II Kolis FERMENTAI IR VITAMINAI

konspektai Fermentai ir vitaminai Pagal Rasos Briedyts konspektus
FERMENTAI IR VITAMINAI
Ferment tyrimo istorija. Ferment panaudojimas buityje, pramonje, medicinoje
Ferment atradimas ir j tyrimas yra glaudiai susijs su biochemijos mokslo vystymusi.
Skiriami trys pasaulins biochemijos vystymosi etapai:

I etapas prieauris/statin biochemija (820 a.) mediag iskyrimas, gryninimas, j struktr nustatymas
Antikos laikais buvo inomos duonos, vyno, sri gamybos paslaptys.
1700 m. tyrinjant virkinim skrandyje aprayta biologin kataliz.
1835 m. Bercelijus nustat, kad krakmol skaido amilaz.
1836-8 m. mokslininkas vanas tirdamas virkinimo fermentus, aktyvi skrandio suli mediag pavadino pepsinu.
1837 m. atsiranda svoka fermentas, kuri reikia raug.
1838 m. oland chemikas Mulder paskelb pirmuosius duomenis apie baltymus (yra N) ir pavadino juos proteinais.
1850-60 m. Lui Pasteras padar ivad, kad cukraus virtim alkoholiu katalizuoja mieli fermentai ir pat proces
pavadino fermentacija. Taip pat ikl mint, kad fermentai aktyvs tik gyvoje lstelje ir itokia jo nuomon, vadinama
vitalizmu vyravo daugel met.
1876 m. Frederiko Kiuno pasilymu fermentus iskirtus i mieli pavadino enzimais siekiant juos atskirti nuo ferment
gyvose lstelse. Dabar ios abi svokos naudojamos kaip lygiaverts. Mokslas tiriantis katalizs ypatumus vadinamas
enzimologija. Pasitvirtinus teiginiui, kad fermentai yra aktyvs ir nelsteliniuose ekstraktuose, prasidjo lstelini ferment
tyrimas
1897 m. broliai Liukneriai rod, kad fermentai aktyvs ir mieli ekstrakte, t.y. ne lstelje.
1880 m. N. Lunin pradjo tirti biologikai aktyvias mediagas, kurias 1911 m. Funkas pavadino vitaminais.
18911894 m. E.Fischer sintetino ir tyr peptidus (nustat, kad peptidai sudaryti i aminorgi, tarp kuri yra
peptidiniai ryiai) bei ferment savybes (padar ivad, kad fermentai komplementars substratui). 1902 m. gavo pirmj
Nobelio premij medicinos fiziologijos srityje.
II etapas ferment era/dinamin, funkcin biochemija (20 a. 34 de.) atrandami ir naudojami nauji tyrimo metodai:
ultracentrifgavimas, chromatografija, elektroforez, naudojami izotopai.
1926 m. J.Summer i sojos skl iskyr kristalin baltym (pasirod tapatus ureazei). rod, kad fermentai yra baltymai.
1946 m. gavo Nobelio premij.
19291931 m. J. Northrop ir M.Kunitz i virkinimo suli iskyr profermentus (neaktyvius fermentus), 1930-31 m. ir
aktyvius fermentus kristalinje formoje (pepsin, tripsin ir kt.). Tik po to Summer atradimas buvo pripaintas.
19321937 m. H. Krebs iskyr lapalo (1932 m.) ir trikarboksirgi (1937 m.) ciklus. 1953 m. gavo Nobelio premij.
III etapas molekulins biologijos era (nuo 1953 m.) atrandami ir naudojami nauji tyrimo metodai: rentgenostruktrin
analiz, spektroskopija, gen ininerija, ferment imobilizacija, sekvionatoriai (nukleorgi ir baltym pirminei bei
antrinei struktrai tirti)
19811983 m. atrasti ribozimai, turintys fermentini savybi. Kai kuriuos i j iaikino S. Altmann ir N. Pace.
1983 m. Mler atrado polimerazin grandinin reakcij (PGR). Rado bd, kaip pagaminti neribot skaii trump DNR
fragment.
1990 m. iaikinta molekulin vio prigimtis.
Ferment panaudojimas
Fermentai plaiiai naudojami:
buityje (skalbimo priemons su fermentais, su lipazmis, vairs valikliai, balikliai;
pramonje (odos apdirbimui, maisto pramonje gaminant srius, jogurtus, kefyr, vynus, duon);
ems kyje;
medicinoje:
Reagentai vairi biologiniuose skysiuose esani mediag nustatymui. Naudojami, nes yra specifiki
substratui, jautrs ir netoksiki. Gliukozs koncentracija kraujyje taip yra nustatoma, naudojamas fermentas
gliukozoksidaz, taip pat lapalo kiekis lapime, naudojant ureaz, lapimo rgties koncentracija, naudojant
urikaz. Cholesterolio kiekis kraujyje, naudojant cholesteroloksidaz.
Vaistai lig gydymui. Asparaginaz naudojama kai kurioms suaugusi leukemijos formoms gydyti - suskaido
asparagin, kuris reikalingas greitai besidauginanioms piktybinms lstelms. Adenozindeaminaz naudojama
imunodeficitinio sindromo ligoms gydyti. Streptokinaz naudojama tirpinti kraujo kreuliams. Taip pat visa eil
virkinim gerinani ferment, kurie daniausiai naudojami sluoksniuot tablei pavidalu.
Imobilizavimas. Daugelis gydymui naudojam ferment turi gana trump gyvavimo period - greitai suyra, o jei
fermentai leidiami, jie gali sukelti alergines reakcijas. Siekiant ivengti toki pasekmi ir utikrinti fermento
stabilum, danai fermentai pritvirtinami prie kiet nej - jie imobilizuojami. Gydymo tikslams naudojami
fermentai imobilizuojami paprastai liposomas (sferines, fosfolipidines psleles), jos turi vien fosfolipid
bisluoksn, spontanikai susiformuojant vandeninje aplinkoje, o to sluoksnio hidrofilins puss nukreiptos vid
1
ir ior. Liposom viduje kartu su fermentais gali bti kitos reikalingos mediagos - magnetukai, substratai.
Liposomos apsaugo fermentus nuo denatracijos ar kitokio alingo poveikio, padeda pereiti pro lsteli membranas
(dl fosfolipidinio dvisluoksnio), ar net fiksuotis tam tikroje vietoje.
Fermentai kaip biocheminiai diagnostiniai rodikliai - lig diagnostikai. Organizmo skysiuose randami dviej
ri fermentai - funkciniai (specifiniai), kuri yra daug, ir kurie atlieka tam tikras funkcijas organizmo skysiuose
bei nefunkciniai (organospecifiniai) fermentai, kuri kraujyje yra mai kiekiai, jie specifini funkcij neatlieka, bet
daug j yra vairiuose audiniuose ir organuose. Orgnaospecifini ferment kraujyje padaugja patologiniams
procesams ar kitiems veiksniams paeidus audinio arba organo lsteles. Organospecifini ferment patekimas
krauj. Paeidus lstel, joje sumaja ATP kiekis, susilpnja nuo ATP priklausani siurbli veikla, lstelje
kaupiasi Ca, H2O. Ca aktyvina kontraktilines skaidulas esanias vidinje membranos pusje, dl to membranoje
atsiveria poros ir padidja jos pralaidumas. Per membranas pirmiausia krauj praeina citoplazmoje esantys
fermentai (ALAT, LDG), vliau, esant didesniems paeidimams ir su vairiais organoidais sukib fermentai -
mitochondrinis ASAT izofermentas, lizosom rgti fosfataz, membran armin fosfataz. Toki ferment kiekio
organizmo skysiuose nustatymas yra labai svarbus diagnozuojant ligas. Ypating vaidmen vaidina izofermentai.
artimiausia perspektyva fermentopatij gydymas.
Ferment struktra
Fermentai bna paprastieji ir sudtiniai (sudtingieji).
Paprastieji fermentai tai daniausiai baltymai, turintys aktyvj centr su tam tikra tretine struktra. Aktyviajame centre
yra prijungiama mediaga, kuri vadinama substratu (S), kuri veikiant fermentui jame vyksta kataliz.
Kai kurie fermentai, daniausiai sudaryti i keli polipeptidini grandini, turi ir kit reguliacin centr, kuriame gali
prisijungti maos molekuls, konformuoti baltym ir pakeisti jo aktyvaus centro sugebjim prisijungti substrat ir
katalizuoti pai reakcij. Tokie fermentai vadinami alosteriniais fermentais.
Sudtiniai fermentai yra sudaryti i baltymins dalies, vadinamos apofermentu, kuri katalitikai yra neaktyvi ir i
kofaktoriaus. Kofaktoriai tai yra nedidels organins ir neorganins mediagos, kurios apoferment padaro aktyviu
fermentu. Jei kofaktoriai yra organins mediagos, jie vadinami kofermentais, o jei metalo jonai, tai vadinami tiesiog
kofaktoriais. Tie kofermentai, kurie kovalentiniu ryiu jungiasi su apofermentais, yra vadinami prostetinmis grupmis, o
kurie jungiasi silpnu ryiu kofermentais. Sudtiniai fermentai, kurie yra sudaryti i apofermento ir kofaktoriaus danai yra
vadinami holofermentais. Paprastai apofermentas apsprendia reakcijos pobd, o kofaktorius papildo apofermento aktyvj
centr, pagerina fermento ir substrato sveik ir kartais vykdo pai kataliz.
Ferment savybs
Fermentams bdingos ne tik tam tikros bendros visiems katalizatoriams savybs, bet ir specifins savybs:
Bendrosios katalizatori savybs (bdingos ir fermentams):

katalizatoriai reakcijos metu nesunaudojami ir nepasigamina, pakanka j nedideli kieki;
katalizatoriai katalizuoja tik termodinamikai manomas r-jas;
katalizatoriai didina reakcijos greit, bet nekeiia r-jos pusiausvyros.
Specifins ferment savybs:

didel katalizs jga (didesnis aktyvumas u neorganini katalizatori) katalizs jg nurodo santykis tarp fermento
katalizuojamos ir nekatalizuojamos r-j greii. Siekia madaug 1016 lyg. Pvz. fermentas ureaz skaido lapal. ios r-
jos greiio konstanta (20C) 3x10 4. Vykstant, tokiai paiai r-jai ir neveikiant ureazei, greiio konstanta 3x10 -10.
Paskaiiavus katalizs jga ji bus 1014 laipsnyje;
reguliuojamas aktyvumas fermento aktyvumas reguliuojamas labai vairiai ir aplinkos sveikomis ir vairiomis
mediagomis, pvz.: aktyvikliais ir slopikliais (inhibitoriai) taip pat gali reguliuoti mediagos veikianios fermento
sintez induktoriai ir represoriai;
specifikumas fermentai veikia tiktai tam tikras mediagas arba tam tikrus ryius;
reikalingos velnios veikimo slygos neutralus pH, nedidel T ir atmosferos slgis.
Fermentai efektyvs katalizatoriai, sumainantys organizmuose reakcij aktyvacijos energij

Fermentinse r-jose tos mediagos, kurias veikia fermentai yra vadinamos substratais ir ymimos raide S, o mediagos,
kurios susidaro ferment poveikyje, yra vadinamos produktais ir ymimos raide P. Patys fermentai ymimi F arba E.
Fermentas reaguoja su substratu, susidaro fermento-substrato kompleksas (grtama r-ja), kuris skyla ferment ir produkt
(negrtama r-ja). Kad substratas virstu produktu, reikia veikti tam tikr energetin barjer aktyvacijos energij (G).
Pagrindins bsenos substrato molekuls turi vidutin laisvj energij (substrato energij G S). Substratas virsta produktu,
2
nes dalis substrato molekuli turi pakankamai didel laisvj energij G, kad veikt energetin barjer ir pasiekt
aktyvi (pereinamj) bsen.
Pereinamoji bsena tai nestabili, tarpin bsena, i kurios substratas gali virsti produktu arba vl grti savo pradin
substrato bsen. Virts produktu, kiekvienas produktas turi savo pagrindins bsenos laisvj energij G P, kuri daniausiai
yra maesn u substrato pagrindins bsenos energij, todl vyksta r-ja, kai i pereinamosios bsenos substratas virsta
produktu. Produkto laisvoji energija gali bti didesn u substrato laisvj energij. Dalis substrato molekuli, kuri
laisvoji energija yra per maa veikti energetiniam barjerui, produktu nevirsta. Kuo didesnis io energetinio barjero auktis
(kuo didesn laisvoji aktyvacijos energija), tuo maiau substrato molekuli turs energijos j veikti, tuo liau vyks
reakcija. Pereinamoji bsena yra nestabili tarpin bsena, kuri atitinka fermento-substrato komplekso susidarym.
Aktyvacijos energija yra energijos skirtumas tarp pagrindins ir pereinamosios bsen. Kuo is skirtumas maesnis, tuo r-ja
greitesn.
R-jos greit galima padidinti:

3
keliant temperatr tai padidina substrato ir produkto pagrindins bsenos laisvj energij, taip sumaja energetinis
barjeras. Temperatra pagreitina reakcijas madaug 2-3 kartus.
naudojant neorganinius katalizatorius jie sumaina pai aktyvacijos energij. Vandenilio peroksido skilimo reakcijos
G (aktyvacijos energija) yra -18 kcal/mol (kai procesas nekatalizuojamas). Panaudojus katalizatori platin aktyvacijos
energija sumaja iki -12kcal/mol ir reakcija pagreitja 20 000 kart.
naudojant fermentus tai dar labiau sumaina aktyvacijos energij. Toje paioje r-joje skaidant peroksid, naudojant
ferment katalaz, vandenilio peroksido skilimas pagreitja 300 mln kart. R-ja sumainama iki 5 kcal/mol. Fermentui
susimaiius su substratu, sumainamas energetinis barjeras, nekeiiant substrato pradins laisvosios energijos. Taip
atsiranda daugiau substrato molekuli, kurios lengvai pasiekia pereinamj bsen ir gali virsti produktu.
Ferment aktyvumo vienetai. TV ir katalas. Santykinis ir molekulinis aktyvumas

Ferment aktyvumas paprastai tiriamas optimaliose slygose (optimali temp., substrato konc., pH ir naudojami visi
reikalingi kofaktoriai). Ferment aktyvumas gali bti ireiktas tarptautiniais vienetais, katalais, santykiniu (specifiniu,
savituoju) aktyvumu ir molekuliniu aktyvumu.
1964 m. vestas tarptautinis vienetas (TV) tai fermento kiekis, kuris optimaliomis slygomis 1 mol substrato paveria
produktu per 1 min (arba pagamina viena mol produkto per 1 min). mol /min
Katalas (kat) fermento kiekis, kuris optimaliomis slygomis 1 mol substrato paveria produktu per 1 s. Katalas - SI
sistemos vienetas. mol/s
1 kat = 6x107 TV
Taip pat naudojamas smulkesnis vienetas nonakatalas (nkat). 1 kat =10 9nkat.; 1 TV=16,67 nkat.
Santykinis/savitasis aktyvumas parodo, kiek fermento aktyvumo vienet yra baltyme (preparate). Matuojamas tarptautini
vienet skaiiumi miligrame baltymo, arba katal skaiius kilograme baltymo. is aktyvumas parodo fermento grynum.
TV/mg arba kat/kg
Molekulinis aktyvumas parodo, kiek moli substrato per 1 min paveria produktu 1 mol fermento. mol/min
Aplinkos slyg poveikis fermentins reakcijos greiiui

