulio lǌžis N. radialis
Žastikaulio N. radialis arba n.
suprakondilinis lǌžis medianus (n.
interosseus anterior)
Alkǌnơs medialinio N. ulnaris
krumplio lǌžis
Alkǌnơs dislokacija N. ulnaris
Monteggia lǌžis su N. interosseus
poslinkiu posterior
Šlaunikaulio išnirimas N. ischiadicus
Kelio sąnario trauma N. peroneus
42
Dažni kraujagysliǐ sužalojimai
Trauma Kraujagyslơ
Pirmo šonkaulio lǌžis A. subclavia

Žastikaulio išnirimas A. axillaris
Žastikaulio A. brachialis
suprakondilinis lǌžis
Alkǌnơs dislokacija A. brachialis
Dubens lǌžis Presacralinơs
kraujagyslơs ir a.
iliaca interna
Šlaunikaulio A. femoralis
suprakondilinis lǌžis
Kelio sąnario trauma A. poplitea
Proksimalinis A. poplitea ir jos šakos
blauzdikaulio lǌžis
25.1 pav. Kraujagysliǐ sužalojimai. (a) Rentgenologiškai matomas šlaunikaulio lǌžis ir ankstyvi
kraujotakos nepakankamumo požymiai. Proksimalinio lǌžgalio galas yra pavojingai arti pakinklio
kraujagysliǐ. (b) Angiografija rodo kraujagyslơs pažeidimą. (c) Nepaisant sužaloto segmento
pakeitimo venos autotransplantatu, Ƴvyko kojos gangrena.
43
Raumenǐ guolio (compartment) sindromas
Kraujavimas, edema ir uždegimas (infekcija) gali padidinti spaudimą viename iš raumeniniǐ guoliǐ
(compartment) – to pasiekoje sumažơja kraujotaka ir vystosi raumenǐ išemija. Praơjus 12 val.
vystosi nervǐ ir raumenǐ nekrozơ.
Didelơs rizikos lǌžiams priskiriami blauzdikaulio proksimalinio treþdalio lǌžiai, alkǌnơs sąnario ir
dilbio kaulǐ lǌžiai. Klasikiniai compartment sindromo požymiai yra: a)skausmas, b)parestezijos,
c)patinimas, d)blyški galǌnơ, e)pasyvus raumenǐ, esanþiǐ guolyje, Ƴtempimas sąlygoja stiprǐ
skausmą. Vơlesnơse stadijose distaliau sužalojimo vystosi galǌnơs parezơ ir galimas periferinio
pulso nebuvimas. Anksþiausiai atsiranda stiprus, neadekvatus sužalojimams galǌnơs skausmas ir
jutimo sutrikimai. Odos jutimai turi bǌti atidžiai ir kartotinai tiriami. Pulso buvimas neatmeta guolio
sindromo diagnozơs. Išemizuoti raumenys yra labai jautrǌs tiesimui. Pasyviai ištiesiant pirštus,
skausmas sustiprơja atitinkamai blauzdoje arba dilbyje. Abejotinais atvejais galima matuoti
spaudimą raumenǐ guolyje. Normalus spaudimas guolyje yra 0–15 mm Hg. GS atvejais jis
paprastai bǌna didesnis nei 30 mm Hg. Labiau fiziologiška vertinti skirtumą tarp diastolinio kraujo
spaudimo ir spaudimo tame guolyje, nes jis yra jautrus audiniǐ perfuzinio spaudimo rodiklis.
Diastolinio spaudimo ir spaudimo raumenǐ guolio viduje skirtumas (ǻP) mažesnis nei 30 mmHg
(4.00 kPa) yra indikacija skubiai dekompresijai.
Gydymas
Galǌnơ laikoma horizontalioje plokštumoje, nes ją pakơlus arterinơ išemija padidơja. ǻP nuolat
vertinamas: jam sumažơjus mažiau nei 30 mmHg, skubiai atliekama fasciotomija ir atliekama
raumeninio guolio dekompresija. Jeigu kompartment sindromas kojoje, fasciotomija reiškia visǐ 4
kompartmentǐ dekompresiją per medialinĊ ir lateralinĊ incizijas. Žaizda dažnai paliekama atvira ir
revizuojama po 2 d.: jeigu audiniai sveiki, žaizda susiuvama be tempimo. Jeigu negalima išmatuoti
spaudimo kompartmento viduje, sprendimas operuoti turi bǌti paremtas klinikiniais simptomais.
Galǌnơ vertinama kas 15 minuþiǐ ir jei nơra pagerơjimo per 2 val., atliekama fasciotomija.
Raumenǐ nekrozơ Ƴvyksta po 4-6 val. nuo išemijos pradžios.
44
25.3 pav. Kompartmento sindromas. (c) Blaudos struktǌrǐ dekompresija: dvi atskiros incizijos ir
visǐ 4 kompartmentǐ fasciotomijos. (d) A - priekinis, B - šeivinis, C - užpakalinis paviršinis, D -
užpakalinis gilusis.
Haemarthrosis
Vamzdiniǐ kaulǐ metafiziǐ lǌžiai gali sukelti kraujavimą Ƴ sąnarƳ. Sąnarys patinĊs ir skausmingas,
judesiai per sąnarƳ sukelia skausmą. Kraujas turi bǌti pašalintas prieš reponuojant lǌžgalius
punktuojant sąnarƳ prisilaikant aseptikos sąlygǐ.
Infekcija
Atviri lǌžiai gali infekuotis. Uždari lǌžiai retai infekuojasi, bet infekcija gali patekti Ƴ žaizdą
operacijos metu. Potrauminơ žaizdos infekcija yra dažniausia lơtinio osteomielito priežastis.
Infekcija nebǌtinai sąlygoja lǌžio nesuaugimą, taþiau konsolidacija gali bǌti lơtesnơ, padidơja rizika
pakartotiniam lǌžiui.
Žaizda uždegimiška: kraštai paraudĊ, patinĊ, gali bǌti kraštinơ žaizdos nekrozơ arba cianozơ. Iš
žaizdos skiriasi serozinis arba pǌlingas skystis, palpuojant žaizdos aplinkiniai audiniai skausmingi.
Imamas pasơlis iš žaizdos gilumos. Iki pasơlio rezultatǐ, taikomas empirinis gydymas intraveniniais
antibiotikais.
Gydymas
Visi atviri lǌžiai traktuojami kaip potencialiai infekuoti ir profilaktiškai gydomi antibiotikais,
radikaliai šalinami negyvybingi audiniai. Turi bǌti atliekamas pirminis žaizdos sutvarkymas:
incizio, revisio, excisio, drenage, suturrae. Jeigu yra ǌminơs infekcijos požymiǐ ir formuojasi
pǌliai, audiniai aplink lǌžƳ atveriami ir drenuojami. Antibiotikǐ pasirinkimas priklauso nuo pasơlio
rezultatǐ ir antibiotikogramos duomenǐ. Jeigu Ƴvyksta žaizdos supǌliavimas po vidinơs fiksacijos,
konstrukcijos turi bǌti šalinamos ir lǌžgalius reikia stabilizuoti išorinơs osteosintezơs bǌdu: blogiau,
jei lǌžis ne tik infekuotas, bet ir nestabilus.
45
Dujinơ gangrena
Tai pavojinga gyvybei infekcinơ komplikacija, kurą sukelia klostridinơ infekcija (Clostridium
perfringensi). Tai anaerobinơs bakterijos, išgyvenanþios ir besidauginanþios audiniuose mažai
deguonies turinþioje aplinkoje. Pirminơ infekcijos lokalizacija yra užkrơsta žaizda su nekrozavusiais
raumenimis, užsiǌta po nepakankamo debridemento. Bakterijǐ toksinai sunaikina ląsteles ir sukelia
audiniǐ nekrozes, infekcijos išplinta. Klinikiniai simptomai pasireiškia per 24 val. nuo sužeidimo:
ligonis skundžiasi labai stipriu skausmu ir patinimu žaizdos srityje, palpuojant þiuopiama poodinơ
krepitacija dơl susikaupusiǐ dujǐ minkštuose audiniuose, iš žaizdos gali bǌti rudǐ išskyrǐ.
Karšþiavimo nơra arba jis nedidelis, pulsas dažnas, sklinda specifinis kvapas (kartą užuodus,
nepamirštamas). Greitai vystosi toksemija, koma ir mirtis. Svarbu atskirti nuo anaerobinio celiulito,
jo atveju toksemija nơra ryški. Svarbu diferencijuoti šias patologijas, nes skiriasi gydymo
radikalumas.
Prevencija
Gilios, užterštos žemơmis arba penetruojanþios žaizdos, apimanþios raumenis, yra pavojingos. Jos
turi bǌti revizuojamos, negyvybingi audiniai šalinami ir esant abejonơms dơl audiniǐ gyvybingumo,
žaizda paliekama neužsiǌta. Nơra efektyvaus antitoksino prieš C. perfringensi.
Gydymas
Skysþiǐ infuzijos ir anbiotikai Ƴ/v pradedami nedelsiant. Hiperbarinơ oksigenacija gali bǌti
naudojama siekiant apriboti infekcijos plitimą. Pagrindinis gydymas yra žaizdos dekompresija ir
negyvybingǐ audiniǐ šalinimas. Sunkiais atvejais, gelbstint gyvybĊ atliekama galǌnơs amputacija.
25.4 pav. Dujinơ gangrena. (a) Dujinơs gangrenos vaizdas. (b) Rentgenogramoje matomas
difuziškai pasiskirsþiusios dujos blauzdos raumenyse.
46
Minkštǐjǐ audiniǐ trofikos sutrikimai (pǌslơs, odos nekrozơs)
Pǌslơs susidaro edemai atkơlus paviršinius odos sluoksnius. Galima išvengti minkštai sutvarsþius ir
pakơlus galǌnĊ. Pǌslelơs turi bǌti uždengiamos sausais, steriliais tvarsþiais. Trofinơms sutrikimams
gilơjant, didơjant audiniǐ patinimui gali išsivystyti odos ir gilesniǐ audiniǐ nekrozơ. Tuomet gali
tekti atlikti nekrekomijas, vơliau gydyti odos ir gilesniǐ audiniǐ defektus.
Pragulos
Tvarsliava, ilgalaikơ imobilizacija, gulimas režimas gali sukelti pragulas. Joms prasidedant,
jauþiamas lokalizuotas deginanþio pobǌdžio skausmas. Vơliau jis rimsta, prasideda odos nekrozơ.
Skausmui atsiradus tvarsliavoje iškerpamas langas. Su gulimu režimu susijusiǐ pragulǐ galima
išvengti ligonƳ vartant ir aktyvinant. Atsiradus praguloms, nekrozavusius audinius reikia šalinti, po
to atlikti audiniǐ defektǐ plastiką.
25.5 pav. Pragulos. (a, b) Ʋtvarǐ sukeltos pragulos. (c) Ilgalaikio gulơjimo lovoje sukeltos pragulos.
Vơlyvos komplikacijos
Sulơtinta konsolidacija
Veiksniai, sąlygojantys sulơtintą konsolidaciją, yra biologiniai arba biomechaniniai. Lǌžgaliǐ
poslinkis sąlygoja antkaulio pažeidimą ir intramedulinơs kraujotakos sutrikimą. Sunkus minkštǐjǐ
audiniǐ sužalojimas sąlygoja sulơtintą lǌžgaliǐ konsolidaciją arba nesuaugimą. Agresyvus antkaulio
atsluoksniavimas operacijos metu gali bǌti nesuaugimo priežąstimi. Taip pat stiprus antkaulio
47
spaudimas plokštele ir didelơ interfragmentinơ kompresija lơtina konsolidaciją. Audiniǐ gijimą
sutrikdo infekuoto kaulo tirpimas (osteolizơ), nekrozơ ir pǌliǐ formavimasis. Osteosintezơs
kontrukcijos migruoja ir neužtikrina stabilumo.
Skausmingumas lǌžio vietoje minant koją, gretutiniǐ sąnariǐ judesiǐ arba palpacijos metu.
Rentgenologiškai matoma lǌžio linija išlieka, kaulinio rumbo formavimasis nežymus. Jeigu kaulo
galai nesklerozuoti ir neatrofiški, tai rodo išlikusias konsolidacijos galimybes.
Gydymas
Konservatyvus
Du pagrindiniai principai: pašalinti priežastis, trukdanþias suaugimą, ir skatinti suaugimą sudarant
palankią biologinĊ aplinką. Imobilizacija turi bǌti pakankama, kad nevyktǐ judesiai per lǌžƳ, taþiau
apkrova yra svarbus veiksnys konsolidacijai paskatinti. Praơjus tam tikram laikui, kai imobilizacijos
privalumai nebeatsveria su ilgalaikiu nejudrumu susijusiǐ patologijǐ rizikos, reikia sprĊsti del
chirurginio gydymo.
Chirurginis
Jeigu konsolidacija vơluoja daugiau kaip 6 mơn. ir nơra kaulinio rumbo formavimosi požymiǐ,
indikuotina vidinơ kaulinơ plastika ir galimas fiksacijos metodo pakeitimas.
Nesuaugimas
Retais atvejais vơluojantis suaugimas pereina Ƴ nesuaugimą. Lǌžio vietoje galimi judesiai, skausmas
sumažơja. Formuojasi pseudoartrozơ. Rentgenologiškai lǌžis aiškiai matomas, lǌžgaliai proliferavĊ
(hipertrofinis nesuaugimas) arba užapvalintais kraštais (atrofinis nesuaugimas). Hipertrofinio
nesuaugimo atveju kaulo galai išviešơjĊ, tai leidžia manyti, kad osteogenezơ yra aktyvi, bet
nepakankama. Atrofinio nesuaugimo atveju, osteogenezơ nevyksta.
Gydymas
Konservatyvus
Nesuaugimas kartais bǌna besimptominis, nereikalaujantis gydymo. Hipertrofinio nesuaugimo
atveju paskatinti suaugimą galima imobilizacija funkciniu Ƴtvaru, naudojant gydymą
elektromagnetinơmis bangomis arba žemo dažnumo ultragarsu.
Chirurginis
Esant hipertrofiniam nesuaugimui ir nesant deformacijos, taikoma vidinơ arba išorinơ fiksacija.
Esant atrofiniam nesuaugimui, vien fiksacijos nepakanka. Fibroziniai audiniai ir sklerotiniai kaulo
galai turi bǌti pašalinti, atliekama kaulinơ plastika.
48
25.6 pav. Nesuaugimas. Rentgenologiškai
matomi (a) hipertrofinis nesuaugimas ir (b)
atrofinis nesuaugimas.
25.7 pav. Nesuaugimo gydymas. (a) Pacientas su blauzdikaulio ir šeivikaulio lǌžiais iš pradžiǐ
gydytas taikant vidinĊ fiksaciją plokštele ir sraigtais. Lǌžis nesugijo, stebơti hipertrofinio
nesuaugimo požymiai. (b) Po sekanþios operacijos, panaudojus rigidiškesnĊ fiksaciją be kaulinơs
plastikos, lǌžis sugijo. (c, d) Pacientui su atrofiniu nesuaugimu taikyta vidinơ fiksacija ir kaulinơ
plastika konsolidacijai paskatinti (e).
Netaisyklingas suaugimas
Kai kaulo fragmentai suauga netaisyklingai (netaisyklingas kampas, rotacija ar sutrumpơjimas), tai
vadinama netaisyklingu suaugimu. Priežastys gali bǌti nepakankama lǌžgaliǐ repozicija,
nepakankamas reponuotǐ lǌžgaliǐ stabilumas gijimo laikotarpiu, palaipsnis lǌžgaliǐ fragmentǐ arba
osteoporozinio kaulo kolapsas.
Deformacija paprastai akivaizdi, taþiau kartais matoma tik rentgenologiškai. Šlaunikaulio,
blauzdikaulio, žastikaulio arba dilbio kaulǐ rotacinơ deformacija gali bǌti nepastebơta, kol
nepalyginama su kitos pusơs galǌne. Rentgeno kontrolơ bǌtina vertinant lǌžgaliǐ padơtƳ gijimo
49
laikotarpiu. Tai ypaþ svarbu per pirmas 3 sav., kai lǌžgaliǐ padơtis gali pasikeisti nepastebơta ir kol
deformacija dar gali bǌti ištaisyta.
Gydymas
Ʋtarus galimą netaisyklingą suaugimą kartais reikia pradĊti gydymą dar neƳvykus konsolidacijai.
Dažnai sprendimas atlikti ar neatlikti korekciją bǌna sunkus. Yra kelios rekomendacijos:
1. Suaugusiems lǌžgaliai turi bǌti reponuoti taip, kad kaip Ƴmanoma geriau atitiktǐ anatominĊ
padơtƳ. Tiksli lǌžgaliǐ repozicija yra svarbi gijimui, tuo tarpu galǌnơs ilgio atstatymas ir rotacija
svarbu funkcijai. Didesnis kaip 10-15 laipsniǐ kampas ilguosiuose kauluose ar matoma rotacinơ
deformacija reikalauja korekcijos.
2. Vaikams kampinơs deformacijos remodeliuosis su laiku, tuo tarpu rotacinơs deformacijos - ne.
3. Apatinơse galǌnơse sutrumpơjimas daugiau nei 2 cm retai toleruojamas, indikuotina pritaikyti
ortopedinĊ avalynĊ arba Ƴdơklus. Tam tikrais atvejais atliekama galǌniǐ ilgio korekcija.
4. Paciento lǌkesþiai, dažnai susijĊ su kosmetinơmis priežastimis, gali skirtis nuo chirurgo - jǐ
negalima ignoruoti.
5. Mažai žinoma apie ilgalaikƳ mažǐ kampiniǐ deformacijǐ efektą sąnariǐ funkcijai. Taþiau atrodo,
kad 15 laipsniǐ kampas bet kurioje plokštumoje sukelia asimetrinƳ krǌvio pasiskirstymą
sąnariams ir vơlesnƳ antrinơs osteoartrozơs atsiradimą.
25.8 pav. Netaisyklingas suaugimas.
Aseptinơ (avaskulinơ) nekrozơ

Tam tikros sritys yra jautrios potrauminei išemijai ir kaulo nekrozei atsirasti: šlaunikaulio galva (po
šlaunikaulio kaklo lǌžio ar šlaunikaulio išnirimo), proksimalinơ laivelio dalis po riešo lǌžio, os
lunatum po išnirimo arba lǌžio, šokikaulio kǌnas (ypaþ po kaklo lǌžio). Aseptinơ nekrozơ yra
ankstyva komplikacija, nes išemija atsiranda praơjus kelioms valandoms po traumos. Taþiau
50
kliniškai ir radiologiškai matoma tik po keliǐ savaiþiǐ arba mơnesiǐ, todơl priskiariama vơlyvoms
komplikacijoms.
Nơra specifiniǐ klinikiniǐ simptomǐ susijusiǐ su aseptine nekroze, bet jei lǌžis nesuauga arba
kaulas kolaptuoja, gali bǌti skausmai. Rentgenologiškai matomas paryškơjimas (naujo kaulo
Ƴaugimo Ƴ nekrozavusƳ segmentą pasekmơ).
Gydymas
Operacinis gydymas indikuotinas, kai sutrinka sąnario funkcija. Vyresniems žmonơms, kuriems
diagnozuota šlaunikaulio galvos nekrozơ, atliekama artroplastika. Jauniems žmonơms atliekama
osteotomija arba artrodezơ. Aseptinơ laivelio arba šokikaulio nekrozơ gydoma simptomiškai, kartais
atliekama artrodezơ.
25.9 pav. Aseptinơ nekrozơ. (a) Dislokuotas šlaunikaulio kaklo lǌžis susijĊs su didele šlaunikaulio
galvos aseptinơs nekrozơs rizika. Nepaisant vidinơs fiksacijos, atliktos keliǐ valandǐ bơgyje po
traumos (b), galvos fragmentas nekrozavo. (c) Rentgenograma po sraigtǐ pašalinimo.
Sąnario nestabilumas
Kaulo netekimas arba netaisyklingas suaugimas metafizinơje srityje gali sąlygoti nestabilumą ir
galimus išnirimus. Dažniausios vietos – peties sąnarys, alkǌnơs sąnarys ir girnelơ. Nestabilumas
bǌna ir po riešo traumǐ. Pacientai su ilgalaikiu diskomfortu ir silpnumu po riešo traumos turi bǌti
tiriami dơl lơtinio riešakauliǐ nestabilumo.
Osteoartrozơ
Sąnariniǐ lǌžiǐ metu sužalojama kremzlơ, tai sąlygoja potrauminơs osteoartrozơs išsivystymą, kuri
pasireiškia vơlesniame potrauminiame periode. Net jeigu kremzlơ sugyja, nekongruentiškas
sąnarinis paviršius predisponuoja antrinĊ osteoartrozĊ.
51
Vơlyvos minkštǐjǐ audiniǐ komplikacijos
Sąnario kontraktǌra
Bǌdinga kelio, alkǌnơs, peties ir smulkiems riešo sąnariams. Sąnario kontraktǌra gali atsirasti po
hemartrozơs, kas sąlygoja sinovines sąaugas. Dažniau sąnario kontraktǌros Ƴvyksta dơl kapsulơs,
raišþiǐ ir raumenǐ aplink sąnarƳ edemos ir fibrozơs. Šią bǌklĊ predisponuoja ilgalaikơ imobilizacija.
Gydymas
Geriausias gydymas yra prevencija: galǌnơs pakơlimas edemai sumažinti, adekvati imobilizacija,
judesio pratimai. Rigidiškus sąnarius reikia išlankstyti - ilgalaikơ ir kantrybơs reikalaujanti
fizioterapija. Kartais reikalingas chirurginis gydymas atlaisvinti struktǌras.
Heterotopinơ osifikacija
Raumenǐ kaulơjimas kartais atsiranda po traumos, ypaþ alkǌnơs sąnario srityje. Pacientas
skundžiasi skausmu ir lokaliu patinimu. Pradžioje rentgenogramos neinformatyvios, kaulǐ
skenavimas gali parodyti padidơjusĊ osteogenezĊ. Per 2-3 sav. skausmas sumažơja, bet sąnario
judesiai tampa riboti ir rentgenologiškai matoma minkštǐjǐ audiniǐ kalcifikacija. Praơjus 8 sav.,
kaulinơ masơ lengvai þiuopiama ir aiškiai matoma rentgenologiškai.
Gydymas
Kaulinơs masơs šalinamos chirurgiškai. Skiriamas indometacinas arba radioterapija tam, kad bǌtǐ
išvengta recidyvo.
Miogeninơs sąnariǐ kontraktǌros

Po arterijǐ sužalojimǐ arba kompartment sindromo, gali atsirasti išeminơs raumenǐ kontraktǌros
(Volkmann’o išeminơs kontraktǌros). Dažniausiai pasitaiko dilbyje, plaštakoje, blauzdoje ir pơdoje.
Sunkiais dilbio pažeidimo atvejais, stebima rankos raumenǐ atrofija ir pirštǐ ”letenos” (Claw. angl.)
padơtis.
Gydymas
Nervǐ, sausgysliǐ transplantacija.
52
25.10 pav. Raumenǐ kontraktǌros. (a) ”Letenos” (Claw) pirštǐ padơtis dơl dilbio raumenǐ išeminơs
kontraktǌros. Kai riešas ištiesas, pirštai yra fleksinơje padơtyje. (b) Kai riešas sulenktas, pirštus
galima ištiesti, kas rodo, jog deformaciją sukơlơ raumenǐ sutrumpơjimas.
Nervǐ suspaudimo sindromai

Kaulǐ ar sąnariǐ deformacijos gali sąlygoti nervǐ suspaudimo sindromus. Pasireiškia nejautra,
parestezijomis, raumenǐ silpnumu ir atrofija. Dažniausiai pasitaiko n. ulnaris suspaudimo
sindromas dơl potrauminơs alkǌnơs valgus deformacijos, ir n. medianus suspaudimo sindromas po
riešo traumǐ. Atliekama nervo dekompresija.
Algodistrofija
Sudeck’as 1900 m. aprašơ skausmingą, nejudrią ir osteoporozišką plaštaką. Kartais panaši bǌklơ
bǌna po lǌžiǐ ir yra vadinama Sudeck’o atrofija. Manoma, kad sutrikimą sąlygoja tam tikra
neurovaskulinơ disfunkcija. Ši patologija vadinama refleksine simpatine distrofija (RSD). Pacientas
skundžiasi deginanþio pobǌdžio skausmu. Iš pradžiǐ bǌdingas lokalus patinimas, paraudimas ir
karštis, skausmingi ir rigidiški šalia pažeidimo esantys sąnariai. Po keliǐ savaiþiǐ oda išblykšta ir
atrofuojasi, judesiai tampa riboti, atsiranda deformacijos. Rentgenologiškai matomas kaulo
išretơjimas.
Gydymas
Kuo anksþiau bǌklơ nustatoma ir pradedama gydyti, tuo geresnơ prognozơ. Galǌnơs pakơlimas ir
aktyvǌs judesiǐ pratimai yra bǌtini. Anktyvoje stadijoje efektyvǌs priešuždegiminiai vaistai ir
amitriptilinas. Simpatinơ blokada arba simpatolitiniai vaistai gali bǌti naudojami, taþiau jǐ efektas
nenuspơjamas. Indikuotina ilgailaikơ fizioterapija.
53
3. Žastikaulio lūžiai
Sigitas Ryliškis
Žastikaulio proksimalinơs dalies lǌžiai (11)
Epidemiologija
Žastikaulio proksimalinơs dalies lǌžiai sudaro nuo 4 iki 5% visǐ skeleto lǌžiǐ tarp pacientǐ
patenkanþiǐ Ƴ priơmimo skubios pagalbos skyrius. Šios anatominơs srities lǌžiai yra treþioje
vietoje pagal dažnumą tarp senyvo amžiaus žmoniǐ. Atviri žastikaulio proksimalinơs dalies
lǌžiai yra reti.
Traumos mechanizmas gali bǌti netiesioginis arba tiesioginis. Jauniems asmenims lǌžiai
dažniausiai Ƴvyksta autoƳvykiǐ, sporto varžybǐ, kritimo iš aukšþio ar kitǐ didelơs energijos
traumǐ metu. Vyresniems žmonơms lǌžiai Ƴvyksta dơl mažesnơs energijos traumos (kritimo
lygioje vietoje paslydus ar užkliuvus). Tiesioginio smǌgio metu Ƴvyksta sudơtingi ir
daugiaskeveldriniai lǌžiai, dažnesnơs lǌžio komplikacijos.
Žastikaulio galvą maitina priekinơ ir užpakalinơ apsukinơs arterijos (aa. circumflexa humeri
anterior et posterior). Lǌžio atveju, žastikaulio galvos kraujotaką pagrindinai palaiko užpakalinơ
apsukinơ arterija, kadangi priekinơ visada bǌna pažeidžiama. Sudơtingǐ ir sąnariniǐ lǌžiǐ atveju,
lǌžiǐ-išnirimǐ atveju sąnarinơ galva gali likti be kraujotakos.
Netgi avaskuliari žastikaulio galva gali prigyti, kuomet su gyvu (kraujuojanþiu) kaulu
suformuojamas tinkamas kontaktas ir stabili fiksacija.
Klasifikacija Seniausia klasifikavimo sistema paremta anatominiu kaulo pažeidimo aukšþiu –

anatominis kaklas, metafizơ, chirurginis kaklas. Tokia sistema lengvai suprantama, bet nơra
tinkama dažnai sutinkamiems sudơtingiems lǌžiams. Vơliau buvo pateikta keturiǐ segmentǐ
(sąnarinio paviršiaus, žastikaulio kǌno, didžiojo gumburơlio ir mažojo gumburơlio)
klasifikavimo sistemą (žr. paveikslơlis).
a – žastikaulio diafizơ, b – mažasis gumburơlis, c – žastikaulio galva, d – didysis gumburơlis
AO klasifikacijoje akcentuojamas sąnarinio fragmento kraujotakos sutrikdymas. Šioje

klasifikacijoje išskirtos trys lǌžiǐ grupơs pagal traumos sunkumą (A, B ir C) ir žastikaulio galvos
avaskulinơs nekrozơs (AVN) išsivystymo tikimybĊ.
54
A tipo lǌžiai yra nesąnariniai ir mažiausiai pavojingi, be kraujotakos sutrikdymo sąnariniame
fragmente, su minimalia AVN išsivystymo rizika.
B tipo lǌžƳ sudaro du pagrindiniai fragmentai: diafizơ ir galva su mažojo arba didžiojo
gumburơlio atitrǌkimu. Šie lǌžiai susijĊ su daliniu sąnarinio fragmento kraujotakos sutrikimu ir
AVN rizika.
C tipo lǌžiai yra sąnariniai ir skeveldriniai. Galimas sąnarinio fragmento visiškas kraujotakos
nutrǌkimas ir didele AVN išsivystymo rizika.
55
Klinika ir diagnostika
Nusiskundimai
Skausmas peties srityje, negali pakelti rankos.
Apžiǌra
Patinimas, deformacija peties sąnario srityje. Kraujosrǌvos (gali bǌti peties, pažasties, žasto ir
dilbio srityse).
Klinikinis ištyrimas
Skausminga palpuojant peties srityje, skausmingas žasto ašinis apkrovimas, pasyvǌs judesiai
skausmingi, galima lǌžgaliǐ krepitacija.
Radiologinis ištyrimas
Bǌtina atlikti mažiausiai dviejǐ krypþiǐ rentgenogramas. Jeigu diagnozuojamas tiktai mažojo
arba didžiojo gumburơlio lǌžis, jo poslinkiui nustatyti atliekamos papildomǐ krypþiǐ
rentgenogramos arba kompiuterinơ tomografija. Vertinant rentgenogramas bǌtina Ƴsitikinti, kad
žastikaulio galva nơra išnirusi (lǌžis išnirimas).
Komplikacijos
Didesnơ komplikacijǐ rizika bǌna dơl tiesioginơs traumos Ƴ petƳ, dơl lǌžiǐ su dideliu poslinkiu
ir/arba medialiai pasislinkusiu distaliniu lǌžgaliu. Lǌžiai – išnirimai taip pat susijĊ su didesniu
komplikacijǐ skaiþiumi.
Magistraliniǐ kraujagysliǐ (a. axillaris) sužalojimas – patikrinti a. radialis pulsaciją

Periferiniǐ nervǐ ir/arba peties rezginio pažeidimas – Ƴvertinti peties srities, žasto, dilbio
ir plaštakos paviršinius jutimus, Ƴvertinti motoriką.
Pirmoji pagalba
Parišti ranką skarele arba bintu ant kaklo. Jeigu lǌžis atviras,- sterilus tvarstis ir parišti ranką.
Gydymas
Dauguma (apie 80%) lǌžiǐ gydoma konservatyviai
Indikacijos konservatyviam gydymui

lǌžiai be poslinkio,
lǌžiai su minimaliu poslinkiu,
esant kontraindikacijoms operacijai.
Uždara repozicija
Jeigu yra kontraindikacijos operaciniam gydymui, taþiau yra didelis lǌžgaliǐ poslinkis, galima
taikyti lǌžgaliǐ repoziciją su nejautra. Po to, lǌžis gydomas konservatyviai.
56
Imobilizacija
Imobilizacija ir jos trukmơ nustatoma pagal lǌžio tipą ir lǌžgaliǐ dislokaciją.
1. Dažniausiai imobilizacija Ƴtvaru tĊsiama nuo 4 iki 6 sav.
Standartinis Desault Ƴtvaras
Caldwell „kabantis“ gipso Ƴtvaras chirurginio kaklo lǌžiams gydyti,

kuomet reikia žemyn patempti Ƴ viršǐ pasislinkusƳ distalinƳ lǌžgalƳ.
2. Jeigu lǌžis stabilus (Ƴkaltinis) tuomet imobilizacijos laikas minimalus (apie 10- 14dienǐ)
57
A. Ʋkaltinis chirurginio kaklo lǌžis. Nežymi „varus“ deformacija
B. Ʋkaltinis chirurginio kaklo lǌžis. Nežymi „valgus“ deformacija
3. Analgetikai, šaltis, riešo ir plaštakos mankšta

4. Peties sąnario pasyviǐ judesiǐ mankšta po 4 sav.
5. Po 6 sav. aktyvi peties sąnario reabilitacija (tempimo pratimai, pasyviǐ ir aktyviǐ judesiǐ
mankšta, jơgą grąžinantys pratimai).
Konservatyvaus gydymo komplikacijos

1. Lǌžgaliǐ antrinis poslinkis
2. Pseudoartrozơ
3. Su poslinkiu sugijĊs lǌžis.
4. Peties sąnario kontraktǌra
Operacinis gydymas
Indikacijos operaciniam gydymui:
1) lǌžis išnirimas,
2) žymus lǌžgaliǐ poslinkis
3) gumburơliǐ lǌžis su poslinkiu
Renkantis gydymo metodą bǌtina atsižvelgti Ƴ paciento amžiǐ ir jo lǌkesþius, aktyvumo ir

sąmoningumo lygƳ.
Operacinio gydymo bǌdai:

1. Uždara repozicija + perkutaninơ fiksacija Kiršnerio virbalais
2. Atvira repozicija + osteosintezơ:
a) plokštele ir sraigtais
b) intrameduline vinimi
3. Peties sąnario endoprotezavimas
58
Perkutaninơ fiksacija Kiršnerio virbalais (A tipo lǌžis)
Osteosintezơ T formos plokštele ir sraigtais (A tipo lǌžis)
Osteosintezơ rakinama plokštele ir sraigtais (C tipo lǌžis)
59
Osteosintezơ intrameduline vinimi (B tipo lǌžis)
Peties sąnario endoprotezavimas (C tipo lǌžis)
Peties sąnario endoprotezavimas taikomas išimtinais atvejais, kai dơl daugiaskeveldriniǐ lǌžiǐ
osteosintezơ negalima.
60
Pooperacinis gydymas
Po operacijos ranka imobilizuojama Ƴtvaru.

Pooperacinơ reabilitacija pradedama kitą dieną po operacijos (alkǌnơs, riešo mankšta)
Po 2-3 d. pradedama peties sąnario pasyviǐ judesiǐ mankšta.
Aktyviǐ judesiǐ mankšta pradedama po 5-6 sav.
Operacinio gydymo komplikacijos

1. Implantatǐ išklibimas/lǌžis ir antrinis lǌžgaliǐ poslinkis
2. Pseudoartrozơ
3. Žastikaulio galvos avaskulinơ nekrozơ
4. Gilioji ir paviršinơ žaizdos infekcija
5. Peties sąnario kontraktǌra
Prognozơ
1. Gydant A ir B tipo lǌžius konservatyviai arba operuojant dauguma lǌžiǐ sugyja, o rankos
funkcija bǌna gera.
Gydant C tipo lǌžius galima tikơtis ir gerǐ ir blogǐ rezultatǐ; dažnesnơs gydymo
komplikacijos. i
Žastikaulio diafizơs lǌžiai (12)
N. radialis pažeidimo rizika
Epidemiologija
Žastikaulio diafizơs lǌžiai sudaro apie 1 visǐ kaulǐ lǌžiǐ. Dominuoja jauni ir aktyvǌs vyrai,
kuriems lǌžiai Ƴvyksta dơl didelơs energijos traumos. Kiek mažesnĊ dalƳ sudaro senyvo amžiaus
moterys, kurioms žastikaulis lǌžta dơl paprasto kritimo užkliuvus ar paslydus lygioje vietoje.
Sudơtingi segmentiniai, atviri ir bilateraliniai lǌžiai yra reti.
Traumos mechanizmas
Gali bǌti tiesioginơ ir netiesioginơ trauma. Tiesioginơs traumos sukelti žastikaulio lǌžiai yra
dažnesni; jie bǌna sudơtingesni, dažnesnơs lǌžiǐ komplikacijos. Klasikinis netiesioginơs traumos
pavyzdys yra stipri išorinơ žasto rotacija, kurios metu Ƴvyksta spiralinis žastikaulio lǌžis (žr.
paveikslơlis).
61
Klasifikacija (žr. ilgǐjǐ kaulǐ diafizơs lǌžiǐ klasifikaciją)
A tipo B tipo C tipo

paprastas spiralinis lǌžis su skeveldra segmentinis lǌžis
Nusiskundimai:
Skausmas ir riboti judesiai.
Ligos anamnezơ:
Krito užkliuvus ar paslydus lygioje vietoje, krito nuo dviraþio, autoavarija, neprisimena.
Apžiǌra:
Patinimas, kraujosruva, deformacija. Ligonis prilaiko traumuotą ranką sveika ranka.
Apþiuopa:
Skausminga palpuojant žasto srityje, yra patologinis judrumas.
Rentgenologinis ištyrimas.
Žastikaulio diafizơs lǌžiams diagnozuoti pakanka rentgenologinio ištyrimo. Bǌtina atlikti dviejǐ
krypþiǐ rentgenogramas.
Lǌžio komplikacijos
Stipininio nervo (n. radialis) pažeidimas yra dažna komplikacija (~6,7%). Patikrinti plaštakos
motorinĊ funkciją (riešo ir pirštǐ ištiesimas).
Privaloma Ƴvertinti ir aprašyti stipininio nervo (n.
radialis) bǌklĊ
N. radialis pažeidimas
62
Žasto arterijos (a. brachialis) pažeidimas dažniausiai bǌna sudơtingǐ atvirǐ lǌžiǐ atveju.
Gydymas
Pirmoji pagalba
Parišti ranką po kaklu.
Konservatyvus
Indikacijos:
1) lǌžiai be poslinkio arba su minimaliu poslinkiu
2) lǌžiai su poslinkiu, kurƳ pavyksta atitaisyti uždaru bǌdu
3) esant kontraindikacijom operaciniam gydymui
Konservatyvaus gydymo metodai:

1.Uždara repozicija
2. Imobilizacija (tĊsti 8-10 sav.)
a) gipso Ƴtvaru ( nuo tarpumenþio iki riešo),
b) Caldwell „kabantis“ gipso Ƴtvaras (sunkus cirkuliarus gipsas nuo peties iki
delnakauliǐ galǐ)
c) funkcinis Ƴtvaras (žr. paveikslơlƳ). Gydant lǌžius funkciniu Ƴtvaru imobilizuojamas
tiktai žastas, o ranka parišama. Alkǌnơs ir riešo sąnariai lieka laisvi. Ʋtvarą reikia
nuolatos prižiǌrơti. Priklausomai nuo rankos tinimo, o vơliau raumenǐ
hipotrofijos, Ƴtvarą reikia atleisti arba suveržti dirželiais.
3. analgetikai, šaltis (pirmas 2-3 dienas), riešo ir plaštakos mankšta

4. po imobilizacijos periodo palaipsniui pradedama peties ir alkǌnơs sąnariǐ reabilitacija.

2. Pseudoartrozơ
3. Ydingai sugijĊs lǌžis.
4. Peties ir alkǌnơs sąnariǐ kontraktǌra
63
Operacinis
Indikacijos:
Lǌžiai su nervǐ ir magistraliniǐ kraujagysliǐ sužalojimu,
Lǌžiai su poslinkiu
Metodai:
Vidinơ fiksacija:
x Atvira repozicija + plokštele ir sraigtais (dinaminơ kompresinơ plokštelơ – DCP, riboto
kontakto dinaminơ kompresinơ plokštelơ LC-DCP).
x Atvira repzicija/uždara repozicija + intrameduline vinimi
a) anterogradinơ technika - vinis implantuojama per proksimalinƳ žastikaulio galą

b) ir c) retrogradinơ technika- vinis implantuojama per distalinƳ žastikaulio galą
x Atvira repozicija/uždara repozicija + išorinơ fiksacija (atviri lǌžiai, lǌžiai su žymiu

minkštǐjǐ audiniǐ pažeidimu, politrauma).
64
Osteosintezơ dinamine kompresine plokštele (A3 tipo lǌžis)
65
Intramedulinơ osteosintezơ retrogradine technika (B2 tipo lǌžis). Operacija atliekama
rentgenokontrolơje. Vinis implantuojama Ƴ kaulo kanalą, ir užrakinama skersiniais sraigtais.
Osteosintezơ išorinơs fiksacijos aparatu (C3 tipo lǌžis)
66
Pooperacinơ reabilitacija pradedama kitą dieną po operacijos (peties, alkǌnơs, riešo

mankšta)

1. N. radialis jatrogeninis pažeidimas
2. Gilioji ir/arba paviršinơ žaizdos infekcija
3. Implantatǐ išklibimas arba lǌžis
4. Antrinis lǌžgaliǐ poslinkis
5. Pseudoartrozơ
6. Osteomielitas
7. Alkǌnơs ir/arba peties sąnariǐ kontraktǌra
Prognozơ
Žastikaulio diafizơs lǌžiai sugyja per 8 – 10 savaiþiǐ.
1. Gydant A ir B tipo lǌžius prognozơ dažniausiai gera.

2. Gydant C tipo lǌžius dažnesnơs gydymo komplikacijos, kurios prailgina reabilitacijos
periodą ir pablogina prognozĊ.
3. Gydant lǌžius su n. radialis pažeidimu žastikaulis sugyja, taþiau nervo funkcijos
prognozơ nơra aiški. i

Žastikaulio distalinơs dalies lǌžiai (13)
Epidemiologija ir traumos mechanizmas

Žastikaulio distalinơs dalies lǌžiai yra reti ir sudaro apie 2 visǐ kaulǐ lǌžiǐ. Vyresniems
žmonơms žastikaulis lǌžta dơl mažos energijos traumos (kritimo lygioje vietoje). Dơl tiesioginơs
traumos (krentant atgal tiesiai ant sulentos alkǌnơs) lǌžiai bǌna sudơtingesni, dažniau pasitaiko
daugiaskeveldriniǐ sąnariniǐ ir atvirǐ lǌžiǐ.
Klasifikacija
A. Ekstrasąnariniai
B. Dalinai sąnariniai
C. Sąnariniai
67
Nusiskundimai:
Ligos anamnezơ:
Apžiǌra:
Patinimas, kraujosruva, deformacija. Ligonis prilaiko traumuotą ranką sveika ranka.
Apþiuopa:
Skausminga palpuojant alkǌnơs srityje, yra patologinis judrumas.
Žastikaulio distalinơs dalies lǌžiams diagnozuoti reikalingas rentgenologinis ištyrimas. Bǌtina
atlikti dviejǐ krypþiǐ rentgenogramas. Sudơtingesniems ir daugiaskeveldriniams lǌžiams vertinti
atliekama KT.
Žastikaulio distalinơs dalies C tipo lǌžis. Rekonstrukcinơ alkǌnơs sąnario KT
1. Alkǌninio nervo (n. ulnaris) pažeidimas.

Patikrinti pirštǐ motorinĊ funkciją (pažeidus nervą, pacientas negali išskleisti pirštǐ) ir jutimus
(mơlyna spalva pažymơta alkǌninio nervo jutiminơs zonos).
2. Raumenǐ guolio sindromas

3. Magistraliniǐ kraujagysliǐ pažeidimas (patikrinti a. radialis pulsaciją)
68
Gydymas
Pirmoji pagalba
Konservatyvus
Indikacijos:
2) lǌžiai su poslinkiu, kurƳ pavyksta atitaisyti uždaru bǌdu
Konservatyvus gydymas
1. Imobilizacija
2. Uždara repozicija ir imobilizacija
Imobilizacijos periodas priklauso nuo lǌžio pobǌdžio ir poslinkio.
Pvz.: a) antkrumplio lǌžis be poslinkio (13A1) – 3 savaitơs, b) metafizơs nesąnarinis
(13A2) lǌžis – 6 sav. Imobilizacija nuo žasto viršutinio 1/3 iki pirštakauliǐ distalinio
galo).
3. Analgetikai, šaltis (pirmas 2-3 dienas), plaštakos mankšta.
4. Po imobilizacijos periodo palaipsniui pradedama peties ir alkǌnơs sąnariǐ reabilitacija.

x Alkǌnơs sąnario kontraktǌra
x Lǌžgaliǐ antrinis poslinkis
x Pseudoartrozơ
x Ydingai sugijĊs lǌžis
x Heterotopinơ osifikacija
Operacinis
Indikacijos:
Lǌžiai su nervǐ ir magistraliniǐ kraujagysliǐ sužalojimu, raumenǐ guolio sindromu.
Lǌžiai su dideliu poslinkiu
Metodai:
Vidinơ fiksacija:
x Osteosintezơ sraigtais (pvz.: antkrumplio lǌžis su poslinkiu)
x Atvira repozicija + plokštele ir sraigtais (rekonstrukcinơs plokštelơs, rakinamos
plokštelơs).
x Totalinơ alkǌnơs sąnario artroplastika. Taikoma labai retai, kuomet dơl osteoporozơs,
dideliǐ kaulo defektǐ ir daugiaskeveldrinio sąnarinio lǌžio rekonstrukcija yra negalima.
Išorinơ fiksacija taikoma retai (atviras lǌžis su žymiu minkštǐjǐ audiniǐ pažeidimu).
69
Vidinơs fiksacijos schema:
a) sąnariniǐ paviršiǐ kongruentiškumas atitaisytas

ir fiksuotas dviem sraigtais (juodos rodyklơs),
b) lǌžis fiksuotas dviem plokštelơmis (žalios

rodyklơs).
2. 13C tipo lǌžis ir osteosintezơ plokštelơmis ir sraigtais. Osteotomuota alkǌnơ fiksuota vieline aštuoniuke
(baltos rodyklơs).
Jeigu pavyksta atlikti stabilią osteosintezĊ, alkǌnơs sąnario raišþiai nepažeisti, pooperacinơ
reabilitacija pradedama kitą dieną po operacijos (alkǌnơs sąnario pasyviǐ judesiǐ mankšta).
Jeigu osteosintezơ nơra stabili dơl osteoporotinio kaulo arba daugiafragmentinio lǌžio,
pažeisti sąnarƳ stabilizuojantys raišþiai - po osteosintezơs alkǌnơs sąnarys imobilizuojamas
Ƴtvaru apie 3 sav.
70
1. Alkǌnơs sąnario kontraktǌra
2. N. ulnaris jatrogeninis pažeidimas
4. Antrinis lǌžgaliǐ poslinkis/su poslinkiu sugijĊs lǌžis
5. Pseudoartrozơ
7. Osteomielitas
8. Heterotopinơ osifikacija
Prognozơ
Žastikaulio distalinơs dalies lǌžiai sugyja per 6 - 8 savaites
1. Gydymo prognozơ priklauso ne tik nuo lǌžio pobǌdžio, bet ir sąnarƳ stabilizuojanþiǐ
raišþiǐ pažeidimo.
2. Gydant A ir B tipo lǌžius prognozơ dažniausiai gera. Jeigu kartu bǌna raišþiǐ plyšimas,
gydymas dažnai komplikuojasi sąnario kontraktǌra.
3. Gydant C tipo lǌžius dažnesnơs gydymo komplikacijos (alkǌnơs sąnario kontraktǌra,
netaisyktingai sugijĊs lǌžis ir deformacija).
4. Gydant lǌžius su n. ulnaris pažeidimu kaulai sugyja, taþiau nervo funkcijos prognozơ
nơra aiški. i
71
4. Dilbio kaulų lūžiai
Sigitas Ryliškis
Dilbio kaulǐ proksimalinơs dalies lǌžiai (21)
Dilbio kaulǐ proksimalinơs dalies lǌžiai gali bǌti trijose anatominơse vietose: alkǌnơ
(olecranon), alkǌnkaulio proksimalinơ metafizơ (su vainikine atauga) ir stipinkaulio galva.
Lǌžiai pasižymi didele Ƴvairove. Tai atskiri alkǌnkaulio arba stipinkaulio lǌžiai, arba Ƴvairios jǐ
kombinacijos: abiejǐ dilbio kaulǐ lǌžiai, alkǌnkaulio lǌžiai su stipinkaulio išnirimu,
stipinkaulio galvos lǌžiai su dilbio kaulǐ išnirimu ir raišþiǐ plyšimu.
Epidemiologija ir traumos mechanizmas

Alkǌnơs lǌžiai diagnozuojami dažniausiai. Traumos mechanizmas gali bǌti netiesioginis
(hiperekstenzija) arba tiesioginis. Stipinkaulio galvos lǌžiai yra antra lokalizacija pagal
dažnumą. Apie 50 atvejǐ bǌna susijĊ su kitǐ sąnario struktǌrǐ pažeidimu (raišþiǐ plyšimu,
alkǌnkaulio lǌžiu). Stipinkaulio galva lǌžta dơl netiesioginơs traumos krentant ant ištiestos
rankos. Reþiausiai lǌžta proksimalinơ alkǌnkaulio metafizơ. Tipiškas pavyzdys yra Monteggia
lǌžis - alkǌnkaulio lǌžis ir stipinkaulio išnirimas. Tokio tipo trauma yra labai svarbi, kadangi
išnirusi stipinkaulio galva gali spausti n. medianus arba n. radialis.
Nedidelơs energijos traumos metu paprastai lǌžta vienas kaulas (pvz.: stipinkaulio galva,
alkǌnơ). Didelơs energijos traumos metu lǌžta abu kaulai, išnyra alkǌnkaulis ir/arba
stipinkaulis, plyšta sąnarinơ kapsulơ ir stabilizuojantys raišþiai.
Klasifikacija
A. Ekstrasąnariniai (alkǌnkaulis ir/arba stipinkaulis)
B. Sąnariniai lǌžiai (tiktai vieno kaulo sąnarinis lǌžis)
C. Sąnariniai lǌžiai (abiejǐ kaulǐ sąnariniai lǌžiai)
72
Nusiskundimai:
Ligos anamnezơ:
Krito ištiesta ranka užkliuvus ar paslydus lygioje vietoje, sumušơ lazda užpuolikai, krito tiesiai
ant alkǌnơs.
Apžiǌra:
Patinimas, kraujosruva, nubrozdinimai, deformacija. Ligonis prilaiko traumuotą ranką sveika
ranka.
Apþiuopa:
Skausminga palpuojant alkǌnơs srityje, patologinis judrumas.
Bǌtina atlikti dviejǐ krypþiǐ rentgenogramas. Sudơtingesniems ir daugiaskeveldriniams
lǌžiams vertinti atliekamos papildomǐ krypþiǐ rentgenogramos arba KT.
Net paprastas alkǌnkaulio arba stipinkaulio lǌžis gali bǌti susijĊs su išnirimu, todơl vertinant
rentgenogramas reikia ieškoti ne tik lǌžiǐ bet ir galimo išnirimo arba panirimo.
Šoninơ alkǌnơs sąnario rentgenograma

(1) žastikaulio galvutơ (2) stipinkaulio galva)
a) alkǌnkaulio lǌžis be poslinkio (raudonos

linijos), stipinkaulio galva anatominơje
vietoje
b) alkǌnkaulio lǌžis be poslinkio,

stipinkaulio galva panirusi Ƴ priekƳ (rodyklơ)
Pirmoji pagalba
Gydymas
Gydymas priklauso ne tik nuo kaulǐ lǌžio morfologijos, bet ir sąnarƳ stabilizuojanþiǐ raišþiǐ
bǌklơs. Visos trys lǌžiǐ lokalizacijos nagrinơjamas atskirai.
Alkǌnơs (olecranon) lǌžiai
Kadangi alkǌnĊ dengia tiktai plonas odos sluoksnis, tiesioginơs traumos metu ji tampa labai
pažeidžiama. Lǌžus ir pasislinkus alkǌnei, sutrinka trigalvio žasto raumens mechanizmas, todơl
pacientas nebegali tiesti rankos per alkǌnơs sąnarƳ. Alkǌnơs srityje stebimi odos sužalojimai
(sumušimas, nubrozdinimas arba žaizda).
Lǌžio komplikacijos yra retos (alkǌninio nervo pažeidimas)
73
Konservatyvus
Indikacijos:
1) lǌžiai be poslinkio arba su minimaliu poslinkiu (nesutrikĊs trigalvio žasto raumens
mechanizmas)
1. Imobilizacija. Alkǌnơs sąnarys imobilizuojamas dorsaliniu gipso Ƴtvaru ~30q fleksinơje
padơtyje, atpalaiduojant trigalvƳ žasto raumenƳ. Imobilizacijos periodas priklauso nuo lǌžio
pobǌdžio ir tĊsiamas nuo 4 iki 6 sav. Klinikiniai sugijimo požymiai atsiranda per 4-6 sav,
o rentgenologiniai per 8-10 sav.
2. Analgetikai, šaltis (pirmas 2-3 dienas), plaštakos ir peties mankšta.
3. Po imobilizacijos periodo palaipsniui pradedama alkǌnơs sąnario reabilitacija.
a) alkǌnơs lǌžis be poslinkio (1)
b) skeveldrinis alkǌnơs lǌžis be

poslinkio (2)
c) rankos padơtis imobilizuojant Ƴtvaru

Alkǌnơs sąnario kontraktǌra
Lǌžgaliǐ antrinis poslinkis
Pseudoartrozơ
Ydingai sugijĊs lǌžis
Operacinis
Indikacijos:
Lǌžiai su poslinkiu (sutrikĊs trigalvio žasto raumens mechanizmas)
Metodai:
Vidinơ fiksacija:
Osteosintezơ vieline aštuoniuke (pvz.: skersinis alkǌnơs lǌžis su poslinkiu)
Atvira repozicija + plokštele ir sraigtais (linijinơ dinaminơ kompresinơ plokštelơ).
Išorinơ fiksacija taikoma retai (atviras lǌžis su žymiu minkštǐjǐ audiniǐ pažeidimu).
74
Osteosintezơ vieline „aštuoniuke“
a) skersinis alkǌnơs lǌžis. Lǌžis atitaisytas,

dvi Kiršnerio vielos pervertos per alkǌnĊ.
b) ir c) osteosintezơ užbaigiama suveržiant

vielinĊ „aštuoniukĊ“ iš lanksþios vielos.
d) Ƴstrižas alkǌnơs lǌžis su didele skeveldra

iš pradžiǐ fiksuojamas interfragmentiniu
sraigtu, o po to vieline „aštuoniuke“.
Osteosintezơ plokštele ir sraigtais

a) skeveldrinis alkǌnơs lǌžis
b) lǌžio repozicija
c) osteosintezơ plokštele ir sraigtais
Jeigu pavyksta atlikti stabilią osteosintezĊ, alkǌnơs sąnario raišþiai nepažeisti, pooperacinơ
reabilitacija pradedama kitą dieną po operacijos (alkǌnơs sąnario pasyviǐ judesiǐ mankšta,
aktyvǌs asistuojantys pratimai).

1. Alkǌnơs sąnario kontraktǌra
2. N. ulnaris jatrogeninis pažeidimas
4. Antrinis lǌžgaliǐ poslinkis/su poslinkiu sugijĊs lǌžis
5. Pseudoartrozơ
7. Osteomielitas
75
Prognozơ
Prognozơ gera, kadangi didžioji dalis lǌžiǐ sugyja be komplikacijǐ.
Stipinkaulio galvos lǌžiai
a) stipinkaulio galvos šlyties lǌžis
b) spaustinis sąnarinis skeveldrinis lǌžis
c) ekstrasąnarinis stipinkaulio galvos lǌžis (dažniausiai

susijĊs su raišþiǐ plyšimu)
Indikacijos:
1) stabilǌs lǌžiai be poslinkio arba su minimaliu poslinkiu jeigu netrukdo rotaciniams alkǌnơs
sąnario judesiams.
1. Imobilizacija rankos laikikliu tĊsiama pirmas paras, kol sumažơs skausmas.
2. Nešioti parištą ranką ir pradơti pasyviǐ judesiǐ mankštą po 2-3 parǐ.
3. Analgetikai, šaltis (pirmas 2-3 dienas), plaštakos ir peties mankšta.
4. Po imobilizacijos periodo palaipsniui pradedama alkǌnơs sąnario reabilitacija.
5. Režimo apribojimai 5-6 sav.
Konservatyvaus gydymo komplikacijos (žr. alkǌnơs lǌžiai)
Operacinis
Indikacijos:
1. Lǌžiai su poslinkiu
2. Laisvi kaulo fragmentai sąnaryje
76
Metodai:
Vidinơ fiksacija:
Atvira repozicija + osteosintezơ sraigtais ir/arba plokštele.
Stipinkaulio galvos rezekcija (daugiaskeveldriniai nerekonstruojami lǌžiai)
Stipinkaulio galvos endoprotezavimas (daugiaskeveldriniai nerekonstruojami lǌžiai ir
alkǌnơs sąnario nestabilumas *)
*)Jeigu po aukšþiau minơtǐ operacijǐ sąnarys išlieka nestabilus, bǌtina prisiǌti

plyšusius lateralinƳ ir medialinƳ kolateralinius raišþius.
Išorinơ fiksacija taikoma retai (atviras lǌžis su žymiu minkštǐjǐ audiniǐ pažeidimu ir alkǌnơs
sąnario nestabilumu).
Stipinkaulio galvos šlyties lǌžio atvira repozicija ir osteosintezơ sraigtu.
b) c)
b) stipinkaulio galvos spaustinis lǌžio osteosintezơ sraigtu

a) spinkaulio galvos ir kaklo lǌžis fiksuotas mini T formos plokštele
77
b) nerekonstruojamas stipinkaulio galvos skeveldrinis lǌžis su dilbio kaulǐ išnirimu.
Stipinkaulio galvos endoprotezavimas metaliniu endoprotezu.
Pooperacinơ reabilitacija pradedama kitą dieną po operacijos (alkǌnơs sąnario pasyviǐ judesiǐ
mankšta, aktyvǌs asistuojantys pratimai). Režimo apribojimai taikomi 3-4 sav.
Prognozơ
Stipinkaulio galvos lǌžiǐ gydymo prognozơ gera, jeigu nebuvo pažeisti sąnarƳ stabilizuojantys
raišþiai.
Alkǌnkaulio proksimalinơs metafizơs lǌžiai

Lǌžiai be poslinkio gydomi konservatyviai (žr. alkǌnơs lǌžiai).
Operacinis gydymas
Indikacijos operaciniam gydymui
1. Lǌžiai su poslinkiu
2. Nestabilǌs sudơtingi daugiaskeveldriniai lǌžiai.
3. Lǌžiai išnirimai (išnyra stipinkaulis ir/arba alkǌnkaulis, lǌžta stipinkaulio galva ir/arba
vainikinơ atauga, plyšta raišþiai).
Svarbiausia operacinio gydymo užduotis: tiksliai atitaisyti alkǌnkaulio anatomiją ir stabiliai
fiksuoti lǌžƳ plokštele ir straigtais.
Lǌžiǐ išnirimǐ atveju, didelơ nervǐ ir kraujagysliǐ pažeidimo rizika.
Klasikinis pavyzdys yra Monteggia lǌžis (alkǌnkaulio lǌžis ir stipinkaulio išnirimas). Tiksliai
atitaisius alkǌnkaulio anatomiją, stipinkaulio galva lengvai grƳžta Ƴ savo anatominĊ vietą. Jeigu
po alkǌnkaulio fiksacijos sąnarys išlieka nestabilus, bǌtina prisiǌti plyšusius lateralinƳ ir
medialinƳ kolateralinius raišþius.
78
Metodai
1. Atvira repozicija ir vidinơ fiksacija plokštele ir sraigtais.

2. Atvira repozicija ir vidinơ fiksacija + išorinơ fiksacija.
A B
C D
A. Sudơtingas alkǌnkaulio proksimalinơs dalies skeveldrinis lǌžis, stipinkaulio galvos lǌžis ir

abiejǐ kaulǐ išnirimas 21-B3
B. Alkǌnkaulio osteosintezơ dinamine kompresine plokštele, stipinkaulio galvos osteosintezơ
sraigtais ir Kiršnerio viela
C. 28 savaitơs po operacijos. Lǌžis sugijo. Implantatai pašalinti po 1 metǐ.
D. 14 metǐ po operacijos. Nežymǌs artrozơs požymiai. Nežymi alkǌnơs sąnario kontraktǌra
79
Balta rodyklơ: stipinkaulio galvos endoprotezas
Punktyrinơ rodyklơ: išorinơs fiksacijos aparato

strypas
Juoda rodyklơ: išorinơs fiksacijos aparato

šarnyras
Sudơtingo skeveldrinio dilbio kaulǐ proksimalinơs dalies lǌžio (su raišþiǐ plyšimu) rekonstrukcija
plokštele ir sraigtais, stipinkaulio galvos endoprotezu ir šarnyriniu išorinơs fiksacijos aparatu.
Komplikacijos
1. Implantatǐ išklibimas ir migracija
2. NesugijĊs lǌžis
3. Ydingai sugijĊs lǌžis ir deformacija
4. Sąnario nestabilumas
5. Sąnario kontraktǌra
6. Ektopinơ osifikacija
(1) Ektopinơ osifikacija priekinơje alkǌnơs sąnario dalyje
Prognozơ
Alkǌnkaulio proksimalinơs dalies lǌžiai sugyja per 6 - 8 savaites
1. Gydymo prognozơ priklauso ne tik nuo lǌžio pobǌdžio, bet ir sąnarƳ stabilizuojanþiǐ
raišþiǐ pažeidimo.
2. Gydant lǌžius be poslinkio prognozơ dažniausiai gera.
3. Gydant daugiaskeveldrinius, sudơtingus lǌžius dažnesnơs gydymo komplikacijos
4. Gydant lǌžius su nervǐ pažeidimu kaulai sugyja, taþiau nervo funkcijos prognozơ nơra
aiški. i
80
Dilbio kaulǐ diafizơs lǌžiai (22)
Epidemiologija
Dilbio kaulǐ diafizơs lǌžiai sudaro apie 10-14 visǐ kaulǐ lǌžiǐ.
15atviri lǌžiai
40 atvejǐ lǌžta abu kaulai
Traumos mechanizmas
Gali bǌti tiesioginơ ir netiesioginơ trauma. Tiesioginơs traumos sukelti lǌžiai yra dažnesni.
Mažesnơs energijos traumos metu lǌžta vienas kaulas. Didesnơs energijos traumos metu lǌžta
abu kaulai, lǌžiai bǌna sudơtingesni, atviri, dažnesnơs lǌžiǐ komplikacijos (žr. paveikslơlis).
Dilbio kaulai lǌžta dơl netiesioginơs traumos krentant ant ištiestos rankos. Jeigu krentant
prisideda sukamosios jơgos, lǌžiai bǌna sudơtingesni, gali išnirti stipinkaulio galva (Monteggia
lǌžis) arba alkǌnkaulis (Galeazzi lǌžis).
1)Tiesioginis smǌgis lazda
2)Tiesioginis smǌgis mašinos

užvedimo rankena
Netiesioginơ trauma. Kritimas ant rankos: (1) delnas fiksuotas ant žemơs, (4) dilbis ir visas
kǌnas sukasi Ƴ vidǐ.
81
Klasifikacija
Stipinkaulio ir/arba
alkǌnkaulio be skeveldrǐ
alkǌnkaulio su
stambia skeveldra
Abiejǐ kaulǐ lǌžis.

alkǌnkaulio
segmentinis arba
daugiaskeveldrinis
Klinika ir diagnostika (žr. dilbio kaulǐ proksimalinơs dalies lǌžiai)
Dilbio kaulǐ diafizơs lǌžiams diagnozuoti pakanka rentgenologinio ištyrimo.
Bǌtina atlikti dviejǐ krypþiǐ rentgenogramas kartu su alkǌnơs ir riešo sąnariais.
Lǌžiǐ komplikacijos yra retos.
Nervǐ arba kraujagysliǐ pažeidimas, raumenǐ guolio sindromas Ƴvykta dơl didesnơs energijos
traumos (stipinkaulio ir alkǌnkaulio lǌžis, lǌžiai su išnirimais, atviri lǌžiai).
Gydymas
Kadangi alkǌnkaulio ir stipinkaulio tarpusavio ryšys yra labai svarbus alkǌnơs ir riešo sąnariǐ
judesiams, todơl dilbio kaulǐ anatomija turi bǌti tiksliai atitaisyta. Suaugusiems pacientams
dažniausiai taikomas operacinis gydymas.
82
Pirmoji pagalba
Konservatyvus
Indikacijos:
1) lǌžiai be poslinkio
1.Imobilizacija gipso Ƴtvaru nuo delnakauliǐ distalinơs dalies iki žastikaulio viršutinio 1/3.
Standartinơ gipsinơ imobilizacija dilbio kaulǐ lǌžiui be

poslinkio imobilizuoti
1) alkǌnơs sąnarys sulenktas 90° kampu
2) pirštai laisvi, plaštaka neutralioje pozicijoje
Imobilizacija (tĊsti 6-8 sav.)

Analgetikai, šaltis (pirmas 2-3 dienas), riešo ir plaštakos mankšta
Po imobilizacijos periodo palaipsniui pradedama peties, alkǌnơs ir riešo sąnariǐ reabilitacija.
2. Jeigu operacinis gydymas kontraindikuotinas, atliekama vienmomentinơ repozicija su

nejautra ir imobilizacija gipso Ƴtvaru.
Taikoma standartinơ imobilizacija, taþiau plaštakos

padơtis priklauso nuo kaulǐ lǌžio lokalizacijos.
A. Stipinkaulio lǌžis proksimalinơje dalyje.

Proksimalinis lǌžgalis (1) supinuotas.
Imobilizacija atliekama maksimaliai
supinuojant dilbƳ ir plaštaką (delnas nukreiptas
A. Ƴ viršǐ).
B. Stipinkaulio lǌžis vidurinơje dalyje.
Proksimalinis lǌžgalis supinuotas apie 45º (1).
Dilbis ir plaštaka supinuojami apie 45º ir
imobilizuojami gipsiniu Ƴtvaru.
(1) stipinkaulio proksimalinis lǌžgalis, (2) stipinkaulio

distalinis lǌžgalis, (3) lǌžio linija po repozicijos, juoda
rodyklơ m.supinator, raudona rodyklơ m. pronator
teres
B.
83
2. Pseudoartrozơ
4. Peties, alkǌnơs ir riešo sąnariǐ kontraktǌra.
Operacinis
Indikacijos:
Abiejǐ kaulǐ lǌžiai
Stipinkaulio ir/arba alkǌnkaulio lǌžis su poslinkiu
Monteggia ir Galeazzi lǌžiai
Visi atviri lǌžiai
Metodai:
1. Vidinơ fiksacija:
Atvira repozicija + plokštele ir sraigtais (dinaminơ kompresinơ plokštelơ – DCP, riboto
kontakto dinaminơ kompresinơ plokštelơ LC-DCP).
Paprastas abiejǐ kaulǐ lǌžis 22-B3
Vidinơ fiksacija LC-DCP plokštelơmis ir vienu

interfragmentiniu sraigtu
2. Atvira repzicija ir išorinơ fiksacija atviriems lǌžiams gydyti.
A. Atviras dilbio kaulǐ ir plaštakos kaulǐ lǌžis.

Juoda rodyklơ: alkǌnkaulio lǌžis. Balta rodyklơ: stipinkaulio lǌžis
84
B. Stipinkaulio išorinơ fiksacija AO monolateraliniu aparatu ir minkštǐjǐ audiniǐ
rekonstrukcija
Pooperacinis gydymas po vidinơs osteosintezơs
1. Pooperacinơ reabilitacija pradedama kitą dieną po operacijos (peties, alkǌnơs, riešo pasyviǐ
judesiǐ mankšta).
2. Režimo apribojimai 6-8 sav. (nesiramstyti operuota ranka, nenešioti daiktǐ).
3. Kliniškai lǌžis sugyja per 6 sav. rentgenologiškai per 6-8 sav.

1. N. radialis jatrogeninis pažeidimas
4. Pseudoartrozơ
5. Osteomielitas
6. Alkǌnkaulio ir stipinkaulio sinostozơ
Alkǌnkaulio ir stipinkaulio sinostozơ po operacijos (balta rodyklơ). Kaulinis rumbas sujungia

stipinkaulƳ ir alkǌnkaulƳ, todơl prarandami rotaciniai dilbio judesiai.
85
Prognozơ
Dilbio kaulai sugyja per 6 – 8 savaiþiǐ.
1. Gydant A ir B tipo lǌžius prognozơ dažniausiai gera.

2. Gydant C tipo lǌžius dažnesnơs gydymo komplikacijos, kurios prailgina reabilitacijos
periodą ir pablogina prognozĊ.
3. Gydant lǌžius su n. radialis pažeidimu žastikaulis sugyja, taþiau nervo funkcijos
prognozơ nơra aiški.
4. Išsivysþius dilbio kaulǐ sinosteozei, prarandama dalis rankos funkcijos, todơl
dažniausiai reikalingas papildomas gydymas (operacinis ir neoperacinis).

Dilbio kaulǐ distalinơs dalies lǌžiai (23)
Dilbio kaulǐ distalinĊ dalƳ sudaro stipinkaulis ir alkǌnkaulis. Kliniškai svarbesnơ dalis yra
stipinkaulio metafizơ ir jos sąnarinis paviršius. Ši lokalizacija pasižymi didele lǌžiǐ Ƴvairove ir
specifiniais gydymo ypatumais, todơl dažiausiai nagrinơjama atskirai (stipinkaulio lǌžiai
tipinơje vietoje). Jeigu lǌžta abu dilbio kaulai, gydymo taktika priklauso nuo stipinkaulio lǌžio
morfologijos.
Atskiri alkǌnkaulio distalinơs dalies lǌžiai (23-A1) yra retesni ir gydomi taip pat kaip ir kitǐ
ilgǐjǐ kaulǐ lǌžiai.
Stipinkaulio distalinơs dalies lǌžiai (lǌžiai tipinơje vietoje)
Epidemiologija ir traumos mechanizmas.
Stipnkaulio lǌžiai tipinơje vietoje sudaro apie 1/6 visǐ kaulǐ lǌžiǐ. Didžiausia pacientǐ dalis
yra vyresnio amžiaus moterys, kurioms stipinkaulis lǌžta dơl paprasto kritimo ant ištiestos
rankos užkliuvus ar paslydus lygioje vietoje. Priklausomai nuo plaštakos padơties, dilbio
sukimo ir lenkimo krypþiǐ, distalinis lǌžgalis pasislenka Ƴ nugarinĊ arba delninĊ puses.
Jauniems ir aktyviems vyrams lǌžiai Ƴvyksta dơl didelơs energijos traumos (kritimas iš aukšþio,
moto avarija, tiesioginis smǌgis mašinos mechanizmo dalimis), kurie dažniausiai bǌna
sąnariniai, daugiaskeveldriniai.
Ekstenzinis lǌžis (Colles) Fleksinis lǌžis (Smith)
86
Klasifikacija
A. Stipinkaulis / alkǌnkaulis. Nesąnarinis.
B. Stipinkaulis ir/arba alkǌnkaulis. Dalinis sąnarinis stipinkaulio lǌžis
C. Stipinkaulis ir/arba alkǌnkaulis. Visiškai sąnarinis stipinkaulio lǌžis
Nusiskundimai:
Ligos anamnezơ:
Apžiǌra:
Patinimas, kraujosruva, deformacija (žr. paveikslơlius). Ligonis prilaiko traumuotą ranką
sveika ranka.
Apþiuopa:
Skausminga palpuojant riešo srityje
87
Tipiškos deformacijos:
„Šakutơs“ deformacija. Ekstenzinis Colles lǌžis
(1) plaštaka pasislinkusi Ƴ dorsalinĊ pusĊ

(2) stipinkaulio proksimalinis lǌžgalis nukreiptas Ƴ delninĊ pusĊ
(3) išryškơjĊs alkǌnkaulio kontǌras
(4) plaštaka pasislinkusi Ƴ stipinkaulio pusĊ (radialinơ deviacija)
Fleksinis Smith lǌžis
A. Stipinkaulio dorsalinio krašto lǌžis B. Stipinkaulio palmarinio krašto lǌžis

Barton lǌžis 23 - B2 Atvirkštinis Barton lǌžis 23 - B3
88
Nesąnariniams lǌžiams diagnozuoti pakanka atlikti dviejǐ krypþiǐ rentgenogramas.
Sąnariniams lǌžiams vertinti daromos papildomos Ƴstrižinơs projekcijos.
KT tyrimas atliekamas sudơtingǐ daugiaskeveldriniǐ lǌžiǐ atveju.
Vidurinio nervo (n. medianus) spaudimo požymiai diagnozuojami 5 - 10% atvejǐ.
Gydymas
Pirmoji pagalba
Imobilizuoti dilbƳ su plaštaka parankinơmis priemonơmis (lentelơ, kelis kartus sulenktas

laikraštis) ir parišti ranką po kaklu.
Konservatyvus
Indikacijos:
2) lǌžiai su poslinkiu, kuriuos pavyksta atitaisyti uždaru bǌdu (stabilǌs lǌžiai)

1. Imobilizacija. Dorsalinis gipso Ƴtvaras (nuo dilbio viršutinio 1/3 iki delnakauliǐ
distalinơs dalies). Imobilizaciją tĊsti 4-5 sav.
2. Uždara repozicija ir imobilizacija gipso Ƴtvaru. Imobilizaciją tĊsti 6 sav. Po 10-12d.
atlikti kontrolines rentgenogramas dơl galimo antrinio poslinkio.
Analgetikai, šaltis (pirmas 2-3 dienas), pirštǐ ir alkǌnơs sąnariǐ mankšta. Po imobilizacijos
periodo palaipsniui pradedama peties ir alkǌnơs sąnariǐ reabilitacija.
Jeigu prieš lǌžio repoziciją yra n.medianus suspaudimo simptomatika, po imobilizacijos

reikia stebơti pacientą 48val. Jeigu simptomatika išlieka reikia atlikti nervo dekompresiją.
89
Gipso Ƴtvaras
(1) Paliekama pakankamai vietos pirštǐ judesiams
(2) Riešo ir plaštakos imobilizacija neleidžia pasislinkti distaliniam lǌžgaliui
(3) Alkǌnơs sąnarys gali judơti

1. Raumenǐ guolio sindromas
4. Peties ir alkǌnơs sąnariǐ kontraktǌra
5. Sudeck sindromas (refleksinơ simpatinơ distrofija)
6. M. extensor policis longus sausgyslơs degeneracinis plyšimas.
M. extensor policis longus sausgyslơs degeneracinis plyšimas

(1) m. extensor policis longus sausgyslơ
(2) lǌžimo vietoje atsiradĊ kaulo nelygumai
90
Operacinis
Indikacijos:
1. Lǌžiai su poslinkiu, kuriǐ nepavyksta atitaisyti (nestabilǌs lǌžiai. Pvz.: 23 – A3)
2. Antrinis lǌžgaliǐ poslinkis
3. Atviri lǌžiai
4. Sąnariniai B ir C tipo lǌžiai su poslinkiu
5. Lǌžiai su n. medianus pažeidimu
Metodai:
Perkutaninơ fiksacija:
Uždara repozicija ir fiksacija Kiršnerio virbalais
Uždara repozicija ir fiksacija sraigtais
23-C1 tipo tǌžis 23-B1 tipo lǌžis
Po osteosintezơs Kiršnerio virbalais reikalinga imobilizacija gipso Ƴtvaru
Vidinơ fiksacija:
Atvira repozicija, fiksacija plokštele ir sraigtais (T formos, rakinama palmarinơ
plokštelơ, rekonstrukcinơ dorsalinơ plokštelơ)
Osteosintezơ T formos palmarine plokštele
91
dorsalinơ rekonstrukcinơ plokštelơ
Išorinơ fiksacija:
Uždara repozicija ir išorinơ fiksacija aparatu
Uždara repozicija, išorinơ fiksacija aparatu ir papildoma fiksacija Kiršnerio virbalais
Išorinơ fiksacija AO aparatu
Išorinơ fiksacija aparatu ir papildoma fiksacija Kiršnerio virbalais. 23-C2 sąnarinis lǌžis su
poslinkiu
92
Stipinkaulio distalinơs dalies lǌžis sugyja per ~6 sav.
Atlikus perkutaninĊ fiksaciją Kiršnerio virbalais reikalinga imobilizacija gipso Ƴtvaru 5 – 6 sav.
Atlikus stabilią osteosintezĊ plokštele ir sraigtais, ankstyva reabilitacija pradedama po 7-10

dienǐ.
Išorinơs fiksacijos aparatas pašalinamas po 5-6 sav., pradedama reabilitacija, ortopedinis

Ƴtvaras apie 3 sav.
1. Su poslinkiu sugijĊs lǌžis

2. Implantatǐ išklibimas
4. Pirštǐ, riešo, alkǌnơs sąnariǐ kontraktǌra
5. N. radialis ramus superfitialis jatrogeninis pažeidimas fiksuojant Kiršnerio virbalais
6. Sudeck sindromas (refleksinơ simpatinơ distrofija)
Prognozơ
Prognozơ priklauso nuo lǌžio morfologijos, pasirinkto gydymo metodo ir galutinio

rentgenologinio vaizdo.
A tipo nesąnariniǐ lǌžiǐ gydymo prognozơ gera.
B ir C tipo lǌžiǐ rezultatai blogesni, dažnesnơs gydymo komplikacijos.i
93
5. Šlaunikaulio
5. Šlaunikaulio lǌžiai lūžiai
Manvilius Kocius
Manvilius Kocius
Šlaunikaulio proksimalinio galo (31) lǌžiai
Klasifikacija
Šlaunikaulio proksimalinio galo lǌžiai skirstomi Ƴ:
Pertrochanterinius 31A
Šlaunikaulio kaklo 31B
Šlaunikaulio galvos 31C
A - Pertrochanterinis šlaunikaulio lǌžis

Tai – ekstrakapsulinis lǌžis, todơl jo hematoma išteka ne Ƴ klubo sąnarƳ, bet Ƴ aplinkinius
audinius. Jis Ƴvyksta daug spongiozinio kaulo turinþioje šlaunikaulio dalyje, o lǌžio zona plati,
todơl sugijimas bǌna geras.
Mechanogenezơ.
Pertrochanteriniai ir šlaunikaulio kaklo lǌžiai sudaro osteoporotiniǐ šlaunikaulio lǌžiǐ porą, kuri
angliškoje literatǌroje vadinama vienu „Hip fracture“ terminu. Tuo pabrơžiama, kad abu šie
lǌžiai Ƴvyksta dơl pablogơjusios kaulo kokybơs ir jiems sukelti nereikia didelơs energijos. Šie
lǌžiai gali Ƴvykti dơl tiesioginơs (krentant ant šono) arba netiesioginơs (krentant ant ištiestǐ kojǐ
94
arba sukant šlaunƳ) traumos. Žymiai dažnesni dơl kritimo ƳvykĊ lǌžiai. Jaunǐ žmoniǐ šios
lokalizacijos lǌžiai Ƴvyksta esant gerai kaulo kokybei, todơl jie priskiriami didelơs energijos
lǌžiams. Galimi ir izoliuoti Trochanter major arba Trochanter minor atitrǌkimai. Pirmi Ƴvyksta
dơl tiesioginơs traumos, o antri – jauniems asmenims sportiniǐ užsiơmimu metu.
Epidemiologija. Tai dažniausiai sutinkama šlaunikaulio proksimalinio galo lǌžio forma.

