13 variantas

Stuburo biomechanika
Stuburui būdingos 4 judesių rūšys:

 Sagitalinėje plokštumoje apie skersinę ašį – lenkimas, flexio, s. anteflexio, ir tiesimas, extensio, s.
retroflexio. Lenkimo metu ryškėja kifozė ir mažėja lordozės, tačiau lordozė niekada neišsilygina.
Judesiai ryškiausi kaklinėje ir juosmeninėje srityse. Šiose srityse didžiausia apkrova tenka
tarpslanksteliniams diskams. Tiesimo metu nyksta kifozė ir ryškėja lordozės. Bendra amplitutė apie
skersinę ašį 170-250°.
 Frontalinėje plokštumoje apie sagitalinę ašį vyksta šoninis lenkimas, flexio lateralis, s. lateroflexio.
Galimas visose stuburo srityse. Didžiausia amplitudė juosmeninės dalies. Visa judesio amplitudė
siekia 165°.
 Horizontalioje ašyje apie vertikalinę ašį vyksta sukimas, rotatio, s. torsio et retorsio. Daugiausiai
galimas krūtininėje ir kaklinėse srityse, labai ribotai juosmeninėje. Bendra amplitudė apie 120°.
 Spyruokliavimas – stuburo aukščio svyravimas, galimas dėl jo lankstumo ir linkių, kai jie sustiprėja
arba išsilygina. Ši savybė saugo kūną, ypač galvą, nuo sukrėtimų einant, bėgiojant, šokinėjant.

Stuburo jungčių funkcijos:

 Tarpslanksteliniai diskai veikia kaip amortizatoriai lenkiant, tiesiant, lenkiant į šoną

 Priekinis išilginis raištis riboja tiesimą
 Užpakalinis išilginis raištis riboja lenkimą
 Slankstelių sąnariai leidžia atlikti nedidelės apimties judesius: kaklo – šoninį, priekinį, ir užpakalinį
lenkimą ir ribotą sukimą, krūtinės – daugiausia sukimą ir ribotą lenkimą ir tiesimą, juosmens –
daugiausia lenkimą ir tiesimą bei šoninį lenkimą. Didelė judesių amplitudė gaunama sudėjus visų
jungčių judesius, nes visada juda keli slanksteliai.

M. pectoralis major et minor, m. quadratus lumborum

Raumuo Pradžia Pabaiga Funkcija Inervacija Vaskuliarizacija
m. Raktikaulinė dalis, pars Žastikaulio Lenkia, nn. a. thoraco-
pectoralis clavicularis – medialinė didžiojo pritraukia ir pectorales acromialis, aa.
major raktikaulio pusė. gumburėlio suka į vidų mediales et intercostales
Krūtinkaulio ir skiauterė, žastikaulį; laterales iš posteriores, rr.
šonkaulinė dalis, pars crista nuleidžia plexus intercostales
sternocostalis – priekinis tuberculi pakeltą ranką. brachialis anteriores iš a.
krūtinkaulio paviršius, II- majoris Fiksavus ranką, thoracica
VI šonkaulių kremzlės. humeri kelia šonkaulius. interna, a.
Pilvinė dalis, pars thoracica
abdominalis – m. rectus lateralis.
abdominis makštis.
m. II-V šonkauliai Mentės Traukia mentę į n. pectoralis a. thoraco-
pectoralis snapinė priekį ir žemyn; medialis iš acromialis, rr.
minor atauga, nuleidžia petį. plexus intercostales
processus Fiksavus mentę brachialis anteriores iš a.
coracoideu kelia šonkaulius. thoracica
s scapulae interna
m. Klubinis juosmens XII šon- Abiejų pusių – T12, L1-3 a. subcostalis,
quadratu raištis, ligamentum kaulis, I-IV lenkia juosmenį ventralinės aa. lumbales, a.
s iliolumbale, klubakaulio juosmens (į priekį), šakos iliolumbalis
 lumboru skiauterė, crista iliaca slankstelių stabilizuoja XII
m skersinės šonkaulį. Vienos
ataugos pusės lenkia į
šoną
Neporinės gerklų kremzlės
1. Žiedinė kremzlė, cartilago cricoidea – žiedo pavidalo neporinė kremzlė, sudaranti gerklų pamatą.
Žiedo siauresnė priekinė dalis vadinama lanku, arcus, kuris yra 5-7 mm aukščio. Jį galima čiuopti po
oda tarp gerklų iškyšulio ir krūtinkaulio jungo įlankos. Aukštesnė (2-3 cm aukščio) keturkampė
užpakalinė dalis vadinama plokštele, lamina. Apatinis kremzlės kraštas horizontalus, nuo jo leidžiasi
žiedinis gerklės raištis, lig. cricotracheale, jungiantis su pirma gerklės kremzle. Plokštelės viršutinio
krašto šonuose yra 2 skridininiai sąnariniai paviršiai facies articularis thyroidea, sudaryti sąnarius su
skydinės kremzlės apatiniais ragais. Medialiau yra 2 vedeginiai sąnariniai paviršiai, facies articularis
arytenoidea, jais kremzlė sudaro sąnarius su vedeginėmis kremzlėmis. Plokštelės užpakalinio
paviršiaus viduriu eina vertikali ketera, skirianti įdubimus (juose prasideda raumenys). Nuo išorinio
kremzlės paviršiaus prasideda gerklų raumenys ir raiščiai, kai kurie stemplės ir ryklės raumenys.
Vidinį paviršių dengia gleivinė.
2. Skydinė kremzlė, cartilago thyroidea. Susideda iš dviejų simetriškų keturkampių plokštelių, lamina
dextra et sinistra, kurios suaugusios į priekį nukreiptu kampu. Vyrų kampas statesnis, apie 90°,
moterų apie 120°. Skirtumas susidaro lytinio brendimo metu. Skydinės kremzlės plokštelių
susijungimo viršuje po oda galima apčiuopti viršutinę skydinę įlanką, incisura thyroidea superior.
Žemiau jos yra į priekį atsikišęs gerklų kyšulys, prominentia larungea. Abiejų plokštelių užpakaliniai
kraštai storesni. Jie pereina į viršutinius ir apatinius ragus, cornu superius et cornu inferius.

