Lstel vis gyv organizm struktrinis funkcinis vienetas.

Tai elementari gyva sistema,

savarankikai vykdanti svarbiausias gyvybs funkcijas.
Nelstelins struktros
Simplastai raumenins skaidulos struktrinis funkcinis vienetas
Sincitijus
Tarplstelin mediaga j sudaro:
Pagrindin mediaga
Skaidulos:
a) Elastins
b) Kolagenins
c) Retikulins
Audin sudaro:
a) Nelstelins struktros
b) Lstels
c) Tarplstelin mediaga
Audinys istorikai susiformavusi lsteli ir nelstelini struktr sistema, kuri jungia bendra kilm,
sandara, funkcijos.
Plazmin membrana gaubia lstel i iors. J sudaro:
Dvigubas lipid sluoksnis (glikolipidai, cholesterolis)
Baltymai:
a) Periferiniai isidsto ioriniame ir vidiniame membranos paviriuje. Ioriniai gali bti
adheziniai ar receptoriniai. Baltym, esani vidiniame membranos paviriuje daugiau,
jie sudaro citoskelet.
b) Integralieji - isidsto tarp irodini ir vidini periferini baltym. Atlieka receptori
vaidmen, dalyvauja su membrana susijusiose fermentinse reakcijose, molekuli
judjime.
Plazmins membranos funkcijos:
1)
2)
3)
4)
5)

Atriboja lstel nuo aplinkos

Prie jos tvirtinasi citoskeletas
Reguliuoja mediag apykait
Dalyvauja vairi mediag transporte
Sudaro vairias tarpstelines jungtis, vairios prigimties ir funkcij citoplazmos iaugas
(mikrogaurelius, virpinamuosius plaukelius, iuelius)

Vidulstelins membranos bdingos lstels organelms. Nuo plazmins membranos skiriasi tuo, kad:
1)
2)
3)
4)

Yra plonesns u citolem

Nesudaro lstels pavirini struktr
Jose maiau periferini baltym
Nra glikokalikso (glikokaliksas glikoprotein ir glikolipid junginys)

Organels metabolikai aktyvios membranins ir nemembranins struktros. Atlieka bendrsias

(kvpavimo, judjimo, sintezs) ir specifines (kontrakcijos, nervinio impulso perdavimo) funkcijas.
Skiriamos :
Membranines (grdtasis endoplazminis tinklas, lygusis endoplazminis tinklas, GK,
mitochondrijos, peroksisomos, lizosomos)
Nemembranines (ribosomos, centriols, mikrovamzdeliai, mikrofibrils, tarpiniai filamentai,
mikrofilamentai)
Citoskeletas laiduoja vidulstelin judjim, palaiko lstels form, paremia j ir organeles, eina
virpamj plaukeli, iueli sudt.
Citoskelet sudaro:

Mikrovamzdeliai
Mikrofibrils
Tarpiniai filamentai
Mikrofilamentai

Intarpai mediag apykaitos produktai. Aptinkami citoplazmoje.

Trofiniai glikogeno, riebal intarpai. Glikogenas bna smulki granuli pavidalo. Glikogeno
daug irdies, skeleto raumen, kepen lstelse. Tai rezervins mediagos, kurios gali bti
panaudotos lstels gyvybinei veiklai.
Sekreciniai intarpai, kuriuos sintetina liaukins lstels. Baltymins (seili laikos, kasa),
polisacharidins (mukozins liaukos), lipoproteidins (lipidai) kilms. Lipid intarpai neturi
membranos, yra citoplazmoj, yra energijos rezervas, dalyvauja steroidogenezje bei mielino
gamyboje.
Ekskreciniai mediag skilimo atliekos, kurios organizmui nuodingos, nereikalingos (lapalas,
lapimo rgties druskos)
Kristaliniai retai aptinkami, taiau labai dideli. Juose saugomos baltym ir ferment atsargos.
Pigmentiniai vairios kilms:
1) Egzogenins patek i iors. Gali patekti per od, kvpavimo takus (anglies dulks),
virkinimo trakt (metalai, karotinas)
2) Endogenins randami odos epitelyje, akies tinklainje, nervinse lstelse,
eritrocituose.

Citoplazma koloidin mas, sudaryta i baltym, riebal, neorganini dusk, angliavandeni, H2O.
Lsteli citoplazm sudaro:

Citozolis jame isidsto visos lstelei bdingos struktros

Organels
Intarpai
Citoskeletas

Lytinis chromatinas (Baro knelis) kondensuotas chromatino darinys, matomas moter

interfaziniuose brandoliuose. Remiantis lytiniu chromatinu, galima i anksto nustatyti lyt.
Chromatinas tam tikra chromosom forma interfaziniame branduolyje. Dvejopas:
Euchromatinas prarads kompaktin form chromatinas. J sudaro itsti chromatino
fragmentai, kuriuose transkribuojasi DNR. Metabolikai aktyvus, dalyvauja baltym sintezs
procese.
Heterochromatinas kondensuotas, metabolikai neaktyvus. Heterochromatinas gali virsti
euchromatinu.