Ekologija

Skaičių piramidė – parodo kiek vienetų organizmų yra mitybos lygmenyse.

Medžiagos juda ratu, o energija išsisklaido.

Populiacija

Populiacija – grupė tos pačios rūšies organizmų tam tikroje teritorijoje.

Buveinė – vieta, kur organizmas gyvena, maitinasi, dauginasi. Skiriamos 4
buveinės – sausuma, dirvožemis – žemė, vanduo, kitas organizmas.
Ekologinė niša – vieta, kur organizmai gyvena, maitinasi, dauginasi ir
konkuruoja vienas su kitu ir turi ryšius su kitais organizmais.
Norint apibūdinti populiaciją, naudojami populiacijų kitimo grafikai.
Populiacija didėja dėl: pakankamas maisto medžiagų kiekis, atėjūnai didina
populiaciją, palankios aplinkos sąlygos, mažas kiekis plėšrūnų.
Populiacija mažėja dėl: maisto trūkumo, nepalankaus klimato, nepalankios
aplinkos sąlygos, ligos, parazitai, nelaimingi atsitikimai, išėjūnai.
Populiaciją apibūdina populiacijos dydis – individų kiekis tam tikroje
teritorijoje.
Individų kiekis tenkantis ploto vienetui – populiacijos tankis
Aplinkos pasipriešinimas – veiksniai trukdantys populiacijai didėti, sudaro
aplinkos pasipriešinimą. Veiksniai: Biotiniai (netinkanti temperatūra, dirvožemio
ph, vandens ph), abiotiniai .
Demografinis sprogimas – spartus populiacijos padidėjimas.
Biotinis potencialas – rūšies savybė leidžianti populiacijai išplisti.
Didžiausias populiacijos gausėjimo greitis yra idealiomis sąlygomis–
Aplinkos talpa - didžiausias kokios nors rūšies organizmų skaičius galinčių
išgyventi tam tikroje teritorijoje
 Biotiniai ryšiai tarp organizmų
Mutualizmas – tokia santykių forma, kai abi rūšys visą gyvenimą turi naudą.
Mutualizmo rūšys: entomofilija-vabzdžiai apdulkina augalus;
Endozoochorija – gyvūnai išnešioja augalų sėklas.
Entomochorija – sėklų, vaisių, sporų plitimas per vabzdžius.
Mikorizė – draugiškas medžio ir grybo sugyvenimas. Grybai medžiui teikia
vandenį, o medžiai grybams organines medžiagas.
Protokooperacija (kooperacija) – toki santykiai, kai organizmai gali gyventi
atskirai, bet būdami-augdami-gyvendami kartu jie vienas kitam padeda. Ankštiniai
augalai turi mažai ramstinio audinio tai jiems tarpiniai augalai yra atrama.
Ankštiniai pasinaudoja varpinių atrama, o ankštiniai augalai įsisavina atmosferos
azotą ir jį teikia varpiniams augalams.
Komensalizmas – kai vienam organizmui nėra nei naudos, nei žalos. Medyje
po gandralizdžio žvirblis susisuko lizdas. Gandras maitinasi vienu maistu, žvirblis
kitu, todėl nėra konkurencijos, vienas kitam netrukto. Kadangi gandras yra didelis
paukštis, todėl apsaugo žvirblį nuo plėšrūnų.
Plėšrumas – tokia santykiu forma, kai plėšrūnas auką pagauna, nužudo,
suėda. Aukai tai žala, o plėšrūnams yra nauda.
Parazitizmas – tokia santykių forma, kai auka naudojama pamažu, kaip
maisto šaltinis ar gyvenamoji vieta. Aukoms žala, parazitams nauda.
Hemiparazitizmas (pusiau parazitizmas) – kai kitas organizmas naudojamas
tik dalinai. Amalas ir medis. Amalas vykdo fotosintezę (autotrofas), o tai augalas,
kuris pakitusias šaknis (rizoidus) suleidžia į augalo medieną ir iš jos ima vandenį.
Augalui žala, amalui nauda.
Neutralizmas – reiškinys, kai vienos rūšies organizmai nedaro jokio
poveikio kitai rūšiai, esančiai toje pačioje teritorijoje. Nei vienas kitam netrukdo,
abiems nauda.
Konkurencija – kai organizmai naudojasi tais pačiais ištekliais. Vyksta kova
dėl būvio.
Konkurencija vidurūšinė – kai tos pačios rūšies organizmai naudodamiesi
tais pačiais ištekliais, kovoja dėl būvio. Konkuruoja dėl erdvės, būvio, maisto.
Konkurencija tarprūšinė – atsiranda, kai skirtingų rūšių individai naudojasi
tais pačiais ištekliais. Abiems rūšims žala.
Konkurencija tiesioginė – kai organizmai tiesiogiai konkuruoja vienas su
kitu.
Konkurencija netiesioginė – kaip organizmai tarpusavyje nesirungia vienas
su kitu, bet reaguoja į sumažėjusius išteklius, dėl konkrečios veiklos.
Antagonizmas – organizmų santykiai, kai vieno organizmo veikla slopina
kito organizmo plitimą.
Alelopatija – augalai, kurių išskirtos medžiagos naikina kitų organizmų
augimą.

Adaptacija – procesas, kurio metu organizmai prisitaiko prie aplinkos.

