ROPLIAI

AKVILĖ ALIJOŠIŪTĖ IVG, TYTUVĖNŲ GIMNAZIJA

 Turinys
 Evoliucija
 Sistematika
 Sandara
 Prisitaikymas
 Kūno danga
 Judėjimas
 Kvėpavimas
 Vystymasis
 Virškinimo organai
 Reikšmė
Evoliucija

 Varliagyviai visada buvo priklausomi nuo drėgmės, nes

jų kūnas padengtas gležna oda, pro kurios poras
organizmai praranda daug vandens. Atranka skatino
prie drėgmės stokos geriau prisitaikiusių organizmų
atsiradimą - tokie buvo ropliai. Tai įvyko karbono
pabaigoje, maždaug prieš 300 milijonų metų.
 Iš pradžių ropliai buvo smulkūs, pamažu darėsi vis
stambesni, jų įvairovė augo. Varžovų varliagyvių
mažėjo, liko nedaugelis – daugiausia tie, kurių atstovai
buvo smulkūs ir gyveno vandenyje. Ropliai tapo
pagrindiniais sausumos plėšrūnais ir stambiaisiais
augalėdžiais, jie pradėjo maisto ieškoti ir sausumoje, ir
vandenyje. Ypač gerai buvo išsivysčiusios dinozaurų
(paukščių protėvių) ir terapsidų(žinduolių protėvių)
grupės.
Roplių sistematika
 Ropliai skirstomi į keturis būrius
 Žvynaropliai skirstomi į tris pobūrius
 Driežai skirstomi į šeimas
Vėžliai Žvynaropliai Snapagalviai Krokodilai

Driežai Agamos

Gyvatės Chameleonai

Amfisbenos Iguanos
Gekonai
Scinkai
Driežiniai
Tejidai
Gluodenai
Varanai
Nuodadančiai
Vėžlys Žvynaropliai

Snapagalvis

Krokodilas
 Sandaros ypatumai

 Vidaus griaučiai bev eik visai sukaulėję. Vidinė kaukolė susideda

iš odos kaulų. Kai kurie kaukolės kaulai per evoliuciją iš dalies
sunyko, atsirado smilkinio angų, kaulų liekanos v irto smilkinio
lankais.
 Stuburas (išskyrus gyvačių ir bekojų driežų) susideda iš kaklo,
liemens, kryžmens ir uodegos dalių.
 Ropliai turi priekines ir užpakalines galūnes (išskyrus gyvates ir
gluodenus).
 Priekinės smegenys ir smegenėlės gerai išsivysčiusios.
 Širdis sudaryta iš 3 kamerų: 2 prieširdžiai ir skilvelis.
 Ropliams būdinga gera uoslė.
 Gyv atės ir dauguma driežų burnoje turi v adinamąjį Jacobsono
organą, kuriame analizuojami iš aplinkos, kaišiojant liežuv į,
surinkti kv apai. Duobagalvės gyvatės, kai kurie smaugliai ir
pitonai tarp akių ir šnerv ių turi porą termolokatorių – duobučių
pav idalo organų su jautria membrana. Jais šie ropliai gali tiksliai
rasti graužikus, kuriais minta. Driežų ir tuatarų kaukolės viršuje yra
v adinamoji trečioji akis, padedanti prisitaikyti prie temperatūros
režimo.
 Šalinimo organai yra antriniai inkstai.
 Dauguma roplių turi šlapimo pūslę.
Prisitaikymas gyventi sausumoje

 Oda sausa, viršutinį sluoksnį sudaro negyvos

suragėjusios ląstelės, virtusios žvynais. Tokia
danga gerai apsaugo nuo vandens garinimo
ir įmirkimo. Negyvas raginis sluoksnis periodiškai
keičiamas, ropliai neriasi.
 Sausumoje juda ropodami kūno šonuose
išsidėsčiusiomis kojomis, o gyvatės ar bekojai
driežai šliaužia vingiuodami visu kūnu.
 Ropliai kvėpuoja plaučiais.
 Būdingas vidinis apvaisinimas ir tiesioginis
vystymasis. Iš kiaušinių išsiritę ropliai – nedidelė
suaugusiųjų kopija.
 Kūno danga
 Roplių oda sausa, beveik be liaukų. Epidermio viršutinį sluoksnį
sudaro negyvos, suragėjusios ląstelės. Storiausios raginio sluoksnio
netolygios vietos yra virtusios tvirtais, vienas su kitu suaugusiais
žvynais. Oda saugo kūną nuo išdžiūvimo, vandens garinimo,
įmirkimo, parazitų, mechaninių pažeidimų, oda yra nelaidi dujoms,
vandeniui. Tačiau ropliams augant, ji susidėvi, tampa per ankšta,
todėl ropliai yra priversti nertis. Gyvatės nusineria visą odą iš karto, o
driežai, krokodilai, vėžliai - gabaliukais.
 https://www.youtube.com/watch?v=hWXn1lEKsu0
Judėjimas

