gydymas. Parengė Justina Tamošaitytė Vokų anatomija Vokai tai pusmėnulio formos paslankios odos ir gleivinės klostės, saugančios akies obuolį. Vokai yra du: viršūtinis ir apatinis. Tarpas tarp vokų vadinamas vokų plyšiu.
Medialiniame vokų plyšio gale yra ašarų ežeras,
jo dugne – rausvas kalnelis, su riebalinėmis liaukutėmis ir gyvaplaukiais. Šalia kalnelio yra pusmėnulio formos junginės klostė, tai – trečiojo voko rudimentas. Apatinio ir viršutinio vokų medialiniame kampe yra mažas iškilimas, kurio viršūnėje matyti ašarų akutė. Vokų padėties anomalijos • Įvirtimas • Išvirtimas • Vokų nusileidimas (ptosis) (įgimta/ įgyta) Voko krašto uždegimai (blepharitis) • Pleiskaninis • Opinis • Kampinis Vokų liaukų uždegimai • Šaltasis miežis - židininis voko uždegimas, dėl Meibomo liaukų obstrukcijos (neinfekcinis) • Išorinis miežis – blakstienos folikulo, susijusio su Zeiss ir Moll liaukomis infekcinis stafilokokinis uždegimas. • Vidinis miežis – Meibomo liaukos infekcinis stafilokokinis uždegimas Meibomo liaukos • 25-40 šių liaukų išsidėsčiusios viršutinio voko dalyje ir 20-30 apatiniam. • Funkcija – aliejaus sekrecija akies paviršiui. Aliejus neleidžia ašaroms taip greit išgaruoti. Zeiss ir Moll liaukos • Zeiss yra riebalinės liaukos, o Moll apokrininės liaukos išsidėsčiusios šalia plauko folikulo Bazalioma • Dažniausiai sutinkamas piktybinis vokų auglys, dažniau apatinio voko medialinėje dalyje. Gali peraugti į gretimus audinius, nemetastazuoja. Dažniausiai senyvo amžiaus žmonėm. Vaizdas tipiškas. Voko melanoma • 1% piktybinių vokų auglių, labai retos, ląstelės gali būti aptinkamos dermyje ir epidermyje. Metastazuoja per limfinę sistemą ir kraują. Junginės anatomija • Tai plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė. Junginė iškloja vidinį abiejų vokų paviršių ir akį iki ragenos. • Junginėje yra ašarų liaukučių. • Normali junginė yra rožinė, skaidri, lygi, plona. Joje matomos kraujagyslės išsidėsčiusios vertikaliai. • Funkcija – gamina gleives ir ašaras, taip padeda sutepti akį. Prisideda prie apsauginės funkcijos. Junginės patologijos • Junginės uždegimas: • Vietinė arba difuzinė hiperemija • Junginės paburkimas (chemozė) • Išskyros junginės meišelyje. • Papilos ir folikulai (iškilimai junginėje, kurie atsiranda virš išsiplėtusios kraujagyslės arba susiformuoja iš limfinių mazgelių) • Junginės navikai (dermoidas, hemangioma, apgamas,cistos) • Konjuktyvitai • Infekciniai (virusiniai, bakteriniai) • Neinfekciniai (alerginiai, toksiniai/reakcija į medikamentus) Ašarų aparato anatomija, ligos, tyrimo būdai, gydymas. Ašarų aparatas • Sekrecinė dalis: • ašarų liauka ir pagalbinės ašarų liaukutės junginėje. • Ašaras surenkamoji dalis: • ašarinės akutės, puncta lacrimation • ašarų kanaliukai, canaliculis lacrimales • ašarinis maišelis, saccus lacrimalis • ašarinis latakas, duetus nasolacrimalis (atsiveria po apatine nosies kriaukle) • Ašarų liauka gamina skaidrų bespalvį, sūraus skonio skystį – ašaras, kurios latakėliais nuteka iš ašarų liaukos. Latakėliai atsiveria junginės virš.skliauto išorin.krašte. • Mirksint vokams į kanaliukus įsiurbiamos ašaros. Per dieną pasigaina 1- 1,5ml ašarų. Žmogui miegant jos nesigamina. Ašarose yra 97,8% vandens, 0,85% druskų, gamaglobulino, enzimo lizocimo. Jos yra šarminės reakcijos, pasižymi baktericidinėmis ir bakteriostatinėmis savybėmis. Tyrimo būdai: • Širmerio mėginys (patikrinti ašarų sekreciją) • Spalvinis kanaliukų mėginys • Zondavimas • Rentgenografija su kontrastu Ašarų aparato patologijos: • Įgimtos patologijos (liauka gali būti nepakankamai išsivysčiusi arba nudribusi) • Uždegimai (dažniau jauniems) • Sužeidimai, sumušimai, nudegimai • Sjogreno sindromas • Augliai (angioma, adenoma, limfangioma, retai sarkoma ar karcinoma) Nutekamosios dalies patologijos • Ašarinės akutės atvirtimas • Nesusiformavus ašarinė akutė • Ašarinės akutės susiaurėjimas • Ašarų kanalėlio susiaurėjimas • Ištekamojo ašarinio latako susiaurėjimas • Ašarų kanalėlio uždegimas • Ašarų maišelio uždegimas • Atsivėrimo angos užsikimšimas želatinine plėve • Navikai (papiloma, melanoma, retai karcinoma, sarkoma) Ačiū už dėmesį.