Šiuos lǌžius dažniau patiria senyvo amžiaus žmonơs, taþiau jie galimi ir jauname amžiuje.
Seniems, dơl blogos kaulo kokybơs, jie dažniausiai Ƴvyksta dơl nedidelơs energijos traumos, tuo
tarpu jauno žmogaus pertrochanterinƳ lǌžƳ gali sukelti tik didelơs energijos trauma.
Klinika ir diagnostika. Tipiniai šio lǌžio simptomai:

x išorinơ pơdos rotacija
x galǌnơs sutrumpơjimas
x pacientas negali pakelti ištiestos kojos.
Padarius rtg, Ƴvertinamas ne tik lǌžio pobǌdis, bet ir lǌžio stabilumas, kuris labai svarbus
pasirenkant gydymo metodą bei Ƴvertinant sugijimo prognozĊ. Kuo lǌžgaliǐ poslinkis didesnis,
tuo labiau lǌžis nestabilus, o prognozơ blogesnơ, ypaþ tai lieþia lǌžius su mažojo gumburo
atitrǌkimu.
Gydymas
Konservatyvus gydymas tik vaikǐ amžiuje: skeletinis tempimas nuo dviejǐ savaiþiǐ
iki vieno mơnesio (priklausomai nuo paciento amžiaus bei lǌžgaliǐ poslinkio) arba Ƴmobilizacija
gipsu ar specialiais Ƴtvarais. Suaugusiems pastaruoju metu praktiškai nenaudojamas dơl
sudơtingos slaugos ir ilgos trukmơs. Net lǌžiai be poslinkio operuojami, kadangi galimas antrinis
lǌžgaliǐ poslinkis su žymiu galǌnơs sutrumpơjimu.
95
Operacinis gydymas nenaudojamas tik tais atvejais, kai yra bendros (sunki paciento
bǌklơ dơl trauminio šoko ar dekompensuotǐ gretutiniǐ susirgimǐ) ar lokalios (infekcijos židiniai,
žaizdos) kontraindikacijos.
Operuojant šios lokalizacijos lǌžius dažniausiai naudojama uždaros repozicijos ir vidinơs
fiksacijos (UR+VF) taktika. Lǌžgaliai reponuojami uždaru bǌdu ant ortopedinio stalo, jǐ padơtis
kontroliuojama portatyviniu rentgeno aparatu. Dažniausiai naudojami implantatai parodyti
paveikslơlyje: DHS (Dynamic Hip Screw – dinaminis šlaunikaulio sraigtas) - d,
Gamma vinis – b, kampinơ plokštelơ – e, PFN (Proximal Femoral Nail – proksimalinio
šlaunikaulio vinis) – paveikslơlyje neparodyta ir kiti.
Endoprotezavimas šiǐ lǌžiu atveju naudojamas tik Ƴvykus fiksacijos problemoms arba lǌžiui
nesugijus.
Komplikacijos.
Dažniausia - giliǐjǐ venǐ trombozơ. Turi bǌti skiriami antikoguliantai. Labai svarbi
ankstyva paciento mobilizacija
Antrinis poslinkis, dơl implantato lǌžio ar išsipjovimo kaule
Pseudoartrozơs retos
Konsolidacijos laikas vidutiniškai 12 savaiþiǐ. Priklauso nuo lokalizacijos bei pirminio

lǌžgaliǐ poslinkio. Dauguma lǌžiǐ sugyja be komplikacijǐ.
96
B- Šlaunikaulio kaklo lǌžiai
Mechanogenezơ.
Tokia pati kaip 31A lǌžiǐ
Epidemiologija.
Dauguma pacientǐ (>85%) yra 65 metǐ ir senesni
75% pacientǐ - moterys
Klinika ir diagnostika.
Gydymas.
Konservatyvus gydymas kaip galutinis gydymo metodas praktiškai nenaudojamas.
Taþiau, siekiant užtikrinti operacijos saugumą, pacientai su sunkiais gretutiniais susirgimais
kartais ruošiami terapiškai. Literatǌroje galima sutikti samprotavimǐ, kad konservatyviai galơtǐ
bǌti gydomi:
x Pacientai, kurie nevaikšþiojo iki traumos
x Lǌžiai be dislokacijos arba Ƴkaltiniai lǌžiai
Mǌsǐ manymu, šie atvejai nơra išimtis ir turơtǐ bǌti operuojami, nes konservatyvaus gydymo
komplikacijos (infekcija, pragulos, hipostatinơ pneumonija, trombembolija) yra labai dažnos.
97
Operacinis
Klinikinơ praktika Ƴrodơ, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai operacija atliekama kuo
anksþiau.
Operacinơ taktika: UR + VF. Skirtingai negu A-tipo lǌžiǐ atveju, þia galima panaudoti
minimaliai invazyvią operacinĊ techniką, kai lǌžis fiksuojamas implantatais, Ƴstatytais per
nedidelius (5-7mm) odos pjǌvius.
Daliai pacientǐ naudojamas pirminis klubo sąnario endoprotezavimas. Jis ypaþ
indikuotinas, jei:
x Didelơ lǌžgaliǐ dislokacija, ypaþ varus tipo
x Po traumos praơjo daugiau negu 48 valandos
x Medialinis lǌžis
Lǌžiǐ atveju gali bǌti naudojamas subtotalinis (pakeiþiamas tik šlaunikaulinis komponentas)
arba totalinis (pakeiþiami abu komponentai – šlaunikaulinis ir gǌžduobơs) endoprotezavimas.
Pirmenybơ teikiama totaliniam endoprotezavimui.
Komplikacijos
Po osteosintezơs:
x dažniausia komplikacija – nesuaugĊs lǌžis
x aseptinơ galvos nekrozơ
x neteisingai suaugĊs lǌžis
x
Konsolidacijos laikas yra pats didžiausias iš visǐ lǌžiǐ ir siekia 6 mơnesius.
Prognozơ.
x Kas treþias pacientas miršta 1 metǐ laikotarpyje
x Tik kas treþias pacientas pasiekia iki traumos buvusią gyvenimo kokybĊ
x Beveik treþdalis išgyvenusiǐ pacientǐ patiria dar bent vieną osteoporotinƳ lǌžƳ
C- Šlaunikaulio galvos lǌžiai

x Užsienio literatǌroje vadinamas Pipkin‘o lǌžiu
x Kartais kartu su šlaunikaulio išnirimu
x Didelơs energijos trauma
Mechanogenezơ.
Kai sulenkta koja per klubo ir kelio sąnarƳ stipriai abdukuojama, pvz. važiuojant motociklu ir
kojai užkliuvus už kliǌties, šlaunikaulio galva prispaudžiama prie viršutinơs-užpakalinơs
gǌžduobơs dalies ir veikiama šlyties jơgǐ dalis galvos lyg nupjaunama.
98
Epidemiologija.
Reta trauma. Po šlaunikaulio užpakaliniǐ išnirimǐ - 10%
Klasifikacija.
Pipkin‘o I tipo – lǌžis žemiau Fovea alveolaris (35%)
Pipkin‘o II tipo – lǌžis virš Fovea alveolaris (40%)
Pipkin‘o III tipo – šlaunikaulio galvos+kaklo lǌžis (10%)
Pipkin‘o IV tipo – šlaunikaulio galvos+gǌžduobơs lǌžis (15%)
Jei su išnirimu – išnirimo klinika. Jei be išnirimo (neatmestina galimybơ, kad jis buvo traumos
metu, bet vơliau Ƴvyko savaiminơ repozicija):
x Skausmas judesiǐ metu
x Krepitacija judesiǐ metu (retai)
x Pơda nerotuota, koja nesutrumpơjusi
Kiekvieno šlaunikaulio išnirimo atveju arba Ƴtariant galvos lǌžƳ bǌtina daryti CT ir Ƴvertinti ne tik
lǌžƳ, bet ir lǌžgaliǐ poslinkƳ bei sąnario kongruentiškumą.
Gydymas
Konservatyvus.
UR + 4 savaites skeletinis tempimas + 2 mơnesius 2 ramentai
Operacinis
Jei UR nesơkminga, neatstatytas sąnario kongruentiškumas = ARVF (sraigtais) arba TEP
Komplikacijos
x Aseptinơ šlaunikaulio galvos nekrozơ
x Potrauminơ OA
Konsolidacijos laikas ir prognozơ.

x Jei lǌžis be poslinkio arba UR sơkminga ir neƳvyksta AN – lǌžis sugyja per 2-3 mơn.
x Pipkin‘o I ir II tipo lǌžiǐ prognozơ gera, jei UR sơkminga ir padaryta pirmǐ 24 val. po
traumos laikotarpyje,
x Po ARVF dažnesnơ AN, tada – TEP
x Pipkin‘o III tipo lǌžiǐ prognozơ bloga, dažniausiai baigiasi TEP
99
Šlaunikaulio diafizơs (32) lǌžiai.
x Stipriausias žmogaus kaulas, kuriam sulaužyti reikalinga didelơ jơga

x Dažni gretutiniai sužalojimai
x Kraujo netekimas iki 2 litrǐ, todơl bǌtina adekvati infǌzinơ terapija
x Pagrindinis gydymo metodas – intramedulinơ osteosintezơ rakinama vinimi
x Konsolidacijos laikas ~ 20 savaiþiǐ
Klasifikacija. Pagal lǌžio morfologija galimos Ƴvairios lǌžio formos, kurios pagal AO
klasifikacija skirstomos sekanþiai:
100
Mechanogenezơ. Šlaunikaulio diafizơ yra stipriausias žmogaus kaulas, kurƳ supa ir savotiškai
saugo galingi raumenys. Jam sulaužyti reikalinga didelơ jơga, todơl šlaunikaulio diafizơs lǌžis
dažniausiai - didelơs energijos trauma. Traumos mechanizmai gali bǌti labai Ƴvairǌs, tiek
tiesioginiai tiek netiesioginiai. Daugiau kaip 2/3 šiǐ lǌžiǐ Ƴvyksta dơl autoƳvykiǐ ir kritimǐ iš
aukšþio.
Lǌžio morfologija priklauso nuo jơgos panaudojimo krypties bei audiniǐ absorbuotos jơgos
dydžio. Jơgos, veikianþios statmenai išilginei šlaunikaulio ašiai, dažniausiai sukelia skersinius
lǌžius su gana žymiu minkštǐjǐ audiniǐ sužalojimu, tuo tarpu, išilginơs jơgos gali sukelti klubo
ar kelio sąnario sužalojimus, o veikiant rotacinơms jơgoms Ƴvyksta spiralinis arba Ƴstrižinis lǌžis,
bet minkštieji audiniai nukenþia mažai.
Epidemiologija.
Dauguma pacientǐ – jauni, darbingo amžiaus, patyrĊ didelơs energijos traumas. Tik nedidelĊ dalƳ
sudaro vyresnio amžiaus pacientai po nedidelơs energijos traumos, kuriems nustatomi kiti rizikos
faktoriai: osteoporozơ, kauliniai navikai, lơtinis alkoholizmas ir pan.
Klinika ir diagnostika. Ʋvykus šlaunikaulio kǌno lǌžiui, galingi šlaunies raumenys

dislokuoja lǌžgalius, todơl diagnostika nơra sunki, nes lengvai nustatomi tikrieji lǌžio simptomai:
x Galǌnơs deformacija
x Patologinis judrumas
x Lǌžgaliǐ krepitacija
Dơl didelơs energijos traumos gretutiniai sužalojimai yra labai dažni. Dažniausiai sužalojama
krǌtinơs ląsta, dubuo, pilvo organai, galva, klubo(šlaunikaulio kaklo ir gǌžduobơs lǌžiai) ir
kelio(šlaunikaulio krumpliǐ, girnelơs lǌžiai, kelio sąnario raišþiǐ sužalojimai) sąnariai. Kliniškai
nustaþius šlaunikaulio diafizơs lǌžƳ bǌtina padaryti ne tik šlaunies dviejǐ krypþiǐ
rentgenogramas, bet ir:
x dubens,
x krǌtinơs ląstos,
x klubo ir kelio sąnario rentgenogramas,
x esant Ƴtarimui, ir galvos CT bei pilvo ertmơs organǐ echoskopiją.
Gydymas. Bǌtina nepamiršti, kad Ƴvykus uždaram šlaunikaulio diafizơs lǌžiui, hematoma gali
siekti iki 2-jǐ litrǐ, todơl bǌtina adekvati infǌzinơ terapija.
Konservatyvus 32 lǌžiǐ gydymas, kuris plaþiai buvo naudojamas praeityje, yra susijĊs su
ilgalaikiu gulimu režimu bei gretimǐ sąnariǐ Ƴmobilizacija todơl šiuolaikinơje traumatologijoje
naudojamas tik išimtinais atvejais:
101
xVaikams ir paaugliams
xKaip laikina ikioperacinơ lǌžgaliǐ fiksacijos priemonơ, jei pacientas operuojamas ne
traumos dieną
x Esant labai rimtoms laikinoms arba pastovioms kontraindikacijoms operaciniam gydymui
(pvz. Trauminis šokas, dekompensuoti vidaus organǐ susirgimai, kraujo krešumo
sistemos sutrikimai ir pan.)
Esant šiems išimtiniams atvejams naudojamas skeletinis tempimas praveriant vielą per
šlaunikaulio gumburus arba Tuberositas tibiae; jei konservatyvus gydymas tĊsiamas iki pilno
sugijimo, po 3-4 savaiþiǐ galǌnơ Ƴmobilizuojama gipso Ƴtvaru.
Operacinis gydymas yra pagrindinis šlaunikaulio diafizơs lǌžiǐ gydymo metodas. Gali bǌti
naudojami sekantys lǌžgaliǐ fiksacijos bǌdai:
1. intramedulinơ osteosintezơ
2. ekstramedulinơ osteosintezơ
3. išorinơ fiksacija
Intramedulinơ osteosintezơ yra labiausiai biomechaniškai pagrƳstas lǌžusio šlaunikaulio
fiksacijos bǌdas. Metodas, pasiǌlytas 1939 metais vokieþiǐ chirurgo Kiunþerio (Küntscher),
evoliucionavo ir pastaruoju metu dažniausiai naudojamos Ƴvairiǐ konstrukcijǐ intramedulinơs
rakinamos (interlooking) vinys. Osteosintezơ daroma UR+VF bǌdu. Lǌžgaliai reponuojami
uždaru bǌdu ant ortopedinio stalo, kontroliuojami PRA (portatyvinis rentgeno aparatas) ir
fiksuojami IM vinimi, kuri Ƴ šlaunikaulio þiulpǐ kanalą (jis gali bǌti grĊžiamas arba negrĊžiamas)
Ƴkalama per nedidelƳ odos pjǌvƳ, padarytą ties Trochanter major viršǌne. Vinis su kaulu
papildomai sutvirtinama skersiniais sraigtais, kurie proksimalinơje dalyje Ƴsukami per specialǐ
taikiklƳ, o distalinơje dalyje PRA kontrolơje.
102
Šlaunikaulio diafizơs taisyklinga vamzdinơ struktǌra daro IM osteosintezĊ labiausiai priimtina
osteosinteze daugumos 32 lǌžiǐ atveju. Kiek mažiau ji indikuotina esant lǌžiui distalinơje dalyje
ir, ypaþ, atvirǐ lǌžiǐ fiksacijai.
Ekstramedulinơ osteosintezơ plokštelơmis pastaruoju metu naudojama kiek reþiau, taþiau

vistiek turi savo vietą 32 lǌžiǐ gydyme. Osteosintezơ dažniausiai daroma AR+VF bǌdu, taþiau
pastaruoju metu paplito ir UR+VF bǌdas, kai lǌžgaliai reponuojami uždaru bǌdu ant ortopedinio
stalo, o plokštelơ Ƴstatoma ir sraigtai Ƴsukami per nedidelius pjǌvelius.
32 lǌžiǐ atveju ekstramedulinơ osteosintezơ gali bǌti naudojama skeveldriniams lǌžiams fiksuoti
bei I-II laipsniǐ atvirǐ lǌžiǐ fiksacijai.
Išorinơ fiksacija. Šlaunikaulis nơra pati geriausia lokalizacija išorinei fiksacijai, todơl šis
metodas naudojamas tik išimtinais atvejais esant:
x III laipsnio atviriems lǌžiams
x Politraumai
x Kontraindikacijoms VF (pvz. pǌlingi procesai operuojamoje galǌnơje)
103
Komplikacijos. Pagrindinơs šlaunikaulio diafizơs lǌžio komplikacijos yra:
x magistraliniǐ kraujagysliǐ ir nervǐ sužalojimas (2-3%),
x trauminis šokas
x riebalǐ embolija (nơra dažna, bet labai pablogina lǌžio išeitis)
x raumenǐ guoliǐ sindromas
Lǌžio gydymo komplikacijos yra sekanþios:

x Giliǐjǐ venǐ trombozơ (Didelơs rizikos lǌžis, bǌtina trombembolijǐ profilaktika)
x Nesuaugimas ir neteisingas suaugimas (5-10%)
x Infekcija (dažniausiai po atvirǐ lǌžiǐ, dažnis priklauso nuo atvirumo laipsnio)
x Kelio (reþiau klubo) sąnario kontraktǌra
x Kelio ir/ar klubo sąnario artrozơ
Konsolidacijos laikas priklauso nuo lǌžio morfologijos, aplinkiniǐ minkštǐjǐ audiniǐ bei
gretutiniǐ sužalojimǐ ir vidutiniškai sudaro 20 savaiþiǐ
104
Šlaunikaulio distalinio galo (33) lǌžiai.
Šlaunikaulio krumpliai sudaryti iš spongiozinio kaulo padengto plonu kortikalinio kaulo

sluoksneliu. Vyresniame amžiuje šios lokalizacijos kaulo kokybơ žymiai pablogơja
x Didžiausia problema – sąnarinio paviršiaus tikslus atstatymas
x Dažni A.Poplitea sužalojimai, bǌtina tikrinti periferinĊ pulsaciją
x Pagrindinis gydymo metodas – ekstramedulinơ osteosintezơ Ƴvairiomis plokštelơmis
x Konsolidacijos laikas ~ 16 savaiþiǐ (nuo 12 iki 20 savaiþiǐ)
Klasifikacija.
Pagal AO klasifikaciją galimos sekanþios lǌžio formos:
105
Mechanogenezơ.
Šlaunikaulio distalinis galas, o ypaþ jo krumpliai sudaryti daugiausia iš spongiozinio kaulo,
padengto plonu kortikalinio kaulo sluoksniu. Vyresniame amžiuje šios lokalizacijos kaulo
kokybơ žymiai pablogơja. Tai lemia, kad šios lokalizacijos lǌžiui sukelti reikalinga mažesnơ
energija, o jo konsolidacija Ƴvyksta greiþiau negu diafizơs. Dažniausias didelơs energijos traumos
mechanizmas yra eismo Ƴvykis, o dažniausias mažos energijos traumos mechanizmas – kritimas
namuose.
Epidemiologija.
Šlaunikaulio distalinio galo lǌžiai yra maždaug 10 kartǐ retesni negu šlaunikaulio proksimalinio
galo ir sudaro apie 6% visǐ šlaunikaulio lǌžiǐ. 33 lǌžiams bǌdingas bimodalinis pasiskirstymas
pagal amžiǐ ir lytƳ. Dauguma didelơs energijos lǌžiǐ Ƴvyksta vyrams nuo 15 iki 50 metǐ amžiaus,
o dauguma mažos energijos osteoporotiniǐ lǌžiǐ Ƴvyksta vyresnơms negu 50 metǐ moterims.
Klinikiniai lǌžio simptomai nơra tokie akivaizdǌs kaip esant diafizơs lǌžiams. Gali nebǌti tikrǐjǐ
lǌžio simptomǐ: krepitacijos ir patologinio judrumo. Ypaþ tai lieþia B-tipo lǌžius, kai vienas iš
krumpliǐ išlaiko nepertraukiamą kontaktą su kaulo diafize. Reikơtǐ atkreipti dơmesƳ Ƴ
netikruosius lǌžio simptomus: kelio sąnario srities patinimą ir deformaciją, girnelơs kontǌrǐ
išlyginimą, skausmingą ašinƳ apkrovimą. Prisitvirtinantys blauzdos raumenys distalinƳ fragmentą
pasuka lenkimo kryptimi, aštrǌs lǌžgaliai gali spausti ar net sužaloti pakinklio arteriją
(A.Poplitea); Nustaþius ar Ƴtariant 33 lǌžƳ bǌtina dinamikoje tikrinti periferiniǐ
kraujagysliǐ pulsaciją, o, Ƴtarus arterijos sužalojimą, daryti angiografiją.
Galutinơ diagnozơ ir lǌžio morfologija nustatoma rentgenologiškai. Rekomenduojama daryti viso
šlaunikaulio ilgio dviejǐ krypþiǐ rentgenogramas, kad nepraleisti ipsilateraliniǐ šlaunikaulio
kaklo ir diafizơs lǌžiǐ. Apie 1/3 krumpliǐ lǌžiǐ nơra pastebimi paprastose rentgenogramose,
todơl, kai Ƴtariama, kad lǌžio linija plinta Ƴ sąnarinƳ paviršiǐ, bǌtina daryti CT.
Gydymas.
Konservatyvus gydymas gali bǌti pasirinktas:
xNedislokuotiems ar mažai dislokuotiems lǌžiams
xKaip laikina ikioperacinơ lǌžgaliǐ fiksacijos priemonơ
xEsant labai rimtoms laikinoms arba pastovioms kontraindikacijoms operaciniam gydymui
(pvz. Trauminis šokas, dekompensuoti vidaus organǐ susirgimai, kraujo krešumo
sistemos sutrikimai ir pan.)
Naudojamas skeletinis tempimas praveriant vielą per Tuberositas tibiae arba kulnakaulƳ;, po 3-4
savaiþiǐ galǌnơ Ƴmobilizuojama gipso Ƴtvaru. Kartais, kai lǌžis visai be dislokacijos, iš karto
106
naudojamas Ƴmobilizacinis metodas. LǌžƳ Ƴmobilizavus pacientui leidžiama vaikšþioti su
ramentais, 3-4 mơnesius neminant ant sužalotos kojos.
Deja, konservatyvus gydymas susijĊs su ilgalaike kelio sąnario Ƴmobilizacija ir dažnai
komplikuojasi kontraktǌromis, kurios blogina paciento gyvenimo kokybĊ, o jǐ gydymas
reikalauja daug paciento bei gydymo personalo pastangǐ.
Operacinio gydymas tikslas yra: f-jos atstatymas

x Anatominis sąnarinio paviršiaus atstatymas
x Galǌnơs ašies ir ilgio atstatymas
x Ankstyvi kelio sąnario judesiai
Gali bǌti naudojami sekantys lǌžgaliǐ fiksacijos bǌdai:

1. spongioziniai sraigtai
2. ekstramedulinơ osteosintezơ Ƴvairiomis plokštelơmis
4. intramedulinơ osteosintezơ
Pavieniai spongioziniai sraigtai gali bǌti naudojami tik esant gerai kaulo kokybei izoliuotiems
krumpliǐ lǌžiams (B1 ir B3) fiksuoti. Paprastai naudojami 6,5 mm nepilno sriegio spongioziniai
sraigtai, kuriǐ turi bǌti Ƴsukama ne mažiau dviejǐ. Interfragmentinei kompresijai sukurti svarbu,
kad srieginơ dalis bǌtǐ tik tolimesniame nuo sraigto Ƴsukimo vietos fragmente.
Ekstramedulinơ osteosintezơ yra dažniausiai naudojamas bǌdas šiems lǌžiams gydyti. Ji gali
bǌti daroma su: 95° kampine plokštele, dinaminiu krumpliǐ sraigtu (DCS), rakinama arba
nerakinama kondylǐ atramine plokštele.
107
Dažniausiai naudojama fiksuoto kampo (95°) plokštelơ, kurios dvisparnơ dalis Ƴkalama Ƴ
šlaunikaulio krumplius, o diafizinơ dalis iš lateralinơs pusơs kortikaliniais ir spongioziniais
sraigtais pritvirtinama prie kaulo.
DCS-????
Išorinơ fiksacija. Kai kuriǐ didelơs energijos traumǐ atvejais, ypaþ esant atviriems lǌžiams bei
politraumai, kartais naudojama laikina kelio sąnario Ƴmobilizacija IF aparatu, o galutinơ lǌžgaliǐ
repozicija ir fiksacija atliekama tik sugijus žaizdai ar pagerơjus paciento bǌklei.
108
Intramedulinơ osteosintezơ gali bǌti daroma retrogradine IM rakinama vinimi. Ji indikuotina
suprakondyliniǐ A-tipo lǌžiǐ atveju, ypaþ A2 ir A3 atveju, reþiau naudojama paprastǐ
bikondyliniǐ (C1) lǌžiǐ fiksacijai.
Pooperacinis gydymas.
Po operacijos pacientui skiriami nuskausminamieji vaistai, antibiotikai ir patariama pradơti
lankstyti koją per kelio sąnarƳ, nors kartais, sudơtingesniǐ lǌžiǐ atveju, nuskausminimo tikslu
galǌnơ gali bǌti kelioms dienoms Ƴmobilizuojama gipso longete. Po operacijos visi pacientai
privalo vaikšþioti su 2 ramentais, operuotą koją leidžiama dalinai apkrauti. Dalinio apkrovimo
trukmơ priklauso nuo lǌžio formos:
x monokondyliniai ir paprasti bikondyliniai lǌžiai gana greitai tampa apkrovimui stabilǌs,
ir po 8-10 savaiþiǐ pacientui galima leisti pradơti vaikšþioti be ramentǐ
x suprakondyliniǐ (A-tipo) ir sudơtingesniǐ bikondyliniǐ lǌžiǐ atveju pacientui leidžiama
vaikšþioti be ramentǐ po 3-4 mơnesiǐ, o kartais (kaulo defektas, bloga kaulo kokybơ) tik
po pusơs metǐ.
Komplikacijos.
Pagrindinơs šlaunikaulio distalinơs dalies lǌžio gydymo komplikacijos yra sekanþios:
x Giliǐjǐ venǐ trombozơ
x Kelio sąnario kontraktǌra
x Nesuaugimas
x Neteisingas suaugimas
x Kelio sąnario artrozơ
gretutiniǐ sužalojimǐ ir vidutiniškai sudaro nuo 3 iki 5 mơnesiǐ. Tenka pažymơti, kad šios
lokalizacijos B-tipo ir paprasti C-tipo lǌžiai sugyja greiþiau negu A-tipo lǌžiai.
109
6. Blauzdos kaulų lūžiai
Manvilius Kocius
Blauzdikaulio proksimalinio galo (41) lǌžiai.

x Krumplio lǌžis dažnai lydimas priešingos pusơs raišþiǐ plyšimu
x Didžiausia problema – sąnarinio paviršiaus tikslus atstatymas
x Galimi A.Poplitea ir N.Peroneus sužalojimai, bǌtina tikrinti periferinĊ pulsaciją ir
nervǐ funkciją
x Pagrindinis gydymo metodas – ekstramedulinơ osteosintezơ Ƴvairiomis plokštelơmis
Klasifikacija. Pagal AO klasifikaciją galimos sekanþios lǌžio formos:
110
Mechanogenezơ.
x Galima tiesioginơ arba netiesioginơ trauma.
x Dauguma lǌžiǐ Ƴvyksta dơl varizuojanþiǐ arba valgizuojanþiǐ jơgǐ poveikio, kuriǐ metu
vienoje pusơje vyksta tempimas, o kitoje – spaudimas. Tada, ypaþ B lǌžiǐ atveju, lǌžis
lydimas priešingos pusơs šoniniǐ raišþiǐ plyšimo
x Didelơs energijos lǌžiai dažniausiai susijĊ su keliǐ eismo Ƴvykiais arba kita trauma
x Vyresniame amžiuje šios lokalizacijos kaulo kokybơ žymiai pablogơja, o osteoporotinio
kaulo lǌžis gali Ƴvykti po mažos energijos traumos. Dažniausias mažos energijos traumos
mechanizmas – kritimas namuose.
Epidemiologija.
Klinika ir diagnostika. Kliniškai pacientai skundžiasi:

x skausmais kelio sąnario srityje,
x negali lankstyti kojos per kelio sąnarƳ
x arba judesiai yra skausmingi ir riboti,
x negali atsistoti ant sužalotos kojos.
Apžiǌrint matysime netikruosius lǌžio simptomus:
x kelio sąnario srities patinimą ir deformaciją,
x girnelơs kontǌrǐ išlyginimą,
x Nustatysime skausmingą ašinƳ apkrovimą.
Tikrǐjǐ kaulǐ lǌžiǐ simptomǐ, tokiǐ kaip krepitacija, patologinis judrumas gali ir nebǌti.
Nustaþius ar Ƴtariant 41 lǌžƳ bǌtina dinamikoje tikrinti periferiniǐ kraujagysliǐ pulsaciją ir pơdos
tiesimą, o, Ƴtarus arterijos sužalojimą, daryti angiografiją. Reikơtǐ patikrinti šoniniǐ kelio
sąnario raišþiǐ stabilumą, nors,esant lǌžiui, jǐ pakenkimo diagnostika gali bǌti apsunkinta.
Literatǌroje nurodoma, kad B-tipo lǌžiǐ atveju, treþdaliui ligoniǐ bǌna priešingos pusơs
kolateraliniǐ raišþiǐ plyšimas.
Galutinơ diagnozơ ir lǌžio morfologija nustatoma rentgenologiškai. Rekomenduojama daryti
dviejǐ krypþiǐ rentgenogramas, iš jǐ Ƴvertinamos ne tik lǌžio linijos, bet ir galima sąnariniǐ
paviršiǐ impresija. (Ƴdơti pav). Pastarajai Ƴvertinti bǌtina daryti CT.
Gydymas.
Konservatyvus gydymas gali bǌti naudojamas:
x Nedislokuotiems ar mažai dislokuotiems lǌžiams
x Kaip laikina ikioperacinơ lǌžgaliǐ fiksacijos priemonơ
x Esant laikinoms arba pastovioms kontraindikacijoms operaciniam gydymui
Naudojamas skeletinis tempimas praveriant vielą per kulnakaulƳ;, po 3-4 savaiþiǐ galǌnơ
Ƴmobilizuojama gipso Ƴtvaru. Kartais, kai lǌžis visai be dislokacijos, iš karto naudojamas
111
Ƴmobilizacinis metodas. Lǌžio Ƴmobilizacija tempimu ir/ar gipsu naudojama 8-10 savaiþiǐ, po to
skiriama judesiǐ terapija. Pacientui leidžiama vaikšþioti su ramentais 3-4 mơnesius neminant ant
sužalotos kojos. Galǌnơs Ƴmobilizacija gali bǌti naudojama ir po operacinio gydymo, kai
operacijos metu nustatomas kelio sąnario šoniniǐ raišþiǐ pakenkimas.
Konservatyvus gydymas susijĊs su ilgalaike kelio sąnario imobilizacija ir dažnai komplikuojasi
kontraktǌromis, todơl senesnio amžiaus pacientams po mažos energijos traumǐ judesiǐ terapija
pradedama jau po 6-8 savaiþiǐ
Operacinio gydymas tikslas yra:
x Anatominis sąnarinio paviršiaus atstatymas
x Galǌnơs ašies ir ilgio atstatymas
x Kelio sąnario stabilumo atstatymas
x Ankstyvi kelio sąnario judesiai
Indikacijos operaciniam gydymui:

x Atviri lǌžiai
x Magistraliniǐ kraujagysliǐ sužalojimas
x Raumenǐ guoliǐ (kompartment) sindromas
x Sąnarinis lǌžis su didesniu negu 5mm sąnarinio paviršiaus poslinkiu, taþiau
jauniems ir aktyviems pacientams jau 2mm poslinkis nơra toleruojamas
Gali bǌti naudojami sekantys lǌžgaliǐ fiksacijos bǌdai:

1. spongioziniai sraigtai
2. ekstramedulinơ osteosintezơ Ƴvairiomis plokštelơmis
3. išorinơ fiksacija ( su kelio sąnario fiksacija arba be jos)
4. aukšþiau minơtǐ bǌdǐ kombinacija
Pavieniai spongioziniai sraigtai gali bǌti naudojami tik esant gerai kaulo kokybei izoliuotiems
krumpliǐ lǌžiams (B1) fiksuoti. Paprastai naudojami 6,5 mm nepilno sriegio spongioziniai
sraigtai, kuriǐ turi bǌti Ƴsukama ne mažiau dviejǐ. Interfragmentinei kompresijai sukurti svarbu,
kad srieginơ dalis bǌtǐ tik tolimesniame nuo sraigto Ƴsukimo vietos fragmente. Kartais ties
atlǌžusio kondylo viršune Ƴsukamas kortikalinis sraigtas, kuris neutralizuoja šlyties jơgas ir
neleidžia kondylui dislokuotis.
112
Ekstramedulinơ osteosintezơ yra dažniausiai naudojamas bǌdas šiems
lǌžiams gydyti. Ji gali bǌti daroma su:
x T arba L formos atraminơmis plokštelơmis,
x atramine plokštele, kuri pagal kontǌrą yra skirtinga kairiam ir dešiniam kaului
x rakinama atramine plokštele.
Operacijos metu stengiamasi kaip galima mažiau sutrikdyti kaulo kraujotaką bei papildomai
nežaloti minkštǐjǐ audiniǐ. Operaciją rekomenduojama daryti UR + VF bǌdu. Lǌžgaliai
reponuojami uždaru bǌdu ant ortopedinio stalo arba žymiai dažniau naudojamas laikinas išorinis
fiksatorius, kuriuo galǌnơ ištempiama ir lǌžgaliai, veikiami prisitvirtinusiǐ raišþiǐ, pasislenka Ƴ
anatomiškai labiau priimtiną padơtƳ. Toks repozicijos bǌdas dar vadinamas „ligamentotaxis“.
Lǌžgaliǐ repozicija kontroliuojama portatyviniu rentgeno aparatu. Reponuoti lǌžgaliai laikinai
fiksuojami Kiršnerio virbalais, kurie praveriami per odą. Tada atliekama pagrindinơ osteosintezơ
aukšþiau minơtais implantatais, kurie prie kaulo tvirtinami minimaliai skeletuojant kaulą ir
tausojant aplinkinius audinius
113
114
Esant sąnarinio paviršiaus impresijai
(B2, B3, C3) Ƴspausta kremzlơ iškeliama
kaulo metafizơje pragrĊžus skylĊ ir iš
apaþios ją pakeliant specialiu instru-
mentu buku galu. Kaulinis defektas po
kremzle užpildomas spongioziniu kaulu,
paimtu iš klubakaulio sparno (autospon-
gioplastika). Lǌžgaliai fiksuojami.
Nesant galimybơs padaryti uždarą repoziciją, lǌžgaliai reponuojami ir fiksuojami atviru bǌdu.
Išorinơ fiksacija.
Kai kuriǐ didelơs energijos traumǐ atvejais, ypaþ esant atviriems lǌžiams bei politraumai, kartais
naudojama laikina kelio sąnario Ƴmobilizacija IF aparatu, o galutinơ lǌžgaliǐ repozicija ir
fiksacija atliekama tik sugijus žaizdai ar pagerơjus paciento bǌklei. Šiuo atveju išorinis
fiksatorius montuojamas taip, kad laikinai Ƴmobilizuojamas kelio sąnarys.
IF kaip pagrindinis gydymo metodas naudojama tik sudơtingǐ (C2, C3) lǌžiǐ bei esant minkštǐjǐ
audiniǐ problemoms atvejais. Išorinis fiksatorius montuojamas be kelio sąnario Ƴmobilizacijos
arba pradžioje sumontuojamas su kelio sąnario Ƴmobilizacija, o po kurio laiko (4-8 savaiþiǐ)
kelio sąnarys atlaisvinamas, bet likusi IF dalis paliekama iki pilnos konsolidacijos.
115
Blauzdikaulio diafizơs (42) lǌžiai.
x Dažniausiai sužalojamas ilgasis vamzdinis kaulas

x Iš priekio blogai padengtas minkštaisiais audiniais, todơl dažni atviri lǌžiai. Jǐ
gijimas labiau komplikuotas.
x Dažniausia komplikacija – raumenǐ guoliǐ (kompartment) sindromas. Esant
Ƴtarimui, bǌtina daryti ankstyvas fasciotomijas
x Kraujo netekimas iki 1,5 litro, bǌtina adekvati infǌzinơ terapija
x Pagrindiniai gydymo metodai – ekstramedulinơ osteosintezơ plokštele ir
intramedulinơ osteosintezơ rakinama vinimi.
Klasifikacija. Pagal lǌžio morfologija galimos Ƴvairios lǌžio formos, kurios pagal AO
klasifikacija skirstomos sekanþiai:
116
Mechanogenezơ.
Blauzdikaulis yra labiausiai eksponuotas žmogaus kaulas. Priekinơje dalyje blauzdikaulis nơra
dengiamas raumenǐ, o randasi iš karto po oda. Todơl kiekvienas jo lǌžis gali bǌti susijĊs su odos
pažeidimu. Blauzdos kaulai gali lǌžti dơl Ƴvairiausiǐ priežasþiǐ, kurios gali bǌti skirstomos Ƴ:
x TiesioginƳ smǌgƳ
x Forsuotą blauzdos lenkimą
x IšilginƳ apkrovimą (pvz. nušokus iš aukštai)
x Sukimą
Epidemiologija.
Blauzdos kaulǐ lǌžis yra dažniausias ilgǐjǐ vanzdiniǐ kaulǐ diafizơs lǌžis ir sudaro beveik 20%
pacientǐ, patenkanþiǐ Ƴ Lietuvos traumatologijos skyrius. Literatǌroje nurodomas šiǐ lǌžiǐ
dažnis yra 1 lǌžis 1.000 gyventojǐ per metus. (Palyginimui – šlaunikaulio diafizơs lǌžiai Ƴvyksta
beveik 10 kartǐ reþiau). Dauguma jǐ – jauni, darbingo amžiaus pacientai patyrĊ didelơs energijos
traumas.
Ʋvykus blauzdikaulio kǌno lǌžiui diagnostika nơra sunki, nes lengvai nustatomi tikrieji lǌžio
simptomai:
x Galǌnơs deformacija
x Patologinis judrumas
x Lǌžgaliǐ krepitacija
Neretai pro odą galima þiuopti dislokuotus lǌžgalius, o jei lǌžis atviras – net matyti juos.
Nepaisant gana aiškios simptomatikos, bǌtina daryti dviejǐ krypþiǐ rentgenogramas, apimanþias
bent vieną sąnarƳ. Tai leidžia Ƴvertinti lǌžio pobǌdƳ, lǌžgaliǐ dislokacijos laipsnƳ ir padeda
planuojant gydymo taktiką,
Visais atvejais bǌtina Ƴvertinti minkštǐjǐ audiniǐ bǌklĊ ir patikrinti periferiniǐ kraujagysliǐ
(A.dorsalis pedis, A.tibialis posterior) pulsaciją. Esant Ƴtarimui reikia daryti angiografinƳ tyrimą.
Magistraliniǐ nervǐ sužalojimai nơra dažna blauzdos kaulǐ lǌžio komplikacija, vis dơl to
kiekvieno lǌžio atveju bǌtina patikrinti jutiminĊ ir motorinĊ Ƴnervaciją.
Blauzdos kaulǐ lǌžiai neretai komplikuojasi raumenǐ guoliǐ sindromu, todơl bǌtina Ƴvertinti visǐ
4 blauzdos raumenǐ guoliǐ bǌklĊ. Dažniausiai pažeidžiamas priekinis blauzdos kompartmentas.
Esant mažiausiam Ƴtarimui (stiprǌs blauzdos skausmai, negalima arba apsunkinta aktyvi pơdos
ekstenzija, skausminga pasyvi ekstenzija) reikia daryti ankstyvas (iki 6 val.) diagnostines
fasciotomijas.
Gydymas.
Ʋvykus uždaram blauzdikaulio diafizơs lǌžiui, hematoma gali siekti nuo 0,5 iki 1,5 litro, todơl
bǌtina adekvati infǌzinơ terapija.
Konservatyvus blauzdos kaulǐ diafizơs lǌžiǐ gydymas naudojamas tik išimtinais atvejais:
x Vaikams ir paaugliams
x Lǌžis be žymesnio lǌžgaliǐ poslinkio
x Kaip laikina ikioperacinơ lǌžgaliǐ fiksacijos priemonơ, jei pacientas operuojamas ne
traumos dieną
x Esant labai rimtoms laikinoms arba pastovioms kontraindikacijoms operaciniam gydymui
(pvz. Trauminis šokas, odos patinimas, pǌslơs, dekompensuoti vidaus organǐ susirgimai,
kraujo krešumo sistemos sutrikimai ir pan.)
117
Esant šiems išimtiniams atvejams naudojamas skeletinis tempimas arba galǌnơs Ƴmobilizacija.
Ʋmobilizacinis metodas dažniausiai naudojamas, jei lǌžis yra be poslinkio. Pradžioje naudojama
gipso longetơ, o, atslǌgus tinimui, po 6-10 dienǐ galǌnơ Ƴmobilizuojama cirkuliariniu gipsu arba
blauzdos Ƴtvaru. Trakcinis metodas taikomas praveriant vielą per kulnakaulƳ; jei konservatyvus
gydymas tĊsiamas iki pilno sugijimo, po 3-4 savaiþiǐ galǌnơ Ƴmobilizuojama gipso Ƴtvaru.
Galǌnơs Ƴmobilizacija tĊsiama iki 16 savaiþiǐ nuo traumos.
Kai kuriose šalyse iki šiol propaguojamas funkcinis Ƴmobilizacinis metodas, kuris pagal jƳ
pasiǌliusio autoriaus pavarde vadinamas Sarmiento metodu. Jo esmơ yra ta, kad blauzda
Ƴmobilizuojama individualiu suvarstomu Ƴtvaru, kuris apima tiktai blauzdą, bet neƳmobilizuoja
nei kelio nei þiurnos sąnario. Šiame Ƴtvare galimas nedidelis šoninis lǌžgaliǐ poslinkis, bet
išsaugota gretimǐ sąnariǐ funkcija teigiamai veikia lǌžio konsolidaciją.
Operacinis gydymas yra pagrindinis blauzdikaulio diafizơs lǌžiǐ gydymo metodas. Gali bǌti
naudojami sekantys lǌžgaliǐ fiksacijos bǌdai:
1. ekstramedulinơ osteosintezơ plokštele
2. intramedulinơ osteosintezơ rakinama vinimi
Ekstramedulinơ osteosintezơ plokštelơmis bei IM osteosintezơ rakinama vinimi yra

pagrindiniai blauzdos kaulǐ diafizơs lǌžiǐ gydymo metodai. Osteosintezơ plokštele dažniausiai
daroma AR+VF bǌdu, taþiau pastaruoju metu paplito ir UR+VF bǌdas, kai lǌžgaliai reponuojami
uždaru bǌdu ant ortopedinio stalo, o plokštelơ Ƴstatoma ir sraigtai Ƴsukami per nedidelius
pjǌvelius. Dažniausiai naudojamos dinaminơs kompresijos plokštelơs (DCP).
Intramedulinơ osteosintezơ rakinama vinimi dažniausiai naudojama uždarǐ blauzdikaulio

vidurinio treþdalio lǌžiǐ atveju. Operacija daroma UR bǌdu, kai lǌžgaliai reponuojami uždaru
bǌdu, o intramedulinơ vinis Ƴ blauzdikaulƳ Ƴstatoma rentgeno kontrolơje pro angą, padarytą 2-3cm
virš tuberositas tibiae. Gali bǌti naudojamos storesnơs vinys, tada blauzdikaulio kanalas
grĊžiamas, arba plonesnơs vinys, kai kanalas praktiškai neplatinamas. Specialiu Ƴtaisu, kuris
montuojamas prie vinies, rentgeno kontrolơje surandamos ir pragrĊžiamos skylơs kaule
rakinamiems sraigtams. Ʋsukami proksimaliniai ir distaliniai rakinami sraigtai.
118
Išorinơ fiksacija. Blauzdikaulis - pati geriausia lokalizacija išorinei fiksacijai, todơl
indikacijos šiam metodui, lyginant su kitǐ lokalizacijǐ lǌžiais, yra žymiai praplơstos. Jis
taikomas esant:
x II - III laipsnio atviriems lǌžiams
x Politraumai
x Kontraindikacijoms VF (pvz. pǌlingi procesai operuojamoje galǌnơje)
x Sunkiai paciento bǌklei
Gydant blauzdos kaulǐ lǌžius prioritetas teikiamas blauzdikauliui, taþiau negalima visiškai
ignoruoti šeivikaulio. Biomechaniškai Ƴrodyta, kad šeivikauliui tenka 1/6 ašinio blauzdos
apkrovimo. Kuo distaliau yra šeivikaulio lǌžis, tuo didesnơ jo reikšmơ blauzdos stabilizacijai.
Todơl esant abiejǐ blauzdos kaulǐ lǌžiui, kai šeivikaulis lǌžĊs distalinơje dalyje,
rekomenduojama atlikti ir šeivikaulio osteosintezĊ. Tuo tarpu, šeivikaulio lǌžiai proksimalinơje
dalyje dažniausiai papildomai nefiksuojami.
Komplikacijos.
Pagrindinơs blauzdikaulio diafizơs lǌžio komplikacijos yra:
x magistraliniǐ kraujagysliǐ ir nervǐ sužalojimas (1-2%),
x trauminis šokas
x riebalǐ embolija (nơra dažna, bet labai pablogina lǌžio išeitis)
x raumenǐ guoliǐ sindromas
119
Lǌžio gydymo komplikacijos yra sekanþios:
x Giliǐjǐ venǐ trombozơ (Didelơs rizikos lǌžis, bǌtina trombembolijǐ profilaktika)
x Nesuaugimas ir neteisingas suaugimas (5-10%)
x Kelio sąnario kontraktǌra
x Kelio ir/ar þiurnos sąnario artrozơ
gretutiniǐ sužalojimǐ ir vidutiniškai sudaro 16 savaiþiǐ. Po atvirǐ lǌžiǐ nesuaugimai gana dažni,
kas treþiam pacientui reikalingos antrinơs chirurginơs intervencijos (reosteosintezơ, kaulinơ
plastika, odos plastika).
120
Blauzdikaulio distalinio galo (43) lǌžiai (pilon lǌžiai)
x Didelơs kinetinơs energijos trauma
x Dažni aplinkiniǐ audiniǐ sužalojimai
x Pilon tipo lǌžiǐ gydymo rezultatai priklauso nuo lǌžgaliǐ repozicijos, sąnarinio
paviršiaus atstatymo kokybơs ir minkštǐjǐ audiniǐ bǌklơs
x Dažna potrauminơ þiurnos sąnario artrozơ
x Konsolidacijos laikas 16 - 18 sav.
Žodis “pilon” prancǌzǐ kalboje reiškia grǌstuvą. Dažniausiai tokio tipo lǌžiai Ƴvyksta dơl
didelơs energijos traumos, kuomet yra sutraiškoma distalinơ blauzdikaulio dalis ir
pažeidžiamas þiurnos sąnarys. Esant pilon tipo lǌžiui dažniausiai lǌžta ir šeivikaulio distalinơ
dalis.
Lǌžis dažniausiai Ƴvyksta dơl didelơs energijos traumos, pagrindinơs priežastys yra kritimas iš
aukšþio, autoƳvykis, slidinơjimo trauma.
Rizikos faktoriai
x Amžius – dažniausiai pilon tipo lǌžiai Ƴvyksta 35 – 40 m amžiuje. Labai retai
vaikams ir vyresnio amžiaus žmonơms.
x Lytis – vyrams diagnozuojama 3 kartus dažniau nei moterims.
Klasifikacija.
Pagal lǌžio morfologija galimos Ƴvairios lǌžio formos, kurios pagal AO klasifikacija
skirstomos:
121
Klinika
x Stiprus pažeistos þiurnos ir blauzdikaulio apatinio galo skausmas
x Ryškus apatinơs blausdos dalies minkštǐjǐ audiniǐ tinimas
x Poodinơ kraujosrǌva
x Skausminga palpacija
x Negali priminti pažeistos kojos
x ýiurnos deformacija
Diagnostika
Anamnezơ. Labai svarbu išsiaiškinti traumos mechanizmą, didelơs energijos trauma su ašine
kompresija veikianþia Ƴ blauzdikaulio distalinio galo sąnarinƳ paviršiǐ (pvz.: kritimas iš
aukšþio) sužaloja metafizĊ ją Ƴspausdama ir tokiu bǌdu atsiranda kaulo defektas.
122
Klinika.
Labai svarbu Ƴvertinti minkštǐjǐ audiniǐ bǌklĊ, jǐ pažeidimą, pơdos motoriką, jutimus ir
kraujotaką. Atkreipti dơmesƳ Ƴ galimus raumenǐ guolio sindromo simptomus. Diagnostikai
labai daug informacijos suteikia klinikinis Ƴvertinimas, kuris aprašytas aukšþiau.
Standartiškai atliekamos dviejǐ krypþiǐ distalinơs blauzdos ir þiurnos rentgenogramos
suteikia daug informacijos, taþiau esant pilon tipo kompleksiniam lǌžiui reikalinga daugiau
informacijos apie þiurnos sąnarƳ. Todơl rekomenduojama atlikti kompiuterinĊ tomografiją
arba KT su 3D rekonstrukcijomis. Magnetinio rezonans tyrimas kasdieninơje praktikoje
netaikomas.
Gydymas
Pilon tipo lǌžiǐ gydymo rezultatai priklauso nuo lǌžgaliǐ repozicijos, sąnarinio paviršiaus
atstatymo kokybơs ir minkštǐjǐ audiniǐ bǌklơs.
Konservatyvus
Indikacijos:
x Lǌžis su minimaliu poslinkiu
x Netinkama bendra ligonio bǌklơ operaciniam gydymui
x Laikinas gydymo metodas iki vơlesnio galutinio chirurginio gydymo (pvz.: dơl
blogos minkštǐjǐ audiniǐ bǌklơs)
Dažniausiai pilon tipo lǌžiai gydomi chirurgiškai, labai retai esant stabiliems lǌžiams taikoma
imobilizacija gipso longete kaip galutinƳ gydymo metodą. Taikant imobilizaciją gipso longete
negalime užtikrinti pakankamai stabilios imobilizacijos, sunku kontroliuoti ir vertinti
minkštǐjǐ audiniǐ bǌklĊ, pavojinga laiku nepastebơti raumenǐ guolio sindromo.
Kitas konservatyvus gydymo metodas yra skeletinis tempimas, šis gydymo metodas
dažniausiai taikomas laikinai esant dideliam minkštǐjǐ audiniǐ tinimui, dơl kurio pavojinga
taikyti vidinĊ osteosintezĊ arba dơl ligonio bendros bǌklơs, kuomet chirurginơ intervencija
kontraindikuotina.
Chirurginis gydymas
Pilon tipo lǌžiai dažniausiai gydomi chirurgiškai, konservatyvus gydymas taikomas tik
laikinai. Nuo minkštǐjǐ audiniǐ bǌklơs priklauso operacijos tipas ir laikas. Nesudơtingiems
lǌžiams esant gerai minkštǐjǐ audiniǐ bǌklei rekomenduojama atlikti galutinĊ vidinĊ
osteosintezĊ per 6-8 val. Esant kontraindikacijoms galutinei vidinei osteosintezei lǌžis
fiksuojamas laikinai, o galutinơ sintezơ atliekama po 7-10 dienǐ.
123
Išorinơ fiksacija - vienas iš chirurginio gydymo bǌdǐ taikomas kaip laikinas gydymo
metodas, esant atviram lǌžiui, blogai minkštǐjǐ audiniǐ bǌklei ir esant magistraliniǐ
kraujagysliǐ sužalojimams. Išorinơ fiksacija atliekama lǌžgalius reponuojant uždarai ir
fiksuojant su žiediniu aparatu arba strypiniu aparatu.
Išorinơ fiksacija yra stabiliausias laikinos fiksacijos metodas, leidžia lengvai Ƴvertinti ir
stebơti minkštǐjǐ audiniǐ bǌklĊ, gydyti žaizdas esant atviram lǌžiui.
Atvira repozicija ir vidinơ osteosintezơ

Tai dažniausiai taikomas chirurginis metodas kaip galutinơ fiksacija pilon tipo lǌžiams.
Indikacijos:
x Sąnarinio paviršiaus lǌžiai su poslinkiu
x Daugiaskeveldriniai lǌžiai su poslinkiu
x Gera minkštǐjǐ audiniǐ bǌklơ
Pilon tipo lǌžiǐ vidinơ osteosintezơ atliekama atraminơmis, sraigtus užrakinanþiomis arba
kombinuotomis plokštelơmis. Keturi pagrindiniai principai siekiami atliekant vidinĊ
osteosintezĊ yra 1) šeivikaulio anatominơ repozicija, 2) blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus
anatominis atstatymas, 3) autospongioplastika, 4) lǌžgaliǐ fiksacija plokštele.
Ligoniui operuotą koją po operacijos imobilizuojama gipso longete 90 laipsniǐ dorsofleksijos
padơtyje, kad išvengtume pơdos equinus pozicijos. Priklausomai nuo lǌžio sudơtingumo ir
fiksacijos stabilumo chirurgas po 5-7 d. gali leisti ligoniui dalinai priminti 10 – 15 kg svoriu.
124
Komplikacijos
x Odos nekrozơ
x Lǌžio nesugijimas
x ýiurnos sąnario artrozơ
x Ydingai sugijĊs lǌžis (deformacija)
x Konstrukcijǐ migracija
Konsolidacijos laikas, prognozơ

Priklausomai nuo klinikinkiǐ ir rentegnogramose matomǐ konsolidacijos požymiǐ ligoniui
pilnu svoriu leidžiama minti po 8-10 sav. Pilna konsolidacija Ƴvyksta vidutiniškai per 4-5
mơn.Geri funkciniai rezultatai stebimi 60-80 % ligoniǐ. Stebima tiesioginơ koreliacija tarp
anatominơs þiurnos sąnario repozicijos ir gerǐ atokiǐ rezultatǐ. Literatǌros duomenimis po
pilon tipo lǌžiǐ dơl potrauminơs þiurnos sąnario artrozơs artrodezơ atliekama nuo 3 iki 27 %
ligoniǐ. Pilon tipo sugijimo rezultatai priklauso nuo trijǐ pagrindiniǐ faktoriǐ:
1. Traumos metu veikianþios jơgos stiprumo, lǌžio tipo ir minkštǐjǐ audiniǐ pažeidimo
2. Chirurgo patirties ir galimybiǐ
3. Ligonio bendros bǌklơs, rekomendacijǐ laikymosi.
125
Kulkšniǐ (44) lǌžiai.
x Dažnai sutinkama patologija. 174 lǌžiai 100.000 gyventojǐ per metus

x Diagnostikos, klasifikacijos, gydymo taktikos ir prognozơs raktas – šeivikaulio
lǌžio aukštis
x Konsolidacijos laikas nuo 6 iki 16 savaiþiǐ
Epidemiologija.
Literatǌroje nurodomas šiǐ lǌžiǐ dažnis yra 174 lǌžiai 100.000 gyventojǐ per metus. 2/3 visǐ
lǌžiǐ sudaro izoliuoti lateralinơs kulkšnies lǌžiai, 1/4 – bimaleolariniai, o likusius 7% sudaro
taip vadinami trimaleolariniai lǌžiai. Atviri lǌžiai yra reti ir sudaro tik apie 2% visǐ kulkšniǐ
lǌžiǐ. Rizika patirti kulkšniǐ lǌžƳ vyrams yra didesnơ iki 60 metǐ, o moterims – vyresnơms
negu 50 metǐ.
Mechanogenezơ.
Kulkšniǐ lǌžiai gali Ƴvykti dơl tiesioginơs traumos (Suspaudimas, tiesioginis smǌgis), taþiau
daug dažniau Ƴvyksta dơl netiesioginơs traumos – forsuotos pơdos supinacijos arba pronacijos.
Tokios traumos metu šokikaulis panyra þiurnos sąnario taip vadinamoje „šakutơje“, kurią
sudaro blauzdikaulio sąnarinis paviršius, medialinơ kulkšnis ir šeivikaulis. PanirĊs šokikaulis
atplơšia šeivikaulƳ nuo blauzdikaulio, plyšta sindesmozơ, o, jei trauma tĊsiasi, plyšta
Membrana interossea. Pơdos supinacijos metu lǌžta medialinơ kulkšnis, o neretai ir
blauzdikaulio užpakalinis kraštas
Klasifikacija.
„Raktas“ kulkšniǐ lǌžiǐ klasifikacijai yra lateralinơs kulkšnies arba šeivikaulio lǌžs. Kuo
šeivikaulio lǌžis aukštesnis, tuo didesnis sužalojimo sunkumas. Pagal lǌžio morfologija
galimos Ƴvairios lǌžio formos, kurios pagal AO klasifikacija skirstomos sekanþiai:
126
a b c
Pav, Nr. A-tipo sužalojimas. Dơl pơdos supinacijos ir šokikaulio panirimo þiurnos sąnario
šakutơje gali Ƴvykti vienas iš šiǐ variantǐ: a) lateralinio þiurnos sąnario raišþiǐ komplekso
plyšimas be kaulǐ lǌžiǐ; b) avulsinis A tipo lateralinơs kulkšnies lǌžis žemiau sąnarinio tarpo;
c) avulsinis A tipo lateralinơs kulkšnies lǌžis sąnarinio tarpo lygyje su šlytiniu medialinơs
kulkšnies lǌžiu bei blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus Ƴspaudimu. Šio tipo sužalojimǐ atveju
sindesmozơ ir tarpkaulinơ membrana nesužalojamos.
Pav. Nr. B-tipo sužalojimas. Ʋstrižinis distalinio šeivikaulio galo lǌžis, einantis nuo sąnarinio
plyšio lygio aukštyn ir Ƴ užpakalinĊ pusĊ. Jei šokikaulio rotacija tĊsiasi, šokikaulis dislokuojasi
Ƴ užpakalinĊ pusĊ ir atlaužia blauzdikaulio posterolateralinƳ kraštą (Folkmano [Volkmann]
trikampis). Medialinơ pusơ gali likti intaktiška, gali plyšti Lig. Deltoideum arba Ƴvykti
skersinis medialinơs kulkšnies lǌžis.
127
Pav. Nr. C-tipo sužalojimas. Šokikauliui dislokuojantis Ƴ lateralinĊ pusĊ pirmiausia
sužalojamos medialinơs struktǌros: Ƴvyksta Lig.Deltoideum plyšimas arba avulsinis
medialinơs kulkšnies lǌžis. Lateralinơje pusơje plyšta priekinơ ir užpakalinơ Syndesmosis
tibiofibularis , Ƴvyksta šeivikaulio lǌžis virš sindesmozơs ir Membrana interossea
plyšimas. Kuo aukštesnis šeivikaulio lǌžis, tuo didesnis Membrana interossea sužalojimas.
Klinika ir diagnostika. Ʋvykus kulkšniǐ lǌžiui diagnostika dažniausiai nơra sunki, nes
lengvai nustatomi lǌžio simptomai:
x ýiurnos sąnario srities deformacija (ypaþ, jei yra pơdos panirimas)
x Patinimas
x Lǌžgaliǐ krepitacija (ne visada)
x Skausmingi ir riboti þiurnos sąnario judesiai.
Neretai pro odą galima þiuopti dislokuotus lǌžgalius, o jei lǌžis atviras – net matyti juos.
Taþiau, kai pacientas kreipiasi praơjus nemažai laiko po traumos, dơl ryškaus audiniǐ patinimo
(kartais susidaro net pǌslơs), nei deformacijos nei, tuo labiau, krepitacijos nustatyti negalima.
Nepaisant gana aiškios simptomatikos, visais atvejais bǌtina daryti dviejǐ krypþiǐ
rentgenogramas. Tai leidžia Ƴvertinti lǌžio pobǌdƳ, lǌžgaliǐ dislokacijos laipsnƳ ir padeda
planuojant gydymo taktiką. Rentgenogramose bǌtina Ƴvertinti ne tik matomus lǌžius, bet ir
þiurnos sąnario simetriškumą bei šeivikaulio ilgƳ. Tam daromos rentgenogramos 20º vidinơs
rotacijos padơtyje.
128
Pav. Nr. ýiurnos sąnario rentgenologinis Ƴvertinimas. a) normali þiurnos sąnario priekinơ
rentgenograma, padaryta esant pơdai 20º vidinơs rotacijos padơtyje. Matyti vienodo ploþio,
simetriškas sąnarinis tarpas tarp šokikaulio ir „šakutĊ“ sudaranþiǐ blauzdikaulio sąnarinio
paviršiaus bei medialinơs ir lateralinơs kulkšnies; a¹) matyti praplatơjĊs tarpas tarp šokikaulio
ir šeivikaulio bei nutrǌkstantis sąnarinio plyšio kontǌras, kurie nurodo, kad yra B-tipo
kulkšniǐ lǌžis su šeivikaulio sutrumpơjimu.
Gydymas. Pasirenkant gydymo metodą reikia atsižvelgti Ƴ:

x lǌžio tipą,
x „šakutơs“ stabilumą,
x sąnariniǐ paviršiǐ kongruentiškumą
x lǌžgaliǐ poslinkƳ,
xminkštǐjǐ audiniǐ bǌklĊ
Konservatyviai gydomi:
x Izoliuoti A-tipo distalinio šeivikaulio lǌžiai,
x Izoliuoti B-tipo lǌžiai be poslinkio,
x Esant laikinoms arba pastovioms kontraindikacijoms operaciniam gydymui (pvz.
Trauminis šokas, odos patinimas, pǌslơs, dekompensuoti vidaus organǐ susirgimai,
kraujo krešumo sistemos sutrikimai ir pan.)
Esant šiems išimtiniams atvejams naudojamas skeletinis tempimas arba galǌnơs Ƴmobilizacija.
Ʋmobilizacinis metodas dažniausiai naudojamas, jei lǌžis yra be poslinkio. Pradžioje
naudojama gipso longetơ, o, atslǌgus tinimui, po 6-10 dienǐ galǌnơ Ƴmobilizuojama
cirkuliariniu gipsu arba blauzdos Ƴtvaru. Trakcinis metodas taikomas praveriant vielą per
kulnakaulƳ; jei konservatyvus gydymas tĊsiamas iki pilno sugijimo, po 3-4 savaiþiǐ galǌnơ
Ƴmobilizuojama gipso Ƴtvaru. Galǌnơs Ƴmobilizacija tĊsiama iki 16 savaiþiǐ nuo traumos.
Operuojami:
x Visi C-tipo lǌžiai,
x Visi abiejǐ kulkšniǐ lǌžiai 129
x Visi dislokuoti B-tipo lǌžiai
kulnakaulƳ; jei konservatyvus gydymas tĊsiamas iki pilno sugijimo, po 3-4 savaiþiǐ galǌnơ
Ƴmobilizuojama gipso Ƴtvaru. Galǌnơs Ƴmobilizacija tĊsiama iki 16 savaiþiǐ nuo traumos.
Operuojami:
x Visi C-tipo lǌžiai,
x Visi abiejǐ kulkšniǐ lǌžiai
x Visi dislokuoti B-tipo lǌžiai
. Gali bǌti naudojami sekantys lǌžgaliǐ fiksacijos bǌdai:

1. ekstramedulinơ šeivikaulio osteosintezơ pusapvalia plokštele,
2. medialinơs kulkšnies osteosintezơ sraigtais arba vieline „aštuoniuke“,
3. šeivikaulio fiksacija prie blauzdikaulio poziciniu sraigtu
Šeivikaulio osteosintezơ pusapvalia plokštele yra pagrindinis kulkšniǐ operacinio gydymo

metodas, ypaþ B-tipo lǌžiǐ atvejǐ. Fiksavus šeivikaulio lǌžƳ, atstatomas þiurnos sąnario
„šakutơs“ stabilumas. (Pav. Nr. a,b)
Medialinơs kulkšnies lǌžis dažniausiai fiksuojamas 2 maleolariniais ar kortikaliniais
sragtais arba veline „aštuoniuke“. (Pav. Nr. c,d).
Jei po šeivikaulio osteosintezơs esant C-tipo lǌžiui, konstatuojamas liekamasis
sindesmozơs nestabilumas didesnis negu 2mm, naudojama šeivikaulio fiksacija prie
blauzdikaulio 1 arba 2 taip vadinamais “poziciniais” sraigtais. Šios fiksacijos metu kompresija
nenaudojama, todơl ji atliekama pilno sriegio kortikaliniais sraigtais. (Pav. Nr. )
Esant atviriems lǌžiams arba blogai minkštǐjǐ audiniǐ bǌklei, kulkšniǐ lǌžiai gali bǌti
gydomi išorinơs fiksacijos metodais.
Pav. Nr. a,b lateralinơs kulkšnies lǌžis fiksuotas pusapvalia maleoliarine plokštele; c)
medialinơs kulkšnies osteosintezơ vieline „aštuoniuke“; d) medialinơs kulkšnies osteosintezơ
maleoliariniais sraigtais.
130
medialinơs kulkšnies osteosintezơ vieline „aštuoniuke“; d) medialinơs kulkšnies osteosintezơ
maleoliariniais sraigtais.
Pav. Nr. Šeivikaulio fiksacija 2 poziciniais sraigtais.
Konsolidacijos laikas labiausiai priklauso nuo lǌžio morfologijos.

x A-tipo lǌžiai sugyja per 4-6 sav.
x B-tipo lǌžai sugyja per 8-10 sav.
x C-tpo lǌžiǐ konsolidacijos laikas 12-16 savaiþiǐ.
Komplikacijos
x Sulơtinta konsolidacija
x Pseudoartrozơ
x ýiurnos sąnario judesiǐ apribojimas
x ýiurnos sąnario artrozơ
x Po operacinio gydymo galimos pǌlingos komplikacijos
131
7. Stuburo slankstelių lūžiai
I.Šatkauskas
Igoris Šatkauskas
STUBURO KRŪTININĖS IR JUOSMENINĖS DALIES SUŽALOJIMAI
DEFINICIJA
Stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies slankstelių ir/ar jų jungčių sužalojimas su ar be

nervinių struktūrų sužalojimo.
Dažniausiai traumuojama stuburo torakolumbalinė dalis nuo Th11 iki L2 slankstelio. Apie
10-30% stuburo lūžių yra lydimi įvairių neurologinių komplikacijų [1-2].
KLINIKINĖ ANATOMIJA
Klinikinėje praktikoje stubure išskiriamas atskiras klinikinis anatominis vienetas- stuburo
judesio segmentas, kurį sudaro du slanksteliai ir juos jungiančios anatominės struktūros
(1 pav.). Taip pat stuburas dalinamas į dvi kolonas: priekinę (kompresinių jėgų atsvara)
ir užpakalinę (tempimo jėgų atsvara) (1 pav.).
1pav. [3] Stuburo judesio segmentas, priekinė ir užpaklinė kolonos

.
1 pav. Stuburo segmentas
padalintas į dvi kolonas. Priekinę
koloną (A) sudaro: priekinis (1) ir
užpakalinis (4) išilginiai raiščiai,
tarpslankstelinis diskas (2) bei
slankstelio kūnas (3). Užpakalinė
kolona (B) sudaryta iš slankstelio
lanko (5), tarpslankstelinių sąnarių
(7), tarpketerinio (8) ir antketerinio
(9) raiščių ir geltonojo raiščio (6).
132
TRAUMOS MECHANIZMAS
Stuburo judesio segmento anatominės struktūros sužalojamos veikiant:

a) kompresinėms, b) tempimo, c) rotacinėms jėgoms atskirai ar jų kombinacijai.
Dažiausiai stuburas traumuojamas krentant iš aukščio, kai kompresinių jėgų veikiamas
lūžta slankstelio kūnas. Stuburą lenkiant į priekį, priekinę koloną sužaloja kompresinės, o
užpakalinę- tempimo jėgos. Taip atsitinka, kai pacientas autoįvykio metu, veikiamas
didelės kinetinė energijos staiga susilenkia (2 pav.) arba, kai stuburas yra sulenkiamas
užkritus sunkiam svoriui.
2 pav. Stuburo lūžio mechanizmas. Autoįvykio metu stuburas veikiamas didelės kinetinės
energijos sulenkiamas. Sužalojamos abi kolonos: priekinę koloną veikia kompresinė, o
užpakalinę tempimo jėga.
KLASIFIKACIJA
Stuburo lūžiai klasifikuojami:

A. Pagal nervinių struktūrų sužalojimą
a. Neurokomplikuoti (nervinės struktūros sužalotos)
b. Be neurologinių komplikacijų
B. Pagal stabilumą:
a. Stabilūs
133
b. Nestabilūs
C. Pagal patomorfologinius požymius
Dažniausiai naudojama yra AO patomorfologinė stuburo lūžių klasifikacija. Ši klasifikacija

paremta rentgenogramose ir KT lengvai atpažįstamais patomorfologiniais sužalojimų
požymiais, būdingais 3 atskiriems lūžių tipams. Priklausomai nuo sužalojimą sukėlusios
dominuojančios jėgos rūšies, lūžiai skirstomi į tris pagrindinius tipus:
A tipą - sukelia kompresinės jėgos,
B tipą – sukelia tempimo jėgos,
C tipą – rotacinės jėgos (3 pav.).
3 pav. [4] Esminiai 3 pagrindinių tipų požymiai. A-kompresinės jėgos sukelti priekinės
kolonos sužalojimai. B - tempimo jėgos sukelti abiejų kolonų sužalojimai su užpakalinių
arba priekinių struktūrų plyšimu. C- rotacinės jėgos sukelti abiejų kolonų sužalojimai.
A, B ir C lūžių tipai ne tik atspindi sužalojimą sukėlusios dominuojančios jėgos rūšį

(lūžio mechanizme gali dalyvauti kelios jėgų rūšys), bet ir suklasifikuoja juos pagal
sunkumą ir stabilumo laipsnį, t.y. A tipo yra stabiliausi lūžiai, o C tipo – labiausiai
nestabilūs.
A tipas: Slankstelio kūno kompresija

A1 Impresiniai lūžiai
2
134
A2 Skilimo lūžiai
A3 Sprogstamieji (daugiaskeveldriniai) lūžiai
A tipo lūžių bendros savybės. Stebimi išskirtinai slankstelio kūno įvairūs sužalojimai,
kuriuos sukelia ašinės kompresinės jėgos. Slankstelio kūno aukštis yra sumažėjęs, tačiau
nėra jokių užpakalinio raištinio komplekso plyšimo požymių
A1 grupė. Impresiniai lūžiai.

A1.1: Dengiamosios kremzlinės plokštelės impresija. Dengiamosios kremzlinės, arba
vadinamosios subchondrinės, plokštelės suspaudimas. Slankstelio kūno kifozė neviršija
5º laipsnių. Užpakalinė slankstelio kūno siena lieka nepažeista. Lūžis yra stabilus ir
dažniausiai stebimas jaunų arba osteoporoze sergančių pacientų grupėse.
A1.2: Pleištinis impresinis lūžis. Dai dažniausiai sutinkamas stuburo lūžių tipas.
Slankstelio kūno aukščio sumažėjimas lemia didesnę nei 5º kampinę deformaciją.
Užpakalinė slankstelio kūno siena lieka intaktinė. Visi A1 tipo lūžiai yra stabilūs (4
pav.)
4 pav. [4] A1 tipo lūžiai. A1.1 kremzlinės

plokštelės impresija, A1.2.1 pleišto formos lūžis su viršutine impresija. Slankstelio kūno
užpakalinė siena lieka nepažeista.
A2 grupė. Skilimo lūžiai.

Skilimo lūžių metu slankstelio kūnas skyla frontalinėje ar sagitalinėje plokštumose į dvi
dalis.
Tarpas tarp fragmentų dažniausiai yra nežymus. Užpakalinė kūno siena lieka nepažeista.
Šio tipo lūžiai yra stabilūs.
3
135
Viena iš retesnių skilimo lūžių formų yra žnyplių tipo lūžis, kai stebimas ryškus poslinkis
tarp dviejų skilusių fragmentų. Rentgenogramose matoma slankstelio kūno priekinės
skeveldros dislokacija į priekį. Atsiradės tarpas tarp lūžgalių užpildytas prasiveržusio
tarpslankstelinio disko audiniais. Tokio lūžio atsparumas kompresijos jėgai fleksijos metu
yra sumažėjęs. Dėl tarpslankstelinio disko interpozicijos tarp lūžgalių pseudoartrozės
išsivystymo rizika yra labai didelė (5 pav.).
5 pav.[4] A2 tipo lūžiai. Lūžiai su priekinio

fragmento poslinkiu, dar vadinami žnyplių tipo
lūžiais (paveikslėlyje pažymetas A2.3), nes rentgenogramose slankstelio kūnas atrodo lyg
būtų perkąstas žnyplėmis. Dėl tarp lūžgalių interponuojančios tarpslankstelinio disko
medžiagos dažnai išsivysto pseudoartrozė.
A3 grupė. Sprogstamieji (daugiaskeveldriniai) lūžiai.

