MIKROORGANIZMAI

IR
INFEKCIJOS

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Privalomojo mokymo skyrius
 GYVŲJŲ ORGANIZMŲ PADALIJIMAS
 Pirmoji žinoma primityvi klasifikacijos sistema buvo sukurta graikų filosofo
Aristotelio.
 XVIII a. švedų biologas Karolis Linėjus sukūrė binarinį rūšių įvardijimo būdą, kuris
vartojamas iki šiol.
 Gyvųjų organizmų padalijimas:
 gyvūnai (mikroskopiniai, bestuburiai, stuburiniai)
 augalai (aukštesnieji augalai, samanos, paparčiai)
 grybai (grybai, mielės, grybšiai)
 protistai (pirmuonys, gleivūnai, oomicetai, vienaląsčiai ir daugialąsčiai dumbiai)
 moneros (bakterijos ir melsvabakterės)
Galima išskirti dar vieną organizmų grupę- virusus.
Virusai- neląsteliniai organizmai (todėl nepatenkantys į gyvų organizmų klasifikaciją),
susidedantys mažiausiai iš dviejų dalių: nukleininės rūgšties (DNR ar RNR- bet ne iš
abiejų vienu metu) ir baltyminio apvalkalėlio.
Dar viena grupė neląstelinių darinių gali sukelti keletą žmonių ir gyvūnų ligų. Tai
prionai (baltymai), pasižymintys dideliu atsparymu aplinkos veiksniams
(dezinfekcinėms priemonėms taip pat).
Remiantis literatūros duomenimis yra žinoma apie 1415 organizmų,
patogeniškų žmonėms (2001 m. duomenys):

 virusų ir prionų- 217 rūšių

 bakterijų ir riketsijų – 538 rūšys
 grybų- 307 rūšys
 pirmuonių- 66 rūšys
 helmintų-287 rūšys

Kai kurios žmonių ir gyvūnų ligos sukeliamos ne virusų ir bakterijų, bet baltymo
dalelių-prionų. Visos žinomos prionų sukeliamos ligos - fatalinės. Kadangi
imuninė sistema neatpažįsta pionų kaip svetimų dalelių, natūralios apsaugos
nebūna. Visos prionų sukeliamos ligos vadinamos spongiforminėmis
encefalopatijomis. Creutzfeldt-Jakob liga, Gersmann-Sraussler-Scheinker
sindromas, kuru, mirtina nemiga, kt. Prionai atsparūs visoms pagrindinėms
dezinfekcinių preparatų veikliosiosms medžiagoms.
VIRUSAI

 Virusai yra neląstelinės gyvybės formos ir

nesavarankiški organizmai. Jie dauginasi tik gyvų
organizmų ląstelėse. Virusai neląstelinėje
medžiagoje nesidaugina, nevykdo medžiagų
apykaitos, neauga.
 Kai kurie virusai mirtini žmonėms - ŽIV, Ebola,
SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas),
paukščių gripas.
 BAKTERIJOS
 Struktūros požiūriu bakterija yra paprasčiausia, mažiausia , bet pati svarbiausia iš
visų gyvų būtybių. Tai belytė gyvybės forma, kuri dauginasi dalijimosi būdu.
 Yra labai daug naudingų bakterijų. Mūsų virškinamajame trakte
gyvena apie 400-500 rūšių tokių bakterijų.
 Daugumą mūsų organizme esančių bakterijų sudaro pienarūgštinės
Lactobacillus bei Bifidobacterium bakterijos.
 Kita naudingų bakterojų grupė- rūgimus sukeliančios bakterijos.
 Puvimo bakterijos- skaido organines medžiagas iki neorganinių tuo praturtindamos
dirvožemį mineraliniais elementais, suardtdamos žuvusius organizmus , kurie greitai
padengtų visą žemės rutulį, jei nyvyktų irimas.
 Bakterijos dalyvauja nitrifikacijos ir nitrogeniniuose procesuose. Dėl to augalams
prieinami azoto gaminiai iš iš irstančių baltymų ir pasisavinimas iš atmosferos.
 Žinoma daug žalingų bakterijų. Ypač išskirtinos patogeninės
bakterijos, sukeliančios daugumą žmonių, gyvulių ir augalų ligų.
 Daugelis bakterijų gadina maisto produktus. Viena pavojingiausių -Clostridium
botulinum - kurios išskiriams toksinas pagal toksiškumą pranoksta visus biologinius
nuodus.
GRYBAI
 Grybai – gyvi organizmai, užimantys tarpinę padėtį tarp
gyvūnų ir augalų.
 Vienetas iš kurio sudaryti grybai vadinamas hifu. Vieno
hifo pamatyti neįmanoma, tačiau kai yra tūkstančiai ar net
milijonai- galima matyti grybieną.
 Grybai, skirtingai nei augalai, neturi chlorofilo, kuris
leidžia augalams iš neorganinių medžiagų saulės šviesoje
sintetinti organines medžiagas. Grybai augdami minta
augalų ir gyvūnų organinėmis liekanomis.
 Daug grybų rūšių kenkia augalams, daro žalą buityje,
kenkia maisto produktams.
 Vieni pavojingiausių medienos gadintojų- trobagrybis.

