PRATARM

Fizioterapijos metodai, sukurti per ilg jos vystymosi laiko tarp, yra labai svarbs kiekvienam mogui. Tinkamai taikant artimus natraliems fizinius faktorius, galima padti atstatyti daugel mogaus funkcini sugebjim ir isaugoti darbingum iki gilios senatvs. Fizioterapija padeda veikti lig, apsaugo nuo komplikacij ir ligonis greiiau pasveiksta. Neretai dl neapgalvot veiksm nepanaudojamos egzistuo janios fizioterapinio poveikio galimybs. Todl man buvo ypa svarbu tiksliai idstyti metodik ir aprayti fizioterapijos me todus taip, kad juos bt galima racionaliai taikyti. Tegul is darbas pads tiems, kurie nori gerinti savo sveikat. Autorius

VADAS

1. KAIP VEIKIA FIZIOTERAPIJOS METODAI?

Fizioterapijatai dviej odi, pasiskolint i graik kalbos (physis gamta, therapeia gydymas), junginys. Sveikatai isaugoti arba atstatyti ia pirmenyb teikiama fiziniams faktoriams ir kartu stengia masi taikyti juos kaip gamtoje". Taigi reikia ne tik tinkamai taikyti fi zioterapijos metodus, bet ir gerai apgalvoti, kur, kada ir kaip danai ie metodai turi bti naudojami norint racionaliai palaikyti gyvybinius pro cesus. Fizioterapijos metodika buvo kuriama daugybe form remiantis tiek liaudies, tiek moksline medicina. Daugyb metod paremta tik ke liais dirgikliais, prie kuri mogus prisitaiko gamtoje. Mat, jie yra gam tins aplinkos alio, ilumos, mechanini suspaudimo ir tempimo poveiki, viesos ir vairi elektros formsavybs. ia priskiriami ir specials judjimo, kvpavimo arba miego bdai Taikant fizinius faktorius ir pratimus tam, kad taisyklingai funkcio nuot organai ir sistemos, taip pat reikia atsivelgti diet, kuri grai kai vertino kaip didel men protingai gyventi, norint isaugoti sveikat arba gydyti ligas. Svarbiausiuose fizioterapijos skyriuose yra toki metod kaip hidroterapija, masaas ir masa panas veiksmai, fototerapija, dauge lis judjimo ir kvpavimo terapijos form, refieksins terapijos metodai, ultragarso terapija ir diferencijuotos elektros naudojimo formos. Daugeliui i metod reikia specialios aparatros. Kit, ku riems pirmiausia priklauso pratimai paeistoms funkcijoms atstatyti arba dar neisivysiusioms tobulinti, nemanoma paaikinti dviem o diais. Juos galima sisavinti tik specialistui nuolat vadovaujant ir ste bint Abi ios fizioterapijos metod grups ia nebus nagrinjamos. iame vadove apsiribojama metodais, kuriuos galima taikyti pa naudojant prastines namines priemones, taip pat metodai, kurie skatina arba slopina kurio nors organo veikl ir kuriuos gana aikiai galima aprayti. Kartu bus idstytos mintys, kurios me dicininiu poiriu gali bti naudingos kiekvienam.

Tinkamai taikant natralius dirgiklius, kurie yra daugumos fizioterapijos metod pagrindas, galima palankiai paveikti dau gel mogaus organizmo proces. Pailiustruosime ias galimy bes, kurioms esant kinta fiziologiniai procesai.

Vietinio aprpinim krauju gerinimas

Nuo reikiamos kraujo cirkuliacijos labai priklauso kiekvieno atskiro organo funkcinis sugebjimas, taigi ir viso ms orga nizmo veikla. Daugelis terapijos priemoni skirta reikiamam kraujo tiekimui utikrinti ir fizioterapija ia gali suteikti gana efektyvi pagalb. iluma bet kuria priimtina forma pleia kraujagysles jos nau dojimo vietoje, tai rodo silpnas odos paraudimas. Taip kraujo tiekimas sustiprja ne tik ilumos veikimo srityje, bet ir giles niuose audinio sluoksniuose bei vidaus organuose. Visa tai vyksta reguliuojant nerv sistemai, tai yra refleksiniu bdu. Dl savotikos nerv sistemos struktros kiekvienas odos ruoas sujungtas su gretimais vidaus organ ruoais. Taigi bt galima pa sakyti, kad ie kno segmentai" funkcikai yra susij. ia atsiranda galimyb per od paveikti vidaus organ aprpinim krauju Pavyz diui, betarpikai stebdami veidrodiniu prietaisu akrandio gleivi ns arba lapimo psls kraujagysles, matome, kad, paveikus od iluma i viso kelet sekundi, kraujo gretimus vidaus organus priteka daugiau. i puiki galimyb paprastomis pagalbinmis prie monmis paveikti vidaus organ aprpinim krauju yra svarbiausias fizioterapijos metod principas.

Kad kraujo pripldimas tam tikr viet labai svarbus sveiki mo procesui, patvirtina tam tikras kasdieninis patyrimas. iek tiek susieidus od, kandus usikrtusiam infekcija vabzdiui arba dl kurios nors prieasties ikilus furunkului, prie ugyjant aizdai visuomet j t viet priplsta daugiau kraujo. Didy sis chirurgas Augustas Biras prideramai vertino gydymo princip, pavadins savo knyg Hiperemija (padidjs aprpi nimas krauju) kaip gydymo priemon", kuri plaiai paplito. Visikai suprantama, kad kurio nors organo gausesnis apr pinimas krauju ypa naudingas tada, kai kraujo pritckjimas j pablogjo dl mlungio arba organinio kraujagysli pakitimo. Kraujo apytakos gerinimas ia gali bti lemiamas faktorius re generacijai ir igijimui; kartu jis apsaugo nuo nepakankamo vietinio aprpinimo krauju pavojaus. Tarp kryptingo" gretim kno srii aprpinimo krauju skatinimo galimybi reikia paminti ilumos naudojim kart kompres pavidalu. Glaudiai prigulantiems slapiems ilumos altiniams pirmenyb teikiama todl, kad drgnos odos laidu mas ilumai yra kelet kart geresnis, negu sausos (1 pav.). Dl auktos temperatros mintos vietinio ilumos naudoji mo formos veikia efektyviai ir greitai. Kompresai ir vyniojimai, kuriuos pasil Prisnicas, veikia liau ir silpniau, todl jie naudojami tada, kai rekomenduojamas kaip tik toks poveikio bdas. iuos kompresus sudaro drgnas vsus tvarstis, kuris de damas ant kno. Ant jo dedamas kitas, iltas tvarstis. is povei kis rykiai skiriasi nuo kart kompres poveikio. I pradi ilum i kno absorbuoja altas tvarstis tol, kol kno tempera tra susilygina su tvarsio temperatra. Paskui i ilto tvarsio ilumos laipsnikai isiskiria daugiau. Taigi apdorojamose kno vietose kraujagysls susitraukia ir isipleia liau. irint kaip ilgai laikomas kompresas, tai gali ilikti ilgiau.

lpav. Refleksikai pagerjs vidaus organo aprpinimas krauju, od paveikus iluma arn kilpos kraujagysls prie! udedant kart kompres ant apatins pilvo dalies sienels odos (stebint pro laparoskop): a arn kraujagysls, nepaveiktos ilu mos; b prajus 810 sek po to, kai udtas kartas kompresas. Kraujo krauja gysles dabar patenka gerokai daugiau ir intensyviau (pagal V.Ruman). bendrajame kraujotakos rate teka greiiau. Kraujas i vidaus organ teka kno paviri Kadangi ia dalyvauja ir maosios arterijos (arteriols), sukelianios vienok ar kitok arterin kraujospd, tai bendras kraujospdis danai sumaja procesas, kuris dauguma atvej, suprantama, labai pageidautinas sergantiems arterine hiper tonija. Toks efektas gaunamas panaudojant vietines, svarbiausia platak, vonias laipsnikai keliant j temperatr, taip pat ir ilgai laikomus Prisnico kompresus. 2 ir 3 paveiksluose parodyta, kaip tai veikia arterin kraujospd. Per vien procedr toki poveiki didesni arba maesni ms kno srii kraujagysli tonusui trukm palyginti neilga, o dauguma atvej apribota keliomis valandomis. Taiau poveikio efektas didja, jeigu gydymas yra daugkarti nis. iuo atveju pasiekiamas treniruotumo efektas, kai organiz mo sutrikimai sumaja, o reguliacijos procesai darosi tikslesni ir ekonomikesni.

Bendrosios kraujotakos reguliavimo gerinimas

Kuo ilgiau ir intensyviau veikia iluma, tuo jos poveikis to liau iplinta u anksiau aprayt ribot poveiki rib. Laips nikai pleiasi vis stambesns kraujagysls, dl to kraujas

Fizioterapijos priemoni kompleksas slopina ne tik esamus reguliacijos sutrikimus, bet gali padti gerinti irdies ir krauja gysli sistemos bei kvpavimo organ veikl. Protingiausias metodas ia gali bti itverms treniruot, parengta atsivel giant individualias galimybes (r. p. 169).

Termoreguliacijos gerinimas
Ilaikyti tinkam temperatr visose kno dalyse yra vienas i nuostabiausi organizmo sugebjim. Kiekvienas mediag apykaitos procesas turi savo palanki temperatros reakcij". Nuo ilumos paskirstymo kne labai priklauso ms organiz mo bsena: nuo bendros savijautos iki apsaugojimo nuo infek cij ir judjimo organ skausm. Reikia tik pagalvoti, kad, atalus kojas, temperatra gerklje taip pat nukrinta 3C, o be to, baltj kraujo kneli sugebji mas naikinti bakterijas labai sumaja jau esant emesnei kaip 37C temperatrai, tai darosi aiku, kad svoka peralimo ligos", atrodanti neapibrta, yra visikai teisinga. Gyvybiniams procesams palanki temperatra palaikoma pade dant ilumos susidarymo reguliavimui ir adaptuotam ilumos ati davimui. Pirmasis yra biocheminis procesas ir jam bdingas kiekybinis energijos virtimo santykis. iluma atiduodama pirmiau sia spinduliuojant ir leidiant j per od. Kai bna didelis ilumos perteklius, prakaitavimas yra kaip ilumos atidavimo procesas. ilumos susidarymo ir iskyrimo proces sveika danai su trinka. Tada organizmo veikla sutrinka arba dl labai didelio i lumos nuostolio arba dl pertekliaus. Panaudojant fizioterapij, ypa hidroterapij, galima atstatyti prarastas arba ne visikai ivystytas termoreguliacijos galimybes. 4 paveiksle vaizdiai parodyta, kad laiku ir pakankamai negaljo at sistatyti jaunos mergaits kno iluma, kurios ji neteko ltai au tant voniai. Po 5 savaii gydymo pacient vl atgavo i galimyb. Treniruojant fizioterapijos priemonmis, galima pagerinti i lumos paskirstym kne prastinmis gyvenimo slygomis. Pa vyzdiui, galima atsikratyti polinkio ltin koj atalim ir jo neigiam pasekmi sveikatai.

dais. Kai kurie i danai rekomenduojam relaksacijos bd tinka iam tikslui ir gali i esms padti nugalint stiprius nervinius sukrtimus. emiau pateikiamas pavyzdys, kaip galima stebint kvpavi mo poveik relaksacijai, paveikti vegetacin nerv sistem ir kartu pagerinti kvpavim. is metodas (kvpavimas at virktinis veiksmas) pagrstas grtamojo ryio principu. ia naudojamas prietaisas, kuriuo galima matyti arba girdti krtins lstos kvpuojamuosius judesius arba oro sraut, ei nant gerklas. iuo metodu pavyksta nepaprastai greitai nu statyti, kaip persitvarko vegetacin nerv sistema. Tai rodo sumajs pulsas ir kvpavimo danis. Normaljimo poy mius galima registruoti net pagal smegen sroves. S paveiksle parodyta, kaip kartu didja deguonies kiekis kraujo srovje. Pagerinus vidinio kvpavimo" slygas, prasi deda poilsio periodas. iame pavyzdyje elektroniniu indika toriniu prietaisu buvo palengvinta kvpavimo savikontrol. Tokius pat rezultatus galima gauti tobulinant suvokimo gali mybes dmesio koncentravimo pratimais. Tada ligonis mo komas savarankikai tvarkyti sutrikus darbo ir poilsio ritming kaitaliojim. Dar daugiau, reguliariai taikant fizioterapijos metodus, gali ma gerinti reguliacij, o tai turi takos sutrikusiems ritmams stabilizuoti toki proces kaip irdies ir kraujagysli sistemos bei miego reguliacija.

20

*0

60

80

100

120

140 150

20

40

60

80

min.

4pav. Sugebjimas atstatyti ilum po ilum mainanios vonios gydant eias sa vaites fizioterapinmis priemonmis. Prie pradedant gydymo kurs sunkiai pavykdavo kompensuoti ilumos netekim dvi valandas, o po 6 savaii pradin temperatra platakos audiniuose atsistatydavo per 20 min. Temperatra buvo matuojama tarp panardintos vanden rankos pirt ir vonioje nelaikytos rankos pirt. Vonios trukm 20 min.

Sutrikusi biologini ritm atstatymas

Isaugoti natralius gyvybs ritmus jra viena i svarbiausi medicinos problem. Tai ypa svarbu monms, patiriamiems didelius nervinius krvius (r. 2 sk.). ia reikia kalbti apie tai, kad btina ilaikyti santyk tarp darbo ir poilsio fazi tiek per dien, tiek ilgesn laik. Supran tama, tai ne tik valandinio grafiko, kur gali susidaryti kiekvie nas, klausimas. Lemiamas faktorius danai yra mokti persijungti" i vegetacins nerv sistemos gyvybins veiklos tonuso toki organizmo bsen, kuri padeda atsistatyti ir tai lemia klajoklis nervas, veikiantis prieingai negu simpatinis nervas. Jeigu taip persijungti nepavyksta, tai, nepaisant darbo pertraukos, nuovargis gali likti. Kas nesugeba persijungti" arba atsipalaiduoti", anksiau ar vliau persitempia, sumaja darbingumas ir pasireikia l tinis pervargimas. Daugelio metod, aprayt ioje knygoje, ypa hidroterapija, gali padti pereinant nuo aktyvios veiklos periodo poilsio period. Bet tai galima pasiekti ir kitais b-

5 pav. Kvpavimas 02 fidbek. 'Pratimo 100 trukm 15 min. Arterinio kraujo sotmimas deguo 90 nimi PO2 buvo matuojamas nuo 80 lat (kvpavimo danis: i pra 70 di 12 kvpa vimo judesi per minut, pratimo 60 metu spontanikai sumaja iki 7 kv pavimo judesi).

Sveikas maistas ir dietos reikm

Maistas yra viena i svarbiausi slyg mogaus gyvybei vysty ti ir palaikyti. Pirmiausia jis atlieka du udavinius: aprpina or ganizm energetine mediaga, nuo kurios priklauso kiekvieno atskiro organo veikla, ir statybine mediaga lstelms augti ir nuolat atsistatyti bei gaminti tokiems gyvybikai svarbiems veiksniams kaip hormonai, fermentai, kraujo plazma. Maistas yra tinkamas, jei pagal kiekj ir sudt jis patenkina mogaus organizmo reikmes. Kartu siekiant ivengti organizmo perkrovimo, jo neturi bti daugiau negu norma ir jame neturi bti toksini mediag. Tik iomis slygomis maistas yra pa grindas, kai galima maksimaliai gerinti sveikat, darbingum, prisitaikym ir prailginti gyvenim. Optimalios mitybos organizavimo taisykli negalima aprayti keliais odiais. Kaip viso vartojamo maisto reikiamo kiekio rodiklis pirmiausia gali bti kno mas (svoris). Suaugusij fizikai normal svor galima apskaiiuoti pagal Berngardo pasilyt formul: Kno mas = fi x krttins apimtis
240

g, pateikiamas vidutinis kiekis reikiamos vartojant maist energijos kilokalorijomis arba kilodiauliais. Duomenys patei kiami organizmui, esaniam ramybs bsenoje, todl esant fizi niam krviai reikia atitinkamai padidinti vartojamos energijos kiek priklausomai nuo organizmo atliekamo darbo apimties. Maisto tinkamum pagal jo sudt kiekvienu atskiru atveju nustatyti sunkiau. Yra 5 0 6 0 maisto komponent, kurie mums yra gyvybikai btini. Jie yra organizmo lsteli statybos elementai ir pats organizmas j pasigaminti negali. Greta pa grindini maisto mediag (baltymai, riebalai, angliavande niai), tai vitaminai ir mineralins mediagos. Atsivelgiant tai, kad i maisto faktori yra labai daug, buvo bandyta nusta tyti minimal kiek i mediag, kurios yra dienos racione. Lentelje pateikti duomenys yra vidutiniai rodikliai, kurie vai riems monms gali bti skirtingi. Pavyzdiui, kai kurie mons negali sisavinti vien ar kit vitamin, mineralini mediag arba staiai j organizmui j reikia daugiau negu nurodyta len telse. O kuo reikia vadovautis, sudarant savo mitybos plan? Gyventi pagal lenteles ir nustatinti pagal jas atskir patiekal dienos norm ir turin kiekvienam valgiui bt nepakeniamas psichinis krvis, kuris, ko gero, padaryt i ms neurastenikus. Deja, mes nesugebame nustatyti, ar maiste yra vitamin ir kit gyvybikai svarbi mediag. Skonio jutimas ir apetitas mus labai apgauna, todl reikia turti kelet paprast mitybos taisykli, kurios gali parodyti teising keli: Kasdien valgoma rupi milt duona yra pilnaverts mity bos garantija. Malant smulkius miltus prarandama nuo 50 iki 1 0 0 % vitamin ir mineralini mediag, esani grduose. Todl pus arba daugiau kaip pus duonos gamini turi bti kepama i rupi milt. Pagal gamybos bdus ia galima priskir ti: duon i nemalt grd, (dietin) duon i rupi kvietini milt, rugins duonos divsius, sausainius ir pyragaiius i rupi milt. Bircherio ko", Kolato pusryius", koes ir sriu bas i stambi kruop, apkepus, tirtas sriubas (pakeiianias pirm ir antr patiekalus), kotletus (darovi, bulvi). 12 kartus per dien, geriausia kiekvien kart valgant, su valgykite truput vaisi ir darovi, dal g j ali. ie sodo ir lauko vaisiai yra svarbs produktai, kuriuose yra vitamin ir mine-

Krtins apimtis matuojama centimetrine juostele pagal vi dutin krtins lstos lyg padtyje tarp kvpimo ir ikvpimo. is svorio nustatymo bdas palyginus su kitais pranaesnis yra tuo, kad atsivelgiama kno sudjimo ypatumus (pilnumas arba lieknumas). Nustaius optimal svor plaiai paplitusiu Brokos metodu, baigus skaiiavimus, i rezultato reikia iskaiiuoti apie 8%: gis 1 0 0 = kg 8 % . Svorio palyginimo rezultatus reikia vertinti atsivelgiant tai, kad jei didiulis svorio perteklius visuomet rodo, kad daug val goma, tai ir dar normalus" svoris gali bti taip pat susijs su mediag apykaitos perkrovimu. Kai kurie mons priprasdami valgyti daugiau negu reikia j organizmui, tuo paiu didina energijos antpld, tuo tarpu maiau valgydami galt visikai ilaikyti darbingum ir maiau apkrauti savo mediag apykai t. Buvo sudarytos lentels, kuriose, atsivelgiant ami, lyt ir

ralini mediag. Vitamin C mes daugiausia gauname kaip lik tokiu bdu, lygiai kaip ir didel dal kalcio, kalio ir geleies. Piene ir pieno produktuose yra verting ir lengvai virki nam baltym, kurie pranaesni tuo, kad palengvina urat apy kait. Piene daug yra kalcio, riebaluose tirpstani vitamin A ir D, taip pat B grupes vitamin (Bi ir B2), be to, atitinkamai eriam karvi piene ir vitamino C. Kaip tik dl to, kad ms organizmui labai trksta kalcio drusk, mityb reikia (traukti daugiau pieno ir vairiausi pieno produkt. Reikia vartoti kiek manoma natralius produktus. is pa tarimas grindiamas patyrimu, kad perdirbam produkt mais tin vert fiziologiniu poiriu sumaja. Kadangi tik retais atvejais produktai i lysvs patenka tiesiai ant stalo, tai labai svarbu yra juos rpestingai laikyti ir konservuoti. Patikimiau sias produkt laikymo bdas iki iol buvo ualdymas. Salotas, daroves, vieius vaisius pagal galimyb laikykite aldytuve. Nepjaustykite darovi rankiais i koroduojani metal. iuo pairiu tinkamiausi rankiai yra i chromnikelinio plieno. K virimo bd geriausi yra virimas garu ir trokinimas. Kai van duo uverda, ugn sumainti ir trokinti apytikriai 90C tempe ratroje udengtame puode. Valgykite saikingai! Kiekvienas persivalgymas kenkia svei katai ir trumpina gyvenim. Normalaus svorio arba nutuku siems monms visiko arba dalinio susilaikymo nuo maisto periodai taip pat naudingi sveikatai. Tada organizmas paalina nereikalingas mediagas (lakus) ir pagerja jo regeneracija. Labai nutuk vaikai link sirgti infekcinmis ligomis, jautrs virkinimo sutrikimams ir brimams. Valgykite neskubdami! Virkinimo liaukos sultis iskiria ne i karto. Skrandis ir arnos pradeda funkcionuoti taip pat ne su pirmu prarytu ksniu. Todl pageidautina, kad skrandis bt pripildytas prie prasidedant virkinimui. Be to, virkinimas prasideda nuo maisto kramtymo ir suvilgymo seilmis. Gerai sukramtei, pusiau suvirkinai". Sotumo jausmas i dalies priklauso nuo to, ar daug cukraus yra kraujuje, tai yra perdirbtam ir pasisavintam maistui perjus kraujotakos rat. Paprastai praeina 20 minui, kol is proce sas pradeda reiktis. Todl ltai valgant ir kruopiai kramtant maist galima apsisaugoti nuo persivalgymo.

Netinkamos mitybos poymiai

Apie pus ems gyventoj kenia nuo bado. Dl to dalis mo ni yra prie mirties ribos, kiti negali brandos metais ivystyti savo organizmo sugebjim atitinkamai savo galimybms vis dar bingumas bna maesnis ir jie neturi gyvenimo diaugsmo. Kitai pusei monijos, daugiausia ivystytos pramons ali gyventojams, netinkama mityba, kaip nekeista, taip pat yra vienas i svarbiausi alingai veikiani sveikat veiksni. Taip yra dl to, kad gyveni mo slygos vertinamos skirtingai Netinkama mityba ia, suprantama, kitokio pobdio, negu badaujanios dalies ems gyventoj. Kalbama apie savotik persivalgymo ir badmiriavimo derin. Isivysiusiose alyse su vartojama daug produkt, ypa daug turini riebal ir balty m, taip pat cukraus ir alkoholio, utat labai trksta daugelio vitamin ir kai kuri mineralini mediag, ypa kalcio ir gele ies. 6 paveiksle parodyta mitybos analiz, kuri kruopiai atliko X.K Gref. Ityrus 91 darbinink ia buvo sugretinta faktinis maisto su-

6 pav. Grups darbinink, kurioje buvo 91 mogus, mitybos balansas (pagal XKGrcfe).

vartojimas su vis priimtais tarptautiniu mastu maisto media g paklausos rodikliais (= 100). Krinta akis tai, kad riebal suvartojama per daug ( 1 7 6 % optimalaus suvartojimo) ir nepa kankamai organizmas aprpinamas kalciu, taip pat dviem i penki ia pateikt vitamin. Geras ios grups moni apr pinimas geleimi aikinamas tuo, kad gamykla juos gausiai ap rpindavo darovmis. Panaiai buvo iaikinti santykiai daugelyje kit ivystytos pramons ak. Ir ia nuolat susiduriama su baim kelianiu B grups vitamin, vitamino C ir mineralini mediag, ypa kal cio ir geleies trkumu. mogus turi nepaprast gali prisitaikyti prie nepalanki gy venimo slyg. Todl bt galima manyti, kad is sugebjimas ilieka ir esant apraytiems mitybos neatitikimams. Specials atskiri mitybos faktoriai, nagrinjami organizmui reikaling mediag pertekliaus arba trkumo poiriu, leidia prisitaiky ti tik reliatyviai. Perteklius apkrauna atskiras sistemas, o trks tant nepakeiiam maisto komponent, sutrinka tam tikros funkcijos. Tai galima parodyti dviem pavyzdiais. Neretai gausiai val gant, ypa riebaus, saldaus maisto ir geriant daug alkoholio, pradedama tukti. 4 0 % ms moter ir 2 0 % vyr svoris yra 2 0 % didesnis u normal. Dauguma nutukusi moni turi nuolat su savimi neioti bereikaling kno mas. Daugelis kenia dl to, kad neteko lieknos ir sportikos figros. Nutukimas yra daugelio lig pagrindas. Nutuk mons cuk riniu diabetu suserga daug daniau, negu liesi ( 8 0 % cukriniu diabetu sergani moni svoris gerokai virija normal). T pat galima pasakyti ir apie podagr. Kraujotakos organai ap kraunami dl to, kad reikia nuolat net ir ramybs bseno je aprpinti krauju daugiau kno audini. Be to, reikia daugiau galios judjimui. Kadangi reikia daugiau deguonies, taip pat sunku kvpuoti, todl apkraunami kvpavimo organai. Susikaup ant pilvo riebalai pakelia diafragm vir, dl to kiekvien kart kvepiant ji turi nugalti didesn ioje srityje esani organ pasiprieinim. Tuo paaikinami dani kvpavi mo organ ir irdies bei kraujotakos sutrikimai (auktas krau jospdis, polinkis infarkt, irdies raumens paeidimas, varikozinis ven isipltimas, kvpavimo nepakankamumas). 16

Pagaliau dl bereikalingo statinio skeleto sistemos krvio gali dcgencruotis koj snariai ir stuburas. Apskritai nutukimas yra faktorius, kuris labai trikdo mogaus gyvybines funkcijas. Kaip antr pavyzd reikia paminti vitamin trkumo pasek mes. Tiaminas,-arba vitaminas B1, priklauso tiems maisto veiks niams, kuri iandien trksta daugelio moni maiste. Ypa daug jo yra grd pavirutiniuose sluoksniuose, todl malant, taip pat valant ir lifuojant ryius, io vitamino netenkama ir jis nepatenka mogaus maist. is trkumas ypa jauiamas, nes vitaminas B1 yra svarbus nerv lstels mediag apykaitai, tai yra veikia toje organ sistemoje, kuri ms laikais ypa apkrau nama. Labai domus bandymas, atliktas siekiant sukelti vitamino B1 trkum dirbtiniu bdu. Grupei jaun moni, kurie pa prastai gaudavo pakankamai pilnaverio maisto, i raciono buvo iimtas tik vitaminas B1. Apytikriai po 2 mnesi atsi rado nerv sistemos sutrikimo sipmtom: pablogjo miegas, vargindavo galvos skausmai. Anksiau psichikai santrs ir optimistiki mons po keli mnesi pasidar labai jaudrs ir nepakants bendraujant su aplinkiniais. Po 8 mnesi dar labiau sutriko nerv sistema. Taip paprastai bna tik atsira dus organini pakitim: nerv refleksai neatsirasdavo pa naudojus prastinius kontrols metodus. Visi sutrikimai iki io momento buvo visikai grtami ir inyko davus trksta mo vitamino. Vitamino B1 nepakankamumas inomas beri-beri ligos pava dinimu ir nustatomas paprastai tose alyse, kuriose maistui var tojami daugiausia lifuoti ryiai ir nevartojama pakankamai kit maisto mediag (darovi) kaip vitamino, kurio netenka ma apdirbant produktus. Kaip ir reikia laukti i daugelio (5060) atskir gyvybikai reikaling faktori tarpusavio sveikos, ligos vaizdas danai bna nerykus, funkcins veiklos sutrikimas neapibrtas. Ta iau gali pasirodyti svarbesni simptomai, pavyzdiui, kraujavi mas i danten, tam tikros maakraujysts formos, odos ibrimas, vitakumas ir pan. Turbt svarbiausia yra tai, kad netinkamai maitindamiesi mes daroms imlesni daugeliui lig.
2.-3053 17

Dietos taka
Netinkama mityba iandien vertinama kaip labai rimta, jei ne svarbiausia lig prieastis. Dl to labai domu, kaip gali pasi reikti vienokia arba kitokia tinkamos medicinos, poiriu mity bos teigiama taka. Netinkamai parinkto pagal kiek ir sudt maisto vartojimo pasekms paprastai irykja negreitai. T pat galima pasakyti ir apie teigiam sveiko maisto tak. Paly ginti greitai gaunamas spdingas efektas mus maiau valgyti, pavyzdiui, taikant suli diet. Todl toliau apraomi kai kurie ios grieiausios gydomosios dietos poveikiai. Suli diet mes suprantame kaip vien i badu gydymo form, kai dienos racione yra tik apie 300 kcal (= apie 1250 kJ), kurias organizmas gauna igrus 700800 g vaisi arba darovi suli. Tokiu bdu organizmas patenkina reikmes energijai, maja kno mas, btent riebalinis sluoksnis. Taip grietai galima gydyti tuos mones, kuri svoris yra nor malus arba didesnis u normal. Gydymas trunka 34 savaites be koki nors aling organizmui pasekmi. Svoris kasdien nu krinta vidutinikai 500 g, be to, pirmosiomis dienomis kiek daugiau, negu vlesnmis. ios didiuls virkinimo ir tarpins mediag apykaitos pro ces ikrovos teigiama taka matoma i daugelio atskir rodik li. Pavyzdiui, kinta cukraus ir riebal kiekis kraujuje. Baltym reikms per vis pagal taisykles taikomos suli dietos laik visikai patenkinamos i lstelse esani atsarg, o to reikia nuolatiniam reguliacijos procesui, todl baltym deficito poymi nepastebima. Net buvo pastebta, kad jaun kraujo kneli (retikuliocit) padaugja. Pirmiausia ir geriausiai virkinimo organai isivalo tose vie tose, kuriose yra funkcinio pobdio arba audinio struktros paeidim. ia ypa tinka grieta dieta, nes ji padeda regeneruotis suriebjusioms ir ltinio udegimo paeistoms kepenims. Ypa gerai dietin mityba padeda esant perkrautai kraujotakai. Pablogjus kraujotakai, padidja arterinis kraujospdis. ia dietins mitybos taka paaikinama daugeliu dalyk. Dehidratavus audinius, sumaja pasiprieinimas kraujo srovei. Ploniau sios arterijos (arteriols), dalyvaujanios sudarant kraujospd,

AS Hgmm n = 100

7 pav. 100 ligoni, sergani hipertonija (esenciahnis hipertonusas), kraujospdio rodikli kitimas suli dietos metu. Kurso trukm 2125 dienos. atsipalaiduoja, dl to kraujospdis sumaja. Be to, pagerja irdies veikla. irdis ima veikti efektyviau, nes sumaja pulso danis. Todl bado dietos taka irdiai lyginama su svarbaus irdies preparato strofantino veikimu. 7 paveiksle parodyta, kaip keitsi 100 ligoni, sergani hipertonija, rodikliai suli dietos kurso metu. Kraujospdis, i pradi sieks 220 mm Hg atym, sumajo iki normalaus, tai yra iki 120 mm Hg. Pateikti pavyzdiai rodo, kad natralus dirgikliai sukelia skir tingas organizmo reakcijas. Jei ios reakcijos neprietarauja procesams, kurie mogaus organizme padeda kovoti su min mis ligomis arba kokiais nors degeneracijos reikiniais, tai ios priemons mogui gali labai padti.

2. FIZIOTERAPIJOS M E T O D A I IR SVEIKATOS ISAUGOJIMAS

naudojant geriau negu bet kada patenkinami reikalavimai, b tini sveikatai isaugoti. Fizioterapijos metodai ia gyja ypatin g reikm. Jeigu kasdieninio gyvenimo slygos kelia labai didelius reikalavimus atskiroms ms organizmo sistemoms arba dl judjimo stokos atsiranda silpnumas, tai iais metodais galima sudaryti atsvar kuriems nors krviams arba juos suba lansuoti. Kylant ekonomikai, daugelis moni gavo galimyb individualiai sprsti, kok gyvenimo bd pasirinkti. Vadinasi, mes turime visikai ivystyti mums suteiktas galimybes ir isau goti jas protingai tvarkydami savo gyvenim. Racionals fizins kultros pratimai, atitinkantys ms orga nizmo fizines ir psichines reikmes, naudingi mums patiems, o kartu ir aplinkiniams monms bei visai visuomenei. is savaime suprantamas tvirtinimas keistai atrodo kitaip poir vertinantiems monms. Danai mons, nuosekliai be sistengiantys rasti pagal galimyb sveiko gyvenimo bdo for mas, bna tiesiog nesuprasti arba ijuokiami. Dl to kai kurie meta pusiaukelje pradt darb. O jeigu dl labai demonstra tyvaus arba nemaloniai pamokomo poirio tokios reakcijos nebna, tai patys galite pamatyti, kad tie mons, kurie atsisako elgtis kitaip, tik pasiteisina, nors irdies gilumoje mano, kad ir jie patys turjo eiti iuo keliu. Taigi tok poir reikia priimti ramiai, galbt net truput su humoru. Jeigu kyla abejoni, ar tie ir kiti metodai yra naudingi, tai ga lima eksperimentuoti: pavyzdiui, daryti pauzes, jei reikia, to bulinti taikomus metodus. Kiekvienam mogui, noriniam pilnai pasinaudoti fiziotera pijos priemoni galimybmis, j poveikis atrodys kitaip. Tas, kur gamta gausiai apdovanojo stipria sveikata ir dideliu darbingumu, gali pasitenkinti minimalia programa", neviry damas reikiam norm gerai savijautai ilaikyti. Kitaip yra tiems, kurie turi maiau atsargini jg, kuri funkciniai sugebjimai yra silpnesni arba serga kokiomis nors ypatingomis ligomis. Tiems monms reikia kruopiai apgal voti savo program ir traukti j daugiau fizioterapijos prie moni panaudojimo bd. Vieniems monms pavyksta per trump laik stabilizuoti savo savijaut panaudojant koncent ruot program, kiti priversti traukti tam tikras fizioterapijos priemones savo kasdienin fizin kultr.

Sveikat, kartu ir gerok ms gyvenimo dal lemia trys fak toriai: gamtos suteikti sugebjimai, aplinkos jtaka ir tai, kaip mes mokame iuos faktorius panaudoti, tai yra ms elgesys kasdieniniame gyvenime. Pastaruoju metu labai susidomta ligomis, kuriomis galima su sirgti nepaisant svarbiausi gyvenimo norm. Tai mediag apykaitos ligos (cukrinis diabetas, nutukimas, urat ir riebal apykaitos sutrikimas), irdies kraujo apytakos reguliavimo sutrikimai, miokardo infarktas, reumatas ir psichins ligos. Ypa aikiai matomos mediag apykaitos lig prieastys. Mes inome, kad panaiai sutrikus mediag apykaitai, gali ma susirgti daugeliu sunkesni lig, negu nuolatinis krvis dl perteklinio svorio. Tai ypa pasakytina apie kraujotakos nepa kankamum, degenaracinio pobdio irdies ligas, slopinanias bendrus funkcinius sugebjimus iprovokuojanias min mio kardo arba smegen infarkto priepuol. Greta netinkamos mitybos mint mediag apykaitos lig prieastis danai yra hipokinez. Taigi ms sveikatos bsen reikia vertinti atsivelgiant po veiki rezultat. Tie poveikiai priklauso nuo paties organizmo vidini faktori, taip pat aplinkos takos, be to, griet rib i vesti ia ne visuomet galima. Nustaius bdingas ms organiz mo funkcij savybes, priklausanias nuo vidini faktori, nereikia pulti nevilt. Tik reikia labai susirpinti ir apgalvoti, kaip toliau tvarkyti savo gyvenim, laikytis jo norm. Isivysiusi pramon sudar slygas, kuriose mes turime tin kamai elgtis, jeigu nenorime vienu ar kitu bdu sau kenkti, bet kartu mes gavome ekonomines ir technines galimybes, kurias

Kokie specials fizioterapijos metodai turi ir gali pasidaryti ms kasdieninio gyvenimo sudtine dalimi? Tai priklauso pir miausia nuo kai kuri praktini slyg. ioje knygoje svarbiausias dmesys skiriamas paprasiau siems metodams, kuriuos galima taikyti namuose. Tam tikr laimjim danai galima psiekti keliais bdais, todl fiziotera pija namuose beveik niekuomet nepatiria neskms dl sunku m, kylani ne namie. Sudarant individual atitinkam fizioterapijos priemoni plan, be kita ko, reikia atsivelgti j iuos paaikinimus ir reko mendacijas: suinoti, apie kokius fizioterapijos srities metodus kalba ma, kaip jie turi bti taikomi ir kaip jie veikia; patirti, kokia paties reakcija j vienus ar kitus metodus; jei reikia, isiaikinti, kokia yra kuri nors nepageidaujam nukry pim prieastis; patikrinti, k galima padaryti esamomis iorinmis gy venimo slygomis (koks butas, ar turima laiko ir 1.1.); nusprsti, kokius metodus pasirinkti i viso esamo skai iaus. ia labai svarbu kno sudjimas, priklausantis nuo orga nizmo funkcini sugebjim, amius, profesija, atsparumas, kuris apibdinamas organizmo polinkiu sirgti vienomis ar kito mis ligomis. Kaip tik sprendiant iuos klausimus reikia kreip tis patarimo patyrus gydytoj.

Pagrindiniai argumentai fizioterapijai naudoti namuose

Pagalvoti, ar reikalinga imtis fizioterapijos priemoni, turt net ir tie, kurie neserga jokiomis ligomis ir turi ger sveikat". Suprantama, absoliuiai sveik moni, tai yra be joki ligos poymi arba subjektyvi sveikatos bsenos nukrypim esama labai maai. Po ilg kruopi tyrim, atlikt kai kuriose ivys tytos pramons alyse, paaikjo, kad jie sudaro maiau kaip 1 0 % t alies gyventoj. Atsivelgiant vidutines ivystytos pramons valstybi gyve nimo slygas absoliuiai sveikam iuo momentu mogui taip

pat verta atkreipti dmes pirmiausia du dalykus: ilaikyti normalius svarbiausius gyvybs ritmus kaip prielaid sveika tai isaugoti ir stengtis sureguliuoti iorinius dirgiklius. Pas tarj reikia suprasti kaip siekim smoningai suvokti aplinkoje esanius dirgiklius ir, jei to reikia, imtis priemoni ivengti sutrikim, kurie gali atsirasti dl i dirgikli per tekliaus. Daugelis gyvenimo proces vyksta tam tikru ritmu. Dauguma atvej tai intensyvaus darbo kaitaliojimas su poilsiu, atstatan iu jgas. Ms gyvenimo bdui ypating reikm turi pirmiausia procesai, vykstantys keiiantis dienos ir nakties ritmams. Kai kurie yra absoliuiai atspars ioms takoms ir pajunta jas, gali bti, tik po ilgo skridimo persislenkant laikui per laiko juostas. Sudarant kasdienin individuali program kyla klausimas, ar verta savarankikai koreguoti ritmus. Gali bti net at virkiai, koreguojant galima net sutrikdyti gyvybinius proce sus, kuriuos valdo vegetacin nerv sistema. Stimuliatori (kavos, tabako ir stimuliuojaniai veikiani vaist), o kartu ir raminamj vaist bei migdomj suvarto jama vis daugiau, be to, vien ir kit vartojimo rodikliai vargu sutampa. Fizioterapijos kompensacins galimybs i esms skiriasi nuo mint vaist galimybi. J veikimas numatytas organiz mo atsakomajai reakcijai, kuri yra kaip filtras tarp dirgiklio bei jo veikimo rezultato ir kartu apsaugo nuo pernelyg dide li krvi. Jeigu mes norime gauti patarim, nuo ko pradti pratimus rytais, tai fizioterapija suteikia geriausias galimybes. Tai gerai veikianti maoji ir vidutin dirginamoji hidroterapija, tokia kaip trynimasis sausais ir lapiais epeiais, dirginimas aliu (apsiplovimas, duas, vonia su laun masau, apsipy limas) ir grup keiiani vienas kit dirgikli duo ir kont rastini apsipylim forma. Pereiti dien nuo intensyvios veiklos poilsio period, tai yra relaksacij, o paskui mieg galima padarius kelet kv pavimo pratim, primus neilg oro voni kambaryje prie at viro lango ir kit form relaksacijos pratimais.

Funkcini dirgikli disharmonija

Norint vystyti ir palaikyti atskiras ms kno funkcijas, reikia jas nuolat treniruoti. Funkcinis krvis priklauso nuo slyg, kuriose mes gyvename, bet danai taip pat visikai nuo smo ningo elgesio. Yra funkcini krvi riba, kurios nemanoma perengti, nepakenkus funkciniam pajgumui, arba, galbt, net susirgti. ia kaip pavyzdys gali bti ligos dl hipokinezs" (r. 3sk.). Kita vertus yra perteklius dirgikli, patenkani i aplinkos, arba vairs i anksto numatyti krviai, kurie virija organizmo prisitaikymo galimybes ir veikia alingai. Pavyzdiui, triukmas pramons monse ir diskotekose, sukeliantis kurtum ir paei diantis nerv sistem, arba didiul nervin tampa, atsiran danti atsakingiems darbuotojams, kai spaudia vien arba kit sipareigojim vykdymo terminai. Ypa gerai padeda fizioterapijos metodai esant hipokinezei ir trkstant mums ilumos dirgikli. Gyvenamose ir darbo patal pose, taip pat transporto priemonse rengus dirbtinio klima to "rangas beveik neivengiamai kyla grsm ms ilumos apykaitos sugebjimui prisitaikyti. Apie i sugebjim isau gojim arba atstatym kalbama 3 ir 9 skyriuose. Hipokinez tai ne tik labai ribotas judjimas dl darbo vietos ir transporto mechanizavimo. Statini ir dinamini krvi vienpusikumas buityje taip pat danai veria imtis krypting priemoni, norint sudaryti atitinkam pusiausvyr ir apsisaugo ti nuo sunki traum (r. 3 sk.).

3. FIZIOTERAPIJA ESANT FUNKCINIAMS SUTRIKIMAMS

minimali program, kuri yra fizins kultros pagrindas, danai traukiamos priemons, reikalingos individualiai sveika tos bsenai pagerinti. Imdami pagrindu 12 svarbiausi mogaus organizmo funkcini srii ir kritines gyvybines fazes, papasa kosime apie fiziologines slygas, funkcij sutrikimus ir galimy bes jiems paalinti fizioterapijos priemonmis. Sutrikimai, apie kuriuos dabar kalbsime, eina svok dar sveikas", tai yra idstyti plaiame intervale tarp sveikos orga nizmo bsenos ir susirgimo stadijos prie lig. Medicinos u davinys iuo atveju galt bti padkos verta gydytojo konsultacija sveikam mogui" apie profilaktines priemones. Kadangi sistemingas panai galimybi panaudojimo planas dar nesudarytas, tai duodamos kai kurios orientacins reko mendacijos. Danai bna gana sunku paaikinti kai kuriuos simptomus, juo labiau jei ie simptomai yra tavo paties. Todl abejotinais atvejais reikia iklausyti gydytojo nuomon. Kita vertus, smoningam mogui dera plaiai susipainti ne tik su bendrais prieastiniais ryiais, bet suprasti ir teisingai vertinti individualias gyvenimo situacijas. Fizioterapijos reikm, gy dant funkcinius sutrikimus, lemia jos poveikiai, aprayti 1 sky riuje. Kartu tiesiogiai gerinant viena arba kita liga serganij savijaut tokiu bdu, kad sumainamas dirbusi sustiprintu re imu funkcinis krvis arba nuslopinamas skausmas treniruo jant vienas ar kitas funkcijas. Taigi fizioterapija gali gerokai padti atstatyti sutrikusias reguliacijos funkcijas, sustiprinti pa siprieinimo jgas ir pakelti gyvybin tonus. Funkcins ligos dabar gydomos vis plaiau vartojamais medi kamentais. Kai kurie i j sukelia rimtas problemas daniausiai

dl organizmo pripratimo prie j arba dl vadinamj galutini poveiki. ia priklauso taip pat impusl reguliavimo sistemose susilpnjimas arba inykimas. Taikant fizioterapijos priemones, sumaja pavojus pasiekti pageidaujamai rezultat veikiant prie gamt", nes organizmo pasiruoimas reakcijai ia yra kaip apsauginis mechanizmas tarp panaudoto dirgiklio ir orga nizmo reakcijos dirgikl.

ilumos apykaitos sutrikimai

Prieingai negu altakraujai gyvnai mogus turi ilaikyti apy tikriai t pai savo kno temperatr net esant ekstremaliai io rs temperatrai. Tik taip garantuojami biocheminiai gyvybiniai procesai, kuriems reikia tam tikros temperatros. Pastovi kno temperatr, net labai skirtingomis aplinkos slygomis palaiko re guliacijos sistema, kuri sugeba vairiais bdai ispinduliuoti j ap link ilum, taip pat dl energijos apykaitos pusiausvyros valdo ilumos susidarymo proces. iluma kne ramybs bsenoje susi daro pirmiausia vidaus organuose. Esant didesniam fiziniam kr viui pagrindin ilumos dal sudaro dirbantys raumenys. Ramybes bsenoje raumenys ir oda iskiria apie 1 8 % visos ilumos, o rau menims veikiant i dalis padidja apytikriai iki 75%. ilumos apykaita yra labai dinamika sistema: centriniuose kno organuose ilumos branduolyje" temperatra yra pastovi, tuo tarpu periferins sritys ilumos apvalkalas", kurias daugiau veikia iors faktoriai, yra labiau priklausomos nuo aplinkos temperatros, ypa galns rank ir koj pir
tai, BIOSV^I

8 pav. Kno temperatros kitimas ramybs bsenoje, esant skirtingai aplinkos tem peratrai (20, 35, SC). ilumos santykis organizme, esantis normalios temperatros aplinkoje, keiiasi prieingai, negu saunoje, kur iluma sklinda i periferijos vidaus organus. Ms pavyzdyje, kai oro tempe ratra yra 95C, odos temperatra pakyla iki 41,3C, o liemens srityje ji bna 38,8C. Vadinasi, temperatra'maja kryptimi i periferijos centr, be to, reguliavimo sistema i dalies neatitin ka balanso. Esant maksimaliai odos temperatrai, gali perkaisti visas organizmas.
:i

8 paveiksle parodytas kno temperatros kritimas ramybs bsenoje vairiose situacijose. Kai aplinkos temperatra yra 20C, ilumos branduolys su vienoda temperatra 37C apima vidin liemens dal ir galv. Nepastovesns ilumos apvalkalo srityje temperatra krinta tolstant nuo kno centro. Blauzdos temperatra 28C dar atitinka norm. Kai aplinkos temperatra yra 35C, 37C ilumos branduolio sritis isipleia iki periferijos, nes emesn temperatra yra tik platak ir pd.

Pilnaverts funkcins ilumos apykaitos poymiai

Kai iluma tinkamai pasiskirsto visose kno srityse, savijauta bna gera. Todl kalbama apie palanki situacij, kai rankos ir kojos taip pat aktyviai dalyvauja ildant organizm. Kad nekre ia altis (drebulys) ir spontanikai neatla rankos ir kojos, dar

nra rodymas, kad apykaita yra tvarkinga. Labai daug moni serga ltiniu pd atalimu, to nepastebdami. Tik paiupinj pdas rankomis arba pamatav koj temperatr, jie sitikina, kad jos labai atalusios. Funkciniu poiriu pilnavertes ilumos apykaitos poymiams priklauso atitinkama organizmo reakcija specialius ilumos krvius. Apie funkcin sugebjim tada sprendiama i to, kaip greitai ir kaip efektyviai gali bti atsta tytas ilumos deficitas, atsirads dl dalinio arba bendro alio poveikio. Laikin kartligik alio krtim tada reikia vertinti ne kaip funkcin nepakankamum, o atvirkiai, kaip normali organizmo reakcij ilumos netekim. Atsiradusi sies oda" ir drebulys nuo alio rodo, kad oda ir skeleto raumenys akty viai gamina ilum. Atvirkiai, ilgas alio krtimas nesuylant turi bti vertinamas kaip funkcinis sutrikimas.

neracinmis snari ligomis. Tai tsiasi tol, kol prasideda ude giminio pobdio komplikacijos. Labiausiai paplitusi sutrikusios ilumos reguliacijos forma tai pd ir platak atalimas. Kritin temperatra, kuriai esant galima sakyti, kad atalo pdos, yra apie 25C (kambario tem peratra). Tada pirt temperatra bna 23C emesn. Pagal statistik tokie mons, kuri kojos atla, kitomis li gomis serga daniau negu tie, kuri kojos iltos". Prieastiniai ryiai tarp koj atalimo ir vidaus organ ligos aikinami refleksiniais ryiais tarp kno paviriaus ir vidaus organ. Ilgas atalimas nenaudingas ir paioms kojoms. Kiek deguo nies cirkuliuojaniame kraujuje susijungs su savo transporto priemone raudonaisiais kraujo kneliais priklauso nuo temperatros. Su emos temperatros krauju pateks deguonis audiniams perduodamas sunkiau, todl dl ltinio atalimo ati tinkamuose audiniuose gali pasireikti deguonies trkumas.

Sutrikusios ilumos reguliacijos poymiai

Pagal nemalonius jutimus, atsirandanius dl bendro ilumos apykaitos sutrikimo, mons skirstomi dvi prieingas grupes. Vieni link drebul net esant tokiai lauko temperatrai, kurio je dauguma moni jauiasi maloniai. is sumajs balansas gali bti susijs su fiziniu trkumu arba yra kurios nors vidaus ligos, taip pat dar ne visiko pasveikimo po sunkios ligos poymis. Nere tai kno iluma bna nepakankama trkstant svorio. Kiti, danai per daug apkns mons kenia nuo ilumos pertekliaus. Jie labiau prakaituoja negu kiti ir nemgsta ilt drabui. Prieingyb tam yra atskir kno srii atalimas. Danai ne pastebtas, bet vis dlto svarbus reikinys yra segmentinse ri bose" odos atalimas. Tai odos temperatros nukritimas vieno arba keli nugaros smegen nerv iplitimo srityje. ie poy miai bna sergant ltinmis arba labai danomis vidaus organ ligomis, pavyzdiui, inkst arba inkst geldels udegimu. Toks refleksinis svarbi reguliavimo proces sutrikimas parodo pa eidiamas vietas, per kurias galima paveikti pagrindin lig. Reikia atkreipti dmes ir em temperatr dideli sna ri, ypa kelio snario, srityje. Peralus danai susergama dege28

Termoreguliacijos treniravimo ir palaikymo metodai

i

mons, kuri ilumos apykaita yra nepastovi arba labai su trikusi, turi dvi galimybes atsikratyti nemaloni jutim ir i vengti bendro sveikatos pablogjimo: kasdien tinkamai elgtis taip, kad nepablogt ilumos apykaita, ir gerinti reguliavimo sugebjimus pagal individualiai sudaryt treniruoi program. 9 paveiksle schematikai parodyti faktoriai, turintys takos ilu mos apykaitai. Nutukusi moni ilumos pertekli galima sumainti ribo jant maist tol, kol svoris sumas iki normalaus. Nordami su liesti, nevartokite daug baltym pagrindinio ilumos altinio i trij pagrindini maisto mediag. Tiems, kuriems nemalonius jutimus sukelia ilumos deficitas, pavyzdiui, alio krtimas esant tokiai temperatrai, kuri ki tiems yra normali, turi pabandyti padidinti savo svor, jeigu jis maesnis u normal. Taip pakeitus kompleksij, pagerja ilu mos isaugojimo slygos. Tada reikia vartoti daugiau baltym. Svarbus reikalavimas visiems, ypa tiems, kuri ilumos apy-

9 pav. Faktoriai, galintys paveikti ilumos apykaita. kaita yra nepastovi, vilkti tinkamus drabuius, nes ms dra buiai tai svarbus ilumos reguliavimo sistemos elementas. Todl reikalaujama, kad tekstils preks padt reguliuoti ilu m. Reikalavimai yra tokie: drabuiai turi bti tokie, kad per daug nepraleist ir nekaupt ilumos. Jie dar turi padti odai iskirti bet kok skyst arba prakait ir leisti jam igaruoti. Per dien pro od isiskiria nuo 250 ml iki keli litr skysio. Dra bui savybs, jeigu jas vertinsime iuo poiriu, priklauso nuo tekstils pluot makrostruktros, verpimo ir audimo techni kos, nuo drabui sukirpimo. Kol dvjome drabuius, paga mintus i natrali tekstils produkt, apdoroto pluoto savybes nustatyti buvo palyginti lengva: vilna sulaiko ir ab sorbuoja ilum, ilkas ilum, linasvsum. Dabar, dirbtinio pluoto epochoje, ie santykiai pasidar su dtingesni. Pasirenkant vienos ar kitos telstils ries drabu ius, tenka vadovautis savo patyrimu. I faktori, turini takos ilumos apykaitai, labai svarbus yra vairi tekstils ri elektros krvis. Visi vandens ir oro nepraleidiantys drabui elementai su daro labai drgn sluoksn tarp odos ir audeklo, o tai padeda kauptis ilumai ir pablogina savijaut, panaiai kaip tvanki va saros dien.

Danai toms kno vietoms, kurios atla, reikia sulaikani ilum drabui. Tik nereikia dl mados prarasti galvos". ilu mos apykaita labai pasunkja vykstant vietov su neprastu klimatu: kalnai, jra, kontinentinis klimatas su dideliais tempe ratros svyravimais dien ir nakt. Patyr mons pasirenka vie nokius arba kitokius drabuius pagal situacij. mons, kuriems naktimis sutrinka termoreguliacija, turi i anksto pasiruoti ilumos susidarymo ritmui Mes nesugebame su mainti savo kno temperatr keliais laipsniais miegodami po atviru dangumi ir nesualti, kaip vietiniai Australijos gyventojai. Tok sugebjim galima isiugdyti tik per kelet tkstani met. Mums reikia labiau rpintis tuo, kaip tinkamai usikloti nakt vairaus intensyvumo ilumos susidarymo laikotarpiais. Maiau siai ilumos susidaro nuo 24 iki 2 valandos nakties. Po to media g apykaita intensyvja ir organizmas pradeda pilti. Kas pajunta, kad io ritmingo ilumos apykaitos proceso ir patalyns savybs nesutampa, turi laikytis taisykls: Keisk savo guolio ilum". Praktikai tai reikia, kad greta vidutins ant klods reikia turti po ranka kit lengvesn antklod, lengv pagalv, kuria usiklojama, kai patalas per maai ildo.