Šio lūžio metu slankstelio kūnas sutraiškomas į daugybinius fragmentus, kurie
dislokuojasi išcentrine kryptimi pagal visą slankstelio kūno perimetrą. Rentgenogramose
konstatuojamas slankstelio kūno priekinio ir užpakalinio krašto aukščio sumažėjimas ir
slankstelio kūno praplatėjimas. Priekinėse rentgenogramose pastebimas ryškus atstumo
tarp slankstelio kojyčių padidėjimas. KT matoma slankstelio kūno daugybinių fragmentų
išcentrinė dislokacija. Lūžusios užpakalinės kūno sienos kauliniai fragmentai siaurina
stuburo kanalą. Stebimas slankstelio lanko lūžis (6 pav.). Sprogstamieji lūžiai yra
nestabilūs. Dėl fragmentų dislokacijos į stuburo kanalą dažnai pasitaiko neurologinių
komplikacijų.
4
136
6 pav.[4] A3 tipo, daugiaskeveldrinis slankstelio kūno lūžis.
Slankstelio aukštis sumažėjęs per visą perimetrą. Skersiniuose pjūviuose matomos
daugybinės skeveldros. Slankstelio kūno užpakalinio krašto pasislinkę fragmentai siaurina
stuburo kanalą
B tipas: Distrakcijos sukelti priekinės ir užpakalinės kolonos sužalojimai

B tipo lūžių bendros savybės. Pagrindinė šio tipo lūžių savybė yra dominuojančių
tempimo jėgų (distrakcijos) sukeltas skersas abiejų stuburo kolonų sužalojimas. Fleksinės
distrakcijos metu pirmiausia suardomos užpakalinės stuburo kolonos raištinės (B1 grupė)
arba kaulinės (B2 grupė) struktūros, o vėliau įvyksta priekinės kolonos sužalojimas. B3
grupės lūžių traumos mechanizmas toks pat kaip ir B1 ir B2, tik hiperekstenzijos metu
tempimo jėgos pirmiausia suplėšo tarpslankstelinį diską ir vėliau sužalojama užpakalinė
kolona. Sunkesnės B1 ir B2 traumos metu plyšta nugaros tiesiamasis raumuo ir jo fascija,
taigi užpakalinių struktūrų sužalojimas gali nusitęsti iki pat poodžio. B1 ir B2 lūžiams
būdingi šie klinikiniai simptomai: patinimas, nugaros poodinė hematoma,
skausmingumas ir tarpo tarp keterinių ataugų praplatėjimas palpacijos metu (9
pav.). Rentgenogramose konstatuojamas atstumo tarp keterinių ataugų padidėjimas,
slankstelio panirimas. Stuburo KT tyrime stebimi slankstelio lanko sužalojimai :
tarpslankstelinių sąnarių, slankstelio kojyčių, keterinių ataugų, lūžiai. Visiems B tipo
lūžiams būdingas slankstelių transliacinis nestabilumas sagitalinėje plokštumoje.
Kai B tipo sužalojimą lydi A tipo slankstelio kūno lūžis, sužalojimas klasifikuojamas kaip B
tipo, papildant jį tiksliu A tipo aprašymu. B tipo sužalojimai yra nestabilūs, o neurologinės
komplikacijos įvyksta dažniau nei A tipo lūžių metu (7 pav.).
5
137
7 pav.[4] B tipo abiejų kolonų sužalojimas. Rentgenogramose visada stebimas padidėjęs
atstumas tarp keterinių ataugų, rečiau matomas slankstelio panirimas. Užpakalinės
kolonos sužalojimą lydintis slankstelio kūno kompresinis lūžis klasifikuojamas atskirai.
Sužalojimas klasifikuojamas kaip B tipo, papildant jį tiksliu A tipo aprašymu pvz. B+A1.2.
C tipas: Rotacijos sukelti priekinės ir užpakalinės stuburo kolonos sužalojimai
C tipo lūžių bendros savybės. Tai ašinės rotacinės jėgos sukelti abiejų stuburo kolonų
sužalojimai, kuriems būdingi šie požymiai: rotacinis slankstelio išnirimas ar dislokacija
visose horizontalios plokštumos kryptyse, disko ir abiejų išilginių raiščių plyšimai,
dažniausiai vienpusiai sąnarinių ataugų lūžiai, skersinių ataugų lūžiai, šonkaulių išnirimai
ar lūžiai, netaisyklingi slankstelio lanko ir asimetriniai slankstelio kūno lūžiai. Kadangi, be
dominuojančios rotacinės jėgos, traumos mechanizme dalyvauja kompresinės ir/ar
tempimo jėgos, rotacinių lūžių simptomus papildo A ir B tipų sužalojimų simptomatika.
Atitinkamai C tipo sužalojimai skirstomi į rotacinius A tipo (C1 grupė) ir rotacinius B tipo
(C2 grupė) lūžius. C3 grupės stuburo traumą sukelia rotacinės ir šlyties jėgos. Visi C tipo
lūžiai yra labiausiai nestabilūs ir dažniausiai susiję su neurologinėmis komplikacijomis
(8 pav.)
6
138
8 pav.[4] C.1, rotacinis A tipo lūžis. Dėl sveikos šoninės slankstelio kūno sienos ir
lūžusios dalies projektavimosi šoninėse rentgenogramose matomas „fantominio“
slankstelio vaizdas. Priekinėse rentgenogramose stebimas šoninis slankstelio poslinkis,
netaisyklinga keterinių ataugų padėtis, skersinių ataugų lūžiai.
KLINIKA/DIAGNOSTIKA
Pagrindinis traumuoto paciento skundas yra nugaros skausmas. Pacientai su

daugybiniais sužalojimais, kurie dėl kitų lūžių nugaros skausmų neakcentuoja ar pacientai
su sąmonės sutrikimu turi būti ištiriami taip, kaip stuburo traumą patyrę ligoniai.
KLINIKINIS IŠTYRIMAS
Apžiūra. Galimi radiniai: nubrozdinimai, žaizdos, odos hematoma, keterinių ataugų
deformacija, nugaros kupra.
Palpacija. Lokalus skausmingumas palpuojant raumenis ir keterines ataugas. Padidėjęs
skausmingas tarpas tarp keterinių ataugų yra patognominis nestabilaus B tipo
sužalojimo simptomas (9 pav.)
7
139
9 pav. Nugaros palpacija. Skausmingas
praplatėjęs tarpas tarp keterinių ataugų. B tipo sužalojimo patognominis simptomas.
Neurologinis ištyrimas. Įvertinama motorika, jutimai ir refleksai kojose, stebima dubens

organų funkcija.
INSTRUMENTINIAI TYRIMAI
Rentgenografija. Šoninėse ir priekinėse stuburo rentgenogramose vertinama:
1) Bendra stuburo ašis, deformacijos (kifozė, lordozė, šoninė kampinė deformacija);
2) Slankstelių padėtis;
3) Slankstelio kūno deformacija: slankstelio kūno priekinės ir užpakalinės sienos
aukštis, kūno kifozės kampas, atstumas tarp slankstelio kojyčių ( 10 pav.);
4) Skersinių, keterinių ataugų lūžiai, atstumas tarp keterinių ataugų.
8
140
10 pav. Stuburo slankstelių šoninės rentgenogramos schema. SKK – slankstelio
kūno kifozė, SK – segmento kifozė, Cobb – Cobb kampas , A-slankstelio kūno
priekinės sienos aukštis, P-slankstelio kūno užpakalinės sienos aukštis.
Kompiuterinė tomografija. Kompiuterinės tomografijos metu įvertinamas stuburo

kanalas, jo stenozės kauliniais fragmentais laipsnis, slankstelio lanko lūžiai. (11 ir 12 pav.)
11 pav. KT ašinis pjūvis per L1 slankstelio kojyčių lygį,

kuriame matomas lūžusio slankstelio kaulinis fragmentas stenozuojantis stuburo kanalą.
12 pav. Stuburo KT sagitalinis pjūvis, kuriame matomas

nuo L1 slankstelio kūno atskilęs fragmentas, siaurinantis stuburo kanalą, keterinės
ataugos lūžis. Akivaizdus B tipo (abiejų kolonų) sužalojimas: slankstelio kūno ir keterinės
ataugos lūžiai.
9
141
MRT. Tyrimas indikuotinas, kai yra nugaros smegenų traumavimo klinikiniai požymiai
arba rečiau, kai yra minkštūjų audinių (tarpslankstelinio disko, užpakalinės kolonos
raiščių) sužalojimai, nediagnozuojami KT metu.
GYDYMAS
Transportavimas. Pacientas, kuriam yra įtariamas stuburo sužalojimas transportuojamas
gulimoje padėtyje ant nugaros.
Konservatyvus gydymas.
Indikacijos konservatyviam gydymui: visi stabilūs neneurokomplikuoti A tipo lūžiai.
Konservatyvaus gydymo etapai ir priemonės:
1. Analgetikai (NVNU, narkotiniai analgetikai )
2. Trumpalaikis gulimas režimas (nuo 1 iki 2 sav.)
3. Gydomoji mankšta: nugaros raumenis stiprinantys pratimai,
4. Laipsniškas ligonio aktyvinimas į vertikalią padėtį.
5. Imobilizacija taikoma, kai slankstelio kūno kompresija viršyja 5% arba esant
išreikštam skausminiam sindromui. Imobilizacijos tipai priklausomai nuo lūžio lygio:
a) Th1-Th7 lygyje pakaušio-kaklo-krūtinės gipsiniu įtvaru ar ortezu,
b) Th8-L4 lygyje gipsiniu arba nuimamu kietu trijų atramos taškų krūtinės-
juosmens-kryžmens korsetu/ortezu (13 pav.) .
c) L5 slankstelio imobilizacija netaikoma.
10
142
13 pav. Stabilaus A1.2 tipo L2 slankstelio konservatyvus gydymas. Ligonis aktyvintas
su kietu krūtinės-juosmens-kryžmens korsetu antrą parą po traumos.
Imobilizacija korsetu stovint ir vaikštant tęsiama iki 2 mėn. Viso imobilizacijos periodo
metu tęsiama gydomoji mankšta.
Operacinis gydymas. Indikacijos: neurokomplikuoti ir nestabilūs A3, B ir C tipo lūžiai.

Operacinio gydymo tikslai ir metodai:
1. Stuburo anatominė repozicija
2. Fiksacija:
a. Užpakalinė transpedikulinė (taikoma dažniausiai) 14 pav.
b. Priekinė fiksacija
3. Sužaloto segmento spondilodezė
4. Nervinių struktūrų dekompresija esant neurokomplikuotam lūžiui.
11
143
1
1
14 pav. Transpedikulinės fiksacijos etapai.
Prognozė. Stabilių A tipo lūžių pilno pasveikimo prognozė gera. Nestabilių lūžių
gydymas ir pasekmės išlieka iki vienerių metų, dalis pacientų turi keisti darbą iš sunkaus
12
fizinio į lengvą. Neurokomplikuotų lūžių pilno pasveikimo prognozė abejotina.
14 pav. Transpedikulinės fiksacijos etapai.
144 12
1. Literatūros sąrašas
1. Riggins, R.S. and J.F. Kraus, The risk of neurologic damage with fractures of the
vertebrae. J Trauma, 1977. 17: p. 126-133.
2. Hu, R., C.A. Mustard, and C. Burns, Epidemiology of incident spinal fracture in a
complete population. Spine, 1996. 21(4): p. 492-9.
3. Ruedi, T.P. and W.M. Murphy, AO Principles of Fracture Management. 2001: AO
Publishing.
4. Magerl, F., et al., A comprehensive classification of thoracic and lumbar injuries.
Eur Spine J, 1994. 3(4): p. 184-201.
5. Böhler, L., Wirbelbrüche und Wirbelverrenkungen, in Technik der
Knochenbruchbehandlung, L. Böhler, Editor. 1937, Verlag von Wilhelm Maudrich:
Wien. p. p. 249-316.
6. Mirza, S.K., et al., Classifications of thoracic and lumbar fractures: rationale and
supporting data. J Am Acad Orthop Surg, 2002. 10(5): p. 364-77.
7. Prevost, M.A., et al., Thoracic and upper lumbar spine injuries, in Skeletal trauma:
basic science, management, and reconstruction, B.D. Browner, et al., Editors.
2003, Saunders: Philadelphia. p. p. 875-943.
8. Bolesta, M.J. and G.R. Rechtine, Fractures and dislocations of the thoracolumbar
spine, in Rockwood and Green's fractures in adults, R.W. Bucholz and J.D.
Heckman, Editors. 2001, Lippincott Williams & Wilkins: Philadelphia. p. p. 1405-
1465.
9. Denis, F. and J.K. Burkus, Shear fracture-dislocations of the thoracic and lumbar
spine associated with forceful hyperextension (lumberjack paraplegia). Spine,
1992. 17(2): p. 156-61. 13
10. Holdsworth, F., Fractures, dislocations, and fracture-dislocations of the spine. J
Bone Joint Surg Am, 1970. 52(8): p. 1534-51.
11. Spivak, J.M., A.R. Vaccaro, and J.M. Cotler, Thoracolumbar Spine Trauma: II.
Principles of Management. J Am Acad Orthop Surg, 1995. 3(6): p. 353-360.
12. Nicoll, E.A., Fractures of the dorso-lumbar spine. J Bone Joint Surg, 1949. 31 B(3):
p. 376-394.
13. Birch-Jensen, A., Fracture of the spine; conservative treatment with plaster jacket
without preceding reduction; a follow-up examination of 42 patients with isolated
fractures of the vertebral body. Acta Chir Scand, 1955. 109(5): p. 377-83.
14. Young, M.H., Long-term consequences of stable fractures of the thoracic and
lumbar vertebral bodies. J Bone Joint Surg Br, 1973. 55(2): p. 295-300.
15. Krompinger, W.J., et al., Conservative treatment of fractures of the thoracic and
lumbar spine. Orthop Clin North Am, 1986. 17(1): p. 161-70.
16. Weinstein, J.N., P. Collalto, and T.R. Lehmann, Thoracolumbar "burst" fractures
treated conservatively: a long-term follow-up. Spine, 1988. 13(1): p. 33-8.
17. Reid, D.C., et al., The nonoperative treatment of burst fractures of the
thoracolumbar junction. J Trauma, 1988. 28(8): p. 1188-94.
18. van Poppel, M.N., et al., Mechanisms of action of lumbar supports: a systematic
review. Spine, 2000. 25(16): p. 2103-13.
145
8. Dubens kaulų lūžiai
DUBENS (ŽIEDO/LANKO) LŪŽIAI (AO 61) Igoris Šatkauskas
DUBENS (ŽIEDO/LANKO) LŪŽIAI (AO 61)
DUBENS (ŽIEDO/LANKO) LŪŽIAI (AO 61)
APIBRĖŽIMAS
Dunbens
APIBRĖŽIMASkaulinio žiedo (dubenkaulių ir kryžkaulio) ir/ar dubens jungčių (kryžmeninio klubo sąnario,
APIBRĖŽIMAS bei dubens raiščių vientisumo sužalojimai.
gaktinės sąvaržos),
Dunbens kaulinio žiedo (dubenkaulių ir kryžkaulio) ir/ar dubens jungčių (kryžmeninio klubo sąnario,
EPIDEMIOLOGIJA
gaktinės sąvaržos),
Dunbens kaulinio bei dubens
žiedo raiščių vientisumo
(dubenkaulių sužalojimai.
ir kryžkaulio) ir/ar dubens jungčių (kryžmeninio klubo sąnario,
gaktinės sąvaržos), bei dubens raiščių vientisumo sužalojimai.
Dubens žiedo sužalojimai sudaro nuo 2% iki 8% visų skeleto kaulų lūžių [1] . Lūžių dažnis didėja dviejose
EPIDEMIOLOGIJA
amžiaus grupėse: 1) jaunų 15-30 metų, dažniausiai vyrų, grupėje vyraujant didelės kinetinės energijos
EPIDEMIOLOGIJA
Dubens
traumai dažnissužalojimai
žiedo pakyla ikisudaro nuo 2%
37 atvejų 100 iki
0008%gyventojų
visų skeleto
perkaulų lūžių
metus; 2) [1] . Lūžiųvirš
senyvo, dažnis
70 didėja dviejose
metų amžiaus,
amžiaus
Dubens grupėse:
žiedo
dažniausiai 1) jaunų
sužalojimai
osteoporoze 15-30nuo
sudaro
sergančių metų,
2% dažniausiai
moterų iki dėlvyrų,
8% visų
grupėje, skeleto
mažos grupėje
kaulų vyraujant
lūžių
kinetines didelės
[1] . Lūžių
energijos kinetinės
dažnis
traumos didėjaenergijos
įvyksta dviejose
iki 446
traumai
amžiaus dažnis pakyla
grupėse: 1) iki
jaunų 37 atvejų
15-30 100
metų, 000 gyventojų
dažniausiai vyrų, per metus;
grupėje 2) senyvo,
vyraujant virš
didelės
lūžių 100 000 gyventojų per metus[2]. Nuo 4% iki 8% visų dubens lūžių sudaro atviri lūžiai[3] . 70 metų
kinetinės amžiaus,
energijos
dažniausiai
traumai osteoporoze
dažnis pakyla iki
Ketvirtadaliui (apie 25% sergančių
37 atvejų
) politraumąmoterų
100 grupėje, dėl mažos
000pacientų
patyrusių gyventojų per kinetines
metus;
nustatomas energijos
2)
dubens senyvo, traumos
virš 70 įvyksta iki 446
metų amžiaus,
kaulų sužalojimas[4] .
lūžių 100 000
dažniausiai gyventojų
osteoporoze per metus[2].
sergančių Nuo 4%dėlikimažos
moterų grupėje, 8% visų dubens
kinetines lūžių traumos
energijos sudaro atviri
įvykstalūžiai[3] .
iki 446
Ketvirtadaliui (apie 25%
lūžių 100 000 gyventojų ) politraumą patyrusių
per metus[2]. Nuopacientų
4% ikinustatomas
8% visų dubens
dubenskaulų
lūžiųsužalojimas[4] .
sudaro atviri lūžiai[3] .
Ketvirtadaliui (apie 25% ) politraumą patyrusių pacientų nustatomas dubens kaulų sužalojimas[4] .
KLINIKINĖ ANATOMIJA
Dubens žiedasANATOMIJA
KLINIKINĖ kliniškai dalinamas į du pusžiedžius:
1 . PriekinįANATOMIJA
KLINIKINĖ pusžiedį (lanką), kurį sudaro gaktikauliai ir juos jungianti gaktinė sąvarža .
Dubens žiedas kliniškai
2 . Užpakalinį dalinamas
pusžiedį sudaroį kryžkaulis
du pusžiedžius:
ir klubakauliai kuriuos jungia kryžmeniniai klubo sąnariai ir
1 . Priekinį
Dubenssustiprina pusžiedį
žiedas kliniškai (lanką),
dalinamas
pilviniai, kurį sudaro gaktikauliai
į du irpusžiedžius:
nugariniai ir juos jungianti
tarpkauliniai kryžmeniniai gaktinė raiščiai,
klubakaulio sąvarža . klubinis juosmens
2 . Priekinį
1 . Užpakalinį
raištis, pusžiedį
pusžiedį
kryžmeninis sudaro
(lanką), kryžkaulis
kurį
gumburo irsudaro ir klubakauliai
gaktikauliai
kryžmeninis juoskuriuos
dyglioir raištis (pav jungia
jungianti kryžmeniniai
1).gaktinė sąvarža . klubo sąnariai ir
2 . sustiprina
Užpakalinio lankopilviniai,
Užpakalinį pusžiedį nugariniai
struktūros sudaro ir tarpkauliniai
atliekakryžkaulis
pagrindinį irdubens kryžmeniniai
klubakauliai kuriuosklubakaulio
žiedo stabilumo jungia raiščiai, klubinis
kryžmeniniai
vaidmenį. juosmens
klubo sąnariai ir
raištis, kryžmeninis gumburo ir kryžmeninis dyglio raištis (pav 1).
sustiprina pilviniai, nugariniai ir tarpkauliniai kryžmeniniai klubakaulio raiščiai, klubinis juosmens
Užpakalinio lanko
raištis, struktūros
kryžmeninis atlieka pagrindinį
gumburo dubens
ir kryžmeninis žiedo
dyglio stabilumo
raištis vaidmenį.
(pav 1).
Užpakalinio lanko struktūros atlieka pagrindinį dubens žiedo stabilumo vaidmenį.
1 pav. Dubens užpakalinio lanko raiščiai. 1- klubinis juosmens raištis; 2- nugarinis kryžmeninis klubakaulio
raištis; 3- kryžmeninis gumburo raištis; 4- pilvinis kryžmeninis klubakaulio raištis; 5-kryžmeninis dyglio
1 pav. Dubens užpakalinio lanko raiščiai. 1- klubinis juosmens raištis; 2- nugarinis kryžmeninis klubakaulio
raištis.
1raištis; 3- kryžmeninis
pav. Dubens gumburo
užpakalinio raištis; 4-
lanko raiščiai. 1- pilvinis
klubiniskryžmeninis klubakaulio
juosmens raištis; raištis; 5-kryžmeninis
2- nugarinis kryžmeninis dyglio
klubakaulio
raištis.
raištis;
146 3- kryžmeninis gumburo raištis; 4- pilvinis kryžmeninis klubakaulio raištis; 5-kryžmeninis dyglio
raištis.
TRAUMOS MECHANIZMAS
Jaunų pacientų dubens kaulų sužalojimą sukelia didelės kinetinės energijos trauma: kritimas iš didelio
aukščio, smūgis į dubenį autoįvykio metu, dubens suspaudimas dideliais svoriais. Osteoporoze sergančių,
senyvo amžiaus pacientų dubens kaulų lūžiams pakanka ir nežymios traumos, pvz. kritimo iš lovos ar
stovimos padėties.
Pagal mechanizmą lūžiai skirstomi:
1 . Tiesioginės traumos metu sukelti izoliuoti smūgio vietoje įvykę dubens kaulų lūžiai (kryžkaulio,
klubakaulio sparno, sėdynkaulio lūžiai).
2 . Suspausto „riestainio“ tipo sužalojimai. Horizontalia kryptimi į dubenį veikianti spaudimo jėga,
apkrauna visas dubens žiedą sudarančias anatomines struktūras (pav 2) . Spaudžiant iš priekio
sužalojama priekinė kolona (simfiziolizė) dubenkauliai atplyšta vienas nuo kito ir rotuoja į išorę (
prasiskiria). Dubenkaulių išorinės rotacijos metu apkraunamas užpakalinis dubens lankas, plyšta
pilviniai ir tarpkauliniai kryžmeniniai klubo raiščiai, sužalojamas vienas ar abu kryžmeniniai klubo
sąnariai (atviros knygos tipo lūžis). Šoninio spaudimo į dubenį metu, dubenkaulis rotuoja į vidų
(uždaros knygos tipo lūžiai). Priklausomai nuo jėgos stiprumo gali būti sužalotos tiek priekinio tiek
abiejų dubens lankų struktūros.
3 . Vertikalios jėgos sukelti sužalojimai dažniausiai įvyksta krentant iš aukščio ant kojų ar sėdynkaulių,
kai vertikali jėga dislokuoja dubenkaulį į viršų.
4 . Avulsiniai sėdynkaulio lūžiai, kai šlaunies užpakalinės grupės raumenys atplėšia sėdynkaulio dalį,
yra labai reti.
2 pav. Dubens žiedą veikiančių jėgų pasiskirstymas.
KLASIFIKACIJA
Lokalizacija 61 .
147
A tipas. Stabilūs dubens kaulų lūžiai, kai užpakalinio lanko struktūros lieka nepažeistos (pav. 3).
3 pav.
B tipas. Horizontalus dubens nestabilumas . Dalinis dubens užpakalinio lanko vientisumo sužalojimas su
dubens žiedo horizontaliu (rotaciniu) nestabilumu (pav. 4). Rentgenologiniai ir KT kriterijai: simfiziolizė
>2.5 cm., padidėjęs kryžmeninių klubo sąnarių tarpas.
4 pav.
C tipas. Dubens horizontalus ir vertikalus nestabilumas . Pilnas dubens užpakalinio lanko vientisumo
sužalojimas su dubens žiedo horizontaliu ir vertikaliu nestabilumu (pav. 5). Rentgenologiniai ir KT
kriterijai: simfiziolizė >2.5 cm., dubenkaulių vertikalus poslinkis >1cm., L5 skersinės ataugos lūžis.
5 pav.
148
DIAGNOSTIKA
Nusiskundimai. Galimi gaktos, kirkšnies, klubo ir kryžmens srities skausmai.
Apžiūra. Galimi gaktos, klubų, kryžmens srities, tarpvietės ir išorinių lytinių organų nubrozdinimai,
kraujosrūvos bei žaizdos. Įvertinamas priekinių viršutinių klubo dyglių simetriškumas, kojų ilgių skirtumas.
Palpacija iššaukia gaktos ir kryžkaulio, klubkaulio sparno skausmą, Galima klubakaulio sparno lūžgalių
krepitacija.
Spec. ištyrimas:
1 . Stabilumo įvertinimas. Dubens horizonatali ir vertikali apkrova sukelia skaumą ir dubenkaulių
poslinkį.
2 . Kojų magistralinė kraujotaka. Įvertinama abiejų kojų a. dorsalis pedis ir a. tibialis posterior pulsacija .
3 . Neurologinė simptomatika: a) kojų jutimai ir motorika: L5 nervas : pėdos ekstenzija; S1-pėdos
flekcija, b) dubens organų inervacija ( išangės tonusas ir valingas susitraukimas).
4 . Dubens organų sužalojimo įvertinimas: a) šlapimo pūslės plyšimas įtariamas nustačius kraują
šlapime, b) tiesiosios žarnos plyšimas įvertinamas tyrimu per rectum.
Rentgenologinis tyrimas. Priekinėse rentgenogramose įvartinamas dubens kaulų vientisumas, sąvaržos

tarpas, dubenkaulių padėtis (simetrija) (pav.6) .
6 pav. 61 B1 tipo sužaloijmas. Simfiziolizė.
KT. Tyrimas atliekamas visiems pacientams su rentgenologiškai nustatytais dubens lūžiais. KT įvertinama
dubens užpakalinio lanko: kryžkaulio ir abiejų kryžkaulinių klubo sąnarių sužalojimo morfologija ir laipsnis
(pav. 7)
149
7 pav. 61B1 tipas. Dešinės pusės kryžmeninio klubo sąnario sužalojimas.
KOMPLIKACIJOS
1 . Šokas:
a . Hemoraginis
b. Trauminis
2 . Magistralinių kraujagyslių (bendroji klubinė, išorinė klubinė arterija ir/ar vena) sužalojimas.
3 . Nervinių struktūrų trauma: L5 nervo, kryžmeninių šaknelių ir nervų, kryžmeninio rezginio ir iš jo
išeinančių nervų sužalojimai.
4 . Dubens organų sužalojimas (šlapimo pūslė, šlaplė, tiesioji žarna, lytiniai organai)
5 . Riebalinė embolija.
6 . GVT ir TE .
GYDYMAS
Neatideliotinos priemonės kraujavimo stabdymui ir šoko profilaktikai/gydymui prie B ir C tipo

sužalojimų:
A . Cirkuliuojančio tūrio atstatymas
a . Sol . NaCl 0 .9%-2000ml srove į centrinę veną ar kelias periferines venas
b. Kraujo perpylimas.
B . Analgetikai
C . Kraujavimo stabdymas:
a . Mechaninis dubens žiedo suspaudimas (intradubeninio tūrio sumažinimas): dubens
suspaudimas surišus paklodę, antišokinės kelnės, suspaudimas C lanku (pav.8) arba išoriniu
fiksacijos aparatu)
b. Chirurginis stabdymas: 1) dubens veninių rezginių tamponada, 2) sužalotų arterijų
embolizacija ar susiuvimas.
150
8 pav.
Konservatyvus.
Indikacijos:
1 . A tipo sužalojimai.
2 . B ir C tipo sužalojimai, kai kontrindikuotinas operacinis gydymas.
Metodai:
1 . Repozicija. Skeletiniu tempimu lūžgaliai reponuojami tik prie C tipo sužalojimų .
2 . Gulimas režimas
3 . Gydomoji mankšta lovoje
4 . Ligonio aktyvinimas į vertikalią padėtį
a . Neribojant apkrovos abiems kojoms prie gaktikaulio šakos, klubakaulio sparno lūžių
b. Su ramentais leidžiant tik dalinai priminti koja prie gaktikaulio šakos abiejų šakų lūžių.
5 . Reabilitacinis gydymas
6 . Medikamentinis gydymas
a . Sol. NaCl 0.9% į.v.
b. Kraujo perpylimas
c. Analgetikai
d . Tromembolinė profilaktika.
Operacinis
Indikacijos:
1. B ir C tipo dubens žiedo sužalojimai.
2. Sėdynkaulio avulsiniai lūžiai
3. Lūžiai su dubens organų, magistralinių kraujagyslių ir nervinių struktūrų sužalojimu.
Metodai:
1 . AR+ vidinė osteosintezė (rekonstrukcinėmis plokštelėmis ir sraigtais, vieline aštuoniuke) (pav.9-11)
2 . UR+ vidinė perkutaninė fiksacija sraigtais
3 . UR+ išorinė fiksacija AO aparatu (atviri lūžiai, lūžiai su dubens organų sužalojimu)
151
9 pav.
10 pav.
11 pav.
152
Konsolidacijos terminas iki 8 sav.
Prognozė:
1 . Gera gydant A tipo sužalojimus.

2 . B ir C tipo lūžių be komplikacijų gydymo trukmė ilga.
3 . B ir C tipo lūžių su komplikacijomis pilno pasveikimo prognozė abejotina.
Literatūra:
1. McCormack, R., et al., Diagnosis and management of pelvic fractures. Bull NYU Hosp Jt Dis, 2010. 68(4): p.
281-91.
2. Melton, L.J., 3rd, et al., Epidemiologic features of pelvic fractures. Clin Orthop Relat Res, 1981(155): p. 43-7.
3. Grotz, M.R., et al., Open pelvic fractures: epidemiology, current concepts of management and outcome.
Injury, 2005. 36(1): p. 1-13.
4. Fuchs, T., et al., [Pelvic ring fractures in the elderly. Underestimated osteoporotic fracture]. Unfallchirurg,
2011. 114(8): p. 663-70.
153
9. Kaulų išnirimai
Valentinas Uvarovas
Išnirimai (Luxatio)
Apibrơžimas
Išnirimas, tai kaulǐ sąnariniǐ paviršiǐ kontakto praradimas. Išnyra distalinis kaulas, o ne
sąnarys.
Išnirimas (luxatio) visiškas sąnariniǐ paviršiǐ kontaktǐ praradimas
Panirimas (subluxatio) dalinis sąnariniǐ paviršiǐ kontaktǐ praradimas
Klasifikacija
1. Pagal lokalizacija: žastikaulio, dilbio kaulǐ, šlaunikaulio, blauzdikaulio, raktikaulio petinio
galo.
2. Pagal distalinio kaulo dislokaciją, pvz.: priekinis, užpakalinis.
3. Pagal kitǐ struktǌrǐ galimus sužalojimus: pvz. kartu su lǌžiais, su nervǐ arba stambiǐ
kraujagysliǐ sužalojimais.
Traumos mechanogenezơ
Dažniausias traumos mechanizmas- netiesioginơ trauma (nukritus ant ištiestos arba sulenktos
galǌnơs), bet gali Ƴvykti dơl tiesioginơs jơgos poveikio (smǌgis Ƴ sąnario sritƳ).
Klinika
Skausmas
Galǌnơs funkcijos sutrikimas
Sąnario srities deformacija
Galǌnơs priverstinơ padơtis
SąnarƳ supanþiǐ minkštǐjǐ audiniǐ patinimas
Galǌnơs sutrumpơjimas
Kartais galimi kraujotakos sutrikimo simptomai (neþiuopiamas pulsas, sulơtơjĊs kapiliarǐ
prisipildymo laikas)
154
Diagnostika
Nusiskundimai
Anamnezơ
Apžiǌra (sąnario deformacija, kraujosrǌva, žaizdos)
Judesiǐ amplitudơs Ƴvertinimas
Apþiuopa (galimǐ jutimo ir kraujotakos sutrikimǐ Ƴvertinimas)
Radiologiniai tyrimai:
a) 2-jǐ krypþiǐ sąnario rentgenografija
b) esant neaiškumams, pritaikomosios rentgenogramos
c) KT, MRT norint Ƴvertinti sąnariniǐ paviršiǐ kremzlơs ir raišþiǐ pažeidimą, galimǐ kauliniǐ
skeveldrǐ padơtƳ ir poslinkƳ .
Gydymas
Pirmoji pagalba, transporto imobilizacija:

Galǌnơs imobilizacija fiziologinơje padơtyje
Analgetikai (geriausiai leidžiami, geriami mažiau tinka dơl lơtesnio poveikio)
Nerekomenduotina atlikti repoziciją Ƴvykio vietoje nes galima dar labiau sužaloti audinius.
Kraujavimo stabdymas (spaudžianþiu tvarsþiu) ir žaizdǐ tvarstymas esant atviram išnirimui
1.Uždarą repoziciją, kurią reikia atlikti detalizavus sužalojimą instrumentiniais diagnostiniais
tyrimais.
2.Nuskausminimo bǌdai:
- vietinơ nejautra suleidžiant vietinius anestetikus Ƴ sąnarinĊ ertmĊ arba infiltruojant audinius
- laidinơ nejautra (rezginio, periferiniǐ nervǐ blokada)
- spinalinơ nejautrą
- bendrinơ nejautra
3. Kraujotakos ir inervacijos pakartotinis patikrinimas po repozicijos
4. Kontrolinơs 2 krypþiǐ rentgenogramos po repozicijos
5. Imobilizacija
6. Reabilitacinis gydymas
155
Operacinis gydymas
Indikacijos:
a) nepavykus uždarai repozicijai,
b) magistraliniǐ kraujagysliǐ arba nervǐ sužalojimai,
c) atviri išnirimai,
d) lǌžiai-išnirimai
Šiais atvejais atliekama atvira repozicija, žaizdos pirminis chirurginis sutvarkymas, kraujagyslơs
ir nervo susiuvimas, vidinơ arba išorinơ osteosintezơ.
Žastikaulio išnirimas (Luxatio humeri)
Epidemiologija:
11-17atv. / 100 000 gyventojǐ/per metus
Vyrai /moterys = 3/1
Morfologija:
žastikaulio galva išnyra iš sąnarinơs duobơs. Išnirimo metu sužalojama sąnarinơ kapsulơ, raišþiai
ir sąnarinơ lǌpa (labrum glenoidale).
Klasifikacija:
Priekinis 95% atvejǐ
Užpakalinis 4% atvejǐ
Apatinis (luxatio erecta) 0.5%
Ypaþ retais atvejais viršutinis.
Klinika, diagnostika
Nusiskundimai: peties sąnario skausmas ir deformacija, judesiǐ apribojimas,
Apžiǌra: peties sąnario deformacija, patinimas, kartais apžiǌros metu subakromialiai matoma
„duobơ“, matomas išsikišĊs acromion, pacientas negali pakelti rankos, “atneša” sužalotą ranką
parơmĊs sveika ranka. Esant nugariniam išnirimui, bǌna tik skausmas ir funkcijos sutrikimas.
Apþiuopa: subakromialiai palpuojama “duobơ”.
156
Pav. 1. Žastikaulio išnirimo klinikiniai simptomai:
peties sąnario projekcijoje matoma “duobơ”,
išsikišĊs acromion, pacientas laiko traumuotą ranką.
Ʋtariant žastikaulio išnirimą tikslinga atlikti 3-jǐ krypþiǐ sąnario rentgenogramos: priekinĊ,
šoninĊ, ašinĊ (Pav.2). Standartiniơs priekinơs ir šoninơs rentgenonuotraukos ne visada
informatyvios, ypaþ diagnozuojant užpakalinius išnirimus.
A B C
Pav. 2. Priekinơje (A), šoninơje (B) ir Ƴstrižinơje (C) peties sąnario rentgenogramose matomas
žastikaulio priekinis išnirimas.
Repozicijos bǌdai
1. Kocherio: Repozicijos veiksmai: Adductio , Rotatio externa , Elevatio , Rotatio interna
(naudojamas esant priekiniam išnirimui). Repozicia Ƴvyksta dažniausia po 2 arba 3
veiksmo (Pav.4) Esant osteoporozei šƳ repozicijos metodą naudoti atsargiai, nes gali
Ƴvykti žastikaulio lǌžis,
157
2. Hipokrato: Ƴrơmus kulną Ƴ pažastƳ, atvedus ranką reponuoti stiprios trakcijos bǌdu, po to
ranka pritraukiama ir rotuojama Ƴ vidǐ. Modifikuotas Hipokrato repozicijos bǌdas
atliekamas dalyvaujant dviems chirurgams: asistentas paklode prilaiko pacientą peþiǐ
juostos lygyje, o chirurgas atlieka repozicinius veiksmus. ŠƳ bǌdą geriau taikyti
pacientams su osteoporoze arba esant dydžiojo gumburo lǌžiui (Pav.3.).
3. Stimsono: pacientas guli su nusvirusia nuo kušetơs krašto ranka, prie kurios
pritvirtinamas svoris. Šis repozicijos bǌdas dabar praktikoje beveik nenaudojamas.
4. Milcho: pacientas guli, asistentas tempia atitrauktą ranką, o chirurgas bando reponuoti
stumdamas kumšþiu žastikaulio galvą.
A B
Pav.3. Žastikaulio repozicija Hipokrato bǌdu (A), modifikuotu Hipokrato bǌdu (B).
Pav.4. Žastikaulio repozicijos Kocherio

bǌdu etapai: privedimas (1), išorinơ
rotacija (2), elevacija (3), vidinơ
rotacija (4).
158
Gydymas po repozicijos:
Atliekamos kontrolinơs dviejǐ krypþiǐ rentgenogramos.
Ranka imobilizuojama Dessault tvaršþiu 3-4 sav. (Pav.5)
Nuơmus tvarstƳ dar 3 savaites skiriamas reabilitacinis gydymas: gydomoji mankšta, fizioterapija,
kinezoterapija.
Pav. 5. Peties sąnario imobilizacija Dessault tvarsþiu: Minkštas binto tvarstis (A), ortopedinis
ortezas (B).
Operacinis gydymas
Naudojamas, kai uždaru bǌdu nepavyksta reponuoti žastikaulio, arba yra kraujagysliǐ ar nervǐ
sužalojimai. Jeigu po pirmo išnirimo išsivysto peties sąnario nestabilumas (išnirimai kartojasi),
taikomas operacinis gydymas.
Komplikacijos
Išnirimǐ komplikacijos:
n.axillaris sužalojimai
kraujagysliǐ sužalojimai
peties rotatoriǐ plyšimai
Gygymo komplikacijos:
peties sąnario kontraktura, peties sąnario nestabilumas.
159
Prognozơ
Dauguma žastikaulio išnirimǐ sugyja be pasekmiǐ, pacientui atsistato sąnario funkcija,
darbingumas. PrognozĊ pablogina gretutiniǐ sužalojimǐ ir gydymo komplikacijos.
Dilbio kaulǐ išnirimas (Luxatio antebrachii)
Anatomija:
AlkǌnĊ sudaro 3 sąnariai 1. Žastikaulio ir stipinkaulio 2. Žastikaulio ir alkǌnkaulio 3.
Stipinkaulio ir alkǌnkaulio 4. Ligamentum collateralis medialis et lateralis, ligamentum anulare,
sąnarinơ kapsulơ.
Epidemiologija : 6 atv. / 100 000 gyv. / per metus
Morfologija:
Alkǌnkaulio alkǌninơ atauga išnyra iš sąnarinơs duobơs. Išnirimo metu sužalojama sąnarinơ
kapsulơ, raišþiai ir gali Ƴvykti vainikinơs ataugos arba stipinkaulio galvos lǌžiai. Kompleksiniǐ
sužalojimǐ atvejais gali bǌti kraujągysliǐ (a.brachialis) arba nervǐ (n.ulnaris, n.medianus)
sužalojimai, tuomet situacija gali tapti pavojinga galǌnei. Dažniausiai (90%) alkǌnkaulis išnyra Ƴ
dorzalinĊ arba dorsolateralinĊ pusĊ, kartu gali lǌžti vainikinơ atauga arba stipinkaulio galva.
Klasifikacija:
Nugarinis (dorsalinis)
Nugarinis (dorsalinis) šoninis
Klinika, diagnostika:
Išreikštas intensyvus skausmas, alkǌnơs deformacija, ryškus alkǌnơs sąnario judesiǐ apribojimas.
Apþiuopos metu svarbu Ƴvertinti jutimus ir periferinĊ kraujotaką (a.radialis pulsacija).
a) 2-jǐ krypþiǐ alkǌnơs sąnario rentgenografija
b) esant neaiškumams, pritaikomosios rentgenogramos
160
c) KT, MRT norint Ƴvertinti sąnariniǐ paviršiǐ kremzlơs ir raišþiǐ pažeidimą, galimǐ kauliniǐ
skeveldrǐ padơtƳ ir poslinkƳ. Šie tyrimai atliekami po repozicijos.
Gydymas:
1. Uždara repozicija: dalyvauja 2 asistentai (vienas laiko ranką, kitas atlieka dilbio trakciją
naudojant paklodĊ, chirugas atlieka manipuliaciją tiesiogiai spaudžiant Ƴ alǌninĊ ataugą ir
stumia ją Ƴ alkǌnơs sąnarƳ. Repozicijai rekomenduotina bendroji nejautra (Pav.6).
Po repozicijos imobilizacija Ƴtvaru (pvz.: šarnyriniu, kuris leidžia lankstyti ranką per alkǌnơs
sąnarƳ ribota amplitude) arba gipso longete iki 3 sav.
2. Uždara repozicija su sąnario transfiksacija KW ir imobilizacija gipso longete 3 sav. Atliekama
esant nestabiliam išnirimui, kartu su vainikinơs ataugos arba stipinkaulio galvos lǌžiais, kai
atlikus repozicija Ƴvyksta pakartotinis išnirimas.
3. Atvira repoziija (nepavykus uždarai pvz.: dơl minkštǐjǐ audiniǐ interpozicijos), raišþiǐ
susiuvimas ir imobilizacija.
Pav.6. Rentgenogramoje dilbo kaulǐ dorsalinis išnirimas. Dilbo kaulǐ repozicija
Alkǌnơs sąnario imobilizaciją negalima taikyti ilgiau 3 savaiþiǐ, nes labai greitai susidaro
alkǌnơs sąnario kontraktǌra, kurią vơliau sunku panaikinti. Po imobilizacijos pašalinimo
indikuotinas 3 sąvaiþiǐ reabilitacinơs priemonơs alkǌnơs sąnario judesiǐ atstatymui, ribojami
aktyvǌs alkǌnơs sąnario judesiai.
161
Komplikacijos
Išnirimo:
Nervǐ sužalojimai (n.medianus, n.ulnaris)
Kraujagysliǐ sužalojimai (a.brachialis)
Kompartment sindromas
Gydymo:
alkǌnơs sąnario kontraktura
nestabilumas
heteroptopinơ osifikacija
potrauminơ artrozơ
Prognozơ
Dauguma alkǌnkaulio izoliuotǐ išnirimǐ sugyja be pasekmiǐ, pacientui atsistato sąnario
funkcija, darbingumas. PrognozĊ blogina gretutiniai sužalojimai (lǌžiai, kraujagysliǐ ar nervǐ
sužalojimai)
Raktikaulio petinio galo išnirimas (Luxatio partis acromialis claviculae)
Epidemiologija:
Šie išnirimai sudaro 9-12% visǐ peties sąnario sužalojimǐ, dažniausia Ƴvyksta jauniems
aktyviems žmonơms, sportininkams. Šis sužalojimas Ƴvyksta 8-10 kartǐ dažniau vyrams.
Morfologija:
Raktikaulio petinơs menties ataugos sąnario stabilumas priklauso nuo sekanþiǐ raišþiǐ:
acromioclaviculare (AC), coracoacromiale (CA), coracoclaviculare (CC). Plyšus raišþiams
raktikaulio petinis galas dislokuojasi proksimiliai.
Traumos mechanizmas:
1. Netiesioginơ, dažniausiai lig.coracoclaviculare (CC) lieka nepažeistas 2. Tiesioginơ,
dažniausia sportuojant (futbolas, regbis, ledo rutulys).
Klasifikacija:
Tossy klasifikacija (1960)
162
Tipas I - minimalus lig. acromioclaviculare (AC) patempimas.
Tipas II – visiškas AC raišþio plyšimas, ir toks CC raišþiǐ patempimas, kuomet raktikaulis
dislokuojasi mažiau nei 100% jo ploþio.
Tipas III – visiškas AC ir CC raišþiǐ plyšymas lemiantis raktikaulio dislokaciją iki 100% jo
ploþio. Be to, tarpas tarp raktikaulio ir snapinơs ataugos (coracoclavicular interspace) padidơja
nuo 25 iki 100%.
Klinika:
Peties sąnario skausmas, AC sąnario deformacija, peties sąnario judesiǐ apribojimas, gali bǌti
poodinơ kraujosrǌva ties AC sąnariu.
Diagnostika:
Apžiǌra: AC sąnario srieties deformacija, patinimas, gali bǌti poodinơ kraujosrǌva arba
nubrozdinimas po tiesioginơs traumos.
Apþiuopa: skausminga A/C sąnario palpacija, teigiamas „klavišo“ simptomas (spaudžiant iškeltą
raktikaulio petinƳ galą, jis gƳžta Ƴ pradinĊ padơtƳ) , nestabilumas horizontalios apkrovos metu
(Pav.7A).
Radiologinơ diagnostika:
a) priekinơ rentgenograma (leidžia Ƴvertinti viršutinĊ dislokaciją);
b) šoninơ/ašinơ rentgenograma (leidžia Ƴvertinti priekinĊ ir nugarinĊ dislokaciją), c) stress
rentgeno nuotraukos (su svoriu rankoje), d) pilna prekinơ peþiu juostos ro" su sveiko AC sąnario
palyginimu (Pav.7B).
A B
Pav. 7. Raktikaulio petinio galo nestabilumas horizontalios apkrovos metu (A). Pilna prekinơ
peþiu juostos rentgenograma su sveiko AC sąnari palyginimu, rentgenogramoje raktikaulio
petinio galo išnirimas pažymơtas rodykle (B).
163
Gydymas:
Konservatyvus: esant nepilnam raktikaulio išnirimui (iki III tipo) gydymas konservatyvus-
rankos imobilizacija Dessault Ƴtvaru, rankos fiksacija skara arba naudojant ortopedinius rankos
fiksacijos Ƴtvarus. Imobilizacija taikoma iki 6 sav. Po imobilizacijos - reabilitacinis gydymas iki
12 sąvaiþiǐ su aktyviǐ rankos judesiǐ ir fizinio aktyvumo apribojimu.
Operacinis gydymas taikomas esant III laipsnio raišþiǐ plyšimui (raktikaulio petinis galas
reponuojamas atvirai ir fiksuojamas siǌlais prie petinơs ir snapinơs ataugǐ, arba fiksuojamas
panaudojant specialią „kablinĊ“ plokštelĊ, sraigtą ar KW).
Prognozơ:
Dauguma išnirimǐ sugyja be pasekmiǐ, pacientui atsistato sąnario funkcija, darbingumas.
Komplikacijos:
Pakartotini išnirimai, AC sąnario potrauminơ artrozơ.
Šlaunikaulio išnirimai (luxatio femoris)
Epidemiologija:
Dažniausiai Ƴvyksta jauniems paceintams, apie 90% išnirimǐ užpakaliniai.
Morfologija:
Klubo sąnarys – tai stabilus, apsuptas galingǐ raumenǐ sąnarys. Šlaunikaulio galvos išnirimas
Ƴvyksta veikiant dideliai jơgai Ƴ sveikus ne osteoporotinius dubens kaulus. Izoliuoti šlaunikaulio
išnirimai vyresnio amžiaus pacientams pasitaiko retai.
Traumos mechanizmas
Ʋvyksta esant didelơs kinetinơs energijos traumai: kritimas iš aukšþio, autoƳvykis, mototrauma,
sporto trauma (regbis, kalnǐ slidinơjimas). Dažniausia traumos mechanizmas netiesioginis, kai
jơga veikia Ƴ sulenktą kelio sąnarƳ. Galimas n. ichiadicus sužalojimas (užpakaliniǐ išnirimǐ
atvejais), n.femoralis arba a.femoralis sužalojimai priekiniǐ išnirimǐ atvejais), galimi gretutiniai
dubens kaulǐ arba šlaunikaulio galvos lǌžiai.
Klasifikacja:
Užpakalinis/ apatinis (luxatio femoris ishiadica)
Užpakalinis/viršutinis (luxatio femoris iliaca)
Priekinis/viršutinis (luxatio femoris suprapubica)
164
Priekinis/apatinis (luxatio femoris obturatoria)
Centrinis (+ gǌžduobơs lǌžis)
Pirmoji pagalba:
Transportinơ imobilizacija – sulenkti koją per kelio sąnarƳ, po koja pakišti volelƳ ir transportuoti
pacientą skausmui komfortiškoje padơtyje.
Pacientai skundžiasi intensyviais klubo sąnario skausmais, kojos deformacija, ryškiais judesiǐ
apribojimais. Užpakalinio šlaunikaulio išnirimo atvejais stebimas kojos sutrumpơjimas, fleksija
per klubo sąnarƳ, vidinơ kojos rotacija, kojos privedimas. Priekinio išnirimo metu bǌna kojos
sutrumpơjimas, išorinơ kojos rotacija, kojos atvedimas.
Diagnostika:
Svarbu Ƴvertinti galimus gretutinius kitǐ kaulǐ ir organǐ sužalojimus. Dơl galimǐ magistraliniǐ
kraujagysliǐ sužalojimo bǌtina Ƴvertinti kojos kraujotaką (ATP, ADP. AP)
Rentgenografija: priekinơ dubens rentgenograma, dubens KT (diagnozuoti galimus gǌžduobơs,
šlaunikaulio galvos arba kitǐ dubens kaulǐ lǌžius).
C
A B
Pav.8. Šlaunikaulio išnirimas: A- patomechanizmas, B- užpakalinio šlaunikaulio išnirimo

klinikinis vaizdas, C- priekinơ klubo sąnario rentgenograma, užpakalinio šlaunikaulio išnirimas.
165
Gydymas:
Konservatyvus:
Uždara repozicija liekama bendrinơje nejautroje. Repozicija atliekama pacientui gulint ant kieto
pagrindo, asistentas laiko prispaidĊs dubenƳ prie kušetơs, o chirurgas kelia Ƴ viršǐ sulenktą per
kelio ir klubo sąnarius koją ir atlieka rotacinius judesius per klubo sąnarƳ. Vơliau taikomas
skeletinis tempimas 3-4 sav., kurio tikslas yra kremzlơs apsauga nuo mechaninio spaudimo-
pagerơja kremzlơs mityba. Pašalinus tempimą, sąnario nukrovimas – vaikšþioti su ramentais
neminant kojos iki 2 mơn, dalinai minanat koją naudojant lazdą - iki 4 mơn. po traumos.
Pav. 9. Šaunikaulio reponavimas
Operacinis:
Atvira repozicija atliekama nepavykus uždarai repozicijai, arba diagnozavus gretutinius
magistraliniǐ kraujagƳsliǐ ar nervǐ sužalojimus.
Prognozơ:
Dauguma išnirimǐ sugyja be pasekmiǐ, pacientui atsistato sąnario funkcija, darbingumas.
Komplikacijos:
Klubo sąnario potrauminơ artrozơ, šlaunikaulio galvos aseptinơ nekrozơ.
Blauzdikaulio išnirimai (luxatio tibiae)
Epidemiologija:
Blauzdikaulio išnirimǐ dažnis siekia 0,02% visǐ kaulǐ ir minkštǐjǐ audiniǐ sužalojimǐ. Ʋvyksta
esant didelơs kinetinơs energijos traumai: kritimas iš aukšþio, autoƳvykis, sporto trauma.
Morfologija:
Kelio sąnarys - tai stabilus, apsuptas galingǐ raišþiǐ sąnarys. Blauzdos kaulǐ išnirimas Ƴvyksta
veikiant dideliai jơgai ir visada plyšta pagrindiniai raišþiai, sužalojami prieknis ir užpakalinis
kryžminiai raišþiai ir bent vienas kolateralinis raištis.
166
Blauzdikaulio išnirimai pavojingi tuo, kad galimas a.poplitea sužalojimas, jos disekacija, arba
arterijos trombozơ vơlesniame laikotarpyje (iki 30% atvejǐ). Todơl reikia atidžai vertinti
blauzdos kraujotaką ne tik pirminơs apžiǌros metu, bet ir po repozicijos ir kelias dienas po
traumos. Taip pat blauzdiaulio išnirimo metu galimi n. peroneus sužalojimai (iki 30%).
Dažnai Ƴvyksta savaiminơ blauzdos kaulǐ repozicija po išnirimo, todơl galima laiku
nediagnozuoti kraujagysliǐ sužalojimus arba a.popolitea trombozĊ vơlesniame potrauminiame
laikotarpyje.
Anamnezơje trauma, klinikiniai simptomai: pacientai skundžiasi intensyviais kelio sąnario
skausmais, kojos deformacija, ryškiais judesiǐ per kelio sąnarƳ apribojimais Dơl galimǐ
magistraliniǐ kraujagƳsliǐ sužalojimo bǌtina Ƴvertinti kojos kraujotaką (ATP, ADP. AP)
Rentgenografija:
Priekinơ ir šoninơs kelio sąnario rentgenogramos, kelio sąnrio KT arba BMR (detalizuoti
sąnarinius lǌžius, diagnozuoti raišþiǐ ir krumpliǐ kremzliǐ sužalojimus, ekskliuduoti lǌžius).
Ʋvykus blauzdos kaulǐ išnirimui, visada pažeidžiami kelio sąnario raišþiai (šoniniai, kryžminiai),
kuriuos reikia susiǌti skubios operacijos metu po blauzdikaulio repozicijos, arba susiǌti
vơlesniame gydymo etape.
Pav.10. Blauzdos kaulǐ išnirimas: Priekinơ rentgenograma, angiografija (rodykle pavaizduotas

kontrasto nutekơjimo defektas- okliuzija)
167
Gydymas:
Konservatyvus
Uždara repozicija bendrinơje nejautroje. Repozicija atliekama pacientui gulint asistentui atliekant
išilginƳ blauzdos tempimą, o chirurgas atlieka manipuliacinius judesius spaudžiant blauzdikaulƳ Ƴ
priešingą išnirimui pusĊ. Vơliau imobilizacija gipso longete 6-8 sav., po to šarnyrinis Ƴtvaras su
šoniniais fiksatoriais, kurio tikslas yra apriboti šoninius judesius leidžiant atlikti
fleksiją/ekstenziją. Pacientas turi vaikšþioti su ramentais dalinai minanat koją iki 2 mơn, dalinai
minanat koją iki 4 mơn. po traumos.
Operacinis
ǋmiame potrauminiame periode dơl skausmo, kelio sąnario patinimo sunku tiksliai doagnozuoti
visǐ raišþiǐ sužalojimus, todơl dažniausia sužalotǐ kelio raišþiǐ susiuvimas ar rekonstrukcija
atliekama vơlesniame periode. Tai atliekama atslǌgus patnimui, kai galima Ƴvertinti kelio sąnario
raišþiǐ sužalojimą ir atlikti kelio sąnario BMR ( po 1- 2 savaiþiǐ).
Atvira repozicija atliekama nepavykus uždarai repozicijai, arba diagnozavus gretutinius
magistraliniǐ kraujagƳsliǐ sužalojimus. Tuomet kelio raišþiai susiuvami tos paþios operacijos
metu pagal operacinius radinius, o kelio sąnarys fiksuojamas išoriniu strypiniu aparatu iki 6-8
sav.
Prognozơ: priklauso nuo raišþiǐ plyšimǐ ir gretutiniǐ sužalojimǐ (a.poplitea, n. peroneus), kurie
bǌdingi šiai traumai.
Komplikacijos: Kelio sąnario kontraktura, nestabilumas, potrauminơ artrozơ.
Luxatio/ subluxatio pedis (+ f-ra malleolorum)
Pơdos išnirmas bǌna kartu su kulkšniǐ lǌžiu. Izoliuotas pơdos išnirimas bǌna retai, pasitaiko tik
jauniems pacientams. Bǌdingas tuo, kad dơl mažo poodinio audiniǐ sluoksnio þiurnos sąnario
srityje greitai sutrinka audiniǐ trofika, laiku nereponavus pơdą atsiranda pǌslơs, gali išsivystyti
audiniǐ nekrozơ. Izoliuoto pơdos išnirmo metu plyšta visi pơdą stabilizuojantys raišþiai: lig.
deltoidei, lig. calcaneofibulare, membrana interossea.
Dažniau pasitaiko pơdos panirimas (þiurnos sąnario kongruentiškumo praradimas dơl nepilno
sąnariniǐ paviršiǐ kontaktǐ praradimo). Kaip ir išnirimai, pơdos panirimas dažnaiusia bǌna kartu
su kulkšniǐ lǌžiu.
168
Gydymas:
Kuo skubesnơ uždara repozicija bendrinơje (arba laidinơje, infiltracinơje) nejautroje. Repozicija
atliekama pacientui gulint chirurgui atliekant išilginƳ pơdos tempimą ir spaudžiant kulną Ƴ
priešingą išnirimui pusĊ (dažniausia Ƴ vidinĊ). Vơliau imobilizacija gipso longete 6-8 sav.,
A B C
Pav. 11. Pơdos išnirimas: A- rentgenologinis, B- klinikinis vaizdas, C- pơdos panirimas,

patofiziologija.
Luxatio subtalaris
Art. talonaviculare+
art. talocalcanea
Pav. 10. Rentgenologinis subtaliarinio panirimo vaizdas
Luxatio Shopart
art. talonaviculare +
art. Calcaneocuboidei
169
Pav. 11. Shopart išnirimo schema
Luxatio osseum metatarsalis (Lisfranc)
Pav. 12. Lisfranc išnirimo KT ir rentgenologinis vaizdas
Luxatio phalangis
170
Pav. 13. Pơdos falingǐ išnirimo rentgenologinis ir klinikinis vaizdai.
171
10. Traumos įvertinimas ir pirmoji pagalba
Manvilius Kocius
Traumos Ƴvertinimas ir pirmoji šeimos gydytojo pagalba.

ATLS. Trauminis šokas
Trauminiai sužalojimai ir jǐ gydymas yra rimta visuomenơs sveikatos problema, susijusi

su žymiomis socialinơmis ir ekonominơmis pasekmơmis. Kiekvienais metais Lietuvoje nuo
traumǐ žǌva iki 6000, o sužalojama 300.000 žmoniǐ. Trauma yra vyraujanti mirties priežastis
visose amžiaus grupơse iki 44 metǐ. Kiekvienais metais Ƴ Lietuvos ligonines paguldoma daugiau
negu 20000 nukentơjusiǐ nuo Ƴvairiǐ traumǐ, taþiau dar didesnơ dalis gydosi ambulatoriškai
pirminơse sveikatos priežiǌros Ƴstaigose. Šeimos gydytojas viename ar kitame etape gali susidurti
tiek su sunkiais sužalojimais ir jǐ pasekmơmis, tiek ir su santykinai lengvais. Trauminiǐ
sužalojimǐ atveju labai svarbu, kad jau nuo nelaimingo Ƴvykio pradžios nukentơjusiam bǌtǐ
teikiama adekvati traumos sunkumui medicininơ pagalba. Lengvǐ sužalojimǐ atveju ji apsiriboja
tvarsþiu, Ƴmobilizacija, nuskausminanþiais vaistais, o sunkiǐ traumǐ atveju gali prireikti skubiǐ,
paciento gyvybĊ gelbơjanþiǐ veikmǐ. Priklausomai nuo traumos sunkumo šeimos gydytojo
uždaviniai bǌtǐ sekantys:
1. Neatidơliotinai ir tinkamai gydomi gyvybei gresiantys sužalojimai, siekiant užtikrinti
paciento išgyvenamumą: atlaisvinami kvơpavimo takai, daroma dirbtinơ plauþiǐ ventiliacija,
stabdomas kraujavimas, skiriama infǌzinơ terapija. Lygiagreþiai organizuojamas paciento
pervežimas Ƴ atitinkamo profilio gydymo Ƴstaigą.
2. Jei paciento gyvybei pavojus negresia, tinkamai gydomi kiti sužalojimai
(Ƴmobilizuojami lǌžiai, stabdomas kraujavimas, sutvarstomos žaizdos ir pan), siekiant išvengti
luošinanþiǐ traumos pasekmiǐ. Esant reikalui, pacientas siunþiamas Ƴ atitinkamo profilio gydymo
Ƴstaigą.
3. Lengvǐ sužalojimǐ atveju pacientas gydomas iki pilno pasveikimo. Malšinami
skausmai ir paciento psichologinơ kanþia. Sutvarstomos ir gydomos nedidelơs žaizdos,
paviršiniai nedidelio ploto nudegimai ir nušalimai, Ƴmobilizuojami sąnariai esant raištinio aparato
sužalojimams.
Paciento gyvybei gresiantys sužalojimai (Politrauma)

Sunkiǐ sužalojimǐ atveju bǌtina:
x Greitai ir tiksliai Ƴvertinti paciento bǌklĊ,
172
x Gaivinti nukentơjusƳjƳ ir stabilizuoti jo gyvybines funkcijas pagal prioritetus
Pirmiausia bǌtina atpažinti bǌsenas, kurios gali grơsti paciento gyvybei. Kritinơs bǌklơs,
tai žmogaus gyvybei pavojingos bǌsenos, pasižyminþios kritiniu kvơpavimo, kraujotakos, galvos
smegenǐ veiklos bei kitǐ organizmo funkcijǐ lygiu ir kurioms esant reikia imtis gaivinimo bei
kitǐ medicinos pagalbos priemoniǐ stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybĊ. Akivaizdžiai matomi
sužalojimai: deformuota galǌnơ, per odą išlindĊ lǌžgaliai, didelơ kraujuojanti žaizda, garsiai
rơkiantis pacientas, nebǌtinai yra pavojingo, gyvybei gresianþio sužalojimo, požymiai. Iš kitos
pusơs, tuoj po traumos paciento bǌklơ gali bǌti kompensuota ir neatrodyti gyvybei pavojinga, bet
veliau, nukraujavus ar išsivysþius trauminiam šokui, gali tokia tapti.
Traumuotǐ pacientǐ pirminơs bǌklơs vertinimui ir gydymui pasiǌlyta visa eilơ schemǐ.
Pastaruoju metu visame pasaulyje labiausiai paplitusi Amerikos chirurgǐ kolegijos pasiǌlyta
ATLS (Advanced Trauma Life Support – Aukštesnio lygio gyvybơs palaikymo Ƴvykus traumai)
programa.
Pagrindiniai ATLS programos teiginiai yra šie:
x pirmiausia bǌtina gydyti labiausiai gyvybei gresianþias bǌkles,
x galutinơs diagnozơs stoka niekada neturi trukdyti taikyti indikuotino gydymo,
x detalios anamnezơs surinkimas nơra bǌtinas, norint pradơti traumos metu sužaloto
paciento bǌklơs Ƴvertinimą ir gydymą.
.ATLS paciento bǌklơs Ƴvertinimo schema grindžiama tuo, kad traumos salygota mirtis
priklauso nuo pažeistǐ fiziologiniǐ funkcijǐ ir anatominiǐ struktǌrǐ. Pvz., kvơpavimo takǐ
blokavimas sukelia mirtƳ greiþiau nei kvơpavimo funkcijos netekimas. Pastarasis sukelia mirtƳ
greiþiau nei cirkuliuojanþio kraujo tǌrio netekimas. Intrakranialinis progresuojantis pažeidimas
yra dar vơlesnơ mirties priežastis. Todơl anglǐ kalbos žodžiǐ pirmǐjǐ raidžiǐ mnemonika
paremta ABCDE sistema nurodo tam tikra tvarka išdơstytą ir lengvai Ƴsimenamą nukentơjusiojo
bǌklơs Ƴvertinimo ir taikytinǐ gydymo procedǌrǐ seką, kurios turi bǌti laikomasi visais
traumuotǐ pacientǐ gydymo atvejais:
A (Airway) – kvơpavimo takai. Ʋvertinama ar jie atviri, praeinami.
B (Breathing) – kvơpavimas. Ʋvertinama ar nukentơjusysis kvơpuoja, koks kvơpavimo dažnis.
C (Circulation) - kraujotaka. Stabdomas išorinis kraujavimas.
D (Disability) - sąmonơs lygio kontrolơ arba neurologinis statusas.
E (Exposure) – Atidenk. Visiškai nurengti pacientą, taþiau apsaugoti jƳ nuo hipotermijos
173
A. Kvơpavimo takǐ praeinamumo palaikymas
su stuburo kaklinơs dalies apsauga
Kvơpavimo takai turi bǌti apžiǌrơti pirmiausiai, kad bǌtǐ užtikrintas jǐ praeinamumas.
Ʋvertinama ar nơra Ƴstrigusiǐ svetimkǌniǐ, kraujo krešuliǐ, ar neužkrenta liežuvio šaknis.
Ieškoma apatinio žandikaulio ar trachơjos lǌžiǐ, kurie gali sąlygoti kvơpavimo takǐ obstrukciją.
Jei nukentơjusysis kalba, verkia, vadinasi, jo kvơpavimo takai yra atviri. Jei sąmoningas žmogus
negali kalbơti , šaukti ar stipriai kosơti, gali bǌti, kad jo kvơpavimo takai užsikimšĊ, ir juos reikia
atverti.
Kvơpavimo takǐ praeinamumas turi bǌti užtikrintas visiems pacientams. Kartais gali
užtekti patraukti apatinƳ žandikaulƳ Ƴ priekƳ ar pakelti smakrą. Faringinis vamzdelis dažnai gali
padơti atstatyti ir palaikyti kvơpavimo takǐ praeinamumą. Kartais gali prireikti ir chirurginio
kvơpavimo takǐ praeinamumo atstatymo – tracheostomijos. Priemonơs kvơpavimo takǐ
praeinamumui atstatyti turi bǌti taikomos apsaugant stuburo kaklinĊ dalƳ. Paciento kaklas neturi
bǌti per daug ištiestas, galva per daug pasukta siekiant atstatyti ir palaikyti kvơpavimo takǐ
praeinamumą. Stuburo kaklinơs dalies lǌžƳ nustatyti nơra lengva, ypaþ pacientams su
sumažơjusiu sąmonơs lygiu, todơl pacientus, patyrusius didelơs energijos traumą ir esanþius be
sąmonơs, siǌloma traktuoti kaip turinþius stuburo kaklinơs dalies lǌžƳ. Visais stuburo kalinơs
dalies sužalojimǐ atvejais turi bǌti atlikta ir palaikoma stuburo apsauga su atitinkamais arba
improvizuotais imobilizaciniais Ƴtvarais.
B. Kvơpavimas ir ventiliacija.
Vien tik kvơpavimo takǐ praeinamumas neužtikrina adekvataus ventiliavimo.
Ventiliavimui reikalinga adekvati plauþiǐ, krǌtinơs lastos ir diafragmos funkcija. Kiekvienas šiǐ
komponentǐ turi bǌti greitai ištirtas ir Ƴvertintas. Paciento krǌtinơ turi bǌti atidengta, apžiǌrimos
krǌtinơs ląstos ekskursijos, galimi krǌtinơs sienos sužalojimai. Paprastai suaugĊs žmogus
kvơpuoja 8-24 kartus par minutĊ dažniu. Jeigu pacientas kvơpuoja dažniau arba reþiau, jam reikia
pagalbos. Nesąmoningo žmogaus kvơpavimas vertinamas 5 sekundes klausantis, ar girdơti jo
kvơpavimo garsǐ, stebint, ar kilnojasi jo krǌtinơs ląsta. Jei nukentơjusysis nekvơpuoja, reikia
pradơti dirbtinĊ ventiliaciją. Auskultuojant Ƴvertinama dujǐ tơkmơ plauþiuose. Perkutuojant
galima aptikti oro ar kraujo krǌtinơs ertmơje.
Sužalojimai, ǌmiai pabloginantys ventiliavimo funkciją, yra Ƴtampos pneumotoraksas,
daugybiniai šonkauliǐ lǌžiai („banguojanti krǌtinơ“) su plauþiǐ kontǌzija, masyvus
hemotoraksas ir atviras pneumotoraksas. Šie sužalojimai turi bǌti identifikuojami pirminơs
174
apžiǌros metu. Paprastasis pneumotoraksas ar hemotoraksas, pavieniǐ šonkauliǐ lǌžiai ir plauþiǐ
kontǌzija ventiliavimui gali turơti mažesnĊ neigiamą Ƴtaką ir paprastai identifikuojami antrinơs
apžiǌros metu. Ʋtampos pneumotoraksas ǌmiai ir kritiškai apsunkina ventiliaciją ir kraujotaką,
todơl jƳ Ƴtarus nedelsiant turi bǌti atliekama krǌtinơs dekompresija. Ji atliekama Ƴduriant didelio
spindžio adatą Ƴ pleuros ertmĊ antrame tarpšonkauliniame tarpe, vidurio raktikaulinơje linijoje
pažeistoje krǌtinơs pusơje. Ši procedǌra paverþia Ƴtampos pneumotoraksą paprastu
pneumotoraksu. Pacientams, kuriǐ kvơpavimo takǐ praeinamumas pasunkơjĊs dơl mechaniniǐ
priežasþiǐ arba esama ventiliacijos sutrikimǐ, patikima kvơpavimo takǐ kontrolơ yra pasiekiama
atliekant endotrachơjinĊ intubaciją per nosƳ ar burną. Ši procedǌra turi bǌti atlikta nuolat saugant
stuburo kaklinĊ dalƳ. Chirurginis kvơpavimo takǐ praeinamumo atstatymas turi bǌti atliekamas,
jeigu oro ar nazotrachơjinơ intubacija yra kontraindikuotina arba visiškai negali bǌti Ƴvykdoma.
Kiekvienas sužalotas pacientas turi gauti papildomą deguonies kiekƳ. Jeigu pacientas
neintubuotas, deguonis jam turi bǌti tiekiamas per kaukĊ.
C. Kraujotaka ir kraujavimo kontrolơ

Nukraujavimas yra vyraujanti potrauminiǐ mirþiǐ priežastis, o jo galima išvengti laiku ir
efektyviai stabdant kraujavimą. Labai svarbus greitas ir tikslus paciento hemodinaminơs bǌklơs
Ƴvertinimas. Klinikinio stebơjimo elementai, kurie gali suteikti svarbios informacijos per kelias
sekundes, yra sąmonơs lygis, odos spalva ir pulsas.
SumažơjĊs cirkuliuojanþio kraujo tǌris blogina smegenǐ perfǌziją ir mažina paciento
sąmoningumą. Taþiau ir sąmoningas pacientas gali bǌti netekĊs daug kraujo, o sąmonơs
netekimas gali turơti ir kitǐ priežasþiǐ. Balta ar pilka odos spalva ir blyškios gleivinơs yra
akivaizdus nukraujavimo požymis.
Paprastai lengvai apþiuopiami centriniai pulsai (šlaunies ir miego arterijos) turi bǌti
vertinami bilateraliai. Vertinamas pulsinơs bangos prisipildymas, dažnis ir reguliarumas. Greitas,
siǌlinis pulsas paprastai yra hipovolemijos požymis, bet gali bǌti sukeltas ir kitǐ priežasþiǐ.
Normalus pulso dažnis dar neƳrodo, kad pacientas yra normovolemiškas. Nereguliarus pulsas
Ƴspơja apie potencialią širdies disfunkciją. Centrinio pulso nebuvimas, nepaaiškinams dơl kitǐ
vietiniǐ veiksniǐ, rodo, kad reikia skubiai taikyti gaivinimo priemones ir atstatyti cirkuliuojanþio
kraujo tǌrƳ.
Išorinis kraujavimas yra identifikuojamas ir kontroliuojamas pirminơs apžiǌros metu.
Stiprus išorinis kraujavimas galǌniǐ srityje yra stabdomas pradžioje rankomis cirkuliariai
užspaudžiant proksimaliai nuo žaizdos. SustojĊs ar stipriai sumažơjĊs kraujavimas rodo, kad
175
vyrauja arterijos sužalojimas. Jei kraujavimas nesumažơja, tada spaudžiama distaliai nuo žaizdos.
SumažơjĊs kraujavimas rodo, kad vyrauja venos sužalojimas. Tenka pažymơti, kad dažnai, ypaþ
plaþiǐ plơštiniǐ žaizdǐ atveju, bǌna mišrus – arterinis ir veninis – kraujavimas. Ir viena ir kita
kraujavimo rǌšis gali bǌti efektyviai stabdoma spaudžiamu tvarsþiu, tik vyraujant arteriniam
kraujavimui jis yra dedamas 2-3cm proksimaliai, o vyraujant veniniam kraujavimui, 2-3cm
distaliai nuo žaizdos. Mišraus kraujavimo atveju naudojami du spaužiami tvarsþiai, vienas
proksimaliai, o kitas distaliai nuo žaizdos. Spaudžiamas tvarstis leidžia išsaugoti kolateralinĊ
kraujotaką, todơl, esant reikalui, gali bǌti laikomas iki dviejǐ valandǐ. Paþios žaizdos spaudimas
rankomis arba tvarsþiu nơra toks efektyvus, be to nerekomenduojamas aseptikos požiǌriu.
Žaizdos bintavimas nơra kraujavimo stabdymo bǌdas, o krauju pramirkĊs tvarstis yra ne sunkaus
kraujavimo, bet nemokšiško jo stabdymo požymis. Tik retais atvejais, esant plaþiai ir/ar giliai
kraujuojanþiai žaizdai, gali bǌti naudojamas jos tamponavimas. Žguto naudojimo reikơtǐ vengti,
nes jis žaloja audinius, sutrikdo ir magistralinĊ ir kolateralinĊ kraujotaką ir anksti sukelia
distalinĊ išemiją. Tipinơ indikacija žguto panaudojimui yra tik galǌnơs amputacija. Kartais
pravartu prisiminti kitus išorinio kraujavimo stabdymo bǌdus, pvz. kraujagysliǐ prispaudimą prie
kaulo, maksimalǐ galǌnơs pakơlimą ar maksimalǐ galǌnơs sulenkimą. Retais atvejais galima
bandyti suspausti kraujuojanþią kraujagyslĊ chirurginiu spaustuku, bet reikia prisiminti, kad,
naudojant šƳ metodą, galima pažeisti aplinkines struktǌras, visǐ pirma magistralinius nervus.
Visais atvejais, sustabdžius kraujavimą, žaizda uždengiama steriliu tvarsþiu ir apibintuojama.
Vidinis kraujavimas Ƴ krǌtinơs ar pilvo ertmĊ, Ƴ minkštuosius audinius, supanþius ilgǐjǐ
vamzdiniǐ kaulǐ lǌžius, Ƴ retroperitoninĊ ertmĊ lǌžus dubens kaulams ar esant penetruojanþiam
liemens sužalojimui, yra pagrindiniai užslơpto kraujo netekimo šaltiniai. Literatǌroje nurodoma,
kad, lǌžus dilbio kaulams, Ƴ lǌžio hematomą išteka apie 300-500ml kraujo, lǌžus žastikauliui –
400-750ml, lǌžus blauzdos kaulams - 500-800ml, lǌžus šlaunikauliui - 800-1500ml, o po dubens
kaulǐ lǌžiǐ mažajame dubenyje ir retroperitoniniame tarpe gali susikaupti nuo 1500ml iki
4000ml kraujo.
Visais didesniǐ trauminiǐ sužalojimǐ atvejais turi bǌti užtikrinamas savalaikis
cirkuliuojanþio kraujo kiekio atstatymas. Turi bǌti Ƴvesti mažiausiai du dideli intraveniniai
kateteriai. Prioritetas teikiamas rankǐ venoms. Kitos periferinơs venos naudojamos reþiau,
venesekcija ir centriniǐ venǐ punkcijos – tik esant reikalui ir atitinkamiems gydytojo Ƴgǌdžiams.
Ʋvedus intraveninius kateterius turi bǌti paimamas kraujo mơginys kraujo grupei ir tapatumui
nustatyti, taip pat bendram hematologiniam tyrimui. Kuo greiþiau turi bǌti pradơta infǌzinơ
skysþiǐ terapija su balansuotais druskǐ tirpalais. Ringerio tirpalas yra rekomenduojamas kaip
pradinis kristaloidinis tirpalas ir turi bǌti paskirtas skubiai. Sunkios traumos atveju per pirmą
176
valandą gali tekti skirti 2-3 litrus kristaloidinio tirpalo. Vơliau infǌzinơ terapija papildoma
koloidiniais tirpalais ir tik po to lašinamas kraujas ir jo komponentai. Visi intraveniniai tirpalai
turi bǌti sušildomi arba juos laikant šiltoje aplinkoje (37-400) arba naudojant skysþius šildanþius
Ƴrenginius.
D. Sąmonơs lygio kontrolơ arba neurologinis statusas

Greitas neurologinis Ƴvertinimas yra atliekamas baigiant pirminĊ apžiǌrą. Pagal šƳ
neurologinƳ Ƴvertinimą nustatomas paciento sąmonơs lygis, taip pat vyzdžiǐ plotis ir reakcija Ƴ
šviesą. Paprastam sąmonơs lygiui apibǌdinti naudojamos šios sąvokos:
x Budrus
x Reaguoja Ƴ garsinƳ dirgiklƳ
x Reaguoja Ƴ skausminƳ dirgiklƳ
x Nereaguoja Ƴ jokƳ dirgiklƳ
Detalesniam neurologiniam Ƴvertinimui yra naudojama Glazgo komos skalơ (GKS), kuri
pateikia kiekybinƳ paciento sąmoningumo Ƴvertinimą. GKS vertinama pagal 3 parametrus: akiǐ
reakciją, verbalinƳ atsaką ir geriausią motorinƳ atsaką. Kiekvienas iš jǐ turi atskiras pakopas.
1. Akiǐ reakcija (E žyma)
a) spontaniškai atsimerkia, mirksi – E-4 taškai;
b) reaguoja Ƴ žodžius, nebǌtinai Ƴ prašymą atsimerkti – E-3 taškai;
c) reaguoja Ƴ skausmą (negalima dirginti veido) - E-2 taškai;
d) nereaguoja – E-0 taškǐ.
2. Verbalinis atsakas (V žyma)
a) ligonis orientuojasi, žino savo amžiǐ, vardą ir kt. – V-5 taškai;
b) nerišliai kalba, bet dar atsako Ƴ klausimus – V-4 taškai;
c) nerišlǌs žodžiai, kalba šǌksniais, taþiau taria žodžius – V-3 taškai;
d) nesuprantami, neartikuliuoti garsai, dejonơs – V-2 taškai;
e) nơra atsako – V-1 taškas.
3. Geriausias motorinis atsakas (M žyma)
a) paklǌsta – judina galǌnes paliepus – nereikia skausmo poveikio – M-6 taškai;
b) lokalizuoja skausmą – keiþiant skausminio stimulo vietą, atlieka tikslingus
veiksmus - M-5 taškai;
c) vengimo reakcija – traukia galǌnĊ nuo dirgiklio – M-4 taškai;
d) atipinơ fleksija – dekortikacijos poza – M-3 taškai;
177
e) ekstenzinis atsakas – decerebracijos poza – M-2 taškai;
f) nơra judesiǐ – M-1 taškas.
Pati GKS tinka skirstyti pacientus pagal tam tikras bǌsenas:
1) komą. Pacientas yra komos bǌsenos, jeigu akys yra užmerktos (E-1), nepajơgia
vykdyti komandos (M-1-5) ir neartikuliuoja garsǐ (V-1-2). Tai reiškia, kad visi pacientai, kuriǐ
GKS suma yra mažesnơ nei 8 ir dauguma tǐ, kuriǐ KKS suma lygi 8, yra komos bǌsenos.
Pacientai, kuriǐ GKS yra daugiau nei 8, nơra komos bǌsenos.
2) galvos smegenǐ traumos sunkumą. Pagal GKS pacientai yra klasifikuojami:
a) sunki galvos smegenǐ trauma, jeigu GKS suma mažesnơ ar lygi 8;
b) vidutinio sunkumo, jei GKS suma nuo 9 iki 12;
c) lengvas sužeidimas, jei GKS suma nuo 13 iki 15.
Akies vyzdžiǐ bǌklơ yra vertinama pagal jǐ plotƳ ir reakciją Ƴ šviesą. Jei kuris nors vyzdys
yra platesnis už kitą 1 mm, tai jau nenormalu. Reakcija Ƴ šviesą yra vertinama pagal judesio
reakcijos greitƳ: kuo vangesnơ reakcija, tuo didesnơ intrakranialinio sužalojimo galimybơ.
Neurologinơs bǌklơs Ƴvertinimui labai svarbus spontaniniǐ judesiǐ lygumas. Jeigu
savaiminiai judesiai minimalǌs, vertinamas atsakas Ƴ skausmo dirgiklius: pavơluotas ir silpnesnis
judesys arba reikalingas stipresnis dirgiklis nurodo galimą galvos smegenǐ pažeidimą. Dažnai
GKS motorinis komponentas gali bǌti panaudotas Ƴvertinti geriausiai ir blogiausiai judanþias
galǌnes. Aiškus vienpusis galǌniǐ silpnumas rodo didelƳ intrakranialinƳ pažeidimą.
E. Ekspozicija/ Nukentơjusio aplinkos kontrolơ