 Sausumoje ropliai juda ropodami kūno šonuose

išsidėsčiusiomis galūnėmis o gyvatės ar bekojai driežai
šliaužia vingiuodami visu kūnu.
 Didžioji dalis roplių juda priekinėmis ir užpakalinėmis
galūnemis, išsidėsčiusiomis kūno šonuose.
 Kai kurie ropliai prisitaikę judėti ir sausumoje, ir
vandenyje - galūnės turi plaukiojamąsias plėves arba,
kaip jūriniai vėžliai, galūnes, virtusias plaukmenimis.
 Gyvatės bei bekojai driežai šliaužia susitraukinėjant
raumenims, vinguriuodami savo kūną.
Kvėpavimas

 Ropliai kvėpuoja plaučiais.

 Kvėpavimo organai:
Trachėja
Gumurkaulis (krokodilai, vėžliai)
Bronchai
Plaučiai
Vystymasis
 Ropliams būdingas vidinis apvaisinimas ir
tiesioginis vystymasis.
 Kiaušinių vystymuisi nereikalingas
vanduo, nes juos gaubia odiškas, bet
tvirtas lukštas.
 Embrionas vystosi nuo kelių dienų iki kelių
mėnesių, kartais metus (pvz; tuatarų).
 Išsiritę jaunikliai panašūs į suaugėlius ir
kvėpuoja plaučiais.
 Kai kurie driežai ir gyvatės nededa
kiaušinių, o gimdo visiškai susiformavusius
jauniklius, kurie išsirita kiaušiniams
patekus į išorę, tai - gyvavedystė.
 Virškinimo organai
 Burnos ertmėje nedaug liaukų (tarp jų šiek tiek nuodų), jos stambesnės
už varliagyvių.
 Gerai išsivystęs liežuvis: gyvatės ir daugelis driežų gali išmesti liežuvį toli,
chameleonų liežuvis lipnus, jį išsviedžia gaudydami vabzdžius. Gyvačių
žandų aparato kaulai sujungti taip, kad jos gali labai plačiai išsižioti ir
praryti didelį grobį.
 Krokodilai ir vėžliai turi gomurikaulį, kuriame yra atskiri kvėpavimo takai ir
stemplė. Todėl vėžliai gali kvėpuoti ėsdami, o vandenyje iki akių panirę
krokodilai – kvėpuoti.
 Dantys dažniausiai vienodos formos – kūgiški. Daugumos roplių dantys
priaugę prie kaulų, keičiami daug kartų.
 Skrandis raumeningas, gerai išsivystęs. Gyvačių skrandis ištįsęs, į jį ties
žarnos pradžia atsiveria kepenų ir kasos ištekamieji latakai.
 Žarnynas panašus į varliagyvių, bet jau yra aklosios žarnos užuomazgos.
 Vėžliai
 Vėžliai mūsų planetoje gyvena daugiau nei 220 mln.
metų.
 Vidutinė v ėžlių gyvenimo trukmė – nuo 50 iki 150
metų. Apie v ėžlių amžių byloja žiedai, kurie kasmet
atsiranda ant skydelių, iš kurių sudarytas šarv as.
 Kuo stambesnis v ėžlys – tuo jo šarv as sunkesnis ir jis lėčiau
eina. Tačiau, pav yzdžiui, jūros v ėžliai gali judėti 35
km/v al greičiu. Sausumos v ėžlių lėtumas priklauso nuo
aplinkos temperatūros - esant žemai temperatūrai v ėžlių
judėjimas lėtėja.
 Kūną dengia kaulinis šarv as, po kuriuo gali paslėpti
galv ą ir kaklą, kojas ir uodegą. Dantų neturi, v ietoje jų –
aštrios žandų raginės briaunos. Vėžlių liemens raumenys
silpni, o galūnių, kaklo ir uodegos stiprūs. Galv os
smegenys labai mažos, klausa labai menkai išsiv ysčiusi.
Orą įtraukia pro šnerv es į burnos ertmę ir įspaudžia į
kempinėtus plaučius. Kv ėpuojant nežymiai iškiša kaklą ir
priekines galūnes iš po šarv o ir taip įtempdamas
plaučius įkv epia oro, o įtraukdamas – išspaudžia jį iš
plaučių. Kiautas gali išlaikyti sv orį, 200 kartų didesnį už
v ėžlio sv orį, Iš išorės jis išraizgytas kraujagyslėmis ir