Fermentin r-j paprastai nusako jos greitis, ymimas V. Tai susidariusio produkto kiekis per laiko tarp arba sunaudotas
substrato kiekis per laiko tarp. Fermentini r-j greitis priklauso nuo daugelio aplinkos veiksni, i kuri svarbiausia
substrato konc., temp., aplinkos pH, inhibitoriai (slopikliai) ir aktyvikliai.
Fermento substratas. Fermentins reakcijos greitis, jo priklausomyb nuo [S], Km

Danai substrato molekuls bna maesns u fermento molekul. Vykstant fermentinei r-jai, pirmiausia susidaro
nestabilus fermento-substrato kompleksas (ES), kuris negrtami skyla ferment ir produkt. I r-j greii (k 1, k2 ir k-1)
ivedama Michaelio konstanta (Km). i konstanta parodo santyk greiio konstant kompleksui ES suyrant ir jam
susidarant. (k2+k-1)/k1
Michaelis ir Menten tirdami eksperimentikai fermentins r-jos greiio priklausomyb nuo substrato koncentracijos gavo
hiperbols pavidalo kreiv. Ji rodo, kad r-jos greitis didja, didjant substrato konc. tol, kol pasiekiama tokia substrato
konc., kai visos fermento molekuls prisotinamos substratu kai susidaro pilnai ES kompleksas. Tada r-ja vyksta
greiiausiai pasiekiamas beveik nuo substrato nepriklausantis maksimalus greitis Vmax. Toliau didinant substrato konc.,
greitis nebedids. Kai pus fermento molekuli sotinama substratu, r-jos greitis bna lygus pusei maksimalaus. Ta
substrato konc., kuriai esant r-jos greitis siekia pus maksimalaus greiio vadinama Michaelio koncentracija arba
Michaelio konstanta. Michaelio konstanta nustato fermento giminingum substratui (fermento sugebjim prijungti
substrat). Kuo Km yra maesn, tuo fermentas yra giminingesnis substratui. Lstelse, fermentai nebna prisotinti
substratais, todl j aktyvum galima reguliuoti ir substratu (didinant jo kiek). Yra ferment, kurie yra jautrs substrato
pertekliui. Tada maksimalus r-jos greitis ima mati. Toks reikinys yra vadinamas slopinimas substratu.
4
Fermentins reakcijos greiio priklausomyb nuo t , pH

Pagal VanHofo taisykl paklus temp. 10-ia laipsni, r-ja pagreitja 2-3 kartus. i taisykl galioja gyvliniams fermentams
iki 40-50C, o augaliniams iki 60C. Fermentins r-jos greiio priklausomyb nuo t rodo elipss formos kreiv.
emesnse temp. substratai ltai difunduoja link fermento aktyvaus centro ir maas katalizini grupi aktyvumas fermente.
Auktesnse temp. fermentai denatruoja ir praranda savo aktyvum. Temp., prie kurios r-jos greitis yra maksimalus,
vadinama optimalia temp. Fermentai paprastai tyrinjami ne prie 37C temp., o prie 25C. Tai unifikuota temp. mogaus
organizmo fermentams optimali temp 37C. mons negali pakelti temp. vir 42-43C, nes dauguma ferment i karto
denatruoja, bet net ir tie fermentai, kurie ilieka aktyvus, per kelias valandas denatruoja (palaipsnin denatracija).
Chirurgini operacij metu, transplantuojant organus, palaikoma ema temperatra, kad sumat ferment aktyvumas ir
bt naudojama maiau deguonies.
Fermentai turi daug jonizuot grupi oniniuose radikaluose, prostetinse grupse, aktyviame centre, o substratai irgi
danai bna jonizuoti, ir jie gali elektrostatikai sveikauti su fermentu. Pakitus aplinkos pH keiiasi ir fermento, ir
substrato ir net ES komplekso jonizacija. Nedideli pokyiai sukelia nedidel denatracij, o dideli pokyiai gali bti ir
negrtami. Priklausomyb nuo pH rodo elipss pavidalo kreivs. Tas pH reikm, prie kurios reakcijos greitis yra
maksimalus, vadinama optimalia pH verte. Dauguma lstelini ferment aktyviausi, kai pH 6,5-7,5. Kuo terps pH labiau
skiriasi nuo optimalaus (nesvarbu, kuri pus), tuo didesn vyksta denatracija. Nelstelini ferment pH yra labai
skirtingas: pepsinui 1,5; arminei fosfatazei 10; rgtinei fosfatazei 4,5. Paprastai organizme fermentai retai bna
5
optimaliose slygose, todl j aktyvumas gali bti reguliuojamas ir pH pagalba.
Ferment inhibavimas: jo bdai, inhibitoriai

Inhibitoriai tai mediagos, kurios maina fermentins r-jos greit, prisijungdamos prie fermento (E), fermento substrato
komplekso (ES) arba prie fermento prostetins grups. Inhibicija fermentins reakcijos greiio sumajimas prisijungus
inhibitoriui. Slopinimas bna grtamasis ir negrtamasis.
Grtamasis inhibavimas. Jo metu inhibitorius su fermentu arba su fermento substrato kompleksu sveikauja
nekovalentikai (silpnai). Grtamasis inhibavimas bna konkurencinis, bekonkurencinis, nekonkurencinis ir mirus.
Grtamasis konkurencinis inhibavimas. Jo metu ir inhibitorius, ir substratas konkuruoja dl vietos fermento aktyviajame
centre. Jeigu prisijungia substratas susidaro fermento substrato kompleksas, kuris duoda produkt. Jei aktyviajame centre
prisijungia inhibitorius, susidaro fermento inhibitoriaus kompleksas, kuris produkto neduoda. io inhibavimo atveju
inhibitorius ir substratas yra panaios struktros mediagos. Pridjus daugiau substrato reakcija pasislenka ES komplekso
susidarymo linkme, o pridjus daugiau inhibitoriaus, reakcija pasislenka EI komplekso susidarymo linkme, t.y. substratas ir
inhibitorius gali nustumti vienas kit nuo fermento aktyviojo centro, nes ryiai su juo yra nekovalentiki. Bendroji schema:
Dauguma vaist yra konkurenciniai inhibitoriai:

Sulfanilamidai antibakteriniai vaistai. Kad galt augti ir daugintis, bakterijos sintetina tam reikaling folio r., kurios
sudtyje yra PABA (paraaminobenzoins r.). Sulfanilamidai yra PABA struktriniai analogai. Gydant sulfanilamidais,
bakterijos folio r. sintezei vietoj PABA naudoja sulfanilamidus, nebevyksta folio r. sintez ir bakterij augimas yra
sustabdomas.
Antifolins mediagos (metatreksatas, aminopterinas) tai folio r. struktriniai analogai. Jie slopina ferment
dihidrofolatreduktaz, dalyvaujani folio r. kofermentins formos (tetrahidrofolio r.) susidaryme. Jos stingant,
stabdoma timidinmonofosfato sintez, o tuo paiu ir DNR sintez, vini lsteli augimas.
Statin grups vaistai vaistai, mainantys cholesterolio kiek kraujyje. Savo struktra statinai yra panas tarpin
cholesterolio sintezs produkt 3-hidrosi-3-metil-glutaril-CoA (HMGKoA). ie vaistai slopina HMGKoA reduktaz ir
stabdo endogeninio cholesterolio sintez.
Vaistai nuo podagros (alopurinolis) struktrikai panaus hipoksantin, todl vietoj jo jungiasi prie ksantino
oksidazs, slopina jos aktyvum ir kartu slopina lapimo r. susidarym.
Sukcinatdehidrogenaz antrasis audini kvpavimo kompleksas. Jos inhibitoriai yra oksalo acetatas ir malonatas,
struktrikai panas sukcinat:
6
Grtamasis bekonkurencinis inhibavimas. Jo metu fermentas turi kelias substrato prijungimo vietas, tad inhibitorius
nekovalentikai jungiasi prie alosterinio (reguliacinio) fermento centro, bet tik tada, kai prie jo aktyvaus centro bna
prijungtas substratas. Susidaro ESI kompleksas, kuris produkto neduoda. Taip paprastai yra inhibuojami multisubstratiniai
fermentai. Pirmo substrato prijungimas sukelia fermento konformacinius pokyius, kurie atidengia antr prijungimo viet ir
ten jau jungiasi kitas substratas arba inhibitorius. Bendroji schema:
Grtamasis nekonkurencinis inhibavimas. Jo metu inhibitorius vienodu giminingumu jungiasi ir su fermentu, ir su ES

komplesku. Michaelio konstanta ilieka pastovi. Inhibitorius jungiasi ne aktyviajame centre, o reguliaciniame centre. i
sveika, nors ir nekovalentin, pakeiia fermento aktyvaus centro struktr ir substratas nebegali prisijungti. Pridjus
daugiau substrato susidarys ESI kompleksas, taiau inhibavimas ilieka. Toks inhibavimas gali bti paalintas tik atskyrus
inhibitori dializs bdu.
Mirusis inhibavimas labai panaus nekonkurencin inhibavim: inhibitorius jungiasi ir prie fermento, ir prie ES, taiau
ia yra nevienodas inhibitoriaus ir substrato giminigumas. Giminingumas substratui maja.
Negrtamasis inhibavimas bna nespecifinis ir specifinis.
Nespecifinis negrtamas inhibavimas. Jo metu fermentai denatruoja, j aktyvaus centro grups nutolsta viena nuo kitos,
aktyvusis centras suyra. Tok nespecifin inhibavim gali sukelti pH, temperatros pokyiai bei denatruojanios
mediagos.
Specifinis negrtamas inhibavimas. Jo metu inhibitorius kovalentikai sveikauja su ferment aktyvaus centro a.r.
(daniausiai tai bna Ser) ir susidaro labai stabilus EI kompleksas. i savyb panaudojama ferment aktyvij centr
tyrimams. Tokie inhibitoriai daniausiai bna substrato ar prostetins grups struktriniai analogai, kurie uima pastarj
7
viet, bet neatlieka funkcijos. Bendroji schema:
Diizopropilfluorfosfatas slopina aceticholinesteraz. Paprastai is fermentas suardo acetilcholin ir nutraukia nervinio

impulso perdavim per sinapses. Jeigu acetilcholinesteraz neaktyvi, acetilcholinas kaupiasi, nervinis impulsas
nenutrksta, nervai paralyuojami ir sukeliama mirtis.
Insekticidai (slopina vabzdi acetilcholinesteraz), nervus paraliuojanios dujos.
Daug vaist yra negrtami specifiniai inhibitoriai: aspirinas slopina ciklooksigenaz, taip nutraukia tam tikr
prostaglandin sintez ir taip slopina udegimus ir alergines reakcijas; antibiotikai (ampicilinas ir penicilinas)
inhibuoja tam tikr bakterij sieneli sintezs ferment (glikopropiltransferaz) tokiu bdu sustabdo bakterij augim.
Saviudybs inaktyvikliai. Tokias mediagas fermentai atpasta kaip substratus ir todl pirmosios katalizs reakcijos
vyksta, taiau susidar tarpiniai produktai kovalentikai sveikauja su aktyviuoju fermento centru ir nebeleidia ten
prisijungti substratui.
5-fluoruracilas sveikauja su fermentu timidilatsintaze. Ji inhibuojama ir stabdomas vini lsteli augimas, nes
nutraukiama timidilato sintez.
Inhibitoriais taip pat gali bti ir baltymai, kurie inhibuoja kitus baltymus (fermentus). Tokie baltymai vadinami
antifermentais.
Aktyvikliai
Aktyvikliai mediagos, kurios greitina fermentin reakcij. Aktyvikliais gali bti:
kiti fermentai, kurie aktyvina profermentus juos dalinai hidrolizuodami, pvz., i kasos iskiriamas neaktyvus fermentas
tripsinogenas ir arnyno fermentas enteropeptidaz dalins proteolizs bdu j suaktyvina atskeldamas peptid;
hormonai jie veikia per savuosius receptorius. Pvz. adrenalinas ir gliukagonas suaktyvina G-baltym, o G-baltymas
jau suaktyvina ferment adenilatciklaz;
alosteriniai efektoriai mediagos, kurios prisijungia prie fermento reguliacinio centro ir j suaktyvina;
Metalo jonai laikomi aktyvikliais tais atvejais, kai jie nra kofaktoriais (r-jos gali vykti ir be j, taiau j pridjus
padidinamas r-jos greitis). Kinazi katalizuojamas r-jas pagreitina Mg jonai (jie stabilizuoja ATP molekul ir maina
jos neigiam krv);
Antioksidatoriai (glutationas, vit. C) veikia kaip reduktoriai.
Paprastj ferment aktyvusis centras, jo formavimosi savybs

