SEGMENTINIO MASAŽO ZONOS

Norint sėkmingai pritaikyti segmentinį masažą, reikia žinoti segmentinę vidaus

organų inervaciją, t. y. iš kokio nugaros smegenų segmento išeinantys nervai įnervuoja kokį
vidaus organą.

Segmentinio refleksinio masažo tikslas:

1. Paveikti visas refleksiškai pakitusias sritis;

2. Atskirai masažuoti odos, poodinio jungiamojo audinio, raumenų, antkaulio pakitimus jiems
adekvačiais būdais, parinktais atsižvelgiant į audinių būklę;

3. Masažavimo būdus dozuoti ir parinkti individualiai, atsižvelgiant į ligonio reakciją.

Aktyviausios refleksogeninės zonos yra viršutinė - tai kaklo ir viršutinės krūtinės

ląstos sritis bei apatinė - tai juosmens-kryžmens zona.

Viršutinė refleksogeninė zona. Sprando, pakaušio, pečių lanko, viršutinė krūtinės

ląstos iš nugaros ir priekio sritis (apykaklinė zona). Sergant daugeliu ligų, o taip pat esant
įvairiems laikiniems funkciniams sutrikimams ir negalavimams, yra atliekamas apykaklinės
srities masažas. Masažuojant šią zoną galima daryti teigiamą refleksinį poveikį galvos
smegenims, širdžiai, plaučiams, kepenims. Ją tikslinga masažuoti esant padidintam kraujo
spaudimui, sutrikus miegui, norint pagerinti rankų kraujotaką. Ši sritis apima užpakalinį
kaklo paviršių nuo plaukų šaknų, pečių lankus, tarpumentę, viršutinę nugaros dalį iki menčių
apačios ir priekinę krūtinės dalį iki pažastų. Šie nugaros smegenų segmentai turi glaudžius
ryšius su vegetacinės nervų sistemos simpatinių kamienų kakline dalimi, kaklo srities
priestuburiniais miego arterijų mazgais ir klajoklio nervo kakline dalimi. Todėl masažuodami
šią zoną galime teigiamai paveikti anksčiau minėtų organų ir viršutinės kūno dalies, rankų
funkcinę būklę.

Apatinė refleksogeninė zona. Juosmens kryžmens zona ir jos masažas. Šiai zonai
priklauso juosmens kryžmens sritis, sėdmenys iki sėdmeninės raukšlės, viršutinė šlaunų sritis
ir apatinė pilvo dalis. Šios srities masažas turi refleksinį poveikį į funkcinę žarnyno, mažojo
dubens (lytinių organų) ir kojų būklę. Jis gali teigiamai veikti uždegiminius procesus
mažajame dubenyje, stimuliuoti hormoninę lytinių liaukų veiklą, o taip pat gerinti kojų
mitybą po traumų bei esant kraujagyslių pakitimams. Šios srities masažas pradedamas
plokščiuoju paviršutiniu sėdmenų, juosmens kryžmens srities glostymu iki šonkaulių lankų,
apimančiu nenutrūkstamu glostymu lyginimu. Po to taikomas spiralinis trynimas
priestuburinių, kryžmens srities bei klubakaulių kraštų. Kryžmens srities trynimas nykščių
pagalvėlėmis, grėblinis trynimas žvaigžde arba saule, spiralinis trynimas aštuoniuke,
briauninis šukuotinis kryžmens ir sėdmenų trynimas, pjovimas juosmens-kryžmens srities ir
sėdmenų. Po to išilginis ir skersinis apatinės ilgųjų raumenų dalies maigymas, skersinis ir
išilginis jų voliojimas, skersinis sėdmenų maigymas abiem rankomis ir pasunkinta ranka
sėdmenų plekšnojimas, padaužymas, kapojimas ir nenutrūkstanti vibracija bei glostymas
visos masažuojamosios srities.

Segmentinis masažas daro poveikį odos paviršiui, gilesniems audiniams ir vidaus

organams.Nuo jo pagerėja kraujo, medžiagų apykaita, jo įtaką jaučia vegetacinė nervų
sistema.

Norint suprasti segmentinio masažo poveikio principus, reikia prisiminti organizmo

metamerinę struktūrą. Organizmas sudarytas iš daugybės panašių darinių, išsidėsčiusių vienas
po kito. Tie dariniai vadinami metamerais. Į kiekvieno metamero sudėtį įeina tam tikra odos
dalis ( dermatomeras ar dermatomas), tam tikri raumenys ( miomeras ar miotomas), skeleto
dalis ( sklerotomas) ir tam tikri vidaus organai ( enterotomas). Kiekvienas nugaros smegenų
segmentas turi savo odos, poodinio sluoksnio, raumenų, fascijų, kraujagyslių, antkaulio,
vidaus organų įnervuojamą zoną. Vadinasi, per nugaros smegenų segmentą, per
neurometametrą palaikomi visi kūno dangos, judesio, atramos sistemos, kraujagyslių ir
vidaus organų ryšiai bei vyksta jų veiklos koordinavimas.

