Ignalinos r.

Vidiki gimnazija REFERATAS

TREMTINI KRYBA
Gintar Benediktaviit Gyvenimo nesutalpinsi ma stiklain. Nuo jo nepasislpsi laps uoloje. iuo metu niekur nedingsi nuo laikmeio blogybi: mafijos, korupcijos, vagysi, mulkinimo ir demagogijos. Gris ir blogis keliauja greta, ir pasirenkam mes patys. mons didiausias valstybs turtas. Gyvenime kiekvienas mogus tarsi deimanto grdas. Kaip gamtinis deimantas apaugs apnaomis. lifuotas deimantas vadinamas briliantu ir priklauso aukiausiai brangakmeni klasei. Taip pat ir mogus visko patyrs, igyvens, suprats yra jau, galima sakyt, tobulas mogus. Pabendravus ar paskaiius apie gyvenimo nulifuotus Lietuvos kani karnos briliantais tremtiniais daug k supranti. Supranti, kad jie nepardav nei garbs, nei sins, nei broli kraujo. i moni nereikia mokyti patriotizmo. Atvirkiai io tauraus jausmo reikai mokytis i j. Trmimai, prasidj 1941m. ir tsti pokariu, buvo pats didiausias lietuvi genocidas. Sibir buvo iveta apie 300 000 Lietuvos moni. Tremtiniai mons, prievarta igabenti i nam, tvyns, benamiai, beteisiai. Tremtini kryba turi tok kod: tai tvyns ilgesio ir sugrimo j vilties motyvas. Prie savo odio glaudiamasi kaip prie tvyns, kaip prie motinos. Kalba yra tvyns dvasia, kuri neapleidia ir gstant gyvybei. Kryba yra paskutinis dvasios laisvs gurknis absoliuioje nelaisvje, ji laisvina mogaus dvasi ir gina jo mogikj orum. Tremtini kryba ms tautos itverms ir dvasios didybs enklai. Poezijos odis nuskambdavo netiktai, dirbant alinant darb, grus barak, lant ir keniant. Eilraius kurdavo susikaupimo minutmis. Tai buvo beteis poezija, atiminta, naikinta. Daniausiai odis ilikdavo tik atmintyje ar saugiai slepiamas. Tremtiniams tai, k jie patyr, buvo tiesiog realybs komarai. Nors jie fizikai nebuvo stiprs, bet j dvasinis pasaulis buvo stiprus. Jie buvo susikr kitok pasaul, grindiam laisvos dvasios dsniais. Tai buvo vienintelis savisaugos ir savigynos bdas, susikrs i kultros vertybi, krikionikos dorovs ir meils idj. Gyventi, vadinasi, atsiminti. Daliai Grinkeviitei i mintis buvo labai svarbi. Ji tikrai turjo k atsiminti. Dalia buvo du kartus itremta Sibir. Ji sukr ir sugebjo isaugoti 1941m. itremt lietuvi kani metrat. Tai kas skait dalios Grinkeviits atsiminimus tikrai buvo sukrstas, kaip iauriai buvo elgiamasi su monmis. Dalia Grinkeviit sugebjo aprayti savo jausmus, tai, k patyr tame pragare, nes skaitydama jos atsiminimus tikrai, net prie akis maiau t kraup Sibir, tremtinius, mirt ir begalin alt. Viskas taip realiai atrod. Manau, Dalia buvo drsi, rytinga moteris. Ji svajojo vl sugrti Lietuv. Jos drs galima sprsti i to, kad ji nebijojo eiti vogti lent, aukojosi dl savo eimos. Taip pat ir per teism ji prisipaino vogianti lentas, nors ir inojo, kas jos lauks u tai. Dalia Grinkeviit buvo ne vienas mogus, kuris idrso apie tai rayti. Tremtyje nemaai moni kr eilraius, ra dienoraius, laikus, kurie pasibaigus visam itam siaubui buvo ivieinti. Dar vienas poetas tai Valentas Ardinas. Jis buvo nuteistas 10iai met lagerio. Kr eilraius. Jo eilratis Anapus apie gamt, klev, kurio jis pasiekti negaljo: ...jaunas klevas ten tiesia rankas..., juk t klev pasiektum ranka...nepasieksi. ia kapas! Simas

