Pintys

Dovil Kaiukait 8c

Kas yra pintys?

Pintys- tai primityvs daugialsiai

organizmai, kuri kiekvien sluoksn
sudaranios lstels veikia pavieniui,
nesudarydamos vientiso audinio.

Pini sandara

J kn sudaro organini kolageno

skaidul tinklas, o taip pat
neorganiniai dariniai, vadinami
spikulmis. Pintys neturi organ,
nervini lsteli, taiau negausiai yra
raumenini lsteli. Turi iotis, pro
kurias maitinasi, iuelius ir
apykakles.

Pini ivaizda

Ioriniame kno paviriuje yra

smulkios poros, pro kurias vanduo
patenka centrin ertm. Kno vidin
paviri dengia apykaklins lstels.
Kno form palaiko Skeletaskalkins, silikatins arba organins
kilms adatls. Pintys gali uaugti iki
1,5metro aukio.

Pini maitinimasis

Pro kno paviriuje esanias poras

pinties centrin ertm patenka vanduo
su maisto mediagomis. Vandeniui
skverbiantis, planktonas ir organini
mediag dalels stringa apykaklje.
Toks maitinimasis vadinamas
filtruojamu.

Kur pintys gyvena?

Pintys gyvena ant tvirt povandenini

uol, uima didelius jros dugno
plotus. Jos daniausiai sutinkamos
tropiniuose ir subtropiniuose
vandenyse (Atlanto vandenyne,
Viduremio jroje ir Ramiajame
vandenyne).

Pini dauginimasis

Pintys neturi speciali dauginimosi

organ, todl j lytins lstels
pasklidusios visame kne. Viename
kne yra ir moterik ir vyrik lyties
lsteli. Palankiu metu pintys
dauginasi pumpuruodamos.

Pintys skirstomos
Kalkins pintys
Stiklapintys
Tikrosios pintys

Lietuvoje gyvena 6 rys (eerin

durl, upin durl ir t.t.).

Pini reikm
Pintys yra gyvi vandens filtruotojai, tad
valo utert vanden
Jrinmis pintimis minta daugelis
vli.

Duobagyviai

Kas yra duobagyviai?

Duobagyviai- tai primityvs tikrj

daugialsi tipo vandens gyvnai.

Duobagyvi sandara ir
i
ivaizda

Knas vamzdelio tipo, vienas galas

atviras, kitas- aklinas, sudarytas i dviej
lsteli sluoksni; ektodermos ir
entodermos, tarp kuri yra
mezoglja.Vidin kno ertm iklota
entoderma, vadinama gastraline ertme.
Priekiniame jos gale atsiveria burnos
anga, kuri apsupta iuopikliais ir
knidocitais. Tokia kno simetrija
vadinama spinduline.

Duobagyvi maitinimasis

Maistas patenka gastralin ertm ir

pradedamas virkinti. Maistas visikai
suvirkinamas entodermos lstelse,
o nesuvirkinti likuiai paalinami pro
burn.

Kur gyvena duobagyviai?

Daniausiai gyvena jrose, kai kurios

rys aptinkamos ir gluose
vandenyse. Dauguma j ssls,
gyvena prisitvirtin prie vandenyje
panirusi daikt. Kai kurie,
lankstydami savo kn, sugeba ltai
judti, arba plaukioti reaktyviniu bdu.

Dauginimasis

Duobagyviai dauginasi lytiniu ir

nelytiniu bdu. Nelytinis dauginimosi
bdas vadinamas pumpuravimusi. Po
jo danai susidaro didels individ
kolonijos (pvz.:koraliniai polipai).

Duobagyvi rys ir klass

1.
2.
3.
4.
5.

Duobagyvi yra apie 10 tkstani

ri.
Pagrindins klass:
Koraliniai polipai
Aktinijos
Koralai
Hidragyviai
Scifomedzos

Duobagyvi reikm

Koralai vandenyse sudaro milinikus

darinius- rifus ir atolus. ia gali augti
augalai, gyventi mons ir vairs
gyvnai.