 Pelėsiniai grybai, įsikūrę butuose yra viena pagrindinių

alerginių susirgimų priežasčių.
PATOGENIAI MIKROORGANIZMAI

BAKTERIJOS
RIKETSIJOS
GRYBAI
PIRMUONYS
VIRUSAI

PAGAL PATOGENIŠKUMO LAIPSNĮ SKIRIAMOS

I , II , III , IV laipsnio patogeniškumo
mikroorganizmų grupės.
 Patogeniškumas – mikroorganizmų sugebėjimas
sukelti ligą.
 Toksiškumas- endotoksinai, kuriuos gamina
bakterijos.
PATOGENIŠKUMAS. I GRUPĖ:

Bakterijos : Y.pestis

Virusai: Lassa, Marburgo, Ebola virusai;

Raupų virusas
Beždžionių raupų virusas
PATOGENIŠKUMAS. II GRUPĖ:

Bakterijos: Brucella
Francisella tuliarensis
Legionella pneumophila
Vibrio cholerae 01
Riketsijos: R. Prowazekii (dėmėtosios šiltinės ir Brilio ligos)
Grybai: Blastomyces brasiliensis (blastomikozė)
Virusai: Geltonosios karštligės virusas
Hepatito C virusas
Pasiutligės virusas
Hepatitų B ir D virusai
ŽIV-1, ŽIV-2 ir t.t. virusai
PATOGENIŠKUMAS. III GRUPĖ:
Bakterijos: Bordetella pertusis
Campylobacter spp.
Clostridium
Corynebacterium diphteriae
Leptospira
Listeria monocytogenes
Mycobacterium tuberculosis
Neisseria
Salmonella typhi, paratyphi
Shigella
Treponema pallidum
Y. Pseudotuberculisis
Grybai: Aspergillus flavus; Candida albieans (kandidozė)
Pirmuonys: Plasmodium
Virusai: Gripo virusai; Poliomielito virusai;
Hepatitų A ir E virusai; Herpes virusai
PATOGENIŠKUMAS. IV GRUPĖ:
Bakterijos: Borrelia spp.
Campylobacter spp.
Clostridium
Echerichia coli
Salmonella spp.
Staphylococus spp.
Steptococcus spp.
Y.enterocolitica
Grybai: Microsporum spp.; Epidermophyton flaccosum
Pirmuonys: Entamoeba hystolytica ; Toxoplasma gondii
Virusai: Adenovirusai (ŪVRI, konjugtyvitai)
Enterovirusai ( meningitai)
Reovirusai (rotavirusinis gastroenteritas)
Koronavirusai; Kalicivirusai
Epideminio parotito ; Tymų; Raudonukės virusai
 UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ
PERDAVIMAS

Imlus organizmas
Infekcijos šaltinis

Perdavimo kelias
PERDAVIMO KELIAI
 Kontaktinis (tiesioginis/netiesioginis)
 Oro lašelinis (aerozolinis)
 Alimentinis
 Fekalinis – oralinis
 Transmisinis (per kraują)
 Vertikalinis (iš motinos vaisiui)