Ferment katalizuojamose r-jose dalyvauja tik nedidel fermento dalis aktyvusis centras. Aktyvj centr sudaro a.r.
radikal kombinacija, kuri utikrina fermento sveik su substratu ir dalyvauja katalizje. A.r., sudaranios fermento
aktyvj centr yra isidsiusios vairiose, daniausiai tolimose pirmins struktros vietose. Formuojantis fermento tretinei
struktrai, jos suartja ir ima sveikauti stipriau, negu gretim a. r. radikalai pirminje struktroje.
Aktyvusis centras daniausiai bna fermento globuls paviriuje arba susiformavusioje duboje. aktyviojo centro sudt
gali eiti kofermentai, prostetins grups, metal jonai. Aktyviajame centre daniausiai bna 12-16 a.r. liekan.
Aktyvusis centras turi dvi zonas: substrat prijungianti kontaktin (adaptorin) sritis ir katalizin sritis.
Adaptorin sritis prijungia substrat ir paruoia j katalizei. Substratas su fermentu daniausiai sveikauja hidrofobikai,
elektrostatikai, jungiasi vandeniliniais ryiais arba van der Valso jungtimis, kai kada prisijungia kovalentikai. Adaptorin
srit sudaranios a.r. liekanos substrat pakreipia taip, kad jis galt kontaktuoti su katalizin srit sudaraniomis a.r.
liekanomis.
Katalizin sritis atsakinga u kataliz. Joje susidaro ir i jos paalinamas produktas. itos srities a.r. liekanos (j katalizins
grups) pakeiia elektron debeslio tank tam tikrose substrato molekuls vietose, todl deformuojami cheminiai ryiai ir
tai skatina j nutrkim arba nauj ryi susidarym. Daniausiai katalizin sritis bna adaptorins srities viduje, bet gali
bti isidsiusi ir greta. Kai r-ja pasibaigia, fermentas atsiskiria nuo produkto ir gali toliau dalyvauti reakcijoje. Fermento
aktyviojo centro katalizinje srityje daniausiai bna hidrofilins a.r., turinios rgtines arba bazines grupes (Glu ir Asp su
neigiama grupe, Ser ir Thr ir Tyr OH, Cys su SH grupe, His, kurio imidazolo iedas turi krv, Lys su amino grupe ir Arg
su teigiama guanidino grupe).
8
Ferment veikimo mechanizmas E-S komplekso susidarymas (paaikinti kaip chimotripsinas hidrolizuoja peptidin
jungt)
Fermento-substrato komplekso susidarymas priklauso nuo fermento aktyviojo centro ir nuo substrato erdvins struktros.
Geriausiai inagrinta hidrolizini virkinimo ferment, priklausani serino peptidazms, katalizs mechanizmas, nes
serino peptidazi katalizuojam r-ij metu susidarius E-S kompleks palaiko kovalentiniai ryiai ir tokia kompleksai
ymiai staibilesni ir juos tirti yra lengviau. Serino peptidazms priskiriami kasos fermentai (tripsinas, chimotripsinas ir
elastaz). J erdvins struktros yra labai panaios. Aktyvij centr katalizin srit sudaro 3 a.r. Ser, His ir Asp.
Substrat prijungianios adaptorins sritys, kurios nulemia fermento specifikum substratui yra iek tiek skirtingos
(skiriasi kai kuriomis a.r.) Todl kiekvienas fermentas yra specifikas tam tikriems substratams.
Chimotripsino veikimo modelis. Chimotripsino kataliz vyksta dviem stadijomis: acilinimas ir deacilinimas. Chimotripsino
aktyviojo centro katalizin srit sudaro 195 padties Ser, greta jo 57 padties His ir u jo esanti 102 padties Asp.
Chimotripsino katalizinis aktyvumas priklauso nuo Ser, aktyviajame centre vandenliniais ryiais susijungusio su kitom a.r.,
kurios padidina nukleofilin aktyvum. Chimotripsinas skelia peptidin ry per Phe ar bet kuri kit aromatin a.r.
Acilinimo stadija. Jos metu chimotripsino adaptoriniai sriiai prijungus substrat His itraukia i Ser OH grups proton.
Tai j padaryti galina Asp poveikis (palaikoma His tautomerin forma, kuri gali priimti proton). Ser deguonis gauna
neigiam krv ir sveikauja su substrato karboksilo grups anglimi (su ta karbokslo grupe, kuri yra prie aromatins a.r.).
Susidaro kovalentinis esterinis ryys, o karboksilo grups deguonis gauna neigiam krv. His veikia kaip rgtis, nes jis
atiduoda proton to paties peptdinio ryio azotui ir tada per i viet peptidinis ryys suskyla. Substrato acilin dalis lieka
prisijungusi prie fermento ir atskyla pirmasis produktas (aminin dalis).
9
Deacilinimo stadija. aktyvj centr patenka vanduo. Vandens molekul siterpia tarp Ser ir His, His prijungia i vandens
proton, o vandens OH grup jungiasi su karbonilo anglimi. Tolimesnis suirimas vyksta, kai His proton atiduoda Ser, tada
skyla esterinis ryys, atskyla substrato acilin dalis, kuri irgi pasialina i aktyvaus centro. Aktyvusis centras atgauna savo
pradin struktr ir gali vykti kita r-ja.
Fermento specifikumas, substrato ir fermento aktyviojo centro atitikimas (Fierio ir Kolando teorijos)
1890-1894 E. Fisheris pasil rakto ir spynos model, aikinant, kaip fermentas prijungia substrat sudarydamas fermento
substrato kompleks. Pagal it model fermentas ir substratas turi atitikti vienas kit (bti komplementars). Sveikos
metu nekinta nei fermento aktyvaus centro erdvin struktra nei substrato molekuls forma. itas modelis tiko paaikinti tik
veikimui toki ferment, kurie turi tik vien substrat (pvz.: ureaz, kuri skaido lapal).
1958 metais D. Kolandas pasil rankos ir pirtins indukuoto atitikimo model. Pagal it model fermento aplinkoje
atsiradus substratui keiiasi fermento aktyviojo centro erdvin struktra, o sveikos su fermentu metu keiiasi ir substrato
molekuls forma. itas modelis paaikina toki ferment veikim, kurie turi kelet substrat.
Fermentai, kurie veikia tik vien substrat pasiymi absoliuiu specifikumu ir veikia pagal Fisherio pasilyt rakto ir
spynos model. Tai tokie fermentai kaip ureaz, fumaratohidrataz. Danai tai bna fermentai pasiymintys
stereospecifikumu (malatDG veikia tik L-malat).
Fermentai, kurie veikia kelet substrat pasiymi grupiniu specifikumu ir veikia pagal Kolando pasilyt model. Tokie
fermentai gali bti specifiki r-jos tipui arba gali bti specifiki jungini grupei. Pvz., endopeptidazs hidrolizuoja
peptidinius ryius, bet esanius prie skirting a.r. Heksokinaz fosforilina visas heksozes.
Ferment aktyvumo genetin reguliacija: konstitutyviniai ir indukuojamieji fermentai. Izofermentai.

Ferment aktyvumo reguliavimas viena i svarbiausi specifini ferment savybi. Keiiant gen raik reguliuojamas
ferment sintezs arba skaidymo greitis keiiasi fermento konc. Taiau tai gana ltas procesas, utrunkantis iki keli
valand (nuo keli minui).
Greitai fermentins r-jos valdomos keiiant ferment aktyvum. Galimi vairs fermento aktyvumo reguliavimo bdai
kovalentinis modifikavimas ir alosterinis reguliavimas (taip pat gali bti reguliuojama reguliacini baltym pagalba).
Organizme yra ferment, sudaryt i keli polipeptidini grandini, kurias koduoja skirtingi genai. T gen raika
vairiuose audiniuose ar net skirtingose tos paios lstels dalyse yra skirtinga. Tada sintetinamos to paties fermento formos
vadinamos izofermentais. Izofermentai kelios to paties fermento genetikai apsprstos formos, katalizuojanios t pai
r-j, bet besiskirianios savo struktra (kartais viena ar keliomis a.r. ir katalizinmis savybmis). Izofermentai pasiymi
skirtingu giminingumu substratui, skirtingu elektroforeziniu judrumu, skirtinga lokalizacija audiniuose ir netgi lstelje ir
jie gali bti skirtingai reguliuojami.
Klasikinis pvz. laktatDG (LDG) ir jos izofermentai. Tai visuose audiniuose randamas fermentas, kuris katalizuoja
10
grtamos anaerobins glikolizs reakcijas. Visi laktatDG fermentai katalizuoja r-j, kuri vairiuose audiniuose vyksta
skirtingai. LDG sudaryta i 4 polipeptidini grandini, kurias koduoja du genai. Vienas genas koduoja H ( heart) grandines,
kitas M (muscle) grandines. Gen aktyvumas vairiuose audiniuose skiriasi: irdies raumenyje aktyvus genas, koduojantis
H grandines, o skeleto raumenyse ir kepenyse M grandines. Kituose audiniuose aktyvs abu genai. LDG 1 yra sudaryta i
H4, LDG2 H3M, LDG3 H2M2, LDG4 HM3 ir LDG M4. Laktatas, susidars raumenyse darbo metu, patenka ird, kur
LDG1 katalizuoja r-j paveriania j piruvatu, susidars didelis piruvato kiekis inhibuoja LDG 1 izoferment ir taip r-ja
sustabdoma, kol piruvatas vl patenka raumenis.
Fermentas kreatinkinaz (irgi izofermentas) sudarytas i dviej lygiaveri, nedaug besiskiriani polipeptidini grandini
B ir M (BB, BM ir MM izofermentai) BB smegenyse, MB miokarde, MM skeleto raumenyse. Katalizuoja r-j
Kreatinas --> kreatinfosfatas, susinaudojant ATP.
AlkoholDG i trij , , grandini.
Aspartataminotransferaz irgi turi izofermentus.
Proferment kovalentinis modifikavimas juos fosforilinant. Proteinkinazs svarba

Proferment kovalentinis modifikavimas juos fosforilinant yra grtamas procesas. Fosforilinimo bdu reguliuojami
fermentai daniausiai yra oligomeriniai baltymai, turintys vien arba kelis aktyvius ir reguliacinius centrus. Reguliaciniuose
centruose yra a.r., turini OH grupes, Ser, The, Tyr. i a.r. hidroksilo grups kovalentikai sveikauja su fosforilo grupe
(H2PO3), susidarant esteriniam ryiui.
Tokias reakcijas katalizuoja proteinkinazs. Jos pernea fosforilo grup nuo ATP reguliuojam baltym molekulei.
Prisijungus fosforilo grupei, padaugja neigiamai jonizuot grupi, dl to pakinta fermento konformacija ir aktyvaus centro
katalizinis aktyvumas. Grtam r-j fosforilo grups atsklim, naudojant vanden katalizuoja jau kiti fermentai
fosfatazs (proteinfosfatazs). Vieni fermentai bna aktyvs fosforilinti (aktyvina proteinkinazs), o kiti ne (aktyvina
proteinfosfatazs).
Fosforilinimo bdu yra modifikuojama daug glikogeno apykaitos ferment:
Kovalentin proferment modifikacija juos dalinai hidrolizuojant, proferment bei krejimo baltym aktyvinimas, K
vitamino svarba)
Kai kurie fermentai organizme yra sintetinami kaip neaktyvs ferment pirmtakai profermentai. Proferment molekuls
bna didesns negu ferment, o j aktyvusis centras nesusiformavs. Profermentai yra aktyvinami hidrolizuojant vien arba
kelet j peptidini ryi proteolizs bdu. Po proteolizs pakinta ne tik ferment pirmin struktra, bet ir konformacija
(tretin struktra) ir susiformuoja aktyvusis centras. Tokiu bdu yra aktyvinama gana daug virkinimo ferment (j kiekiai
aktyvs negali bti dideli, nes paeist aplinkinius audinius).
Tripsino susidarymas. Kasa sekretuoja proferment tripsinogen. Plonosios arnos enteropeptidaz nuo tripsinogeno N-
galo atskelia heksapeptid ir tada tripsinogenas virsta aktyviu tripsinu. Taip pat tripsinas gali save aktyvuoti autokatalizs
bdu (tripsinogeno virtim tripsinu).
11
Tripsinas yra endopeptidaz fermentas skaidantis vidinius peptidinius ryius, kuri dvylikapirtje arnoje specifikai
hidrolizuoja kitus peptidus. Be to, jis proteolitikai aktyvina ir kitus kasos sekretuojamas profermentus
chiminotripsinogen ir kt.
Krejimo kaskada. Dalins proteolizs metu yra aktyvinamos ir reakcij kaskados, pvz., kraujo krejimo procesas.
Vienas suaktyvintas fermentas proteolitikai veikia kit proferment j aktyvindamas, kol galiausiai susidaro kreulys. Net 7
suaktyvinti krejimo faktoriai yra serino proteazs (peptidazs) kalikreinas, XII, XI, IX, X, VII ir trombinas.
Bdamas aktyvus X faktorius suaktyvina V faktori ir sudaro protrombinazs kompleks, kuris aktyvina protrombin.
Protrombinas yra madaug 66 kDa baltymas, susidars i preprotrombino, karboksilinus jo N galo deimt gliutamo r.
radikal.
itam procesui reikalingas vit. K. Vit. K redukuota forma (dihidrochinonas) savo elektronais imua i Glu anglies atomo
proton. Dl to susidaro vanduo, ir tada fermentas -glutamilkarboksilaz toje vietoje prijungia CO 2 be joki energijos
snaud (tai vienintel karboksilinimo r-ja, kur nenaudojamas ATP). Tada susidaro -karboksiglutamo r. ir turimas
protrombinas (nebe preprotrombinas).
Kadangi -karboksiglutamo r. turi du neigiamus krvius radikale, susidarius protromibin Ca jonai prijungia prie
trombocit membranos fosfolipid ir tai ten protrombinaz j ima ten katalizikai skaidyti paversdama trombinu.
Trombinas i didels fibrinogeno molekuls (sudaryta i 2 tripeptidini vienet , , struktros). Nuo N galo ir
grandini trombinas atskelia peptidus (du A ir du B). Tie peptidai turi neigiamus krvius, susidaro fibrino monomerai, kurie
spontanikai isidsto eilmis, sudarydami minktj kreul. Tada fermentas transglutamidaz katalizuoja skersini ryi
izopeptidini ryi susidarym, kurie stabilizuoja kreul. Prie kraujagysli sieneli kreul pritvirtina fibronektinas.
12
Alosteriniai fermentai
Dauguma lstelse vykstani proces apima ne vien fermentin r-j ir tokia r-j seka, skirta kurios nors mediagos
sintezei, yra vadinama metaboliniu keliu. Metabolinius kelius katalizuoja ne vienas ferementas, o ferment grups arba
ferment sistemos. Metaboliniuose keliuose pirmo fermento katalizuojamos r-jos produktas tampa substratu sekaniam
fermentui (pvz., glikolizje, Krebso cikle).
Kiekvienoje fermentinje sistemoje yra ferment, nuo kuri priklauso visos fermentins sistemos aktyvumas (jie
13
apsprendia proceso greit). Tokie fermentai vadinami reguliaciniais fermentais. Reguliaciniai fermentai patys yra
reguliuojami. Juos aktyvina (/slopina) vairios mediagos (tarpiniai metabolizmo produktai, galutinis produktas, vairios
specifins mediagos).
Daugelyje metabolini keli reguliacinis fermentas katalizuoja vien i pirmj r-j (pvz.: gliolizs reguliacinis fermentas
trei reakcij katalizuojanti fosfofruktokinaz). Kai kuriuose metaboliniuose keliuose grup ferment sudaro
multifermentinius kompleksus (pvz. piruvatDG arba riebal rgi sintaz). Toki multifermentini kompleks
katalizuojamose r-jose tarpiniai produktai negali pasitraukti i proceso, jie yra sunaudojami galutinio produkto susidarymui.
Reguliaciniai fermentai turi ne tik aktyvj centr, bet ir reguliacinius centrus. Reguliaciniame centre (alosteriniame centre)
prisijungia mediagos, kurios keiia ferment aktyvum ir todl tokie fermentai vadinami alosteriniais. Alosteriniai
fermentai daniausiai yra oligomeriniai baltymai (inomi tik du monomeriniai alosteriniai fermentai) sudaryti i vienod
arba skirting subvienet.
Alosteriniai centrai gali bti tame paiame subvienete kaip ir aktyvusis centras (jeigu fermentas sudarytas i vienod
subvienet) arba reguliacinis centras gali bti kitame subvienete negu aktyvusis centras (jeigu fermentas sudarytas i
skirting subvienet). Tokie subvienetai, kurie turi tik reguliacin centr danai vadinami alosteriniais subvienetais.
Alosteriniuose centruose nekovalentikai prisijungia mediagos, kurios yra vadinamos moduliatoriais arba efektoriais.
Prisijung efektoriai pakeiiai alosterinio centro, o kartu ir viso subvieneto, konformacij. Konformaciniai pokyiai
perduodami kitam subvienetui ir fermento molekul gauna kit konformacin form.
1965 metais 3 mokslininikai (Mono, Vaimanas, ir ane) pateik alosterini ferment darnaus arba simetriko veikimo
model. Pagal it model alosteriniai oligomerai gali turti 2 konformacines formas (relax R ir T tense). Pagal it
model visi oligomer sudarantys subvienetai turi vienod konformacin form. Miri RT forma negalima. Kai nra
substrato R ir T formos yra pusiausvyroje vyraujant T formai. Kai atsiranda substratas, jis yra sujungiamas tik R formos
vieno subvieneto substrato sujungimo vietoje, nes R formos giminingumas substratui yra didesnis. Kai susidaro R formos ir
substrato kompleksas konformuojasi ir kitas subvienetas ir pusiausvyra pasislenka R formos susidarymo kryptimi. Kai
aktyvs centrai prisotinami substartu, visos fermento molekuls bna R formos.
Kolandas pasil nuoseklaus veikimo model. Pagal j oligomerinio baltymo subvienetai gali bti ir skirting form.
Prisijungus substratui prie vieno subvieneto keiiasi jo ir alia esani subvienet konformacija, jo T bsena pereina R
bsen. Efektorius jungiasi prie R formos, indukuoja T formos virtim R forma ir didja substrato prijungimas. Jeigu
efektorius jungiasi prie T formos, tai stumia pusiausvyr T formos susidarymo linkme ir substrato prijungimas maja.
Danai pats substratas ir yra teigiamas efektorius. Jis jungiasi prie aktyvaus centro ir skatina kitos molekuls prisijungim
prie kitos molekuls kito aktyvaus centro. Tokie alosteriniai fermentai, kuriuos aktyvina substratas vadinami
homotrofiniais. Efektorius irgi yra vadinamas homotrofiniu efektoriumi. Homotrofiniuose fermentuose aktyvs ir
reguliaciniai centrai yra tie patys.
14
Jeigu fermento aktyvum keiia ne substratas, o kita mediaga (tarpiniai metabolitai, galutiniai produktai ar kt.) alosteriniai
fermentai vadinami heterotrofiniais. Ir tie efektoriai, kurie aktyvina ferment vadinami teigiamais, o kurie maina
aktyvum neigiamais. Teigiami heterotrofiniai efektoriai jungiasi R konformacijos alosteriniame centre. Kai prisijungia
teigiamas efektorius prie R konformacijos alosterinio centro, jis konformuoja ne tik , bet ir greta esant alosterin centr, R
formos susidarymo linkme ir atsiranda daugiau viet prisijungti substratui.
Bna atvej, kai alosteriniai subvienetai atsiskiria nuo fermento ir taip atpalaiduoja katalizinius subvienetus, kurie toliau
vykdo kataliz, taip reguliuojamas yra proteinkinaz A (glikogeno sintezje). Teigiamais heterotrofiniais efektoriais
daniausiai bna ADP, NADas ir kt. mediagos. Neigiami heterotrofiniai efektoriai jungiasi tik prie T formos alosterinio
centro, sukelia jo konformacinius pokyius ir pusiausvyra pasistumia T formos susidarymo linkme ir sumaja substrato
prisijungimo viet. Neigiamais danai bna ATP, NADH, r-jos produktas. Toks alosterinio reguliavimo bdas, kai neigiamu
heterotrofiniu efektoriumi yra r-jos produktas yra vadinamas slopinimas grtamuoju ryiu. Tokiu slopinimo bdu
reguliuojamos daugiastadijins reakcijos. Kai prisikaupia galutinio produkto koncentracija slopinamos pradins proceso
stadijos (pvz. Thr deaminaz).
Yra ferment, kuri aktyvum keiia ir substratas (veikdamas kaip teigiamas homotrofinis efektorius) ir heterotrofiniai
efektoriai. Tokie fermentai yra vadinami homoheterotrofiniais.
Ferment klasifikacija, kiekvienos klass charakteristika. Ferment nomenklatra