Kraujotakos sutrikimas
Kraujotaka suprantama kaip nuolatin kraujo cirkuliacija i siakojusiame kraujagysli tinkle. Kraujas pirmiausia atlieka transporto funkcijas, tai yra visas kno dalis aprpina reikia momis maisto mediagomis ir inea galutinius mediag apy kaitos produktus. Taigi kiekvieno organo, net kiekvienos lstels gyvyb priklauso nuo ryi su kraujotakos sistema. Pavyzdiui, kraujas nea deguon, kurio dal pernea eritrocitai, o kita dalis itirpusi lieka kraujo plazmoje. Tekdamas kartu su kvpiamu oru per plauius, deguonis i plaui alveo li patenka irdies kairj skilvel didiajame kraujotakos rate, paskui pristatomas visiems ms organizmo audiniams, kur su daro svarbiausi pagrind vidiniam kvpavimui. Mediag apykaitos metu susidars anglies dioksidas patenka krauj ir vl atsiskiria nuo jo ten, kur artimiausiai susilieia su

kvepiamu oru alveolse. Panaiu bdu kraujas pernea maisto mediagas, patekusias kartu su maistu, i rezorbacijos vietos, tai yra arnyno, tas vietas, kur jis perdirbamas, vartoja mas ir kaupiamas. Kita vertus, kraujas ima i organizmo rezer v maisto mediagas ir tiekia jas kuriam nors organui, kai i mediag labai reikia. Biologikai aktyvios mediagos fer mentai ir hormonai gaminami paiame organizme ir danai yra labai specifiki. B susidarymo vietos jie perneami su kraujo srove visas kno sritis. Daugelis mediag apykaitos lstelse tarpini ir galutini produkt kartu su krauju patenka orga nus, kur toliau perdirbami; i j ivalomos ir paalinamos i or ganizmo toksins mediagos. arkuliuojantis kraujas kartu atlieka ir svarbias apsaugines funkcijas, ypa kovojant su infekcija. ia dalyvauja baltieji kraujo kneliai ir tam tikros baltymins mediagos. Pagaliau kraujo srov padeda perduoti ilum. Ji jungia ilumos susidarymo vietas su oda, kuri ilum spinduliuoja ir praleidia. Taigi tekdamas kraujas vairiausias atskir lsteli ir organ savybes pagaliau sujungia viening funkcin sistem. Varomoji jga, verianti krauj tekti visame kne (didysis kraujotakos ratas), ieina i irdies kairiojo skilvelio, turinio stipr raumen. ia susidaro kraujospdis (kraujo slgis), kuris, organizmui esant ramybs bsenoje yra 120 mm gyvsidabrio stulpelio (160 kPa). Vis labiau besiakojaniu kraujagysli tinklu tekanio kraujo slgis maja ir, kraujui patekus ploniausias kraujagysles kapiliarus, jis sumaja iki keleto mm Hg. Todl kraujui grti atgal venomis, iskyrus irdies raumen, labai svarbi raumen veikla ir ritmiki kraujo slgio svyravimai krtins lstos ir pilvo srityje, kuriuos su kelia kvpavimo judesiai Itekjus i deines irdies puss ertms venin krauj silpnesnis deinysis skilvelis istumia maj krau jotakos rat, kur vyksta duj apykaita. Kiekvieno atskiro organo aprpinimo krauju reikm dau giausia priklauso nuo jo paties atliekamo darbo. Pavyzdiui, ak tyviai dirbaniam raumenim kraujo reikia penkis kartus daugiau negu ramybs bsenoje. Taiau kraujotakoje kaip i noma yra tik tam tikras kraujo kiekis (561). Norint patenkin ti reikmes kraujui, kurios kasdien nuolat kinta, irdis ir kvpavimo organai turi sugebti nuolat prisitaikyti prie vairi krvi. Be to, dl nuotolio arba atskir kraujagysli tarpsni

blogesnio pralaidumo kraujas bendroje aprpinimo krauju sis temoje turi bti skirstomas atsivelgiant aprpinim krauju sri i, { kurias kraujas patenka iomis kraujagyslmis. dinamin kraujotakos proces reguliuoti padeda daugyb chemini ir me chanini dirgikli Kraujotakos reguliacija tuo tobulesn, kuo ge riau aprpinamas krauju kiekvienas organas sutinkamai su jo reikmmis ir kuo ekonomikiau tada naudojama energija, reika linga centrini organ (irdies, smegen ir kvpavimo aparato) darbui Normalaus funkcionavimo poymiai yra tokie. Vertinant kraujotakos funkcines savybes svarbi yra irdies galingumo riba, dirbant jai ilgai ir intensyviai Labai bding test, kur kiekvienas gali atlikti savarankikai arba su padjju, pareng KKuperis. Po daugelio tikrinim, atlikt tiksliais matavimo prietaisais nudirb tam darbui, deguonies suvartojimui, pulsui ir elektrokardiogramai vertinti, jis pareng bd, kurio parodymai vargu ar menkesni, negu matavim rezultatai gauti naudojant daug prietais ir daly vaujant dideliam skaiiui moni. Jis pasil 12 minui bgti; be to, atstumas, nubgamas per laik, imamas kaip matas. Remda masis savo attiktais lyginamaisiais matavimais, jis galjo pasakyti, kiek deguonies (skaiiuojant 1 kg kno mass) suvartojama atski rose testo pakopose. Tas faktas, kad deguonies apykaita ia imama kaip atlikto darbo matas, rodo, jog tikrinamas taip pat ir kvpavimas, ir biocheminiai procesai btent, kaip jie padeda energijos virsmui organizme. Pagaliau ne paskutin vieta ia tenka raumen, kurie bna apkrauti bgant, itvermei. Taigi ia yra kompleksinis praktiniu patyrimu pagrstas testas, kuriuo tikrinamas mogaus organiz mo darbingumas, taiau irdies veikla ia yra svarbiausia. ioje lentelje parodytos 5 vairaus itvermingumo grups.
Itvermingumo laipsnis

Bgimo atstumas km Deguonies suvartojimas ml/kg/min maiau kaip 1,61 1,612 22,4* 2,42,8 daugiau kaip 2,8 28 arba maiau 28,134 34,142 42,152 52,1 ir daugiau

I labai blogai II blogai IIIpatenkinamai IVgerai V labai gerai

* Vyresni kaip 35 met amiaus vyrai, kuri rezultatas yra 2,25 km per 12 min, priklauso kategorijai gerai"; Uos kategorijos (gerai") moter minimalus darbin gumo rodiklis yra 2,1 km.

Test geriausia atlikti stadione su paymtais bgimo take liais, arba kelyje su kilometriniais stulpeliais. Drabuiai turi bti lengvi. Jeigu bgantysis pradeda dusti ir ilaikyti tok pat temp pasidaro nemanoma, tai sustoti nereikia, o pradkite eiti ir eikite toliau tokiu tempu tol, kol vl galsite padidinti greit. Tiksl bgimo laik galima nustatyti laikrodiu su centri ne sekundine rodykle arba chronometru. Jeigu reikia, bandy m galima atlikti su padjju, kuris, vaiuodamas greta js automobiliu arba dviraiu, prane jums laik nuo starto ir fini e prajus 12 min. Sis testas, atliekamas organizmo didiausio darbingumo ribai nustatyti, tinka ne kiekvienam mogui. Jei mes be reikalo ver iame savo organizm dirbti visu pajgumu, tai gali susidaryti pavojinga situacija, kai paeistas irdies raumuo arba vainikini kraujagysli sisitema bus apkraunama daugiau, negu ji pakelia. Suprantama, tai turime visada prisiminti ir atitinkamai elgtis. Be reikalo padidin irdies raumens darbo reim, esant nepa kankamam aprpinimui deguonimi, galime sulaukti pavojing pasekmi. Klinikai sveikiems monms iki 35 met is testas praktikai nekenksmingas. monms, kuri sutrikusi irdies kraujotaka, taip pat senesnio amiaus monms reikia kreiptis patarimo savo gydytoj, ar is testas jiems nra pavojingas. Bet kuriuo atveju bgim reikia nutraukti, pajutus irdies skausm arba jos veiklos pertrkius. Reguliariai atliekant i tvermingumo treniruotes, testas gali bti labai naudingas verti nant pasiektus rezultatus. Esant bendram silpnumui, kraujotakos sutrikimams ir pagy venusio amiaus monms reikia apsiriboti gerokai maesniais krviais tikrinant savo organizmo darbingum, kaip pavyzdiui, lipti laiptais atitinkam pakop skaii. Maiau tinkamas yra testas su pritpimais. Tada gaunami duomenys apie kraujota kos veikl, inoma, yra riboti. Pulso danio kitim, kuris danai imamas kaip kriterijus, galima naudoti tik reliatyviai, nes to kiais atvejais (turima galvoje pagyven mons) egzistuoja stabdymo efektas''. Dl jo gali atsitikti taip, kad nustaius iek tiek padidjus pulso dan, gali bti padarytos neteisingos iva dos apie irdies ir kvpavimo organ realias galimybes. Ir vis dlto retkariais reikia atlikti pana laipt test, kad bt gali ma pasitikrinti, kaip ulipus tam tikr skaii pakop tuo paiu

tempu atrodo organizmo tempto darbo rodikliai (kvpavimo bei pulso danis, irdies plakimas ir dusulys). Nustaius kaip vien ar kit organ darbingumas pasikeit gerj arba blogj pus, gali ma pasidaryti naudingas ivadas, kaip toliau elgtis. Kraujagysli sistemos sugebjimas persitvarkyti esant vienokiai arba kitokiai kraujo srovei, gali bti nustatytas dauguma atvej i kasdieninio stebjimo rezultat. Didelio kraujo kiekio sstovis ilgai stovint yra nepageidaujamas, nes kraujas nuteka i galvos, dl to ji ima svaig ti, atsiranda nuovargis (iovulys), galima net apalpti Taip sutrikus kraujotakai, paprastai nustatomas maas arba labai besikeiiantis arterinis spaudimas. Kiti kraujagysli sistemos prisitaikymo sutri kimai pasireikia greitai pakeitus kno padti pavyzdiui, staigiai keliantis i horizontalios padties, pasilenkus, taip pat sukant galv. Toki kraujo skirstymo sutrikim simptomai daniausiai bna galvos svaigimas arba netikrumas ilaikyti pusiausvyr. Vi siems tiems, kuri kraujotakos sistemos reguliacija yra gera, i poymi nebna. Kraujotakos sistemos sutrikimo poymiai Kraujotakos funk cijos gali sutrikti bet kurioje funkcinio proceso dalyje. ia rei kia paminti tik tokius: irdies veiklos susilpnjimas dl organizmo fizinio nusilpi mo, toksinio arba udegiminio pobdio irdies raumens pa kenkimo, taip pat kaip gimtos arba gytos irdies ydos pasekm; nepakankamas irdies raumens aprpinimas krauju dl funkcinio sutrikimo arba atitinkam vainikini kraujagysli or ganinio paeidimo; nervinio pobdio irdies reguliacijos sutrikimas, kuriam b dinga irdies susitraukim danio kitimai ir irdies aritmija; normalaus kraujospdio pakitimas, gali padidti ar sumati; nereguliarus ribot kraujagysli aprpinimas krauju su ati tinkamomis pasekmmis paeistiems organams, pavyzdiui, gal vos skausmas, stenokardija arba galni kraujotakos sutrikimas; mediag apykaitos sutrikimas audimuose dl ischemijos t kno srii, kur teka galin kraujo vaga (mikrocirkuliacija); kraujo atgalins srovs nutrkimas dl ven paeidimo arba j organini pakitim; pagaliau panai proces (padidjs kraujospdis, kraujo sstovis) bna maajame kraujotakos rate.

Kaip buvo parayta pirmame skyriuje, fizioterapijos, taip pat tam tikroms dietinms priemonms teikiama pirmenyb, kai reikia paveikti kraujotakos procesus. Panaudojant dirgiklius, kuriuos galima dozuoti, fizioterapija gali tiek koreguoti, tiek treniruoti kraujotakos organus. Kitais atvejais norint paalinti nervinio pobdio sutrikimus, kurie pakenk kraujotakos val dymo organams, reikia taikyti refleksinio poveikio metodus. Taigi fizioterapijos metodai taikomi labai plaiai, pradedant nuo pagrindins, labai padedanios terapijos ir baigiant sava rankiku gydymu. Be to, ie metodai danai specialiai naudojami kurios nors ligos atsiradimo prieasiai paalinti. Kaip yra inoma, dabar irdies ir kraujagysli ligos lig srae yra pirmoje vietoje. Toliau mes apsistosime tik prie kai kuri kraujotakos sutrikim, kurie svarbs tuo, kad yra labai paplit arba kuriems gydyti ypa tinka nam fizioterapijos metodai. Sutrikus kraujotakai ir dl to pakitus kuri nors organ veik lai, minti teiginiai taikytini vazomotoriniam galvos skausmui ir stenokardijai. Galvos skausmas nra liga kaip tokia, o slapto pobdio ne galavimas, apskritai laikomas labiausiai paplitusiu simptomu. U io skausmo gali slptis rimtos ligos, be kita ko, aki, nosies ani priklausini, smegen ligos. Daugiau kaip 9 5 % atvej pagrindin i lig prieastis vis dlto yra nereguliarus galvos aprpinimas krauju. Taigi, yra labai daug lig, sukeliani va zomotorinius galvos skausmus, kuri pobdis bna labai vai rus. iai grupei galvos skausm taip pat reikia priskirti ir migren, kuria sergant bna priepuoli. Pagal ivaizd ligoni, kuriems skauda galv, galima iskirti dvi kraujagysli lig gru pes: ribotas kraujo pritekjimas, dl to veidas bna pablyks ir pasunkjs kraujo tekjimas atgal, taip pat bdingas melsvas galvos odos atspalvis. Nam fizioterapijos galimybs yra vis pirma panaudoti tokius refleksinius metodus kaip ant kaulio masaas ir akupresra. iais metodais danai pavyksta paalinti arterin angiospazm. Kuo anksiau, pradjus skaudti galv, pritaikomi ie metodai, tuo daugiau vilties pasveikti, ypa nuo migrenos. Kitas svarbus gydymo principas skirtas smegen kraujagysli veiklai gerinti. iuo atveju geras galimybes ilgam pratim kom-

pleksui turi hidroterapija (veido ir pakauio vilgymas, veido ap liejimas, taip pat karti galvos kompresai, paskui veid apliejant altu vandeniu. Tais atvejais, kai galvos skausmo prieastis yra aikus nerv sistemos sutrikimas, pirmiausia reikia plaios gydymo programos, kuri eina hidroterapija, sauna ir mecha noterapija (gydymas judesiais). Bdingi tokio didelio sutrikimo poymiai yra: ltinis pervar gimas, stresinis perkrovimas, galvos skausmas, baigiantis savai tei, kaip tonuso staigaus kritimo iraika. Stenokardija (krtins angina) yra ne tik sunki, bet ir danai pa vojinga liga. Kaip ir galvos skausm, j taip pat reikia tiksliai api brti Krtins skausmas, kuris aikinamas tuo, kad irdies raumuo nepakankamai aprpinamas krauju, yra ir kit ne toki rimt jos apraikos form. Bna labai panas nemalonus jutimai, vadinami irdies liga, kurios nra. ie nemalons jutimai irdies plote bna irdiai esant absoliuiai sveikai ir darbingai ia reikia taip pat skirti atsitiktinai lokalizuotus irdies plote skausmo juti mus, susijusius su stuburo liga Taigi darosi aiku, kad skausmas irdies plote yra nevienareikmikas, j reikia tiksliai diferencijuo ti, atliekant atitinkam medicinin tyrim. Refleksiniai gydymo metodai pasirod labai tinkami mi nms ligos formoms gydyti. Pavyzdiui, sergant stenokardija, labai padeda antkaulio masaas. Gera hidroterapin kombina cija yra vonia rankoms, laipsnikai keliant temperatr, ir pas kui apytikriai valandai dedamas kompresas ant krtins. Siuo atveju dirgiklis, padedantis krauju aprpinti vainikini krauja gysli sistem, derinamas su vidutinio iltumo kompreso povei kiu. J naudojant, galima atpalaiduoti dirgiklio veikim atitinkamuose nerv segmentuose. Reikia stebti, kokiomis aplinkybmis paprastai atsiranda spaudiantys ir maudiantys krtins skausmai Danai bna dvi i skausm prieastys, kuri galima ivengti atitinkamomis priemonmis. Skausm, kuris sklinda i pilvo srities tarpininkaujant gerai suderintam refleksiniam aktui ir kur nuolat primindavo Riomcheldas, pera mint, kad reikia taisyklingai maitintis. Skausm sukelia pirmiausia itemptos skrandio ir arn sienels. iais atvejais reikia stengtis neperpildyti skrandio ir stebti, kad jame nesikaupt dujos dl aerofagijos (nurytas oro perteklius)

ir usistovjus dujoms arnose. Dl to reikia laikytis i taisyk li: valgyti maomis dozmis vakarien valgyti anksiau, vengti produkt, puiani pilv, ir irti, kad bt reguliariai tutinamas i. Jeigu skausmo jutim prieastis aikiai susijusi su stresu, tai reikia inaudoti dvi galimybes jam ivengti: reguliariai atlikti pratimus psichiniam krviui panaikinti, kad sumat jaudru mas, taip pat laiku prisitaikyti tam tikr fizin krv, kad bt galima greitai imesti i organizmo tam tikr kiek hormon (katecholamin), kurie susidaro kokiam nors dirgikliui vei kiant antinksius. ie hormonai gali pabloginti irdies aprpi nimo deguonimi slygas, taiau jei raumenys dirba (einant, bgant, vaiuojant dviraiu), j aktyvumas greitai sumaja. ia taip pat reikia paminti ir dideles saunos galimybes per eiti i darbinio aktyvumo periodo poilsio period. Didelis arterinis kraujospdis yra vienas i labiausiai paplitu si reguliacijos sutrikim. Kiekvienas deimtas i ms serga ia liga antroje savo gyvenimo pusje. Didelis slaptas kraujo spdis, o taip bna 9 i 10, sunormalja laikantis dietos ir nau dojant fizins terapijos priemones. Ilgos mitybos programos taisykls skamba taip: Bendras maisto kiekis jokiu bdu neturi viryti reikiamos normos. Maistas turi bti maai sdytas ir jame ribotai baltym". Labai naudinga program traukti die nas su labai ribotu maisto vartojimu suli diet. Apie voni su nuolat keliama temperatra, mainani arte rin kraujospd, poveik ir apie kvpavimo terapijos formas, skirtas psichinei tampai atpalaiduoti, buvo kalbta 1 skyriuje. Jeigu nervins tampos pagrindins prieastys yra gamybos problemos, susijusios, pavyzdiui, su laiku nevykdytais prisiim tais sipareigojimais, taip pat neisprstos asmeninio pobdio problemos, tai protingas gyvenimo bdas danai yra svarbiausia slyga norint ivengti vis nauj ir nauj psichini krvi. Venostaz dl ven varikozinio isipltimo priskiriama prie ltini lig, kurios danai priveria ligon nuolat jas prisiminti. Greta gimto jungiamj audini silpnumo padidjs spaudi mas pilvo srityje ir judjimo stoka yra labiausiai paplitusios ven isipltimo prieastys. Todl apkns mons su didel mis riebal atsargomis pilvo srityje ypa danai serga ia liga. Sumajus diafragminio kvpavimo amplitudei taip pat darosi

silpnas impulsas, padedantis kraujui tekti atgal. Ilgai usistovjus vidiniam kraujui, sutrinka koj audini maitinimas, dl to savo ruotu kartais suyra audini struktra ir atsiveria opa. Kadangi audiniai blogai maitinami, danai ligoniai gerokai ilgiau sveiksta. Varikozinio ven isipltimo komplikacijos tai viena i t fizioterapijos metod taikymo srii, kur jie duoda geriausius rezultatus. Isipltusi ven tonusas gerinamas panaudojant stovimas vonias, apliejant kojas altu vandeniu ir panaudojant alto van dens, taip pat kintamos temperatros vandens vonias. Nevarus apnaas nuo sen op alinamas gydomojo purvo aplikacijomis ir kompresais, sumirkytais asikli arbata. Jei opa labai sisen jusi, labai padeda pakaitinis gydymas iais metodais ir sauls spinduliais.
O i i ' v r n V ; ' M
{

( "

' i

bJtitt-J <*, 'y. tsA

< O b u l *5.>' K t V "

Kvpavimo sutukimas
Kvpavimas vairiems monms sutrinka skirtingai. Vieni kvpavimo funkcijos geroko susilpnjimo prieasties turi ie koti aplinkoje, o kiti kenia dl subjektyvi kvpavimo pakiti m, neturini didesns reikms kvpavimo organ darbui. Ar kvpavimas taisyklingas, gana tiksliai galima nusistatyti pa iam, vadovaujantis nesutrikusios kvpavimo funkcijos poymiais. Todl pateikiame toki taisyklingo kvpavimo charakteristik: kvpavimas turi bti laisvas, be tampos poymi arba net du sulio ramybs bsenoje arba esant vidutiniam fiziniam krviui, pavyzdiui, lipant laiptais. Kaklo ir krtins lstos virutins dalies pagalbiniai kvpavimo raumenys darb sijungia nepa stebimai, kvpavimo danis ramybs bsenoje bna 1 0 1 6 kvpavimo judesi per minut ir padidja iki 2 0 2 2 esant vi dutiniam krviui. Tada nejauiama tempimo, ir kvpavimas bna negirdimas. Netempto kvpavimo rib, kitais odiais tariant, kai sunk ja kvpavimas arba mogus pradeda dusti, galima nustatyti pagal kasdieninio gyvenimo krvius: einant, greitai bgant, li pant laiptais, be to, kiekvien kart tam tikru tempu ir per tam tikr laik.

Praktin reikm taip pat turi tam tikros situacijos, kurioms esant pasunkja kvpavimas. Jei kvpavimas pasunkja kal bant, mogus turi pagalvoti, ar jis kalbdamas neumirta tai syklingai idlioti pauzes, kurios leist jam pakankamai kvpti. Pasunkjs kvpavimas lenkiantis paprastai rodo, kad didelis apknumas trukdo diafragmai laisvai slankiotis, o ji yra pagrin dinis kvpavimo raumuo. Kvpavimas turi bti lygus. Grafikai ireikus krtins lstos judesius kvpuojant, ieina lygi sinusoid (10 pav.). Nukrypim nuo tokio idealaus kvpavimo proceso prieastys gali bti labai skirtingos. Pasunkjus kvpavimo judesiams, gali prasidti liga arba atsirasti panai j bsena. Kvpavimo jude siams takos taip pat turi raumen pakitimai arba neurozinis kv pavimo stabdymas. Svarbu ir tai, kad bet kuriai psichinei organizmo bsenai bdingas kvpavimo raumen judjimo tipas. Visa tai rodo, kad tokius sutrikimus galima paalinti kvpavimo pratimais. Ir danai galima nustatyti daugel kuri nors organ su trikim, kuriuos sukl depresija, ir vl atstatyti j veikl. Kvpavimas turi bti ritmingas. Ritmingumas ia suprantamas kaip kvpavimo judesi danio per tam tikr laik, atitinkami in tervalai tarp atskir kvpavimo cikl. Svarbu ir vieno kvpavimo ciklo atskir frazi trukm, kvpimo ir ikvpimo ilgumo korelia cija (santykis). Paprastai is santykis lygus 1:1. Didelius laikinus nukrypimus reikia atitinkamai paaikinti. Ilgesnio ikvpimo prie astis pirmiausia yra bronch susiaurjimas. . Kvpavimas turi bti ekonomikas. ia turima galvoje santy kis tarp kvpavimui sunaudoto darbo ir jo naudingumo koefi ciento. T, k jutimo organai priima kaip neatitikim tarp kvpavimo raumen pastang ir tada gauto rezultato, galima imatuoti, tiesa gana sudtingais metodais. Kvpavimas gali bti neekonomikas dl keleto prieasi.
"

Ne tik ydingi proiai, bet ir labai greitas, nepakankamai gilus kvpavimas gali bti ir krtins lstos iorinio kvpavimo apa rato, stuburo, kvpavimo raumens pakitimo prieastis. Didelis nutukimas taip pat sunkina diafragmos veikl. Kvpavimas turi sugebti" prisitaikyti. Tai pirmiausia turi ma galvoje, ar pastebimai kvpavimas skiriasi nuo kno pad ties. Silpnai isivyst pilvo raumenys, kurie yra diafragmos antagonistai, ypa pastebimi stovint Gulint ant nugaros, kv puoti gali bti labai sunku pirmiausia dl to, kad diafragma pa sislinko vir labai prisivalgius. Kvpavimas gulint ant deiniojo arba kairiojo ono taip pat gali bti skirtingas. Pagaliau prisitaikymas reikia, kad kvpavi mo organai sugeba persijungti i ramybs reimo intensyves nio kvpavimo reim. Jeigu esant didesniam fiziniam krviui oro sunaudojama S6 kartus daugiau negu ramybs bsenoje, tai kvpuojant tada btinai turi aktyviai sijungti darb vadi namieji pagalbiniai kvpavimo raumenys. Kai kurie mons, kurie ramybs bsenoje kvpuoja normaliai, be joki nukrypi m, pasirodo, negali persitvarkyti tokiam kvpavimo reimui. Kvpuojant darb vienodai turi bti jungta krtins lsta, vairios kno sritys ir maasis dubuo. Kvpavimo efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip vienodai vairios plaui sritys da lyvauja duj apykaitoje. Tik iuo atveju galima tikti, kad krau jas, tekdamas per visas plaui sritis, bus prisotinamas deguonies. Kad plauiai nevienodai dalyvauja kvpavimo pro cese, matoma stebint krtins lstos ir liemens judesius. Pauz kvpavimo cikle neturi pasistmti diafragmos pad ties ir iorinio kvpavimo aparato kryptimi nei kvepiant, nei ikvepiant. Visa diafragmos ir krtins lstos svyravim ampli tud kvepiant ir ikvepiant nustatoma pagal vidutin atstum tarp j sulaikius kvpavim. Kai plauiai esti labai itempti (emfizema), diafragma bna labai emai, kaip giliai kvepiant, krtinkaulis pakeltas, dl to onkauliai guli horizontaliau, uuot bt pasvir kampu emyn. Atvirkiai vyksta pilvaplvei slenkant auktyn. Normals spirometriniai duomenys. ie plaui darbingumo kriterijai paprastai nustatomi atsivelgiant g, ami ir lyt. Plaui galios sumajimas, konstatuotas tikrinant kvpavim ir atsirads pirmiausia dl bronch tak pakitimo, gali bti ai-

10 pav. Ritmingo krtins lstos kvpavimo judesi kreiv: alygus kvpavimas; b kvpavimas streso situacijoje.

kinamas ir daugeliu kit prieasi. kvepiant vairi vaist, mainani gleivins udegim ir bronch raumen spazmus (novodrinas ir kt), galima tiksliau nustatyti bronch susiaurji mo prieastin pobd. Ir atvirkiai, inhaliavus dirginani gleivin mediag (acetil cholino), galima aptikti pradins stadijos gleivins sudirginim. Oro kiekis, kvepiamas maksimaliai kvpus, vadinamas plau i gyvybiniu triu, kuris parodo plaui tr ir krtins lstos sugebjim isiplsti. Viso organizmo aprpinim deguonimi, o tai yra svarbiausias kvpavimo proceso rezultatas, taip pat galima lengvai imatuoti specialiai rengtose laboratorijose. Tada gaunami vidutiniai duomenys vyresnio amiaus moni yra maesni, negu jaun. Pasunkjs kvpavimas gali bti kokio nors patologinio pro ceso simptomas. Danai jis atsiranda jau sveikstant po ligos. Taiau is simptomas taip pat gali bti labai svarbus ir vertin gas klinikiniu poiriu. Neretai kvpavimo sutrikimas yra prie laida vystytis kokiai nors organ ligai. Kaip tik dl i savybi kai kurie kvpavimo sutrikimo poymiai verti dmesio. Danai, laiku pradjus gydym, ie sutrikimai beveik visikai inyksta. Reikia ivardinti svarbiausius kvpavimo sutrikimo poy mius: susilpnjs kvpavimas esant krviams, kurie galt bti pakeliami be joki sunkum. Labai sumajusio plaui dar bingumo rodiklis yra pasunkjs kvpavimas net ramybs bse noje. Be kita ko, tada jauiama, kad veikiantys kvpavimo raumenys yra tempti, labai padanjs kvpavimas, deguonies trkumas ir, be to, kvpavimas girdimas. Tokio kvpavimo su trikimo prieastys gali bti visikai skirtingos, todl jos turi bti kruopiai inagrintos. Sumajusio kvpavimo tak, plaui arba iorinio kvpavimo aparato darbingumo poymiai gali bti visikai panas irdies ir kraujagysli sistemos veiklos sutrikimo poymius. Fizioterapija neretai labai padeda tada, kai plaui gyvybinis tris bna nepakankamas ir sudaro ma iau kaip 9 0 % individualios normos. Krtins lstos ir pilvap lvs judjimo savybes labai gali pagerinti ne tik kvpavimo pratimai, bet ir vairiausios vandens procedros. Danai galima padidinti net atrofuot plaui audini elastingum. Atskira fizioterapijos taikymo nam slygomis sritis yra kv pavimo sutrikimai dl nerv sudirginimo. Tokio sutrikimo for-

mos gali bti labai vairios: kvpavimo ritmo pakitimas, nuolat atsirandantis sunkumas krtinje tam tikros pauzs metu arba kurioje nors krtins lstos vietoje. Tada prieastys gali bti tokios pat vairios kaip ir patys negala vimai. Neigiam tak daro ltinis persitempimas kaip stresinio krvio pasekm, be to, fiziniai krviai danai bna kaip alutins prieastys. Staigs perkrovimai absoliuiai netreniruotiems mo nms taip pat gali panaiai sutrikdyti kvpavimo reguliacij. Fizioterapija gali bti skminga gydymo priemon esant ioms trims kvpavimo sutrikimo formoms: sutrikimai, atsirad dl netaisyklingos laikysenos, refleksikai stabdomi kvpavimo judesiai, ypa jei sutrikimo prieastis yra stuburas, ir pasunk js kvpavimas dl nutukimo.
i
. . * ' '

Netaisyklingas judjimas
Judjimas tiesiogiai arba netiesiogiai turi takos daugeliui ms organizmo funkcini srii. O kadangi mes patys galime laisvai organizuoti savo atitinkamos apimties, ilgumo ir dauge lio kit savybi judesius, tai norint isaugoti i ms organiz mo funkcij svarbiausia yra laikytis sveiko gyvenimo bdo. Vienas ar kitas ms judesys yra svarbiausias faktorius ms judamojo aparato funkcijoms vystyti ir ilaikyti. O judamasis aparatas suprantamas kaip kaul sistema su daugybe judamj jungi. Be to, ia priklauso ir skeleto raumenys, kurie yra va romosios jgos altinis. Krviai, susidarantys dl spaudimo ir tempimo, yra funkciniai dirgikliai, nuo kuri priklauso kaul ir sausgysli, taip pat jun giamojo audinio struktr formavimasis ir tvirtumas. Taigi tin kamai maitinantis darbingo ir vairiems krviams atsparaus kaulinio aparato ir snari ilaikymas priklauso nuo tam tikro judesi intensyvumo ir j taisyklingo atlikimo. Turbt, rykiausias tokios priklausomybs nuo fizini dirgik li pavyzdys yra raumen vystymasis. Protingai parinktais ir tai syklingai atliekamais pratimais galima gerokai padidinti raumen jg. Buvo nustatyta, kad pritaikius izometrinius" pratimus, kuriuos darant raumenys labai tempiami, maksima-

lus vieno raumens prieaugis per savait gali bti 4 % , o atskirai raumen grupei reikia tik keli minui treniruots per dien. Panaudojant treniruotes, sudarytas pagal special plan, galima sulaukti ir geresni rezultat. Pavyzdiui, 11 paveiksle parodyti rezultatai treniruoi, kurias atliko 12 moter ir 12 vyr. Jie pagal darbo pobd neturjo dideli fizini krvi. Per tris sa vaites grups raumen, kuriems vystyti buvo skirti pratimai, maksimali jga padidjo nuo 15 iki 5 0 % . Svarbu ir tai, kad ly giagreiai su tuo gerokai sumajo svoris t moni ioje gru pje, kuriems jis buvo per didelis. Savaime aiku, kad, norint pasiekti iuos rezultatus, reikjo gydytojo vadovaujamiems kelet valand per dien intensyviai gimnastikuotis ir aisti judrius aidimus. Be to, vyrai per j laik kasdien nuvaiuodavo apie 40 km dviraiu. Apytikriai panaiu bdu darant pratimus galima pagerinti ir kitas judamojo proceso savybes. Problem, kilusi dl judesi panaudo jimo ne tokiu mastu, kaip to reikia sveikatai isaugoti, aktualumas aiJga kgf 2927 2523
!

kinamas tuo, kad visame pasaulyje sitvirtino hipodinamijos s voka. Bet koks raumen veiklos gerinimas tiesiogiai priklauso nuo irdies ir kraujagysli bei kvpavimo organ sistemos pagerjusio darbingumo. Tik tokiu bdu gali bti patenkinti didesni dirbani raumen reikalavimai energetinei mediagai ir deguoniui Be to, kelis kartus padidja biochemins reakcijos tarpinje mediag apykaitoje ir vyksta daug intensyviau, negu ramybes bsenoje. Taigi didindami arba maindami judjimo aktyvum, patys galime reguliuoti gyvybini proces intensyvum. Todl nenuostabu, kad ir senesni moni, atliekani sunkius fizinius pratimus, arteri niame kraujuje deguonies bna daugiau, negu j bendraami, kuri fizinis isivystymas yra vidutinikas. Anksiau nurodyti funkciniai ryiai apima daugiausia dina mini" raumen grupes, kurios dalyvauja judant. Taiau no rint, kad bt gera savijauta, ir ilgai ilikti sveikam, labai svarbu tai, kokia funkcin bsena yra tonini" raumen, kurie dau giausia ilaiko statin organizmo bsen. Pavyzdiui, nuo to, ar yra tiesi laikysena, priklauso netrukdomi kvpavimo judesiai. Taiau labai svarbu mogaus gyvenime ir tas bendras spdis, kur jis sukelia aplinkiniams savo laikysena ir tuo, kaip jis eina. Juk kaip tik ia atsispindi tokie bruoai, kaip ener gingumas, pasitikjimas savo jgomis, altakraujikumas, ir, kita vertus,depresija, sukaus tymas ir pasyvumas. Todl laiku itaisius netaisyklingus judesius ir suformavus ge resn kno statik galima padti mogui ne tik fizikai vystytis, bet ir pakeisti jo nir poir gyvenim. Savaime supranta ma, kad taisyti netaisykling kno statik kartu reikia ir atra mos, judamojo aparato, ypa stuburo, prielaikinio susidvjimo profilaktik. Normalaus funkcionavimo poymiai. Kvpavimo organai, prik lausomai nuo amiaus, lyties, fizini duomen ir gamybos krvi, turi veikti be joki sunkum. Taip turi bti atliekant jgos, itver ms vystymo ir neskausmingo judjimo pratimus. Tikrinant rau men funkcijas, svarbs yra pirmiausia du momentai: pagal galimyb maksimalus jgos isivystymas ir ar atitinkamai susitrau kia raumenys, dl ko ribojama judesi apimtis. Pastarieji turi tam tikr reikm pirmiausia toniniams'' raumenims, tai yra raumen grupms, kuri svarbiausias tikslas isaugoti laikysen.

13 11-

Nors atliekant testus tikrinami ne atskiri raumenys, o kartu veikiani raumen grups, norint gauti visus klinikinius duo menis apie raumen veikl, reikia daugiau kaip dviej deimi atskir test. Orientacijai, nordami patikrinti tas funkcijas, kurios labai svarbios ms judesiams kasdieniniame gyvenime, mes naudojame nedaug test. Tarptautiniu mastu labai plaiai paplito supaprastinti mini malaus liemens raumen darbingumo patikrinimo metodai, ku riuos pasil Krausas ir Vberis (12 pav.). Tokiu metodu nenustatoma absoliuti raumen jga (kg), kaip prastiniais ma tavimo prietaisais (dinamometru), o nagrinjami individuals santykiai sviri darant tam tikrus kno judesius prastinje ap linkoje. Taigi is metodas pranaesnis tuo, kad jis proporcingai nustato atskiro mogaus vystymsi: g ir svor. Sumajs liemens raumen darbingumas testo metu danai rodo, kad ie mons labiau link sirgti stuburo ir nugaros rau men ligomis. Ne tik didesni ar maesni strn ir krykaulio srities skausmai, bet ir nemalonus nugaros nuovargis ia pasi reikia po statinio krvio. Dauguma atvej ie negalavimai gali praeiti raumenis intensyviai manktinant Raumenims dirbant labai svarbu ne tik raumen jga ir j to nins savybs, bet ir itvermingumas. Vertindami savo itver mingum, mes paprastai lyginame aplinkini moni darbingum. O patikrinti galima palyginti dideliu krviu atlie kant tokius pratimus, kaip pritpimai arba lipimas laiptais, kiekviena koja perengiant dvi pakopas. inoma galima tikrinti ir dviraiu. Be to, mus domina, kiek raumenys sunaudoja ma iau jg, pirmiausia, ilgai einant Organizmo ilgo darbo rezultatus tik i dalies lemia betarpi ka veikla raumen, pakeliani atitinkam krv. Tada danai atsiranda faktori, lemiani irdies, kraujagysli sistemos ir kvpavimo veikl, taip pat mediag apykaitos procesus, kurie labai svarbs ruoiant energetin mediag raumenims. Ati diai stebdami, mes danai patys galime nustatyti, kur yra vien ar kit ms organ veiklos silpnos vietos. Judesi koordinacija ir sugebjimas reaguoti mums yra labai svarbs. Jie taip pat yra apsauginiai faktoriai nuo nelaiming atsitikim kaip ir bendri individuals poymiai, kuriems reikia skirti reikiam dmes.

"

,:s<vJ, ....

12 pav. Liemens raumen jgos ir elastingumo tikrinimas. Testas skinas vidutinikai isivysiusioms tikrinamoms raumen grupms (pagal Kraus ir Vber): a gulint ant nugaros, platakos ant pakauio. Padjjas prispaudia kojas prie grind. Vykdymas: liemuo ltai keliamas Va vertikalios padties, tada rankos u galvos. Liemuo keikimas su itiestomis u galvos rankomis rodo, kad raumenys gerai isivyst b gulint ant nugaros su sulenktomis per kelius kojomis, rankos u pakauio. Padjjas prispaudia kojas prie grind. Liemuo ltai keliamas; c gulint ant nugaros, po pilvu padti pagalve arba rulon suvynioki paklod. Padjjas prispaudia kojas ir liemen dubens srityje prie grind. Liemen pakelti ir laikyti 10 sek; d gulint ant pilvo, galva padta ant sukryiuot rank. Padjjas prispaudia prie grind liemen nugaros ir dubens srityje. Pakelti itiestas kojas ir laikyti 10 sek; e stovint basam ant grind, pdos suglaustos, rankos pakeltos vir galvos. Lie men lenkti priek nelenkiant koj per kelius. Pirtais paliesti grindis arba ufik suoti atstum tarp grind ir pirt (nugaros raumen elastingumo tikrinimas). Tepdami od aliejumi arba masauodamiesi kno pavirini sluoksni audinius, neturime rasti skausming darini arba sukietjim raumenyse ir sausgysli prisitvirtinimo vietose.

Pagaliau reikia patikrinti, ar po kurio nors krvio raumenims arba psichinio streso pavyksta smoningai sukelta relaksacija panaikinti raumen tamp. Judesi sutrikimo poymiai. Tirdami judesius, suprantama, ne turime atsivelgti visus organinio pobdio sutrikimus. Silpni raumenys gali bti dl to, kad nepakankamai jie fizikai mank tinami ir daugelio kit prieasi, pavyzdiui, paeistas koks nors motorinis nervas, svarbus raumens veiklai. Svarbiausi betarpiki motorini funkcij sutrikimo poymiai yra raumen nusilpimas, itvermingumo sumajimas, atliekant fizinius krvius, judesi apimties sumajimas, reakcijos ir vik rumo pablogjimas ir, pagaliau, sukaus tymas ir skausmingi rau men sukietjimai. Taiau motorini funkcij sutrikim, sukeliani vienas ar kitas ligas, sraas tuo nesibaigia. Hipodinamija pasidar visiems ino ma svoka. Pakinta ne tik judjimo organai, bet paprastai konsta tuojami tam tikri irdies ir kraujagysli sistemos paeidimai, hormon balanso arba mediag apykaitos nukrypimai mogus, kurio raumenys nepakankamai isivyst nuo gimimo arba susilpnj dl fizinio pasyvumo, ilgainiui pakumpsta ir tai atsiliepia skeletui ir vidaus organams labiau, negu fizikai isi vysiusiems monms. Sergantiems kai kuriomis ligomis monms danai pasirei kia sukaus tymo sindromas. Tada aptiktos kontrakcijos, sukiet jimai ir skausmas raumenyse bei sausgysli prisitvirtinimo vietose rodo, kad mogus negali atsipalaiduoti per poilsio per trauk. Jei tokios ligos nepraeina, isivysto apiuopiami sukie tjimai (miogelozs), kurie paprastai sukelia skausm prisilietus arba savaime. i raumen elastingumas taip pat esti sumajs. Tam tikr pakitim gali atsirasti ant raumen sausgyslini gal dl ilgo tempimo. Kadangi sausgysliniai pluotai yra tempti, kraujagysls, einanios tarp i tanki jungiamojo audinio skaidul, susiaurja. Tada sultjusi kraujo srov su trikdo pai sausgysli aprpinim, dl to atsiranda skausmingi degenaracinio pobdio audini paeidimai. Jeigu aktyvi raumen veikla nekompensuojama poilsio pe riodais, tai atitinkamai gali bti paeidiamas snarins kapsu ls ir snarini paviri kremzlinis apvalkalas. Slygos, kurioms esant raumenys silpniau susitraukinja, yra labai

vairios. Daugelio moni, kuri raumenys yra vairiai apkrauti, pirmoje vietoje yra ilgi profesinio pobdio krviai (vairuoto jai, spaudiantys vair per didele jga; maininks ir daugelis kit, priverst laikyti pakauio ir pei juostos raumenis ilgiau temptus). Plaiai paplitusias raumen silpnesnio susitraukimo pasek mes, kurias alinti pasidar svarbus socialins higienos udavi nys, vis dlto reikia vertinti neatsiejamai nuo vegetacins, psichins ir hormonins veiklos. Norintis atsipalaiduoti mogus apibdinamas kaip esantis streso situacijoje, ir kuo didesnis baims kompleksas laiko mog nuolat pasiruous gintis, tuo labiau tai pasireikia. Kalbant apie ry su hormoniniais procesais tai pirmiausia turima galvoje adrenalino ir jo chemini darini susidarymas. ie antinksi produktai skatina daugelio ms organizmo funkcini sistem, tarp j ir judamojo aparato raumen bei ir dies veikl. Raumenims dirbant, krauj maiau patenka hor mon. Jeigu i mediag, aktyvinani organizmo veikl, nesumaja, tai labai sujaudinama irdis, suintensyvja kraujo taka (padidja kraujospdis) ir sudirginami skeleto raumenys. Dar daugiau, gali sutrikti biologinis darbo ir poilsio ritmas, dl to bna sunki pasekmi. Fiziniai judesiai turi didel tak mogaus energijos reik mms. Jeigu protinio darbo mogus gali pasitenkinti 2000 kilokalorij (8960 kilodiauli) per dien, tai sunk fizin darb dirbaniam mogui j reikia dvigubai daugiau. Sumajus kas dieniniam judjimo aktyvumui dl to, kad pasikeit darbas (pa vyzdiui i remonto dirbtuvs perjus dirbti kanceliarij) arba sigijus automobil, danai neivengiamai padidja svoris.

Fizioterapija namuose sutrikusiems judesiams atstatyti

ia ikeltus udavinius daugeliu atvej galima skmingai vykdyti tik reguliariai ir ilgai taikant atitinkamus metodus. Tai ir pradinis judjimo organ treniravimas, ir sportins formos atstatymas po fizinio neveiklumo arba reabilitacija po ypating

atsitikim. Todl priemons atliekamos nam slygomis, yra labai svarbios. Itverms treniruot, kuri yra geriausias bdas viso organiz mo darbingumui didinti, gali bti kaip pagalbin priemon taip pat atliekama namuose. Taiau norint visikai inaudoti esamas galimybes, treniruot namuose reikia papildyti maloniais, ne varginaniais pratimais gryname ore. Si svarbi tema smulkiau nagrinjama p. 175. Nam slygomis galima skmingai atlikti treniruot raumen jgai didinti, taip pat raumen tempimo ir atpalaidavimo pratimus. Tas pat pasakytina ir apie sutelkt atsipalaidavim, kurio metu mes galime pajusti savo raumen tempim ir judesi pobd. Vikrumo treniruot visikai galima daryti kontroliuojant paiam. Jeigu js jauiate, kad, norint harmoningai vystytis, reikia keisti savo judesi pobd, o danai ir psichin vegetacin bse n, siraykite atitinkam gimnastikos brel, kuriam vadovau ja kvalifikuotas vadovas. Juk kai kuriais atvejais judesi etalono" buityje perdirbimo udavinio negalima isprsti, atlie kant savo paties kontroliuojam treniruot arba treniruot nu matytiems organams vystyti. Tai greiiau medicinos udavinys, kur galima isprsti tik panaudojant mechanoterapij ir suma niai vadovaujant gydytojui terapeutui. N u o vietinio pobdio negalavim, pavyzdiui, raumen su kaus tymo ir sukietjimo, j ir sausgysli, kurios yra labai ap krautos, skausm, nam fizioterapija silo daug veiksming priemoni.

13 paveiksle parodytas apytikris paros reimas, kaip svyruoja ios funkcijos nekintant iorinms gyvenimo slygoms. Ms vidinis laikrodis tam tikru mastu turi individuali po ymi. Pavyzdiui, yra moni, kurie pagal savo prigimt mgsta anksti keltis, o kitiems produktyviausias laikas vakaro valan dos. Sugebjimas prisitaikyti be alos gamtos duot vidin pe riodikum prie gyvybs ritm, padiktuot aplinkos, vairi moni taip pat skirtingas. Jeigu toki faktori, kurie turi ta kos ritm pobdiui, nepavyksta sukoordinuoti, tai itai grei iausiai gali bti miego sutrikimo prieastis. Miegas yra savotikai besikeiianti, bet jokiu bdu nenu trkstanti smegen veiklos gyvybin faz. Visi stebjimai rodo, kad miegant visa centrin nerv sistema funkcionuoja lygiai taip, kaip ir nemiegant. Mes tai patys jauiame pagal sapn pa gyvjim, kai kuriems net prisisapnuoja, kaip reikia sprsti juos jaudinanias problemas. Daugelis moni gali miegodami vykdyti pavedimus, kuriuos jie usiduoda patys sau arba gauna i kit. Pavyzdiui, atsibudi mas paskirtu laiku arba sureagavimas tam tikr, galbt, vos girdim triukm.

Miego sutrikimai
Miegas yra tiesiogiai susijs su biologiniais ritmais, kurie b dingi beveik visoms gyvoms btybms emje. Daugelio ms organizmo srii funkcin aktyvum, besikeiiant per 24 valan d cikl, reguliuoja automatinis laiko daviklis arba vidinis laikrodis". Kasdien iais periodais, pavyzdiui, keiiasi media g apykaitos intensyvumas, tai yra energijos antpldis, kraujo taka, taip pat pulso danis ir arterinis kraujospdis, kvpavimas ir kno tempe itra. 50

13 pav. Pasiruoimo darbui per par periodai (pagal Graf). Automatikai pradeda veikti gyvybiniai procesai, kurie vyksta nepriklausomai nuo kuri nors iorini faktori Laisvai veiklai, kai organizmas fiziologikai pasiruos darbui, ms inioje taip pat yra pagnndiniai rezervai, tuo tarpu rezervai su auto matine apsauga"paprastai ima veikti tik tada, kai organizmas bna labai sujau dintoje arba nebeslopinamoje bsenoje. 51

Kai kuri gyvno ir mogaus organ veiklos pobdio kruoptaus tyrimo rezultatai rodo t pat. Miegant kontaktas su aplinkiniu pasauliu vis dlto bna ribo tas. is ryys vairi moni skirtingas. Jis taip pat kinta mie gant. Ryto valandomis, ryys su aplinkiniu pasauliu palaikomas paprastai lengviau. Miegoti yra btina, nors mes iki iol negalime pasakyti, kokiu bdu mus apima miegas. Ir elgiams protingai, kai rimtai sure aguojame signal. Dirginaniais produktais arba vaistais mes galime nuslopinti nuovargio jausm, bet negalime paalinti jo prieasties, o greiiau apgaulingu bdu prislopiname natra l signal, kuris yra reguliavimo sistemos dalis; taip pat sutrikdome miegojimo ir nemiegojimo period koreliacij. Miego, reikalingo darbingumui ir sveikatai isaugoti, trukm per gyvenim keiiasi. Be to, ji kiekvieno yra individuali. Daugelis moni, stebdami save, padar ivad, kad norint ilaikyti ger savijaut ir ilgai ilikti darbingam miegoti reikia ilgiau negu kitiems. Kad norisi ilgiau miegoti, tai taip pat yra vienas i svarbiausi daugelio lig simptom. Sveiko miego poymiai Labai svarbu yra pajusti, ar miegas suteikia poils, ar atsibud jauiats visikai isimiegoj". Miegas turi ueiti laiku ir j js galite koordinuoti su buities reikalavimais. Jei miegas yra pakankamai gilus, jis nesutrinka dl triukm, kurie yra normals" tai vietai, kur js miegate. Miegoti galima, kai nra toki nemaloni jutim kaip skaus mas, depresija, vidinis nerimas, komariki sapnai.
I

Miego sutrikimo formos Ioriniai miego poymiai tik i dalies paaSkina jo sutrikimo prieastis. Remiantis jais, galima teikti rekomendacijas specialiam io sutrikimo gy dymui Nepaisant to, reikia rimtai irti bet kokias smulkmenas, nes jos gali bti pradia tolesniam tyrimui Daniausios sutrikimo formos yra to kios: a) nepavyksta umigti; b) umiegam labai anksti ir danai vl pra bundam; c) trukdymai miegant; d) padidjs jautrumas ioriniams trukdymams; e) imiegojus nesijauiam pailsjus.

Miego sutrikimas daniausiai yra tik vienas simptomas tarp kit sveikatos paeidimo poymi. Galima tik slygikai skirti organines miego sutrikimo formas (turima galvoje smegen sutrikimo) nuo funkcini. Veikiausiai galima kalbti apie sly gik organin paeidim, jeigu miegas pirm kart pablogjo po insulto. Mat iuo atveju bna paeistos smegen sritys, ku rios valdo sudtingus miegojimo ir nemiegojimo reguliavimo procesus. Kitais atvejais miegas gali pablogti dl dirginimo, taip pat dl nepastebimo arba periodikai atsirandanio deguo nies trkumo galvos smegen lstelse. Sergant kai kuriomis psichozmis, ypa kai vargina bloga nuotaika dl depresijos, miego sutrikimas beveik visuomet yra sudtin ligos vaizdo dalis. Danai miegas sutrinka tam tikrais intervalais. Tai vadina mieji nerviniai sutrikimai, kuriuos sukelia iorins aplinkybs. Miego nervini sutrikim prieastis pirmiausia yra neisprs tos gyvenimo problemos, kurios nakt suvokiamos jautriau, negu dien, kai mog atitraukia kasdieniniai rpesiai. Miego sutrikimai per paskutinius deimtmeius pasidar ne paprastai danas reikinys. To svarbiausia prieastis yra aplin kos slygos, kurios kartais bna toli grau ne visuomet palankios geram miegui. Tarp iorini faktori pirmiausia rei kia paminti vairios kilms triukm ir dirginant viesos veiki m. iuo aspektu sudtingos higienos ir socialins problemos kyla taip pat dl kalendorini vien ar kit darb atlikimo ter min. Juos neretai bna gana sunku suderinti su natraliais gy vybiniais ritmais. Nepriklausomai nuo ypating faktori, uimani pirm viet pagal j neigiam poveik miegui, visuomet yra svarbu su daryti palankias iorines slygas (apie tai bus kalbama vliau), kad bt galima atstatyti sveik mieg. Iekodami ieities i susidariusios padties dl iorini fakto ri, mes galime kartais nueiti ir toliau, jei pasistengsime pakeis ti savo vidin nusiteikim kuri nors dirgikli poiriu. Kartais triukmo lygis neturi tokios lemiamos reikms miegui, kaip klausimas, ar mes viduje protestuojame prie triukm, ar gali me ramiai suvokti j arba manyti, kad tai yra net malonu (pa vyzdiui, netoli esanio bokto laikrodio diai, tekanio upelio iurlenimas arba mieganio vaiko kvpavimas).

Ilgai nepakankamai miegant, negalima isaugoti geros sveika tos. Todl esant bet kokiam sunkios formos miego sutrikimui reikia imtis atitinkam priemoni. Miego higiena Norint atstatyti sveik mieg, i pradi reikia pagalvoti apie tai, kokios yra jo sutrikimo prieastys. Danai tai yra tikra arba sivaizduojama gyvenimo krizs problema, kuri turi bti i sprsta ir be jos, visa kita, kas kelia kuri nors rpesi, lieka antrame plane. Analizuojant gyvenimo slygas, taip pat reikia pagalvoti, ar js tinkamai maitinats, taip pat kiek geriate stimuliuojani grim. Lengviau umigsite, jei maiau valgysite per vakarien arba j valgysite anksiau. Nuo kavos, o tuo labiau nuo arbatos, igertos labai vlai, miegas danai bna labai jautrus. Bendra taisykl monms, kuri miegas sutriks, yra kiek galima alinti trukdanius miegoti faktorius. ia gali padti priemons, pa lankiai veikianios mieg, btent fizioterapija. Kai kuriems monms geram miegui atstatyti reikia taip pat imtis autogeni ns treniruots. Sutrikus gyvybiniam ritmui, svarbu laikytis tam tikr bendro pobdio taisykli: reguliariai ir kruopiai vykdyti priemones, padedanias geriau miegoti; galima panaudoti slygini reflek s princip. Taigi ia kalbama apie priemones, kurios tobulina reguliacijos sistem ir savo veikimo pobdiu labai skiriasi nuo prastini migdomj vaist. Ypa svarbu ios efektyvios taisykls laikytis gydant vaikus, kuri miegas lengvai pasiduoda iorini faktori takai. Ne kintamas vakarinis ritualas iais atvejais gali labiau padti umigti. Jeigu mons pagal savo darbo pobd arba dl kuri nors kit gyvenimo proi maai juda, arba jiems reikia su kole gomis dar kart apsvarstyti dien nebaigtus reikalus, tai to kiais atvejais, norint ramiai ubaigti pragyvent dien ir pasiruoti miegui, rekomenduojama vakarais pasivaikioti. Jeigu emiau pateiktos rekomendacijos per tam tikr laik neduos ger rezultat, tai nereikia nusiminti ir daryti skubot ivad. Nereikia gerti migdomj vaist. iuo atveju greiiau
54

verta pagalvoti apie tai, ar nurodytos problemos prieastis nra bendras usitss gyvybini ritm sutrikimas. ia gali prireikti platesnio poveikio priemoni, apie k kalbama skyriuje Gydy mo kursas nam slygomis''. Jeigu miegant negalima ivengti triukmo dirgikli, tai j vei kim galima sumainti aus tamponais i putoplasto. Pastaruo ju metu buvo gaminami tokie tamponai, kuriuos neiojant beveik nekyla nemaloni jutim. Oras miegamajame turi bti vsus ir gaivus, nelabai sausas. Ivdinti kambar prie mieg pasirodo nepakanka, norint su daryti optimalias temperatros slygas visai nakiai. Kas bijo miegoti prie atviro lango dl skersvjo, tas turt miegoti apsi dengs ilkine arba vilnone skraiste. i skraist yra ne tik kaip ilumos izoliatorius, bet gali kai kuriems monms sudaryti pa lankias miegui slygas. Tinkamos struktros matracas taip pat labai svarbus nemalo niems jutimams miegant paalinti. mons, link sirgti vairio mis stuburo ligomis, nakt labiau priklauso nuo patalyns ypatum ir kno padties. Danai ms savijauta po trumpo poilsio kokiame nors guolyje labai maai sako apie tai, ar is guolis tiks ilgalaikiam poilsiui. Miegant keiiasi liemens ir pei lanko raumen tempimo santykis, dl to gali keistis lais vai sujungt skeleto dali tarpusavio ryiai. Apatin matraco dalis (spyruokls) turi bti vidutinio lanks tumo. Bet kuriuo atveju jis neturi labai linkti nuo krvio, o matraco virus neturi nei praleisti, nei perdaug kaupti ilumos, taip pat neleisti kondensuotis praikato drgmei, nes virutinis jo sluoksnis yra vandeniui nelaidus. Pagalv reikia pasirinkti individualiai, kad galva bt nei per auktai, nei per emai. Be kita ko, kai danai nakt suskauda galv ir nutrksta miegas, reikia patikrinti, ar tai nepriklauso nuo netinkamos galvos padties. Visais atvejais padeda auk tesn pagalv. iokie tokie patarimai tiems, kurie fizioterapijos priemon mis gydo miego sutrikimus. Kintamos temperatros vonia va kare padeda persitvarkyti i aktyvaus darbo fazs, kuri lemia simpatin nerv sistema, relaksacijai ir poilsiui. i procedra kartu padeda persiskirstyti kraujui, susikaupusiam galvoje ir ki tuose liemens virutins dalies organuose. Todl is patarimas

ypa tinka tiems monms, kurie dirba prie raomojo stalo ir nepajgia laiku panaikinti intensyvaus ir nervus dirginanio darbo per dien pasekmi. Ypa tai padeda tiems, kuriems da nai bna auktas kraujospdis. Koj vonios, laipsnikai keliant temperatr, poveikis yra velnesnio pobdio, o apskritai efektas toks pat. Geras pagalbininkas pereinant nuo sujaudintos nemiegojimo bsenos mieg yra oro vonia kambaryje. Tam tikslui reikia nuogam atsistoti prie atviro lango, kelis kartus giliai kvpti ir delnu ltai ir ritmikai glostyti vis kn. T pat rekomenduo jama daryti prie laik pabudus dl nemalonaus jutimo irdies plote. Atpalaiduojantis Prisnico kompresas, udtas ant pilvo visai nakiai, taip pat padeda giliau migti. Ypa reikia juo pasinau doti tada, kai miegas sutrinka dl nemaloni jutim (spazm) pilvo ertms organuose arba stuburo skausm, pereinani srit, kuri reikia gydyti. Jeigu, kankinant nemigai, js jauiate, kad umigti trukdo nemalonus peties raumen tempimas, tai ia gali padti leng vas i raumen maigymas ir glostymas. Kas nors i alia esan i deda i priekio rankas delnais jums ant pei ir velniai maigo skersai raumens. Masao trukm apie 1 min. Baigdamas noriau kelet odi pasakyti apie migdomuo sius vaistus, kuri, deja praktikoje daniausiai griebiamasi su trikus miegui. Savaime suprantama, kad naikotikai veikiantys vaistai negali atstatyti sutrikusi gyvybs ritm. Todl i pra di reikia panaudoti visas galimybes negalavimo prieasiai paveikti ir sudaryti palankias miegui aplinkos slygas. Reikia patiems pabandyti sutvarkyti savo mieg, bet ne itin kyriai. O jeigu pabandius per jg umigti, tai ir ia bendras psichologi nis patyrimas tikriausiai parodys, kad i pastang rezultatas gali bti prieingas. Galima griebtis autogenins treniruots, kuri padeda atsipa laiduoti. Ir tada, jeigu nepavyksta, reikia pagalvoti apie papil domus vaistus kaip pradin pagalb. Tai turi nusprsti gydytojas k vartoti kiekvienu atskiru atveju. Gali bti reko menduojamos priemons, ruoianios mog miegui arba pa dedanios greitai umigti, arba migdomieji vaistai, garantuojantys ilg kiet mieg.