Organizmo imlumas priklauso nuo:

 makroorganizmo imuniteto
 amžiaus
 užkrato dozės
 sukelėjo patogeniškumo
PROTRŪKIS
 Protrūkis – du ir daugiau tarpusavyje susijusių
infekcinės ligos atvejų, kurie pasireiškia konkrečiu
laiku, konkrečioje vietoje. Dažniausiai apima
nedidelę grupę žmonių – šeimą, darželio grupę ar
pan.
 Infekcinė liga gali apimti tam tikrą regioną ar
miestą – epidemija.
 Globalinis infekcinės ligos pasireiškimas –
pandemija.
 UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ SPECIFINĖ
KLASIFIKACIJA (PAGAL UŽKRATO VIETĄ)
Infekcijų skirstymas Ligos

Žarnyno infekcijos Salmoneliozė, šigeliozė (dizenterija), žarnyno

eširichiozė, cholera, kampilobakteriozė, hepatitas A,
E, jersiniozė, stafilokokinė toksikozė , botilizmas, kt.

Kvėpavimo takų Meningokokinė infekcija, TBC, gripas, kokliušas,

tymai ir kt.
infekcijos
Kraujo infekcijos Virusiniai hepatitai B ir C, ŽIV infekcija, maliarija ir
kt.

Kontaktinės (kūno LPL, grybeliai, virusinės infekcijos, pedikuliozė ir

niežai ir kt.
dangų) infekcijos
 ŽARNYNO INFEKCIJOS
 Bakterinės žarnyno infekcijos labiausiai paplitusios.
 Dažniausias sukėlėjas- Enterobacteriaceae šeimai priklausančios
bakterijos.
 Kai kurios bakterojos gamina toksinus: ešerichijos, S.Typhi, Paratyphi, salmonėlės, šigelės,
V.Cholerae, B.cereus
 Sukėlėjų rezervuaras žmogus (vidurių šiltinė, paratifai, šigeliozės, cholera,
ešerichiozės) arba gyvūnai ir paukščiai (salmoneliozės, kampilobakteriozė, jersiniozė,
enterohemoraginė E.coli).
 Sukėlėjas lokalizuojasi žarnyne
 Išsiskiria į aplinką su išmatomis

 Patenka per burną

 Infekcija plinta per maistą, vandenį, buitinį sąlytį

 Infekcijos galimos visose amžiaus grupėse

 Profilaktikos priemonės nukreiptos į infekcijos perdavimo

veiksnius (maistas, vanduo), asmeninė ir aplinkos higiena.
 Rutininė vakcinacija netaikoma, nors yra vakcinos nuo
choleros, vidurių šiltinės.
 PAGRINDINIAI SIMPTOMAI
 Pykinimas

 Vėmimas

 Pilvo skausmai
 Viduriavimas

 Viduriavimas su krauju ir gleivėmis

 Bendra organizmo intoksikacija

(karščiavimas, galvos skausmai,
silpnumas)
SALMONELIOZĖ
 Sukėlėjas – bakterijos salmonelės. Ilgai
išsilaiko vandenyje, mėsoje, kituose maisto
produktuose. Greitai žūna karštyje.
 Infekcijos šaltinis – naminiai bei laukiniai
gyvūnai ir paukščiai, taip pat sergantis
salmonelioze žmogus.
 Plitimo būdai – užsikrečiama per maistą
(paukštieną, kiaušinius, pieną), gyvūnų
fekalijomis užterštu vandeniu laistomas
daržoves. Maistą gali užkrėsti ir jį tvarkantys
žmonės, nenusiplovę rankų pasinaudoję
tualetu.
 ROTAVIRUSINIS
GASTROENTERITAS
 Sukelėjas – rotavirusas. Santykinai atsparūs
išorinei aplinkai, išlieka gyvybingi iki kelių
mėnesių 4o C temperatūroje.
 Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus.
 Plitimo būdai – platina fekaliniu – oraliniu keliu
rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome
infekcija sergantys suaugusieji.
Persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas sunkios
formos susirgimui.
 Klinika – vėmimas (2 – 6 dienos), vandeningas
viduriavimas (iki 20 k/diena), pilvo skausmai,
karščiavimas. Trunka iki savaitės.
STAFILOKOKINĖ INFEKCIJA

 Sukelėjas – st. aureus. Optimali temperatūra

enterotoksinui pasigaminti 25 – 30oC. Jis
pakankamai termostabilus.
 Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus.

