Voras

Tipas : nariuotakojai

Klasė : voragyviai

Sandara :

1. Galvakrūtinė –daugumos voragyvių priekinė kūno dalis, kurią sudaro suaugę galvos ir krūtinės
nareliai. Galvakrūtinę sudaro:

1.1 Akys - galvakrūtinės priekyje esantys aštuoni regėjimo organai

1.2 Kojos - nuo galvakrūtinės į apačią išsidėstę keturiomis poromis
1.3 Burnos organai :
a) yra galvakrūtinės priekyje pritaikyti pradurti aukos kūno dangą. Priekinėje dalyje yra
liauka gaminanti nuodus reikalingus aukai nužudyti arba paralyžiuoti.
b) kojų čiuopikliai. Ant jų auga jautrūs plaukeliai, kurie yra priskiriami jutimo
organams.
2. Pilvelis – daugumos voragyvių užpakalinė kūno dalis.
2.1 voratinklinės liaukos - užpakalinėje jo dalyje esančios liaukos, kurios išskiria pusiau
skystą medžiagą iš kurių susidaro voratinkliniai siūlai.

Judėjimas : laisvai juda. Rapoja galūnių (kojų) pagalba.

Mityba : visi vorai yra plėšrūnai. Vorams būdingas išorinis virškinimas. Aukos gaudymui
sumezgamas tinklas, kuriame yra virpamasis siūlas. Sumezgęs tinką voras pasislepia kampe ir
laukia aukos. Aukai patekus ant tinklo virpamasis siūlas pradeda virpėti. Siūlo virpėjimas - ženklas
vorui pulti auką. Voras prakanda kūno dangą ir suleidžia virškinimo sulčių. Virškinimo sultyse
esantys fermentai suskaido aukos vidurius. Fermentams baigus skaidyti vidaus organus, voras
išsiurbia suskystėjusią kūno masę. Vorams vieninteliams iš nariuotakojų būdingas išorinis
virškinimas. Aplinkoje nesant maisto vorai gali ilgai badauti.

Kvėpavimas : vorai kvėpuoja aerobiniu būdu. Kvėpuoja trachėjomis ir plaučiais, kurie yra
priekinėje pilvelio dalyje.

Dauginimasis : vorai yra skirtalyčiai. Jie dauginasi lytiniu būdu. Dažniausiai vorų patelės yra
žymiai didesnės už patinėlius. Artėjant dauginimosi sezonui vorų patinėliai palieka savo voratinklį
ir pradeda ieškoti patelių. Dažniausiai po poravimosi paletė suėda patinėlį. Apvaisinta patelė į
specialų, iš šilko nupintą kokoną, sudeda nuo kelių iki keliasdešimties kiaušinėlių. Po kelių savaičių
išsirita voriukai.
Kūno danga : kaip ir visus nariuotakojus voro kūną dengia išoriniai griaučiai. Išorinę dangą sudaro
chitinas. Chitininė danga ne tik apsaugo voro kūną nuo mechaninių sužeidimų, bet ir leidžia
prisitvirtinti raumenims. Taip pat chitininė danga saugo kūną nuo išdžiūvimo. Chitinas yra netampri
medžiaga, o kad voras galėtų judėti jo kūną sudaro atskiri chitino nareliai. Daugumos vorų kūną
dengia plaukeliai, jie padeda vorui pajusti grobio skleidžiamas vibracijas.

Vystymasis : aplinkoje esant daug maisto vorai greitai auga. Kadangi voro kūną dengianti chitininę
danga neauga, vorai neriasi. Kiekvieno nerimosi metu voras išauga vis didesnis. Kol voras pilnai
subręsta jis neriasi 6-7 kartus. Vorams būdingas netiesioginis vystymasis.

Prisitaikymas gyventi tam tikroje aplinkoje: vorai prisitaikę gyventi sausumoje, nes kvėpuoja
plaučiais. Iš voratinklinių siūlų mezga voratinklius, aukoms gaudyti. Gyvena ant sumegzto
voratinklinio lizdo.

Reikšmė :

1. Gamtai : mitybos grandis ekosistemoje.

2. Žmogui : vorai yra grobuonys, naikinantys dažniausiai kenksmingus vabzdžius – muses,

uodus. Kai kurių vorų įkandimai sukelia ligų simptomus, sunkius susirgimus, kartais net
mirtį.