Fermentai gali bti vadinami trivialiais (istorikai susiklosiusiais) vardais, kurie praktikai nra informatyvs. Pvz.:
tripsinas.
1956 m. tarptautin ferment komisija patvirtino ferment klasifikavimo sistem ir nomenklatr. Taip buvo sukurti
sisteminiai pavadinimai. Jie nurodo substrato pavadinim, perneamos grups arba elektrono akceptoriaus pavadinim ir r-
jos tip su pridta galne -az (gliukokinaz ATP-gliukozs-6-fosfotransferaz). Sisteminiai pavadinimai ymimi ifrais
i 4 skaii. 1-as skaiius rodo klas, 2-as poklas, 3-ias popoklas, o 4-as indvidualaus fermento numer
(gliukokinaz 2.7.1.2.). Danai ifras yra ymimas skliaustuose po darbinio pavadinimo.
Taip pat naudojami trivials darbiniai pavadinimai, kurie yra sudaromi arba prie substrato vardo, arba prie r-jos tipo, arba
prie substrato vardo ir ios reakcijos tipo pridjus galn az. Pvz.: fosfataz, alkoholdehidrogenaz.
Ferment klasifikacijos pagrindas yra katalizuojamos r-jos tipas, pagal kur fermentai yra suskirstyti 6 klases. Ferment
klass:
1. Oksidoreduktazs
2. Transferazs
3. Hidrolazs
4. Liazs
5. Izomerazs
6. Ligazs
1. Oksidoreduktazs fermentai, katalizuojantys oksidacijos-redukcijos (elektron pernaos) r-jas. Jie skirstomi 4 grupes:
anaerobins dehidrogenazs fermentai, perneantys protonus ir elektronus nuo vieno substrato kitam, bet ne deguoniui.
J kofermentai bna NAD+, NADP+ (pvz.: laktatDG, glutamatDG), FMN ir FAD (NADH DG, sukcinatDG).
aerobins dehidrogenazs fermentai, perneantys protonus ir elektronus nuo substrato deguoniui. J kofermentai bna
FMN ir FAD (pvz.: ksantinoksidaz, L-a.r. oksidaz). Vienas r-jos produkt daniausiai yra H 2O2 (arba vanduo).
mikrosom oksigenazs fermentai, jungiantys substrat 1 (MOG hidroksilazs) arba 2 deguonies atomus (DOG).
MOG (monooksigenazi) kofermentai yra FMN ir FAD, redukcini ekvivalent donoras NADPH. Dalyvauja
cholesterolio, tulies r. ir vairi mediag detoksikacijos kepenyse r-jose. DOG (dioksigenazs) turi kofaktorius. Pvz.
ciklooksigenaz, kolageno sintezs, aromatini a.r. detoksikacijos r-jose dalyvaujantys fermentai.
hem turinios oksidoreduktazs fermentai, oksiduojantys substrat vandenilio peroksidu arba skaldantys organizme
susidarius vandenilio peroksid. Pvz. katalaz, peroksidaz, citochromai.
2. Transferazs fermentai, katalizuojantys atom grupi ir radikal pernaos r-jas.

2.1. Vianangli grupi transferazs. J kofermentai THFR (tetrahidrofolio r.) ir metilkobalaminas pernea metilo,
metileno, metenilo, formilo ir formilino grupes.
15
2.6. Transaminazs pernea amino grup nuo a.r. ant -oksorgi (iskyrus Lys, Arg, Pro). Kofermentas piridoksalio
fosfatas.
2.7. Kinazs pernea fosforo r. liekanas, paimtas nuo ATP. Pvz.: gliukokinaz fosforilina gliukoz.
3. Hidrolazs fermentai, katalizuojantys C-O, C-N, O-P ir C-S ryi nutraukim dalyvaujant vandeniui.
1.1. Esterazs nutraukia esterinius ryius tarp C ir O. Pvz.: lipazs.
1.2. Glikozidazs nutraukia glikozidinius ryius tarp C ir O angliavandeniuose. Pvz.: -amilaz -1,4-glikozidinius ryius
krakmole.
3.4. Peptidazs nutraukia peptidinius ryius tarp C ir N baltymuose, peptiduose. Pvz.: tripsinas tarp Lys ir Arg i C-galo,
chimotripsinas aromatini a.r. i C-galo.
3.6. Fosfatazs nutraukia rgtinius anhidritinius ryius tarp O ir P.
4. Liazs (sintazs) fermentai, katalizuojantys nehidrolizin (nedalyvaujant vandeniui) C-C, C-N, C-O ir C-S ryi
nutraukim susidarant junginiams su dvigubaisiais ryiais. Taip pat katalizuoja ir vairi grupi prijungimo prie dvigubojo
ryio r-jas. Kartasi jos vadinamos sintazmis, kai r-ja vyksta susidarant naujam ryiui ir panaikinant dvigubj ry viename
i substrat. R-jos daniausiai grtamos.
5. Izomerazs fermentai, katalizuojantys izomerizacijos r-jas.

5.1. Racemazs, epimerazs
5.5. Mutazs
6. Liazs (sintetazs) fermentai, katalizuojantys nauj ryi susidarymo r-jas naudojant ATP energij.
1.3. Glutamilsintetaz svarbi alinant i smegen amoniak.
1.4. Karboksilazs dalyvauja C-C ryi sudaryme. Pvz.: piruvatkarboksilaz svarbi Krebso cikl papildanioje r-joje, kai
piruvatas veriamas oksalo acetatu.
Oksidoreduktazs (apibudinti j grupes). Aerobins ir anaerobins dehidrogenazs, j kofermentai.

Oksidoreduktazs tai fermentai, katalizuojantys oksidacijos-redukcijos (elektron ir proton pernaos) reakcijas. Yra
skiriama 17 poklasi, taiau dl patogumo i klas skirstoma keturias grupes:
Anaerobins dehidrogenazs tai fermentai, perneantys protonus ir elektronus nuo vieno substrato kitam, bet ne
deguoniui. J kofermentai bna NAD+, NADP+ (pvz.: laktatDG, glutamatDG), FMN ir FAD (NADH DG, sukcinatDG).
Nikotinamidas (vitaminas PP/vit. B5) pagrindin NAD dalis, kuri pernea du elektronus ir vien proton hidrido
anijon (vienas protonas lieka terpje). NAD+ ir NADP+ per savo nukleotidin dal silpnai sujungti su apofermentais ir
laisvai difunduoja nuo vieno apofermento prie kito.
NAD elektron akceptorius ir daniau dalyvauja oksidacinse r-jose, o NADPH dalyvauja daugiau redukcinse r-
jose, ypa redukcinse sintezse, jis yra daugiau elektron donoras. R-j pavyzdiai:
Laktatdehidrogenaz katalizuoja piruvato virtimo laktatu ir atvirktin r-jas.
16
L-glutamatdehidrogenaz katalizuoja Glu deamininimo tiesioginiu oksidaciniu bdu r-j.
Kofermentais gali bti FMN ir FAD. FMN flavinmononukleotidas (dimetilizoalaksozinas - ribitolis - P), FAD -
flavinadenindinukleotidas (dimetilizoalaksozinas - ribitolis - P-P-riboz-adeninas).
Flavininiai kofermentai pernea arba vien proton ir elektron arba du protonus ir du elektronus (1 H atom, arba 2).
FMN ir FAD jungiasi danai su apofermentu netvirtais nekovalentiniais ryiais, taiau kai kada, jie bna prijungti prie
savo apofermento kovalentikai prie dimetilizoalaksozino metilo grupi (sukcinatdehidrogenaz).
R-j pavyzdiai:
NADH DH audini kvpavimo grandins pirmasis kompleksas (DH dehidrogenaz). Substratas NADH.
Sukcinatdehidrogenaz antras audini kvpavimo grandins kompleksas.
17
Aerobins dehidrogenazs (oksidazs) tai fermentai, kurie 1 ar 2 protonus ir elektronus tiesiogiai pernea oro
deguoniui. J kofermentai bna FMN ir FAD. Vienas i r-jos produkt daniausiai yra vandenilio peroksidas. Kitas
susidars produktas gali bti vanduo, bet tokiu atveju elektronai turi bti sulaikomi, kol prie j prisijungs 4 protonai.
Flavinini koferment r-jose vienas i produkt bna vandenilio peroksidas, ie fermentai paprastai veikia kartu su
katalaze, kuri suskaido vandenilio peroksid iki deguonies ir vandens.
R-j pavyzdiai:
Ksantinoksidaz hipoksantin veria ksantinu. Taip pat katalizuoja r-j, kurios metu ksantinas veriamas lapimo
rgtimi ir susidaro vandenilio peroksidas.
L-amino r. oksidaz L-a.r. deamininimo fermentas
Mikrosom oksigenazs tai fermentai, kurie jungia substrat vien (MOG) arba du (DOG) deguonies atomus. Jeigu
jos jungia vien deguonies atom - monookisgenazs, jei du dioksigenazs.
Monooksigenazs (MOG) vien deguonies atom jungia substrat, o kit visada jungia vanden. J kofermentais
bna ir FMN ir FAD, taiau jiems reikalingas reduktorius (redukcini ekvivalent donoras). Daniausiai tai bna
NADPH. Pirmiausiau NADPH redukuoja koferment ir tada redukuotas kofermentas vien deguonies atom jungia
substrat, o kit vanden.
Monooksigenazs katalizuoja hidroksilinimo r-jas ir todl danai vadinamos hidroksilazmis. Tokios r-jos yra danos
cholesterolio, tulies rgi, steroidini hormon sintezs procesuose bei kai kuri mediag detoksikacijoje kepenyse
(vedus deguon susidaro OH grup, susidaro tirpesni poliniai junginiai).
Dioksigenazs (DOG) - fermentai, kurie jungia substratus du deguonies atomus.
18
Jos paprastai turi kofaktorius, kuriais bna metalo jonai Fe, Cu, ar kiti kintamo valentingumo metalo jonai. R-jos
metu susidaro organinis peroksidas (i t dviej O). R-j pavyzdiai:
Ciklooksigenaz veria arachidono rgt endoperoksidu, kurie toliau panaudojami eikozanoid sintezei.
Gali bti, kad vienas deguonies atomas jungiamas vien substrat, o kitas deguonies atomas kit substrat. Pvz.,
kolageno sintezje hidroksilinant prolin ir lizin.
Aromatiniuose junginiuose abu atomai jungiami t pat substrat tik prie skirting atom, tada skyla C-C ryys,
tokios reakcijos vyksta nukensminant aromatines amino rgtis kepenyse.
Hem turinios oksido reduktazs fermentai, kurie oksiduoja substrat vandenilio peroksidu arba skaido organizme
susidarius vandenilio peroksid. iai ferment grupei priklauso citochromai, katalaz (eritrocituose) bei peroksidazs
(randama ir augaluose).
Katalaz ir peroksidaz veikia oksiduodamos substrat HOOH, susidaro vanduo. Kai vandenilio peroksido lstelje yra
nedaug, katalaz gyja peroksidazs savybi ir panaudoja vandenilio peroksid substrato oksidavimui. Esant vandenilio
peroksido pertekliui, vandenilio peroksidas yra tiesiog suskaidomas.
Katalaz randama daugelyje audini, jos katalizinis aktyvumas yra labai didelis. Glutationperoksidazs poveikyje
susidaro oksiduotas glutationas.
Hem turinios oksido reduktazs. H2O2 susidarymas, panaudojimas, nukenksminimas. Katalazs ir peroksidazs
biologinis vaidmuo
Hem turinios oksido reduktazs fermentai, kurie oksiduoja substrat vandenilio peroksidu arba skaido organizme
susidarius vandenilio peroksid. iai ferment grupei priklauso citochromai, katalaz (eritrocituose) bei peroksidazs
(randama ir augaluose).
Vandenilio peroksidas lstelje susidaro oksidacijos-redukcijos r-jose, katalizuojamose oksidazi arba veikiant
superoksiddismutazms (SOD):
Susidars vandenilio peroksidas oksiduoja hemoglobino Fe 2+ jon Fe3+. Susidaro methemoglobinas, sunkiai perneantis
19
deguon. Taip pat vandenilio peroksidas oksiduoja lsteli membran fosfolipidus, membrana tampa lengvai paeidiama ir
suyra. Nuo tokio alingo vandenilio peroksido poveikio apsaugo:
Katalaz ir peroksidaz veikia oksiduodamos substrat HOOH, susidaro vanduo. Kai vandenilio peroksido lstelje yra
nedaug, katalaz gyja peroksidazs savybi ir panaudoja vandenilio peroksid substrato oksidavimui. Esant vandenilio
peroksido pertekliui, vandenilio peroksidas yra tiesiog suskaidomas.
Katalaz randama daugelyje audini, jos katalizinis aktyvumas yra labai didelis.
mogaus eritrocitus nuo vandenilio peroksido apsaugo antioksidacin sistema, kurioje dalyvauja tripeptidas
glutationas. Glutationo reduktaz palaiko lstelse pastov redukuoto glutationo kiek:
Redukuotas glutationas prijungia vandenilio peroksidui elektronus ir paveria j vandeniu. i r-j katalizuoja
glutationperoksidaz, kurios kofaktorius yra Se jonai:
Transferazs, j poklass. Folio rgties bei B6 vitamino svarba, kai kuri i j veikimui.
Transferazs antros klass fermentai katalizuojantys atom grupi ir radikal pernaos reakcijas. Skiriami atuoni
poklasiai.
2.1. Vienangli grupi transferazs