Duodenum, dvylikapirštė žarna

Pradinė plonosios žarnos dalis, 25-30 cm ilgio, 4-6 cm pločio. Į ją atsiveria tulžies ir kasos latakai. Viršutinis
galas jungiasi su skrandžio prievarčiu, apatinis pereina į tuščiąją žarną. Žarna sudaro gulsčios U raidės
formą. Savo linkiu iš trijų pusių supa kasos galvą. Skirstoma į tris dalis, trečioji – į dar dvi.

1. Viršutinė dalis, pars superior – trumpiausia, 4-5 cm ilgio. Plačiausia, dar vadinama platmeniu:
bulbus duodeni. Eina horizontaliai į dešinę ir atgal nuo tulžies pūslės kaklo.
2. Nusileidžiančioji dalis, pars descendens – eina nuo tulžies pūslės kaklo žemyn link kasos galvos
apatinės dalies. Viršutinės dalies perėjimas į nusileidžiančią gali sudaryti ryškų viršutinį
dvylikapirštės žarnos linkį, flexura superior duodeni, kurio išgaubimas labiau nukrypęs atgal.
Baigdamasi nusileidžiančioji dalis sudaro apatinį kasos linkį, flexura duodeni inferior, ir pereina į
trečią dalį.
3. Apatinė dalis, pars inferior
a. Pradinė jos dalis horizontaliai iš dešinės pusės kerta stuburą (pars horizontalis). Apie 6 cm
ilgio. Siekia viršutines pasaito kraujagysles.
b. Antroji jos dalis, pars ascendens, ji kyla į viršų, yra panašaus ilgio, nuo viršutinių pasaito
kraujagyslių eina iki flexura duodenojejunalis. Čia L2 slankstelio lygyje pereina į tuščiąją
žarną.
Lig. suspensorium duodeni susidaro iš lygiojo raumens skaidulų, kuris prasideda nuo diafragmos kairiosios
kojytės, ties viršutinių pasaito arterijų pradžia. Flexura duodenojejunalis krašte raumuo pereina į žarnos
sienos išilginį ir žiedinį raumenis. Šis raištis sutvirtina žarnos linkį.

Skeletotopija: gulint viršutinė dalis prasideda dešinėje pusėje ties L1. Jei skrandis pilnas, eina sagitaliai atgal.
Jei tuščias, viršutinė dalis eina skersai iš dešinės į kairę. Nusileidžiančioji dalis yra stuburo dešinėje ties L2,
apatinis linkis ties L3. Tame aukštyje ir kerta stuburą iš dešinės į kairę. Kylančiosios dalies flexura
duodenojejunalis yra L2 aukštyje. Kvepiant šiek tiek nusileidžia, iškvepiant pakyla aukštyn. Stovinčio
žmogaus visi minėti lygiai 1-2 slanksteliais žemiau.

Padėtis pilvaplėvės atžvilgiu: viršutinė dalis – intraperitoninė padėtis. Kitos dalys – ekstraperitoninėje
padėtyje. Viršutinę dalį dengia kepeninis dvylikapirštės žarnos raištis, lig. hepatoduodenale – mažosios
taukinės dalis. Šios dalies apačioje prieina ir nedidelė dalis didžiosios taukinės. Kitas dalis pilvaplėvė dengia
tik iš priekio.

