36. Audini apibrimas ir klasifikacija.

Audiniai- istorikai susiformavusi lsteli ir nelstelini struktr visuma, kuri jungia bendra kilm, sandara, funkcijos. Audiniai susidaroo i vis gemalini lapeli. Gemalinio lapelio virtimas audiniu- histogenez. Audini klasifikacija !. "pitelin# audin# sudaro lstels, suformuojan$ios tam tikrus klodus, dengian$ius kno paviri, sero%ines ertmes, tu$iavidurius organus. &ra tarplstelins med'iagos. (. )ungiamj# audin# sudaro lstels ir didelis kiekis tarplstelins med'iagos. *. +aumenin# audin# sudaro raumenins skaidulos, geban$ios susitraukti. ,. &ervin# audin# sudaro nervins lstels ir neuroglija. Geba priimti dirginimus ir perduoti nervinius impulsus. 37. Kamienini l stli r!"#s ir j panaudojimo galim#bs. -amienins lstels per vis g.venim lieka nediferencijuotos to pa$io tipo lstels. )os pakei$ia apmirusias lsteles. +.s !. /augiagals 0multipotencins1. -ai i !- os kamienins lstels susidaro daug grupei priklausan$i lsteli. 2okia lstel vadinama daugiagalia kamienine lstele. )i gali speciali%uotis #vairiomis kr.ptimis- tai kraujo kamienins lstels. 3 jos susidaro eritrocitai, leukocitai. (. 4ienagals 0unipotencins1. -ai i !- os kamienins lstels susidaro viena lstel, kuri pradeda diferencijuotis ir tampa subrendusia diferencijuota lstele. 2okia lstel vadinama vienagale kamienine lstele. &ormali diferencijuota lstel negali tapti ma'iau diferencijuota. Grup tapa$i lsteli, kilusi i !- os kamienins lstels .ra klonas. 3$. %amatin membrana& jos strukt!ra& funkcija. 5amatin membrana .ra tarp epitelinio audinio ir jungiamojo audinio. 67&-83)A atskiria epitelin# audin# nuo jungiamojo audinio ir neleid'ia epitelinms lstelms #augti # 'emiau esant# jungiamj# audin#. 9truktra 0* sluoksniai1

!. :viesioji ploktel. ) sudaro plonas glikoprotein sluoknis- glikokaliksas. Atskiria epitelines lsteles nuo kit pamatins membranos sluoksni. (. 2amsioji ploktel. ) sudaro tankios kolagenins skaidulos, # kuri sudt# #eina 34 eils kolagenas ir pagrindin mad'iaga, turinti struktrinio glikoproteino- liminino.

*. 9kaidulin tinklin ploktel. ) sudaro ma'i, netvarkingai isidst; kolagenini skaidul pluoteliai # kuri sudt# #eina 34 ir 4 tip kolagenas ir tankiojo tinklo tinklins skaidulos 0333 tipo kolagenas1.
3'. ( steli junt#s& j tipai. "pitelins lstels atlieka tam tikras funkcijas. )as atlikti padeda speciali%uotos struktros, kurias galima iskirti # !. 4irutinio paviriaus Mikrogaureliai- tai citopla%mos iaugos. Gali bti #vairaus d.d'io. /idina lstels paviri. Virpamieji plaukeliai- tai kintamos struktros, judrios citopla%mos iaugos. 5laukeliai gali judti.

(. 5amatinio paviriaus- pamatins raukls. 2ai pamatinio paviriaus gilios membranos #dubos, kurios gali siekti netgi virutin# paviri. /idina ap.kaitin# paviri. *. 9l.$io 0kontaktinio1 paviriaus- lsteli jungt.s. )omis lstels tarpusav.je pasikei$ia informacija ir .ra palaikomas audini stabilumas. 9augin jungtis. )a ne tik sujungiamos lsteli membranos, bet ir sutvirtina lsteli griau$ius 0citoskelet1. 2ai paprasta jungtis. Pirtin lsteli jungtis. )ungties vietoje lstels pavirius vingiuotas. 4ienos lstels ikilos #eina # kitos lstels #dubimus. 9usidaro labirintas. )ungtis sujungia lsteles ir padidina j paviri. Sukibimo juostel. 2ai paprasta jungtis, lsteli citolemos sulimpa, tarp j lik;s tarpas u'pildomas modifikuotu glikokaliksu. 4ienoje citolemos pusje sl.$io vietoje .ra optikai tankesn med'iaga, # kuri #eina tonofibrili. Saugin dm. 4irutin# citolemos paviri, jungties vietoje dengia optikai tankesn med'iaga, # kuri #eina tonofibrili. <steles jungties vietoje skiria tarpas, pripild.tas glikokalikso. 7'tverian$ioji jungtis. Utvarin juostel. 4irutinje lstels dal.je atsiranda skiauterl. Artim lsteli skiauterls sulimpa, iorins pla%molemos balt.mai susijungia ir susidaro u'tvara, nepraleid'ianti makromolekuli. )ungiamosios 0kanallins1 jungt.s. )onai perduodami c=eminiais ir elektriniais singnalais. Jungiamoji dm. <steli citolemos sulimpa, tarp j esant# tarp u'pildo integraliniai balt.mai. 5astarj viduje .ra plonas kanalas, kuriuo praeina ma'os molekuls ir elektriniai impulsai. )*. +pitelinio audinio kilm& sa,#bs& klasifikacija. +pitelio fiziologin ir reparacin regeneracija. (

-3<>? formuojasi apie *- , gemalo v.st.mosi savait; i vis * gemalini lapeli ektodermos, me%odermos, endodermos. 9@4AB?9 sudar.tas tik i epitelini lsteli. &ra tarplstelins med'iagos. -<A9363-A83)A !. 5avirinis 0dengiamasis1 epitelis. )o lstels sudaro tam tikrus klodus, dengian$ius kno paviri, sero%ines ertmes, tu$iavidurius organus. (. <iaukinis epitelis. )o lstels geba sintetinti ir iskirti sekret bei suformuoti liaukas. 63C3D<DG3&? +"G"&"+A83)A. "piteliniam audiniui .ra bdingas fi%iologinis atsinaujinimas. 5asenusios, kuomet nebev.ksta g.v.bin veikla, ar atlikusios savo funkcijas, epitelins lstels mirta 0apopto%1. 2uomet jos .ra pakei$iamos naujomis. "pitelinio audinio lstels greitai mirta, todl jam bdinga greitesn regeneracija. +"5A+A83&? +"G"&"+A83)A. 2ai lsteli, organli ar audini struktros rand susidar.mas po pa'eidimo ar atsigavimas po funkcij sutrikimo. )-. .engiamojo epitelio r!"#s ir jo histofiziologija. 67&-83)D9 pasienin 0atskiria organi%mo vidaus terp; nuo iors1, apsaugin, re%orbcijos, duj ap.kaitos, dauginimosi, jutimin, sekrecijos, ekskrecijos. "pitelinio audinio pagrindinis elementas- epitelin lstel. <stels gali bti plok$ios, kubins ir stulpins. "pitelins lstels organi%me gali pasiskirst.ti #vairiai !. Gali sudar.ti klodus. (. Gali sudar.to vam%delius. *. Gali sudar.ti saleles, #siterpusias # jungiamj# audin#. ,. -ai kuri epitelini lsteli salelse .ra ertms, kurias pripildo koloidas. E. Gali sudar.ti epitelini lsteli sijas, epitelini lsteli tinklus. "pitelinio audinio struktros bruo'ai !. 5asienin padtis. (. "pitelini lsteli klodas. *. &eturi tarplstelins med'iagos. ,. Bdinga polin diferenciacija. 9kiriama virutin ir pamatin lstels dal.s. E. 5o epiteliniu audiniu .ra 0visuomet1 j. a. F. 2arp epitelinio audinio ir j. a. .ra pamatin membrana. )/. (iaukinio epitelio sa,#bs. (iauk strukt!ra& klasifikacija. 0ekrecijos b!dai. <iaukin# epitel# sudaro lstels, geban$ios sintetinti ir iskirti sekretus. 4ienos lstels sekretus iskiria pro pamatin; lstels dal# # krauj 0endocito%in sekrecija1, o kitos pro virutin; lstels dal# # ior; 0eg%okrinin sekrecija1. 9ekret gali iskirti paviens lstels- jos vad. vienalstmis epitelinmis liaukomis. ) .ra kvpavimo tak epitel.je, *

'arn.no epitel.je. )os vad. taurinmis lstelmis. -itos buriasi # grupes ir #siterpusios 'emiau # jungiamj# audin# sudaro daugialstes eg%oepitelines liaukas. <iaukins lstels guli ant pamatins menbranos. ) forma priklauso nuo sekreto gam.bos fa%s. <3A7-G -<A9363-A83)A 3+ 92+7-2H+A !. "ndokrinins, vidins sekrecijos liaukos, gamina biologikai akt.vias med'iagas=ormonus ir iskiria tiesiai # krauj. &eturi itekamj latak. 5arenc=im sudaro sekrecins lstels- endokrinocitai. )os gali bti paviens, gali suformuoti saleles kit eg%okrinini liauk parenc=imoje, gali sudar.ti tam tikrus organusendokrinins liaukos. (. "g%okrinins, iorins sekrecijos liaukos, gamina sekret ir per itekamj latak sistem iskiria j# # ior;. -iekviena eg%okrinin; liauk sudaro sekrecin dalis ir itekamasis latakas. 9ekrecin; dal# sudaro liaukins lstels, gulin$ios ant pamatins membranos. 3tekamj# latak ikloja indiferentinio epitelio lstels. "g%okrinin liauka gali bti 5aprastoji vam%din 5aprastoji akota vam%din 5aprastoji pslin 5aprastoji akota pslin 9udtin vam%din 9udtin 0miri1 vam%din- pslin

5aprastosios liaukos gali bti vienalsts ir daugialsts. 4ienalst liauka- tai taurin lstel. )i .ra endoepitelin. /iaugialsts liaukos gali bti vam%dins ir pslins. 4am%dini liauk sekrecin dalis- vam%d'io formos, o pslins- pslels formos. 9udtingos liaukos turi akotus latakus, # kuriuos gali atsiverti kelios sekrecins dal.s. 9udtingos liaukos gali bti vam%dins, pslins ir mirios vam%dins- pslins. Atsi'velgiant # sekreto c=emin; sudt#, liaukos skirstomos # !. Balt.min 0sero%in;1 (. Gleivin 0muko%in1 *. >iri balt.min- gleivin ,. +iebal 9"-+"83)D9 BH/A3 !. >e%okrinin sekrecija- iskirdamos sekret pa$ios liaukins lstels nenuken$ia 0seili liauk lstels1. (. Apokrinin sekrecija- iskiriant sekret, atsiskiria lstels membranos fragmentai 0pieno liaukos1.

*. Iolokrinin sekrecija- lstels, iskirdamos sekret pa$ios su.ra 0odos riebal liaukos1. ,*. 1ungiamojo audinio kilm& bendros sa,#bs ir klasifikacija. 67&-83)D9 Apsaugin Atramin >ed'iag ap.kaitos +e%orbcijos )ungia # bendr visuma kitus organi%mo struktros komponentus. 9upa kraujag.sles, limfag.sles, nervus. 9udaro organ kapsules pertvarls organ viduje. 9udaro terp;, pro kuri maisto med'iagos, dujos, galutiniai med'iag ap.kaitos produktai cirkuliuoja tarp kraujo ir tam tikr organ parenc=imini lsteli. 5alaiko organi%mo =omeosta%;.

