BESTUBURIŲ GYVŪNŲ

BIOLOGIJA

olimpiadoms
 BESTUBURIAI GYVŪNAI
• Bestuburiai (Invertebrata) – chordos* ir stuburo neturintys, labai smulkūs ir
labai dideli gyvūnai.
• Bestuburiai sudaro apie 97% visų gyvūnų.
• Bestuburiai gyvūnai paplitę jūrose, gėluose vandenyse ir sausumoje

*Chorda– per chordinių organizmų kūną einanti atraminė nugaros styga; pradmuo, nuo kurio
pradeda vystytis griaučiai. Ją turi žmogus ankstyvoje gemalo stadijoje. Chorda yra svarbiausias
chordinių tipo požymis.
• Chorda yra stangri, lanksti, nesegmentuota. Ji susidaro iš žarnyno vamzdelio nugarinės
sienelės. Chordos ląstelėse daug vakuolių, ją dengia skaidulinis dangalas. Daugelis stuburinių
gyvūnų chordą turi tik gemalo tarpsnyje – vėliau iš jos susidaro stuburas.
• Tik kai kurie primityvūs chordiniai gyvūnai išlaiko chordą visose savo vystymosi tarpsniuose –
gaubtagyviai, iešmučiai, apskritažiomeniai, dalis žuvų
 MEDŪZOS
• Medūzos (Medusozoa) – duobagyvių (Cnidaria) potipis, kurį sudaro gan
stambūs, želiški gyvūnai, gyvenantys jūrose ir vandenynuose.
• Tai jūriniai pavieniai, sėslūs ar pelaginiai (plaukiojantys vandens
sluoksnyje) organizmai.
• Kūną sudaro storas drebučių sluoksnis, esantis tarp dviejų ląstelių sluoksnių.
• Medūzos – vienos stambiausių planktono gyventojų
• Dauguma jų mėsėdės ir gaudo grobį savo čiuopikliais. 
• Dauguma medūzų – skirtalytės. Būdingas išorinis apvaisinimas. Iš
apvaisintų kiaušinėlių išsivysto planulė. Praėjus tam tikram vystymosi ciklui, iš
planulės pumpuravimosi būdu susidaro daug naujų lytinės kartos atstovų –
medūzų.
*Planulė - (lot. planus - lygus, plokščias) - daugumos gyvių iš apvaisinto
kiaušinėlio išsiritusi blakstienota lerva, laisvai plaukiojanti ar šliaužiojanti dugnu.
 MEDŪZŲ KLASIFIKACIJA
• Yra ~3200 medūzų rūšių. Medūzų potipis skirstomas į šias klases:
1) Kubomedūzos (Cubozoa)
2) Hidragyviai (Hydrozoa)
3) Polipodijai (Polypodiozoa)
4) Scifomedūzos arba 
tikrosios meduzos (Scyphozoa)
5) Stauromedūzos (Staurozoa)
Pvz., 1) 2) Portugališkasis laivelis (Physalia physalis) 4) Paprastoji medūza (Aurelia aurita)
 DYGIAODŽIAI
• Dygiaodžiai (Echinodermata) – bestuburių gyvūnų tipas.
• Jiems būdingi požymiai: unikali penkiaspindulinė kūno simetrija, antrinė burna,
ryški celominė ertmė,  skeletas, kurį dengia nestora oda, sudaryta iš epidermio ir
jungiamojo audinio. Kai kurių gyvūnų rūšių plokštelės susijungia ir sudaro
spyglius.
• Dygiaodžiai gyvena vandenynuose, jūrose, tiek seklumose, tiek ir didžiulėse
gelmėse.
• Minta augalais, dvigeldžiais moliuskais, kitais smulkiais gyvūnais, taip pat
dvėsenos liekanomis.
• Pasaulyje žinoma virš 6000 rūšių.
 Dygiaodžių klasifikacija
• Pagal 2014 m. tyrimo duomenis, dygiaodžiai skirstomi į tris potipius ir
keturias klases:
• Potipis Echinozoa
• Klasė Jūrų ežiai (Echinoidea)
• Klasė Holoturijos (Holothuroidea)
Ofiūra- Opheiolepis elegans

• Potipis Asterozoa Jūrų ežys

• Klasė Ofiūros (Ophiuroidea)
• Klasė Jūrų žvaigždės (Asteroidea)
• Klasė Jūrų lelijos (Crinoidea)
Jūrų žvaigždė

Jūrų lelija (Ptilometra australis)