Pacientas, patyrĊs traumą, turi bǌti visiškai nurengtas, paprastai prakerpant drabužius, ir
kruopšþiai apžiǌrơtas. Apžiǌrint galima pastebơti akivaizdžius sužalojimo požymius: patinimus,
žaizdas, odos nubrozdinimus, poodines kraujosrǌvas, galǌniǐ deformacijas, krǌtinơs lastos
sutrikusias ekskursijas ir pan. Pajudinamos galǌnơs, pažiǌrima ar galimas stambiǐjǐ sąnariǐ
lankstumas, Ƴsitikinama ar nơra patologinio judrumo, ar nejauþiama krepitacijos. Taþiau
nuodugnus paciento bǌklơs Ƴvertinimas „nuo galvos iki kojǐ“ pradedamas tik tada, kai imtasi
reikiamǐ gaivinimo priemoniǐ ir paciento gyvybinơs funkcijos normalizuotos.
Pacientui po sunkios traumos dơl mikrocirkuliacijos sutrikimǐ labai greitai vystosi
hipotermija, ypaþ, jei jis ilgą laiką bǌna išrengtas ir jam greitai lašinami kambario temperatǌros
skysþiai ar atšaldytas kraujas. Hipotermija yra potencialiai mirtina komplikacija sužalotiems
pacientams, todơl turi bǌti imtasi veiksmingǐ priemoniǐ, kad bǌtǐ išvengtas paciento kǌno
šilumos netekimas ir kad bǌtǐ atstatyta kǌno temperatǌra. Siekiant sumažinti šilumos netekimą,
178
turi bǌti padidinta paciento apžiǌrơjimo patalpos temperatǌra, baigus apžiǌrą pacientą reikia
apkloti, turi bǌti lašinami tik pašildyti skysþiai.
Be þia paminơtǐ ABCDE traumuoto paciento bǌklơs vertinimo veiksmǐ, matuojamas

aterinis kraujospǌdis (AKS), užrašoma EKG, esant galimybei, Ƴ šlapimo pǌslĊ Ƴkišamas kateteris
valandinei diurezei matuoti. Traumuoto paciento bǌklơ turi bǌti nuolat pakartotinai vertinama
siekiant užtikrinti, kad naujai atsiradĊ simptomai nebǌtǐ pražiǌrơti ir kad laiku bǌtǐ nustatytas
bǌklơs pablogơjimas. Viena paþiǐ dažniausiǐ ir pavojingiausiǐ komplikacijǐ po patirtǐ
sužalojimǐ yra trauminis šokas
Trauminis šokas
Trauminis šokas tai – ǌmus, traumos sukeltas, viso organizmo makro- ir

mikrocirkuliacijos sutrikimas, pasireiškiantis cirkuliuojanþio kraujo kiekio ir audiniǐ
perfǌzijos sumažơjimu bei sukeliantis audiniǐ hipoksiją. Šis apibrơžimas nusako esminius
pakitimus, kuriǐ turime ieškoti, bet trumpiausias trauminio šoko apibrơžimas, kurƳ yra tekĊ
girdơti, tai – „mikrocirkuliacijos tragedija“.
Etiopatogenezơ.
Daugeliui sužeistǐjǐ šokas išsivysto dơl skausminơs impulsacijos iš pakenkimo vietǐ ir
dơl hipovolemijos. (ýia nenagrinơsime šokui artimǐ bǌsenǐ, kurias sukelia kardiogeninơs,
neurogeninơs ar septinơs priežastys). Pav. Nr. 1. pavaizduota supaprastinta žmogaus kraujo
apytakos schema. Širdies susitraukimo metu perpumpuojamas kraujas išmetamas Ƴ arterijas,
pasiekia organuose ir raumenyse esantƳ kapiliarinƳ tinklą, ten atiduoda O2, pasiima CO2 ir
venomis grƳžta Ƴ dešinĊ širdƳ. Normoje tik nežymi arterinio kraujo dalis Ƴ veninĊ sistemą patenka
per arterioveninius šuntus, per kuriǐ sieneles medžiagǐ apykaita nevyksta.
179
Pav. Nr. 1. Trauminio šoko patogenezơs supaprastinta schema. A-arterijos, V-venos, K-
kapiliarai, Š-arterioveniniai šuntai, Sf-prekapiliariniai sfinkteriai.
Trauminio šoko atveju, dơl skausminơs aferentinơs impulsacijos, kuri patenka Ƴ CNS,
humoraliniu keliu siunþiamas signalas Ƴ prekapiliarinus ir (šioje shemoje nepavaizduotus)
postkapiliarinius sfinkterius, kurie susitraukia. Kraujas, negalơdamas pratekơti kapiliarais,
kaupiasi distalinơse arteriolơse, teka arterioveniniais šuntais, sutrinka audiniǐ (išskyrus širdƳ ir
galvos smegenis) perfǌzija. Distalinơse arteriolơse susikaupia žymi cirkuliuojanþio kraujo dalis,
todơl kai kurie autoriai šƳ fenomeną vadina „nukraujavimu Ƴ kraujagysles“. Kadangi traumos
metu dar nemažai cirkuliuojanþio kraujo netenkama dơl išorinio kraujavimo ar kraujo išsiliejimo
Ƴ aplinkinius audinius, išryškơja progresuojanti hipovolemija. Todơl trauminis šokas neretai
vadinamas hemoraginiu šoku. ýia pravartu priminti, kad trauminis šokas nơra paprastas
nukraujavimas. Žmogui esant be sąmonơs arba narkozơs metu ir pažeidus kraujagysles, Ƴvyksta
mirtinas nukraujavimas, bet be žymesnơs vazokonstrikcijos, t.y. be raumenǐ ir visceraliniǐ
organǐ perfǌzijos sutrikimǐ.
Trauminio šoko atveju reakcija Ƴ kraujo netekimą yra odos, raumenǐ ir visceraliniǐ
organǐ progresuojanti vazokonstrikcija, siekiant išsaugoti kraujo tiekimą Ƴ inkstus, širdƳ ir
smegenis. Cirkuliuojanþio kraujo tǌrio mažơjimas sukelia organizmo kompensaciniǐ
mechanizmǐ Ƴsijungimą, padidơja širdies susitraukimǐ dažnis. Daugeliu atveju tachikardija yra
ankstyviausias diagnozuojamas šoko požymis. IšsiskyrĊ endogeniniai katecholaminai padidina
180
periferiniǐ kraujagysliǐ rezistentiškumą. Dơl to padidơja diastolinis AKS ir sumažơja pulsinis
spaudimas.
Neadekvati lastelinơ perfǌzija ir oksigenacija sutrikdo normalǐ aerobinƳ metabolizmą ir
energijos produkciją. Iš pradžiǐ tai kompensuojama anaerobinio metabolizmo bǌdu, todơl
susidaro pieno rǌgštis ir išsivysto metabolinơ acidozơ. Endoplazminio tinklo pabrinkimas –
pradinis ląstelơs hipoksijos požymis. Greitai pasireiškia ir mitochondrijǐ pažeidimai. Plyšus
lizosomoms, atsipalaiduoja fermentai, kurie ardo kitus ląstelơs struktǌrinius elementus. Natris ir
vanduo patenka Ƴ ląstelĊ, vystosi ląstelơs patinimas. Jei procesas tĊsiasi, progresuoja ląstelinis
pažeidimas, audiniǐ edema bei ląsteliǐ nekrozơ.
Diagnostika.
Trauminis šokas nediagnozuojamas vadovaujantis laboratoriniais tyrimais. Pirminơ
diagnozơ grindžiama neadekvaþios organǐ perfuzijos ir audiniǐ oksigenacijos klinikiniu vaizdu.
Klinika.
Trauminio šoko klinikoje sutartinai išskiriamos dvi stadijos: erektilinơ ir torpidinơ.
Erektilinơ stadija, kuriai bǌdingas paciento sujaudinimas, padažnơjĊs širdies susitraukimǐ ir
kvơpavimo dažnis, sumažơjĊs skausmo jutimas, trunka tik keletą minuþiǐ, todơl medicinos
darbuotojai jos dažniausiai nemato. Kadangi po trauminio Ƴvykio kiekvienas žmogus bǌna
sujaudintas, ją dažnai sunku atskirti nuo normalios psichomotorinơs reakcijos Ƴ traumą.
Torpidinei stadijai bǌdingas hipovolemijos, neadekvaþios organǐ perfǌzijos ir audiniǐ
oksigenacijos vaizdas. Pagrindiniai trauminio šoko simptomai yra šie:
1. Tachikardija PĹ Širdies susitraukimo dažnis suaugusiam žmogui >100 k/min esant
trauminiam sužalojimui turi bǌti vertinamas kaip galimas šokas. Vyresnio amžiaus žmonơms
tachikardijos gali ir nebǌti, nes yra sutrikĊs širdies atsakas Ƴ katecholaminǐ stimuliaciją arba yra
vartojami medikamentai, kartais implantuoti širdies stimuliatoriai.
2. Sistolinio kraujo spaudimo sumažơjimas SKSĻ yra vơlyvas šoko požymis. Dơl
kompensaciniǐ mechanizmǐ sistolinio AKS kritimas nustatomas tik pacientui netekus 30%
kraujo tǌrio. Todơl didesnĊ reikšmĊ turi santykiniai makrocirkuliacijos rodikliai: šoko indeksas
(ŠI) ir pulsinis kraujo spaudimas (PKS)
3. Šoko (Algöwer‘io) indeksas ŠIĹ Jis parodo santykƳ tarp sistolinio kraujo spaudimo
(SKS) ir pulso dažnio ir apskaiþiuojamas pagal formulĊ;
Šoko indeksas (ŠI)=P/SKS. ŠI>1 nurodo trauminio šoko tikimybĊ.
181
4. Pulsinio spaudimo sumažơjimas PKSĻ SumažơjĊs pulsinis spaudimas (skirtumas tarp
sistolinio ir diastolinio spaudimǐ) pažodo ženklǐ kraujo netekimą bei kompensaciniǐ
mechanizmǐ Ƴsijungimą.
5. Kvơpavimo dažnio sumažơjimas KDĻ Atrodo, audiniǐ oksigenacijos sutrikimas turơtǐ
bǌti susijĊs su padažnơjusiu kvơpavimu, taþiau reikia prisiminti, kad, sutrikus audiniǐ
perfǌzijai, arterinis kraujas per arterioveninius šuntus patenka Ƴ venas ir dešinĊ širdƳ. Jis yra
Ƴsotintas deguonimi ir neturi specifinio kvơpavimo centro dirgiklio CO2. Kvơpavimo centras
yra apgaunamas.
6. Mikrocirkuliacijos sutrikimas. Blyški, šalta, lipni oda, blyškios gleivinơs, sumažơjusi
kǌno temperatǌra, Ƴskaitant rektalinĊ, teigiamas „nago“ simptomas yra bǌdingi šokui
mikrocirkuliacijos sutrikimo požymiai.
7. Sąmonơs sutrikimas nơra trauminiam šokui bǌdingas požymis. Taip yra dơl to, kad
cerebralinơ perfǌzija sutrinka tik terminalinơje šoko stadijoje. Pacientas gali bǌti prislopintas,
abejingas, nenori atsakinơti Ƴ klausimus, bet yra sąmoningas. Sąmonơs netekimas labiau rodo
intrakranialinƳ pažeidimą.
8. Diurezơs sumažơjimas yra renalinơs perfǌzijos išraiška. Kiekvienam sunkiai sužalotam
pacientui rekomenduojama kateterizuoti šlapimo pǌslĊ ir matuoti valandinĊ diurezĊ. Diurezơ
yra geras ir patikimas gydymo efektyvumo rodiklis. Suaugusio žmogaus diurezơ turi siekti
0,5 ml vienam kilogramui svorio per valandą.
9. Kraujo tyrimai žymesnơs reikšmơs šoko diagnostikai neturi. Net esant ǌmiam
nukraujavimui hemoglobino (Hb) ir hematokrito (Ht) pokyþiai yra netolygǌs. Stiprus
nukraujavimas gali tik minimaliai sumažinti hematokritą ar hemoglobino koncentraciją.
Todơl žemas Ht, nustatytas iškart po sužeidimo, gali bǌti smarkaus nukraujavimo ar prieš tai
buvusios anemijos išraiška, o normalus Ht neatmeta gausaus nukraujavimo galimybơs.
Profilaktika.
Reikia prisiminti, kad sunkiǐ sužalojimǐ atveju pacientas miršta ne dơl paþiǐ sužalojimǐ,
o dažniausiai dơl jǐ komplikacijos – trauminio šoko. Tinkamai ir laiku suteikta pagalba –
geriausia trauminio šoko profilaktikos priemonơ. Tinkamai Ƴmobilizuoti lǌžiai, adekvatus
nuskausminimas, patogi galǌnơs padơtis ir pan. mažina skausminĊ impulsaciją, o laiku
sustabdytas kraujavimas bei adekvati infǌzinơ terapija leidžia išvengti žymesnio cirkuliuojanþio
kraujo tǌrio sumažơjimo.
182
Gydymas.
Šoko diagnostika ir gydymas turi bǌti atliekamas tuo paþiu metu. Infǌzotarapija turi bǌti
pradơta, kai tik nustatomi ar Ƴtariami ankstyvieji trauminio šoko požymiai ir simptomai, o ne
tada, kai krenta AKS ar jis yra neišmatuojamas. Pirminis šoko gydymas turi bǌti nukreiptas Ƴ
cirkuliuojanþio kraujo kiekio, ląsteliǐ bei organǐ perfǌzijos ir oksigenacijos atstatymą.
Kadangi trauminio šoko atveju yra sutrikusi audiniǐ perfǌzija, nei peroralinis nei
intraraumeninis vaistǐ skyrimas negalimas, išskyrus naudojamus vietiniam nuskausminimui.
Todơl, galima sakyti, kad šoko gydymas, tai – infǌzoterapija.
Infǌzoterapija pradedama izotoniniais elektrolitǐ tirpalais, kurie atstato cirkuliuojanþio
kraujo kiekƳ. Ringerio tirpalas pasirenkamas pirmiausiai. Antras pagal pasirinkimą – izotoninis
NaCl tirpalas. Pirminis skysþiǐ kiekis yra sulašinamas kaip Ƴmanoma greiþiau. Ʋprastinơ dozơ
suaugusiems yra 1-2 litrai, o vaikams – 20 ml/kg per pirmą valandą. Vơliau lašinami koloidiniai
tirpalai ir kraujo plazma, o paskiausiai – kraujas ir eritrocitǐ masơ.
Kartu skiriami ir kiti medikamentai šokui gydyti. Visi jie lašinami Ƴ veną.
1. Nuskausminantys, Ƴskaitant narkotinius
2. Gliukokortikoidai
3. Spazmolitikai, atpalaiduojantys kapiliarinius sfinkterius (2,4% eufilino tirpalas)
4. Sedatyva, Ƴskaitant narkozĊ azoto suboksidu (linksminanþiomis dujomis)
5. Vaistai metabolinei acidozei koreguoti (Na bikarbonatas)
6. Diuretikai
7. Antikoaguliantai
8. Energetinơs medžiagos (Gliukozơs tirpalas)
9. Antibiotikai
10. Deguonis per nosƳ
Nuo paciento bǌklơs kitimo pirminơs infuzoterapijos metu priklauso tolesnis gydymas.
Stebơdamas bǌklơs kitimą pirminio gydymo metu, gydytojas gali identifikuoti pacientus,
kuriems reikalingi didesni skysþiǐ kiekiai nei buvo nustatyta, koreguoti kitą medikamentinƳ
gydymą.
183
Sužalojimai, kurie negresia paciento gyvybei,
bet reikalauja tolesnio specializuoto gydymo:
x Atviri ir uždari rankos ilgǐjǐ vamzdiniǐ kaulǐ lǌžiai (žastikaulio ir dilbio kaulǐ).
Ranka Ƴmobilizuojama trikampe skaryte, parišant ją ant kaklo, skiriami nuskausminantys vaistai.
Lǌžus žastikauliui, ranką papildomai galima pribintuoti prie liemens, o lǌžus abiems dilbio
kaulams – dilbƳ papildomai Ƴtverti lentele ar storu laikrašþiu. Atvirǐ lǌžiǐ atveju žaizda
užbintuojama aseptiniu tvarsþiu.
x Atviri ir uždari raktikaulio ir mentơs lǌžiai.
Ranka Ƴmobilizuojama skaryte, parišant ją ant kaklo. Raktikaulio lǌžiǐ atveju galima
naudoti „aštuoniukơs“ tvarstƳ. Galutiniam šiǐ lǌžiǐ gydymui gali bǌti naudojamas Dezo
(Desault) tvarstis.
x Atviri ir uždari riešo ir plaštakos skeleto sužalojimai, išskyrus izoliuotus pirštakauliǐ
lǌžius be poslinkio
Plaštaka Ƴmobilizuojama lentele ar storu laikrašþiu, Ƴ delną Ƴdedamas nedidelis volelis.
x Atviri ir uždari kojos ilgǐjǐ kaulǐ lǌžiai (šlaunikaulio, blauzdos kaulǐ)
Koja Ƴmobilizuojama Kramerio ar kitais Ƴtvarais, šlaunikaulio lǌžiǐ atveju papildomai
pribintuojama prie kitos kojos (jei ji nepažeista). Atvirǐ lǌžiǐ atveju stabdomas
kraujavimas, žaizda užbintuojama aseptiniu tvarsþiu. Skiriami nuskausminantys vaistai.
Jei planuojama, kad pacientas per pusĊ valandos nebus nugabentas Ƴ specializuotą
gydymo Ƴstaigą, pradedama infǌzinơ terapija kristaloidais
x Atviri ir uždari kulkšniǐ lǌžiai, su pơdos panirimu ir be jo.
Jei yra ryškus pơdos panirimas, pơda švelniai reponuojama Ƴ normalią padơtƳ. Koja
nuo kelio sąnario iki pirštǐ galǐ Ƴmobilizuojama Kramerio ar kitais Ƴtvarais arba dviem
lentelơmis, dedamomis iš šonǐ su pamušalu kulkšniǐ srityje. Skiriami nuskausminantys
vaistai, lǌžio sritis lokaliai šaldoma.
x Kelio sąnario intrasąnariniai sužalojimai (kryžminiǐ ir kolateraliniǐ raišþiǐ, meniskǐ
plyšimai) su hemartroze ar be jos
Punktuojamas kelio sąnarys, koja Ƴmobilizuojama Ƴtvaru arba dviem lentelơmis iš šonǐ.
x Šlaunikaulio, blauzdos kaulǐ išnirimas.
Nereikia stengtis išnirimą atstatyti, koja Ƴmobilizuojama Ƴtvaru toje padơtyje, kurioje yra
po išnirimo. Šlaunikaulio išnirimo atveju dažnai pakanka pakišti volelƳ (pagalvĊ) po
pakinkliu. Išnirus blauzdos kaulams bǌtina stebơti ar nơra pakinklinơs arterijos
pažeidimo
184
x Žastikaulio, dilbio kaulǐ išnirimas
Nereikia stengtis išnirimą atstatyti, ranka Ƴmobilizuojama parišant ant skarytơs
x Stuburo kaklinơs dalies sužalojimas (išnirimas ar lǌžis)
Ši sužalojimo lokalizacija yra potencialiai pavojingiausia dơl galimǐ jatrogeniniǐ
(kylanþiǐ dơl tyrimo ir gydymo veiksmǐ) pakenkimǐ. Dơl jǐ kiekvienas nesąmoningas
pacientas yra traktuojamas kaip turintis stuburo kaklinơs dalies sužalojimą. Esant ar
Ƴtariant šƳ sužalojimą didžiausias dơmesys kreipiamas Ƴ paciento galvos fiksaciją. Vežant
ir perkeliant pacientą, galva prilaikoma rankomis, fiksuojama voleliais iš šonǐ (negalima
dơti volelio kaklu!) arba specialia Ƴmobilizuojanþia apykakle. Pacientas transportuojamas
gulintis ant nugaros ant kieto pagrindo.
x Stuburo krǌtininơs ir juosmeninơs dalies sužalojimai
Skiriami nuskausminantys, pacientas paguldomas ant nugaros arba ant pilvo (tik
juosmeninơs stuburo dalies lǌžiǐ atveju) su voleliu krǌtinơs srityje ir gabenamas Ƴ
specializuotą gydymo Ƴstaigą.
x Dubens kaulǐ lǌžiai ir jǐ jungþiǐ sužalojimai.
Dubens sužalojimai dơl didelio nerviniǐ receptoriǐ kiekio mažajame dubenyje ir didelio
nukraujavimo labai dažnai komplikuojasi trauminiu šoku. Skiriami nuskausminantys
vaistai, Ƴskaitant narkotines medžiagas. Jei planuojama, kad pacientas per pusĊ valandos
nebus nugabentas Ƴ specializuotą gydymo Ƴstaigą, pradedama infǌzinơ terapija
kristaloidais. Esant žymiam gaktinơs sąvaržos išsiskyrimui (þiuopiamas tarpas tarp
gaktikauliǐ) ir dubens nestabilumui efektyviai veikia dubes suveržimas paklode arba
specialiu dubens diržu. Pacientas transportuojamas gulintis ant nugaros, sulenktomis
kojomis per klubo ir kelio sąnarius (po keliais pakišami voleliai, sulankstyta antklodơ ir
pan.). Tai taip vadinama „varlytơs“ padơtis.
x Daugybiniai (>1) šonkauliǐ lǌžiai su hemo- ir/ar pneumo-toraksu ar be jo.
Skiriami nuskausminantys vaistai, galima atlikti techniškai nesudơtingą tarpšonkaulinĊ
blokadą. Kai kuriuose šaltiniuose nurodomas krǌtinơs ląstos suveržimas rankšluosþiu ar
paklode dơl galimǐ komplikacijǐ pastaruoju metu nerekomenduojamas, ypaþ daugybiniǐ
lǌžiǐ atveju. Atviro pneumotorakso atveju naudojamas hermetizuojantis tvarstis, o
ventilinƳ pneumotoraksą stengiamasi paversti atviru pagal šiame skyriuje aukšþiau
aprašytą metodiką
x Galǌniǐ ir jǐ daliǐ amputacijos
185
Stabdomas kraujavimas (jei galvojama apie replantaciją, negalima naudoti žguto ir
chirurginio spaustuko), dedamas aseptinis tvarstis, bigơ bintuojama, skiriami
nuskausminantys vaistai. Jei amputatas nơra labai sužalotas ir galvojama apie galima
replantaciją (ypaþ pirštǐ amputacijos atveju), jis vyniojamas Ƴ sterilią skarytĊ, dedamas Ƴ
celofaninƳ maišelƳ ir apdedamas ledais
Lengvi sužalojimai, kurie šeimos gydytojo

gali bǌti gydomi iki pilno pasveikimo:
x Sumušimai ir odos nubrozdinimai
x Negilǌs (I-II laipsnio) ir nedidelio ploto terminiai ir cheminiai nudegimai, išskyrus veido
ir lytiniǐ organǐ
x Paviršiniai (I-II laipsnio) ir nedidelio ploto nušalimai
x ýiurnos, riešo, alkǌnơs, peties sąnariǐ raišþiǐ patempimai, be išreikštos pilno plyšimo
klinikos
x Kelio sąnario kolateraliniǐ raišþiǐ patempimai be išreikštos plyšimo klinikos ir
hemartrozơs
x Raktikaulio petinio galo panirimai be išreikšto „klavišo“ simptomo
x Izoliuoti pirštakauliǐ lǌžiai be poslinkio
x Nedidelơs, negilios, nepenetruojanþios galǌniǐ, stuomens ir galvos žaizdos
x Nedidelơs plaštakos žaizdos be sausgysliǐ ir nervǐ sužalojimo
x Izoliuoti šonkauliǐ lǌžiai
x Dubenkauliǐ šakǐ lǌžiai be poslinkio
x Uodegikaulio lǌžiai
186
11. Nušalimai
Valentinas Uvarovas
Nušalimas
Nušalimas (lot. congelatio) yra vietinis audiniǐ ir bendras oganizmo pažeidimas dơl žemos
temperatǌros poveikio, kuomet sutrinka audiniǐ mikrocirkuliacija ir perfuzija.
Epidemiologija
Lietuvoje sergamumas dơl nušalimǐ (gydant ligoninơse) – 11,1 atvejo 100 000 gyventojǐ per
metus. Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalþio kǌno vietos, arba ankštos avalynơs
spaudžiamos kojos, taip pat galima nušalti rankas ar kitas kǌno vietas prisietus arba paơmus
metalinius daiktus kurie atšalo iki -10 laipsniǐ. Nušalimas galimas esant ne tik esat labai žemai
temperatǌrai, bet ir arti nulio, jeigu didelis oro drơgnumas ir vơjas. Nušalimai dažnesni 30-49
amžiaus grupơje, dažniau atsitinka vyrams (10:1).
Dažniausiai nuo nušalimǐ nukenþia neturintys nuolatinơs gyvenamosios vietos, socialiai
neapsaugoti, nušalimo metu vartojĊ alkoholƳ žmonơs. Po nušalimo Ƴ gydymo Ƴstaigą pacientai
dažnai kreipiasi pavơluotai. Dơl to tinkamai negydomi ǌmiu ligos laikotarpiu.
Veiksniai Ƴtakojantys nušalimą: temperatǌra; ekspozicija; aplinka; kraujagysliǐ patologija;
drơgmơ; imobilizacija; žaizdos.
Rizikos veiksniai: piknaudžiavimas alkoholiu, psichinơs ligos, socialiniai veiksniai (benamiai,
kariai), bendras organizmo nusilpimas, pakartotinis nušalimas, galǌniǐ kraujagysliǐ ligos,
cukrinis diabetas.
Dažniausiai nušalanþios anatominơs sritys: pơdos, plaštakos, ausys, nosis, skruostai.
Patofiziologija:
Nušalimo patofiziologiją lemia trys pagrindiniai veiksniai: audiniǐ atšalimas, lokali hipoksija ir
uždegimo mediatoriǐ išsiskyrimas pažeidimo vietoje (Pav.1). Nušalimas atsiranda tuomet, kai
audiniǐ šilumos nuostoliai viršija audiniǐ perfuzijos galimybes. Nušalimo 4 fazơs:
1) Pradinơ - audiniǐ atšalimas <10oC, hipestezija; vazokonstrikcija; išemija; ledo kristalǐ
nơra.
2) Nušalimas – atšalimas - temperatǌra -6oC ir -15oC; Atšalus audiniams susidaro ledo
kristalai – pirmiausia ekstraląstelinơje, vơliau viduląstelinơje terpơje, o tai lemia ląsteliǐ
membranǐ pažeidimą. Šalþio sukelta lokali vazokonstrikcija, lemia audiniǐ hipoksiją.
Pirmiausias atsakas Ƴ atšalimą yra pasikartojantys vazokonstrikcijos ir vazodilatacijos
ciklai. Sumažơjus kǌno vidinei temperatǌrai, šie vazoaktyvumo ciklai pereina Ƴ paviršiniǐ
187
audiniǐ vazokonstrikciją. Tai sukelia pažeistǐ audiniǐ hipoksiją ir acidozĊ atšilimas
sukelia reperfuzinƳ pažeidimą ir uždegiminƳ atsaką.
3) Stazơs fazơ - kraujagyslinis spazmas ir vazodilatacija; skysþiǐ ekstravazacija ir
koaguliacija. Endotelio pažeidimas, hipoksija ir lokali trombozơ lemia treþią audiniǐ
pažeidimo veiksnƳ – uždegimo mediatoriǐ išsiskyrimą.
4) Vơlyva išeminơ fazơ - tĊsiasi reperfuzinis pažeidimas; uždegiminis atsakas;
mikrocirkuliacijos ir magistralinơs kraujotakos sutrikimas, progresuojanti audiniǐ
išemija. Uždegimo mediatoriai (Prostaglandinai PGF2 ir tromboksanas A2) sukelia
tolesnĊ vazokonstrikciją, trombocitǐ agregaciją ir kraujagysliǐ trombozĊ, didinanþius
endotelio pažeidimą, ir paleidžia hipoksijos kaskadą, sukelianþią ląstelơs mirtƳ.
1 pav.: Nušalimo patogenezơ
Nušalimo klasifikacija
I-o laipsnio nušalimas (lot. congelatio erythematosa): audiniǐ hiperemija, odos pabalimas,
hipestezija, edema be nekrozơs, epidermio pažeidimas, nedidelis patinimas.
II-o laipsnio nušalimas (lot. congelatio bullosa): serozinơs pǌslơs (pripildytos skaidraus gelsvo
skysþio), eritema, edema, dalinio odos storio nekrozơ. (Pav.2 A)
188
III-o laipsnio nušalimas (lot. congelatio gangrenosa): hemoraginơs pǌslơs (pripildytos tamsiai
raudono skysþio), pažeidimas apima dermą ir paviršines kraujagysles, viso odos storio ir
poodiniǐ audiniǐ nekrozơ. (Pav.2 B)
IV-o laipsnio nušalimas (lot. congelatio gangrenosa profunda): viso odos storio nekrozơ,
giliǐju audiniǐ pažeidimas, raumenǐ ir kaulǐ gangrena ir hemoraginơs pǌlơs pripildytos tamsaus
(juodo) skysþio). IV-o laipsnio nušalimą galima diagnozuoti tik praơjus 3-4 paroms nuo traumos,
dažniausiai pavơluotai kreipiantis Ƴ gydymo Ƴstaigą.
Pav.2. A- II-o laipsnio nušalimai (kairơje) - serotinơs pǌslơs. B- III-o laipsnio (dešinơje)
nušalimai - hemoraginơs pǌslơs.
Pav.3. IV-o laipsnio nušalimas – viso odos storio nekrozơs, raumenǐ ir kaulǐ gangrena.
189
Palankios prognozơs požymiai: atsistatĊ jutimai, normali odos spalva, serozinơs pǌslơs, pǌslơs
tik distalinơse falangose.
Blogos prognozơs ženklai: cianozơ, silpna kraujotaka, kieta oda, hemoraginơs pǌslơs, mažos
arba visai nơra pǌsliǐ (labai blogai).
Gydymas
à Atšildymas- reikia šildyti aukšþiau kǌno dalies pažeidimo vietos pavyzdžiui

nušalusi pơda tai reikia šildyti šlaunyje su specialiais šildytuvais (infraraudonǐjǐ
spinduliǐ lempa) kuri pakelia kǌno temperetǌra ne daugiau kaip 37-40oC
à Pažeistą kǌno vietą aprišti su termoizoliaciniais tvarsþiais, kad galǌnơ atšiltǐ ne
staigiai o iš lơto t.y. iš „centro“ link periferijos.
à Galǌnơs atšildymas negali trukti ilgiau kaip 3-4 val., nes gali Ƴvykti negrƳžtami
pakitimai audiniuose dơl užsitĊsusios hipoksijos
à Infuzoterapija šiltais tirpalais (tirpalas turi bǌti pašiltintas iki 37 oC
à Antitetaninơ profilaktika
à Analgetikai
à Seroziniǐ pǌsliǐ aspiravimas aseptinơmis sąlygomis ir užrišamos su steriliais
tvasþiais
à Hemoraginơs pǌslơs turi bǌti praduriamos, kad sumažơtǐ spaudimas Ƴ
minkštuosius audinius ir kad galơtǐ pasišalinti sekretas.
à Antibiotikoterapija (turi veikti S. Aureus)
à Antikoaguliantai
à Chirurginis gydymas
Pirmoji pagalba. Pirmiausia reikia nutraukti šalþio poveikƳ. Reikia nurengti spaudžianþius,
drơgnus drabužius ir pacientą apkloti šiltomis antklodơmis arba termoizoliacinơmis antklodơmis .
Atšildymas. Staigus atšildymas ne tik nepadơs žmogui, bet ir gali pakenkti!! Pradedamas
atšildymas nuo kambario temperetǌros. Šalþio pakenktos vietos turi bǌti užrištos su
termoizoliaciniais tvarsþiais. Žmogaus kǌnas turi bǌti apklotas šiltomis antklodơmis arba
specialiomis termoizoliacinơmis antklodơmis. Jeigu žmogus gali gerti, reikia duoti šiltǐ skysþiǐ.
Šildyti kǌną, bet ne nušalusias galǌnes su infraraudonǐjǐ spinduliǐ lempa, kad šiltas kraujas iš
„centro“ tekơtǐ Ƴ periferiją ir taip palaipsniui atšiltu - asistatytǐ kraujotaka pažeistose galǌnơse.
Atšildymo procesas neturơtǐ užtrukti ilgiau kaip 6 val., nes ilgesnis atšildymo procesas didina
hipoksija audiniuose, o užsitĊsusi hipoksija gali dar labiau pabloginti pažeistos šalþio galǌnơs
atsistatymo galimybes. Netrinti ir nemasažuoti nušalusios vietos.
190
Infuzoterapija. Atšildymo metu infuzoterapija yra labai svarbi. Atšildymo metu, po to ir dar 3-4
paras tikslinga sulašinti ne mažiau kaip 3 litrus infuziniǐ tirpalǐ pašildytǐ iki 37 laipsniǐ
temperetǌros. Jeigu pirmą parą infuzoterapija reikalinga, kad greiþiau atšiltǐ ir greiþiau
atsistatytǐ kraujotaka šalþio pažeistuose audiniuose. Po to sekanþias 3-4 paras infuzoterapija
taikoma, kad mažinti intoksikaciją bet bǌtina stebơti diurezĊ.
Vakcinacija. Stabligơs imunoprofilaktika priklauso nuo ankstesnơs vakcinacijos.
Stabligơs imuniprofilaktika bǌtina jeigu anksþiau nebuvo atlikta vakcinacija nes po nušalimo
susidaro dideli odos pažeidimo plotai ir susidaro palankios sąlygos patekti stabligơs sukơlơjui Ƴ
organizmą.
Analgetikai. Atšildymas gali bǌti labai skausmingas, todơl pacientui
tikslingas adekvatus nuskausminimas. reikia gerai nuskausminti intraveniniais narkotiniais
medikamentais.
Žaizdǐ priežiǌra. Šalþio paveiktas vietas reikơtǐ aprišti su steriliais tvarsþiais, o pirmą parą kai
atliekamas atšildymas ir su termoizoliaciniais tvarsþiais. Jeigu stebimos stebimos didelơs
serozinơs ar hemoraginơs pǌslơs jas Ƴkirpti, kad susikaupĊs sekretas galơtǐ išbơgti, Nereikia
nuplơšti pusliǐ, o tik Ƴkirpti, nes jos veikia kaip biologinis tvarstis. Reikia vengti tabako, nikotino
ir kitǐ vazokonstrikciniǐ medžiagǐ vartojimo. Remtis pažeista galǌne arba kelti svorio negalima
tol, kol visiškai nơra praơjusi edema.
Antibiotikoterapija. Pirmas paras po nušalimo tikslinga skirti antibiotikoterapiją tik
profilaktikos tikslu. Žaizdos po nušalimo bǌna sąlyginai „švarios“ tik 3-4 paras. Pirmo
pasirinkimo antibiotikai pirmas paras bǌtǐ penicilino, ampicilino ar gentamycino grupơs
antibiotikai. Po to skiriama pagal žaizdos pasơlio antibiotikograma. Sisteminơ terapija
antibiotikais taikoma tik identifikuotai infekcijai gydyti.
Antikoaguliantai ir kt. Kad hiperbarinơ oksigenacija ženkliai pagerintǐ nušalimo gydymo
pasekmes, neƳrodyta. Vartojant antikoaguliantus patyrusiems šalþio traumą pagerơja kraujo
pritekơjimas Ƴ pažeistas kǌno vietas, gerơja audiniǐ perfuzija ir regeneracija ir mažina riziką
vystytis trombembolijǐ komplikacijoms.
Chirurginis gydymas. Išskirtume du chirurginio gydymo etapus: ankstyvasis ir vơlyvasis.
Akstyvasis atliekamas po 3-4 parǐ, pašalinami nekrotizavĊ paviršiniai audiniai, kad mažinti
bendrą kǌno intoksikaciją ir mažinti pǌlingo uždegimo audiniuose galimybĊ.
Vơlyvasis atliekamas po 10-14 parǐ ir vơliau kai išryškơja galǌniǐ giliosios nekrozơs ir
demarkacijos, Ƴprastai tai stebima pirštǐ ar net visos galǌnơs mumifikacija, demonstratyvus
pavyzdys Pav.3 kur stebima pirštǐ galǐ mumifikacija.
Atsiradus bet kokio laipsnio šalþio sukeltǐ pažeidimǐ, nušalimo gylƳ ir plotą tiksliai galima
Ƴvertinti tik Ƴvykus aiškiai gyvybingǐ ir negyvybingǐ audiniǐ „demarkacijai“ (Pav 4).
191
Pav. 4. Pơdos nušalimas su audiniǐ nekroze. Stebima gyvybingǐ ir negyvybingǐ audiniǐ
„demarkacinơ“ zona.
TokƳ procesą gali tekti stebơti net kelias savaites. Konservatyvus gydymas priešoperaciniu
laikotarpiu, kai suteikus bǌtinąją pagalbą ligonis yra ruošiamas operacijai, gydoma gretutinơ liga,
laukiama, kol išryškơs skiriamosios ribos. Pagrindinơ chirurginơ operacija- Ƴvairios apimties
galǌniǐ amputacijos distaliau „demarkacinơs“ zonos, pašalinami negyvybingi audinai. Atliekant
galǌnơs (-iǐ) amputaciją (-as), ypatingą dơmesƳ reikơtǐ kreipti Ƴ taisyklingą amputacinơs bigơs
suformavimą, nes nuo to daug priklauso sơkmingas protezo pritaikymas.
Pooperacinis gydymas ilgai trunka dơl dažnǐ pooperacinǐ žaizdǐ komplikacijǐ. Žaizdos
dažniausiai pǌliuoja, gyja antriniu bǌdu. Vơliau dažnai atliekamos nekrektomijos, kartais-
pakartotinos amputacijos.
Ankstyvuoju laikotarpiu retai kada tenka chirurginiu bǌdu šalinti nekrozinius audinius arba
atlikti amputaciją, išskyrus tuos atvejus, kai prasideda infekcinơs komplikacijos ir pasireiškia
sepsis.
Kiti šalþio sukelti sužalojimai:

• “Apkasǐ pơda”
• Šalþio sukeltas dermatitas
• Sušalimas: sisteminơ hipotermija
„Apkasǐ pơda“ (arba plaštaka) vadinamas sindromas pasireiškia ilgai bǌnant su drơgna avalyne
vơsioje aplinkoje (1,6°–10°C). Dažniausiai nuo šio sutrikimo kenþia kareiviai, jǌreiviai ir žvejai:
pơdos tampa šaltos, aptirpusios, nejautrios, melsvos arba net juodos, taþiau gilieji audiniai lieka
nepažeisti. Pơdai ar plaštakai atšilus, kraujagysliǐ spazmą pakeiþia vazodilatacija, kitas 24–48
valandas atsiranda ir progresuoja pažeistos galǌnơs hiperemija. Šiam laikotarpiui bǌdinga
192
parestezija, skausmas ir nauji audiniǐ pažeidimo požymiai: edema, paraudimas, pǌslơs,
kraujosruvos, išopơjimai. Gali atsirasti Ƴvairiǐ vietinơs infekcijos sukeltǐ komplikacijǐ, Ƴskaitant
celiulitą, limfangitą ir gangreną. Tinkamai parinktas apavas ir pơdǐ (plaštakǐ) gera higiena
paprastai apsaugo nuo šio pažeidimo.
Šalþio sukeltas dermatitas – chroninis odos pažeidimas, kurƳ sukelia nelabai stiprus ilgalaikis
arba pakartotinis atšalimas, pavyzdžiui, alpinistams lipant Ƴ kalnus. Paprastai nužvarbsta rankǐ
pirštai ir nugarinis plaštakǐ paviršius, bet gali atsirasti ir nosies, ausǐ, blauzdǐ ir pơdǐ, t.y.
mažiausiai nuo aplinkos neigiamo poveikio apsaugotǐ kǌno daliǐ, pažeidimas. Šalþio sukeltas
dermatitas pasireiškia odos paraudimu ar pamơlynavimu, pažeista oda niežti, kartais Ƴplyšta,
atsiranda raudonas išbơrimas (dơmeliǐ, papuliǐ, mazgeliǐ) arba opǐ. Žalojantiems veiksniams
veikiant pakartotinai, dažniau pasireiškia išopơjimas ir hemoraginis išbơrimas, vơliau atsiranda
randǐ, fibrozơ, audiniai atrofuojasi, niežulƳ keiþia skausmas. Ši lơtinơ bǌklơ yra labiau erzinanti,
nei realiai sukelianti kokƳ nors rimtesnƳ audiniǐ pažeidimą. Simptomus ir nemalonius pojǌþius
padeda sumažinti nužvarbusiǐ sriþiǐ apsauga nuo šalþio, antiadrenerginiǐ ir kalcio kanalus
blokuojanþiǐ medikamentǐ vartojimas.
Sisteminơ hipotermija – tai bǌsena, kai organizmo šerdinơ temperatǌra nukrinta žemiau 35°C.
Jei nơra kitǐ sužalojimǐ, hipotermija skirstoma Ƴ tris pagrindines formas: lengvą (35–32°C),
vidutinĊ (32–30°C) ir sunkią (< 30°C). Šerdinơ temperatǌra gali sumažơti labai greitai, pvz.,
Ƴkritus Ƴ labai šaltą vandenƳ, arba iš lơto, pvz., ilgą laiką išbuvus vơsioje aplinkoje. Vyresniojo
amžiaus žmonơs yra ypaþ jautrǌs hipotermijai, kadangi sumažơja jǐ sugebơjimas prisitaikyti prie
aplinkos poveikio, padidinant šilumos gamybą ir sumažinant šilumos netekimą dơl
vazokonstrikcijos. Vaikai taip pat yra jautresni hipotermijai, kadangi jǐ kǌno paviršiaus plotas
yra sąlyginai didesnis, o energijos rezervai mažesni.
Traumą patyrĊ pacientai taip pat yra jautresni hipotermijai, o bet kokio laipsnio hipotermija
jiems gali bǌti labai žalinga. Traumuotiems ligoniams hipotermija diagnozuojama, kai šerdinơ
kǌno temperatǌra nukrenta žemiau 36°C, o sunki hipotermija – kai šerdinơ kǌno temperatǌra
bǌna maženơ kaip 32°C. Sunkiai sužalotiems pacientams hipotermija pasireiškia labai dažnai, bet
šerdinơs temperatǌros sumažơjimo galima išvengti infuzuojant pašildytǐ tirpalǐ ir kraujo
preparatǐ, apnuoginant tik tas sritis, kurias reikia apžiǌrơti ar sutvarstyti, ir tik trumpam
laikotarpiui, išlaikant aukštesnĊ aplinkos temperatǌrą.
Kadangi sisteminĊ hipotermiją galima diagnozuoti tik išmatavus šerdinĊ temperatǌrą (geriausia
stemplơje), traumos centruose reikia turơti specialiǐ žemą temperatǌrą galinþiǐ išmatuoti
termometrǐ.
193
Simptomai: sumažơjusi šerdinơ temperatǌra ir sutrikusi sąmonơ. Paciento oda bǌna šalta, pilkšva
arba pamơlusi. Gyvybiniai požymiai, tokie kaip ŠSD, KD, AKS ir kt., gali bǌti labai Ƴvairǌs.
Žmonơms, kuriuos pavyksta išgelbơti, gali net nebǌti širdies veiklos ir kvơpavimo.
Neretai širdies veikla ir kvơpavimas bǌna tiek sulơtơjĊ, kad jie gali likti nepastebơti, jei nebus
atliekama itin atidi apžiǌra.
Gydymas:
• Pagal ABCDE principus

• Sušildymas
• Simptominis gydymas
• Kraujo tyrimas
• Nustatytǐ pakitimǐ šalinimas
Pirmiausia reikia Ƴvertinti gyvybines funkcijas pagal ABCDE algoritmą ir nedelsiant pradơti
pradinƳ gaivinimą, jei yra Ƴvykusi klinikinơ mirtis. Tuo pat metu bǌtina kateterizuoti veną ir
pradơti infuzinĊ terapiją šiltais skysþiais.
Šilumos netekimą galima sumažinti pacientą perkeliantƳ šiltą aplinką, nurengiant šlapius ir
sušalusius drabužius, apklojant šiltomis antklodơmis. Sunkios hipotermijos atveju gali tekti
taikyti aktyvaus šildymo metodus, pvz., pilvaplơvơs arba pleuros ertmơs plovimą šiltais
skysþiais, dirbtinĊ kraujo apytaką.
Indikuotina oksigenoterapija 100 proc. deguonimi per kaukĊ su rezervuaru. Bǌtina sekti širdies
veiklą, atidžiai ir nuosekliai tirti, ar nơra kitokiǐ sutrikimǐ: diabeto, sepsio, apsinuodijimo
narkotikais ar alkoholiu, nematomǐ sužalojimǐ. Visus diagnozuotus sutrikimus reikia nedelsiant
pradơti gydyti.
Laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas (BKT), elektrolitǐ, cukraus kiekio ir alkoholio
koncentraciją kraujyje, toksiniǐ medžiagǐ, kreatinino, amilazơs kiekis bei mikrobiologinƳ kraujo
tyrimas.
Kai yra hipotermija, diagnozuoti mirtƳ gali bǌti labai sudơtinga. Mirtis negali bǌti diagnozuota nơ
vienam pacientui, kurio širdies veikla išnykusi arba kurƳ ištiko staigi mirtis dơl hipotermijos tol,
kol pacientas nebus sušildytas.
Atsiminkite: pacientas nơra mirĊs tol, kol jis nơra atšildytas!
194
12. Nudegimai
Valentinas Uvarovas
NUDEGIMAS (lot. combustio) – tai audiniǐ sužalojimas, kurƳ sukelia vietinis šilumos,
cheminiǐ medžiagǐ, elektros srovơs arba radiacijos poveikis. Sužalojimo sunkumas priklauso
nuo nudegimo laipsnio, nudegusio ploto ir vietos. Jeigu nudega treþdalis ir daugiau kǌno, toks
nudegimas dažnai gali komplikuotis mirtinomis komplikacijomis: inkstǐ nepakankamumas,
kvơpavimo funkcijos nepakankamumas, infekcinơmis nudegimo žaizdǐ komplikacijomis
kuriǐ dažniausia pasekmơ sepsis. Dažniausia nudegusiǐ pacientǐ mirties priežastis yra sepsis
ir tai sudaro apie 90% visǐ pacientǐ patyrusiǐ TerminĊ traumą. Atvira liepsna, suslơgti garai
gali nudeginti ertmes (pvz. kvơpavimo takus) ir sukelti mirtinas komplikacijas. Pacientams
patyrusiems terminius nudegimus dažnai kyla daug komplikacijǐ ypaþ jeigu yra nudegĊ
kvơpavimo takai ir yra susijĊ su dideliu mirštamumu.
Epidemiologija
Lietuvoje apie 8 tǌkst. žmoniǐ per metus patiria nudegimus
Vidutiniškai apie 500 pacientǐ gydoma Ƴvairiuose stacionaruose (apie 6%)
Statistiškai apie 65 pacientǐ miršta dơl nudegimǐ patirtǐ komplikacijǐ(13 % stacionarizuotǐ

dơl nudegimo ligoniǐ)
Respublikinơje Vilniaus Universitetinơje ligoninơje, kur yra Terminiǐ traumǐ skyrius,

besispecializuojantis nudegusiǐ ligoniǐ gydyme per metus gydoma apie 200 pacientǐ,
išgyvena ir pagydomi pacientai patyrĊ ir daugiau kaip 50% kǌno nudegimo. Mirtingumas apie
6 % tai dažniausiai pacientai patyrĊ daugiau kaip 50% kǌno ploto nudegimo ir kuriems buvo
nustatytas gilus bei didelio ploto nudegimas arba kvơpavimo takǐ nudegimas.
Rekomentuotina visus pacientus patyrusius daugiau kaip 10% kǌno ploto nudegimą ir
kuriems nustatomas IIB-III laipsnio nudegimas gydyti specializuotuose skyriuose kuriuose
yra kaupiama patirtis gydyti pacientus patyrusius sunkias nudegimo traumas
Nudegimǐ rǌšys
• Terminiai nudegimai atsiranda tiesiogiai veikiant aukštai temperatǌrai (liepsna,

garai, karštas skystas metalas).
• Cheminiai nudegimai atsiranda veikiant cheminơms medžiagoms (sieros, druskos
ar azoto rǌgštys; kalio, natrio šarmai; fosforas, kalio permanganatas).
195
• Elektros trauma – nudegimai atsiranda elektros srovơs Ƴơjimo ir išơjimo vietose,
trenkus žaibui.
• Radiaciniai nudegimai – nudegimai, kuriuos sukelia jonizuojanti spinduliuotơ
(alfa, beta, rentgeno, gama spinduliai).
Nudegimo traumǐ gydymo ir išgyvenamumo „mirties rizikos“ prognozĊ lemia keletas

veiksniǐ:
Norint prognozuoti pasekmes pacientams patyrusiems nudegimą reikia Ƴvertinti nudegimo
traumos sunkumą. Universalios nudegimo traumos nustatymo schemos nơra. Dažniausiai
naudojama Amerikos nudegimo asociacijos (American Burn Association) sudaryta schema,
nudegimai skirstomis Ƴ nedidelius, vidutinio dydžio ir didelius (arba kritinius)
Ɣ Nedideli nudegimai (minor burns):
1-2 iki 15%,
3 iki 2%.
Ɣ Vidutinio dydžio nudegimai (moderate burns):
1-2 15 -25 %,
3 3-10 %.
Ɣ Dideli nudegimai (major burns), (critical burns):
1-2 daugiau 25%,
3 daugiau 10%,
kvơpavimo takǐ nudegimai,
veido, plaštakǐ, pơdǐ, tarpvietơs nudegimai,
nudegimai elektra,
nudegimai pacientams, turintiems gretutiniǐ susirgimǐ.
DidelĊ reikšmĊ turi norint Ƴvertinti pasveikimo prognozĊ yra nudegimo indeksas. Nudegimo
indeksas yra išvestinis dydis, skirtas nuspơti kokia gali bǌti pasveikimo prognozơ. Šis
terminas buvo pasiǌlytas JAV Brooke karo medicinos centro specialistƿ. Šiuo metu nudegimo
indeksu vadinamas bet kokia skaiþiais išreikšta nudegimo prognozơ.
Paprastas empirinis nudegimo prognoses nustatymo bǌdas yra 1962m. W.Baux pasiǌlyta
taisyklơ: nudegimo pasveikimo prognozơ apskaiþiuojama nudegimo plotą sudơjus iš paciento
196
patyrusio nudegimo traumą amžiaus. Jeigu gaunamas skaiþius mažesnis už 75, prognozơ
laikoma palanki, 75-100- abejotina, o jeigu virš 100- nepalanki.
1954 m. J.P.Bull ir A.J.Fisher pasiǌlơ “mirties rizikos” lentelĊ, taþiau šioje lentelơje nebuvo
atsižvelgta Ƴ nudegimo gylƳ, todơl JAV Brooke karo medicinos specialistas A.Schwartz ja
modifikavo Ƴvesdami “nudegimo indekso” terminą
Atsižvelgiant Ƴ aukšþiau išdơstytus argumentus suprantame kokią didelĊ reikšmĊ turi tikslus
nudegimo ploto apskaiþiavimas.
Nudegusio paviršiaus plotas

Nudegimo paviršiaus plotui apskaiþiuoti naudojamos kelios taisyklơs.
197
Devyniǐ taisyklơ yra naudinga priemonơ, padedanti apytikriai nustatyti nudegimo plotą.
Suaugusio žmogaus anatominơs sritys yra suskirstytos Ƴ regionus, kurie sudaro 9% kǌno
paviršiaus ploto (Pav. 1).
Pav.1. Suaugusio žmogaus anatominơs sritys suskirstymas Ƴ regionus nudegimo plotui

apskaiþiuoti.
Vaikǐ kǌno paviršiaus plotas (KPP) yra kitoks, kadangi kǌdikiǐ ir mažǐ vaikǐ galvos plotas
yra santykinai didesnis, o kojǐ – santykinai mažesnis negu suaugusiǐ žmoniǐ. Naujagimio
galvos paviršiaus plotas yra santykinai dvigubai didesnis už suaugusio žmogaus.
198
Pav.2. Nudegimo ploto apskaiþiavimas naujagymiams ir mažiems vaikams
Delno taisyklơ (Pav.3)

Delno paviršius (Ƴskaitant ir pirštus) sudaro apie 1% bendro kǌno paviršiaus ploto. Ši taisyklơ
padeda Ƴvertinti nudegimo plotą, jei nudegimai yra nelygiais kraštais ir apima kelias sritis.
Pav. 3. „Delno“ taisyklơ nudegimo plotui apskaiþiuoti.
199
Manoma, kad tiksliausias nudegimo ploto nustatymas yra pagal
C.Lund, N.Browder nomograma

200
Nudegimo laipsniai (Nudegimo gylio) nustatymas yra svarbus, vertinant nudegimo sunkumą,
planuojant
Nudegimo žaizdǐ gydymą
laipsniai ir prognozuojant
(Nudegimo funkcinius
gylio) nustatymas ir kosmetinius
yra svarbus, vertinantpokyþius.
nudegimoNudegimo
sunkumą,
gylis priklauso
planuojant nuogydymą
žaizdǐ karšþioir intensyvumo
prognozuojant ir funkcinius
poveikio trukmơs. Pirminơs
ir kosmetinius apžiǌrosNudegimo
pokyþius. metu ne
visada galima nuo
gylis priklauso nustatyti
karšþionudegimo laipsnƳ:
intensyvumo stebơjimas,
ir poveikio klinikiniǐ
trukmơs. požymiǐ
Pirminơs Ƴvertinimas,
apžiǌros metu ne
reikalauja
visada didelơs
galima patirties,
nustatyti ilgai trunka,
nudegimo laipsnƳ:dažnai bǌna klaidingas
stebơjimas, klinikiniǐ dơl hiper- Ƴvertinimas,
požymiǐ arba hipo-
diagnostikos.
reikalauja Praktikoje
didelơs naudojamas
patirties, nudegimo
ilgai trunka, dažnai gylio nustatymas dơl
bǌna klaidingas lazeriniu Doppler’io
hiper- arba hipo-
skeneriu (Ƴvertinimas
diagnostikos. 48 val.
Praktikoje po traumos,nudegimo
naudojamas nurodo viso pažeisto
gylio ploto atskirǐ
nustatymas sriþiǐDoppler’io
lazeriniu nudegimo
gylƳ).
skeneriu (Ƴvertinimas 48 val. po traumos, nurodo viso pažeisto ploto atskirǐ sriþiǐ nudegimo
gylƳ).
Nudegimo laipsniai
Nudegimo laipsniai
Pirmojo laipsnio nudegimas (lot. combustio erythematosa) – pasireiškia odos

paraudimu ir patinimu.
Pirmojo Pirmojo
laipsnio laipsnio(lot.
nudegimas nudegimams
combustio(pvz., nudegimui saulơje)
erythematosa) yra bǌdingas
– pasireiškia odos
paraudimasirirpatinimu.
paraudimu skausmas, jǐ atveju
Pirmojo niekuomet
laipsnio nebǌna(pvz.,
nudegimams pǌsliǐ. Šie nudegimai
nudegimui saulơje) nơra gyvybei
yra bǌdingas
grơsmingi ir ir
paraudimas jǐ skausmas,
metu paprastai nereikia
jǐ atveju intraveninơs
niekuomet skysþiǐ
nebǌna infuzinơs
pǌsliǐ. terapijos. Ligonis
Šie nudegimai jauþia
nơra gyvybei
deginimą, perštơjimą.
grơsmingi Lieka laikinai
ir jǐ metu paprastai nereikiapadidơjusi odos
intraveninơs pigmentacija.
skysþiǐ infuzinơs Kliniškai bǌdingajauþia
terapijos. Ligonis kiek
skausminga
deginimą, prisilieþiant,
perštơjimą. Liekasausa ir paraudusi
laikinai padidơjusi oda.
odos Gali bǌti atskirǐ
pigmentacija. nedideliǐ
Kliniškai pǌsleliǐ.
bǌdinga kiek
Histologiniu tyrimu
skausminga randama
prisilieþiant, pažeistǐ
sausa epidermiooda.
ir paraudusi ląsteliǐ,
Galipažeidimo gylisnedideliǐ
bǌti atskirǐ siekia Malpigijaus
pǌsleliǐ.
sluoksnƳ (Pav.4).
Histologiniu tyrimu randama pažeistǐ epidermio ląsteliǐ, pažeidimo gylis siekia Malpigijaus
sluoksnƳ (Pav.4).
Pav. 4. Pirmojo laipsnio nudegimas

Pav. 4. Pirmojo laipsnio nudegimas
201
Antrojo laipsnio nudegimas (lot. combustio bullosa) . Dalinio odos storio, arba
antrojo laipsnio, nudegimams yra bǌdingas paraudimas (kartais oda bǌna marga ar dơmơta),
patinimas ir pǌsliǐ atsiradimas . Odos paviršius dažniausiai bǌna drơgnas, šlapiuojantis ir
labai skausmingas, skausmą sukelia net nestiprus oro gǌsis. Skiriamas:
Antrojo A laipsnio nudegimas – Epidermio ir spenelinio dermos sluoksnio

pakenkimas (Pav.5) Priežastys: garai, karštas skystis, trumpas kontaktas su liepsna.
Didelơs sveikos ar jau sprogusios subepiderminơs pǌslơs bylojanþios apie viso
epidermio atsisluoksniavimą nuo pamatinơs membranos. Pǌslơs esti gana didelơs,
pripildytos audiniǐ skysþio, kartais ir kraujo. Drơgnas, šlapiuojantis ir raudonas
nudegimo paviršius, paraudimas išnyksta nuo paspaudimo. Prisilietimai, aplinkos
temperatǌros svyravimai ir oras sukelia stiprǐ skausmą. Užgyja per 3 savaites,
dažniausiai be rando, galimas odos pigmentacijos padidơjimas
Pav. 5. Antrojo A laipsnio nudegimas
Antrojo B laipsnio nudegimas – epidermio, spenelinio ir tinklinio dermos sluoksnio

sužalojimas (Pav.6). Priežastys: karštas skystis, liepsna, ƳkaitĊ riebalai ir aliejai.
Pǌslơs sprogusios arba nesusidariusios. Nekrozơs luobas drơgnas arba sausas; ryškiai
raudonos arba pilkos matinơs spalvos; nuo paspaudimo spalva nesikeiþia. Prisilietimai
sukelia skausmą, taþiau kapiliarai nebekraujuoja. Gijimas labai lơtas, infekuojasi,
lieka hipertrofinis randas. Bǌtinas chirurginis gydymas.
202
Pav. 6. Antrojo B laipsnio nudegimas
Treþiojo laipsnio nudegimas (lot. combustio escharotica profunda) – viso odos storio
nudegimas (Pav.7). Pažeisti visi odos sluoksniai ir priedai. Priežastys: karštas skystis, liepsna,
ƳkaitĊ riebalai ir aliejai, cheminơs medžiagos, aukštos Ƴtampos elektros srovơ. Storas sausas
blyškus, balkšvos ar pilkšvos spalvos nekrozơs sluoksnis. Prisilietimai prie nekrozơs zonos
neskausmingi. Neužgyja savaime, bǌtinos nekrektomijos ir plastika
Pav. 7. Treþiojo laipsnio nudegimas
Ketvirto laipsnio nudegimas Ʋvyksta ilgą laiką veikiant aukštai temperatǌrai.

Suanglơja ir gilesni audiniai: poodinơ ląsteliena, raumenys, net kaulai. I , II ir III A laipsniǐ
nudegimai vadinami paviršiniais, o III ir IV laipsniǐ –giliausias. Esant IV laipsnio nudegimui
suanglơjusius audinius tenka pašalinti, o galǌnes amputuoti.
203
Pirmoji pagalba
Nedelsiant nutraukti žalojantƳ veiksnƳ pvz.: užgesinti degantƳ žmogǐ.
Nurengti visus drabužius ir nutraukti besitĊsiantƳ degimą, taþiau nereikơtǐ plơšti prilipusiǐ
prie kǌno drabužiǐ. o ant jǐ uždơti sterilǐ tvarstƳ ir vežti nukentơjusƳ Ƴ gydymo
Ƴstaigą. Veido ir tarpvietơs tvarstyti negalima. ƲkaitĊ sintetiniai audiniai gali užsidegti
savaime, degdami jie pasiekia labai aukštą temperatǌrą ir išsilydo. Ši išsilydžiusi masơ
prilimpa prie nukentơjusiojo odos ir toliau ją degina. Visus drabužius, turơjusius sąlytƳ su
cheminƳ nudegimą galinþia sukelti medžiaga, reikia atsargiai nurengti. Tuomet pacientą
reikơtǐ apkloti šilta, sausa, švaria antklode, kad jis bǌtǐ apsaugotas nuo galimos hipotermijos.
Milteliǐ pavidalo chemikalus reikơtǐ sausai nušluostyti nuo žaizdos, stengiantis, kad pacientu
besirǌpinantis personalas neturơtǐ kontakto su šia medžiaga. Pažeistą kǌno sritƳ bǌtina
nuplauti dideliu kiekiu tekanþio vandens.
Kvơpavimo užtikrinimas
Nors gerklos gana gerai apsaugo žemiau balso plyšio esanþius kvơpavimo takus nuo
tiesioginio terminio pažeidimo, sąlytis su karštu oru ar dǌmais sukelia sunkią kvơpavimo takǐ
obstrukciją. Kvơpavimo takǐ praeinamumo sutrikimas pasireiškia ne tuoj pat, taþiau
dažniausiai gali bǌti nustatomi ankstyvieji požymiai, kurie Ƴspơja apie galimą kvơpavimo takǐ
obstrukciją. Jei Ƴ ligoninĊ patenka nudegĊs pacientas, gydytojai turơtǐ atsiminti, kad tokiu
atveju galimas ir kvơpavimo takǐ pažeidimas. Kvơpavimo takǐ nudegimą reikia Ƴtarti, jei yra
bent vienas šiǐ požymiǐ:
• veido ir/arba kaklo nudegimai;

• apdegĊ antakiai ir nosies plaukeliai;
• burnoje ir ryklơje yra matomos suodžiǐ ar anglies nuosơdos, uždegimo
požymiai;
• skrepliuose yra suodžiǐ;
• užkimĊs balsas;
• anamnezơje nurodyta, kad buvo sutrikusi sąmonơ ir/ arba bǌta deganþioje
patalpoje;
• sprogimo sukeltas galvos ir liemens srities nudegimas;
• karboksihemoglobino koncentracija nudegusio paciento kraujyje > 20%.
204
• Bet kuris iš aukšþiau išvardytǐ požymiǐ rodo, kad pacientui gali bǌti
kvơpavimo takǐ nudegimas. TokƳ pacientą reikia vežti Ƴ specializuotą
nudegimǐ gydymo centrą. Jei pervežimas užtrunka ilgiau, siekiant apsaugoti
kvơpavimo takus ir juos išlaikyti atvirus, pacientą bǌtina intubuoti dar prieš
transportavimą. AtsiradĊs stridoras yra indikacija skubiai endotrachơjinei
intubacijai. Cirkuliarinis kaklo nudegimas gali sukelti aplink kvơpavimo takus
esanþiǐ audiniǐ pabrinkimą, todơl šiuo atveju taip pat bǌtina ankstyva
intubacija.
Ventiliacija
Pradinis kvơpavimo takǐ pažeidimo gydymas priklauso nuo sužalojimǐ ir simptomǐ, kuriuos
dažniausiai sukelia šie žalojantys veiksniai:
• tiesioginis terminis poveikis, sukeliantis viršutiniǐ kvơpavimo takǐ edemą ir/arba

obstrukciją;
• degimo produktǐ ir nuodingǐjǐ medžiagǐ Ƴkvơpimas, sukeliantis cheminƳ trachơjos ir
bronchǐ uždegimą, edemą bei pneumoniją;
• apsinuodijimas anglies monoksidu (CO). Jei pacientas apdegơ uždaroje patalpoje,
vadinasi, gali bǌti apsinuodyta CO. Apsinuodijimas juo nustatomas remiantis
anamneze ir išmatavus karboksihemoglobino (HbCO) koncentraciją kraujyje. Kraujyje
mažesnơ kaip 20% CO koncentracija nesukelia jokiǐ fiziniǐ simptomǐ. Didesnơ
koncentracija sukelia šiuos sutrikimus: galvos skausmą ir pykinimą (20%–30%),
sąmonơs sutrikimą (30%–40%), komą (40%–60%), mirtƳ (> 60%).
Karboksihemoglobino skilimo pusperiodis yra 250 minuþiǐ (4 valandos). Jis
sutrumpơja iki 40 minuþiǐ, jei ligonis kvơpuoja 100% deguonimi. Bǌtent dơl šios
priežasties, Ƴtarus, kad gali bǌti apsinuodyta CO, pacientui indikuotina
oksigenoterapija didelơs koncentracijos deguonimi per kaukĊ.. Ankstyvuoju
laikotarpiu pasireiškus kvơpavimo nepakankamumui, gali tekti pacientą intubuoti ir
pradơti dirbtinĊ plauþiǐ ventiliaciją. Intubacija indikuotina Ƴtarius tiesioginius
kvơpavimo takǐ nudegimus ar nudegimus cheminơmis medžiagomis. Bǌtina skubiai
nustatyti pradinĊ karboksihemoglobino koncentraciją ir taikyti oksigenoterapiją 100%
deguonimi.
205
Infuzoterapija
Užtikrinus kvơpavimo takǐ praeinamumą bǌtina skubiai pradơti infǌzoterapiją. Indikuotina

kateterizuoti veną bet kurioje, net ir nudegimo vietoje, jei tik ten yra tinkama vena. Geriau
kateterizuoti rankǐ poodines venas, kadangi kateterizavus poodines kojǐ venas išlieka
didesnis infekciniǐ komplikacijǐ pavojus punkcijos vietoje.
Indikuotina kateterizuoti šlapimo pǌslĊ, valandinơs diurezơs sekimas tiksliai padeda Ƴvertinti
hipovolemijos laipsnƳ.
Vaikams, sveriantiems iki 30 kg., valandos diurezơ 1,0 ml/kg kǌno svorio, o suaugusiems
žmonơms - 0,5–1,0 ml/kg kǌno svorio.
Siekiant užtikrinti pakankamą cirkuliuojanþio kraujo tǌrƳ ir išlaikyti reikiamą inkstǐ perfuziją,
per pirmas 24 valandas pacientams su nudegimu reikia sulašinti 2–4 ml Ringerio laktato
tirpalo kilogramui kǌno svorio, padauginto iš 2-jo–3-iojo laipsnio nudegimo paviršiaus ploto,
apskaiþiuoto procentais. PusĊ apskaiþiuoto bendro skysþiǐ kiekio reikia sulašinti per
pirmąsias 8 val. po nudegimo, o kita pusơ reikiamo skysþiǐ kiekio sulašinama per likusias 16
val.
Vaikams, sveriantiems mažiau nei 30 kg, reikia stengtis palaikyti apie 1 ml/kg kǌno svorio
valandos diurezĊ. Šiems pacientams papildomai reikia skirti gliukozơs tirpalǐ. Formulơs,
pagal kurias apskaiþiuojamas infuzuojamǐ skysþiǐ kiekis, parodo tik apytikrƳ skysþiǐ poreikƳ
nudegusiam pacientui. Skysþiǐ kiekis ir infuzinơs terapijos greitis apskaiþiuojami pagal
poreikƳ, atsiradusƳ po nudegimo, o ne nuo tada, kai pacientui buvo pradơta infuzinơ terapija,
todơl ją reikia koreguoti atsižvelgiant Ƴ paciento reakciją, t.y. valandos diurezĊ, gyvybinius
rodiklius ir bendrąją bǌklĊ.
Infuzoterapija: 4 mL šilto Ringerio tirpalo / kg / % BKP per pirmas 24 val.
• sulašinti ½ per pirmas 8 val.

• sulašinti ½ per sekanþias 16 val.
• orientuotis nuo Ƴvykio laiko
• šidies veiklos rodikliǐ (AKS, ŠSD) valandinơs duirơzơs monitoringas
206
Tiksliau apskaiþiuoti reikiama infuzoterapiją tikslinga vadovautis Parkland, Baxter,1968
formule
4 ml / masơ kg / NP% / parai
izotoninis elektrolitǐ tirpalas
Ši formulơ aktuali pirmas trys paras po nudegimo,

Nedaugiau kaip 8 Litrai per parą!!!
Po 3 parǐ infuzoterapija koreguojama pagal elektrolitǐ balansą
Skausmo malšinimas
Nudegimǐ paskirstymas pagal gylƳ
Paviršinis nudegimas (I ir IIa laipsnio) Pažeistǐ audiniǐ pašalinimas, pǌsliǐ punkcija,

žaizdos tvarstimas kas 3-4 dienas. Tvarsþiai: antiseptinis hidrofilinis kremas, parafino
tinklelis, marlơs ar neaustinơs medžiagos tvarstis
Gilus dalies odos storio ir pilnas odos storio nudegimas (IIb ir III laipsnio).
Indikuotinas ankstyvas visǐ nekrotiniǐ masiǐ pašalinimas (nekrektomijos), žaizdos
laikinas uždengimas, odos plastika.
Nekrektomijos. Nekrektomijos atliekamos negyvybingǐ audiniǐ ribose, arba gyvybingǐ

audiniǐ ribose (tangentinơs derminơs nekrektomijos, subderminơs nekrektomijos,
fascijinơs nekrektomijos)
Žaizda uždengiama 3-4 savaitơms biologiniu tvarsþiu (odos pakaitalai). Naudojami laikini
arba pastovǌs, epidermio, dermos ar kombinuoti, biologinơs kilmơs arba sintetiniai odos
pakaitalai.
Odos plastika atliekama vietiniais audiniais, pasukamuoju lopu, autotransplantatu, lopu

su maitinamąja kraujagysline kojyte, stiebeliu, daugiasluoksniu lopu, keratinocitǐ
kultǌromis
Nepatikslinto gylio nudegimas (visǐ laipsniǐ nudegimo plotai). Taikomas

konservatyvus gydymas ir po 10-14 reikalingas antrinis nudegimo gylio ir regeneraciniǐ
žaizdos savybiǐ Ƴvertinimas, po to sprĊsti dơl nekrektomijos apimties ir vơliau dơl
autodermatoplastikos.
207
Pirminơ chirurginơ pagalba
Nudegimo žaizdǐ pirminis sutvarstymas: pǌsliǐ punkcijos, tvarsþiai, galǌniǐ

imobilizacija
Nekrotomijos : Atliekamos per 24 val. po traumos. Nekrotomijos atliekamos galǌnơse,

kai sutrinka kraujotaka dơl išsivysþiusios edemos arba krǌtinơs srityje, kai apsunkintas
kvơpavimas ir išryškơja kvơpavimo nepakankamumas (Pav.8).
Pav.8. Nekrotomijos galǌnơse ir krǌtinơs srityse.
Cheminiai nudegimai
Cheminius nudegimus sukelia sąlytis su rǌgštimis, šarmais ir naftos produktais.

Nudegimai šarmais paprastai yra sunkesni nei nudegimai rǌgštimis, kadangi šarmai
prasiskverbia giliau Ƴ audinius. Reikia kuo greiþiau nutraukti cheminơs medžiagos
poveikƳ ir pradơti gydyti žaizdas, kadangi cheminio nudegimo sunkumas priklauso nuo
sąlyþio su toksine medžiaga trukmơs, jos koncentracijos ir kiekio. Nedelsiant reikia
nuplauti cheminĊ medžiagą dideliu vandens kiekiu, nudegimo sritƳ laikyti po tekanþiu
vandeniu 20–30 minuþiǐ. Jei ant odos paviršiaus dar yra sausǐ cheminơs medžiagos
milteliǐ, juos reikia nuvalyti sausai ir po to plauti vandeniu. Neutralizuojamǐjǐ tirpalǐ
vartojimas nơra geresnơ priemonơ už plovimą vandeniu, kadangi jiems reaguojant su
208
nudegimą sukelianþiomis medžiagomis taip pat išsiskiria šiluma, kuri gali dar labiau
padidinti audiniǐ pažeidimą.
Nudegimai elektra
Nudegama elektra tuomet, kai Ƴvyksta elektros srovơs sąlytis su paciento kǌnu.
Nudegimai elektra dažnai bǌna sunkesni, nei atrodo pirminơs apžiǌros metu. Kadangi
kǌnas veikia kaip laidininkas, tekant elektros srovei ir išsiskirianti šilumai, Ƴvyksta
masyvǌs audiniǐ sužalojimai. Audiniǐ laidumas elektrai ir šilumos atidavimo greitis
labai skiriasi paviršiniuose ir giliuosiuose audiniuose, todơl elektros trauma gali sukelti
nedidelius odos nudegimus ir didelĊ giliǐjǐ raumenǐ nekrozĊ. Rabdomiolizơs metu
išlaisvinamas mioglobinas gali sukelti ǌminƳ inkstǐ funkcijos nepakankamumą.
Pradinio paciento, patyrusio nudegimą elektra, gydymo metu reikia užtikrinti
kvơpavimo takǐ praeinamumą ir ventiliaciją, užtikrinti infǌzoterapiją, monitorizuoti
širdies veiklą, stebơti diurezĊ.
Paciento pervežimo indikacijos Ƴ specializuotą nudegimǐ centrą
1. Nudegimai, apimantys daugiau kaip 10% KPP, jei pacietas jaunesnis kaip 10 metǐ
arba vyresnis kaip 50 metǐ.
2. Nudegimai, apimantys daugiau kaip 20% KPP (kitoks pacientǐ amžius).
3. Nudegimai, apimantys veidą, akis, ausis, plaštakas, pơdas, lyties organus, tarpvietĊ
arba stambiuosius sąnarius.
4. Viso odos storio nudegimai, apimantys daugiau kaip 5% KPP (bet koks pacientǐ
amžius).
5. Sunkǌs nudegimai elektra, Ƴskaitant žaibo nutrenktus pacientus (galimi gilesniǐ
audiniǐ sužalojimai, gali atsirasti ǌminis inkstǐ nepakankamumas).
6. Cheminiai nudegimai.
7. Kvơpavimo takǐ nudegimas.
8. Pacientai su lydinþia somatine patologija.
9. Pacientai su lydinþia trauma (pradiniame etape šie pacientai turi bǌti gydomi
specializuotame traumǐ centre ir tik stabilizavus bǌklĊ gali bǌti transportuojami Ƴ
nudegimǐ centrą).
10. Vaikai su nedegimais, patekĊ Ƴ nespecializuotas ligonines turi bǌti siunþiami Ƴ
nudegimǐ centrą
209
Grơsmơs:
• Neatpažinti gilesni minkštǐjǐ audiniǐ nudegimai

• Nelaiku arba nepakankamai gerai atlikta nekrotomija
• Neatsižvelgiama Ƴ tai, kad terminiǐ traumǐ atveju kartais reikia atlikti
fasciotomiją
• Nediagnozuotas ir negydomas apsinuodijimas CO
• Neadekvatus skausmo malšinimas
• Neužtikrinamas kvơpavimo takǐ praeinamumas
• NeƳvertinama, kad net esant negilaus laipsnio veido ir kaklo nudegimui gali
bǌti nudegĊ kvơpavimo takai
• Patyrusius elektros traumą bǌtina stebơti stacionaro sąlygomis apie 3 paras, nes
elektros neigiamo poveikio padariniai gali išryškơti 3 parǐ bơgyje, nors ir
ligonis pirmą parą gali atrodyti sąlyginai „sveikas“ be kokiǐ nors aiškiǐ
išoriniǐ pokyþiǐ. Patyrusiems elektros traumą reikalinga stebơti diurezĊ ir
stebơti pokyþius šlapimo tyrimuose
210
Ortopedija
1. Ortopedinio ligonio tyrimas
Ortopedinio ligonio tyrimas Narūnas Porvaneckas
Tiriant ortopedines ligas vadovaujamasi bendrais ir specialiais, tik ortopedijoje naudojamais, ligų
pažinimo būdais. Bendri pažinimo ir tyrimo metodai – paciento skundų išklausymas bei
užrašymas.
Specialūs ligos pažinimo metodai: apžiūra, apčiuopa, galūnių judesių amplitudės, apimties,
ilgio skirtumo, pastebėtų deformacijų ir specialių testų įvertinimas; taip pat radiologinių ir
kitokių tyrimo metodų įvertinimas.
Bendras ortopedinio ligonio ištyrimas nesiskiria nuo kitoms ligoms būtinų ir kitos srities
gydytojų atliekamų tyrimo būdų, nusiskundimų įvertinimo ir detalios anamnezės surinkimo.
Nusiskundimai
Dažniausi ortopedinių ligonių nusiskundimai:
skausmas sąnaryje ar kitose skeleto srityse,
judesių amplitudės sutrikimai,
galūnių deformacijos, ilgio skirtumas, asimetrija,
galūnių funkcijos susilpnėjimas ar netekimas
šlubavimas ir kt.
Anamnezė
Nuoseklus ir detalus anamnezės surinkimas svarbus tiriant įgimtomis skeleto ligomis sergančius
pacientus, išsiaškinant buvusias traumas, jų gydymo etapiškumą, būdus ir pasekmes .
Specialus ortopedinis tyrimas

Apžiūra
Atliekama pacientui stovint arba gulint. Jei šios padėtys nepriimtinos pacientui, apžiūrima sėdint.
Apžiūros metu reikia atkreipti dėmesį į paciento:
1. laikyseną,
2. eiseną,
3. galūnių deformacijas,
4. galūnių ilgio skirtumą,
5. kūno padėtį,
6. galimas stuburo deformacijas,
visų minėtų reiškinių santykį su krūtinės ląsta, juosmeniu ir
dubeniu.
212
1
Laikysenos įvertinimas
Aktyvi laikysena – paciento laikysena ir judesiai nepakitę.
Pasyvi laikysena judesių ir funkcijos apribojimas dėl neurotrofikos sutrikimų, raumenų
silpnumo.
Pavyzdžiai: spindulinio nervo paralyžius – plaštaka nukarusi, pirštai ir plaštaka
delniniame lenkime (1 Pav.). Pacientas gal tik sulenkti pirštus.
1 Pav. Nukarusios plaštakos vaizdas esant sužalotam n.radialis

šeivinio nervo paralyžius. Pėda nukarusi ir pasisukusi į vidų, t. y. vadinamojoje pes
equino varus padėtyje. Pacientas eidamas turi koją kelti aukščiau, kad neužkliūtų
nukarusi pėda.
2 Pav. Nukarusios dešiniosios pėdos vaizdas esant sužalotam.n.peroneus
Priverstinė laikysena – judesių apribojimas dėl skausmo, deformacijų ir kontrokturų.