-3<>? 3+ B"&/+D9 9A4AB?9 j. a. sudaro lstels ir didelis kiekis tarplstelins med'iagos. 4ienos lstels susidar i nediferencijuot me%enc=imini lsteli, kitosatkeliavo kartu su krauju. 2arplstelin med'iaga .ra tarp lsteli. )i .ra skaidulin ir pagrindin. -<A9363-A83)A !. 9kaidulinis j. a. 5urusis Glaudusis

(. 9pecialusis j. a. "lastinis 2inklinis +iebalinis 5igmentinis

*. Griau$i j. a. -aulinis -rem%linis

,. "mbriono j. a. >e%enc=ima E

/rebutinis

E. -raujas ir limfa )). 0kaidulinio jungiamojo audinio klasifikacija ir sa,#bs. 9A4AB?9 skaidulin# jungiamj# audin# 09)A1 sudaro #vairios lstels ir tarplstelin med'iaga, kuri sudaro pagrindin med'iaga arba pagrindin med'iaga ir j. a. skaidulos. 2 %A3425.256 7A4%(807+(256 9+.:2A3A. )i sudaro terp; 0gel#1, kuri u'pildo tarpus tarp lsteli ir skaidul. :i terp; 0gel#1 sudaro !. 5olisac=aridai. /auguma j tai gliko%aminoglikanai 8=ondroitinsulfoitas -eratinsulfatas Ieparinsulfatas Iialurono rgtis

(. 5roteoglikanai *. Glikproteinai 6ibronektinas 2rombospondinas <amininas

,. /idelis kiekis audini sk.$io. )is sudaro sk.stj pagrindins med'iagos fa%;. 3siskiria i arterini kraujag.sli, esan$i jungiamajame audin.je. 22 1;532A9<1< A;.252< 0KA2.;(<0 !. -D<AG"&3&?9 9-A3/7<D9- pagrindins )A skaidulos. )os #vairaus ilgio, kaspino formos, truput# banguotos. Ara tvirtos, atsparios tempimui, todl riboja jungiamojo audinio itempim, sudaro mec=anin# jo pagrind. )as sudaro skaudulls, kurias proteoglikanai jungia # pluotelius. 9kaidulles sudaro mikroskaidulls. 5astarsias- trofokolageno molekuli sileliai. 2rofokolageno molekul- kolageno struktros vienetas. 2rofokolageno molekul; sudaro tr.s (- j ri polipeptidins grandins dvi alfa- ! grandins ir viena alfa- ( grandin. )as gamina fibroblastocitai, c=ondroblastocitai, osteoblastocitai, dentinoblastocitai. (. "<A923&?9 9-A3/7<D9- tai skaidulos, esan$ios elastino ir raumeninio tipo arterijose, skrand.je, sprando rait.je, ausies kauel.je, balso st.gose, antgerkl.je, tikrojoje 'arnoje. "lastins skaidulos plonos, ilgos, akotos ir =omogenikos. )os akojasi ir sudaro tankesnius ar retesnius tinklus, o stambesnse kraujag.slse- languotja membran. /al.s amorfin, silin. 8entrin; skaidulos dal# u'ima amorfinis komponentas- balt.mas elastinas. )# ivarsto i iors dengia iilgai gulint.s mikrovam%deliai. )as gamina #vairiuose organuose fibroblastocitai, stambesnse kraujag.slse- neruo'uotoj raumen lstels. F

*. 23&-<3&?9 9-A3/7<D9 sudaro tinklus ten, kur lie$iasi jungiamasis audin.s su kraujag.slmis, raumeninmis ar nervinmis skaidulomis, vienalamis riebal lstelmis, #eina # kepen stromos, pamatini membran, kaul $iulp, blu'nies ir limfag.sli sudt#. 9kaidulos plonos, akotos. 9usijungdamos sudaro plon tinkl. )as sudaro 333 tipo kolagenas. )as gamina esan$ias kraujo gam.bos organuosetinklins lstelsJ #vairiose kituose organuose- fibroblastocitai. 222 1;532A9<1< A;.252< (807+(60 9kiriamos !. &uosavosios- fibroblastocitai, fibrocitai, tinklins lstels 0retikulocitai1, pericitai. (. Atkeliavusios- limfocitai, mikrogaureliai, ba%obiliniai audini granulocitai, rutuliniai leukocitai, vienalas riebal lstels, pigmentins lstels. Nuosavosios jungiamojo audinio lstels: 6ibloblastocitai- v.raujan$ios jungiamojo audinio lstels. )os gamina pagrindin; med'iag ir skaidul komponentus. Akt.vs fibroblastocitai sinte%uoja kolagen. 6ibrocitai. 9ubrend; fibroblastocitai negali veti, ma'ja sintetinis ir sekrecinis j akt.vumas. )ie vadinami fibrocitai. )ie .ra ma'esni ir funkcikai pas.vesni u' fibroblastocitus. 2inklins lstels 0retikulocitai1- 'vaig'dikos lstels, turin$ios didel#, sferin# ar oval branduol#. :i lsteli turi kraujo ir limfos gam.bos organai. +etikulocitai turi ataug, sintetina tinklines skaidulas. +etikulocitai- fibroblastocit ris. Gamina daug 333 tipo kolageno ir nedaug 3 tipo kolageno. Atsisk.r; nuo tinklo retikulocitai suformuoja mikrogaurelius ir pseudopodijas. 5ericitai- ma'ai diferencijuotos jungiamojo audinio lstels. Ara 'vaig'dios formos, ma'os, turi ataug. 9upa kapiliarus ir pokapiliarines venas. Atkeliavusios jungiamojo audinio lstels: >akrofagocitai- lstels, geban$ios judti amebikai. +am.bs bkls bna verpsts ar 'vaig'ds formos, prisitvirtin; prie kolagenini skaidul. Akt.vinti mikrofagocitai suapvalja, geba juti, #vairios formos. ) akt.vi fagocito%. 6agocituoja 'uvuias lsteles, pasenusias lstels dalis, svetinknius. Bakterins infekcijos vietoje susikaupia mikrofagocitai. )ie r.ja ir savo li%osominiais fermentais ardo bakterijas. Bakterijos, patekusios # audinius, apgaubiamos imunoglobulinais ir serumo komplementu. :is balt.m prisiriimas prie bakterijos paviriaus padaro j pa'eid'iamesn;, nes makrofagocito paviriuje .ra receptoriai iam balt.mui. >akrofagocitai svarbs organi%mo imuninms reakcijomsJ sintetina singalines molekules, vadinamas citokinais. 5agrindins lstels, priklausan$ios mononuklearinei fagocito%inei sistemai !. +audonj kaul $iulp, blu'nies, limfma%gi, nepaslankieji makrofagocitai, jungiamojo audinio klajokliai. (. Kvaig'diniai kepen makrofagocitai 0-epferio lstels1. *. Alveoliniai plau$i makrofagocitai. L

,. -aulinio audinio osteoklastocitai. E. 4idins epidermio makrofagocitai. F. &ervinio audinio makrofagocitai. L. 9nario kapsuls makrofagocitai. <eukocitai keliauja per kapiliar ir venuli sienel;, i kraujo. :is judjimas 0diapede%1 v.ksta nuolatos ir suakt.vja atsiradus u'krtimui. <eukocitai atgal # krauj nebegr.ta. !- neutrofoliniai granuliocitai. (- eo%inofiliniai granuliocitai. *- ba%ofiliniai granuliocitai. ,- limfocitai. 5la%mocitai- .pa$ daug j .ra limfoidiniuose ir kraujo gam.bos organuose. 2ai ovalios lstels, turin$ios sferika branduol#, kur# supa viesus laukelis. 9usiformavo i akt.vint B limfocit. Ara specialiali%uoti- specifiniams balt.mams- imunoglobulinams 03G1- sisntetinti ir iskirti. 5utliosios lstels- tai gana didels ovalios ar sferikos lstels, kurios ram.bs bkls .ra l.giu paviriumi. Akt.vint putlij lsteli pavirius padengtas mikrogaureliais, .ra ilinkim, raukli. :ios lstels svarbios organi%mo imuninei gam.bai, nes greitai atpa'#sta svetimus balt.mus ir sukelia vietin# imunin# atsak. +iebal lstels baltosios riebal lstels, rudosios riebal lstels. 5igmentins lstels- tai lstels, kuri citopla%moje .ra pigmento. /augiausia jungiamojo audinio lsteli citopla%moje .ra pigmento melanino intarp. ) .ra #vairiose kno vietose- tikrojoje odoje, ragenoje, g.slainje, smegen dangaluose. +H:A9 melanofarocitai- pat.s sisntetina pigmentusJ c=romofarocitai- kaupia pigment citopla%moje. 2= 0KA2.;(252< 1;532A9<1< A;.252< K(A02>2KA?21A 9kaidulinis jungiamasis audin.s !. -olageninis skaidulinis jungiamasis audin.s 0v.rauka kolagenins skaidulos1 purusis kolageninis jungiamasis audin.s glaudusis kolageninis jungiamasis audin.s netais.klingasis glaudusis kolageninis skaidulinis jungiamasis audin.s tais.klingasis glaudusis kolageninis skaidulinis jungiamasis audin.s

(. "lastinis skaidulinis jungiamasis audin.s 0v.rauja elastins skaidulos1. 57+7939 -D<AG"&3&39 )7&G3A>A939 A7/3&A9 !. /engia kraujag.sles, limfag.sles ir nervus. (. 9udaro tu$iaviduri organ sienos pogleiv#, daugelio organ griau$ius 0strom1. *. 7'ilpo tarpus tarp tam tikr anatomini struktr. ,. 9ujungia organus, organ dalis M

E. Atlieka mec=anin; funkcij. Ara gana daug tarplstelins med'iagos, kurioje isibars$iusios jungiamojo audinio lstels. G<A7/7939 -D<AG"&3&39 )7&G3A>A939 A7/3&A9 .ra ten, kur reikalingas didelis mec=aninis atsparumas. <steli ir tarplstelins med'iagos .ra ma'iau nei puriajame kolageniniam jungiamajame audin.je. )ame .ra tik paviens kraujag.sls ir nervai. -<A9363-A83)A 0atsi'velgiant # skaidul isidst.m1 !. &etais.klingasis glaudusis kolageninis jungiamasis audin.s savo sandara panaus # purij# kolagenin# jungiamj# audin#, tik $ia kolagenins skaidulos storesns ir isids$iusios glaud'iai. 2arplstelin; med'iag sudaro storos kolagenins skaidulos, kurias sujungia pagrindin med'iaga. -olagenins skaidulos isids$iosios pluotais, tarp kuri guli suploktjusios jungiamojo audinio lstels. 9udaro raumen fascijas, aponeuro%es. 9uteikia odai didel# tvritum. (. 2ais.klingasis glaudusis kolageninis jungiamasis audin.s .ra atsparus tempimui, nes kolagenins skaidulos isids$iosios glaud'iai ir l.giagre$iai. 9udaro sausg.sles ir kolageninius rai$ius. )@. 0pecialiojo jungiamojo audinio strukt!ra ir funkcijos. -.+(A0725A 1;532A981A A;.25A sudaro tais.klingas glaudusis kolageninis jungiamasis audin.s. )ame v.rauja isiakojusios elastins lstels, tarp kuri tarpus u'pildo tinklins ir kolagenins skaidulos. 43"2A sprando rait.je, geltonuosiuose rai$iuose, tarp slanksteli lank, balso varpos rai$iuose, elastini languotj membran io audinio .ra stambij kraujag.sli sienoje. /.725K(25A 1;532A981A A;.25A sudaro lstels retikuliocitai ir tinklins skaidulos. 5agrindin retikuliocit funkcija- tinklini skaidul sinte%. +etikuliocitai ir tinklins skaidulos sudaro tinklinio jungiamojo audini tinkl, kuriame akutes u'pildo laisvos lstels limfocitai, makrofagocitai, pla%mocitai, monocitai ir kt. lstels. 2inklinis jungiamasis audin.s kraujo gam.bos organuose sudaro mikroaplink besiformuojan$ioms kraujo lstelms. 43"2A kraujo gam.bos organuose, supa liauk skilteles ir kapiliarus. 3.42+BA(2520 1;532A9A020 A;.25C0 67&-83)D9 kaupia riebalus maitinimosi metu, iskiria riebal rgtis pertauklmis tarp maitinimosi, padeda organi%mui apsirpinti energija. +H:A9 baltasis riebalinis audin.s, rudasis riebalinis audin.s. 3.-.BA(7<1< 42+BA(252< A;.252< lstels vienalas. 4ienalas riebalins lstels .ra apskritos arba daugiaons, didels. 67&-83)D9 gamina c=emin; energijJ dal.vauja v.kstant termoreguliacijaiJ atlieka amorti%atoriaus funkcijJ vienalase riebal lstelse v.ksta intens.vs med'iag procesai. 9A&/A+A riebalins lstels membran dengia plona glikoprotein ploktel. -iekvien riebalin; lstel; supa tinklini skaidul tinklas, tarpus tarp skaidul u'pildo purusis N

jungiamasis audin.s, kuriuo praeina kraujag.sls ir nervai. 9kaidul strom sudaro tinklini ir kolagenini skaidul tinklas, kuriame gausu kraujo kapiliar. 43"2A pood.je, taukinse, retroperitoninje 0u'pilvinje1 srit.je. 3./.4;.<1< 42+BA(252< A;.252< lstels .ra daugiaons ir .ra daug ma'esns nei baltojo riebalinio audinio. +udasis riebalinis audin.s sudaro skilteles, kai kur .ra purusis jungiamasis audin.s ir kapiliarai. :is audin.s .ra labai inervuotas. 2uo jis skiriasi nuo baltojo riebalinio audinio, kuriame inervuotos tik kraujag.sls. 67&-83)D9 kaupia energijos atsargas, gamina ilum, 0neatlieka apsaugins ir termoreguliacijos funkcij1. 43"2A u' krtinkaulioJ u'pakaliniame kaklo trikamp.jeJ tarp men$iJ alia stuburoJ aplink inkstus. ).%239+57252; 1;532A9;<1; A;.252; vadinamas purusis kolageninis jungiamasis audin.s, kurio lstelse .ra pigment. 43"2A sklids kapelio odojeJ akies ragenoje ir g.slainjeJ )7&G3A>D)D A7/3&3D +"G"&"+A83)A. )ungiamasis audin.s degeneruoja gerai, nes jame gausu kamienini lsteli ir ma'ai diferencijuot lsteli. )os gali daugintis ir diferencijuotis #vairiomis kr.ptimis. +egeneracijoje dal.vauja ir funkcionuojan$ios jungiamojo audinio lstels, geban$ios sintetinti tarplstelin; med'iag ir daugintis. )6. Kraujas ir limfa& j funkcijos. -+A7)A9 sudar.tas i sk.stos tarplstelins med'iagos, kurioje .ra balt.m ir elektrolit, kraujo pla%mos ir formini elemant eritrocit, leukocit, kraujo plokteli 0trombocit1. 67&-83)D9 !. 5ernaos- kraujas nunea # audini lsteles maisto med'iagas, deguon#, vitaminus, jonus, =ormonus, fermentus, o i audini lsteli # plau$ius nea 8D ( bei kitas med'iag ap.kaitos skilimo produktus. (. Iomeosta%s palaik.mo *. Apsaugin ,. +eguliuoja kno temperatr E. Atlieka imunins organi%mo apsaugos reakcijas F. Apsaugo organi%m nuo kraujo netekimo L. 5alaiko nuolatin# pI ir elektrolit pusiausv.r. -+A7)D 5<AC>A- tai gelsvos spalvos, lengvai armins reakcijos sk.stis, kurio dal# sudaro vanduo, o likusi 0L- !OP1 rausva med'iaga. 3 organini med'iag daugiausia .ra balt.m. Be j, .ra ferment, riebal, sac=arid, mineralini med'iag, balt.m skilimo produkt. 3 ferment svarbiausias .ra fibrinogenas, dal.vaujantis kraujui kreant, fibrinogene%. 5a'eidus kraujag.sli endotel#, balt.mas fibrinogenas virsta netirpiu fibrinu. 3 itirpusio firbrinogeno susidaro fibrinas sil pavidalu. 2ie silai sudaro tinkl, kurie sulaiko eritrocitus, kurie tampa kieta mase- kreuliu. !O

<3>6A- tai gelsvos spalvos lipnus sk.stis, kur# sudaro limfopla%ma ir forminiai elementai. 8=emine sudtimi limfopla%ma panai # kraujo pla%m. <imfa cirkuliuoja tik viena kr.ptimi i audini, irdies link. <imfiniai kapiliarai surenka audini sk.st# ir gr'ina j# # kraujo cirkuliacij. Q audini ir organ limfinius kapiliarus audini sk.stis patenka dl =idrostatinio ir onkotinio slgi skirtumo. <imfiniai kapiliarai audini sk.t# nunea # stambesnes limfines kraujag.sles, kurios praeina pro limfinius ma%gus. 5raj;s pro juos, audini sk.sti pasipildo forminiais elementais- daugiausia limfocitais 0NNP1- ir .ra vadinamas limfa. Galiausiai limfa dviem limfiniais latakais patenka # krauj. 67&-83)D9 mit.bosJ apsaugin organi%moJ limfa .ra svarbi imuninei organi%mo g.n.bai ir limfocit retikuliacijai. )7.+ritrocitai& j strukt!ra& funkcija ir forma,imasis. "+32+D832A3- arba raudonieji kraujo knliai, .ra labai diferencijuotos lstels. )os speciali%uotos kvpavimo duj ap.kaitai. "ritrocitai .ra abipusiai #gaubto disko formos. Qgaubimo vietoje .ra siauriausi. /.dis siekia F- L,EJ storis- (,FJ o vidur.je O,M nanometro. >a'daug FO- LO P eritrocit .ra tokio d.d'io ir jie vadinami normocitais. "ritrocitai, kuri skersmuo didesnis kaip N 0apie !,E P1, vadinami makrocitais jei skermuo ma'esnis nei Fmikrocitais. +eikin.s, kai krauj.je atsiranda skirtingo d.d'io eritrocit, vadinamas ani%ocito%e, o jei nevienodos formos- poikilocito%e. "ritrocitai turi plon apvalkall# 0pla%molem1, po pla%molema .ra fibrili tinklas, vadinamas eritrocit griau$iais. <.giagre$iai su pla%molemos paviriumi eina struktrini balt.m sluoksnis. :iuos lsteli apvalkal griau$ius sudaro du pagrindiniai balt.mai spektrinas ir aktinas. "ritrocit apvalkalas laiduoja kvpavimo duj ap.kait tarp =emoglobino ir iors aplinkos. I">DG<DB3&A9 0Ib1- tai kraujo pigmentas i c=romatoproteid grups. Q jo sudt# #eina gele'is. )i svarbi, nes ! 6e atomas prisijungia D( ir susidaro oksi=emoglobinas, kuris nea D( i plau$i audini lstelms. Ib prisijungia ir 8D (, susidaro karbo=emoglobinas, kuris nea 8D( i audini lsteli # plau$ius. Ib lengvai prisijungia ir anglies monoksid 08D1, smalkes, susidaro karboksi=emoglobinas, kuris negali perneti deguonies. -ai Ib patenka # kraujo pla%m, jis taip pat negali perneti D ( ir i organi%mo paalinamas kartu su lapimu. "ritrocitai .ra labai elastingi. /l to jie gali deformuotis ir praeiti pro kapiliarus, kuri spindis ma'esnis u' eritrocit skersmen#. "ritrocitai jautrs drusk koncentracij kitimams krauj.je. Iipotoniniuose tirpaluose eritrocitai sugeria I (D, j tris didja, membrana su.ra ir isiskiria Ib- #v.ksta =emoli%. "ritrocitai formuojasi raudonuosiuose kaul $iulpuose. ) formavimuisi #takos turi fermentas eritropoetinas. - tik patek; # kraujo cirkuliacij eritrocitai turi +&+ liku$i, t. .. jauni eirtrocitai. "ritrocitai g.vena vidutinikai !(O dien. 5asenusius fagocituoja kaul $iulp, blu'nies ir kepen makrofagocitai. /auguma 'uvusi eritrocit naudojami Ib sinte%ei, o jo perteklius jungiasi su balt.mais ir sudaro fertin bei =emosidetin. :ie junginiai, kaip gele'ies atsargos kaupiasi blu'n.je ir kepen.se. )$. (eukocitai& j r!"#s& strukt!ra& funkcija ir ,#st#masis. <"7-D832A3- tai savitos lstels, kurios visuomet turi vien branduol# ir organliJ tai ovalios, normaliomis sl.gomis bespalvs lstels. 3skiria imunoglobulinus, baktericidines med'iagas, antiknus, fagocituoja svetinknius. <eukocitai !. Grdtieji 0granulocitai1 !!

&eutrofiliniai- da'osi ir rgtiniais ir ba%iniais da'ais. Acidofiliniai- rgtiniais da'ais. Ba%ofiliniai- ba%iniais da'ais.

(. Agranulocitai >onocitai <imfocitai >a'ieji /idieji Granulocit branduol.s segmentuotas, citopla%moje .ra specifini granuli. Agranulocit branduoliai nesegmentuoti, citopla%moje nra specini granuli. Granulocitas juda amebikai, .ra rutulio formos. &"72+D63<3&3G G+A&7<D832G 0subrendusi1 branduol.s sudar.tas i r.kiai ba%ofilikai nusida'iusi (- E skil$i, sujungt storomis jungtimis. /alis moter, neutrofiluose, alia branduolio turi l.tin# c=romatinin# knel#, kur# sudaro neakt.vios R c=romosomos. 8itopla%moje .ra pavieni mitoc=ondrij, Gold'io kompleksas, glikogeno granuli 0EO(OO1. Granuls- tai li%osomos, membrana apgaubtos pslels, pripild.tos =idroli%ini ferment. 5eriferiniame krauj.je jauni neutrofiliniai granulocitai turi pasagos formos branduol#. &eutrofilai juda amebikai ir akt.viai fagocituoja # organ%im patekusias bakterijas, todl jie vadinami mikrofagocitais. )ie judriausi i vis leukocit. &eutrofilai gali iskirti li%osom fermentus # tarplstelinius tarpus, kuriems bdinga bakteriostatinis ir bakterioli%isominis veikimas. Be to, ardo pa'eistas organi%mo lsteles ir audinius. A83/D63<3&3A3 G+A&7<D832A3- tai r.tulikos, stambios lstels, kuri branduol.s sudar.tas i ( skil$i. 8=romatinas isidst;s branduolio pakra$iuose. 5agrindin funkcija- fagocituoti antikn ir antigen kompleksus. 2aip pat svarbs kovojant su para%itinmis infekcijomis. ) granuli veikimas citotoksikas. BACD63<3&3A3 G+A&7<D832A3- tai stambios lstels, kuri branduol.s sudar.tas i (- * skil$i. 8itopla%moje gausu granuli, kuriose .ra =istaminas ir =eparinas. :ioms granulms bdinga metac=roma%ija. Ba%ofilocitai krauj.je cirkuliuoja F val. po to patenka # audininius, kur g.vena por dien. Ba%ofilotitai .ra judrs. )ie gali papild.ti pslini lsteli veikl, keliaudami # alergins reakcijos vietas. /egranuliacijos metu atsiskiria =istaminas, kuris didina kraujag.sli sien praleidum, atleid'ia smulkias kraujag.sles ir sukelia audini edem 0pabrinkim1. Agronuliocitams priklauso lstels, turin$ios ! nesegmentuot branduol#, citopla%moje nra specifini granuli. /alis j gali dal.tis mito%ikai. 9kiriami limfocitai ir monocitai. <3>6D832G .pa$ gausu limfoje. /id'ij j dal# sudaro rutulikas ar ovalus branduol.s, aplink kur# citopla%ma sudaro tik siaur sluoksn#. >itoc=ondrijos .ra pagrindins

!(

ferment pernejos limfocituose. 3ki !OP limfocit citopla%moje .ra pirmini li%osom, lipid laeli, smulki psleli. 9kiriami ma'ieji, didieji limfocitai. >a'ieji limfocitai, tai rutulio formos lstels, kuri pavirius priklauso nuo funkcins bkls. Branduol.s turi daug c=romatino. 8itopla%ma branduol# dengia plonu sluoksniu. /id'iuosiuose limfocituose sant.k.nai daugiau citopla%mos. )ie sudaro apie E- !OP vis limfocit. 5agrindin# did'ij limfocit dalis patenka ne # krauja, o .ra kraujo gam.bos organuose. -ilms ir funkcijos po'iriu skiriamos dvi limfocit populiacijos B ir 2 limfocitai. B limfocitai .ra atsakingi u' =umoralin#, o 2 limfocitai u' lstelin# organi%mo imunitet. B limfocitai audiniuose geba atsistat.ti ir tampa pla%mocitais, kurie iskiria imunoglobulinus. -raujas .ra terp, kurioje limfocitai cirkuliuoja, tarp limfos gam.bos organ ir audini. <imfocitai, # krauj isiskiria kaip atsakas # specifinius signalus. >D&D832A3- tai pa$ios did'iausios lstels, matomos kraujo tepinliuose. /idelis j branduol.s .ra ovalus, inksto ar pupels formos. 2en, kur branduol.s #linksta, citopla%moje esti lstels centras. 8itopla%ma sudaro did'iausi lstels dal#. 8itopla%moje nra granuli. Gali bti tik pirmini li%osom, oksida%i, peroksida%i ir esterena%i. >onocitai- makrofagocit pirmtakai. )ie krauj.je cirkuliuoja !- E dienas, o patek; # kaul $iulpus, plau$i alveoles, limfinius organus ar # sinutoidines kepen kraujag.sles, virsta gana nepaslankiais makrofagocitais.

)'. 7rombocitai& j reik"m& ,#st#masis. -+A7)D 5<D-:2"<?9 02+D>BD832A31 .ra plokios, da'niausiai, sferikos ar ovalios formos, bebranduols struktros. ) pavirius l.gus, abipus igaubtas. 6ormuojasi kaul $iulpuose, i $ia esan$i makrokariocit. Ara skiriami smulkiai grdta ba%ofilin centrin dalis, turinti granuli- granulomera, o viesesn periferin dalis- =ialomera. )os paviri gaubia pla%molema, padengta glikokaliksu. Iialomeroje isids$iusios dvi mikrovam%deli sistemos. 2rombocitai kraujo pla%moje g.vena *- E paras, po to juos fagocituoja blu'nies makrofagocitai. -+A7)D -+":?)3>A9. 6i%iologinemis sl.gomis trombocitai sulimpa prie kraujag.sli endotelio. 5a'eidus kraujag.sl;, jie prilimpa prie kraujag.sls sienels, iskiria serotinin, kuris ma'ina kraujag.slis spind# ir ma'ina sieneli pralaidum. 2uo metu kraujas tirtja, nustoja bg;s ir tampa kieta mase- kreuliu. -raujui kreant, dal.vauja kraujo krejimo veiksniai, daugiausia- balt.mins med'iagos, esan$ios kraujo pla%moje, trombocituose ir pa'eistuose organuose. -raujo ploktelse .ra kraujo krejimo fermentas- tromboplastinas. 2rombocitams irstant isiskiria akt.vus tromboplastinas ir dl jo poveikio kraujo pla%mos balt.mas protrombinas virsta trombinu. 2rombinas pama'u susidaro netirpaus fibrino sil pavidalo. :ie silai jungiasi, sudaro tinkl, kuris sulaiko forminius elementus ir taip susidaro kraujo kreul.s. @*. Demograma ir jos E,ertinimas Iemograma- kraujo formul, kurioje nurod.ta kraujo formini element 0eritrocit, leukocit ir trombocit1 kiekis litre, leukocit procentin sudtis. !*

@-. (eukograma ir jos E,ertinimas. <eukograma- leukocit kiekis litre ir #vairi leukocit procentin sudtis. @/. Kraujo forma,imasis. +mbrionin ir poembrionin kraujo gam#ba. -+A7)D 6D+>A43>A939. -raujo lsteli gam.ba vadinama =ematocitopo%e. 6orminiai kraujo elementai daugiausia formuojasi kaul $iulpuose i /-< 0multipotencini1. Ankt.vosios embriogene%s metu kraujo lstels pradeda rutuliotis tr.nio maio me%enc=imoje. 4liau formini kraujo element susidar.mo vieta tampa kepen ir blu'nies =emopoe%inis audin.s ir epitelinis u'kr$io liaukos audin.s. 5o gimimo ir vliau v.raujan$ia vieta tampa kaul $iulpai. 6orminiai kraujo elementai susidaro i kamienini kraujo lsteli, esan$i kaul $iulpuose. 5oembrionin kraujo gam.ba, arba fi%iologin kraujo regeneracija, glaud'iai susijusi su prieingu v.ksmu. 2aip palaikomas nekintamas kraujag.slmis tekan$io kraujo kiekis ir sudtis. Ara skiriama embrionin ir poembrionine kraujo gam.ba. +9B42<5256 K4A;1< 3A9CBAF >e%oblastinis- v.ksta tr.nio maio sienelje. Iepatolienotiminis- kepen.se, blu'n.je, u'kr$io liaukoje. >eduliarinis- kaul $iulpuose. 9+G<B(A72520 (A2K<7A4%20. -raujo formavimasis susij;s su kraujag.sli susidar.mu. 3 prad'i tr.nio maio sienelje susiformuoja kraujo salels, kuri pagrindindas- me%enc=imins lstels, kurios virsta # kamienines kraujo lsteles. /alis me%enc=imos lsteli suplokteja ir formuoja bsimos kraujag.sls endotel#. /alis kamienini lsteli sudaro pirmines kraujo lsteles. :ios dalijasi ir diferencijuoja # pirminius eritroblastus 0megaloblastus1. 5astarieji sudaro pirminius eritrocitus 0megalocitus1. 9u ia kraujodara tr.nio maio sienelje prasideda ir normonlastin kraujo gam.ba, kai susidaro antriniai eritrocitai. /augjant Ib jie virsta bebranduoliais eritrocitais 0normocitais1, kurie tr.nio maio sienelje formuojasi kraujag.sls viduje. K+%A7<(2+5<7292520 (A2K<7A4%20. &.kstant tr.nio maiui, kraujo gam.bos funkcij perima kepen.s, vliau- blu'nis. 6orminiai kraujo elementai formuojasi u' kraujag.sli rib. -epen.se susidaro antriniai eritrocitai, granulocitai, megakariocitai, o blu'n.je atsiranda ir limfocit. 2arp besiformuojan$i epitelini lsteli atkeliauja kamienins kraujo lstels- $ia jos formuojasi ir diferencijuoja # 2 limfocitus. Q besiformuojan$ius limfma%gius taip pat atkeliauja kamienins kraujo lstels. 9usidaro eritrocitai, granulocitai, megakariocitai. 4liau ir B limfocit pirmtakai, kurie tampa B limfocitais. 9+.;(2A42520 (A2K<7A4%20. 9usilpnjus kepen ir blu'nies =omeope%ei, ir susiformavus kaul $iulpams, pastarieji tampa pagrindiniu universaliu formini kraujo elemnt gam.bos centru. )uose v.ksta visa eritropoe% ir granulopoe%.

!,

%<+9B42<5256 K4A;1< 3A9CBA. 4isi forminiai kraujo elementai formuojasi i kamienini kraujo lsteli, todl jos vadinamos daugiagalmis kamieninmis lstelmis /-<. 3 besiformuojan$i kamienini lsteli susidaro ( eils lsteli- mieloidins ir limfoidins. 3 mieloidins lstels eils susidaro granulocitai ir miocitai, eritrocitai, megakariocitai, o i limfoidins- limfocitai. >ieloidins ir limfoidins kamienins lstels formuoja dukterines lsteles. 3 i viengali ar dvigali 0uni- ar bipotencini1 lsteli gali susidar.ti formini kraujo element pirmtakai, kurie blu'n.je, audini kultrose gali sudar.ti kolonijas. Audini kultros metodu #rod.ta, kad i /-< susidaro !. -94-"+ eritrocit kolonijas sudarantis vienetas. (. -94-G> granulocit ir monocit kolonijas sudarantis vienetas. *. -94->" megakariocit kolonijas sudarantis vienetas. ,. -94-< limfocit kolonijas sudarantis vienetas. :i pusiau kamienini lsteli diferenciacijai reikalingi veiksniai, vadinami kolonijas spartinan$ias veiksniais. 2ai- citokinai, kuriuos kaip manoma, iskiria kaul $iulp makrofagocitai ir tinklins skaidulos.

@3. 9akrofag sistema. @). 0kaidulingi jungiamieji audiniai. 1 l stels& tarpl stelin mediaga. @@. 0keleto audiniai& j r!"#s& histofiziologija& forma,imasis. @6. Kremzlinisi audin#sF kilm& r!"#s& strukt!ra. -rem%lin# audin# sudaro gausus kiekis tarplstelins med'iagos ir krem%lins lstelsc=ondrocitai. :io audinio tarplstelin med'iaga- standus gelis, kur# sudaro kolagenins arba kolagenins ir elastins skaidulos bei pagrindin med'iaga, suteikianti krem%lei tvirtum, atsparum spaudimui ir tempimui. -rem%liniame audin.je nra kraujag.sli, limfag.sli ir nerv. <stels .ra i%oliuotose ertmse ir maitinamos difu%ikai. -rem%linis audin.s svarbus augant organi%mui vaik.stje, nes ilgjant kaulams, i prad'i susiformuoja krem%l. 4!"#s =ialinin, elastin, skaidulin. -.D2A(25256 K4+9G(6 organi%me paplitusi labiausiai i vis krem%li. 4ieta nos.je, gerklje, snarini kaul paviriuose, onkauliuose, ilgj kaul diafi%i ir epifi%i susijungimo vietose. Ara skiriamos ( lsteli r.s !. 8=ondroblastocitai susitelk; krem%ls pakrat.je ir antkrem%l.je. 2ai jaunos, ovalios, turin$ios sferik branduol# ir r.ki ba%ofilin; citopla%m, lstels. !E

67&-83)A sintetina tarplstelin; med'iag, kuri supa lsteles ir dal.vauja susidarant krem%lei. (. 8=ondrocitai- pagrindins krem%linio audinio lstels. -rem%linio audinio paviriuje lstels .ra plok$ios ir guli l.giagre$iai su paviriumi, o gilesniuose sluoksniuosesferikos. )aunesni c=ondrocitai .ra ma'i, suploktj;, j silpnai ba%ofilika citopla%ma. 9ubrend; c=ondrocitai .ra sferiki, dideli, turint.s didel# sferik branduol#. 8=ondrocitai, iskirdami tarplstelin; med'iag, ja apsigaubia ir lieka krem%linio audinio ertmse. )ei c=ondrocitai dalijasi toliau ir nenutolsta vieni nuo kit, susidaro (- , krem%lini lsteli grups. 8=ondrocit grups, kilusios i vienos lstels vadinamos i%ogeninmis c=ondrocit grupmis. )os bdingos tik suaugusio organi%mo krem%lei. 67&-83)A sintetina ir iskiria matric, gali defoleri%uoti matricos komponentus ir didinti ertmes, sinte%uoja c=onronektin. 2arplstelin; med'iag sudaro j. a. skaidulos ir pagrindin med'iaga. Iialinins krem%ls matric sudaro kolagenins skaidulos ir proteoglikan turinti pagrindin med'iaga. 2aigi skaidulas sujungia gelio pavidalo pagrindin med'iaga. >atrica, supanti i%ogenin; c=ondrocit grup;, vadinama teritorine, o esanti tarp lsteli grupi- tarpteritorin. 9enstan$ioje krem%lje didja keratinsulfato koncentracija, todl krem%l kietja. /.+(A07256 K4+9G(6 .ra tose organ%imo vietose, kur reikalinga ne tik mec=anin atrama, bet ir lankstumas antgerkl.je, gerkl krem%lje, ausies kauel.je, iorins ausies landoje. )os sandara panai # =ialinins krem%ls, bet $ia dar .ra elastini skaidul tinklas. "lastini skaidul tinklai .ra tankesni apie c=ondrocitus ir retesni krem%ls periferijoje. 8=ondrocitai .ra apvals arba verpsts formos. >ec=anins krem%ls sav.bs priklauso nuo proteoglikan, kuriuos sintetina c=ondrocitai. 3.0KA2.;(256 K4+9G(6 .ra ten, kur reikalinga tvirta atrama ir atsparumas tempimui slanksteliniai diskaiJ launikaulio meniskaiJ gaktin svar'aJ ten, kur taisiklingasis glaudusis kolageninis j. a. pereina # =ialinin; krem%l; 0sausg.sls, rai$iai1J uns irdies griau$iai. 9A&/A+A skaidulin; krem%l; sudaro 3 tipo kolageno skaidul pluoteliai, tarp kuri .ra c=ondrocit. 2arpus tarp kolagenini skaidul ir c=ondrocit u'pildo pagrindin med'iaga. 8=ondrocitai apskriti ir da'niausiai isidsto pavieniui. 9kaidulin krem%l neturi atskiro antkrem%lio. 2arpslankstelini disk skaidulin krem%l sudar.ta truput# kitaip. 8entrin; dal# sudaro minktiminis branduol.s. )ame .ra nedaug lsteli, o matrica pusiau sk.sta. >inktiniminis branduol.s apsuptas skaiduliniu 'iedu. A&2-+">C<39. -rem%li pavirius, isk.rus skaidulin# ir snarines krem%les, dengia netais.klingo glaud'iojo j. a. dangalas- antkrem%lis. )ame daug lsteli, kolagenini ir elastini skaidul, kraujag.sli ir nerv. 9kiriamas iorinis skaidulinis sluoksnis, kuriame daug skaidul ir ma'ai lsteli, ir vidinis krem%ls formuojamasis 0c=ondrogeninis1, kuriame .ra fibroblastocit ir ma' kraujag.sli tinklas. -+">C<?9 6D+>A43>A939. -rem%l formuojasi i jungiamojo gemalo audiniome%enc=imos. -rem%ls formavimosi vietose me%enc=imins lstels greitai dauginasi, !F