Gleivins funkcij sutrikimas

Gleivin, kaip ir ms oda, yra pasieninis sluoksnis tarp ms kno vidins aplinkos ir jo iorini srii. Vidin aplink reikia suprasti kaip udaras ertmes, kuriomis teka kraujas ir limfa. Iorinms sritims priklauso: burnos ertm, kvpavimo takai, tuiavidurs virkinimo organ ertms, kai kurios lyti ni organ sritys ir lapimtakiai, tai yra visos tuiavidurs kno ertms, ieinanios paviri. Gleivins skiriamoji savyb yra ta, kad dl sekrecijos jos pavir ius vis laik bna drgnas. Tikrai gali kilti klausimas, kiek pa grsta svoka vieninga organ sistema", jeigu kalbama apie kelet ms kno gleivini. Vieninga ia, matyti, yra tai, kad orga nizmui reikia gyvybikai svarbi apsaugini mediag, o jeigu maiste j nra, tai gleivin paeidiama i karto keliose organ sistemose. Pavyzdiui, gleivins paeidimas yra tipikas poymis, kad organizmas nepakankamai gauna vitamin A, C, B2, B&. Be kita ko, ie simptomai rodo, kad yra sultjs nuolatinio lsteli atsinaujinimo procesas. Dl viso to gleivin gali suskeldti ir net kraujuoti. Taip pat sumaja atsparumas apsisaugoti nuo lig su klj iuose pasienio sluoksniuose tarp organizmo iorins ir vi dins aplinkos. O tai savo ruotu yra didesnio infekcij imlumo ir polinkio sirgti vietinio pobdio udegimu prieastis. Be vis gleivini bendr savybi ir bding bruo, atskir organ sistem ji yra labai sudtinga. Tai aikinama organ anatomine struktra ir specialiomis funkcijomis. Kartu yra na trals krviai ir vairiausi alingo pobdio poveikiai, kurie ms organizm veikia dl aplinkos arba ms netinkamo gy venimo bdo takos. vairi organ jie yra skirtingi. 1Q 20ovsq Kvpavimo organ gleivin i Virutini kvpavimo tak (nosies, gerkls) gleivin labai svarbi ildant kvepiam or. Dl glaudaus kontakto su nosies gleivins paviriumi kvepiamas oras, kurio temperatra prik lausomai nuo aplinkos temperatros slyg gali svyruoti gana plaiose ribose, suyla iki kno temperatros ir kartu prisotina mas vandens. Temperatra sulyginama tiek esant -30C, tiek

+ 1 0 0 C iores temperatrai. Toks virutini kvpavimo tak sugebjimas aklimatizuotis utikrina jautriausi srii smul kiausi bronch ir plaui alveoli apsaug nuo ekstremali temperatr poveikio arba paeidim dl dehidratacijos. Tai priklauso nuo labai didelio gleivins kraujotakos sugebjimo adaptuotis. ia taip pat priplsta reikiamas kiekis ilumos arba jos netenkama. Sekret kiekis, reikalingas orui sotinti vande niu, priklauso nuo vandens pritekjimo kraujgysli sistema. Kita svarbi gleivins funkcija yra oro filtravimas. E kvepia mo oro ivalius kietas ir skystas priemaias apsaugomos plo niausios bronch medio akels. Mes galime patys akivaizdiai sitikinti io proceso rezultatais: po darbo dulktoje patalpoje ival nosiarykl nosine, apirkime, kokios ji spalvos. Gleivins pavirius ne tik sulaiko vairias suspenduotas daleles, bet ir jas toliau alina pirmiausia virpamojo epitelio lstels. Ploni, panas plauk i lsteli sileliai nuolat virpdami gerk ls kryptimi, sugriebia isiskyrusias gleives ir stumia iorn kartu su nusdusiais svetimkniais. Taigi gleivs tarytum konvejeris juda 20 mm per minut greiiau bronch sistemos takus. Treia svarbi gleivins funkcija yra apsaugin. Gleivin me diagas praleidia tik viena kryptimi ir gali jas ne tik praleisti, bet ir nukenksminti" tas i j, kurios pasirodo yra toksikos organizmui (bakterijos, virusai). Gleivinje jie sunaikinami, ne patenka krauj ir nesukelia bendros infekcijos. Kadangi glei vinje yra daug jautri nerv galni (receptori), tai ji ne tik padeda mums suvokti kvapus, bet ir dalyvauja daugelyje refleksini proces. ia reikia paminti tik iuos: kosulio refleksas, padedantis imesti sekretus; refleksiniai procesai, greitinantys ir sulaikantys kvpavim: sekret srauto valdymas. Tam tikra prasme kalbama apie apsauginius procesus, kurie pradeda veik ti, kai kyla tam tikras pavojus organizmui i aplinkos. Nagrindami vairi funkcini proces paeidimo galimybes, mes neturime pamirti neatitikimo tarp tausojanij faktori ir faktori, sudarani tam tikrus krvius. Pavyzdiui, tausojantiems" faktoriams priklauso esminis temperatros dirgikli, padedani vystyti vienas ar kitas funkcijas, trkumas. trku m galima aptikti daugeliui moni, apirint virutinius kv pavimo takus, o tiksliau j sugebjim aklimatizuotis. Jeigu mogus nuolat naudojasi gyvenamosiomis ir darbo patalpomis,

taip pat transporto priemonmis, kuriose yra dirbtinio klimato rengimai, tai temperatros svyravimai buityje pasirodo nepa kankami normaliam atitinkam organ funkcionavimui palai kyti, dl to atsiranda polinkis sirgti peralimo ligomis. Galimybs suteikti pagalb iais atvejais nagrinjamos atski rame skyriuje (r. 212 p.). Dideli krviai kvpavimo tak gleivinei dl oro uterimo pasi dar kasdienin problema pirmiausia ivystytos pramons alyse. Dl to mons danai susirgdavo pneumokonioze (sklerotinis plaui pakitimas ilgai kvpuojant dulktu oru) ir ltiniu kvpavimo tak kataru. Atsirasdavo atitinkamos pasekms (emfizema, kvpavi mo nepakankamumas). Lemiamas faktorius, padedantis susirgti, yra paeidimas t bronch lsteli ir j plaukeli, kurie virpdami stu mia gleives ir nusdusias jose alingas mediagas. Ilgai usistovjs bronch takuose patologikai pakits sekretas pradeda irti. Tada ir atsiranda papildom toksini dirgikli. Autoritetingi tyrimai parod, kad ltiniu kataru suserga arba kvpavimo tak gleivins imlumas daniau padidja tiems monms, kurie gyvena tankiai apgyvendin tuose pramons rajonuose, negu kaimo vietovje. Gleivin taip pat gali paeisti vairios infekcijos. Didiausia galimyb usikrsti virusais arba bakterijomis, sukelianiomis katar pirmiausia bna vaiko am iuje. Tai dan infekcini lig prieastis. Persirgus daugeliu toki lig, sultja visiko gleivins audini atsistatymo procesas. Dar dau giau, dl to gali isekti visa organizmo apsaugin sistema. Apie racio nal fizioterapijos metod taikym sergant minmis ligomis, taip pat apie profilaktin gydym bus kalbama atskirai (r. p. 215). Be kita ko, reikiamos priemons tokiais atvejais gali bti ios: 1) visokiais b dais stengtis neusikrsti; 2) tinkamai gydyti susirgusius mine liga; 3) gydyti paeist gleivin ir pagaliau, 4) didinti bendr atsparum in fekcijoms, sumaniai naudojant fizioterapijos priemones.

Virkinimo funkcij sutrikimas

Virkinamas maistas perdirbamas iki tokios bkls, kai jis pro arn gleivin gali pereiti krauj ir limf, kurie toliau pri stato j atskirus organus. Pakeliui didj kraujo apytakos rat vart vena tekantis ir daug maisto mediag turintis kraujas pa-

tenka kepenis. ia, tarytum didelje chemijos laboratorijoje maistas perdirbamas atitinkamai pagal viso organizmo porei kius energines ir statybines mediagas. Virkinimo procesui, be kita ko, priklauso maisto smulkini mas, jo sumaiymas ir skaidymas fermentais padedant virkini mo sultims, kuri dal gamina didiosios virkinimo liaukos (seili liaukos, kasa, kepenys), o kit dal skarandio ir arn gleivins lstels. Nesuvirkinto maisto liekanos imeta mos laukan tutinantis. Normalaus virkinimo proceso poymis yra apetitas, kuris ati tinka organizmo reikmes ir virkinimo organ funkcines galimy bes. Kaip inoma, apetit galima rimtai ir ilgam laikui sugadinti". Taiau jis gali bti ir patikimas tinkamos mitybos rodiklis. Nurytas maistas patenka stempl, kuri perjs jis jau nepriklauso nuo ms valios. Tik po to, kai nesuvirkintos maisto liekanos patenka storj arn ir po noro tutintis ieina i organizmo, maist vl prisimename. Rami viso io proceso, nesukelianio nemaloni ju tim kurioje nors virkinimo aparato dalyje, eiga yra geriausias normalaus virkinimo kriterijus. Atskirai reikia papasakoti, kaip arnynas funkcionuoja: tutintis reikia reguliariai, pagal galimyb tuo paiu metu, apytikriai ryto valandomis tuoj atsiklus; kasdien tutintis reikia 12 kartus. Tutinimosi danumas labai priklauso nuo to, ar maiste yra nesuvirkinam ali pluot. Imat tris ir konsistencija labai priklauso nuo suval gyto maisto kiekio ir nuo to, kiek prijungta vandens. Kuo dau giau imatose yra ali augalini pluot, tai yra vaisi, darovi, salot, rupi miltini produkt, tuo daniau tutinamasi fiziologikai; isitutinus turi bti jauiama, kad storoji arna visikai itutjo; tutintis reikia savaime, be joki speciali pagalbini priemo ni, ypa paleidiamj vaist; imatos neturi patraukti dmesio savo kiekiu, forma, spalva, kvapu ir matomomis sudtinmis dalimis. Maisto slinkimo visu virkinimo traktu laik lengva nustatyti. Valgant kur nors maist, reikia suvalgyti spalva besiskiriani produkt (mlyni) arba arbatin auktel ali ryi arba kviei grd, ir ufiksuoti laik, paskui tutinantis stebti, kada tie pro duktai ieina. Tai normaliai trunka nuo 20 iki 40 valand.

Virkinimo procesas, praddamas savo ilg keli nuo burnos ertms ir baigdamas storja arna, suponuoja daugel vairi dalini funkcij. Ypa bdingas jo bruoas yra tas, kad jis labai priklauso nuo smoning ir nesmoning psichini proces. Neatsitiktinai LPavlovas savo klasikiniams auktosios nervi ns veiklos" poveikio vidaus organ funkcijoms tyrimams kaip model pasirinko pirmiausia skrandio liauk veikl, tai yra skrandio suli sekrecij. Jam pavyko parodyti, kad nirio arba baims bsenoje skrandio suli sekrecija nutrkdavo, tuo tarpu kai diaugsmingas maisto laukimas vidins sekrecijos liaukas sudirgindavo. Nordami isiaikinti, dl ko pablogjo arba sutriko ms virkinimas, turime taip pat pagalvoti, ar tai nesusij su ms nuotaikomis arba pergyvenimais. Neretai tokio pobdio reakcija savo aknimis nueina anks tyv vaikyst ir mes patys to nesuvokiame. Kai kuriais atvejais reikia net pasikonsultuoti su psichoterapeutu, kad bt galima kruopiai ianalizavus, atskleisti sutrikim prieastinius ryius. Siekiant iaikinti kurio nors virkinimo proceso pablogjimo prieastis arba tik individualius virkinimo organ sugebjimus pakelti vienok ar kitok apkrovim gali turti savistaba. Tada i kilusius klausimus danai jau duodamas nedviprasmikas atsaky mas, nurodymai, kad reikia tikslingos dietos. Vienas i svarbiausi virkinimo proceso sutrikimo poymi yra inyks apetitas. Ape titas tai jutimas, kad reikia maisto. Jis ypa jautrus virkinimo organ pasiruoimo ir darbingumo rodiklis. Apetito netekti gali ma tiek dl fizini, tiek dl psichini prieasi; tai gali privesti iki pasibjaurjimo atskirais produktais arba visu maistu. Apetito ne tekimo laipsnis gali bti labai skirtingas. Smoningai atsisakyti maisto kartais reikia, kad ms orga nizmas instinktyviai elgiasi labai protingai. Pirmiausia taip bna susirgus mine liga, kai pakyla aukta temperatra. Tada vaik instinktas danai bna tikresnis, negu suaugusij. Tiks las susilaikyti nuo maisto ia yra ne tik virkinimo organ i krovimas. Padarius pertrauk tarp maitinimosi sustiprja organizmo apsaugins reakcijos prie lig sukljus. Kitaip apetito netekimas apibdinamas sergant kai kuriomis l tinmis ligomis ir esant psichinio pobdio prieasi, pavyzdiui, esant blogai nuotaikai dl depresijos. iais atvejais galima patarti

virkinimo organ veikl skatinti dirginaniais produktais ir vaisti ni augal arbata. O jeigu organizmas nepriima tam tikr produkt, tai ir iuo atveju reikia kruopiai patikrinti, ar tai nereikia, kad tam tikriems virkinimo organams reikia visikai isikrauti Apsines lieuvis. Apnaas ant lieuvio gali bti minio su trikimo alutinis simptomas, taip pat skrandio ltinio kataro poymis. iuo atveju paparastai sutrinka ir skrandio suli sekrecija. Paprastai ant lieuvio apnaas atsiranda ilgai susilai kant nuo maisto, ir greitai nusivalo vl pradjus valgyti Pilvo skausmai. Pilvo skausmais gali pasireikti labai vairios ligos. Todl aikinant j prieastis, ligon paprastai reikia kruopiai medicinikai itirti. Daugeliu atvej tyrim reikia papildyti specialiomis diagnostikos priemonmis, pavyzdiui, itirti rentgenu atskirus organus. mogus, kuris skundiasi skausmu, pats gali, stebdamas savo" skausmo ypatumus labai padti iaikinti jo prieastis. Tada reikia atkreipti dmes tai k: skausmas gali bti vie noje, pastovioje vietoje arba migruojantis priepuolinis, arba apskritai sunkiai nustatomas. Pagal pobd skausmas gali bti bukas, veriantis arba spazmikas. Priklausomai nuo valgymo laiko, gali bti alkanas" skausmas, atsirasti tuoj po valgio arba tik po kurio laiko. Taip pat jis priklauso nuo maisto kiekio. Pa vyzdiui, skausmas atsiranda pavalgius riebaus maisto, koncent ruot saldumyn, iurktaus maisto, kaip kopstai ir anktins darovs, igrus alkoholio. Yra ir kitoki provokuojani fak tori, kuriuos taip pat galima stebti (tam tikro pobdio jude siai, gilus kvpavimas, koj peralimas). Reikia isiaikinti, ar skausmas kyla kartu su kitais kurio nors sutrikimo poymiais: rmuo, pykinimas, patamsjs lapimas, arba gausus lapinima sis labai viesiu lapimu, viduriavimas, viesios imatos, kraujo arba gleivi priemaios imatose. ie ir kiti pastebjimai gali bti labai svarbs bendram skausmo jutim pilve vaizdui sudaryti ir padti nustatyti j prieastis. Aukiau nurodyti poymiai svarbs tuo, kad jie tiksliai parodo vienus ar kitus organizmo sutrikimus. O virkinimo sutrikimai gali virsti kakuo daugiau ir tapti sunkia nata mogaus gyvenime. ia reikia paminti tik ven i toki virkinimo sutrikimo pasekmi: nenormali rezorbcija. Maisto koel labai greitai nuslenka plon ja arna arba dl arnyno gleivins paeidimo gali bti netoly-

giai absorbuojamos maisto mediagos, vitaminai ir mineralins druskos. Dl to net tinkamai maitinantis jauiamas i media g trkumas. Ypa dana prieastis ia yra gleivins dirginimas nuolat piktnaudiaujant paleidiamaisiais vaistais. Tai taip pat gali atsitikti gausiai valgant ir geriant alkoholinius grimus. Kai organizmas nepakankamai pasisavina maisto mediagas, pasekms gali bti vairios priklausomai nuo to, kuri maisto dalis labiausiai nepanaudojama. Jeigu pirmiausia nepakankamai pa naudojami riebalai, tai gali trkti riebaluose tirpstani vitamin (A, D, K). Dl to sutrinka kai kurios funkcijos: regjimo (vitakumas), mediag apykaita kauluose, kurie vliau suminktja (osteomaliacija) ir pagaliau polinkis kraujavim arn sieneli nerezorbuotos riebiosios rgtys susimaio su kalcio druskomis, esaniomis maiste, ir sudaro netirpstant kalcio muil, dl to gali bti jauiamas kalcio trkumas organizme. Jeigu blogai absorbuojami vandenyje tirpstantys vitaminai, ypa B grups, tai paprastai pirmiausia atsiliepia nerv siste mos veiklai ir kraujodarai. Jei nepakankamai panaudojama su maistu patenkanti geleis, susergama ypatingos ries maa kraujyste sideropenine anemija. Rezorbcijos paeidimo pavyzdys rodo, kaip ne rimtai i pra di traktuotas funkcinis sutrikimas gali bti visikai tikima sunkios ligos vystymosi prieastis. 4

Fizioterapija sutrikus virkinimui

Savaime suprantama, kad virkinimo sutrikimams gydyti labai svarbu yra atitinkama mityba. Atitinkamai maitinantis, geriausiai gyvendinamas tausojanios dietos principas, kurios tikslas i krauti reikiamus virkiriimo organus. Taiau paeistiems funkci niams procesams atstatyti taip pat reikia tinkamai sudarytos dietos, veikianios pagal funkcij treniravimo princip Taikant atitinkam maisto racion, galima ivengti alerginio pobdio sutrikim arba t negalavim, kurie atsiranda trks tant virkinimo ferment. Pagaliau kryptingai maitinantis, gali nesutrikti arnyno motorins funkcijos nepaisant to, ar arnyne vyksta intensyvaus puvimo ar rgimo procesai.

Fiziniai fizioterapijos metodai taikomi virkinimo organams jtempimo bsenoje ir judjimo procese paveikti, taip pat skaus mams slopinti juose. Pavyzdiui, udjus ant skaudamos vietos utekl, galima panai kinti, pavyzdiui, tulies psls spazm, pereinant kolikas, o ilgai laikant kompres ant pilvo sumainti skrandio ir arn trakto dirginimus, atsiradusius dl udegimo arba nerv perkrovimo. Fizins terapijos efektyvumas smulkiau inagrintas ltinio viduri ukietjimo pavyzdiu (r. 16 skyri).

savo kilme yra kintamo pobdio. Jie atsiranda, vl inyksta, ir mogus neino kodl? Bet danai jam pavyksta tiksliai nu statyti j atsiradimo prieastis: A tikriausiai galiu laukti, kad, atsiradus vienokiai ar kitokiai situacijai, liga vl pasikartos". Procesai, apie kuriuos kalbama, i dalies susij su raumeni mis: virkinimo organ lygij raumen, bronch arba krauja gysli sieneli spazmai arba suglebimas. Tai taip pat gali pasireikti nemaloniu lygij ir judinamj raumen tempi mu. Be to, jauiamas galvos arba kurio nors vidaus organo skausmas. Gali pakisti ritmo ciklai: netaisyklingas irdies, kv pavimo arba sutriks miego ir budjimo ritmas. Jeigu js norite k nors daryti patys, nordami atsikratyti pa nai lig, tai btinai turite pagalvoti, kaip js patys elgiats ir kokiose slygose gyvenate. Paskui reikia turti pakankamai ryto ir itverms, kad i situacij rimtai vertintumte ir imtu mts vis reikiam priemoni. Visuomet susidaro tokios galimybs, kurioms esant pertem piama nerv sistema. Taiau nerv sistemos veikla sutrinka vis daniau ir daniau. Todl ms udavinys yra reikiamais atvejais sudaryti, tai kant proting gyvenimo bd, pusiausvyr tarp nevienodo funkcini dirgikli poveikio. Tai gali reikti veiklos suaktyvini m ten, kur yra nepakankamai dirgikli (pavyzdiui, prisitaiky mas prie vairi temperatros slyg). Dl to reikia nagrinti ir taikyti tuos metodus, kurie maina pertempim ir padeda ils tis. Labai daug ia gali pasilyti fizioterapija su daugybe savo metod. Reikia priminti tai, kad organizmas tuo geriau pakels fizinius ir vegetacinius krvius, kuo jis bus labiau treniruotas", tai yra kuo geriau fizikai isivysts. \p,-!}r>'<-, * i ,|fEb*< m y. n < > .iMz,;r ' - a '"d tife"
-

N e r v perkrovimai Kai kurie mons iuos vairius sutrikimus laiko nepakanka mais, kad bt galima apie juos kalbti kaip apie prasidedani lig arba, galbt, net kaip apie pai lig", nes visa tai jiems at rodo labai nekonkretu. Jie mieliau pripaint savo lig, jeigu ji turt visikai apibrtus simptomus, tai yra esant pilnam ligos vaizdui, pavyzdiui, sergant plaui udegimu. ia nenagrinjami vairiausi sutrikimai lengvai paaikinami tuo, kad jie yra susij su nerv sistema ir pirmiausia su vegeta cine jos dalimi. Kadangi visas ms kno funkcijas valdo nerv sistema, tai visikai manoma, kad kiekvieno organo funkcijos gali bti paeidiamos atskirai. Taip pat ir kompleksikai. Bet vis dlto labai svarbu inoti, kokiomis slygomis tos funkcijos sutrinka ir kokie prieastiniai ryiai yra kiekvienu at skiru atveju. Tik inant visa tai, galima rasti tinkamus bdus skmingai paveikti sutrikimus suklusias prieastis. Danai vartojami terminai, ireikiantys prasm to, apie k ia kalbama, nurodo sutrikimo r, pavyzdiui, diagnoz ve getacin distonija". Kiti danai labai apibendrina prieastin faktori, kai kalba apie nerv pertempimo sindrom". Ne vi sikai sutampa su ms tema, bet vis dlto danai su ja siejasi tokia svoka, kaip psichosomatin liga". i svoka pabria, kad yra nenutrkstamas ryys tarp mogaus pergyvenim, be veik vis funkcini proces ir i proces paeidimo. Du papildymai ryium su mogaus poiriu subjektyviai su vokiam ir objektyviai rodyt simptom. ie poymiai danai
64

Apsaugins funkcijos susilpnjmas

' ' t'

'-^yvvrthK

Stebint daugel sveik moni ir ligoni, pastebima, kad j atsparumas infekcijai yra visikai individualus. Vieni labai imls infekcijos siskverbimui organizm, o kiti tokiomis pa iomis slygomis niekuomet neusikreia, bent ilgus metus jiems nepasireikia infekcijos poymiai.
5.-3053

I tikrj, moni organizmo sugebjimai ukirsti keli in fekcijai yra vairus, o jeigu jau tai vyko, tai vairiai prieinasi ligos sukljams. Pasiprieinimo, arba imunins bsenos", pagrind sudaro su dtingi procesai Kai mogaus organizmas, persirgs infekcine liga, gyja sugebjim atremti kit panai infekcij, tai kalbame apie gyt, specifin imunizacij, arba imunitet. is gytas sugeb jimas danai ilieka visam gyvenimui Pavyzdiu, mogus suserga tymais, raudonuke arba skarlatina paprastai tik vien kart Orga nizmo sugebjimas sukurti apsaugos mechanizmus prie tam tik rus ligos sukljus panaudojamas profilaktiniu skiepijimu, kai mogui suleidiama suklj aktyvios mediagos arba pai suk lj, tiesa, susilpnint. Tai padeda susidaryti specifiniams efekty viems antiknams", nukreiptiems prie atitinkamus sukljus, be to, pats mogus tada nesuserga. Neretai dl Jtos imunizacijos" proceso vystosi taip pat specifi nis imunitetas. Tuo suprantamas susilietimas su atitinkamais su kljais kasdieniniame gyvenime, pastebimai nesusergant. iuo atveju imunizacijos procesas pasireikia tik galbt lengvo negala vimo poymiais, kurie vliau inyksta. Taiau greta ios gytos specifins imunizacijos egzistuoja nespecifinis imunitetas", kuris mums yra labai svarbus. mo ns su gerais apsauginiais sugebjimais skiriasi ne tik tuo, kad link maiau sirgti infekcinmis ligomis. Jeigu jie vis dlto u sikreia, tai liga jiems praeina ramiai, be komplikacij ir be pa vojaus gyvybei Nepaisant to, kad tokios individualios reakcijos bdingos vi siems monms, mes negalsime detaliai paaikinti t proces, kurie sudaro jos pagrind. Klausimas, kiek dalyvauja iame in dividualiame moni sugebjime paveldimojo pobdio fakto riai, kol kas lieka atviras. O rekomendacij, kaip praktikai elgtis, kai susilpnja apsaugins funkcijos infekcinms ligoms, galima gauti tiek i klinikins praktikos, tiek i eksperimentini stebjim. Jeigu nustatyta, kad apsaugin funkcija susilpnjo, tai, pir miausia, reikia kelti klausim, ar to prieastis nra nepakanka ma mityba. Tada reikia patikrinti, kokia maisto sudtis figai maitinantis ir koks dietinis maitinimas sergant infekcine liga. Kai kuri isivysiusi ali gyvenimo slygos danai rodo,

kad, trkstant baltym ir kit gyvybikai svarbi maisto kom ponent, negali susidaryti apsaugini mediag, tuo paiu pa didja usikrtimo pavojus. Tai taip pat blogina ligos eig. Todl labai svarbu, kad maistas bt pilnavertis, tai yra jame turi bti optimalus kiekis gyvybikai svarbi mediag vita min, mineralini mediag ir baltym (aminorgi). Deja, kaip mums rodo reprezentaciniai maisto balansai, tai vykdoma nepakankamai. Po antrojo pasaulinio karo mes savo pai gyventoj pavyz diu ypa aikiai galjome pastebti, kad ms apsaugins funkcijos dl maisto trkumo yra labai nusilpusios. Tada daug daniau negu anksiau mons, ypa vaikai, susirgdavo plaui aknies limfini mazg tubrkulioze. Pagyven mons danai vl susirgdavo limfini liauk tuberkulioze, kuri nepasireik 4 arba 6 deimtmeius ir buvo manoma, kad ji visikai igydyta procesas, absoliuiai netipikas normalios mitybos laikais. Normaliai besimaitinusiam mogui susirgus mine infekcine liga, klausimas apie optimali mityb keliamas iek tiek kitaip. Labai kariuojantis ligonis spontanikai atsisako maisto. Tai veria susimstyti, kad io instinktyvaus elgesio pagrind galbt sudaro svarbus biologinis procesas. I tikrj, pavyko nustatyti, kad per kelet pasninko dien nuostabiu bdu padidjo orga nizmo sugebjimas umuti bakterijas. Trumpalaikis apsaugins funkcijos sustiprjimas, pasiektas laikantis dietos, suadina tiek lstelse, tiek kraujo plazmoje esanias humoralines apsaugines mediagas. Dar yra ir kit prieasi, dl kuri mini infekcini lig eiga, laikantis sul i dietos, bna su maesnmis komplikacijomis. Yra dar viena galimyb organizmo apsauginms funkcijoms pagerinti gydymas iluma. is principas, kurio pagrind su daro auktos kno temperatros kaip gydomosios priemons panaudojimas, pasirod tinkamas tiek ildant ribotai lokaliai, tiek vis kn. Pavyzdiui, karta vonia, esant labai skausmin gam nago guolio udegimui, danai gerai padeda. Atliekant i procedr, pirtas merkiamas labai kart vanden kelet kart per dien ir kiekvien kart laikomas tiek, kiek pakanka kantrybs. Saunos lankytojai sako, kad pradj j lankyti kas savait, nu stojo sirgti katariniu udegimu. Reikia manyti, kad greiiausiai

is laimjimas buvo pasiektas periodikai keliant kno tempe ratr. Saunoje ypa intensyviai veikiama virutini kvpavimo tak gleivin, tai yra kataro suklj patekimo vartai. Paskutini eksperiment rezultatai patvirtino, kad jau seniai egzistuojanti praktika yra teisinga, btent: kai organizmui gerai tiekiamams deguonis, gerja jo apsaugin reakcija. Kraujo limfocitai yra lstels, turinios apsaugini savybi. Jos sugeba sunaikinti patekusius organizm ligos sukljus arba me diagas, kurias organizmas priima kaip svetimknius". Laborato riniais bandymais rodyta, kad ie limfocit sugebjimai labai sustiprja, gerai aprpinus deguonimi maitinamj terp. Pakan kamas organizmo aprpinimas deguonimi priklauso nuo vairi faktori. Svarbu ne tik kvepiamo oro kokyb, bet ir taisyklingo kvpavimo technika, optimalus kraujo apytakos, kaip transporta vimo priemones pristatant deguon visam organizmui, funkciona vimas. Tai pasiekti galima treniruojant itverm, kreipiant ypating dmes kvpavimo technik (r. p. 184). Apie tai, kad sistemingos sauls vonios padeda stiprinti orga nizmo apsaugin reakcij, raoma kitame knygos skyriuje. Reikia paminti dar vien sen fizioterapijos bd. Gana ilgai veikiant didelius odos plotus, galima pagerinti organizmo apsaugines sistemos bsen. i tak stengiamasi paaikinti tuo, kad skatinama dideli jungiamojo audinio dali (mezenchinos), kurios eina odos ir paodins lstelienos sudt, veik la. ie audiniai atlieka svarbias funkcijas saugant nuo infekcij ir su jomis kovojant. Yra daug fizioterapijos metodini veiksm panaiam funkci niam organizmo skatinimui. Mes nortume iskirti du i j: 1) ilgi lapi vyniojimai ir 2) intensyvus masaavimas epeiais apytikriai 30 min. Tokie metodai, kaip lapi 3/4 kno vynioji mai ir juosmens kompresai taikomi netarpikai sergant infekci ne liga. O masaavimas epeiais kaip ilgo poveikio priemon skiriama susilpnjusiai apsauginei funkcijai pagerinti. Taigi kalbama greiiau apie io metodo taikym laikotarpiais tarp mini infekcini lig. Nepalanki organizmo reakcija kovojant su infekcija pasirei kia ne tik tuo, kad susilpnja apsaugin funkcija arba nra anti kn. Yra taip pat anomali infekcins ligos eigos form, kai, vystantis hipererginei reakcijai, ligos eiga pasunkja. Prieastis

yra ta, kad dl infekcijos pakinta tam tikros lsteli savybs, ypa limfins sistemos, dl to danai prasideda vidaus orga n irdies, plaui, pleuros arba snari udegimai. ia taip pat pasirod labai tinkamas nuosekliai taikomo lapio vy niojimo fizioterapijos metodas. Nagrinjant silpnos apsaugins reakcijos iorines prieastis, neretai susiduriama su chemikai toksikos takos problema. Mat, daugelis aplinkoje esani chemini mediag gali suar dyti organizmo apsaugos nuo infekcijos sistem. ia priklauso taip pat medikamentai, kurie gali suteikti esmin pagalb trum pai vartojant, bet ilgai vartoti netinka.

4. FIZIOTERAPIJA SERGANT
, ,.v ' w ">i'v. *>!<? jn>''< ,
;

', j

a u i . ! ims Y

jU^j.'

j r.rti ->.

- "' 'c

Bendrosios medicinos gydymo pagrindas yra medikamentin, chirurgin arba radiologin intervencija, fizioterapija ir psichote rapija Kiekviena i pamint terapijos ri skiriasi atskirais savo veikimo poymiais, bet jos turi ir bendr savybi. Dl to ligon danai galima gydyti vairiais bdais. Kitais atvejais nra tokios pasirinkimo laisvs, nes kartais dl atskir poveikio galimybi skminga gali bti tik viena kuri nors S nurodyt terapijos ri. iuos ryius reikia paaikinti kai kuriais pavyzdiais.

neprasidt komplikacijos dl judjimo stokos. Darant kvpa vimo pratimus, organizmas normaliai aprpinamas deguonimi. Tai taip pat padeda veniniam kraujui ir limfai grti atgal. Gim nastikos pratimai nepritvirtintoms galnms isaugo pastarj raumen jg ir palaiko normali kraujo apytak. Specialios dietos ir, jei to reikia, arnyno masaas gerina virkinimo funk cijas, kurios sutrinka dl ilgalaikio nejudrumo. lapi nugaros trynimai, taip pat trynimas epeiais geros priemons sstoviui plauiuose ivengti. Jeigu sveikstama ltai, pavyzdiui, dl amiaus arba nepakankamos kraujo cirkuliacijos, tai panaudo jant atitinkam hidroterapija galima refleksikai paskatinti au dini aprpinim krauju ir po gipso tvarsiu. Pavyzdiui, dilbio vonia, laipsnikai keliant temperatr, daroma gulint lovoje arba sdint taip pat pagerina koj aprpinim krauju. Kai baigiasi paeistos galns imobilizacijos laikotarpis, rei kia pradti alinti lio ir priverstinio nejudrumo pasekmes. Tada reikiamos priemons yra pasyvs ir aktyvs judjimo pra timai, hidroterapija, taip pat danai specials masaai. Visa tai priklauso fizioterapijos metodams.

Katilo limas dl traumos vykus nelaimingam atsitikimui

Pagrindinis gydymo udavinys ia yra atstatyti sulauyt kaul taisykling padt ir fiksavimo priemonmis sudaryti toki ra mybs bsen, kad lis galt gyti natraliai, nekliudomai. Tai yra ir chirurgijos udavinys. I ties paeista vieta paprastai gyja savaime, ir atskiri audiniai suauga. Fizioterapija ir jos priemons gali iuo atveju labai daug pa dti, kad lis visikai sugyt be joki komplikacij. Tada pilnavert mityba gali aprpinti organizm optimaliu kiekiu maisto mediag, kuri reikia mediag apykaitai. Ka dangi daugelio moni mityba neatitinka maistui keliam fizio logini reikalavim, tai ia kalbama apie labai svarb moment greitinant gijimo proces. Leiskime, kad, lus kojos arba dubens kaulams, reikia kelet mnesi gulti lovoje, apatinei kno daliai beveik visikai neju dant iuo atveju galima taikyti fizioterapijos metodus, kad

..... , . P a d i d j s kraujospdis

i liga ivystytos pramons alyse pasidar viena i labiausiai paplitusi. Statistikos duomenimis, ia liga serga nuo 15 iki 2 8 % gyventoj. Sprendiant i didelio sergamumo per paskuti nius deimtmeius kreivs kilimo galima padaryti ivad, kad didel reikm kraujospdio padidjmui turi tai, kad moni gyvenimo bde trksta teigiam moment. Padidjs arterinis kraujospdis nuolat papildomai apkrauna ird. Tuo tarpu dl nepakankamos kraujo apytakos dinamikos blo giau aprpinamas krauju vidinis irdies raumen sluoksnis, negu esant normaliam spaudimui Todl daniausia aukto kraujo spdio pasekm yra irdies darbingumo sumajimas, o tai gali pa sireikti sumajusiu judrumu, dusuliu ir polinkiu pabrinkimus. Labiausiai paplits gydymo metodas iuo atveju yra vaist, mainani arterin kraujospd, ir rusmens preparat vartoji mas irdies susitraukimams stiprinti. Kadangi padidjs kraujo-

spdis yra ltin liga, arba, maiausia organizmo polinkis dau gel gyvenimo sunkum reaguoti padidjusiu arteriniu kraujo spdiu, tai, paprastai ligoniams rekomenduojama laikytis atitinkamo gydymosi vaistais ilg laik. Dauguma atvej pa cient savijauta ir darbingumas taikant i terapij pagerja. Kaip buvo pasakyta 1 skyriuje, kraujospdis taip pat sumaja, kartu taikant fizines priemones ir diet, o kraujo apytakos organ krv galima palengvinti ir kitais bdais. Daugelis sergani ia liga pacient turi galimyb pasiekti vienodai ger gydymo rezulta t dviem bdais. Be to, vairs mons gydosi vairiais bdais. si dmtina, kad tai priklauso ne tik nuo ligos sunkumo. Greiiau tai priklauso nuo individuali savybi, apibdinini mogaus polin k gydytis pagal vienok ar kitok princip. Savaime aiku, kad betarpiko pavojaus gyvybei dl ligos komplikacijos atveju, pavyzdiui, plaui arterijos infarktas arba embolija, reikia imtis neatidliotin priemoni. Laikantis dietos ir naudojant hidroterapijos priemones, taip pat imokus tinkamai elgtis taikant metodus, slopinanius psi chin krv, poveikis yra daugiapusis. Tuo paiu jie suteikia ga limyb paveikti kai kuriuos faktorius, skatinanius aukt kraujospd. Kai kurie mons, sumaniai pasirinkdami gydymo metod, be kita ko, fizin kultr, tikriausiai i pradi pasi naudos iuo aukto kraujospdio gydymo bdu. Po kiek laiko jiems reikia susumuoti rezultatus, norint vertinti savo naujo gyvenimo bdo rezultatus. Taip sprendiant klausim yra an sas isiaikinti savo ligos prieastis, bet kartu ir pagerinti savo sveikatos bkl, o tai yra sudtingesnis udavinys.

sauginiai sugebjimai, kuriuos galima nustatyti pagal kraujo te kjimo pobd, tiek vietiniai, kurie pasireikia pavojinguose u degimo proceso idiniuose. Sergant minmis ir ltinmis infekcinmis ligomis, ypa kai jos danai kartojasi, galimybs gerinti ms organizmo apsau ginius sugebjimus, panaudojant fizines priemones ir diet, yra labai aktualios. Tiek vaikams, tiek suaugusiems danai bna kvpavimo tak infekcini lig priepuoliai, besikartojantys trumpais intervalais. Be kit sveikatos bsenos arba fizinio vys tymosi sutrikim, ia yra pavojus, kad gali isekti apsauginis aparatas, kuriam tenka labai dideli krviai. Taigi gali susidaryti vis danesni infekcini lig priepuoli udaras ratas. Yra dar viena atskira prieastis, dl kurios iais atvejais nau dojamasi fizioterapija. Nors lig paprastai sukelia virusin in fekcija, ligoniai, sergantys katariniu udegimu, kartais tiesiog i pratimo vartoja antibiotikus, sulfanilamidinius preparatus ir kartu kart mainanius vaistus. Tada danai kyla problema vaistai pradeda neveikti ligos suklj, be to, 7 0 % mint me dikament trukdo natraliai veikti organizmo apsauginei reak cijai. Todl vartojant kas papuola ir labai danai iuos vaistus , padidja imlumas infekcinms ligoms. :i Taiau yra geros galimybs ieiti i ios sunkios padties su maniai naudojant fizioterapijos priemones. ia pirmiausia rei kia pasakyti apie labai kariuojanio ligonio gydym fizioterapijos priemonmis. iai temai buvo skirtas atskiras skyrius. Js patys galsite sitikinti, kad iuo atveju padtos mi nimalios pastangos bus dosniai atlygintos. Be to, individuali fizins kultros program reiks traukti kai kurias priemones, kurios ypa skatina apsaugins sitemos veikl (p. 65).

mins ir ltins infekcins ligos

Panaudojant racionaliai sudaryt bendr fizioterapijos prie moni program, galima palaikyti daugel ms susirgusio or ganizmo funkcij. Kartu gerja bendra bsena, pavyzdiui, esant auktai temperatrai, ir i esms sumaja kai kurie ne malons jutimai, kuriuos sukl infekcija. Kartu galima ymiai pagerinti, panaudojant fizioterapijos priemones, autogeninio apsauginio aparato darbingum. ia priklauso tiek bendri ap-

Stuburo funkcins ligos, pasireikianios danais skausmo priepuoliais

, . ; ?ntonai Stuburas gali bti altinis vairiausi negalavim, kurie atima mums daug gyvenimo diaugsmo ir maina ms darbingum. Sergant stuburo liga, o ja danai serga net jauni mons, blo kuojami tarslanksteliniai ir krtins slanksteli snariai. Pasek-

mes yra sunkios, betarpikai ribojami snari judesiai. Daug daniau kyla stiprus, tarsi vis" skausmo priepuoliai, dl kuri refleksikai sitempia raumenys ir labai sumaja judji mo aktyvumas. Kitais atvejais jauiami ilgi skausmai arba su trinka atskiros vidaus organ funkcijos. Bet pradinis takas pirmiausia yra sudirgintos nerv galns atitinkamuose tarslanksteliniuose sluoksniuose. Stuburo pirmini lig prieastys ne visuomet aikios ir da nai gali bti iaikintos tik kruopiai ityrus. Neretai skausmai bna dl gimto stuburo struktros nepakankamumo, netaisyk lingos laikysenos arba vienpusiko fizinio krvio kasdieniniame darbe. Polinkis sirgti gali padidti dl nepusiausviro nugaros laikomj raumen tonuso. Gydant raminamaisiais vaistais, skausmai kuriam laikui nu rimsta. Tokiais vaistais taip pat galima kryptingai kuriam laikui skausm sumainti. Taiau paios ligos gydymas yra fizioterapi jos udavinys. Naudojant ia pateiktas priemones galima stip riai paveikti ligos prieastis. Pavyzdiui, prisitaikius fizioterapij, paprastai i karto paalinami blokuot snari ju djimo sunkumai. Tada neretai skausmai inyksta lyg burtinin kui lazdele mosteljus". Fizioterapijos priemons beveik visuomet padeda nugalti polink sirgti pakartotinai. Joms priklauso: specials pratimai nusilpusiems raumenims vystyti, tempimo pratimai sutrauktiems raumenims ir jungiamiesiems audiniams paveikti, gimnastikos pratimai judamojo aparato su trikimams likviduoti. Mokymas raumen atpalaidavimo bd ta p pat gali padti stabilizuoti sutrikusi stuburo statik. Kitais atvejais, pritaikius specialius masao metodus, pavyz diui, antkaulio masa, galima paveikti jungiamojo audinio struktr ir pat stubur, kur skausmas juntamas ilg laik. Slopinant patologin proces, fizioterapija dl jos ypating poveikio galimybi vertinama kaip gydymo priemon, tuo tarpu gydymas vaistais yra skausm malinanti priemon. Remiantis keturiais laisvai paimtais ligos atvejais buvo pa rengtos rekomendacijos fizioterapijos metodams racionaliai klasifikuoti bendro gydymo plano rmuose. Apibendrinant rei kia nurodyti dar kai kuriuos momentus. Dl savo galimybi daryti ger poveik funkcinms sritims, kurioms gresia pavojus susirgti, jau esant koki nors sutrikim

arba dl ligos nepaprastai apkrautoms, fizioterapijos metodai plaiai taikomi ten, kur jie gali pagerinti ligos eig ir sukelti subjektyv palengvjim. Jeigu fizioterapija kuriuo nors atveju sudaro bendr gydymo program organizmo funkcijoms palaikyti, tai jos kaip gydomo sios priemons reikm padidja tuo daugiau, kuo labiau tai i plaukia i atitinkamo gydymo proceso pobdio. Danai gydymas vaistais, chirurgin intervencija, psichotera pija ir fizioterapija gali bti taikomos kartu abipusikai papildydamos vienos kit. Suprantama, gali bti ir toki kombinacij, kur vienos priemons veikimas trukdo kitai, pa vyzdiui, derinant fizioterapij su vaistais nuo nerv sutrikimo. iais atvejais turi sprsti gydytojas, kokiomis priemonmis rei kia pasinaudoti.

5. FIZIOTERAPIJOS NAUDOJIMAS KARTU SU KITOMIS GYDYMO RIMIS

t-i^f.<'r

,v, i , , :

v v /\ omfc/m)

>,.

Gydytojo ir paciento santykiai primena sutart, kuri sudaroma remiantis tarpusavio pasitikjimu. Pacientas patiki gydytojui save, savo sveikat ir, galbt, savo gyvyb. O gydytojas, suvokdamas pa rodyt jam pasitikjim, deda visas pastangas, kad atsakingai, kruopiai ir siningai atlikt jam pavestus udavinius. Gydytoj poiriu yra geri" ir nekokie" pacientai. ia su prantamas ligonio pasirinkimas klausyti patarim arba nurody m, kuriuos duoda gydytojas, kad pacientas greiiau pasveikt. Kelias pasveikim ne visuomet bna paprastas. Irayt vaist pasirodo danai nepakanka, ir gali atsitikti taip, kad reikia atsi sakyti mgiam proi, nes jie kenkia sveikatai, arba susitaiky ti su tam tikrais nepatogumais. Ne kiekvienas sugeba suprasti, kad tikriausiai mogus susirgo dl to, kad netinkamai elgsi kasdieniniame gyvenime. Neretai gydytojui tenka gaiti daugiau laiko ir dti pastang ne diagnozei nustatyti, o tam, kad tikint ligon, jog buvo netinkami kai kurie jo veiksmai jie ir predisponavo lig, ir paskatinti j padaryti atitinkamas ivadas. Danai problema gydytojui yra ne paraginti ligon bti pro tingu, o padti jam gyti atkaklumo ir itverms sveikai gyventi. Suprantama, ligonis taip pat gali isakyti kritinius samprota vimus gydytojui, kaip partneriui j savitarpio santykiuose. Ne kiekvienas i karto randa t gydytoj, kuris atitinka jo pairas ir lengvai suranda bendr kalb. Tada lkesiai, kuriuos ligonis sieja su gydaniuoju gydytoju, yra gana vairs. Vienas nori gauti konsultacij, taip pat nedelsiant recept vaistams ir i gy dytojo tikisi tik to. Kitas kalbdamas su gydytoju ieko atsaky m j kankinanius klausimus, ir nusivilia, jeigu jam nesuteikiama tokia galimyb. Treiam svarbiausia yra, susitiki-

kus su gydytoju ivengti savo gyvenimo proi svarstymo. Tada jis mano arba jam tik atrodo, kad tai jo asmeninis reikalas", kuris neturi nieko bendra su liga ir todl gydytojui nedomu. Kalbant apie ligonio ir gydytojo bendradarbiavim, reikia su prasti abiej pusi atsakomyb, siningum ir ger vali. Sprsdamas ikeltus udavinius, gydytojas demonstruoja savo imanym ir pranaum, kad i alies galt tiksliai paaikinti sudtingus santykius arba mogaus pergyvenim esm. Ligonis gali inoti daugel savo negalavimo" savitum, kuriuos jam danai bna sunku paaikinti, taiau paaikinti reikia. Tik atsi velgus visas smulkmenas, galima paaikinti bendr situacij ir sudaryti proting gydymo plan. Klausimas, kaip derinti ms fizioterapijos priemones su me dicininiu gydymu, turi bti sprendiamas vairiais poiriais. Fizioterapijos priemoni racionalaus panaudojimo diapazo nas gana platus: nuo kasdienins sveiko mogaus kno higienos iki sunki ligoni gydymo. Neretai gydytojui bna labai svarbu suinoti, kokiomis priemonmis pacientas paprastai atlikdavo savo kasdienin asmenin higien. Be speciali duomen, svar bi medicinos poiriu, gydytojas, kalbdamas su ligoniu, gali suinoti, kaip rimtai tasai iri savo sveikat ir ar pasirengs imtis kuri nors ygi jai pagerinti. Kartu gydytojas gali suino ti, kiek jo ligonis nutuokia apie vien ar kit metod taikym, gali bti, kad jis net turi kok nors vadovl su smulkiais nuro dymais, kaip atlikti pratimus. Individualus poiris fizioterapijos priemones yra svarbus dalykas, skiriant fizioterapij kaip gydymo metod, apie tai taip pat reikia usiminti. Danai ligonio anamnezje gydytojui labai svarbs bna jo paties stebjimai, kaip fizioterapija padjo anksiau, kai jis sirgo analogika liga. Jei ligonis serga mine ar ltine liga, gydytojas pirmiausia turi su ligoniu apsvarstyti klausim, ar tinkamai dozuojamas fi zinis gydymo metodas. Pavyzdiui, ar iuo atveju reikia naudo tis sauna, ar tinka sdima vonia su laipsnikai keliama temperatra arba vonia kartu trinant kn, arba gal geriausiai tikt tik maosios hidroterapijos priemons. Galimas daiktas, ligonio organizmas dl nervinio sujaudini mo negals tinkamai reaguoti masaavim epeiais. Siuo at veju reikia apsiriboti tik altais apsipylimais arba trynimais.

Ar labai ligoniui reikia tausojanios dietos? Kokio intensyvu mo turi bti pratimai, nuo kuri galima pradti itverms treni ruot be didels rizikos persitempti? Keiiantis informacija, taip pat reikia suinoti, kokius vaistus ligonis turi vartoti. Kadangi kai kuri vaist ir fizioterapijos poveikiai yra susij, tai gydytojui ios inios yra labai svarbios. Pavyzdiui, jautrum fizioterapijos metodams galima pakeisti vaistais, veikianiais nerv sistem, pavyzdiui, receptori blo katoriais", tas pat yra ir su mokjimu prisitaikyti prie padidju sio irdies ir kraujagysli sistemos darbo reimo, kurio reikia atliekant pratimus itvermei vystyti. Ir atvirkiai, vaist veiki m galima pakeisti stipriomis prakait varaniomis priemon mis, keliant kno temperatr ir fizioterapijos bdu didinant vidaus organ, dalyvaujani mediag apykaitoje (kepenys, inkstai ir kt), aprpinim krauju. Jei gydytojas gerai sutaria su pacientu, pasitikdami vienas kitu, stengiasi paveikti lig, galima ivengti vis ia nurodyt sunkum, ir fizioterapija uims deram viet js gyvenime. J i .'! ,'.< v tJ yt h ~>-2,_x* iu
.t '

6. G Y D Y M O KURSAS N A M SLYGOMIS
1

'f"<2t
..1

Au . nibi> iii,f..:
S ><, < . it iUt
0 |

WJ

? > \ , i w t"*' J r. 'j ' * < . ' , v, <

. ' '" *-.,"<

' '

tnJ^i. '

Gydymo kursas (skaitant tai, kas jau buvo pasakyta anks iau) reikia laiko tarp, per kur skiriamas dmesys sveikatai panaudojant vienokias ar kitokias priemones. Tada reikia ati tinkamai pakeisti savo gyvenimo bd, kartais atsisakyti dau giamei proi ir kartu vykdyti fizioterapijos priemoni program pagal invidual plan. Toks gydymo kursas kiekvienu atskiru atveju gali bti labai skirtingas. Tai priklauso nuo vai riausi aplinkybi: individualaus arba eimos darbo grafiko, nam aplinkos ir, suprantama, nuo sveikatos bsenos, o btent, ar pakankamai yra prieasi tokiam gydymo kursui. Todl ia gali praversti kai kurie patarimai, kaip elgtis esant tam tikroms aplinkybms, kurias, kai reikia, galima lengvai pakeisti. Gydymo kursas turi padti intensyviau atstatyti jgas, kad pradt nykti vienokie arba kitokie organizmo sutrikimai. Da nai skmingo gydymo prielaida yra kasdienins situacijos su jai bdingais sunkumais ir tam tikrais trkumais pakeitimas. Vienu atveju svarbiausi dmes reikia skirti organizmo arba funkcini sistem, kurios buvo pernelyg apkrautos, ikrovai, kitu atveju treniruotei, padedaniai atstatyti tas funkcijas, kurios silpniau vystsi dl labai ma krvi kasdieniniame gy venime. Danai tenka skirti dmes ir vienam, ir kitam. Nam slyg" nereikia suvokti paodiui Tai, greiiausiai, reikia visa tai, ko reikia, k galima padaryti prastinmis gyvenimo slygo mis. Jeigu galima pasirinkti didel but miesto centre ar u miesio sodyb mike, tai atsivelgiant klimat, taip pat vietov, palankesn poilsiui, reikia sustoti prie pastarosios. Galbt js draugai tri namel umiestyje, kur galt jums i nuomoti priemonms atlikti. Savo sumanymams gyvendinti ga lima taip pat pasirinkti kokius nors poilsio namus.