 PINTYS
• Pintys (Porifera) – bestuburių gyvūnų tipas.
• Aiškių kūno dalių nėra, nebūdinga kūno simetrija. Dydis iki 20 cm skersmens. Jų kūną sudaro
organinių kolageno skaidulų tinklas, taip pat neorganiniai silicio dariniai, vadinami spikulėmis.
• Pagal formą būna uždaro vamzdelio pavidalo, rutuliškos, šakotos, siūlinės. Nejudrios, gyvena
prisitvirtinusios prie kietų substratų. Organų neturi, audiniai nediferencijuoti, neturi nervinių
ląstelių, tačiau negausiai yra raumeninių ląstelių. Palietus kai kurių rūšių pintis jos tuoj pat subyra,
tačiau po kiek laiko regeneruoja ir susidaro sveika pintis.
• Pintims būdingas tiek lytinis, tiek nelytinis dauginimasis.

• Išoriniame kūno paviršiuje yra smulkios poros, pro kurias į pinties centrinę ertmę patenka vanduo
su maisto medžiagomis ir išstumiamas pro žiotis (didįjį plyšį). Maitinasi filtruodamos maistą.
• Pintys gyvena ant tvirtų povandeninių uolų, užima gana didelius jūros dugno plotus. Kai kurios
pintys grobį gaudo kabliškomis spikulėmis, esančiomis ilgų siūlų galuose, ir virškina jį išoriniu
būdu.
• Pintys paplitusios Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje, Ramiajame vandenyne.
 Pinčių klasifikacija
• Klasė. Kalkinės pintys (Calcarea).

• Klasė. Stiklapintys (Hexactinellida).

• Klasė. Tikrosios pintys (Demospongiae).
 KIRMĖLĖS
• Kirmėlė – bestuburiams priklausantis bekojis gyvūnas, turintis pailgos formos, minkštą
kūną.
• Kirmėlės paprastai gyvena vandenyje arba dirvoje, tačiau yra ir gyvenančių kituose
gyvuosiuose organizmuose (parazitinės kirmėlės).
• Kirmėlių tipai
1. Apvaliosios kirmėlės
2. Plokščiosios kirmėlės
3. Žieduotosios kirmėlės

• Apvaliosios kirmėlės- kūnas siūlo arba verpstės formos, yra kūno ertmė taip pat
apvaliosios kirmėlės turi išeinamąją angą. Pvz., askaridės, trichinėlės.
• Plokščiosios kirmėlės-  kūno forma suplota, nėra kūno ertmės ir išeinamosios angos.
Pvz., planarijos, kepeninės siurbikės, kaspinuočiai.
• Žieduotosios kirmėlės- kūnas sudarytas iš narelių (segmentų), yra kūno ertmė ir
išeinamoji anga, gerai išvystyta kraujotaka. Pvz., sliekai, dėlės.
 KORALAI
• Koralai – duobagyvių (lot. Cnidaria) tipo, koralinių polipų (Anthozoa) klasei priklausantys gyvūnai.

• Jūros vėduoklė („Gorgonia sp.“) dėl išskleistų oranžinių čiuptuvų koralas savo forma primena vėduoklę.
• Raguotieji koralai (Acropora nasuta) kalkinį skeletą turinčių koralinių polipų kolonija, siekianti iki 1 m
aukščio. Dauginasi pumpuravimo būdu arba dėdami kiaušinius į vandenį. Maitinasi naktimis lervomis,
nedideliais organizmais, kuriuos nužudo dilgiaisiais čiuptuvais, ir koralų viduje augančiais dumbliais.
Raguotieji koralai yra labai trapūs, dažniausiai auga koralinių rifų priedangoje. Koralų kolonijų atšakos
panašios į elnio ragus. Paplitę tropinio klimato juostos jūrose.
• Raudonieji koralai (Corallium rubrum) sudaryti iš baltų koralų, turinčių juodą,
rausvą, raudoną kalkinį skeletą. Užauga iki 50 cm aukščio. Gyvena iki 200 m gylyje Viduržemio jūroje.
• Symphyllia (Symphyllia) apvalios formos, raižytu paviršiumi, siekiantys 2 m skersmens koralai panašūs į
milžiniškas smegenis. Juos sudaro kelios eilės polipų, ant kurių išilgai išsidėsčiusios čiuptuvų eilės.
Apačioje polipų burna suformuoja gilias įpjovas. Dėl apvalios formos jiems nebaisios potvynio bangos ir
povandeninės srovės. Paplitę tropinio klimato juostos jūrose.
• Tubastrea (Tubastrea aurea) auksinės spalvos koralai.
 MOLIUSKAI