J kofermentas bna tetrahidrofolio rgtis (THFR) folio r. kofermentin forma. THFR yra transferazi kofermentas,
perneantis vienangles metilo, metileno, formilo, formilino ir metenilo grupes. Taip pat j kofermentu gali bti
metilkobalaminas.
R-j pavyzdiai:
Serinhidroksimetiltransferaz
2.6. Transaminazs
Transaminazs fermentai perneantys amino grupes nuo a.r. vienai i 3 -okso rgiai (amino grups perneamos nuo
vis a.r., iskyrus Lys, Arg ir Pro).
Transamininimo r-jos yra grtamos. Konkreios a.r. transamininim katalizuoja jai specifika transaminaz. Jos skiriasi
apofermentu, taiau vis j kofermentas yra piridoksalio fosfatas B6 vitamino kofermentin forma. Transamininimas
vyksta dviem etapais:
1) piridoksalio fosfatas prisijungia prie a.r. -NH 2 grups. Susidaro tarpinis junginys (ifo baz), kuriam suskilus,
atsipalaiduoja piridoksamino fosfatas ir -oksorgtis, susidariusi i a.r.
2) piridoksamino fosfatas atiduoda NH2 grup vienai i trij mint -oksorgi ir susidaro naujos a.r. Glu, Asp ir Ala.
2.7. Kinass (fosfotransferazs)

20
Kinazs fermentai perneantys fosforo rgties liekanas, paimtas i ATP. ATP antrasis substratas (kosubstratas). Tokiose
r-jose dalyvauja Mg2+ jonai, kurie jungiasi prie ATP ir sumaina neigiam ATP krv taip lengvindami jo susijungim su
fermento aktyviuoju centru.
R-j pavyzdiai:
Heksokinaz (gliukokinaz) fosforilina gliukoz.
Hidrolazs, j poklass. Nurodyti virkinimo fermentus, priklausaniai konkreiai poklasei, j sintezs viet,
specifikum. Lizosom hidrolazs
Hidrolazs fermentai, katalizuojantys CO, CN, OP ir CS ryi nutraukimo reakcijas dalyvaujant vandeniui.
Hidrolazi skiriami 9 poklasiai. Pamintini keli svarbiausi.

3.1. Esterazs nutraukia esterinius ryius tarp C ir O, toki ryi daug yra lipiduose (lipazs yra esterazs).
Kasos lipaz sintetinama kasoje ir skaido tik padtyse esanias riebal r. TAGuose.
arn lipaz (MAG lipaz) sintetinama emesnse plonj arn dalyse ir skaido -MAG glicerol ir riebal r.
Kasos fosfolipaz A2 sintetinama kasoje ir hidrolizuoja antroje padtyje esani riebal r.
Kasos fosfolipaz A1 sintetinama kasoje ir atskelia padtyje esani riebal r.
Kasos fosfolipaz D sintetinama kepenyse ir atskelia ry tarp fosforo r. liekanos ir bazs.
Cholesterolesteraz sintetinama kepenyse ir nuo cholesterolio esterio atskelia riebal r.
3.2. Glikozidazs nutraukia glikozidinius ryius angliavandeniuose.
-amilaz sintetinama seili liaukose bei kasoje ir nutraukia -1,4-glikozidinius ryius.
Genjimo fermentas sintetinamas kasoje ir nutraukia -1,6-glikozidinius ryius.
Disacharidazs gaminamos epitelinse arnyno lstelse ir nutraukia ryius disachariduose. Pvz. sacharaz,
laktaz.
3.4. Peptidazs nutraukia peptidinius ryius baltymuose, peptiduose (CN).
Pepsinas (endopeptidaz) sintetinamas skrandyje ir hidrolizuoja aromatini a.r. ryius nuo N galo.
Gastriksinas (endopeptidaz) sintetinamas skrandyje ir hidrolizuoja jungt ties dikarboksi a.r. nuo N galo.
Tripsinas (endopeptidaz) sintetinamas kasoje ir hidrolizuoja jungt ties Lys ir Arg nuo C galo.
Chimotripsinas (endopeptidaz) sintetinamas kasoje ir hidrolizuoja jungt ties aromatinmis a.r. nuo C galo.
Elastaz (endopeptidaz) sintetinama kasoje ir hidrolizuoja jungtis ties Gly, Ala ir Ser nuo C galo.
Kolagenaz (endopeptidaz) sintetinamas kasoje ir hidrolizuoja jungt ties Gly nuo C galo.
Karboksipeptidaz A (egzopeptidaz) sintetinamas kasoje ir hidrolizuoja jungt ties aromatinmis a.r. nuo C galo.
Karboksipeptidaz B (egzopeptidaz) sintetinamas kasoje ir hidrolizuoja jungt ties diamino a.r. nuo C galo.
Aminopeptidaz (egzopeptidaz) sintetinama plonajame arnyne ir atskelia galin a.r. nuo N galo.
Dipeptidazs sintetinamos plonajame arnyne ir skelia peptidin ry dipeptiduose.
3.6. Fosfatazs nutraukia rgtinius anhidridinius ryius tarp O ir P.
Kasos fosfolipaz C sintetinam kasoje ir hidrolizuoja ry tarp fosforo r. liekanos ir glicerolio.
Lizosom hidrolazs ...
Liazs, izomerazs, ligazs, j svarbiausi poklasi apibudinimas, katalizuojam reakcij pavyzdiai.

4. Liazs (sintazs) fermentai, katalizuojantys nehidrolizin ryi tarp C-C, C-N, C-O ir tarp C-S nutraukim be vandens,
susidarant junginiams su dvigubais ryiais arba dvigubasis ryys susidaro, paalinant chemines grupes.
Kartais liazs vadinamos sintazmis (ne sintetazmis!), kai reakcija vyksta susidarant naujam ryiui ir panaikinant dvigub
ry viename i substrat. (Dalyvauja du substratai ir i j susidaro viena mediaga, o viename i substrat panaikinamas
dvigubas ryys). Reakcijos daniausiai grtamos.
Skiriami 5 poklasiai.
4.1. - CC - priklauso aldolazs, dekarboksilazs ir hidratazs.
21
4.2. - CO -
4.3. - CN - liazs - argininsukcinatliaz lapalo cikle dalyvauja.
R-j pavyzdiai:
5. Izomerazs katalizuoja izomerizacijos reakcijas (grups perneamos molekuls viduje).

5.1. poklasiui priklauso racemazs ir epimerazs.
5.5. poklasis mutazs.
R-j pavyzdiai:
6. Ligazs (sintetazs) katalizuoja nauj ryi susidarymo reakcijas naudodami ATP energij. ATP - kofermentas.
Skiriami 4 poklasiai.
6.3. C-N ryi sudarymas. Gliuaminsintetaz svarbi alinant i smegen amoniak.
6.4. C-C ryi susidarymas. ie fermentai vadinami karboksilazmis. Labai svarbi Krebso cikl papildanioji reakcija
su piruvatkarboksilaz, kai piruvatas veriamas oksalo acetatu.
Ferment reikm, diagnostika ir gydymai

Medicinoje fermentai naudojami keliems tikslams:
kaip reagentai vairi biologiniuose skysiuose esani mediag nustatymui. Naudojami, nes yra specifiki
substratui, jautrs ir netoksiki. Gliukozs konc. kraujyje nustatoma naudojant ferment gliukozoksidaz, lapalo kiekis
lapime naudojant ureaz, lapimo rgties koncentracija naudojant urikaz, cholesterolio kiekis kraujyje naudojant
cholesteroloksidaz.
fermentai gali bti kaip vaistai lig gydymui. Asparaginaz naudojamas kai kurioms suagusi leukemijos formoms
gydyti suskaido Asn, kuris reikalingas greitai besidauginanioms piktybinms lstelms. Adenozindeaminaz
naudojama imunodeficitinio sindromo ligoms gydyti. Streptokinaz naudojama tirpinti kraujo kreuliams. Taip pat visa
eil virkinim gerinani ferment, kurie daniausiai naudojami sluoksniuot tablei pavidalu.
Daugelis gydymui naudojam ferment turi gana trump gyvavimo period greitai suyra, o jei fermentai leidiami,
jie gali sukelti alergines r-jas. Siekiant ivengti toki pasekmi ir utikrinti fermento stabilum, danai fermentai
pritvirtinami prie kiet nej jie imobilizuojami. Gydymo tikslams naudojami fermentai imobilizuojami paprastai
liposomas (sferines, fosfolipidines psleles). Jos turi vien fosfolipid bisluoksn, spontanikai susiformuojant
vandeninje aplinkoje, o to sluoksnio hidrofilins puss nukreiptos vid ir ior. Liposom viduje kartu su
fermentais gali bti kitos reikalingos mediagos magnetukai, substratai. Liposomos apsaugo fermentus nuo
denatracijos ar kitokio alingo poveikio, padeda pereiti pro lsteli membranas (dl fosfolipidinio dvisluoksnio), ar
net fiksuotis tam tikroje vietoje.
fermentai kaip biocheminiai diagnostiniai rodikliai lig diagnostikai. Organizmo skysiuose randami dviej ri
fermentai funkciniai (specifiniai), kuri yra daug, ir kurie atlieka tam tikras f-jas organizmo skysiuose. Kita grup
nefunkciniai (organospecifiniai) fermentai, kuri kraujyje yra mai kiekiai, jie specifini f-j neatlieka, bet daug j
yra vairiuose audiniuose ir organuose. it ferment kraujyje padaugja patologiniams procesams ar kitiems
veiksniams paeidus audinio arba organo lsteles. Paeidus lstel, joje sumaja ATP keikis, susilpnja nuo ATP
22
priklausani siurbli veikla, lstelje kaupiasi Ca, H 2O. Kalcis aktyvina kontraktilines skaidulas esanias vidinje
membranos pusje, dl to membranoje atsiveria poros ir padidja jos pralaidumas. Per membranas pirmiausia krauj
praeina citoplazmoje esantys fermentai (ALAT, LDG), o vliau esant didesniems paeidimams ir su vairiais
organoidais sukib kiti fermentai mitochondrinis ASAT izoferemntas, lizosom rgti fosfataz, membran armin
fosfataz. Toki ferment kiekio organizmo skysiuose nustatymas yra labai svarbus diagnozuojant ligas. pating
vaidmen vaidina izofermentai.
Fermentopatijos, j klasifikacija. gimtos fermentopatijos, j diagnozavimas, pagalbos serganiam galimybs.

Imobilizuojantieji fermentai
Fermentopatijos ligos, sukeltos ferment trkumo (visiko fermento nebuvimo arba ymiai sumajusio fermento
kiekio). Fermentopatijos bna gytos arba gimtos.
gyt fermentopatij prieastys:

Ligos (pankreatitas);
Operacinis organo paalinimas (skrandio rezekcija);
Prastas maistas, turintis maai baltym ir maai vitamin alimentins fermentopatijos;
Toksins mediagos (fosforo organiniai junginiai, smalks).
gimt fermentopatij prieastys yra genetins, kai nesintetinami arba maai sintetinami tam tikri fermentai. gimtos
fermentopatijos pasitaiko vairiose apykaitose (vairi mediag). Ypa daug j yra a.r. apykaitoje:
Klasikin fenilketonurija plaiai paplitusi fermentopatija, kuria serga madaug 1 i 10000 kdiki, Lietuvoje
1/9000 kdiki. Sergant trksta fermento Phe MOG (fenilalanilhidroksilazs), kuris Phe veria Tyr.
Tetrahidrobiopterino nebuvimas sukelia madaug 1-2% fenilketonurij. Kai Phe neveriamas Tyr, padidja Phe konc.
kraujyje. Phe patekus likvor, paeidiamas mielinizacijos procesas, nesusiformuoja neuron dendritai. Kraujyje i
Phe gaminasi oksorgtys, fenilpiruvatas, fenillaktatas, fenilacetatas, kurie yra iskiriami su lapimu ir suteikia
lapimui peli kvap. Kiti pasireikiantys simptomai viesi oda, viesios akys (sumajus pigmentacija, nes
melaninas gaminasi i tirozino). Liga diagnozuojama 5 par po gimimo (turi susikaupti metabolitai), dabar galima ir
prenatalin diagnostika, tiriant niosios vandenis. Gydymas yra sunkus dieta su mau Phe kiekiu ir padidintu Tyr
kiekiu, taikoma nuo pirm gyvenimo dien (iki 5 met), vliau vis gyvenim ribojamas baltym kiekis.
Albinizmas (tirozinazs trkumas) veikiant tirozinazei i Tyr susidaro pigmentas melaninas. Kai trksta melanino,
ligoni oda, plaukai, akys viesios, oda labai jautri saulei, akys bijo viesos fotofobija.
Angliavandeni apykaitos fermentopatijos:

Glikogenozs ligos, kuri metu yra sutrikusi glikogeno apykaita.
Fruktozurija fruktozs netoleravimas.
Galaktozemija galaktozs apykaita sutrikusi
Mukopolisacharidozs sutrikusi glikozaminoglikan apykaita.
Lipid apykaitos fermentopatijos:

Sfingolipidozs jas sukelia lizosom ferment trkumas, kurie hidrolizuoja sfingolipidus ir sfingofosfolipidus.
Tei-Sakso liga dana yd populiacijoje. J sukelia fermento heksaminidazs A trkumas. Audiniuose ima kauptis
gangliozidai - tam tikri lipidai. Liga pasireikia protiniu atsilikimu, aklumu, raudonomis dmmis akyse, madaug 2-3
met amiaus vaikai mirta.
Naimano-Piko liga sukelia sfingomielinazs trkumas, audiniuose kaupiasi sfingomielinai, padidja kepenys,
blunis, vystosi protinis atsilikimas, ligoniai anksti mirta.
Nukleotid apykaitos fermentopatijos (retesns):

Orotacidurija j sukelia pirimidin apykaitos fermentinio komplekso OMP (oritidinmonofosfato) sintazs trkumas,
liga pasireikia sunkia anemija, augimo sultjimu, daug oroto rgties skiriasi su lapimu. Gydymui paprastai skiriama
dieta turinti daug uridino.
Pagalba, sergantiems fermentopatijomis:

Dieta;
Trukstam ferment vedimas organizm, juos imobilizavus liposomas;
Netolima ateitis - gen ininerijos pagalba vesti organizm genus, koduojanius trkstam ferment sintez.
Ferment imobilizavimas. Daugelis gydymui naudojam ferment turi gana trump gyvavimo period greitai suyra, o jei
fermentai leidiami, jie gali sukelti alergines reakcijas. Siekiant ivengti toki pasekmi ir utikrinti fermento stabilum,
danai fermentai pritvirtinami prie kiet nej jie imobilizuojami.
23
Gydymo tikslams naudojami fermentai imobilizuojami paprastai liposomas (sferines, fosfolipidines psleles). Jos turi
vien fosfolipid bisluoksn, spontanikai susiformuojant vandeninje aplinkoje, o to sluoksnio hidrofilins puss
nukreiptos vid ir ior. Liposom viduje kartu su fermentais gali bti kitos reikalingos mediagos magnetukai,
substratai.
Liposomos apsaugo fermentus nuo denatracijos ar kitokio alingo poveikio, padeda pereiti pro lsteli membranas (dl
fosfolipidinio dvisluoksnio), ar net fiksuotis tam tikroje vietoje.
Kofermentai
Skiraimos trys koferment grups:
Nukleotidai pernea vairias dideles grupes;
Vandenyje tirpi vitamin dariniai dalyvauja vairi grupi prijungimo, atsklimo ir pernaos reakcijose;
Vandenyje tirpi vitamin dariniai dalyvauja oksidacijos redukcijos reakcijose.
Nukleotidai
Nukleotidams priklauso ATP, GTP, CTP ir UTP. Didiaenerginis ryys ymimas . ie kofermentai silpnai jungiasi su savo
apofermentu.
Visi sudaryti i trij dali, kiekvienas turi skirting purino arba pirimidino azotin baz, sujungt su riboze, prie kurios
viena paskui kit prijungtos trys fosforo rgties liekanos.
ATP daniausiai dalyvauja sintezs r-jos, o kaip kosubstratas dalyvauja r-jose, kuri metu pernaa dideles grupes.
GTP Krebso cikle, baltym sintezs reakcijos.
CTP pernea dideles molekules, folin, etanolamin fosfolipid apykaitos r-jose.
UTP pernea dideles angliavandeni molekules gliukoz, galaktoz.
Vandenyje tirpi vitamin kofermentins formos, kurios dalyvauja vairi grupi prijungimo, atsklimo ir pernaos r-jose.
Norma Vitaminas Kofermentin forma Reakcijos Apykaitos procesai Ligos
1,1-2,5 Dekarboksilinimas, Angliavandeni,
B1 tiaminas TDP tiamindifosfatas Beri-beri
mg ketogrups pernaa Krebso ciklas
0,7-2 B6 piridoksalis, PF piridoksalio fosfatas Dekarboksilinimas, Aminorgi Dermatitai
24
piridoksolis, transamininimas (ir

mg
piridoksaminas kt. grupi pernaa)
0,3-0,48 Vienangli grupi Aminorgi, Megaloblastin
B9 folio r. THFR tetrahidrofolio r.
mg pernaa nukleotid anemija
Aminorgi (1),
Metilkobalaminas, 5- (1) CH3- pernaa, Piktybin
3 g B12 kobalaminas nukleotid (1,2),
deoksiadenozilkobalaminas (2) mutazins r-jos anemija
lipid (2)
Odos, nerv,
5-10 (1) acetilo pernaa, Lipid (1,2),
B3 pantoteno r. KoA kofermentas A irdies sistem
mg (2) acil pernaa angliavandeni (1)
paeidimai
Dermatitai,
0,1-0,2 Angliavandeni,
H biotinas Biocitinas Karboksilinimas nerv sistemos
mg lipid
paeidimai
Vandenyje tirpi vitamin kofermentins formos, kurios dalyvauja oksidacijos-redukcijos r-jose.

Norma Vitaminas Kofermentin forma Reakcijos Ligos
Odos ir nerv
1,5-2,7 B2 FMN flavinmononukleotidas,
2 e- ir 2 H+ pernaa sistemos paeidimai,
mg riboflavinas FAD flavinadenindinukleotidas
anemija
NAD+ nikotinamidadenindinukleotidas, Pelagra (oda, nerv
12-28 PP nikotino r.,
NADP+ nikotinamidadenindinukleotido 2 e- ir 1 H+ pernaa sistema, virkinamasis
mg nikotinamidas
fosfatas traktas)
Lipo r. Lipoamidas Acil ir acetilo pernaa
(ne vitaminas)
Vitaminai
Vitaminai tai maos molekulins mass biologikai aktyvios organins mediagos, kurios yra btinos organizmo
mediag apykaitai ir gyvybinei veiklai.
mogaus audini lstelse vitaminai beveik nesintetinami (iimtys D ir PP vitaminai), todl jie turi bti gaunami su
maistu. Kai kuriuos vitaminus sintetina mogaus arnyno mikroflora (B grups vitaminus, vitamin K).
Vitaminai paprastai, atsivelgiant j tirpum, skirstomi :

vandenyje tirpius vit.;
riebaluose tirpius vit.
Jie vadinami trejopai:

lotyn abcls didiosiomis raidmis;
pagal savo struktr;
pagal fiziologin veikim.
Vandenyje tirps vitaminai

Visi vandenyje tirps vitaminai, iskyrus C vitamin, yra pirmtakai arba sudedamosios koferment dalys. Toki bdu jie
dalyvauja fermentinse r-jose. Dalyvaudami iose r-jose kofermentai pasikeiia, bet pradin form juos gali grinti kiti
fermentai, ar kiti kofermentai, todl jie gali bti naudojami pakartotinai.
Metabolizmas
Vandenyje tirpi vitamin metabolizmas yra panaus. Jie arba aktyvios arba pasyvios pernaos bdu rezorbuojami i
plonj arn vart venos krauj (iskyrus B12, kurio rezorbcijai reikalingas vidinis glikoproteininis faktorius), tada su
krauju vitaminai patenka audinius, kur i j sintetinami kofermentai. Kai vandenyje tirpi vitamin kiekis kraujo
plazmoje pasidaro didesnis u slenkstin, jis skiriasi su lapimu ir j atsargos organizme nekaupiamos, iskyrus B12, kuris
yra kaupiamas kepenyse. Su maistu negaunant vandenyje tirpi vitamin, santykinai greitai susergama hipovitaminozmis,
reiau avitaminozmis. Hipervitaminozi beveik nebna, nes atsargos nekaupiamos.
Riebaluose tirps vitaminai

Vit. A, D, E, K. Jie plonajame arnyne rezorbuojami enterocitus, kartu su riebal hidrolizs produktais, padedant tulies r.
I enterocit jie toliau su chilomikronais, limfa ir krauju patenka kepenis, kur kaupiamos vitamin A, D ir iek tiek K
atsargos. E vitamino atsargos daugiau kaupiamos riebaliniame audinyje, todl kalbant apie riebaluose tirpius vitaminus,
pavojingi ne tik j trkumai, bet ir perteklius, galintis sukelti hipervitaminozes.
25
Riebaluose tirps vitaminai neturi kofermentini form ir patys nra kofermentai. Jie svarbs tiesiog specifiniams
procesams regjimui, augimui, kalcio ir fosforo apykaitai, kraujo krejimui, antioksidacijai.
B1 vitaminas tiaminas
1911 m. Kazimieras Funkas iskirt i ryi slen biologikai aktyvi mediag tiamin pavadino Beriberi vitaminu. Taip
atsirado vitamino terminas vitalinis arba gyvybinis aminas.
B1 vitamin sintetina augalai, mielagrybiai, dumbliai, bakterijos, tarp j ir mogaus mikroflora. Trkstam kiek mogus
gauna su maistu:
jav produktais;
iek tiek maiau jo msoje, darovse;
iek tiek yra piene, vaisiuose, kiauiniuose.
Paros norma 1,5 mg. Lietuvoje rekomenduojamos 1,1-2,5 mg.
Tiaminas sudarytas i pirimidino iedo ir tiazolio iedo, sujungt metileno tilteliu. Pavadintas tiaminu dl to, kad turi sier
ir amino grup.
Maiste tiaminas bna laisvas arba fosforo rgties esteri pavidalu (TTP, TDP). arnyne ie esteriai hidrolizuojami, laisvas
tiaminas rezorbuojamas enterocitus, i j patenka krauj, nuneamas audinius ir ten vl fosforinamas tiamindifosfat.
Prisijungusios fosforo rgties liekanos suteikia tiamindifosfatui neigiam krv, kuris neleidia jam ieiti i lstels ir
palieka laisv reaktyvi angl, su lengvai disocijuojaniu protonu.
Tiamindifosfatas yra kofermentas daugelio ferment, katalizuojani karbonilo grupi prijungimo ir atsklimo r-jas.
Daugiausia tai dekarboksilinimo ir tranksketolazins r-jos. itas kofermentas su savo apofermentu yra susijungs netvirtu
joniniu ryiu, per savo lengvai disocijuojant proton (nuo CH2 tarp N ir S).
Svarbiausios r-jos, kurias katalizuoja vitaminai su piruvato kofermentu:

oksidacinio dekarboksilinimo r-ja:
-oksoglutarato oksidacinio dekarbokslinimo r-ja:
transketolazins pentozi ciklo r-jos, kai dvi anglies hidroksiketon grups yra atskiriamos nuo ketozi ir prijungiamos
prie aldozi:
Kai trksta tiamino (avitaminoz) susergama Beriberi liga paeidiama:

nerv sistema (polineuritai, psichikos sutrikimai);
26
irdies ir kraujagysli sistema (irdies nepakankamumas);

virkinimo sistema (susilpnja skranio suli sekrecija, arnyno peristaltika).
Alkoholis slopina tiamino rezorbcij arnyne, todl alkoholikams pasireikia Verniks-Korsakovo sindromas. Jis labai
panaus Beriberi lig, taiau sindromai iek tiek skiriasi pasireikia sutrikusia judesi kordinacija, regjimo
sutrikimais, prasidjusiomis psichozmis. Nerv sistema peeidiama, nes paeidiama angliavandeni apykaita (tuo paiu
ir gliukozs, kuri yra vienintelis energijos altinis smegenims).
Vitaminas B6 piridoksolis, piridoksalis, piridoksaminas

Turi tris biologikai aktyvias formas. J struktroje yra piridino iedas su prijungtomis funkcinmis grupmis, kurios yra
skirtingos skirtingose vitamino formose.
Piridoksolis daugiau paplits augaliniame maiste: sojos pupelse, irniuose, kvieiuose, rieutuose.
Piridoksalis ir piridoksaminas daugiau gyvuliniuose produktuose kiauiniuose, vitienoje, kiaulienoje, kepenyse.
Paros norma 0,7-2 mg.
Jis lengvai rezorbuojamas arnyne, taip pat kaip ir visi tirps vitaminai, su krauju patenka kepenis, o kepenyse, veikiant
piridoksalkinazei, piridoksalis yra paveriamas piridoksalio fosfatu.
Labai plaiai paplits, kofermentas yra tik piridoksalio fosfatas (piridoksolio ir piridoksamino fosfatai, susidar organizme
paveriami piridoksalio fosfatu). Piridoksalio fosfatas daugelio ferment prostetin grup, savo R dalies anglies atomu,
prisijungia prie apofermento lizino -NH2 grups kovalentiniu ifo bazs ryiu. Piridoksalio fosfatas yra a.r. transaminazi
ir dekarboksilazi prostetin grup.
Taip pat dalyvauja liazinse racemizacijos ir aldolinse r-jose.
ito vitamino hipovitaminoz yra reta, bet jei bna pasireikia dermatitais, mikrocitine hipochromine anemija ir nerv
sistemos paeidimais.
B9 folio rgtis
Sudaryta i 6-metilpterino (2-amino-4-okso-6-metilpteridinas), paraamino benzoins rgties ir 1-7 Glu liekan, kurios
tarpusavyje yra sujungtos amidiniu ryiu, kuris susidaro tarp vienos Glu amino grups ir kitos Glu karboksilo grups.
27
Gamtoje folio r. yra randamo poliglutamat pavidale aliuose lapuose, mielse, kepenyse. J sintetina ir mogaus arnyno
mikroflora.
Paros norma - madaug 0,3-0,48 mg.
Su maistu folio r. yra gaunama poliglutamatinje formoje, virkinamajame trakte yra atskeliamos Glu liekanos kol lieka
monoglutamatin folio r., kuri yra rezorbuojama ir patenka audini lsteles.
Audini lstelse nuo NADPH priklausanti dihidrofolatreduktaz per du etapus folio r. redukuoja jos kofermentin form
tetrahidrofolio r. (THFR). Per pirmj redukcijos r-j susidaro 7,8-dihidrofoliatas (DHF), kuris redukuojamas iki
tetrahidrofoliato (5,6,7,8-tetrahidrofoliatas). Lstels viduje prie tetrahidrofolio r. tam tikra sintaz prijungia dar madaug
5 Glu liekanas ir susidaro poliglutamatin THFR, kuri ir yra kofermentin forma.
Poliglutamatin forma negali pasialinti i lstels ir stipriau sveikauja su apofermentu. THFR yra transferazi
kofermentas, perneantis vienangles metilo, metileno, formilo, formilino ir metenilo grupes.
Vienangles grupes paima i:

Metilen i formaldehido, Ser arba Gly veikiant tam tikriems fermentams, kurie unea i grup ant folio r. tarp 5-10
atom (juos sujungia), susidaro N5,N10-metilenTHFR;
Formilo grups altinis Trp. i grup prijungiama prie 10 padties azoto atomo susidarant N10-formilTHFRi. i THFR
gali labai lengvai virsti metenilogrup turini THFR;
Formilino altinis His. i grup prijungiama prie N5 atomo, ji irgi labai lengvai virsta metenilo grupe.
Metenilo grups pradiniais altiniais gali bti His arba Trp.
Jau prijungtos prie THFR vienangls grups gali bti oksiduojamos arba redukuojamos ir gali virsti viena kita. Labiausiai
oksiduota forma - formilTHFR, tada metenil-, metilen-, ir galiausiai (labiausiai redukuota r.) N 5-metilTHFR.
Negrtama r-ja i lapo metilTHFR susidarymas (ji negali bti oksiduota):
THFR yra kai kuri a.r. sintezs r-j kofermentas:

Metionino resintezs r-ja (metionino atstatymo r-ja), i a.r. gali bti atstatyta i homoCys, trkstam metilo grup
homoCys per B12 vitamin perduoda metilTHFR:
28
Gly sintez i Ser katalizuojant fermentui Ser-hidroksimetiltransferazei:
Nukleotid ir nukleorgi sintezs kofermentas:

Teikia antr ir atunt anglies atomus, kai yra sintetinami purino iedai:
Be to, metilenTHFR dalyvauja (yra kofermentas), teikiant metileno grup timidinmonofosfato susidarymui (TMP i dUMP)
katalizuojant timidilatsintazei. R-jos metu susidaro deoksinukleotidas timidinmonofosfatas, be kurio nevyksta DNR
sintez.
Prokariot baltym sintezs proces kofermentas