Dėl skausmo. Stuburo degeneracine liga sergantis ir intensyvų skausmą kenčiantis
pacientas, atsikeldamas nuo kėdės ar lovos ir stengdamasis išvengti stuburo
judesių, keliasi atsargiai, vengia provokuojančių judesių, remiasi rankomis.
Dėl ligos sukeltų pakitimų sąnariuose. Pacientas dėl įgimto šlaunikaulio išnirimo
arba lenkimo kontraktūros sukelto galūnės sutrumpėjimo stovi pasikreipęs į
nesveikąją pusę.
Dėl kompensatorinių sąlygų. Kojos sutrumpėjimas kompensuojamas dubens
pasvirimu į pakenktąją pusę. Dėl ilgalaikės klubo sąnario kontraktūros
privedamojoje padėtyje susiformuoja stuburo skoliotinė deformacija.
213
Eisenos įvertinimas
Iš paciento eisenos dažnai galima spręsti apie apatinės galūnės funkcinę būklę arba skausmo
intensyvumą ir ligos įsigalėjimą.
Pav. 3 Teigiamas Trendelenburg simptomas kairėje pusėje.

Šlubavimas esant teigiamam Trendelenburgo simptomui, kai stovint
ant vienos kojos dubuo pasvyra į neatraminę pusę, gali atsirasti dėl
daugelio priežasčių (3. Pav.).
Dažniausios iš jų: klubo atitraukiamųjų raumenų paralyžius, jų operacinis pakenkimas arba m.
gluteus medius silpnumas, kurį gali lemti šlaunikaulio didžiojo gūbrio pakilimas į viršų, t. p.
anksčiau daryta dubens osteotomija ir kt. Trendelenburgo simptomas įvertinimas: neatraminės
pusės koja per klubo sąnarį ištiesta, pėda nuo grindų pakelta kojai esant sulenktai per kelio sąnarį
(Teigiamo Trendelenburgo simptomo pavyzdys), (pav.3).
Šlubavimą dėl galūnės sutrumpėjimo galima matyti tik eisenos metu. Šiuo atveju
Trendelenburgo simptomas yra neigiamas.
Dėl skausmo šlubuojama tuomet, kai pacientas stengiasi kuo trumpiau atsiremti skaudama koja.
Šlubavimas dėl sąnario kontraktūros ir ankilozės nėra tikrasis šlubavimas, kuris būdingas
einant, kai svyruokliniu kūno judesiu į priekį pernešama nejudamo klubo sąnario galūnė –
įstrižai pakreipiamas dubuo ir į lordozės priekį išlenkiamas stuburas.
Deformacijų įvertinimas
Apžiūrint galūnes atkreipiamas dėmesys į dažniausiai pasitaikančias tam tikras deformacijas ar
galūnės ašies iškrypimus:
Varus deformacija tai kaulo ar galūnės ašies iškrypimas į išorę.
Valgus deformacija priešinga – tai kaulo ar galūnės ašies iškrypimas į vidų.
genu recurvatum – kelio sąnarys hiperekstenzijoje (pav.4);
genu varum – kojos ašies iškrypimas per kelio sąnarius į išorę („O“ deformacija,
(pav.5);
genu valgum – kojos ašies iškrypimas per kelio sąnarius į vidų („X“ deformacija,
(pav.6);
crus varum – blauzdų iškrypimas į išorę („futbolininko
kojos“)(pav.7);
pes varus – pėda iškrypusi į vidų pasuktoje padėtyje (pav.8);
hallux valgus – pėdos 1-o piršto valgus deformacija (pav.9).
3
214
Galūnių ar atskirų jų segmentų deformaciją laipsniais galima išmatuoti kampamačiu –
goniometru (15 pav.) . Kampų matuoklis pridedamas prie galūnės segmento ar sąnario
deformacijos centro, o jo rodyklės projektuojamos pagal apytikslį anatominių segmento arba
galūnės ašių iškrypimą
Matant raumenų sunykimą galima galvoti apie skausmo sutrikdytą galūnės funkciją arba
inervacijos sutrikimų sukeltą sunykimą.
Pav.4 Pav.5
Pav.6 Pav.7 Pav.8
Pav.9
215
Apčiuopa
Apčiuopos metu įvertinama audinių būsena
Patinimas
Lokalus patinimas matomas izoliuotoje galūnės dalyje, pvz patinimas sąnario srityje , rodo,
kad sąnaryje gali būti skysčio:
sinovinio skysčio susikaupimas (sinovitas) dėl įsisenėjusios traumos, reumatoidinio
artrito (RA) ar artrozės; kraujo išsiliejimas į sąnarį (hemartrozė) dėl traumos ar
krešėjimo sutrikimų;
pūlių sankaupa sąnaryje (pyoartrozė), galima įtarti ūmią infekciją
lokalus segmentinis patinimas galimas dėl neišplitusio navikinio proceso
Išplitęs (difuzinis) patinimas už sąnario ribų; galima įtarti esant išplitusią infekciją galūnėje,
navikinį procesą arba veninio kraujo bei limfos nuotėkio sutrikimus.
Audinių temperatūra
Pakilusi temperatūra – retas sąnarių ligų simptomas, kuris leidžia įtarti esant aktyvią infekciją,
tačiau ne visuomet, pvz., po sąnario operacijos audiniai aplink jį dar kurį laiką būna šiltesni dėl
pooperacinės traumos sukelto aseptinio uždegimo.
Lokalus temperatūros padidėjimas dažniausiai rodo, kad uždegiminis procesas, apėmęs giliau
esančias anatomines čiuopiamos vietos struktūras, yra nedidelis.
Išplitęs (difuzinis) temperatūros padidėjimas atsiranda, kai uždegimas paliečia didelę dalį
audinių. Tai būdinga esant sąnarių arba minkštų audinių pūlingam arba aseptiniam uždegimui.
Skausmingumas arba padidėjęs jautrumas

Lokalus – gali padėti nustatyti pakenktą anatominę struktūrą, dažniausiai po traumos.
Išplitęs (difuzinis) – dažniausiai jaučiamas ten, kur audinių temperatūra yra didesnė. Būdingas
infekciniam ar aseptiniam uždegimui.
Specialūs galūnių matavimai
Galūnių sutrumpėjimo vertinimas ir matavimas

Galūnių sutrumpėjimo tipai:
1 . Anatominis (tikrasis)
2 . Funkcinis
3 . Santykinis (menamas)
Anatominis arba tikrasis sutrumpėjimas galimas: dėl kaulo sutrumpėjimo
neteisingai jam suaugus kampu arba pasislinkus pagal ašį; sąnariniams paviršiams
susidėvėjus dėl artrozės ar infekcinės ligos ir t.t.( pav .9 a ir b).
216
A B
9 Pav. Tikrasis arba anatominis galūnės sutrumpėjimas: A) dėl kaulo sutrumpėjimo

neteisingai suaugus, B) sąnariniams paviršiams susidėvėjus dėl artrozės
Funkcinis sutrumpėjimas pasireiškia sąnario kontraktūros atvejas, kuomet galūnė
yra priverstinėje lenkimo, pritraukimo arba atitraukimo padėtyse. 10 Pav. Dėl
kairio klubo sąnario ligos sukeltos kontraktūros šlaunis yra pritraukta ir sulenkta.
Santykinis sutrumpėjimas dėl valgus, varus ar lenkimo deformacijos, klubo
išnirimas) 11 Pav. Išnirus šlaunikauliui. 13 Pav. esant kelio valgus deformacijai.
10.Pav. Funkcinis galūnės sutrumpėjimas . Galūnė nėra sutrumpėjusi, tačiau jis išryškėja dėl
kontraktūros pritraukus arba slenkus galūnę .
217
11 Pav. Santykinis arba menamas 12 Pav. Apatinės galūnės ilgio
sutrumpėjimas, pvz. išnirus šlaunikauliui. skirtumo matavimo pavyzdys
13 Pav. Dėl valgus deformacijos kelio sąnaryje matomas akivaizdus santykinis galūnės
sutrumpėjimas. Matavimo nuo anantominių (crista iliaca ant.sup. iki malleolus med.) taškų
pavyzdys.
Galūnių ilgio skirtumas (galūnės ilgis) matuojamas tradiciniu būdu su lanksčia matavimo juosta
nuo vieno geriausiai identifikuojamo anatominio skeleto taško iki kito (pav.13).
Viršutinė galūnė: nuo proc. acromialis iki proc. olecranon, nuo proc. olecranon iki
proc. styloideus radii arba proc. styloidei ulnae .
Apatinė galūnė: nuo spina iliaca anterior superior arba trochanter major iki
capitulum fibulae, malleolus medialis arba lateralis .
Kai kurie autoriai apatinės galūnės ilgį matuoja nuo bambos iki minėto anatominio galūnės
taško. Tiksliau galūnių ilgio skirtumą galima nustatyti iš rentgenogramos – matuojami atskiri
anatominiai taškai.
218
Kitas, dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamas apatinių galūnių ilgio skirtumo matavimo
būdas, yra toks: žinomo storio padėklai dedami po sutrumpėjusia galūne tol, kol klubakaulio
priekiniai viršutiniai dygliai tampa lygiagretūs vienas su kitu. Abiejų galūnių ilgis matuojamas
sveiką koją pasukus tokiu pat kampu, koks yra kitai nesveiko sąnario pusės kojai esant
priverstinėje pritrauktoje padėtyje, 14 Pav.
14 Pav. Galūnių ilgio skirtumo matavimo būdas po sutrumpėjusia galūne dedant žinomo storio
kaladėlę.
Sąnario judesių amplitudės matavimas

Aktyvūs judesiai – juos pacientas atlieka pats. Tikrinant paciento judesius prašoma atlikti
maksimalius judesius sąnariui būdingose judesių plokštumose. Pavyzdžiui, tiriant kelio sąnario
judesius prašoma paciento maksimaliai sulenkti ir ištiesti galūnę. Užrašomas sąnario raumenų
jėgos atliktas maksimalaus sulenkimo ir ištiesimo kampas (laipsniais).
Pasyvūs judesiai – juos atlieka tyrėjas be paciento pagalbos. Jų amplitudė yra didesnė negu
aktyvių judesių, nes tyrėjas atlikdamas galūnės judesius prideda papildomos jėgos, kuri nugali
fiziologinį elastinį audinių pasipriešinimą, o sąnario anatomija judesį stabdo.
Judesių sutrikimai
Judesiai gali sutrikti dėl:
skausmo, sukelto traumos arba ligos sąnaryje ir šalia jo;
sąnarinių paviršių nekongruentiškumo, sukelto traumos ar ligos; sąnarinių
paviršių sąaugiminio proceso, sukelto infekcijos arba kraujavimo; raumenų
hipotrofijos, arba kontraktūros, po ilgalaikės imobilizacijos;
raumenų inervacijos sutrikimo ir kt.
219
Judesių sutrikimai skirstomi :
Ankilozė – tai sąnario nelankstumas dėl randėjimo ar kaulėjimo proceso tarp sąnarinių paviršių:
Kontraktūra – ribotas galūnės lankstumas per sąnarį. Sukelia fiziologiškai elastingos odos,
poodžio, raumenų ir raiščių struktūrų jungiamojo audinio fibrozinis randėjimas.
Dermatogeninė kontraktūra atsiranda randėjant odai, pavyzdžiui, po nudegimų,
dėl lėtinio uždegimo ir kt.
Desmogeninė kontraktūra atsiranda randėjant fascijai ir raiščiams juos pažeidus
arba dėl lėtinio uždegimo; šiai deformacijai priklauso Dupuytreno kontraktūra.
(Mišrioji kontraktūra vadinama dermatodesmogenine.)
Tendogeninę kontraktūrą sukelia sausgyslės randėjimas ją sužeidus arba dėl
lėtinio uždegimo sausgyslėje ir jos dangale.
Miogeninė kontraktūra atsiranda raumeniui netenkant būdingos elastinės
struktūros:
a) raumenims adaptuojantis prie priverstinės sergančios galūnės padėties (galūnė
sutrumpėja);
b) po raumenų ūmaus arba lėtinio uždegimo.
Artrogeninę kontraktūrą lemia sąnarinių paviršių arba sąnario kapsulės ir raiščių
struktūros pakitimas (sąnario trauma, ūmus ar lėtinis uždegimas, artrozė).
Neurogeninės kontraktūros priežastis – nervų sistemos ligų sukeltas raumenų
tonuso disbalansas.
Sąnarių judesio amplitudė yra matuojama specialiu ortopediniu instrumentu – kampamačiu
(goniometru; graikų kalboje gōnia reiškia kampą, metreō – matuoju) (pav.15).
15.Pav. Sąnarių judesio amplitudės matuoklis
Ortopedinėms ligoms tirti naudojama skeleto sąnarių neutralaus nulio matavimo metodika
Matuojama pacientui stovint neutralioje anatominėje padėtyje nuleidus rankas, kojos nesulenktos
per kelius, nepražergtos. Kojų sąnarių amplitudė matuojama pacientui gulint ant kieto pagrindo,
rankų ir kojų padėtis analogiška.
220
Judesių amplitudė (laipsniais) užrašoma formule.
Pavyzdžiui, artroze sergančio klubo sąnario judesių amplitudės formulė (kairėje) ir normalių
judesių (dešinėje)
Dex . Sin .
Flexio/0/extensio 140/0/10 140/0/10
Abductio/0/adductio 45/0/35 45/0/35

Rotatio interna/0/externa 20/0/40 20/0/40
Pav.16 a Pav.16 b
Pav.16 a ir b. Klubo lenkimo/tiesimo matavimas
Pav.17 a Pav.17 b Pav.18 a Pav. 18 b

Pav. 17 a ir b. Klubo vidinio/išorinio pasukimo matavimas
Pav. 18 a ir b. Klubo pritraukimo atitraukimo matavimas
10
221
Kelio sąnario normalios judesių amplitudės formulė:
Dex .
Extensio/0/Flexio = 10°/0/150°
a b c
19. Pav. Kelio tiesimo-lenkimo matavimas, a) lenkimas, b) tiesimas ir c) ekstenzija.
Radiologiniai tyrimai
Rentgenologinis tyrimas
Tai pirmo pasirinkimo metodas ortopedijoje. Rentgenologinio tyrimo metu daromos dviejų
krypčių – tiesiosios ir šoninės projekcijos rentgenogramos.
Įstrižosios projekcijos rentgenograma gali padėti interpretuojant plaštakos, riešo ar pėdos
pakitimus. Ypač, jei riešo ar čiurnos kaulai persidengia ir dėl to galima neteisingai interpretuoti
matomą vaizdą.
Lokalizuotas padidintas vaizdas, kuriame, pavyzdžiui, labai sunku įžiūrėti plona linija
besidriekiantį lūžį.
Stresinės būsenos nuotraukos tinka tuomet, kai įtariamas stambaus raiščio, pavyzdžiui, kelio
sąnario vidinio šoninio raiščio, plyšimas. Įdėjus intarpą tarp čiurnų ir suveržus abiejų kelių sritis,
dėl plyšusio raiščio išryškėja paplatėjęs vidinis kelio sąnario tarpas (pav.20).
20 Pav. Kelio sąnario vidinio šoninio raiščio būklės tyrimas
11
222
CT tyrimas rodo audinių sluoksnius bet kurioje plokštumoje. Šio tyrimo duomenys papildo
plokštuminį rentgenologinį vaizdą, galima didesnė audinių tipų diferenciacija.
MRT tyrimas ypač informatyvus esant minkštųjų audinių pakitimams, nervinio audinio
pakitimams galvoje ir stubure. Be jo neapseinama tiriant sąnarių minkštuosius audinius, o taip
pat vertinant kaulo audinio kraujotakos būklę bei patologinius naviko ar infekcijos sukeltus
pakitimus kaulų čiulpuose.
Ultragarsinis tyrimas yra pripažintas kaip organizmui nekenksmingas tyrimas, dažniausiai

taikomas klinikinėje praktikoje. Jis yra pakankamai jautrus nustatant skysčio (sinovijos, kraujo,
pūlių ir t. t.) buvimą sąnaryje, aplink jį, taip pat ertmėse arba minkštuosiuose audiniuose.
Ultragarsiniu tyrimu galima tiksliai nustatyti minkštųjų audinių struktūrų vientisumo pakitimus.
Vaikų ortopedijoje profilaktinio patikrinimo metu šis tyrimas naudojamas klubo sąnario įgimtos
displazijos diagnostikai.
Kaulų skenavimas radioaktyviaisiais izotopais. Įšvirkštus radioaktyviuoju techneciu žymėto

metilendifosfonato (99mTc-methylene diphosphonate) skenuojami kaulai (Izotopas kaupiasi
uzdegimo, padidintos ktaujotakos zonose). Šis tyrimas naudojamas retai, tačiau yra labai vaizdus
įprasto rentgenografinio tyrimo metu sunkiai aptinkamiems lūžiams diagnozuoti (pvz.,
scaphoideus, blauzdikaulio ar šlaunikaulio kaklo siūliniams lūžiams). Taip pat padeda nustatyti
avaskuliarią kaulo nekrozę. Tinkamas metodas nustatyti nepaaiškinamos kilmės skausmui
ilguosiuose skeleto kauluose ir stubure, infekcijai kauluose arba aplink implantus
(endoprotezus). Taip pat naudojamas Zudecko kompleksinio regioninio skausmo sindromo
diagnostikai.
Vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (VFEKT). Šiuo metodu nustatoma tikslesnė
proceso lokalizacija bei geriau įvertinamas patologinio proceso aktyvumas. Dažnai naudojamas
stuburo skausmo diferencinėje diagnostikoje.
Pozitronų emisijos tomografija (PET). Naudojant gama spinduliuotės kamerą ir radioaktyviųjų

medžiagų mišinį galima įvertinti vidinius organų vaizdą. Tyrimo metu į veną įšvirkščiama
radioaktyviosios medžiagos. Iš radionuklidų atskilę pozitronai skleidžia signalus, kuriuos
pozitronams judant kraujagyslėmis ir kaupiantis organuose, aptinka gama spinduliuotės kamera.
PET leidžia tiksliai ir kokybiškai įvertinti radionuklidų koncentraciją bet kurioje tiriamojo
organo dalyje, tačiau nerodo smulkių detalių, kurias galima pamatyti kompiuterinės tomografijos
(KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) metu. Dažniausiai šis tyrimas atliekamas
norint nustatyti naviką, patikrinti kraujotaką ar įvertinti tam tikrų organų funkciją.
12
223
Invazyvūs diagnostikos metodai
Punkcija skirta sąnario ar kitos ertmės turinio paėmimui ir ištyrimui
Artroskopija suteikia galimybę tiesiogiai vizualiai įvertinti skeleto didžiųjų sąnarių paviršių,
kapsulės, raiščių, jame esančių kremzlinių struktūrų (meniskų) pakitimus. Be to, galima paimti
mėginį histologiniam tyrimui, tiksliai diagnozuoti sąnarinių paviršių, raiščių, kapsulės ar kitus
pažeidimus, o taip pat atlikti chirurgines procedūras (pašalinti laisvą sąnario kūną, susiūti plyšusį
meniską ar raištį, atlikti raiščio ir kremzlės plastiką ir t.t.).
Biopsija yra chirurginis audinių paėmimas histologiniam tyrimui. Biopsija gali būti atliekama
atviruoju būdu arba punktuojant reikiamus audinius specialia aspiracine biopsine adata. Biopsija
dažniausiai naudojama onkologinei ligai nustatyti arba įtariant sisteminį uždegiminį procesą.
Kiti diagnostiniai tyrimai. Klinikinio ir radiologinio tyrimo ne visuomet pakanka diferencinei

diagnostikai, todėl gali būti skiriami papildomi tyrimai:
Laboratoriniai:
1 . ENG ir tam tikrais atvejais – C-reaktyvaus baltymo kiekio nustatymas.
2 . Išsamus kraujo tyrimas su formulės skaičiuote.
3 . Reumatinių faktorių nustatymas.
4 . Serumo kalcio, fosforo ir alkalinės/šarminės fosfatazės nustatymas.
5 . Šlapimo rūgšties nustatymas kraujo serume.
Rentgenoskopiniai (krūtinės ląstos)
Ultragarsiniai (vidaus organų, minkštųjų audinių, retai sąnarių)
Kompiuterinė neuromiografija (siekiant įvertinti periferinių nervų ir jų inervuojamų raumenų

būseną po traumos ar ligos)
Pastaba:
Tiriant ortopedinį pacientą turi būti įvertinami galūnių motorikos, jutimo ar refleksų sutrikimai.
Visi šie simptomai gali padėti patvirtinti arba atmesti galūnių sąnarių skausmo kilmę.
13
224
2. Konservatyvaus ir chirurginio kaulų
ir sąnarių ligų gydymo būdai
.RQVHUYDW\YǌVVąQDULǐXåGHJLPLQLǐOLJǐJ\G\PREǌGDL
Varginantis skausmas \UD XåGHJLPLQơV VąQDULǐ VDXVJ\VOLǐ Mǐ GDQJDOǐ LU UDXPHQǐ OLJRV
LãUDLãND-RPDOãLQLPXLJDOLEǌWLSDVLWHONWRVVHNDQþLRVSULHPRQơV
1. .UǌYƳUHJXOLXRMDQþLRVSULHPRQơV
*\YHQLPREǌGR pakeitimas GDåQDLSDNDQNDPDVMHLVNDXVPDVQơUDDOLQDQWLVLUQHNHLþLD

gyvenimo ritmo.
.UǌYLRWHQNDQþLRVNDXGDPDPVąQDULXLVXPDåLQLPDV GR]XRMDQWNUǌYƳSDVLUHPLDQW
lazdele ir t.t.
2. *\GRPRMLPDQNãWDLUIL]LRSURFHGǌURV
3HULRGLQơPDQNãWD sumažina sergaQþLRVąQDULRVNDXVPą
âDOþLRDUãLOXPRVDSOLNDFLMD (labai individXDOXVXPDåLQDVąQDULRVNDXVPą
*\GRPRVLRVIL]LRWHUDSLQơVSURFHGǌURV – nuskausminamoji stimuliacija.
3. Vietiškai veikiantys nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) negelbstint

bendroms pULHPRQơPV
Diclofenacum, Diclac, Naklofen, Olfen, Voltare, Ibutop, Fastum Gel ir kiti vietiškai
veikiantys medikamentai tepalo arba gelio forma.
4. Sistemiškai veikiantys NVNU vaistai simptominiam skausmo ir uždegimo

gydymui:
Neopiatiniai analgetikai -Paracetamolis
-NVNU
-COX-2 inhibitoriai
-Gabapentinai
225
Silpni opiatai -Kodeinas
-Tramadolis
-Paracetamolis su Tramadoliu
5. /DLNLQRVVNDXGDPąVąQDUƳDUJDOǌQĊLPRELOL]XRMDQþLRVSULHPRQơVGipso tvarstis
2UWRSHGLQLVƳWYDUDV
6ąQDULǐPRELOL]DYLPREHLILNVDYLPRPHWRGDL
Redresacija – (pranc. redresser — LãWLHVLQWL VąQDUƳ mobilizuojantis metodas, t.y.

VXVWLQJXVLRVąQDULRMXGHVLǐDPSOLWXGơVDWVWDW\PDVDULãWLHVLQLPDVƳQRUPDOLąSDGơWƳ
,QGLNDFLMRVSURFHGǌUDL:
6ąQDULRQHMXGUXPDVSRLOJDODLNơVLPRELOL]DFLMRV
6ąQDULRQHMXGUXPDVGơORSHUDFLMRVVXNHOWRUDQGLQLRSURFHVRLUWW
%HQGURMHQHMDXWURMHDWOLHNDPRVVXVWLQJXVLRDUUDQGDLVILNVXRWRVąQDULRMXGHVLǐPDQLSXOLDFLMRV
Atsargiais judesiDLVVWHQJLDPDVLSDVLHNWLQRUPDOLąMXGHVLǐDPSOLWXGĊ
$UWURGH]ơ – (gr. arthron — VąQDU\VJUGHVLV— VXULãLPDVVąQDUƳILNVXRMDQWLVPHWRGDVW\

VąQDULRMXGUXPRSDQDLNLQLPRoperacija .
Indikacijos operacijai:
'DXJLDVNHYHOGULQLVVąQDULQLVOǌåLVNXULRVLQWH]XRWLrekonstruoti) techniškai

QHƳPDQRPD
,QIHNFLQLR XåGHJLPR VXDUG\WL VąQDULQLDL SDYLUãLDL R HQGRSURWH]DYLPR operacija

NRQWUDLQGLNXRWLQDDUEDQHƳPDQRPD
&HQWULQơV DU SHULIHULQơV QHUYǐ VLVWHPRV VąO\JRWDV UDXPHQǐ SDUDO\åLXV VąQDU\V

nestabilus ir neatraminis ir t.t.
226
%HQGURMH QHMDXWURMH DWYLUX DUED XåGDUX EǌGX DUWURVNRSLMD SDãDOLQDPL VąQDULR NUHP]OLQLDL
paviršiaLNXULHVXMXQJLDPLYLGLQơVRVWHRVLQWH]ơVSORNãWHOơLUVUDLJWDLSDYDDUEDLãRULQơV
RVWHRVLQWH]ơVEǌGXLãRULQơVILNVDFLMRVDSDUDWDVSDYE
3DYD$ONǌQơVVąQDULRDUWURGH]ơEýLXUQRVDUWURGH]ơVWU\SLQLXDSDUDWXSORNãWHOHLU
sraigtais
7HQRGH]ơ – (gr. tendinis - VDXVJ\VOơ JU GHVLV – VXULãLPDV QXWUǌNXVLRV VDXVJ\VOơV JDOR
pritvirtinimas prie kaulo.
Indikacijos operacijai:
6DXVJ\VOơV DWSO\ãLPDV QXR SULVLWYLUWLQLPR Srie kaulo vietos. Dažniausia patologija –

GYLJDOYLRåDVWRUDXPHQVLOJRVLRVVDXVJ\VOơVSO\ãLPDV
%HQGURMH DUED UHJLRQLQơMH QHMDXWURMH WHQRGH]ơ DUWURVNRSR SDJDOED JDOL EǌWL DWOLNWD XåGDUX
EǌGX
6DXVJ\VOơVJDODVSULWUDXNLDPDVSULHLãDQNVWRSDUXRãWRVNUDXMXRMDQþLRVNDXORORåơVLUVLǌODLV
DUEDVUDLJWXSULILNVXRMDPDV$WYLUXEǌGXRSHUDFLMDDWOLHNDPDDQDORJLãNDLSDY a ir b).
227
1 . 3DYDƲJUąåWXSDUXRãWąORåĊVUDLJWXE9DL]GDVSRWRNDLVDXVJ\VOơNDXOH
MDXƳVWXPLDPDVDXVJ\VOơILNVXRWDVUDLJWX
$UWURUL]ơ – (gr. arthron — VąQDU\V JU HUHLVLV — DWUDPD FKLUXUJLQLV VąQDULR MXGUXPR
sumažinimas kaulR WUDQVSODQWDWX SDY 3DUDO\åLXRWRV JDOǌQơV VąQDULR SHUQHO\J GLGHOLV
MXGUXPDV DSULERMDPDV VXNXULDQW NDXOLQĊ DWUDPą 6ąQDULR DWUDPD JDOL EǌWL VXNXUWD VSHFLDOLDL
tam pagamintais sintetiniais sraigtais.
a b
2 . 3DY D LU E $ONǌQơV LU þLXUQRV VąQDULR DUWURUL]ơV JUDILQLV YDL]GDV $ $ONǌQơV VąQDULR
WLHVLPąULERMDQWLRSHUDFLMDNDXORWUDQVSODQWDWXHVDQWOHQNLDPǐMǐUDXPHQǐSDUDOyžiui. Ranka
WRNLXDWYHMXOLHNDIL]LRORJLãNDLSDUDQNLRMHVXOHQNWRMHSDGơW\MH%ýLXUQRVVąQDULROHQNLPą
ULERMDQWL RSHUDFLMD NDXOR WUDQVSODQWDWX HVDQW WLHVLDPǐMǐ UDXPHQǐ SDUDO\åLXL 7RNLX EǌGX
SDY\NVWDLãYHQJWLQXNDUXVLRVSơGRV
228
.DXORLUNUHP]OơVDXGLQLRWUDQVSODQWDFLMRVEǌGDL
.UHP]OơVDXGLQLRUHJHQHUDFLQơVVDY\EơVULERWRV
.UHP]OơV DXGLQLR WUDQVSODQWDFLMD NHOLR DONǌQơV SHWLHV þLXUQRV VąQDULXRVH DWOLHNDPD

GLVHNXRMDPRMRRVWHRFKRQGULWRDWYHMDLVƲY\NXVSDåHLVWRVVąQDULRYLHWRVSRNUHP]OLQLRNDXORLr
NUHP]OơVDWVLGDOLMLPXLGDURPDVąQDULQLRSDYLUãLDXVDWNǌULPRRSHUDFLMD
Operacijos tikslas –DWNXUWLVąQDULQLRSDYLUãLDXVNRQJUXHQWLãNXPą
2SHUDFLMǐEǌGDL
1 . 3DNHQNWRV NUHP]OơV YLHWRV VXEFKRQGULQLR NDXOR WXQHOL]DFLMD – PDåR GLDPHWUR JUąåWX

ar specialia DãWULD \OD DUWURVNRSLQơV RSHUDFLMRV PHWX SDGDURPRV GDXJ\ELQơV NDXOR
SHUIRUDFLMRV 6XNHOWDV NUDXMDYLPDV LU VXVLGDUĊV NUHãXO\V WDPSD WHUSH Ƴ NUHP]OĊ
panašiam jungiamajam randiniam audiniui susiformuoti. Deja, pastarasis audinys
QHJDOLSULO\JWLQRUPDOLRVNUHP]OơVPHFKDQLQơPVVDY\EơPV
2 . 0R]DLNLQơ DXWRORJLQơ SODVWLND – NUHP]OơV LU SR MD HVDQþLR NDXOR DXGLQLR JDEDOơOLDL
SDLPDPLLãQHDWUDPLQLRVąQDULRSDYLUãLDXVLUSHUNHOLDPLƳSDåHLVWąYLHWą
3 . $XWRORJLQơ FKRQGURFLWǐ transplantacija (ACI) – DUWURVNRSLQơV ELRSVLQơV RSHUDFLMRV

metu apie 200-300 mg DXWRORJLQơs NUHP]Oơs paimama iš QHDWUDPLQLR VąQDULQLR
paviršiaus. Po to LãNUHP]OơVPDWULNVRLãVNLULDPLFKRQGURFLWDLNXULHin vitro auginami
4-6 savaiteV R SR WR WUHþLX HWDSX, LPSODQWXRMDPL SDåHLVWRV NUHP]OơV YLHWRMH
&KRQGURFLWDLLPSODQWXRWLSDåHLVWRMHNUHP]OơVYLHWRMHSDGHQJLDPLWLELMRVSHULRVWRDUED
ELRORJLQHSOơYHOH (4 pav.).
4 . Pav. 3DNHQNWRVNUHP]OơVYLHWRMHSersodinti
ir bioloJLQH SOơYHOH SDGHQJWL autologiniai
chondrocitai .
229
6ąQDULǐSODVWLNRVPHWRGDL
Artroplastika – WDLVąQDULQLǐSDYLUãLǐUHNRQVWUXNFLMD
Operacijos tikslas – SDãDOLQWLVąQDULRVNDXVPąLUVXWULNXVLXVMXGHVLXV
$UWURSODVWLNRVUǌã\V .ODVLNLQơVąQDULRSODVtika – DXGLQLǐLQWHUSR]LFLMD2SHUDFLMRVPHWX

PLQLPDOLDL SDãDOLQDPL GHJHQHUXRWL VąQDULQLDL SDYLUãLDL LU NDXOLQLDL RVWHRILWDL R SR WR
nuvalyti paviršiai padengiami (5 pav.) (a) alogeniniu arba autogeniniu (b) audiniu:
a . Alogeniniu audiniu
b. Autogeniniu audinLXSY]VDXVJ\VOơIDVFLMDRGD
a b
3DY$ONǌQơVVąQDULRSODVWLNDDORJHQLQLXDFKLORVDXVJ\VOơVDXGLQLX (a) ir (b) .
Pav. paimti iš: (Interposition Arthroplasty with an Achilles Tendon Allograft as a Salvage Procedure for the
Elbow. A. Noelle Larson and Bernard F. Morrey. J Bone Joint Surg Am. 2008;90:2714-2723.)
3DY 3ODãWDNRV WUDSH]LQLR PHWDNDUSLQLR VąQDULR SODVWLND IOH[RU FDUSL UDGLDOLV
autogenine sausgysle.
Pav.paimti iš: (Thumb Trapeziometacarpal Arthritis:Treatment with Ligament Reconstruction. Tendon

Interposition Arthroplasty. Ashkan Ghavami, Scott N. Oishi. Plastic and reconstructive Surgery. 2006,
Vol.117, No.6, 116-128.)
230
2 . 5H]HNFLQơ DUWURSODVWLND – RSHUDFLMRV PHWX SDãDOLQDPL SDNHQNWL VąQDULQLDL SDYLUãLDL
DUED SDãDOLQDPL LPSODQWXRWL GLUEWLQLDL VąQDULQLDL SDYLUãLDL – endoprotezas (pvz.
septinis artritas) (7 pav.).
3 . $UWURSODVWLND LPSODQWXRMDQW GLUEWLQLXV VąQDULQLXV SDYLUãLXV – endoprotezavimas.

2SHUDFLMRVPHWXSDãDOLQDPLGHJHQHUXRWLVąQDULQLDLSDYLUãLDLLNLVYHLNRNDXORDXGLQLR
ir implantuojami endoprotezo komponentai (8 pav.).
7 pav. Vaizdas po dešinio klubo 8 pav. 'HãLQLRNOXERVąQDULR

HQGRSURWH]RSDãDOLQLPRUH]HNFLQơDUWURSODVWLNDHQGRSURWH]X
artroplastika)
.DXOǐSODVWLNRVPHWRGDL
Osteoplastika – RSHUDFLMD NXULRV PHWX NDXOR GHIHNWR OǌåLR FLVWRV YLHWD XåSLOGRPD
autologiniu iš paciento kitos kaulo vietos paimtu spongioziniu arba spongioziniu-žieviniu
audiniu.
Plastikos kaulo audiniu tikslai:
1 . 6ąQDULQLRƳVSDXVWLQLROǌåLRDWUDPDVWUXNWǌULQLXNDXORDXGLQLX
2 . .DXORGHIHNWRFLVWRVXåSLOG\PDVVWUXNWǌULQLXNDXORDXGLQLX
3 . Kaulo augimo/gijimo skatinimas
.DXOR DXGLQ\V SDVLå\PL JHURPLV UHJHQHUDFLQơPLV LU ELRPHFKDQLQơPLV NDLS WUDQVSODQWDWR

VDY\EơPLV
231
a) osteokundukcija – NDXORWUDQVSODQWDWDVDWOLHNDNDUNDVRYDLGPHQƳNXUƳLãGHIHNWRNUDãWǐ
SHUDXJDQHVXåDORWRNDXOROąVWHOơVRVWHREODVWDLLUWDLSIRUPXRMDQDXMąNDXORVWUXNWǌUą
b) osteoindukcija – DXJLPR IDNWRULDL VNDWLQD PH]HQFKLPLQLǐ OąVWHOLǐ dLIHUHQFLDFLMą Ƴ
osteREODVWLQơVNLOPơVOąVWHOHV
c) RVWHRJHQH]ơ– WUDQVSODQWXRWDPHNDXOHHVDQW\VJ\YLRVWHREODVWDLLUSHULRVWLQơV
OąVWHOơVWLHVLRJLDLSURGXNXRMDNDXOą
.DXORWUDQVSODQWDWǐUǌã\V
1 . Autogeninis (spongiozinis, kortikospongiozinis, arba kortikalinis) transplantatas

imamas iš to paties paciento ir veikia osteokondukciškai, osteoindukciškai ir
osteogenetiškai. Kaulas dažniausiai imamas iš crista iliaca srities (9 pav.:
Transplantatai – spongiozinis a, kortikospongiozinis b, kortikalinis c).
9. Pav. a) spongiozinis, b)kortikospongiozinis c) kortikalinis transplantatai
2 . Alogeninis WUDQVSODQWDWDV LPDPDV Lã PLUXVLR åPRJDXV LU VWHULOXV VDXJRPDV DXGLQLǐ
banke
10 . Pav. Užšaldymui paimto alogeninio transplantato pavyzdys.
232
3 . Sintetinis transplantatas – kalcio fosfatas (hidroksiapatitas, trikalcio fosfatas ir pan.)
DU NDOFLR VXOIDWDV QDXGRMDPD NDLS NDXOą SDNHLþLDQWL biologiškai aktyvi medžiaga
(11 pav.).
11 . Pav. Sintetinio kaulo pakaitalo pavyzdys ir jo panaudojimas blauzdikaulio plato

ƳVSDXVWLQLROǌåLRJ\G\PH3DYSDLPWDVLã (www.authorstream.com/.../kk1983-).
4 . Ksenogeninis transplantatas – WDLNLWRVELRORJLQơVUǌãLHVNDXORDXGLQLRWUDQVSODQWDWDV

SDLPWDVSY]LãJDOYLMRMDXþLR
Lentelơ.DXORWUDQVSODQWDWǐVDY\EơV
Transplantato tipai Osteokondukcija Osteoindukcija 2VWHRJHQH]ơ
Autogeninis + + +
Alogeninis + +/- -
6LQWHWLQơPHGåLDJD + - -
Ksenogeniniai + + -
233
3. Metabolinės kaulų ligos
0HWDEROLQơVNDXOǐOLJRV Narūnas Porvaneckas
0HWDEROLQHV VNHOHWR OLJDV VXNHOLD NDXOǐ IRUPDYLPRVL LU UH]RUEFLMRV SXVLDXVY\URV LU NDXOǐ
mineralizacijos sutrikimai. ýLDDQDOL]XRMDPRVOLJRVLãHVPơVJ\GRPRVPHGLNDPHQWDLVWDþLDXƳY\NXV
MǐNRPSOLNDFLMRPVSY]OǌåLDPVRUWRSHGDLWXULåLQRWLãLǐOLJǐ\SDW\EHVWDLNDQWFKLUXUJLQƳJ\G\PąLU
J\G\PąSRMR 7DLSSDWJ\G\WRMDLWXULåLQRWLLUVXSUDVWLãLǐOLJǐHWLRSDWRJHQH]Ċ
0HWDEROLQLǐ NDXOǐ ligǐ SULHåDVWLV JDOL EǌWL OąVWHOLǐ GLVIXQNFLMD , NROHJHQR WLSR JHQHWLQơV
VLQWH]ơV GHIHNWDL RVWHRJHQLQLǐ PRUIRJHQǐ NLHNLR SDGLGơMLPDV LQNVWǐ IXQNFLMRV VXWULNLPDL
endokrinopatijos.
2VWHRSRUR]ơ
0HWDEROLQơ NDXOǐ OLJD NXULDL EǌGLQJD VXPDåơMXVL NDXOR PDVơ SDNLWXVL NDXOR
PLNURDUFKLWHNWRQLNDSDGLGơMĊVNDXORWUDSXPDVLUGơOWRSDGLGơMXVLUL]LNDOǌåWLkaului.
Etiologija
6HQLOLQơLUSRPHQRSDX]LQơ EǌVHQD
0HGLNDPHQWLQơGơOLOJDODLNLRYDLVWǐYDUWRMLPR
JOLXNRNRUWLNRLGǐ
heparino;
LPXQRVXSUHVDQWǐLUNW
(QGRNULQLQơ
hipertireoidizmas;
hiperparatireoidizmas;
Cushingo sindromas;
I-o tipo cukrinis diabetas ir kt.
234
Mitybos sutrikimai:
malabsorbcijos sindromas;
vitamino D stoka maiste;
Ca stoka maiste.
Modifikuojantys rizikos veiksniai:
UǌN\PDV
alkoholizmas;
mažas fizinis aktyvumas;
nesaikingas kofeino vartojimas ir kt.
3DWRJHQH]ơ
ProcHVDVSDOLHþLDY\UXVLUPRWHULVWDþLDXNOLQLNLQơLãUDLãNDPRWHULPV\UDU\ãNHVQơ
6XDXJĊV åPRJXV QRUPDOLDL NDVGLHQ QHWHQND PDåRV GDOLHV NDXOǐ PLQHUDOǐ PDVơV WDþLDX WXRM SDW
VXVLJUąåLQD Wą QHWHNWą NLHNƳ 'ơO DXNãþLDX LãYDUG\Wǐ SULHåDVþLǐ VXWULNXV ãLDP EDODQVXL SDGLGơMD
PLQHUDOǐUH]RUEFLMDNDXODVVLOSQơMDLUY\VWRVLRVWHRSHQLMD3URFHVXLSURJUHVXRMDQWRVWHRSHQLMDYLUVWD
RVWHRSRUR]H6XPDåơMDNDXORPDVơMRDWVSDUXPDVLUSDGLGơMDOǌåLǐUL]LND
/ąVWHOLQLXO\JPHQLX– kaulo rezorbcijos ir remodeliavimosi bDODQVąOHPLDRVWHRNODVWǐLURVWHREODVWǐ

OąVWHOLǐDNW\YXPDV5HPRGHOLXRMDQWLVNDXOXLSLUPLDXVLDDNW\YXRMDVLRVWHRNODVWDLVNDWLQGDPLNDXOR
UH]RUEFLMą ,U SULHãLQJDL – NDL UH]RUEFLMRV SURFHVą LPD YDOG\WL RVWHREODVWDL MLH WDPSD SLUPWDNDLV
SUDGHGD VSDUþLDL IRUPXRWLV QDXMR NDXOR WDUSOąVWHOLQơ PHGåLDJD PDWULFD .DGDQJL NDXOR
IRUPDYLPDVLVWUXQNDLOJLDXQHJXUH]RUEFLMDEHWNRNVUHPRGHOLDYLPRVLDNW\YXPRSDGLGơMLPDVOHPLD
NDXOLQLRDXGLQLROąVWHOLǐQ\NLPą
Hormonai yra geriausi kaulo formavimosi moduliatoriai. Estrogenai, paratireoidiniai hormonai,

testosteronai yra esminiai hormonai optimaliam kaulo augimui ir išlikimui. Estrogenai, per
VSHFLILQLXVEDOW\PXVDUEDUHFHSWRULXVYHLNLDQW\VRVWHREODVWǐLURVWHRNODVWǐSDYLUãLǐWXULGLGåLDXVLą
ƳWDNąNDXOROąVWHOơPVâLVWDUSXVDYLRU\ã\VQXVWDWRWDPWLNUąNDXOROąVWHOLǐDS\NDLWRVVHNRVJUDQGLQĊ
RVWHREODVWDLDWSDODLGXRMDIDNWRULXVVWLPXOLXRMDQþLXVRVWHRNODVWXVNXULHOHPLDUH]RUEFLMRVSURFHVą
235
3DY6WXEXURVODQNVWHOLǐVLMǐVDQGDUD (architektonika) (Pagal Orah, et al . Anat. Rec. 2001)
1.Pav. 2VWHRSRURWLQơ1RUPDOL
Klinika
2VWHRSRUR]ơ QHVXNHOLDVLPSWRPǐWDþLDXVXPDåơMĊVNDXOR DWVSDUXPDVLUSDGLGơMĊVMRWUDSXPDV QHW

GơO QHGLGHOơV WUDXPRV JDOL VXNHOWL OǌåLXV ƲY\NXV OǌåLDPV DWVLUDQGD VNDXVPDV LU LãU\ãNơMD
deformacijos.
3DY1XJDURVGHIRUPDFLMDLUǌJLRVXPDåơMLPDVÄQDãOơVNXSUD³
Skausmas
$WVLUDQGDOǌåXVVODQNVWHOLDPV'HIRUPXRMDQWLVVWXEXUXLEǌGLQJDVOơWLQLVMXRVPHQVVULWLHVVNDXVPDV
NXULVLQWHQV\YơMDQHWGDUDQWQHå\PǐMXGHVƳ
/ǌåLDL
'DåQLDXVLRVOǌåLǐORNDOL]DFLMRV– VODQNVWHOLDLãODXQLNDXOLRSURNVLPDOLQơGDOLVULHãDV
236
Diagnostika
Kaulo tankio matavimai:
– GYLVUDXWơUDGLRDEVRUEFLRPHWUija (DEXA)
'HQVLWRPHWUX QXVWDWRPDV NDXOǐ PLQHUDOǐ WDQNLV .07 *DXWDV G\GLV O\JLQDPDV VX VWDQGDUWLQH
QRUPD LU DSVNDLþLXRMDPDV YDGLQDPDVLV 7 O\JPXR – WLULDPRMR DVPHQV NDXOǐ PLQHUDOǐ WDQNLR
QXRNU\SLVQXRVYHLNǐMDXQǐWRVSDþLRVO\WLHVDVPHQǐNDXOǐPLQHUDOǐ tankio vidurkio.
Jei T lygmuo nuo + 1 iki –NDXOǐPDVơQRUPDOLMHLMLVQXR–1 iki –RVWHRSHQLMDW\VXPDåơMXVL
NDXOǐPDVơ%HWWDLGDUQHRVWHRSRUR]ơ2VWHRSRUR]ơGLDJQR]XRMDPDNDL7O\JPXRPDåHVQLVQHL–
2,5.
Klubakaulio kaulo audinio biopsija VLHNLDQW GLIHUHQFLMXRWL RVWHRSRUR]ơV NOLQLNLQHV IRUPDV QXR
RVWHRPDOLDFLMRV UHQDOLQơV RVWHRGLVWURILMRV SLUPLQơV KLSHUSDUDWLUR]ơV 3HGåHWR OLJRV QDYLNǐ
PHWDVWD]LǐLUUHXPDWLQLǐOLJǐ .
Laboratoriniai tyrimai NXULH SDGơWǐ GLDJQR]XRWL JDOLPDV RVWHRSRUR]ơs priežastis, pavyzdžiui

EHQGUREDOW\PRNLHNLRLUMǐIUDNFLMǐ&DNLHNLRSDURVãODSLPHNDOFLRIRVIRURLUãDUPLQơVIRVIDWD]ơV
SDUDWKRUPRQRNLHNLRNUDXMRVHUXPHSRN\þLDLLUNW
Gydymas
Konservatyvus: 1XNUHLSWDVƳNDXORPDVơVPDåơMRPRSUHYHQFLMąLãVDXJDQWDGHNYDWǐ&DSDWHNLPąƳ
RUJDQL]PąLURVWHRNODVWLQLRSURFHVRVORSLQLPą
Kalcis + vitaminas D.
.DXORUH]RUEFLMąOơWLQDQW\VYDLVWDL
Bisfosfonatai ;
kalcitoninas;
HVWURJHQDLSDNDLWLQơWHUDSLMD
237
VHOHNW\YǌVHVWURJHQǐUHFHSWRULǐ
moduliatoriai.
SXGơWLQLDLYDLVWDLSY]ELsfosfonatai + estrogenai, estrogenai + kalcitoninas.
3DFLHQWRIL]LQLRDNW\YXPRSDODLN\PDVVSHFLDOǌVSUDWLPDL
Chirurginis gydymas: ƳY\NXV RVWHRSRURWLQLDP OǌåLXL 7DL NDVGLHQơ RUWRSHGR WUDXPDWRORJR GXRQD
gydant vyresnio amžiaXVSDFLHQWXV/ǌåLDLNXULXRVJDOLPDJ\G\WLDWOLHNDQWYLHQPRPHQWLQĊXåGDUą
UHSR]LFLMą \UD J\GRPL NRQVHUYDW\YLRPLV SULHPRQơPLV SR UHSR]LFLMRV WDLNDQW LPRELOL]DFLMą JLSVR
ORQJHWH DU WYDUVþLX 3R WR OǌåJDOLǐ SDGơWƳ NRQWUROLXRMDQW SHULRGLQLDLV UHQWJHQRORJLQLDis tyrimais.
7RNLX EǌGX GDåQLDXVLDL J\GRPL GLOELR NDXOǐ WLSLQơV YLHWRV OǌåLDL åDVWLNDXOLR SURNVLPDOLQLR JDOR
QHGLVORNXRWLOǌåLDL
7DþLDX LOJǐMǐ YDP]GLQLǐ NDXOǐ QHUHSRQDELOǌV DUED LQWUDVąQDULQLDL OǌåLDL \UD J\GRPL DWYLUX
FKLUXUJLQLXEǌGX$WOLHNDPDDWYLUDOǌåJDOLǐUHSR]LFLMDLUILNVXRMDPDPHWDORNRQVWUXNFLMRPLV7RNLRV
RSHUDFLMRVSDYRMLQJRVGơORVWHRSRURWLQLRNDXOǐWUDSXPRNDXOLQLRDXGLQLRVWUXNWǌURVVLOSQXPR LUGơO
WR JDOLPR NRQVWUXNFLMǐ LãODLVYơMLPR SRURWLãNRMH NDXOR VWUXNWǌURMH 7RGơO SR DWOLNWRV RVWHRVLQWH]ơV
GDåQDLQDXGRMDPDSDSLOGRPDILNVDFLMDJLSVRORQJHWơPLVDUEDWYDUVþLX
Žemiau pateiktose rentgenogramose (1 klin.atvejas) PDWRPRV NDLULRVLRV EODX]GRV NDXOǐ OǌåLDL
.DXOǐ åLHYLQLV VOXRNVQLV LWLQ SORQDV LãSODWơMĊV EODX]GLNDXOLR NDQDODV 3RRSHUDFLQLV YLGLQơV
RVWHRVLQWH]ơVYDL]GDVSORNãWHOHVUDLJWDLVLUSDSLOGRPDILNVDFLMDJLVSRORQJHWH
1.klinikinis atvejis
Kitose, åHPLDX WHNVWR HVDQþLRVH antro klinikinio atvejo rentgenogramose matomas žastikaulio
FKLUXUJLQLRNDNOROǌåLVNXULROǌåJDOLǐQHSDY\NRDWVWDW\WLYLHQPRPHQWLQơVXåGDURVUHSR]LFLMRVPHWX
7RGơODWOLNWDDWYLUDOǌåJDOLǐUHSR]LFLMDLUILNDFLMDVSHFLDOLDRVWHRSRURWLQLDPNDXOXLILNVXRWLWLQNDPD
rakinama plokštele bei sraigtais.
238
2.Klinikinis atvejis
7UHþLRNOLQLNLQLRDWYHMRUHQWJenogramose matomas kairio žastikaulio skeveldrinis spiralinis atviras

OǌåLVNXULVSRSLUPLQLRFKLUXUJLQLRåDL]GRVVXWYDUN\PREXYRILNVXRWDVVWU\SLQLXLãRULQơVILNVDFLMRV
aparatu. 7DþLDX GơO LãUHLNãWRV RVWHRSRUR]ơV VWU\SDL NDXOH LãNOLER SDå\PơWD EDOWRPLV URG\NOơPLV,
WRGơOSRWDPWLNURODLNRQXơPXVDSDUDWąOǌåLVEXYRUHSRQXRWDVDWYLUXEǌGXLUILNVXRWDVUDNLQDPD
plokštele bei sraigtais.
239
Pageto liga (osteitis deformans)
/ơWLQơ NDXOLQLR DXGLQLR OLJD 6SDUWXV NDXOR WLUSLPDV ir naujo kaulinio audinio formavimasis
OHPLD MR WYLUWXPR VXPDåơMLPą EHL GơO WR DWVLUDQGDQWƳ VNDXVPą OǌåLXV DUED GHJHQHUDFLQLXV
ãDOLDHVDQþLǐVąQDULǐSDNLWLPXV
3DJHWROLJDSDOLHþLDDSLHåPRQLǐY\UHVQLǐQHJXPDPåLDXV0RWHULPVOLJDGLDJQR]XRMDPD
dažniau, dažniau serga baltaodžiai.
Etiologija
0DQRPD NDG OLJD \UD YLUXVLQơV VXNHOWD SDUDPLNVRYLUXVR LU JHQHWLQơV NLOPơV WDþLDX DNLYDL]GåLDL
DLãNLRV SULHåDVWLHV QLHNDV QHƳURGơ /LJą PHWDLV DSUDãĊV VHUDV -DPHVDV 3DJHWDV WLNơMR
uždegimine ligos kilme.
3DWRJHQH]ơ
/LJDL EǌGLQJDV SLUPLQLV LQWHQV\YXV EDQJXRMDQþLR SREǌGåLR SDNHQNWRV NDXOR YLHWRV RVWHRNODVWLQLV
W\ NDXOR UH]RUEFLMRV SURFHVDV 3R WR VHND SDGLGơMĊV RVWHREODVWLQLV – naujo kaulinio audinio
formavimosi periodas. Šio proceso metu orgaQL]PXLUHLNLDGDXJLDXNDOFLRLUIRVIRUR'ơOVSDUWDXV
LU FKDRWLãNR QDXMR NDXOR IRUPDYLPRVL UHQWJHQRJUDPRMH PDW\WL VXYHOWD QHQRUPDOL NDXOR VWUXNWǌUD
6SDUþLDLIRUPXRMDQWLVQDXMDPNDXOLQLDPDXGLQLXLSDGLGơMDSDNHQNWRVVULWLHVYDVNXOLDUL]DFLMDEXMRMD
jungLDPDVLVDXGLQ\V'ơOWRORNDOLDLSDN\ODRGRVLUSRMDHVDQþLǐPLQNãWǐMǐDXGLQLǐWHPSHUDWǌUD
Klinika
0DåGDXJ SHQNWDGDOLR SDFLHQWǐ NOLQLND \UD QHE\OL WRGơO OLJD DSWLQNDPD DWVLWLNWLQDL GDUDQW
UHQWJHQRORJLQƳW\ULPąGơOWUDXPRVDUNLWXGLDJQRVWLQLXWLNVOu.
Lokalus naktinis skausmas, NDLOLJDDJUHV\YHVQơLUSDOLHþLDYLHQąDUGDXJLDXVNHOHWRNDXOǐ

6NDXVPDVQHVXVLMĊVVXIL]LQLXNUǌYLX
/RNDOXVDXGLQLǐSDWLQLPDV LUSDNHQNWRVYLHWRVSY]JDOYRVNRMRVDSLPWLHVSDGLGơMLPDV
,OJǐMǐNDXOǐDãLHV iškrypimas GơOSDNHQNWRNDXORUH]RUEFLMRVVXNHOWRVXPLQNãWơMLPRLUY\NVWDQþLǐ

PLNUROǌåLǐ
7
240
3DWRORJLQLDLOǌåLDL GơOQHDGHNYDþLRVtraumos.
6XPDåơMĊVVąQDULǐMXGUXPDVGơOãDOLDMǐHVDQþLRNDXORSDNLWLPǐ
7RNLHPVSDFLHQWDPVEǌGLQJDapatija ir mieguistumas.
1HXURUDXPHQLQơVNRPSOLNDFLMRVUHWRVLãU\ãNơMDEHPLQơWǐVLPSWRPǐOLJDLƳVLJDOơMXV
NXUWXPDVDNOXPDVLUNLWLVLPSWRPDLGơOSHULIHULQLǐNDXNROơVQHUYǐVSDXGLPRUDXPHQǐ
silpnumas;
UDXPHQǐSDUDO\åLXV
ãODSLPRLULãPDWǐQHODLN\PDVƳY\NXVQHXURNRPSOLNXRWLHPVVODQNVWHOLǐOǌåLDPV
.DUGLRYDVNXOLQơVNRPSOLNDFLMRVUHWRVWDLSSDWLãU\ãNơMDOLJDLƳVLJDOơMXV
GLGHOLV SHULIHULQLV NUDXMRWDNRV SDVLSULHãLQLPDV GơO DUWHULRYHQLQLǐ ãXQWǐ LU SDGLGơMXVLR
NUDXMDJ\VOLǐ WLQNOR SODþLDL SDNHQNWXRVH NDXOXRVH NDOFLILNDYĊVi širdies vožtuvai ir
NUDXMDJ\VOơV
3DY'DåQLDXVLRVURG\NOơPLVQXURG\WRV
OLJRVSDOLHVWǐVNHOWRNDXOǐORNDOL]DFLMRV
241
Diagnostika
Esminis diagnostinis požymis – 3DJHWR OLJDL EǌGLQJDV SDåHLVWo kaulo rentgenologinis vaizdas,
kuris matomas paWHLNWXRVH NOLQLNLQLǐ DWYHMǐ UHQWJHQRgramuose (tai “suvelta”, ligos paliesto kaulo
DQDWRPLQơ VWUXNWǌUD NDL PDWRPas chaotiškas osteoklastinio ir sklerotinio RVWHREODVWLQơV
remodeliacijos aktyvumo sukeltas radiologinis vaizdas.
1 ir 2 . Klinikiniai atvejai .
&KDRWLãNDVWLUSVWDQþLRLUVNOHUR]XRWRNDXORVWUXNWǌURVYDL]GDVGHãLQLRãODXQLNDXOLRSURNVLPDOLQLDPH
JDOH EHL WRNV SDWV YDL]GDV GLDIL]ơV YLUãXWLQLDPH WUHþGDO\MH /ơWLQLR OLJRV SURFHVR HLJRMH NDXODV
YLUãXWLQLDPH GLDIL]ơV WUHþGDO\MH GHIRUPDYRVL LãOLQNĊV Ƴ LãRUĊ 7DLS SDW PDWRPL DQWULQLDL DUWUR]ơV
SRå\PLDL GHãLQLDPH NOXER VąQDU\MH 3DQDãXV WDþLDX å\PLDL GDXJLDX SDåHQJĊV SURFHVDV NLWR
klinikinio atvejo kairiame šlaunikaulyje.
1.Klinikinis atvejis . 2 . Klinikinis atvejis .
Laboratoriniai tyrimai:
3DGLGơMĊVDONDOLQLQơV IRVIDWD]ơV kiekis kraujyje, esant normaliam kalcio, fosforo ir

DPLQRWUDQVIHUD]LǐNLHNLXL yra svarbus, bet neesminis SUHGLVSRQXRMDQWLVSRå\PLVGLDJQR]XRMDQWOLJą
'ơOLãUHLNãWǐNDXORVWUXNWǌURVSDNLWLPǐSRå\PLǐEǌWLQDOLJąGLIHUHQFLMXRWLVXNLWRPLVPHWDEROLQơPLV
DUEDQDYLNLQơPLVNDXOROLJRPLV
242
Gydymas
Medikamentinis:
bisfosfonatai; kalcitoninas.
Chirurginis: Indikacijos operacijai - RVWHRVLQWH]ơOǌåXVNDXOXL, osteotomijos iškrypus kaulo ašiai,

VąQDULǐendoprotezavimas HVDQWSDNHQNWDPVąQDULXL
'ơO 3HGåHWR OLJRV VXNHOWǐ NDXOR VWUXNWǌURV \SDWXPǐ NDXOLQLV DXGLQ\V LWLQ NLHWDV LU WUDSXV VXQNX
DWVNLUWL åLHYLQƳNDXORVOXRNVQƳQXRVSRQJLR]LQLRSDPLQơWLFKLUXUJLQLR J\G\PRPHWRGDLGDåQDL yra
lydimi LQWUDRSHUDFLQLǐ DU SRRSHUDFLQLǐ NRPSOLNDFLMǐ NDLS SDY\]GåLXL OǌåLR QHVXDXJLPDV
(3.klinikinis atvejis) kaulo OǌåLDL VUDLJWǐ VULHJLPR YLHWRVH QHSLOQDYHUWơ VUDLJWǐ ILNVDFLMD NDXOH
LQIHNFLMDGơONDXORNUDXMRWDNRVVXWULNLPǐ ir pan.).
3URJQR]ơ
/LJą SUDGơMXV J\G\WL NRO GDU QơUD GLGHOLǐ NDXOR VWUXNWǌURV SDNLWLPǐ – SURJQR]ơ JHUD 6DYDODLNLV
J\G\PDV OLJRV QHLãJ\GR WDþLDX JHURNDL VXPDåLQD VLPSWRPǐ SURJUHVDYLPą LU SDJHULQD SDFLHQWR
J\YHQLPRNRN\EĊ
10
243
Osteopetrosis (Alber-6FK|QEHUJRDUEDPDUPXULQơOLJD)
5HWD PHWDEROLQơ OLJD NXULDL EǌGLQJD WUDSǌV NDXODL SDGLGơMXVL OǌåLǐ UL]LND R NDL NXULDLV
DWYHMDLV NODXVRV LU UHJRV VXWULNLPDL 3DVLUHLãNLD GLIX]LQLX NDXOǐ WDQNLX LU NDXOǐ þLXOSǐ
obliteracija
Ligos atpažinimui svarbus radiologinis skeleto vaizdas, kuriame, kaip pateikta žemiau, nesimato
QRUPDOLRV NDXOXL EǌGLQJRV DUFKLWHNWRQLNRV WDþLDX PDWRPD LãWLVD NDXOR VNOHUR]ơ 'ơO RSHUDFLMRV
PHWXDSWLQNDPRLWLQNLHWRVLUWUDSLRVNDLSPDUPXUDVNDXORVWUXNWǌURVRWDLSSDWGơOJDOLPRåLGLQLQLR
sklerotinio proceso kaule, liga dar kitaip yra vadinama – marmurine liga. äHPLDXHVDQþLRVHNHOLR
VąQDULǐ UHQWJHQRJUDPRVH PDWRPD LãWLVLQơ NDXOR VWUXNWǌURV VNOHUR]ơ 'XEHQV UHQWJHQRJUDPRMH
PDåHVQLRLQWHQV\YXPRVSRQJLR]LQLRNDXORVNOHUR]ơ
3DY2VWHRSHWUR]HVHUJDQþLRSDFLHQWRNDXOǐUHQWJHQRloginis vaizdas
3DWRJHQH]ơ
.DL NDXOą IRUPXRMDQþLǐ OąVWHOLǐ RVWHREODVWDL LU NDXOą WLUSGDQþLǐ OąVWHOLǐ RVWHRNODVWDL \UD
pusiausvyroje, kaulas auga normaliai. 2VWHRSHWUR]ơV DWYHMXRVWHRNODVWǐVNDLþLXVJDOLEǌWLVXPDåơMĊV
QRUPDOXVDUEDQHWGLGHVQLVXåQRUPDOǐ6YDUELDXVLDNDGRVWHRNODVWǐIXQNFLMRVVXWULNLPDLOHPLD
OLJRV SDWRJHQH]Ċ 7LNVOXV SDWRJHQLQLV PHFKDQL]PDV QHDLãNXV WDþLDX \UD SDVWHEơWD NDG
11
244
RVWHRNODVWXRVH WUǌNVWD NDUERDQKLGUD]ơV ,, 7UǌNVWDQW ãLR IHUPHQWR QHSDNDQkamai gerai siurbiami
YDQGHQLOLR MRQDL RVWHRNODVWXRVH 'ơO WR RVWHRNODVWLQơ NDXOR UH]RUEFLMD Y\NVWD VLOSQDL QHV NDOFLR
KLGURNVLDSDWLWR DWVN\ULPXL Lã NDXOR PDWULFRV UHLNLD UǌJãWLQơV WHUSơV 7DLJL NDXOR IRUPDYLPDVLV
vyksta, o jo rezorbcija yra sutrikusi.
Klinika
Yra žinomos trys ligos formos:
1) -XYHQLOLQơSLNW\ELQơ– SDYHOGơWDDXWRVRPLQơUHFHV\YLQơ
2) 6XDXJXVLǐMǐJHU\ELQơ– SDYHOGơWDDXWRVRPLQơGRPLQDQWLQơ
3) 6XNHOWDNDUERDQKLGUD]ơV,,WUǌNXPR– SDYHOGơWDDXWRVRPLQơUHFHV\YLQơ
Juvenilinei piktybinei formai EǌGLQJD VXQNL DQHPLMD GơO NDXOǐ þLXOSǐ REOLWHUDFLMRV
KHSDWRVSOHQRPHJDOLMDWURPERFLWRSHQLMDNUDQLDOLQLǐLURSWLQLǐQHUYǐSDUDO\åLXVEHLLPXQRGHILFLWDV
Apkurstama maždaug po 6–PơQHVLǐQXRJLPLPR GơODQHPLMRVLUVHSVLR
6XDXJXVLǐMǐJHU\ELQơ IRUPDOHQJYHVQơQHLMXYHQLOLQơ-DLEǌGLQJDVXQNLDLJ\MDQþLǐNDXOǐOǌåLǐ
rizika .
<SDþ UHWD VXDXJXVLǐMǐ NDUERDQKLGUD]ơV ,, WUǌNXPR forma yra susijusi su LQNVWǐ NDQDOơOLǐ
acidoze. Šia liga sergantiems pacientams gali kalcifikuotis smegenys, atsirasti protinis atsilikimas.
Sunkios ligos formos pasireiškia:
OơWHVQLXDXJLPXGHIRUPDFLMRPLVDQHPLMD
infekcijomis; hepatosplenomegalija; aklumu;
NXUWXPXSHULIHULQLǐYHLGRQHUYǐSDUDO\åLXPL
12
245
Gydymas
.DXOǐþLXOSǐWUDQVSODQWDFLMDWDLNRPDVLHNLDQW SDYHLNWLRVWHRNODVWXVMǐIXQNFLMąWDþLDXJ\G\PDV
vertinamas prieštaringai.
Vaikams skiriamas vitaminas D.
Gama interferonas atskirai ir kartu su vitaminu D.
Eritropoetinas anemijos gydymui.
.RUWLNRVWHURLGDLDQHPLMRVJ\G\PXLLUNDXOǐUH]RUEFLMRVVNatinimui.
Chirurginio gydymo indikacijos - lLJRVVXNHOWRVDUWUR]ơVOǌåLDLLURVWHRPLHOLWDV .
'ơO RVWHRSHWUR]ơV NLOXVLRV VWDPELǐMǐ VąQDULǐ OLJRV J\GRPRV HQGRSURWH]DYLPR PHWRGX. Žemiau
HVDQþLDPH 1 klinikinio atvejo rentgenologiniame vaizde be spongiozinLR NDXOR VNOHUR]ơV PDWRPL
DNLYDL]GǌVãODXQLNDXOLǐåLHYLQLǐVOXRNVQLǐVXVWRUơMLPDLLUNDQDOǐREOLWHUDFLMD3RHQGRSURWH]DYLPR
UHQWJHQRORJLQLDPH YDL]GH PDW\WL NDG RSHUDFLMRV PHWX FKLUXUJXL QHSDY\NR ƳSUDVWX EǌGX DWYHUWL
šlaunikaulio kanalo ir implantuoti enGRLSURWH]R EHW SULUHLNơ NDQDOą DWYHUWL JUąåWR SDJDOED
5HQWJHQRJUDPRMHHQGRSURWH]RVWLHERJDOHPDWRPDVWDPVXVJUąåWXDWYHUWRNDQDORYDL]GDV
1.Klinikinis atvejiV'HãLQLRNOXERVąQDULRHQGRSURWH]DYLPDV
13
246
âLDOLJDVHUJDQþLǐSDFLHQWǐNDXODLQHWLNODEDLNLHWLWDþLDXLUWUDSǌV/ǌåLǐDWYHMDLVGDURPD
HNVWUDPHGXOLQơYLGLQơILNVDFLMDNOLQLNLQLVDWYHMis).
2.Klinikinis atvejiV'HãLQLRãODXQLNDXOLRGLDIL]ơVYLUãXWLQLROǌåLVLUMRILNVDFLMDSORNãWHOHEHL
sraigtais. Kairiojo šlaunikaulio sintezXRWDVEHLVXDXJĊVOǌåLV
*HQHWLQơNDXOǐOLJD
Osteogenesis imperfecta
*HQHWLQơ,WLSRNRODJHQRWXULQþLǐDXGLQLǐNDXORUDLãþLǐVDXVJ\VOLǐRGRVVNOHURVLUGHQWLQR
OLJD'DUMLYDGLQDPDWUDSLǐNDXOǐOLJDDUED/REVWHLQRVLQGURPX
EtiologLMDLUSDWRJHQH]ơ
/LJą VXNHOLD ƳJLPWL JHQǐ NXULH UHJXOLXRMD , WLSR NRODJHQR VXVLGDU\Pą SDNLWLPDL .RODJHQDV \UD
EǌWLQDNDXOǐEDOW\PLQơVWUXNWǌUDUHLNDOLQJDMǐHODVWLQJXPXLLUWYLUWXPXLSDODLN\WL.RODJHQRNRN\Eơ
\UDJHUDWDþLDXRUJDQL]PDVSDJDPLQDQHSDNDQNDPąMRNLHNƳ7RGơONDXODLSUDUDQGDHODVWLQJXPąLU
WYLUWXPąWDPSDWUDSǌVOǌåWD.DXOǐOǌåLXVJDOLPDSDVWHEơWLSLUPDLVPHWDLVSRJLPLPR'ơOGDåQǐ
OǌåLǐ LU JUHLWR Mǐ JLMLPR NDXODL GHIRUPXRMDVL /ǌåLDPV ƳY\NXV ãDOLD DXJLPR OLQLMǐ DUED Mǐ VULW\VH
sutrLQNDQRUPDOXVNDXOǐDXJLPDVGHIRUPXRMDVLMǐDãLV
14
247
-DXQR DPåLDXV SDFLHQWDL OǌåLXV SDWLULD GDåQDL .DUWDLV MLH VXQNLDL QXVSơMDPL QHV ƳY\NVWD QHW GơO
PDåLDXVLRV WUDXPRV WRGơO JDOL OLNWL QHSDVWHEơWL LU EǌWL GLDJQR]XRWL DWVLWLNWLQDL 9\UHVQLR DPåLDXV
žmoniǐNDXODLOǌåWDUHþLDX
Klinika
'DåQLNDXOǐOǌåLDL
3ROǌåLǐDWVLUDGXVLRVJDOǌQLǐGHIRUPDFLMRV
3DGLGơMĊVVąQDULǐODLVYXPDVGơOUDLãþLǐHODVWLQJXPRSDNLWLPR
3DY7LSDV,0HOVYDVNOHUDGơORVWHRJHQHVLVLPSHUIHFWD
Pilkos arba melsvos spalvoVDNLǐVNOHUDVSDOYDSDVLNHLþLDQHVSDNLWXVNRODJHQXLVXSORQơMDVNOHUD

GơOWRSRMDHVDQWLVFKRLULRGLQLǐYHQǐWLQNODVSUDVLãYLHþLDSLONDDUEDPHOVYDVSDOYD
'ơOQHDLãNLRVSULHåDVWLHVSDGLGơMĊVSUDNDLWDYLPDV
.DLNXULǐSDFLHQWǐNODXVDVXWULQNDGơOYLGXULQơVDXVLHVNODXVRPǐMǐNDXOLXNǐSDNLWLPǐ
'DQW\VRSDORSLHQRDWVSDOYLRVSDOYRVWUDSǌVHVDQWdentinogenesis imperfecta – tipas IB. (Sergant

,$WLSRJHQHWLQHOLJDGDQWǐVSDOYDQHSDNLQWD
15
248
IA (klasikinis atvejis) 0HOVYRVVNOHURVQRUPDOǌVGDQWys, Autosominis dominantinis
nepastovi osteopenija, kurtumas
IB (klasikinis atvejis) Autosominis dominantinis

Melsvos skleros, dentinogenesis
imperfecta
Diagnostika
ƲY\NXV OǌåLXL GDURPDV UHQWJHQRORJLQLV GYLHMǐ NU\SþLǐ W\ULPDV .DL NXULǐ SDFLHQWǐ
UHQWJHQRJUDPRVH PDW\WL DQNVþLDX EXYXVLǐ JDO EǌW QHSDVWHEơWǐ NDXOǐ OǌåLǐ SơGVDNDL DãLQơV NDXOǐ
deformacijos.
6SHFLILQLR GLDJQRVWLQLR W\ULPR RUWRSHGLMRMH QơUD 7DþLDX ƳWDUXV osteogenesis imperfecta, genetikai
DWOLHNDRGRVNRODJHQLQơVVWUXNWǌURVW\ULPus, kitus genetinius tyrimus.
Gydymas
Chirurginis OǌåLǐJ\G\PDV:
,$WLSROLJRVDWYHMXOǌåLDLJ\GRPLNDLSƳSUDVWLWDLNRPDYLHQPRPHQWLQơXåGDUDUHSR]LFLMDLU
ILNVDFLMD JLSVR WDYUVþLX tik GơO OLJRV LQLFLMXRWR JUHLWR NDXOR PDVơV IRUPDYLPRVL
imobilizacijos laikas yra trumpesnis .
ƲY\NXV OǌåLXL VYDUEL WLNVOL OǌåJDOLǐ UHSR]LFLMD LU VWDELOL ILNVDFLMD WRGơO WDLV DWYHMDLV NDGD
UHSR]LFLMD LU ILNVDFLMD QHSDNDQNDPD NRQVHUYDW\YLRPLV SULHPRQơPLV \UD WDLNRPD YLGLQơ
RVWHRVLWH]ơ (6 pav.).
16
249
6 Pav. I . Vaiko šlaunikaulLROǌåLVLUYLGLQơRVWHRVLQWH]ơLQWUDPHGXOLQHYLQLPL. II. Suaugusio
SDFLHQWRãODXQLNDXOLROǌåLVLUYLGLQơLQWUDPHGXOLQơRVWHRVLQWH]ơ
I . II .
*\G\PRPHWXVYDUEXLãYHQJWLOǌåLRVXDXJLPR NDPSLQơMHDUNLWRNLRMHGLVORNDFLMRMH GơOJDOLPǐ