 Plitimo būdai - sukelėjas ant maisto produktų

patenka iš nosiaryklės, odos pūlių ir pan. Patekęs
ant maisto produktų ten pasidaugina. Simptomai
pasireiškia po 4 – 6 valandų.
 Kokie yra pagrindiniai
mikroorganizmų perdavimo
veiksniai maisto gaminimo
vietose?
1. NETINKAMOS MAISTO
PRODUKTŲ LAIKYMO SĄLYGOS
2. SERGANTIS ASMUO ARBA UŽKRATO
NEŠIOTOJAS
3. NETINKAMA PERSONALO ASMENS
HIGIENA
4. NEŠVARUS GAMYBINIS
INVENTORIUS
Kokybė ne viskas.
Be kokybės viskas yra
niekas
ASMENS HIGIENA
 Užkrečiamųjų žarnyno ligų galima išvengti
paprastais ir nebrangiais būdais. Pagrindinis jų
– tinkamas rankų plovimas. Dažnai plaunant
rankas nuplaunami mikroorganizmai, kurie
pateko ant rankų nuo kitų žmonių, užterštos
aplinkos, gyvūnų ar jų išskyrų.
 Neplaunant rankų, mikroorganizmai lengvai
patenka į akis, nosį burną ir tai palengvina
infekcinio proceso pasireiškimą. Tačiau lygiai
taip pat lengvai jūs galite užteršti ir kitus
žmones ar aplinkos daiktus, kuriuos liečia kiti
žmonės.
 KADA PLAUTI RANKAS?
 Prieš pradedant ruošti, ruošiant ir pagaminus
maistą
 Prieš valgį

 Pasinaudojus tualetu

 Pabendravus su gyvūnais ar turėjus kontaktą su

jų išskyromis
 Turėjus sąlytį su pinigais

 Kai namuose yra sergančiųjų asmenų

 Pasinaudojus mobiliuoju telefonu

 Visada, kai rankos yra nešvarios.

KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOS
o Gripas
o Ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija (ŪVKTI)
o Tuberkuliozė
o Haemophilus influienzae B infekcija
o Meningokokinė infekcija
o Legioneliozė

Simptomai:
 aukšta temperatūra
 galvos, raumenų, akių skausmai
 sloga
 kosulys
 gerklės skausmas
 bendras silpnumas
 ...
ŪMI VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ
INFEKCIJA (ŪVKTI)
 Visi kvėpavimo organų pažeidimo požymiai
 Plinta kosint, čiaudint

 Būdinga staigi ūmi pradžia:

- pakyla kūno temperatūra,

- sloga, kosulys,
- gerklės skausmas,
- ašarojimas
 Gydoma simptomatiškai
 GRIPAS
Kaip išvengti gripo?
 Kol kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi
priemonė, apsauganti nuo gripo
komplikacijų. Šiuolaikinių skiepų
efektyvumas siekia nuo 70% iki 95%,
priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir
imuniteto būklės.

 Vengti masinio susibūrimo vietų

 Naudoti vienkartines nosinaites
 Čiaudint, kosint prisidengti burną
 Kuo dažniau plauti rankas
 Vengti kontakto su sergančiais
 Sergant būti namuose
TUBERKULIOZĖ
 Tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga kurią sukelia
tuberkuliozės mikobakterija perduodama oro
lašeliniu būdu.
 Pagrindinis TB šaltinis yra žmogus sergantis atvira
plaučių TB. Infekcija dažniausiai pažeidžia
plaučius, bet taip pat gali pažeisti ir kitus
žmogaus organus ar audinius: smegenis, inkstus,
kaulus ir stuburą. Negydomas TB sergantis
žmogus gali mirti
 TUBERKULIOZĖS PLITIMO BŪDAI
 TB mikrobai patenka į orą kai plaučių TB sergantis žmogus
kalba, kosti ar čiaudi. Priklausomai nuo aplinkos, taip išskirti
mikrobai ore gali išlikti kelias valandas. Žmogus įkvėpęs TB
mikrobais užteršto oro gali tapti infekuotu.
 Užsikrėtę TB asmenys savo organizme turi TB mikrobą, bet jis
nėra aktyvus ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi
požymiai ir žmogus neplatina ligos, bet tai yra laiko klausimas
kada dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc.) gali susirgti
 Sergančių TB žmonių organizme mikrobai aktyviai dauginasi,
jiems pasireiškia TB būdingi simptomai, taigi kosėdami jie
platina užkratą.
 TB PROFILAKTIKA
 Vaikai skiepijami BCG vakcina, kuri apsaugo nuo
sunkių TB formų.
 Darbuotojai kasmet tikrinasi dėl TB.