Met laikas uplanuotam gydymo kursui vykdyti neretai prik lauso nuo iorini klimato slyg. Suprantama, maloniau bet kokius pratimus atlikti iltu met laiku, bet jeigu btinai reikia, gydytis galima bet kuriuo laiku, nepriklausomai nuo or. Labai svarbu kokiomis slygomis atliekamas gydymo kursas: kartu dirbant prastin darb, per atostogas, per dar likus po ligos nedarbingumo laikotarp, arba kalbama apie pensijinio amiaus mones, kurie gali laisvai disponuoti savo laiku? Gydymo kursas kartu su normalia gamybine veikla mano mas, bet tada reikia prisitaikyti prie specialios dienotvarks ir tam tikros dirgikli dozs. Kartais reikia, jei galima, riboti pra tim krvius po darbo, kad bt pakankamai laiko vykti orga nizme prasidjusioms reakcijoms. Kai kurie mons kiek abejoja, ar verta gydymo kurs perkel ti atostogas. Bet ar mes neartjame prie tikrosios atostog prasms, kai rpi nams per laik kuo geriau inaudoti poils sau ir stengtis page rinti sveikat kad i naujo galtume diaugtis gyvenimu Negalima nepastebti, kad paprastai iais atvejais panau dojamos toli grau ne visos galimybs. Atostogos, kurias mes praleidiame prie savo automobilio vairo, nuvaiuodami 5 0 0 0 km, ir dar ko gero tirtame main sraute, reikia toki pat organizmo tamp", kaip ir kasdieniniame darbe, tik kit l sskaita". Gydymo namuose kurso trukm galima keisti priklausomai nuo tam tikr aplinkybi ir ikelto tikslo. ia lygiai taip, kaip ir pla nuojant atostogas, reikia pasvarstyti, ar manoma gydytis periodi kai. iuo laiku paprastai prasideda kritiki nestabilios sveikatos bsenos periodai, kuriuos pakeiia naujai gyt gyvybini proces atsparumo fazs. Taip fazs keiiasi kas septynios dienos, tai yra 7 8 , 1 3 1 4 , 2 1 2 2 dien ios gydymo proceso krizs" beveik visuomet yra nepavojingos, ir galima visikai tiktis, kad per dien organizmas su jomis susidoros. Todl geriausiai sveikata sustipr ja, kai gydymo kursas trunka ilgiau kaip tris savaites. Tik per ilg laik galima normalizuoti svor arba stabiliai at statyti sutrikus virkinimo aparat. iuo atveju galima ir reikia pratsti gydymo kurs. Skirtingai nuo efektyvesni ir, be to, malonesni nenutrkstamo gydymo kurso metod yra ir kit gydymo form. Joms, be kita ko, priklauso traukimas progra-

m griet dien", jei galima, 2 3 nustatytas savaits dienas, arba ieigines dienas, kai visas dmesys skiriamas sveikatai. Ar gydymo kurs vykdyti vienam, ar kartu su partneriu (mona arba vyru) arba su draugais, kuriuos jums pavyko sua vti ia idja? i galimyb reikia gerai apgalvoti ir priimti ra cional sprendim. Jeigu gydymo tikslas yra numesti svor, o tam reikia grietos dietos, tai labai svarbu iuo atveju, kaip tai iri js namikaiai, ar jautriai elgiasi. Daug lengviau tai pa daryti tarp moni, taip pat vykdani gydymo kurs. Treniruojant organizm saunoje, plaukiojam, atliekant hidroterapijos procedras, aidiant, taip pat vystant itverm, ati tinkama kompanija taip pat yra labai svarbi. Kai kurie patarimai dl pai reikalingiausi daikt, kuriuos reikia pasiimti su savimi gydytis ne namie: masaavimo epetys, tepalas odai dedant Prisnico kompresus, sportin apranga, pro duktai, kuriuose yra daug vitamin, pavyzdiui, alaus miels, kviei daigai, viei vaisiai ir citrusiniai. Nerv pertempimas. Turbt daniausiai mons nuspren dia, kad reikia gydymo kurso namuose sumajus darbingumui ir netekus aktyvummo. Danai kartu atsiranda depresija, padi dja nervingumas ir sutrinka vairios funkcijos. To prieastis gali bti pervargimas, tai yra neatitikimas tarp darbo ir poilsio fazi. Tokio darbingumo palimo" prieastis gali bti taip pat usitss poilsis" po sunkios ligos, idinin infekcija arba hormon balanso pakitimas. Gydymo kurs reikia vykdyti atsivelgiant tas ypatingas ap linkybes, dl kuri pablogjo sveikata ir koks ligos pobdis. Danai mediag apykaitos ikrovimo priemones reikia atlikti kartu su judamojo aparato treniravimo programa. Jei reikia, ia pridedami raumen atpalaidavimo pratimai ir priemons ra miam miegui utikrinti. k 'J\ < **> r < , > <, '"'"< vt xi. ?u - j. t j,.
T

n>, .t

aHii'ma ^>> -'<

Mediag apykaitos sutrikimas

Daniausiai mediag apykaita sutrinka, kai nesutampa maisto poreikis ir jo suvartojimas (energija). Maisto perteklius kaupiasi organizme daugiausiai kaip riebalai, taip pat baltymai, o tai yra

perteklinio svorio prieastis. Taiau ia svarbu ir maisto kalo ringumas. Labai kaloringam maistui suvirkinti arba perdirbti tarpinje mediag apykaitoje reikia daug pastang. Tokio rinktinio maisto vartojimo pasekms jauiamos daug kur. Jeigu vienas pergyvena tik dl to, kad jis prarado savo sportin figr, tai kitam perteklinis svoris virsta sunkia nata kasdieniniame darbe. Tikriausiai, jis jau tada jauia nuolatinio irdies ir krau jagysli sistemos arba kvpavimo organ perkrovimo pasek mes. Tai pasireikia irdies spaudimu, dusuliu, gali pabrinkti kojos. Dl netinkamai sudaryto maisto raciono pakinta adaptaciniai su gebjimai, riebal apykaita (padaugja riebal kraujuje) ir cukraus apykaita (polinkis j diabet). Labai gausiai valgant padaugja lapi mo rgties, o dl to galima susirgti podagra ir kitomis ligomis. ie pavyzdiai rodo, kad danas persivalgymas yra pagrin das susirgti daugeliu lig. Jeigu kas jauia tokius perkrovi mus, tai retkariais reikia imtis atitinkam krypting priemoni. Gydymo kursas namuose sureguliuoja mediag apykait, dl to mogus per palyginti trump laik gali pajus ti didel palengvjim. Be to, praktikuojant gydym kursais, liga nepasikartoja.
4

1. Pagrindin fizioterapijos programa su maomis dirgiki dozmis. s b J m .araiib/ nh&<isl3i uinomaho ytbt it ji/piv ijpfc Ryte reikia kasdien trintis sausu epeiu apie 8 mm, paskui aplieti vis kn altu arba kintamos temperatros vandeniu priklausomai nuo met laiko. Paskui, jeigu tai manoma, 20 mi nui pagulti lovoje. Per dien reikia eiti 1 valand greitu ingsniu. Kas antra diena kaitaliojama sdima vonia su kno apsitrynimu, paskui poilsis su udtu Prinsnico kompresu 1 valand arba ilgiau. Kit dien daro ma kintamos temperatros koj vonia, po to ilsintis su udtu kompresu kaip aprayta anksiau. 2 Pagrindin programa su vidutinmis dirgikli dozmis. Ryte 3 kartus per savait pagulti vsioje vonioje trinant kn arba pastovti po kintamos temperatros duu. Paskui reikia stipriai apsitrinti frotiniu rankluosiu ir suilti judant. Kitus 3 kartus per savait: trintis sausu epeiu, vliau apliejant vis kn, kaip nurodyta 1 punkte. Per dien pusantros valandos vaikioti su trumpais pabgjimais arba du kartus po penkias minutes, ir bgti namie ant specialaus kilimlio. Vien kart per savait nueiti saun, pas kui pagulti arba paplaukioti udarame arba atvirame baseine. Kitomis dienomis pagulti vonioje ir trinti kn, vliau pailsti su kompresu ant pilvo 12 valandas. Vietoj vonios su apsitry nimais galima padaryti koj voni (iki keli) laipsnikai keliant temperatr.

'[ ,

' ' ' ' '

* **

* ' "tu . . < ^ k i < . . ;*] .,

Praktiki patarimai
Gydymo kursas turi bti skirtas organizmo pertempimo pa sekmms paalinti. Pagrindin gydymo, panaudojant fiziotera pijos priemones taisykl yra tokia: gydym reikia pradti nuo lengvesni dirgikli, laipsnikai didinant j doz. Eilin kart doz didinti galima tada, kai ligonis pajunta, kad gerai pakelia ankstes nius krvius ir jie nesukelia nemaloni jutim. Taigi toks gydymo procesas virsta treniruote, kuri padidina organizmo sugebjim adaptuotis ir pakelti tam tikrus krvius. Dauguma atvej prie kiekvienos kitos pratim pakopos pereinama po savaits. Visos pagrindins programos pakopos pagal sunkum skirsto mos tris dalis. Netreniruotas" mogus ias pakopas turi praeiti nuosekliai, eidamas nuo vienos prie kitos. Tie, kurie jau apsiprato su fizioterapijos metodais, gali pradti nuo antros pakopos.

3. Pagrindin programa taikant intensyvesnes procedras. Ryte trintis sausu epeiu 10 min, paskui gimnastika (10 min), po to kintamos temperatros duas. Per dien dviej valand jimas vidutiniu tempu, kaitalio jant su bgimu. 2 kartus per savait sauna, po to poilsis arba plaukiojimas. Kitomis dienomis koj vonia (iki laun) laipsnikai keliant temperatr ir paskui poisis su kompresu ant pilvo arba juosmens 12 valandas. ioje pagrindinje programoje ivardytos priemons yra dvie-

j gydymo metod derinys. Vieni metodai skirti darbingumui vystyti, kiti padeda organizmui ilstis. Norint visikai panau doti vien ar kit priemoni relaksacin veikim, reikia kruopiai laikytis nurodyto poilsio su kompresais. Tada ir kritikomis dienomis organizmas ramiau reaguoja gydym. Bendro poveikio priemons, einanios program, kartais keiiamos arba papildomos, atsivelgiant individualias orga nizmo savybes. Tai daryti veria tiek mogaus sveikatos bsena, tiek iorins aplinkybs. Pavyzdiui, kompresas ant pilvo, bdamas populiarus dl bendro relaksacinio veikimo, gali bti pakeistas kompresu ant krtins, jei pacientas skundiasi skausmais irdies plote arba danais stuburo krtinins srities skausmais. Kai nemaloniai ilgai bna temptas peties raumuo, galima udti krymin kompres. Jeigu nra galimybs nueiti saun, tai galima pasinaudoti kylania sdima vonia arba vonia, panardinant tris ketvirtada lius kno taip, kad gausiai prakaituot. Jeigu namie nra iam reikalui tinkamos vonios, tai kaip stipri prakait varanti prie mon gali bti kylanti koj vonia (iki keli), taip pat kruoptus vyniojimas vilnon antklod. Papildomos priemons traukia mos gydymo program tada, kai reikia paveikti tam tikras su trikusias funkcijas. Atskirai reikia paminti priemones miegui atstatyti ir pratimus raumenims atpalaiduoti, kurie buvo inag rinti atskirai. Bet kuriuo atveju i gydymo program turi bti traukta kryp tinga mityba. Norint greitai nuslopinti nervin tamp (padid jus simpatins nerv sistemos tonus), pradiai galima rekomenduoti 12 dienas griet diet (sultys, vaisiai, raugin tas pienas su vaisiais). Jeigu svoris yra gerokai maesnis u normal, tai reikia pasi rinkti tok maist, kuris padt j padidinti. Bet kuriais atvejais ypating dmes reikia kreipti vitamin ir mineralini media g kiek maiste. Daug labai svarbi atstatymo procesams vita min yra produktuose i rupi milt, pieno, kviei gemaluose, mielse, salotose ir vieiuose vaisiuose arba vaisi sultyse (er ktuogi, juodj serbent, altalankio, Moravijos ermuk ni).

. . j . *ojy*<**Tif iMiri*ffjLi Hff iMBiy Gydymo tikslas yra ne tik pasiekti matomus rezultatus, btent, sumainti svor. Svarbu yra ilaisvinti irdies ir kraujagysli siste m nuo pernelyg ilg krvi, kai susidariusius riebal sluoksnius nuolat reikia aprpinti krauju. Kartu turi pagerti mediag apy kaita tarp kraujo, limfos ir lsteli mikrodrkuliacijos srityse. Tai pasiekiama mainant kraujagysli ir lsteli paribio sluoksniuose susipaukusias mediagas kaupiklius. B to, kaip vyksta abu ie procesai, galima suprasti, kodl po tokio gydymo kurso jauiamas palengvjimas ir padidja viso organizmo darbingumas. Be to, gy dymo kursas turi bti pagrindas ir js busimam elgesiui, kai po reikis maistui ir mitybos proiai turi tapti vl harmoningi, su pusiausvyra. Ne tik maisto aprmojimas, mainantis sunkinant rie bal kaupimsi, gydymo rezultatus gali pagerinti fiziniai pratimai ir kitos fizioterapijos priemons. Pavyzdiui, intensyviai mankti nantis, galima pagerinti mediag apykait, o vykdant bendr fi zioterapijos program, danai greiiau pasalinami mediag energijos apykaitos proceso sutrikimai Maisto vartojimas gali bti mainamas vairiai Pavyzdiui suli dieta su 300 kcal) (= 1250 kJ), pienikas augalinis maistas su 800 kcal (= 3350 kJ) arba maitinimasis duona ir pienu EMajerio poiriu labai tinkami kaip gydymo priemon namuose ir praktikai nealinga laikantis vis taisykli. Tas pat ir su suli dieta, bet ilgiau j naudojant (il giau kaip vien savait) reikia pasitarti su patyrusiu gydytoju dietologu. Laikantis suli dietos, vaisi ir darovi suli reikia igerti tik 7 0 0 8 0 0 ml. Jeigu kankina trokulys, tai jam numalinti ga lima papildomai igerti arbatos. Nortsi pabrti tik du labai svarbius gydymo procesui dalykus: taisyklinga mityba pereinant prie normalaus maisto ir galimyb suli diet derinti su laiki nu gydymu. Badavimo nutraukimas w dviej dien perjimas nuo sul i dietos prie normalaus maisto yra i esms kritin gydymo faz, nes ia netinkamai elgiantis galima daug k sugadinti, ir kuo ilgiau trunka labai grietos dietos periodas, tuo didesn al organizmui galima padaryti Susilaikius nuo maisto, gero kai sumaja skrandio virkinimo liauk, arn, kasos ir tul-

-sfcq6;wc

G y d y m o kursas, sutrikus m e d i a g a p y k a i t a i
wri'V

ipiftaiiif&gffitonicyi^upn-

ies latak veikla. Be to, ilg laik buvo nenaudojamos virkini mo trakto motorins funkcijos. Todl staiga perjus nuo bada vimo prie gausaus maisto, ypa su daug riebal ir baltym, bt labai apkrauti virkinimo organai, kurie dar nepasireng funk cionuoti. Dl to sutrikimai gali labai pamti. Ypa reikia i rti, kad nesutrikt kasos veikla. Tai gali sukelti atgalinis aktyvuot arn suli tekjimas jos kanal sistem. Po to organ gali labai sudirginti nevisikai suvirkintas maistas. Jeigu pereinama protingai, valgant lengvai virkinam maist ir laipsnikai didinant jo kiek, tada nekyla joki sunkum. Neretai neteisingai suprantamas klausimas, kaip reikia derin ti dietos reim, skirt svoriui mainti, su fiziniais pratimais i tvermei vystyti, kurie danai vertinami neteisingai. Sprendim, ar galima treniruotis gydantis dieta, daugiau lemia bendras kraujo apytakos sistemos, kvpavimo ir judjimo organ dar bingumas, negu sumajs srautas energijos, patenkanios or ganizm su maistu. Kne maiau kaupiasi riebal, kuriems reikia daug energijos, galima atlikti didelius ir ilgus fizinius krvius, maai valgant. Kartu su dieta vykdoma fizioterapijos ir treniruoi progra ma ne tik padeda skmingiau vystyti itverm, bet ir lengviau yra taikyti su tuo susijusias priemones, kai pagerja savijauta pradjus saikingiau valgyti. Programos branduolys turi bti ilgi krviai, 3 4 valand y giai, retkariais nutraukiami darant deimties minui pertrau kas, per kurias kojas pageidautina laikyti auktai pakeltas. ygius galima pakeisti ilgu vaiavimu dviraiu, golfu arba aidi mais su kamuoliu. Gydantis dieta, labai atsargiai reikia maudytis atviruose ba seinuose, kaip ir apskritai naudoti altas vandens procedras, nes kartais bna sunku suilti kn. Labai pasirod tinkami hidroterapijos metodai, pagrsti taikant nuolatin ir kintam i lumos poveik. Jiems priklauso sauna, koj vonios su laipsni kai keliama ir kintama temperatra, kintamos temperatros duai. Ir ia vienos valandos poilsis po procedros su kompresu ant juosmens padeda netreniruotam sportiniu poiriu mogui susidoroti su galimu raumen nuovargiu, kuriam bdinga skausmas. Taip pat maiau jauiamos kas septynios dienos atsi randanios gydymo krizs".

Vienos gydymo dienos pavyzdys: Ryte: trynimasis sausais epeiais 8 1 0 min, paskui, pasi rinktinai, kontrastinis duas arba apsipylimas vandeniu, bendra gimnastika 15 min. Per dien: vaikioti 34 valandas arba vaiuoti dviraiu, aisti golf arba su sviediniu, dien daroma apytikriai 1 vai. per trauka, 2 kartus per savait sauna, 4 kartus per savait koj vonia (pd arba iki launies), paskui poilsis su kompresu ant pilvo arba juosmens. Jeigu abejojama, ar besigydantis ligonis sugebs pakelti vie nokius ar kitokius krvius, tai reikia gydymo program" ap svarstyti su patyrusiu gydytoju, fizioterapijos specialistu.

i\ te' -f

r - , i: n ... ' ti t . ' i \,< . t' 'i'V'S -f .k.jt' i1 > * r 'r"

t., f \ *

ti: u ,v d?,

"

"

. mpifi irpuis

'i

ir.

,<>, t

* i

'-"h,

7. FIZIOTERAPINIO G Y D Y M O METODIKA

'*

yim&z i ,q ,v:ifij i

Bfu-u . ^ rv,

I , '.,{,,,,

Fizioterapijos metod nauda tiek sveikiems, tiek ligoniams labai priklauso nuo to, kaip racionaliai ir tiksliai jie atliekami. io skyriaus udavinys yra kiek galint aikiau idstyti gydymo metodus, kurie gali bti pritaikyti nam slygomis.

numatyt program nustatoma pradin ir galin vandens tem peratra, taip pat temperatros kilimo greitis per minut. Ta iau tada nevisikai btina, kad toks tobulas metodas atitikt optimal fiziologin proces, nes ia neatsivelgiama organiz mo individualias savybes jam reaguojant dirgiklius. Nurody mai dl temperatros, vandens kiekio, mechaninio slgio, gydomo kno paviriaus ploto yra tik apytikrei orientacijai ir nepakeiia individualios hidroterapijos reikalavim. Reikia ati diai stebti, kaip tai reaguoja organizmas, ir pagal tai rengti savo metodik. Tokiu bdu galima nustatyti apatin dirgiklio rib, kuri reikia pasiekti, norint gauti efekt, o kita vertus tai galina neperengti jos virutins ribos, dl to gydymas lengviau pakeliamas. Organizmo sugebjim pakelti krv riba gali bti pakeista. Pa vyzdiui tai pastebima, kai mes labai altomis procedromis ati mame i organizmo ilumos daugiau, negu jis gali lokaliai arba visur atstatyti per tam tikr laik. Ir atvirkiai kno perkaitimas dl ilumos pertekliaus taip pat gali pakenkti sveikatai. Toliau, dl labai sustiprinto darbo reimo gali bti pernelyg apkraunama ir dies ir kraujagysli sistema. Kita vertus, kurioje nors ligos fazje, kai reikia sudaryti slygas ramiai rutuliotis udegimui, mes griebiams mechanini veiksm (masaas arba judjimo pratimai), tuo taip pat darome tam tikr al sveikatai Bdingas beveik vis fizioterapijos metod bruoas yra tas, kad juos idealiai galima skirstyti Be to, juos galima atitinkama forma naudoti pritaikant bet kuriam mogui ir bet kurioje situ acijoje, kad bt naudinga sveikatai. Faktoriai, turintys takos bendram organizmo jautrumui
-

Bendrosios fizioterapijos metod taikymo taisykls

Paprastai svarbiausias fizioterapijos veiksnys yra procedros, j kurias ms knas atitinkamai reaguoja. i mogaus organiz mo reakcija kiekvien kart turi sukelti laukiam efekt, kur reikia kruopiai vertinti. Kiekvienu atskiru atveju reaguojani vairi moni organ jautrumas labai skiriasi Bet ir to paties mogaus jis danai keiiasi priklausomai nuo atitinkamos nerv sistemos bsenos arba dl daugelio kit faktori. Todl norint p u t i pageidaujam rezultat, reikia irti, ar tinkamai taikomi vieni ar kiti metodai pagal dir gikli intensyvum, taip pat pagal j taikymo trukm ir danum. Vaistais paprastai gydoma pagal kitas taisykles. Duodamos tvirtai nustatytos vaist dozs, ir ligoniai btinai turi j laikytis. Danai vaist doz nustatoma priklausomai nuo kno mass, tai yra skaiiuojant kilogramui kno mass. Jeigu reikia panaudoti hidroterapija, tai btina tiksliai skai iuoti nustatytas sekundes arba minutes, taip pat leisti vanden grietai nustatytos temperatros ir kelti j arba mainti atitin kamu per laiko vienet greiiu. Tai pasirod manoma, pavyz diui, dl konstrukcijos vietinio veikimo voni, turini elektrin ildymo sistem konstrukcijos; voniose pagal i anksto
88

mogaus reagavimo savybs, susijusios su jo organizmo savy bmis, gali ilikti visam gyvenimui Tai priklauso nuo to, kad kiekvieno nerv sistemos jautrumas, taip pat reakcij eiga yra skirtingi. Tas pat dirgiklis, pavyzdiui, ilta vonia su laipsnikai kylania temperatra vienam mogui gali sukelti trumpalaikes ir stiprias reakcijas, kitam ne tokias intensyvias, bet ilgesnes, temperatros reakcija gali prasidti vliau arba turti takos kraujo apytakai Tok individual poveik kiekvienas patyr pats, pastebjo tai vykstant aplinkiniams monms ir imoko
89

atitinkamai j valdyti. Taip pat ir vaikams reikia patikrinti to kias reakcijas ir atkreipti dmes iuos bdingus j poymius, susijusius su j organizmo ypatumais. Didiosios hidroterapijos metodai (garin vonia, povandeninis duas) arba judjimo pratimai, kurie iki tol buvo puikiai pakelia mi, gali bti absoliuiai nepriimtini po sunkios infekcins ligos, taip pat atrodyt nekaltos anginos. iuo atveju nra iankstini slyg atitinkamai iuo momentu apkraut organ arba funkcini srii reakcijai. Pasekm gali bti pavojingo pertempimo poy miai Taiau tai nereikia, kad fizioterapijos priemoni iuo atveju visikai negalima naudoti. Atvirkiai iam funkciniam sutrikimui btinai reikia fizioterapijos priemoni, nes jos geriausiai gali kompensuoti nepakankam organizmo treniruotum ir sutriku sias reakcijas. iam reikalui btinos priemons turi bti kitokio pobdio. Vietoj priemoni, sudarani funkcinius krvius, nau doti tokias priemones, kurios veikia dirginamai, sakykime, mao sios hidroterapijos priemons. Nepalankiai reakcij pobdis gali taip pat kisti, jei organizme yra aktyvi idini. ia pirmiausia reikia paminti nedidelius izo liuotus udegimo procesus, kurie nesukelia absoliuiai joki vieti ni jutim, bet utat dirgina savo veikimu (ugydytos dant aknys, ltinis tonzili arba pridtini nosies ani udegimas). Reakcijos pobdio kitimai gali bti pasekm ilgo perkrovi mo, kuris taip pat turi takos organizmo pasiruoimui reaguoti fizioterapijos procedras ir gydomj gimnastik. Dl to da nai pablogja kraujo apytakos reguliavimo sistemos adaptacinis sugebjimas. Kai arterijos neisipleia kuriam nors organui temptai dirbant, gali neatitikti iam organui reikaling me diag, ypa deguonies, kiekis ir j patenkanio kraujo kiekis. Tokias nemalonias deguonies trkumo pasekmes pirmiausia gali pajusti irdies raumuo. Chochrainas nurod, kad .ltin pervargim kraujagysls reaguoja paradoksaliai. Krauj tie kianios kraujagysls susitraukia tada, kada kraujo jam reikia daugiausia. Kadangi ir iuo atveju galima skmingai paveikti neigiam reikin fizioterapijos priemonmis, tai darosi aiku, kaip svarbu yra stebti reakcij, kad btume tikri, jog metodai ir j taikymo bdas parinktas teisingai. Kadangi buvo pagaminta ir gana plaiai paplito kai kurie nauji vaistai, taip pat ikilo problem dl pakitusio reagavimo gydant

fizioterapiniais metodais. Kalbama, be kita ko, apie tuos vaistus, kuri veikimas pagrstas poveikiu mediag apykaitai per nerv sis tem (psichoterapiniai vaistai, gangliobtokatoriai). i vaist savy b daryti tak nervinei veiklai ia priklauso ir gydymo metodai, kuri poveikis organizmui daugiausia pasireikia per nerv sistem. Organizmo reakcija taikant gydym dieta ir fiziniais prati mais taip pat priklauso nuo mogaus amiaus. Vaiko organiz mo reakcinis sugebjimas yra daug didesnis, negu pagyvenusio mogaus, ir labai audringai reaguoja labai stiprius dirgiklius. ia reikia atkreipti dmes ne tik tai, kaip reguliuojama nerv sistema, bet ir ypating vaiko psichin bsen. Jeigu t vams pavyks skiepyti vaikui teigiam poir natralius dir giklius, tokius kaip altis, iluma, oras, saul, bet kurios ries fiziniai pratimai, taip pat maitinti j sveiku maistu, tai itai gali bti lemiamas veiksnys jo tolesniame gyvenime. Pirm kart atliekant tokias priemones, reikia elgtis labai maloniai ir po truput j tikinti, o gydant rimtai pagalvoti, kaip sukelti teigiamas emocijas. Kartu tvai gals duoti savo vai kams visam gyvenimui didel baga ini ir sugebjim, kurie pravers jiems norint isaugoti arba atstatyti sveikat. Greta toki psichologini dalyk verti dmesio ir tam tikri vaiko fiziniai duomenys. Kuo vaikas maesnis, tuo labiau kei iasi santykis tarp kno mass ir jo paviriaus pastarasis di dja. Kadangi vaiko knas ne tik pasiduoda vairi temperatr i alies takai, tai ir daug ilumos netenka per od, todl jo i lumos apykaita labai priklauso nuo aplinkos temperatros. Taigi maus vaikus gydant hidroterapijos priemonmis, reikia skirti silpnesnius dirgiklius, negu to reikia suaugusiems, norint sukelti analogik organizmo reakcij. Pagaliau sudarant praktin gydymo fizioterapiniu bdu pro gram ne paskutinje vietoje yra klausimas, ar galima koreguo ti biologinius ritmus, kuri tak mes daugiau ar maiau jauiame. Ritmika mediag energijos apykaita padeda orga nizmui ilaikyti ilumos apykaitos krvius arba fizin tamp. Todl reikia pagalvoti, kuriuo dienos laiku galima skirti inten syv gydym ir kada negalima. Kuo jautriau mogus reaguoja kosmoso tak, tuo kruopiau jis turi laikytis tam tikr taisyk li (r. p. 99). Savaime suprantama, kad ne kiekvienas gali visi kai atsivelgti iuos aspektus, ypa jeigu yra grietos laiko

ribos, kurias diktuoja gamybos reikalavimai O jeigu nerv sis tema ypa neatspari, tai reikia pabandyti Sitai padaryti emiau pateikiamas apibendrintas sraas t moment, nuo kuri priklauso organizmo reakcinis sugebjimas. Faktoriai, lemiantys reakcijos pobd ir sugebjim pakelti krv fizioterapijos gydymo ribose:

Poymiai, parodantys, kuo fizioterapins priemons yra naudingos ir kodl nepakeliamos

Natralus organizmo duomenys

greita stipri reakcija, lta, bet ilga reakcija

Bendras bsenos pablogjimas sergant sumaj refleksai ir hormon ltinmis ligomis, netinkama mityba, aktyvumas, polinkis neteisingas sveikimas po sunkios ligos reakcijas Nra krvi atskirose funkcinse specifikas funkcij sutrikimas, reikia srityse (irdies ir kraujagysli, pradti treniruot nuo ma dirgikli kvpavimo sistem funkcijos, dozi judjimo funkcija, termoreguliacija, virkinimas ir kt.) Stresas, ltinis pervargimas

polinkis netinkamai reaguoti arba netinkama reguliacija, sutrikusi nerv sistemos proces treniruot pradti nuo ma dirgikli

Aminiai pakitimai

organizmo

reakcijos ribotos kraujagysli sistemos adaptacins galimybs, taip pat ribotas irdies ir kvpavimo organ pajgumas atlaikyti krvius, sumajs nerv sistemos sugebjimas refeksiniams procesams vystytis, sugebjim pasisavinti naujus elgesio proius ribojimas reakcinio sugebjimo sumajimas, polinkis netinkamas reakcijas, idininio isklaidymo dl netinkamo gydymo provokacijos galimyb

Ltiniai idininio pobodio udegimai, ypa galvos (dantys su pasalintais nervais, ltinis nosiarykls kataras, tonsili udegimas, pridtini nosies ani udegimas)

Biologiniai ir darbo ritmai kaip temptas treniruotes ir fraoterapin faktoriai, kuriuos reikia atkreipti gydym geriausia atlikti dmes darant gydymo plan darbingiausiais periodais, ikrovimo metodus taikyti relaksacijos fazje Periferins nerv sistemos dirginimai dirginimo slenksi kitimas, ypa (ypa patologins bsenos) periferini nerv galni srityje, btinumas grietai individualiai dozuoti procedras

Poymiai kad js gerai pakeliate atskirus fizioterapijos po veikius, gali bti vairs priklausomai nuo kiekvienu atskiru at veju taikomos procedros. Kadangi iuos poymius reikia atsivelgti gydant ligoni tai mes pateiksime kai kurias reko mendacijas, apraydami atskirus metodus. Panagrinkime tik kai kuriuos daugiau ar maiau vis priim tus momentus. Fizioterapijos priemons, atliekamos nam slygomis, neturi sukelti nemaloni jutim nei jas atliekant, nei panaudojus jas kompleksikai inoma, tai nereikia, kad pirmsias sekundes, udjus labai alt kompres, mes nesijusime nejaukiai. Taiau neturime pa mirti, kad vairi temperatros dirgikli reikia tam, kad bt galima sukelti tam tikras ir pageidautinas organizmo reakcijas. O bendras kompreso veikimas per vis seans turi kelti teigia mas emocijas, juntant maloniai atpalaiduojani ilum. Refleksinis masaas, pavyzdiui, antkaulio masaas gali bti net skausmingas. Taiau jis turi bti ne nemalonus, o greiiau malonus jutimas palyginus su skausmais, susijusiais su kuria nors liga. Jeigu masaistas per seans klausi pacient, kaip tasai jauiasi, tai danai galima girdti atsakym: Nors ir skau da, bet veikia gerai, tskite". Apskritai galima pasakyti, kad subjektyvs jutimai mogaus, imokusio stebti savo organizmo reakcij, yra patikimas krite rijus, kaip js pakeliate gydym, ir tuo paiu padeda metodikai tinkamai naudoti fizioterapijos metodus. Gydymo fizioterapijos priemonmis rezultatai pagal laik, i noma, gali bti skirtingi. Gydant sunkius kraujo apytakos siste mos sutrikimus arba spazminio pobdio skausmus, rezultatas matomas beveik i karto. Kitaip yra, kai norime padidinti orga n sistemos darbingum arba funkcinius sutrikimus, pavyz diui, kvpavimo organ, kraujo apytakos sistemos arba judamojo aparato. ia reikia inomomis slygomis nuosekliai atlikinti kompleks pratim ilg laik. Kai js pasijusite daug geriau, gali atsirasti adaptacinio pobdio simptom. Jie pasi-

reikia silpnais ir trumpalaikiais raumen arba snari skaus mais. Kad fizioterapinio gydymo kursas yra nepakeliamas, rodo ne malons jutimai irdies plote. Vadinasi, irdis yra perkrauta arba organizme vyksta stiprus udegimas. Toki poymi gali atsirasti dl labai dideli fizini krvi per treniruotes ir nuo stipri hidroterapijos arba termoterapijos dozi. Taip bna, pavyzdiui, perkaitus vonioje, garinje pirtyje, per gydomj gimnastik po vandeniu arba nuo labai ilg sauls voni. Tokiems jutimams, be kita ko, priklauso: skausmai, ypa maudiantys, irdies plote, netolygs irdies susitraukimo rit mai, irdies permuimas, ltai atsistato iki normalaus padan jus pulsas po fizini krvi, baim dl irdies veiklos naktimis, negaljimas miegoti ant kairiojo ono. Pagaliau, irdies veiklos nepakankamumui reikia priskirti skysi isiskyrimo sutriki mus (koj pabrinkimas, spaudiantis jausmas deinje viruti nje pilvo dalyje dl kepen pabrinkimo). Jeigu toki simptom atsiranda dl gydymo kurso, tai reikia patikrinti, ar tinkamai buvo parinkti gydymo metodai ir koks j suminis intensyvumas. Norint detaliau isiaikinti prieastis, danai tenka ligon kruopiai medicinikai itirti. Atskirai rei kia paymti reikinius, kurie vertinami kaip reakcija gydymo kurs". J gali atsirasti pradjus vykdyti gydymo program, su daryt kaip gydymo kurs. tai reikia atsivelgti pirmiausia tada, kai, sakykime, treniruojantis per atostogas, reakcija fizi n ir dietos poveik sutampa su prisitaikymu prie nauj klimato slyg. Tokios reakcijos gydym prasideda su tam tikrais interva lais, daugiausia 7 8 , 1 3 1 4 ir 2122 gydymo kurso dien. At sirad reikiniai dauguma atvej atitinka bendrus sveikatos sutrikimus: nuotaikos labilumas,, didelis dirglumas, trumpam sumajantis kraujospdis, nuovargis, polinkis galvos skaus mus. Bet taip pat gali atsirasti ir ltini lig idini simptom, pavyzdiui, tulies psls arba reumatinio snari udegimo. Paprastai visi ie reikiniai yra trumpalaikiai ir absoliuiai ne kenksmingi. Neretai jie parodo gijimo proceso senuose ligos i diniuose eig. Dauguma atvej nereikia dl toki reakcij gydym nu traukti gydymo programos. Pakanka daugiau iekoti ramybs ir,

jei reikia, pasistengti panaikinti tamp hidroterapijos priemo nmis, veikianiomis raminamai, pavyzdiui, ilgalaikiu kompre su. Kraujagysli tonus gali pakelti puodukas juodos kavos. Bet jeigu minti simptomai nepraeina per vien dien arba yra sunkesni, tai reikia patikrinti, ar naudojamos fizioterapijos priemons neiprovokavo ligos plitimo idinio. iuo atveju ga lima rekomenduoti sanuoti idin.

8. HIDROTERAPIJA

Bendros taisykls
Hidroterapijos poveikis labai priklauso nuo to, kaip raciona liai naudojami gydymo metodai sutinkamai su individualiomis reikmmis. Kas moka tinkamai elgtis su vandeniu, tas taip pat moks net labai besikeiiant reakciniams sugebjimams pasiek ti nauding ir teigiam rezultat. Norint naudotis hidroterapijos priemonmis, reikia laikytis ke leto daugiau ar maiau vis priimt taisykli. Pavyzdiui, pasiren kant temperatr, reikia atsiminti, kad organizmas gali sureaguoti tada, kai odos arba gleivins termoreceptoriai jauia procedr, kuri temperatra labai skiriasi nuo odos temperatros, poveik tai yra esant altiems arba iltiems, net kartiems dirgikliams. Silp na (indiferentin) temperatra nesukelia jokio didesnio efekto. Pavyzdiui, tik vos vos iltas kompresas gali sukelti nemalon dre bul ir prarandama iluma, nes iuo atveju nra atsako dirginim ir, be to, dar netenkama daug ilumos per drgn or (14 pav.). Praktikoje naudojamas toks sutartinis vandens temperatros apibdinimas: labai saitas altas veus indiferentin zona iltas kartas emesnes kaip 12C 1824C 2430"C 31-37*C 38-42C auktesnes kaip 43C

14 pa*. Kno tempera tros kitimas udjus sait kompres ant pilvo: a taisyklingai: prade da Siti prajus kelioms minutms po kompreso udjimo; b netaisyklingai: Siti nepradeda, ligonis jau ia drebul.
P r a d e d a m a j a u s t i iluma

5 10 15 20 25 30 35 <0 45 50 55 60 65 70 75 min - Kompreso ufdjimas

,31

I "

f O ' i ,

jf> oueijj ,inuv piiid \ z>jIi;wjA

Kompreso numimas

....

...

ilumos jutimas

5 10 15 20 25 30 35 40 <5 50 55 60 65 70 75 min

Didelis intervalas tarp indiferentins zonos apatins ir viru tins ribos rodo, kad dl daugelio prieasi, be kita ko, dl in dividuali odos temperatros skirtum gali keistis ir subjektyvus jutimai.

Gydant altu vandeniu, yra taisykl: kiek galint altesnis, bet trumpai. Praktikoje temperatr paprastai lemia vandentiekio vandens savybs. Procedros poveikio trukm svyruoja nuo keli sekundi (apsiprausimas ir apsitrynimas altu vandeniu, taip pat kintamos temperatros vandeniu) iki keli minui (apsipylimas, vertikaliosios vonios, altos panardinamosios vo nios su aptrynimu). Gydant vaikus altomis vandens procedromis, vandens tem peratr reikia iek tiek pakelti (iki 2 0 2 2 C ) . Jeigu js bijote alio arba js reakcija dl kokios nors ligos su silpnjo, tai reikt sumainti dirginim aliu. Tam tikslui reikia sutrumpinti procedr, nekeiiant temperatros, arba sumainti alio poveik udedant kompres, stipriai nugrt lapi rank luost. Kai kuriais atvejais, naudojant alt reakcij galima pa greitinti, kartu paveikus mechanikai: trinant rankomis arba epeiais vertikaliose voniosedirginimas vaikiojant basam. Jokiu bdu neleistina naudoti alt drebant arba i dalies per-

sialdius, tai yra atalus kojas ir rankas. Todl vandens proce dros geriausiai veikia tik atsiklus i lovos, po sauls vonios arba saunos. Norint gerai pakelti altus dirgiklius, labai svarbu laiku suil ti. Prajus kelioms minutms nuo alto apsipylimo, turite pa justi priplstant ilum. Lengvas drebulys, tik pradjus procedr, visikai normalus reikinys, kuris rodo, jog intensy viau gaminasi iluma. Jeigu suilti sunku, tai proces galima pagreitinti skatinant ilumos susidarym ir kraujo apytak (vaikiojant, atliekant kelet gimnastikos pratim) arba geriau saugant ilum (apsikloti ilta antklode, apsvilkti vilnoniais drabuiais, atsigulti i anksto suildyt lov). Jei reikia, ant koj galima usidti ildykl. Atsigulus kart voni, kraujo apytakos sistemai tenka ne vienodas, pertraukiamo pobdio krvis. Mat, tokia vonia vei kia kaip labai stiprus dirgiklis ir sukelia staigi apsaugin krau jagysli sistemos reakcij. Tai galima pastebti i tuoj susidariusios sies odos. Voni galima padaryti labiau tauso jania ltai didinant ilumos poveik. Pagal tok princip veikia vietins, laipsnikai keliamos temperatros vonios. Indiferentins temperatros (3137C) vonios paprastai pri imamos norint atpalaiduoti kn. Kadangi vandenyje gulintis knas yra beveik besvoris, tai iuo atveju juosmens ir pei rau menys, kurie danai pertempiami, gali visikai atsipalaiduoti. Turbt stipriausias staigus krvis kraujo apytakos sistemai tenka greitai grimstant alt voni, panaiai kaip okant vande n atvirame baseine arba neriant basein ijus i saunos. ia kn kartu veikia slgis ir stiprus altas dirgiklis. Daug kraujo tvinksniais istumia i kraujagysli, esani kno paviriuje, ir nu stumia dein) prieird. Kai knas vandenyje bna vertikalioje padtyje, gali i karto pajudti 1,5 litro trio kraujo banga. Tokie uolio pavidalo krviai padeda irdiai geriau adaptuotis. Jei organizmo sugebjimas reaguoti yra nusilps arba jis ap skritai yra nereaktyvus, hidroterapija reikia taikyti, atsivel giant individualias galimybes. Jeigu abejojate, ar galsite gerai pakelti pasirinkt gydymo metod, tai geriau pradkite nuo silpnesnio dirgiklio. Iband vis serij gydymo priemoni, js patys pajusite, kad pagerjo reaktyvumas ir galima taikyti stipresnio poveikio metodus.

Orientacijai pateikiame atitinkam gydymo metod klasifi kacij pagal j dirginimo stiprum. Hidroterapijai su vidutiniais dirgikliais priklauso: apipylimai, aptrynimai rankomis ir epeiais, koj ir dilbi vonios, laipsnikai keliant temperatr; kontrastins koj ir dilbi vonios; alti keli, rank, veido ir pakauio apipylimai, vertikaliosios vonios; kompresai ant krtins, drgni ilti nedideli kompresai. Hidroterapija su vidutiniais dirgikliais: koj vonios, juosmens gulimos ir sdimos vonios su laipsni kai keliama temperatra (pastaruoju atveju temperatr reikia keisti atsargiai); sdima vonia su trynimu; mineralin vonia; iltos vonios su vairiais priedais; alta vonia su trynimu (sdima arba iki laun); sdima kintamos temperatros vonia; kompresas ant juosmens arba vidutines trukms drgnas trij ketviri kno vyniojimas; sdima garin vonia; sauna (bti joje atsargiai). Hidroterapija su stipriai veikianiais dirgikliais: ildanti vonia; rusika-romn garin pirtis; greitas viso kno apipylimas altu arba kartu vandeniu; ilgam laikui trij ketviri arba viso kno vyniojimas.

Apipylimai, aptrynimai
ia apraomos fizioterapijos formos priklauso maajai hid roterapijai", nes j veikimas pagrstas trumpalaikiu temperat ros arba mechanini dirgikli naudojimu. Kaip tik dl to jos ypa tinka kasdieninei asmeninei higienai, vaiko prieirai, bet

taip pat kariuojani ligoni gydymui ir sunki ligoni sani tariniam apvarinimui. Kadangi tada nra jokio reikalo naudoti kokias nors specialias pagalbines priemones, tai gydyti prakti kai galima bet kurioje vietoje. Fiziologiniai poveikiai, panaudojus atrodyt menkas priemo nes pasirodo tokie dideli, kaip ir malons jutimai, kuriuos jos betarpikai sukelia. I fiziologini poveiki reikia paminti termoreguliacijos tre niruot ir silpn daugelio odos funkcij skatinim. ia apipyli mai ir aptrynimai vertinami kaip grdinimo priemons, kurios padeda nuslopinti polink peralti. Trumpalaikiai dirginimai aliu priklauso simpatins nerv siste mos jaudikliams. Todl juos panaudojus ryte, lengviau pereiti nuo nakties poilsio prie aktyvios veiklos. Tokie dirginimai labai pagyvina kariuojani ligoni kraujo apytakos sistem. Visos poveiki al iu formos padidina kraujagysli tonus ir trukdo joms atsipalai duoti; taip gali bti dl kokio nors toksinio poveikio. D l to geriausia jas naudoti iais atvejais: kasdieninei svei ko mogaus kno prieirai, ypa vaik, slaugant kariuo janius ligonius, esant irdies ir kraujagysli sistemos nepakankamumui, staugiant sunkius ligonius. Toliau reikia paminti padidjus nervin jaudrum, skydliauks hiperfunkcij, sveikstanius po lig nusilpusius ligonius. Reikalingos pagalbins priemons: rankluostis, sulankstytas kelet kart iki 20x25 cm dydio arba dvigubos flanels pirtins; kilimlis kojoms (putoplastas, sulankstytas rankluostis); vandentiekio vanduo, maiems vaikams paildytas, jei reikia, iki220C Bet kokio apipylimo metu reikia laikytis dviej svarbi taisykli. Niekuomet nenaudoti i procedr kariuojant, kai nula kojos arba rankos. Jei tai daryti yra btina, reikia prie tai atilti ir pasirpinti, kad kuo geriau iluma atsistatyt po ligos. Viso kno apiplovimas altu vandeniu. Rankluostis suvalgo mas inde arba po vandens srove i vandentiekio. I pradi aplieti veid ir kakl, paskui kojas ir rankas, kiek vien kart pradedant nuo pirt. Plaiai iskleistu iurkios mediagos gabalu braukti juosmens link ir atgal (15 pav.). Me-

diag suvilgyti kiekvien kart aptrinant koj arba rank. Pas kiausiai apiplauti liemen. Bendra apiplovimo trukm 12 min Po procedros, priklausomai nuo aplinkybi, nuluostyti tik veid bei kakt ir ligon tuojau guldyti i anksto paildyt patal, kad bt galima suilti apytikriai per 20 min, arba sausai nuluostyti vis kn frotiniu rankluosiu, i karto apsirengti ir judant gerai suilti. Prie suylant gali prasidti lengvas karligikas drebulys. Tai laikoma normalia organizmo reakcija. Lovoje gulintiems ligoniams apipilti reikalingos pagalbins priemones: 1 indas su 3 4 litrais vandentiekio vandens, 2 gabalai iurk ios linins arba medvilnins mediagos, sulankstytos kelet kart iki 20x25 cm dydio; vietoj rankluosi tiems patiems tikslams taip pat tinka pir-

15 pav. Gulinio ligonio apipylimas kintamos temperatros vandeniu : a turi bti paruosti 3 indai su vandeniu. Du sulankstyti audeklo gabalai kiekvie n kart imami ii kibiro procedrai atlikti ir dedami atgal atitinkamai temperat rai palaikyti. Sesuo laiko ligonio rank ir j tolygiai apipila; b palikti neapklot apipilam vaik, galima tik esant reliatyviai auktai patalpos temperatrai.

Kn galima apipilti, kai jis yra pakankamai ils, ilumos apykaita rami, nra joki drebulio poymi. Ligonis nuogas guli lovoje, iki kaklo uklotas antklode. Neu klota lieka tiktai apdorojama kno sritis. iurkti mediaga arba pirtin suvilgoma vandeniu ir igriama taip, kad prausiant nuo j nevarvt vanduo. K pradi lengvai glostant nuprausiamas veidas ir kaklas. Paskui audeklo gabalas padedamas ant kibiro ir veidas sausai nuluostomas rankluosiu. Po to atklojama antklo d, atidengiama viena koja iki kirknies linkio. Kitu suvilgytu du benyje audeklo gabalu ir truput nugrtu plaunamas padas. Pradedant nuo pdos upakalins puss,- paskui plaiai patraukti mediag iki kirknies, stengiantis apimti kiek galint didesn kojos paviri. Tokiu pat bdu vienu dviem judesiais plaunama koja pdos pus ir paskui dar kart iki kirknies. Taip koja apdorojama i vis pusi. Nenuluostyt koj gerai ukloti antklode, o media gos gabal mesti vanden. Paskui i po antklods itraukiama ranka ir pradedama plauti nuo delno. Paskui apiplaunama rankos iorin pus einant nuo pirt gal iki peties ir atgal. Jeigu reikia, apiplaunama pakartoti nai, kol ranka suvilgoma i vis pusi Apiplaut rank rpestin gai vyniojus, analogikai plaunamos rankos ir kojos i kitos puss. Kai rankos ir kojos baigiamos plauti, ligonis lovoje atsisda, kad bt galima plauti nugar. Plauti pradedama nuo kaklo, kur bai giasi plaukai, deiniojo, paskui kairiojo peties pus. Toliau nu plaunama visa nugara nuo pei iki dubens. Jeigu ligonis negali sdti, tai nugar galima plauti pavertus j ant ono. Kai ligonis atsigula auktielninkas, panaiai kitu audeklo ga balu apiplaunama krtin ir pilvas i viraus ir i on. Nakti niais markiniais apvilkt ligon reikia gerai apkloti jo antklode. Tokioje padtyje ligonis gali gulti ne trumpiau kaip 20 min. Jei organizmas ypa nusilps, galima i pradi apsiriboti vie tiniu apiplovimu, pavyzdiui, iki juostos, ir pamau apdoroti vis kno paviri. Kaip prakait varanti priemon pasirod labai tinkami api plovimai 3 6 kartus per valand tiesiog lovoje. Tokiomis prie monmis galima pasinaudoti gresiant infekcinei ligai. ie apiplovimai duoda atitinkam impuls energijos apykaitai. Pa galiau ligonis ima prakaituoti, ir pajunta palengvjim.

Kontrastinis apipylimas, kai atskira kno sritis i pradi apdorojama iltu, paskui altu vandeniu, ir pagaliau nuluostoma sausu frotiniu rankluosiu. Panaiai nuosekliai apiplauna mas visas knas, padalytas septynias sritis. Reikalingos pagalbins priemons: 1 indas su 2 3 1 karto vandens (apie 50C); 1 indas (arbatinis) su 1,5 1 karto vandens 7090C papildy mui; 1 indas su 23 1 vandens i iaupo, 2 gabalai lininio arba medvilninio audeklo, sulankstyto kelet kart apytikriai iki 2025 cm (r. aukiau), 1 sausas rankluostis. 15 pav., a ir b parodyta, kaip apiplaunamas lovoje gulintis li gonis ir vaikas. Paiam atliekant i procedr, reikia stovti ant kilim lio, o kad kojos bt iltos, taip pat galima lipti voni, pri leist iki kulneli ilto vandens. Oras patalpoje turi bti pakankamai iltas. Stipriau arba silpniau nugriant rank luost, galima reguliuoti procedros poveik, sutinkamai su individualiomis reikmmis. Veidas, kaklas, kojos ir rankos, priekin liemens dalis apiplaunama lygiai taip, kaip buvo ap rayta anksiau. Nugarai apiplauti geriausiai tinka iskleistas drgnas rankluostis. U gal laikomu rankluosiu reikia traukti per peius, paskui horizontaliais judesiais per vis nugar iki dubens. Jeigu po procedros gulate lov, tai sau sai nusiluostyti reikia tik veid ir kakl. O jeigu negulate lov, tai reikia stipriai apsitrinti vis kn frotiniu rank luosiu ir greitai apsirengus atlikti kelet pratim suilti. Intensyviai trinant, prie temperatros dirgiklio dar prisideda mechaninis dirginimas. Tokio bendro ir stipresnio poveikio griebiamasi vis pirma tada, kai aikiai yra sumajs kraujagysli sistemos jautrumas. Tai ypa svarbu, kai yra sutrikusi irdies ir kraujagysli siste mos veikla. Be reikmen apiplovimams, danai reikia turti ne tik saus rankluost, bet ir vandeniui nelaidi plvel, apsaugani kn nuo drgms. 16 paveiksle parodyta, kaip trinamas gulintis ligonis. Rezultatas bna toks pat, kaip ir kontrastinio apipyiimo. Jeigu

16 pa*. Trynimas sausu rank luosiu po pakaitinio koj ir rank apipylimo kintamos temperatros vandeniu. Knas apipilamas, su skirsius j septynias sritis: apipila ma Hitu ir Saitu vandeniu, paskui sausai nutrinama.

17 pav. Pleknojimas per nugar. Rankluostis su mirkomas vandenyje 3 iaupo ir truput nugraamas. Ranka pamus rankluost apskritais judesiais mojuojama vir nugaros taip, kad laisvas rank luosio galas lengvai plektelt per nugar. Proce dros trukm 23 min, paprastai kol oda truput parausta. Baigus procedr, nugar nutrinti sausu rankluosiu.

uit r JMuBr^i* tytigi paiki \m\ . . I l a t l u l oinfnibrt$jjr' reikia, galima sustiprinti masao poveik. Tam tikslui reikia ke let kart perbraukti per koj arba rank itiestais pirtais arba sulenkt kumt pirt paviriumi juosmens kryptimi t l">o >t\ v i . . r U >:.' >;flrt aoo/ lt* o ,oi

Trynimas epeiais i&&i;U] -m'ioT /iu'^a suu.% srin-* : .q .'i r. htuti nu s *

Trinti galima tiek sausais, tiek drgnais epeiais. Dl patogaus naudojimo masaas epeiais yra viena i svarbiausi profilaktikos priemoni sveikatai isaugoti Tokie trynimai labai naudingi, su trikus irdies ir kraujagysli sistemos veiklai, sergant odos ligomis ir kai kuriomis reumatizmo formomis. Intensyviai masauojant epeiais, ypa gali padidti atsparumas infekcijai Yra ir kit hidroterapijos priemoni, kurias galima sumaniai derinti su kno trynimu epeiais. Pavyzdiui, masaas epe iais saunoje padidina dirginant karto oro veikim ir kartu ge rina kraujo apytakos adaptacij. Trynimas sausais epeiais prie apipilant arba aptrinant, padeda geriau reaguoti vlesn temperatros dirgikl. Kadangi trinant epeiais intensyviau su sidaro kraujagysles veikianios mediagos, tai nervingiems monms i procedr reikia atlikti atsargiai. Kad nesutrikt miegas, vakare epei geriau nenaudoti. prastins trukms (810 min) trynimas epeiais pagal povei kio stiprum priklauso maajai hidroterapijai Taiau kai kada, norint stipriai sudirginti odos darinius, procedra pailginama iki 3 5 4 0 min. Dirginimo intensyvum galima reguliuoti ne tik tuo, kiek epeiai spaudiami ir kaip ilgai trinama, bet taip pat ir tuo, kokie epeiai naudojami Kiekvienas turi ibandyti ant savs ir i sirinkti tokio kietumo epet, kuris jam geriausiai tinka. Pirmeny b teikiama epeiams su natraliais autais, nes dirbtiniai pluotai paprastai keiia savo savybes vartojant

Pleknojimas
Pleknojimas tai alto dirgiklio ir stipraus mechaninio po veikio derinys. Daniausiai pleknojama per nugar, norint re fleksikai suadinti kvpavim ir maj kraujo apytakos rat, pavyzdiui, sergant ltiniu bronchitu, plaui udegimu ir esant kraujo stazei plauiuose dl irdies veiklos nepakankamumo. Be to, jei nugara nuvarginta stuburo ligos arba pakumpimo, pleknojimas pagerina savijaut ir kartu skatina apdorojam audini mediag apykait. ioms procedroms reikia turti rankluost ir ind su altu vandeniu. Rankluostis sulankstomas apytikriai 8 cm ploio juost, sulenkiamas per pus ir suvilgomas vandenyje. Stipriau arba silpniau nugriant, reguliuojama temperatra. Pamus rankluost, apskritais judesiais mojuojama taip, kad laisvasis rankluosio galas kiekvien kart plektelt per paciento nu gar (17 pav.). Judesi intensyvumas nustatomas individualiai, atsivelgiant negalavimo pobd. Po procedros nugar reikia nutrinti sausu rankluosius, ligon paguldyti lov ir gerai u kloti. Gydantis paiam, pleknojami rank ir koj raumenys, esant -sisenjusioms standioms limfos stazms ir ltiniam s nari patinimui.

Trynimas sausais epeiais. Lovoje gulintys ligoniai trinami tokia pat tvarka, kaip ir apiplaunami Ligonis guli lovoje nuogas, apklotas antklode. Atvira paliekama tik apdoroti skirta kno sri tis. Pradedama trinti nuo kelio, per kur braukiama abiem epe iais atitinkamai spaudiant, darant ritmingus grtamai slenkamuosius judesius. Ir stengiamasi trinti taip, kad epeiai visas apdorojamas sritis spaust kiek galint vienodiau. Jautri va rikozinio ven isipltimo srii nereikia trinti (19 pav.). Aptrynus kel, reikia gerai patrinti padus ir upakalin pdos pus, paskui apskritiminiais judesiais trinti kulknis. Aptrynus laun i vis pusi, koja vl uklojama antklode ir atitinkamai pradedama trinti tos puss ranka. Aptrynus kojas ir rankas ligonis atsisda, kad bt galima trinti nugar. epeiais ilgais judesiais kelet kart braukiama nuo pakauio per pei lanko raumenis peius. Toliau plaiai

trinamas stuburas auktyn ir emyn, paskui iilgai onkauli on ir priek. Aukiau laun reikia epeiais daryti ovalinius judesius abi puses. Jeigu ligonis negali sdti, tai nugar galima trinti j paguldius ant ono. Priekin liemens dalis trinama apskritiminiais judesiais nuo pei, speneli ir toliau abi puses iilgai onkauli, vis maiau spaudiant epeius. Dar emiau judesius reikia orientuoti pagal onkauli lankus kaip pagal kreipiamsias linijas, kad nuo j bt trinama abi puses gaktos link. Paskui trinamas pilvas dideliais apskritiminiais judesiais, ei naniais apytikriai iilgai storosios arnos. Savarankikai masauotis epeiais, jei judamasis aparatas nesu triks, geriausiai pradti stovint Rekomenduojamas toks nuosek lumas: i pradi dviem epeiais trinami keliai, tada trinam koj galima ukelti ant taburets. Paskui trinamasi sdint, pradedama nuo koj pad, pereinama kulknis. Toliau trinami kelio sna riai, launys, dubens ir krykaulio sritis, dein ranka, kair ranka, taip pat ir plaks takos, ir apskritiminiais judesiais pei snariai Paskui vienu epeiu trinama priekin liemens dalis. Judesiai tokie, kaip aprayta anksiau (r. pav. 20,21). Nugarai masauoti geriausiai tinka juostos su prisitais prie j epeiais (r. 22 pav.). Naudojant toki juost ir laikant j ambiai i pradi per vien, paskui per kit pet, galima gerai itrinti visas nugaros sritis. lapiu bdu epeiais trinti galima panaudojant ind su kar tu vandeniu arba du. Pirmuoju atveju reikalingi tokie reikmenys: 1 dubuo su kartu vandeniu; 1 dubuo su altu vandeniu; 2 epeiai; 1 rankluostis po to altam apiplovimui; 1 rankluostis; 1 kilimlis kojoms arba medins grotels. epeiai daug kart vilgomi kartame vandenyje trinant vis kn. i procedr labai gerai atlikti stovint iltame vandeny je: tam tikslui didel duben arba voni pilama vandens per 5 cm. Ligonis, stovdamas iame vandenyje, gali mirkyti savo e-

18 pav. Pagalbins masaavimo priemons odai paveikti: pirties epetys pagal gali mybe'i natrali eri sausiems ir slapiems trynimams. Kanapinis diras su prie jo pritvirtintu epeiu nugarai ir peiams trinti epetys, padarytas pirtins pavidalo ir gana minktas. Pirtin i keleto flanels sluoksni apiplovimams. Augalinis aliejus odai

19 pav. Gulinio ligonio trynimas sausu epeiu.

20 pav. Trynimas sausu epeiu, pritvirtintu prie masaavimo pirtins. L ~ *~ 21 pav. Pakauio ir kaklo upakalins dalies tryrmas. ias sritis trynimas veikia ypa palanI Idai.

22 pav. Nugaros trynimas epei diru. 23 pav. Trynimas lapiais epeiais stovint vo nioje su vandeniu. Procedra ubaigiama trumpu altu duu ir nusiluostant sausu ranksluosiu

peius. alia reikia turti po ranka duben su altu vandeniu altam apiplovimui. Pabaigoje reikia nusiluostyti sausu rank luosiu (23 pav.). Jeigu turite ilt du, tai atsistokite vonioje, ukimkite i leidimo ang, kad atliekant procedr prisirinkt truput ilto vandens. Pradkite trintis tokiu nuoseklumu, kaip nurodyta aukiau, laikydami vienoje rankoje duo sietel, o kitoje e pet. Pabaigoje trumpam atsukamas altas duas ir nusiluostoma sausu rankluosiu. Toks trynimasis epeiais po duu rekomenduojamas kaip vietinis nugaros apdorojimas. Jis atliekamas antroje dienos pu sje. Sergantys spondiloartritu ir spondilitu ligoniai, itaip trin damiesi tarsi atsigauna, atsipalaiduoja j raumenys ir sumaja skausmas. Ligonis nuogas sdasi ant lentos, padtos skersai vonios, arba ant staiai vandenyje pastatytos taburets. Padjjas, laikyda mas duo tinklel kairje rankoje, nuolat pila vanden nuo dei niojo peties per kakl ant kairiojo peties ir atgal. Tuo pat metu jis sistemingai epeiais trina ligonio kakl, peius ir nugar, darydamas ilgus sklandius judesius (24 pav.).