• Moliuskai arba minkštakūniai (Mollusca) – pirminiaburnių celominių gyvūnų tipas, kuriems

būdingas spiralinis dalijimasis.
• Smulkiausi moliuskų atstovai priklauso dvigeldžių klasei. Suaugę, pačios smulkiausios
rūšies, Condylonucula maya, individai siekia vos 0,5 mm. 
• Moliuskams priklauso ir stambiausias šiandien gyvenantis bestuburis – Mesonychoteuthis
hamiltoni, priskiriamas galvakojų klasei: kūno masė sieka 500 kg.
• Moliuskai stipriai skiriasi ne tik dydžiu, bet ir anatomine sandara ir elgsena. Galvakojų moliuskų,
tokių kaip kalmarų, sepijų ir aštuonkojų, nervų sistema labiausiai pažengusi tarp visų bestuburių.
• Dauguma moliuskų gali judėti kojos pagalba. Pas galvakojus ji virtusi čiuptuvais. Vienas iš
būdingiausių moliuskų bruožų – mineralizuota kriauklė, kurios forma ir sandara kiekvienoje
klasėje skiriasi. Daugelio galvakojų kriauklė išnykusi. Taip pat moliuskams būdingas bruožas –
savotiškas burnos organas – radulė (kaip ir visa galva) redukavosi.
• Sausumos moliuskai ir galvakojai vystosi be tarpinių formų, kitoms klasėms būdingos lervų formos
• Moliuskai sudaro svarbią žmonių mitybos raciono dalį, taip pat yra įvairių medžiagų, kurios yra
prabangos objektai, šaltinis – perlamutro, perlų.
• Tuo pačiu, kai kurie yra nemenki žemės ūkio kenkėjai.
 MOLIUSKŲ KLASIFIKACIJA
• Moliuskai grupuojami į 7 ryškiai viena nuo kitos besiskiriančias klases: Pilina
unguis
• Klasė. Chitonai (Polyplacophora)
• Klasė. Daugiažiauniai moliuskai  ( Monoplacophora)
• Klasė. Dvigeldžiai (Bivalvia arba Lamellibranchia)
Chitonai
• Klasė. Galvakojai (Cephalopoda)
• Klasė. Kirmėliniai moliuskai (Aplacophora)
• Klasė. Pilvakojai (Gastropoda)
• Klasė. Plokščiakojai (Scaphopoda)
Dvigeldžiai
Pilvakojai i Aštuonkojis

Plokščiakojai
Epimenia verrucosa
 NARIUOTAKOJŲ TIPAS
• Nariuotakojai (Arthropoda) – pagal rūšių skaičių
gausiausias gyvūnų karalystės tipas.
• Nariuotakojai – kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje,
išskyrus Antarktidos ledynus.
• Tai trisluoksniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną. Jis skirstomas į
atskiras dalis: galvą, krūtinę ir pilvelį. Kai kurių nariuotakojų galvos bei
krūtinės segmentai susilieja ir virsta galvakrūtine. Išsivysto nariuotos
galūnės
• Kūną dengia kieta kutikula, sudaryta iš artimo celiuliozei junginio –
chitino.
• Pasižymi tobulomis virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų,
endokrinine ir lytine sistemomis bei sudėtingu vystymusi (būdingos
įvairios lervinės stadijos).
 KLASIFIKACIJA

• Potipis. Vėžiagyviai (Crustacea). Šiam potipiui priskiriami kvėpuojantys žiaunomis

vandens nariuotakojai ar artimi jiems sausumoje gyvenantys šio tipo gyvūnai. Jiems
būdingos 2 poros antenų, o burnos organus sudaro trys poros pakitusių galūnių
• Tie, kurie kvėpuoja visu kūno paviršiumi, kraujotakos sistemos neturi, o
kvėpuojantys pakitusiomis galūnėmis dažniausiai turi širdį arba širdį ir trumpą aortą
(šakotaūsiai ir kiti). Jei kraujagyslių nėra, hemolimfa cirkuliuoja sinusais ir
lakūnomis. Stambiausių vėžiagyvių (dešimtkojai) kraujagyslių sistema gerai
išvystyta. Patys primityviausi vėžiagyviai turi kopėtinio tipo nervų sistemą, kuri
panaši į daugiašerių kirmėlių nervų sistemą.
• Klasė. Žiaunakojai (Branchiopoda) Upinis vėžys
• Klasė. Kirmėliniai vėžiagyviai arba remipedijos (Remipedia)
• Klasė. Cefalokaridai (Cephalocarida)
• Klasė. Žandakojai (Maxillopoda)
• Klasė. Kiautavėžiai (Ostracoda)
• Klasė. Aukštesnieji vėžiagyviai (Malacostraca)
• Potipis. Šimtakojai (Myriapoda)- Beveik ant visų segmentų yra kojos. Kūno priekinėje
dalyje yra galva.
• Klasė. Skolopendrelės (Symphyla)
• Klasė. Trišakaūsiai (Pauropoda)
• Klasė. Dviporiakojai (Diplopoda)
• Klasė. Lūpakojai (Chilopoda)
• Potipis. Šešiakojai (Hexapoda)
• Klasė. Entognatha
• Klasė. Vabzdžiai (Insecta)- Tai gausiausia bestuburių gyvūnų klasė; vabzdžiai
sudaro apie 90 proc. visų gyvūnų rūšių
• Judėjimo organai – kojos ir sparnai. Turi 3 poras kojų, dažniausiai turi 2
poras sparnų
• Kutikula – išorinis dangos sluoksnis. Ji persunkta chitinu, todėl šis sluoksnis
kietas ir tvirtas. Chitininėje dangoje būna įvairių išaugų, spyglių, plaukelių,
šerelių bei žvynelių
• Vabzdžių raumenys – labai išlavėję ir specializuoti. Ypač tvirti krūtinės
raumenys, prie kurių prisitvirtinę sparnai ir kojos. Didesnė dalis vabzdžių
raumenų yra skersaruožiai, todėl gali greitai ir tiksliai susitraukinėti.
Pavyzdžiui, bitės sparnais plasnoja iki 440 kartų per sekundę, o žiedmusių –
net iki 1000 kartų. Kai kurie žirgeliai gali išvystyti iki 144 km/h greitį.
 Vabzdžių

• Virškinimo sistemą sudaro priekinė, vidurinė ir užpakalinės žarnos. Priekinė

žarna skirstoma į burną, burnos ertmę, ryklę, stemplę, gurklį ir malamąjį
skrandį. Vidurinėje žarnoje vyksta maisto medžiagų įsiurbimas
• Šalinimo organų funkcijas atlieka Malpigijaus vamzdeliai, kurių yra nuo 2 iki 150.
Vamzdelių vienas galas yra uždaras, o kitas atsiveria į virškinimo kanalą tarp
vidurinės ir užpakalinės žarnos. Vabzdžiai šalina šlapimo druskas (uratus).
• Vabzdžių kraujotakos sistema yra atvira. Ji sudaryta iš pilvelio nugarinėje pusėje
esančios širdies, kuri priekyje pereina į aortą. Pati širdis yra vamzdelio pavidalo,
sudaryta iš kamerų, kurios tarp savęs susijungia vožtuvais, o šonuose yra
angelės – ostijos. Iš aortos hemolimfa išsilieja į galvos ertmę. Iš čia hemolimfa
išsilieja į kūno ertmes, apiplauna visus vidaus organus ir pro širdies kamarų
šonuose esančias ostijas suteka atgal į širdį.
 Vabzdžių

• Kvėpavimo organams priklauso po visą kūną išsišakojusi trachėjų sistema. Oras į

trachėjas patenka pro kūno šonuose išsidėsčiusius kvėptukus (stigmas).
• Vabzdžių nervų sistemą sudaro centrinė, simpatinė ir periferinė nervų sistema

• Vystymosi stadijos yra dvi :

• Embrioninis vystymasis – vystymasis, kuris vyksta nuo kiaušinio susidarymo iki
lervos išsiritimo.
• Poembrioninis vystymasis – iš kiaušinio išsiritusios lervos išvaizda gali būti įvairi.
 Vystymosi rūšys
• Tiesioginis vystymasis būdingas besparniams vabzdžiams (išskyrus beūsius),
iš kiaušinėlio išsirita miniatiūrinė suaugėlio kopija.
• Netiesioginis vystymasis būdingas sparnuotiesiems vabzdžiams.
Netiesioginio vystymosi metamorfozės yra dvi:
• Nepilna metamorfozė : Vabzdžiai su nepilna metamorfoze neturi lėliukės
stadijos. Neriasi daug kartų (iki 30). Nepilnutinė metamorfozė būdinga
žemesniesiems sparnuotiesiems vabzdžiams, jiems priklauso šių vabzdžių
būriai: lašalai, žirgeliai, tarakonai, termitai, tiesiasparniai, utėlės, blakės.
• Pilna metamorfozė: ji būdinga aukštesniesiems vabzdžiams. Lervos neriasi
keletą kartų (4-5 kartus), ir jos visai nepanašios į suaugėlį. Suaugėlis išsirita iš
lėliukės. Taip vabzdys išeina visus vystymosi etapus (kiaušinis-lerva-lėliukė-
suaugėlis). Pilnos metamorfozės vabzdžių būriai: blusos, vabalai, drugiai.
 Vabzdžių vystymosi palyginimas
Lyginami Nepilno kitimo Pilno kitimo
požymiai vystymasis vystymasis
Vystymosi Kiaušinėlis, lerva, Kiaušinėlis, lerva,
stadijos suaugėlis. lėliukė, suaugėlis.
(žiogai, tarakonai, amarai, (drugiai, vabalai, bitės,
blakės, utėlės ir kt.) skruzdės, blusos, musės, kt)

