Gyvūnai

z
 Pintys
z

 Tai paprasčiausi bestuburiai

neturintys aiškių kūno dalių,
dydis gali būti iki 20cm
skersmens. Pinčių pavyzdžiui
durlių kūną sudaro du sluoksniai
ląstelių, o maitinasi filtruodamos
užterštą upės ar ežero vandenį.
 Duobagyviai
z

 Kūna sandara sudaro du ląstelių sluoksniai.

Duobagyviai minta smulkiais organizmais.
Dauginas lytiniu arba nelytiniu būdu -
pumpuruodamiesi. Medūzos plaukioja laisvai, o
aktinijos prisitvirtine prie jūros dugno.
 Koraliniai polipai gyvena ten kur yra pakankamai
šviesos ir šilumos, ir sudaro didėles kolonijas.
z Medūza

Medūzoms grobį
sugauti padeda
dilgiosios ląstelės
kurios yra čiuptuvų
galuose
 Kirmelės
z

 Kirmelės skirstomos į tris dalis: plokščiąsias, apvaliąsias ir žieduotasias

 Plokščiosios kirmelės neturi kūno ertmės, minta smulkiais bestuburiais
gyvūnais. Plokščiosios kirmelės: kaspinuotis, planarija, siurbikė.
 Apvaliosios kirmelės turi į abu galus smailėjantį kūną pripildytą skysčio
kuriame yra vidaus organai. Minta nebaigtu virškinti maistu. Apvaliosios
kirmelės: trichinos, askaridės, spalinukės.
 Žieduotosios kirmelės kūnas sudarytas iš daug narelių, o kūno ertmė pripildyta
skysčio kuriame išsidėste organai. Minta siurbdamos kraują arba rydamos
smulkias kirmeles: moliuskus, vabzdžius, buožgalvius. Žieduotosios kirmelės:
sliekai, dėlės, subifeksai. Žiedinės kirmelės juda kai žiediniai raumenys
pakaitomis susitraukia ir atsipalaiduoja. Kai kūnas sutrumpėja žiediniai
raumenys atsipalaiduoja, o kai pailgėja žiediniai raumenys susitraukia.
z
Planarija

Plokščiąjai
kirmėlei planarijai
plaukti padeda
blakstienėlės
z Spalinuk
ė

Spalinukės
priklauso
apvaliosioms
kirmelėms.
Patelė buna
10mm, o patinas
2,5mm ilgio
 z
Sliekas

Sliekai priklauso
žieduotosioms
kirmelėms. Sliekų
išpurentoje dirvoje
geriau auga augalai
 z
Moliuskai
 Moliuskai skirstomi į tris grupes: pilvakojus, dvigeldžius ir
galvakojus.
 Pilvakojai turi galvą su akimis ir čiuptuvais, liemenį ir raumeningąją
koją. Minta augaliniu maistu. Gyvena gėluose vandenyse. Pilvakojai:
sraigė, šliužas, kudrinukė.
 Dvigeldžiai turi liemenį ir koją, susideda iš dviejų suveriamų geldelių.
Minta siurbdamos vandenį su jame esančiais pirmuonimis bei
smulkiais vėžiagyviais. Gyvena gėluose vandenyse. Dvigeldžiai:
bedantė, austrė, midija.
 Galvakojai turi galvą, liemenį ir koją kuri yra virtusi čiuptuvais. Minta
smulkiais vėžiagyviais. Gyvena sūresniuose vandenyse. Galvakojai:
aštunkojis, kalmaras, sepija.
Sraigė
z
Sraigė priklauso pilvakojams ir
turi iš odos ląstelių išskyrų
susidariusią kriauklę
 z
Dvigeldis moliuskas
bedantė košdama
vandenį jį švarina ir
maitinasi juo

Bedantė
z
Aštuonkoji
s
Aštuonkojis priklauso
galvakojams, ir ant
savo kojų turi daug
čiuptuvų
 z

Vėžiagyviai
 Vėžiagyvių kūną sudaro dvi pagrindinės dalys –
galvakrūtinė ir pilvelis. Jis padengtas chitinine danga.
Vėžiagyviai turi penkias ar daugiau krūtinės kojų ir dvi
poras ūselių. Kvėpuoja žiaunomis
 Dafnijos ir ciklopai yra labai smulkūs vėžiagyviai kurie
sudaro planktoną kuriuo minta žuvys, medūzos
 Vėžiagyviai gyvena vendens telkiniuose, bet yra rūšių
kurios gyvena sausumoje
Vėžys

vėžiai užauga iki 20 cm

ir gali sverti iki 350 g.
 z

Krabas Krabo dešinioji žnyplė

yra stipresnė už kairiąją
 z

Voragyviai
 Voragyvių kūną sudaro pilvelis, galvakrūtinė, krūtinės kojos ir pilvelio
gale esančios voratinklinės liaukos. Turi 4 poras krūtinės kojų.
 Voragyviai gyvena sausumoje: soduose, miškuose.
 Vieni voragyviai deda kiaušinius, o kiti veda jauniklius.
 Vorų voratinklinės liaukos pagamina pusiau skystą medžiaga kuri
sukietėja ore ir sudaro siūlus. Kai į siūlus įsipanioja auka voras ją
nužudo ir suleidžia virškinamojo skysčio, kuris susideda iš seilių
liaukų ir kepenų sekreto ir po kurio laiko auka iščiulpia. Toks
virškinimo būdas vadinamas išoriniu.
Šienpjovys

Šienpjoviai turi 4 poras

kojų kurios palyginus su
kūnu yra labai ilgos ir gali
lengvai nutrūkti
Tarantulas

Kai kurios tarantulų rūšys, kad

apsigintų išskleidžia
dilginančiuosius plaukelius
 z

Vabzdžiai
 Vabzdžio kūną sudaro galva, akys, dvi antenos, trys
poros krūtinės kojų, krūtinė, pilvelis ir dvi poros sparnų
 Jutimo organai yra antenos, akys ir jautrūs šereliai ant
kūno.
 Vabzdžiai gyvena medžiuose, vendenyje, dirvoje.
Didžioji dauguma vabzdžių yra sparnuoti. Sparnai
padeda vabzdžiams pasprukti nuo priešų, susirasti
maisto ir partnerį.
Drugys

Drugių sparnus
raštais išpuošia
sparnus dengiantys
žvyneliai
Laumžirgis

Laumžirgio akys
sudarytos iš daug
mažų akelių
Ačiū už
z

dėmesį