Vietins vonios su laipsnikai kylania temperatra

i voni veikimo principas pagrstas tuo, kad tiksliai paren kami temperatros dirgikliai, galintys daryti vairiausi ir labai saiking fiziologin tak organizmui. Vonias galima naudoti bet kuriomis nam slygomis. iuo poiriu jos gali uimti centrin viet tarp aktyvi sveikatos isaugojimo priemoni, gydant ligonius namuose ir ilgai slaugant mones su palijusia sveikata. Pirmosios vonios turi bti malonios temperatros, nesukelti joki didesni kraujo apytakos sutrikim. Priklausomai nuo to, kaip yla rankos arba kojos tokios indiferentins vonios tem-

kreiv vandenyje panardint koj ir rank. Kadangi viso kno paviriaus kraujagysls sveikauja, is procesas laipsnikai i plinta ir tas kno sritis, kurios yra ne vonioje. Taigi kraujas i dideli kraujagysli liemens viduje plsta kno paviri ir so tina poodinius audinius bei raumenis (p. 5). Vandenyje esan ios kno dalys perkaista, tuo tarpu viso kno temperatra keiiasi tik labai neymiai. I i dviej poveiki galima padaryti ivad, kad vietini voni su laipsnikai kylania temperatra panaudojimo galimy bs yra didels, pavyzdiui, sergant nago guolio udegimu. Mat, joms veikiant, audiniuose suintensyvja kraujo apytaka ir paky la temperatra. ios vonios ia gali labai padti tiek iki plinio idinio susidarymo, tiek jam susidarius. Isivalo nevars pli niai ir ilgai negyjanios aizdos ir jose pradeda atsistatyti audi niai. Prieingai prastinms vonioms, i procedr trukm rekomenduojama padidinti iki 12 valand ir daryti kasdien, ypa sunkiais atvejais net du kartus per dien. Sergant ltiniu reumatinio pobdio snari udegimu, mi nti vietiniai poveikiai taip pat labai padeda. Jeigu js rank ir koj pirt snariai arba kitos kno dalys pasidar nejudrios, taip pat jauiate skausm jiems judant, tai iuo atveju vl skir tingai nuo prastini voni, kai nra reikalo daryti kokius nors judesius vonioje galima padaryti kelet pratim pirt sna riams lankstytis ir raumenims stiprinti, spaudant rankose kem pin. Sergant irdies ligomis ir esant dideliam kraujospdiui, vie tins vonios su laipsnikai kylania temperatra i karto pa lengvina kraujo apytakos sistemos veikl, sumajus arteriniam kraujospdiui. Tai, kad daug kraujo i centrini kraujagysli nuteka periferin kraujo apytakos sistem, gali bti ikrovimo faktorius, jeigu ten yra kraujo sstovis. Pavyzdiui, rentgeno nuotraukose galima matyti, kaip patologikai padidjusi ir labai nusilpusi irdis, ir dl to nesugebanti perpumpuoti viso kraujo susitraukiant skilveliams, sumaja dl vonios poveikio, likviduojanio sstovio reikinius. Refleksikai paveikus atitinkamas kno paviriaus sritis, pa veikiami tam tikri vidaus organai. Pavyzdiui, kylanios rank vonios ypa veikia krtins lstoje esani organ funkcijas: bronch, plaui, vainikini kraujagysli, irdies raumens, o 111

peratra gali svyruoti nuo 32 iki 36C. Nustatyta vandens tem peratra iame intervale kaip pradin toliau laipsnikai kelia ma leidiant voni maa srove kart vanden taip, kad kas 2 min temperatra pakilt 1C. Galin temperatra pasirenkama individualiai ir gali siekti 3 9 4 3 G Taigi apytikriai per 15 mi nui pasiekiama reikiama maksimali temperatra. Dl to knas ilum absorbuoja labai ltai, ir mons, kuri nepastovi kraujo apytaka, gali gerai pakelti vonias. Be to, i procedra leidia ivengti toki staigi krvi kraujo apytakai, kaip staiga paveikus labai auktai temperatrai. Tinkamai naudojama vietin vonia su laipsnikai keliama temperatra linkusiems hipertonij monms gali sumainti kraujospd. Norint paaikinti, kodl tokios vonios naudojimo diapazonas yra labai platus, reikia ivardinti svarbiausias jos poveikio savybes. Betarpikai vonios paveiktose kno vietose skatinamas apr pinimas krauju, t rodo truput paraudusi oda, rykiai matoma sulig virutine vandens riba, taip pat padidjusi kraujo trio 110

kylanios koj vonios pirmiausia paveikia dubens ir pilvo sri ties organus. Atskiros vonios efektyvios dar ir tuo, kad treniruoja organiz m. Taip bna, kai tokios vonios naudojamos kompleksikai. Reguliariai naudojant vietines vonias, skmingai galima iveng ti kraujagysli veiklos ir termoreguliacijos sutrikim. Kokios apimties turi bti vietin vonia, pirmiausia priklauso nuo temperatros veikiamos kno dalies dydio. Tai ypa matyti i danai naudojam voni ri gradacijos: vonia rankoms vonia kojoms (iki kulneli ir iki laun) liemens vonia sdi ma vonia. Labai silpnas ligonis gali puikiai pakelti lovoje padaryt vienpus rankos voni, kuri bt labai naudinga jo organizmui; tuo tarpu sdima vonia jam bt labai didelis krvis. Nors laipsnikai keliamos temperatros vietins vonios vidu tinikai dirgina, j negalima naudoti sergant miniu irdies u degimu ir tuoj po infarkto. J taip pat negalima naudoti sergant miniu pleuritu, kai bna aukta temperatra, sergant miniu plingu pilvo ir dubens organ udegimu. Visais atvejais, kai vietinis aprpinimas krauju yra labai sutri ks, reikia atitinkamai pasikonsultuoti su gydytoju. Nors audini, kuriems gresia deguonies trkumas, aprpinimo krauju skatini mas yra ypa reikalingas, bet ir ia vis dlto yra kylanios tempera tros voni naudojimo ribos. ildant atitinkamas galnes, audiniuose skatinama mediag apykaita ir tuo paiu daugiau rei kia deguonies. Kad ie poveikiai, pagrsti bendrais fizins chemijos dsniais, galt pasireikti, turi atitinkamai pritekti tam tikras kraujo kiekis. Jeigu tai pasirodo nemanoma dl arterij organi nio susiaurjimo, tai ildomosios vonios tik didins neatitikim tarp patenkanio deguonies kiekio ir jo reikms. Kylanioji dilbio vonia. Jeigu yra praustuvas su kartu van deniu, tai j galima skmingai panaudoti vieno arba dviej dil bi vonioms (25 pav., a, b). Prieingu atveju galima pasinaudoti plastmasine arba metaline vonele, gana didele, kad j bt ga lima merkti sulenktus per alknes dilbius. Tik reikia irti, kad praustuvas bt tinkamame auktyje arba su pakankamai aukta vonele. Vonios kratai neturi spausti rank, nes tai gali trukdyti kraujui cirkuliuoti. Labai svarbu turti po ranka tvarking vandens termometr, blogiausiu atveju tiems, kas tik pradeda kompleksikai priimi112

25 pav. Laipsnikai kylanios tempe ratros vonia rankoms iki alkni: a prumantysis voni pats regu liuoja vandens temperatr pagal termometr ir savo jutim; b vienos rankos vonia aukiau alkns guliniam ligoniui Karto vandens papildomai pilama kas 2
min

i
"?>= hut

, -<ii j'ilyv' y!r<j tn iru:

: hu mv,'$ *i

nti vonias. Juo galima patikrinti ir vertinti savo pasirinkt temperatr, taip pat isiaikinti, ar tinakmai sureguliuota van dens srov. Jeigu nra vandentiekio su kartu vandeniu, tai karto van dens kas minut pilama tiek, kad temperatra kiekvien kart pakilt 0,5C Tam tikslui reikia turti 2 3 litr talpos ind (geriausiai sot) apie 80C temperatros vandens. Visa proce dra labai palengvja, jeigu turite padjj, kuris galt papil domai pilti vanden. Priimantis voni turi turti laisv, bet gana ilt antklod, kad gerai bt laikoma temperatra visame kne. Tam tikslui galima naudoti pirties chalat, namin chalat, pirties rankluost arba vil non antklod. Jeigu js bijote atalti kojas, pavyzdiui, padjus jas ant akmenini grind, patalpoje alta arba dl fizinio polinkio atalti kojas, tai darant dilbi voni jas galima laikyti vonelje, ku rioje palaikoma pastovi vandens temperatra 3 7 C Procedros atliekamos tokiu nuoseklumu: Pradin temperatra 3 2 3 6 C (priklausomai nuo individua laus ilimo laipsnio).
8.-3053

113

Vandens temperatra keliama 15 min iki reikiamos galins temperatros (3943C). ios temperatros vonioje rankas laikyti tol, kol bendra pro cedros trukm bus vidutinikai 20 min, paprastai iki pirmo prakaito ant veido. Lemiamas faktorius panaudoti voni kiekvien kart yra gera savijauta. Baigus voni rankos trumpam ataldomos, pilant ant j alt vanden arba apiplaunamos gerai suvilgytu rank luosiu, paskui jos sausai nuluostomos. Jeigu priimant voni sunegaluojama, atsiranda depresija, pa didja irdies plakimas ir pan., tai procedr reikia nutraukti. Po procedros pageidautina atsigulti ir pailsti laisvai usik lojus 45 min. Daugeliu atvej vonios veikim papildo poilsio metu udtas ant krtins arba kryminis kompresas. Svarbios naudojimo sritys. Daniausiai dilbio vonios panau dojamos sergant irdies ir kraujagysli ligomis. iais atvejais dl voni naudojimo reikia pasitarti su gydytoju, nes gana da nai netinkamai parenkamas dirgikli dozavimas reguliuojaniai nerv sistemai. Ir reikia prisiminti, kad ios vonios gali paalin ti panaius reguliacijos sutrikimus. Be kita ko, galima paminti tokias ligas: irdies votuvo yda, irdies raumens nusilpimas, vainikini krajagysli ligos, vairios irdies ritmo sutrikimo for mos, miokardo infarktas pasibaigus padidjusio kraujospdio priepuoliui (iuo atveju reikia naudoti voni serij), ltinis bronchitas, atstatomasis laikotarpis po plaui udegimo, lti nis rank ir platakos snari reumatizmas (jei reikia, priimant voni daryti judesius rankomis ir manktinamuosius judesius pirtais), lstelienos udegimas ir plini susidarymas (daugu ma atvej procedros trukm pailginama). Koj vonios iki keli arba iki laun priimamos patogiuose pakankamo trio induose. iam tikslui patogios yra vonels ko joms aukio iki keli. Procedra atliekama lygiai taip, kaip ir dilbi vonia. Svarbios panaudojimo sritys. Kylanios koj vonios yra grei iausias ir intensyviausias metodas momentiniam labai atalusi koj atildymui. Ilgai serijomis darant tokias vonias, galima igy dyti gimt arba gyt polink atalti kojas. Jos taip pat naudoja mos sergant spazminmis ir udegirninmis lapimo psls, tiesiosios arnos ir moterikj lytim organ ligomis, taip pat l-

tiniu koj snari udegimu ir ltine kelio opa. Pastaruoju atveju pageidautina po vonios udti ant blauzd lapi kompres. Koj voniai iki laun tinka bet kuri prastin vonia. Pacien tas peius ir nugar usidegnia rankluosiu ir gulasi voni, i tiess kojas. Vandens lygis turi bti toks, kad udengt kojas. Kart vanden voni papildomai leisti reikia arna (duu). Lengvai judinant kojas ir rankas, kartas vanduo vonioje toly giai paskirstomas. Kiti dalykai, atliekant procedr, yra tokie pat, kaip ir priimant dilbi vonias. ios vonios, be kita ko, rekomenduojamos sergant iiju. iuo atveju vonia priimama kaip parengiamoji priemon, prie de dant ilg kompres ant koj ir laun. Tokios vonios taip pat taikomos sergant ltinmis udegimi nmis ir degeneruojaniomis koj snari ir dubens-launies snari ligomis. Udegimui dirginant hemorojinius mazgus vonia priimama kaip parengiamoji priemon kompresui udti ant laun, pa leidiant j tarp koj (T pavidalo kompresas). Be to, ji naudoja ma kaip tausojantis ilumos poveikis prie lapi trij ketvirtadali arba visik kno vyniojim. Norint paveikti juosmen, reikia turti specialios formos voni, kuri yra toli grau ne kiekvienuose namuose. i procedra ypa rekomenduojama sergant dubens ir pilvo ertms organ ligomis, be kita ko, ltinmis ligomis. Taiau daugiausia atvej ji vis dlto pakeiiama vonia iki laun arba sdima vonia. Kylanti nugaros vonia. iam tikslui galima naudoti prastin voni, kuri yra kiekvienuose namuose. voni prileidiama vandens apytikriai 10 cm. Kadangi vandens istumiamoji jga iuo atveju yra palyginti nedidel, ypa liesiems pacientams, tai pageidautina ant vonios dugno patiesti kiliml i putoplasto (porolono) arba sulankstyt frotin rankluost. Ligonis vonioje guli ant nugaros, kojos sulenktos per kelius, galva guli ant ildiklio, pripilto vandens. Vanduo papildomai leidiamas taip pat arna, i kurios, baigus procedr, reikia aplieti nugar vsiu vandeniu. Kadangi nugaros ligos yra labai danos, vonia yra viena i svarbi namins hidroterapijos form. Ji pranai tuo, kad ji ne labai vargina ir savo velniu poveikiu panaikina skausmus, kilu sius dl raumen tempimo sergant stuburo ligomis, dl

netaisyklingos laikysenos arba vienpusio statinio krvio gamy boje. Kylanti sdima vonia. Atliekant i procedr, darom prastinje nam vonioje, vandens reikia prisileisti iki bambos. Ji taikoma, be kita ko, kaip prakait varanti priemon. Pacientas sdi vonioje, itiess kojas ir patogiai atsirms upakalin jos dal. O kad nebt alta, galima kuo nors u dengti peius. Naudojimo sritys apytikriai tokios pat, kaip ir koj vonioms iki laun arba juosmens vonioms.

iltos vonios su mechaniniais dirgikliais

iame skyriuje nagrinjamas procedras galima atlikti pras tinje vonioje. Paprastai tai sdimos vonios", kuriose vandens prileista beveik iki bambos, o temperatros dirgikl papildo mechaninis poveikis odai. Nam slygomis taikomos vonios tri nant kn epeiais ir delnais, taiau savarankikai tokias vo nias priimti galima tik turint padjj, nes gerai aptrinti nugar vienam yra gana sunku. ias vonias gali priiminti bet kurio amiaus mons, taip pat ir vaikai. Labai nusilpus, naudojama koj vonia iki laun, kai vanduo apsemia tiktai itiestas kojas. ilt voni vandens temperatra nustatoma priklausomai nuo individuali reikmi. Vonios su kno trynimu paprastai pradedamos nuo kno temperatros (3638C), kad baigiant procedr, j bt galima sumainti leidiant alt vanden iki 2 4 C altu vandeniu aplieti, baigiant kiekvien voni, taip pat galima stovint, apsiliejant vandeniu i duo arba i anksiau pa ruoto indo. Taiau monms, kuriems reikia ilumos, i voni galima naudoti lygiai taip, kaip kylanias vonias, keliant vandens tem peratr iki 3940C, ltai leidiant kart vanden. Naudojami dviej tip pirties epeiai, kuri eri kietumas parenkamas atsivelgiant odos jautrum. Vonios trukm svyruoja nuo 8 iki 20 min. Tai priklauso nuo paciento sugebjimo pakelti vienok arba kitok krv. Vonia trinant kn. Procedra pradedama apdorojant vien koj dviem masaavimo epeiais vienodais ir ritmingais jude-

iais pdos pus bei atgal ir kiek galint vienodiau spaudiant rankomis. Paskui trinama upakalin pdos dalis ir padas. Tokiu pat bdu trinama ir kita koja. Baigus trinti kojas, imama trinti rankas ir platakas. Kai rei kia trinti nugar, ligonis iek tiek pasilenkia priek. Kelet kart paglosius nuo pakauio peius, sklandiai braukiama epeiais nuo pei iki dubens. Pradedant trinti priekin liemens dal ir onus, ligonis vonioje vl atsiloia. Ovaliais judesiais nuo onkauli gbrio link apdoro jami abu onai Krtins lsta trinama apskritiminiais judesiais aplink dein ir kair krt, aplenkiant spenelius. Priekin liemens dalis trinama apskritiminiais judesiais pagal laikrodio rodykl. Baigus procedr, pacientas dar kur laik guli vonioje atsi palaidavs. Kadangi vonia aptrinant kn treniruoja kraujota kos sistem ir betarpikai dirgina organizm, ji yra plaiai pritaikoma. Kaip viena i nestiprios hidroterapijos form ja, be kita ko, gali naudotis mons, kuri iek tiek nusilpusi irdies ir kraujagysli veikla, esant dideliam kraujospdiui, sutrikus vie tinei kraujo apytakai ir sveikstant po sunkios ligos. Kadangi masaas epeiais gana stipriai dirgina nerv siste m, tai labai dirgliems monms j galima riboti darant viduti nio intensyvumo voni ir kn trinant rankomis. Tais paiais sumetimais taip pat reikia atsisakyti toki procedr vakare, kad organizmas galt pasiruoti miegui. Vonia, trinant kn rankomis. i sdimos vonios forma nuo vonios trinant kn epeiais skiriasi tuo, kad ia mechaniniai dirgikliai yra saikingesni. Temperatros reimas lieka toks pat, taiau, uuot trynus epeiais, trinama delnais. Procedra pra dedama pirmiausia trinant rankas ir kojas, darant ritmingus glostomuosius judesius abi puses (apie 40 judesi per minu t). Kai reikia trinti nugar, o tai daroma baigiant procedr, pacientas pasislenka ariau priekinio vonios krato, truput pa lenks liemen priek. Padjjas trina nugar, sklandiai braukdamas rankomis nuo dubens peius ir semdamas kiek vien kart riekuiomis vanden. Tada rankas reikia glaudiai spausti prie nugaros. Reikia padaryti apie 50 toki judesi. Kai ligonis vl atsilos patogiai atsigula vonioje, pradedama trinti priekin liemens dalis, taip pat semiant vanden ir pilant j ant krtins (apie 50 kart). iam tikslui galima panaudoti patog

ariau priekinio vonios krato ir truput pasilenkia priek. Nu gara apdorojama laipsnikai mainant vandens temperatr. Paskutin kart apliejant nugar altu vandeniu i iaupo, in tensyviai suadinamas kvpavimas. is specialus apliejimo bdas vadinamas sdima vonia nuo astmos". Ji pasirod esanti ypa gera gydymo priemon, sergant ltiniu bronchitu ir plau i emfizema, taip pat labai efektyvi vaikams, serganties mia infekcine bronch liga. Vonios, trinant kn rankomis, panaudojimo galimybs yra tokios pat didels, kaip ir vonios, trinant kn epeiais. Ka dangi ji saikingiau dirgina, tai pirmiausia rekomenduojama labai jautriems pacientams.

Vonios su priedais
Dedant vairi pried vonios vanden galima pakeisti jo po veikio pobd. Ir reikia irti, kad ilikt faktoriai, kurie yra lemiami bendram vonios poveikiui. ie faktoriai buvo idstyti bendrose voni naudojimo taisyklse: ilumos reimas, vonios trukm ir poveikio lokalizavimas. Voni pried efektyvumas gali pasireikti vairiai. Minera lins ir stambiamolekulins augalins mediagos gali absorbuotis per od ir per gleivin kvpuojant, jeigu tai yra kokios nors aromatins mediagos. Oda sugeba rezorbuoti i vonios daug mediag. Suprantama, iais atvejais negali bti kalbos apie tok griet dozavim, kaip gydant vaistais. Jeigu ligos idinys yra kno paviriuje, tai priedai veikia i karto ir danai patikimiau, pavyzdiui, esant odos udegimui, opoms, ukrstoms aizdoms. D l ilgesnio arba trumpesnio aktyvi mediag kaupimosi odos struktrose tam tikri dirgikliai gali veikti ilgiau, pavyz diui, priimant drusk, sieros vandenilio ir stipriai dirginani mineralini alyv vonias. Tam tikri priedai skirti labai chloruoto vandens poveikiui kai

26 pav. Vonia apipilant ir kartu masa uojant koj delnu. 27 pav. Nugaros apipylimas vonioje laikyti rankoje ind, kuriame telpa apie 11 vandens. Atliekant i procedr, pageidautina, jog pacientas pasukt galv j on, kad vandens purslai nepatekt jam ant veido. Be to, padjjas tada paciento veid pridengia laisva ranka nuo vandens srovs (26 ir 27 pav.). Baigiamojoje maudymosi fazje atitinkamu bdu nugara apliejama apie 50 kart, dl to ligonis vl sdasi

kuriems monms, kuri jautresn oda, neutralizuoti (pavyz diui, asiklis). Pagaliau maloniai kvepiantys priedai, btent eteriniai aliejai, voni gali padaryti malonesn. Augaliniai priedai vartojami viei arba diovint augal plikini arba nuovir pavidalu. Kad bt patogiau vartoti, pardavinjami fabrikiniu bdu pa ruoti vonios priedai. Paprastai jie susideda i augal vandeni ni ekstrakt, kurie i pradi standinami vakuume ir paskui sumaiomi su atitinkam augal distiliatais. Vartojant grynus distiliatus, paprastai dedama sintetini emulgatori. Jeigu yra polinkis odos alergines reakcijas, tai vonios priedus reikia var toti atsargiai. 1 lentelje pateikiamas svarbiausi pried vonioms sraas. Kai kurie i j gali bti vartojami kartu skalavimui ir kaip ant pilas. Gera atitraukianti" priemon kraujagyslms yra garsty i vonios kojoms: ios vonios veikia intensyviai ir ilgai. Jos ypa rekomenduojamos prasidedant migrenos priepuoliui ir ki tokiam galvos skausmui. Vonia ruoiama i natralaus produkto garstyi milteli, taip pat i garstyi aliejaus, kuris yra pagrindin biologikai aktyvi mediaga Viena arba dvi saujos garstyi milteli praskiediama apie 50C temperatros vandeniu kol susidaro skysta ko. Po keli minui, kai jau pajuntamas gailus kvapas, dedama j voni, ku rioje vanduo turi bti 3 8 3 9 C temperatros. Kadangi garsty i aliejus isiskiria tik esant atitinkamai ilumai, tai reikia vengti auktesns u nurodyt temperatros. ios procedros metu oda labai parausta. Baigus voni, nuo koj reikia kruop iai nuplauti garstyi milteli likuius.
Pu spygliai (Pinus silvestris)

1 lentel. Svarbiausi augaliniai priedai Paruoimas ir dozavimas Kalnin arnika (Arnika montana) Bendra vonia (2501): 2 - 4 valgomieji auktai amikos ekstrakto, vyniojimams 13 valgomieji auktai arnikos tinktros 11 vandens Paprastai paruoti vonios ekstraktai Bendra vonia (2501): 13 kg uolo ievs sumaiyti su 5 1 vandens, virinti pus valandos, nukoti ir supilti voni; vietinms vonioms imamas atitinkamai maesnis kiekis Farmakologi ns savybs Padeda rezorbuotis, malina skausm Vartojimo formos Bendra vonia vietin vonia, kompresai, trynimai Daniausios indikacijos Bukos ir mios traumos, kraujospdis, reumatizmas, koj ir rank skausmai po pertempimo

Valerijonas (Valeriana officinalis) uolo iev (Cortex uercus)

Veikia raminamai

Daugiausia bendra vonia

Nemiga, nerv sudirginimas

Turi lanin, veikia sutraukiamai

t i

Bendra vonia, vietin vonia, aizd ir kno ertmi plovimas

lapi odos ibrimai, upakalins angos egzema

150 g ekstrakto 1 bendrai voniai

Turi eterini aliej, be kita ko, terpentino, veikia raminamai; padeda sekrecijai, dezodoruoja

Bendra vonia, reiau vietins vonios

Vegetacin distonija, negalavimai, susij su pereinamuoju amiumi

1-os lentels tsinys Paruoimas ir dozavimas oli iedai (Semina graminis)

Farmakologi ns savybs Turi eterini aliej, didina hiperemij, veikia spazmoliziSkai

1-os lentels tsinys Paruoimas ir dozavimas Levanda (Lavendula officinalis) Raugins ievs

Vartojimo formos Bendros ir vietins vonios, vyniojimai, kompresai

Daniausios indikacijos Minktj audini reumatizmas, artritas, ltinis bronchitas, plingi udegimai

Vienai voniai: 11,5 kg o li ied sumaiSyti su S1 Salto van dens, virti pu s valandos, nukoti, su pilti voni; arba 150 g vo nios ekstrakto

Farmakologi ns savybs

Vartojimo formos

Daniausios indikacijos Negalavimai, susij su perei namuoju am iumi, vegeta cin distonija Minktj audini reumatizmas, neuralgija, ltins odos ligos

12 valgomieji auktai vonios ekstrakto

Bendros Raminamoji priemon, Siek vonios, apipylimai tiek dirgina od, dezodoruoja Bendros vonios, liemens vonia

Ajeras (Acorus calamus)

Bendrai vo Turi eterini Bendra vonia, niai: 250 g aliej, vonia vaikams ajero aknia kartumyn, stiebi sumai- raugini Syti su 31 Salto mediag, vandens ir pa terpen; ildyti iki viri stipriai veikia mo, nukoti ir kraujo apytak supilti voni Bendrai voniai 0,51 kg ra munli ied itrauk u pilti 5 1 ver danio van dens ir palikti nusistoti 30 min, nukoti ir supilti voni; vietinms vo nioms reikia atitinkamai maiau ramu nli, arba var toti ramunli ekstrakt Bendrai voniai: 11,5 kg katon milt sumaiyti su 5 1 alto vandens ir virinti 30 min. nukoti supilti voni; arba naudoti vonios ekstrakt Turi eterini aliej, glikozodj vaistas nuo udegimo ir puvimo proces, dezodoruoja Dl brangumo reiau vartojamos bendrai voniai, daniau vietinms vonioms: kno ertmms plauti (arnynui plauti, gleivini prieirai, paklodi vilgymui vyniojimams) Bendros ir vietins vonios, vyniojimai

Rachitas, nepakankamas fizinis isivystymas, pliuojanios aizdos Rozmarinas (Rosmarinus officinalis)

Turi daug Bendrai vo niai: 1 kg rau raugini mediag gini ievi (uolo, egls ievs) sumai yti su 5 1. van dens ir virinti 30 min, nuko ti ir supilti voni; arba va rtoti vonios koncentrat Bendrai voniai: 12 valgomieji auktai rozmarino vonios ekstrakto Turi daug eterini aliej, gerina odos ir dubens organ aprpinim krauju

Ramun ls (Matricaria chamomillae)

mins lapiuojanios egzemos, pliuojanios opos, ypa kelio opos, fistuls

Bendros vonios, liemens vonia, apipylimai

Spazminiai kraujo apyta kos sutrikimai, klimakterins negalios, minktj audini reumatizas, sumuimai Upakalins angos nieulin egzema, liemens vonia, kompresai, skalavimai sergant gleivini kataru ir aizd plovimas

Katonas (Aesculus hippocastanum)

Turi daug saponin, raugini mediag, kartumyn; didina kapiliar atsparum, trukdo susidaryti trombams

Minktj audini ir snari reumatizmas, neuralgija, niejimas, periferins kraujo apytakos sutrikimai

alavijas Bendrai vo(Salvia niai: 250 g aofficinalis) lavijo lap u pilti 5 litrais verdanio van dens palikti nusistoti 20 min nukoti ir supilti voni; arba alavijo vonios eks trakto satvizato ypa skalavimui Dirvinis asiklis (Equisetum arvense) Vietinei vo niai: 100200 g diovint asikli sumaiSyti su 21 Salto vandens, virin ti 1 valand, nukoti ir su pilti voni

Turi eterini aliej, derv, kartumyn, raugini mediag

Bendros vonios, vietins vonios, kno ertmi plovimas (gleivins prierai), kompresai

Turi silicio ir oksalo rgi, kartumyn; skatina audini proliferacij (augim)

Vietins vonios, reiau bendros vonios, vyniojimai, kompresai

lapiuojanti egzema, varikozin opa ir kitos blogai gy janios aiz dos, ltiniai pliniai (osteomielitas)

Jeigu js norite vartoti koncentruot garstyi aliej (Oleum sinapis), kuris veikia labai agresyviai, tai tam tikslui reikia puss litro butel pripilti vandens ir pieno miinio, lainti 10 la garstyi aliejaus ir, sandariai udarius butel dangteliu, stipriai suplakti, kad susidaryt emulsija. Paskui tokia emulsija pilama voni. Pardavinjami ir paruoti preparatai, panaiai veikiantys kaip garstyios. 51 vandens io preparato reikia dti 0,51 valgo mj aukt. Sieros vandenilio vonios naudojamos sergant ltinmis sna ri ir minktj audini reumatizme formomis, taip pat ltin mis odos ligomis (egzema, psoriaze). Nam slygomis sieros vandenilio voni galima paruoti i kepsi sulfid ir sodos lydalo (kalium sulfuratum), kuri 200 g pakanka bendrai vo niai. Vokietijos farmacijos pramon gamina iems tikslams pa togius vartoti paruotus preparatus.

Kontrastines vonios
ia bus kalbama apie grup vietini voni, kurias priimant pagal nustatytas taisykles kaitaliojama iluma ir altis. Tam reikia turti du indus su skirtingos temperatros vandeniu (28 pav.). Palyginus su voniomis, kuri temperatra laipsnikai kelia ma, kontrastins vonios sukelia intensyvesn dirginim. Priein gai altoms vonioms, ias vonias taip pat galima naudoti sutrikus ilumos apykaitai, ar tai bt nepakankamas sugebji mas atstatyti ilum, arba koj ir rank atalimas. Ir vienu, ir kitu atveju kontrastins vonios yra gera priemon nusilpusiai reakcijai pagyvinti. Sudarant tinkamai dozuot program ilu mos apykaitai treniruoti, geriausia pradti nuo keleto voni su laipsnikai keliama temperatra, kad paskui bt galima perei ti prie kontrastini voni. Kontrastins vonios i karto ima veikti palankiai, kai reikia nuslopinti nerv dirginim, kuris atsirado dl nervins tampos kasdieniniame gyvenime, ypa kai danai pakyla kraujospdis ir kraujas tvenkiasi galvos srityje. Kontrastines vonias galima skmingai priiminti atsivelgiant

specialias reikmes kiekvienu atskiru atveju. Tada galima keisti ilto ir alto vandens temperatr, taip pat atskir fazi trukm ir temperatros keitimo danum priklausomai nuo organizmo in dividuali savybi. Todl ia pateikiamus skaiius reikia irti kaip vidutinius dydius, kurie dauguma atvej duoda gerus rezul tatus. Jeigu js norite, kad vonia dirgint vidutinikai, tai tempe ratr galima palaipsniui kelti iltu vandeniu: pradti nuo 35 C temperatros ir per pirmj vonios faz, kurios trukm iuo atve ju kiek pailgja, temperatr kelti palaipsniui 24C. Nam slygomis pirmiausia galima naudoti kontrastines pd ir keli vonias (28 pav.). Kita danai naudojama kontrastins vonios ris yra rank iki alkni vonios. O kontrastins liemens ir sdimos vonios maiau priimtinos nam slygomis, nes reikia dviej atitinka m voni, stovini viena prie kitos. Bendros voni primimo taisykls: apie 10 kart naudoti ilt ir alt vanden 2 min ilt, 12 sek alt; kaitalioti 3 kartus;

visuomet pradti nuo ilto vandens, ubaigti altu vandeniu; ilto vandens temperatra 3839C (su galimomis varia cijomis, r. aukiau); altoms procedroms vartojamas vanduo i iaupo; po vonios sausai nusiluostyti.

\
altos vietins vonios
Kai tik buvo pradta sistemingai naudoti hidroterapija, altos vonios labiausiai paplito kaip bendros fizins bsenos gerinimo priemon. Vietins vonios, naudojamos gydymui namuose, gali, be to, labai daug padti sutrikus daugeliui atskir funkcij ir sergant daugeliu lig. Siu0 Kraujagysli sistema alt dirgikli atveju fiziologikai rea guoja taip pat dviem etapais. I pradi kraujagysls susitraukia. Tada oda pabfykta, atsiranda sies oda ir labai daug kaujo nute ka i galni ir audinius, esanius prie kno paviriaus. Paskui kraujagysli sistemos bsena keiiasi prieingai: kraujagysls isi pleia, oda parausta ir isiskiria daug ilumos. iems pastariesiems reikiniams reikia skirti ypating dmes, nes jie sudaro didel dal viso reakcijos proceso ir, be to, dar parodo, ar organizmas tinakmai reaguoja Kaip tik tokiomis stimuliuojaniomis priemonmis galima pagerinti, jei reikia, vis reakcijos proces. altos vonios metu prarastai ilumai kompensuoti pradeda veikti cheminis ilumos susidarymo procesas. iuose skirtingai valdomuose procesuose dalyvauja vidines sekrecijos liaukos. Taigi reguliarios altos vonios yra gera plataus veikimo trenira vimo priemon. B skmingiausi alt voni naudojimo srii reikia iskirti, be kita ko, ias: termoreguliacijos sutrikimai, ypa kai sumajs su gebjimas prisitaikyti prie vairi iors temperatr; nepakanka mas kraujagysli tonusas, pasireikiantis sumajusiu kraujospdiu arba staigiais jo pakitimais; nepakankamas plo niausi kraujagysli ir ^mkrocirkuliacijos" srii, turini lemia m reikm mediag apytakai, nepakankamas funkcionavimas. altos vonios yra gera priemon kaujo cirkuliacijai skatinti, esant iipltusioms stambioms venoms ir dl to pablogjus

kraujo tekjimui. Tai priklauso varikoziniam koj ven isipl timui, taip pat hemorojiniams mazgams ir veninio kraujo sstoviams maojo dubens organuose. Raumen tonuso didinimas, panaudojant dozuot alt dir gikl, duoda gerus rezultatus esant funkcinei lapimo psls atonijai, taip pat neretai nusilpus liemens srities laikomiesiems raumenims. mons, kurie vasar kenia nuo ilumos pertekliaus, pir miausia visi nutukusieji, altose voniose vl atgauna ger sa vijaut ir pasidaro darbingi. O tiems ligoniams, kuri aukta temperatra ir kuriems reikia atsivsinti, altos vonios yra kontraindikuotinos. Jeigu iais atvejais alti apiplovimai ir da nai dedami kompresai ne visikai palengvina, tai ilumos i spinduliavimui suintensyvinti galima naudoti iltas vonias su laipsnikai krintania temperatra Tada energijos apykaita taip nesudirginama ir iluma pakartotinai taip gausiai nesusida ro (r. taip pat p. 214). Sprendiant klausim, koki voni geriau priiminti bendrai sveikatos bklei palaikyti ilt, kontrastin arba alt tam tikr reikm greta su kitomis slygomis, turi ir met laikas. Taiau visikai pateisinama bendra voni naudojimo taisykl: iltu met laiku altos, esant emesnei oro temperatrai geriau iltos vonios. Per vasaros atostogas altos vonios gali gerokai padidinti po ilsio efektyvum. Reikia prisiminti, kad ygyje, norint atsigai vinti, galima atlikti toki procedr, kaip braidymas vandenyje". Tai galima daryti upelyje arba pajryje. Bendros hidroterapijos taisykls skamba taip: nenaudoti al tos vonios atalus kojas ir rankas, stengtis laiku suilti. altose patalpose alt voni galima priimti tik tada, jeigu js i karto
I 1

29 pav. aka rank Ha alkni vonia van dens telkinyje.

ieinate i ilumos, pavyzdiui, i lovos, o baig procedr vl gr|tate j ilum arba i karto rengiats ir darote intensyvius ju desius. Vandens temperatra turi bti pagal galimyb ema. Temperatros nuo 1 iki 10C paprastai sukelia maesn alio jutim negu temperatros nuo 10 iki 2 0 C Tik iimtiniais atvejais (labai bijoma alio, vegetacinis labi lumas arba vaik bailumas) temperatr galima pakelti iki 2022C. Vonios trukm gali bti labai vairi. Tada reikia bent nustaty ti reakcijos antros fazs poymius: pirminis odos blykumas pereina lengv paraudim juntama iluma, vonios veikia mose kno dalyse atrus skausmas. Todl vonios trukm svy ruoja nuo 6 sek iki keleto minui. Atskirais atvejais, pavyzdiui, esant ltiniam limfos sstoviui kojose, vonios trukm galima pailginti. Paprasiausia vonios forma yra panirimas vanden, kai ne reikia joki speciali pagalbini priemoni, padedani prasi dti reakcijai. Tikslingiau alt voni derinti su kraujagysli sistemos povei kio priemonmis: judinti kojas kaip braidant vandenyje stip riai kn trinti delnu vonios veikiamas kno sritis arba dalis trinti epeiais apipylimas trinant

fleks, susijusi su irdies veikla. Jos pasirod labai tinkamos padanjus pulsui, ypa esant skydliauks hiperfunkcijai. Koj vonias galima daryti bet kokiuose induose, kuriuose yra pakankamai vietos kojoms ir kuriuose telpa reikiamas kiekis vandens. Labai naudinga organizmo reaktyvumui vystyti tokia vonios forma kaip braidymas vandenyje (r. 30 pav.). Nam slygomis iai procedrai tinka bet kokia vonia, o ygyje arba per atostogas upelis, up arba jros pakrant. Pagal poveikio pobd braidymui vandenyje artimos tokios procedros, kaip vaikiojimas ryte po rasot ol ir basam pabgioti sniegu. Mintos altos koj vonios daugiausia skirtos sveik moni koj nuovargiui, atsiradusiam dl ilgo stovjimo arba vaikiojimo, panaikinti, taip pat sergan tiems minmis arba ltinmis koj ligomis. Esant varikoziniam ven isipltimui su udegimo simpto mais arba be j alta koj vonia, priimama po piet arba vaka re, veikia labai gerai ir neretai yra nuolatin priemon pa gelbstinti ilgam laikui. Kai bna padidjs kraujospdis, altos koj vonios, priima mos po darbo dienos, panaikina krv ir nuramina vegetacin nerv sistem. Jos ypa efektyvios pirmiausia vasar ir gali pa keisti kontrastines koj vonias, kurios paprastai tinkamesns

Sait voni rys

Aki vonia. Galima naudoti aki vonel i porceliano arba stiklo, likerio arba vyno taur. Aki vonioms nereikia vartoti chloruoto vandens. Danai rekomenduojama vartoti vaistini augal tinktras (pankolio, akiveits, asiklio) arba izotonin natrio chlorido tirpal. Ligonis pasilenkia ant iki krat pripil tos stiklinls, usimerks panardina skyst akies obuol, o paskui kelet kart atsimerkia. Rank vonios daromos specialiose vonelse, praustuvuose arba atitinkamuose induose, ygio metu tekaniame ups vandenyje arba kokiame nors kitame vandens telkinyje. Per vasaros kaitr, kai kraujo apytakos organai bna labai ap krauti, altos rank vonios labai atgaivina, nes yra speciali re128 4,,',

,i e t a i ' urmt uiV

30 pav. Braidymas vandenyje. Baseinas rengtas po atviru dangumi, pripildo mas vandentiekio vandens apytikriai
35 cm.
9.-3053

yra Saitu met laiku. Koj vonia iki laun priimama prastin je nam vonioje, kuri pilama 1520 cm vandens. ia taip pat rekomenduojama stipriai jas patrinti ranka arba epeiu, kad organizmas geriau pasirengt reakcijai. Atliekant kasdienin kno higien, vonia iki laun, priima ma rytais pagal platesn program, padeda paruosti organizm bsimai dienai. Reikia atsissti voni su vandeniu, stipriai ap sitrinti vandenyje itiestas kojas, paskui, kiekvien kart se miant vanden rankomis, trinti rankas, krtin ir vis kn. Baigiant procedr, reikia sulenkti kojas per kelius ir, pasislin kus iek tiek priek, atsigulti kuriam laikui voni taip, kad nugara bt vandenyje. Liemens vonia, priimama specialioje vonioje, kur kojos lieka laisvos ir j neveikia vanduo, padeda greiiau atstatyti ilum organizme. iuo atveju taip pat stipriai trinamos rankomis launys ir liemuo. altos liemens vonios daugiausia priimamos iais atvejais: esant lapimo psles funkcinei atonijai, pervargus dubens dugno raumenims, sergant hemorojini mazg udegimu, nu silpus maojo dubens raiSiams ir esant daniems kraujo ir lim fos sstoviams, nusilpus stuburo atraminiam aparatui ir kai dl statini krvi vargina skausmai krykaulio srityje.

Vietiniai apipylimai
;

Atskir kno dali apipylimai yra paprasta hidroterapijos forma ir dl kai kuri prieasi uima tvirt viet tarp kno prieiros ir sveikatos isaugojimo priemoni, taip pat skmin gai naudojami ligoniams gydyti. Jie gerai dozuojami pagal dir gikli stiprum ir tuo paiu gali bti kiekvienu atskiru atveju naudojami atsivelgiant individualias reaktyvumo savybes. Kai kuri i j geras veikimas pajuntamas i karto, o serija regulia riai atliekam apipylim labai suaktyvina bendr kraujo apyta k ir pagerina jos prisitaikym. Tokios treniruots rezultatai taip pat pastebimi stebint ilumos apykait ir kvpavimo siste m. Daugum apipylim galima atlikti esant paprasiausiai si tuacijai. Vietiniais apipylimais suprantami tam tikr kno dali

apipylimai silpna vandens srove, kai daugiausia veikia tempera tros dirgiklis. iurkliniai apipylimai (gydant daktaro Kncipo metodu jie dar vadinami aibikais apipylimais") prieingai, veikia tuo, kad stipriai mechanikai dirgina stipria vandens srove, nukreip ta kn. Tuo paiu pagal dirgiklio intensyvum jie priklauso stipresnms hidroterapijos priemonms. Labiausiai paplitusios apipylim formos yra rank, koj, blauzd ir klub, taip pat nugaros apipylimai. Be to, dar yra veido ir pakauio apipylimai, apie kuriuos bus kalbama emiau (p. 136). Mintus apipylimus, iskyrus nugaros ir virutini kno dali apipylimus, galima atlikti be paalins pagalbos. Vietiniams apipylimams geriausiai tinka 2 3 m ilgio ir 2 0 25 mm skersmens arna, o jeigu tokios arnos nra, tai galima pasinaudoti dviem laistytuvais. Kad nesualtumte koj, reikia stovti vonioje arba dusinj, geriausia ant medini groteli, kurias taip pat rekomenduojama naudoti atliekant procedras sode. Paprastai apsipilama altu vandeniu. Slyga iai procedrai yra ta, kad visas knas nuo pd iki platak turi bti gerai ils. Jeigu to nepavyksta pasiekti kito mis priemonmis, pavyzdiui, bnant ilumoje, iltoje koj vonio je arba intensyviai judant, tai tada galima pritaikyti kontrastin apipylim. Tai daroma ir po bandomojo apipylimo, jei iluma laiku neatsistato. altas apipylimas yra gana tausojanti altos hid roterapijos forma. Kadangi procedra kiekvien kart pradedama nuo atsargaus galni apipylimo ir srov laipsnikai perkeliama ant liemens, tai tuo paiu ivengiama staigi dirgiklio poveiki, kurie paprastai pasireikia netiktai ataldius dideles kno sritis. iais atvejais greitai priteka daug kraujo ird, dl to jai gali atsi rasti gana didelis krvis. Apipilama greitai, trukm priklauso nuo to, kada prasideda kraujagysli sistemos reakcija. I trij simptom, kurie pastebimai parodo, kada prasideda reakcija, bent vienas turi bti ypa rykus: 1. I pradi iblykusi oda pasidaro blykiai rausvo atspalvio. Tai rykus sureagavusi odos kraujagysli isipltimo poymis. Paprastai jis aikiai matomas tik esant geram apvietimui ir sunkiai irimas ant labai degusios odos. 2. Antras simptomas yra subjektyvaus pobdio ir, jei yra rei-

kalas, apie j reikia pasakyti padjjui. Pradinis alio jausmas apipilamoje srityje pereina ilumos jutim, nors prisilietus knas dar nesijauia ils. Toks pojtis atsiranda dl to, kad pradjo plstis kraujagysls, kuriomis iluma m tekti od. 3. Treias organizmo reakcijos simptomas taip pat yra sub jektyvaus pobdio: labai ima skaudti paprastai t viet, kuri yra apdorojama. Vidutinikai apipylimas trunka 12 min, taiau trukm taip pat priklauso nuo vandens temperatros. Netreniruotiems monms i pradi paprastai procedra tsiama trumpai, pas kui, refleksiniam aktui pagerjus, laikas iek tiek pailginamas. Po apipylimo delnu nubraukiami nuo odos lik vandens laai, ir rankos, o jeigu reikia, kojos ir veidas, sausai nuluostomi. Paskui reikia greitai apsirengti ir pasirpinti, kad knas kuo greiiau suilt. Tam reikia padaryti kelet intensyvi judesi, arba gerai usikloti, jeigu po procedros atsigulte pailsti. Jeigu js naudojate kontrastinius apipylimus, tai pradti rei kia nuo ilto apipylimo (3943C), ilginant kiekvien kart vandens lietimosi su kno paviriumi trukm tol, kol apdoroja ma sritis gerokai yla. Tuoj po to trumpai apipilama altu van deniu. Tai paprastai trunka iek tiek trumpiau, negu pirminiai alti apipylimai. arnos judjimo trajektorija vietini apipylim metu buvo nustatyta praktiniu bdu, atlikus daugel tyrim. Gydymas bna skmingas, jeigu grietai laikomasi nustatyt arnos judjimo taisykli. 31 paveiksle parodytos vandens srovs tekjimo lini jos apipilant kelius, blauzdas ir iaurus. Tik reikia tinkamai lai kyti arn rankoje (32 pav.), kad bt lengva j valdyti. Reikia irti, kad apdorojamos kno sritys keikvien kart bt plau namos kiek galint platesne vandens srove. Koj iki keli apipylimas. Jeigu procedra atliekama kartu su padjju, tai jis turi stovti paciento upakalyje. Vandentie kio iaup reikia atsukti tiek, kad vandens srov i vertikaliai laikomos arnos trykt iki 12 cm aukio. arn rankoje reikia laikyti kaip pietuk, truput palenkt ir, pradjus nuo deins pdos pirt, vandens srov ltai vedama blauzdos iorine puse iki kelio krumplio. ia reikia kelet sekundi sustoti, sukant arn ratu ir apipilant kiek galint didesn blauzdos paviri. Paskui gana greitai srov pakreipti blauzdos vidin pus per 31 pav. arnos judjimas tinkamai apipilant kojas iki keli ir iki blauzd (p pradia, pb pabaiga). 32 pav. Savarankikas koj apsipylimas iki keli. kulniuk nykt. Toliau analogikai apipilama kairioji blauzda. Pasiekus kelio link, vandens srov pakreipiama deins kojos pakinkl ir neilgai trukus grtama prie kairs kojos, nuleidiant arn prie pdos vidine kulnelio dalimi. Dabar ligonis atsisuka veidu padjj, kuris tuojau suka srov nuo pirt iorine blauzdikaulio puse iki kelio girne ls. Apdorojus j keliais apskritiminiais judesiais, arna lei diama vidine kulnelio puse iki pdos. Paskui srov perkeliama ant deins kojos ir atitinkamai sukiojant arn, einama iki kelio, nuo ten vl pereinama ant kairiojo kelio ir emyn iki pdos.

Paiam atliekant procedr, reikia laikytis nurodyto nuosek lumo. Gulintiems ligoniams kojas iki keli galima apipilti pa prasiau, pastaius prie lovos krato sekli vonel (gumin, plastmasin arba metalin) taip, kad ligon bt galima apipil ti sdint. Apipilti kojas iki keli rekomenduojama daugiausia tada, kai kojos yra pavargusios, sutriks pdos raii aparatas ir isipl tusios varikozins venos. Taiau pastaruoju atveju reikia gerai patikrinti, ar tokiam tikslui gerai isivysiusios kraujagysls. Apipylimai iki keli daugeliui palengvina funkcin lapimo psls atonij ir hemorojini mazg ligas. Sistemingas koj apipylimas iki keli pagal hidroterapijos taisykles gali bti pir moji js treniruoi programos pakopa. launys apipilamos iki kirknies linkio. arna vediojama ly giai taip, laip ir apipilant iki keli (31 pav.). Apatin kno dalis, apatin liemens pus apipilama, prade dant nuo juostos linijos ir emiau. Palyginus su rank ir koj apipylimu, apipilant i viet pastebimas intensyvus sudirgini mas, nes iuo atveju dirgiklis paveikia liemens dal. Svarbu kn emiau juostos apipilti tais atvejais, kai yra nusilps rai i aparatas maojo dubens ir pilvo srityje, ltiniai ios vietos udegimai ir danos veninio kraujo ir limfos stazs. Nugaros apipylimas. ios procedros, stipriai dirginanios kvpavimo sistem ir maj kraujo apytakos rat, atlikimo technika gana paprasta. Jeigu ligonis stovi, tai apipilti galima i kibiro plaia srove, pradedant nuo dubens ir baigiant peiais. Apipilant sdint ligon, galima pasinaudoti vonioje pastatyta taburete arba skersai vonios padta lenta. Jeigu ligonis yra judrus, tai, atliekant procedr, jis gali kartu trinti dubens ir liemens sritis ir taip stimuliuoti kraujagysli sis temos reakcij. Jeigu procedra atliekama su padjju, tai jis gali apipilti ligonio nugar i arnos. Rank apipylimas. Pradedama nuo pirt gal ir baigiama peties snariu. i procedr galima palengvinti k nors pasi rmus ranka ir tarp rankos bei liemens sidjus apsaugin per tvar nuo pursl. Pirmiausia apipilamos platakos i abiej pusi. Paskui, pradedant nuo pirt, srov ltai vedama rankos upakaline puse iki peties. Ant peties snario reikia truput su stoti, padaryti kelet apskritimini judesi, stengiantis aplieti

33 pav. Nugaros apipylimas su padjju.

vandeniu vis rank. Tai galima palengvinti, truput sukant api pilam rank. Panaiai apipilama ir kita ranka. Jeigu pradedant hidroterapij apsiribojama vienu apipylimu, tai kitoje apipyli mu serijoje cikl galima pakartoti 23 kartus. Vanduo ant rankos pilamas 12 min. Kadangi tarp rank ir irdies egzistuoja glauds refleksiniai ryiai, tai rank apipyli mas yra gera priemon pablogjus irdies veiklai: padanjus pulsui ir sutrikus irdies ritmui. Rank apipylimas danai pade da sergant kai kuriomis peties-rankos srities ligomis, grafospazmas ir smuikinink mlungis. Virutins kno dalies apipylimas. Apipilama tik peiai ir vir utin krtins lstos dalis. Ligonis turi pasilenkti priek taip, kad pakauis bt emiau nugaros. Todl nejudriems monms i procedra gali bti sunki arba net apskritai nemanoma. Pradedama kaip apipilant rankasnuo deins rankos. Apipilant kair rank, srov vedama nuo peties priekin krtines sien, apipi lant j i vir nukreiptos arnos dideliais apksritirniniais judesiais. Paskui padjjas ima arn kair ir veda j deine krtins siena nugaros pus, apipildamas j plaia srove i deins

kair ir atgal tok kol pasirodys aukiau nurodyti prasidedan ios reakcijos poymiai. Udengus pakau deins rankos delnu, neleidiama vandeniui patekti ant galvos plauk. Kaip apipilti veid, apraoma skyriuje apie kvpavimo tak gleivins prieir. Pakauio apipylimas taip pat dirgina centrin nerv sistem. i sritis apipilama pasilenkus vir vonios ar praustuvo i arnos arba indo, jei yra padjjas. i procedra gali bti taikoma kaip greitai veikianti priemon nuvargus po intensyvaus protinio darbo ir ilgos regjimo tampos. Kaip sudtin kasdienins kno prieiros priemoni komplekso dalis pakauio apipyli mas padeda sumainti galvos aprpinimo krauju nepastovum esant kartu prielaikinio isekimo poymi.

iurkliniai c*

duai

Naudojant iurklin du, veikia ne tik temperatros, bet ir stiprus mechaninis vandens iurkls dirgiklis. Si procedra at liekama 2,54 m atstumu nuo paciento, todl vargu ar galima j atlikti bute. Utat gryname ore iurklin du danai sk mingai galima sirengti sode, panaudojant arn. Prieingai negu apipylimams, iurklininiam duui reikia antgalio, kur bt galima udti ant 3/4 colio arnos. iurkles spaudimas nustatomas taip, kad arn laikant horizontalioje padtyje, vanduo krist ant ems 3 4 m atstumu. I trij daniau nau dojam iurklinio duo form (ilto, kontrastinio ir alto) nam slygoms dl nurodytos prieasties tinka tik altas ai bikas duas". is duas daugiausia naudojamas tais atvejais, kai pernelyg dideli krviai paeidia audinius ir blogai aprpinami krauju nutukusi moni audiniai. iais atvejais aibikas duas veikia kaip giliai prasismelkiantis masaas ir gerina audini aprpini m krauju bei mediag apykait juose. monms, kuri oda yra velni ir labai jautri nerv sistema, iurklin du naudoti nerekomenduojama. Be to, reikia veng ti, kad stipri iurkl nepatekt tas kno sritis, kur yra jautrs organai, blogai apsaugoti nuo mechaninio poveikio, pavyzdiui,

pilvas, kaklas ir galva. iurklinis duas taip pat kontra indikuo tinas sergant bet kokiu miniu udegimu, varikoziniu ven isi pltimu ir tromboze, tada bent jau reikia pasistengti, kad tas vietas nepatekt iurkl. Gydymo intensyvum lemia ie faktoriai: vandens slgis vandens iurkls sklaidymas antgalyje uspaudiant pirtu arba panaudojant specialiai montuot purktuk apdoroja mo kno paviriaus plotas ir pagaliau, procedros trukm. iurklinis duas gali bti vietinis arba viso kno. aibikas duas iki keli atliekamas taip pat, kaip atitinka mas apipylimas. Po trumpo preliminarinio apipylimo vduokime iurkle pra dedama apdoroti dein koja, ltai vedant iurkl iki kelio. Paskui apdorojama kair blauzda. Pacientas pasisuka veidu padjj, kad is galt apipilti blauzdos lenkiamj pus. Pas kui pasisuka i pradi kairiu, paskui deiniu onu, praskts kojas, kad padjjas galt apdoroti atitinkamas vidines blauz d puses. Baigiant procedr, pacientas paeiliui pakelia pdas, atstatydamas apdoroti padus. Danai priimant aibik du rekomenduojama atsiremti alia esant med arba stulp. Duas iki laun priimamas atitinkamu bdu, apdorojant koj iki klubo snario. Pilnas duas", tai yra viso kno apipylimas pradedamas nuo koj arba rank, vedant iurkl liemens pus. Tada rekomen duojama intensyviau paveikti tas sritis, kurioms to reikia, pa vyzdiui, liemen ir tam tikras nugaros vietas ir tik trumpam sustoti kitose vietose.

uiti ib. -lib jjpCH&bt atKdPftgiVj^ovi^iftkt#b hu ,M Ona* ie fizioterapijos metodai gana plaiai naudojami nuo lengv negalavim iki sunki ligoni gydymo. Todl kompresai teis tai yra daniausiai vartojamos fizioterapijos priemons ligo niams slaugyti. Namuose turi bti mediag svarbiausiems kompresams. Jos turi bti po ranka, kai labai reikia, o tai bna gana danai.