Lervos išvaizda Panaši į suaugėlį, tik Visai nepanaši į

maža. suaugėlį.

Lervos Ta pati kaip Visai kita, negu

gyvenamoji suaugėlio. suaugėlio.
aplinka
Kuo lerva Tuo pačiu maistu, Maistas visai kitoks
maitinasi kaip suaugėlis. negu suaugėlio.
 NEPILNO KITIMO VYSTYMASIS

PILNO KITIMO VYSTYMASIS

 Vabzdžių būriai
• Vabalai (Coleoptera)
• Auslindos (Dermaptera)
• Tarakongyviai (Dictyoptera)
• Pobūris Maldininkai (Mantodea)
• Pobūris Tarakonai (Blattodea)
• Pobūris Termitai (Isoptera)
• Tinkluočiai (Embioptera)
• Dvisparniai (Diptera)
• Lašalai (Ephemeroptera)
• Akmenropos (Grylloblattodea)
• Straubliuočiai (Hemiptera)
• Plėviasparniai (Hymenoptera)
• Drugiai (Lepidoptera)
• Gladiatoriai (Mantophasmatodea)
• Skorpionmusės (Mecoptera)
•Žirgeliai (Odonata)
•Kabasparniai (Megaloptera)
•Tinklasparniai (Neuroptera)
•Žirgeliai (Odonata)
•Tiesiasparniai (Orthoptera)
•Gyvalazdės (Phasmatodea)
•Utėlės (Phthiraptera)
•Ankstyvės(Plecoptera)
•Šiengraužiai (Psocoptera)
•Kupriukai (Raphidioptera)
•Blusos (Siphonaptera)
•Vėduokliasparniai (Strepsiptera)
•Tripsai (Thysanoptera)
•Apsiuvos (Trichoptera)
•Šeriauodegiai (Zygentoma)
•Trūnėsinukai (Zoraptera)
 Vabzdžio
vidinė
sandara

Vabzdžio kūno sandara: A. Galva, B. Krūtinė, C. Pilvelis. 1. Antena, 2. Apatinė paprastoji akelė, 3. Viršutinė paprastoji
akelė, 4. Facetinė akis, 5. Galvos smegenys, 6. Priešnugarėlė, 7. Aorta (nugarinė arterija), 8. Trachėja su kvėptukais
(stigmomis), 9. Vidunugarėlė, 10. Panugarėlė, 11. Antsparniai, 12. Plėviniai sparnai, 13. Malamasis skrandis, 14.
Širdis, 15. Kiaušidė, 16. Plonoji, storoji ir tiesioji žarna, 17. Analinė anga, 18. Makštis, 19. Pilvo nervų grandinėlė, 20.
Malpigijaus vamzdeliai, 21. Pentinas, 22. Nagai, 23. Letena, 24. Blauzda, 25. Šlaunis, 26. Klubas, 27. Gurklys, 28.
Krūtinės nerviniai mazgai, 29. Dubenėlis, 30. Seilių liauka, 31. Aplinkryklinis nervinis žiedas, 32. Burna
• Potipis. Cheliceriniai (Chelicerata). Kūną sudaro galvakrūtinė (prosoma) ir
pilvelis (opistosoma). Pirmoji galvakrūtinės galūnių pora vadinama
cheliceromis, antroji – pedipalpais, o likusios – vaikščiojamosiomis.
Cheliceromis gyvūnai gaudo, žudo bei smulkina grobį. Būdingos 4 poros
vaikščiojamųjų galūnių. Tai sausumos, rečiau jūriniai gyvūnai.

• Klasė. Voragyviai (Arachnida)

• Klasė. Kardauodegiai (Xiphosura)
• Klasė. Jūrų vorai (Pycnogonida)
• Klasė. Skorpionvėžiai (Eurypterida)