9 variantas

1. Pirmasis šonkaulis, costa prima

* Caput costae
* Collum costae
* Tuberculum costae
* Sulcus arteriae subclaviae
* Tuberculums musculi scaleni
anterioris (priekinio laiptinio raumens gumburėlis)
* Sulcus venae subclaviae (paraktinės venos vaga)

Antrasis šonkaulis, costa secunda

* Caput costae

* Collum costae
* Tuberculum costae
* Angulus costae
* Tuberositas musculi serrati anterioris (priekinio dantytojo raumens šiurkštuma).
 2.

3. Porinės gerklų kremzlės

Gerklų skeletą sudaro trys didelės neporinės kremzlės –žiedinė, skydinė ir antgerklis, bei kelios
mažesnės porinės – vedeginės, pleištinės, ragelinės ir grūdelinės.
Vedeginės kremzlės, cartilagines arytenoideae yra netaisyklingos trisienės piramidės formos
porinės kremzlės. Smailesnė viršutinė dalis vadinama vedeginės kremzlės viršūne, apex
cartilaginis arytenoideae. Nukrypus į viršų ir į vidų, tvirtinasi ragelinė kremzlė. Platesnė apatinė
dalis vadinama vedeginės kremzlės pamatu, basis cartilaginis arytenoideae.
Apatiniu paviršiumi sudaro sąnarį su žiedinės kremzlės plokštelės viršutiniu kraštu.
Pamatinės dalies kampuose susidaro dvi didesnės ataugos. Viena smailesnė ir atsikišusi
horizontaliai į priekį – tai balsinė atauga, processus vocalis. Kita atauga masyvesnė, buka,
atsikišusi į šoną ir atgal – tai raumeninė atauga, processus muscularis.
Turi sąnarinį, užpakalinį, vidinį ir priekinį šoninį paviršius, facies articularis, posterior, medialis,
anterolateralis. Atsisukusios vidiniais, mažiausiais iš šoninių. Juos dengia gleivinė, jie sudaro
užpakalinę balso plyšio dalį – tarpkremzlinę dalį, pars intercartilaginea. Užpakaliniai paviršiai yra
platūs, trikampiai, įdubę. Priekinio šoninio paviršiuje yra kalnelis, colliculus, nuo jo eina lenkta
skiauterė, crista arcuata, ribojanti trikampę duobę, fovea oblonga, kurioje tvirtinasi balso raumuo.
Ragelinės kremzlės, cartilagines corniculatae vedeginių kremzlių viršūnėse, prisijungiančios čia
sinchondrozės tipo jungtymi, synchondrosis arycorniculata, jos būna mažų kūginių mazgelių
pavidalo. Elastinė.
Pleištinės kremzlės, cartilagines cuneiformes išsidėsčiusios virš ragelinių kremzlių vedeginėse
antgerklio klostėse, kur matomos kaip nedideli iškilimai. Elastinė.
Gerklose kartais pasitaiko mažų sezamoidinių kremzlių (tarpvedeginėje klostėje).