Dalyvauja formilTHFR ublokuojant pirmos a.r. Met amino gal formilu.
THFR trkumas pasitaiko retai, daniau alkoholikams, niosioms, arba vartojant tam tikrus prievinius vaistus.
Trkstant ios r., susergama megaloblastine anemija. Sutrikus purin ir TMP sintezei sutrikdoma DNR sintez ir
replikacija, todl hemopoetins lstels nesugeba replikuotis (dalintis) ir ima gamintis didels lstels megaloblastai,
kuriose yra daug citoplazmos, tada sumaja sveik eritrocit.
B12 - kobalaminas
Kobalamino nesintetina nei gyvnai, nei augalai, tik kai kurios bakterijos, tame tarpe ir arnyno mikroflora. Gaunamas
daugiausia su gyvuliniu maistu (iimtinai): liesa miesa, kiauiniais, kepenimis.
Paros norma madaug 3 g.
Vitaminas B12 yra sudtingos struktros, sudarytas i chromoforins ir nukleotidins dali. Chromoforin dal sudaro korino
iedas su Co3+ centre. Nukleotidin dal sudaro dimetilbenzimidazolo nukleotidas. Kobaltas 4 kordinaciniais ryiais bna
sujungtas su pirolo ied azotais, 5-u su dimetilbenzimidazolo azoto atomu, o dar vienu kordinaciniu ryiu jis gali prijungti
CN, OH, CH3, 5-deoksiadenozin arba vanden.
Gyvuliniame maiste kobalaminas bna susijungs su baltymais. Maistui patekus skrand, skrandio suli poveikyje jis
atskyla nuo maisto baltym ir jungiasi su skrandyje gaminamu glikoproteinu, kuris vadinamas vidiniu Kaslio faktoriumi.
Tada susidars kompleksas rezorbuojamas krauj. Kraujyje kobalaminas jungiasi su baltymu transkobalaminu II, kuriuo
nuneamas kepenis. Kepenyse jis gali bti kaupiamas, iki 1-10 mg. Tokio kiekio pakanka ivengti avitaminozei 3-6 metus.
29
Audiniuose itas vitaminas yra paveriamas dviem aktyviomis kofermentinmis formomis, katalizuojant dviem
reduktazms, kurios redukuoja kobalt vienvalent. Jeigu prie vienvalenio kobalto transferaz prijungia adenozil i ATP,
tai susidaro pirma kofermentin forma 5-deoksiadenozilkobalaminas, o jei i THFR prijungia metilo grup susidaro
metilkobalaminas.
5-deoksiadenozilkobalaminas mutazi kofermentas, jis yra labai svarbus kofermentas r-joje, kurios metu
metilmalonilKoA yra veriama sukcinilKoA:
Metilkobalaminas yra kofermentas fermento, katalizuojanio metionino atstatym (resintez):
Kobalamino avitaminoz sukelia permiciozin (piktybin) anemij, kuri pasireikia ne tik megaloblastine anemija (nes
sutrikdoma THFR resintez, homoCys apykaita, taip pat ir dl B 12 trkumo) bet ir nerv sistemos degeneraciniais
pokyiais. Jeigu neveikli mutaz (metilmalonilKoA) nerviniame audinyje kaupiasi neprastos riebal r. (turinios nelygin
anglies atom skaii), tada sutrikdoma mielino lipidins dalies sintez vyksta nervinio audinio demielinizacija.
Kobalamino avitaminoz sukelia vidinio Kastlio faktoriaus sintezs ir sekrecijos sutrikimai, kurie galimi arba dl skrandio
lig, ar dl kokios nors autoimunins ligos, kurios metu gaminasi antiknai prie vidin Kastlio faktori.
B3 pantoteno rgtis
Randamas visuose augaliniuose ir gyvuliniuose produktuose, ypa daug jo bna mielse, kepenyse, msoje, jav
grduose, bna anktiniuose.
Paros norma 5-10 mg.
Pantoteno r. struktrikai yra sudaryta i -Ala ir unikalios mogaus organizme nesintetinamos pantoino r. Tarpusavyje
itos mediagos yra sujungtos peptidiniu ryiu.
30
Audini lstelse rezorbuota pantoteno r. jungiama kofermento A sudt, katalizuojant visai eilei ferment kinazms,
sintetazms, dekarboksilazms, taip pat naudojamas ATP.
Kofermentas A sudarytas i tioetilamino, pantoteno r., dviej fosfat, ribozs ir adenino.
KoA yra daugelio ferment kofermentas, turi sulfhidrilin grup (tioetilamine), per kuri jungiasi su acetilu ir su vairiais
acilais (acetilas acto rgties radikalas (liekana), acilai riebal rgi, pradedant nuo 4 C atom, liekanos),
sudarydamas makroerginius tioesterinius ryius ir tokiu bdu dalyvauja acil ir acetil pernaos ir kondensacijos r-jose.
Acil kondensacijos r-jos pvz:- cholesterolio ir ketonini mediag sintez. itokios r-jos nereikalauja papildom
energijos snaud, nes pats ryys yra makroerginis (7,5 kcal/mol).
Dalyvauja riebal r. sintezs r-jose. J metu prijungiami ir suaktyvinami acetilas ir malonilas.
Angliavandeni apykaitoje i piruvato susidaro acetilKoA.
Tam tikrais atvejais fosfopantoteinas jungiasi ne su ATP, sudarydamas KoA, o su baltymais sudarydamas acilus
perneanius baltymus APB. Tokie baltymai pernea acilus riebal r. sintezs metu. 4-fosfopantetoinas danai laikomas
antra pantoteno r. kofermentine forma.
Pantoteno r. hipovitaminozs paprastai nepasitaiko, nebent bna sukelta dirbtinai.
H vitaminas biotinas
Randamas daugelyje maisto produkt: kepenyse, kiauinio trynyje, sojos miltuose, grduose, mielse. J sintetina ir
mogaus arnyno mikroflora.
Paros norma 0,1-0,2 mg.
Biotin sudaro ciklinis lapalo darinys kondensuotas su tiofeno iedu, prie kurio prijungta valerijono r. liekana.
Audiniuose biotinas kovalentikai per savo valerijono r. liekanos karboksilo grup prisijungia prie apoferment
aktyviajame centre esanios lizino -NH grups ir susidaro biotino-lizino kompleksas, vadinamas biocitinu. Biocitine
biotino iedus su lizino anglies atomu sujungia lanksti madaug 10 atom grandin.
Biocitinas yra kofermentin H vitamino forma yra prostetin grup, dalyvaujanti daugelyje karboksilinimo r-j.
Pavyzdiui, is kofermentas dalyvauja labai svarbioje anaplerotinje (papildanioje) Krebso ciklo r-joje, kai piruvatas yra
veriamas oksalo acetatu. CO2 prijungimui visada panaudojama ATP energija.
31
Taip pat dalyvauja svarbioje riebal r. sintezs r-joje, katalizuojamoje acetilKoA karboksilazs.
H avitaminoz yra reta, nes maiste yra gana plaiai paplits, taiau toki avitaminoz sukelia gausus nevirt kiauini
vartojimas, nes kiauinio baltymas avidinas yra biotin suriantis baltymas (jis prisijungia maiste esant biotin ir neleidia
jam rezorbuotis). Trkumas pasireikia konjuktyvitu, vliau galimi kordinacijos sutrikimai, depresija
B2 riboflavinas
Dimetilizoalaksozino ir ribitolio junginys.
J sintetina bakterijos (tame tarpe mogaus mikroflora, miels) ir visi augalai.

Riboflavino randama daug gyvuliniame maiste: piene, kiauiniuose, namini pauki msoje, aliose darovse:
brokoliuose, pinatuose, paraguose.
Paros norma 1,5-2 mg.
Rezorbuotas i arnyno ir su krauju pateks kepenis riboflavinas paveriamas dviem savo kofermentinmis formomis
FMN ir FAD.
FMN ir FAD aeorobini ir anaerobini DG kofermentai, dalyvauja oksidacijos-redukcijos r-jose pernedami du H + ir du e-

(gali po vien gali i karto du perneti).
Anaerobini DG kofermentais gali bti FMN ir FAD. FMN flavinmononukleotidas (dimetilizoalaksozinas - ribitolis - P),
FAD - flavinadenindinukleotidas (dimetilizoalaksozinas - ribitolis - P-P-riboz-adeninas).
Flavininiai kofermentai pernea arba vien proton ir elektron arba du protonus ir du elektronus (1 H atom, arba 2). FMN
ir FAD jungiasi danai su apofermentu netvirtais nekovalentiniais ryiais, taiau kai kada, jie bna prijungti prie savo
32
apofermento kovalentikai prie dimetilizoalaksozino metilo grupi (sukcinatdehidrogenaz).
R-j pavyzdiai:
NADH DH audini kvpavimo grandins pirmasis kompleksas (DH dehidrogenaz). Substratas NADH.
Sukcinatdehidrogenaz antras audini kvpavimo grandins kompleksas.
Taip pat FMN ir FAD gali bti aerobini DG kofermentais. Flavinini koferment r-jose vienas i produkt bna
vandenilio peroksidas, ie fermentai paprastai veikia kartu su katalaze, kuri suskaido vandenilio peroksid iki deguonies ir
vandens.
R-j pavyzdiai:
Ksantinoksidaz hipoksantin veria ksantinu. Taip pat katalizuoja r-j, kurios metu ksantinas veriamas lapimo
rgtimi ir susidaro vandenilio peroksidas.
L-amino r. oksidaz L-a.r. deamininimo fermentas
Avitaminoz yra reta, o hipovitaminoz pirmiausia pasireikia greitai regeneruojaniuose audiniuose nerviniame, aki ir
burnos gleivinje. Trkumo poymiai iek tiek primena pelagr.
B5 PP vitaminas
Vitamino PP savybmis pasiymi du piridino dariniai nikotino r. (prijungta karboksilo grup) ir nikotinamidas (CONH2).
Nikotino r. yra daugiau augaliniame maiste: anktiniuose, rieutuose, jav slenose, taip pat mielse.
33
Nikotinamido daugiau yra gyvuliniame maiste.
itas vitaminas sintetinamas mogaus organizme i Trp, jo daugiausia gaunama su gyvuliniais baltymais.
Paros norma 20 mg.
Audiniuose i nikotinamido ir nikotino r. yra sintetinamos dvi vitamino PP kofermentins formos NAD ir NADP+
(anaerobini DG kofermentai, pernaantys vien H+ ir du e-).
Nikotinamidas (vitaminas PP/vit. B5) pagrindin NAD+ dalis, kuri pernea vien H + ir du e- hidrido anijon (vienas H+
lieka terpje). NAD+ ir NADP+ per savo nukleotidin dal silpnai sujungti su apofermentais ir laisvai difunduoja nuo vieno
apofermento prie kito.
NAD+ elektron akceptorius ir daniau dalyvauja oksidacinse r-jose, o NADPH dalyvauja daugiau redukcinse r-jose,
ypa redukcinse sintezse, jis yra daugiau elektron donoras. R-j pavyzdiai:
LaktatDG katalizuoja piruvato virtimo laktatu ir atvirktin r-jas.
L-glutamatDG katalizuoja Glu deamininimo tiesioginiu oksidaciniu bdu r-j.
Avitaminoz sukelia pelagr, pasireikiani trim D dermatitu, diarja ir demensija (silpnaprotyste). Avitaminoz
gydoma duodant 300 mg nikotino r. per dien.
Lipo rgtis
Lipo r. ne vitaminas. Jos laisvos gamtoje nebna, eksperiment metu pavyko iskirti 30 mg r. i 10 ton kepen.
Lipo r. yra atuoni anglies atom junginys, turinti karboksigrup ir du sieros atomus. Jisudaryta i ditiono iedo ir prie
jo prijungtos valerijono r. liekanos.
34
Lipo r. katalizuojant fermentams (sintetazms) kovalentikai jungiasi su apofermento lizino -NH2 grupe ir susidaro
lipoamidinis kompleksas, kuris dalyvauja r-jose ir sakoma, kad lipoamidas yra lipo r. kofermentin forma (prostetin
grup), veikianti kaip acilo ir acetilo grupi neiklis.
Lipoamidinis kompleksas yra svarbi fermentini kompleks piruvatDG ir -oksoglutaratDG vienas i koferment.
PiruvatDG katalizuojamoje r-joje, jis pernea acetilo grup nuo tiamindifosfato ant KoA, o -oksogultaratDG
katalizuojamoje r-joje pernea sukcinilo grup nuo tiamindifosfato ant KoA.
C vitaminas askorbo rgtis.

