Funkcinės gyvosios gamtos

karalijos ir jų tarpusavio
ryšiai

Kamilė Karoblytė 4d
 Kokios yra gyvosios gamtos karalystės?
• Gyvūnų karalystei priklauso daugiausia organizmų rūšių, bet individų
daugiausia yra Monerų karalystėje. Šiai karalystei priklausančios
bakterijos yra mažiausi Žemės organizmai: 250 tūkstančių tilptų į
vieną mažą taškelį.
• Gyvi organizmai jungiami pagal jų bendruosius sandaros, gyvybinės
veiklos ypatumus ir žinomus protėvius.
• Norint organizmų sistematinę padėtį nusakyti tiksliau, nurodomi jų
taksonai. Tai rūšis, gentis, šeima, būrys, klasė, tipas, karalystė.
Ekosistema
• Ekosistema ekologijoje – funkcinė gyvųjų ir
negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos jungia tarpusavio
ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai, sistema.
Tai yra organizmų bendrija tam tikroje buveinėje. Funkcinė gyvosios
gamtos karalija yra didelė ekosistemos dalis
 Rūšiavimas
• Ekosistema yra dinamiška ir sudėtinga visuma,
veikianti kaip ekologinis vienetas. Ekosistemą
palaiko nuolat gamtoje vykstantys procesai. 
• Medžiagos ekosistemoje juda ratu, energiją
gauna iš saulės. Energijos kelias ekosistemoje
yra kryptingas bet ne ciklinis.
• Medžiagų judėjimas ekosistemoje gali būti
gana uždaras, tačiau ne energijos. Medžiagų
judėjimą gyvieji organizmai veikia kaip:
vartotojai, gamintojai ir skaidytojai
Klasifikavimas
• 1968m. mokslininkas R.H.Vitakeris pasiūlė penkių karalysčių
klasifikalvimo sistemą - Monerų, Protistų, Grybų, Augalų ir Gyvūnų.
Moneros
• Karalystė, prie kurių priskiriamos bakterijos
Protistai
• Daugelis protistų yra vienaląsčiai organizmai, tačiau protistams
priskiriami ir daugialąsčiai organizmai, neturintys
diferencijuotų audinių.
Grybai
• Nėra nei augalai, nei gyvūnai, bet vienomis savybėmis turintys augalų,
kitomis savybėmis, gyvūnų požymius.
Augalai
• Didelė gyvųjų organizmų grupė, kuriai priklauso tokie plačiai paplitę
organizmai. Augalai yra eukariotai, t. y. turintys tikrąjį branduolį
organizmai.
Gyvūnai
• Gyvūnų karalystei priskirti eukariotų domeno organizmai. Dauguma
gyvūnų yra daugialąsčiai, sugebantys judėti ir reaguoti į aplinką.
Mitybos grandinė bei sąveika
• Mitybos grandinė –
sudėtinga ekologinė mitybos sistema. Kiekviena
grandinės grandis sieja kokius nors organizmus,
kurie yra kitų grandžių maistas.
• Augalai yra autotrofai, maistą pasigaminantys
patys iš neorganinių medžiagų fotosintezės būdu.
Jie yra pirmieji grandinės nariai.
• Gyvūnai yra heterotrofai, sau maisto pasigaminti
negali. Taigi jie naudojasi augalų produktais
Mitybos grandinės skirstymas
• Mitybos grandinė skirstoma pagal mitybos arba energijos lygmenis:
• Pirmasis mitybos lygmuo (M1) - Gamintojai – žalieji augalai, kurie
patys gamina maisto medžiagas.
Antrasis mitybos lygmuo (M2)
• Pirminiai
vartotojai – žolėdžiai (augalais
mintantys)
gyvūnai. Energiją teikiančias
medžiagas gauna tiesiogiai iš
gamintojų.
Trečiasis mitybos lygmuo (M3)
•  Antriniai
vartotojai – mėsėdžiai gyvūnai
. Energiją teikiančias
medžiagas gauna iš pirminių
vartotojų kūnų. Pvz., lapės, kai
jos ėda žolėdžius.
Ketvirtasis mitybos lygmuo (M4)
• Tretiniai vartotojai – plėšrūnai.
Energiją teikiančias medžiagas
gauna įvairiais netiesioginiais
būdais iš antrinių vartotojų kūnų.
Pvz., lapės, kai jos
ėda mesėdžius.
Mitybos tinklai
• Tai kelios susipynusios mitybos
grandinės ekosistemoje, nes gyvūnai ėda
daugiau negu vienos rūšies
maistą. Augalėdžiai, pavyzdžiui, pelė,
minta skirtingų rūšių augalais, o kiškis
gali tapti ir lapės, ir pelėdos auka.
Vadinasi, mitybos grandinės nėra
atskirtos vienos nuo kitų, jos susipina ir
sudaro mitybos tinklą.