Kompresai ir vyniojimai

Prisnico kompresai Jiems reikia dviej paklodi: vidins, drgnos, dedamos ant kno, ir iorins, sausos. Gydymo prakti koje pagal Kneipo princip higienos sumetimais naudojama dar ir treia, sausa ir plaiau vyniojama drobin paklod, kuri dedama tarp dviej mint paklodi. Vidin paklod turi bti i plonos mediagos, gerai sugerian ios drgm: linin, vilnon arba pus vilnon. Toki paklodi galima pasidaryti i senos patalyns. Iorin paklod turi gerai ilaikyti ilum, todl ji turi bti padaryta i atitinkamos me diagos: multino, flanels arba miegamosios antklods. Ir iuo atveju namuose atsiras tinkam mediag. Blogiausiu atveju kaip iorin paklod galima panaudoti sulankstyt antklod. I orin paklod turi isikiti u vidins krat per 12 pirtus. Atskir kompres matmenys priklauso, suprantama, nuo pa ciento kno sudjimo (gio ir apknumo). Kaip vidutinius dy dius galima ivardyti iuos matmenis: -suEld aitaiibiv -MtiBJatiiUi iibTQfiqs:>|ijsfeg ?,s56bfiq b&i ,z{oJi i Kompresas ant kaklo 7 x 6 0 cm ant krtines ir juosmens ant pilvo ant liemens vyniojimas pagal Kneip vyniojimas per tris ketvirius liemens Kompresas ant pei Kryminis kompresas 35 x 125 - 1 8 0 cm 25 x 125 - 1 8 0 cm 40 x 125 - 1 8 0 cm 80 x 200 - 250 cm 120 x 200 cm 2 8 x 1 3 0 - 1 6 0 cm 20 x 220 cm

-Timgat .ueimtizz uiiiav SriTra^ill b e i 34 pav. Pagrindines kompres formos: a kompresas kaklui su jungiamosiomis juostelmis ausims (vidin dalis); bkryminis kompresas pagal kno srities forma; ckompresas launims su tarpikliu tarp koj arba Tpavidalo kompresas; dtrikamp paklod platak kompresui; e trikamp paklod pdos kompresui; fpirtin apiplovimui

sna^-ibJet

.afnftfl O M S

Kai kurios specialios kompres formos parodytos 34 paveiksle. Kompresui galima panaudoti ir pagalbines po ranka esanias priemones, pavyzdiui, kompresui ant kaklo nosin ir vilnon alik. Veikimo principas. Paprastas kompresas suvilgomas altu vandeniu i iaupo, dl to i pradi ataldoma atitinkama kno sritis, kuri greitai kompensuoja organizmo reakcija dir gikl. Todl po kompresu jauiamas jau ne altis, o jauki ilu ma, tai rodo odos temperatra toje srityje. Matuojant temperatr, taip pat galima stebti, ar tinkamai vyksta reakcija. Reikia sidmti, kad, matuojant temperatr po kompresu, iluma pajuntama ne tikro ilumos pripldimo momentu, o

temperatros kreivs linkio take, kai po kritimo emyn dl pradinio atalimo ji keiia krypt ir ima kilti auktyn. Taigi perjimas nuo alio ilumos jutim rodo, kad prasi djo kraujagysli reakcija alio dirgikl. Maosios odos arte rijos isiplt ir dabar jauiama iluma dl to, kad priteka daugiau kraujo. Jeigu tokia kraujagysli reakcija neprasideda, tai pradeda krsti drebulys ir iluma ilgai neatsistato. Tinkamai panaudoto kompreso veikim galima apibdinti kaip vegetacines nerv sistemos pasiruoim relaksacijai, poilsiui ir re generacijai. Tai palieia daugel organizmo funkcij. Pavyzdiui, udjus kompres ant pilvo, kraujospdis nukrinta apytikriai 20 mm ir daugiau, negu esant prastiniam lovos reimui. Rykiausias poymis, kad prasidjo poilsio faz, yra tas, kad, vyniojus tris ketvirtadalius liemens, energijos apykaita suma ja beveik 1 0 % , tai yra organizmas i darbins bsenos pamau pereina poils.

Priklausomai nuo to, kur udtas, kompresas veikia vienus ar kitus organus. Pavyzdiui, kompresui paveikus pilv, sumaja skrandio ir arn spazmo galimybs ir ypa inyksta polinkis be reikalo skubti darant judesius. Kompresui veikiant, taip pat sumaja bendras skausmas, pa vyzdiui, kompresas ant kratins malina onkauli pleuros u degimo sukeliam skausm arba padeda sergant irdies ligomis, ligai laikant kompresus ant onkauli ir koj, paprastai nu rimsta didebi skausmai, sukelti iijo. Atlaisvinantis kompreso veikimas pereina skausmingai pertemptus pei juostos bei juosmens raumenis, kurie taip pat atsipalaiduoja. Bendra kompres naudojimo metodika. Daugum kompre s galima udti be paalins pagalbos, tam reikia turti tik tru put gudimo. Paprastas kompresas suvilgomas altu vandeniu i iaupo, nes pradinis alio dirgiklis sudaro slygas organiz mui pradti reakcij, o tai yra, ties sakant, gydymo tikslas. Jeigu norite, kad dirgiklis veikt silpniau, tai drgn kompre s reikia labiau igrti. Savaime suprantama, lengviau suildyti paklod, kuri susigr 50 ml vandens, negu visikai lapi, su grusi 150 ml vandens. Baiktiems vaikams vandens tempera tr galima pakelti iki 2 2 C Tik retai kada reikia atsisakyti alto kompreso, kai, pavyzdiui, nusilps arba iseks ligonis neturi pakankamai energijos kom presui ildyti Tada dedamas kartas, apie 45C temperatros (bet ne iltas) kompresas. Juk knas turi reaguoti", o tai manoma tik tada, kai savo temperatra ir dirgiklio temperatra rykiai skiriasi. Kad bt galima udti alt kompres, paciento knas turi bti pakankamai pils. Jei reikia, i anksto imamasi priemoni, kad pritekt ilumos. Tam tikslui prie koj dedami ildikliai, daromos vietins vonios su laipsnikai kylania temperatra. Kompresai ir vyniojimai gulintiems ligoniams paruoiami taip. I pradi dedama iorin, ilum sulaikanti paklod, ir ji gerai i lyginama. Ant jos dedama gerai igrta drgna paklod (35 pav.). Ligonis guldomas ant paklods, greitai ir kietai atitinkama kno dalis suvyniojama paklod, ilyginant raukles, ant vir aus dedama iorin paklod ir prisegama smeigtukais skersai temptos mediagos. Komprese neturi likti oro kieni", nes prieingu atveju knas sunkiau gyla.

ns.

35 pav. Kompresas dedamas ant krti

vyniotas paklodes ligonis gerai apklojamas. Po 5 8 min jis pajunta ilum. Jei knas neyla, tai ilumos susidarymo proces galima paskatinti udjus 12 ildiklius. Jeigu ir tai nepadeda, tai kompres reikia nuimti ir od stipriai trinti, kol ji pasidarys sausa. Tada reikia pagalvoti, kodl nra reakcijos: gal prie tai knas nebuvo pakankamai ils, gal per standiai dtas kompresas, gal iorin paklod nepakankamai sulaiko ilum, arba ligonis ne visikai apklotas, netinkamai el giasi udjus kompres (pavyzdiui, skaito ikis rankas, gal pacientas labai nusilps). Kompres numus, t viet reikia apipilti altu vandeniu ir od gerai trinti, kol pasidarys sausa. Kompreso trukm priklauso nuo ligonio bsenos ir gydy mo tikslo. Vidutin procedros trukm yra 45 min 1 va landa. Taiau tai ne taisykl galima laikyti ilgiau arba trumpiau. Jeigu norite labai kariuojant ligon atvsinti ir paalinti ilumos pertekli, kuris j labai vargina, tai geriau udti kelis (34) vien po kito kompresus. Siekiant labiau atv sinti kn reikia tik truput nugrti paklod ir po 1 0 1 5 min vl udti nauj kompres. Tik numus paskutin kom pres apiplaunama altu vandeniu ir oda sausai nutrinama. Prieingai, jeigu reikia atsipalaiduoti ilgesniam laikui, tai

kompresas dedamas kelioms valandoms. Prie mieg udt kompres taip pat galima palikti nakiai, jeigu jis neapsunkina ligonio. Svarbiausi kompresai ir vyniojimai

36 pav. Atitinkamos kno srities formos kryminis kompresas (r. 34pav.). 37 pav. Taip usidedamas kompresas ant pilvo.

Laikantis aukiau aprayt bendrj gydymo kompresais taisykli, sumaniai galima paveikti praktikai bet kuri kno dalj. Kadangi kiekviena atskira mogaus organizmo dalis yra savita, buvo parengti vairs kompresai ir vyniojimai, svarbiau sius i kuri mes dabar ir panagrinsime. Kompres matmenys paprastai yra maesni, negu vyniojim, kurie apima daugiau kaip pus kno. Kompresas ant krtins. Dedant gana danai naudojam kompres reikia irti, kad bt tinkamai tempta mediaga. Geriausia tai daryti per vidur ikvpimo, stipriai apvyniojant kompres aplink kn. Tada jis nei spaus krtins kvepiant, nei pasidarys labai laisvas ikvpus (35 pav.). Virutinis kom preso kratas turi eiti tokiame auktyje, kad, nuleidus rankas emyn, nesirt paasties duob. Dedant kart kompres, iorin sausa paklod itiesiama kaip prasta, vidin paklod suvyniojama ir suvilgoma kartame vandenyje, paskui ja greitai apvyniojama ligonio krtin. Taip dedant kompres, ligonis pirma laiko neatla. Ligos, kuriomis sergant daniausiai dedamas kompresas ant krtins: minis ir ltinis bronchitas, plaui ir onkauli pleu ros udegimas, udegimas irdies plote, taip pat krtins ir nu garos skausmai, danai kylantys dl pirmini stuburo lig. Kompreso ant krtins atmaina yra kryminis kompresas, kuris apima taip pat ir peius (36 pav.). Tam tikslui naudoja mos arba ilgos paklods (220 x 20 cm), kuriomis krymai apvy niojama krtin (i ia kompreso pavadinimas), arba dedamos ant krtins kompreso, o geriau prisegamos prie jo, dvi 15 cm juostos, kurios nuleidiamos per peius. Jos bna padarytos pagal tos ligonio kno srities form. Kryminis kompresas rekomenduojamas sergant plaui vir ni ligomis ir esant skausmingai temptiems pei juostos raumenims. Taip labai danai bna, pavyzdiui, maininkms ir automobili vairuotojams.

Kompresas ant pilvo. kompres galima gana lengvai udti be pasalins pagalbos, be kita ko, taip pat ir monms, kuriems sunku vaikioti. Kompresas prieina iki krtinkaulio virutins dalies (37 pav.). tada reikia irti, kad ligonis galt laisvai kvpuoti. Kompresas ant pilvo paprastai dedamas ilgesniam laikui, danai jis paliekamas nakiai. Svarbios naudojimo indikacijos: virkinimo trakto spazminiai reikiniai, skrandio ir dvylikapirts arnos opa, hepatitas, tul ies latak ir kasos udegimas, pagaliau skrandio ir arn glei vins udegimas. Kadangi kompresas bendrai atpalaiduoja kn, tai ilgai lai komas ant pilvo maina padidjus kraujospd (r. p. 6), pa ruoia organizm miegoti. Kompresas ant liemens. is kompresas yra gana didelis ir

apima kn nuo pei iki kirkninio linkio. Jeigu jis siekia laun vidur, tai vadinamas trumpu vyniojimu" pagal Kneip (38 pav.). i form kompresai ypa efektyvus gydant labai kariuo janius ligonius. Jeigu reikia paveikti lokalizuot udegimo srit, tai juos galima kombinuoti su kitu kompresu, pavyzdiui, su kompresu ant kaklo, sergant angina, kompresu ant kojos, sergant miniu ven udegimu. Kompresas ant laun. Jis yra 30 cm ploio, truput siekia klubakaulio keter. Gerai malina krykaulio srities skausmus, kilusius dl vairi prieasi. kompres taip pat manoma kombinuoti su kitu kompresu. Pavyzdiui, kompresas ant lau n kartu derinamas su kompresu ant koj, yra neatskiriama iiju sergani ligoni slaugymo priemon. Sergant maojo dubens organ udegimu, kompresas ant laun danai papildomas siaura audeklo juostele, einania statmenai paiam kompresui (kompresas ant laun su tarpik liu" arba T pavidalo kompresas", r. 34 pav.). is kompresas dedamas sergant hemorojini mazg ir tiesiosios arnos ude gimu, esant funkciniams ir udegiminiams lapimo psls dirgi nimams, dl amiaus prasidjusiam moterik lytini organ udegimui. Trij ketviri kno vyniojimas. Trys ketvirtadaliai kno suvyniojami drgn paklod nuo pei iki pd. Kadangi taip paveikiami dideli odos plotai, tai vyniojimo veikimas sergant alerginmis ligomis gali bti atvirkias. Drgnas trij ketviri vyniojimas taip pat taikomas kaip prakait varanti priemon po didelio kno ilimo, pavyzdiui, tuoj po saunos arba sdimos vonios su laipsnikai keliama tem-

peratra. iais atvejais paklods vyniojimui itiesiamos B anksto, iki pradedant gydyti, kad bt galima tuojau pat po vo nios vynioti jas pacient. io vyniojimo, skirto gausiam pra kaitavimui, trukm 45 minuts daugiausia 1 valanda. Ilg drgn trij ketviri vyniojim galima vertinti kaip saiking didiosios hidroterapijos priemon", ia kartu deri namas maas krvis su ilgu svarbi funkcini kno srii povei kiu. Pirmiausia pagerinamos minktj jungiamj audini ir mezenchimos apsaugins reakcijos. Nuo i audini, kuri daug yra odoje ir poodiniuose sluoksniuose, funkcij labai daug priklauso mogaus organizmo apsaugins reakcijos. Apie tai, kad nuolatiniai, kompleksikai naudojami ilgi vyniojimai labai padeda, galima sprsti i to, kaip pagerja reumatu ser gani ir alergik ligoni ios sistemos audini funkcijos. Drgno trij ketviri vyniojimo tikslas ia yra tokia pat stipri termoizoliacija, kaip ir prakait varantis vyniojimas. Ir naudojama tokia antklod, kuri padt tik maloniai suilti" ir nesukelt gausaus prakaitavimo. Tinkamo ilumos reimo ro diklis gali bti tai, kad oda truput sudrksta ir visame kne jauiama maloni, nevarginanti iluma. Toki vyniojim trukm 25 valandos, jei reikia, juos gali ma palikti ir nakiai. Trumpam laikui ligonis vyniojamas gana kietai, o ilgam laikui laisviau, kad galt iek tiek judti. Butini reikmenys: 1 paklod; 1 gabalas drovs apytikriai 2 5 3 0 x 220 cm kaip krymi niam kompresui) arba 2 rankluosiai; 1 rankluostis arba drobs gabalas galvai; 2 vilnons antklods, viena i j turi bti ne trumpesn kaip 220 cm. I pradi patiesiama didel vilnon antklod taip, kad viru tinis kratas bt sulig ligonio kaklu. Ant jos utiesiama kita antklod, kurios virutinis kratas turi bti sulig paasi duo bmis. Paskui reikia tarp antklodi virutini krat dti ilg paklods gabal peiams dengti. Drgna paklod klojama ant antros antklods, ir virutinis kratas taip pat prieina iki paasties duobi. Ligonis gulasi ant patiest paklodi ir pakelia rankas vir galvos.

38 pav., Trumpas vynio jimas".

Drgna paklod greitai atveriama nuo vieno ono aplink lie men ir koj, koja jvyniojama visa. Paskui paklod greitai vyniojama aplink kito ono liemen ir abi kojas. Liks gale koj drgnos paklods galas ulenkiamas vir i deins arba i kairs nuo koj. Paskui pacientas suvyniojamas ant viraus gulini antklod, pakiant iilginius galus po liemeniu ir kojomis, paskui jis rankas nuleidia iilgai liemens. Peiai ir rankos suvyniojami ilg gabal sausos paklods, o galvaapvyniojama rankluosiu. Kad peiai ir rankos bt kietai apvynioti, reikia turti saus pa klod, padt statmenai kno aiai Baigus vynioti drgn paklo d, pacientas nuleidia rankas prie laun, kad likt laisvos vietos vliau j vyniojant drobin paklod ir vilnon antklod. Jeigu trys ketviriai kno vyniojami lovoje, tai, baigus vynioti drgn paklod, pacientui geriausia ant viraus umesti iltus nak tinius markinius arba maudymosi chalat. Paskui j reikia ukloti antklode, apkamant i vis pusi taip, kad galt iek tiek judti Savarankikai drgnas trij ketviri vyniojimas galimas tik blogiausiu atveju, kai pacientas neturi joki paeidim ir yra pakankamai guds. vyniotas drgn paklod ir apvilktas nak tiniais markiniais ligonis kaip virutin antklod gali panaudo ti vatin miegamj mai. Jeigu drgnai vynioti trys ketviriai kno paliekami nakiai, tai reikia stebti, kaip vyksta ilumos apykaita, nes miegant gali susidaryti ilumos perteklius ir, pra djus stipriai prakaituoti, neretai bna labai didelis krvis ir reikia imtis atitinkam priemoni. Kompresas ant blauzd. Yra dvi pagrindins i kompres naudojimo sritys. Jie labai padeda esant varikoziniam ven isi pltimui, pai kraujagysli udegimui, odos arba gilesni au dini udegimui. Kai vargina usits ir dirginantys udegimai, labai palengvina nakiai palikti kompresai ant blauzd. Jeigu blauzd oda labai jautri, o taip bna gana danai, ir alergika bei linkusi iopti, tai rekomenduojama vidin paklod suvilgy ti ne vandentiekio vandeniu, o asikli arbata. Kompresai ant blauzd greitai atpalaiduoja prastin koj pertempim, atsiradus dl ilgo stovjimo arba vaikiojimo. Antra naudojimo sritis kariuojani ligoni slaugymas. Esant auktai temperatrai, danai pulsuojania srove kraujas

plsta galv, dl to j pradeda skaudti ir atsiranda nerimo jausmas. Tada danai keiiami kompresai ant blauzd veikia raminamai. Jeigu temperatra labai aukta, tai kompres gali ma keisti kelet kart per pirm pusvaland, tik truput j nugriant, o paskui udti ilgam laikui. Kompres ant blauzd raminantis veikimas pastebimas ne tik esant auktai temperatrai. Jie padeda monms, kuri vegeta cin nerv sistema yra nepastovi, ramiai miegoti. Ant blauzd dedamo kompreso audeklo gabalai (25 x 60 cm) vyniojami spiralikai vir aplink koj, pradedant nuo kulniu ko, ir sutvirtinami dviem smeigtukais (39 pav.). Kaip pagalbin priemon gali bti taip pat ilgas rankluostis, kurio viena pus suvilgoma vandeniu, o kitas (sausas) vyniojamas vir. Toks rankluostis kartu su drgnomis kojinmis pirmiausia naudoja mas tada, kai gydyti reikia taip pat ir pdas. Kompresas ant snari. Daniausiai tokie kompresai dedami ant pei, alkni ir keli. Norint tinakami udti kompres ant pei reikia tokio dy dio paklodi: 130 x 28 (vidin); 150 x 30 (iorin). Udti kompres be paalins pagalbos vargu manoma, todl pagalbin priemon tada gali bti vyriki markiniai su

39 pav. Taip dedamas kompresas ant blauzd.

trumpomis rankovmis, nukirpti iki krtins vidurio. B viraus galima apsivilkti ilt megztin. Kompresas ant pei naudojamas ne tik pei snariams gydyti Kadangi jis veikia vis pei juost ir dal pakauio, tai naudoja mas taip pat skausmingai temptiems ios kno vietos raumenims atpalaiduoti, be to, j Siuo atveju galima palikti nakiai Ant alkns ir kelio snari udtiems kompresams apvynio ti geriausia naudoti elasting trikotin mediag, pavyzdiui, gabal ilgos vilnons kojins, kuria koja arba ranka apvynioja ma vienu arba dviem sluoksniais. Taigi ilieka galimyb sna riams judti Kaip vidin mediaga gali bti apie 10 cm ploio drobs gabalai Kompresus ant pd patogu udti, jeigu jie padaryti B i kirpt (arba trikampiu sudt) audeklo gabal (34 pav.). Kompresas ant kaklo. kompres, danai naudojam ser gant angina ir kitomis galvos organ ligomis, galima dti dviem bdais. Kompresams, vyniojamiems aplink kakl, i viraus ge riausia naudoti ret virbalais arba kabliuku megzt Salik, kuris prigula net kaklui judant Kaip vidin mediaga yra apie 8 x 60 cm dydio drobs juosta (40 pav., a.). Jeigu kaklo taktilinis jautrumas padidjs, tai audeklo galai ivedami krymai ant krtins (40 pav.). Kompresai ant kaklo veikia limfagysles ir limfmazgius, Bei nanius B tam tikr galvos srii. Kadangi ia udegimo metu vyksta dideli pakitimai, nuo kuri priklauso organizmo atspa rumas infekcijai, tai darosi suprantama, koks svarbus yra i kompres poveikis tiek sergant miniu, tiek ltiniu nosiarykls ir nosies pridtini ani udegimu. Uistsus virutini kvpa vimo tak katarui, kompres ant kaklo galima palikti nakiai kelet mnesi. Yra toks specialus ios vietos kompresas, kai apriamas ne tik kaklas, bet dar ir galva. Tokia kompreso forma pasirod tinka ma sergant vidurins ausies ir nosiarykls udegimu (41 pav.). Tam reikia i komponent: 1 drgno drobs gabalo 8 x 60 cm apvynioti aplink kakl; 1 drgno tokio pat drobs gabalo 810 x 35 cm apvynioti ap link galv nuo ausies iki ausies po smakru; 1 sauso audinio gabalo 15 x 150 cm.

40 pav. Kompresas ant kaklo: a vyruojant kompres aplink kakl, reikia turiu 8x60 cm dydio audeklo juost arba atitinkamai sulankstyt mediag. Kadangi kaklas yra labai judrus, tai reikia labai ir ti, kad mediaga bt dedama lygiai Ant vir aus galima udti vilnon ret Salik, megzt virbalais arba kabliuku, nes jis gerai prigula kakl sukiojant. Mediaga pritvirtinama dviem smeigtukais, kad neatsipalaiduot Vidinis audeklas suvilgomas prastiniu bdu altame vandenyje ir truput nugreiamas (r. p. 140). b kompresas ant kaklo audeklo galus su kryiuojant. Tokia kompreso forma parenka ma tada, kai aplink kakl vyniojamas kompresas sudaro nepatogum kuriose nors 41 pav. Kompresas sergant nosiarykls ir aus ligomis. Btini reikmenys: 1 drgnas ge lumbs gabalas 8x60 cm apvynioti aplink kakl, 1 drgnas gelumbs gabalas 810x35 cm apvynioti aplink galv nuo ausies iki au sies po smakru, 1 sausas gelumbs gabalas 15x150 cm dydio. I pradi kaklas apvy niojamas drgnu audeklu, paskui kitu au deklo gabalu aplink galv po smakru. Ligonis padeda fiksuoti dedam kompres, laikydamas rankomis jo gabu. Paskui deda mas sausas audeklo gabalas tokiu nuoseklu mu: kaklas-galva i deins puss galva i kairs puss virugalvis galva i kairs puss apsukama aplink kakl. Paskui galus reikia pritvirtinti smeigtukais.

Drgni prispaudiamieji kompresai

Drgni prispaudiamieji kompresai skirti paprastai nedidelms kno sritims, todl jie negyniojami aplink kn arba jo dal. Da niausiai jie dedami ant kaklo, irdies ir pilvo. Jei yra labai silpnas

dirgiklis, kur galima dozuoti priklausomai nuo individualios orga nizmo bsenos. Ir atsivelgiama naudojamos mediagos savybes, taip pat kompreso laikymo trukm bei keitimo danum. Saikingiausiai veikia vienasluoksnis kompresas, ant kurio viraus dedamas gabalas vilnonio audeklo arba flaneles, isikiantis i vis pusi toli u paties kompreso krat. Stipriau veikia keliais sluoksniais su lankstytas kompresas. Guliniam ligoniui greta dedamas dubuo su altu vandeniu, kad jis galt, jei reikia, pats pasikeisti kompres. Tokie kompresai ant kaklo labai padeda esant skydliauks hiperfunkcijai, o udti irdies plote slopina udegiminio pob dio irdies ligas ir funkcinius irdies sutrikimus. Kitoks yra paklojamojo kompreso veikimo ir naudojimo principas. Jis danai naudojamas kaip stiprus alio, reiau ilumos dirgiklis kvpavimui ir kraujo cirkuliacijai skatinti gu lintiems ligoniams, sergantiems plaui udegimu arba sutrikus kraujotakai maajame rate. Paklod sulankstoma 8 1 2 kart iki atitinkamos nugaros sri ties dydio, suvilgoma altame vandenyje ir truput nugriama. Prie guldant pacient ant kompreso, po juo patiesiama atitin kamai sulankstyta antklod ir, jeigu reikia, vandens nepralei dianti plvel. I viraus uklojama antklode, jos kratai i vis pusi pakiami po ligonio knu. Tok kompres reikia laikyti tol, kol knas ils, paskui ligo nis stipriai nutrinamas rankluosiu. Kariuojantiems ligoniams, kuri bsena darosi grsminga, galima naudoti 23 tokius kompresus i eils su nedidelmis pertraukomis (42 pav.).

Karti paklojamieji kompresai (apie 45C) naudojami tik labai retais atvejais.

Drgna termoterapija
i:

iame skyriuje nagrinjamos termoterapijos formos, skirtos nedidelms kno vietoms paveikti. Svoka drgna" ia aiki nama fizikinmis prieastimis: drgna oda yra kelet kart ilu mai laidesn, negu sausa, todl iuo atveju, esant drgnai odai, mes galime intensyvinti ilumos veikim. Pagal poveikio pobd ir naudojimo indikacijas skiriamos saikinga ir intensyvi termoterapija. Pirmj temperatra yra tokia, kad jauiama tik maloni ilu ma. Jos skirtos vietiniam ilumos deficitui kompensuoti (pavyz diui, atalus kojas) arba vietinei kraujo apytakai gerinti ir atitinkamos kno srities raumen tempimui mainti. Tam tikslui naudojami vairus ildikliai, suvynioti drgn gelumbs gabal ir dedami vir prastinio kompreso (r. auk iau). Kad ildiklis geriau prigult prie kno, j reikia pripilti nedaug vandens. Ypa danai ildikliai naudojami kartu su kompresais ant pilvo ir laun. Vietinei ilumai rekomenduojama naudoti minkt media g, galini lengvai sugerti vienoki arba kitoki ilum. Tada veikia ne tik iluma, bet danai labai padeda ir atskiri kompo nentai, einantys mediagos sudt, pavyzdiui, siera, esanti tam tikr ri purve, eteriniai aliejai oli ieduose. vynioji mams gali bti taip pat naudojamas grynas molis. Kadangi jis danai sugeria odos riebalus, tai tarp gydymo seans od reikia patepti aliejumi arba kremu. Gydomj purv (peloid) galima naudoti nam slygomis: pirmiausia jis ildomas vonioje, o paskui dedamas tiesiog ant odos arba suvyniotas marl ir suslgtas pagal kno form. Kad nesulapt paklod, po ja galima patiesti dar klijuot. Apdedant kn purvu lygiu sluoksniu, siekiama vienodai paskirstyti ilum ir kad ji ilgiau veikt po procedros. Paprastai tas pats purvas, paildytas kiaurasamtyje vir garo, naudojamas kelet kart.

42 pa*. Kompresas paklotas ii daug kart sulankstytos paklods.

Gydymo metoduose pagal Kneip ypa deram viet uima maielis su oli iedais, veikiantis papildomai dka aromatini mediag, esani gero piev ieno olse ir j sklose. Jos pa prastai renkamos tada, kai ienas pakankamai paguli ant ems. oli iedai sudedami maiel, kurio dydis atitinka apdoro jam kno srit, jis uriamas ir dedamas ind, upilamas ver daniu vandeniu ir udengtas paliekamas pastovti 510 minui. Paskui permirks maielis ispaudiamas, padjus j tarp dviej lent arba puod dangi. Ligonis guli ant patiestos paklods gabalo (kompresui). Kai maielio su ienu temperatra pasidaro tinkama ( 3 9 4 0 41C), tai nustatoma paiupinjus, jis dedamas prie kno, i viraus kietai uvyniojamas audeklo gabalas, kad jis glaudiai prigult prie kno aplink maiel. Paskui gerai apklotas ligonis ilsisi 45 min 2 valandas. y.auiM matails is kompresas turi bti tokios temperatros, kad sukelt ma loni ilum. Numus maiel, ta vieta nuplaunama arba apipi lama altu vandeniu (43 pav.). Ne taip intensyviai veikia maielis su ienu, ildytu vir garo, nes iuo atveju jame bna maiau vandens. Tada taip pat reikia patiesti klijuot ir ligon gerai apkloti.

Mintos drgnos termoterapijos formos pirmiausia rekomen duojamos snariams gydyti ir stuburo bei raumens skausmui malinti. Tam tikrais atvejais naudojami ilti maieliai su lin smeni mis. Jie padeda suminktinti plingus darinius (furunkulus mieius") ir ivalyti plius. Lin smenyse yra murin, kurie suminktina od ir netrukdo isiskirti pliams. Tokio gydymo rezultatai bna geri kosmetiniu poiriu (paeista vieta gerai randja). Dl to jis ypa danai dedamas ant galvos. Lin smenys laikomi kartame vandenyje, kad ibrinkt, su vyniojami marl ir, udti ant atitinkamos srities laikomi tol, kol nutrksta ilumos poveikis. Procedra atliekama kelet kart per dien. T pat maiel su smenimis galima panaudoti 2 4 kartus, ildant j rtyje ant garo. Intensyvi vietin iluma primiausia naudojama, kai reikia re fleksikai nuslopinti vidaus organ spazmus: tulies latak ko lit, lapimkanalio spazm, arn spazm. Tokia iluma taip pat danai padeda, kai gelia strnas. Tinkamiausi metodai yra utekliai ir karti rulonai. Prieingai saikingiems ilumos agentams ia naudojamos auktesns, be veik skausmingai pakeliamos temperatros. utekliai kolikai gydyti. Btini reikmenys: 3 rankluosiai; indas su 3 litrais apie 80C temperatros vandens, arbatinis su verdaniu vandeniu papildymui; 1 vilnon skara udengti. Pacientas guli po antklode, paliks atvir tik apdorojam viet: esant tulies latak kolikai tai deinio onkauli lanko sritis. Esant inkst kolikai pacientas guli ant ono taip, kad skaudama vieta bt viruje, keliai truput sulenkti. Kompresai iuo atveju dedami iilgai apatini onkauli. Jie turi visikai udengti onkaulius vienu audeklo gabalu, kuris prasideda nuo stuburo ir eina ambiai priek emiau bambos. Vienas rankluostis sulenkiamas pusiau ir suvyniojamas juost apie 6 cm ploio. Tokiu pat bdu paruoiamas antras rankluiostis pakeisti. Kompresas dedamas ant treio iskleisto rankluosio vidu-

43 pav. Kartas maielis su oli iedais dedamas ant kairiojo peties.

> { ,.,

rio ir nekietai jvyniojamas j. Paskui rankluostis imamas u abiej gal ir viduryje esantis kompresas panardinamas kart vanden. Po to, sukant rankluosio galus skirtingas puses, kompresas griamas tol, kol i jo nebevarva vanduo. Rankluostis ivyniojamas ir kompresas atauinamas iki tokios temperatros, kad j bt galima liesti ranka. Abiejose rankose laikomu kompresu kelet kart truput palieiama apdorojama sritis, ir tik po to jis udedamas. Vilnone skara kompresas uden giamas 12 min. Per laik padjjas atitinkamai paruoia kit kompres. Taip dedama serija kompres, keiiant juos nuo 8 iki 15 kart. Nuolat dedam nauj kompres impulsai ypa intensy viai paveikia atitinkamus organus ir j spazmai atsipalaiduoja. Kompresus danai vilgant, vandens temperatra inde nukrinta, todl reikia nuolat j pilti verdanio vandens. Taip daug kart keiiant kompresus, pacientas paprastai ima prakaituoti, todl baigiant procedr, j rekomenduojama api plauti altu vandeniu. Kartas rulonas. 46 rankluosiai arba viena paklod su lankstoma madaug 25 cm ploio juost ir kiek galint kieiau susukama sraigto pavidalu viena ant kitos taip, kad pasidaryt piltuvas (r. 44 pav.). susidarius piltuv pripilama karto van dens, kuris laipsnikai sunkiasi iorines rulono vijas. Kartas rulonas dedamas ant apdorojamos kno srities, ivy niojant rulon, artjama prie jo kartos erdies. Tokiu bdu ga lima reguliuoti ilumos poveikio intensyvum ir j pailginti.

9. KRYPTINGAS ALIO NAUDOJIMAS (KRIOTERAPIJA)

;
i i ,

,ii r, i.-ij , -.4, , f < ; ^

!>.:'

t <

Ui >r- % \sa \'

x. ' .-,MtJ v. ^

i.

f'..,

,1.

f>-A

v .

#t

',''<

$it> miPf&BMi

%&i

*i

ifiT .\>>i

--.ta

mtb^M

itH&n.

vam

"<- ,

44 pav. Kaito rulono ruoimas. Vandens temperatra SO-SS-C.

Fizioterapijoje gana danai naudojami alio dirgikliai. Tada paprastai siekiama, sumaniai dozuojant alio poveik, sukelti organizmo reakcij, kuri pagaliau paskatint kuo greiiau ga minti ilum. Kaip tik tuo pagrstas alt apipylimu, kompres, panardinam voni arba braidymo vandenyje veikimas. Toliau apraoma atskira alio panaudjimo forma, kuri pagal laukiam poveik ir panaudojimo bd labai skiriasi nuo anks iau nagrint form. Kryptingas alio panaudojimas namini aldymo kamer diapazone (nuo -5 iki -20C) labai greitai sukelia fiziologin poveik, kuris gali bti panaudotas daugeliui skausming arba udegimini proces gydyti. Paveikus tam tikr kno srit ema temperattra, iek tiek sumaja nerv galni jautrumas ir laidumas skausmui bei temperatrai, taip pat pakinta nerv kanal, kuriais eina im pulsai, valdantys raumen tempim, funkcijos. Todl pagei daujamas poveikio efektas yra sumajs skausmas ir raumen tempimas; o skausmas ir raumen tempimas ypa danai kon statuojami, vykstant udegimo arba distrofiniams snari pro cesams, taip pat paeidus minktuosius audinius. Dl dvigubo veikimo vietinis gilus ataldymas gali bti kaip pasiruoimas vlesniems judjimo pratimams. Kai dl skausmo ribojami atskir snari judesiai, manoma derinti gil ataldym ir skatinanias priemones, kuri atskirai naudoti bt ne manoma dl raumen skausmo ir tempimo. Taiau ilgo skausmingo dirginimo nutraukimas kuriam laikui danai yra daug svarbiau, negu kakuriuo momentu atsirads palengvjimas. Neretai toks vietinis nuskausminimas kartu pa-

deda veikti sunkumus, trukdanius sveikti Pavyzdiui, gali bti pristabdytas udegimas ir ugydyta ltin opa. Atitinkamai pakeitus em temperatr naudojimo bd, galima paveikti ne tik snari raumens ligas, bet ir kitus skausmingus pro cesus. Ypa gerai pavyksta gydyti hemorojini mazg udegim, kai bna kyrs spazminiai upakalins angos raumens skausmai Visikai aiku, kad tokias emas temperatras reikia taikyti labai atsargiai. Ribos tarp pageidaujamo gydymo efekto ir pa vojingo sveikatai peralimo yra arti viena kitos, todl reikia kruopiai laikytis gydymo taisykli. Tai ypa pasakytina apie ilg alio dirgiklio poveik; io dirgiklio laik reikia tiksliai matuoti laikrodiu su sekundine rodykle. Poveikio intensyvumas priklauso nuo keturi faktori: 1. Temperatros (yra skirtumas tarp alt kompres, ataldy t aldytuve arba emos temperatros aldytuve, arba prastinio aldytuvo aldymo kameroje). 2. Kompreso trukms. 3. Apdorojamos kno srities paviriaus ploto. 4. Kompreso spaudimo kn laipsnio. Butini reikmenys: aldymo spinta arba emos temperatros aldytuvas, kurio darbin temperatra nuo -18C iki -20C, arba aldytuvas su aldymo kamera; keletas paruot kompres; plastmasinis maielis kompresams laikyti; dubuo su vandentiekio vandeniu; 1 pora gumini arba odini pirtini.

Kompres reikia dti taip, kad jis visikai priglust prie kno. Kai kompreso temperatra yra nuo - 1 0 C iki -20C, procedra trunka 1 min. Po 23 min pertraukos dedamas naujas kompre sas, taip pakartojama 23 kartus, paskui oda sausai nuluostoma. Jei reikia, snarius galima pantiklinti, padarius kelet aktyvi arba pasyvi judesi. Kad nenualt rankos, dedant altus kompresus galima apsi mauti pirtines (46 pav).)

....

nos i\ s s A z u s i s - oiq vfjg^mtkiamiTSa sdifi omi^pMu fnfitafvv .iimsoutsi

Erotinis arba flanelinis audeklas sulankstomas kelet kart iki reikiamo dydio ir gausiai suvilgomas 2% sdomosios druskos tir pale (2 valgomieji auktai be kaupo druskos 1 litrui vandens). Kompresai plastmasiniame maielyje dedami aldymo spin t arba aldytuvo aldymo kamer 5 7 valandoms. Juos ten ga lima laikyti atsargai ilgesniam laikui (45 pav.). Prie vartojim kompresai iimami i maielio ir suvilgomi vandenyje, kad pasidaryt minktesn. Tada oda pasidaro drg na ir jos laidumas padidja. emos temperatros kompres naudojimo technika. 45 pa*. Paruot kompres laikymas aldymo spintoje 46 pa*. Taip dedamas emos temperatros kompresas ant kelio snario. Ualdyti kom presai prie vartojim iimami i plastmasinio maielio ir su vilgomi vandenyje

10. SAUNA

Sauna yra karta sauso oro vonis kuri priimama pagal nusta tytas taisykles derinant su auinimo priemonmis. Ji turi ilg is torij iaurs pusrutulyje, bet itikimiausi iai tradicijai liko Suomijos gyventojai. Todl sauna teistai vadinama suomika pirtimi". is pavadinimas pabria speciali patalpos konstruk cij ir temperatr, taip pat naudojimo metodik, tai yra tuos faktorius, kurie j skiria nuo kit garini piri. Pagal poveikio mogui pobd sauna labai skiriasi pirmiausia nuo rusikos pir ties arba rusikos-romnikos pirties, kurios susideda i patalp su sausu kartu oru ir labai drgnos vanotuvs. Kadangi yra tinkamas temperatros ir oro drgnumo santy kis, tai sauna yra ypa naudinga ir ne tiek ivargina, kaip drgna garin pirtis. Tikslai, kuri mogus siek saunoje, laikui bgant, keitsi. Prajusiais amiais svarbiausias dalykas buvo apsivarinti, o dabar pirmoje vietoje yra bendros fizins bsenos gerinimas. Pastaruoju metu medicina labiau domisi tam tikromis terapin mis saunos galimybmis. Sena saunos naudojimo Pabaltijo regione tradicija yra domus pavyzdys, kaip stipriai gali vienoje ar kitoje alyje siaknyti tokia naudinga kno prieiros forma Suomijoje, kurioje priskaiiuo jama 4,7 milijono gyventoj, yra 1 milijonas piri. 9 0 % gyventoj saun eina kart per savait. Toks tradicijos pastovumas rodo ir tai, kad visikai pasiteisino daugelio moni lkesiai rasti sauno je efektyvi priemon savo kno prieirai Sanuojantis saunos efektas lengvai paaikinamas be kita ko jos fiziologiniais poveikiais. kvpus karto oro, labai suinten syvja kvpavimo tak gleivins aprpinimas krauju, jos lste ls nuolat jaudinamos.

pilusiame kne pagerja mediag apykaita ir tai turi didel tak odai Dl ios prieasties, taip pat dl stipraus prakaito vary mo efekto sauna darosi specialia odos prieiros priemone. ino ma, sauna yra tokia populiari, be kita ko, dl palankaus kosmetinio veikimo. Bnant saunoje kyla maloni subjektyvi jutim. Tai aikinama dar ir tuo, kad sudirginama daugyb vidins sekrekcijos liauk, o j veikla taip pat gali padti atstatyti sutrikusius gyvybinius ritmus. Tiesiog galima stebti dsning nuoseklum, kuriuo paeiliui pra deda veikti simpatin nerv sistema ir jos funkciniai partneriai Praktinis patyrimas, taip pat eksperimentiniu bdu inagrinta saunos taka smegen biolelektrimam aktyvumui rodo, kad ji taip pat padeda paruoti organizm miegui Tie jausmai, kuriuos mo gus jauia saunoje, atsispindi kai kuriuose suomi liaudies posa kiuose: Saunoje praeina pyktis". Suomi raytojas RSilanpe pasak: Saunoje gimsta tokie jausmai ir mintys, kurios negali kilti jokioje kitoje vietoje". Prajusiais amiais saunoje buvo stengiamasi atsikratyti juda mojo aparato perkrovim, kilusi dl sunkaus fizinio darbo, o dabar jos teigiama taka panaudojama pirmiausia norint suma inti psichin ir vegetacin tamp. Per pastaruosius deimtmeius sauna buvo greitai pripainta tarptautiniu mastu sporte. ia pagerja ne tik bendra fizin b sena, bet geriau gyja ir raumen, sausgysli bei snari mikrotraumos, kuri sportininkams danai bna. Tarp funkcini sutrikim, aprayt 3 skyriuje, ypa skmingai sauna paveikia tokius, kaip: ilumos apykaitos sutrikimas; kai kurios kraujo apytakos reguliacijos sutrikimo formos: padi djs kraujospdis (I ir II stadijos), sumajs kraujospdis, polin kis irdies raumens ir galni kraujagysli vietinius spazmus; kvpavimo organ sutrikimai, pavyzdiui, polinkis sirgti lti niu arba danai pasikartojaniu kataru. Kai kurios netaisyklin go kvpavimo formos, sukeltos kvpavimo aparato sutrikim. Sauna suteikia galimyb padidinti organizmo atsparum tais at vejais, kai kvpavimo organai apkraunami dl oro utertumo bute ir gamyboje; odos ir gleivins funkcij sutrikimas; sutrikusios organizmo apsaugins funkcijos, ia reikia pa-

brti polinki sirgti infekcinmis ligomis, ypa vaikystje (47, 48 pav.); nerv isekimas dl psichins tampos.

Ar visi saun pakelia.

Vertinant saun pirmiausia irdies ir kraujagysli sistemos apkrovimo poiriu, tai j reikia klasifikuoti kaip vidutin dir gikl, kur pagal intensyvum galima sulyginti, pavyzdiui, su s dima vonia, kurios vandens temperatra laipsnikai keliama. Lankyti saun gali riboti bendra fizin bsena, treniruotumas, taip pat daugelis tam tikr patologini proces. Pastaruo ju atveju tai gali bti danai tam tikros ligos fazs, po kuri saun organizmas vl gali pakelti ir ji tampa naudinga.

* *

I r 1"

Absoliuios kontraindikacijos saunai-chaotffllaatobina aivgtefomfivpTO-^a) nbtsipattM o i O irdies ir kraujagysli sistemos kompensacijos sutrikimas; sunki padidjusio kraujospdio liga (III ir IV stadijos) ir su trikusi inkst funkcija; ltinis inkst udegimas, pakitus lapimui; ligos, kuri eiga bna su priepuoliais (ypa epilepsija); n/sunks neurovegetacins sistemos sutrikimai; skydliauks hiperfunkcija. Laikinai kontraindikuotina: sergant aktyvia plaui ir limfmazgi, plauio aknies tuber kulioze; sergant minmis virusinmis ligomis, ypa kariuojant ir kai yra kraujo apytakos sutrikimo poymi; sergant miniu vidaus organ kepen, kasos, tulies ps ls, irdies - udegimu; po miokardo infarkto. Saunos naudingumas ir poveikis priklauso, suprantama, nuo to, kaip ja naudojamasi. Daniausiai saun einama kolekty viai. Tai visikai nereikia, kad reikia atsisakyti individualaus poirio i procedr. prastin sauna kaip tik suteikia ger galimyb pasirinkti reikiam temperatr, tik reikia tiesiog uimti viet ant apatins, vidurins arba virutins lentynos (temperatr skirtumas tarp emiausi lentyn ir lub saunoje bna apie 60C). Lygiai taip galima reguliuoti oro drgnum atitinkamai palaistant vandeniu krosnies akmenis. Treias svar bus dozavimo faktorius yra kabinoje buvimo trukm. Galima net apsaugoti atskiras kno dalis nuo alingo perkaitimo apvyniojant jas arba udedant ant j drgn kompres (pavyzdiui, sergant isipltusi varikozini ven udegimu arba kai reikia apsaugoti akis). Yra keletas tarpinio arba baigiamojo atauinimo form, tu rini tam tikr gradacij pagal dirgiklio intensyvum. Saunos mgjai gali pasirinkti t form, kuri jiems labiausiai tinka. Di djaniu nuoseklumu galima ivardinti tokias: oro vonia alti apsiplovimai apsipylimas i arnos duas panardi namoji vonia. Naudojantis sauna, pastaroji priemon yra stip riausias krvis kraujo apytakos sistemai, todl ji negali bti vertinama kaip neatskiriama saunos dalis.

47 pav. Vaikai saunoje. Vyresnis vaikas, patyrs naudotis sauna, padeda pirtininkui aptarnauti maus vaikus. 48 pav. Paskutinis atsivsaumas po duu, ijus ii saunos.

Sauna yra karta oro vonia, naudojant kintamus dirgiklius. Oro temperatra (6095C) saunoje kyla pradedant nuo grin d ir aukiausia bna palubje, dl to dirgiklio veikim galima reguliuoti. Nordami pabti saunoje, turite savo inioje turti dvi valan das laiko.
,

ii. k v p a v i m o t a k g l e i v i n s PRIEIRA

Btini reikmenys rankluostis, muilas (maudymosi lepets). Paruoiamosios priemons: Atpalaiduoti lapimo psl ir arnyn. Nusiprausti, geriausia po iltu duu. Jei rankos ir pdos altos arba fizikai isekus, re komenduojama pirmiausia suilti, pavyzdiui, priimant koj voni su laipsnikai keliama temperatra, ir pasirpinti patogia padtimi poilsiui. Pradti reikia apytikriai nuo 35C ir per 15 min pakelti temperatr iki 4 0 4 2 C j saun, pirmiausia usiimkite viet ant apatins lenty nos, kur ne taip karta. Ir geriausia atsigulti. Prie 12 min iki ieinant i saunos reikia pasdti, kad atsi stojus nesutrikt kraujo apytaka. Apytikriai po 8 min ieinama i saunos tarpiniam atsivsinimui. Jeigu pasidaro negera, tai procedr reikia nutraukti dar anksiau. Priklausomai nuo savijautos atsivsinimui pasirenka mas altas apsiplovimas, altas apsipylimas i arnos, duas laispnikai mainant vandens temperatr, trumpalaik pasin rimo vonia. Paskui vl einama saun 815 min. Tik retais atvejais reko menduojama kelis kartus pakartotinai eiti saun. Baigiant atsivsinti oro vonioje arba priimti vandens proce dras laipsnikai mainamas ilumos kiekis kne. Maloniai nuteikia oro vonia, derinama su ilta koj vonia. Jeigu galima, tai po saunos reikia atsigulti ir, lengvai usiklojus, pusvaland pailsti. c i n o v o i o :2shtoi t r k * . * ' u > i tonm Siiuh wnS i" 't * net .m n , *\*
' .< I

Priemones, skirtas gleivini funkciniams sugebjimams isau goti ir jau atsiradusiems sutrikimams paalinti, galima apib dinti taip: organizmo aprpinimas maisto mediagomis, kuri reikia mediag apykaitai ir pirmiausia lsteli regeneracijai Trkstant i priemoni, atsiranda skausming trkim, u degim, ypa burnos gleivinje, jauiamas sausumas ir perji mas, taip pat danas kraujavimas i gleivins. Jei yra ie poymiai, svarbiausias udavinys aprpinti organizm pa kankamu kiekiu reikiam vitamin. Produktai, knuose yra daug vitamin:
Vitaminas A morkos, alurriynines daroves, sviestas, vitaminizuotas margarinas, kiauinio trynys, kepenys, uv taukai

B grups vitaminai (ypa miels, produktai i rupi milt, kviei laktoflavinas ir pantoteno gemalai, lin smenys, burokli lapai, rgtis) kepenys, soja, anktiniai Vitaminas C vaisiai ir alumynines daroves, paprika, labai daug jo yra juoduosiuose serbentuose, erktuogse, altalankyje, petraolse, citrusiniuose

'

- t..

"i

"i ' , i i, a H

Taip maitinantis darovmis ir vaisiais, kuriuose yra daug kalio, praeina gleivins udegimas. Kad greiiau organizmas bt aprpintas reikiamomis media gomis, i pat pradi galima papildomai vartoti atitinkamus vita mininius preparatus arba daugiau valgyti vitaminingo maisto. Lainant vitamin A nos, kiekvienu atskiru atveju reikia patik rinti, ar j organizmas priima ir ar nuo jo jauiamas pagerjimas.

Kaip apsaugoti gleivin nuo nepageidaujam poveiki

ia bus kalbama pirmiausia apie tai, kaip apsaugoti gleivin, kad jos nepaeist utertas, labai sausas arba nepakeliamos temperatros kvpuojamasis oras. N e t jeigu pavyksta nufiltruo ti didij dal kvepiamame ore esani miini j kelyje plauius, tai vis dlto lieka problema kaip apsaugoti gleivin visame iame kelyje. Sprendiant udavin, aikja, kaip stipriai aplinka mus vei kia ir iam veiksniui pasiprieinti kiekvienas atskiras mogus gali tik reuatyviai. Kai itai priklauso nuo ms pai, tuo svar biau imtis gerai apgalvot priemoni, kad bt galima suma inti vienok ar kitok gleivins krv. Suprantama, kiekvieno asmeninis reikalas yra nusprsti, ar bti na atsisakyti tokio proio kaip rkymas, kuris daugeliui yra svar biausia nuolatinio gleivins dirginimo prieastis. ia veikia ne tiek mediagos, paprastai esanios tabake, kaip nikotinas ir j panas alkaloidai, kiek dm sudtins darys, turinios i dalies labai ag resyvi savybi. Yra inoma daugiau kaip 1200 vairi chemini jungini, einani tabako dm sudt. Tarp j chemikai akty vs aldehidai ypa stipriai dirginantys gleivin. Jeigu nepaisant tvirto nusistatymo mesti rkyti nepavyksta, tai reikia kreiptis pagalbos atitinkam konsultacij Kai kurios fizioterapijos priemons padeda lengviau pakelti abstinencijos reikinius ir gali, nesukeldamos neigiam emocij, rkori taip jaudinaniai ir raminamai paveiktki, kaip ir surkyta cigaret. Nereikia taip pat apsistoti tik prie gamybini higienos prie moni, kuri tikslas tik valyti i oro dulkes ir panaudotas dujas. Pirmiausia reikia atkreipti dmes gyvenamsias patalpas. Kenksming organizmui pernelyg saus or galima sudrkinti gana paprastai, pastaius kambaryje garintuvus arba pakabinus drgnus rankluosius. Ypa kruopiai reikia pagalvoti, kaip sudaryti palankias slygas miegamuosiuose, kuriuose mes pra leidiame paprastai tredal savo gyvenimo. Suprantama, nau dingiausia miegoti prie atviro lango, o jeigu galima miegamj pasirinkti maiau triukmingoje namo pusje, tai ir ituo reikia pasirpinti norint sudaryti geresnes miegui slygas. Jeigu rei-

kia, galima naudoti patogias priemones nuo triukmo (poroplastiniai tamponai ausis). Jeigu js jauiate, kad nuo alto oro patalpoje la galva, tai nebijokite nakiai usidti atitinka m kepurait. Kuo daugiau dulki ir panaudot duj yra mus supaniame ore, tuo labiau reikia atitinkamos kompensacijos i priemoni laisvalaikiu. Ilsintis mike, prie vandens arba kalnuose ne tik galima kvpuoti grynu oru, bet ir atgaivinti gleivin. Priemons, stimuliuojanios gleivins funkcijas

emiau apraomi metodai, skirti audini bsenai ir gleivins specifinms funkcijoms gerinti. Juos vienodai galima naudoti tiek gleivins, kuriai gresia paeidimo pavojus, profilaktikai, tiek jau paeistai gleivinei gydyti. J veikimas daugiau pagrstas refleksini proces stimuliavimu. Pavyzdiui, alti ir kontrasti niai apipylimai arba veido drkinimas suadina veikl krauja gysli, esani daug kraujo turiniuose jungiamuosiuose audiniuose po gleivine. Reguliariai naudojamos ios priemons treniruoja kraujagysles, dl to gerja atitinkam organ funkci jos, sutrikusios dl kraujagysli veiklos nepakankamumo. Nosies tamponavimas ir minktas vibracinis nosiarykls ma saas labai skatina gleivi liauk sekrecij, o skyst sekret srautas, susidars vykstant iam procesui, gali itirpinti kietas susiklijavusias gleivi sankaupas. Sergant nosiarykls kataru, gleivingos iskyros idista, susidaro pluta, o tai ne tik sukelia nemalonius jutimus, bet ir susidar irimo produktai gali aloti gleivin. i plut taip pat suminktina skysti sekretai. Nurodytiems metodams naudojami dirgikliai danai labai stip riai paveikia vis isiakojus nosies pridtini ani tinkl, ir i perpildyt ertmi isiskiria sekretas. Danai tai aikiai jauia ma palengvja galva arba atsistato prarasto garso rezonansas. Sumaniai naudojamos tokios priemons yra absoliuiai nekenks mingos ir maiau rizikingos, negu reguliarus la lainimas nos, kuri veikimas pagrstas kraujagysli sutraukimu. Vartojant ias priemones, gali pablogti gleivins aprpinimas krauju ir jos kaip aklimatizuojanio ir apsauginio organo funkcija. Kai kurie mons neino, kaip tinkamai elgtis, kai i kvpavi mo tak teka normalus ir tuo labiau patologikai pakits sekre-

tas. Jeigu dl gleivins iaug virpamj judesi, kvepiamo ir i kvepiamo oro sroves arba savo svorio veikiami gerklje kaupiasi sekretai, tai reikia laiku atsikosti, kol Sios sankaupos dar gali lais vai judti nosiaryklje. protis ryti net patologikai labai pakitu sius sekretus padorumo" sumetimais apskritai yra alingas, nes jame esantys mikrobai, pliai ir kai kurie irimo produktai gali su kelti nemalonius jutimus slinkdami per skrand ir arnyn. Burnos ir lieuvio gleivins prieira Gydymas, kurio tikslas valyti gleivin ir mechanikai stimuliuoti jos funkcijas, refleksikai veikia ir kitas sritis, kur praeina oro srautas, ypa gerkls ertm. Gydyti gleivin geriausia valant dantis epetliu, parinktu atsivelgiant odos jautrum. B pagrind valo mas lieuvis, be to, ypa kruopiai jo upakalin dalis, nes ia gerkls ertmje ir ant migdol paprastai isiskiria daug sekreto, kuris ant lieuvio sudaro kiet apna. Taip aptrinama 13 kar tus per dien, kiekvien kart stengiantis paalinti apna. Galima vartoti mtin dant past arba praskiest kreid, suvilgant epe tl kiekvien kart po vandens srove. Gydant burnos ir lieuvio gleivin, suminktintus sekretus reikia pabandyti paalinti, jei gali ma, be pastang, kelet kart atsikosint Baigiant kelet kart praskalauti burn altu vandeniu. Veido apipylimas. i procedra reguliuoja virutini kvpa vimo tak gleivins funckij ir kartu didina visos kaukols sri ties kraujagysli tonus. Eksperimentiniu bdu rodyta, kad tada padidja jutimo organ veikla, t galima ibandyti su savi mi, pirmiausia pavargus. Kasdien veidas apipilamas 2 3 kartus, ir tai trunka ne ilgiau kaip 12 min (49 pav.). Nosies tamponavimas pagal Gottein. B metodas pir miausia tinka gausiam sekret srautui suadinti danai sergant sausu gleivini kataru ir atrofine liga. iaB atvejais paprastai bna gleivins audini ir jos kraujagysli jungiamojo audinio pagrindo atrofija. Tamponuojama kas 12 dienos (50 pav.). Nosies vidini ertmi vibracinis masaas. is metodas vei kia taip pat kaip ir tamponavimas. Masauoti geriausia minktu guminiu kateteriu, kuris naudojamas vaik urologijoje (Nelatono kateteris Nr.810). Kateteris kiamas atsargiai iuopiant iki

V ii v 49 pav. Veido apipylimas. Veidas apipilamas ii 3141 1 talpos indo arba lamos. Palenkus paciento galv viri vonels vandeniui nutekti, plaia srove pilama ant kaktos nuo smilkinio iki smilkinio. Kvpuojama pro bum. Kad nesulapt drabuiai, kair ranka pakia ma po smakru. Priklausomai nuo paciento bsenos, veidas apipilamas 38 kar tus, kiekvien kart itutinant vis ind. Temperatra: paprastai naudojamas altas vanduo i iaupo. O jeigu pacientui darosi bloga dl netinkamos kraujagysli reakcijos (pradeda skaudti galv), tai ii pradi kelet kart apliejama iltu vandeniu. Procedra baigiama trumpai apipi lant altu vandeniu. Reguliariai atliekant procedr vliau pradedama apipilti vi sikai altu vandeniu. Po apipylimo veid reikia sausai nuluostyti rankluosiu.

50 pav. Nosies tamponavimas. iai procedrai reikia: audinio juostos arba 2040 cm ilgio ir 12 cm ploio tampono (marl, iplauta medvilnin mediaga, pavyzdiui, nuo markini), laz del su aplygintais galais tamponui stumti (pavyzdiui, i plastmass). irint, kok norima naudoti dirgikl, tamponai suvilgomi alavij arba ramun li ekstrakte, dedami abi nerves ir i abiej pusi suspaudiami nosies sparne liais. Po 20 min tamponai iimami Itirp sekretai inypiami gerkls upakalins ertms, paskui ranka vibruojama tol, kol pajuntame judant stipr sekret sraut. Jeigu vibruojant gerk ls ertmje pykina, tai ia nieko baisaus. iuo atveju vibracija kuriam laikui nutraukiama, neBtraukiant kateterio (51 pav.). Susikaup sekretai alinami stengiantis atkosti arba smar kiai nypiant nos, paeiliui uspaudiant nerves pirtu. Ilgai sergant nosiarykls kataru, danai gerkl atbunka ir su sikaups sekretas nebejauiamas. iaB atvejais rekomenduoja-

51 pav. Vibracinis nosies masalas virutinje gerkls srityje Kateterio arba zondo B minktos gumos galiu kas suvilgomas vitamino A aliejiniame prepara te arba ramunli ekstrakte, paskui palaipsniui ir atsargiai kiamas iki gerkls upakalins siene ls (suaugusiems 1618 cm). Ranka vibruoja ma, kol pajuntama, kad prasidjo sekrecija. Jei pykina, reikia padaryti trump pauze. Turint tam tikr gdi, vibracin masa ir tamponavim galima atlikti savarankikai

dti eterini aliej, i kuri rekomenduojami: ramunli iedai (2 valgomieji auktai su kaupu), kalnins puies aliejus (Oleum pini pumilionis) 4 6 laai (52 pav.). Nosis Harks plaunamja kriaue plaunama daugiausia ser gant ltiniu kataru, kai danai usilaiko sekretas. Bet prie pra dedant naudoti i priemon rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju (54 pav.).

ma greta aprayt procedr imtis priemoni jautrumui susida riusiems sekretams atstatyti. Tik vykdius i slyg galima tin kamai naudoti sekrecins funkcijos sutrikim alinimo priemones. Fizioterapijos metodams, stipriai veikiantiems kvpavimo tak gleivin, priklauso sauna. Reguliariai naudojama i proce dra yra puiki priemon kaip tik netekus natralaus dirgiklio, o tai bna danai keiiant aplink, kurios temperatra bna skir tinga. Saunoje veikia kontrastiniai dirgikliai, kurie labai treni ruoja bronch gleivin. Tai yra viena i prieasi, kodl reguliariai naudojantis sauna galima labai sumainti vaik ir suaugusij polink sirgti kataru. Specials fizioterapiniai gleivins lig gydymo metodai

Aukiau apraytus metodus galima vertinti kaip sudtinius bendros kno higienos elementus, o dabar mes nortume su stoti prie daugiau terapinio pobdio metod. Pavyzdiui, gari ns inhaliacijos yra gera priemon plingiems virutini kvpavimo tak udegimams gydyti. Jas galima naudoti tiek sergant minmis, tiek ltinmis ligomis. Priklausomai nuo in fekcins ligos pobdio inhaliacijas galima daryti nuo keleto kart per dien iki trij kart per savait. Yra keletas inhaliaci j ri, kuri daugel galima panaudoti ligoniams gydyti. Pa grindinis inhaliacijos veikimas pasireikia tuo, kad giliai pyla veidas bei virutiniai kvpavimo takai ir pagerja j aprpini mas krauju. Ir norint, kad gydymas bt efektyvus, galima pri-

52 pav. Gar inhaliacija. iuo atveju atliekama panaudojant elektrin virykll. Btini reikmenys: gana platus puo das, apie 3/4 l vandens, jei norima eteriniai priedai (ramunli iedai, kal nins puies aliejus, alavijai). Elektrin virykll su pakopiniu jungikliu. Tabu ret viry/dlei, pirties rankluostis arba paklod garams izoliuoti. Vanduo il domas ant elektrins viryklls iki viri mo. Ijungus virykll i tinklo, pacientas sdasi prieais puod ir u dengia rankluosiu galv bei vis tabu rete. Jei reikia, rankluostis retkariais pakeliamas, kad vykt oro apykaita. Kvpuojama pro nos ir bum. Proce dros trukm 810 min Jei garuoti nustoja anksiau laiko, tai galima jungti virykll emiausiai ildymo pa kopti. Baigiant veidas apipilamas altu vandeniu ir sausai nuluostomas rank luosiu. 53 pav. Gar inhaliacija gydant gulint ligon Kaip gar altinis naudojamas didesnis dubuo su 23 litrais verdan io vandens. Kad bt saugiau, duben reikia dti ant padklo. Kiti veiksmai tokie pat, kaip parodyta 52 paveiksle

54 pav. Nosies plovimas Harks metodu. Reikia turti plovimo kriau, matmenimis atitinkani individualias nervi savybes. Kriau pripildoma vandens, udarius itek jimo ang. Galima naudoti ne tik vanden bet ir 12% sdomosios druskos tirpal (J2 arbatiniai aukteliai 0,5 l vandens), ramunli arba alavij arbat). Skystis turi bud altas arba iltas, irint kokio reikia. Pacientas pasilenkia vir dubens ir kvpuoja pro burn. Kad vanduo nepatekt vidurine aus plaunant nereikia ryti arba kalbti. Kriaue pripildyti, udarius itekjimo ang. Ranka, laikanti kriaue, uspaudia pirtu vir utine skyle. Ipylimo snapelio kgin galiuk kiti nosies ertm taip, kad jis i vis pusi sandariai prigult prie nervs. Vandens srov reguliuojama prageriant virutin kriaukls skyl. Skystis prasiskverbia iki upakalins nosies ertms ir refleksikai udaro gerk ls apatin dal nusileidia gomurio raukl. Taigi skystis teka i nosies pertva ros, pereina kit nosies ertm ir iteka laukan i atviros nervs. vairs kompresai ant kaklo dedami tiek gydant mines in fekcines nosiarykls ligas, tiek ltinius udegimus. Ir vienu, ir kitu atveju ima veikti nutekamosios limfagysls su tarpiniais limfmazgiais. iems svarbiems infekcijos slopinimo organams reikia padti dedant ilgam, o kartais ir nakiai paliekamus kompresus ant kaklo (49 pav.). Sergant gerkls kataru ir esant auktai temperatrai, kompresas a n t kaklo neretai derinamas su kompresu ant krtins arba liemens (p. 141). Kaip dti kom pres ant kaklo, buvo aprayta p. 148

12. O R O IR SAULS VONIOS, PLAUKIMAS

Oro vonios tai tokia procedra, kai oras veikia nuog arba mini maliai aprengt kn. Ms gyvenamosios ir darbo patalpos, kuri ..kondicionavimas" darosi vis tobulesnis, o taip pat neretai ir individuals proiai rengtis trukdo organizmui vystyti sugebji mus adaptuotis prie vairi temperatros slyg. Taip slopinant reguliavimo sugebjimus tiesiogiai alojama sveikata ir kartu ska tinamas polinkis sirgti kai kuriomis ligomis. Saikingiausi ir daugeliui geriausiai prieinam oro voni gali ma priiminti tiesiog bute. Prie oro voruos galima derinti kai kuriuos kasdienins kno prieiros elementus ir darb namie i pradi prie udaryto, o paskui prie atidaryto lango: rytin gimnastika, sausas apsitrynimas, kvpavimo prati mai, prausimasis, skutimasis, kambario tvarkymas, maisto ga minimas. Inaudokite taip pat gersias oro vonios savybes dirbdami sode ir bdami gryname ore poilsio dienomis. Priimant oro voni, reikia stebti, kaip vyksta ilumos apykaita. Pirmiausia tai turi atkreipti dmes tie, kurie nepriprat prie oro procedr. Suprantama, pirmiausia reikia stengtis nepersialdyti, todl kartais tenka apsimauti vilnonmis kojinmis arba namin mis empmis, o jei reikia, od stipriai trinti delnu arba frotiniu rankuosiu, kad pagert odos apriipinimas krauju. Danai no rint, kad greiiau pradt gamintis iluma, reikia padaryti kelet intensyvi judesi Gydomiems ligoniams ypa rekomenduojama bti gryname ore. Sergantiems plaui udegimu ir vis form bronch ligomis ligoniams bnant balkone arba verandoje gero kai palengvja, ir jie greiiau sveiksta. Ten, kur tai manoma, ligo niams rekomenduojama gulti gryname ore, iltai apsiklojus, kelet valand per dien, ir paskui vl toliau gydytis patalpoje. Tok gydymo reim galima skmingai tsti ir iem.

11

i \Ia vii

Saules vonia yra intensyvesn procedra, nes ia veikia sauls spinduliai. Be matomos sauls viesos dalies ia taip pat veikia ms akiai nematomi sauls spektro spinduliai: trumpabangiai ultravioletiniai ir ilgabangiai infraraudonieji spinduliai. Ultravio letiniai spinduliai, sudarantys tik 1% viso sauls spinduliavimo, veikia chemikai, o infraraudonojo spinduliavimo Og bang dia pazono srityse veikia giliai prasiskverbiantys ilumos spinduliai. Visi minti saules spinduliai mogui yra fiziologikai svarbs. Vertinant mus veikiani spinduli sudti, reikia atsivelgti t fakt, kad garavimas vir dideli miest ir pramons rengi ni sudaro savotik apsaugin gaubtuv, kuris sulaiko labai daug ultravioletini spinduli (iki 90%). Vadinasi, praktikai naudodamiesi oro voniomis mes turime atsivelgti tai, kaip mes pakeliame sauls spindulius prastame mums klimate ir jo kiame kitame. Auktai kalnuose ir jroje sauls, taip pat i sklaidytas kosminis spinduliavimas veikia daug intensyviau. Sauls vonia stimuliuoja daugel ms kno organ ir funkcij arba padeda joms atsistatyti. Be to, ji efektyviai veikia daugel sveikimo proces. Pagrindinis fotocheminis procesas sauls spinduliams pakliu vus ant odos pasireikia jos paraudimu ir vliau joje susidarant pigmentui. Taiau proces vystyti nepageidautina sauls degimas pereina udegim, net iki susidarant pslms. degimo metu, vykstant pagrindiniams biocheminiams proce sams, kartu aktyvinama hormon ir ferment veikla. Pagerja kai kuri vitamin apsaugins funkcijos ir efektyvumas. Stimuliuoja ma ne tik kraujodara, bet ir jos atstatymo procesai audiniuose. Be to, gydant sauls spinduliais, padidja vegetacins nerv sistemos tonusas. Sauls spinduliavimas gali suadinti tiek klinikai irykju sius, tiek slaptus udegimo procesus vidaus organuose. Todl priimant sauls vonias reikia grietai laikytis nustatyt taisyk li, kad per didel doz arba kurie nors kiti netinkami veiksmai nesukelt nepageidaujamo efekto. Pavyzdiui, ypa atsargiems reikia bti vykstant tokiems aktyviems udegimo procesams kaip plaui tuberkulioz, hepatitas, visokie irdies udegimai, minis snari reumatas, gastritas ir skrandio opalig. Sauls vonios taip pat neigiamai veikia esant skydliauks hiperfunkcijai ir sergant jautria vegetacins distonijos forma. Taiau dau-

guma ia nurodyt atvej galima skmingai priiminti oro voni esant isklaidytai sauls viesai, atsargiai dozuojant R e k o m e n d a c i j o s praktiniam n a u d o j i m u i . Sauls vonios pradedamos nuo vietinio apvietimo kasdien palaipsniui ilginant procedr. Jeigu oda nepripratusi prie sauls apvietimo arba sau ls spinduliai labai intensyvs (auktai kalnuose, prie jros), tai reikia bti itin atsargiems. Paprastai pradin nealinga doz yra vietinis kno apvietimas per du seansus, kiekvienas po 10 min. Per savait buvimo saulje laik galima pailginti iki 2 valand. Esant daugiau ar maiau debesuotam dangui, saulje galima bti atitinkamai ilgiau. Bet kuriuo atveju daug naudingiau nutraukti sauls voni, pereinant el arba pusiau el negu kaitintis saulje ilg laik be pertraukos. Vienodai degsite tuo greiiau, kuo kruopiau laikysits atsargumo priemoni ir neeisite odai luptis, taip pat ir jai stipriai perkaisti Od trinti tepalu geriausia pabaigus sauls vonias, ariau vakar. Kad oda ir visas knas esant kartam ir ypa tvankiam orui neperkaist, kn galima danai ir trumpai atvsinti. Papras iausia retkariais kn aplakstyti vandeniu i alia stovinio dubenlio ir leisti drgnai odai iditi saulje. Labai gerai pa deda priimant sauls voni apsipylimai, duai arba maudymasis altame atviro vandens telkinio vandenyje. Galv ir pakau reikia saugoti nuo tiesioginio sauls spindu li poveikio, udengus viesia skarele arba usidjus iaudin skrybl su plaiomis atbrailomis. Bet jeigu pajutote stipr odos dirginim arba pastebjote, kad kurio nors organo veikla sutriko, tai visada geriausia yra usidti Prisnico kompres, kuris veikia raminamai Priklausomai nuo simptom lokalizacijos kompresas dedamas ant pilvo, rank arba koj ar naudojamas trij ketviri vyniojimas. ie kompresai gana maloniai veikia ir priklausomai nuo savijautos gali bti pa liekami ant kno nuo vienos iki keli valand. Mes patys galime apgalvotais veiksmais visikai inaudoti re generacines sauls vonios galimybes, kuri vargu ar turi kitos priemons, ir nepadaryti alos organizmui Maudantis atvirame vandens telkinyje oro ir sauls voni veiki m papildo kontrastinis ilumos dirgiklis. Be to, plaukiojam rau menys dirba, o kn danai stipriai mechanikai veikia bangos.

Nordami teisingai vertinti darbo apimt, kuri organizmas atlieka plaukiojam, nurodysime iuos faktorius. Ypatingus reikalavimus, keliamus kraujagysli sistemai mau dantis, lemia raumen darbas, vandens slgis kno paviri ir krvis, tenkantis ilumos apykaitai, kuri priklauso nuo vandens temperatros. Ramiai plaukiojam energijos sunaudojama 2 4 kartus dau giau, negu vaikiojant, o plaukiant varybose energijos reikia 8 1 0 kart daugiau. Dl vandens slgio kraujas i kraujagysli, esani kno pa viriuje, nuteka vidaus organus. Maudantis knas atvsta, dl to labai pagreitja cheminis i lumos susidarymo procesas. Jeigu maudantis intensyviai plau koma, o vandens temperatra emesn kaip 18C, tai cheminiu bdu ilumos susidaro maiausiai. Kai vandens temperatra bna 16C, jis smarkiai padidja, virydamas norm kelet kart. Maudantis svarbiausia yra vengti bereikaling krvi termoreguliacijai ir kraujo apytakos sistemai. Ir labai svarbs yra individuals fiziniai duomenys. Liesi mons persialdo greiiau negu tie, kuri svoris yra perteklinis arba normalus. Netinkamo maudymosi poymiai yra odos pamlynavimas, ilgas drebulys (susidarant sies odai), nesuyla galns. iais atvejais reikia trumpiau maudytis, nusimauti maudymo si reikmenis ir tuojau nusiluostyti sausu rankluosiu, padaryti kelet intensyvi judesi, norint greiiau suilti. Kasdien mes girdime pasibaistinus praneimus apie nelaimingaus atsitikimus vandenyje, kai mons r^imaudydami staiga sksta. Ryium su tuo reikia paminti daniausias j prieastis: nepasistengta laipsnikai atsivsinti prie maudantis, kad adaptuotsi kraujo apytaka t, kuri irdies ir kraujagysli sis tema yra neatspari; staiga sustoja dl perkrovimo irdis t moni, kuri irdies veikla buvo sutrikusi dl infekcins ligos arba ydingos krauja gysli veiklos; persitempimas dl pernelyg dideli pastang plaukiant, dl to mogus gali nusksti; sustingimas dl persialdymo; patologikai didelis jautrumas aliui su dilglins poymiais ir su tuo susijusiu kraujagysli nepakankamumu.

13. KINEZITERAPIJA

Fizinis judjimas yra viena i elementariausi moni gyveni mo apraik. Nuo to, kaip ir kiek mes judame, labai priklauso ms sveikatos bsena. Be to, judjimo aktyvumo reikm ms nuotaikai ir protiniam darbingumui danai bna didesn, negu atrodo i pirmo vilgsnio. Tarp vis mogaus organizmo funkcini srii judjim lengviau sia savo noru reguliuoti Dl to galima tobulinti daugelio kno orga n ir funkcini srii veikl, ilgam isaugoti j darbingum. Organ savyb prisitaikyti kiekvienu atskiru atveju prie tam tikr krvi turi ir neigiam bruo. Majant fiziniam aktyvu mui, neivengiamai maja vieno ar kito organo darbingumas, todl ms laikais danesns pasidar ligos dl nepakankamo judjimo" (r. p. 24). Neigiamos fizinio ir protinio neveiklumo pasekms, be kita ko, yra tokios: sumaja fizinis ir protinis dar bingumas sutrinka kraujo apytakos reguliacija mogus pradeda tukti ir ukietja viduriai sumaja raumen apimtis ir jga, nusilpsta kaulai, snariai ir jungiamieji audiniai. Kiek mogui reikia judti? Fiziniai pratimai yra labai svarbs kiekvieno mogaus gyveni me. Apie tai galima sprsti i judjimo organ skaiiaus ms organizme: raumenys sudaro apytikriai 1/7 kno mass. iame skyriuje bus kalbama apie svarbias fizini pratim formas. Vienas i j galima vertinti kaip bendros fizins kultros sudtin dal o kitas kaip funkcini sutrikim fizioterapinio gydymo metod.

Itverms treniravimas
Pati judjimo pratim itvermei didinti idja, taip pat siste minga praktika labai plaiai paplito. Mat daugelis moni sis-

rnonino, kad atlikdami fizinius pratimus, jie gali skmingai kompensuoti judjimo stok, atsiradusi pakitus gyvenimo s lygoms ir tuo paiu ivengti su ja susijusi lemting pasekmi. Laikydamiesi tinkamai sudarytos fizini treniruoi progra mos, mes galime treniruoti daugel} savo organ ir funkcini sis tem. Ir vargu ar galima pervertinti j bendr teigiam poveik sveikam arba ligotam organizmui Svoka tinkamai" iuo atveju reikia, kad mes turime pasi rinkti tokius pratimus, kurie atitikt ms individualias galimy bes. O tinkamai dozuojami itverms pratim krviai geriausiai vysto adaptacinius sugebjimus. Versdami organizm atlikti tam tikr darb, mes i dalies re guliuojame ir aktyviname daugelio kno funkcini srii veik l. Itverms treniruots tikslas yra organizmui suteikti galimyb ilg laik dirbti labai produktyv fizin ir protin darb, jauiant tik nedidel nuovarg. Svarbiausia ia yra tai, kad pakankamai suvartojama deguonies, kuris yra pagrindas energijai susidaryti, o jos reikia visiems gyvybiniams procesams. Praktika parod, kad treniruot ir vyresni moni deguo nies arteriniame kraujuje yra vidutinikai daugiau negu netre niruot. Kad organizmas galt pasiekti aukt treniruotume lyg, reikia taip pat turti gerai ivystyt transporto, tai yra kraujo apytakos sistem, neiojani po organizm deguon. Tai savo ruotu priklauso nuo irdies darbingumo, taip pat nuo to, kaip pajgia adaptuotis kraujagysli sistema. Darant itverms treniruotes irdies darbingumas intensyv ja, pirma, dl to, kad padidja pulso tris, antra, sumaja pulso danis. Pulso tris, tai yra kraujo kiekis, imetamas aort irdiai kiekvien kart susitraukiant, netreniruot mo ni tiek ramybs bsenoje, tiek atliekant fizinius pratimus ge rokai maesnis, negu treniruot. Be to, pulso danis treniruot moni yra 20 kart per minut maesnis, ir tik vi dutinikai padidja dirbant fizin darb. Visa tai reikia, kad pagerjo slygos irdies veiklai. Esant ilgesnei pauzei tarp dviej susitraukim, irdies raumenyje susikaupia daugiau energetins mediagos, kurios reikia kitam susitraukimui. Ir kartu geriau prisipildo kraujo irdies skilveliai. Didinant skeleto raumen ir visos kraujagysli sistemos to nus, gerja slygos kraujui tekti ird.

Panaiai treniruojant galima padidinti plaui ir viso kvpavimo aparato darbingum. Kvpavimas darosi gilesnis, kvepiamas oras vienodiau pasiskirsto visose plaui srityse. Ryium su tuo pa daugja deguonies, patenkanio organizm su kiekvienu kvpi mu, be to, treniruojantis is deguonis geriau panaudojamas. Tai vyksta, pirma dl to, kad organuose isipleia daug kapiliar, taip pat intensyviau susidaro mediag energijos apykaitos enzimai Taigi darosi visikai aiku, kad itverms treniruot kaip jokia kita priemon gali padidinti ms organizmo gyvybingum. Ir praktini treniruots rezultat galima laukti tik tada, jei js pasireng reguliariai ir temptai treniruotis. Per treniruotes daugelis jauia pagerjim tose funkcinse srity se, kurios anksiau sukeldavo koki nors rpesi. Pavyzdiui, su sidaro pusiausvyra tarp energijos snaud ir maisto reikms, tarp darbo ir poilsio. Danai taip pat maiau reikia stimuliatori. Labai svarbus ir toks faktas, kad kai kurie gyja daugiau pasitikji mo savimi ir pajunta, kad gyventi pasidar malonu. Rekomenduojami pratimai. Pratimai itvermei parenkami atsi velgiant tai, kokius krvius gali pakelti irdis, kraujo apytakos ir kvpavimo sistemos, taip pat kaip jie atsilieps energijos apykaitai Nuo to, kaip sudaryta pratim programa ir kaip ji veikia iuos orga nus, priklauso jos taka bendrai organizmo bsenai Dl to nereikia sustoti prie t pratim, kurie daugiausia skirti atskir raumen maksimaliai jgai arba visiems raumenims vystyti, bet ne ilgiems di naminiams judesiams. Lygiai taip vairs pratimai, kuriuose numa tyti vienokie arba kitokie judesiai fiziniam vystymui, negali sukelti to poveikio, kuris taip pat svarbus sveikatai isaugoti Taigi pratim, skirt itvermei vystyti, maja. Pirmoje vieto je yra jimas ir bgimas. Vaikioti ir bgioti galima itisus metus, ir nereikia brangiai kainuojani reikmen. O kas dl galimybs dozuoti krv, tai jim ir bgim ia taip pat reikia iskirti i kit fizinio krvio ri. Pagal pratim pobd su jimu ir bgimu galima sulyginti treniruot bgimo takelyje treniruoklyje (pavyzdiui, ant storo demblio) arba svirtimi su pedalais (55 pav.). Blogiausiu atveju galima reguliariai laipioti laiptais daugiaaukiame name. Antr viet uima vaiavimas dviraiu. Palyginus su bgimu, ios sporto ries trkumas yra tas, kad bna fiksuotos rankos

55 pav. Itverms vysty mas panaudojant pdalsvird.

ir peiai, o tai atsiliepia kvpavimui. Be to, ribojami liemens svyruojamieji judesiai, tai taip pat negerina organizmo funkci j. Tada dedamos pastangos labai priklauso nuo dvirai treko nuolydio, dl to sunkiau sistemingai dozuoti krvius. Taiau, prieingai, vaiuojant dviraiu, sumaja krvis blauzdiniam pdos, kelio ir dubens snariams. Taigi jei ie snariai yra pa eisti, juos galima lavinti. Fiziniai krviai bgant negali kom pensuoti galimybs atlikti pratim dviraiu. Treia pratim ris yra plaukimas, kuris labai padeda visapusi kai vystytis. Plaukioti gali taip pat mons, sergantys snari ligomis arba turintys fizini trkum (pavyzdiui, amputuot galn). Kai darbingumas pradeda atitikti organizmo fizines galimy bes, galima pereiti prie aidim ir sportinio pobdio pratim, norint ilaikyti {gyta form: kopimas kalnus, vandensvydis, krepinis, golfas. Prielaidos itverms pratimams. Treniruot, sudaranti tam tikr krv ir skirta ne tik fiziniam darbingumui isaugoti, bet ir jam di dinti. Joje numatyta, kad visos organizmo sistemos bus apkrauna mos vienodai Tik esant iai slygai mes galime bti tikri, kad organizmas nebus perkraunamas. Danai t galima pasitikrinti paiam, o kartais reikia kreiptis patarimo gydytoj. Kas atsitikt, jeigu mes, galbt ne be nereikalingos ambici jos, priverstume, kad ir kas bebt, vykdyti numatyt prati m program? Pablogt irdies raumens aprpinimas krauju, atliekant priverstin intensyv darb. Tai gali sukelti jai pavojing aprpinimo krauju deficit. O jeigu nesveikos koj arterijos, tai gali dar labiau pablogti silpnai krauju ap rpinam raumen funkcija. D l deguonies trkumo paei diami audiniai. Daugel lig ir funkcini sutrikim galima skmingai gydyti reguliariai treniruojantis, taiau sergantiems kai kuriomis i j

paioje pradioje, o tai ir ilg laik reikia tausojani krvi. Tai vairs irdies, plaui ir vidaus organ udegimai, sunks irdies ritmo sutrikimai ir stenokardija. mons, kuri yra auktas kraujospdis ir perteklinis svoris, turi pasitikrinti, ko kius krvius per itverms treniruotes gali pakelti j irdies ir kraujagysli sistema, kuri jiems labai buvo perkrauta. Sergantys lengva padidjusio kraujospdio ligos forma treniruotes pa prastai pakelia gerai, o persirgusieji infarktu prie praddami pratimus, turi gerai pasverti visus u ir prie. Pasibaigus perei namajam laikotarpiui, kuris prasideda paprastai isiraiusiems i ligonins ir tsiasi vairiems monms vairiai, galima pradti treniruotis gydytojui kontroliuojant. Pagaliau daugeliui mo ni, tarp j ir fizikai sveikiems, kyla klausimas, ar treniruot priklauso nuo amiaus. Suprantama, perspektyva pasiekti ger rezultat pagyvenusiems monms gerokai maesn negu vidu tinio amiaus arba jauniems monms. Apie treniruots rezultatus geriausia sprsti pagal savo savi jaut. Po 8 savaii pastebimai padidja darbingumas, dar po 8 savaii pasiekiama tokia fizin bsena, kuri atitinka sugebji mus, fizinius duomenis ir ami. KKuperis pareng mokslikai pagrst pratim program fi zinms galimybms patikrinti ir krviams dozuoti Mes laikysi ms kaip tik ios programos. Ir kriterijus yra atskiriems pratimams suvartojamo deguonies kiekis, taip pat pulso danio padidjimas iki 150 tvinksni per minut, o to reikia, kad treni ruot duot efekt. Po tam tikr perskaiiavim buvo sukurta aiki ir padedanti greitai orientuotis tak sistema. Test darbingumui nustatyti sudaro 12 minui bgimas (p. 33). Pagal io bgimo rezultatus nustatomos dalyvi fizins galimybs, paskui jie skirstomi atitinkamas grupes. Remiantis iuo skirsty mu, nustatomi numatytos treniruots krviai. Be to, testo rezulta tas gali parodyti, ar jums reikia itverms treniruoi. iandien ivystytos pramons alyse apie 8 0 % moni fizin i' tverm atitinka IIII grup (nuo labai blogos iki vidutins). Jeigu dl kuri nors iorini prieasi arba dl vairi fizini trkum aukiau aprayto testo atlikti nemanoma, tai pratimus pradti reikia labai atsargiai. Laipsnikai ruoiantis treniruotms pagal I grups schem, kur krviai didja labai ltai palyginti tempt test gali atlikti tik tie mons, kurie neserga ligomis, iprovokuo-

torais pernelyg dideli krvi ir labai ribojaniomis darbingu m. Sveiki mones test gali atlikti iki 35 met amiaus, o tie vyresni mones, kurie judriai gyveno, gali j j pradti be ypatin gos rizikos. Jeigu testo rezultatai pasirod labai mai, tai teniruotes rei kia pradti nuo maesni krvi. Kuperio parengta tak sistema pagrsta tuo, kad nustatomas su vartoto deguonies kiekis vieniems ar kitiems fmniams krviams, kurie metodiniu poiriu yra tinkami itvermes treniruotms. Taigi galima sudaryti individualias pratim programas pagal blok sistem. Treniruots tikslas pasiekti rezultatus, kurie vertinami 30 tak per savait ir ilaikyti skaii, kad bt galima isaugoti gyt sportin form. 2, 3 ir 4 lentelse parodytas skirtingas laikas ir atitinkamas kiekvienam atvejui tak skaiius kaip pavyzdys norint sudaryti pratim program esant labai blogiems'' I grups pradiniams rezultatams (r. aukiau). Duomenys pateikiami jimui, bgi mui ir vaiavimui dviraiu. Program galima keisti, pasirenkant vien arba kit treniruots r ir sugaitam tada skirting laik. Tikslas laikomas pasiektas, jeigu js per keturis kartinius pratimus per savait surenkate 30 tak. Pateikt ia sutrumpint pratim schem galima keisti trau kiant kitokius judesius sportinius arba aidim. Taip pat verta pagalvoti, ar galima kasdien racionaliai inaudoti laik, sugait einant darb ir i darbo namo, norint surinkti kelet tak". Taps proiu, toks gyvenimo bdas suteiks jums daug galimybi pakankamai judti. Be to, einant darb arba namo, atsipalaiduo ja vegetacin nerv sistema. Tai gali i esms jums labai padti. Tie, kurie dl kuri nors prieasi gali treniruotis tiktai bute, gali pasinaudoti duomenimis bgimui vietoje (5 lent). Sveikstant po miokardo infarkto, nusilpus irdies ir krauja gysli sistemos veiklai ir persirgus kitomis sunkiomis ligomis itverms treniruotes reikia vertinti labai atsargiai. Jeigu medi cininiu poiriu pratimams nra koki nors kontraindikacij,' tai pradti nuo jimo 20 min ir nueinant 1,6 km. Kiekvienas dvi savaites laipsnikai garima didinti distancij ir temp, kad per 30 savaii bt nueinama 5 km per 42 min, tai yra surinkti 30 tak. iais atvejais jimas, kaip viena i judjimo ri, reko menduojamas pirmiausia.

2 lentel. Pratim programa I grup jimas Savait I distancija 1jn

1

/eiksmas

1 .aikasmin 1 Men t kaiius I>er !avait 1 5:00 1L4:00 1L3:45 .11:30 'U:00 20:30 28:00 27:45 27:30 27:30 35:30 34:30 41:30 33:15 42:00 33:00 41:30 42:00 56:00
i

T raikai ] >er i avait

!i

1 2 3 4 5 6 7 S 9 10 11 12

1.,6 1L,6 :M M 2,4 1% 3,2 3.2 3,2 ir 4,0 4.0 ir 4,8 4,0 ir 4,8 4,0 ir 4,8 4,8 6,4

i ;jimas ijimas jimas jimas jimas jimas jimas jimas jimas jimas jimas jimas jimas jimas 0E:t,I jimas jimas jimas jimas jimas

!i 5 5 5 S S 5 5 3

L0 10 15 15 15 20 20 20 22

4 26 1 3
;
,

13

27

14

2 3 27 2 5 4 30 32

15 16

ioje ligos fazje itverms treniruot danai bna nepa keiiama priemon irdies ir kraujagysli sistemos veiklai gerinti. kokius pertempimo poymius per treniruot reikia pir miausia atkreipti dmes? Pirmiausia tai irdies susitraukimo ritmo sutrikimas ir dl krvio atsirandantys stenokardiniai skausmai. ie simptomai rodo, kad irdis yra perkrauta, treniruot reikia nutraukti ir gerai pasitikrinti savo fizines galimybes. Ne tokie

3 lentele. Pratim programa I grup Bgimas Savait 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 \ 11 12 Distancija imi 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6 2,4 2,4 1,6 ir 2,4 1.6 r 2,4 1.6 ir 2,4 1.6 ir 2,4 ir 3,2 2,4 ir 3,2
6

4 lentel. Pratim programaI grup Valiavimas dviraiu

Veiksmas jimas jimas jimas jimas/bgimas jimas/bgimas jimas/bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas bgimas

Laikas min Dien skaiius 13:30 13:00 12:45 12:45 11:45 10:30 9:45 9:30 9:15 9:00 16:00 8:45 15:00 8:30 14:00 8:15 13:30 7:55 13:00 7:45 12:30 18:00 11:55 17:00 5 5 5 5 5 5 5 5 5 3 2
3

Takai per savait 10 10 10 15 15 15 20 20 20 21

Savait 1

Distancija km 3,2 3,2 3,2 4,8 4,8 4,8 6,4 6,4 6,4 6,4 ir 8.0

Veiksmas

2 3 4 5 6 7

2 3 2 3 2 3 2 2 2 1 2 2 ii

21 24

8 9 10

13 14

24 27 11

vaiavimas dviraiu vaiavimas 9:00 dviraiu vaiavimas 7:45 dviraiu vaiavimas 11:50 dviraiu vaiavimas 11:00 dviraiu vaiavimas 10:30 dviraiu vaiavimas 15:45 dviraiu vaiavimas 15:30 dviraiu vaiavimas 14:30 dviraiu vaiavimas 14:00 dviraiu vaiavimas dviraiu vaiavimas dviraiu vaiavimas dviraiu vaiavimas dviraiu vaiavimas dviraiu vaiavimas dviraiu vaiavimas dviraiu vaiavimas dviraiu vaiavimas dviraiu

Laikas min Dien skaiius per savait 5 10:00 5 5 5 5 5 5 5 5 4

Takai per savait 5 5 10 15 15 15 20 20 20

21 1 3 22 2
2

18:30 14:00 18:00 13:45 23:30 13:30

6,4 ir 8,0 6,4 ir 9,6

15

30

16

24 3

31 13

6,4 ir 9,6

rimti yra po bgimo atsirad kraujo apytakos sistemos veiklos pakitimai: sumajs kraujospdis, silpnumas dl netinkamo kraujo paskirstymo. ie reikiniai paprastai greitai praeina. Gali taip pat atsirasti trumpalaikiai raumen ir snari skausmai, tai yra j prisitaikymo prie krvi poymis. Toliau treniruojantis ie skausmai taip pat greitai praeina.

24 23:00 17:00 22:00 2 3 27

14

8,0 9,6

4-os lentels tsinys Savait 15 Distancija km 9,6 12,8

, 0 0

Veiksmas

Z 16

vaiavimas dviraiu vaiavimas 28:30 dviraiu

Laikas min Dien skaiius per savait 21:00 5

Takai per savait 30 32

5 lentel Veiksmas
H ri ir P tn' i Bgimas vietoje

Trukm min 10:00 ryte ir 10:00 po piet 15:00 arba 15:00 arba 20:00

ingsni per min 7080

Pratim per savait 5

Takai per savait 30

V \

arba

7080 7080 8090 8090

7 5 4

30 30 32

Treniruot su intervalais sutrikus kraujo apytakai

Treniruot su intervalais suprantama kaip tam tikra ris pratim, naudojam sergant galni, ypa koj, kraujagysli ligomis. Tada su siaurjusios arterijos riboja raumen veikl ir sunkiausiais atvejais kelia pavoj audini aprpinimui maisto mediagomis ramybs b senoje. Tipikas tokios ligos poymis yra bukas raumen skausmas tam tikro fizinio krvio metu. Tai rodo, kad iuos raumenis nepa kankamai patenka deguonies. Numus krvi, tai yra raumenims esant ramybs bsenoje, skausmai paprastai praeina. Dauguma atve j galima gana tiksliai nustatyti kritini krv: tam tikru tempu reikia ufiksuoti atstum, kur nujus atsiranda skausmas. Treniruots su intervalais" prasm yra ta, kad einant bt stimuliuojama irdies ir kraujagysli sistemos bei kvpavimo organ veikla, o kartu visas organizmas geriau aprpinamas de-

guonimi. Taiau tada nueinamas atstumas neturi bti didesnis u kritin, po kurio atsiranda skausmas. Paprastai pratimui imama 2/3 tokio atstumo. Per pauz didesnis deguonies srautas patenka ne raumenis, kurie iuo momentu nedirba, o audi nius, kuriems jo trksta. Taigi is pratimas padeda regeneruoti audinius. Lygiagreiai su tuo panaudojant tinkamai dozuoja mus impulsus, kurie pagerina kraujo apytak, stimuliuojamas kolateralini kraujagysli vystymasis usikimimo vietose. Praktikai daroma taip: i pradi individualiai nustatoma vaikiojimo distancija, kurioje neatsiranda skausmas, paskui pratimams panaudojama 2/3 ios distancijos, grietai laikantis mintos taisykls. Paskui ilsimasi 12 min sdint arba stovint, vliau vl nueinama tokia pat distancija. Tokiais etapais treni ruots laikas kiekvienu atskiru atveju nustatomas individualiai. Praktinis pavyzdys: einant 100 m per minut greiiu, kojas pradjo skaudti nujus 150 m. Treniruots su intervalais dis tancija yra 100 m. Treniruot trunka 15 min, skaitant 2 min pauzes. Visos treniruots trukm ilginama laipsnikai. Po keli savaii vl reikia patikrinti, kuri distancij nujus neatsiran da skausmas. Jeigu i distancija pailgjo, o to ir reikjo laukti, tai reikia tokiu pat bdu nustatyti nauj atkarp jimui. Tokiu pat principu treniruojamasi su intervalais ir darant kit ri pratimus: velotreniruokliu, bgant judamu takeliu, bgant vietoje, lipant laiptais. iais atvejais taip pat labai svar bu neperengti skausm sukeliani krvi ribos. Judjimo pratim formos. Danai rekomenduojama pasi rinkti judjimo pratimus, sporto ris ir aidimus individua liai, atsivelgiant j poveikio pobd. Lemiamas faktorius ia gali bti sveikatos bsena, amius, taip pat individualios kno sudjimo ypatybs. Itverms treniruotse svarbiausi reikm mes teikme me diag energijos apykaitai didinti ir kraujo apykaitos bei kvpa vimo organ veiklai gerinti. Per intervalines treniruotes svarbiausias dmesys buvo kreipiamas pirmiausia aprpinim deguonimi t kno srii, kurioms jo trksta, panaudojant kruopiai dozuotus, trumpalaikius impulsus irdies ir krauja gysli sistemai. Kartu jos padeda vystyti asmenyb ir neretai eina fizioterapijos priemoni sudt. iais atvejais ypa reko menduojami vairi ri okiai ir menin gimnastika.

Judjimo jutimo vystymasis gali savaime turti visikai pras ming tiksl, jeigu paeistas sugebjimas tinkamai nustatyti raumen tempim, laikysen ir judjim. Neretai iuo atveju rekomenduojami minti pratimai, kartu ir kitokie judjimo pratimai, taip pat yra labai prasmingi, pavyzdiui, pratimai sukumpimui taisyti. Kiti judjimo pratimai skirti ribotai snari judrumo amplitudei didinti Jie taikomi pirmiausia sergant snari reumatu, pasek mms po nelaiming atsitikim likviduoti ir ilgai gulini ligoni nje aktyvumui skatinti Kadangi dl daugelio raumen, sausgysli, snari kapsuli ir kremzli paeidimo snariai pasi daro nejudrus, tai ie mobilizuojantys pratimai labai svarbus taip pat senyviems monms, norintiems isaugoti sugebjim judti. Kitas judjimo pratim tikslas gali bti reakcijos greiio didi nimas, o tai savo ruotu gali padti pajusti savo vert, ir atski rais atvejais net savigynos sugebjimus. emiau sustosime prie pratim raumen jgai ir vikrumui vystyti.

nortume ia remtis tik savikontrols testu, kur pasil Krau sas ir Vberis (12 pav.). Kad nusilpo atskiri raumenys, galima pajusti i to, jog darant tam tikrus judesius, i karto pajuntamas silpnumas ir prie laik isenka jgos. Dar sunkesni neretai bna po to prasidj negalavimai Mat, nusilp raumenys neatitinka j funkcini an tagonist. Tai ypa danai pasitaiko kaklo, pei ir nugaros sri i laikomiesiems raumenims. Tokie neatitikimai yra netaisyklingos laikysenos ir stuburo lig prieastis. Nusilpus kaklo raumenims, danai skauda galv jau vaikystje, kai vaikas rao ir skaito. Pagrindin mokyklinio galvos skausmo" prie astis yra stuburo atraminio aparato jungiamojo audinio struk tr pertempimas. Slanksteliai ia yra ne stipriuose raumenyse, o pakabinti" savo raii aparate. Kai harmoningai tarpusavy je veikia atitinkam grupi raumenys ir j antagonistai, ypa i rykja pilvo raumenys, kuri funkcijos nepakankamumas pablogino diafragmos funkcijas. D l to sutrinka kvpavimo funkcijos. Kartu liemens laikomj raumen antagonist veik la atsiliepia laikysenai Dauguma atvej stuburo krykaulio sri ties lordoz pavyksta itaisyti stiprinant nusilpusius pilvo raumenis. Raumens jg galima padidinti stipriai tempus jo skaidulas. Ir visikai nebtina, kad raumenys rykiai susitraukint, tai yra vystomos kno sritys judt. Raumenis galima vystyti paprastai tempiant izometriniais pratimais". Tokie pratimai pranaesni tuo, kad juos galima atlikti esant nejudriems snariams, tai yra esant grietam lovos reimui arba kai snariams reikia tauso janio reimo. Tada pratimai turi bti intensyvesni, tai yra atliekami panau dojant daugiau jgos; pratimai daromi ilgesni ir daniau karto jami. Tai buvo kruopiai inagrinta darant daugyb eksperiment. Norint, kad jie pasidaryt stipresni, raumenys kiekvien kart turi bti tempti ne maiau kaip 5 0 % j maksi mali galimybi. Jeigu tempiami maiau kaip 5 0 % maksimalaus tempimo, tai jgos didinimo pratimai nieko neduoda. Raumenys kiekvien kart turi bti tempiami i viso kelias sekundes. Tokiu bdu atliekant pratimus 2 kartus per dien, raumen grups jga per savait gali padidti 4 % .

Raumen jgos vystymas

Atskir raumen grupi arba visos raumen sistemos funkci j nusilpimo prieastys gali bti labai vairios. Kad vis judji mo organ veikla susilpnjo, galima galvoti, jog kasdieniniai fiziniai krviai buvo maessni u tuos, kuri reikia gimtiems sugebjimams vystyti D l to visikai suprantama, kaip reikia gyventi, kad bt galima atsikratyti i trkum: daugiau judti kiekvien dien, nevengti toki kasdienini krvi, kaip lipi mas laiptais, o atvirkiai, panaudoti i ger galimyb kaip tre niruot, galbt net bandant i karto perengti dvi pakopas, ir kiek galint greiiau ulipti vir. 2 3 kartus per savait vien valand sportuoti, vairiapusikai apkraunant visus raumenis. Per atstogas reikia atlikti ygius, kopti kalnus, plaukioti, stengtis gerinti judjimo organ funkcin bsen. Atskiri raumenys arba j grups neretai nusilpsta dl vieno kio ar kitokio gyvenimo bdo. Tai dauguma atvej galima nu statyti tik pacient kruopiai klinikai ityrus. O mes

Daugum kryptingo raumen vystymo pratim galima at likti be sportini ranki. 56 paveiksle parodytas paprastas pagalbinis inventorius, daugiausia skirtas rank raumenims lavinti. Deimt pratim svarbioms raumen grupms stiprinti: 1. Platakos ir pirt raumenys. Daroma stovint, gulint arba sdint; pirtus stipriai sugniauti J kumt ir laikyti 5 1 0 sek. Laipsnikai atleisti tempim, visikai atgniauti pirtus. Stipriai isksti pirtus. Vl sugniauti pirtus kumt. Pakartoti 10 kart. Naudojant 56 paveiksle parodytas pagalbines priemones, platak raumen, tempiam spaudiant, skaidul skaii ga lima padidinti. Kai snarius skauda arba kai jie yra nejudrus, pratim rekomenduojama atlikti darant ilt dilbi voni. 2. Pratimai rank ir krtins raumenims (57 pav., a ir b).
57airbpav.

Pradin padtis stovint prie sien per trump ingsn. Etiestos priek rankos remiasi sien, platakos pasuktos vid. Ltai lenktis priek, stipriai remiantis kojomis grindis ir per keliant spaudim sien. Spaudiant sien sulenktomis per al knes rankomis, stipriai jomis prieintis. Kojos ir rankos tempiamos 10 sek. Ltai itiesti rankas. Pa kartoti 5 kartus. Tokiam paiam tikslui gali bti panaudotas rankis bli". 3. Rank raumenys. Atsispaudimai remiantis. Gulima ant grind, rankos sulenktos per alknes, delnai remiasi grindis. Atsispausti itiesiant rankas ir nelenkiant liemens. Rankoms sustiprjus kartoti daugiau kart. 4. Pilvo raumenys (58 pav. a, b). Pradin padtis: ant grind, kojos sulenktos per kelius. Pdos vis pratimo laik glaudiai prispaustos prie grind. Kelti liemen su itiestomis priek rankomis iki atsisdant ir toliau, kol krtine pasiekiami keliai. Ltai grti pradin padt. Pakartoti 5 kartus, toliau treniruojantis kartoti galima daugiau kart. Krv galima didinti, jei rankos laikomos pakeltos vir galvos.

56 pav. vairaus sunkumo pagalbins priemons raumenims ir nejudriems sna riams vystyti. 1. Vilnoni sil kamuolys spaudyti sergant pirit snari ligomis ir lengvians pra timams ilgai gulint lovoje Galima taip pat naudoti elasting gumin kamuoliuk, Z Kempin spaudyti. Jei reikia, pratim galima adikli darant rank iki alkni vonias. 3. Gabalas plastilino (arba molio) pirtams manktinti. 4. Guminis iedas intensyviam platak ir dilbi raumen manktinimui 5. Hanteliai su plieninmis spyruoklmis intensyviam pirt lenkiamj raumen lavinimui (gali bti padaryti i medio arba metalo paklausomai nuo reikiamo krvio). 6. vairaus svorio plieniniai hanteliai rank ir pei juostos raumenims lavinti. 7. Medutis kglis platakos ir pei snariams manktinti (taip pat galima nauduo ti atitinkamos formos butelius, tuius arba pilnus, priklausomai nuo to, koki kr vi reikia).

SS a ir b pav. 59 pav.

ti 5 kartus. Nuolat negaluojant, pratimus daryti 3 kartus per dien. 7. Pakauio ir kaklo raumenys (60 pav.). Pradin padtis stovint Kaklo tiesiamj raumen tempi mas: rankos sulenktos per alknes u galvos, platakos suglaus tais pirtais udtos ant pakauio. Stipriai tempiant pakauio raumenis, stengtis atloti galv, kartu prieinantis rankomis ir bandant lenkti galv priek. tampa trunka 10 sek. Trumpai atsipalaidavus, raumenis vl tempti. Pratim pakartoti 5 kartus. Keiiant dedam pastang krypt dein ir kair emyn, galima traukti daugiau raumen grupi, padedani sitempti Baigus pratim, galv kelet kart laisvai palankstyti priek ir atgal, taip pat kiek tik galima plaiai j sukti aplink. Galvos lenkimas onus. Pradin padtis: stovint arba sdint Galva prilaikoma delnu i ono, alkn remiasi sien arba stal. Stipriai spausti galva rankos pus 10 sek. Pakartoti 5 kartus. Baigus pratim, kelis kartus laisvai nulenkti galv abi puses. 8. Nugaros tiesiamieji raumenys (61 pav. a, b). Pradin pad tis: gulint ant pilvo, rankos itiestos priek u galvos. Kartu kelti nuo grind rankas, galv, krtin ir kojas tiek, kiek tai

5. Pilvo ir kvpuojamieji raumenys (59 pav.). Stovint ketupsia, kno svor perkelti rankas. Giliai kvpti ir visikai i kvpti Sulaikius kvpavim, visikai traukti pilv, kartu stipriai tempti kaklo ir krtins raumenis, darant energingus kvpavimo judesius ir netraukiant oro. tempti raumenis 12 sek, paskui i karto atsipalaiduoti ir pradti kvpuoti. Giliai kvpus ir ikvpus, pratim pakartoti i pradi 5 kar tus, po ilgesni pratim kartoti daugiau kart. Baigus pratim, kelet kart lygiai kvpti ir ikvpti. 6. Dubens dugno raumenys. is pratimas stiprina dubens rau menis, kai danai nusileidia vidaus organai ir yra susilpnju sios lapimo psls ir tiesiosios arnos funkcijos. Pradin padtis: atsigulti ant grind, rankas itiesti iilgai lie mens. Giliai kvpti ir ikvpti Sulaikius kvpavim, stipriai tempti sdmenis, traukti upakalins angos srit, taip pat pilvo raumenis ir taip laikyti 3 sek. Po keli judesi pratim pakarto-

manoma. Nugar laikyti tempt kiek galint ilgiau. Jeigu i pradi nepavyksta auktai pakelti liemens arba koj, tai vis tiek liemen reikia laikyti tempt. Liesiems monms, arba padjus daug pastang, darant pra timus, galima po pilvu padti pagalv. 9. launies lenkiamieji raumenys ir pilvo raumenys (62 pav.). Pradin padtis: gulint ant nugaros. Rankos itiestos iilgai liemens, delnai pasukti apai. Itiestas kojas ltai kelti 20 cm aukt. Tokioje padtyje pabti kelet sekundi. Paskui kojas pakelti dar 20 cm, ir vl palaikyti kelet sekundi. Kojas nuleisti. Pakartoti 2 kartus. Atliekant pratimus, kvpavimo nesulaikyti. Jgai vystantis, il giau laikyti temptus raumenis. 10. Koj raumenys. Pritpimai. Pradin padtis stovint, kojos truput praskstos. Pritpti, kartu kiekvien kart tiesiant ran kas priek. Jeigu sunku ilaikyti pusiausvyr, tai galima truput remtis kur nors daikt (kd, stal). Priklausomai nuo to, kaip isivyst koj raumenys, pritpti 550 kart.

Vikrumo vystymas
Apie judesi vikrum galima kalbti tada, jei mogus neturi joki prieing iai svokai savybi, kaip nerangumas, ltumas, nerytingumas, svyravimas, nepakankama koordinacija ir judjimui sunaudojama jg daugiau, negu reikia. Nevikrs judesiai paaikinami i dalies individualiais fiziniais duomenimis, i dalies aplaidumu lavinant judjimo funkcijas. Neretai tai bna persirgtos ligos pasekm. Taip gali bti dl priverstinio fizinio neveiklumo arba dl daugelio jutimo ir mo torini nerv lig.

62 pav.

Jau pats bandymas vengti vienokio ar kitokio krvio dl skausmo gali atsiliepti bendram judjimui Be to, didel reik m mainant judjimo organ darbingum turi sutrikusi centri ns nerv sistemos veikla. Atliekant pratimus judesi vikrumui lavinti reikia, be kita ko, atkreipti dmes tai, ar, atliekant atskirus judesius, raumenys dalyvauja koordinuotai, ar laiku pradeda veikti tam tikros rau men grups. Fiziologiniu poiriu is judjimas reikia, kad atliekant kur nors judes veikia kaip tik tiek raumen, kiek tam reikia, ir kad funkciniai atitinkam raumen antagonistai laiku tempiami Jeigu apskritai negalime suvokti i proces, tai reikia stebti ir siminti ypa vikri moni judesius ir nuolat taip treniruotis tol, kol pajusime, kad juos daryti pasidar gerokai lengviau. Kaip ir daugelio kitoki pratim, vikrumo lavinimo tikslas imokti pajusti raumen tempim, judesi gerjim ir gauti taisyklint laikysen. Todl treniruoi program reikia traukti pratimus kaip tik ioms savybms vystyti. Treias treniruoi udavinys yra imokyti greiiau reaguoti. Ypa efektyvs iuo atveju yra pratimai su partneriu: aidimai su kamuoliu, vejotyns. Priklausomai nuo fizinio treniruotumo galima aisti badminton, stalo tenis, kamuoliuku ant gume ls, didj tenis. Be to, tinka vis ri fechtavimas ir, ne pas kutinje vietoje, grupiniai okiai. Udavinys ia, be kita ko, didinti judesi tikslum (pavyz diui, pratimai pataikyti taikin), sugebti greitai nutraukti ju des ir imokti tuoj pat ir tinkamai reaguoti statins bsenos pasikeitimus (balansavimo pratimai). Kadangi vykstant reakcijai ima veikti tam tikros centrines nerv sistemos sritys, tai ieina, kad judjimo organ reakcijos greiio didinimas neretai daro teigiam tak protiniams suge bjimams. Deimtyje emiau pateikiam pratim kiekvien kart reali zuojamas vienas i nurodyt treriiruots princip. Atliekant pirmuosius du pratimus, pirmiausia reikia imokti pajusti tonu s ir laikysen, jausti" savo kn ir kaip jis atlieka tam tikras funkcijas. 1. Guljimas ant lazdos (64 pav.). Taip vystomas savo kno jutimas.

Reikia turti medin 8 0 1 2 0 cm ilgio lazd (gimnastikos lazdel, luotos kot). Atsigulti auktielninkam ant demblio arba kilimo ir atsipalai duoti (63 pav.). Jeigu sunku gulti prisiplojus, tai po galva gali ma pasidti nedidel pagalv. Platakos padtos ant grind. Sutelkti dmes vis kn, minti mis pereinant nuo galvos iki koj. Jeigu kuri nors raumen grup pajusite nemaloniai tempt, tai leiskite iems raumenims kelet kart susitraukti, paskui vl visikai atsipalaiduokite. Kai guldami pajusite vis kn, po stuburu pakikite lazd taip, kad ji sklandiai prisispaust prie kaulini ataug. ioje nemalonioje ir net truput skausmingoje padtyje sid mkite dar kart, kaip pasikeit js jutimai, ypa t kno sri i, kurios betarpikai lieiasi su lazda. Paprastai inyksta i pradi buvs spaudimo jutimas. Pratimas trunka 10 min ir ilgiau. 2. Krovinio neiojimas ant galvos (65 pav.). Tiesiai stovint ant galvos udti lengv daikt, pavyzdiui, nestor knyg, ir pradti vaikioti su ja, neprilaikant jos rankomis. Knyga iuo atveju yra tarytum priminimas" to, kad liemen reikia laikyti tiesiai ir vaikioti ramiai, lygiai. Pratimas tuo tobulesnis, kuo laisvesni judesiai. 3. Pataikyti taikin (66 pav.). iam pratimui reikia gumini arba plastmasini ied ir taiso i vertikali lazdeli, kuris ka binamas ant sienos. Taip pat galima sien kalti didel vin arba lazdeles besti em.

65 pav. 66 pa*.

ied reikia mesti stengiantis umesti ant lazdels. Pratim galima pasunkinti, atsistojus toliau uo sienos. io pratimo variantas gali bti teniso kamuoliuko metimas ind. 4. jimas viena linija (67 pav.). Takeliu, paymtu ant grind itiesta juosta, kratu kilimo arba nubrta linija eiti reikia taip, kad paymta linija eit per pad centr. 5. Liemens sukimas stovint ant gal pirt (68 pav.). Pratimas pusiausvyrai ilaikyti, skirtas laikysenai ir stuburo lankstumui gerinti. Pradin padtis stovint, kojos truput praergtos, Ltai stieb tis ant pirt gal ir rankas tiesti priek. Delnai pasukti emyn, nykiai sukabinti vienas su kitu. Liemen ir rankas kair sukti ltai kiek galint toliau. Sustoti ioje padtyje, du kartus kvpus ir ikvpus, paskui grti tiesi padt ir sukti liemen kit pus. Pakartoti du kartus. 6. Prisitraukimas stovint ant vienos kojos (69 pav.). Pradin padtis stovint, kulnys suglaustos, pirt galai truput

7. Dirigavimas koordinacijai lavinti. Darant pratim, judesiai darosi laisvesni Darant judesius pagal muzik, galima sumainti raumen tem pim, dl kurio judesiai bna kampuoti". iam tikslui galima pa sirinkti melodingus ir ikilmingus Mocarto, Korelio, Bacho, taip pat daugelio kit kompozitori krinius. Suprantama, is prati mas bus tuo veiksmingesnis, kuo labiau mes sijausime j pasirinkt muzik. Grojant patefonui arba magnetofonui melodijai pritar ti" rank judesiais, panaiais j dirigento mostus. Tai galima daryti tiek su dirigento lazdele", tiek be jos. 8. uoliai per okykl. okinjant per okykl kintamu tempu, tobulja rank ir koj judesi koordinacija. 9. Pratimai su rutuliu arba kamuoliu (70 pav. a, b, c). Tam tikslui reikia turti medini rutuliuk (pavyzdiui, kroke to) arba sviedin, bet iek tiek didesni. Laisvai ir vikriai aisti su iais sviediniais. is pratimas labai gerai padeda lavinti judesi harmonij. 10. Zongliravimas dviem teniso kamuoliukais (71 pav.).

14. PRIEMONS, PADEDANIOS ATSIPALAIDUOTI

Vartodami svokas tampa ir atsipalaidavimas, pabandykime api bdinti viso ms organizmo, taip pat atskir jo srii bsen. Nuo to, kaip tinkamai kaitaliojamos ios bsenos, priklauso ms savi jauta tuo momentu, taip pat normali daugelio furikcini proces eiga Danai savijautos ir visos sveikatos pablogjimo prieastis yra ta, kad vyrauja vienoks ar kitoks tonusas. Ms laikais mons grei iau jauia pertempim, negu atsipalaidavim ir, be to, ilg laik. Stresas", tampa", pertempimai" arba negaljimas atsipalaiduo ti" tai tos svokos, apie kurias dabar visur kalbama. Nemaloni tamp reikia vertinti, inoma, ne tik perkrova, kuri priklauso nuo plaiai paplitusio gyvenimo bdo, bet nere tai ir kaip asmenin problem, pavyzdiui, kaip pasekm nepa vykusio bandymo teisingai suvokti vien ar kit gyvenimo vyk. Kai kurie mons taip pat pagal savo gimtus duomenis link daugiau, negu kiti reaguoti tokiais atvejais organizmo tampa. Kaitaliojant tamp ir atsipalaidavim labai svarbi yra pusiausvyra. Tai darosi aiku, palyginus iuos procesus su nerv sistemos darbo ir poilsio fazmis. Darbas reikia, kad vartojamos aktyvios mediagos, poilsisatvirkiai regeneracij ir nauj jg kaupim. tampos fazs dominavimo pasekms gali bti vairios. Ir jos apibdina nerv sistemos veikl, plintani visus kno organus. Neretai kaupiasi tam tikri negalavim kompleksai kurie paskui greitai pasireikia ir danai sitvirtina. Pavyzdiui, vieni vienus ar kitus vykius reaguoja galvos skausmu, kiti skausmais irdies plote, tuo tarpu tretiems rezonuojantys organai esant nervinei tampai yra skrandis ir tulies latakai Taiau iais atvejais gali bti paliesti ir skeleto raumenys, ypa kaklo, pei ir nugaros raumen grups, kurios skirtos daugiausia tinkamai laikysenai isaugoti.

vairiausios persitempimo pasekmes rodo, kad jas veikti ga lima vairiais bdais. Neinant nerv sistemos, kuri valdo orga nizmo funkcijas, vargu ar bt galima ia teisingai paaikinti emiau pateikiamos priemons, padedanios nuslopinti vegeta cins nerv sistemos tamp, yra i dalies bendro pobdio, todl reikia kiekvien kart gerai apmstyti, ar galima jas naudoti. Kartais jas galima naudoti tik atskirais atvejais, kai jos sudaro tvirt pagrind tolesniems pratimams. Patalpos. Tyla padeda atsipalaiduoti. Kai kuriems iuo atveju visikai priimtini yra aus tamponai nuo iorinio triukmo. Labai nemaloni ryki viesa. ydri tonai ir velni alia spalva ramina. Atsipalaiduoti padeda paveikslas su ramiu siuetu, tuo labiau, jeigu jis jums patinka ir sukelia gerus prisiminimus. Laikysena. Labai sumainti laikomj raumen krv. Tai pade da bendrai atsipalaiduoti Daugelis moni mgsta gulti ant nu garos, kiti retkariais gula ant ono, susilenk priek ir pariet kojas. Paklotas neturi linkti, bet ir turi bti pakankamai minktas, kad nemaloniai nespaust vien ar kit kno srii. Labai sunku atsipalaiduoti, jei visas knas arba galns yra atalusios. iais at vejais labai gali padti 12 ildikliai Usiklojus lengva vilnone antklode, knas gali vienodai suilti ir kartu neleidiama veikti i oriniams dirgikliams. Kai kurie mons kaip atsipalaidavimo prie mon naudoja ilkin skar, usidengdami ja kakt ir akis. Labai trukdo atsipalaiduoti raumen skausmas, atsirandantis dl stiprios tampos. Prieastis ia gati bti vairs statiniai per krovimai, pavyzdiui, vairuojant automobil, spausdinant mai nle, grojant kokiu nors instrumentu ir daugelis kit darb. Labai svarbus faktorius, dl ko mogus nesugeba atsipalaiduoti, taip pat yra psichikos sutrikimas. Jeigu tampos nepanaikina ramus poilsis ir maloni iluma, tai danai padeda impulsai judti tik nedidele amplitude, to visi kai pakanka norint pajusti dirbant raumenis. 3 4 nedideli mo toriniai impulsai, susitelkus kaitaliojant temptus raumenis, gali padti daugeliu atvej atsipalaiduoti. Imok pajusti vietin raumen tempim ir susitelkti prie j, gyjate kak daugiau, negu sugebjimas atsipalaiduoti iuo momentu. Jautrumas padidjusiam raumen tonusui kartu yra prielaida jo ivengti Dar sen laik yra inoma, kad tarp kvpa vimo ir vegetacins tampos yra dvikanaliai ryiai Atitinkamai

guds mogus pagal savo panekovo kvpavimo pobd gali labai daug pasakyti apie jo dvasin nusiteikim Todl, valdant kvpavim, galima harmonizuoti savo nerv sistem. Daugelis lengviau atsipa laiduoja, jeigu siklauso savo kvpavimo judesius. Panaikinti nereikaling tamp danai padeda bandymas kelis kartus stipriai nusiiovauti, ypa jeigu tada dar ir stipriai pasitempiama. Taiau fizioterapija silo visai kitokius metodus, kuriuos nau dojant galima leisti pailsti nerv sistemai tai yra padti pirmiau sia tiems, kuriems sunkiai pavyksta atsijungti". Sauna iais atvejais turi ypating reikm ir yra labai populiari, nes padeda at sipalaiduoti Tada ji ne tik suteikia malonum, bet ir daugeliu at vilgi yra naudinga sveikatai Suomi liaudies imintis sako: Saunoje praeina pyktis", tai ypa apibdina tuos jutimus, kuriuos patiria reguliariai saun lankantys mgjai. Bet kylanti arba kont rastin rank iki alkni vonia, priimta vakare, taip pat labai ra mina po temptos darbo dienos. Atsipalaidavimo efektas padidja, po tokios vonios ant pilvo udjus 12 valandoms kompres. Ribos tarp sugebjimo savarankikai atsipalaiduoti ir btinu mo gydytis gydytojo vadovaujamam, yra gana neapibrtos. Psi choterapija padeda sprsti ne tik kitus gyvenimo sunkumus, bet ir temptas organizmo bsenos problemas. Neretai netinkamo gyvenimo bdo aknys yra tokios gilios, kad aptikti slaptus tar pusavio ryius pavyksta tik pradjus medicinin gydym. Iki analizuojanios psichoterapijos tarpin pakopa gali bti kai kurie gydymo metodai, kurie padeda atsipalaiduoti ir kuri tikslas yra pakeisti kasdienin mogaus gyvenimo bd, taip pat imokyti mog dirbti, isaugant vidin ramyb ir vengiant per nelyg didelio tempimo. Mes ia nekalbsime apie metodus, kuri mokomasi tik individualiai, padedant prityrusiam specia listui (pavyzdiui, autogenin treniruot Lulco metodu). Nortume taip pat papasakoti apie pastaruoju metu naudoja m atgalinio ryio (bio fidbek) metod. Jo esm ta, kad stengia masi padaryti juntamas savo kno funkcijas, kurios labai arba visikai nepasiduoda ms jutimo organ kontrolei Elektroni niais prietaisais mes galime pamatyti ir igirsti, be kita ko, ms smegen, raumen ir irdies veiklos sroves. Labai svarbs ia yra impulsai, sklindantys judant krtins lstai arba kvepia mam orui einant gerklas.

15. MASAAVTMOSI IR SKAUSMO REFLEKSINIO MALINIMO METODAI

Paprastai masauoja atitinkamai pasireng specialistai, todl i masaavimosi nereikia laukti tokio pat efekto, kaip ir i ma sao, kur atlieka patyrusios rankos. Pavyzdiui, masaavimas is, atsivelgiant speciali atlikimo technik ir vietin panaudojim gali duoti tik ma dal to, kas pasiekiama pritaikius klasikin arba vien i specialaus masao metod. Taiau didelis jo pranaumas yra tas, kad mes masa uotis galime ikart ir kada to norime. O kokios masaavimosi galimybs? Pirma, pagerja vietin kraujo apytaka, ypa tuose audiniuose, kurie betarpikai apdo rojami, tai yra odoje, poodiniuose audiniuose ir raumenyse. Toks efektas pasiekiamas i dalies dl to, kad kraujagyslse su sidaro aktyvios mediagos, kurias kraujas ineioja po vis or ganizm, dl to paveikiamos ir kitos nemasauojamos kno sritys. Ypa intensyviai tada vyksta mediag apykaita tarp kraujo kapiliaruose ir audini struktr. Tai savo ruotu skati na gyvybinius procesus audiniuose, kurie nepakankamai apr pinami krauju, taip pat neretai ir peraldytuose audiniuose. D l to masaavimas is labai tinka po buk traum, vlyvose lgali suaugimo stadijose arba kai galns dl ilgo priversti nio neveiklumo nepakankamai aprpinamos krauju. Masauojant lengviau pradeda tekti limfa, todl greta hidrote rapijos metod masaas taip pat yra labai svarbus limfostazms panaikinti Kalbama apie tuos limfos sstovius, kurie susidaro persirgus udegimine liga arba dl organizmo fizini savybi. Sportinio masao reikm gerinant fizin bsen, be kita ko, grindiama kraujagysli veiklos stimuliavimu. Suintensyvjus kraujagysli funkcijoms, pagerja mediag apykaita raumenyse.

Gilus masaas gali likviduoti sulipusius sluoksnius atskir or gan struktrose, susidariusius po sumuim, kraujo isiliejim ir udegim. Pavyzdiui, masauojant, sukietjusios struktros pasidaro minktesns ir elastingesns. Pagaliau masaas yra labai svarbus likviduojant raumen tempim ir sukietjim (miogeloz). Kadangi dl spaudimo ir tempimo kinta jungiamojo audinio struktros, sumaniai atliekamas masaas gali slopinti augli vysty msi arba skatinti jungiamojo audimo struktr atsistatym. Bet koks mechaninis kurios nors kno paviriaus vietos dirgi nimas refleksikai paveikia vidaus organ funkcijas. Todl praktikai kiekvien kart masauojant reikia turti galvoje to kius impulsus, kurie perduodami per nerv sistem. Naudojant kai kuriuos specialius masao metodus, galima kaip tik taip pa veikti vidaus organus (segmentinis masaas, refleksinis masa as, kvpavimo masaas", storosios arnos masaas). emiau apraomi kai kurie masao bdai, kuriuos skmingai galima naudoti bent jau prieinamose kno vietose. Skausmo refleksinio malinimo priemons. vairaus pob dio skausmus galima sumainti arba nuslopinti mechanikai

72 pav. Galvos odos masaas. Plaiai iskstais abiej rank piritais galva apimama viri plauk ir lygiai spau diama. Vidutiniu tempu kartu abiem rankomis daryti apskritiminius judesius. Tada galvos oda, taip pat ir patys poodiniai audiniai slankioja ant kaukols. is masaas padeda pirmiausia nutekti kraujui galvos pavirst ir inyksta sunkumo jausmas galvoje dl kraujo sstovio. 73 pav. Iilginis pakausto raumen glostymas. Masa galima daryti stovint ir sdint Sdint: rankos sulenktos per alknes, alk ns remiasi launis, galva atlota. Gerai prispausti tris vidurinius kiekvienos ran kos pirtus prie pakauio pagrindo viri deinij ir kairij tiesiamj raumen. Ltai lenkiant galv priek kartu abiem rankomis braukti peius, stipriai spau diant piritais kakl. Masa pakartoti 510 kart. Aktyviai judinant galv ir mi gai glostant kakl, atsipalaiduoja tempti ir susitrauk pakauio raumenys.

paveikus od arba kno paviriaus sritis, prigulanias prie kaul. Pritaikant gydymo tokiu bdu, inomu dar i senovs laik, patyrim, pastaruoju metu vl tobulinami skausm mali nanio gydymo metodai. iuo principu veikia akupunktra (ba dymas adatomis), akupresra (takinis masaas), stiprus odos raukli maigymas pirtais, ignipunktra (termokaustika, pa naudojant kaitintas adatas). Tarp iuolaikini refleksini metod reikia paminti gydym masauojant antkaul, kai pirt galais arba kita j puse taki niu bdu spaudomas labai jautrus antkaulis (periostas) kno pavirius, prigulantis prie atitinkam kaul. Priklausomai nuo to, kaip yra isivyst medicinos ir bendrieji gamtos mokslai, kiekvien kart buvo skirtingai aikinamas i metod veikimas, taip pat buvo silomos vairios rekomendaci jos jiems praktikai panaudoti. Taiau tada kaupiamas vis di desnis patyrimas neturi kelti minties, kad, naudojant tokius

mechaninius dirgiklius, per nerv sistem galima nuslopinti skausm, taip pat vairius funkcij sutrikimus. Savarankikai atliekant refleksoterapij, lygiai kaip ir masa uojantis, pasiekiama tik dalis t rezultat, kuri galima laukti i patyrusio specialisto. emiau pateikiami supaprastinta forma refleksoterapijos metodai savarankikai gydytis, pirmiausia gydytis masauojant antkaul. Prie pradedant malinti skausmus iais metodais, reikia tu rti galvoje vien svarb moment: ne kiekvienas ms jauia mas skausmas rodo, kad organizmas nesusidoroja su kuria nors liga, ir io skausmo numalinimas nereikia, kad mes pasveikome. Prieingai, skausmas gali parodyti, kad pradjo veikti sig nalin sistema, perspjanti, jog kuriai nors kno sriiai reikia

74 pav. Peties raumen masaas. Stipriai palenkus galv on kaklo raumenis tempti ii prieingos puss. Gerai pri spausti rank prie trapecinio raumens virutinio krato ir, stipriai spaudiant pir tais, glostyti priek. is masaas pagyvina ir suminktina pei juostos laikomuosius raumenis. 75 pav. Apskritiminis virutini krtins raumen masaavimas. is masaas ypa padeda, kai danai skausmingai tempiami raumenys, sergant irdies ligomis. Kair ranka guli visikai atpalaiduota. Jei reikia, po ja galima padti nedidel pa galvle. Deine rank udti ant skaudam raumen ir sukti ratus, spaudiant trim viduriniais pirtais. Apskritimini judesi skersmuo apytikriai 3 cm. Pirtai turi bti gerai prispausti prie krtins, kad masaas prasiskverbt gilius audini sluoksnius ir pirmiausia raumenis.

76 pav. Blauzdos glostymas. is masaas padeda kraujui ir limfai tekti atgal Isiliejus kraujui, kai dl snari traum itempiami arba trksta raiiai, taip pat po minktj audini buk trau m esantis audini rauklse kraujas masauojant audiniuose pasiskirsto tolygiau ir geriau rezorbuojasi Rankos su plaiai iskstais pirtais glaudiai apima kiek galint didesn kojos srit Glostoma liemens kryptimi, ir rankos slenka viena po kitos: tuo metu, kai viena ranka glosto blauzd, kita pradeda nuo kulniuko ir taip pat slenka liemens pus. 77 pav. Srutrimasdas. is masaas maina skausm ir slopina ltines snari ligas bei sausgysli udegi m. Daniausiai masauojami paeisti kelio, pdos ir alkns snariai Stipriai spaudiant nykio galu skaudamas vietos arba netarpikai arti j, sukami vidutinio skersmens ratai (apie 1 cm).

suteikti ramyb ir sudaryti palankesnes slygas veikti Panaiai mstydami, mes taip pat turime daugeliu atvej iekoti lig su klusi prieasi, kad, malindami skausm, nepamirtume svarbi terapijos reikalavim. Tokio skausmo pavyzdys gali bti galvos skausmas kaktos arba smilkinio srityse, kylantis dl minio kaktinio anio udegimo arba sergant glaukoma (pakilus akies vidiniam spaudimui). Taiau be panai prieastini tarpusavio ryi, taip pat bna tokie skausmai, kuriuos malinti yra tiesioginis gydymo udavi nys. Pirmiausia ia turima galvoje, aiku, galvos skausmas, kuris yra labiausiai iplits tarp kit skausmo ri. 95 atvejais i 100 jis kyla, pablogjus kraujagysli tonusui galvos srityje. Neretai ia lemiam reikm turi {gimtas polinkis j tokius kraujagysli veiklos sutrikimus. iais atvejais protinga gydymo programa bt skausmo refleksini malinimo metod derinimas su fi zioterapijos priemonmis, kurios labai padeda reguliuoti krau jo apytak. Bendra gydymo technika masauojant antkaul. io metodo esm ta, kad masauojant pirt galais, o jei reikia intensyviau gydyti, pirt krumpliais vieta ltai vis labiau spaudiama ir at leidiama (78 pav. a, b, c). Spaudimo intensyvumas priklauso nuo masauojamos srities jautrumo ir gali svyruoti nuo 1 iki 15 kgf (su svirtinmis svarstyklmis galima imokti pajusti vienok ar kitok spaudimo intensyvum). Masauojant pirtu sukami keleto milimetr skersmens ratukai. Spaudimas didinamas ir mainamas apytikriai per vien kvpavimo cikl ( 3 4 sek). Masauojant apvalesnius kaulus, labai svarbu irti, kad masauojantis pirtas nenuslyst, dl to geriausia j prilaikyti kitais pirtais (78 pav. a, c). Koki kno srit pasirinkti masaavimui, pirmiausia lemia anatominiai nerv ryiai tarp atitinkamo organo ir alia jo esani skeleto dali. 79 paveiksle parodyta supaprastinta ma sao naudojimo schema, pagal kuri paymtose vietose kruopiai apiuopiant nustatomi jautresni takai iupinti geriausia didiuoju pirtu, sukant nedidelius ratukus. Tada nu statoma ne tik skausmo intensyvumas, bet taip pat galima nu statyti, pavyzdiui, ar tam tikros audini struktros braka, ar jose yra sukietjim arba pabrinkim. Tokiu bdu nustatytas atskiras sritis reikia paymti ant odos pietuku, nes jos yra

78 pav. a, b antkaulio masaas pirito (smiliaus, didiojo arba nykio) galu. Spradi reilda paiupinti od, poodin lstelien, raumenis bei antkaul, ir nu statyti tas vietas, kurias svarbu masauoti. Aptikus, kad yra agliutinuot (sulipusi) darini, pabrinkim arba pastebimai sumajs pavirini audini elastingumas, reikia trim glaudiai sudtais viduriniais piritais padaryti kelet dideli apskritim, paskui pirito galu pastumti truput on minktuosius audinius, dengianius ant kaul ir pradti masauoti antkaul. Laipsnikai didinant spaudim piritu sukti nedidelius 34 cm skersmens ratukus. Truput sustoti, maksimaliai paspaudus, paskui ltai atleisti. Vieno masao trukm 36 sek; paskui masa pakartoti ii pradi. Kiekvien srit reikia taip masauoti 23 min. c antkaulio masaas krumpliu. Vidurinis sulenkto smiliaus piitkautis guli ant masauojamosios srities. Spaudiama svarbiausia sulenktu piritu. Apskritiminiai judesiai ir ritminis masao ciklas tokie pat kaip aprayta aukiau. Taip masauo jant kuri nors viet, reikia vengti koncentrinio grimo, nes tai sukelia nemalonius jutimus. 79 pav. Daniausios refUksinio gydymo sritys ir takai UStrichuotos vietos atitinka tas sritis, kurias pirmiausia reikia masauoti sergant nurodyt organ ligomis. IS pradi paiupinjant galima nustatyti, ar yra specifini refleksini tak. Paymti takai reikia vietas, kurias daniausiai skauda arba pasireikia kiti refleksiniai ligos poymiai. Jie anatornikai pasiskirsto nepastoviai, o yra greiiau individua laus pobdio.

pagrindiniai pradiniai masavimo takai. Gydymas masauo jant antkaul gali bti truput skausmingas, bet jokiu bdu ne galima leisti, kad masaas sukelt nepakeliamus skausmus. Jeigu kuris nors takas labai skausmingas, tai pirt reikia per kelti on nuo skausmo centro tokiu atstumu, kad bt gali ma ramiai masauoti toliau. Po keli gydymo seans jautrumas paprastai sumaja, pas kui masauoti galima taip, kad pamau artinantis prie skausmo centro padidjs jautrumas inykt. Masauojantis paiam, vie nas takas masauojamas 12 min, paskui apskritiminiais ju desiais masauojama vieta kelet kart paglostoma. Per vien seans galima masauoti ne daugiau kaip 46 takus. Antkaulio masaas padeda mainti skausmus, pavyzdiui, ir dies plote, spazminius skausmus sergant tulies ligomis arba galvos skausmus. Taiau is metodas taip pat naudojamas sie kiant sumainti galimyb skausmams atsirasti, dl to i pradi masauojama kasdien, paskui su dideliais intervalais. Galvos masaas. Masauojama sdint arba gulint. Pirmiausia patikrinti delnais veido ir virutins kaklo dalies od, padarant rankomis kelet dideli rat. Paskui orientacijai numatyta vieta apiupinjama. Po to atsargiais ir nedideliais apskritiminiais jude siais abiej rank didiaisiais pirtais surasti veide skausmo takus ir reflesinius ligos poymius. Jei reikia, tas vietas pasiymti Ma sauojama lygiai taip, kaip aprayta aukiau (80 pav.). Jeigu reikia trumpai pasimasauoti, atliekant rytin tualet, kai bna tik neyms nemalons jutimai tai atskirus refleksinius takus pakanka pamasauoti S10 sek, bet tada nereikia pamirti pabaigoje apsitrinti veid.

80 pav. Veido refleksoterapija masauojant ant kaul. Masauojant nuo skuosani lank, galima sumainti galvos skausmus. Masauojama gulint kartu abiej rank viduri niais piritais, taip pat sdint Pastaruoju atveju pa togiausia alknmis remtis stal.

Nugaros masaas. Manualiniu bdu gydantis paiam, didels nugaros sritys lieka nemasauotos, nes jos nepasiekiamos, bet refleksinio takinio masao princip vis dlto galima panaudoti truput paimprovizavus ir pasitelkus tam tikslui atitinkamus taisus. iuo atveju galima panaudoti apvali medin dur ran ken ir net kyant spynoje rakt. Prisiglausti nugara prie kurio nors i ia pamint daikt taip, kad jis tiksliai sutapt su masauojamu taku, ir liemeniu sukti ratus, ritmingai didinant ir mainant spaudim. Takin masa taip pat galima daryti gulint ir naudojant pa galbines priemones. Po masauojamu taku padti bilijardo ru tul, oval muilo gabal arba kur nors atitinkamos formos daikt. Spaudim refleksiniam takui masauoti sudaro kno svoris, o nedidelius apskritiminius liemens judesius galima lengvai reguliuoti glaudiai prispaudus rankas prie grind. Liemens masaas. Savarankikai gydomasi masauojant ant kaul iuo atveju esant negalavim irdies plote ir sergant vi daus organ (skrandio, dvylikapirts arnos, tulies latak) ligomis. Dani gana sunks i organ funkcij sutrikimai rodo, kad galimyb juos refleksikai palengvinti praktikai turi didel reikm. Skausmai ir nerimas irdies plote, sukelti paios irdies lig arba kurio nors gretimo organo ligos, yra labai vairs. Tai gali bti maudiantis arba bukas skausmas, nerimo jausmas. iais atvejais reikia masauoti 25 onkaulius i priekio ir i ono, taip pat krtin. Masauojama tiek gulint, tiek sdint Pagei daujam efekt galima pasiekti ne tik masauojant onkauli ir krtins srit, bet ir preliminariai uiuoptus skausmo takus arba aplink juos, tai rezultatai bna net efektyvesni (81 pav.). Epigastrins srities organai skrandis, dvylikapirt arna, kepenys su tulies latakais, kasa turi reileksmius takus on kauli lankuose ir apatinje krtins pusje. Juos geriausia ma sauoti gulint arba sdint ant kds (82 pav). Galni masaas. Antkaul galima masauoti norint numal inti skausmus sergant ltinio pobdio snari reumatiniu u degimu. Be to, masauojant raudinius snarini kapsuli susiraukljimus ir sausgysli prisitvirtinimo vietas, suminkti namos j randins struktros ir padidja ribota snari judji mo amplitud. Impulsai, sklindantys i masauojam viet,

83 pav. Ritinli kaip funkcinio stimuliatoriaus naudojimas ko joms.

81 pav. Refleksinis gydymas irdies plote. Masauojantis didysis pirtas prilaikomas smiliumi Truput paslinkus on raumenis, esanius vir masaavimo tako, ap iuopti didiuoju pirtu onkaul ir masauoti prastu bdu. Prasktus nykt taip pat bevard ir maj pirtus, didysis pirtas uima pastovui padt 82 pav. Refleksinis gydymas vir deiniojo onkauli lanko. Didiuoju patu uiuopiama skausminga sritis, kuri esant nurodytiems negalavi mams, danai galima apakti pilvo raumen pristivinirmo vietose ir vidinje on kauliu lanko pusje skatina vietin apsirpinim krauju, dl to danai yla raume nys ir taip pat padidja j darbingumas. Kaip atitraukiantis dirgiklis" is gydymas gali sumainti iradijuojanius skausmus pirmiausia sergant sdimojo nervo u degimu. Svarbi mechaninio refleksinio poveikio sritis yra padai, bet ne tik dl to, kad ms kasdieniniame gyvenime jie ypa apkrauti, ir mes neretai jiems skiriame nepakankamai dmesio. mogaus vys tymosi poiriu padai yra svarbus lytjimo organas, be to, daugelis dalyk rodo, kad tarp pad ir vidaus organ yra aktyvs refleksiniai ryiai Impulsai veikia abiem kryptimis: i skausmingai dirgi nam organ pd ir i pdos kitus kno organus ir funkcines sritis. Ir mes nenorime sustoti prie refleks, priklausani kuriems nors specialiems organams, nurodysime tik tai, kad stimuliuojant padus, pastebimai pagerja bendra savijauta. Gana intensyviai veikia ritinliai kojoms (83 pav.). Taip kojas galima masauoti dirbant kok nors darb, pavyzdiui, irint televizori. Vaikiojant basam ema tankia ole, vyru arba akmenuotu upelio dugnu, lengviau nugalimos netinkam krvi pasekms, taip pat kartu pradeda veikti vairiausi stimuliuojantys impul sai.
.-.(=.f: -.

16. FIZIOTERAPIJOS N A U D O J I M O PAVYZDIAI

ilumos apykaitos sutrikimas

Pirmiausia reikia sustoti prie prastins programos priemo ni, skirt ilumos apykaitai palaikyti, ir daniausi jos paeidi m, btent: sumajus ilumos balansui, dl prastinio koj ir rank atalimo: kambaryje laikykite tinkam temperatr; jokiu bdu nestokite ant alt grind (pasitieskite ilum su geriani dang: kilim, kiliml kojoms, taip pat ilt avalyn ir veltinines liures); dvkite iltus, bet poringus apatinius baltinius, ypa kojines, antklod turi bti laisva" (p. 26); jeigu kojos ne tik la, bet smarkiai prakaituoja, tai kojines per dien keiskite, taip pat, jei reikia sidkite absorbuojanius vidpadius; rytinis tualetas: sausas masaas epeiais (taip pat ir nuga ros), paskui kontrastinis duas, po to stipriai apsitrinti sausu rankluosiu, arba kontrastinis apsitrynimas lapiais epeiais, paskui nusitrinti sausu rankluosiu. Veido prausimas altu vandeniu stipriai trinant arba tik apsipylimas altu vandeniu netrinant. Toks veido ir nugaros dirginimas labai svarbus, nes iose vietose sutelktos nerv galns, kurias sudirginus sukelia mas cheminis ilumos susidarymas; labai atalusias kojas geriausia merkti voni su laipsnikai kylania temperatra 20 min; jeigu bnant lauke nemanoma neatalti, tai palto kien ga lima sidti nedidel ildykl; jeigu reikia, ildykl dti ant koj nakiai; stenkits kiek galima daugiau judti (kasdien nueiti maiau siai 2 3 km, eiti yg);

ruodamiesi kelion, savo baga sidkite vilnoni daikt ir gumin ildykl; pasidj ritinlius, masauokite kojas, pavyzdiui, irdami televizori; programa savaits pabaigoje: ygiai, tam tikromis aplinkyb mis oro vonios ir vaikiojimas basomis. Jeigu esate stiprus ir nesutrikusi js kraujo apytakos sistema, tai krv savaits pa baigoje galite padidinti, traukdami pratimus itvermei vystyti. Slaugant ligonius, taip pat pagyvenusius mones, reikia ir ti, kad neatalt kojos arba segmentikai ribotos kno dalys. ia tinka lapi rankluost vyniota ildykl, vilnonis arba kailinis apklotas ant keli. Tiems, kuri organizme yra ilumos perteklius, pasireikian tis polinkiu prakaituoti, kraujo pripldimu galv arba irdies sudirginimu, labai svarbu gerinti ilumos atidavim ir riboti i lumos susidarym. iuo atveju patariama: riboti baltym vartojim; sumainti perteklin svor, saikingiau valgyti; dvti or praleidianius laisvo sukirpimo drabuius, galin ius absorbuoti drgm; kiek galint daniau priiminti oro vonias; danai priplstant kraujo galv, kelet kart per dien veid apsitrinti altu vandeniu; jei danai sudirginama irdis ir kartu susilaiko iluma, daryti altas dilbi vonias ( 1 3 min); vien arba kelet kart per dien kojas panardinti alt voni, vaikioti vandenyje vonioje arba kojas iki keli ir iki laun apipilti altu vandeniu. Priemons, padedanios reguliuoti ilumos apykait. iais atvejais, fizioterapijos priemons padeda tik tada, kai at liekamos ne retkariais, o gana ilgai ir kiekvien kart pasirei kia gera reakcija. Tada pradeda gerti nepakankamai ivystyta ilumos reguliavimo sistema ir atsistato sugebjimai, prarasti dl nepakankam krvi. Labai lengvai galima sudaryti pakopines programas, pagal kurias tokius pratimus gali pradti taip pat mons, kuri ilu mos apykaita yra labai sutrikusi. Taiau pradioje reikia ivar dyti priemones, turinias vidutinio stiprumo dirgiklius, kuriuos daugelis lengvai pakelia, be to, jos garantuoja gerus rezultatus.

Jei labai danai atsla kojos, reikto ypa laikytis senos hidro terapijos taisykls: aliu neveikti alio", nes prieingu atveju paprastai nepavyksta gerai suilti net po labai stipraus alio dirgiklio. Stipriausias alio poveikis vaikiojimas basomis po snieg daniausiai gerus rezultatus duoda tik tada, jei greitai bgama (13 min.). Bgant kartu stripriai mechanikai stimuliuojama kraujo apytaka, dl to pagerja aprpinimas krauju i pad. Be to, intensyviai dirba raumenys, tai skatina chemin ilumos susidarym. Pasirodo, labai tinkama treniruoi programa, kuri eina kasdienins.keli vonios su laipsnikai kylania temperatra, o po to altis, taip pat kas savait sauna. Pradin vonios temperatra, kuri vliau laipsnikai keliama, priklauso nuo koj atalimo yra 3236C ir per 1015 min pa keliama apytikriai iki 40C. i temperatra ilaikoma kitas 10 min. altas dirgiklis, naudojamas kiekvien kart po ios vonios, atliekant gydymo kurs stiprinamas atitinkamai gerjant orga nizmo reakcijai: i pradi tik trumpam blauzdos apipilamos altu vandeniu (apie 11 apipylim), paskui jos kruopiai nutri namos. Koj temperatra tikrinama ranka kelet kart po vo nios, kad bt inoma, kaip kinta reakcija. alto dirgiklio doz didinama panaudojant alt panardina m voni (3-5 sek), kurios trukm toliau ilginama, jei organiz mas pajgia gerai sulaikyti ilum. Bnant saunoje, svarbus yra kontrastinio dirgiklio principas, gyvendimamas sumaniai auinant kn saunoje ir i jos ijus. Patikimiausias bdas, galinantis nenualti koj ant lapi metlachini grind, baigiant auinti kn, yra oro vonia kartu su koj vonia, kurios vandens temperatra yra 36C (r. p. 158). Kai kojos nelabai atla, treniruotis galima tinkamai priimin jant kontrastines koj vonias. Tada taip pat reikia kritikai kont roliuoti koj temperatr, prajus 12 valandoms po vonios, kad bt galima nustatyti, ar is treniruots bdas tinka, ar ne. Norint atstatyti gulini ligoni arba fizikai labai nusilpusi moni reguliacijos sugebjimus, galima naudoti tik paius silpniausius ilumos dirgiklius. Ivardinsime juos atitinkamu nuoseklumu: kontrastinis apiplovimas (vietinis ir bendras), kiek manoma prie tai aptrinant sausais epeiais;

kontrastinis trynimas; oro vonia, priimama lovoje, ir oro vonia kambaryje prie atvi ro lango, trinantis sausu rankluosiu ir vaikiojant Jeigu ios priemons kur laik gerai pakeliamos, tai kita pa kopa gali bti aukiau apraytos koj vonios. Fizioterapines priemons kariuojant Gerokai auktesn u normali kno temperatr rodo, kad organizmas kovoja su infekcija ir kad aktyviau veikia jo apsaugin sistema. Tempera tros pakilimas yra procesas, kur reguliuoja centrin nerv sis tema. Kart mainani vaist poveikio iam procesui negalima sutapatinti su paios infekcijos likvidavimo procesu. Palyginti retai bna pernelyg didel organizmo reakcija, kai labai pakyla temperatra (aukiau kaip 41C), kurios pasek ms gali bti pavojingos. kariuojanio ligonio fizioterapin gydym eina dieta ir fi zins priemons, kuriomis siekiama padti organizmui kovoti su infekcija, sumainti sunkius negalavimus ir padidinti kraujo apytakos sistemos tonus. Pagrindin hidroterapijos priemon kariuojaniam ligo niui yra ilgai laikomas altas kompresas ant liemens. D l i lumos pertekliaus organizme knas po altu kompresu yla be joki sunkum, net nereikia jo prie tai paildyti. Priein gai, kompresas veikia maloniai ir gaivina. Vidutin kompre so trukm yra 2 valandos ir dti j galima iki trij kart per dien, laikantis atitinkam interval. Jeigu ligonis umiega su kompresu, tai j reikia keisti tik ligoniui atsibudus. Jei u kompreso yra vietinio udegimo idini, ant j dedami papil domi kompresai, pavyzdiui: kompresas ant kaklo, sergant angina; kompresas ant kaklo ir aus, sergant vidurins ausies udegimu; kompresas ant blauzd arba koj, sergant miniu ven u degimu. Kiekvien kart numus kompres, atitinkama vieta nuluostoma lapiu rankluosiu arba kempine, paskui nutrinama sausu rankluosiu. Taigi ilgai laikomas kompresas ir altas apiplovimas yra gera priemon kariuojaniam ligomui iki nukrintant temperatrai. Kadangi temperatros kreiv gali bti nepastovi, tai ilumos apykaita gali kisti vairiai Kariuojantis ligonis pats jauia, ar jam

bus naudingi Salti, ilti arba kontrastiniai dirgikliai, ir is jaus mas bna gana patikimas. Dl to reikia atkreipti dmes j j ins tinktyv paciento nor. Pirmoje temperatros kilimo stadijoje ligon kreia altis, tai yra prielaida gamintis daugiau ilumos. Oda pabla, danai su sidaro sies oda" mat, suaktyvja odos raumen veikla. ioje stadijoje ligoniui palengvina tokios ildomosios priemo ns kaip koj vonios (pd arba iki laun) su laipsnikai ky lania temperatra, ildykls, padtos prie pd ir ant koj. Kompres galima dti tik tada, kai ligonis visikai Byla. Jeigu labai kariuojantis ligonis jauia bendr negali arba yra ypa vangus, tai ilumos pertekli galima sumainti papras tu bdu, nesutrikdant infekcijos slopinimo proceso. Udjus kelet kart trumpais intervalais kompresus ant liemens arba vyniojus tris ketvirius kno, greitai ligonis atsigauna ir sustip rja iek tiek nusilpusi kraujagysli tonusas. Tada paklods kompresui gausiai suvilgomos vandeniu ir tik truput nugriamos. Kai tik kompresas suyla, tai vyksta vidutinikai po 10 min, reikia dti nauj kompres. Labiau numuti" temperatr reikia gana retai Geriausiai tai pasiekiama sdimoje vonioje su laipsnikai krintania temperat ra. Kai vidutin vonios temperatra yra apie 35C, j reikia main ti labai ltai (apytikriai 20 min) iki 10G ilumos atidavimo proces galima pagreitinti apipilant ir glostant kn delnu. Jei kraujas skausmingai plsta galv, gera priemon ilumai nuvesti" yra alti danai keiiami kompresai ant blauzd. Geriausia dieta kariuojaniam ligoniui yra praskiestos arba natralios vaisi sultys. Jeigu ligoniui reikia tokios dietos, tai jam galima duoti kompoto, obuoli suli arba vaisi salot, jeigu ligonis laisvai neisitutina, tai nereikia kasdien daryti klizmos, norint ivengti arnyno intoksikacijos. Sergant visomis kvpavimo tak ligomis, ypa plaui ude gimu, reikia kvpuoti pagal galimyb grynu oru, nuo to paleng vja ir geriau cirkuliuoja kraujas. Gydyti grynu oru galima ir iem, atitinkamai apvyniojus galv. Kruopiai priirint burnos gleivin, galima dauguma atvej pa gerinti kariuojanio ligonio savijaut. Tada burna ne tik danai skalaujama ramunli arba alavij itrauka, bet ir epetliu trina mas lieuvis bei dantenos.

Fizioterapija kariuojantiems vaikams. Fizioterapinis kar iuojanio vaiko gydymas taip pat yra svarbus ir daugumai labai padeda. Paprastai sergantiems vaikams aukta temperatra bna daniau, negu suaugusiems. Jie link aktyviai ir neretai labai stipriai reaguoti. Tinkamai gydant fizioterapinmis prie monmis, danai nereikia vartoti antibiotik, kurie sergant in fekcinmis virusinmis ligomis vis tiek maai bepadeda. Kadangi vaikai yra kitokio kno sudjimo ir jautresni, jiems ski riamos hidroterapijos metodai taip pat kiek skiriasi nuo suaugu siems taikom prastini hidroterapijos metod. Kno paviriaus ir jo mass santykis keiiasi taip: kuo maesnis vaikas, tuo jo kno pavirius didesnis. Sukauptas patyrimas rodo, kad alio ir ilu mos taka ilumos apykaitai tuo didesn, kuo jaunesnis, tai yra kuo maesnis vaikas. Todl kdikiams naudojami silpnesni alio ir ilumos dirgikliai, negu vyresniems vaikams. Todl vaikas ne jauia stipraus dirginimo arba ios procedros nebijo. Infekcins ligos daniausiai palieia virutinius kvpavimo takus. Tokiai ligai prasidjus, geriausia palaikyti galv vir gar vonios, o po to apipilti veid altu vandeniu; paskui vaikas turi pailsti, udjus jam ant kaklo kompres. Jeigu vaikas pradeda kariuoti arba atsiranda bronchito po ymi, tai gydym reikia pradti kasdien apipilant j vandeniu, vliau dedant kompresus ant liemens arba krtins. ios prie mons vaik veikia raminamai ir kartu gerina kraujo cirkuliaci j. Jeigu vaikui aukta temperatra ir sujaudinta bsena bna ilg laik, tai kompresus galima dti kelet kart per dien be iankstini apipylimu. Numus kompres kiekvien kart reikia naudoti trumpalai k alio dirgikl. Kdik galima tik aptrinti ranka, pavilgyta al tame vandenyje. Vyresni vaikai aptrinami rankluosiu, sumirkytu altame vandenyje ir gerai nugrtu, paskui nutrina ma sausu rankluosiu. Maiems vaikams paklod kompresui sumirkoma apie 22C temperatros vandenyje. Vyresniems vaikams naudojamas van dentiekio vanduo. Kompresas laikomas ne ilgiau kaip 30 min. Taiau tada reikia irti, kokia ilumos apykaita ir stengtis, kad vaikas neatalt ir neperkaist. Kompresai dedami vakare ant blauzd ir keiiami kelet kart, veikia raminamai ir padeda gerai miegoti.

arnyno funkcijos skatinimas

Ltinis viduri ukietjimas yra funkcinis sutrikimas, paplits ivystytos pramons alyse. io sutrikimo prieastis daugiausia yra netinkamas gyvenimo bdas, pirmiausia netinkamai organi zuota mityba ir judjimas. Per paskutinius deimtmeius mes turjome galimyb aki vaizdiai sitikinti, kaip stipriai mus veikia besikeiianios gyve nimo slygos. 1947 m. tik 4,5% i vis nauj pacient ms poliklinikoje sirgo viduri ukietjimu, 1957 m j buvo 3 9 % , o moter net-45%. Pagrindin atuonis ir deimt kart padi djusio i pacient skaiiaus prieastis yra mitybos proi pa sikeitimas per laikotarp. Vietoj darovi ir rupi nesijot milt produkt m valgyti rinktinius patiekalus. Imatos nuo maisto savybi labai priklauso todl, kad mecha ninis arn gleivins nerv galni jaudinimas yra svarbiausias dirgiklis, turintis takos raumen tonusui ir susitraukimui. Ta iau taip gleivine dirginama tik tada, kai maiste yra pakanka mai blogai absorbuojam mediag. Kokia skirtinga iuo poiriu gali bti maisto sudtis, rodo paprastas bandymas. Ematos, susidariusios valgant produktus i rupi milt, buvo 7 kartus sunkesns u imatas, kurios susi dar perdirbus tok pat kiek duonos ir pyrago gamini i kvie tini milt. Pirmuoju atveju imatos buvo minktos, nes sugebjo sujungti vanden, antruoju turjo maai vandens, buvo gumbuotos struktros ir sausesns. Vien tik pradj maitintis maistu, kuris arnas veikia kaip dirgiklis, daugiau kaip pusei moni, kentjusi dl io negala vimo, pavyksta atsikratyti viduri ukietjimo. Kadangi ne tik netinkama mityba, bet ir kitos prieastys sukelia iuos sutriki mus, tai reikia ivardyti svarbiausias i j: 1. Maiste nepakanka mechanikai dirginani ir blogai tirps tani mediag: ali augalini skaidul, esani vaisiuose, salotose, darovse, rupiuose miltuose. 2. Maiste nepakanka efektyvi chemini arnyno dirgikli, ypa pieno rgties arba pieno cukraus, kur arnyno bakterijos paveria pieno rgtimi, nra pakankamai vaisi rgi (vai raus pavidalo vaisi).

3. Trksta vitamin, ypa B grups vitamin, kuri reikia, kad funkcionuot virkinimo traktas. 4. Nepakankamas motorinis aktyvumas. Virkinimo organai nedirginami, nes liemens ir diafragmos raumenys dirba tik knui judant. 5. Blogai iugdytas defekacijos refleksas pradedant pildytis tiesiajai arnai; danai tai yra netinkamo aukljimo pasekm i vaikysts, kai vaikai pratinami ksti, ujus norui tutintis; dl to io noro nebna net labai prisipildius tiesiajai arnai. 6. Psichik veikiantys faktoriai. 7. Sumajs arnyno jaudrumas dl piktnaudiavimo palei diamaisiais vaistais. 8. Pilvo ertmje riebal sankaupos, kurios sukelia sstov porta linje kraujo apytakos dalyje ir limfinje sistemoje; jos taip pat ap sunkina liemens judesius, stimuliuojanius arnyno veikl. 9. Organizmo bsena po pilvo ertms organ operacij ir virkinimo organ refleks sutrikimas kaip randjimo pasek m. Retais atvejais bna suaugu, kurios trukdo arnoms judti. 10. Toksiniai nerv sistemos paeidimai, vartojant dirginan ius vaistus arba nuodingas mediagas nikotin, opij, vin ir daugel kit. 11. Funkcijas slopinantys refleksai dl ltini udegim pilvo ertms ir maojo dubens srityje (tulies psl, plonoji arna, apendiksas, moterikieji lytiniai organai, hemorojiniai mazgai). Gydant ltinius viduri ukietjimus, rekomenduojama atsi velgti tai, kokiu nuoseklumu pagal efektyvum pasireikia prieastiniai faktoriai. Pirmoji ir efektyviausia priemon yra pakankamai vartoti blogai tirpstani mediag. Ir ali skai dul daugiausia yra produktuose i rupi nesijot milt, kurie, be to, yra svarbiausias ms B grups vitamin tiekjas; juose esantis Bi vitaminas padeda tutintis. Tiems, kurie priprato prie patiekal i rupi nesijot milt, reikia inoti, kad virkinimo adaptacija prie besikeiiani po reiki fermentams tam tikromis slygomis trunka kelet savai i. Kad bt lengviau adaptuotis, i pradi reikia pasirinkti gerai virkinamus produktus i rupi nesijot milt. Ypa tai rekomenduojama tiems, kuri viduriai ukietja dl skrandio, plonosios arnos arba tulies latak jaudrumo; o tai savo ruo tu yra udegimo proceso pasekm.
219

Ypa naudingos sriubos ir kos, pagamintos i trupint grd arba rupi nesijot kvietini milt. Naudingiausius i i produkt reikia paminti rugin duon, koes i trupint grd (Bircherio ko, Kolato pusryiai), duon i rupi rugini milt ir pagaliau rugin duon i trupint grd. Atsivelgus vis i produkt savybi skirtumus, juos varto ti nebus joki sunkum net tiems, kuri yra jautrus skrandis arba nesveika tulies psl. Dvi kitas produkt grupes, kuriose daug yra ali skaidul, atstovauja vaisiai ir darovs btini maisto komponentai u kietjus viduriams. Specialus vaistas mitybos programoje, skirtoje defekacijai gerin ti, yra lin smenys, kuri rytais suvalgoma po 12 valgomuosius auktus. Bdami geras absorbentas ir turdami daug mucino, lin smenys kartu yra kaip upildas ir tepimo priemon Be to, rytais rekomenduojama taip pat suvalgyti sauj per nakt pamirkyt diovint slyv arba iniro. Efektyviausios chemins mediagos, skatinanios defekacij, yra vaisi ir pieno rgtyse. Dl to rekomenduojama reguliariai valgy ti vieius vaisius. Ant duonos galima utepti slyv putsi, o de sertui geriausia vartoti ne miltinius gaminius, o kompot. Pieno rgties yra visuose rgiuose pieno produktuose (jogurte, kefy re), taip pat darovse, ukonservuotose pienargio rgimo bdu (raugintuose kopstuose, agurkuose, pupose). Pieno cukrus ( 1 2 valgomieji auktai per dien) skatina arn pieno rgties bakterij veikl ir padeda sudaryti pieno rgties terp plonojoje ir storojoje arnoje. To reikia, kai su trinka arba gali sutrikti arn floros adaptacija. Maitinantis vieiais produktais ir ribotai vartojant garnyr (bulves) ir duon ne tik pagerja defekacij, bet ir stabdomas puvimo procesas arnose, sklandiau vyksta mediag apykaita ir viso organizmo regeneracija. Atitinkamai dozuojant ( 8 0 0 1000 kcal = 3345 - 4180 kJ) tok maist, per savait galima nu mesti apytikriai 2 kg svorio. Dauguma atvej pakanka kiekvien kart prastin maisto racion traukti 12 produktus, skatinanius defekacij. Taip lanksiau naudojant dietin maitinim viduri ukietjimui gy dyti paprastai bna daugiau ans defekacijai normalizuoti il gesniam laikui, negu tokios dietos, kurios labai skinasi nuo

daugiau ar maiau nusistovjusi proi ligonio ir jo eimos nari mityboje (!). Maisto produkt, skatinani defekacij, grups. 1. Patiekalai i trupint g r d , sriubos, koes, makaronai, duona, bandels, sausainiai su keptais diovintais vaisiais. 2. Produktai, tepami ant duonos: putsiai, marmeladas, medus. 3. Vaisiai: reguliariai valgomi viei vaisiai, vaisi salotos, kompotai. 4. Ukandiai i viei produkt: salotos, patiekalai i alio (nevirto) augalinio maisto. 5. Virtos arba alios darovs: pomidorai, ridikai, ridikliai, agurkai. 6. Grimai: vaisi sultys, visi rauginto pieno produktai, pieno kokteiliai, irgos ir kokteiliai su jomis. Reikia susitvarkyti ne tik mityb, bet ir skirti daug dmesio fiziniam aktyvumui. Pasistenkite kasdien nueiti psiomis ne maiau kaip 2 km. Tarp prieasi, sukeliani viduri ukietjim, kai danai tenka griebtis s p e c i a l i priemoni, reikia paminti tai, kad neb na defekacijos reflekso. Ypa sunkiais atvejais vieno tik atitinka mo m a i t i n i m o organizavimo, pasirodo nepakanka norint atstatyti sutrikusi funkcij Susikaupusios per ilg laik imatos tiesiojoje arnoje gali itempti audini struktras arn sienelje, todl pirmiausia reikia irti, kad tiesioji arna nuolat bt tu ia. Todl reikia turti nedidel klizm, kuri galima statyti nuo vieno iki keleto kart per dien. Taip ikrauta tiesioji arna vl gauna savo form ir nepaeidiami audimai Toliau, sumaniai naudojant sulaikomsias klizmas, galima vl atstatyti prarast defekacijos refleks. Jeigu i procedra atlie kama reguliariai ir tinkamu tutintis dienos metu, tai kartu at statomas tinkamas arnyno itutinimo paros ritmas. Usilaikius imatoms dl psichinio pobdio prieasi, dau guma atvej taip pat bna sunku funkcionuoti kitoms arnyno sritims, dl to reikia atlikti pratimus raumenims atpalaiduoti Paeidus arnas piktnaudiaujant paleidiamaisiais vaistais, reikia nedelsiant atsisakyti i vaist ir sudaryti arnyno veiklos reguliavimo program panaudojant fizioterapijos priemones. Ukietjus viduriams po operacijos pilvo ertmje, reikia naudo ti specialius refleksinius metodus, o tai jau yra gydytojo udavinys.

Vykstant udegimui pilvo ertmje galima naudoti nam fizio terapijos priemones, jeigu ie procesai ne miniai ir nereikia intensyviai medicinikai gydyti arba ligon operuoti. Kompresas ant pilvo, udtas vienai arba keletui valand, veikia spazmikai ir kartu maina udegiminio pobdio dirgi nimus. Panaiai veikdamas, jis, pasirodo, yra tinkamas ir ser gant kitomis vadinamj spazmini viduri ukietjim formomis, kurioms labai bdingas arnyno raumen mlungis. Kai yra gerai subalansuota mediag apykaita, alt kompres ant pilvo galima dti prie tai kno nesuildius. Kitais atvejais, prie dedant kompres, organizm reikia gerai ildyti naudo jant koj (pd arba iki laun) vonia su laipsnikai kylania temperatra. Jeigu dirginimas, sukls spazmin arnyno reakcij, paliet dubens organus arba hemorojinius mazgus, tai optimali hidro terapijos priemon gali bti T formos kompresas. Nepakankam arnyno tonus, esant atoniniam viduri u kietjimui, galima paveikti atitinkamu alio dirgikliu. iais at vejais geriausia priemon yra kasdienin strn vonia arba koj vonia iki laun trinant apdorojamas kno sritis. Labai usitsus viduri ukietjimui, galima kartu naudoti kelet mint gydymo bd. ia taip pat tinka paties atlieka mas storosios arnos masaas kaip viena i .nam fizioterapijos priemoni sutrikus arnyno veiklai.

TURINYS

VADAS 1. KAIP VEIKIA FIZIOTERAPIJOS M E T O D A I ? Vietinio aprpinimo krauju gerinimas Bendrosios kraujotakos reguliavimo gerinimas Termoreguliacijos gerinimas Sutrikusi biologini ritm atstatymas Sveikas maistas ir dietos reikme 2. FIZIOTERAPIJOS M E T O D A I IR SVEIKATOS ISAUGOJIMAS ilumos apykaitos sutrikimai Kraujotakos sutrikimas Kvpavimo sutrikimas Netaisyklingas judjimas . Miego sutrikimai Gleivins funkcij sutrikimas Virkinimo funkcij sutrikimas Nerv perkrovimai Apsaugins funkcijos susilpnjimas 4. FIZIOTERAPIJA S E R G A N T 5. F I Z I O T E R A P U O S N A U D O J I M A S KART SU KITOMIS G Y D Y M O RIMIS 6. G Y D Y M O KURSAS N A M S L Y G O M I S 7. F I Z I O T E R A P I N I O G Y D Y M O M E T O D I K A '

4 5 5 6 9 10 12 20 25 26 31 39 43 50 57 59 64 -.65 70 76 79 88

3. FIZIOTERAPIJA E S A N T FUNKCINIAMS SUTRIKIMAMS -

Keletas odi apie dietetik

Ryiai tarp sveikatos isaugojimo ir mitybos danai bna pla tesni, negu mes manome. Kad daugiau kaip pus vis lig ivys tytos pramons alyse yra netinkamos mitybos pasekm, komentar nereikia. Teigiama arba neigiama mitybos taka sveikatai danai neat siejami su kit dirgikli, ateinani i aplinkos, poveikiu, kitais odiais tariant, priklausani nuo ms gyvenimo bdo. Deja, ios knygos apimtis neleidia plaiau nagrinti mintos temos, todl rekomenduojame paskaityti kitas knygas apie svei k mityb ir dietetik.

Bendros fizioterapijos metod taikymo taisykls 88 Poymiai, parodantys, kuo fizioterapins priemons yra naudingos ir kodl nepakeliamos 93 8. H I D R O T E R A P I J A Bendros taisykls Apipylimai, aptrynimai Pleknojimas 96 96 99
1 0 4

Trynimas epeiais .-. Vietins vonios su laipsnikai kylania temperatra iltos vonios su mechaniniais dirgikliais Vonios su priedais Kontrastines vonios altos vietins vonios Vietiniai apipylimai iurkliniai duai Kompresai ir vyniojimai Drgni prispaudiamieji kompresai Drgna termoterapija 10. SAUNA 11. KVPAVIMO TAK GLEIVINS PRIERA 12. O R O IR SAULS VONIOS, PLAUKIMAS 13. KINEZITERAPIJA Itverms treniravimas Treniruote su intervalais sutrikus kraujo apytakai Raumen jgos vystymas Vikrumo vystymas 14. PPIEMONS, PADEDANIOS ATSIPALAIDUOTI 15.MASAAVIMOSI IR SKAUSMO REFLEKSINIO MALINIMO METODAI ilumos apykaitos sutrikimas arnyno funkcijos skatinimas Keletas odi apie dietetik 0T ...
Mokslo populiarinimo leidinys Herbertas Krausas FIZIOTERAPIJA N A M U O S E lietuvi kalb vert Algirdas Kaminskas Virelio dailininkas V. Ajauskas Technin redaktor ir maketuotoja R. Tamaauskait Duota rinkti 1994 05 04. Pasirayta spausditi 1994 08 20. SL Nr. 1424. Formatas 84x1081/32. Us. Nr. 3053 Tiraas 10 000 egz. Avicena", Vilkpds 2 0 , 2 6 1 9 Vilnius. Spausdino Vilties" spaustuv, Virulikisk. 80, Vilnius. Kaina sutartin

105 109 116 119 124 126 130 136 137 149 151 158 163 171 175 175 184 186 192 199 202 212 212 218 222

9. KRYPTINGAS ALIO NAUDOJIMAS (KRIOTERAPIJA).... 155

..

16. FIZIOTERAPIJOS N A U D O J I M O PAVYZDIAI