Kas verčia žmogų koncentacijos stovykloje tapti gyvuliu ar išlikti žmogumi?

1. Nepasidavimas ir nenustojęs tikėti žmogumi bei jo galia. - “Nors aš ir sėdžiu lageryje,

mano dvasia tebėra gyva ir laisva…”

2. Žmonėms buvo sunku išgyventi įvairiausius lagerio išgyvenimus, juos tardė fiziškai ir
psichologiškai - “Katorgininkas privalo sau vinimi įsikalti į kaktą: lageryje visuomet
kaltas yra nuskriaustasis, o ne skriaudėjas.”

3. Sudarkytos Šv. Kalėdos taip pat verčia žmogų gyvuliu, pakeisti visi papročiai ir tikros
gyvenimo prasmės suvokimas. - “Tam tikru skambalu iškilmingai buvo sušaukti visi
katorgininkai, dailiai išrikiuoti: tuodu katorgininkėliu buvo labai gražiai Kalėdų proga
pakarti šalia eglelės su margaspalvėm lemputėm. Taip ir buvo visą Kalėdų pirmą
dieną iki vakaro: čia spindi, žybčioja eglė savo žiburėliais, čia šalia jos -
pakaruoklėliai kabalduoja.”

4. Vertimas rinktis tarp tylėjimo ir gyvenimo. Žmogus buvo priverstas daryti viską kas
liepiama, jeigu nepaklusi, vienintelė išeitis mirtis - “Kas teisybė - tai teisybė: tokį
dokumentą pasirašyti niekas neversdavo: nori rašykis, nori - ne. Pasirašiusius
paleisdavo iš lagerio, o nepasirašantį palikdavo lageryje apsidūmoti, kol jis nutars
pasirašyti. Antras pasiūlymas pasirašyti labai retai teateidavo. Pasilikęs apsidūmoti
taip smarkiai dūmodavo, kad jis su savo dūmojimu pro krematorijaus kaminą
išlėkdavo...”

5. Nesvarbu ką darytum, vienas žingsnis ne ten, tu gali būti miręs. Po ilgesnio laiko
lageryje, išnyksta baimė mirti, nes labai mažas šansas, kad gali išsikapstyti gyvas. -
“Viena, kas gera šioje aplinkoje, - kad visiškai išnyksta mirties baimė. Mirtis čionai
gresia kiekviename žingsnyje. Čionai taip žmogus apsipranta su mirties perspektyva,
kad ji darosi šiokiadienė šiukšlė. Mirtis nustoja savo kilnaus tragizmo elemento. Ji
nustoja čionai ir savo lyrizmo.”