Citologijos skirstymas:

 Citomorfologija – ląst. Forma ir dalys

 Citofiziologija – last. Funkcijos
 Citogenetika – kaip ląstelėje vyksta genetinės medžiagos atsinaujinimas, dauginimasis
 Citochemija – cheminė sandarac

Lęšių aberacijos (įtakoja skyrą):

 Astigmatizmas
 Koma (taškas ⇒ kometa)
 Distorsija (tinklinės pėdkelnės)
 Sferinė aberacija (šviesos spinduliai nesusieina į vieną tašką)
 Chromatinė aberacija (spalvų bangos nesusieina)

Mikrotomas – prietais ploniems pjūviams atpjauti (1-50 mikro metrų 1/1000 – 1/20 mm)

Šiolaikinės ląstelės teorijoa 3 teigiai:

 Visi gyvi organizmai sudaryti iš vienos ar daugiau ląstelių
 Ląstelė yra mažiausia struktūrinė ir funkcinė organizmo dalelė, kuriai dar būdingi visi gyvybės
požymiai
 Visos ląstelės yra kilusios iš jau egzistuojančių ląstelių.
Svarbiausi modeliniai organizmai:

• Bacillus subtilis (B. subtilis) Gram(+) bakterija [šieno lazdelė]

• Escherichia coli (E. coli)
• Dictyostelium discoideum
• Saccharomyces cerevisiae
• Caenorhabditis elegans
• Drosophila melanogaster
• Arabidopsis thaliana
• Mus musculus
• Homo sapiens
Gram(–) bakterija [žarninė lazdelė]
Gleivūnas [protistai]
Alaus mieliagrybis [mielės]
Nematodas [apvalioji kirmėlė]
Paprastoji vaisinė muselė
Baltažiedis vairenis
Naminė pelė
Žmogus

Ląstelės biologijos metodai:

• Citocheminiai – parodo, kokios sudedamosios medž. atlieka vienokį ar kitokį vaidmenį. Citochemija- tiria
ląstelės ir jos sudedamųjų dalių cheminę sandarą.
• Mikroskopija:
o Šviesinė (10-20 mikro metrų pjūviai)
o Elektroninė
o Fluorescencinė
o Kt.
• Eksperimentiniai ląstelių tyrimo metodai:
o Ląstelių kultūros
o Ląstelių frakcionavimas

Mikroskopija:
 Fiksavimas (alkoholiu, farmalinu… Tikslas- kuo greičiau sustabdyti ląstelėje vykstančius
biocheminius procesus.
 Dehidratacija, nuskaidrinimas
 Standinimas/užliejimas/impregnavimas
 Pjaustymas
 Dažymas
 Uždengimas

Citocheminiai/histocheminiai dažai:
 Katijoniniai – baziniai
 Anijoniniai – rūgštiniai
 Specialieji

Rūgštiniai/citoplazmos dažai – turi karboksi (-COOH) arba sulfo (-SO3H) grupę, kuria jungiasi su baltymais
ir sudaro kompleksus.
 Eozinas
 Kongo raudonasis
 Anilino melsvė
 Pikrino rūgštis

Baziniai/branduoliniai dažai – katijonai, suaro druskas su ląstelės anijonais (pvz. Nukleorūgštimis,

proteoglikanais).
 Metileno melsvė
 Saframinai
 Kristalinis violetas
  Azurai
 Janusas žaliasis
 Hematoksilinas - jungiasi su ląstelės metalų jonais ir sudaro lakus, kurių spalva priklauso nuo
metalo jono.
 Karminas -//-

Specialieji/kompleksiniai dažai:
 Spec
o Lipidų dažai (sudanai I, II, III, IV, Nilo mėlynasis)
o Vitaliniai dažai
o Sidabro dažai
o Neutralieji dažai
 Kompleksiniai
o Giemsa (azuro, eozino ir metileno melsvės mišinys) – naudojamas chromosomų G-
ruožuotumui (G-banding)

Pjūviai klijuojami ant objektinių stiklelių kanadinio kėnio arba sibirinio kėnio balsamo tirpalu – Kanados
balzamu

Parafino blokai plaustomi:

 Motorizuotu mikrotomu (1,5 – 7 mikro m)
 Rotaciniu (3-7 ir 5-15 mikro m)
 Paviršiniu (10-30)
 Šaldomuoju (10-30)

Šviesinio mikroskopo skyriamoji geba d maždaug 0,25 mikro m = 250 nm

Bendrasis mikroskopo didinimas:

Savaime švytinčios ląstelių medžiagos:

 Chlorofilas (raudonai)
 Fikoeritrinas
 Aminorūgštys
 Kolagenas
 Elastinas
 Kofermesntai (NADH, FAD)
 Lipofuscinas (pigmentas)
 Porfirinai

Fluorescuojantys dažai:
 Fluoresceinas (mėlyna šviesa » žalias švytėjimas)
 Rodaminas (žalia » geltona)
 DAPI – naudojamas branduoliams (ultravioletas » mėlyna)
 Žaliasis florescuojantis baltymas (gfp) – medūzoje

Florescuojantys oligonukleotidai ir imunofluorescencija (pirminė, antrinė):

Antikūnų gamyba:
 Antigen suleidžiama triušiui
 Antigenas aktyvuoja B limfocitus
 Plazminės ląstelės gamina antikūnus
 Iš triušio išskiriami antikūnai

Bendražidinis (konfokalinis) lazerinis mikroskopas – sukuria erdvinį 3D vaizdą.:

 Funkcija
o Galima stebėti fiziškai nesupjaustyto objekto sluoksnelius (optinius pjūvius)
o Galima stebėti atskirų molekulių prieš tai prijungus prie jų fluorescuojančio dažo žymes
 Geriausia tinka gyvoms ląstelėms stebėti, ryšiams tarp atskirų ląstelių parodyti, atskiriems ląstelių
struktūriniams dariniams išryškinti.
 Trūkumai:
o Maža skiriamoji geba
o Leidžia matyti tik tuos ląstelės komponentus, kurie florescuoja
o Galimi artefaktai (apelsino pjūviai iš skirtingų pusių/trajektorijų)
HeLa ląstelės – pirmoji nemirtingų ląstelių linija, laboratorinis modelis/standartas.

Ląstelių suardymo (homogenizavimo) būdai:

 Dideliu slėgiu spaudžiant pro mažas angas
 Ultragarsu
 Švelniais detergentais (muilas)
 Mechaniškai trinant (silicio karbidas, smėlis)

Diferencinis centrifugavimas:
Bakterijų formos:

Bakterijos apvalkalas:
 Plazminė membrana
 Ląstelės sienelė
 Kapsulė (polisacharidų sluoksnis)
 S sluoksnis – daugelio bakterijų ir archėjų paviršiuje susidarantis baltymų ar glikoproteinų sluoksnis
(gleivės, apsauga)
 Kapsulė ir S sluoksnis kartu = glikokaliksas

Sienelių peptidoglikanai (=Mureinas) – polisacharidų ir tetrapeptidų kompleksas. Į jį įsiterpusios

Teicho rūgštys – tai biopolimeras, sudarytas iš daugiahidroksilio alkoholio, fosfato rūgšties liekanų ir
prisijungusių sacharidų. BŪDINGOS TIK GRAM plius

Gram – (neigiamos) bakterijos turi vidinę membraną ir išorinę membraną. Tarp jų yra periplazma,
sudaryta iš peptidoglikanų, tai viena pagrindinių reakcijų vietų.
Išorinėje membranoje yra lipopolisacharidų, kurie yra nuodingi. Taip pat baltymų porinų – lyg poros, per
kurias medž. patenka į periplazmą.

Gram teigiamų ir neigiamų sienelių palyginimas:

Augalų ir grybų ląstelių apvalkalai:

 Augalai:  Grybai:
o Medžiagos: o Medžiagos:
 Celiuliozė (vyrauja antrinėse sien)  Monoproteinas
 Hemiceliuliozė  Beta gliukanas
 Pektinas  Chitinas
o Struktūra: o Struktūra:
 Tarpinė plokštelė  Sienelė
 Sienelė  Periplazma
 Plazminė membrana  Plazminė membrana
Augalų ląstelės sienelės struktūra:

Celiuliozės mikrofibrilės Pektinas Hemiceliuliozė TEM užpildo komponentai Karkasas

Celiuliozė ir jos susidarymas:

Sienelės karkasas:

Celiuliozės siuliškos Mikrofibrilės Pluoštas Makrofibrilės

Pektinai:
Hemiceliuliozė (pusiau celiuliozė)

Grybų ląstelių sienelių polisacharisai

Mielių ląstelių sienelės cheminė sandara:

Kompartmentai – ląstelės skyriai
Bet kokios membranos pagrindinė funkcija – atskirti, atriboti viduje esantį turinį nuo jį supančios aplinkos.
Ląstelių viduje membranos erdviškai atskiria vienas reakcijas nuo kitų. Tos atskiros erdvės vadinamos
kompartmentais/organelėmis/funciniais vienetais.