Segmentine metodika leidžia išvengti kai kada varginančių arba nepageidaujamų

pašalinių masažo reiškinių dideliame kūno plote, leidžia dirbti tikslingai nedideliame ruože.
Dirbdami tokiomis sąlygomis, mes galime žymiai sutaupyti jėgas, masažo laiką. Be to,
efektyvumas segmentinio masažo aukštesnis už klasikinio masažo efektyvumą.

Nugaros smegenis sudaro 30 segmentų, žymimų didžiosiomis jų lotyniškų

pavadinimų pirmosiomis raidėmis ir segmentų eilės skaičiais.

Yra 8 kaklo segmentai, jie žymimi raide C, 12 – krūtinės, žymimi raidėmis Th

ar D, 5 – juosmens, žymimi raide L ir 5 kryžminiai – žymimi raide S.

Kiekvieno segmento nervai įnervuoja tam tikrus odos, poodinio sluoksnio plotus,
raumenis, kraujagysles, vidaus organus, liaukas, antkaulį (1 pav.).
 C I –smulkiuosius pakaušio raumenis.

CII, III – pakaušio, užpakalinio kaklo paviršiaus, tarp galvos sukamųjų raumenų iki
krūtinkaulio rankenos esančią odą, trapecinius raumenis, diafragmą, virš ir po liežuviniu
kaulu esančius raumenis.

CIII, IV –bronchus, plaučius, širdį, skrandį, blužnį, kasą, dvylikapirštę žarną.

Dešiniosios pusės – kepenis, tulžies pūslę; kairiosios pusės – širdį, skrandį.

CIV –pakaušio užpakalinės ir šoninių kaklo dalių, galvos sukamųjų raumenų sričių ir
viršutinių duobučių odą, diafragmą, menčių pakeliamuosius, trapecinius, rombinius, galvos
sukančius, virš - ir pomentinius raumenis.

CV –užpakalinio kaklo paviršiaus, priekinio peties lanko viršutinės dalies bei deltinio
raumens paviršių, priekinį žastų paviršių, alkūnių linkių, dilbio priekinį paviršių, poraktinių
sričių odą; deltinius, dvigalvius, dilbių supinatorius, plaštakos ir pirštų lenkiamuosius bei
krūtinės raumenis.

CVI –užpakalinio kaklo paviršiaus, peties lanko viršutinės dalies, išorinio deltinio,
žasto, dilbio paviršių bei nykščio odą; kaklo, peties lanko viršutinės dalies, krūtinės,
plačiuosius nugaros, deltinius, pomentinius, žastų trigalvius raumenis.

CVII –užpakalinio kaklo paviršiaus, ant dyglinių duobių, deltinių raumenų bei rankų
užpakalinių paviršių; II – III pirštų odą; užpakalinės kaklo srities, menčių, deltinius,
trigalvius, nugaros plačiuosius, plaštakos ir pirštų tiesiamuosius.

CVIII – užpakalinio kaklo paviršiaus, viršutinės nugaros dalies, ant dyglinių duobių,
pažastų, vidinių rankų paviršiaus ir IV – V pirštų odą; trapecinius, kryžmens – keterinių
ataugų, menčių keliamuosius, viršutinius užpakalinius dantytuosius, rombinius, pirštų
tiesiamuosius ir lenkiamuosius raumenis.

ThI –nugaros, menčių, pažastų, poraktinių sričių, vidinių rankų paviršių iki sąnarių
odą; tarpšonkaulinius, rombinius, kryžmens keterinius, viršutinius nugaros dantytuosius,
menčių, trapecinius, krūtinės, smulkiuosius plaštakos ir pirštų raumenis.

ThIII – I –plaučius, bronchus. Kairės pusės ThI – VIII – širdį, kylančiąją aortą; Th V-
I –skrandį, kasą, blužnį. Dešiniosios pusės ThVI – X – kepenis, tulžies pūslę, dvylikapirštę
žarną; ThX-XII – žarnyną, inkstus, šlapimtakius; ThXII-I,III – kiaušides ir kiaušinėlius.
 Krūtinės segmentų nervai įnervuoja taip pat įvairius odos plotus ir raumenis. ThII-VI-
viršutinės nugaros ir krūtinės dalies odą; tarpšonkaulinius, krūtinės, priekinius dantytuosius,
menčių, nugarinius dantytuosius, kryžmens keterinius, plačiuosius, trapecinius, rombinius
raumenis.

ThVII-XII – apatinės nugaros dalies, apatinės išorinės krūtinės ląstos, pilvo dalies
odą; nugaros apatinius dantytuosius, juosmens kvadratinius, nugaros plačiausius, kryžmens
keterinius, pilvo preso, klubinius juosmens raumenis.

LI –juosmens, apatinės pilvo dalies išorinių lytinių organų, kirkšnių ir vidinio šlaunų
paviršiaus trečdalio odą; klubinius juosmens, kryžmens keterinius, juosmens kvadratinius,
apatinio pilvo preso dalies ir šlaunų pritraukiamuosius raumenis.

LII –juosmens, skiauterinių ataugų, sėdmenų ir virš siuvėjo raumens esančią odą;
klubinius juosmens, kvadratinius, nugaros plačiuosius, kryžmens keterinius, sėdmenų
didžiuosius, siuvėjų, šlaunų keturgalvius raumenis.

LIII –juosmens, sėdmenų, vidinio šlaunų trečdalio odą; klubinius juosmens,

kvadratinius, kryžmens keterinius, sėdmenų, šlaunų keturgalvius, šlaunų pritraukiamuosius,
blauzdų užpakalinių paviršių raumenis. LIII kartu su ThXI ir SI-IV įnervuoja šlapimo pūslę;
LIII su Th X –gimdą, prostatą, kiaušinėlius ir jų priedus, o LIII su ThXII – kiaušides.

LIV –kryžmens, juosmens, sėdmenų, šlaunikaulių gumburų, išorinių užpakalinių ir

priekinių šlaunų paviršių, priekinių kelio sąnarių paviršių, priekinių vidinių blauzdų paviršių
ir vidinių pėdų kraštų paviršių odą; juosmens kryžmens srities, užpakalinių šlaunų grupių,
sėdmenų, plačiųjų fascijų tempiamuosius, keturgalvius, užpakalinius blauzdų raumenis.

LV- juosmens, kryžmens, sėdmenis, užpakalinius šlaunų paviršius, priekinių ir

šoninių blauzdų paviršių, pėdų nugarėlių odą; priekinius ir šoninius blauzdų raumenis.

SI –kryžmens, tarpsėdmeninės raukšlės, užpakalinių šlaunų paviršių, pakinklių,

užpakalinių blauzdų paviršių, pėdų odą; didžiuosius sėdmenų, pusgyslinius, pusplėvinius,
dvigalvius šlaunų, trigalvius blauzdų ir pėdų raumenis.

SII – kryžmens, tarpsėdmenų ir posėdmeninių raukšlių, sėdmenų, užpakalinių vidinių

šlaunų paviršių, pakinklių, užpakalinių vidinių blauzdų ir pado sričių odą; sėdmenų,
užpakalinių šlaunų ir blauzdų bei didžiųjų pirštų lenkiamuosius raumenis.

SIII – kryžmens ir išeinamosios angos odą.

 Vidaus organus įnervuoja vegetacinė nervų sistemos dalis, kurios centrai yra išsidėstę
nugaros smegenų segmentuose ir galvos smegenyse. Iš vegetacinės nervų sistemos centrų ir
mazgų išeinantys nervai įeina į segmentinių ir periferinių nervų sudėtį. Jų šakos ir šakelės
sudaro tankius nervų rezginius, apimančius kraujagysles ir kartu su jomis pasiekia visus
vidaus organų sluoksnius. Patologinis procesas dirgina juntamuosius vegetacinius nervus.
Dirginimas pasiekia atitinkamus nugaros segmentuose esančius vegetacinius centrus ir dažnai
perduodamas į segmentų įnervuojamai odai, raumenų ir net kaulų sritims. Nervinių dirginimų
perdavimas iš vienų organų į kitus ir į toliau nuo pažeisto organo esančius audinius sukelia jų
pakitimus: skausmą, audinių įtampą, jutimų sutrikimus nors audiniai yra sveiki. Tokie sveikų
audinių pakitimai, atsiradę ne sergančiame organe, vadinami refleksiniais pakitimai.
Refleksinių pakitimų gali atsirasti įvairiose kūno zonose, kurios turi nervinius ryšius su
pažeistais organais per atitinkamus segmentus: odoje, poodiniuose sluoksniuose, raumenyse,
antkaulyje.

Išvardintos segmentų įnervuojamos odos sritys bei raumenys rodo, kad daugelis odos
sričių ir raumenų turi nervinius ryšius, ne su vienu nugaros smegenų segmentu. Dėl to įvairių
organų segmentinės zonos susiformuoja sluoksniais viena ant kitos. Veikiant refleksiškai
pakitusių audinių zonas, taip pat per atitinkamus nugaros smegenų segmentus vyksta
atsakomosios reakcijos atitinkamuose sergančiuose organuose. Gerėja jų kraujotaka, ląstelių
medžiagų apykaita. Todėl nyksta organų patologiniai pakitimai, prasideda gijimas.

Ypač svarbus segmentinio masažavimo būdas – dozavimas. Viskas priklauso nuo

masažuotojo gabumų. Masažuotojas turi atsižvelgti į masažuojamojo organizmo būklę. Jei
ligonis jautrus, tai rekomenduotina pradėti nuo silpno masažavimo. Po masažo neturi atsirasti
įtemptų naujų refleksinių zonų.
Paveikslas 1. Dermatomos