netenka ataug, bet nenutolsta vienos nuo kit. 2odl susidaro me%enc=imini lsteli sutankjimai, vadinami krem%ls susidar.mo centrais. -rem%ls u'uoma%gos lstels augant suapvalja ir diferencijuoja # u'uoma%gines krem%lines lsteles- c=ondroblastocitus.)ie keliss.k mito%ikai dalijasi ir sudaro netaisiklingj# glauduj# kolagenin# j. a. dangal- antkrem%l#, kuris skiria krem%l; nuo me%enc=imos ir v.kdo mit.bos funkcij. 2oliau krem%l auga ( bdais !. 2ntersticinis b!das. )aunoje besiformuojan$ioje krem%lje c=ondrocitai dar kur# laik dauginasi mito%ikai ir amito%ikai bei sudaro tarplstelin; med'iag. 8=ondrocitai negali nutolti vieni nuo kit, tad sudaro i%ogenines grupes. Augant lstelms, didjant tarplstelins med'iagos masei, krem%l auga i vidaus intersticiniu bdu. (. Apoziciniu b!du krem%ls auga i vidaus, nes didjant krem%ls masei, centrinje jos dal.je esan$i c=ondrocit mit.ba pablogja, kreml nebeauga. 2uomet c=ondroblastocitai ima daugintis ir iskirti tarplstelin; med'iag. :i jungiasi prie jau esan$ios krem%ls paviriaus. -+">C<?9 +"G"&"+A83)A. -rem%l regeneruoja silpnai veant antkrem%lio c=ondrogeninio sluoksnio lstelms. >a'i io audinio sutrikimai atkuriami veant c=ondroblastocitams, kurie sinte%uoja tarplstelin; krem%ls med'iag, o vliau pat.s virsta c=ondrocitais. /idesnius krem%ls pa'eidimus u'pildo j. a. randas. @7. Kaulinis audin#sF kilm& jo r!"#s& strukt!ra. -aulin# audin# sudaro kaulins lstels ir minerali%uota tarplstelin med'iaga. 67&-83)D9 sudaro atram, prie jo tvirtinasi raumen.s, apsaugo g.v.bikai svarbius organus kaukols, krtins ir pilvo ertmse, kauliniame a. sukauptos 8a 0(S1 jon atsargos, kurios prireikus gali isiskirtos ir panaudotos normaliai kraujo ir audini sk.s$i =omeosta%ei. 3 iors k. a. dengia iorinis antkaulis, o vidines jo ertmes dengia vidinis antkaulis. :iuose sluoksniuose .ra osteogenini lsteli. -aulinio audinio lstels Dsteoblastocitai Dsteocitai Dsteoklastocitai 5aalinus i k. a. vanden# ir riebalus, !T* jo sudaro organins, (T* neorganins med'iagos.

-aulinio audinio lstels D92"DG"&3&?9 lstels ioriniame ir vidiniame antkaul.je. )os .ra kamienins kaulinio audinio lstels. )os pailgos, branduoliai ovals, citopla%ma da'osi viesiai. D92"DB<A92D832A3- tai jaunos lstels, atsakingos u' akt.v tarplstelins med'iagos organins dalies formavimsi ir minerali%acij. )os isidsto kaulinio a. !L

paviriuje. 2arpusav.je jungiasi trumpomis oninmis atauglmis. 6orma panai # kub. Branduol.s didelis, vienas r.kus branduollis. 67&-83)D9 sintetina ir iskiria tarplstelins med'iagos organin; dal# 03 tipo kolagen, glikoproteidus, proteoglikanus1J taip pat ma'esns koncentracijos tarplstelins med'iagos komponentusJ paviriuje .ra receptori tam tikriems =ormonams, vitaminams, citokinams, #takojantiems j akt.vum. D92"D832A3- tai pagrindins subrendusios kaulinio audinio lstels, gulin$ios kaulinse ertmse, apsuptose kalcifikuota tarplsteline med'iaga. Dsteocitai nesidaugina, todl kaulinis audin.s negali augti intersticiniu bdu. Dsteocitai- tai pailgos suploktjusios lstels, turin$ios ataug. Branduol.s turi daug =eteroc=romatino. Dsteocitai guli kaulinse ertmse, o j ataugos #siterpusios # kaulinius kanallius. Gretim kaul ertmi kanalliai jungiasi vieni su kitais. /alis j atsiveria # kanalus. -aulo ertmi ir kanalli visuma sudaro bendr sistem, kurioje cirkuliuoja audini sk.stis, maitinantis osteocitus. Dsteocitus nuo kalcifikuotos tarplstelins med'iagos atskiria ma'iau kalcifikuota tarplstelin med'iaga- ostenoidas. D92"D-<A92D832A3- tai stambios, daugiabranduols lstels, geban$ios ard.ti kaulus ir sukauljusi kram%l;. ) .ra ten, kur akt.viai persitvarko kaulas ir v.ksta kaulo re%orbcija. Dsteoklastocitai- diferencijuoti. 9kiriamos ( jo dal.s prisitvirtinimo ir pamatin. 67&-83)D9 sintetina ir iskiria I 0S1 jonusJ iskiria kolagena%; ir kitus =idrofilinius fermentus. Dsteoklastocitai veikia tik tuomet, kai prisitvirtina tiesiogiai prie minerali%uotos med'iagos.

-A7<3&3D A7/3&3D 2A+5<@92"<3&? >"/K3AGA, arba kaulo matrica, sudar.ta i organini ir neorganini komponent. Drganini komponento pagrindin; dal# sudaro c=ondroitinsulfatas ir keratinsulfatas. 9pecifiniai balt.mai- osteokalcinas ir oestopondinas. &eorganinio komponento pagrindin dalis- =idroksiapatitas. 2aip pat .ra citrato, karbonato jon, nekristali%uoto kalcio karbonato. &edidlmis koncentracijomis .ra &a, >g ir 6e jon. >ineralini med'iag ir kolagenini skaidul jungin.s suteikia kaulams atsparum ir tvirtum. -A7<D +H:A9 !. Ak#tasis kaulas& arba ak#toji mediaga, sudar.ta i kaulini sij, supan$i ertmes, pripild.tas kaul $iulp. -aulines sijas sudaro osteocitai. (. 7ankioji mediga kaulini sij neturi. ) sudaro kaulinis audin.s, turintis ma'esnes ertmes. )i vientisa, isk.rus kaulo ertmes, kanallius ir stambesnius kanalus, kuriais praeina kraujag.sls. 2ankioji med'iaga sudaro ilgj kaul diafi%;, o ak.toji med'iaga- j epifi%es bei daugum trumpj kaul. 5lok$ij kaul sandara #vairi visuose v.rauja ak.toji med'iaga 0kaukols kaulai1, o kituosetankioji med'iaga 0mentis, dubens kaulai1. -A7<3&3D A7/3&3D +H:A9 !. 7inklinis skaidulinis kaulinis audin#s- tai pirminis nesubrend;s kaulinis audin.s, kuris da'niausiai pakei$iamas plokteliniu kaulu. 2inkliniame skaiduliniame k. a. tarpus tarp kolagenini skaidul u'pildo pagrindin med'iaga, kurioje .ra ertms. )ose telkiasi osteocitai, o j atsargos- kauliniuose kanalliuose. :iame audin.je sant.kinai ma'iau mineral ir daugiau lsteli nei plokteliniame kaule. !M

(. %lok"telinE kaulinE audinE sudaro cilindrikos struktros, vadinamos Iaverso sistemomis arba osteonais. -iekvien osteon sudaro sukalkjusios matricos ploktels, supan$ios centrin# kanal, kuriame .ra kraujag.sl. -iekvien ploktel; sudaro kolagenins skaidulos ir sukalkjusi pagrindin med'iaga. 8entriniai kanalai tarpusav.je jungiasi skersiniais kanalliais, vadinamasi 4olkmano kanalais.Aplink osteon .ra plona cementuojamosios med'iagos ploktel, vadinama cementine linija. 2arp kaulini plokteli .ra ertms vadinamos daubomis. )ose telkiasi osteocitai, o j ataugos specialiuose kanalliuose. 2arp osteocit .ra ertms, pripild.tos l.giagre$iomis kaulinmis ploktelmis, tarpaudininmis 0intersticinmis1 ploktelmis. -aulins ploktels diafi%s sienoje sudaro * sluoksnius iorin#, vidurin# ir vidin#. <.giagre$iai su ioriniu kaulo paviriumi .ra iorins 'iedins ploktels, o su vidiniu- vidins 'iedins ploktels. 5ro iorin# 'iedini plokteli paviri eina kanalai, vadinami perverian$iais kanalais, o i antkaulio # diafi%s tankij med'iag eina perverian$iosios kolagenins skaidulos. 4iduriniame sluoksn.je iilgai kaulo einant.s kanalai .ra vadinami centriniais kanalai, kurie susijungia perverian$iais kanalais. Dsteocit centriniuose kanaluose plinta kraujag.sls, limfag.sls ir nemielins nervins skaidulos. 2rumpuosiuose kauluose centriniai kanalai eina l.giagre$iai vieni su kitais ir su kaulo paviriumi, o plok$iuosiuose kauluose- akojasi i vieno kaulo #variomis kr.ptimis. <.giagre$iai su viduriniu kaulo paviriumi .ra vidurins 'iedins ploktels, kurios sudaro diafi%s tankiosios med'iagos vidin# sluoksn#, epifi%je pereina # ak.tojo kaulo sijas, diafi%je riboja diafi%s kaul $iulp ertmes.

A&2-A7<39 2"orinis antkaulis. -rem%ls paviriuje, isk.rus snarines krem%les, dengia netais.klingojo glaud'iojo kolageninio j. a. dangalas- antkrem%lis. 9kiriamos ( jo sluoksniai 3orinis skaidulinis sluoksnis, sudar.tas i stor kolagenini skaidul, kurios vadinamos perverian$iosiomis. 4idinis- kaulo formuojamasis 0osteogeninis1 sluoksnis , kuriame daugiau lsteli. 5agrindins jo lstels- osteogenins, kurios svarbios kaului augant ir regeneruojant. =idinis antkaulisH tai labai plonas puriojo kolageninio j. a. sluoksnis, dengiantis diafi%s kaul $iulp ertmes, ak.tosios me'iagos kaulines ertmes, ilgj kaul centrinius kanalus ir #siterpia # kaul $iulp jungiamojojo audinio griau$ius. @$. Kaulo forma,imasis& persit,ark#mas& regeneracija. -A7<D 6D+>A43>A939 Ara skiriami ( bdai

!N

!. >">B+A&3&? 0plvin1 D92"DG"&"C?. :iuo bdu v.stosi dauguma plok$ij kaul kaukols kaulai, 'andikauliai. )os dka auga trumpieji kaulai ir storja ilgieji kaulai. )os metu kaulai formuojasi i me%enc=imos. Ara skiriamos , stadijos !.!.-aulinio centro susidar.mas . >e%enc=imos lstels pradeda greitai daugintis ir virsta osteoblastocitais ir sudaro labai vaskuliari%uot kaulin# centr. !.(.Dsteogenin stadija. Dsteoblastocitai sintetina ir iskiria osteon. >atricoje pama'u atsiranda =olagenini fibrili. Apie !OP osteoblastocit virsta osteocitais. !.*.2arplstelins med'iagos minerali%acija, kalcifikacija - tai v.ksmas, kurio metu 8a jonai kaupiami kaulinio audinio matricoje. 2arplstelinje med'iagoje minerali%acijos metu osteoblastocitai iskiria armin; fosfata%;, kuri sadaro amorfin# kalio fosfat. 3 jo susidaro =idroksiapatito kristalai. 2aip kalcifikuojasi kaulins sijos. 3 me%enc=imos formuojasi naujos osteoblatocit kartos, kurios gamina nauj kaulinio audinio mas;. -aulins sijos auga apo%iciniu bdu. 2arp kaulini sij atsiranda ertms, kurias u'pildo me%enc=ima. /alis me%enc=imos lsteli tampa osteoblastocitais. D kita dalis diferencijuoja # kaul $iulpus ir purj# kolagenin# j. a. )uo ir u'pildomos etrms. 4is kaulo u'uoma%g dengianti me%enc=ima sutankja. 3 jos formuojasi antkaulis. -aulins sijos nut#sta prie besiformuojan$i kaulini sij ir susijungia su jomis. 2oliau kaulins sijos auga apo%iciniu bdu. !.,.-aulinio audinio peristvark.mo stadija. :ios stadijos metu tinklinis membraninis kaulas pakei$iamas plokteliniu kaulu. Be to, tam tikrose tinklinio skaidulinio kaulo srit.se ak.toji med'iaga virsta tankija kauline med'iaga. (. -+">C<3&? D92"DG"&"C?- tai kaul formavimasi i =ialinins krem%ls. :iuo bdu formuojasi dauguma ilgj ir trumpj kaul, kaukols pamato kaulai. Bsimo kaulo vietoje i me%enc=imos susiformuoja =ialinin krem%l, padengta antkrem%liu. -auljimo proceso metu susidaro pirminiai ir antriniai kauljimo centrai (.!.5irminis kauljimo centras susidaro =ialinins krem%ls diafi%s vidur.je. (.(.Antrinis kauljimo centras susidaro epifi%je. +iba tarp diafi%s ir epifi%s .ra vieta, nuo kurios kaulas ilgja. +iboje tarp krem%linio ir kaulinio audinio galima iskirti , sritis atsargin, vejimo, =ipertrofin, kauljimo. -A7<?)3>A9 jis prasideda, kuomet 8a druskos pradeda kauptis ant kolagenini skaidul. )# #takoja proteoglikanai ir glikoproteinai, taip pat spartina osteoblastocitai. -A7<G +"G"&"+A83)A kaului augant remodeliuojasi vaik kaulai. 9usiformav;s kaulas irsta ir formuojasi naujas. :is persitvark.mas v.ksta iki (O met. @'. 4aumeninis audin#sF klasifikacija& kilm& regeneracijos galim#bs. 4aumeninis audin#s- tai audin.s, sudar.tas i diferencijuot lsteli, turin$i susitraukiamumo 0kontraktilini1 element 0miofibrili1, kurie sukelia susitraukiamumo 0kontrakcin;1 jg ir geba c=emin; energij paversti mec=anine energija. -<A9363-A83)A !. +uo'uotasis raumeninis griau$i audin.s (. +uo'uotasis raumeninis irdies audin.s (O

*. &eruo'uotasis 0l.gusis1 raumeninis audin.s -3<>? dauguma raumen susiformuoja i me%odermos +uo'uotieji griau$i raumen.s i paains somit ir somitomer me%odermos. Galvos raumen.s- i somit ir somitomer. &eruo'uotieji 0l.gieji1 raumen.s- i viduri me%odermos 0splanc=nopleuros1. +uo'uotieji irdies raumen.s- i viduri me%odermos, kuri supa endotelin# irdies vam%d#. +"G"&"+A83)D9 GA<3>AB?9 !. +uo'uotj griau$i raumen regeneracija galima i lsteli pal.dovi 0miosatelitai1. )os akt.vinasi pa'aidos atveju pradeda veti, grupuotis # grandinles, susidaro naujos raumenins skaidulos. Akt.vinasi ir akt.vaus raumen darbo metu. 2uomet, =ipertrofuojant raumeninms skaiduloms, j mas; padidina # motinin; raumenin; skaidul #siterpusios lstels pal.dovs. (. +uo'uotieji irdies raumen.s regeneruoja silpnai. 5a'eistas miokardas prisipildo jungiamojo audinio. 5a'eisto miokardo ilikusios lstels 0alia suirusi1 =ipertrofuoja regeneruojant vidulstelinams randams. *. &eruo'uotieji raumen.s regeneruoja gerai. 5a'eidimo vietoje neruo'uotojo raumens lstels pradeda akt.vintis, daugja mito%i, vea miocitai, dl to pa'eista vieta prisipildo naujo neruo'uotojo raumeninio audinio. 6*. 5eruouotieji raumen#s. 5eruouotojo raumens l stels strukt!ra. Kontrakcijos mechanizmas. &"+7DK7D27D9379 0l.giuosius1 +A7>"&39 sudaro neruo'uotieji miocitai, kurie .ra verpsts formos, o j branduoliai- elipss formos. +aumen klode miocitai glaud'iai sveikauja ir susijungia pl.inmis jungtimis. 4ieno miocito pavirius .ra pamatin membrana ir tinklini skaidul tinklas. <@92"<?9 92+7-2H+A. >iofilamentus sudaro ploni aktino ir tropomio%ino sileliai bei stori mio%ino sileliai. 5er vis mio%ino silelio ilg# eina mio%ino galvuts, todl susitraukimas galimas gilesnis. Be to, galima rasti ir tarpini sileli desmino ir vimentino. &eruo'uotj raumen lstels sarkopla%moje ir prie sarkomeros .ra daug prisegamj kneli, prie kuri tvirtinasi ploni 0aktino1 ir tarpiniai sileliai. -D&2+A-83)D9 >"8IA&3C>A9. 9usitraukimui sukelti reikalingi 8a 0(S1 jonai. &eruo'uotojo raumens lstelje 8a 0(S1 jon .ra endopla%minio tinkle kanaluose ir pinocito%inse pslelse. 8a0(S1 perneami su kalc# surian$iu balt.mu kolmodulinu. /l kalcio ir kolmodulino sveikos akt.vinasi lengvj mio%in grandini kina%, v.ksta mio%ino forforilinimas. >io%inas su aktinu sveikaja tuomet, kai jo lengvos grandins .ra fosforilinamos. &eruo'uotj taumen susitraukim atsipalaidavimas priklauso ir nuo =ormon. "strogenai didina 8A>6 kiek#, lemia mio%ino fosforilinim ir gimdos sienos raumen susitraukim, o progesteronas ma'ina 8A>6 kiek#, lemia mio%ino defosforilinim ir gimdos raumen atsipalaidavim. (!

2en, kur nuoruo'uotj raumen klodas storas tarp miocit .ra daugiau pl.ini jung$i, padedan$i praeiti susitraukiamumo bangai. 2en, kur j sluoksnis plonas, susitraukimo banga praeina tiksliau ir do%uotai. &eruo'uotiesiems raumenism bdingas ir savaiminis akt.vumas. ) veikl reguliuoja c=olinerginis ir adrenerginis nervins skaidulos. )os veikia antagonitikai. &eruo'uotieji miocitai geba sintetinti kolagen, elastin, proteoglikanus. 6-. 4uouotj raumen strukt!ra ir kontrakcijos esm. 92+7-2H+A +uo'uotasis raumeninis audin.s i l.giagre$iai susiklos$iusi ruo'uotj miocit 0skaidul1, kurie .ra cilindro formos, daugiabranduoliai. Branduoliai pasislink; # krat ir eina po sarkolema. -D&2+A-83)D9 "9>?. 4is raumen# supanti glaud'iojo jungiamojo audinio maktis vadinama epimi%inmu. &uo jo # raumens vid nut#sta pertvaros, supan$ios pirminius ir antrinius raumenini skaidul pluotelius ir sudaran$ios perimi%inm. -iekvien raumenin; skaidul supantis velnusis j. a., vadinamas endomi%inmu. Q jo sudt# #eina tinklins skaidulos ir raumenins skaidulas dengianti pamatin membrane. 2arp pamatins membranos ir miocito pla%mins membranos #siterp; miosateliotocitai. Griau$i raumuo, pama'u gale smaildamas, pereina # sausg.sl;. 6/. 3riauIi ruouotojo raumens skaidulos mikrostrukt!ra. Kontrakcijos mechanizmas. +aumeninje skaiduloje mat.ti tamss ir viess ruo'eliai. 2amsus ruo'elis vadinamas ani%otropiniu disku 0'.mima A1, o viesus- i%otropiniu disku 0'.mima 31. :viesaus ruo'elio centra .ra skersinnlinija 0'.mima C1. 2arp gretim 3 disk esan$ios C linijos riboja susitraukiamumo struktros 0miofibrils1 vienet, vadinam sarkomeru 0miomeru1. A disk sudaro stori mio%ino sileliai, o ) disk- ploni aktino sileliai. Aktino ir mio%ino sileliai persikloja ir mio%ino sileliai #eina # A disko aktino sileli tarp. A disko centrin dalis viesesn, vadinama viesija sritimi 0'.mima I1. :viesios srities centre .ra tamsesns > ruo'elis, kurio pagrindinis balt.mas- kreatinkina%. +uo'uotj raumen silelius sudaro ie balt.mai !. Aktinas. 2am tikra aktino forma- alfa aktinas- #eina # C linij sudt#, $ia tvirtina aktino silelius. (. 7ropomiozinas formuoja silel#, einant# iilgai vagoje tarp gretim spirale susisukusi aktino grandinli. *. 7roponinas susideda i * dali, i kuri viena sveikauja su tropomio%inu, kita jungia 8a 0(S1 jonus, o tre$ioji- aktino ir mio%ino sveika. ,. 9iozinas sudar.tas i ( sileli- lengvojo ir sunkiojo meromio%ino. <engvasis meromio%inas sudaro did'ij molekuls lasdin; dal#, o sunkusis meromio%inasdal# la%dins dalies ir galvut;. -eli imtai mio%ino molekuli sudaro silelio la%din; dal# ir i jos k.an$ias galvutes. -D&2+A-83)D9 >"8IA&3C>A9