C vitaminas yra paplits ir augaliniame, ir gyvuliniame pasaulyje, kur yra sintetinamas i D-gliukurono r. mogaus, jr
kiaulyi ir bedioni organizme nra aktyvaus kepen fermento gulonoksidazs ir j organizmuose C vitaminas
nesintetinamas, nors C vitamino sintez koduojantis genas mogaus organizme yra. mogaus organizm C vitamino
daugiausia patenka i augalinio maisto: erktuogi, citrusini vaisi, kopst, pomidor. Kiek maiau i gyvulinio
maisto: daugiau jo yra alioje msoje, nes gaminant suyra.
Paros norma 75-100 mg.
Struktrikai C vitaminas yra panaus gliukoz, tai eiaanglis L-ketono laktonas.
Vitamininmis savybmis pasiymi tik L-askorbo r., kuri yra stiprus reduktorius. R-jose su deguonimi ir su kintamo
valentingumo metalais ji lengvai atiduoda vien arba du elektronus ir protonus. Atiduodama vien elektron ir proton
virsta askorbilo radikalu, o atiduodama du dehidroaskorbo rgtimi.
35
mogaus organizme askorbilo radikal askorbo r. vl gali redukuoti semiaskorbatreduktaz, o dehidroaskorbo rgt gali
redukuoti glutationas arba gyvn gliutoreduksinas. Taip susidaro grtama redokso sistema, kuria yra paremtos C
vitamino, kaip elektron donoro funkcijos.
Askorbo r. svarbi kolageno sintezei, susidarant hidroksiprolinui ir hidroksilizinui, taip pat karnitino sintezei. Karnitinas
mediaga, kuri yra reikalinga aktyvioms riebal r. perneti per mitochondrij membranas j oksidacijai. Smegenyse
askorbo r. reikalinga susidarant neuromediatoriui noradrenalinui i dopamino bei Tyr apykaitai, kai i jo susidaro
homogentizino r. Katalizuojanio fermento kofaktorius yra Cu jonai, o vitaminas C yra reikalingas vario jon redukcijai.
C vitaminas priklauso vitamin antioksidatori grupei, jis vandeninje aplinkoje gali atiduoti savo elektronus
nesuporuotiems reaktyvaus deguonies radikalams. Tuo yra pagrstas, jo vartojimas kaip priemons nuo peralimo, nes jis
stabdo kvpavimo tak gleivins paeidimus, kuriuos sukelia laisvieji radikalai. Taip pat jis gali atiduoti savo redukcinius
ekvivalentus tokoferilo radikalui, taip apsaugodamas E vitamin nuo oksidacijos.
Vitaminas C dalyvauja geleies apykaitoje jis skatina geleies rezorbcij arnyne, nes redukuoja j i trivalents
dvivalent, skatina jos atsiskyrim nuo transferino ir palengvina jos patekim audinius. Jis skatina geleies imetim i
atsarg blunyje, kur ji bna feritino sudtyje.
C avitaminoz pasireikia skorbutu, kurio svarbiausi poymiai poodinis kraujavimas, danten kraujavimas dl
padidjusio kraujagysli trapumo ir kapiliar pralaidumo. Hipovitaminozs pasitaiko, joms bdingi bendrieji poymiai
nuovargis, silpnumas, maesnis atsparumas infekcijoms, link kraujuoti dantenos.
D vitaminas cholekalciferolis
Randamas gyvulins kilms produktuose: uv taukuose, kepenyse (daugiausia uv). Sintetinamas gyvn odoje i 7-
dehidrocholesterolio veikiant UV.
Paros norma 5 g suaugusiems (200 TV) vir 24 met, vaikams ir suaugusiems iki 24 met 10 g (400TV).
D vitaminas riebaluose tirpus vitaminas, gana atsparus auktai temperatrai. Gaunamas su maistu ir rezorbuojamas miri
miceli sudtyje su riebal r. enterocitus. Chilomikron sudtyje nuneamas kepenis. Susintetintas odoje, perneamas
kepenis baltymu transkalciferinu.
36
Kepenyse 25- hidroksilazs vitamin D hidrolizuoja. Krauju nuneamas daugiausia inkstus, kur 1-hidroksilaz j paveria
aktyvia D3 vitamino forma 1,25 dihidroksicholekalciferoliu (tai vis proces reguliuojanti r-ja). 1-hidroksilazs teigiamas
moduliatorius (efektorius) yra parathormonas. Be to, r-ja reguliuojama ir grtamojo ryio principu 1-hidroksilaz slopina
susidars produktas. Jeigu trksta parathormono arba daug susidaro produkto, tada aktyvinama nebe 1 hidroksilaz, o 24-
hidroksilaz ir susidaro neaktyvus 24,25-dihidroksicholekalciferolis.
Aktyvi D3 forma reguliuoja kalcio ir fosfato jon apykait, palaikydamas j homeostaz, kartu su dviem peptidiniais
hormonais kalcitoninu ir parathormonu. Su krauju aktyvusis D3 yra nuneamas kalcitropiniams hormonams jautrius
audinius arnyn, kaulus ir inkstus ir ten veikia panaiai kaip steroidinis hormonas. Jis indukuoja baltym, perneani
kalcio ir fosfato jonus pro lsteli membranas sintez. Tokiu bdu jis skatina:
kalcio ir fosfato jon rezorbcij plonajame arnyne, nes ten jis indukuoja kalc sujungianio baltymo (kalbindino)
sintez (kalcio ATPazs ir armins fosfatazs);
skatina kalcio jon reabsorbcij distaliniuose, o fosfato jon proksimaliniuose inkst kanalliuose;
palaiko pusiausvyr tarp kalcio ir fosfato jon alinimo ir kaupimo kauluose. Tokiu bdu skatina kalcio jon ir fosfato
jon ineim i kaul indukuodamas kai kuriuos fermentus, dalyvaujanius formuojantis osteoklastams. Jis indukuoja
ir nekolageninio matrikso (kaul) baltymo osteokalcino sintez. Osteokalcinas suria kalc ir yra labai svarbu
mineralizacijoje. Veikiant 1,25-dihidroksicholekalciferoliui didja kalcio ir fosfato jon koncentracija kraujyje, kuri
slopina parathormono ir skatina kalcitonino sekrecij, dl to skatinama kaul mineralizacija.
Hipovitaminoz vaikams pasireikia rachitu, suaugusiems osteomaliacija, senyviems monms osteoporoze. Kai
trksta D vitamino, sumaja kalcio ir fosfato jon koncentracija kraujyje, suaktyvja parathormono sekrecija, kuris inea
kalcio jonus i kaul ir slopina fosfato jon reabsorbcij inkstuose. Sumajus fosfato jon konc. kraujyje aktyvinama
armin fosfataz, kuri fosfatus i kaul vl atpalaiduoja krauj, tokiu bdu kaulai minktja ir deformuojasi.
Pavojinga ne tik hipovitaminoz, hipervitaminoz sukelia hiperkalcemij kalcio konc. kraujyje yra labai didel, dl to
kalcifikuojami minktieji audiniai, tai sukelia hiperkalciurij, kalcis alinamas su lapimu ir formuojasi inkst akmenys.
K vitaminas
Filochinonus sintetina augalai: j randama daugiausia aliuose lapuose (glicernoje, pinatuose, kopstuose), taip pat
raps ir sojos aliejuose.
Menachinonus sintetina bakterijos, tarp j ir arnyno mikroflora, jie randami daugiau gyvuliniuose produktuose:
kepenyse, kiauiniuse, fermentiniuose sriuose.
Paros norma yra 1 g/kilogramui kno svorio. Vyrams 80 g, moterimas apie 65 g.
Riebaluose tirpus vitaminas. inomos dvi K vitamino aktyvumu pasiyminios jungini grups: K1 filochinonai, K2 -
menachinonai (bna labai vairs). Tai naftochinon dariniai su onine izoprenoidine grandine. Vitamino K1 onin
grandin fitilo grandin, o K2 vadinamoji poliprenilograndin, kurioje n gali bti nuo 1 iki 13.
37
Veikiant vitamino K reduktazei, jis redukuojamas dihidrochinon redukuot K vitamin. Dihidrochinonas dalyvauja 4
kraujo krejimo faktori neaktyvi proferment (protrombino, prokonvertino, Krisms, Stiuarto faktoriaus) susidaryme.
Kepenyse yra sintetinamos i baltym neaktyvios formos preprotrombinas, preprokonvertinas, kurios toliau yra
modifikuojamos karboksilinant j glutamo rgties radikalus.
Preprotrombine madaug 10 Glu radikalo molekuls N gale karboksilina fermentas -glutamil-karboksilaz, susidaro -
karboksiglutamo r., turinios du neigiamus krvius radikale, per kuriuos Ca 2+ jonai prijungia protrombin prie neigiam
trombocit membranos fosfolipid.
K vitamino (dihidrochinono) vaidmuo. Jis teikia elektronus suaktyvinanius Glu anglies atom imua i ten proton,
susidaro K vitamino epoksidas. Elektrono imuimas leidia fermentui -glutamilkarboksilazei be papildom energijos
snaud prijungti anglies dioksid (karboksilinti be papildom energijos snaud). Karboksilazs ligazs ir joms visoms
reikia ATP, taiau ia yra iimtinis atvejis.
K vitaminas atlieka reduktoriaus vaidmen. Susidarius epoksid K vitamin atstato epoksidreduktaz. K vitaminas
veikiant K vitamino reduktazms vl paveriamas dihidrochinonu. Reduktazi inhibitoriai yra antikoaguliantai varfarinas
ir dikumarolas.
Hipovitaminoz stabdo krejimo proces ir sukelia hemoragin sindrom, kuris pasireikia spontatiniu kraujavimu
pood, raumenis, arnyn ar kaukols ertm.
E vitaminas tokoferolis
Tai metilintas aromatinis alkoholis tokolis, sudarytas i chromano iedo ir i i izoprenoidins 16 C atom ilgio
38
grandins.
E vitamino yra daug augaliniuose produktuose, nes j sintetina augalai: aliejuose, margarine, majoneze, daigintuose
javuose, rieutuose. Gyvuliniuose produktuose jo nra daug.
Paros norma madaug 10 mg vyrams ir 8 mg moterims (apie 10 mg).
E vitamino savybmis pasiymi 8 junginiai:

4 tokoferoliai, kurie turi soi izoprenoidin grandin;
4 tokotrienoliai, kuri izoprenoidin grandin bna nesoti.
Aktyviausias ir labiausiai paplits yra tokoferolis 5,7,8-trimetiltokolis.
E vitamino yra randama membranose, jo izoprenoidin uodega paprastai jas sutankina. E vitaminas tirpus riebaluose
vitaminas, todl madaug 50% jo i plonojo arnyno yra rezorbuojama tulies r. pagalba enterocitus kartu su kitais riebal
produktais, i enterocit lipoproteinai ineioja vitamin kepenis ir periferinius audinius. Ypa nemaai jo patenka
riebalin audin, kur paprastai E vitaminas yra i lto kaupiamas. Kepenyse yra E vitamin perneantis baltymas, todl E
vitaminas i kepen yra lengvai ineamas ir didesns atsargos ten nekaupiamas.
E vitaminas yra natralus antioksidatorius. Jo antioksidatorins savybs bdingos jo fenoksidinei grupei, kuria jis
nukenksmina lipid ir lipid peroksid radikalus, susidariusius lipid peroksidacijos metu. E vitaminas atiduoda jiems
vandenil (proton ir elektron) tuo paiu E vitaminas oksiduojasi tokoferilo radikal, kur redukuot form atstato C
vitaminas. Tokoferilo radikalas gali dar kart nukensminti k nors (jei nra C vitamino) ir tada virsta tokoferilo chinonu,
kuris jau nebra atstatomas aktyv E vitamin ir konjuguotas su gliukurono rgtimi yra alinamas su tulimi.
Kaip antioksidatorius E vitaminas veikia ir audini kvpavime stabilizuoja KoQ. Audini kvpavimo metu vyksta
vadinamasis Q ciklas, kurio metu susidaro KoQ radikalas, galintis sveikauti su deguonimi ir tos sveikos rezultate
susidaro viena i reaktyvi deguonies form superoksidinis anijonas O2 .-, kuris gali sukelti grandinines mitochondrij
vidins membranos fosfolipid peroksidacijos reakcijas. E vitaminas stabilizuoja Q vitamin ir neleidia susidaryti
superoksidiniam anijonui.
E vitaminas taip pat apsaugo mao tankio vitaminus (MTL) nuo oksidacijos ir tuo maina aterosklerozs rizik.
E vitaminas apsaugo A vitamino nesoi onin grandin nuo peroksidacijos ir taip palaiko A vitamino aktyvum.
E vitamino avitaminozi monms nebna, bet hipovitaminoz gali sukelti hemolizin anemij. Taip daniausiai bna
neineiotiems kdikiams arba vaikams ir suaugusiems su bloga vitamino E rezorbcija. Sunkiausia vitamino E
hipovitaminoz pasireikia pacientams su A lipoproteinemija nesusidaro lipoproteinai, kuriems reikalingas apoB.
Tokiems pacientams su hemolizine anemija pasireikia papildomi neuropatiniai ir miopatiniai pokyiai.
Epidemiologiniai tyrimai parod, kad E vitaminas yra ne tik apsauga nuo aterosklerozs, taiau kartu maina ir
koronarins irdies ligos rizik, apsaugo nuo kai kuri vio ri.
39

II Kolis FERMENTAI IR VITAMINAI

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

II Kolis FERMENTAI IR VITAMINAI

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

konspektai Fermentai ir vitaminai Pagal Rasos Briedyts konspektus

Skiriami trys pasaulins biochemijos vystymosi etapai:

Bendrosios katalizatori savybs (bdingos ir fermentams):

Specifins ferment savybs:

Fermentai efektyvs katalizatoriai, sumainantys organizmuose reakcij aktyvacijos energij

R-jos greit galima padidinti:

Ferment aktyvumo vienetai. TV ir katalas. Santykinis ir molekulinis aktyvumas

Aplinkos slyg poveikis fermentins reakcijos greiiui

Fermento substratas. Fermentins reakcijos greitis, jo priklausomyb nuo [S], Km

Fermentins reakcijos greiio priklausomyb nuo t , pH

optimaliose slygose, todl j aktyvumas gali bti reguliuojamas ir pH pagalba.

Ferment inhibavimas: jo bdai, inhibitoriai

Dauguma vaist yra konkurenciniai inhibitoriai:

Grtamasis nekonkurencinis inhibavimas. Jo metu inhibitorius vienodu giminingumu jungiasi ir su fermentu, ir su ES

Negrtamasis inhibavimas bna nespecifinis ir specifinis.

viet, bet neatlieka funkcijos. Bendroji schema:

Diizopropilfluorfosfatas slopina aceticholinesteraz. Paprastai is fermentas suardo acetilcholin ir nutraukia nervinio

Paprastj ferment aktyvusis centras, jo formavimosi savybs

Ferment aktyvumo genetin reguliacija: konstitutyviniai ir indukuojamieji fermentai. Izofermentai.

AlkoholDG i trij , , grandini.

Aspartataminotransferaz irgi turi izofermentus.

Proferment kovalentinis modifikavimas juos fosforilinant. Proteinkinazs svarba

Fosforilinimo bdu yra modifikuojama daug glikogeno apykaitos ferment:

Ferment klasifikacija, kiekvienos klass charakteristika. Ferment nomenklatra

2. Transferazs fermentai, katalizuojantys atom grupi ir radikal pernaos r-jas.

5. Izomerazs fermentai, katalizuojantys izomerizacijos r-jas.

Oksidoreduktazs (apibudinti j grupes). Aerobins ir anaerobins dehidrogenazs, j kofermentai.

L-glutamatdehidrogenaz katalizuoja Glu deamininimo tiesioginiu oksidaciniu bdu r-j.

Sukcinatdehidrogenaz antras audini kvpavimo grandins kompleksas.

L-amino r. oksidaz L-a.r. deamininimo fermentas

Dioksigenazs (DOG) - fermentai, kurie jungia substratus du deguonies atomus.

2.1. Vienangli grupi transferazs

2.7. Kinass (fosfotransferazs)

Hidrolazi skiriami 9 poklasiai. Pamintini keli svarbiausi.

Lizosom hidrolazs ...

Liazs, izomerazs, ligazs, j svarbiausi poklasi apibudinimas, katalizuojam reakcij pavyzdiai.

5. Izomerazs katalizuoja izomerizacijos reakcijas (grups perneamos molekuls viduje).

Ferment reikm, diagnostika ir gydymai

Fermentopatijos, j klasifikacija. gimtos fermentopatijos, j diagnozavimas, pagalbos serganiam galimybs.

gyt fermentopatij prieastys:

Angliavandeni apykaitos fermentopatijos:

Lipid apykaitos fermentopatijos:

Nukleotid apykaitos fermentopatijos (retesns):

Pagalba, sergantiems fermentopatijomis:

piridoksolis, transamininimas (ir

Vandenyje tirpi vitamin kofermentins formos, kurios dalyvauja oksidacijos-redukcijos r-jose.

Vitaminai paprastai, atsivelgiant j tirpum, skirstomi :

Jie vadinami trejopai:

Vandenyje tirps vitaminai

Riebaluose tirps vitaminai

Paros norma 1,5 mg. Lietuvoje rekomenduojamos 1,1-2,5 mg.

Svarbiausios r-jos, kurias katalizuoja vitaminai su piruvato kofermentu:

-oksoglutarato oksidacinio dekarbokslinimo r-ja:

Kai trksta tiamino (avitaminoz) susergama Beriberi liga paeidiama:

irdies ir kraujagysli sistema (irdies nepakankamumas);

Vitaminas B6 piridoksolis, piridoksalis, piridoksaminas

Paros norma 0,7-2 mg.

Taip pat dalyvauja liazinse racemizacijos ir aldolinse r-jose.

Paros norma - madaug 0,3-0,48 mg.

Vienangles grupes paima i:

THFR yra kai kuri a.r. sintezs r-j kofermentas:

Gly sintez i Ser katalizuojant fermentui Ser-hidroksimetiltransferazei:

Nukleotid ir nukleorgi sintezs kofermentas: