Prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandaros ypatumai

Amebos prisitaikymas vykdyti gyvybines funkcijas

Ameba yra judrus heterotrofinis, neturintis pastovios kūno formos
protistų karalystės atstovas, gyvenantis vandenyje arba kituose
organizmuose. Tai pirmuonis eukariotas, sudarytas iš vienos ląstelės.
Amebos ląstelė yra savarankiškas organizmas, prisitaikęs vykdyti visas
gyvybines funkcijas: virškinimą, dauginimąsi, kvėpavimą, šalinimą.

Ameba juda ir gaudo maistą (bakterijas, dumblius, kitus pirmuonis)

pseudopodijomis, susidariusiomis pasislinkus citoplazmai ir išsitempus
plazminei membranai. Maistas patenka į amebos ląstelę fagocitozės
būdu pro plazminę membraną. Tada aplink jį iš citoplazmos išsiskiria
virškinimo sultys ir susidaro virškinančioji vakuolė. Virškinimo sultys
ištirpdo dalį maisto medžiagų ir šios iš virškinančiosios vakuolės
patenka į citoplazmą, o nesuvirškintos medžiagos pašalinamos pro bet
kurią kūno dalį. Ameba maitinasi ir auga. Be virškinančiosios vakuolės
ameba turi ir pulsuojančiąją vakuolę, kurioje kaupiasi citoplazmoje
esantis vandens perteklius. Susikaupęs vanduo išstumiamas iš
pulsuojančiosios vakuolės pro plazminę membraną.

1. Ameba Amebos maitinimasis

2. Bakterija fagocitozės būdu
Esant nepalankioms aplinkos sąlygoms (pavyzdžiui, atšalus orui, išdžiūvus vandens
telkiniui), ameba nustoja maitintis ir jos medžiagų apykaita sustoja. Ameba
apsitraukia apsauginiu dangalu ir virsta cista. Pasikeitus sąlygoms, ameba toliau
maitinasi, dauginasi ir vykdo visas gyvybines funkcijas.
Dažniausiai ameba dauginasi nelytiškai, dalydamasi mitozės būdu. Amebos
dauginimasis prasideda ištįsus branduoliui. Jis pasidalija į dvi dalis. Amebos kūnas
ištįsta, atsiranda sąsmauka. Citoplazma trūksta ir susidaro dvi naujos amebos,
turinčios po branduolį. Per parą ameba, esant palankioms sąlygoms, dalijasi kelis
kartus.

Amebos dauginimasis

Augalų, gyvūnų ir grybų ląstelių palyginimas

Augalų ląstelės Gyvūnų ląstelės Grybų ląstelės

Turi ląstelės sienelę, Neturi ląstelės sienelės Turi ląstelės sienelę,

sudarytą iš polisacharido sudarytą iš polisacharido
celiuliozės chitino

Turi centrinę vakuolę, Turi tik mažas vakuoles, Kai kuriose ląstelėse būna
pilną ląstelės sulčių, kuriose nėra ląstelės sulčių vakuolių, jose kaupiamos
kaupia maisto medžiagas polisacharido glikogeno
atsargas

Turi chloroplastus, Neturi chloroplastų Neturi chloroplastų

vykdančius fotosintezę

Ląstelėse nėra centriolių Turi po dvi centrioles Kai kuriose ląstelėse

aptinkama centriolių
ATP sintezė vyksta ATP sintezė vyksta ATP sintezė vyksta
mitochondrijose ir mitochondrijose mitochondrijose
chloroplastuose

Kaupia krakmolo Kaupia glikogeno atsargas Kaupia glikogeno atsargas

atsargas
Gyvūninės, augalinės ir grybo ląstelių sandara

Gyvūnų, augalų ir grybų ląstelės yra eukariotinės. Tokios ląstelės turi nuo
citozolio atskirtą branduolį ir organeles, apsuptas membranų.