((

9usitraukiant raumeninei skaidulai, aktino ir mio%ino miofilamentai slenka vienas alia kito ir dl aktino ir mio%ino sveikos raumenin skaidula susitraukia. 2a$iau jai susitraukti .ra reikalinga energija. +am.bs bkls A25 sveikauja su A25- a%s vieta mio%ino galvutje, bet A25 =idroli% ma'a. &orint suakt.vinti A25 =idroli%;, reikalinga sveika su G aktino globuls onu. +am.bs bkls i G aktino globuls onas u'dengtas toponino ir tropomio%ino komplesu. +eikia, kad lstelje padidet 8a 0(S1 jonL koncentracija. 8a 0(S1 jonai jungiasi prie troponino molekuls kalc# jungian$ios dalels, pakinta troponino deleli konfigracija, tropomio%ino molekul pasislenka # A disk. /l to atsilaisvina G aktino globuls onas galima sveika su mio%ino galvute. 2uomet i sveikauja su aktinu, A25 virsta A/5, isilaisvina energija, reikalinga raumeniniai skaidulai susitraukti. 9usidarant naujoms aktino ir mio%ino sl.$iams, plonas 0aktino1 silels eina gil.n # A disk. "sant i%otoniniam susitraukimui, trumpja 3 diskas, trumpja sarkomeras, trumpja ir pati raumenin skaidula. "sant i%ometriniam susitraukimui, daugja mio%ino ir aktino sal.$i, sarkomeras netrumpja, A ir 3 disk ilgiai nekinta. 63. Jirdies raumens l steli KkardiomiocitL mikrostrukt!ra. Kontrakcijos mechanizmas. +uo'uotasis raumeninis irdies audin.s .ra sudar.tas i raumenini lsteli, turin$i lstelin; 0kardiomiocitai1 struktr. -ardiomiocit ribos .ra #terptini disk pavidalo. -ardiomiocitai jungiasi vienas su kitu, galas su galu arba dviem kardiomiocitais. Qterptiniai irdies diskai .ra laiptins struktros. Qterptiniuose irdies diskuose .ra * ri jung$i, jungian$i kardiomiocitus !. 9ukibimo juostel .ra skersinje disko srit.je. )i svarbi prisitvirtinant aktino sileliams ir susidarant ( juostelei. (. 9augins dms arba desmosomos, .ra skersinje disko srit.je. )os sujungia kardiomiocitus mec=anikai, kad ie neisilaisvint susitraukimo metu. *. 5l.ins jungt.s .ra iilginse disko vietose. )os garantuoja jon perna i vieno kardiomiocito # kit ir sudaro palankias sl.gas plisti susitraukiamumo signalui. -ardiomiocit branduoliai ovals, guli lsteli centre. /a'nai kardiomiocitai turi ( branduolius. +aumenins irdies skaidulos prasideda skaidulinio 'iedo srit.je ir ioriniais raumen sluoksniais nut#sta iki irdies virns. Uia jos nenutrksta, o vidinias skilveli raumen sluoksniais gr#'ta prie skaidulinio 'iedo. 9utaukiamosios kardiomiocit struktros 0miofibrils1 panaios # griau$i raumen, bet jos susitelkusios labaiau lstels pakrat.je 0centre- branduol.s1. 9kilveli kardiomiocitai turi daug skersini 2 vam%deli. 9arkopla%ma viesesn, todl 2 vam%deliai sveikauja tik su viena tinklo talp.kla ir susidaro ne triados, o diados. -ardiomiocit pagrindin energetin med'iaga- riabal rgt.s. Glikogenas, kaip energijos altinis naudojamas nervins #tampos metu. 5rieird'i kardiomiocit miofibrils isids$iusios panaiai kaip skilveli kardiomiocit, o 2 vam%deli turi ma'iau.

(*

-ardiomiocit sarkopla%moje .ra membrana apgaubt granuli, kuri med'iaga vadinama anrikulinu, atriopeptinu. :i med'iaga skaitina matrionre%;, dinre%;. 6). 3riauIi ir "irdies ruouotj raumen strukt!ros pana"umai ir skirtumai.

6@. 5er,inio audinio kilm& regeneracijos galim#bs. &"+43&39 A7/3&A9- tai organi%mo struktr visuma, priimanti dirgiklius i iors ir i kno vidaus, anali%uojanti juos ir perduodanti neuronams ar veikliesiems organams, derindama ir reguliuodama organi%mo funkcijas. 9A&/A+A &ervins lstels 0neuronai1, kurios priima dirginimus, paver$ia juos berviniais impulsais ir perduoda veikliesiems organams. 5agalbins lstels 0gliocitai1, kurie atlieka atramin;, apsaugin;, sekrecin; ir mit.bin; 0trofin;1 funkcijas.

&ervinis audin.s sudaro centrins nerv sistemos ur periferins nerv sistemos pagrind. Ara skiriamos somatin 0inervuoja ruo'uotuosius griau$i raumenis1 ir autonomin 0inervuoja ruo'uotj# irdies raumen# ir neruo'uotj# raumenin# audin#, liaukas1 nerv sistemos. +"G"&"+A83)A. &euronai- labai diferencijuotos lstels, kurios pa'eistos neregeneruoja. +egeneruotis gali tik j galns. &euron knai padidja, branduoliai nuslenka # lsteli pakra$ius, citopla%moje n.ksta c=romatofilin med'iaga. 2olimoji aksono dalis n.ksta. &eurolemocitai, netek; mielini dangal, akt.vinasi, vea, tampa judrus ir juostomis pasiskirsto alia #ran$i aksom. Aplinkinio jungiamojo audinio moakrofagocitai fagocituoja akson ir mielinio dangalo liku$ius. 4ea fibroblastocitai. Artimoji aksono dalis taip pat kinta. :alia pjvio esanti aksono dalis irsta, o j sudarant.s neurolemocitai vea ir susijungia su tolimosios aksono dalies neurolemocitais. 9usidaro vientisos neurolemocit juostos. &esuirusi aksono dalis sustorja ir susidaro augimo kgis, kuris pradeda augti link krat ir #siterpia tarp neurolemocit. +egeneravusi skaidula gali sudar.ti sinapses. -3<>? 3+ 6D+>A43>A939. &ervinis audin.s formuojasi i ektodermos. 4ir susidariusios stuburo st.gos ektoderma sustorja, sudar.dama nervin; ploktel;. Qdubus nervinei ploktelei, susidaro nervin vagel, ikilus pastarosios galams vir ektodermos krat susidaro nervin klost. 9usijungus nervinms klostms, susidaro nervin skaiuterl ir nervinis vam%dis. 3 pastarojo formuojasi 8&9 0galvos ir nugaros smegen.s1, o i nervins skiauterls- periferiniai gliocitai, juntamj ir autonimons nerv sistemos nervai ir pigmentins lstels- melanocitai. 8entrin# nervin# vam%d'io kanal iklojan$ios lstels diferencijuoja # ependimocitusJ taip pat susidaro neuroblastai, i kuri formuojasi neuronai ir spongioblastai, i kuri susidaro antriniai glioblastai ir gliocitai. >ikroglija formuojasi i kraujo monocit. (,

66. 5euron klasifikacija& strukt!ra. &"7+D&A3- tai ma'iausias nervinio audinio struktrinis, funkcinis ir mit.binis vienetas. +H:A9 !. 1untamieji neuronai 0jutiminiaiT sensoriniaiT aferentiniaiTreceptoriniai1 priima dirginimus i vidins organi%mo terps ir i iorins aplinkos. (. 1udinamieji& motoriniai neuronai 0eferentiniai, efektoriniai1 perduoda nervinius impulses kitiems neuronams arba veikliesiems organams. *. Aterptiniai neuronai 0asociaciniai, tarpiniai1 palaiko r.# tarp neuron. &"7+D&G -H&A9 gali bti ovalus, rutulikas, kriauikas, pslikas, verpstikas, piramidikas ar 'vaig'dikas. Ara viena branduol.s. +etai neuronai .ra daugiabranduoliai. /idelis braduollis vienas, re$iau (- * branduolliai branduolio centre. &euron knai formuoja #vairaus d.d'io ir form grupes, kurios galvos smegen pamatinje dal.je ir nugaros smegen pilkojoje med'iagoje vadinasi branduoliais, o periferinje nerv sistemoje- nerviniais ma%gais. /id'ij galvos smegen ir smegenli panaios formos neuronai formuoja sluoksnelius. 2arpus tarp neuron u'pildo neuropilis, kur# sudaro dendritai, artimoji akson dalis, gliocitai ir kraujag.sls. &"7+D&G D+GA&?<?9. &euron citopla%moje .ra ir tipik organli, ta$iau neuronai turi ir specifini struktr c=romatofolin# med'iaga ir neurofilamentai. &eurono kne ir dendrituose .ra c=romatofilin med'iaga. ) sudaro grdjo endopla%minio tinklo talp.klos, ploktels, pslels, vam%deliai. :i organli nra lstels kno kgio sustorjime- aksono kalvelje, bei aksone. &eurono citopla%moje .ra silikj struktr pluotai- neurofibrils, kurios ivarsto lstels kn ir ataugas. &eurofibrili nervini lsteli citopla%moje nemat.ti, bet matosi mikrovam%deliai, mikrosileliai, neurofilamentai. 4isos ios struktros dal.vauja v.kstant vidulstelinei pernaai ir atlieka atramin; funkcij. &"7+D&G 53G>"&23&3A3 3&2A+5A3 (ipofuscinasH tai gelsvai rusvos spalvos pigmentas, kur# turi visi neuronai. <ipofuscinas roro nervini lsteli senjim, nes jo nuolat daugja. 9elaninasH tai rusvai juodos spalvos granuls, kurias turi tam tikr nerv sistemos neuronai.

&"7+D&A3 =ienpoliaiH turi vien ataug- akson. ) .ra tik gemalo organi%me. .,ipoliaiH turi dvi ataugas. ) .ra reginje tinklains dal.je, pusiausv.ros organo prieangio or klausos organo sraiginiame ma%ge. 7amsij ,ienpoliH j .ra nugarini ir galvini nerv juntamuose ma%guose. 0ekreciniai neuronaiH visi neuronai geba sinte%uoti ir iskirt i biologikai akt.vias med'iagas- mediatorius. 2a$iau tam tikri neuronai .ra speciali%uoti atlikti tik i funkcij. 2ai- rekreciniai neuronai. 2ai dideli neuronai, kuri aksonuose .ra membranini psleli, gaminan$i neurosekrecin; med'iag. (E

.augiapolisH j# sudaro pagrindin; neuron populiacijos dal#. 2uri *- !O dendrit. ) .ra galvos ir nugaros smegen pilkojoje med'iagoje, regins tinklains dalies sluoksniuose ir autonominiuose ma%guose. /augiapoliai neuronai skirstomi 3lgaaksomins daugiapols nervins lstels aksonas ilgesnis kaip ! m., turi alutini aksono galini aku$i. 2rumoaaksominio daugiapolio neurono aksonas trumpas.

&"7+D&G A2A7GD9 !. AK0<5A0 K5+;427A0L perduoda nervin# impuls nuo neurono kno # kitus neuronus, raumenines ar liauk lsteles. Aksono prad'ia- lstels kno kgio formos sustorjimas, aksono kalvel, kuri pereina # pradin# segment. Aksono galas akojasi # galines akutes, kurios turi sinapsini psleli. Aksono galini aku$i visuma, nutolusi nuo neurono kno vadinama telodendronu. Arganls, balt.mai ir makromolekuls, reikalingos aksonui funkcionuotis, sruvena nuo neurono kno # akson. :is reikin.s- aksono pernaa. <ta citopla%mos tekm, lta nervins lstels griau$i element pernaa v.ksta nuo aksono kalvels # galines akutes. 2au anterogradin pernaa. Drganli liekanos greitai nuneamos i aksono galini aku$i # neurono kno li%osomas. 2ai retrogradin pernaa. (. .+5.427A2. ) galins akuts turi receptori, priiman$i dirginimus i vidins organi%mo terps ir i iorins aplinkos. /endritai perduoda nervin# impulsa # neurono kn. /endrit pavirius gali bti padegtas smulkiomis pla%molemos atauglmisdendrit sp.gliukais ir pumpurliais. 9p.gliukai formuoja aksodendritines sandras 0sinapses1 ir priima nervinius impulsus i daug.bs neuron. 3 neurono kno # dendrit ir i dendrito # neurono kn nuolat perneami tam tikri citopla%mos komponentai- v.ksta anterogradin ir retrogradin 0dendritin1 pernaa. &"7+D&D 9+32A9 /endritins sritis apima dendrit, pradin aksono segment, neurono kn. Uia v.ksta neurono akt.vinimas. Aksomin sritis apima akson, kuris pernea nervin# impuls. 2elodendritin; sritis apima aksono galini aku$i visum, kuri sandromis 0sinapsmis1 pernea nervinius impulsus. 67. 5euroglijos kilm& strukt!ra ir funkcija. &"7+DG<3)A- tai sudtin nervinio audinio dalis, sudar.ta i lsteli- gliocit, kurie formuojasi i kno ir ataug, ivarst.t gliofilamentais. Gliocitai centriniai, periferiniai. 8"&2+3&3A3 G<3D832A3- tai ma'os lstels, kurios u'pildo tarpus tarp neuronJ paremia neuronus ir j ataugasJ jungia 8&9 # visumJ atlieka med'iag ap.kaitos tarp neuron ir (F

kraujag.sli tarpininko funkcijJ apsaugin ir sekrecin funkcijosJ formuoja membranasJ atskiria neuronus nuo aplinkinio j.a. +H:A9 !. "5"&/3>D832A3 9tulpiniai ependimocitai atlieka paramin;, dengiamj ir sekrecin; funkcijas. Blakstienotieji ependimocitai. Blasktienos juddamos varo smegen sk.st#. -raujag.sliniai ependimocitai atlieka sekrecin; funkcijas, gamina smegen sk.st#. 3 pluotinio ependimocitai pamatinio poliaus ieina neakota atauga, kuri baigiasi ant gretimo kapiliaro. 4irutiniame jo paviriuje .ra daug mikrogaureli ir pavieni blakstien.