Viscerotopija: visas žarnos linkis iš dešinės apsupa kasos galvą. Viršutinė dalis liečia kepenų kvadratinės
skilties viršutinį paviršių, čia susidaro įspaudas, impressio duodenalis. Liečia tulžies pūslės kaklą.
Užpakalinėje pusėje yra dariniai, apsupti lig. hepatoduodenale: bendrasis tulžies latakas, savoji kepenų
arterija, vartų vena. Nusileidžiančioji dalis priekiniu paviršiumi liečia kepenų dešiniąją skiltį ir tulžies pūslę,
apačioje – skersinę gaubtinę žarną. Užpakalinis paviršius liečia dalį dešiniojo antinksčio apatinės dalies,
dešiniojo inksto vartus ir geldelę, dešiniąją inksto veną, dešiniojo šlapimtakio pradžią.

Nusileidžiančioji dalis priekiniu paviršiumi viršuje liečia kepenų dešiniąją skiltį ir tulžies pūslę, apačioje –
skersinę gaubtinę žarną. Vagoje tarp nusileidžiančios dalies ir kasos galvos užpakalinėje pusėje yra tulžies
latakas, ductus choledochus. Jis ties viduriu įeina į nusileidžiančiąją dalį. Priekinėje pusėje tarp kasos ir
žarnos – a. pancreaticoduodenalis superior.

Apatinės dalies priekinį paviršių kerta a. et v. mesenterica superior, išeinančios iš po kasos. Jos dalija apatinę
dalį į horizontaliąją ir kylančią dalis. Vena dešinėje, arterija kairėje. Dažniausiai priekinį paviršių kerta
mesenterium. Priekinis apatinis paviršius liečia plonosios žarnos kilpą ir/arba skersinę gaubtinę žarną.
Užpakalinis paviršius liečia v. cava inferior, aorta abdominalis, m. iliopsoas sinister.

Gleivinė: būdingos žiedinės raukšlės (plicae circulares) ir daug gaurelių (villi intestinales). Bendrasis tulžies
latakas nusileidžiančios dalies vidurinės ir užpakalinės sienų riboje sudaro išilginę raukšlę, plica
longitudinalis duodeni. 10-12 cm nuo prievarčio jis atsiveria 5*5 mm didžiuoju speneliu, papilla duodeni
minor, į jį atsiveria bendrasis tulžies latakas ir kasos latakas. Šiek tiek aukščiau ir į priekį yra priedinis
spenelis, papilla duodeni minor, į kurį atsiveria kasos priedinis latakas. Dvylikapirštei žarnai būdingos
išskirtinės serozinės-mukozinės liaukos, glandulae duodenales, kurios išsidėsto proksimalinėje dalyje iki
spenelio. Gamina virškinimo fermentus. Jos yra pogleivyje ir raumeninio dangalo išorėje.

Siena:

1. Gleivinė. Sudaro žiedines raukšles ir gaurelius.

2. Raumeninis dangalas. Išorinis išilginis, vidinis žiedinis
3. Serozinis dangalas arba adventicija

Inervacija. Simpatinė – iš T9-12 nugaros smegenų segmentų šoninių ragų ateina skaidulos į simpatinį
kamieną iš ganglia coeliaca ir ganglion mesentericum superius. Parasimpatinė per n. vagus.

Vaskuliarizacija. Arterijos: truncus coeliacus – a. gastroduodenalis (a. pancreaticoduodenalis superior ir a.

supraduodenalis); a. mesenterica superior – a. pancreaticoduodenalis inferior. Venos: v. mesenterica
superior, v. lienalis.

Kiaušidės sandaros bendrybės ir topografija

Kiaušidė – porinis organas, dvi migdolo pavidalo liaukos, gaminančios moteriškas lytines ląsteles,
išskiriančios lytinius hormonus (estrogenai, progesteronas ir kt.) Iš apvaisinto kiaušinėlio vystosi nauja
gyvybė. Progesteronas veikia gimdos gleivinę, palaiko nėštumą. Estrogenai skatina antrinių lytinių požymių
atsiradimą, neleidžia jiems nykti.

Kiaušidė yra 3-4 cm ilgio, apie 1,5 cm storio, sveria 10-15 g (priklauso nuo ciklo fazės). Po menopauzės
nyksta, senatvėje sveria apie 7 g. Nesubrendusi kiaušidė pilkšva, lygi. Vaisingu laikotarpiu paviršius nelygus,
grublėtas, o senatvėje susiraukšlėjęs ir randuotas. Naujagimės kiaušidės santykinai didelės (pusė normalaus
dydžio) dėl iš motinos gaunamų hormonų. Apie 3 metų nusileidžia į dubenį, iki brendimo auga nedaug. Apie
8-10 metus kiaušidės pradeda sparčiai bręsti, pradeda gaminti vis daugiau hormonų.