 Profilaktiniai tuberkulino mėginiai (Mantu)

(tuberkulino (TB odos) testas naudojamas siekiant
nustatyti ar žmogus užsikrėtęs TB)
MENINGOKOKINĖ INFEKCIJA
 Pilta oro lašeliniu keliu
 Trys formos: meningitas, meningokokcemija,
mišri forma
 Pasireiškia: karščiavimu, galvos skausmas,
galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų
rigidiškumas, vėmimas. Meningokokcemijos
požymis- odos bėrimas.
 Patikimų meninkogokinės infekcijos
profilaktikos priemonių iki šiol nėra.
Pagalbinės oro taršą mažninčios priemonės -
patalpų vėdinimas, patalpų insoliacija.
 LEGIONELIOZĖ
 Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti
ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos
klinikiniais sindromais.
 Sukelėjas – legionella pneumophila.
 Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu,
įkvepiant aerozolio su legionelėmis.
 Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia
liga neužsikrečiama.
 Negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.
LEGIONELIOZĖS RIZIKOS ZONOS
Vietos, kuriose gali susidaryti vandens aerozoliai:
• Dušai ir čiaupai;
• Mineralinio vandens ir sukūrinės vonios;
• Turkiškos pirtys ir saunos;
• Aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai;
• Patalpose esantys dekoratyviniai fontanai;
• Soduose esantys purkštuvai;
• Vandens valymo įrenginiai.
 Žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.
 LEGIONELIOZĖ
 Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose,
dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų
karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose
nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms
daugintis.
 Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20-
45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės
nesidaugina.
 Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose,
aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje
medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje
terapijoje).
 Užkratas sunaikinamas karšto
vandens temperatūrą visoje
vandens sistemoje padidinus iki
66 Co ir ją išlaikius 25 min. Jei šio
būdo taikyti negalima, vanduo
dezinfekuojamas chloro
preparatais.
 Vandentiekio šalto vandens
temperatūra turi būti mažesnė
nei 20 Co, o karšto vandens –
didesnė kaip 50 Co.
 Legioneliozės profilaktikai svarbu
reguliariai valyti karšto vandens
saugojimo rezervuarus ir vandens
šildytuvus, šalinti susikaupusias
nuosėdas ir nešvarumus.
KŪNO DANGŲ INFEKCIJOS
 Odą sudaro trys sluoksniai:
 poodinis audinys (subcutis arba hypodermis);

 derma, tikroji oda (corium);

 epidermis, antodis (epidermidis).

 BAKTERINĖS ODOS LIGOS
 Auksinis stafilokokas (st. aureus), streptokokas ir
kitos bakterijos yra dažnai pasitaikančių infekcinių
odos ligų priežastis.
 Minėtos bakterijos gyvena daugelio mūsų odoje ir
gleivinėje. Pavyzdžiui, pagrindinė auksinio
stafilokoko buveinė yra nosiaryklė.
 KADA SUSERGAMA?
 Sutrikus apsauginėms odos funkcijoms, pažeidus
epidermį, esant padidėjusiam prakaitavimui. Kai
oda labai sausa, irgi susidaro palankesnės sąlygos
atsirasti pūliniams.
 Be to, įtakos turi odos uždegimai, alergija, atopiniai
dermatitai. Infekcijoms kilti palankus ir kai kurių
vaistų vartojimas, taip pat bendras organizmo
nusilpimas, avitaminozė, įvairūs imuniteto
sutrikimai, mažakraujystė.
 Bakterines odos ligas gali paskatinti ir diabetas,
inkstų funkcijos nepakankamumas, kraujo ligos.
Taip pat alkoholizmas, intraveninių narkotikų
vartojimas ir, be abejo, bloga higiena.
 Pastebėta, kad pūlingos odos infekcijos greičiau
atsiranda šilumoje ar drėgmėje nuolat dirbantiems
žmonėms.
HERPES SIMPLEX
HERPES SIMPLEX
 Paplitimas – 50 – 90 proc. suaugusiųjų žmonių
pasaulyje yra užsikrėtę HSV1.
 Infekcijos šaltinis – žmogus.