(. A92+D832A3- 'vaig'dikos lstels, turin$ios tams branduol# ir #vairias atugas. 6unkcija- paremia nervin# audin#. 9kiriami 5rotopla%miniai astrocitai- ma'os lstels, turin$ios tams branduol#, kuriame daug c=romatino, ir daug labia akot trump ataug. 9kaiduliniai astrocitai ivarst.ti gliofilamentais. 2uri plon, ilg, ma'iau akot ataug. -raujag.slins astrocit ataugos baigiasi galais, kurie formuoja ribin; kraujag.sli ir neuroglijos membran. )i kartu su pamatine membrane ir kapiliar endoteliocitais sudaro kraujo ir smegen u'tvar, Astrocit ataugos #eina # ribins neuroglijos membran, kuri susidaro apie kraujag.sles, apie smegen skilvelius, smegen paviriuje. *. D<3GD/"&/+D832A3- tai daug ir ma' gliocit lsteli, turin$i mielino. Branduoliai ma'i, tamss, citopla%moje .ra g"2 ir Gold'io kompleksas. ,. >3-+DG<3)A- tai 8&9 makrodagocitai, susidar; ir monocit. 2uri tams branduol# ir trump akot ataug, juda amebikai ir geba fagocituoti. "pendimocitai, astrocitai ir oligodendrocitai atlieka med'iag ap.kaitos tarpinink funkcij, paramin; ir sekrecin; funkcijas, o mikroglijos lstels- apsaugin; funkcij. 5"+36"+3&3A3 G<3D832A3 !. &"7+D<">D832A3- ma'os lstels, kurios periferini nerv mielinse nervinse skaidulose dengia vien akson, o nemielinse nervinse skaidulos- daugel# akson. (. >ACGG G<3D832A3- ma'os kubins ar suploktjusios lstels, dengian$ios kiekvieno neuron, esan$io galvini ir nugarini bei auronominiuose ma%guose, knai, dal.vauja med'iag pernaose tar neuron ir kapiliar. *. GA<3&3A3 G<3D832A3- ma'os lstels, kurios supa galines nerv akutes. &"+43&3G A2A7GG /A&GA<A3 (L

&euron ataug dengia gliocit suformuoti dangalai, vadinami nervinmis skaidulomis. Q j sudt# #einan$ios neuron ataugos vadinamos ainiais cilindrais. &"+43&?9 9-A3/7<D9 !. &">3"<3&3&?9 &"+43&?9 9-A3/7<D9 .ra iplitusios autonominse nerv sistemose. 5&9 ainius cilindrus dengia gliocitai. :ios periferini gliocit lstels jungiasi pirtikosiosmis jungtimis ir apie ain# cilindr sudaro labia plon sluoksn#- neurolem. Q nemielinini nervini skaidul sudt# da'niausiai #eina keli imtai aini cilindr, kuriuos # vien skaidul sujungia bendri neurolemocitai. 8&9 nemielinini nervini skaidul neurolem sudaro oligodendrocitai. -iekvien nemielinin; nervin; skaidul ir iors dengia ir nuo aplinkinio j. a. atskiria pamatin membrana. (. >3"<3&3&?9 &"+43&?9 9-A3/7<D9 .ra paplitusios 8&9 ir 5&9. :ias skaidulas sudaro vienas ainis cilindras, kur# dengia i neurolemocit susidar; du sluoksniai vidinis storesnis- mielininis dangalas ir iorinis plonesnis, sudar.tas i neurolemocit citopla%mos, branduoli- neurolema, 8&9- oligodendrocit ataug. 9kaidulos periodikai nutrksta. :i nutrkimo vieta .ra vadinama nervins skaidulos ma%gu. 2arp dviej nervins skaidulos ma%g .ra tarpma%ginis segmentas. 4ienos skaidulos mielin# sluoksn# ir neurolem sudaro vienas neurolemocitas. 5eriferini nerv mielinini skaidul mielininis dangalas nra vientisas. 2am tikrais intarpais isidst; viesesni ruo'eliai, vadinami mielino #pjovomis. >ielininis j sluoksnis nenutrksta. 8&9 mielinins nervins skaidulos mielinin# dangal sudaro oligodendrocitai.

6$. %eriferinio ner,o strukt!ra. 6'. 5er,ins gal!ns. 4eceptori ir efektori histofiziologija. &"+43&?9 GA<H&?9 receptoriai, efektoriai, nervins sekrecins galns. 2 4+?+%7<42A2H tai juntamj neuron galins struktros, priiman$ios dirginimus i iorins ir vidins organi%mo terpi, kurios pakei$ia # nervinius impulsus ir perduoda # 8&9. Atsi'velgiant # receptori viet, skiriami eksteroreceptoriai ir interoreceptoriai, pagal struktr- # laisvsias ir nelaisvsias 0galiniai nerviniai knliai1. Galiniai nerviniai kneliai skiriami # nekapsultuosius ir kapsultuosius. <A394D93D9 &"+43&?9 GA<H&?9. <aisvosioms nervinms galnms priskiriamos ir plauk maielio galns. 43"2A akies ragen, burnos, nosies ertm ir gleivin; dengiantis daugiasluoksnis epitelisJ tam tikr organ jungiamasis audin.sJ foscijoseJ rai$iuoseJ sausg.slseJ virkijamojo kanalo ir kvpavimo tak epitel.jeJ antkaul.jeJ snarinje kapsuljeJ liaukose. (M

GA<3&3A3 &"+43&3A3 -H&"<3A3 nekapsultieji ltjimo ir kapsultieji nerviniai kneliai. &ekapsultiesiems nerviniams kneliams priklauso l.tjimo minktimas ir l.tjimo meniskai. 43"2A l.tjimo minktimas .ra primat pirt minktimo epiderm.jeJ l.tjimo meniskailpose, neplaukuotos ir plaukuotos odos epidermuje, iorinje apitelinje plauko aknies makt.je. KA%0;(672+12 5+4=252A2 KM5+(2A2F !. -A597<?2A939 <A2?)3>D -H&"<39. ) .ra lp tikrosios odos speniniame sluoksn.jeJ iorini l.tini organ odoje. -onkor'io formos. 2ai- l.tjimo receptiriai, priimant.s spaudimo jutimus. (. 5<D-:2"<3&39 -H&"<39. 4ieta lapimo psljeJ kepen.seJ 'arn pasaiteJ tikrosios odos tinkliniame sluoksn.je. 5loktelin# knel# sudaro iorinis ir vidinis stormuo, aplinkinio jungiamojo audinio ploktels. 2ai spaudimo ir vibravimo receptoriai. *. 94DGH&3:-3")3 -H&"<3A3. 4ieta odoje, sero%iniuose dangaluose, burnos gleivinje ir voko junginje. >anoma, kad svognikieji kneliai priima mec=anoreceptorinius ir termoreceptorinius dirgiklius. ,. &"+43&? 9A79GA<3&? 4"+592?. Ara raumens ir sausg.sls jungties vietoje. E. &"+43&? +A7>"&3&? 4"+592?- tai griau$i miocito receptorin galn. )i verpsts formos. &ervin; raumenin; verpst; sudaro vidiniai verpsts miocitai, kuriuos gaubia jungiamojo audinio kapsul. 5astarj sudaro vidins ir iorins ploktels, tarp kuri .ra audini sk.s$io. 4idiniai verpsts miocitai turint.s branduoli maielius, turint.s branduoli grandinles. 5irmins nervins lstels baigiasi 'iedinmis spiralinmis nervinmis galnmis ant abiej vidini verpsts miocit. Antrins nervins lstels inervuoja tik tuos vidinius verpsts miocitus, kurie turi branduoli grandinles. Abipus 'iedins sprirals nervins galnes jos formuoja kekines nervines galnes. 4idinius verpsts miocitus inervuoja ir judinamieji neuronai, kurie miocit galuose sudaro nervin; raumenin; galn;. &ervin raumenin verpst reauguoja # griau$i miocit ilgio kitimus. 22 +>+K7<42A2 "fektorins nervins galns- tai somatini ir autonomini judinamj neuron akson galins akuts, kuriomis nerviniai impulsai perduodami # veikliuosius organus. 4MJC0F !. &"+43&? +A7>"&3&? GA<H&?- somatini ir autonomini judinamj neuron akson galini aku$i ir griau$i miocit sinaps. &ervins raumenins galns pagrind sudaro griau$i miocito vieta, kur citopla%ma netenka savo ruo'uotumo ir miofibrili. &ervini raumenini galni judinamj neuron akson galins akuts sudaro priesinapsin; dal#, o griau$i miocito iskiluma- posinapsin; dal#. 2arp aksono ir griau$i miocito susidaro sinapsinis pl..s. 4ienas judinamojo neurono aksonas gali #nervuoti daugel# griau$i miocit. 2oks neurono aksonas ir griau$i miocitas sudaro miocito vienet. 2ikslios kr.pties raumen.se .ra keletas griau$i miocit, kituose- gali bti keli tkstan$iai. (N

(. &"+43&? +A7>"&3&? 4"+592?9 GA<H&?9- tai nervini raumenini verpsts judinamj neuron, esan$i nugaros smegen pilvinse akose, akson galins akuts inervuojan$ios vidini verpsts miocit polius. *. &"+43&? <3A7-3&? GA<H&?- tai autonomins nervins sistemos judinamasis neuronas, kurio gale gali bti viena ar kelios sustorjusios galins aksono akuts. ,. &"+43&? 9"-+"83&? GA<H&?. 5ogumburio antreginio ir alutinio skilvelio branduoli neuronai gamina neurosekrecin med'iag, kuri atneama iki posmegenins liaukos nervini skil$i. :ioje vietoje galins aksono akuts baigiasi aksono ir kraujag.sls sandra. 9androje # kraujag.sl; patenka neurosekrecins med'iagos 0oksitocinas, antidiure%inis =ormonas1. 7*. 5euron tarpusa,io r#"#s. 0inapsi ultrastrukt!ra ir j histochemin charakteristika. /viej neuron morfologins jungt.s, kuriomis nervinis impulsas plinta i vieno neuron # kit tik viena kr.ptimi, vadinamos tarpneuroninmis sinapsmis 0sandromis1. +.s aksodendritins, aksoaksonins, aksosomatins, somatodentritins, somatosomatins, dendritodendritins. 4ienas neuronas sudaro sinapses su daugeliu kit neuron. Atsi'velgiant # struktrines ir funkcines .pat.bes, sinapss skirstomos # pslines 0c=emines1, nepslines 0elektrines1. 5slini sinapsi 'mogaus organi%me daugiausia. )os skirstomos # dirginamsias ir slopinamsias. 93&A59?9 9A&/A+A. 9inaps; sudaro dvi sveikaujan$ios dal.s priesinapsin dalis, posinapsin dalis. 5riesinapsin; dal# sudaro aksono iplatjimas- priegalinis stormuo, ir aksono galini aku$i iplatjimas- galinis stormuo. :ios dalies pla%molema sudaro priesinapsin; membran, o prie jos priartjusi ir kit neuron pla%molema posinapsin; memdran. 4idiniame priesinapsiniame membranos paviriuje .ra priesinapsinis tankis, o vidiniame posinapsiniame membranos paviriuje- posinapsinis tankis. 2arp priesinapsins ir posinapsins membran .ra sinapsinis pl..s, kur# u'pildo vidin pl.io med'iaga. 5riesinapsins dalies priegaliniame stormen.je .ra daug mitoc=ondrij, o galiniame stormen.je- sinapsini psleli. >a'os viesesns pslels .ra pripild.tos perneamosios med'iagos- acetilc=olino, o didels tankiosios pslels- poradrenalino. 4ieno neuron sinapsins pslels turi tik vienos ries perneamosios med'iagos. 7-. %aprasto ir sudtingo reflekso lanko morfologinis pagrindas.

*O