Gyvū
ninė ląstelė

Gyvūno ląstelę gaubia plazminė membrana (9). Ląstelės

turinys, kurį gaubia plazminė membrana, yra citozolis (4).
Ląstelės centre yra branduolys (1) ir jame esantis
branduolėlis (2) bei kitos organelės: mitochondrijos (7),
Goldžio aparatas (11), lygusis endoplazminis tinklas (8),
grūdėtasis endoplazminis tinklas (12), ribosomos (13),
lizosomos (5), centriolė (6), citoskeletas (10), vezikulė (3)
– membraninė pūslelė, kurioje pernešamos medžiagos.
Augalo ląstelė turi visas gyvūno ląstelei būdingas organeles: branduolį (1),
branduolėlį (2), ribosomas (3), lygųjį (4) ir grūdėtąjį endoplazminį tinklą (14),
mitochondrijas (8), Goldžio kompleksą (11), plazminę membraną (9). Tačiau
augalinę ląstelę iš išorės dengia sienelė (10), kurioje yra plazmodezmos (5).
Augalinės ląstelės citozolyje (12) yra chloroplastai (6), centrinė vakuolė (7),
leukoplastai (13).
Grybo ląstelę gaubia plazminė membrana (2). Virš plazminės membranos
yra chitininė sienelė (6). Šioje ląstelėje matomas pumpuro randas (5).
Ląstelės citozolyje išsidėsčiusios organelės: vakuolė (4), mitochondrijos
(3), ribosomos, Goldžio kompleksas, endoplazminis tinklas, branduolys
(1). Grybo ląstelėje kaupiama atsarginė medžiaga glikogenas.

Grybo (mielių) ląstelė

Prokariotinės ląstelės sandara

Prokariotams priklauso monerų karalystės atstovai – bakterijos. Prokariotų ląstelės

neturi membrana apgaubto branduolio ir membraninių organelių. Ląstelės
citoplazmoje (4) yra baltymų sintezę vykdančios ribosomos (5) ir plazmidės (6),
kuriose esantys genai didina bakterijos atsparumą antibiotikams. Ląstelėje
branduolio nėra, o vietoje jo yra nukleoidas (8) su žiedine DNR. Joje sukaupta
ląstelės genetinė informacija. Prokariotų ląstelę gaubia plazminė membrana (3) ir
ląstelės sienelė (2). Daugumą bakterijų dengia kapsulė (1), apsauganti esant
nepalankioms aplinkos sąlygoms. Kai kurios bakterijos turi išaugas – fimbrijas (7),
kuriomis jos jungiasi viena su kita ar prisitvirtina prie paviršių. Judrios bakterijos
turi žiuželius (9). Dalis bakterijų (pavyzdžiui, melsvabakterės) turi pigmentų,
išsidėsčiusių tilakoiduose. Tai autotrofinės bakterijos, gebančios pačios sau
pasigaminti organinių medžiagų. Heterotrofinės bakterijos naudoja kitų pagamintas
organines medžiagas. Dauguma bakterijų yra aerobinės, tačiau yra bakterijų, kurios
gali gyventi anaerobinėmis sąlygomis.

Prokarioto ląstelė
Prokariotinių ir eukariotinių ląstelių skirtumai

Prokariotinės: Eukariotinės:
1) Priklauso bakterijos,
Melsvabakterės 1) Priklauso augalai, gyvūnai,
grybai, protistai (dumbliai ir
2) Mažos, jų dydis – 1–10 µm pirmuonys)
2) Didesnės, jų dydis – 10–100
µm
3) Neturi membrana apgaubto 3) Turi membrana apgaubtą
branduolio ir membraninių organelių branduolį ir membranines
4) Ląstelės sienelė sudaryta organeles
iš polisacharido mureino 4) Augalų ląstelių sienelė sudaryta
iš polisacharido celiuliozės,
5) Turi plazmides grybų – iš chitino
6) Ląstelė atlieka visas jai 5) Neturi plazmidžių
būdingas gyvybines funkcijas 6) Ląstelės specializuojasi ir
7) Juda žiuželiais sudaro audinius
7) Juda žiuželiais, blakstienėlėmis
arba pseudopodijomis

Prokariotinių ir eukariotinių ląstelių panašumai

Tiek prokariotinės, tiek eukariotinės ląstelės turi plazminę membraną, citoplazmą ir ribosomas.

Sąvokos:

Ameba- vienaląstis organizmas, prisitaikęs vykdyti gyvybines funkcijas.

Fimbrijos- kai kurių prokariotinių ląstelių išaugos, kuriomis jos prisitvirtina prie įvairių paviršių.

Kapsulė- apsauginis angliavandenių sluoksnis, saugantis prokariotą nuo nepalankaus aplinkos

poveikio.

Nukleoidas- prokariotų ląstelės citoplazmoje esanti sritis, kurioje sukaupta genetinė informacija
(žiedinė DNR).

Organelės- ląstelės viduje esančios struktūros, turinčios joms būdingą sandarą ir atliekančios tam
tikras funkcijas.
Pirmuonis- vienaląstis eukariotinis organizmas, gyvenantis vandenyje, drėgnoje dirvoje ar kitų
organizmų viduje.

Plazmidė- žiedo pavidalo nechromosominė DNR, kurios genai padidina bakterijų atsparumą
antibiotikams.

Vienaląstis- organizmas, sudarytas iš vienos ląstelės.