 Perdavimo kelias – tiesioginis kontaktas per seiles,

daugiausiai per simptomų nejaučiančius, bet
virusą išskiriančius žmones.
 IP – 2 – 12 dienų. Po pirminės infekcijos, virusas
isškiriamas apie 2 sav. Visi užsikrėtę asmenys
kartais besimptomiškai išskiria virusą.
 Virusai lokalizuojasi tam tikruose nervų mazguose.

 Reaktyvaciją sukelia – peršalimas, deginimasis

saulėje, psichologinė įtampa, odontologijos
procedūros (dėl nervų dirginimo).
NIEŽAI
 Tai parazitinė odos liga,
kurią sukelia niežų erkė
(Sarcopties scabiei).

 Erkės gyvena ir
dauginasi žmogaus
odoje, iki 4 dienų
suaugusios erkės gali
išgyventi ant avalynės,
drabužių, lovos
skalbinių.  Užsikrečiama tiesioginio
kontakto su sergančio
žmogaus oda būdu, per
bendro naudojimo
daiktus.
NIEŽAI
 Žmonių niežus sukelia smulki, paprasta akimi
nematoma, niežų erkutė, kuri, patekusi ant odos,
pragraužia viršutinį odos sluoksnį ir padaro niežų
takus, vietomis su angelėmis į išore. Tunelyje
patelė padeda apie 50 kiaušinėlių ir žūsta. Iš
kiaušinėlių išsirita lervos, kurios subręsta per 2-3
savaites ir per angeles į išorę išeina jau
suaugusios.
 Žmonių niežų erkutės atsparios supančiai
aplinkai, lengvai plinta.
 Galvinė utėlė

Pediculus humanus capitis

Utelės glinda
 PEDIKULIOZĖ
 Sukelia galvinė utelė – Pediculus humanus capitis,
parazituojanti žmogaus galvos plaukuose.
 Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda
kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko
arti odos. Utėlės nešokinėja, bet gerai šliaužioja.
 Utėlėmis užsikrečiama per tiesioginį sąlytį –
besikeičiant drabužiais, patalyne, šukomis,
šepečiais, rankšluosčiais, patalyne ir pan., kai utėlė
patenka nuo vieno asmens galvos į kito asmens
galvą.
 KAIP ATPAŽINTI UTĖLĖTUMĄ?
 Geriausias būdas aptikti – vandeniu sudrėkintomis
tankiomis šukomis šukuoti plaukus.
 Tušti glindų kiautai, negyvos glindos ar utėlės gali
būti įvardijamos kaip buvęs užsikrėtimas. Gyvos,
judančios utėlės ar gyvos glindos, esančios arti
plauko šaknies, patvirtina aktyvų užsikrėtimą.
Glindos yra 1,0–1,5 mm dydžio, suaugusi utėlė yra
maždaug sezamo sėklos dydžio.
 Pleiskanos gali būti klaidingai priskiriamos
glindoms.
 Glindos tvirtai prisiklijavusios prie plauko, jos
nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar
pūstelėjimo.
 GRYBELINĖS ODOS
LIGOS
 Grybelinėmis ligomis dažniausiai užsikrečiama
bendraujant su sergančiaisiais šia liga ar
naudojantis jų daiktais - rūbais, avalyne,
rankšluosčiais ir kt., tačiau galima užsikrėsti
gatvėje, paplūdimiuose, patalpose nuo sporų,
esančių dulkėse, ant grindų ir kt. daiktų.
 Dažnai grybeliais užsikrečiama dušinėse, pirtyse,
baseinuose, sporto salėse. Kai kurias grybelines
ligas platina gyvūnai.
NAGŲ GRYBELIS
Nagų plokštelės
pažeidimas, kurį
sukelia grybelio
infekcija.
Nagų grybelis sudaro
apie trečdalį visų
grybelinių susirgimų.
Grybelis iš kojų nagų,
padų gali persimesti į
rankų nagus,
plaštakas.
RIZIKA PLISTI ODOS INFEKCIJOMS
PER:

 patalynę

 rakšluoščius

 apatinius rūbus
 apavą

 galvospriežiūros priemones
 kūno odos priežiūros priemones

 netinkamą ir nepakankamą patalpų

priežiūrą
KRAUJO INFEKCIJOS

 Hepatitas B ir C
 Laimo liga

 Erkinis encefalitas

 ŽIV infekcija ir AIDC

 ERKIŲ ĮGĖLIMAI

Kaip išvengti

 gamtoje dėvėti šviesius

drabužius, dengiančius visą kūną
 avėti tinkamą apavą
 dėvėti galvos apdangalus

 naudoti repelentus
 grįžus iš miško, apžiūrėti kūną
(ypač galvą, pažastis, pakinklius,
kirkšnis)

 įsisiurbus erkei, kuo skubiau ją

ištraukti iš kūno
Laimo ligos požymiai: Pirmoji pagalba

nedidelis patinimas  greitas įsisiurbusios erkės

po 1-4 savaičių galima pastebėti eritemą pašalinimas
įgripą panašūs simptomai:sąnarių (sukėlėjas yra erkės žarnyne, žmogui
skausmai, kaklo sustingimas perduodamas, kai erkė išbūna įsisiurbusi
ilgiau nei 48 val.)
po kelių mėnesių-nervų ir širdies sistemų
pažeidimo simptomai  traukite pirštais ar
lėtiniai
pažeidimai-artritai, odos pincetu, truktelėdami atgal
pažeidimai  netepkite riebalais
vakcinos nėra  stebėkite savijautą, kūno temperatūrą
 plaukite žaizdelę vandeniu su muilu
Erkinio encefalito požymiai: PAGALBA

po 1-2 savaičių pasireiškia į gripą  greitas įsisiurbusios erkės

panašūs simptomai: karščiavimas, pašalinimas
galvos ir raumenų skausmai, praeina  traukite pirštais ar
savaime
pincetu, truktelėdami atgal
po 2-4 savaičių vėl karčiavimas
 netepkite riebalais
(virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų
uždegimą)  stebėkite savijautą, kūno
NS pažeidimo simptomai (galvos temperatūrą
skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas,
orientacijos, kalbos sutrikimas, rankų
 plaukite žaizdelę vandeniu su
drebėjimas sutrinka pusiausvyra, judesių muilu
koordinacija)  yra vakcina
30 proc. EE persirgusiųjš lieka liekamieji • skiepytis iki šiltojo metų laikotarpio
reiškiniai
pradžios
• galima skiepyti vyresnius nei 1 metų
vaikus
 REIKALAVIMAI DARBUOTOJAMS
 Paslaugas teikiantys darbuotojai gali dirbti
tik teisės akto nustatyta tvarka pasitikrinę
sveikatą ir įgiję higienos žinių ir pirmosios
pagalbos teikimo įgūdžių.
 Asmens medicininė knygelė (sveikatos
pasas) (forma Nr. F048/a) ir sveikatos žinių
atestavimo pažymėjimai ar jų kopijos laikomi
darbo vietoje.
 UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PERDAVIMO KELIO
NUTRAUKIMO PRINCIPAI
 Sukėlėjas – ligonio gydymas, aplinkos
kenskmingumo pašalinimas (dezinfekcija)
 Infekcijos šaltinis- izoliavimas, gydymas,
veiksmingumo apribojimas, gyvenimo būdo
keitimas
 Rizikos veiksniai- maisto sauga, vandens sauga,
rankų higiena, aplinkos dezinfekcija, sąlyčio su
ligonio biologiniais skysčiais, išmatomis
vengimas, vabzdžių ir graužikų kontrolė, kt.
 Imlus organizmas- vakcinacija,
chemioprofikaltika, sveika gyvensena, asmens
higiena, saugus maistas ir vanduo, kt.
VISKAS ŽMOGAUS RANKOSE.
TODĖL JAS REIKAI KAIP
GALIMA DAŽNIAU PLAUTI....

(S.J. Lecas)