nervinėmis galūnėmis, todėl stipriai susižeidus, gyvūnas
kraujuoja ir jaučia skausmą.
 Vėžliai neturi balso stygų, bet jie gali skleisti garsus -
daugelis v ėžlių skleidžia šnypščiančius garsus ar garsus,
primenančius kregždesį, ūbavimą. Jie tai daro
nukreipdami galv ą taip, kad oras plaučiuose
suspaudžiamas.
Vėžlių
paplitimas
 Vėžliai paplitę daugiausia tropikų
juostoje, gyvena dykumose,
tropiniuose miškuose, prie gėlųjų
vandenų ir atvirose jūrose.
 Pasaulyje gyvena apie 360 vėžlių
rūšių, Europoje aptinkamos 3
augalėdės vėžlių rūšys sausumoje,
3 gėluose vandenyse gyvenančios
ir 5 jūrinių vėžlių rūšys, gyvenančios
Atlanto ir Viduržemio jūros
pakrantėse. Lietuvoje gyvena
vienintelė rūšis – balinis vėžlys,
įrašytas į Lietuvos raudonąją
knygą.
 Krokodilai
 Kartu su paukščiais yra v ieninteliai išlikę
archozaurai.
 Gana stambūs, dydis nuo 1,2 m iki 7m.
 Krokodilų šnerv ės ir akys yra galv os v iršuje, todėl jie
gali matyti ir kv ėpuoti bev eik panirę po v andeniu.
Kojų pirštai turi plėv elę, padedančią plaukioti.
 Plėšrūs, gaudo žuv is ir įv airius smulkesnius žinduolius,
paukščius, roplius, v arliagyvius. Jaunesni medžioja ir
v abzdžius, vėžiagyvius. Krokodilai minta ir dv ėsena.
Kai kurios rūšys medžioja ir stambesnius žinduolius,
gali užpulti žmogų. Maisto nekramto, tik praryja. Jei
grobis stambesnis - jį paslepia brūzgynuose ir
palieka irti. Skrandžio sienelės išskiria specifines
skrandžio sultis, kurios suskaido net ir sunkiai
v irškinamas gyvūnų dalis, o v irškinimui palengvinti,
krokodilai neretai praryja akmenukų, kurie padeda
skrandyje sutrinti maistą.
 Krokodilai per v isą sav o gyvenimą nesustoja augti,
todėl jiems reikia v is daugiau maisto. Kuomet jie
nebesugeba patenkinti sav o maisto poreikių -
nugaišta iš bado. Krokodilai turi potencialo gyventi
amžinai, tačiau jie nugaišta tik nuo ligų, bado,
nelaimingų atsitikimų ar tapę kitų grobuonių
aukomis.
Krokodilų paplitimas
 Gyvena įvairių vandens telkinių pakrantėse: upėse,
pelkėse, ežeruose. Dažniausiai renkasi gėlą
vandenį, bet kai kurios rūšys mėgsta ir sūrų vandenį,
kartais išplaukia ir į jūras. Sausumoje nerangūs, toli
nuo vandens telkinių nenueina.
 Krokodilai gyvena atogrąžų juostoje, Šiaurės
Amerikos pietuose, Centrinėje ir Pietų Amerikoje,
Afrikoje, Pietų Azijoje, Australijos šiaurėje.
 Europoje krokodilai laisvėje negyvena, tačiau kai
kuriose pietinėse valstybėse veisiami krokodilų
fermose.
 10 krokodilų rūšių įrašytos į Tarptautinę raudonąją
knygą, o tai sudaro beveik pusę visų krokodilų
rūšių.6 iš jų priskiriamos Grėsmingai nykstančių
kategorijai. Pagrindinės nykimo priežastys -
nelegalus medžiojimas dėl odos ir tinkamų gyventi
buveinių nykimas.
Ilgiausias krokodilas
pasaulyje
 Pagal Gineso rekordų knygą, didžiausias
nelaisvėje gyvenęs krokodilas - roplys
Lolongas, sugautas 2011 metų rugsėjį
Filipinuose. Krokodilo ilgis - 6,17 metro, o svoris
- daugiau kaip tona. Lolongas buvo sugautas
nedideliame Bunavano mieste, manoma,
kad jam buvo daugiau nei 50 metų, bet jis
2013 metais prarijo nailoninę virvę ir nugaišo.
Žvynaropliai

 Pobūriai: driežai, gyvatės,

amfisbenos
 Lietuvoje gyvena 6 rūšys,
priklausančios keturioms šeimos:
Gluodenų
Driežiniai
Žaltinių
Angių
 Gyvatės
 Gyvatės skiriasi dantimis, jų išsidėstymu bei funkcijomis.
Primityvios gyvatės turi daug beveik vienodo dydžio smailių,
pasvirusių atgal dantų, daugelis žalčių jais grobį tik sulaiko.
Nuodingos gyvačių rūšys turi sulenktus ar vamzdinius dantis,
kuriuose yra nuodų - skysčio, kuris patenka iš gyvūno seilių
liaukų. Nuodingųjų gyvačių dantys būna pailgėję, su išilgine
vagele arba su kanalu viduje, per kurį į aukos kūną patenka
nuodai.
 Kūnas, kuris sudarytas iš galvos, kūno ir uodegos, labai pailgėjęs
dėl ypatingo judėjimo būdo. Stubure būna daugiau kaip 400
slankstelių, kurių sandara suteikia stuburui lankstumą ir stiprumą.
Galūnės ir jų juostos atrofuotos. Visi gyvatės vidaus organai
skiriasi nuo standartinių rodiklių, jie turi pailgą formą. Gyvūnų
šlapimo pūslės nėra. Didžiausios rūšys (anakondos ir pitonai)
pasiekia 8 m ar net 10 m. Ilgį.
 Minta tik gyvūnais. Maži ar pasipriešinti nesugebantys yra
nutveriami ir praryjami, didesni gyvūnai prieš suėdant
numalšinami, įleidžiant nuodų ar prismaugiant. Normalaus
dydžio grobis virškinamas apie savaitę.
 Gyvačių paplitimas

 Paplitusios visame pasaulyje išskyrus pačias

šiaurines sritis ir kai kurias salas.
 Lietuvoje gyvatės paplitusios miškingose,
pelkėtose vietose, krūmynuose, gyvena 2
šeimos ir trys rūšys:
 Geltonskruostis žaltys - gyvena prie vandens,
gerai plaukioja, minta daugiausia varlėmis, jas
ryja gyvas.
 Lygiažvynis žaltys - Lietuvoje retas, rūšis įrašyta į
Lietuvos raudonąją knygą.
 Paprastoji angis - vienintelė nuodinga gyvatė
Lietuvoje. Minta smulkiais graužikais ir varlėmis.
Įkandimas žmogui skausmingas, bet
dažniausiai po kelių dienų pasveikstama.
 Nuodingiausios
gyvatės
 Mėlynasis kriatas - sutinkamas Pietryčių Azijoje bei
Indonezijoje. Dažniausiai aktyvus naktį. Nors labai
nuodingi ir agresyvūs, kriatai pirmi nepuola, dažniau
slepiasi. Kriatų nuodai 16 kartų stipresni už kobrų
nuodus, kurie sukelia raumenų mėšlungį, spazmus,
paralyžių. Aukų mirtingumas laiku nesuleidus
priešnuodžių – iki 85 procentų, bet netgi suleidus
priešnuodžių, auką gali ištikti koma ar mirtis.
 Juodoji mamba - paplitusi Afrikoje, yra labai
agresyvi, greičiausia gyvatė pasaulyje, sugebanti
šliaužti 20 km / h greičiu. Viena nuodų dozė gali
numarinti iki 25 suaugusių žmonių. Juodosios
mambos aukai pradeda dilgčioti burnoje, dvejintis,
išmuša prakaitas, burnoje bei nosyje pasirodo putos,
prarandama raumenų kontrolė. Jei įkandimas
negydomas, intoksikacija sukelia karščiavimą,
vėmimą, šoką, paralyžių, galų gale - mirtį.
 Karališkoji kobra – paplitusi pietų, pietryčių Azijoje,
viena didžiausių ir nuodingiausių gyvačių pasaulyje,
iki 75 % įgėlimų žmogui baigiasi mirtimi. Nuodai,
turintys neurotoksinų, sukelia visišką paralyžių, todėl
sustoja širdies veikla. Kraujyje turi neutralizatorių, kuris
apsaugo nuo kitų gyvačių nuodų poveikio, todėl
gali medžioti kitas nuodingas gyvates.
 Driežai
 Kūnas pailgas, su aiškiu kaklu ir ilga uodega.
Turi gerai išvystytas galūnes ir pailgėjusį liemenį.
Kai kurių rūšių galūnės redukuotos arba visai
išnykusios. Akių vokai judrūs, turi gerai matomą
ausies būgninę membraną.
 Driežų šeimoje yra apie 30 genčių ir 170 rūšių.
Paplitę Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Lietuvoje
gyvena dvi rūšys: vikrusis driežas, gyvavedis
driežas
 Chameleonai prisitaikę gyventi medžiuose. Turi
stveriamąsias priešpriešiais išsidėsčiusiais pirštais
galūnes ir kibią uodegą. Akis gali kraipyti
nepriklausomai vieną nuo kitos. Vabzdžius
gaudo labai toli išmetamu lipniu
liežuviu. Keičia kūno spalvą, išplėsdami ar
sutraukdami odoje išsibarsčiusias pigmentines
ląsteles – chromatoforus. Jei chromatoforai
išsiplečia, oda patamsėja dėl melanino
pasiskirstymo ląstelėse, jei susitraukia -
pašviesėja. Šitaip sukuriama daug skirtingų
spalvų ir odos raštų. Be to, chameleonai
spalvą keičia ir reguliuodami kūno
temperatūrą(kai jie nori sušilti, jų kūnas
patamsėja). Paplitę Pietų Azijoje, Afrikoje,
Madagaskare.
 Nuodadančiai - nerangūs, ryškių spalvų ir
mažomis akimis driežai. Apatiniame
žandikaulyje turi nuodingus su grioveliu dantis.
Nuodai veikia nervų sistemą. Tai vieninteliai
nuodingi driežai. Gyvena Šiaurės Amerikos
pietvakarinėje dalyje, sausose vietose.
Snapagalviai