SRWRVHNDQþLǐGHIRUPDFLMǐ
Konservatyvus ligos gydymas:
Endokrininiai preparatai (žmogaus hormonas).
.DXORPDVơVLUWYLUWXPRJHULQLPDVPDåDLHIHNW\YXV
metaboliniais steroidais;
kalcitoninu;
bisfosfonatais;
flavonoidais ir vitaminu D.
*\GRPRMLUDXPHQǐPDQNãWDSUDWLPDi .
3RPHQRSDX]LQLXSHULRGXPRWHULPVOǌåLǐSDGDXJơMDVNLULDPDSDNDLWLQơKRUPRQǐWHUDSLMD
17
250
,QIHNFLQơNDXOǐOLJD
Osteomielitas
Osteomielitas – NDXOǐ LU Mǐ þLXOSǐ LQIHNFLQLV XåGHJLPDV PLNUREDPV SDWHNXV Lã LãRUơV DUED
endogeniniu (hematogeniniu) keliu. (Osteitas – infekcinis arba aseptinis (pvz., terminis) kaulo
audinio uždegimas, mielitas – NDXOǐþLXOSǐXåGHJLPDV
(WLRORJLMDLUSDWRJHQH]ơ
'DåQLDXVLOLJRVVXNơOơMDL– auksinis stafilokokas, E.colliUHþLDX– hemolitiniai streptokokai ir kitos

bakterijos .
9DLNDPV PLNUREDL Ƴ NDXOą Lã LQIHNFLQLR RUJDQL]PR åLGLQLR SDWHQND hematogeniniu keliu. Toks
NDXOǐ þLXOSǐ XåGHJLPDV YDGLQDPDV ǌPLX KHPDWRJHQLQLX RVWHRPLHOLWX Vaikai ir suaugusiesieji
XåVLNUHþLDEDNWHULMRPVSDWHNXVƳNDXOąDUNDXOǐþLXOSXVHVDQWtraumos sukeltai žaizdai, išemijai ar
SDWHNXVVYHWLPNǌQLXLDWYLUDVNDXOROǌåLVãDXWLQLVVXåDORMLPDVJLOXVQXGHJLPDVNDXOǐRSHUDFLMRV
LU NW $WVLUDGXV EDNWHULQLDP XåGHJLPXL SǌOLDL SOLQWD Ƴ NDXOR NUDXMDJ\VOLǐ NDQDOXV SDGLGLQD
LQWUDRVDOLQƳ VOơJƳ LU VXWULNGR NDXOR NUDXMRWDNą 'ơO LãHPLMRV LU SURJUHVXRMDQþLR LQIHNFLQLR SURFHVR
åǌVWD XåGHJLPLQLR SURFHVR VULWLHV GDOLHV NDXODV R GHPDUNDYĊVLV sekvestruoja – SǌOLDL SUDVLYHUåLD
SHUPLQNãWXRVLXVDXGLQLXVLURGąƳLãRUĊ7RNVQHJ\GRPDVSURFHVDVWDPSDOơWLQLXXåGHJLPX – OơWLQLX
osteomielitu.
3DJDOOLJRVHLJąRVWHRPLHOLWDVVNLUVWRPDVƳ
ǌPǐMƳRVWHRPLHOLWą OơWLQƳ
RVWHRPLHOLWą
3DJDOOLJRVSULHåDVWƳƳ
SRWUDXPLQƳKHPDWRJHQLQƳSRRSHUDFLQƳ
VSHFLILQƳ7%&VLILOLVYơå\V\SDWLQJRVIRUPRV
(Brodie abscesas).
18
251
3RWUDXPLQƳRVWHRPLHOLWąVXNHOLDPLNUREDLLãLãRUơVSDWHNĊƳRUJDQL]PąSHUåDL]Gą
+HPDWRJHQLQƳ RVWHRPLHOLWą VXNHOLD PLNUREDL GDåQLDXVLDL SDWHNĊ Ƴ ãODXQLNDXOƳ

EODX]GLNDXOƳ DU åDVWLNDXOƳ NUDXMR NHOLX Lã RUJDQL]PR LQIHNFLQLR åLGLQLR 'ơO VLOSQRV
fagociWLQơV IXQNFLMRV ãLXRVH NDXOXRVH VXOơWLQWRV NUDXMRWDNRV YLVDPH YHQLQLDPH
VLQXVRLGLQLDPHWLQNOHLUJDXVLǐãXQWǐVXNDSLOLDUDLVVXVLGDURJHURVVąO\JRVPLNUREDPV
SDWHNWLƳHNVWUDYD]DOLQĊWHUSĊ– þLXOSXV
Pooperacinis osteomielitas DWVLUDQGDNDLNDXOǐRVWHRVLQWH]ơVPHWXSDOLNWRVSORNãWHOơV

VUDLJWDL LU NLWRV PHWDOR NRQVWUXNFLMRV SHU WDP WLNUą ODLNą SR RSHUDFLMRV SDVLGHQJLD
ILEULQLQHSOơYHOHLGHDOLWHUSơRSHUDFLMRVPHWXƳåDL]GąSDWHNXVLHPVPLNUREDPV
Rizikos faktoriai WDLSSDWWXULUHLNãPơVRVWHRPLHOLWRvystymuisi:
0LW\EDLPXQLQơEǌNOơ
– diabetas,
– alkoholizmas,
– kraujodaros sutrikimai,
– NDUWRMDPDVLPXQRVXSUHVDQWǐFLWRVWDWLNǐLUNWPHGLNDPHQWǐNXUVDV
Klinika
Skausmas
Lokalus patinimas
Infiltracija
/RNDOXVUDXPHQǐWHPSLPDV
Skausmingi riboti judesiai
1HJDOơMLPDVDWVLUHPWLVHUJDQþLDNRMD
3DGLGơMĊ(1*/LU&5%URGLNOLDL
Diagnostika
Laboratoriniai tyrimai:
(1*&5%/NUDXMRIRUPXOơSXQNWDWRPLNURVNRSLMDEDNWHULMǐNXOWǌURVDXJLQLPDV
Rentgenografija (rentgenogramose matomas kaulo tirpimo židinys, o jo viduje

demarkuotas sekvestras);
Tomografija ƳYHUWLQDPDVNDXORSDNHQNLPRåLGLQLRG\GLVVHNYHVWUDFLMD;
19
252
Radioizotopinis skenavimas techneciu-99 GơO XåGHJLPLQLR KLSHUHPLQLR SURFHVR
LQIHNFLMRVDWYHMXPDWRPDVSDGLGơMĊVORNDOXVUDGLRQXNOLGǐNDXSimas);
Fistulografija 3HU ILVWXOơV DQJą VXOHLGåLDPD UHQWJHQRNRQWUDVWLQơ PHGåLDJD NXULRV

XåWHNơMLPDV UHQWJHQRJUDPRMH JDOL SDå\PơWL RVWHRPLHOLWLQLR åLGLQLR ORNDOL]DFLMą
VHNYHVWUDYLPRSURFHVą .
Gydymas
ǋPDXVKHPDWRJHQLQLRRVWHRPLHOLWR
Skubi osteoperforacija!
Drenažas;
$QWLELRWLNǐWHUDSLMD
Antikoaguliantai;
,QIX]LQơWHUDSLMD
/ơWLQLRRVWHRPLHOLWR
Sekvestrektomija;
5DQGLQLǐLQIHNXRWǐPLQNãWǐMǐLUNDXOLQLǐDXGLQLǐUDGLNDOLUH]HNFLMD
$QWLELRWLNǐ WHUDSLMD pagal sekvestrektomijos metu paimto SDVơOLR W\ULPR
DQWLELRWLNRNJUDPą;
+LSHUEDULQơRNVLJHQDFLMD
Plastika vaskuliarizuotu odos-UDXPHQǐ ORSX nepavykus infekcinio židinio išgydyti
ƳSUDVWXchirurginiu RVWHRPLHOLWLQLRåLGLQLRãDOLQLPREǌGX;
(VDQW NDXOǐ QHVWDELOXPXL – ,OL]DURYR LãRULQơV ILNVDFLjos metodas WDP NDG NDXOǐ
IUDJPHQWXVILNVXRMDQþLRVYLHORVQHLWǐSHULQIHNFLQLRSURFHVRåLGLQƳ;
Infekuoto kaulinio defekto plombažas antibiotikais infiltruotu kauliniu cementu
(laikinai).
3URJQR]ơ
$QNVWLGLDJQR]XRWRLUVDYDODLNLDLSUDGơWRJ\G\WLKHPDWRJHQLQLRRVWHRPLHOLWRSURJQR]ơ– gera.
/LJDLƳJDYXVOơWLQĊIRUPąJ\G\PDVVXGơWLQJDVLULOJDLWUXQNDQWLV
20
253
4. Piktybiniai ir nepiktybiniai
kaulinio audinio navikai
.DXOǐQDYLNDL Narūnas Porvaneckas
$SLEUơåLPDV
.DXOǐ QDYLNDV – tai SDNLWXVLǐ LU QHULERWDL EHVLGDXJLQDQþLǐ NDXOR LU NUHP]OơV OąVWHOLǐ GDULQ\V
SDNHLþLDQWLV NDXOR LU NUHP]OơV VWUXNWǌUą LU VXWULNGDQWLV Mǐ IXQNFLMą (Pvz: Navikas, blastoma (gr.
blastos – užuomazga), neoplasma (gr. neoplasma – naujas darinys). %ǌQDSLNW\ELQLVYơå\V, cancer)
SDJDOWDLLãNRNLRDXGLQLRNLOĊVVNLUVWRPDVƳNDUFLQRPąDXJDQþLąLãHSLWHOLRLUVDUNRPą(gr.sarkos –
PơVD SUDVLGHGDQþLą Lã PH]HQFKLPLQơV NLOPơV OąVWHOLǐ auga greitai, metastazuoja) ir nepiktybinis
DXJDOơWDLQHPHWDVWD]XRMD
.DXOǐQDYLNDVWSEǌQDNLWǐUǌãLǐYơåLRLãSOLWLPRƳNDXOXVSDVHNPơ
Klasifikacija
OHQWHOơDažniausi kaulinio ir kremzlinio audinio navikai

Navikai Nepiktybiniai navikai Piktybiniai navikai
2VWHRLGLQơRVWHRPD Osteosarkoma
Kaulinio audinio navikai Osteoblastoma
*LJDQWROąVWHOLQLDLQDYLNDL *LJDQWROąVWHOLQLV
VXSLNW\EơMLPDV
Osteochondroma Chondrosarkoma
Kremzlinio audinio navikai Enchondroma
Chondroblastoma
&KRQGURPLNVRLGLQơILEURPD
Fibrozinio audinionavikai 'HVPRSODVWLQơILEURPD Fibrosarkoma

Neuroektoderminio audinio navikai Ewingo sarkoma
Piktybiniai navikai
I. Epidemiologija ir etiologija
Pirminiai piktybiniai navikai yra reti – VXGDUR PDåLDX QHL VHUJDQþLǐ VXDXJXVLǐMǐ (XURSRV
ãDO\VH QDYLNDL GDåQD OLJD WDUS YDLNǐ ML VXGDUR LNL YLVǐ QDYLNǐ QXVWDWRPǐ YDLNǐ DPåLDXV
pacientams.
254
1
Osteosarkoma \UD GDåQLDXVLDV SLUPLQLV SLNW\ELQLV NDXOǐ QDYLNDV – VHUJDQþLǐMǐ 0 0000
J\YHQWRMǐSHUPHWXV%ǌGLQJLGXSLNDLDQWUDMDPHLUVHSWLQWDMDPHJ\YHQLPRGHãLPWPHþLXRVH
Chondrosarkoma dažniau suserga vyresnio amžiaus (20–PHWǐåPRQơV
Ewingo sarkoma – WUHþLDV SDJDO GDåQƳ YDLNǐ LU SDDXJOLǐ SLNW\ELQLV NDXOǐ QDYLNDV 9idutinis
SDFLHQWǐNXULHPVGLDJQR]XRMDPDVQDYLNDVDPåLXV– PHWǐ
.LWǐUǌãLǐQDYLNDLQHPLQLPLGơOQHGLGHOơVPRNRPRVLRVSULHPRQơVDSLPWLHV
1DYLNǐ HWLRORJLMD QHDLãNL GơO GDXJHOLR ƳJLPWǐ LU ƳJ\Wǐ IDNWRULǐ VXVLMXVLǐ VX SLUPLQLǐ SLNW\ELQLǐ
NDXORQDYLNǐDWVLUDGLPX
II. Bendri klinikiniai simptomai

Skausmas – EǌGLQJLDXVLDVQDYLNRVLPSWRPDV-HLSDFLHQWDVVNXQGåLDVLVNDXVPXLUQDNWƳãLV
VLPSWRPDVJ\G\WRMXLWXUơWǐEǌWLÄUDXGRQDURG\NOơ³URGDQWLMRJSDFLHQWąUHLNLDNUXRSãþLDLDSåLǌUơWL
LULãWLUWL6NDXVPRDWVLUDGLPąLãSURYRNXRMDQDYLNHY\NVWDQW\VPLNUROǌåLDLLUSDGLGơMĊVLQWUDRVDOLQLV
VOơJLV
.DXORLUMƳVXSDQþLǐPLQNãWǐMǐDXGLQLǐDSLPWLHVSDGLGơMLPDV augant navikui pasiUHLãNLDYơOLDX– po
WULMǐLUGDXJLDXPơQHVLǐ
%HVNDXVPRLUDSLPWLHVSDGLGơMLPRDWVLUDQGDNLWǐVLPSWRPǐ
ãOXEDYLPDVJDOǌQơVUDXPHQǐMơJRV
VXVLOSQơMLPDVVXPDåơMXVLMXGHVLǐ
DPSOLWXGơSDWLQLPDVGơOYHQRVWD]ơV
odoje atsiradusios strijos.
MiQơWLHMLQHDWSDåLQWRVOLJRVVLPSWRPDLJDOLWUXNWL–RNDUWDLVLUPơQHVLXV
,,,7\ULPREǌGDL
Anamnestinis QXRVHNOXVSDFLHQWRLãW\ULPDV\SDþVYDUEXVMHLMDPƳWDULDPDVNDXOǐQDYLNDV
ƲYHUWLQDPDLUVPXONLDLDSUDãRPDVNDXVPRLQWHQV\YXPDVSHULRGLãNXPDVDWVLUDGLPRODLNDVWUXNPơ
EXYXVLǐ OLJǐ W S LU VXVLMXVLǐ VX SLNW\ELQLDLV QDYLNDLV GXRPHQ\V DQNVþLDX WDLN\WL UDGLRWHUDSLMRV
VHDQVDLãHLPRVRQNRORJLQơDQDPQH]ơ
2
255
$SåLǌURVLUDSþLXRSRV PHWXƳYHUWLQDPDQDYLNRVULWLHVDXGLQLǐGHIRUPDFLMDMos dydis, konsistencija,
SDVODQNXPDV LU VDQW\NLV VX NDXOX W S LU RGRV EǌNOơ WHPSHUDWǌUD VSDOYD MDXWUXPDV PDWRPL
SDNLWLPDL $SþLXRSLDPL LU ƳYHUWLQDPL UHJLRQLQLDL OLPIPD]JLDL 5HLNLD DWNUHLSWL GơPHVƳ Ƴ WDL DU
SDFLHQWDV DSþLXRSRV PHWX MDXþLD VNDXVPą $U þLXRSLDPL DXGLQLDL \UD VXDXJĊ VX JLOLDX HVDQþLX
NDXOX7RNLXDWYHMXUHLNLDSDFLHQWąLãVDPLDLLãWLUWL
Klinikiniai kraujo tyrimai QH YLVDGD \UD LQIRUPDW\YǌV 3DGLGơMĊV (1* URGLNOLV GDåQDL QơUD
SDWRJQRPLQLV VLPSWRPDV 9ơOHVQLDPH OLJRV SHULRGH LãSOLWXV QDYLNLQLDP SURFHVXL LãU\ãNơMD
DQHPLMRVLUNUDXMRIRUPLQLǐHOHPHQWǐSRVOLQNLRƳNDLUĊVLPSWRPDL
Rentgenologinis GYLHMǐ NU\SþLǐ SDNHQNWRV YLHWRV W\ULPDV \UD SLUPDVLV UDGLRORJLQơV GLDJQRVWLNRV
metodas. Juo gaunamas kaulo destrukcijos vaizdas kartu su spongiozinu ir žievinu sluoksniais, be
DLãNLǐ ULEǐ WDUS VYHLNR LU SDNHQNWR NDXOLQLR DXGLQLR 1DXMR NDXOR IRUPDYLPDVLV SHULRVWR
VXVWRUơMLPDVPLQNãWǐMǐDXGLQLǐãHãơOLRWǌULRSDGLGơMLPDVLUNW\UDãDOXWLQLDLGLDJQRVWLQLDLSRå\PLDL
WDþLDX MLH YHUþLD PDQ\WL HVDQW NDXOR QDYLNą 3LNW\ELQLDP SURFHVXL NDXOH EǌGLQJDV EH ULEǐ
LQILOWUDFLQLR SREǌGåLR WLUSVWDQþLR NDXOR YDL]GDV WXR WDUSX HVDQW JHU\ELQLDP QDYLNXL NDXOR
GHVWUXNFLMRV åLGLQ\V GDåQLDXVLDL WXUL DNLYDL]Gǐ VNOHURWLQƳ DUED O\JLDLV NUDãWDLV DWVLULERMDQþLą OLQLMą
-HL UDGLRORJLQLR W\ULPR PHWX ƳWDULDPDV QDYLNDV WXUL EǌWL DWOLNWL QDYLNLQƳ SURFHVą SDWLNVOLQDQW\V
UDGLRORJLQLDL W\ULPDL SODXþLǐ NRPSLXWHULQơ WRPRJUDILMD .7 VNLUWD DSWLNWL JDOLPDV QDYLNR
PHWDVWD]HVUDGLRL]RWRSLQLVVNHOHWRVNHQDYLPDVâLǐW\ULPǐUH]XOWDWDLSDGHGDƳYHUWLQWLJ\G\PRLU
LãHLþLǐSURJQR]Ċ5XRãLDQWLVUDGLNDOLDPFKLUXUJLQLDPJ\G\PXLRSHUDFLMDLƳSUDVWDVUHQWJHQRORJLQLV
W\ULPDV JDOL EǌWL SDSLOG\WDV NRPSLXWHULQơV WRPRJUDILMRV PDJQHWLQLR EUDQGXROLǐ UH]RQDQVR DUED
SURWRQǐ HPLVLMRV WRPRJUDILMRV W\ULPDLV âLǐ W\ULPǐ GXRPHQ\V OHLGåLD ƳYHUWLQWL WLNVOHVQƳ QDYLNLQLR
SURFHVRLãSOLWLPąNDXOHLUƳDSOLQNLQLXVDXGLQLXVMRVDQW\NƳVXNUDXMDJ\VOLǐLUQHUYǐSOXRãWDLV
Navikinio audinio biopsinio ir histologinio tyrimo rezultatai yra VYDUELDXVL Lã Mǐ JDOLPD
WLNVOLDXVLDL GLDJQR]XRWL NDXOR QDYLNą %LRSVLMą WXUL GDU\WL RQNRORJLQơV FKLUXUJLMRV SDWLUWƳ WXULQWLV
J\G\WRMDV,ãW\UĊVKLVWRORJLQƳELRSVLMRVYDL]GąSDJDOQDYLNRKLVWRORJLQĊVWUXNWǌUąSDWRORJDVƳYHUWLQD
biologinio proceso piktybišNXPąW\QXVWDWRSLNW\ELãNXPąSDJDOOąVWHOLǐLãVLY\VW\Pą1DYLNDL\UD
UHWD SDWRORJLMD WRGơO QHVSHFLDOL]XRWLHPV NOLQLFLVWDPV UDGLRORJDPV LU SDWRORJDPV JDOL EǌWL VXQNX
ODLNXDWSDåLQWLOLJą1RULQWLãYHQJWLGLDJQRVWLNRVLUJ\G\PRVXQNXPǐSDFLHQWDLNXULHPVƳWDULDPDV
NDXOǐ QDYLNDV WXUơWǐ EǌWL QXNUHLSWL SDV VSHFLDOLVWXV GDU LNL ELRSVLMRV LU KLVWRORJLQLR W\ULPR
3
256
$QNVW\YD NODVWLQJRV OLJRV GLDJQRVWLND EH DEHMR OHPLD JHUHVQĊ J\G\PR LãHLWƳ LãJ\YHQDPXPą LU
PDåHVQĊFKLUXUJLQĊRSHUDFLMą
IV. Gydymas
Naviko gydymas priklauso nuo piktybiškumo laipsnio, lokalizacijos, išplitimo . Gydant, be

onkologo, dalyvauja ortopedas, radiologas, patologas.
âLDLVODLNDLVQDYLNDPVJ\G\WLQDXGRMDPDVPXOWLPRGDOLQLVJ\G\PREǌGDV
1 . 6NLULDPDVQHRDGMXYDQWLQơVSULHãRSHUDFLQơVchemoterapijos kursas.
2 . *DOǌQơVLãVDXJRMLPRDUEDQHLãVDXJRMLPRDPSXWDFLMDRSHUDFLMD
3 . 6NLULDPDVDGMXYDQWLQơVSRRSHUDFLQơVFKHPRWHUDSLMRVNXUVDV
4 . ,GHQWLILNDYXV PHWDVWD]HV SODXþLXRVH FKLUXUJLQLX EǌGX ãDOLQDPL FKHPRWHUDSLMRV SDYHLNWL
metastatiniai židiniai .
Chemoterapija. 1HRDGMXYDQWLQơV SULHãRSHUDFLQơV FKHPRWHUDSLMRV NXUVR PHWX VNLULDPL

VLQHUJLVWLQLRDNW\YXPRFKHPLQLDLSUHSDUDWDLNXULDLVVLHNLDPDVXQDLNLQWLQDYLNROąVWHOHVVXPDåLQWL
MRWǌUƳRNDUWXLUFKHPLãNDLSDYHLNWLƳNLWXVRUJDQXVLãSOLWXVias metastazes. Kitas etapas po naviko
chirurginio gydymo – DGMXYDQWLQơV SRRSHUDFLQơV FKHPRWHUDSLMRV NXUVDV VLHNLDQW VXQDLNLQWL
OLNXVLDVQDYLNLQHVOąVWHOHV
Chirurginis gydymas. 1DYLNDV \UD FKLUXUJLQơ OLJD WRGơO MƳ GLDJQR]DYXV WXUL EǌWL VDXJLDL LU
UDGLNDOLDLSDãDOLQWDVRSHUXRMDQW3ULHãPHWǐGDåQLDXVLDFKLUXUJLQơLQWHUYHQFLMDEXYRDPSXWDFLMD
Atsiradus chemoterapiniam ir radioterapiniam gydymui bei esant tam tikroms indikacijoms, tapo
ƳPDQRPRV JDOǌQĊ LãVDXJDQþLRV RSHUDFLMRV QDYLNR SDåHLVWą LU SDãDOLQWą NDXOR DU VąQDULR GDOƳ
SDNHLþLDQW NRQVHUYXRWX NDXOX VLQWHWLQLX NDXOX DUED GLUEWLQLX NDXOR LU VąQDULR HQGRSURWH]X
&KLUXUJLQLR J\G\PR EH FKHPRWHUDSLMRV QHSDNDQND J\GDQW ODEDL VXSLNW\EơMXVLDV RVWHRVDUNRPDV
0DåLDX SLNW\ELãNǐ RVWHRVDUNRPǐ J\G\PXL JDOi pakakti tik radikalaus chirurginio gydymo. Jei
QDYLNDV SHUDXJR VWDPELXV NUDXMDJ\VOLǐ LQGXV LU QHUYǐ SOXRãWXV DUED VYDUELDXVLXV IXQNFLQLXV
UDXPHQLV JDOǌQĊ LãVDXJDQWL RSHUDFLMD JDOL VXWULNG\WL WROHVQƳ SDFLHQWR J\G\Pą FKHPLQLDLV
preparatais, radioterapija, WSSRJDOǌQĊLãVDXJDQþLRVRSHUDFLMRVJDOǌQơQHJDOLJHUDLIXQNFLRQXRWL
Tuomet saugiausia ir efektyviausia operacija – JDOǌQơV DPSXWDFLMD 7DLNDQW SDQDãǐ J\G\Pą
QDYLNDPVNXULHMDXWUǌVFKHPRWHUDSLQLDPJ\G\PXLPHWǐSDFLHQWǐLãJ\YHQDPXPDVVLHNLDLNL–
257
'HMD NDL NXULH QDYLNDL QHUHDJXRMD Ƴ FKHPLQLXV SUHSDUDWXV WRGơO WRNLDLV DWYHMDLV OLHND
SDVLNOLDXWLDQNVW\YDGLDJQRVWLNDLUWDLN\WLUDGLNDOLąFKLUXUJLQĊLQWHUYHQFLMą
3DJDOQDYLNRPRUIRORJLMąVNLULDPDVUDGLRWHUDSLQLVJ\G\PDV
6ơNPLQJRJ\dymo schema
Chirurgas Onkologas
Navikas
Patologas Radiologas
Kaulinio audinio navikai

Osteosarkoma
âLǐ QDYLNǐ PơJVWDPLDXVLD ORNDOL]DFLMD – LOJǐMǐ VNHOHWR NDXOǐ PHWDIL]ơV VULW\V GDåQLDXVLDL DSOLQN
NHOLR VąQDUƳ 5HWDLV DWYHMDLV RVWHRVDUNRPRV SDVLUHLãNLD DNVLDOLQLXRVH (stuburo ir dubens) arba
kraniofacialiniuose (galvos) kauluose.
1DYLNDV\UDODEDLSLNW\ELãNDVPDåDLGLIHUHQFLMXRWDVLUVNLUVWRPDVƳSRWLSLXV
a) osteoblastinis,
b) chondroblastinis,
c) fibroblastinis.
'ơO GLGHOLR SLNW\ELãNXPR QHVNLUVWRPDV Ƴ VWDGLMDV $QNVWL PHWDVWD]XRMD Ƴ SODXþLXV 0DåLDX

SLNW\ELãND \UD SHULRVWLQơ RVWHRVDUNRPD -L JDOL PHWDVWD]XRWL MHL LOJDL QHGLDJQR]XRMDPD LU
negydoma.
258
Klinika
2VWHRVDUNRPRVDWYHMXSDFLHQWDVSDWLULDEHQGUXVQDYLNXLEǌGLQJXVNOLQLNLQLXVVLPSWRPXVaprašytus
DXNãþLDXHVDQþLDPHVN\ULXMHII. Bendri klinikiniai simptomai).
Diagnostika
âLRQDYLNRDWYHMDLVWDLSSDWWLQNDWUHþLDPHVN\ULXMH9,,,7\ULPREǌGDL) aprašytas tyrimas ir
GLDJQRVWLND7DþLDXƳWDULDQWRVWHRVDUNRPąUHLNơWǐDWOLNWLDONDOLQơVIRVIDWD]ơVLUODNWDWGHKLGURJHQD]ơV
NLHNLRNUDXMRVHUXPHW\ULPXVƲVLJDOơMXVQDYLNLQLDPSURFHVXLãLHURGLNOLDLEǌQDSDGLGơMĊLUURGR
JDOLPąEORJąOLJRVSURJQR]Ċ
5HQWJHQRORJLQLXEǌGXJDXWDPHRVWHRVDUNRPRVDWYDL]GHPDW\WLNDXOLQLRDXGLQLRFKDRWLãNRtirpimo ir
RVLILNDFLMRV åLGLQLDL.DXORGHVWUXNFLMRVULERVVLHNLDVSRQJLR]LQƳLUåLHYLQƳVOXRNVQLXV.LWDLS QHJX
HVDQWQHSLNW\ELQLDPQDYLNXLãLXRDWYHMXQơUDDLãNLǐULEǐNXUEDLJLDVLNDXORGHVWUXNFLMD3DNHQNWRV
lokalizacijos rentgenologiniame atvaizde matyti Codmano snapelis, vadinamasis trikampis (1 pav.).
1.Pav. 2VWHRVDUNRPDLEǌGLQJDVDWVOXRNVQLXRWRDQWNDXOLR&RGPDQRVQDSHOLVYDL]GDV

(Iš Imaging in Classic Osteosarcoma Author: Geoff Hide, MBBS, MRCP, FRCR; Chief Editor: Felix S Chew)
Gydymas
âLXR PHWX RVWHRVDUNRPD J\GRPD NRPELQXRMDQW FKHPRWHUDSLQƳ LU FKLUXUJLQƳ J\G\PXV WDLNDQW ãƳ
PHWRGą SDVLHNWD JHUǐ UH]XOWDWǐ 2VWHRVDUNRPD YDGLQDPD VLVWHPLQH OLJD QHV WLN MDL SDVLUHLãNXV MDX
EǌQD PLNURPHWDVWD]Lǐ Ƴ SODXþLXV 7RGơO QRULQW QDYLNą LU PHWDVWD]es sunaikinti, reikia gydyti
FKHPRWHUDSLMRV EǌGX .RO PHWDVWDWLQLV SURFHVDV GDU QHƳVLJDOơMĊV FKLUXUJLQLV LU FKHPRWHUDSLQLV
6
259
J\GPDV\UDODEDLHIHNW\YXVLUSULHãLQJDLPHWDVWDWLQLDPSURFHVXLƳVLJDOơMXVWRNVJ\G\PDVQHGXRGD
JHUǐUH]XOWDWǐ
$S\WLNVOơJ\G\PR schema:
1 . 3ULHãRSHUDFLQLVFKHPRWHUDSLQLVJ\G\PDVVXQDLNLQDPRVPHWDVWD]ơVLUGDOLVQDYLNROąVWHOLǐ
2 . 1DYLNDV SDãDOLQDPDV FKLUXUJLQLX EǌGX 2SHUDFLMRV WLNVODV – saugiai ir radikaliai pašalinti
QDYLNą 3R FKHPRWHUDSLQLR J\G\PR HVDQW WDP WLNURPV LQGLNDFLMRPV ƳPDQRPRV LU JDOǌQĊ
LãVDXJDQþLRV RSHUDFLMRV QDYLNR SDåHLVWą LU SDãDOLQWą NDXOR DU VąQDULR GDOƳ SDNHLþiant
NRQVHUYXRWXNDXOXVLQWHWLQLXNDXOXDUEDGLUEWLQLXNDXORLUVąQDULRHQGRSURWH]X-HLQDYLNDV
SHUDXJR VWDPELXV NUDXMDJ\VOLǐ LQGXV LU QHUYǐ SOXRãWXV R JDOǌQĊ LãVDXJDQWL RSHUDFLMD JDOL
VXWULNG\WLWROHVQƳSDFLHQWRJ\G\PąDUEDJDOǌQơJDOLSUDUDVWLGDOƳVDYRIXQNFLMǐDPSXWXRMDPD
WDPWLNUDJDOǌQơVGDOLV
3 . 3R RSHUDFLMRV YơO VNLULDPDV FKHPRWHUDSLQLV J\G\PDV NDG EǌWǐ VXQDLNLQWRV OLNXVLRV
QDYLNLQơVOąVWHOơV
Prognostiniai faktoriai
3ULHQHSDJHLGDXMDPǐSURJQRVWLQLǐRVWHRVDUNRPRVIDNWRULǐSULVNLULDPLãie:
a) OLJRVGLDJQR]DYLPRPHWXDSWLNWRVPHWDVWD]ơV
b) GLGHOơQDYLNRDSLPWLV
c) SDGLGơMĊVDONDOLQơVIRVIDWD]ơVDUEDODNWDWGHKLGURJHQD]ơVNLHNLVNUDXMRVHUXPHG
vyresnis paciento amžius,
d) EORJDVKLVWRORJLQLVQDYLNRDWVDNDVƳWDLN\WąSULHãRSHUDFLQĊFKHPRWHUDSLMą
e) patolRJLQLVOǌåLV .
Kremzlinio audinio navikai

Chondrosarkoma
&KRQGURVDUNRPD\UDDQWUDVSDJDOGDåQXPąSLUPLQLVSLNW\ELQLVNDXOǐQDYLNDVNXULROąVWHOơVJDPLQD
KLDOLQLQĊNUHP]OĊ– NUHP]OơLUNDXODVDXJDQHQRUPDOLDL
Navikas lokalizuojasi aksialiniame ir periferiniame skelete. Chondrosarkoma kartais gali išaugti iš
nepiktybinio naviko – enchondromos ar osteochondromos.
1DYLNRDWVLUDGLPRSULHåDVWLVQHDLãNLLUQHSDJUƳVWDJHQHWLQLDLVW\ULPDLV
7
260
3DJDOQDYLNROąVWHOLǐSLNW\ELãNXPąQXVWDW\WąKLVWRORJLãNDLFKRQGURVRPDVNLUVWRPDVWDLS
I laipsnio (mažo piktybiškumo)

II laipsnio (vidutinio piktybiškumas)
III laipsnio GLGHOLR SLNW\ELãNXPR âLR ODLSVQLR QDYLNDV DXJD VSDUþLDXVLDL
PHWDVWD]XRMD Ƴ DSOLQNLQLXV DXGLQLXV OLPIPD]JLXV EHL RUJDQXV VSDUþLDXVLDL Ƴ
SODXþLXV
Klinika
&KRQGURVDUNRPRV DWYHMX SDFLHQWDV SDWLULD EHQGUXV QDYLNXL EǌGLQJXV NOLQLNLQLXV VLPSWRPXV

DSUDã\WXV DXNãþLDX HVDQþLDPH VN\ULXMH II. Bendri klinikiniai simptomai ,ãVNLUWLQLǐ VLPSWRPǐ
QơUD
Diagnostika
5HQWJHQRJUDPRMH PDW\WLV HQGRVWDOLQơV GDOLHV SODWǌV åLGLQLDL EH NDOFLILNDFLMRV LU HNVFHQWULãNL
OREXOLDULQLDLPLQNãWǐMǐDXGLQLǐDXJLPRåLGLQLDLDEFSDY5DGLRORJLQơVGLDJQR]ơVSDWYLUWLQLPXL
taip pat naudojami KT ir MRT tyrimai. 7LNVOLDXVLDVGLDJQR]ơVSDWYLUWLQLPRPHWRGDV – biopsninio
PơJLQLRKLVWROLJLQLVW\ULPDV
a b c
2.Pav. a) šeivikaulio galvos, b) dubens kaulo rentgenologinis chondrosarkomos vaizdas ir c) to

paties dubens kaulo chondrosarkomos KT vaizdas. (Iš Chondrosarcoma Imaging Author: Geoff Hide, MBBS,
MRCP, FRCR; Chief Editor: Felix S Chew)
261
Gydymas
5DGLNDOL QDYLNR UH]HNFLMD \UD YLHQDV LU GDåQLDXVLDL VơNPLQJLDXVLDV J\G\PR EǌGDV -HL QDYLNDV
išplitĊVRQRULQWLãVDXJRWLJDOǌQĊRSHUDYLPXQDYLNRSDãDOLQWLQHƳPDQRPDJDOǌQơDPSXWXRMDPDJei
QDYLNDV ORNDOL]XRWDV DWOLHNDPD QDYLNLQLR SURFHVR UH]HNFLMD VYHLNǐ DXGLQLǐ ULERVH DSLH FP QXR
nuo naviko ribos). 1DYLNXL LãSOLWXV GXEHQV NDXOXRVH JDOL EǌWL GDUoma hemipelvektomija (vienos
SXVơVNRMRVDPSXWDFLMDVXQDYLNRSDOLHVWǐGXEHQVNDXOǐUH]HNFLMD1DYLNRFKLUXUJLQLRLUSDJDOELQLR
priešoperacinio chemoterapinio gydymo apimtis priklauso nuo naviko piktybiškumo nustatyto
histologiškai. Labiau diferencijuoti (I laipsnio) QDYLNDL \UD UDGLNDOLDL UH]HNXRMDPL WDþLDX
chemoterapinis ar radioterapinis gydymas JDOL EǌWL neindikuotinas. 7DþLDX QHGLIHUHQFLMXRWL (II-III
laispnio) navikai NXULHPV SURJQR]XRMDPDV PHWDVWD]DYLPDV LU UHFLG\YDYLPDV SULHã FKLUXUJLQƳ
J\G\Pą JDOL EǌWL WDLNRPDV SULHãRSHUDFLQLV FKHPRWHUDSLQLV J\G\PDV 7DþLDX FKHPRWHUDSLQLV LU
UDGLRWHUDSLQLV FKRQGURVDUNRPRV J\G\PDV QHWXUL GLGHOơV ƳWDNRV SDFLHQWǐ J\G\PR SURJQR]HL QHV
QDYLNDVQơUDMDXWUXVãLHPVJ\G\PRPHWRGDPV
7DLSULNODXVRQXRQDYLNRSLNW\ELãNXPRODLSVQLREHLSDFLHQWRJUHWXWLQLǐOLJǐGLDEHWDVDUUDXGRQRML
YLONOLJơJDOLQþLǐWXUơWLƳWDNRVMRDXJLPXL,ODLSVQLRFKRQGURVDUNRPǐSURJQR]ơJHUDMHLMLYLVLãNDL
SDãDOLQDPD RSHUXRMDQW 1DYLNą SODþLDL HNVFL]DYXV MLV UHWDL PHWDVWD]XRMD Ƴ SODXþLXV Ʋ NLWDV NDXOǐ
YLHWDVQDYLNDVPHWDVWD]XRMDODEDLUHWDLWDþLDXQHGLIHUHQFLMXRWRVFKRQGURVDUNRPRVSURJQR]ơEORJD
1HXURHNWRGHUPLQơVNLOPơVQDYLNDL
Ewingo sarcoma
7DL WUHþLDV SDJDO GDåQXPą SULPLW\YXV QHXURHNWRGHUPLQLV GLGHOLR SLNW\ELãNXPR ODLSVQLR NDXOǐ
QDYLNDV3DVLUHLãNLDYDLNDPVLUSDDXJOLDPVUHWNDUþLDLVGLDJQR]XRMDPDVVXDXJXVLHVLHPV
Dažniausia patologijos lokalizacija – LOJLHML VNHOHWR NDXODL GXEHQV NDXODL NDUWDLV SDOLHþLDPL
šonkauliai ir stuburo slanksteliai .
1DYLNRDWVLUDGLPRUL]LNRVIDNWRULDLWSLUMǐSULHåDVWLVNRONDVQHDLãNL
9
262
Klinika
Pacientams, sergantiems Juingo sarkoma, pasireiškia tie patys bendri simptomai (II. Bendri
klinikiniai simptomaiWDþLDXãLXRDWYHMXEǌGLQJDVNDUãþLDYLPDV 7RGơOãƳQDYLNąJDOLPDVXSDLQLRWL
su infekciniu procesu, kartais net su osteomielitu.
Diagnostika
/DERUDWRULQLXRVHW\ULPXRVHVNLUWLQJDLQHLNLWǐQDYLNǐDWYHMXDQNVWLSDVLUHLãNLDDQHPLMDOHXNRFLWR]ơ
LUSDGLGơMĊV(1*
Šis navikas skiriasi nuo kitǐ QDYLNǐ WXR NDG SURFHVXL ORNDOL]DYXVLV PHWDIL]ơV VULW\MH ãLV QDYLNDV
SDVLUHLãNLD NDXOR NǌQR-PHWDIL]ơV GDO\VH .DXODV GHVWUXNWXRMD EH DLãNLǐ ULEǐ WLUSVWDQW åLHYLQLDP
VOXRNVQLXL PDW\WL YDGLQDPąMƳ VYRJǌQR OXNãWą SULPHQDQWLV DWYDL]GDV SDY (XURSRMH \Ua priimti
UHLNDODYLPDL QDYLNR LãSOLWLPXL YHUWLQWL EH NLWǐ UDGLRORJLQLǐ W\ULPǐ EǌWLQD DWOLNWL 3(7 3R]LWURQǐ
HPLVLMRVWRPRJUDILMDW\ULPą
3DY'HãLQLRãODXQLNDXOLRNǌQR(ZLQJVVDUNRPRVUHQWJHQRORJLQLVYDL]GDV
10
263
Gydymas
1DYLNRJ\G\PDVVXVLGHGDLãWULMǐHVPLQLǐHWDSǐ
1 . &KHPRWHUDSLMDWDLNRPDSULHãRSHUDFLMąQDYLNRDSLPþLDLVXPDåLQWLLUMRLãSOLWLPXLLãYHQJWL
2 . 5DGLRWHUDSLMD MHL FKLUXUJLQLV SULơMLPDV SULH QDYLNR NRPSOLNXRWDV WS NDLS SDSLOGRPDV
gydymo bǌGDV
3 . Chirurgija (radikali naviko rezekcija).
3R FKLUXUJLQLR DU UDGLRWHUDSLQLR J\G\PR YơO VNLULDPD FKHPRWHUDSLMD VLHNLDQW VXQDLNLQWL OLNXVLDV
QDYLNLQHVOąVWHOHV
0DåGDXJNHWYLUWDGDOLXLSDFLHQWǐQDYLNDV diagnozuojamas jam jau metastatiškai išplitus.
0HWDVWD]LǐORNDOL]DFLMDNDXOXRVHURGRNDGSURJQR]ơ\UDEORJHVQơQHJXDSWLNXVQDYLNąSODXþLXRVH
arba pleuroje.
1DYLNDV DSDWLQơVH JDOǌQơVH – JHUHVQơ SURJQR]ơ YLUãXWLQơVH JDOǌQơVH – YLGXWLQơ SURJQR]ơ ir

VWXEXUHGXEHQ\MHDUNUǌWLQơMH– EORJDSURJQR]ơ .
)LEUR]LQơVNLOPơVQDYLNDL
Fibrosarkoma
5HWDV SLNW\ELQLV ILEUR]LQơV NLOPơV MXQJLDPRMR DXGLQLR NDXOǐ QDYLNDV NXULDP EǌGLQJDV
QHVXEUHQGXVLǐILEUREODVWLQLǐQHGLIHUHQFLMXRWǐOąVWHOLǐSUROLIHUDYLPDV
/RNDOL]XRMDVLLOJXRVLXRVHLUSORNãþLXRVLXRVHNDXOXRVH$XJGDPDVSDOLHþLDDQWNDXOƳLUYLUãMRHVDQWƳ
UDXPHQ\QąLUVNDWLQDRVWHRLGLQLRDXGLQLRVXVLGDU\PąEHLDXJLPą
Naviko etiologija kol kas nežinoma.

11
264
Klinika
3DFLHQWDPVSDVLUHLãNLDWLHSDW\VEHQGULQDYLNDPVEǌGLQJLVLPSWRPDLII. Bendri klinikiniai
simptomai).
Diagnostika
)LEURVDUNRPRV UHQWJHQRORJLQLV DWYDL]GDV \UD SDQDãXV Ƴ RVWHRVDUNRPRV DWYDL]Gą WRGơO MDV VXQNX
atskirti (Pav.4). Tiksliausias metodas – KLVWRORJLQLV ELRSVLQơV PHGåLDJRV W\ULPDV NDL Lã SUHSDUDWH
UDVWǐ SLNW\ELQLǐ OąVWHOLǐ QXVWDWRPDV SLNW\ELãNXPR ODLSVQLV 5HLNLD SULVLPLQWL NDG ILEURVDUNRPD
VNLUWLQJDLQHLNLWRVVNHOHWRVDUNRPRVPHWDVWD]XRMDƳNLWXVNDXOXVOLPIPD]JLXVVPHJHQLVSRRGLQƳ
DXGLQƳUDXPHQLVLUQHWƳYLGDXVRUJDQXV
3DY)LEURVDUNRPDLEǌGLQJDVUHQWJHQRORJLQLVDWYDL]GDV
Gydymas
3DJULQGLQLVJ\G\PREǌGDV– UDGLNDOLFKLUXUJLQơQDYLNRUH]HNFLMD
&KHPRWHUDSLQLV J\G\PDV QHODEDL YHLNVPLQJDV WDþLDX NDL NXULDLV DWYHjais yra skiriamas prieš
RSHUDFLMąLUSRMRV
5DGLRWHUDSLMDQHHIHNW\YLLUGDåQLDXWDLNRPDNDLSSDOLDWY\YDXVJ\G\PRSULHPRQơ
3URJQR]ơSULNODXVRQXRQDYLNRKLVWRORJLãNDLQXVWDW\WRSLNW\ELãNXPRODLSVQLRQXRSDFLHQWR
amžiaus ir naviko lokalizacijos.
12
265
Metastatinis navikinis procesas
.DLNXULHQDYLNDLPHWDVWD]XRMDƳNDXOXVOHQW0HWDVWD]ơVYLHWRMHQDYLNLQơVOąVWHOơVWLUSGRNDXOR

DXGLQƳ VSDUþLDL GDXJLQDVL LU VXNHOLD LQWUDRVDOLQLR VOơJLR SDGLGơMLPą WRGơO ãLDP SURFHVui yra
EǌGLQJDVVNDXVPDVLUSDWRORJLQLVNDXOROǌåLVDLUESDY
3DYDãODXQLNDXOLRGLVWDOLQLRJDORSDWRORJLQLVOǌåLVLUESDY,GHOQDNDXOLRSDWRORJLQLVOǌåLV (Iš

Imaging in Bone Metastases Author: Wilfred CG Peh, MD, MBBS, FRCP(Glasg), FRCP(Edin), FRCR; Chief Editor: Felix S Chew)
OHQWHOơ 1DYLNǐPHWDVWD]DYLPDVƳNDXOXVSDJDOSLUPLQĊORNDOL]DFLMą
Pirminis navikas 0HWDVWD]DYLPRƳNDXOXVGDåQLV
Mieloma 90
Prostatos 70
.UǌWLHV 70
6N\GOLDXNơV 60
3ODXþLǐLUEURQFKǐ 40
âODSLPRSǌVOơV 40
,QNVWǐ 20
Diagnostika
6NDXVPDVMRORNDOL]DFLMDLUSREǌGLVLãDLãNLQDPDVUHPLDQWLVEHQGUDLVW\ULPREǌGDLV
13
266
/ǌåƳ GLDJQR]XRWL QHVXGơWLQJD QHV DQDPQH]ơMH GDåQDL \UD åLQRPDV NRNV \UD SLUPLQLV QDYLNDV LU
NRNLDMRORNDOL]DFLMD%ǌQDOǌåLXLEǌGLQJDJDOǌQơVGHIRUPDFLMDVXWUXPSơMLPDVOǌåJDOLǐNUHSLWDFLMD
JDOǌQơV IXQNFLMRV VXWULNLPDV R OǌåLR VULWLHV UHQWJHQRJUDPRMH matyti patologinio kaulo tirpimo
atvaizdas.
Gydymas
Daugybinio metastatinio proceso terapiniam gydymui šiuo metu skiriami bisfosfonatai. Nauji
SUHSDUDWDL\UDNOLQLNLQLǐW\ULPǐVWDGLMRMH
7DLVDWYHMDLVNDLGLDJQR]XRMDPDYLHQDPHWDVWD]ơWDLNRPDVOokalus radioteraopinis gydymas.
&KLUXUJLQLVJ\G\PDVWDLNRPDVJUĊVLDQWNDXOROǌåLXLLUOǌåXVNDXOXLPHWDVWDWLQLRSURFHVRYLHWRMH
7RNLXDWYHMXDWOLHNDPDSUHYHQFLQơYLGLQơRVWHRVLQWH]ơ
Metastatinis procesas kaule yra QHSDODQNLSURJQR]ơWDþLDXSDFLHQWDVSRRVWHRVLQWH]ơVWROLDX
J\GRPDVNDLSƳSUDVWROǌåLRDWYHMX
1HSLNW\ELQLDLNDXOǐQDYLNDL
OHQWHOơ 'DåQLDXVLNDXOǐQDYLNDL
1DYLNRNLOPơ Gerybiniai navikai Piktybiniai navikai
2VWHRLGLQơRVWHRPD Osteosarkoma
Kaulinio audinio navikai Osteoblastoma

*LJDQWROąVWHOLQLVQDYLNDV *LJDQWROąVWHOLQLR audi
VXSLNW\EơMLPDV nio
Osteochondroma Chondrosarkoma
Kremzlinio audinio navikai Enchondroma

Chondroblastoma
Fibrozinio audinio navikai 'HVPRSODVWLQơILEURPD Fibrosarkoma
Neuroektoderminio audinio navikai Ewingo sarkoma
14
267
Epidemiologija ir etiologija
*HU\ELQLDLV QDYLNDLV GDåQLDXVLDL VHUJD åPRQơV LNL PHWǐ DPåLDXV 1DYLNǐ DWVLUDGLPą OHPLD
QRUPDOǐ DXJLPą VWLPXOLXRMDQþLǐ KRUPRQǐ DS\NDLWRV VXWULNLPDL 6NHOHWXL VXDXJXV ãLRV UǌãLHV
navikai yra retesni negu piktybiniai.
$SWLQNDPLEHWNXULDPHVNHOHWRNDXOHWDþLDXGDåQLDXVLDLORNDOL]XRMDVLãODXQLNDXO\MHEODX]GLNDXO\MH
žastikaulyje ir dubens kauluose.
âLǐQDYLNǐHWLRORJLMDGDUNRONDVQHDLãNL
Bendri klinikiniai simptomai

'LGXPDãLǐQDYLNǐ\UDEHVLPSWRPLDL'DåQLDXVLDLDSWLQNDPLDWVLWLNWLQDLUHQWJHQRORJLãNDLWLULDQW
WUDXPXRWąDUVHUJDQþLąVNHOHWRYLHWą.DGDQJLQDYLNDPVQHEǌGLQJDVLQYD]\YXVHNVSDQVLQLVDXJLPDV
QHLQWHQV\YDXVORNDODXVVNDXVPRVLPSWRPDLSDVLUHLãNLDWLNNDLMLHEǌQDGLGHOơVDSLPWLHV'ơONDXOR
SDNHQNLPRHSLIL]ơVVULW\MHJDOLVXWULNWLJUHWDHVDQþLRVąQDULRIXQNFLMD.DLNXULDLVDWYHMDLV
LãSORQơMXVNDXORåLHYLQLDPVOXRNVQLXLƳY\NVWDSDWRORJLQLVOǌåLVVXMDPEǌGLQJDLVVLPSWRPDLV
7\ULPREǌGDL
Anamnestinis QXRVHNOXVLãW\ULPDVVYDUEXVNLHNYLHQXDWYHMXNDLƳWDULDPDVEHWNXULVNDXOǐQDYLNDV
ƲYHUWLQDPLLUVPXONLDLDSUDãRPLVNDXVPRLQWHQV\YXPRMRSDVLUHLãNLPRWUXNPơVGXRPHQ\VEHL
ãHLPRVRQNRORJLQơDQDPQH]ơ
$SåLǌURVLUDSþLXRSRV PHWXƳYHUWLQDPDDSWLNWRQDYLNRVULWLHVGHIRUPDFLMDMRVG\GLVNRQVLVWHQFLMD
LUSDVODQNXPDVƲYHUWLQDPDRGRVEǌVHQDDSþLXRSLDPLLUƳYHUWLQDPLUHJLRQLQLDLOLPIPD]JLDL
Klinikiniai kraujo tyrimai QHLQIRUPDW\YǌVQHVQHSLNW\ELQLDLQDYLNDLQHVXNHOLDMRNLǐSRN\þLǐ
Rentgenologinis GYLHMǐ NU\SþLǐ SDNHQNWRV YLHWRV LãW\ULPDV – SLUPDV UDGLRORJLQơV GLDJQRVWLNRV

metodas, jei navikas nebuvo aptiktas atsitiktinai. Rentgenologiniu tyrimu galima pamatyti kaulo
WLUSLPRåLGLQƳNXULDPH\UDDLãNLULEDWDUSVYHLNRLUSDNHQNWRNDXOLQLRDXGLQLR7RNVåLGLQ\VVXVLGDUR
WRGơO NDG QDYLNDV DXJD OơWDL LU QHVLLQILOWUXRMD Ƴ NDXOą DU DSOLQNLQLXV DXGLQLXV 5XRãLDQWLV
chirurginiam gydymui ne visada SDNDQND ƳSUDVWR UHQWJHQRORJLQLR W\ULPR – gali tekti papildomai
GDU\WLNRPSLXWHULQơVWRPRJUDILMRVDUEDPDJQHWLQLREUDQGXROLǐUH]RQDQVRWRPRJUDILMRVW\ULPXVâLH
W\ULPDLOHLGåLDƳYHUWLQWLWLNVOHVQƳQDYLNLQLRSURFHVRLãSOLWLPąEHLDXGLQLǐSDåHLGLPRULEDV1HEǌWLQD
15
268
GDU\WLUDGLRL]RWRSLQƳVNHQDYLPąQHVãLVW\ULPDVQHSDNDQNDPDLLQIRUPDW\YXVLUJDOLEǌWLQDXGRMDPDV
diferencinei diagnostikai.
Biopsija ir histologinis navikinio audinio tyrimas dažniausiai daromas iš operacijos metu paimto
QDYLNLQLRåLGLQLRPơJLQLo, kai ortopedas, remdamasis anamneze, klinikiniais ir radiologinio tyrimo
GXRPHQLPLV\UDƳVLWLNLQĊVNDGQDYLNDV\UDQHSLNW\ELQLV-HLWRSDWYLUWLQWLQHJDOLPDSULHãUDGLNDOLą
FKLUXUJLQĊLQWHUYHQFLMąWXUơWǐEǌWLSDLPWDVPơJLQ\VKLVWRORJLQLDPW\ULPXL
Gydymas
1DYLNDL DXJD QHHNVSDQV\YLDL YơODL DWVLUDQGD NOLQLNLQLDL VLPSWRPDL WRGơO Lã SUDGåLǐ SDNDQND Mǐ
HLJą VWHEơWL SHULRGLãNDL 1DYLNDPV DXJDQW DUED GơO NDXOR WLUSLPR JUĊVLDQW OǌåLXL WDLNRPDV
FKLUXUJLQLVJ\G\PDV$WYHUWRQDYLNRHUWPơNUXRSãþLDLNLXUHWXRMDPDLãJUDQGRPDRNDXORGHIHNWDV
užpildomas autologiniu spongioziniu kaulo audiniu, LãVN\UXVJLJDQWROąVWHOLQLǐQDYLNǐDWYHMXNDLGơO
šios intervencijoVQDYLNDLOLQNĊPDOLJQL]XRWLV.
3URJQR]ơ
Visais atvejais gera.
.DXOLQơVNLOPơVQDYLNDL
2VWHRLGLQơRVWHRPD
7DL\UDQHSLNW\ELQLVYDLNǐLUVXDXJXVLǐMǐ–PHWǐDPåLDXVNDXOąDXJLQDQWLVDSLH cm dydžio
QDYLNDV *DOL EǌWL EHW NXULDPH VNHOHWR NDXOH WDþLDX GDåQLDX DSWLQNDPDV LOJXRVLXRVH NDXOXRVH
ãODXQLNDXOLRLUEODX]GLNDXOLRPHWDIL]ơMHåLHYLQLDPHVOXRNVQ\MH
Etiologija nežinoma.
Klinika
%ǌGLQJDV ORNDOXV VNDXVPDV MLV \UD LQWHQV\YLDXVLDV QDNWLHV PHWX 1HVXVLMĊV VX IL]LQLX NUǌYLX -HL
GDULQ\V \UD VWXEXUR NDXOH DU DUWL VąQDULR JDOL DWVLUDVWL ãLRV VULWLHV VNDXVPLQơ NRQWUDNWǌUD W \
SULYHUVWLQơJDOǌQơVDUNǌQRSDGơWLV
16
269
Diagnostika
'DURPRV VNDXVPLQLR åLGLQLR VULWLHV GYLHMǐ NU\SþLǐ UHQWJHQRJUDPRV -HL UDGLRORJLQLX EǌGX
QXVWDWRPDNDGVNOHUR]XRWRVNDXORVWUXNWǌURVYLGXU\MH\UDQHGLGHOLRVNHUVPHQVDSYDOXVVNOHUR]XRWDV
NDXORPD]JDVRDSOLQNMƳWLUSLPRMXRVWDDEFSDYJDOLPDƳWDUWLHVDQWRVWHRLGLQĊRVWHRPą7DþLDX
dažniausiai tokio GDULQLR QHƳPDQRPD SDPDW\WL 'LIHUHQFLQHL GLDJQRVWLNDL VNLULDPDV EHW NXULV
nestroidinis priešuždegiminis vaistas. Esant osteoidinei osteomai skausmas pradingsta.
1HPDWDQWGDULQLREHWMƳƳWDULDQWUDGLRORJLQƳW\ULPąJDOLPDSDWLNVOLQWL.7DU0%5W\ULPDLV
6a 6b 6c
3DY D UHQWJHQRORJLQLV EODX]GLNDXOLR RVWHRLGLQơV RVWHRPRV YDL]GDV E ãODXQLNDXOLR .7
osteRLGLQơVRVWHRPRVYDL]GDVLUFãODXQLNDXOLR057RVWHRLGLQơVRVWHRPRVYDL]GDV
Gydymas
Pirmiausiai skiriamas gydymas nestreoidiniais priešuždegiminiais vaistais. Kartais klinika
regresuoja. Populiariausias gydymas – UDGLNDOL FKLUXUJLQơ PD]JR HNVFL]LMD UH]HNXRMDQW YLVą NDXOR
SDNHQNLPR YLHWą -HL GDULQ\V \UD WRSRJUDILãNDL VXQNLDL SDVLHNLDPRMH YLHWRMH UHQWJHQRVNRSXRMDQW
YLUEDORSDYLGDORHOHNWURGDVƳVPHLJLDPDVSHURGąLUNLWXVDXGLQLXVƳRVWHRLGLQơVRVWHRPRVåLGLQƳ-XR
leidžiant aukšto dažnio radiobangas, naviko audiniai koaguliuoja.
*HULQHVQDYLNDVQHWXULWHQGHQFLMRVDXJWLSLNW\EơWL3DãDOLQXVFKLUXUJLQLXEǌGXNDUWDLVUHFLG\YXRMD
nepakankamai radikaliai.
17
270
Osteoblastoma
ƲRVWHRLGLQĊRVWHRPąSDQDãXVNDXOLQƳDXGLQƳ auginantis navikas. Jo etiologija nežinoma. Pasireiškia

bet kuriame amžiuje. 0ơJVWDPLDXVLRVYLHWRV– stuburo slanksteliai ir ilgieji kaulai.
Klinika
Neintensyvus, pastovus skausmas, kurio nenumalšina nestreoidiniai priešuždegiminiai vaistai. Jam
esant paviršiuje atsiranda vietinis patinimas, nežymi deformacija. Jei navikas yra stuburo
VODQNVWHO\MHMLVJDOLPHFKDQLãNDLVSDXVWLQXJDURVVPHJHQLVDUEDVWXEXURVPHJHQǐãDNQHOĊLUVXNHOWL
DWLWLQNDPąNOLQLNą
Diagnostika
Grindžiama anamneze, simptomais LU UDGLRORJLQLX W\ULPX 9LHWLQLR VNDXVPR åLGLQLRVULWLHV GYLHMǐ
NU\SþLǐUHQWJHQRJUDPDQHYLVXRPHWLQIRUPDW\YLNDUWDLVJDOLPDPDW\WLNDXORWLUSLPRåLGLQƳVXMDPH
HVDQþLRPLV Ƴ YHUSVWHV SDQDãLRPLV NDXOLQơPLV VWUXNWǌURPLV D SDY NOLQLNLQơMH UDGLRORJLQơje
praktikoje dar kitaip yra nusakomas tipinis “kandies išgraužtos vietos” rentgenologinis vaizdas . KT
OHLGåLD ƳYHUWLQWL QDYLNR NDXOR VWUXNWǌURV SDNLWLPXV E SDY .DG GLDJQRVWLND EǌWǐ WLNVOLDXVLD
UHLNLDGDU\WLQDYLNRELRSVLMą
3DYDNDNORVODQNVWHOLRJHWHULQơV3DYEVODQNVWHOLR.7YDL]GDVDWDXJRV

rentgenologinis vaizdas
18
271
7. Pav. c) dubens gaktikaulio šakos rentgenologinis
vaizdas
Gydymas
*\GRPD FKLUXUJLQLX EǌGX QDYLNą UH]HNXRMDQW VYHLNǐ DXGLQLǐ ULERVH $WVLUDGĊV GLGHVQLV NDXOR
defektas užpildomas alogeniniu kaulu (konservuotu kaulu) arba jo pakaitalu.
3URJQR]ơJHUD
*LJDQWROąVWHOLQLVQDYLNDV
1DYLNDVJHU\ELQLVUHWDVWDþLDXDXJDDJUHV\YLDLWRGơOgali malignizuotis.
1RUPDOǌV NDXODL WXUL JLJDQWLQHV OąVWHOHV WDþLDX QDYLNR SDOLHVWǐ ãLǐ OąVWHOLǐ \UD ODEDL GDXJ äLǌULQW
SUR PLNURVNRSą ãLRV OąVWHOơV \UD VXDXJXVLRV Ƴ YLHQą GLGHOƳ OąVWHOLǐ NRPSOHNVą WRGơO QDYLNDV
YDGLQDPDVJLJDQWROąVWHOLQLX
1DYLNDV PơJVWD NDXOǐ PHWDIL]ơV LU HSLIL]ơV VULWLV NXU MDP DXJWL VąO\JRV \UD LGHDOLRV 7RGơO
GDåQLDXVLDLDSWLQNDPDVDSOLQNNHOLRULHãRLUSHWLHVVąQDULXVEHLVWXEXURLUGXEHQVNDXOXRVH
Pasireiškia suaugusiesiems (20– PHWǐ 5HWDL SDVLWDLNR WDUS YDLNǐ DU Y\UHVQLR NDLS PHWǐ
DPåLDXVåPRQLǐ
Naviko etiologija neaiški.

19
272
Klinika
Skausmas – pirmasis simptomas. Jis yra vidutinio intensyvumo, navikui augant laipsniškai
LQWHQV\YơMD6XLQWHQV\YơMDSRIL]LQLRNUǌYLRLUDSULPVWDSDLOVơMXV
Deformacija LãU\ãNơMDGLGơMDQWQDYLNRWǌULXL
3DWRORJLQLV OǌåLV ƳY\NVWD VXSORQơMXV NDXOR VLHQHOơPV DWViranda intensyvus skausmas, patologinis
MXGUXPDVGHIRUPDFLMDNUHSLWDFLMDMXGHVLǐVXWULNLPDV
Diagnostika
5HQWJHQRORJLQLVGYLHMǐNU\SþLǐW\ULPDV0DWRPDVOơWLQLRNDXORWLUSLPRSURFHVDV3DåHLVWRVYLHWRV
SDNUDãþLXRVHPDWRPDVO\JXVEDOWRVNOHUR]XRWXR kaulo sluoksnis (8 a, b, c pav.).
3DYDEODX]GLNDXOLRYLGLQLR3DYELUFEODX]GLNDXOLRLUãRNLNDXOLRJLJDQWROąVWHOLQLR
krumplio naviko vaizdas navikRGYLHMǐNU\SþLǐUHQWJHQRORJLQLVYDL]GDV
(Iš Journal of Orthopaedic Surgery 2002: 10(2): 120–128, Giant cell tumour of bone with late presentation: review of treatment and
outcome. ES Ng, A Saw, S Sengupta, AR Nazarina, M Path)
Kaulo destrukcijos plotuL LU SREǌGåLXL SDWLNVOLQWL GDURPD .7 R SURFHVR VąU\ãLXL VX DSOLQNLQLDLV
audiniais nustatyti – MBR tyrimas.
'ơOQDYLNRJDOLPRLãSOLWLPRƳSODXþLXVYLVXRPHWUHLNơWǐSDGDU\WLSODXþLǐ.7
1DYLNRLGHQWLILNDYLPXLEǌWLQDELRSVLMD
20
273
Gydymas
Konservatyvus J\G\PDV \UD UDGLRWHUDSLMD 1DXGRMDPD UHWDL 'ơO PDåR UDGLRWHUDSLMRV HIHNW\YXPR
QDYLNDV JDOL VXSLNW\EơWLWRGơOUDGLRWHUDSLMDWDLNRPDLãVNLUWLQDLUHWDLNDL SURFHVDVƳVLJDOơMĊVLU NDL
HIHNW\YLLUVDXJLFKLUXUJLMDMDXQHƳPDQRPD
Chirurginis gydymas yra pats efektyviausias. Navikas išgramdomas kiurete, o suformuota HUWPơ
užpildoma autogeniniu arba alogeniniu kaulu, W S NDXOR SDNDLWDODLV 7DþLDX SDGDULXV NDXOLQơV
HUWPơV SODVWLNą QDYLNDV JDOL recidyvuoti. 7XRPHW HUWPơ RSHUDFLMRV PHWX yra apdorojama skystu
D]RWXDUEDIHQROLRWLUSDOXRXåSLOG\PXLSDVLUHQNDPRVVLQWHWLQơVPHGåLDJRVNDXORFHPHQWDV
Navikui išplitus, rezekuojama pakenkta kaulo GDOLVLUSDNHLþLDPDendoprotezu.
&KHPRWHUDSLQLV LU UDGLRWHUDSLQLV J\G\PDV WDLNRPDV QDYLNXL VXSLNW\EơMXV LU SDNHLWXV KLVWRORJLQĊ
VWUXNWǌUąEHLKLVWRORJLãNDLQXVWDþLXVNDGãLHPVJ\G\PRPHWRGDPVQDYLNDV\UDMDXWUXV
)LEUR]LQơVNLOPơVQDYLNDL
)LEUR]LQơGLVSOD]LMD
7DLQHSLNW\ELQơNDXOǐþLXOSǐILEUR]LQơNDXORGHVWUXNFLMDNXULJDOLSDOLHVWLYLHQąDUEDNHOLVilguosius
DUEDSORNãþLXRVLXVNDXOXV
$SWLQNDPDWDUSEHWNXULRDPåLDXVSDFLHQWǐ
Klinika
1HE\OǌV EHVLPSWRPLQLDL GDULQLDL NXULH GDåQLDXVLDL DSWLQNDPL DWVLWLNWLQDL DWOLHNDQW WUDXPXRWRV
YLHWRV UHQWJHQRORJLQƳ W\ULPą -DP LãSOLWXV SDFLHQWDV JDOL MDXVWL QHLQWHQV\Yǐ VNDXVPą ,ãSORQơMXV
NDXOXLJDOLƳY\NWLSDWRORJLQLVOǌåLV
21
274
Diagnostika
Rentgenogramose matyti kaulo ertminis darinys su lygiais, aiškiais kauliniais sklerozuotais kraštais.
(UWPơ JDOL EǌWL SDGDO\WD NDXOR SHUWYDUǐ DE SDY .RPSLXWHULQơMH WRPRJUDPRMH JDOLPD PDW\WL
lygias darinio sienas ir pertvaras, MBR tyrime – HUWPĊXåSLOG\WąILEUR]LQLXDXGLQLX
a b c
3DY D åDVWLNDXOLR PHWDGLDIL]ơV E EODX]GLNDXOLR GLDIL]ơV UHQWJHQRORJLQLV YDL]GDV LU F DELHMǐ

ãODXQLNDXOLǐILEUR]LQHLGLVSOD]LMDLEǌGLQJDV (Iš Fibrous Dysplasia Imaging Author: Mahesh Kumar Neelala Anand,
MBBS, DNB, FRCR; Chief Editor: Felix S Chew).
Gydymas
3DNDQNDWLNVWHEơWLOLJRVHLJą&KLUXUJLQLVJ\G\PDVQHLQGLNXRWLQDV
3URJQR]ơJHUD
.UHP]OLQơVNLOPơVQDYLNDL
âLǐQDYLNǐEHQGUDVSRå\PLV– DXJLQWLNUHP]OLQĊPDWULFą1DYLNǐKLVWRJHQH]ơQHDLãNL'DXJHOLVãLRV
NLOPơVQHSLNW\ELQLǐQDYLNǐ\UDEHVLPSWRPLQLDLLUUHQWJHQRJUDPRVHDSWLQNDPLDWVLWLNWLQDL7XRWDUSX
SLNW\ELQLDLãLRVNLOPơVQDYLNDi visuomet yra simptominiai.
âLǐQDYLNǐGLDJQRVWLNRMHUHQWJHQRORJLQLVW\ULPDV\UDVYDUELDXVLDV
22
275
Osteochondroma
1DYLNDV SDQDãXV Ƴ JU\Eą DXJD Lã NDXOR SDYLUãLDXV 9LGXMH WXUL NDXOǐ þLXOSXV NXULH VXVLVLHNLD VX
NDXORþLXOSDLVSDGHQJWDVNUHP]OLQHNHSXUơOe (10 pav.).
$SWLQNDPDVLNLPHWǐDPåLDXVSDFLHQWǐNDXOXRVHNXULHWXULNUHP]OLQLRDXGLQLR7DLãODXQLNDXOLR
åDVWLNDXOLREODX]GLNDXOLRLUãHLYLNDXOLRPHWDIL]ơVVULW\V
Etiologija neaiški.
Klinika
âLV EHVLPSWRPLQLV QDYLNDV DSWLQNDPDV DWVLWLNWLQDL NDL EǌQD DSþLXRSLDPR G\GåLR ýLXRSLDQW
MDXþLDPDVQHSDVODQNXVNLHWDVGDULQ\V7DPWLNUǐDQWULQLǐVLPSWRPǐJDOLNLOWLNDLGLGơMDQWMRWǌULXL
VSDXGåLDPLJUHWDHVDQW\VSHULIHULQLDLQHUYDLNUDXMDJ\VOơVDUEDNiti anatominiai vienetai.
,QWHQV\YơMDQWLVVNDXVPDVLUVSDUWXVQDYLNRDSLPWLHVGLGơMLPDVJDOLVLHNWLDWYHMDLVSDVLWDLNDQþLRV
malignizacijos požymiais.
<UDåLQRPDSDYHOGLPDGDXJ\ELQơRVWHRFKRQGURPDNXULSDVLUHLãNLDGDXJLQơPLVDSUDã\WRSREǌGåLR
kaulo LãDXJRPLVƳYDLULXRVHVNHOHWRNDXOXRVH
a b c
10. Pav. a) šODXQLNDXOLR GLVWDOLQơV GDOLHV E åDVWLNDXOLR SURNVLPDOLQơV GDOLHV RVWHRFKRQGURPRV

rentgenologinis vaizdas ir c) klinikinis pašalintos osteochondromos vaizdas. ( Iš Solitary Osteochondroma
Author: Ian D Dickey; Chief Editor: Harris Gellman)
23
276
Diagnostika
0DåRVLãDXJRVDSWLQNDPRVDWVLWLNWLQDLGDUDQWWUDXPXRWRVJDOǌQơVUHQWJHQRJUDPDVDUEDNDLSDGLGơMD
LNLDSþLXRSLDPRG\GåLR.7DU0%5W\ULPDLSDWYLUWLQDNDGNDXOLQơVLãDXJRVSDGHQJWRVNUHP]OLQH
NHSXUơOHNDXOǐþLXOSDL\UDVXVLMĊVXNDXOXLãNXULRGDULQ\Višaugo.
Gydymas
.DXOLQơ LãDXJD NXUƳ ODLNą VWHELPD -HL WXUL WHQGHQFLMą DXJWL DUED ML SDFLHQWXL WUXNGR WDLNRPDV
chirurginis gydymas – radikali rezekcija.
3URJQR]ơ
3URJQR]ơ JHUD QHV SHULRGLãNDL VWHELQW QDYLNR NOLQLNą LU UHQWJHQRORJLQLXV W\ULPXV JDOLPD ODLNX
pašalinti.
Enchondroma
1HSLNW\ELQLVKLDOLQLQơVNUHP]OơVNDXOǐþLXOSǐQDYLNDV
Dažniausia tarp 20–PHWǐDPåLDXVSDFLHQWǐ

3XVơYLVǐHQFKRQGURPǐORNDOL]Xojasi plaštakos vamzdiniuose kauluose, t. p. šlaunikaulio ir
åDVWLNDXOLRSURNVLPDOLQơMHDUGLVWDOLQơMHGDO\VH(FKRQGURPDQHEǌGLQJDSORNãWLHVLHPVVNHOHWR
kaulams.
Klinika
3DVLUHLãNLD DSþLXRSLDPX NDXOR DSLPWLHV SDGLGơMLPX JDOL EǌWL VNDXVPLQJD 'ơO HNVSDQV\YDXV
DXJLPR LU SODãWDNRV YDP]GLQLR NDXOR åLHYLQLR VOXRNVQLR VXSORQơMLPR GLDJQR]XRMDPD ƳY\NXV
SDWRORJLQLDP OǌåLXL 7XR WDUSX QDYLNDV DXJDQWLV GLGHVQLXRVH YDP]GLQLXRVH VNHOeto kauluose,
GDåQLDXVLDL\UDEHVLPSWRPLQLVLUDSWLQNDPDVDWVLWLNWLQDLGDUDQWUHQWJHQRORJLQƳW\ULPą
Diagnostika
3ODãWDNRV UHQWJHQRJUDPRMH PDW\WL DLãNLRV IDODQJǐ DU GHOQDNDXOLǐ NDXOR WLUSLPR GDULQLR ULERV MR
viduje – U\ãNǌVPDåLWDãNLQLDLVNOHUR]XRWLGDULQLDL'ơOQDYLNRHNVSDQFLMRVNDXORULERVLãVLSOơWXVLRV
24
277
åLHYLQLVVOXRNVQLVVXSORQơMĊV7DþLDXLOJXRVLXRVHYDP]GLQLXRVHVNHOHWRNDXOXRVHåLHYLQLVVOXRNVQLV
EH UHDNFLMRV W\ VXVWRUơMLPR DWVLVOXRNVQLDYLPR R QDYLNR åLGLQ\MH VX YLGXMH HVDQþLDLV WDãNLniais
VNOHUR]XRWDLVGDULQLDLVNDXORWLUSLPRSRå\PLǐEHYHLNQơUDSDY
11. Pav. Pirštakaulio enchondromos rentgenologinis vaizdas. ( Iš Enchondroma and Enchondromatosis Imaging
Author: Felix S Chew; Chief Editor: Felix S Chew)
Gydymas
1DYLNDL VơNPLQJDL J\GRPL FKLUXUJLQLX EǌGX DWOLHNDQW åLGLQLR NLXUHWDåą ƲY\NXV SDWRORJLQLDP
SODãWDNRVNDXOROǌåLXLQDYLNRHUWPơNLXUHWXRMDPDNDXORHUWPơXåSLOGRPDDXWRORJLQLXVSRQJLR]LQLX
NDXOXROǌåJDOLDLVLQWH]XRMDPLRecidyvai itin reti.
3URJQR]ơ
1DYLNRSURJQR]ơJHUD
Chondroblastoma
.UHP]OLQƳDXGLQƳSURGXNXRMDQWLVNDXOǐHSLIL]LǐQDYLNDV
Dažniausiai serga 10–PHWǐDPåLDXVåPRQơV
3DOLHþLDãODXQLNDXOLRåDVWLNDXOLRLUEODX]GLNDXOLRHSLIL]HVDUEDHSLPHWDIL]HVRetai aptinkama galvos

DUEDSơGǐNDXOXRVH
25
278
Klinika
3DFLHQWDL VNXQGåLDVL LOJDODLNLX ãYHOQLX ORNDOLX VNDXVPX 6ąQDULR VULWLHV WǌULV SDGLGơMD QDYLNXL
SOHþLDQWLVJDOLVXWULNWLMXGHVLǐDSLPWLV<SDþWDPMDXWUXVNHOLRVąQDU\V
Diagnostika
Pirmiausiai daromas rentgenologinis pakenktos srities tyrimas. Matyti litinis (tirpimo) 3–6 cm
G\GåLRWLUSLPRåLGLQ\VVXDLãNLDLVNDXORNUDãWDLVSDY'HIHNWDVDSLPDPDåLDXQHLSXVĊHSLIL]ơV
VULWLHVMRHNVSDQVLMRVƳNDXOąLUSHULRVWRUHDNFLMRVQơUD
3DYDUHQWJHQRORJLQLVE.7LUF057ãODXQLNDXOLRGLVWDOLQơVGDOLHVYDL]GDV (Iš Chondroblastoma

Imaging Author: Bonnie P Fines, MD; Chief Editor: Felix S Chew).
Gydymas
6ơNPLQJDL J\GRPD FKLUXUJLQLX EǌGX DWOLHNDPDV QDYLNR HUWPơV NLXUHWDåDV LU HUWPơ XåSLOGRPD
autologiniu spongioziniu kaulu.
3URJQR]ơ
&KLUXUJLQLXEǌGXLãJ\G\WDVQDYLNDVUHFLG\YXRMDODEDLUHWDL3URJQR]ơJHUD
7DLQDYLNDVDXJLQDQWLVPLNVRLGLQĊJOHLYLQĊDUEDNUHP]OLQĊLQWUDOąVWHOLQĊPHGåLDJą
5HþLDXVLDLDSWLQNDPDVQHSLNW\ELQLVEHWNXULRVNHOHWRNDXORQDYLNDV'DåQLDXLOJǐMǐYDP]GLQLǐNDXOǐ
PHWDIL]ơVVULW\VH
26
279
Klinika
%ǌGLQJDV LOJXV PHWXV WUXQNDQWLV QHDLãNLRV NLOPơV ãYHOQXV YLHWLQLV VNDXVPDV .DXOR WǌULV GDåQLDX
EǌQDSDGLGơMĊVSODãWDNRVDUEDSơGRVNDXOXRVHNLWXRVHNDXOXRVHQơUDLãUHLNãWDŠonkauliuose arba
dubens kauluose aptinkama atsitiktinai.
Diagnostika
Rentgenografinis tyrimas yra pirmas šio naviko diagnostikos metodas. Rentgenogramoje matyti
WXãþLDYLGXULV RYDOLQLV NDXOR PHWDIL]ơV –10 cm skersmens kaulo tirpimo židinys su aiškiomis
ribomis (13 pav.). Mažuosiuose kauluose navikas auJDOơWDLSURFHVDVWUunka ilgai .
3DYDWLELMRVSURNVLPDOLQLRJDORLUESDGLNDXOLRUHQWJHQRORJLQLVFKRQGURPLNVRLGLQơVILEURPRV

vaizdas. (Iš Chondromyxoid Fibroma Imaging Author: Gregory Scott Stacy, MD; Chief Editor: Felix S Chew. ir iš Atlas of
Genetics and Cytogenetics in Oncology and Haematology).
DXJGDPDV QDYLNDV JDOL QXVWXPWL PLQNãWXRVLXV DXGLQLXV 5HQWJHQRJUDPRMH PDW\WL WLUSVWDQþLR

VNOHUR]XRWRåLHYLQLRNDXORVOXRNVQLROLNXþLDL
Gydymas
*\GRPDDWOLHNDQWQDYLNRNLXUHWDåąLUXåSLOGDQWHUWPĊDXWRORJLQLXVSRQJLR]LQLXNDXOX
3URJQR]ơ – gera.
'HVPRSODVWLQơILEURPD
)LEURJHQLQơVNLOPơVQHWXULPLQHUDOLQơVPDWULFRVLUSURGXNXRMDNRODJHQą
/DEDLUHWDVLUWRGơOVXQNLDXGLDJQR]XRMDPDVQDYLNDV
6HUJDMDXQLLUVXDXJĊåPRQơV
27
280
*DOLSDVLUHLNãWLEHWNXULDPHVNHOHWRNDXOHWDþLDXEǌGLQJLDXVLDORNDOL]DFLMD– apatinis žandikaulis .
Klinika
6LPSWRPDWLND ƳYDLUL 9LHQL SDFLHQWDL VNXQGåLDVL VNDXVPX NLWL – deformacijomis arba funkcijos
sutrikimu.
Diagnostika
Rentgenogramoje matyti NDXOR WLUSLPR åLGLQ\V NXULV JDOL DSLPWL åLHYLQƳ VOXRNVQƳ LU SDOLHVWL
PLQNãWXRVLXV DXGLQLXV âLXR SRå\PLX ãL ILEURPD \UD SDQDãL Ƴ DJUHV\Yǐ SLNW\ELQƳ QDYLNą 1DYLNR
åLGLQ\MH JDOLPD ƳåLǌUơWL WUDEHNXOLQĊ VWUXNWǌUą SDY 1DYLNR ULERV LU LãSOLWLPR ULERV Jeriau
identifikuojamos padarius KT arba MBR tyrimus.
3DYDåDVWLNDXOLRGLVWDOLQLRJDOREJDNWLNDXOLRGHVPRSODVWLQơVILEURPRVUHQWJHQRORJLQLV

vaizdas. (Iš Imaging Findings in Desmoplastic Fibroma of Bone: Distinctive T2 Characteristics AJR(American Journal of
Roentgenology) June 2005 vol. 184 no. 6 1762-1767, iš Imaging Findings in Desmoplastic Fibroma of Bone: Distinctive T2
Characteristics AJR(American Journal of Roentgenology) June 2005 vol. 184 no. 6 1762-1767).
Gydymas
6ơNPLQJLDXVLDVJ\G\PDV– radikali QDYLNRUH]HNFLMD$WOLNXVNLXUHWDåąSDVWHEơWLGDåQLUHFLG\YDL
3URJQR]ơ
3URJQR]ơJHUDSDãDOLQXVQDYLNą
28
281
5. Peties sąnario ortopedinės ligos
Sigitas Ryliškis
1. Subakromialinio tarpo ankštumas

Apibrėžimas
Tai patologinė būklė, kuomet podeltinis tepalinis maišelis ir peties rotatorių sausgyslės yra
spaudžiamos siaurame subakromialiniame tarpe ir sukelia minėtų struktūrų uždegimą - bursitą ir
tendinitą .
Patologija
Keliant ranką į viršų, žastikaulio didysis gumburėlis ir rotatorių sausgyslės yra spaudžiamos ir
trinamos petinės ataugos priekinės dalies ir korakoakromialinio raiščio. Tai gali būti dėl lenktos
arba kablio formos petinės ataugos, priekinio petinės ataugos osteofito (1 pav.) . Dėl
subakromialinio tarpo ankštumo (STA) rotatorių sausgyslėse atsiranda degeneracinio pobūdžio
pakitimai, todėl jos susilpnėja ir gali plyšti. Rizikos faktoriai: 1) fizinis darbas pakeltomis
rankomis, sportas reikalaujantis atlikti staigius ir stiprius veiksmus pakeltomis rankomis
(tenisas, beisbolas, rankinis).
1 pav. Petinės ataugos anatominiai variantai
I tipas (tiesi) II tipas (lenkta) III tipas (kablio formos)

Klasifikacija
STA klasifikacija (pagal Ch. Neer)
• I stadija. Edema ir hemoragijos. Dažniausiai <25m. Grįžtama patologija. Konservatyvus
gydymas.
• II stadija. Fibrozė ir rotatorių sausgyslės uždegimas. Dažniausiai 25-40m.
• III stadija. Rotatorių plyšimai (daliniai, viso storio). Dažniausiai >40m. Operacinis
gydymas (akromioplastika, rotatorių prisiuvimas)
282
Klinika
Pacientai skundžiasi skausmu priekinėje arba šoninėje peties dalyje, sustiprėjančiu po sunkaus
fizinio krūvio, arba darbo pakeltomis rankomis. Skausmas plinta žemyn, lokalizuojasi
šoniniame žasto paviršiuje (deltinio raumens prisitvirtinimo vietoje). Kartais skauda naktį.
Tokio pobūdžio skausmas būdingas visose ankštumo stadijose. Dėl skausmo sumažėja aktyvūs
peties sąnario judesiai, tačiau ligai užsitęsus, vystosi peties sąnario kontraktūra (sumažėja ir
aktyvių ir pasyvių judesių amplitudė.
Klinikinio ištyrimo metu įvertinamas skausmas naudojant skausmo skalę (0-10 balų). Taip pat
įvertinami aktyvūs ir pasyvūs peties sąnario judesiai, peties ir nugaros raumenų būklė (normalūs
ar hipotrofiški), galimos deformacijos akromioklavikulinio sąnario srityje. Tikrinant aktyvius
peties sąnario judesius galima pastebėti, kad skausmas sustiprėja keliant ranką į viršų arba
leidžiant ją žemyn tarp 60°ir 120° (skausmo lankas) (2 pav.) .
Skausmo
lankas
ankštumas
2 pav. Skausmo lankas

Peties raumenų jėgos sumažėjimas gali būti dėl skausmo arba dėl rotatorių sausgyslių plyšimo
(III stadija). Klinikiniai STA testai (Neer ir Hawkins) (3 pav.) atliekami norint išsiaiškinti, ar
skausmas yra susijęs su subakromialinio tarpo patologija. Atliekant testus išprovokuojamas
lokalus skausmas peties srityje. Atlikdamas Neer testą gydytojas pirštu spaudžia žastikaulio
didžiojo gumburėlio sritį ir lenkia žastą į priekį, o Hawkins testo esmė yra ta, kad didysis
gumburėlis atsitrenkia į petinės ataugos priekinę dalį, kai žastas pasukamas į vidų laikant ranką
sulenktą 90° kampu.
283
A B
3 pav. Klinikiniai subakromialinio tarpo ankštumo testai: A. Neer testas, B. Hawkins testas
Vietinių anestetikų injekcija (Lidokaino) į subakromialinį tarpą yra svarbi diagnostinė priemonė,
kurią atlikus galima pasiekti tris tikslus: 1) patvirtinti kur yra pirminis skausmo šaltinis, 2)
nuslopinus skausmą, pacientas lengviau supranta, kaip jis jaustųsi po sėkmingo konservatyvaus
arba operacinio gydymo ir 3) atliekant injekciją, galima įvertinti paciento skausmo slenkstį
(4 pav.) .
4 pav. Vietinių anestetikų injekcija į subakromialinį tarpą

Suleidus vietinius anestetikus, gydytojas pakartotinai apžiūri pacientą po ~15min. Vietinių
anestetikų testas yra vadinamas teigiamu, jeigu skausmas sumažėja arba visiškai išnyksta. I ir II
ankštumo stadijose padidėja judesių amplitudė ir peties raumenų jėga. III ankštumo stadijos
metu (dėl rotatorių sausgyslių plyšimo) net ir visiškai numalšinus skausmą jėga gali išlikti
sumažėjus.
Instrumentiniai tyrimai
Nors subakromialinio tarpo ankštumas yra daugiau klinikinė diagnozė, tačiau instrumentiniai
tyrimai padeda atskirtį šią patologiją nuo kitų peties ortopedinių ligų. Atliekamos priekinė ir
šoninė rentgenogramos. Priekinėje rentgenogramoje galima nustatyti susiaurėjusį
subakromialinį tarpą (5 pav.), įvertinti galimą peties sąnario ir akromioklavikulinio sąnario
patologiją (artrozę, akromioklavikulinio sąnario osteofitus) . Šoninėje rentgenogramoje
įvertinama petinės ataugos forma, diagnozuojamas priekinis osteofitas (6 pav) .
284
5 pav. Susiaurėjęs subakromialinis tarpas 6 pav. Priekinis osteofitas
MRT yra jautriausias, tačiau brangiausias instrumentinis tyrimas. Šiuo tyrimu galima nustatyti
priekinį petinės ataugos osteofitą, lėtinį bursitą, rotatorių sausgyslių plyšimą,
akromioklavikulinio sąnario artrozę ir kitą ekstra ir intrasąnarinę patologiją. Nors MRT galima
diagnozuoti net ir smulkiausius anatominius pakitimus, tačiau ji negali pakeisti klinikinio
ištyrimo duomenų. Nustatant diagnozę ir paskiriant tolimesnį gydymą instrumentiniai tyrimai
turi atitikti klinikinio tyrimo duomenis.
Diferencinė diagnostika: rotatorių sausgyslių plyšimas, kalkėjanti tendinozė, bicepso ilgosios
sausgyslės uždegimas, cervikalinė radikulopatija, AC artrozė, peties sąnario artrozė, peties
sąnario kontraktūra.
Gydymas
Pacientams, kuriems diagnozuojamas I arba II stadijos subakromialinio tarpo ankštumas gydomi
konservatyviai. III stadijos ankštumas su rotatorių sausgyslių plyšimu nagrinėjamas kitame
skyriuje (žr. Peties rotatorių sausgyslių plyšimas) .
Konservatyvus gydymas:
1 . Skausmo mažinimas: fizinio krūvio mažinimas, vengti darbo pakeltomis rankomis, arba
judesių sukeliančių skausmą, šaltis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, fizioterapija,
lokali gliukokortikosteroidų injekcija į podeltinį tepalinį maišelį.
2 . Judesių išsaugojimas: pasyvių judesių mankšta, tempimo pratimai.
3 . Peties raumenų jėgos grąžinimas: aktyvių judesių mankšta, mankšta su svoriais.
Operacinis gydymas
Jeigu gydant konservatyviai būklė nepagerėja per 3-6 mėnesius indikuotinas operacinis
gydymas - subakromialinio tarpo dekompresija, kurios metu pašalinama surandėjusi bursa,
išlyginama priekinė petinės ataugos dalis, pašalinamas priekinis osteofitas, atlaisvinamas
285
korakoakromialinis raištis. Atlikus visus operacijos etapus, padidėja subakromialinis tarpas,
pašalinami uždegiminiai audiniai. Operaciją galima atlikti artroskopiškai arba atviru būdu.
Kitą dieną po operacijos pradedama ankstyva peties sąnario reabilitacija (pasyvių judesių
mankšta) . Aktyvūs asistuojantys pratimai pradedami po 2-3 sav. Aktyvūs pratimai po 3-4 sav.
Operacinio gydymo komplikacijos:
Bendros chirurginės komplikacijos. Peties sąnario kontraktūra.
Gydymo prognozė
Gera . Po operacijos pradedama ankstyva reabilitacija. Pacientas darbingas po ~6-8 sav.
2. Peties rotatorių sausgyslių plyšimas

Apibūdinimas
Vienos arba kelių peties rotatorių sausgyslių (RSP) plyšimas.
Patologija
Iš visų keturių peties rotatorių (m. subscapularis, m. supraspinatus, m. infraspinatus ir m. teres
minor) išskirtinę padėtį užima m. supraspinatus ir jo sausgyslė . Raumuo iš visų pusių yra
apribotas kaulinių struktūrų ir stipraus lig. coracoacromiale raiščio, kurie suformuoja siaurą
raumens išėjimo tarpą . Todėl patologijos atveju, net ir nedidelė išsikišusi kaulinė atauga gali iš
lėto mechaniškai dirginti ar žaloti minėtą sausgyslę, sukeldama podeltinės bursos ir/arba
sausgyslės uždegimą. Dėl šios priežasties, rotatorių sausgyslių plyšimas, kaip taisyklė, prasideda
nuo m. supraspinatus sausgyslės . Jeigu plyšimas didėja ir plinta, pažeidžiamos greta esančių
rotatorių (podyglinio arba pomentinio raumens) sausgyslės. Sutrinka sąnario stabilumas, vystosi
pažeistų raumenų riebalinė degeneracija, dėl kurios raumenys negrįžtamai praranda savo
kontraktiliškumą ir elastiškumą. Galutinėms ligos stadijoms būdinga pažeista sąnarinė kremzlė
ir kaulinės struktūros - išsivysto sąnario artrozė.
Klasifikacija
Peties rotatorių sausgyslių plyšimai klasifikuojami pagal jų kilmę (trauminiai,
degeneracinai), pažeidimo gylį, formą ir dydį (plotą) . Plyšimai, apimantys ne visą sausgyslės
storį, vadinami daliniais plyšimais. Atsižvelgiant į plyšimo vietą jie skirstomi į sąnarinio
paviršiaus, podeltinio maišelio paviršiaus ir sausgyslės vidinio sluoksnio (intersticinius) dalinius
plyšimus (1 pav.) .
286
1 pav. Dalinis antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas
Peties sąnario pjūvis frontalinėje plokštumoje. Dalinis antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas
iš podeltinio maišelio pusės (balta rodyklė) .
Plyšimai, apimantys visą sausgyslės storį ir sąnario kapsulę, vadinami viso storio sausgyslės
plyšimai (2 pav .). Šiuo atveju peties sąnario ertmė tiesiogiai susisiekia su podeltiniu maišeliu.
Viso storio sausgyslės plyšimai pagal formą gali būti pusmėnulio, L, atvirkštinės L, U ir
trapecijos formų .
3
 
1 2
4
2 pav. Deš. peties L formos viso storio antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas
 žastikaulio galvos sąnarinis paviršius, 1 didysis gumburėlis, 2 dvigalvio žasto raumens ilgoji
sausgyslė, 3 podyglinio raumens sausgyslė, 4 pomentinio raumens sausgyslė, 5 antdyglinio
raumens sausgyslė
Klinika
RSP diagnostiką sudaro nusiskundimų ir ligos istorijos įvertinimas, klinikinio ir instrumentinių
tyrimų rezultatų interpretavimas. Dažniausiai pacientas skundžiasi palaipsniui atsiradusiu
skausmu peties lateralinėje (deltinėje) srityje. Skausmą dažnai sukelia fizinis darbas pakeltomis
rankomis. RSP būdingas naktinis skausmas, plintantis žasto lateraliniu paviršiumi iki alkūnės
287
sąnario. Ne visiems pacientams skausmo stiprumas vienodas: vieniems skausmas yra nedidelis,
paūmėjantis atliekant tam tikrus judesius ir netrukdantis dirbti įprastą darbą pakeltomis
rankomis, o kiti pacientai dėl nuolatinio skausmo negali ne tiktai dirbti, bet ir ramiai miegoti
naktį. Labai stiprus skausmas ir smarkiai sutrikusi peties sąnario funkcija degeneraciniams RSP
nebūdingas.
Apžiūrint pacientą įvertinama peties ir gretimų raumenų būklė (hipotrofija, hipertrofija), galimi
uždegimo požymiai (patinimas, paraudimas). Peties sąnario aktyvių judesių amplitudę
išmatuojame goniometru arba tiesiog palyginame su priešingos rankos judesiais. Palpuojant
įvertinami skausmingi taškai, krepitacija, kaulų deformacijos ir osteofitai.
Klinikiniai ankštumo testai (Neer, Hawkins) atliekami norint išsiaiškinti, ar skausmas yra susijęs
su subakromialinio tarpo patologija, t. y. popetinio tarpo ankštumu ir/arba RSP. Atliekant testus
išprovokuojamas lokalus skausmas žastikaulio didžiojo gumburėlio srityje (žr. skyrių
Subakromialinio tarpo ankštumas). Nors ankštumo testai yra jautrūs, tačiau jų specifiškumas
diagnozuojant RSP yra mažas. Šie testai taip pat gali būti teigiami dėl petinio raktikaulio sąnario
artrozės, dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės patologijos (tendinito) arba peties sąnario
nestabilumo.
Peties rotatorių funkcija ištiriama įvertinus jų jėgą. Rankiniu būdu gydytojas subjektyviai
įvertina paciento peties raumenų jėgą palygindamas ją su priešingos rankos jėga. Tikslesnis
jėgos matavimas atliekamas naudojant skaitmeninį arba mechaninį dinamometrus . Išorinės
rotacijos jėga atspindi podyglinio ir mažojo apvaliojo raumenų, vidinės rotacijos – pomentinio
raumens, o lenkimo jėga – antdyglinio raumens būklę. Raumenų jėgos sumažėjimas būdingas
RSP. Vien tiktai klinikinio tyrimo duomenimis ne visada galima diagnozuoti RSP, todėl
diferencinei diagnostikai reikalingi instrumentiniai tyrimai.
Instrumentiniai tyrimai
Įtarus RSP reikalingi instrumentiniai tyrimai šiai patologijai patvirtinti. Pacientui, atvykusiam į
konsultaciją dėl peties skausmo, visuomet rekomenduojama padaryti peties sąnario
rentgenogramas. Nors rentgenogramose rotatorių sausgyslės nematomos, tačiau šis tyrimas
padeda greitai nustatyti kitas peties ligas: peties sąnario artrozę, petinio raktikaulio sąnario
artrozę, kalkėjančią tendinozę ir kaulų navikus. Rotatorių sausgyslių plyšimams diagnozuoti
dažniausiai atliekami žmogui nekenksmingi instrumentiniai tyrimai, tokie kaip sonoskopija (3
pav.) arba MRT (4 pav) . Naudojant kontrastinę KT, MRT ir rentgeno artrografiją taip pat galima
diagnozuoti RSP tačiau šios priemonės sudėtingos ir naudojamos labai retai .
288
ADR ADR
A B
3 pav. Sonoskopinis antdyglinio raumens sausgyslės plyšimo vaizdas
A Sveika antdyglinio raumens sausgyslė (baltos rodyklės). ADR - antdyglinio raumens sausgyslė
B Plyšusi sausgyslė (juodos rodyklės nurodo sausgyslės defektą)
A  B
 

4. pav. Dešinio antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas

A Koronarinis įstrižinis MRT vaizdas. Plyšusios antdyglinio raumens sausgyslės galas pasislinkęs į
medialinę pusę (juoda rodyklė). Skystis sausgyslės defekto vietoje (juodos žvaigždutės)
B Sagitalinis įstrižinis MRT vaizdas. Susitraukęs antdyglinio raumens pilvelis. Nevisiškai užpildytas
raumens guolis (baltos rodyklės), skystis raumens defekto vietoje ir aplink snapinę ataugą (juodos
žvaigždutės).
Diferencinė diagnostika: kalkėjanti tendinozė, bicepso ilgosios sausgyslės uždegimas,

cervikalinė radikulopatija, AC artrozė, peties sąnario artrozė, peties sąnario kontraktūra.
289
Gydymas
Peties RSP galima gydyti konservatyviai arba operuoti. Konservatyvus arba operacinis gydymo
metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, simptomų trukmę ir sunkumą,
bendros paciento sveikatos būklę ir paciento lūkesčius, nepamirštant kiekvieno gydymo metodo
trūkumų ir privalumų. Pagrindinis konservatyvaus gydymo metodo privalumas yra tas, kad
išvengiama galimų operacinio gydymo komplikacijų. Galime išskirti kelis šio gydymo metodo
trūkumus: simptomų pasikartojimą, sausgyslių plyšimo padidėjimą . Taikant operacinį gydymą
galima tikėtis, kad simptomai išnyks ilgam, be to, išvengiama raumenų ir sausgyslių bei
sąnarinės kremzlės degeneracinių pokyčių.
Konservatyvaus gydymo principai yra tokie patys kaip ir gydant subakromialinio tarpo
ankštumą (žr aukščiau) .
Operacinis gydymas
Indikacijos:
Vien tiktai instrumentiniu tyrimu nustatytas sausgyslės plyšimas nėra indikacija operaciniam
gydymui. Patologija turi atitikti objektyvaus ištyrimo ir kitus klinikinius duomenis (skausmas,
funkcijos sutrikimas, raumenų jėgos sumažėjimas, kasdieninės veiklos sutrikimas).
1) viso storio vienos arba kelių sausgyslių plyšimas iki 60 amžiaus pacientams, 2) bet kokio
dydžio trauminis plyšimas, 3) dalinis sausgyslės plyšimas kuomet konservatyvus gydymas buvo
neveiksmingas 3-6 mėnesius.
Kontraindikacijos:
Bendros chirurginės kontraindikacijos. Sunki gretutinė somatinė patologija. Nesugebėjimas
suprasti savo ligos ir atlikti pooperacinę reabilitaciją. Senas sausgyslių plyšimas, raumenų
susitraukimas ir degeneracija, vyresnis paciento amžius (>70 metų) ir peties sąnario artrozė.
Plyšusios sausgyslės prisiuvimas
Operacijos metu, sausgyslės prisiūnamos į anatominę vietą (anatominė rekonstrukcija) ir
atliekama subakromialinio tarpo dekompresija (pašalinama surandėjusi bursa, išlyginama
priekinė petinės ataugos dalis, pašalinamas priekinis osteofitas, atlaisvinamas
korakoakromialinis raištis). Operaciją galima atlikti atviru arba artroskopiniu būdu. Sausgyslės
gali būti prisiūnamos naudojant inkarinius siūlus (5 pav.) arba peveriant siūlus per kaulą
(transosaliai).
290
5 pav. Antdyglinio raumens sausgyslės prisiuvimas artroskopiškai, naudojant inkarinius
siūlus
A. Antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas

A
B B. Inkariniai siūlai įsukami į kaulą didžiojo

gumburėlio srityje
C C. Siūlai surišami, sausgyslė prispaudžiama prie kaulo
D E D. Rentgenograma po
D operacijos
E. Sausgyslės prisiuvimo
schema
291
Komplikacijos
Žaizdos infekcija, nervų ir deltinio raumens pažeidimas, pakartotinas sausgyslės plyšimas,
peties sąnario kontraktūra.
Reabilitacija
Po operacijos kitą dieną pradedama ankstyva reabilitacija: alkūnės, riešo plaštakos sąnarių
mankšta. Galima pradėti ir operuoto peties pasyvių judesių mankšta. Ankstyvos reabilitacijos
pratimai tęsiami apie 6 sav. Per šį laikotarpį sausgyslė prigyja prie kaulo. Po 6 savaičių
pradedami tempimo pratimai ir aktyvių judesių mankšta. Po 8 – 10 sav. pradedami peties
raumenis stiprinantys pratimai.
Prognozė
Pacientas gali pradėti dirbti fizinį darbą arba sportuoti praėjus 3 mėn. po operacijos.
3. Peties sąnario artrozė

Apibūdinimas
Tai degeneracinė peties sąnario liga, pažeidžianti sąnarinę kremzlę ir po ja esantį subchondrinį
kaulą. Ligai progresuojant, atsiranda osteofitai, subchondrinio kaulo cistos, sąnarinės duobės
erozijos, žastikaulio galvos deformacija.
Patologija
Kadangi peties sąnarį pagrindinai stabilizuoja rotatoriai, labai svarbu, ar degeneraciniai
kremzlės ir subchodrinio kaulo pakitimai nėra susiję su sausgyslių plyšimu. Pirminės artrozės
atveju, rotatorių sausgyslės išlieka neplyšusios ir ilgą laiką funkcionuoja. Nors pažengusios
ligos stadijose rotatoriai ir sausgyslės gali būti išplonėję ir surandėję, tačiau jos ilgai palaiko
sąnario stabilumą. Sąnarys išlieka centruotas į sąnarinę duobę, todėl atsiranda jos erozijos
centrinėje arba užpakalinėje dalyse. Jeigu peties sąnario artrozė išsivysto dėl peties rotatorių
plyšimo, sutrinka peties sąnario stabilumas, žastikaulio galva panyra į viršų ir liečiasi su apatine
petinės ataugos dalimi. Vienu ir kitu atveju pacientams skauda, pablogėja peties sąnario
funkcija.
Klasifikacija
Peties sąnario artrozės klasifikacija yra tokia pati, kaip ir kitų sąnarių . Pirminės (idiopatinės)
artrozės kilmė nėra gerai žinoma, tuo tarpu antrinės artrozės priežasčių yra daug (potrauminė,
dėl žastikaulio galvos avaskulinės nekrozės išsivysčiusi artrozė, dėl rotatorių sausgyslių
plyšimo).
292
Klinika
Peties sąnario artroze (OA) sergančių pacientų nusiskundimai dažnai skiriasi. Vieni kreipiasi į
gydytojus dėl skausmo, o kiti dėl judesių amplitudės sumažėjimo. Dažniausiai kreipiasi
vyresnio amžiaus žmonės, tačiau OA gali būti ir jaunesnio amžiaus pacientams dėl peties
traumų ir nuolatinio mikro traumavimo darbo metu arba sportuojant. Pacientams dažnai skauda
naktį, jie negali miegoti ant pažeisto peties. Kai kurie pacientai skundžiasi rytiniu sustingimu,
kuris greitai praeina po lengvos mankštos arba karšto dušo. Peties sąnario traškesys taip pat
būdingas OA.
Klinikinis ištyrimas nesiskiria nuo standartinio ištyrimo aprašyto skyriuje 2. Peties rotatorių
sausgyslių plyšimas.
Instrumentinis tyrimas
OA diagnozuoti pakanka atlikti dviejų krypčių rentgenogramas (1 ir 2 pav.)
1 pav. Pirminė artrozė
1) susiaurėjęs sąnarinis tarpas (juoda rodyklė), 2) išlikęs subakromialinis tarpas, nurodantis,

kad rotatorių sausgyslės neplyšusios (balta rodyklė), 3) apatinis žastikaulio galvos osteofitas
(punktyrinė juoda rodyklė)
293
2. pav. Artrozė dėl rotatorių sausgyslių plyšimo
1) susiaurėjęs sąnarinis tarpas (juoda rodyklė), 2) subakromialinio tarpo nėra (balta
rodyklė), žastikaulio galva panirusi į viršų ir liečiasi su petinės ataugos apatiniu
paviršiumi. Šie požymiai rodo, kad rotatorių sausgyslės plyšusios ir degeneravusios, 3)
apatinis žastikaulio galvos osteofitas (punktyrinė juoda rodyklė).
KT ar MRT atliekama tuomet, jeigu pacientas ruošiamas operaciniam gydymui
(endoprotezavimui) ir prieš operaciją reikia nustatyti sąnarinės duobės erozijos vietą, žastikaulio
galvos panirimą, osteofitų dydį, rotatorių ir jų sausgyslių būklę.
Gydymas
Gydymas parenkamas individualiai priklausomai nuo paciento skundų ir rankos funkcijos.
Reikia atkreipti dėmesį, kad OA simptomai labai dažnai būna mažesni negu mes galime tikėtis
pamatę rentgenogramas ar kitų instrumentinių tyrimų duomenis, todėl pagrindinis dėmesys
skiriamas į paciento skundus ir objektyvius klinikinio ištyrimo duomenis.
Skiriamas nemedikamentinis (fizinio krūvio mažinimas, judesių amplitudės palaikymas,
fizioterapija) ir, jeigu reikia, medikamentinis gydymas (vaistai nuo uždegimo). Intrasąnarinės
gliukokortikoidų injekcijos naudojamos retai. Šis vaistas tinka sergant antrine OA dėl sisteminių
uždegiminių jungiamojo audinio ligų (reumatoidinis artritas) ir jeigu nustatomas žymus
sinoviitas.
Operacinis gydymas
Pagrindinė indikacija operaciniam gydymui yra skausmas. Gali būti skiriamos paliatyvinės
operacijos (artroskopinis peties sąnario sąnario debridementas, peties sąnario artroskopinė
artrolizė ir sinovektomija), tačiau jų veiksmingumas yra trumpas. Radikalių operacijų metu
(endoprotezavimas), degeneravę ir deformuoti sąnariniai paviršiai pakeičiami dirbtiniais
(polietilenas ir metalas). Peties sąnario endoprotezų įvarovė yra didelė, tačiau svarbiausi
skirtumai yra tarp anatominio ir reversinio endoprotezų rūšių. Anatominiai endoprotezai atitinka
tikrą peties sąnario anatomiją, tuo tarpu reversinių endoprotezų sandara yra atvirkštinė
normalaus sąnario anatomijai: sąnarinė duobė keičiama pusrutulio formos glenosfera, o apvali
žastikaulio galva keičiama duobutės formos polietileniniu intarpu.
294
Anatominė artroplastika
Jeigu pažeista tiktai žastikaulio sąnarinė galva ir jos paviršius, galima atlikti hemiartroplastiką,
kurios metu implantuojamas tiktai sąnarinę galvą pakeičiantis implantatas (3 pav.) .
A B
3 pav. Peties sąnario hemiartroplastika

A. Peties sąnario artrozė. B. Peties sąnario hemiartroplastika pakeičiant žastikaulio galvos
sąnarinį paviršių metaliniu implantatu.
Jeigu pažeista ir sąnarinė galva ir sąnarinė duobė, atliekama totalinė artroplastika, kurios metu
implantuojamas žastikaulio galvą pakeičiantis metalinis implantatas ir sąnarinės duobės paviršių
pakeičiantis polietileninis implantatas (4 pav.) .
A B
4 pav. Peties sąnario totalinė anatominė artroplastika

A. Peties sąnario artrozė. B. Peties sąnario totalinė artroplastika
*Polietileninės sąnarinės duobės implantato rentgenologinis žymuo (balta rodyklė)
295
Reversinė artroplastika
Reversinės artroplastikos pagrindinė indikacija yra peties sąnario artrozė kartu su rotatorių
sausgyslių plyšimu. Specialus endoprotezas sukurtas tam, kad net ir be rotatorių, žastikaulis
išliktų stabilus, o rankos kėlimo funkciją atliktų deltinis raumuo (5 pav.) .
A B
5 pav. Peties sąnario totalinė reversinė artroplastika

A. Peties sąnario artrozė išsivysčiusi dėl rotatorių plyšimo. B. Peties sąnario totalinė reversinė
artroplastika.
Kontraindikacijos
Bendros chirurginės kontraindikacijos. Sunki gretutinė somatinė patologija. Nesugebėjimas
suprasti savo ligos ir atlikti pooperacinę reabilitaciją. Neveikiantis deltinis raumuo.
Komplikacijos
Bendros chirurginės komplikacijos. Peties sąnario kontraktūra, endoprotezo išklibimas,
endoprotezuoto sąnario infekcija.
Reversinio protezo specifinės komplikacijos: endoprotezo išnirimas, mentės kaklo srities
osteolizė (angl.: notching) ir sraigtų lūžis, mentės dyglio lūžis (dėl deltinio raumens
pertempimo).
Prognozė
Atlikus peties endoprotezavimo operaciją rezultatai nėra vienodi. Nors analgetinis poveikis būna
geras, tačiau rankos funkcijos pagerėjimas priklauso nuo paciento fizinio aktyvumo lygio,
amžiaus ir gretutinių ligų.
296
6. Klubo sąnario ortopedinės ligos
'HJHQHUDFLQơVąQDULR liga $UWUR]ơ
Šiame skyriuje aprašomi
6ąQDULR NUHP]OơV GHJHQHUDFLMD yra SURJUHVXRMDQWLV MRV QRUPDOLRV VWUXNWǌURV LU IXQNFLMRV
QHWHNLPDV'HJHQHUDFLQơVOLJRVPHWXRUJDQL]PDVVWHQJLDVLDWVWDW\WLNUHP]OơVQHWHNLPąQDXMDL
EHVLIRUPXRMDQþLX Ƴ NUHP]OĊ SDQDãLX MXQJLDPXRMX DXGLQLX VXEFKRQGULQLR NDXOR
UHPRGHOLDYLPXVL LU UDQGơMLPX VXEFKRQGULQLǐ NDXOR FLVWǐ EHL NDXOR NUDãWLQLǐ RVWHRILWǐ
formavimusi.
$UWUR]LQLVSURFHVDVWDLSSDWSDOLHþLD VąQDUƳVXSDQWƳVLQRYLQƳDXGLQƳVLQRYLQƳVN\VWƳNUHP]OĊ
VąQDULRNDSVXOĊUDLãþLXVVąQDUƳIRUPXRMDQþLXVNDXOXVEHLVąQDUƳVXSDQþLXVUDXPHQLV
EtioloJLMDLUSDWRJHQH]ơ
.UHP]OơVGegeneracinis SURFHVDV\UDVNLUVWRPDVƳWULVSHUVLNORMDQþLXV etapus:
1 . .UHP]OơVPDWULNVRSDNHQNLPDVDUEDVHQơMLPDV
2 . &KRQGURFLWǐDWVDNDVƳNUHP]OơVSDNHQNLPą
3 . &KRQGURFLWǐ DWVDNR SURJUHVXRMDQWLV VLOSQơMLPDV LU SURJUHVXRMDQWLV NUHP]OơV DXGLQLR
nykimas.
3LUPLQơV DUWUR]ơV SULHåDVWLV QHDLãNL QHV \UD GDXJ PHFKDQL]Pǐ DWVDNLQJǐ Xå NUHP]OơV
Q\NLPą
$QWULQơVDUWUR]ơV priežastys (1 lent.)
297
1
1 lent.
Priežastis 3DWRJHQH]ơ
6ąQDULRWUDXPD 6ąQDULR SDYLUãLDXV VXåDORMLPDV QHNRQJUXHQWLãNXPDV VąQDULR
nestabilumas
6ąQDULRGLVSOD]LMD Nenormali – QHVIHULãNDVąQDULQLǐSDYLUãLǐIRUPDGơOWRSDNLWXVL
QHIL]LRORJLãNDVąQDULQLǐSDYLUãLǐDSNURYD
$YDVNXOLQơ QHNUR]ơ .DXOR QHNUR]ơ OHPLDQWL VąQDULR SDYLUãLDXV NRODSVą LU
QHNRQJUXHQWLãNXPą SY] âODXQLNDXOLR JDOYRV DUED NUXPSOLR
QHNUR]ơ OHPLDQWL VąQDULQLR SDYLUãLDXV NRODSVą LU
QHNRQJUXHQWLãNXPą
Akromegalija 6ąQDULR SDYLUãLDXV NUHP]OơV LãYHãơMLPDV OHPLDQWLV
QHNRQJUXHQWLãNXPąDUEDNUHP]OơVDXGLQLRSDNLWLPXV
Pageto liga 1HNRQJUXHQWLãNXPDV GơO NDXOR UHPRGHOLDYLPRVL LU
deformavimosi
Ehlerso-Danloso 6ąQDULRQHVWDELOXPDV
sindromas
Gaucher liga .DXOR QHNUR]ơ DUED SDWRORJLQLV OǌåLV OHPLDQWLV
QHNRQJUXHQWLãNXPą SY] GDåQD ãODXQLNDXOLR JDOYRV QHNUR]ơV
priežastis
6ąQDULRinfekcija 6ąQDULRNUHP]OơVGHVWUXNFLMD
Hemofilija 'DXJLQơV KHPRUDJLMRV Ƴ VąQDUƳ VXNHOLDQþLRV NUHP]OơV
paviršiaus pakitimus – DUWURSDWLMą
Simptomai
Skausmas EDQJXRMDQþLR SREǌGåLR SDODLSVQLXL LQWHQV\YơMDQWLV VNDXVPLQLR HSL]RGR WUXNPơ

SDODLSVQLXL LOJơMD R OLJDL ƳVLJDOơMXV WDPSD SDVWRYXV LQWHQV\YXV EHL QHQXPDOãLQDPDV DUED
sunkiai numalšinamas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais.
Šlubavimas DWVLUDQGD VWHQJLDQWLV VXWUXPSLQWL VNDXVPLQJą DWUDPRV SHULRGą GơO XåGHJLPLQLR

SURFHVRVąO\JRMDPRMXGHVLǐULERWXPRVąQDU\MHLUGơOJDOǌQơVVXWUXPSơMLPR
298
-XGHVLǐ DPSOLWXGơV VXPDåơMLPą OHPLD SURJUHVXRMDQW\V DQDWRPLQLDL VąQDULR SDNLWLPDL
VąQDULQLǐ SDYLUãLǐ QHNRQJUXHQWLãNXPDV NUDãWLQLDL RVWHRILWDL UDQGLQLV VąQDULR NDSVXOơV
procesas) LUMǐVXNHOWDVVNDXVPDV
*DOǌQơV VXWUXPSơMD GơO VąQDUƳ VXGDUDQþLǐ NDXOǐ GHIRUPDFLMRV VąQDULQLǐ SDYLUãLǐ

VXSORNãWơMLPRDUEDJDOǌQơVDãLHVLãNU\SLPR
*DOǌQơV SULYHUVWLQơ SDGơWLV VXVLIRUPXRMD GơO XåGHJLPLQLR UDQGơMLPR SURFHVR VąQDULQLǐ

SDYLUãLǐVXQ\NLPRLUNUDãWLQLǐNDXORLãDXJǐ%ǌGLQJLDXVLDSXVLDXVXOHQNWDJDOǌQơV SDGơWLV
5LERWąSDFLHQWRDNW\YXPą OHPLDYLVLDXNãþLDXPLQơWLVLPSWRPDL
Diagnostika
6ąQDULǐ GYLHMǐ NU\SþLǐ WLHVLRVLRV LU ãRQLQơV SURMHNFLMRV UHQWJHQRJUDPRV 7LULDQW NOXER
VąQDULXV GDURPRV DELHMǐ VąQDULǐ WLHVLRV NU\SWLHV LU DELHMǐ VąQDULǐ ãRQLQLǐ NU\SþLǐ
UHQWJHQRJUDPRV 7LULDQW SHWLHV DONǌQơV NHOLR DU NLWXV VNHOHWR SRULQLXV VąQDULXV SDNDQND
YLHQRWLULDPRVąQDULRGYLHMǐNU\SþLǐUHQWJHQRJUDPǐ
3DY5HQWJHQRORJLQLVNOXERVąQDULRDUWUR]ơVYDL]GDVWLHVLLUDãLQơ projekcijos)
A B
24 . Pav. Rentgenologinis kelio (A) WLHVLLUãRQLQơSURMHNFLMRV ir peties (B) (tiesi projekcija)

VąQDULǐ DUWUR]ơVYDL]GDV
3
299
Radiologiniai požymiai (pav.23, 24. A ir B . Pvz.: .OXER LU NHOLR VąQDULǐ UHQWJHQRJUDPRVH
DUWUR]ơVDWYDL]GDV
6ąQDULQLVWDUSDV – VXVLDXUơMĊVDUEDMRQơUD
Subchondrinis kaulas – VNOHUR]ơLUFLVWLQơGHJHQHUDFLMD
Osteofitai – NUDãWLQơV (šlaunikaulio galvos, JǌåGXREơV) NDXOR LãDXJRV .HOLR VąQDUƳ

VXGDUDQþLǐNDXOǐãODXQLNDXOLRLUEODX]GLNDXOLREHLJLUQHOơVNUDãWLQLDLRVWHRILWDL3HWLHVVąQDUio
(žastikaulio galvos bei VąQDULQơVGXREơV kraštiniai osteofitai (pav.23, 24. A ir B).
.OXER VąQDU\V - šlaunikaulio JDOYD LU JǌåGXREơ – JDOYD VXSORNãWơMXVL QHVIHULãND GXREơ
užpildyta osteofitais.
.HOLR VąQDU\V – ãODXQLNDXOLV EODX]GLNDXOLV LU JLUQHOơ – dažnas blauzdikaulio vidinio

krumplio kaulo defektas, varus arba valgus deformacija.
3HWLHVVąQDU\V – åDVWLNDXOLRJDOYDSDNLOXVLLUSULDUWơMXVLSULHSHWLQơVDWDXJRVVXSORNãWơMXVLLU
nesferiška.
'LIHUHQFLQơGLDJQRVWLND
'LDJQR]XRMDQWGHJHQHUDFLQĊVąQDULROLJąVYDUEXQHSDPLUãWLNDGVąQDULRVNDXVPRVLPSWRPXV
JDOL LPLWXRWL VWXEXUR GHJHQHUDFLQơV OLJRV SDJDO VąQDULǐ LQHUYDFLMRV GHUPDWRPǐ WRSRJUDILMą
NUǌWLQơVOąVWRVPDåRMRGXEHQVSLOYRDUXURJHQLWDOLQơVVLVWHPRVRUDJQǐOLJRV
Gydymas
Konservatyvus. Taikomas ankstyvajame ir pradiniame ligos periode.
Analgetikai ir nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.
Sedatyviniai vaistai.
Neurotrofiniai vaistai.
)L]LRWHUDSLMRVSURFHGǌURV
300
Atstatomasis ir sanatorinis gydymas.
Chirurginis gydymas
Paliatyvus chirurginis gydymas (taikomas SUDGLQơMH OLJRV VWDGLMRMH NDL LãOLNXVL VąQDULR
MXGHVLǐDPSOLWXGơ
.RUHJXRMDQþLRVRVWHRWRPLMRV-ǐWLNVODVSDNHLVWL\GLQJąVHUJDQþLRVąQDULRSDYLUãLǐDSNURYą
DWOLHNDQW RSWLPL]XRMDQþLXV NRUHNFLQLXV NDXOR DãLHV SDNHLWLPXV SY] SDY D LU E
âODXQLNDXOLR WDUSJǌEULQơV RVWHRWRPLMRV LU SDY Dažniausiai atliekamos blauzdikaulio
YLUãXWLQơVGDOLHVDUEDãODXQLNDXOLRDSDWLQơVGDOLHVNRUHJXRMDQþLRVRVWHRWRPLMRV
25 a. Pav. 25 b. Pav.
3DY âODXQLNDXOLR DSDWLQơV GDOLHV LU EODX]GLNDXOLR YLUãXWLQơV GDOLHV NRUHJXRMDQþLRV
osteotomijos.
301
Radikalus chirurginis gydymas
6ąQDULRDUWURGH]ơ – VąQDULQLǐSDYLUãLǐVXDXJLQLPDV7DLNRPDMDXQLHPVVXQNǐIL]LQƳGDUEą
GLUEDQWLHPV SDFLHQWDPV NDL OLJD \UD SDOLHWXVL WLN YLHQą VąQDUƳ R VWXEXUDV LU NLWL JDOǌQLǐ
VąQDULDL\UDVYHLNLSDY– NOXERVąQDULRDUWURGH]ơSDY– NHOLRVąQDULRDUWURGH]ơ, 29 –
SHWLHVVąQDULRDUWURGH]ơ).
3DY.OXERVąQDULRDUWURGH]ơ3DY.HOLRVąQDULRDUWURGH]ơYLQLPLLU
LãRULQơVILNVDFLMRVDSDUDWX
29. Pav. 3HWLHVVąQDULRDUWURGH]ơ
302
6ąQDULRHQGRSURWH]DYLPDV – VHUJDQþLRVąQDULRSDNHLWLPDVGLUEWLQLDLVVąQDULQLDLVSDYLUãLDLV–
endoprotezu (pav.30-32).
Absoliuti indikacija radikaliam chirurginiam gydymui – vaistais ir kitomis

SULHPRQơPLVQHQXPDOãLQDPDVLQWHQV\YXVskausmas.
6DQW\NLQơV LQGLNDFLMRV radikaliam chirurginiam gydymui – šlubavimas, riboti
MXGHVLDLJDOǌQơVVXWUXPSơMLPDV
Kontraindikacijos radikaliam chirurginiam gydymui – aktyvi infekcija,
QHLãJ\GRPD XURLQIHNFLMD RSHUXRMDPRV JDOǌQơV SDUDO\åLXV SVLFKLQơ SDFLHQWR
liga, galinti trukdyti gijimui ar slaugai pooperaciniame periode.
303DY(QGRSURWH]XRWDVNOXERVąQDU\V 313DY(QGRSURWH]XRWDVNHOLRVąQDU\V
32. Pav. Endoprotezuotas pHWLHVVąQDUys.
303
Atstatomasis gydymas
Po SDOLDW\YLRV DSDWLQơV JDOǌQơV NRUHJXRMDQþLRV RVWHRWRPLMRV operacijos pacientui

OHLGåLDPDYDLNãþLRWLVXGYLHPUDPHQWDLV2SHUXRWąMąNRMąOHLGåLDPDSULPLQWLWLNMRVVYRULXLNL
NRQWUROLQơVH UHQWJHQRJUDPRVH PDW\WL RVWHRWRPXRWǐ LU PHWDOR NRQVWUXNFLMD VXMXQJWǐ NDXOR
IUDJPHQWǐ NRQVROLGDFLMRV SRå\PLDL –4 savaites skiriami netiesioginio veikimo
DQWLNRDJXOLDQWDLNRMąOHLGåLDPDSDV\YLDLMXGLQWLSHURSHUXRWąVąQDUƳ3RWRNRMDSDODLSVQLXL
DSNUDXQDPD LNL SLOQRV DSNURYRV DWVLVDNDQW SDJDOELQLǐ DWUDPRV SULHPRQLǐ 2VWHRWRPXRWDV LU
sintezuotas ãODXQLNDXOLR SURNVLPDOLQơV LU DSDWLQơV GDOLHs kaulas suauga per 4 - PơQHVLXV
2VWHRWRPXRWDV LU VLQWH]XRWDV EODX]GLNDXOLR YLUãXWLQơV GDOLHV NDXODV VXDXJD SHU -2,5
PơQHVLXV
Po endoprotezavimo operacijos WąSDþLąGLHQąSDFLHQWXLOHLGåLDPDDNW\YLDLMXGLQWLRSHUXRWą

JDOǌQĊ 1XURGRPD NLHN SDFLHQWDV JDOL VXOHQNWL LU NDLS ODLN\WL RSHUXRWą JDOǌQĊ . Jei tai
HQGRSURWH]XRWDV DSDWLQơV JDOǌQơV VąQDU\V VHNDQþLą GLHQą OHLGåLDPD VWRWL LU PLQWL YLVX
RSHUXRWRV NRMRV VYRULX 7DP WLNUą ODLNą YDLNãWRPD VX UDPHQWDLV DUED OD]GHOH 3DFLHQWXL
SDWDULDPDSHUWDPWLNUąODLNąODLSVQLãNDLGLGLQWLMXGHVLǐDPSOLWXGĊLNLQRUPDOLRVDSLPWLHV Jei
WDLEXYRHQGRSURWH]XRWDVYLUãXWLQơVJDOǌQơVVąQDU\VSRRSHUDFLMRVQXURGRPDNLHNSDFLHQWDV
gali sulenkti ir ištiesti bei atlikti sukamuosius judesius per operuoWąVąQDUƳ,ãWLNUǐMǐMXGHVLǐ
DPSOLWXGơV PDQNãWD SULNODXVR QXR WR NXULV VąQDU\V EXYR RSHUXRWDV .LHNYLHQDP VąQDULXL
WDLNRPDV VNLUWLQJDV DWVWDWRPDVLV J\G\PDV 1XR SLUPRV SRRSHUDFLQơV GLHQRV –5 savaites
pacientui skiriami netiesioginio veikimo antikoaguliDQWDL DNW\YL JDOǌQLǐ LU YLVR NǌQR
UDXPHQǐPDQNãWD'YLWULVSRRSHUDFLQHVVDYDLWHVSDFLHQWąVWHELNLQH]LWHUDSHXWDV
KOXERVąQDULRSDWRORJLMD
.OXER VąQDULo DQDWRPLQơV \SDW\EơV – rLHãXWLQLV VąQDU\V articulatio cotylica) (pav.33). Gili
VąQDULQơGXREơsu VąQDULQHOXSD(labrum) DSLPDGDXJLDXQHLSXVĊJDOYRVVIHURVWRGơOVąQDU\V
yra labai stabilus.
304
33 3DY.OXERVąQDU\V
6YDUELDXVLQRUPDOLRVNOXERVąQDULRDQDWRPLMRVGXRPHQ\V
Šlaunikaulio CCD (Caput-Collum-Dyaphyseos) kampas 125–135°
Wibergo kampas 30–40°
Šlaunikaulio anteversijos kampas 10–12°
34. Pav. Normalus CCD ir Wibergo kampas
305
A B C
35. Pav. Šlaunikaulio kaklo-galvos anteversija: A – normali, B – SDGLGơMXVL EǌGLQJD coxa

valga ir displazijai, C – UHWURYHUVLMDEǌGLQJDcoxa vara patologijai.
35 A . *ǌåGXREơV LQNOLQDFLMD LãRULQLV GXREơV DQJRV SDVYLULPDV *ǌåGXREơV DQWHYHUVLMD

GXREơVDQJRVSDVLVXNLPDVƳSULHNƳWDLUHQWJHQRJUDPRMHDUEDSDYHLNVOơOLRVFKHPRMHPDWRPD
HOLSVơVIRUPRVGXREơVƳơMLPRDQJD
6ąQDULQLǐ SDYLUãLǐ degeneraciniai pakitimai ir šlaunikaulio proksimalinio galo

deformacijos sukeliantys NOXERVąQDULRDUWUR]Ċ
10
306
1. .OXERDUWUR]ơ
6ąQDULR NUHP]OơV GHJHQHUDFLMRV ir uždegimo sukeltas progresuojantis skausmas bei

VąQDULR IXQNFLMRV QHWHNLPDV (VPLQLDL ãLRV OLJRV GDO\NDL LãGơVW\WL DXNãþLDX EHQGURMRMH
„'HJHQHUDFLQơVąQDULR OLJD$UWUR]ơ“ dalyje)
2. Coxa vara
Šlaunikaulio proksimalinio galo deformacija NXUL SDVLUHLãNLD VXPDåơMXVLX ãODXQLNDXOLR

galvos-kaklo-GLDIL]ơV&DSXW-Colum-Dyaphyseos) kampu (120–80q)(pav.36'ơOWRSDGLGơMD
VąQDULR SDYLUãLDXV DSNURYLPDV LU MLV VXVLGơYL SLUPD ODLNR LãVLY\VWR DUWUR]ơ. Normalus
šlaunikaulio CCD kampas svyruoja tarp 126–135q .
36. Pav. Normalaus ir coxa vara CCD kampo pavyzdys
norma coxa vara

CCD-126° CCD-110°
Etiologija
Dažniausia coxa vara deformacijos priežastis – Ƴgimta arba sukelta skeleto vystymosi
sutrikiPǐ . ƲJLPWRVGHIRUPDFLMRVDWVLUDGLPRSULHåDVWLVQơUDDLãNLKai kurie autoriai mano, kad
coxa vara JDOL VXVLIRUPXRWL GơO LQWUDXWHULQLQLR PHFKDQLQLR VSDXGLPR $VN (avaskuliarios
QHNUR]ơV ãODXQLNDXOLR JDOYRMH LU NDNOH DUED GơO PHWDEROLQLǐ SDNLWLPǐ – YơOXRMD RVLIikacija.
Kita dažniausia priežastis – Pedžeto (Paget) arba Pertheso ligos sukelta šlaunikaulio
deformacija. Galiausiai WUHþLD SULHåDVWLPL JDOL EǌWL RVWHRPLHOLWR DUED neteisingai suaugusio
ãODXQLNDXOLROǌåLo WDUSGLGåLRMRLUPDåRMRJǌEULǐ sukelta deformacija .
11
307
3DWRJHQH]ơ
6XPDåơMXV &&' NDPSXL VXWUXPSơMD JDOǌQơ SDFLHQWDV ãOXEXRMD âODXQLNDXOLR JDOYD \UD
SDQLUXVLJLOLDLƳJǌåGXREĊRVąQDULǐSDYLUãLǐDSNURYDQXNUHLSWDƳJǌåGXREơVYLGLQĊVLHQąNXU
NUHP]Oơ SORQLDXVLD JHURNDL SDGLGơMD 7RGơO ãLRMH YLHWRMH GơO SDGLGơMXVLR NUǌYLR NUHP]Oơ
ODLSVQLãNDLGHJHQHUXRMDVXQ\NVWDLULãVLY\VWRDUWUR]ơVXYLVDLVMDLEǌGLQJDLVOLJRVVLPSWRPDLV
Klinika
Šlubuojanti („anties“) eisena DWVLUDQGD VXWUXPSơMXV JDOǌQHL LU DWLWUDXNLDPLHVLHPV

raumenims.
Skausmas URGRMRJVąQDU\MHƳVLJDOLGHJHQHUDFLQLVSURFHVDV
Šlubavimas progresuoja GơOVNDXVPR
*DOǌQơVVXWUXPSơMLPDV (apie 2–FPSDJDOGHIRUPDFLMRVODLSVQƳ
6WXEXURMXRVPHQLQơVGDOLHVORUGR]ơDUEDDQWULQơVNROLRWLQơGHIRUPDFLMD
7HLJLDPDV SDNHQNWRV SXVơV 7rendelenburgo simptomas GơO DWLWUDXNLDPǐMǐ UDXPHQǐ

VXWUXPSơMLPR
Diagnostika
/LJD GLDJQR]XRMDPD UHPLDQWLV DQDPQH]H PLQơWDLV VLPSWRPDLV REMHNW\YLDLV VLPSWRPDLV LU

radiologinio tyrimo duomenimis (pav.37).
Po
20
m.
CCD - 45°
37. Pav. Coxa vara MDXQRSDFLHQWRLUSRPHWǐLãVLY\VþLXVDUWUR]HL
12
308
Gydymas
Chirurginis. 'DURPD&&'NDPSąNRUHJXRMDQWLYDOJL]XRMDQWLãODXQLNDXOLRWDUSJǌEULQơVVULWLHV
osteotomija. Osteotomuoti ir koreguoti šlaunikaulio fragmentai sintezuojami plokštele ir
sraigtais (pav. 25 A ir B).
Atstatomasis periodas
Trunka apie 5–PơQHVLXV3RRSHUDFLMRVSDFLHQWXLOHLGåLDPDYDLNãþLRWLVXGYLHPUDPHQWDLV

RSHUXRWą NRMą SULPLQDQW WLN MRV VYRULX NRO NRQWUROLQơVH rentgenogramose pastebimi
RVWHRWRPXRWǐ LU PHWDORNRQVWUXNFLMRPLV VXMXQJWǐ NDXOR IUDJPHQWǐ NRQVROLGDFLMRV SRå\PLDL
3–4 savaites skiriami netiesioginio veikimo antikoaguliantai. Leidžiama pasyviai judinti per
NOXER VąQDUƳ 3R WR NRMD ODLSVQLãNDL DSNUDXQDPD iki normalios apkrovos ir atsisakoma
SDJDOELQLǐ DWUDPRV SULHPRQLǐ 2VWHRWRPXRWDV LU VLQWH]XRWDV ãODXQLNDXOLR SURNVLPDOLQơV
dalies kaulas suauga per 4–PơQHVLXV
3. Coxa valga
Tai šlaunikaulio proksimalinio galo anatominiai pakitimai NXULHPV EǌGLQJDV SDGLGơMĊV

šlaunikaulio galvos-kaklo-GLDIL]ơVCaput-Colum-Dyaphyseos) bei šlaunikaulio galvos kaklo
priekinio pasisukimo (anteversijos) kampas (pav.38 a, b ir c).
13
309
a b c
38. Pav. a) rentgenologinis vaizdas, b) grafLQLVFR[DYDOJDYDL]GDVLUFJUDILQLVSDGLGơMXVLRV

šlaunikaulio kaklo-galvos anteversijos kampas.
Etiologija
Coxa valga ãODXQLNDXOLR GHIRUPDFLMD QHRQDWDOLQLDPH SHULRGH JDOL LãVLY\VW\WL GơO

DWLWUDXNLDPǐMǐ UDXPHQǐ VLOSQXPRLUQHSDNDQNDPRVDSNURYRVƳNOXERVąQDUƳ-LWDLSSDW JDOL
EǌWLVXVLMXVLVXUDXPHQLQLǐQHUYǐOLJRPLVSY]FHUHEULQLXSDUDO\åLXPLVSLQDOLQLXGLVUDIL]PX
iU SROLRPLHOLWX WDþLDX GDåQLDXVLD SULHåDVWLV – skeleto displazija. Esant išreikštai coxa valga
GHIRUPDFLMDLãODXQLNDXOLRJDOYDJDOLEǌWLSDQLUXVLƳLãRUĊDUEDQHWLãQLUXVLLãJǌåGXREơV
PDWRJHQH]ơ
'ơO SDGLGơMXVLRãODXQLNDXOLRJDOYRV-kaklo-GLDIL]ơV&&' NDPSRNOXERVąQDULRNUHP]OLQLǐ

SDYLUãLǐ DSNURYD YLUãXWLQơMH JǌåGXREơV GDO\MH SDGLGơMD NHOLV NDUWXV .DL coxa valga labai
U\ãNL DSNURYD Ƴ YLHQą VąQDULR SDYLUãLDXV SORWR YLHQHWą SDGLGơMD LNL NJ LU GDXJLDX 'ơO
SDVWRYDXV VąQDULQLǐ SDYLUãLǐ SHUNURYLPR NUHP]Oơ SDPDåX GHJHQHUXRMD VXQ\NVWD
14
310
suaugusiems dar jauname amžiuje LãVLY\VWR DUWUR]ơ 7RGơO WRNLą SDWRORJLMą VYDUEX
GLDJQR]XRWLLUJ\G\WLYDLNǐDPåLXMH
Klinika
3LUPąNDUWąOLJRVVLPSWRPDLGDåQLDXVLDLSDVLUHLãNLDMDXQDPHžmogaus amžiuje (12–20 m.).
Skausmas EǌQD QHWLNơWDV LU VX QLHNXR QHVXVLMĊV /RNDOL]XRMDVL NLUNãQLHV VULW\MH LU SOLQWD Ƴ
NHOLR VąQDUƳ 'DåQLDXVLDL \UD WUXPSDODLNLV LU SUDHLQD EH YDLVWǐ 3R WR LOJHVQƳ ODLNą JDOL
nepasikartoti. 7DþLDX ODLNX QHGLDJQR]DYXV LU QHJ\GDQW WRNLRV SDWRORJLMRV VNDXVPR SHULRGDL
tampa dažni, o skausmas tampa intensyvus.
Šlubavimas – apsauginis, nežymus. 'HJHQHUDFLQơV OLJRV Y\VW\PRVL SUDGåLRMH SDVLUHLãNLD

kartu su skausmu ir EǌQDtrumpalaikisROLJDLƳVLJDOơMXVWDPSDSDVWRYXV
6ąQDULR MXGHVLǐ ULERWXPDV, SDVLUHLãNĊV NDUWX VX SLUPDLVLDLV VLPSWRPDLV QHEǌGLQJDV DUED
WLHVLRJ\UDDSVDXJLQơUHDNFLMDWLNVNDXVPRPHWX7DþLDXartrozHLƳVLJDOơMXVVąQDULRMXGUXPDV
VXPDåơMD
Skausmas yra rimtas signaODV-HLƳMƳQHNUHLSLDPDGơPHVLRƳJLPWLVąQDULRDQDWRPLQLDL

SDNLWLPDL JDOL VXNHOWL QHJUƳåWDPXV NOXER VąQDULR GHJHQHUDFLQLXV SDNLWLPXV 7RGơO Ƴ
SDQDãLXVSDFLHQWǐQXVLVNXQGLPXVUHLNLDåLǌUơWLODEDLDWVDNLQJDL
Diagnostika
Klinikinis vaizdas
$ELHMǐ NOXER VąQDULǐ WLHVLRV LU ãRQLQơV NU\SWLHV UHQWJHQRJUDPRVH LãPDWXRMDPDV SDGLGơMĊV
šlaunikaulio CCD (normalus kampas 126–135°) ir ašinis šlaunikaulio kaklo priekinio
pasisukimo (anteversijos) kampas (normalus kampas 10–15°).
Gydymas
Chirurginis
Pasirodžius skausmo simptomams ir diagnozavus coxa valgaSDFLHQWXLWXUơWǐEǌWLSDVLǌO\WDV

operacinis gydymas .
15
311
Daroma &&'NDPSąNRUHJXRMDQWLYDUL]XRMDQWLãODXQLNDXOLRWDUSJǌEULQơVVULWLHVRVWHRWRPLMD
Osteotomuoti ir koreguoti šlaunikaulio fragmentai sintezuojami plokštele ir sraigtais (pav.39
a, b ir c).
a b c
393DY.RUHJXRMDQþLRVFR[DYDOJDRVWHRWRPLMRVSDY\]G\V
Jei šlaunikaulio proksimalinio JDORNRUHNFLMRVQHSDNDQNDWDPNDGEǌWXSDVLHNWDs optimalus

VąQDULQLǐ SDYLUãLǐ DUWLNXOLDYLPDV EHL Mǐ DSNURYD SDSLOGRPDL JDOL EǌWL GDURPD NRUHJXRMDQWL
JǌåGXREơVNRUHNFLMD3DYD
16
312
39 a . Pav. 'XEHQVLUãODXQLNDXOLRNRUHJXRMDQþLRVRVWHRWRPLMRV rentgenologinis vaizdas .
Atstatomasis periodas
Trunka apie 5–PơQHVLXV3RRSHUDFLMRVSDFLHQWXLOHLGåLDPDYDLNãþLRWLVXGYLHPUDPHQWDL

RSHUXRWąMą NRMą SULPLQDQW WLN MRV VYRULX LNL NRQWUROLQơVH UHQWJHQRJUDPRVH SDVWHELPL
RVWHRWRPXRWǐ LU PHWDORNRQVWUXNFLMRPLV VXMXQJWǐ NDXOR IUDJPHQWǐ NRQVROLGDFLMRV SRå\PLDL
3–VDYDLWHVVNLULDPLQHWLHVLRJLQLRYHLNLPRDQWLNRDJXOLDQWDL/HLGåLDPDSDV\YLDLMXGLQWLNRMą
SHU NOXER VąQDUƳ 3R WR SDPDåX GLGLQDPDV DSNURYD LNL QRUPRV LU DWVLVDNRPD SDJDOELQLǐ
DWUDPRV SULHPRQLǐ 2VWHRWRPXRWDV LU VLQWH]XRWDV ãODXQLNDXOLR SURNVLPDOLQơV GDOLHV NDXODV
suauga per 4–PơQHVLXV
4. 6XDXJXVLǐSDFLHQWǐNOXERVąQDULRGLVSOD]LMD
KOXER VąQDULR GLVSOD]LMD WDL LQWUDXWHULQLQLDPH SHULRGH DU SR JLPLPR LãU\ãNơMĊ
ãODXQLNDXOLR LU JǌåGXREơV ƳYDLUDXV ODLSVQLR vystymosi VXWULNLPǐ VXNHOWL anatominiai
SDNLWLPDL NXULH QHJ\GRPL VXNHOLD VąQDULQLǐSDYLUãLǐ nestabilumą ãODXQLNDXOLR JDOYRV
SDQLULPąDUEDSLOQąLãQLULPą 7RNLHƳgimti ir negydyti NOXERVąQDUƳVXGDUDQþLǐ VWUXNWǌUǐ
JǌåGXREơV ãODXQLNDXlio galvos ir kaklo) anatominiai pakitimai suaugusiems sukelia
VąQDULQLǐ SDYLUãLǐ DSNURYRV SDGLGơMLPą LU DQNVW\Yą NUHP]OLQLǐ SDYLUãLǐ VXVLGơYơMLPą –
DUWUR]Ċ .
17
313
Jeigu coxa valga ir coxa vara atvejais Y\UDXMD L]ROLXRWL ãODXQLNDXOLR SURNVLPDOLQơV GDOLHV
anatominiai CCD kampo pakitimai tai displazijos atvejais randami ir JǌåGXREơV anatominiai
pakitimai (JǌåGXREơSDVLVXNXVLƳSULHNƳOơNãWDVHNOLDUEDLãYLVRQHVXVLIRUPDYXVL .
Etiologija
7HRULMǐ GDXJ WDþLDX Satikimiausia – PHFKDQLQơ ,QWUDXWHULQLQLDPH SHULRGH VXWULNXV VNHOHWR

Y\VW\PXLVL LU ãODXQLNDXOLR JDOYDL QHWHLVLQJDL SURMHNWXRMDQWLV Ƴ EHVLY\VWDQþLą JǌåGXREĊ
LãVLY\VWR GLVSOD]LMDL EǌGLQJL DQDWRPLQLDL SDNLWLPDL .LWD YHUWXV šios patologijos atsiradimas
priklauso nuo keleto åHPLDXLãYDUGLQWǐVNLUWLQJǐIDNWRULǐ
Ši patologija EǌGLQJDEDOWDRGåLǐSRSXOLDFLMDL
Akivaizdus genetinis polinkisQHVGLVSOD]LMDGDåQDLDSWLQNDPDYDLNDPVNXULǐYLHQDVLãWơYǐ

WXULãLąSDWRORJLMą
Patologija GDåQHVQơPRWHULãNRVO\WLHVDWVWRYơPV
PaWRJHQH]ơ
.OXER VąQDULR GLVSOD]LMD VXSUDQWDPD NDLS QHQRUPDOXV NOXER VąQDUƳ VXGDUDQþLǐ DQDWRPLQLǐ
VWUXNWǌUǐ JǌåGXREơV ir šlaunikaulio galvos) vystymasis intrauterininiame periode arba
VXWULNĊV WROLPHVQLV Mǐ Y\VW\PDVLVL SRVWQDWDOLQLDPH SHULRGH QHWDLNDQW tinkamo gydymo 'ơO
ãLǐ VWUXNWǌUǐ DQDWRPLQLǐ QXRNU\SLǐ VXPDåơMD UDXPHQǐ YHLNLDPD DSNURYD Ƴ VąQDULQLXV
SDYLUãLXVQHVLY\VWRJǌåGXREĊIRUPXRMDQW\VGXEHQVLUãODXQLNDXOLRNDXODL6XVLIRUPXRMDVHNOL
OơNãWDJǌåGXREơãODXQLNDXOLRNDNODVSDVLVXNDƳSULHNƳLUGơO WRãODXQLNDXOLRJDOYDJǌåGXREơMH
SDQ\UDƳSULHNƳLUYLUãǐ1HGLDJQR]DYXVSDWRORJLMRVLUSRN\þLǐQHNRUHJDYXVNRQVHUYDW\YLRPLV
DUED FKLUXUJLQơPLV SULHPRQơPLV GơO SDGLGơMXVLRV DSNURYRV Ƴ VąQDULQLXV SDYLUãLXV LãVLY\VWR
GHJHQHUDFLQơVąQDULROLJD– DUWUR]ơ
Klinika SULNODXVRQXRDQDWRPLQLǐSDNLWLPǐLãUDLãNRV
1HGLGHOL JǌåGXREơV LU ãODXQLNDXOLR DQDWRPLQLDL SDNLWLPDL QHå\PLDL QXR QRUPRV QXNU\SĊV
JǌåGXREơVLQNOLQDFLMD >55° ir anteversija >20°SDGLGơMĊV&&'NDPSDVYLUã°):
18
314
9DLN\VWơMH DU MDXQDPH DPåLXMH QHGLGHOL DQDWRPLQLDL SDNLWLPDL SDFLHQWR NOXER VąQDU\MH JDOL
OLNWL QHSDVWHEơWL QHV DXGLQLDL \UD HODVWLQJL LU DWVSDUǌV GLGHVQLDP NUǌYLXL Ƴ VąQDULQLXV
paviršius.
%UHQGLPR PHWX Y\NVWDQW KRUPRQǐ DS\NDLWRV SRN\þLDPV LU NLQWDQW NUHP]OơV HODVWLQJXPXL
apie 13– PHWXV JDOL LãU\ãNơWL SLUPDV NUHP]OLQLǐ SDYLUãLǐ SDGLGơMXVLRV DSNURYRV VXNHOWDV
simptomas – skausmas.
1HWDLNDQWFKLUXUJLQLRJ\G\PRVNDXVPRãOXEDYLPRLUMXGHVLǐDPSOLWXGơVSDNLWLPǐSRå\PLDL
progresuoja, laipsniškai vystosi NOXERVąQDULRDUWUR]HLEǌGLQJLVLPSWRPDL
'LGHOLR ODLSVQLR JǌåGXREơV LU ãODXQLNDXOLR DQDWRPLQLDL SDNLWLPDL (ženkliai nuo normos
QXNU\SĊV JǌåGXREơV LãRULQLV LQNOLQDFLMD LU SULHNLQLV DQWHYHUVLMD SDVYLULPDV SDGLGơMĊV
CCD kampas (virš 135°):
(VDQWGLGHOLRODLSVQLRDQDWRPLQLDPVSDNLWLPDPVGơOƳJLPWRLUQHJ\G\WRšlaunikaulio panirimo
ar išnirimo sukelto JDOǌQơVVXWUXPSơMLPRQXRSLUPǐåLQJVQLǐSDFLHQWąYDUJLQDãOXEDYLPDV–
ÄDQWLHV HLVHQD³ LU DQWULQơ VNROLRWLQơ VWXEXUR GHIRUPDFLMD 3URJUHVXRMDQW NOXER VąQDULR
GHJHQHUDFLQHL OLJDL DWVLUDQGD QDXMǐ VLPSWRPǐ VXNHOWǐ VWXEXUR VNROLRWLQơV GHIRUPDFLMRV –
VWXEXURVNDXVPDVMXGHVLǐVXWULNLPDL
Morfologiniai anatominiai displazijos pakitimai pagal J.Crowe tipus:
19
315
I tipas – QHå\PǌVDQDWRPLQLDL JǌåGXREơVLU šlaunikaulio CCD kampo bei šlaunikaulio galvos
dislokacijos aukštyn pakitimai:
II tipas – akivaizdesni anatominiai JǌåGXREơVLU šlaunikaulio CCD kampo bei šlaunikaulio

galvos dislokacijos aukštyn SDNLWLPDL VFKHPDWLãNDL NDLUơV SXVơV LU UDGLRORJLãNDL GHãLQơV
SXVơV
20
316
III tipas – išreikšti anatominiai JǌåGXREơV ORNDOL]DFLMRV MRV OơNãWXPR LU šlaunikaulio CCD
kampo bei šlaunikaulio galvos dislokacijos aukštyn pakitimai:
IV tipas – išreikšti anatominiai SDNLWLPDL GơO ãODXQLNDXOLR GLVORNDFLMRV SULH NOXEDNDXOLR

QXJDULQơVGDOLHVVLSOQDLƳåLǌULPDKLSRWURILãNDJǌåGXREơVDQDWRPLQơVVULWLHVNDXORVWUXNWǌUD
dubens kaulas seklus, o šlauniNDXOLRJDOYDQHDUWLNXOLXRMDVXJǌåGXREH
21
317
Diagnostika
6XDXJXVLǐMǐNOXERGLVSOD]LMDdiagnozuojama nesunkiai.
Pacientui nXVWDþLXVNOXERVULWLHVVNDXVPąEǌWLQDSDGDU\WLGYLHMǐNU\SþLǐDELHMǐNOXERVąQDULǐ
rentgenogramas. Tiesios projekcijos rentgenogramoje radus žemiau išvardytus pakitimus,
JDOLPDƳWDUWLHVDQWNOXERVąQDULRGLVSOD]LMą41 pav.):
6HNOLQHVIHULãNDJǌåGXREơ
6XPDåơMĊV:LEHUJRNDPSDVQRUPDOXVNDPSDV
413DY6HNOLJǌåGXREơPDåDV:LEHUJNDPSDV
44. Pav. 3DGLGơMĊV &&' &DSXW-Collum-Dyaphyseos)

NDPSDVDUWUR]ơ
22
318
3DGLGơMĊV ãODXQLNDXOLR JDOYRV-kaklo-GLDIL]ơV &&' NDPSDV QRUPDOXV NDPSDV yra 125–
135°)VHNOLLUOơNãWDJǌåGXREơ; (44 pav.)
ƲãVLY\VþLXV DUWUR]HL EH MDL EǌGLQJǐ NOLQLNLQLǐ LU DQDWRPLQLǐ SDNLWLPǐ VLPSWRPǐ \UD LU
GHJHQHUDFLQHL OLJDL EǌGLQJǐ UHQWJHQRORJLQLǐ SRå\PLǐ VXVLDXUơMĊV VąQDULQLV WDUSDV
VNOHUR]XRWLVąQDULQLDLSDYLUãLDLNDXOǐNUDãWLQLDLRVWHRILWDLLUWW44 pav.)
Gydymas
$QDWRPLQLXV NOXER VąQDULR VWUXNWǌUǐ SDNLWLPXV QXVWDþLXV MDXQDPH amžiuje, indikuotina

koreguojanti šlaunikaulio osteotomija. Operacijos metu osteotomuoti šlaunikaulio
IUDJPHQWDLRULHQWXRMDPLLUILNVXRMDPLWDLSNDGEǌWǐDWVWDW\WDDUEDEHQWSDJHULQWDãODXQLNDXOLR
DQDWRPLMDEHLVXPDåơWǐDSNURYDƳVąQDULQLXVSDYLUãLXV25 pav.).
.DL GXEHQV LU ãODXQLNDXOLR GHIRUPDFLMRV ODEDL GLGHOơV GDURPD GXEHQV ir šlaunikaulio
koreguojanti osteotomija (45 pav.). 3HUSMRYXVãODXQLNDXOLRWDUSJǌEULQĊVULWƳLULãSMRYXVNDXOLQƳ
N\OƳNRUHJXRMDPDVãODXQLNDXOLR&&'NDPSDV LNLDS\WLNVOLDLMDPEǌGingo (130°) kampo. Taip
SDWSHUSMRYXVJDNWLNDXOLǐãDNDVLUNOXEDNDXOƳYLUãJǌåGXREơVVULWLHVRULHQWXRMDPDJǌåGXREơƳ
ãODXQLNDXOLRJDOYą3HUSMDXWLNDXODLILNVXRMDPLPHWDORNRQVWUXNFLMRPLV
43DY'XEHQVLUãODXQLNDXOLRNRUHJXRMDQþLRVRVWHRWRPLMRV
6ąQDU\MH ƳVLJDOơMXV degeneracinei ligai - DUWUR]HL GDURPDV NOXER VąQDULR HQGRSURWH]DYLPDV

(46 pav.).
23
319
4 3DY (QGRSURWH]XRWDV NDLU\VLV NOXER VąQDU\V (QGRSURWH]R JǌåGXREơV NRPSRQHQWDV
LPSODQWXRWDV DQDWRPLãNDL WHLVLQJRMH GXEHQV JǌåGXREơV VULW\MH $XNãWDL susiformavusios
JǌåGXREơVOLNXVL WUǌNVWDPDNDXORGDOLVXåSLOG\WDDXWRORJLQLXNDXOXLUILNVXRWDVUDLJWDLV
3URJQR]ơ
3DWRORJLMą GLDJQR]DYXV SDFLHQWXL MDXQDPH DPåLXMH WLN SDVLUHLãNXV SLUPLHPV VLPSWRPDPV

SURJQR]ơJHUD$WOLNXVNRUHJXRMDQþLDVãODXQLNDXOLRDUEDGXEHQVRVWHRWRPLMDVJDOLPDLãYHQJWL
VąQDULRDUWUR]ơVDUEDãLąOLJąDWLWROLQWL
'LVSOD]LMRV SDOLHVWR LU DUWUR]H VHUJDQþLR VąQDULR HQGRSURWH]DYLPR DWRNǌV UH]XOWDWDL WDLS SDW
geri.
5. Avaskuliari ãODXQLNDXOLRJDOYRVQHNUR]ơ
6XWULNXV ãODXQLNDXOLR JDOYRV NUDXMRWDNDL åǌVWD NDXOR LU NUHP]OơV OąVWHOơV 'ơO NUǌYLR Ƴ
VąQDULQLXV SDYLUãLXV ãODXQLNDXOLR JDOYD GHIRUPXRMDVL NOXER VąQDULniai paviršiai tampa
nekongruentiškiY\VWRVLDUWUR]ơ
24
320
Etiologija
Rizikos faktoriai:
Alkoholizmas;
JDXVXVVWHURLGLQLǐ, YDLVWǐYDUWRMLPDV
Gaucher liga;
Cushing sindromas;
Radioterapija;
XåGDUDVąQDULRWUDXPD VąQDULQLVãODXQLNDXOLRJDOYRVOǌåLVLUWW
3DWRJHQH]ơ
'ơO ãODXQLNDXOLR JDOYRMH DUWHULQLR NUDXMR SULWHNơMLPR DUED YHQLQLR NUDXMR QXWHNơMLPR
VXWULNLPǐVXNHOWRGHJXRQLHVVW\JLDXVLUSDGLGơMXVLRLQWUDRVDOLQLRVOơJLRåǌVWD
per 6–YDODQGǐ– KHPRSRHWLQơVOąVWHOơV
per 12–48 valandas – RVWHRFLWDLLUNLWRVOąVWHOơV
per 2–5 dienas – NDXOǐþLXOSǐULHEDOǐOąVWHOơV
.UHP]OLQLVDXGLQ\VGơOSDNDQNDPRVPLW\ERVLãVLQRYLQLRVN\VþLRQHåǌVWD
äXYXV NDXOR DXGLQLXL SUDVLGHGD MR UH]RUEFLMD VWUXNWǌURV DWVSDUXPDV DSNURYDL VXPDåơMD
ãODXQLNDXOLRJDOYDVXEOLǌNãWDGHIRUPXRMDVL
6ąQDULQLǐSDYLUãLǐQHNRQJUXHQWLãNXPDVOHPLDDUWUR]ơVY\VW\PąVL
25
321
Klinika
3UDGLQơOLJRVVWDGLMDGDåQLDXVLDLEHVLPSWRPǐ
7DþLDX OLJRV QHDSWLNXV LU MDL SURJUHVXRMDQW LãU\ãNơMD skausmingi riboti judesiai, pacientas
pradeda šlubuoti.
ƲY\NXV ãODXQLNDXOLR JDOYRV NRODSVXL PLQơWL VLPSWRPDL WDPSD LQWHQV\YǌV JDOǌQơV SDGơWLV
SULYHUVWLQơ SXVLDX VXOHQNWRMH LU SULWUDXNWRMH SDGơW\MH. 'ơO JDOYRV NRODSVR VXWUXPSơMD
JDOǌQơ.
Diagnostika
Visuomet VXGơWLQJD, QHVOLJDSUDVLGHGDQHWLNơWDLRMRVVXNHOLDPXVSLUPXVVLPSWRPXVVXQNX

paaiškinti ir diferencijuoti, nes pirmas 4–VDYDLWHVUHQWJHQRORJLQLDPHW\ULPHNDXORVWUXNWǌUǐ
SDNLWLPǐ QHPDW\WL 7RGơO SDFLHQWą VX NOXER VąQDULR VNDXVPR LU MXGHVLǐ ULERWXPR NOLQLND
reikLDWLUWLNUXRSãþLDLVXUHQNDQWDQDPQH]ĊLULãVLDLãNLQDQWVLPSWRPǐDWVLUDGLPRQXRVHNOXPą
'YLHMǐNU\SþLǐNOXERVąQDULǐUHQWJHQRJUDPRV yra pirmo pasirinkimo metodas (47 pav.).
47. Pav. Dešinio šlaunikaulio galvos AN vaizdas.
MRT \UD SDWLNLPLDXVLDV W\ULPR PHWRGDV MHL QHDSWLNWD SDNLWLPǐ UHQWJHQRJUDILQLDPH YDL]GH
EHWƳWDULDPDHVDQWDYDVNXOLDULąQHNUR]Ċ48 pav.).
26
322
43DY057PDWRPDMXRGD$1GơPơNDLULRMHãODXQLNDXOLRJDOYRMH
KT QơUD ODEDL LQIRUPDW\YXV W\ULPR PHWRGDV MLV QDXGRMDPDV VLHNLDQW DWVNLUWL YơO\Yą
SUHNRODSVLQĊVWDGLMąQXRNąWLNƳY\NXVLRNRODSVR
5DGLRL]RWRSLQLVNDXOǐVNHQDYLPDV technecio-GLIRVIRQDWXVLHNLDQWDSWLNWLNDXORQHNUR]Ċ
QDXGRMDPDVUHþLDXVLDL
Gydymas
.RQVHUYDW\YXV SUDGLQơMH OLJRV VWDGLMRMH, kai MRT YDL]GH PDWRPDV SR NUHP]OH HVDQþLR
NDXOR VWUXNWǌURV LãUHWơMLPDV WLUSLPDV EHW GDU QơUD ƳY\NĊV ãODXQLNDXOLR JDOYRV VąQDULQLR
SDYLUãLDXVNRODSVDVƳOǌåLPDV
6ąQDULRDSNURYRVULERMLPDV
Antikoaguliantai – kraujotakai gerinti.
Bisfosfonatai – stabdyti kauORUH]RUEFLMąLUDUWUR]ơVSURJUHVDYLPą
+LSHUEDULQơRNVLJHQDFLMD– oksigenacijai gerinti.
Impulsinio-elektromagnetinio lauko terapija – revaskuliarizacijai ir osteogenezei skatinti.
27
323
Chirurginis gydymas ƳY\NXV kolapsui
âODXQLNDXOLRNDNODVLUJDOYDSUDJUĊåLDPDNDGVXPDåơWǐSDGLGơMĊVLQWUDRVDOLQLVVOơJLV
Šlaunikaulio osteotomija – SDVXNDQWVYHLNąJDOYRVGDOƳƳGLGåLDXVLRVDSNURYRVVULWƳ
Vaskuliarizuoto kaulo transplantacija.
.DPLHQLQLǐOąVWHOLǐLPSODQWDFLMDJUąåWXDWYơUXVQHNUR]ơVVULWƳ
6ąQDULRprotezavimas.
3URJQR]ơ
$SLH OLJRV DWYHMǐ GơO LãVLY\VþLXVLRV DUWUR]ơV HQGRSURWH]XRMDPD $QNVWL ƳWDUXV LU
GLDJQR]DYXVOLJąSDãDOLQXVOLJRVSULHåDVWLVNRQVHUYDW\YXVJ\G\PDVJDOLEǌWLVơNPLQJDV
KHOLRVąQDULRSDWRORJLMD
.HOLRVąQDULRDQDWRPLQơV\SDW\EơV– \UDGLGåLDXVLDVåPRJDXVNǌQHSDJDOVąQDULQLǐSDYLUãLǐ
SORWąLUNDSVXOơVG\GƳ-ƳVXGDURãODXQLNDXOLVLUEODX]GLNDXOLVEHLLãSULHNLRVąQDUƳGHQJLDQWL
JLUQHOơ– keturgalvio raumens sesamoidinis kaulas
(49 A ir B pav.).
28
324
Svarbiausi žinotini QRUPDOLRV NHOLR VąQDULR DQDWRPLMRV GXRPHQ\V DSDWLQơV JDOǌQơV
DQDWRPLQơ LU PHFKDQLQơ Dã\V SDY50 YDUXV LU YDOJXV GHIRUPDFLMǐ PHWX SerVLVNLUVWDQþLRV
PHFKDQLQơV Dãies kryptys LU Mǐ VąO\JRMDPi DSNURYRV MơJǐ SDVLNHLWLPDL Ƴ DUWLNXOLXRMDQþLXV
paviršius (pav.51).
(Paaiškinimas pav. ,ãWLVLQơ OLQLMD – PHFKDQLQơ DãLV SXQNW\ULQơ OLQLMD – DQDWRPLQơ
DãLV .DPSDV DWDUS ãODXQLNXDOLR DQDWRPLQơV LU JDOǌQơV PHFKDQLQơV DãLǐ QRUPRMH \UD
tarp 5-7°.
(pav.50) Normalios anatomijos (pav.51) Valgus ir varus deformacijos
grafinis vaizdas grafinis vaizdas
29
325
.HOLRVąQDULROLJRV
.HOLRDUWUR]ơ
6ąQDULRNUHP]OơVGHJHQHUDFLMRVVXNHOWDVSURJUHVXRMDQWLVVNDXVPDVLUVąQDULRIXQNFLMRV
netekimas. (VPLQLDLãLRVOLJRVGDO\NDLLãGơVW\WLDXNãþLDXEHQGURMRMHÄ'HJHQHUDFLQơVąQDULR
OLJD$UWUR]ơ³GDO\MH .
Osgood – Shlatter liga
7LNVODXVDSLEUơåLPRQơUDWDþLDXOLJDVXSUDQWDPDNDLSMDXQǐEUĊVWDQþLǐDVPHQǐNHWXUJDOYLR
UDXPHQV SHU JLUQHOơV VDYąMƳ UDLãWƳ SDVLNDUWRMDQWLV WHPSLPR SRYHLNLV Ƴ SULVLWYLUWLQLPR YLHWą
prie blauzdikaulio šiurkštumos.
%ǌGLQJD EHUQLXNDPV WDUS - PHWǐ NXULHPV VSDUþLDL DXJD VNHOHWDV R EODX]GLNDXOLR
šiurkštuma (iki 13-PHWǐGDU\UDNUHP]OLQLRDXGLQLR
Etiologija. Yra manoma, kad tai kelio tiesiamojo mechanizmo periodinio traukiamojo-
DYXOVLQLRSRYHLNLRSHUVDYąMƳJLUQHOơVUDLãWƳƳWXEHURVLWDVWLELDHUH]XOWDWDV7RNVPHFKDQL]PDV
VąO\JRMDEODX]GLNDXOLRãLXUNãWXPRVNDXOLQơVVWUXNWǌURVGDOLQĊDUEDPLNURDYXOVLMą
3DWRJHQH]ơ 6SRUWXRMDQW NHWXUJDOYLR UDXPHQV VXNHOLDPL SDVLNDUWRMDQW\V ƳVLWHPSLPDL SHU

JLUQHOơV VDYąMƳ UDLãWƳ VXNHOLD VDXVJ\VOơV SULVLWYLUWLQLPR YLHWRV NUHP]OLQơV – NDXOLQơV GDOLHV
QXRYDUJLR OǌåLXV PLNUR DWSO\ãLPXV LU YLUã DXJLPR OLQLMRV HVDQþLRV NDXOơMDQþLRV GDOLHV
WUDXPDWL]DFLMąQHå\PLąGLVORNDFLMąNDXOơMLPąLUWǌULRGLGơMLPąWUDXPXRMDPRMHYLHWRMH
Klinika
6LPSWRPDL EǌGLQJL XåGHJLPLQLDPV UHLãNLQLDPV – skausmas, lokalus patinimas, šiurkštumos

YLHWRVDSLPWLHVSDGLGơMLPDVVNDXVPRULERMDPLDNW\YǌVNHOLRVąQDULRMXGHVLDL
Skausmas –ORNDOXVRWDLSSDWSULNODXVRQXRIL]LQLRNUǌYLR
Šlubavimas – priklauso nuo skausmo intensyvumo.
Diagnostika
$SåLǌULQW– PDWRPDãLXUNãWXPRVVULWLHVGHIRUPDFLMDDXGLQLǐSDWLQLPDV
Palpuojant – VNDXVPLQJDVDYRMRJLUQHOơVUDLãþLRDSDWLQơGDOLVDUEDEODX]GLNDXOLRãLXUNãWXPD
30
326
7LHVLPDVSHUNHOLRVąQDUƳVXDSNURYD– skausmingas.
Rentgenologinis tyrimas. 'YLHMǐ NU\SþLǐ UHQWJHQRJUDPRV ãRQLQơMH SURMHNFLMRMH PDWRPD

SDGLGơMXVL EODX]GLNDXOLR ãLXUNãWXPD QHXåVLGDULXVL LU SUDSODWơMXVL DXJLPR OLQLMD *DOLPD
PDW\WLQXREODX]GLNDXOLRDWVLULERMXVƳWDþLDXQHGLVORNDYXVƳNDXORIUDJPHQWąPav. 52).
Pav.52. Atsisluoksniavusi dalis blauzdikaulio šiurkštumos
Gydymas. Konservatyvus. 1XWUDXNLDPD VSRUWLQơ YHLNOD LU VLPSWRPDL SDODLSVQLXL LãQ\NVWD

6NDXVPR PDOãLQLPXL WUXPSDL JDOL EǌWL QDXGRMDPL QHVWHURLGLQLDL SULHãXåGHJLPLQLDL YDLVWDL
Išskirtinai retais atvejais, kuomet uždegiminis procesas pastoviai kartojais, indikuotinas
chirurginis gydymas. Operacijos metu atsisluoksniavusi blauzdikaulio fragmento dalis yra
prisriegiama sraigtu arba, jei tai mažas fragmentas, pašalinama.
3URJQR]ơ 1XWUDXNXVDNW\YLąIL]LQĊYHLNOąDUEDSLOQDLVXNDXOơMXVDSRIL]HL simptomai išnyksta

savaime. Likusi šiurkãWXPRVGHIRUPDFLMDJDOLWUXNG\WLNOǌSơWL
Disekuojantis osteochondritas (Mb.König)
Tai SRNUHP]OLQơVWDPWLNURG\GåLRNDXORGDOLHVQHNUR]ơVåLGLQLRDWVLUDGLPDVLUDWVLGDOLQLPDV
VXSULHMRSULVLWYLUWLQXVLDNUHP]OH/LJDGDåQLDXVLDLSDOLHþLDNHOLRþLXUQRVLUDONǌQơVVąQDULXV
kartais diagnozuojama ir NLWXRVHVąQDULXRVH Kadangi liga dažniausiai aptinkama šlaunikaulio
vidiniame krumplyje WRGơO\UDDSWDULDPDãLDPHVN\ULXMH
31
327
Etiologija – QơUD DLãNL 0DQRma, kad ƳWDNRV JDOL WXUơWL HQGRNULQLQơV VLVWHPRV SRN\þLDL
genetiniai faktoriai, o taip pat VąQDULQLR SDYLUãLDXV PLNUR WUDXPRV NDUWRWLQơV WUDXPRs,
VąQDULQLǐSDYLUãLǐSHUNUǌYLDL
3DWRJHQH]ơ – OơWLQơ SURJUHVXRMDQWL OLJD 'ơO SDPLQơWǐ ligos SULHåDVþLǐ SDNLQWD OąVWHOLǐ
reguliavimo mechanizmas . ŠLRSURFHVRPHWXLãVNLULDPLNUHP]OơVPDWULNVąDUGDQW\VIHUPHQWDL
ir citokinai7RSDVơNRMHSDEORJơMa kraujotaka ir metaboliniai procesai po kremzle, atsiranda
NDXORRVWHRQHNUR]ơVåLGLQys, kuris ilgainiui atsidalina kaulo-NUHP]OơVNRPSOHNVRpavidalu .
3DY$WVLVORNVQLXRMDQWLNUHP]OơV- 3DYƲVąQDUƳLãNULWXVLatsisluoksniavusio
kaulo komplekso dalis komplekso dalis, paviršiaus defektas
Klinika
DisekuojanþLR RVWHRFKRQGULWR NOLQLNLQơ HLJD VNLUVWRPD Ƴ VWDGLMDV VWDGLMD – ankstyva

SUDVLGơMXVLRVWHRFKRQGULQLRIUDJPHQWRGHPDUNDFLMD– stabili (osteochondrinis fragmentas
QHDWVLGDOLQĊV PDWRPD DLãNL MR GHPDUNDFLMD VWDGLMD – QHVWDELOL SUDVLGơMĊV IUDJHPHQWo
atsidalinimas). 4 stadija – WHUPLQDOLQơ DWVLGDOLQĊV IUDJPHQWDV LãNULWĊV Ƴ VąQDULR HUWPĊ
Skausmas NHOLRVąQDULRVULW\MH . SąQDU\MHSDGLGơMDODLVYRVN\VþLR– sinovitas . SąQDULRIXQNFLMD
sutrinka GơO VLQRYLWR, skausmingumo bei GơO NUHP]OơV-kaulo NRPSOHNVR LãNULWLPR Ƴ VąQDULR
HUWPĊ . 7DUSVąQDULQLǐSDYLUãLǐSDWHNĊVODLVYDVVąQDULRNǌQDVEORNXRMDMRMXGHVLXV
Diagnostika – pirmo pasirinkimo metodas – radiologinis, t.y. GYLHMǐNU\SþLǐVHUJDQþLRNHOLR

VąQDULR UHQWJHQRJramos (Pav. 55, tiesios krypties rentgenogramoje matomas demarkuotas
32
328
subchondrinio kaulo židinys). 'LDJQR]ơV SDWLNVOLQLPXL LU J\G\PR WDNWLNRV SDULQNLPXL JDOL
EǌWLVNLULDPDVMRT tyrimas.
Pav.55 . Rodykle parodytas demarkuoto kaulo segmentas
Gydymas – chirurginis 'LDJQR]DYXV GLVHNXRMDQWƳ RVWHRFKRQGULWą \UD LQGLNDFLMD RSHUDFLQLX

EǌGX LãJHOEơWL NUHP]OĊ $UWURVNRSLQơV RSHUDFLMRV PHWX ILNVXRMDPDV GDU SLOQDL QHDWVLGDOLQĊV
fragmentas (pav.56)-DPLãNULWXVƳVąQDULRHUWPĊDUWURVNRSLQơVRSHUDFLMRVPHWXpašalinamas
laisYDV NǌQDV – ÄVąQDULQơ SHOơ³ VXJUĊåLRMDPDV VNOHUR]XRWDV DWVLGDOLQXVLRV YLHWRV NDXODV
(pav.57). Kitais atvejais daroma PR]DLNLQơ NUHP]OơV SODVWLND NDL Lã PDåLDX UHLNãPLQJǐ
VąQDULRYLHWǐSDLPDPDNUHP]OLQLRDXGLQLRVXSRMXRHVDQþLXNDXOXLULPSODQWXRMDPDƳdefekto
YLHWą (pav.58) . Dar kitais atvejais yra SDLPDPD QHGLGHOơ GDOLV SDFLHQWR VHUJDQþLR VąQDULR
NUHP]OơV R SR WR ODERUDWRULMRMH VSHFLDOLRMH WHUSơMH LãDXJLQDPDV NUHP]OLQLV DXGLQ\V NXULV
NLWRVRSHUDFLMRVPHWXLPSODQWXRMDPDVƳGHIHNWRYLHWą (pav.59) .
3DY)LNVXRWDVIUDJPHQWDV3DY$SQXRJLQWRNDXORÄWXQHOL]DFLMD³VXJUĊåLRMDQW
33
329
3DY0R]DLNLQơNUHP]OơVSODVWLND3DYWHUSơMHLãDXJLQWRVNUHP]OơV
implantacija
3URJQR]ơ – priklauso nuo defekto lokalizacijos, dydžio ir kaip anksti buvo atpažinta liga.
/LJąDWSDåLQXVYơODLDUEDHVDQWGLGHOLDPNUHP]OơVGHIHNWXLLOJDLQLXLLãVLY\VWRVąQDULRDUWUR]ơ
(pav.60)
3DY6ąQDULRDUWUR]ơQHJ\GåLXV.önnig ligos
*LUQHOơVFKRQGURPDOLDFLMD
7DL JLUQHOơV VąQDULQLR SDYLUãLDXV NUHP]OơV VXPLQNãWơMLPDV LU XåGHJLPDV NXULV SDVLUHLãNLD
SULHNLQơVNHOLRVąQDULRGDOLHVVNDXVPX .
Etiologija
*LUQHOơ su savo kremzliniu paviršiumi yra QDWǌUDOXV MơJRV Ƴ NHOLR JLUQHOơV – šlaunikaulio
VąQDULQLXV SDYLUãLXV DPRUWL]DWRULXV 'ơO LOJDODLNơV OơWLQơV JLUQHOơV-ãODXQLNDXOLR SDYLUãLǐ
34
330
traumatizacijos QHNRQJUXHQWLãNXPR DUED WLHVLDPRMR NHOLR VąQDULR PHFKDQL]PR VXNHOLDPR
JLUQHOơV SDQLULPR ir nestabilumo NUHP]OLQLV JLUQHOơV SDYLUãLXV VXPLQNãWơMD, sukelia
XåGHJLPLQĊUHDNFLMą
Klinika
6NDXVPDV SULHNLQơMH NHOLR VąQDULR GDO\MH EǌGLQJDV – jaXQR DPåLDXV GDåQLDX SDDXJOơPV
PHUJDLWơPV DUED DNW\YLDL VSRUWXRMDQWLHPV SDFLHQWDPV ,QWHQV\Yiausias lipant laiptais,
NHOLDQWLVQXRNơGơV arba staigiai atsispiriant.
6NDXVPDV WDLS SDW VXLQWHQV\YơMD JLUQHOĊ SULVSDXGXV SULH ãODXQLNDXOLR NUXPSOLQLR JULRYLR ir
SDSUDãLXVƳWHPSWLPTXDGULFHSV .
Diagnostika
Pirmo pasirinkimo – rentgenologinis GYLHMǐNU\SþLǐNHOLRVąQDULRLU JLUQHOơVDãLQơVNU\SWLHV

W\ULPDV $ãLQơV NU\SWLHV UHQWJHQRJUDPRMH JDOLPD nustatyWL JLUQHOơV ODWHUDOL]XRWą SDGơWƳ DUED
SDQLULPąâRQLQơMHGDOLQDLVXOHQNWRMHNHOLRVąQDULRUHQWJHQRJUDPRMHLHãNRPDDUJLUQHOơQơUD
DXNãWRMHSDGơtyje ar mažo dydžio (Pav.61) .
'LDJQR]ơVSDWLNVOLQLPXLVLHNLDQWƳVLWLNLQWLDUQơUD JLUQHOơVQHWHLVLQJRVSDGơWLHV, pilnai ištiesus

LUVXOHQNXVSHUNHOLRVąQDUƳdaromas KT arba MRT tyrimas.
Pav.61. Aukštai – norma, žemai – 3DY$UWURVNRSLQLVVXPLQNãWơMXVLRV

lateralizuota JLUQHOơVSDGơWLV NUHP]OơV vaizdas
35
331
Kai kuriais atvejais, QHSDDLãNơMXV GLDJQR]HL SR UHQWJWHQRORJLQLR LU 057 W\ULPR JDOL EǌWL
atliekama GLDJQRVWLQơartroskopija (Pav.63).
Gydymas
Dažniausiai visais atvejais SDNDQND VXPDåLQWL IL]LQƳ NUǌYƳ SaskirtL IL]LRWHUDSLQƳ J\G\Pą LU
VNDXVPDV DSULPVWD .DL NXULDLV DWYHMDLV VNLULDPL UDXPHQǐ J\GRPRVLRV mankštos pratimai
DUEDƳWYDUDLSDGHGDQW\VVXPDåLQWLJLUQHOơV SDQLULPą
Skausmo simptomams nerimstant LU ƳWDULDQW JLUQHOơV - ãODXQLNDXOLR UDLãþLR VXWUXPSơMLPą

indikuotinas chirurginis gydymas, kurio metu artroskopiškai atpalaiduojama JLUQHOĊ Ƴ LãRUĊ
tempianti VąQDULR VWUXNWǌUa, t.y. JLUQHOơV - šlaunikaulio raištis . Taip pat artroskopu
pašalinamos VXPLQNãWơMXVLos NUHP]OơVatplaišos (Pav.63) .
Pav.63. Artroskopinis šalinamǐ VXPLQNãWơMXVLRV

NUHP]OơVDWSODLãǐvaizdas
3URJQR]ơ–JHUD'DåQLDXVLDLSDNDQNDVXUHJXOLXRWLIL]LQƳNUǌYƳ
0HQLVNǐSO\ãLPDL (degeneraciniai ir trauminiai)
0HQLVNR SDYDGLQLPDV NLOĊV Lã JUDLNLãNR åRGåLR „meniskos“ . Tai yra fibrozinio kremzlinio
audinio anatominiai dariniai, esantys tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio EHLDWOLHNDQWLVVYDUEǐ
VąQDULR IXQNFLMRV YDLGPHQƳ äPRJDXV VNHOHWH EH NHOLR VąQDULR MLV GDU UDQGDPDV ULHãR
DNURPLRNODYLNXOLOQLDPHVWHUQRNODYLNXOLQLDPHLUWHPSRURPDQGLEXOLQLDPHVąQDULXRVH
0HQLVNǐYDLGPXRVąQDU\MHLWLQVYDUEXV
1 . 3DGLGLQDVąQDULQLǐSDYLUãLǐNRQJUXHQWLãNXPąLUVąQDULRVWDELOXPą .
36
332
2 . Kontroliuoja bluazdikaulio ir šlaunikaulio VąQDULQLǐ SDYLUãLǐ ULHGơMLPR-slydimo
PHFKDQL]PąMXGHVLǐPHWX
3 . „Amortizatoriaus“ finkcija - aSVDXJR VąQDULQĊ NUHP]OĊ MXGHVLR PHWX WRO\JLDL
SDVNLUVWRDSNURYąƳVąQDULQLXVpaviršius.
3O\ãLPǐHWLRORJLMD LUSDWRJHQH]ơ
Degeneraciniai plyšimai GơO NUHP]OLQLR DXGLQLR HODVWLQJXPR QHWHNLPR LU OơWLQơV

WUDXPDWL]DFLMRV EǌGLQJL vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientams. Dylant menisko laisvam
VąQDULQLDP NUDãWXL DWSOHLãơMD MR NUHP]OLQơV VNDLGXORV DWVLUDQGD YLHQWLVXPR SDNHQNLPDL
Dažnai sutinkami sergant kelio VąQDULRGHJHQHUDFLQơPLVLUXåGHJLPLQơVNLOPơVOLJRPLV
Trauminiai plyšimai EǌGLQJL MDXQR DPåLDXV ir fiziškai aktyviems pacientams. Medialinio

menisko izoliuoti plyšimai pasitaiko dažniau nei lateralinio menisko0HQLVNDVSO\ãWDMơJRPV
YHLNLDQW WDUS EODX]GLNDXOLR LU ãODXQLNDXOLR SDYLUãLǐ Dažniausi traumos mechanizmai –
VXNLPR PRPHQWDV VXOHQNWDPH NHOLR VąQDU\MH, maksimalus forsuotas sulenkimas kelio
VąQDU\MH . 0DV\YǌVGLVORNXRWLPHQLVNǐSO\ãLPDLDWVLWLQNDHVDQWNHOLRVąQDULRQHVWDELOXPXLGơO
UDLãþLǐGDåQLDXVLDL3.5SO\ãLPR
0HQLVNǐPRUIRORJLMD NUDXMDJ\VOLQơÄraudona - red“ zonaNXULWYLUWLQDVLSULHNDSVXOơVLU\UD

vaskuliarizuota, WDUSLQơÄraudona-balta“ - „red-white“ zona, kuri yra tarp „raudonos“ gerai
YDVNXOLDUL]XRWRVLUGDUWXULVLOSQDLLãUHLNãWąNDSLOLDULQĊNUDXMDJ\VOLQĊGDOƳ, bei QHNUDXMDJ\VOLQơ
„balta“ –„white“ zona (Pav.64.). Meniskui plyšus raudonoje zonoje ankstyvame
SRWUDXPLQLDPH SHULRGH WLNVOLQJD PHQLVNą VXVLǌWL 3O\ãXV QHNUDXMDJ\VOLQơMH ]RQRMH VLǌWL
netikslinga, nes nesuaugs, atplyšusi dalis šalinama.
37
333
3DJDOPRUIRORJLMąPHQLVNǐSO\ãLPDLVNLUVWRPLVƳNHOHULXVWLSXV(Pav.65) .
Plyšimas tarp žiediQLǐPHQLVNRVNDLGXOǐ– horizontalus plyšimas (A). Pastarieji plyšimai gali

EǌWLGơODPåLQLǐ– GHJHQHUDFLQLǐSDNLWLPǐDUEDNDUWRWLQǐWUDXPǐ
Ä3DXNãþLRVQDSR³ formos plyšimas (B).
Ä.LELUR UDQNHQRV³ SO\ãLPDV & 7RNLDLV DWYHMDLV SULHNLQơ LU QXJDULQơ PHQLVNǐ GDO\V
SULVLWYLUWLQXVLRVRSO\ãXVLRMLYLGXULQơlaisva ir dislokuojasi ƳVąQDULRYLGXUƳ
Degeneracinis plyšimas (vyresnio amžiaus pacientams) (D)
Radialinis arba skersas plyšimas (E).
Vertikalus plyšimo tipas – kai plyšimo linija driekiasi vertikalioje plokštumoje (F). .
Pav.650HQLVNǐSO\ãLPǐPRUIRORJLQLǐWLSǐJUDILQLDLYDL]GDL
38
334
Klinika
6NDXVPDVNHOLRVąQDULRtarpo srityje QơUDSDWRJQRPLQLVPHQLVNRSO\ãLPRVLPSWRPDV 1HUYǐ

UHFHSWRULDL \UD LãVLGơVWĊ WLN PHQLVNR NUDXMDJ\VOLQơMH ]RQRMH WLHV LãRULQLX PHQLVNR NUDãWX ir
VąQDULR NDSVXOơMH . 7RGơO VNDXVPDV SDVLUHLãNLD MDP SO\ãXV NUDXMDJ\VOLQơMH ]RQRMH arba
PHQLVNR DWSO\ãXVLDP IUDJPHQWXL MXGDQW XåVWULQJDQW VąQDU\MH. Meniskui plyšus
QHNUDXMDJ\VOLQơMH GDO\MH VNDXVPR VLPSWRPDV JDOL QHSDVLUHLNãWL R SDFLHQWDV DSLH ƳY\NXVƳ
SO\ãLPąQHåLQRWL
Po traumos, SUDơMXV NXULDP WDL ODLNXL SDFLHQWDV JDOL SDVWHEơWL NLWXV PHQLVNR SO\ãLPR
simptomus (strigimai, skausmingi ir riboti judesiai, VLQRYLWDL W\ VLQRYLQLR VN\VþLR
KLSHUSURGXNFLMDVąQDULQLRVLQRYLQLRVN\VþLRNLHNLRSDGLGơMLPDVVąQDU\MH
Patinimas - pO\ãXVNUDXMDJ\VOLQơMH zonoje šis simptomas LãU\ãNơMDSRNHOHULǐYDODQGǐDUEDQHW

VHNDQþLą GLHQą 7XR WDUSX SO\ãXV QHNUDXMDJ\VOLQơMH ]RQRMH DUED ƳY\NXV OơWLQLDP
GHJHQHUDFLQLDPPHQLVNRSO\ãLPXLSDWLQLPDVJDOLQHLãU\ãNơWLDUEDEǌWLVLQRYLWRLãUDLãND
+HPDUWUR]ơ – NUDXMR LãVLOLHMLPDV Ƴ VąQDUƳ – nedažnas reiškinys esnat izoliuotam menisko

plyšimui ir priklauso nuo menisko plyšimo vietos. +HPDUWUR]ơ GDåQLDX aptinkama esant
NU\åPLQLǐUDLãþLǐSO\ãLPXLLUJLUQHOơVLãQLULPXL
Strigimas – tai kitas menisko plyšimo simptomas. Atplyšusi menisko dalis judesio metu
SDWHQNDWDUSVąQDULQLǐSDYLUãLǐLUblRNXRMDMXGHVƳ
Vidutinio ir vyresnio amžiaus pDFLHQWDPV SDNDQND ODEDL QHå\PLRV WUDXPRV NDG ƳY\NWǐ
menisko plyšimas, o klinika dažniausiai yra nežymi LU JDOL SDVLUHLNãWL QHWLNơWX VąQDULR
užstrigimu – bloku, t.y. pacientas negali kojos peUNHOƳLãWLHVWLDUEDVXOHQNWL
Diagnostika
0HQLVNR SO\ãLPR GLDJQR]ơ dažniausiai nustatoma klinikinio tyrimo metu surinkus NHOHWą
EǌGLQJǐVLPSWRPǐ 'HWDOLDQDPQH]ơNXULDUHPGDPLHVLJDOơWXPHLãSDFLHQWRVXåLQRWLDUEXYR
trauma, koks jos mechanizmas. Ar po traumos pacientas tam tikrus simptomus pajuto iš
NDUWRDUYơOLDXSUDơMXVWDPWLNUDPODLNRWDUSXL
39
335
$SåLǌURVPHWXƳYHUWLQDPLSDV\YǌVLUDNWǌYǌVNHOLRVąQDULRMXGHVLDLãODXQLHVUDXPHQǐEǌNOơ
NHOLR VąQDULR VULWLHVDXGLQLDL1HGLVORNXRWDPPHQLVNRSO\ãLPXLQHEǌGLQJDVGLGHVQLVMXGHVLǐ
DSULERMLPDV GDåQDL UDQGDPH VNDXVPLQJXV URWDFLQLXV MXGHVLXV PDNVLPDOǐ VXOHQNLPą LU
LãWLHVLPąVąQDU\MH6ąQDULRÄEORNDV³DUEDLãWLHVLPRWUǌNXPDVVąQDU\MHEǌGLQJDVGLVORNXRWDP
ÄNLELURUDQNHQRV³WLSRSO\ãLPXLƲVLVHQơMXVLDPPHQLVNRSO\ãLPXLEǌGLQJLPYDVWXVPHGLDOLV
hipotrofija. -HL VąQDULR NRQWǌUDL LãO\JLQWL JDOLPH JDOYRWL DSLH VąQDULQLR VLQRYLQLR VN\VþLR
VXVLNDXSLPą NXULR SHUWHNOLXV LãSOHþLD VąQDULR NDSVXOĊ WDLS LãO\JLQGDPDV VąQDULR NRQWǌUXV
$SåLǌURV PHWX ƳYHUWLQDPH DU QơUD LãRULQLǐ WUDXPRV SRå\PLǐ W\ SRRGLQLǐ NUDXMRVUǌYǐ
QXEUR]GLQLPǐ
3DOSDFLMRV PHWX ƳYHUWLQDPH VąQDULR VULWLHV DXGLQLǐ WHPSHUDWǌUą 'ơO ǌPDXV VLQRYLWR VąQDUƳ
VXSDQW\VDXGLQLDLJDOLEǌWLMDXþLDPLQHå\PLDLãLOWHVQL7DLSSDWSDSODFLMDJDOLEǌWLVNDXVPLQJD
VąQDULQLR WDUSR SURMHNFLMRMH R WDL JDOL E\ORWL DSLH WRV SXVơV PHQLVNR SO\ãLPą %H WR
palpacijos meWX HVDQW LãWLHVWDL NRMDL GơO VLQRYLQLR VN\VþLR NLHNLR SDGLGơMLPR VLQRYLWR
galime jausti JLUQHOơVERODWDFLMą7RNVSRå\PLVYHUþLDJDOYRWLDSLHKHPDUWUR]ĊDUEDVLQRYLWą
-HL DNLYDL]GL WUDXPD SR NXULRV VąQDU\V JUHLWDL LãWLQR SDOSDFLMRV PHWX MDXVGDPL JLUQHOơV
ERODWDFLMą JDOLPH JDOYRWL DSLH KHPDUWUR]Ċ -HL VąQDU\MH VN\VWLV VXVLNDXSơ SDODLSVQLXL SR
GLGHVQLR IL]LQLR NUǌYLR DUED SR SO\ãXVLR PHQLVNR VWULJLPǐ VąQDU\MH JDOLPH galvoti apie
SDGLGơMXVƳVLQRYLQLRVN\VþLRNLHNƳGơOVąQDULRWUDXPDWL]DFLMRV
ƲWDULDQWPHQLVNRSO\ãLPąJDOLPDDWOLNWLVSHFLDOLXVSO\ãLPąJDOLQþLXVSDWYLUWLQWLWHVWXV
1 . Apley testas – SDFLHQWDVJXOLDQWSLOYRNHOLRVąQDU\VVXOHQNWDVNDPSX6SDXGåLDQW

kRMą LãLOJDL DWOLHNDPL URWDFLQLDL MXGHVLDL VNDXVPDV VXVWLSUơMD URWDFLQLǐ MXGHVLǐ PHWX
VąQDULRWDUSRVULW\MH
2 . MacMurray testas – SDOSXRMDQW VąQDULR WDUSR VULW\MH NHOLR VąQDU\V WLHVLDPDV Lã
VXOHQNWRV SDGơWLHV ODLNDQW EODX]Gą LãRULQơV URWDFLMRV PHGLDOLQLam meniskui) arba
YLGLQơV URWDFLMRV ODWHUDOLQLDP PHQLVNXL SDGơW\MH 7LHVLDQW NHOLR VąQDUƳ VNDXVPDV
VąQDULRWDUSRVULW\MHVXVWLSUơMD
3 . Steinman testas(medialiniam meniskui) – sulenkus 90° kampu skausmingiausia vieta
\UDVąQDULRWDUSRVULW\MHEODX]GLNDXOLRFHQWUHSDJDOVDJLWDOLQĊDãƳLãWLHVXVNHOLRVąQDUƳ
VNDXVPLQJLDXVLDYLHWDÄSDVLVOHQND³ƳSULHNLQĊVąQDULQLRWDUSRGDOƳ
4 . Childress testas – pacientui vaikšWDQW ÄåąVHOH³ VNDXVPDV DWVLUDQGD VąQDULR WDUSR
VULW\MHQHJDOLSLOQDLSULWǌSWL
40
336
Rentgenologinis NHOLR VąQDULR -Mǐ NU\SþLǐ W\ULPDV \UD SLUPR SDVLULQNLPR UDGLRORJLQLV
tyrimas, taþLDXGDåQLDXVLDLQHLQIRUPDW\YXV. Gali kilti klausimas, tuomet kam jis reikalingas,
WDþLDXQHYLVXRPHWSDFLHQWDVJDOLWLNVOLDLDSLEǌGLQWLEXYXVLąWUDXPąDUEDOLJRVVLPSWRPXV, be
to, rentgenogramose galime diagnozuoti kitas ligas, sukelianþLDV SDQDãLXV VLPSWRPXV SY]
RVWHRFKRQULWą 7RGơO YLVDLV DWYHMDLV ƳWDULDQW VąQDULR WUDXPą DUED OLJą \UD GDURPRV GYLHMǐ
NU\SþLǐNHOLRVąQDULRUHQWJHQRJUDPRV
MRT tyrimas padeda diagnozuoti meniVNR SO\ãLPR ORNDOL]DFLMą MR WLSą LU G\GƳ JUHWXWLQLXV
pažeidimus, QHDLãNLDLV DWYHMDLV W\ULPDV EǌWLQDV GLIHUHQFLQHL GLDJQRVWLNDL Jo radiologiniai
požymiai J\G\WRMXL OHLGåLD DSVLVSUĊVWL GơO LQGLNDFLMǐ FKLUXUJLQLDP J\G\PXL EHL FKLUXUJLMRV
apimties.
$UWURVNRSLMD \UD LQWHUYHQFLQơ GLDJQRVWLQơ SULHPRQơ -RV SULYDOXPDV WDV NDG GLDJQR]DYXV
SO\ãLPą WXR SDþLX JDOLPD DWOLNWL FKLrurginius gydomuosius veiksmus. Tais atvejais, kada
057 YDL]GDV QơUD LQIRUPDW\YXV R PHQLVNR SO\ãLPR NOLQLNLQLDL SRå\PLDL PDXGåLDQWis
VąQDULRWDUSRSURMHNFLMRVVNDXVPDVSDVLNDUWRMDQW\VVLQRYLWDLDUVąQDULRVWULJLPDLišlieka yra
LQGLNXRWLQDNHOLRVąQDULRDUWURVNRSLMąNXULRVPHWXDGRFXOXVFKLUXUJDVJDOLGLDJQR]XRWLDUED
SDQHLJWL PHQLVNR SO\ãLPR GLDJQR]Ċ R UHLNDOXL HVDQW DWOLNWL FKLrurginius gydomuosius
veiksmus.
Gydymas
,ã HVPơV menisko plyšimo gydymas yra chirurginis. Tais atvejais, kada pacientas menisko
VWULJLPXVMDXþLDODEDLUHWDLMRQHYDUJLQDOơWLQLDLVLQRYLWDLDUNLWLPHQLVNRSO\ãLPRVLPSWRPDL
LU SDFLHQWDV QơUD IL]LãNDL DNWǌYXV JDOL EǌWL WDLNRPDV NRQVHUYDW\YXV J\G\PDV 3DFLHQWXL
paskiriami kojos raumenis stiprinantys pratimai, neišreikšto sinovito atvejais šaltis lokaliai.
Esant akivaizdžiai menisko plyšimo klinikai, kuri trukdo paciento kasdieniam gyvenimui ir
sportui, artroskopijos metu SO\ãĊV PHQLVNDV gDOL EǌWL VXVLXYDPDV MHLJX SO\ãLPDV
NUDXMDJ\VOLQơMH ]RQRMH DUED DWOLHNDPD MR SDåHLVWRV GDOLHV SDãDOLQLPDV UH]HNFLMD Reikia
SDå\PơWL NDG YLVDLV DWYHMDLV UHLNLD VWHQJWLV LãVDXJRWL PHQLVNą \SDþ MDXQLHPV LU IL]LãNDL
aktyviems pacientams.
41
337
'LVORNXRWL PDV\YǌV DWSO\ãĊ QXR VąQDULR NDSVXOơV SO\ãLPDL GDåQLDXVLDL DWVLUDQGD
nestabiliame sąnaryje (Priekinio Kryžminio RDLãþLR SO\ãLPDVWXULEǌWLRSHUXRMDPi skubiau,
iki 2 sav. po traumos. 7DLOHLGåLDWLNơWLVDWVWDW\WLSULVLǌWRPHQLVNRIXQNFLMą
3R RSHUDFLMRV VNLULDPL SULHãXåGHJLPLQLDL LU QXVNDXVPLQDQW\V YDLVWDL IL]LRSURFHGǌURV LU

pradedama ankstyva gydomoji mankšta.
3URJQR]ơ – WDLNDQW VDYDODLNƳ J\G\Pą \UD JHUD ƲVLVHQơMĊV SO\ãLPDV JDOL VXNHOWL VąQDULR
DUWUR]Ċ
42
338
7. Degeneraciniai stuburo susirgimai
Igoris Šatkauskas
Degeneraciniai juosmeninės stuburo dalies susirgimai
Apibrėžimas
Degeneraciniai juosmeninės stuburo dalies pakitimai yra dažniausia apatinės nugaros dalies
skausmų atsiradimo priežastis . Jie atsiranda dėl stuburo ir sąnarių perkrovų bei susiję su amžiumi .
Lotynų kalboje „degeneratio“ reiškia išsigimimą, suirimą. Apatinės nugaros dalies skausmas yra
dažniausiai pasitaikanti kaulų ir raumenų patologija. Kitos apatinės nugaros dalies skausmų
priežastys: lūžiai (daugiausia osteoporotiniai), idiopatinės arba struktūrinės stuburo deformacijos.
Epidemiologija
Apatinės nugaros dalies skausmą patiria didžioji dalis, t.y. 80–90% mūsų bendros populiacijos.
Nors kartą gyvenime skundžiasi nuo 45% iki 80% gyventojų. Nuo pirmo epizodo iki 1 metų
skausmai kartojasi nuo 25% iki 60% ligonių . JAV 1998m. gydymas kainavo 90,7 mlrd. USD,
Anglijoje 11 mlrd. ₤ . Apatinės nugaros dalies skausmas kaštai: JAV 2%, Europoje 1,7% BVP . Tai
dažniausia pacientų vizito pas gydytoją priežastis.
Beveik 90 proc. pacientų skausmo simptomai per keturias savaites pagydomi. Iki 5% skundžiasi
lėtiniais persistuojančiais skausmais.
Nugaros skausmas nėra būdinga nervinių šaknelių pažeidimo sukelta išialgija. Ji pasitaiko < 1 proc.
pacientų. Svarbu išialgiją atskirti nuo ne neurogeninės kilmės skausmo, atsirandančio dėl
tarpslankstelinių diskų, facetinių sąnarių ar paraspinalinių raumenų ir raiščių patologijos.
Etiologija
Nugaros skausmų etiologijos priežastys suskirstytos į grupes:
Spondilogeniniai skausmai
1 .Struktūrinės deformacijos:
Spondilolistezė
Th/L skoliozė
Th kifozė
2. Degeneraciniai susirgimai:
Stuburo osteochondrozė (spondiliozė)
T/s disko išvarža,
Stuburo kanalo stenozė
339
3.Uždegimininės spondiloartropatijos
Metabolinės ligos
Onkologija
Infekcija
Neurogeniniai skausmai
Viscerogeniniai
Angiogeniniai
Psichogeniniai
Patogenezė
Vertinant pagrindinę nugaros skausmų priežastį, svarbiausias patogenetinis veiksnys yra
neurogeninis skausmas.
Pagrindiniai neurogeninio nugaros skausmo priežastys – anulus fibrosus ir t/s sąnarių (facetinių
sąnarių) kapsulės pakitimai. Šios struktūros, kaip ir priekinė dura mater dalis bei periostas
inervuotos per sinuvertebraliniį nervą (1 Pav.)
1 pav. Nugaros skausmo patogenezė (rodykle pažymėtas sinuvertebralinis nervas)
Patogenetiškai neurogeninis nugaros skausmas skirstomas į dvi pagrindines grupes:

1.Segmentinis (t/s diskas, t/s sąnariai)
2.Šaknelinis
a.Mechaninis spaudimas
b.Nervo biocheminis uždegimas, sukeliantis nervo (arba ganglion) edemą
340
Klasifikacija
Degeneraciniai juosmeninės stuburo dalies pakitimai skirstomi į sekančius nozologinius susirgimus:
1 . Juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė (spondilozė)

2 . Tarpslankstelinio disko išvarža
3 . Spondilolistezė
4 . Stuburo kanalo (spinalinė) stenozė
Osteochondrozė
Stuburo osteochondrozė, kitaip vadinama spondilioze, iš esmės yra juosmeninės stuburo dalies
osteoartritas. Sergant juosmeninės stuburo dalies osteochondroze, degeneracinių pokyčių randama
tiek tarpslanksteliniuose diskuose, tiek ir facetiniuose sąnariuose. Degeneraciniai pokyčiai gerai
nustatomi instrumentiniais (vaizduojamaisiais) tyrimais. Juosmeninės stuburo dalies
osteochondrozę atspindi tarpslankstelinio tarpo (disko aukščio) susiaurėjimas, osteofitai ir
subchondrinė sklerozė (2 pav.) . Įprasta, kad degeneraciniai pokyčiai daugumai pacientų, metams
bėgant, ryškėja, nors toli gražu ne visiems tai sukelia klinikinius simptomus.
1
2
3
2 pav . Šoninė projekcija. Subchondrinė sklerozė (1), disko aukščio sumažėjimas (2), osteofitas
(3).
341
Tarpslankstelinio disko išvarža
Tai labai dažnai pasitaikanti patologija, nes veikiant mechaninėms stuburo apkrovoms, degeneruoto
tarpslankstelinio disko minkštiminis branduolys (nucleus pulposus) gali prasiveržti ir išgaubti
susilpnėjusį skaidulinį žiedą.
Prasiveržimas galimas įvairiomis kryptimis, bet dažniausiai posterolateraline kryptimi.
Tarpslankstelinio disko išvaržai pradėjus spausti nervines šakneles, formuojasi didesnio ar
mažesnio intensyvumo išialginiai skausmai su atitinkamos lokalizacijos skausmo iradiacija.
Kliniškai reikšmingos tarpslankstelinio disko išvaržos dažniausiai lokalizuojasi L4–5 ar L5–S1
slankstelių tarpuose, rečiau- L3-L4 tarpe . Tarpslankstelinio disko išvarža diagnozuojama įvairiose
stadijose: protruzija, subligamentinė ekstrūzija, transligamentinė ekstruzija, sekvestracija . (2 Pav.) .
2 pav. Tarpslankstelinio disko išvaržos stadijos: a-protruzija, b-subligamentinė ekstrūzija, c-

transligamentinė ekstruzija, d-sekvestracija .
Daugumai pacientų išialginis skausmas per kelias savaites praeina.

Įprastais vaizduojamaisiais tyrimais, t.y. paprasta rentgenografija, sunku nustatyti pradinius
tarpslankstelinio disko išvaržos požymius. Tačiau juosmeninės stuburo dalies magnetinio rezonanso
tyrimas gali parodyti diskų išvaržas net ir simptomų nejaučiantiems pacientams (3 Pav.).
342
3 pav. BMR aksialinėje projekcijoje (kairėje) ir šoninėje projekcijoje (dešinėje) rodyklėmis
pažymėta L5-S1 tarpslanktelinio disko išvarža.
Pacientai, kenčiantys nuo šaknelinio skausmo, sukelto nervinių šaknelių kompresijos, pirmąsias 6
savaites turėtų būti gydomi konservatyviai.
Gydymo principai yra tokie pat, kaip ir gydant ūminį nugaros skausmą. Efektyvumas siekia beveik
90 procentų. Jeigu po 6 savaičių konservatyvaus gydymo išlieka ryškus
neurologinis deficitas ar stipri išialgija, reikia atlikti papildomus instrumentinius
(vaizduojamuosius) tyrimus ir spręsti dėl chirurginio gydymo indikacijų .
Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas didelei tarpslankstelinio disko išvaržai, ties vidurine linija
spaudžiančiai arklio uodegą (cauda equina). Cauda equina sindromas paprastai pasireiškia abiejų
pusių išialgija ir apatinių galūnių motorinės funkcijos sutrikimais .
41
Cauda equina spaudimo klinikiniai simptomai
• Pakitę sėdynės ar/ir šlapinimosi jutimai
• Tiesiosios žarnos/tarpvietės skausmas
• Pakitęs/pablogėjęs šlapimo pūslės prisipildymo suvokimas
• Poreikis stangintis, norint palaikyti šlapimo tėkmę
• Sunkumai vaikščiojant ar pojūtis, jog ,,kažkas ne taip su kojomis“ (labai ankstyvi simptomai)
• Šlapimo susilaikymas ir nelaikymas dėl šlapimo pūslės persipildymo ir išmatų nelaikymas (vėlyvi
visiško sindromo simptomai)
343
Pacientui, kuriam išsivysto cauda equina spaudimas, gali pasireikšti keli ar net visi iš nurodytų
simptomų. Įrodymais pagrįstos medicinos duomenimis šis sindromas turi būti diagnozuotas ir
pradėtas gydyti dar prieš atsirandant šlapimo susilaikymui ir/ar nelaikymui. Tai urgentinė būklė,
kurios chirurginis gydymas turėtų būti neuždelstas.
Laiku atlikta arklio uodegos chirurginė dekompresija lemia gerus gydymo rezultatus ir palankią
baigtį.
Indikacijos tarpslankstelinio disko išvaržos chirurginiam gydymui:

1 .Absoliučios
Cauda equina sindromas
2. Reliatyvios
Nesekmingas konservatyvus gydymas
Išreikšta neurologinė simptomatika
Progresuojantis neurologinis deficitas
Ryškus neurologinis deficitas su šaknelės dirginimo simptomatika
Recidyvuojanti eiga
Pirmiausia pasirenkama procedūra paprastai yra laminektomija su ribota diskektomija.
Spondiliolistezė
Spondilolistezė yra viršutinio slankstelio pasislinkimas į priekį žemiau esančio slankstelio atžvilgiu.
Paprastai ši patologija pasireiškia jau esant degeneracinių pakitimų tarpslanksteliniuose diskuose ir
facetiniuose sąnariuose (degeneracinė spondilolistezė), tačiau gali atsirasti ir dėl įgimtų slankstelio
lanko tarpsąnarinės dalies defektų (spondilolizės), kurie lemia sąsmaukinę spondilolistezę .
Pacientai, kuriems pasireiškia nedidelio laipsnio spondilolistezė, paprastai simptomų nejaučia,
tačiau kai kuriems gali pasireikšti mechaninės kilmės nugaros skausmai.
Didesnio laipsnio spondilolistezė kartais sukelia išialgiją ar spinalinę stenozę .
Spondiliolistezės laipsnis klasifikuojams pagal Meyerding‘a, priklausomai, kiek pasislinkęs
viršutinis slankstelis apatinio atžvilgiu (I-IV°, skaičiuojama kas ketvertį viršutinio slankstelio
pločio, pilna slankstelio dislokacija vadinama ptoze, 4 pav.):
344
4 pav. Spondiliolistezės klasifikacija pagal Meyerding‘a. A- I-IV°, B- šoninėje rentgenogramoje L5
slankstelio ptozė.
Indikacijos chirurgijai:
stuburo kanalo stenozė dėl spondiliolistezės
neurogeninė klaudikacija
šaknelinė neurologinė simptomatika
lėtinis nugaros skausmas (konservatyvus gydymas neefektyvus)
neigiama Rentgenologinė dinamika
Operacijos etapai dažniausia apima a) stuburo kanalo dekompresiją (laminektomija,
hemilaminektomija, interlaminektomija), b) stuburo fiksacija (transpedikulinė) ( 5 pav.)
5 pav. Šoninė rentgenogramoje L5 spondiliolistezė (kairėje), pooperacinėje rentgenogramoje L4-

L5-S1 slankstelių transpedikulinė fiksacija.
345
Stuburo kanalo stenozė
Stuburo kanalo (spinalinė) stenozė apibrėžiama kaip stuburo kanalo ir jo šoninių kišenių ir nervų
išėjimo angų susiaurėjimas, kuris gali lemti lumbosakralinių nervų šaknelių kompresiją (20 proc.
vyresnio nei 60 metų amžiaus suaugusiųjų aptinkama vaizduojamaisiais tyrimais matomų spinalinės
stenozės požymių, tačiau simptomų nebūna) .
Stuburo kanalo stenozės skiriamasis požymis yra pseudokliaudikacija (neurogeninis šlubavimas).
Dažniausiai simptomai pasireiškia abiejose pusėse, su skausmais, silpnumu ir kartais parestezijomis
sėdmenų, šlaunų ir blauzdų srityje. Simptomus provokuoja stovėjimas ir vaikščiojimas, o
palengvina sėdėjimas ir padėtis pasilenkus į priekį. Pasilenkus į priekį, padidėja spinalinio kanalo
diametras, sumažėja neuroelementų išemija, todėl sumažėja skausmai (6 pav.).
6 pav . Paciento su stuburo kanalo stenoze priverstinė fleksinė padėtis.
Rentgenologiškai priekinėje ir šoninėse projekcijose stebimi degeneraciniai pakitimai (sumažėjęs

disko aukštis, osteofitai, ankilozuojanti spondilioartrozė, 7 pav.).
346
7 pav. Šoninė (kairėje), priekinė (vidurinė), KT (dešinėje) nuotraukos. Stuburo kanalo stenozės
požymiai .
Gydymas
Daugumai pacientų simptomai išlieka stabilūs daugelį metų . Simptomus palengvinti gali
analgetikai, NVNU, antsvorio mažinimas, pratimai (įskaitant juosmeninės stuburo dalies lordozę
mažinančius pratimus) ir epiduriniai gliukokortikoidai. Operacijos etapai dažniausia apima a)
stuburo kanalo dekompresiją (laminektomija, hemilaminektomija, interlaminektomija), b) stuburo
fiksacija (transpedikulinė), 8 pav.
8 pav. Stuburo kanalo dekompresija (laminektomija). Laminektomijos metu rezekuojamos

viršutinio slankstelio apatinės ataugos ir ne daugiau 1/3 sąnarinės apatinio slankstelio ataugos.
347
Neurologinė diagnostika
Neurologinė diagnostika bendra visiems stuburo susirgimams, kurie gali sukelti stuburo kanalo
stenozę arba nervo kompresiją. Labai svarbu lokalizuoti šaknelinę simptomatiką.
1 . Ištiestos kojos kėlimo testas (Laseque simptomas, 9 pav.) turėtų būti atliekamas visiems
pacientams, kurie skundžiasi į apatines galūnes plintančiu nugaros skausmu. Šis testas sukuria
įtampą ties sėdimuoju nervu ir tempia sėdimojo nervo šakneles (L4, L5, S1, S2 ir S3).
Pacientai, kuriems atsiranda šių nervinių šaknelių dirginimas, pavyzdžiui, jas spaudžiant
tarpslankstelinio disko išvaržai, pajunta šaknelinį skausmą, kuris plinta žemiau kelio. Šis testas
esant kliniškai reikšmingoms L4–5 ar L5–S1 tarpslankstelinių diskų išvaržoms yra labai jautrus (95
proc.), tačiau nespecifinis (40 proc.) tyrimo būdas .
9 pav. Laseque testas. Gydytojas pasyviai kelia ligonio koją. Matuojamas kampas tarp ištiestos
kojos ir kušetės, kuris fiksuojamas atsiradus skausmui kojoje.
Pacientams, sergantiems stuburo kanalo stenoze, ištiestos kojos kėlimo testas paprastai yra
neigiamas.
2 . Apatinių galūnių neurologinis tyrimas apima:
a) motorikos įvertinimą,
b) kelio ir Achilo sausgyslės giliųjų sausgyslių refleksų nustatymą,
c) jutimų sutrikimo vertinimą pagal dermatomus (10 pav.).
Vertinamas jutimų sumažėjimo (hipestezija), arba padidėjimo (hiperestezija) simetriškumas.
Vertinant minėtų tyrimų simetriškumą (vertinant su sveikąja puse), pagal konkrečios šaknelės
simptomus galima lokalizuoti, kuriame segmente patologija. Tai svarbu, nes nukreipiant ligonį
kitiems vaizduojamiesiems tyrimams, jau reikia numatyti patologijos lokalizaciją.
348
10 pav. Jutimų sutrikimo vertinimas pagal šaknelių dermatomus .
Neurologinis ištyrimas gali padėti nustatyti, kurios tiksliai nervinės šaknelės yra pažeistos .
Dažniausia pažeista „kertančioji“ segmentą šaknelė (11 pav.), kuri išeina segmentu žemiau, todėl
pavyzdžiui, esant kairės pusės posterolateralinei L5–S1 tarpslankstelinio disko išvaržai, dažnai
spaudžiama kairioji S1 nervinė šaknelė („kertančioji“). Tokie pacientai skundžiasi kairės pusės
išialgija pagal S1 dermatomą. Jie gali jausti silpnumą lenkdami kairę pėdą, o lateralinėje pėdos
pusėje būna susilpnėję švelnaus lietimo ir dūrio adatėle jutimai bei susilpnėjęs ar išnykęs kairiosios
pusės Achilo sausgyslės refleksas.
11 pav. Schematiškai pavaizduota klinikinė neurologinio ištyrimo reikšmė. Esant patologijai L5-S1
segmente, įtraukiama S1 (kertančioji segmentą šaknelė, pažymėta rodykle).
349
8. Pėdos ortopedinės ligos
PĖDOS LIGOS
I pėdos piršto valgus deformacija (Hallux valgus)

Pėdos I padikaulio ir piršto deformacija, kuri dažniausiai diagnozuojama moterims (hallux reiškia
didįjį pirštą, o valgus patologinę deformaciją). 4:1 santykiu dažniau paliečia moteris.
Etiologija
Trys pirmos žemiau išvardintos priežastys dažnai yra genetinės kilmės ir tarpusavyje susijusios:
1 . Biomechaninės – sąlygojamos įgimtų vidinių pėdos struktūros priežasčių: plokščia pėda, raiščių laisvumas,
sąnarių nepaslankumas t.t.
2 . Neuroraumeninės – įgimtos ligos kaip Sharcot-Marie-Tooth, dauginė sklerozė ar cerebrinis paralyžius.
3 . Įgytos – sergant metabolinėmis artritinėmis ligomis kaip reumatoidinis artritas ar psoriatinis artritas.
4 . Traumos sukelti – pėdos kaulų lūžių nesuaugimai, sąnariniai lūžiai ir t.t.
Patogenezė
Dėl raiščių struktūrų silpnumo, padidėjusio elastiškumo, raumenų tonuso sumažėjimo skersinis
pėdos kliautas suplokštėja, I padikaulis krypsta į vidinę pėdos pusę, o prie I piršto naginės falangos
pagrindo lateralinės pusės prisitvirtinusi Extensor hallucis longus sausgyslė kreipia I pirštą į išorinę
pėdos pusę (1 pav.). Išsitempia metatarsofalanginio (MP) sąnario vidinės pusės raiščiai, piršto
valgus abductus deformacija palaipsniui didėja.
1 . Pav. Extensor hallucis longus poveikis I pirštui. (Paimtas iš

http://emedicine.medscape.com/article/1232902overview#a0104).
350
1
Klinika
Deformacijos – I piršto valgus ir (MP) sąnario srityje
Skausmas – (MP) sąnario srityje
Minkštųjų audinių uždegimas – (MP) sąnario srityje
Pablogėjusi kasdienio gyvenimo kokybė susijusi su deformacija ir skausmu dėvint avalynę. Dėl
deformacijos sudėtinga parinkti tinkamą avalynę.
Diagnostika
Svarbu įvertinti ligos priežastį, t.y. atskirti ar problemą sukėlė neurologiniai, sisteminiai artrito ar
kolageninės kraujagyslinės sistemos ligų sukelti pakitimai? Neradus šių simptomų dėmesys
perkeliamas biomechaninėms priežastims, galėjusioms sukelti deformaciją. Tuomet detaliai turi būti
ištirtos abi apatinės galūnės (nuo klubo sąnario iki pėdos pirštų), kurių net nežymūs anatominiai
pakitimai galėjo sukelti hallux valgus deformacijos atsiradimą.
Apžiūrint – matoma hallux valgus abductus I piršto defomacija. Pėdos pado odos keratozė MP
sąnarių srityje.
Palpuojant – skauda (MP) sąnario sritį. Skauda bandant ištiesinti piršto deformaciją. Esant (MP)
sąnario srities burzos uždegimui minkštieji audiniai paraudę, skausmingi, karštesni.
Rentgenologiniame tyrime – nustatomas padidėjęs I-II tarp padikaulinis kampas (norma – 5-10º) ir
padidėjęs I padikaulio – I pirštakaulio kampas (norma – 5 - 15º). 2 pav. Rentgenologinis hallux
valgus vaizdas.
2. Pav. Hallux valgus būdingas

deformacijos rentgenologinis ir
klinikinis vaizdas.
351
Gydymas
Konservatyvus gydymas – pėdų vonelės, masažas. Pėdos skliautą formuojantys batų įdėklai. I
piršto valgus deformaciją koreguojantys įtvarai ar įdėklai. Priešuždegiminiai nuskausminantys
medikamentai.
Chirurginis gydymas – išsekus konservatyvaus gydymo priemonėms:
1 . Deformacijos korekcija minkštaisiais audiniais.

2 . Deformacijos korekcija koreguojančiomis osteotomijomis.
3 . Deformacijos korekcija artrodezuojant sąnarinius paviršius.
4 . Aukščiau paminėtų operacijų grupių kombinacijos.
A B C
3 . Pav. Deformacijos korekcija koreguojančia „Z“ formos I padikaulio osteotomija. Rentgenologinis

pooperacinis (A) ir grafinis operacijos vaizdas (B), (C). (Paimta iš
http://webservices.sitebuilder.customerstreet.com/rapidsite/xstandard/document_library/docs/f/fo/footsurgery.gb.com/P5%20hallux%
20valgus.pdf .)
Prognozė
Po deformacijos korekcinės operacijos pacientui patariama vaikščioti neapkraunant pėdos vidinę

pusę. Osteotomuoti arba artrodezuoti paviršiai suauga apytiksliai per 2-3 mėnesius. Po to taikomas
atstatomasis gydymas.
352
Arklio pėda (pes equinus)
Tai išgaubtos pėdos deformacija, kuri neišsilygina net pilnai apkrovus. Pėdos skliautas išgaubtas, o
pirštai užsirietę į viršų (4 pav.)
A B
4. Pav. Rentgenologinis (A) ir klinikinis (B) pes equinus vaizdas.
Etiologija
Dažniausios priežastys – neuroraumeninės ligos (polineuritas, poliomileitas, raumenų distrofija,

Sharcot-Marie-Tooth liga, spinalinis disrafizmas, cerebrinis paralyžius ir stuburo smegenų navikai).
Deformaciją gali sukelti lūžių (nesuaugimas, netaisyklingas suaugimas) ar nudegimų (nudegiminiai

randai) pasekmės.
Patogenezė
Manoma, kad deformacija atsiranda dėl neuroraumeninių ligų sukelto atskirų raumenų grupių
disbalanso. Pavyzdžiui Sharcot-Marie-Tooth ligos atveju raumenys agonistai – m.tibialis anterior ir
m.peroneus raumenys yra silpnesni, o antagonistai raumenys – m.tibialis posterior ir m.peroneus
longus yra stipresni ir savo poveikiu sąlygoja išgaubiančią pėdos deformaciją.
Klinika
Netaisyklinga pėdos apkrova sukelia atraminių pėdos taškų audinių perkrovos simptomus:
skausmas, nuovargis, lokali perkrautų pado sričių odos keratozė, jos išopėjimas.
Diagnostika
Apžiūros metu įvertinama svyruojanti eisena . Išgaubta ir nežymi varus pėdos

deformacija.Pastebimi į viršų užsirietę pėdos pirštai. Taip pat galime pastebėti avalynės išorinės
pusės susidėvėjimą.
Apčiuopos metu jausime perkrautų pado odos sričių keratozę, galimus jos išopėjimus. Skausmingus
lateralinės pėdos pusės ir MP sąnarių eilės taškus.
353
Rentgenologiniame dviejų krypčių tyrime išmatuojamas padikaulių ir šokikaulio kampas. A)
norma, B) patologija.
5. Pav. A) Normalus padikaulių-šokikaulio kampas, B) pakitęs padikaulių-šokikaulio kampas.
Gydymas
Konservatyvaus gydymo galimybės ribotos ir tik simptominės. Skiriami įsitempusių raumenų

atpalaidavimo ir silpnų raumenų tonuso didinimo pratimai. Gali būti naudojami specialūs, eiseną ir
pėdos apkrovą palengvinantys ortopediniai įtvarai.
Chirurginio gydymo tikslas – suformuoti fiziologinį atraminį pado paviršių ir pašalinti

deformacijos sukeltus simptomus. Šiuo atveju deformaciją koreguojančios operacijos yra
skirstomos į :
1 . minkštųjų audinių (plantarinės fascijos atpalaidavimas – tenolizė, tiesiamųjų

raumenų sausgyslių transpozicija, peroneus longus į peroneus brevis tenodezė) (6
pav.).
6 . Pav. Sausgyslių perkėlimas ir piršto tarpfalanginio sąnario artrodezė
2 . kaulų ir sąnarių deformacijų korekcines operacijas (pėdos vidurinės dalies kaulų

osteotomija, padikaulių korekcinės osteotomijos, kulnakaulio osteotomija,
artrodezės ir t.t.) (7 pav.).
5
354
7 . Pav. Grafinis šokikaulio-kulnakaulio-laivinio kaulų koreguojančios artrodezės
vaizdas.
Prognozė
Pacientui turi būti paaiškinta, kad deformacijos gydyme gali būti reikalingos kelerios
koreguojančios operacijos. Gydymas ilgalaikis ir reikalaujnatis pacvineto bei gydytojo kantrybės.
Plokščia pėda (pes plano valgus)

Pėdos deformacija, kurios metu sumažėja vidinis pėdos skliautas (9. pav.). Apie 20% suaugusiųjų
turi besimptominę vienokio ar kitokio laipsnio plokščiapėdystę.
Pav.8. Plokščia pėda
Etiologija Plokščia pėda susiformuoja išlaisvėjus pėdos sąnarius fiksuojantiems raiščiams ir

susilpnėjus raumenų tonusui, atsakingam už pėdos formos palaikymą. Plokščiapėdystę gali sąlygoti:
pėdos sąnarių artrozė, reumatoidinis artritas; traumos (raiščių plyšimai, kaulų
lūžiai); neuroraumeninės ligos (diabeto sukeltos, cerebrinis paralyžius,
polineuropatija).
6
355
Patogenezė . Pėdos skliautas suplokštėja dėl pėdos skliautą formuojančių ir palaikančių struktūrų
pakenkimo.
Klinika Deformacijai būdingas vaizdas:
Pėdos skliautas praradęs įprastą fiziologinį išgaubtumą.
Pacientui stovint vidurinė vidinė pėdos dalis liečia pagrindą.
Netaisyklinga valgus pėdos apkrova sukelia atraminių pėdos taškų audinių perkrovos
simptomus: skausmas, nuovargis.
Diagnostika
Apklausiant gali išryškėti traumos anamnezė, vystymosi sutrikimai arba neuroraumeninės ligos.
Apžiūros metu pastebima plokščios pėdos deformacija.
Apčiuopos metu galima įvertinti ar deformacija paslanki ar fiksuota.
Radiologinio tyrimo pagalba nustatoma pėdos kaulų deformacija.
Gydymas (suaugusiems)
Konservatyvus – daugeliu atveju nereikalingas. Esant skausmui patariami ortopediniai įdėklai ar

speciali avalynė. Skausmo malšinimui skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai,
fizioprocedūros. Skiriami raumenų tonusą gerinantys pratimai.
Chirurginio gydymo tikslas – suformuoti fiziologinį atraminį pado paviršių ir pašalinti arba
sumažinti deformacijos sukeltus simptomus. Šiuo atveju deformaciją koreguojančios operacijos yra
skirstomos į:
1 . minkštųjų audinių (raiščių ir sausgyslių rekonstrukcija) operacijas.
2 . kaulų ir sąnarių deformacijų korekcines operacijas (pėdos kaulų osteotomija, padikaulių

korekcinės osteotomijos, kulnakaulio osteotomija, artrodezės ir t.t.) (9 pav. Kulnakaulio
koreguojanti osteotomija ir sintezė).
356
9. Pav. Koreguojanti kulnakaulio osteotomija bei osteotomuotų fragmentų sintezė Kirschner
viela ir spongioziniu sraigtu.
Prognozė. Didesnio laipsnio ar progresuojančioms deformacijoms daromos kartotinės chirurginės

korekcinės intervencijos.
Reumatinė pėda
Reumatinio artrito sukeltas pėdos sąnarių ir jungiamojo audinio uždegimas, skausmas ir
deformacijos.
Etiologija
RA sukeltas uždegiminis procesas sąnariuose.
Patogenezė
RA uždegiminis procesas suardo kremzlinį ir kaulinį sąnarių paviršių, pakenkia jungiamąjį audinį.
Manifestuojant procesui vystosi antrinė plokščiapadystė, halux valgus ir plaktukinė pirštų
deformacijos (10. pav. Reumato ligos sukeltos pėdos deformacijos. a) vaizdas iš viršaus ir b)
vaizdas iš pado pusės).
357
a b
10. Pav. Reumatinės pėdos deformacijos vaizdas
Klinika
Skausmas
Deformacijos (plokščia pėda, halux valgus, plaktukinė deformacija, pėdos pronacija (11 pav.)
11. Pav. (a) rentgenologinis reumatinės pėdos vaizdas ir (b) klinikinis vaizdas.
Diagnostika
Skundai – skausmas, deformacijos, sutrikusi atraminė kojos funkcija, sunku parinkti avalynę.
Apžiūros metu matomos halux valgus, plaktukinės pirštų ir plokščios pėdos deformacijos.
Čiuopiant lokalus skausmingumas sąnariuose, riboti ir skausmingi pirštų ir pėdos judesiai.
358
Radiologiniam tyrime – sąnarinių paviršių destrukcija, uzuros, deformacijos.
Gydymas
Konservatyvus gydymas:
nesteroidiniais priešuždegiminiais ir hormoniniais vaistais
pėdos ir pirštų įtvarai
avalynės geliniai įklotai Chirurginis
gydymas:
Halux valgus ir plaktukinės pirštų deformacijos chirurginė korekcija
Pav.: 12. Pooperacinis reumatinės pėdos chirurginės korekcijos vaizdas – I metatarsofalanginio

sąnario artrodezė ir plaktukinės“ pirštų deformacijos korekcija osteotomuojant bei sintezuojant
padikaulių distalines dalis.
Prognozė
RA palaipsniui progresuojanti lėtinė liga sukelianti antrines deformacijas, kurioms reikalingos

periodinės chirurginės korekcinės operacijos.
10
359

Traumatologija 2015 05 21 Visas PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Traumatologija 2015 05 21 Visas PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Manvilius Kocius

1. Bendroji dalis Manvilius Kocius

1.1 Mechaninơs kaulo savybơs.

Kaulai yra sudơtinơ judơjimo-atramos aparato (Apparatus locomotorius) dalis,

Kaulas yra viskoelastinơ medžiaga, todơl jam bǌdingos šiǐ medžiagǐ

Veikiant lenkimo jơgoms gali Ƴvykti:

1.2. Kaulo lǌžis ir jo gijimo fiziologija

1.2.1 Kaulo lǌžis.

1.2.2. Kaulo lǌžio gijimo fiziologija.

Lǌžusio kaulo sugijimą suprantame kaip jo fragmentǐ vientisumo ir funkcijos atstatymą.

1.2.3. Kaulo konsolidacijos diagnostika.

Lentelơ Nr. 1. Subrendusio skeleto kaulǐ lǌžiǐ vidutinis konsolidacijos laikas

1.3. Lǌžiǐ klasifikacija

Pav. Nr. 5. AO klasifikacijos anatominơs lǌžio lokalizacijos schema

Pav. Nr.7. Lǌžio morfologijos schema (pagal AO klasifikaciją)

Pav. Nr. 8. Diafizơs lǌžiǐ skirstymas pagal morfologiją (AO).

1.4.1. Kaulǐ lǌžiǐ gydymo tikslai.

1.4.2. Gydymo metodai ir jǐ Ƴvertinimas.

Kaulǐ lǌžiǐ gydymo metodai

1.4.3. Konservatyvus kaulǐ lǌžiǐ gydymo metodas

Tai pagrindiniai L.Biolerio ir jo amžininkǐ suformuluoti konservatyvaus lǌžiǐ gydymo principai,

Lǌžio konservatyvaus stabilizavimo techninơs galimybơs Lietuvoje pastaraisiais

Naudojant ƳmobilizacinƳ metodą bǌtina laikytis tam tikrǐ taisykliǐ:

Ʋmobilizacinio kaulǐ lǌžiǐ gydymo bǌdo trǌkumai ir galimos komplikacijos:

Tempimo jơga neutralizuoja lǌžgalius dislokuojanþias jơgas, dažniausiai raumenǐ veikimą, o

Indikacijos ir kontraindikacijos operaciniam lǌžiǐ gydymui.

Operacinis kaulǐ lǌžiǐ gydymas gali bǌti:

Kiršnerio virbalai suaugusiǐ traumatologijoje kaip savarankiška fiksacijos priemonơ pastaruoju

Lanksti viela chirurginio lǌžiǐ gydymo eros pradžioje (ketvirtas-penktas-šeštas praơjusio

Sraigtai pagal sriegio pobǌdƳ skirstomi Ƴ kortikalinius ir spongiozinius. Pavadinimas nurodo

DCP naudojamos su 4,5 mm arba 3,5mm diametro kortikaliniais sraigtais.

Pav. Nr. 17. Tradicinis kortikalinis ir užsirakinantis sraigtai ir jǐ santykis su plokštele

Pav. Nr.19. Rakinami sraigtai ir jǐ santykis su plokštele

Intramedulinơs vinys gali bǌti paprastos ir užrakinamos. Pirmieji bandymai fiksuoti

Vơliau buvo pasiǌlytos intramedulinơs vinys su skersiniu tvirtinimu (angl. -Interloocking

Pagrindiniai išorinơs fiksacijos privalumai:

Pagrindiniai išorinơs fiksacijos trǌkumai:

Vietinơs komplikacijos skirstomos Ƴ:

Vietinơs lǌžiǐ komplikacijos

ǋmios Poǌmios Vơlyvos

Lokalus vidaus organǐ Minkštǐjǐ audiniǐ trofikos Vơlyvas suaugimas

Dažniausi nervǐ sužalojimai

Peties dislokacija N. axillaris

Pirmo šonkaulio lǌžis A. subclavia

25.8 pav. Netaisyklingas suaugimas.

Aseptinơ (avaskulinơ) nekrozơ

Miogeninơs sąnariǐ kontraktǌros

Nervǐ suspaudimo sindromai

Klasifikacija Seniausia klasifikavimo sistema paremta anatominiu kaulo pažeidimo aukšþiu –

a – žastikaulio diafizơ, b – mažasis gumburơlis, c – žastikaulio galva, d – didysis gumburơlis

AO klasifikacijoje akcentuojamas sąnarinio fragmento kraujotakos sutrikdymas. Šioje

 Magistraliniǐ kraujagysliǐ (a. axillaris) sužalojimas – patikrinti a. radialis pulsaciją

Indikacijos konservatyviam gydymui

1. Dažniausiai imobilizacija Ƴtvaru tĊsiama nuo 4 iki 6 sav.

Standartinis Desault Ƴtvaras

Caldwell „kabantis“ gipso Ƴtvaras chirurginio kaklo lǌžiams gydyti,

B. Ʋkaltinis chirurginio kaklo lǌžis. Nežymi „valgus“ deformacija

3. Analgetikai, šaltis, riešo ir plaštakos mankšta

Konservatyvaus gydymo komplikacijos

Renkantis gydymo metodą bǌtina atsižvelgti Ƴ paciento amžiǐ ir jo lǌkesþius, aktyvumo ir

Operacinio gydymo bǌdai:

3. Peties sąnario endoprotezavimas

Osteosintezơ T formos plokštele ir sraigtais (A tipo lǌžis)

Magistraliniǐ kraujagysliǐ (a. axillaris) sužalojimas – patikrinti a. radialis pulsaciją

*)Jeigu po aukšþiau minơtǐ operacijǐ sąnarys išlieka nestabilus, bǌtina prisiǌti