Kiaušidė yra mažajame dubenyje beveik sagitalinėje plokštumoje. Negimdžiusios moters beveik
horizontali, gimdžiusios beveik vertikali. Pati kiaušidė šiek tiek įstriža: apatinis kraštas krypsta žemyn ir į
vidų, viršutinis į viršų ir į išorę. Šoninis paviršius, facies lateralis, prigludęs prie mažojo dubens šoninės
sienos. Vidinis paviršius, facies medialis, atsikreipęs į kitus dubens organus. Vienas galas atsisukęs į
gimdą, tai gimdinis galas, extremitas uterina, kitas į kiaušintakį – kiaušintakinis galas, extremitas tubaria.
Kiaušidę iš visų pusių dengia pilvaplėvė, kuri sudaro pasaitus ir raiščius ir laiko ją pakabintą. Pagal viršutinį
pasaitinį kraštą ateina nervai ir kraujagyslės, susidaro kiaušidės vartai – hylum ovarii. Apatinis kraštas
vaisvas, margo liber. Jo nedengia pilvaplėvė.

 Mesovarium, kiaušidės pasaitas – jungiasi prie plačiojo gimdos raiščio, lig. latum uteri.
 Lig. ovarii proprium, savasis kiaušidės raištis – eina nuo kiaušidės gimdinio galo iki gimdos kampo
tarp dugno ir kiaušintakio.
 Lig. suspensorium ovarii, pakabinamasis kiaušidės raištis – pilvaplėvės darinys. Per jį ateina
kraujagyslės ir nervai.
4 – vidinis paviršius. 5 – šoninis paviršius. 6 - laisvasis kraštas. 7 – pasaitinis kraštas. 8 – kiaušintakinis galas.
9 – gimdinis galas. 19 – savasis kiaušidės raištis. 20 – pakabinamasis kiaušidės raištis. 214.14 – kiaušintakio
pasaitas.

Po pilvaplėve kiaušidę dengia balzganasis dangalas, tunica albuginea. Kai kurios šio dangalo skaidulos su
kraujagyslėmis ir nervais nutįsta į vidų ir sudaro organo stromą.

Išorinė pjūvio dalis – žievė, cortex ovarii. Vidinė dalis – šerdis, medulla ovarii. Šerdyje gausu kraujagyslių ir
nervų, ten gaminami hormonai. Žievės parenchimoje bręsta folikulai.

Krūtininės aortos anastomozės

Krūtininės aortos ir kitų krūtinės srities kraujagyslių jungtys:

1. Užpakalinės tarpšonkaulinės arterijos, aa. intercostales posteriores, jungiasi su priekinėmis

tarpšonkaulinėmis arterijomis, aa. intercostales anteriores, iš vidinės krūtinės arterijos, a. thoracica
interna, kuri yra paraktinės arterijos, a. subclavia, pirmosios dalies šaka.
2. Vidinės krūtinės arterijos, a. thoracica interna, galinė šaka – viršutinė pakrūtinio arterija, a. epigastrica superior, jungiasi su apatine
pakrūtinio arterija, a. epigastrica inferior, iš išorinės klubo arterijos, a. iliaca externa. (Čia jungiasi subclavia-femoralis baseinai), o ne
aorta abdominalis)
3. Užpakalinės tarpšonkaulinės arterijos, aa. intercostales posteriores (trečioji pora), jungiasi su
šonkaulinio kaklo kamieno, tr. costocervicalis, pirmųjų dviejų tarpšonkaulinių tarpų aukštutine
tarpšonkauline arterija, a. intercostalis suprema.
4. Užpakalinės tarpšonkaulinės arterijos, aa. intercostales posteriores, jungiasi su skersine kaklo
arterija, a. transversa colli (a.dorsalis scapulae), kuri turi jungčių su antmentine arterija, a.
suprascapularis (tai – skydinio kaklo kamieno, tr. thyrocervicalis, šaka, išeinanti iš paraktinės
arterijos, a. subclavia) ir su apsukine mentės arterija, a. circumflexa scapulae, iš pomentinės
arterijos, a. subscapularis, kuri yra pažastinės arterijos, a. axillaris, šaka.

Krūtininės aortos anastomozės:

5. Diafragmos arterijos, a. phrenica dextra et sinistra, jungiasi su kitomis diafragmos arterijomis: a.

musculophrenica, a. pericardiacophrenica.
6. Stemplės šakos, rr. oesophagiales, jungiasi su a. thyroidea inferior, a. gastrica sinistra.

Pastarųjų jungčių kraujotaka ypač suintensyvėja pagrindinų, magistralinių kraujagyslių patologijos atveju
(dėl aterosklerozės, trombų, embolų, suspaudimo ir kt.).