 Iki šių dienų išlikusi tik viena

gentis – tuataros.
 Tuataros gyvena Naujojoje
Zelandijoje. Kūnas žalsvai
rudas, iki 80 cm ilgio. Jos turi
mažą išlikusią trečiąją –
pakaušinę – akį. Tuataros
nyksta dėl buveinių nykimo,
be to, joms grėsmę kelia
introdukuotos Polinezijos
žiurkės.
 Roplių
reikšmė
 Gyvačių nuodai nuo seno naudojami
širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, iš jų
gaminami priešnuodžiai. Nuodingos
gyvatės pavojingos žmogui ir
žinduoliams, tačiau jos puola tik tada,
kai užklumpamos netikėtai ir negali
atsitraukti.
 Krokodilai nuo seno yra medžiojami
žmogaus. Dėl vertingos odos jie
naudojamos gaminti batams,
rankinėms, skrybėlėms, piniginėms.
Kai kuriose šalyse (pvz., Australijoje,
Etiopijoje, Tailande) krokodilų mėsą
vartoja maistui.
 Vėžlys yra svarbus gyvūnas
daugumoje žmonių kultūrų. Jis
būdavo ir tebėra naudojamas
maistui, tradicinei medicinai,
kosmetikai, kaip naminis gyvūnėlis.
Vėžlienos sriuba ir jūrinių vėžlių
kiaušiniai kai kur laikomi
delikat esu. Tradicinėje kinų
medicinoje plačiai naudojama vėžlio
šarvo apatinė dalis.
Naudoti šaltiniai
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Ropliai
 https://vk-spy.ru/lt/psihologiya/fakty-o-reptiliyah-interesnye-dannye-i-fakty-o-reptiliyah/
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvatės
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Krokodilai
 https://www.lrytas.lt/it/neitiketini-faktai/2016/10/24/news/krokodilai-nesensta-taciau-kodel-jie-nugaista--699923/
 https://idomu.lt/gyvunai/top-10-nuodingiausios-gyvates-pasaulyje
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Karališkoji_kobra
 https://www.respublika.lt/lt/naujienos/pramogos/keistenybes/krokodilas_irasytas_i_gineso_rekordu_knyga_kaip_didziausias_p
asaulyje
 https://en.wikipedia.org/wiki/Lolong
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Vėžliai
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Driežai
 https://www.vle.lt/Straipsnis/ropliai-80940
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Driežai
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Tuataros