Karboksisoma – bakterijų mokrokompartmentas apgaubtas baltyminiu kiautu

Plazminė membranai tirti labiausiai tinka žmogaus eritrocitai, nes jų lenva gauti, juose nėra branduolio ir
kitų membraninių organelių, gauti tyrimo duomenys gali tiesiogiai būti pritaikyti žmogaus tyrimams.

TušLA – ghost membrane – ląstelių apvalkalas- storis: vidutiniškai 7 nm

Membranos modeliai:
 Gorter ir grendel modelis 1925:
o Iš eritrocitų membranų ekstrahuojami jų lipidai
o Paskleidžiami vandens paviršiuje vienu sluoksniu
o Išmatuojamas plotas, kurį padengia lipidų plėvelė
o Rezultatas: Lipidai padengė 2x didesnį plotą, negu ekstrahavimui panaudotų eritrocitų
plazminės membranos užimamas plotas
o Išvada: lipidai turi būti pasiskirstę dviem sluoksniais
 Davson ir Danielli modelis 1935:
o Pridėjus prie lipidų frakcijos baltymų, formuojamų membranų paviršiaus įtemptis
sumažėja.
o „Membranos yra lipidiniai bisluoksniai, kuriuos iš abiejų pusių gaubia baltymų sluoksniai.“
 Singer ir Nicholson modelis 1972:
o Takus (mažo klampumo) lipidų bisluoksnis (primena skystį)
o Lipidinius monosluoksnius laiko tik fidrofobinės sąveikos
o Mozaikiškai išsidėsčiusios baltymų molekulės

Cheminės membranos sandara (struktūriniai biologinių membranų komponentai):

 Lipidai:
o Blogai/mažai tirpūs vandenyje, bet gerai tirpsta nepoliniuose tirpikliuose
o Iš organizmų ekstrahuojami organiniais tirpikliais
o Priskiriami
 Riebalai (aliejai)
 Vaškai
 Ląstelių membranų lipidai
 Kai kurie vita
 Kai kurie hormonai
o Funkcijos ląstelėje:
 Biologinių membranų sudėtinė dalis
 Gerai tinka energijai kaipti ir saugoti
 Iš jų sintetinami kai kurie vitaminai ir hormonai
 Svarbūs perduodant ląstelinius signalus
o Klasifikavimas:
 Turintys riebalų rūgščių (=hidrolizuojami šarmais)
 Paprastieji – hidrolizuojant susidaro tik riebalų rūgštys ir alkoholis
 Sudėtiniai – hidrolizuojant, be alkoholio ir rieb. R. susidaro ir kitų
komponentų.
 Neturintys riebalų rūgščių
 Steroidiniai junginiai (cholesterolis)
 Terpeniniai (dolicholis)
o Sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys
  Nesočios – neprisotintos vandeniliu, neturi dvigubų ryšių, neturi linkio
o Riebalai (trigliceridai) – glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.
o Negliceroliniai lipidai – sfingolipidai – dvihidroksilis amino alkoholis (dvi hidroksi ir viena
amino gr) prie sfingozino prisijungia prisijungia riebalų rūgštys ir gaunasi – sfingolipidai
o Ceramidai – sfingozino amidai – svarbi plazminės membranos sudėtinė dalis (struktūrinės
molekulės) svarbūs perduodant viduląstelinius signalus (signalinės molekulės)
o Sfingomielinai – turi fosforo ceramido, tai fosfocholinai, labiausiai paplitę žinduolių ląstelių
sfingolipidai.
o Glikosfingolipidai – turi angliavandenių, bet neturi forsfato rūgšties:
 Cerebrozinai
 Globozidai
o Fosfolipidai (glicerofosfolipidai)
 Pagrindiniai biomembranų komponentai
 Amfifilinė molekulė – turi hidrofilinę ir hidrofobinę dalis
 Dažniausiai fosfolipiduose pasitaikančios grupės (fosfotidil-):
 Cholinas
 Etanolaminas
 Serinas
 Glicerolis
 Inozitolis
o Glikolipidai (glikosfingolipidai) – sfingolipidų dariniai, hidrofilinėje dalyje nėra fosfato, bet
yra sacharido radikalas, hidrofobinės dvi riebalų rūgščių uodegėlės
o Steroliai – cikliniai dariniai, struktūros pagrindar steranas, jų nehidrolizuoja nei rūgštys, nei
šarmai. Steroidiniai hormonai:
 Kartikosteroidai
 Lytiniai hormonai