Rūšys:
Genotipinė adaptacija – kai įvykus pakitimui DNR struktūrose, organizmas įgauna
naujus požymius, labiau pritaikančius prie kintančios aplinkos.
Fenotipinė adaptacija – prisitaikymo procesas, kurio dėka organizmas įgauna
atsparumą išorės aplinkos veiksniams ir geriau prisitaiko prie tų aplinkos sąlygų.
Anatominė adaptacija – prisitaikymas kūno sandara.
Fiziologinė adaptacija – procesų vykstančių organizmuose prisitaikymas prie
aplinkos.
Elgsenos adaptacija – susiformuoja tam tikras elgesys, pritaikantis prie aplinkos
sąlygų.

Organizmų prisitaikymas
Augalai turi: dyglius ir spyglius, plaukuotus lapus, vaškinį sluoksnį, sukaupia
vandenį, maisto medžiagas ir naudoja nepalankiu periodu.
Dėl konkurencijos organizmai prisitaiko (gyvūnai): greiti, gera uoslė, klausa,
išmetamas adrenalinas – paruošia gintis, apsimeta negyvais, kūno dalių numetimas,
gyvūnų pakitę odos dariniai – virtę dygliais, gyvūnų pakitę odos dariniai – virtę
šarvais.
Prisitaiko savo kūno danga. Turi maskuojamąją spalvą, kuri prisitaiko aplinkoje.
Baltasis kiškis gyvena tundroje, yra baltos spalvos, susitapatina su sniegu. Žiogas
žalias, žolėje prisitaiko prie žolės spalvos. Yra gyvūnų, kurie keičia spalvą ir kūno
dydį (varlė išsipučia), zebrai dryžuoti – tai sklaidomoji spalva. Plėšrūnai pasimeta
kiek bandoje yra zebrų.
Vabzdžiai prisitaiko kūno spalva – margumu, susitapatina su kitais gyvūnais, kurie
turi nuodų liaukas -tai mimikrija – pvz. musė panaši į bitę.
Kai kurie būna ryškių spalvų (blakė, boružėlė) ir įspėja, kad jie skleidžia
nemalonias medžiagas, nuodingas, bet ne mirtinas.

Bendrijos ir jų kaita
Veiksniai, keičiantys bendriją:
Natūralūs veiksniai – ugnikalnių išsiveržimas, sunaikinamos tam tikros bendrijos,
kur išsilieja lava ir pelenai padengia didelį aplinkos plotą, kur sudaro sąlygas
bendrijoms kisti.
Kalnų nuošliaužos
Uraganai – nulaužomi medžiai tam tikruose plotuose, augalai atsiduria šviesoje ir
susidaro sąlygos augti žoliniams augalams
Potvyniai – augalų šaknys negauna deguonies, daugelis žūsta, susidaro sąlygos
pelkiniams augalams
Gaisrai, cunamiai
Natūralus kitimas
Dėl žmogaus veiklos – apariama žemė iš pievos
Dėl taršos

Daugiametė bendrijų kaita – ilgalaikiai ekosistemos ar bendrijos pokyčiai, kurių

metu vienus organizmus pakeičia kiti. Skirstoma į:
Pirminė bendrijų kaita – kai bendrija pradeda vystytis nuo dirvožemio susidarymo.
Antrinė bendrijų kaita – dirvožemis yra, bet dėl besikeičiančių sąlygų vienus
organizmus keičia kiti.
Klimaksinė bendrija –

Sezoninė bendrijų kaita – dėl metų laikų, žydi ir auga įvairūs augalai, augantys tik
tam tikru metų laiku. Subsesija.

Anglies apykaita gamtoje – augalai vykdydami fotosintezę, CO2 prijungia į

organinius junginius. Augalėdžiai, maitindamiesi augalais, virškinimo trakte
skaido organinius junginius ir pagamina sau reikalingus organinius junginius. CO2
patenka į atmosferą su išmatomis, šlapimu, žuvus organizmams, skaidytojai anglį
grąžina į dirvą.

Deguonies apykaita gamtoje – deguonies yra organiniuose junginiuose,

neorganiniuose junginiuose. Deguonis išsiskiria fotosintezės metu, kai šviesos
srautas suardo vandens molekules. Deguonis naudojamas vykstant viduląsteliniam
kvėpavimui. Į aplinką išsimeta CO2.

Azoto yra atmosferos ore, vandenyje, N2 pavidale, neorganiniuose junginiuose,

amoniakas, nitritas, nitratai, taip pat dirvožemyje ir organiniuose junginiuose
(aminorūgštys, baltymai, nukleininės rūgštys). Azoto aplinkoje daugėja dėl
azotinių trąšų naudojimo, didina dirvos skaidytojai, azotą fiksuojančios bakterijos,
kurios gyvena ankštinių augalų šaknyse (gumbelinės bakterijos), azotas aukštoje
temperatūroje reaguoja su deguonimi, susidaro azoto oksidai, kuriems sureagavus
su vandeniu, jie grįžta į dirvožemį, vandenį. Azoto aplinkoje mažėja dėl augalų
sunaudojimo, vanduo išplauna iš dirvos (erozija), denitrifikacijos (denitrifikacija –
procesas, kai amoniaką, nitritus ir nitratus denitrifikuojančios bakterijos ir grybai
paverčia atmosferiniu azotu) metu.
Gamtoje vyksta procesai – amonifikacijos (procesas, kai organinėse medžiagose
esantys azoto junginiai suskaidomi ir paverčiami amoniaku)