Rainas buvo suimtas u du eilraius, pripaintus antitarybiniais, ir nuteistas 10 met kalti, dar 3 metams atimant pilietines teises. Rainas eilratyje Mes vyturiai sparnais isukintais visus tremtinius lygina su sumindiotomis ant kelio glmis, sulauytomis vaikysts karuslmis. Tremtinius vaizduoja silpnus, bejgius, kurie nieko negali padaryti, jie tarsi vyturiai isukintais sparnais, kurie retkariais per sapnus nukeliauja namo: tik sapn keliais, vaigdi nustais, parkeliauj retkariais namo.... Bendros tremtini poezijos temos yra tvyn, jos ilgesys, artimj pasiilgimas, sugrimo viltis. i poezija stipri savo autentikumu skaudiu liudijimu to, k patyr itremtas mogus. Kiekvienas poetas, krs tremtyje, turi atskir likim. Taip pat apie pasiilgim kalba Paulius Drevinis eilratyje Nam dvasia. Ateina prie mans gimt nam dvasia , nelaisvs udang nulk. Ikils gimti namai,\ ir saulje toli plisks\ nauji balti stogai. Anastazija Kanoverskyt Suylien dar viena moteris, raiusi laikus, eilraius. Ji buvo itremta 20ia met katorgos. Laikas motinai i Norilsko is jos krinys apie nor grti namo: neukelk, mamyte. Neukelk vart, o jei dar galiau kart juos atverti!. Didiausioje nelaisvje mogaus dvasia pasitraukia paskutin laisvs prieglobst kryb. Nelaisvje kurianti tauta savo dvasia lieka laisvi.(V.Daujotyt). Mano manymu, ie odiai teisingi, nes paskaiius daugelio tremtini kryb, supranti, kad tik kryba buvo vienintelis isigelbjimas nuo mirties, nuo to skausmo,kur suteik mons neturj nei vieno lao mogikumo. Tremtini eiles ra mirti pasiruos mogus, degu kaip vak vidury nakties ir neinau , o Viepatie, kada ateisi mans upsti. itaip ra Kazys Inira, neoromantikas, kuris buvo artuotas ir nuteistas 25 metams katorgos. Antanas Mikinis para ikiliausius tremties literatros krinius Psalms. Daugyb kalini mokjo Psalmes atmintinai, danai jas giedodavo, tokie krinai greitai plito i lagerio lager, kartu su paleistais kaliniais anksti gro Lietuv. Antano Mikinio Rpintojli Lietuva tai tarsi malda, su kuria kreipiamasi Diev: O Dieve, Dieve, didis Rpintojau, iniekinti mes aukiames Tavs parodyk mums pravintant rytoj.... Tremties literatroje nam praradimas yra viena i skaudiausi tem. Sapnas, regjimas adeda mogui pajusti buvusi prasming egzistencij. Taiau daniausiai net ir sapne j persekioja slogios dabarties lis. Taip atsitiko ir io eilraio mogui. Tai eilratis vents A. Mikinis, iame eilratyje taip pat neka apie namus, j praradim, nor grti: inakt motul buvo atjus, laukus iglost, guod mane.... Kai jau atimta viskas namai, eima, tvyn, gimtasis odis tapo paskutinija uuobga, kur dar galima kakam pasisksti, apsiverkti. Iguljusi palpse kelis deimtmeius, Sibiro tremtini ir kalini poezija virto rsiu kaltinimu politinei santvarkai, kuri imarino milijonus nekalt moni viesios ateities vardan. Ji skamba kaip kenianios tautos balsas, ugoiantis vis pokario eiliuot mel. Ji beldiasi kiekvieno sin...