Daugialąsčiai organizmai – organizmai sudaryti iš daug ląstelių.

Yra skirstomi į primityvios sandaros, kurių ląstelės nesudaro audinių ir organų, pvz: dumbliai, grybai,
pintys, duobagyviai.

Grybų kūnas susideda iš grybienos( išsišakojusių hifų tinklas) ir vaisiakūnio. Skirstomi į saprofitus,
mintančius negyvomis organinėmis medžiagomis, ir parazitus, mintančius gyvais augalų ir gyvūnų
audiniais ir sukeliančius grybelines jų ligas. Dauginasi sporomis.

Grybų ir kitų organizmų partnerystės ryšiai. Pvz: Mikorizė – abipusiai naudingas grybo ir augalo
šaknų sambūvis. Karpės organizmas susideda iš grybo ir dumblio, kurie gyvena kaip vienas
organizmas.

Pintys turi nedidelį, vamzdelio pavidalo kūną nusėtą poromis, pro kurias patenka vanduo. Susideda iš
ryškių skirtingas funkcijas atliekančių sluoksnių. Vidinis sluoksnis turi žiuželius kurie varo vandenį per
poras į kūno ertmę. Žiuželiai turi čiuptuvėlius kurie iš vandens įsiurbia maisto medžiagas. Išoriniame
sluoksnyje randama epidermio ląstelių. Pinties formą palaiko griaučiai sudaryti iš spikulių.

Duobagyviai sudaryti iš 2 ląstelių sluoksnių: ektodermos ir entodermos. Ektodermoje (išor. s.) yra
epitelinių, raumeninių, dilgiųjų, nervinių ir tarpinių, kurios gali virsti bet kurių kitų tipų ląstelėmis.
Entodermą ( vid. s.) sudaro virškinamosios ląstelės. Duobagyvių kūnas maišelio formos, su burnos
anga apsupta čiuptuvais.

Kiti gyvūnai ir augalai sudaryti iš audinių. Organas – audinių struktūra atliekanti tam tikrą darbą
organizme. Visi organai grupuojami į organų sistemas. Gyvūnams būdingos virškinimo, kvėpavimo,
kraujotakos, šalinimo ir kitos organų sistemos.