4. Omentum majus et minus

Skrandinis gaubtinės žarnos raištis – lig. gastrocolium (sudaro didžiąją taukinę, omentum majus).
Paskutiniai trys raiščiai iš skrandžio embrioninio nugarinio pasaito.
Didžioji taukinė, omentum majus, ir taukinės maišas, bursa omentalis. Susidaro iš skrandžio
dorsalinio pasaito. Sukantis skrandžiui dorsalinis pasaitas pailgėja sudarydamas kišenę, tįstančią į
priekį ir suaugančia su skersinės gaubtinės žarnos pasaitu, susidaro taukinės maišas. Dviguba
pilvaplėvės duplikatūra (4lapeliai) suauga į vieną darinį, nusitęsia pilvo siena. Didžiosios taukinės
dalis esanti tarp skrandžio didžiosios kreivės ir skersinės žarnos dar vadinama skrandiniu
gaubtinės žarnos raiščiu, ligamentum gastrocolicum. Gali susikaupti nemažai riebalinio audinio.
Taukinės maišas su likusia pilvaplėvės ertmės dalimi susisiekia per nedidelę taukinės angą,
foramen omentale, s. epiploicum, (Wislow) kurią iš viršaus riboja kepenų apatinis paviršius, iš
priekio – kepeninis dvylikapirštės žarnos raištis, iš užpakalio – kepeninis inksto raištis ir iš
apačios dvylikapirštės žarnos viršutinė dalis.
Priekinę taukinės maišo sieną sudaro visa mažoji taukinė, skrandžio užpakalinė siena ir
skrandinis gaubtinės žarnos raištis. Užpakalinę taukinės sieną- pilvo užpakalinė siena su čia
esančiais organais: kasa, dalimi apatinės tuščiosios venos ir pilvo aortos. Kairėje maišas tęsiasi iki
blužnies.
Tarp vidaus organų ir įvairių pilvaplėvės darinių susidaro daug vagų, kišenių, tarpų.
Apatiniame pilvo ertmės aukšte palei lateralines kylančiosios ir nusileidžiančiosios gaubtinės
žarnos dalis eina gilios šoninės išilginės vagos, sulci paracolici. Abipus plonosios žarnos pasaito
šaknies yra du pasaitiniai ančiai – dešinysis ir kairysis. Gana gili riestinė kišenė, resessus
intersigmoideus, yra po riestinės žarnos pasaitu.
Priekinėje pilvo sienoje pilvaplėvė, dengdama keletą darinių, susiformuoja iškilimus, vadinamus
raukšlėmis, Nuo mažojo dubens gaktinės sąvaržos link bambos kyla vidurinė bambinė raukšlė,
plica umbilicalis mediana. Joje eina užakęs embrioninis šlapimo latakas, urachus. Šiek tiek
lateraliau, maždaug nuo šlapimo pūslės šonų, aukštyn link bambos kyla suartėjančios vidinės
bambinės raukšlės, plicae umbilicales mediales. Jose yra užakusios embriobo bambinės arterijos,
ėjusios į virkštelę. Dabar labiau į šoną nuo kirkšninio raiščio tiesiojo pilvo raumens užpakaliniu
paviršiumi kyla šoninės bambinės arba pakrūtinio raukšlės, plicae umbilicales laterales, s.
epigstricae. Jose eina apatinės pakrūtinio arterijos, a. Epigastrica inferior.
Tarp abiejų vidinių bambinių raukšlių susisdaro įdubimas, vadinamas antpūsline duobe, fossa
supravesicalis. Tarp vidurinės ir šoninės bambinės raukšlių susidaro vidinė kirkšninė duobė,
fossa inguinalis medialis. Kiek į šoną nuo šoninės raukšlės yra dar vienas įdubimas šoninė
kirkšninė duobė, fossa inguinalis lateralis.
Mažoji taukinė, omentum minus. Tai dvigubas pilvaplėvės lapas einantis nuo kepenų visceralinio
paviršiaus link dvylikapirštės žarnos pradinės dalies ir skrandžio mažosios kreivės. Skirstomas į
du raiščius: kepeninį dvylikapirštės žarnos raištį, lig. hepatoduodenale, prasidedantį nuo kepenų
vartų, ir kepeninį skrandžio raištį, lig. hepatogastrica, prasidedantį kiek atgal nuo veninio raiščio
plyšio. Mažoji taukinė sudaro dalį taukinės maišelio priekinės sienos. Kepeniniame dvylikapirštės
žarnos raištyje eina BTL, kepenų kraujagyslės.
Pilvaplėvė nedengia diafragminio paviršiaus užpakalinės dalies – plikojo lauko, area nuda, vartų,
tulžies pūslės duobės, tuščiosios venos vagos, apvaliojo ir veninio raiščių plyšių, todėl kepenys
guli mezoperitoniškai.

5. Gimdos sienos sandara ( išskyrus gleivinę), vaskuliarizacija ir inervacija

Gimdos sandara. Siena stora, negimdžiusios 2,5cm, gimdžiusios 3,5cm. Siena sudaro serozinis ir
raumeniniai dangalai, gleivinė.
Serozinis dangalas, tunica serosa, s. perimetrium, gimdą dengią iš visų pusių, išskyrus makštinę
gimdos kaklelio dalį. Tai nuo pūslės dugno atėjęs vidurių pilvaplėvės lapas. Jis apdengia gimdą iš
priekio ir persilenkęs per jos dugną, iš užpakalio. Nuo gimdos pilvaplėvė pareina ant tiesiosios
žarnos. Serozinis dangalas su raumeniniu suauga per puriojo jungiamojo audinio sluoksnelį.
Gimdos kaklelio vietose, kurių nedengia pilvaplėvė, yra purusis jungiamasi audinys, adventitia.
Vidurinis storiausias gimdos sienos dangalas yra raumeninis, tunica muscularis, s. myometrium.
Skiriami trys jo sluoksniai: vidinsis- išilginis, vidurinis – žiedinis ir išorinis – išilginis. Toks
raumeninis dangalas yra tik gimdos kaklelyje. Gimdos kūno raumeniniai sluoksniai, ypač žiedinis,
sudaro įvairių krypčių labai sudėtingas juostas. Gimdos raumenys yra lygieji ir labai plastiški.
Nėštumo metu sustorėja ir raumeninis dangalas.

6. Aa mesenterica superior et inferior

(Iš paskaitos)
A mesenterica superior. Aorta abdominalis vidurių šaka.

atsišakoja 1-2 cm žemiau truncus coeliacus, už kasos kaklo,

- leidžiasi žemyn už processus uncinatus bei už duodenum kylančiosios

dalies,

– įeina į mesenterium šaknį už colon transversum,

– šakojasi dažniausiai fossa iliaca dextra srityje,

– duoda šakas, maitinančias žarnyną iki flexura coli sinistra.

A.mesenterica inferior maitina storąją žarną žemiau nuo flexura coli

sinistra. Duoda šaką į rectum, a.rectalis superior.

(Iš sąsiuvinio dar pasižiūrėt, nes ten daugiau šakų mes nusipiešėm!!!!) :)